KOLEGIJŲ VERTINIMO KOMISIJA,

sudaryta švietimo ir mokslo ministrės 2018 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. V-341

VALSTYBINIŲ KOLEGIJŲ

VERTINIMO ATASKAITA

Vilnius,

2018 m. gruodžio 4 d.

2

TURINYS

I SKYRIUS. ĮŽANGA ............................................................................................................................... 3

II. KOLEGIJŲ SEKTORIAUS RAIDA .................................................................................................... 4

III. LIETUVOS DEMOGRAFINĖS SITUACIJOS IR DARBO RINKOS POKYČIAI ........................ 11

IV. VALSTYBINIŲ KOLEGIJŲ VEIKLOS ANALIZĖ........................................................................ 14

V. IŠVADOS IR SIŪLYMAI .................................................................................................................. 16

Išvados.................................................................................................................................................. 16

Siūlymai ............................................................................................................................................... 20

PRIEDAI ..................................................................................................................................................... 23

3

I. ĮŽANGA

Ši ataskaita parengta įgyvendinant 17-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LRV) programos,

patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – LRS) 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82,

įgyvendinimo plano, patvirtinto LRV 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167, 2.2.4 darbą „Darnaus profesinio

mokymo, mokslo ir studijų institucijų tinklo sukūrimas ir socialinės įtraukties didinimas“.

2017 m. sausio mėn. 27 d. raštu Nr. S-23-253 Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas pakvietė

aukštąsias ir profesines mokyklas, miestų ir regionų savivaldos institucijas, asocijuotas verslo struktūras

teikti siūlymus dėl valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo. Gavus siūlymus, 2017 m. kovo 6 d.

Ministro Pirmininko potvarkiu Nr. 46 buvo sudaryta darbo grupė pasiūlymams dėl valstybinių aukštųjų

mokyklų tinklo optimizavimo parengti (toliau – AM tinklo darbo grupė). 2017 m. balandžio 28 d. AM

tinklo darbo grupė pateikė pasiūlymus, apimančius tiek universitetinių, tiek koleginių valstybinių aukštųjų

mokyklų sektorius.

Darbo grupės pasiūlymų pagrindu buvo parengtas Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planas, kurį

2017 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. XIII-533 patvirtino LRS. Įgyvendindama šį nutarimą, LRV 2017 m.

lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 947 patvirtino Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo priemones1.

AM tinklo darbo grupės ataskaitoje buvo pateikti siūlymai dėl Vilniaus ir Kauno valstybinių kolegijų

jungimo ir pasiūlyta iki 2018 m. pabaigos atlikti Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Utenos kolegijų

neeilinį išorinį vertinimą, po kurio būtų sprendžiama dėl šių kolegijų veiklos tęstinumo.

2018 m. balandžio 9 d. švietimo ir mokslo ministrė įsakymu Nr. V-341 sudarė Kolegijų vertinimo komisiją

(toliau – Komisija) ir jai pavedė įvertinti Lietuvos valstybinių kolegijų (toliau – Kolegijų) būklę šalies,

regiono, švietimo sektoriaus, ūkio, demografinės, socialinės aplinkos kontekste ir pateikti rekomendacijas

dėl kiekvienos iš jų raidos perspektyvų. Komisijos sudėtis nurodyta Ataskaitos 1 priede.

Įgyvendindama užduotį, Komisija panaudojo informaciją, sukauptą Švietimo valdymo informacinėje

sistemoje ŠVIS, Atviroje informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemoje AIKOS, Lietuvos aukštųjų

mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti LAMA BPO informacinėje sistemoje, Studijų

kokybės vertinimo centre (SKVC), Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centre (MOSTA), Švietimo

mainų paramos fonde (ŠMPF), Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM), Vidaus reikalų ministerijos

(VRM) Regioninės politikos departamente. Svarbiausi informacijos šaltiniai nurodyti šios Ataskaitos 2

priede. Kolegijų pavadinimų akronimai nurodyti Ataskaitos 4 priede.

1 AM tinklo darbo grupės veiklos medžiagą žr. http://www.smm.lt/web/lt/aukstojo-mokslo-pertvarka .

4

Komisija išanalizavo, kaip pavyko pasiekti pradinius Kolegijų tinklo steigimo tikslus, suformuluotus 1999

metais vykdant ES PHARE programos „Lietuvos aukštojo mokslo reforma“ projektą ir išdėstytus Lietuvos

aukštojo mokslo baltojoje knygoje (1999). Šios analizės rezultatai išdėstyti Ataskaitos II dalyje ir 3 priede.

Analizuojant Kolegijų sektoriaus raidos perspektyvas įvertinta Kolegijų veiklos demografinė ir

socioekonominė aplinka, Lietuvos regioninės politikos baltosios knygos, Lietuvos Respublikos teritorijos

bendrojo plano, regionų raidos strategijų nuostatos. Šios analizės rezultatai apibendrinti Ataskaitos III

dalyje.

Kolegijų šiandieninė būklė papildomai įvertinta pagal SKVC ir MOSTA ekspertų pasiūlytus rodiklius. Šio

vertinimo išvados išdėstytos Ataskaitos IV dalyje. Greta apibendrintos informacijos ir išvadų parengti

kiekvienos valstybinės kolegijos veiklos profilių aprašai, prieinami ŠMM interneto svetainėje2.

Apibendrindama savo darbą, Komisija parengė bendruosius siūlymus dėl Kolegijų sektoriaus tolimesnės

raidos. Šios išvados ir siūlymai išdėstyti Ataskaitos V dalyje.

Komisijos veiklos rezultatai kelis kartus pristatyti Lietuvos kolegijų direktorių konferencijai, įvairiais

formatais aptarti su atskirų kolegijų vadovais ir suinteresuotais socialiniais partneriais. Pirmoji išvadų

versija spalio mėn. buvo pristatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarime. Vadovaujantis pasitarimo

metu išsakytomis pastabomis Ataskaita dar kartą patikslinta.

II. KOLEGIJŲ SEKTORIAUS RAIDA

Kolegijų (profesinio aukštojo mokslo) sektoriaus sukūrimą Lietuvoje nulėmė šiuolaikinės visuomenės

raidos poreikiai, tokie kaip pramonės restruktūrizavimas, smulkaus ir vidutinio verslo plėtra, modernių

technologijų diegimas, informacinių technologijų plėtra. Atgavus Nepriklausomybę, Lietuvos darbo

rinkoje nuolat augo aukštos kvalifikacijos darbuotojų, pasižyminčių geru pasirengimu konkrečiai praktinei

veiklai, turinčių verslumo įgūdžių, mokančių užsienio kalbų, paklausa.

Pirmuoju žingsniu link kolegijų sektoriaus kūrimo laikytinas aukštesniųjų mokyklų įsteigimas 1991 m.,

panaudojant iki tol veikusių specialiųjų vidurinių mokyklų išteklius. Parengiamuoju laikotarpiu buvo

sukurtos 3 metų trukmės studijų programos, pagal kurias studijavo baigusieji vidurines mokyklas, buvo

atestuojami dėstytojai, įgyvendinama plati jų kvalifikacijos tobulinimo programa, inicijuojama dėstymo

metodikų kaita, rengiama studijoms būtina mokomoji medžiaga, modernizuojama materialinė mokyklų

2 http://www.smm.lt/web/lt/aukstojo-mokslo-pertvarka/kolegiju-analize

5

bazė. Tačiau aukštesniosios mokyklos nebuvo traktuojamos kaip aukštojo mokslo sistemos dalis, iškilo

sunkumų jas identifikuoti tarptautinėje aukštojo mokslo erdvėje.

Nagrinėjant povidurinio švietimo sistemų evoliuciją kitose šalyse, buvo išanalizuotos aukštesniųjų

mokyklų galimybės vykdyti aukštąsias neuniversitetines studijas. 2000 m. priėmus Aukštojo mokslo

įstatymą, Lietuvoje buvo įteisinta binarinė aukštojo mokslo sistema ir sudarytos sąlygos steigti

neuniversitetinio tipo aukštąsias mokyklas.

2000 metais įsteigtos pirmosios kolegijos: keturios valstybinės3 ir trys nevalstybinės4. Kolegijų steigimas

vyko iki 2003 m. Iš daugiau nei 50 nedidelių valstybinių aukštesniųjų mokyklų buvo suformuota 16

valstybinių kolegijų. Tuo pačiu laikotarpiu įsisteigė ir 11 nevalstybinių kolegijų. Kolegijų tinklas 2004 m.

atrodė taip (1 paveikslas):

1 pav. Lietuvos kolegijų tinklas, 2004 m.

3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 1000 “Dėl valstybinių Alytaus, Kauno, Utenos ir Vilniaus kolegijų steigimo” 4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 1001 “Dėl licencijų nevalstybinėms Kauno verslo, Vilniaus kooperacijos ir Vilniaus vadybos kolegijoms suteikimo”

6

Kolegijų steigimo žingsniai buvo trys:

1. Technikumų reforma:

aukštesniųjų mokyklų steigimas, 1991;

binarinės aukštojo mokslo sistemos modeliavimas, 1991-1997.

2. Pasirengimas steigti kolegijas:

kokybės vertinimo sistemos kūrimas (1997-1999);

aukštojo mokslo Baltosios knygos rengimas, 1998-1999;

aukštojo mokslo įstatymo priėmimas, 2000.

3. Kolegijų steigimas:

aukštesniųjų mokyklų veiklos vertinimas dalyvaujant ES ekspertams ir kolegijų, turinčių laikinąjį statusą

steigimas, 2000-2003;

kolegijų, turinčių laikinąjį statusą veiklos vertinimo pradžia, 2004.

Kolegijų steigimo Lietuvoje studijoje (1999), parengtoje vykdant PHARE programos projektą, buvo

paminėti tokie kolegijų steigimo principai: regioniškumas, daugiašakiškumas, ūkio poreikių tenkinimas,

visuomenės poreikių tenkinimas, turimų išteklių efektyvus panaudojimas, finansinis efektyvumas ir

nurodyta, kad formuojant kolegijų tinklą aukštesniųjų mokyklų bazėje turi būti laikomasi lygių galimybių

ir savaroriškumo principų. 2002 m. LRV patvirtino kolegijų tinklo formavimo principus5, kurie nustatė,

kad kolegijos steigiamos regioniniu principu, miestuose steigiamos daugiaprofilinės ir specializuotos

kolegijos, o regionų centruose daugiaprofilinės kolegijos, studijų programos turi atitikti regionų ūkio

poreikius ir dar keli principai pabrėžiantys bendradarbiavimą su universitetais. Apibendrinant minėtini

tokie kolegijų steigimo ir jų tinklo formavimo principai:

1. regioniškumas;

2. daugiašakiškumas;

3. ūkio ir visuomenės poreikių tenkinimas;

4. lygios galimybės;

5. savanoriškumas.

Steigiant kolegijas vienas svarbiausių principų buvo regioniškumas. Kolegijos buvo įsteigtos visose

Lietuvos apskrityse, išskyrus Tauragės. Regioniškumo principas ir šiandien yra svarbus siekiant užtikrinti

aukštojo mokslo prieinamumą, sudaryti palankias sąlygas regionų plėtrai, tiesioginėms užsienio

investicijoms.

5 Kolegijų tinklo formavimo principai žr. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.171119/rNYprEYpmi

7

Kitas kertinis valstybinių kolegijų steigimo principas – daugiašakiškumas. Steigimo metu laikytasi

nuostatos, kad tik pakankamai didelės daugiašakės kolegijos gali veikti stabiliai, racionaliai naudoti

išteklius, užtikrinti gerą studijų kokybę, organizuoti tarpkryptines studijas, būti konkurencingos tarptautiniu

mastu, o svarbiausia – užtikrinti visą spektrą miestui ar regionui reikalingų aukštojo mokslo profesinių

kompetencijų. 2002 metais EBPO ekspertai rekomendavo6 numatyti kolegijose ne mažiau nei 1200

studentų. Atlikus rentabilumo skaičiavimus, Lietuvoje buvo reikalaujama steigimo metu turėti ne mažiau

nei 800 studentų.

Beveik visos valstybinės kolegijos įsteigtos jungiant keletą aukštesniųjų mokyklų. Daugiausiai aukštesniųjų

mokyklų susijungė Vilniuje ir Kaune. Daugiašakiškumo principas buvo akcentuojamas dėl šių priežasčių:

efektyvesnis skiriamų lėšų panaudojimas, racionalesnis materialiųjų ir intelektualinių išteklių

panaudojimas, didesnė studijų programų įvairovė, gebėjimas lanksčiai reaguoti į kintančios rinkos

poreikius, galimybė kurti studijų programas, kurios vienytų kelias skirtingas studijų kryptis, palankesnės

sąlygos studijų kokybei tobulinti, platesnės tarptautinio bendradarbiavimo galimybės.

Šiandien Lietuvoje veikia dvi specializuotos Kolegijos (KMAIK ir LAJM7). Vilniuje ir Kaune veikia po

dvi iš dalies daugiašakes kolegijas (KTK ir VTDK dominuoja inžinerijos mokslų kypčių grupės studijos).

Kituose regionų centruose veikiančios kolegijos yra daugiašakės. Taigi, daugiašakiškumo principas

valstybinių kolegijų tinklo optimizavimo laikotarpiu įgyvendintas iš dalies. Jo tolesnis įgyvendinimas

galėtų pagerinti prielaidas vystytis finansiškai pajėgioms, stabilioms kolegijoms, užtikrinti studijų kokybę,

plėtoti taikomuosius mokslinius tyrimus bei inovacines paslaugas verslui bei viešajam sektoriui, konkuruoti

tarptautinėje erdvėje.

Ūkio poreikių tenkinimo principas kolegijų steigimo metu buvo suprantamas kaip būtinybė nuolat tirti

specialistų rengimo ir jiems būtinų kompetencijų poreikius. Tai aktualu ir šiandien, toliau kintant Lietuvos

ekonominei struktūrai, telkiant pastangas šalyje išlaikyti paskirstytus ekonominio augimo centrus,

orientuotus į aukštos pridėtinės vertės technologijas ir šiuolaikines viešąsias paslaugas, sumanios

specializacijos būdais ieškoti šalies regionų unikalių pranašumų.

Visuomenės poreikių tenkinimo principas išreiškia nuostatą, jog profesinės aukštosios mokyklos turi

tenkinti išaugusius žmonių poreikius įgyti aukštąjį išsilavinimą, padaryti aukštąjį mokslą prieinamesnį

įvairių socialinių sluoksnių žmonėms ir atokesnių regionų gyventojams. Tačiau jo įgyvendinimas tampa

problemišku mažėjant studentų skaičiui, mažosiose regioninėse kolegijose sunku užtikrinti platų studijų

pasirinkimą, aukštą kokybę ir veiklos efektyvumą.

6 EBPO rekomendacijas žr. https://www.smm.lt/uploads/documents/kiti/svietimo_politikos_apzvalga.pdf 7 Kolegijų pavadinimų akronimų sąrašą žr. 5 priede

8

Kiti du kolegijų formavimo principai yra daugiau istoriniai. Lygių galimybių principas atspindi nuostatą,

kad steigimo metu aukštesniosioms mokykloms, pretenduojančioms tapti kolegijomis, buvo sudaromos

lygios galimybės dalyvauti steigimo procese. Savanoriškumo principo buvo laikomasi kiekvienai

aukštesniajai mokyklai leidžiant pačiai apsispręsti, ar pretenduoti tapti kolegija, ar pereiti į kitą švietimo

sektorių.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 12 valstybinių ir 10 nevalstybinių kolegijų. Jų tinklas, kiekybiniai profiliai ir

demografinis bei edukacinis kontekstas pavaizduoti 2 paveiksle.

2 pav. Kolegijų tinklas, aukštųjų mokyklų studentų skaičiai ir demografinis kontekstas

2017-2018 m. koleginės studijos vykdomos 52 studijų kryptyse pagal 324 studijų programas, jose studijuoja

35,4 tūkst. studentų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad visai neseniai, 2010-2011 m., kolegijų studentų skaičius

buvo net pusantro karto didesnis – 52,5 tūkst., o kiekvienais metais studentų kolegijų sektoriuje sumažėja

po 2-3 tūkst. Nuo 2010 m. iki 2018 m. Lietuvos kolegijose studentų sumažėjo 35,2 proc., o universitetuose

39,6 proc. 2018 m. duomenimis, 2018-2019 m. studijų metais daugiausiai studentų turi Vilniaus (6,6 tūkst.)

ir Kauno (6,3 tūkst.) kolegijos. Mažiausiai studentų turi Marijampolės (586), Alytaus (725) ir Kauno miškų

ir aplinkos inžinerijos kolegijos (822).

9

3 pav. Kolegijų ir universitetų studentų skaičiai miestuose pagal aukštųjų mokyklų tipus, 2018 m.

Per laikotarpį, praėjusį nuo pirmųjų kolegijų steigimosi, esmingai pakito Lietuvos ekonominė ir socialinė

situacija. Smarkiai sumažėjo žemės ūkio sektorius, išaugo paslaugų sektorius, įvyko ir dar tebevyksta

didžiuliai migraciniai procesai tiek šalies viduje, tiek tarp Lietuvos ir užsienio šalių. Dėl to būtina kuo

atidžiau išanalizuoti esamą situaciją Lietuvoje bei užsienyje ir priimti į ateitį orientuotus sprendimus dėl

tolesnės kolegijų sektoriaus raidos.

Nuo 2010 m. m. pradžios iki 2018 m. m. pradžios Lietuvoje bendras studentų skaičius sumažėjo beveik 70

tūkst. arba 38,3 proc. Universitetuose studijuojančių studentų skaičius tiek absoliučiais, tiek procentine

išraiška mažėjo sparčiau. Per tokį patį laikotarpį universitetiniame sektoriuje studijuojančių asmenų

sumažėjo 51 tūkst. arba 39,6 proc., tuo tarpu koleginiame sektoriuje studijuojančių studentų sumažėjo 18,5

tūkst. arba 35,2 proc. Taip pat, analizuojant kasmetinius studentų skaičiaus pokyčius, pastebima, kad

kolegijų sektoriuje per pastaruosius 6 metus mažėjimo procesas yra lėtesnis negu universitetiniame

sektoriuje.

4 pav. Studentų skaičiaus kitimas Lietuvoje 2010-2018 m.

9002

8546

3495

1767

1366

586

726

1609

105

4248

948

1402

178

32417

18224

2541

1091

146

Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Panevėžys

Marijampolė

Alytus

Utena

Tauragė

Studentų studijuojančių I pakopojeuniversitetuose skaičius

Nevalstybinių kolegijų studentų skaičius

Valstybinių kolegijų studentų skaičius

10

Analizuojant studentų skaičiaus duomenis pagal studijų sritis (5 Pav.), pastebima, kad tiek universitetų, tiek

kolegijų sektoriuose daugiausia studentų renkasi studijas socialinių mokslų srityje. Universitetuose šiame

sektoriuje studijuoja 45 proc., o kolegijose 43 proc. visų studentų. Biomedicinos mokslų srityje ir menu

srityje studijuojančių studentų skaičius procentine išraiška beveik nesiskiria. Vis dėlto, pastebėta, kad

universitetuose procentine išraiška daugiau studentų studijuoja fizinių ir humanitarinių mokslų srityse, o

kolegijose dažniau yra renkamasi technologijos mokslų srities studijos.

5 Pav. Kolegijų ir universitetų studentų pasiskirstymas pagal studijų sritis

128987 123211115322

10530099192

9380988086

8265877940

52410 4985546294 43574 41516 39807 37607 35492 33959

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

70000

80000

90000

100000

110000

120000

130000

2010-2011m.

2011-2012m.

2012-2013m.

2013-2014m.

2014-2015m.

2015-2016m.

2016-2017m.

2017-2018m.

2018-2019m.

Universitetų studentų skaičius Kolegijos studentų skaičius

11

III. LIETUVOS DEMOGRAFINĖS SITUACIJOS IR DARBO

RINKOS POKYČIAI

2000 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 3 512 074 asmenys. Iš jų 2 357 087 gyveno miestuose, 1 154 987 –

kaimuose. 2018 metų pradžioje Lietuvoje buvo 2 808 901 gyventojas, iš jų 1 884 722 miestuose, 924 179

– kaimuose.

Bendras gyventojų skaičius 2000 – 2018 metų laikotarpiu sumažėjo 700 tūkstančiais, šis pokytis stipriau

palietė tam tikrus Lietuvos regionus. Mažiausiai gyventojų sumažėjo Vilniaus apskrityje – 50 tūkst. (6

8 EBPO rekomendacijas žr. https://www.smm.lt/uploads/documents/kiti/svietimo_politikos_apzvalga.pdf

Kertiniai valstybinių kolegijų tinklo kūrimo principai 2000-aisiais m. buvo regioniškumas ir

daugiašakiškumas.

2018 m. Lietuvoje veikia 12 valstybinių kolegijų 8 regionuose. 2 iš jų specializuotos (Lietuvos aukštoji

jūreivystės mokykla ir Kauno aplinkos inžinerijos ir miškų kolegija), kitos – daugiašakės. Vilniaus ir Kauno

miestuose veikia po 2 kolegijas, kurios yra iš dalies daugiašakės.

2002 metais EBPO ekspertai rekomendavo8 numatyti kolegijose ne mažiau nei 1200 studentų. Atlikus

rentabilumo skaičiavimus, Lietuvoje buvo reikalaujama steigimo metu turėti ne mažiau nei 800 studentų.

2018 m. valstybinės kolegijos pagal studentų skaičių :

Mažiau nei 800 – Marijampolės kolegija, Alytaus kolegija.

800-1800 – Alytaus kolegija, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, Kauno technikos kolegija, Lietuvos

aukštoji jūreivystės mokykla, Panevėžio, Šiaulių valstybinė ir Utenos kolegijos.

2400-2600 – Vilniaus technikos ir dizaino kolegija, Klaipėdos valstybinė kolegija.

Daugiau nei 6000 – Vilniaus ir Kauno kolegijos.

Regionuose, kurių gyventojų skaičius nesiekia 140 000, kolegijose studijuojančių asmenų skaičius per

pastaruosius 18 metų smarkiai sumažėjo.

Regionuose, kuriuose gyventojų skaičius viršija 240 000, kolegijose studijuojančių asmenų skaičius

pastaruosius 18 metų taip pat sumažėjo, tačiau lėčiau nei mažuosiuose regionuose.

Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose tiek kolegijos, tiek universitetai veikia stabiliai, o studentų skaičiai

traukiasi lėčiausiai.

12

proc.). Kauno apskrityje daugiausiai –145 tūkstančiais, (apie 20 proc.). Kur kas stipresnį demografinį

nuosmukį patyrė mažesni Lietuvos regionai: sparčiausiai mažėjo Utenos apskrities gyventojų skaičius – 59

tūkst. (31 proc. ), Šiaulių ir Tauragės po 29 proc., Panevėžio 28 proc., Alytaus 27 proc. Taigi, kai kuriuose

mažesniuose Lietuvos regionuose gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu.

Vertinant demografinių pokyčių įtaką kolegijų veiklai, prasminga susitelkti į didžiąją kolegijų studentų dalį

– 18-21 metų amžiaus grupės jaunuolius. Dauguma į aukštąsias mokyklas stojančių asmenų studijas renkasi

iš karto po vidurinės mokyklos baigimo, taigi šios amžiaus grupės gyventojų skaičius regione yra

reikšmingas parametras prognozuoti kolegijų veiklos perspektyvoms. 2001 metais Lietuvoje buvo 194 372

šios amžiaus grupės asmenys. 2018 metų duomenimis tos pačios amžiaus grupės asmenų sumažėjo iki 125

513 (35,4 proc.). Dar tikslesnį vaizdą atskleidžia apskričių palyginimas. Šios amžiaus grupės asmenų

labiausiai sumažėjo didžiųjų miestų apskrityse: Vilniaus – 43,3 proc., Kauno – 42,4 proc. ir Klaipėdos –

36,9 proc. Mažesnis šios amžiaus grupės sumažėjimas fiksuojamas Tauragės (17,4 proc.), Panevėžio 18,5

(proc.) ir Marijampolės (18,9 proc.) apskrityse. Palyginus bendro gyventojų skaičiaus ir tam tikros amžiaus

grupės gyventojų skaičiaus kitimo rodiklius galima daryti prielaidą, kad didmiesčiuose gyvenančių jaunų

asmenų skaičiaus mažėjimas yra labai stipriai susijęs su emigracijos į užsienį procesu, tuo tarpu regionuose

gyvenantys asmenys migruodami į didmiesčius sumažina jų gyventojų skaičiaus mažėjimo rodiklius. Vis

dėlto, svarbu prabrėžti gyvenamosios vietos deklaravimo aplinkybę: Asmenys, kurie atvyko studijuoti ir

gyvena tame mieste, kuriame yra aukštoji mokykla, tačiau nedeklaravo naujos gyvenamosios vietos, į šią

statistiką nepatenka.

Neigiamas demografines tendencijas nulemia tiek sumažėjusio gimstamumo rodikliai, tiek didelė

emigracija. 2000 m. gimusių vaikų skaičius buvo 34 149, o 2017 m. sumažėjo iki 28 696 (16 proc.).

Daugiausiai gimusių vaikų skaičius mažėjo Utenos (40 proc.), Alytaus ir Marijampolės (po 35 proc.)

apskrityse.

Bendrasis neto vidaus migracijos rodiklis atskleidžia, kad mažesnių miestų apskrityse gyventojų skaičius

mažėja ir dėl gyventojų persikėlimų iš vienos vietos į kitą, o didžiųjų Lietuvos miestų apskrityse gyventojų

skaičius dėl vidinės migracijos auga. Pastebima, jog išvykusiųjų skaičius iš vienos apskrities į kitą didėja –

Lietuvos gyventojai tampa vis judresni. Gyventojų judumas veikia ir švietimo sistemą – mokiniai

savarankiškai arba pavėžėjami vis lengviau ir noriau lanko didesnių centrų švietimo įstaigas.

Lietuvos Respublikos bendrojo plano esamos būklės analizėje pastebėta, kad Lietuvos periferinėse zonose

gyventojų skaičius mažėja sparčiau. Jos yra nutolusios nuo pagrindinių tarpmiestinių kelių ir neturi

išvystyto aptarnavimo viešuoju transportu, pavyzdžiui: Rokiškio, Biržų, Švenčionių, Ignalinos ir kiti

Lietuvos pasienio teritorijose esantys rajonai.

13

2000 m. Lietuvoje buvo 1,397 mln. užimtų žmonių. Iš jų daugiausia – 25,5 proc. turėjo specialųjį vidurinį

išsilavinimą, 20 proc. vidurinį ir 21 proc. aukštąjį išsilavinimą. 2017 m. užimtų žmonių skaičius sumažėjo

iki 1,354 mln. Tarp jų didžiausią dalį jau sudaro asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą – net 40 proc.

Nors Lietuvoje nuo 2000 iki 2018 m. gyventojų skaičius sumažėjo apie 20 proc., tačiau užimtų gyventojų

skaičius sumažėjo tik 3 proc. Analizuojant užimtų gyventojų skaičių pagal amžiaus grupes, pastebima, jog

padidėjo vyresnių negu 45 m. asmenų užimtumas, o jaunesnės amžiaus grupės (nuo 15 iki 44 m.) užimtumas

sumažėjo. Ypatingai smarkiai sumažėjo 15-19 m. amžiaus grupės asmenų užimtumas (40 proc.) ir 35-39

m. amžiaus grupės asmenų užimtumas (34 proc.). Taigi Lietuvos darbo jėga sensta, o asmenų, galinčių

mokytis pirminio profesinio mokymo įstaigose, studijuoti aukštosiose mokyklose ir, baigus jas, pereiti į

darbo rinką, mažėja.

Analizuojant Lietuvos regionų ir ekonominės veiklos rūšių 2017 m. duomenis, matoma, kad didžiausias

užimtumas paslaugų sektoriuje yra Vilniaus apskrityje – 77,2 proc., žemės ūkio, miškininkystės ir

žuvininkystės sektoriuje didžiausias užimtumas yra Tauragės apskrityje – 32 proc., pramonės sektoriuje

didžiausias užimtumas yra Utenos apskrityje – 8,8 proc., o statybos sektoriuje daugiausiai užimtų gyventojų

yra Telšių apskrityje – 8,9 proc. Vertinant bendrą Lietuvos situaciją pagal ekonominės veiklos rūšis,

14

pastebima, kad net 67 proc. visų užimtųjų dirba paslaugų sektoriuje, 17,83 – pramonės sektoriuje, 7,8 –

žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje ir šiek tiek mažiau – 7,3 proc. statybos sektoriuje.

6 Pav. Lietuvos situaciją pagal ekonominės veiklos rūšis (Šalt: Statistikos departamentas, 2015 m.)

IV. VALSTYBINIŲ KOLEGIJŲ VEIKLOS ANALIZĖ

Analizė atlikta pagal kolegijų veiklos rodiklius, kurie yra viešai skelbiami informacinėse sistemose,

valstybiniuose registruose ir kituose viešai prieinamuose duomenų šaltiniuose. Analizuojant kolegijų veiklą

buvo keliami trys pagrindiniai klausimai: (1) ar kolegija užtikrina studijų kokybę, (2) ar kolegijos veikla

atitinka jai keliamą reikalavimą užtikrinti glaudų ryšį su praktika, atitikti regionų poreikius (veiklos

tinkamumas) bei (3) ar kolegija veikia efektyviai. Vertinimo rodiklių sąrašas ir jų šaltiniai arba skaičiavimo

metodika pateikti 3 priede.

Apibendrinant studijų kokybės rodiklius nustatyta:

Valstybinių kolegijų vykdomų studijų programų, 2012-2018 m. išoriškai įvertintų ir akredituotų 6

metams, dalis nuo visų kolegijose vykdomų studijų išoriškai vertintų studijų programų vidurkis yra

65 proc. Žemiausias šis rodiklis MK (16 proc.), AK (40 proc.), PK (48).

2017-2018 m. studijų programose, akredituotose maksimaliam laikotarpiui, studentų dalies nuo visų

studentų skaičiaus vidurkis valstybinėse kolegijose sudarė 63 proc. Šis rodiklis kolegijose kinta 24-

86 proc. ribose ir koreliuoja su programų, akredituotų 6 metams, skaičiumi.

2016-2017 m. studijų sutartis pasirašiusiųjų vidutinis konkursinis balas (vf+vnf/st) buvo 3,91, 2017-

2018 m. – 4,16, o 2018-2019 m. – 4,32. Pastebima šio rodiklio augimo tendencija, kuri sietina su

minimalių reikalavimų augimu.

Nuo 2000 iki 2018 m. Lietuvoje gyventojų skaičius sumažėjo per 700 tūkst., arba 20 proc. Ypatingai smarkus

mažesnių regionų gyventojų skaičiaus mažėjimas. Įprastai kolegijose studijuojančios amžiaus grupės 18-21 m.

asmenų skaičius nuo 2001 m. iki 2018 m. Lietuvoje sumažėjo net 35 proc. Gyventojų skaičiaus pasikeitimai

turėjo įtakos ir Lietuvos darbo rinkai. Nors užimtų žmonių skaičius sumažėjo nežymiai – vos 3 proc., tačiau jis

palietė visas amžiaus grupes. Sumažėjo jaunesnės visuomenės (15-44 m.) užimtų gyventojų dalis, o vyresnio

amžiaus grupės (nuo 45 m.) – išaugo. Pagal ekonomikos veiklos rūšis gyventojų užimtumas labiausiai sumažėjo

žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės rūšyse, o išaugo administracinės ir aptarnavimo veiklos,

profesinės, mokslinės ir techninės veiklos rūšyse.

15

2016 m. dėstytojų, turinčių mokslo laipsnį, dalis valstybinėse kolegijose buvo vidutiniškai 16 proc.

MSĮ nustatyta, kad šis rodiklis privalo būti 10 proc. Visų valstybinių kolegijų rodiklis atitinka

įstatyme nustatytą reikalavimą, išskyrus AK.

Studentų, išvykusių pagal ERASMUS mainų programą studijuoti į užsienio aukštąsias mokyklas,

skaičiaus ir bendro studentų skaičiaus santykis 2016-2017 m. vidurkis buvo 2,67 proc., šis rodiklis

valstybinėse kolegijose kinta ribose nuo 1,2 iki 4,5 proc. Bolonijos procese numatytas

studijuojančių kolegijoje mobilumo tikslas – 20 proc. iki 2020 m.

Dėstytojų, atvykusių pagal ERASMUS mainų programą dėstyti iš užsienio aukštųjų mokyklų,

skaičiaus ir bendro dėstytojų skaičiaus santykis 2016-2017 m. vidurkis buvo 9,9. Šis rodiklis kinta

ribose nuo 2,3 proc. (MK) iki 27,1 proc. (KVK).

Apibendrinant veiklos tinkamumo rodiklius nustatyta:

Absolventų, dirbančių 0-3 profesijų grupėse, dalis nuo samdomų darbuotojų 2016 m. vidurkis buvo

45 proc., valstybinėse kolegijose šis rodiklis kinta nuo 36 iki 59 proc. Žemesnė rodiklio reikšmė yra

tose kolegijose, kuriose vyrauja technologijų ir inžinerijos studijų krypčių grupių programos.

Studentų skaičiaus per 2013-2017 m. valstybinėse kolegijose sumažėjo vidutiniškai 16 proc.

Mažiausias studentų mažėjo Kauno mieste veikiančiose kolegijose, didelis LAJM, KVK, ŠVK, PK,

o didžiausias MK.

Uždirbtų lėšų už eksperimentinę plėtrą, kvalifikacijos kėlimo kursus, konsultacijas ir kitą taikomąją

veiklą 2017 m. dalis nuo visų valstybės biudžeto lėšų vidurkis buvo 5,06 proc. (1,07 iki 14,4 proc.)

Šios veiklos generuoja mažai pajamų visose kolegijose, išskyrus AK ir LAJM. Žemiausias rodiklis

yra didžiųjų miestų – Vilniaus ir Kauno kolegijose.

Apibendrinant atskirus veiklos efektyvumo rodiklius gauti rezultatai:

2017 m. duomenimis kolegijos biudžeto lėšos, skirtos vieno valstybės finansuojamo studento

parengimui vidutiniškai sudarė 2110 EUR. Šis rodiklis kinta nuo 1550 EUR iki 3160 EUR. Išsiskiria

MK, kurioje šis rodiklis 3160 EUR, o kitose kolegijose artimas vidurkiui.

2016 m. administracijos ir kitų darbuotojų etatų ir dėstytojų etatų santykio vidurkis buvo 36,6 proc.,

rodiklis kito nuo 24,5 iki 64,3 proc. Daugiausiai vienam dėstytojui tenkančių administracijos

darbuotojų yra MK, AK ir UK.

Išanalizuota kolegijų tarybų veikla. Ši informacija buvo panaudota kaip papildomas veiksmingumo

rodiklis. Nors Tarybų sudėtis atitinka MSĮ nustatytus reikalavimus, tačiau kelia abejonių atvejai, kai

16

taryboje yra daug administracijos darbuotojų, o regiono atstovavimas nesistemingas, kolegijų tarybose

verslui atstovauja ne asocijuoti darbdaviai, o atskirų verslo įmonių atstovai.

Atkreiptinas dėmesys į 2018 m. priėmimo duomenis. 2018 m. kovo 16 d. ministro įsakymu Nr. V-257

nustačius minimalius konkursinius balus (į kolegijas - 2, į universitetus - 3,6), šio reikalavimo laikėsi visos

valstybinės kolegijos. Nors minimalūs stojimo reikalavimai tapo griežtesni, bendras įstojusiųjų į kolegijas

skaičius palyginus su 2017 m. beveik nepasikeitė, tačiau pasikeitė vietų struktūra. Į valstybės finansuojamas

vietas kolegijos priėmė 20 proc. mažiau studentų negu praėjusiais metais. Įstojusiųjų konkursinio balo

vidurkis, nors ir nežymiai, tačiau padidėjo. Valstybės finansuojamų studijų vietų sutartis su kolegijomis

pasirašiusiųjų vidutinis konkursinis balas siekia 4,32 (2016 m. – 4,16), o nefinansuojamose vietose – 3,2

(2016 m. – 2,84).

Vertinant rentabilumą pagal priimtų studentų skaičių į nuolatinės ir ištęstinės formos studijų

programas pastebėta, kad 2018 m. yra daug nuolatinės formos studijų programų, kuriose studentų skaičius

yra labai mažas, nesiekia 10. Apibendrinti duomenys pateikiami žemiau pateikiamoje lentelėje:

Studijų programų su mažesne kaip

10 nuolatinės studijų formos

studentų dalimi, proc.

Nėra < 10 proc. 20-30 proc. 40-60 proc. > 80 proc.

Kolegijos KVK,

LAJM

KK VK, VTDK,

ŠVK

KTK, KMAIK,

UK, PK

MK, AK

V. IŠVADOS IR SIŪLYMAI

Išvados

Kolegijų sektoriaus kūrimo tikslai ir principai buvo suformuluoti Kolegijų steigimo Lietuvoje studijoje,

parengtoje 1999 metais vykdant ES PHARE programos projektą „Lietuvos aukštojo mokslo reforma“.

Kolegijos buvo steigiamos siekiant teikti kvalifikacijas, kurių reikia diegiant aukšto lygio technologijas,

Atsižvelgiant į vertinimo rezultatus, kolegijos suskirstytos į tris grupes:

1. Situacija kritinė: AK, MK

2. Rizikos grupė: KVK, ŠVK, PK, UK, KMAIK

3. Stiprios kolegijos: KK, KTK, LAJM, VK, VTDK

17

plėtoti aukštojo mokslo prieinamumą, tolygiai aprūpinti Lietuvos regionus aukšto išsilavinimo darbo jėga,

racionaliai naudoti švietimui skiriamas valstybės biudžeto lėšas.

Per du veiklos dešimtmečius dauguma pradinių kolegijų sektoriaus kūrimo tikslų ir principų buvo

sėkmingai įgyvendinti. Šiandien nekyla abejonių dėl kolegijose įgytų kvalifikacijų pripažinimo, aukštasis

mokslas tapo prieinamesnis atokesnių regionų ir įvairių socialinių sluoksnių žmonėms. Kolegijose

studijuoja apie 40 proc. aukštųjų mokyklų studentų, darbdaviai gerai vertina jų pasirengimą darbui

konkrečiose darbo vietose. Sukūrus kolegijas, buvo sėkmingai integruoti aukštesniųjų mokyklų žmonių ir

infrastruktūros ištekliai, atverta galimybė pagal tarptautines tendencijas toliau plėtotis Lietuvos povidurinio

švietimo, profesinio aukštojo mokslo potencialui.

Nors tiek Lietuvos ūkio struktūra, tiek visuomenės išsilavinimo rodikliai per du dešimtmečius reikšmingai

pasikeitė, pagrindiniai kolegijų sektoriaus veiklos tikslai ir principai išliko aktualūs. Ekonominiu

požiūriu kolegijos atlieka svarbų vaidmenį kaip vidurinės grandies specialistų rengimo institucijos.

Socialiniu požiūriu jos užtikrina platų Lietuvos aukštojo mokslo prieinamumą, ypatingai nuo didžiųjų

universitetinių miestų nutolusiuose regionuose. Koleginės aukštosios mokyklos palaiko regioninių

Lietuvos centrų ekonominį ir socialinį gyvybingumą, yra svarbus faktorius pritraukti užsienio

investicijoms. Kaip ir steigimo metu, yra labai svarbu, kad kolegijos teiktų platų spektrą miestui ar regionui

reikalingo aukštojo išsilavinimo galimybių, sutelktų ir racionaliai naudotų tiek žmogiškąjį miesto ar regiono

aukštojo mokslo potencialą, tiek mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomą infrastruktūrą.

Kai kurių pradinių kolegijų sektoriaus kūrimo tikslų ir principų iki galo įgyvendinti nepavyko.

Svarbiausias neįgyvendintas tikslas – kolegijose suformuoti regioninius taikomųjų mokslinių tyrimų, kitų

inovacinių paslaugų centrus. Šią funkciją kolegijos atlieka tik nedidele apimtimi, jas išplėtoti trūksta ir

žmogiškojo potencialo, ir sistemingos valstybės paramos. Ne visiškai sklandžiai veikia ir kolegijų veiklos

derinimo su miesto ar regiono poreikiais grandis. Nemažai socialinių partnerių nusiskundžia, kad kolegijų

rengiamų absolventų pasiūla nėra tinkamai suderinta su miesto ar regiono ūkio poreikiais. Kai kur

pastebimas tam tikras kolegijų veiklos dubliavimasis arba nepakankamas papildomumas su profesinio

rengimo sektoriumi, neracionali konkurencija su universitetinio aukštojo mokslo sektoriumi. Šių

nesklandumų priežastys glūdi tiek sisteminėse viso povidurinio švietimo pasiūlos ir paklausos derinimo,

strateginio planavimo bei valdymo spragose, tiek kolegijų kaip specifinio profilio profesinių aukštųjų

mokyklų valdymo modelyje.

Kaip ir visoje Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje, kolegijų sektoriuje juntami veiklos kokybės iššūkiai.

Gana didelė koleginių studijų programų dėl kokybės trūkumų patiria akreditavimo sunkumų. Kolegijų

absolventų įsidarbinimo duomenys rodo, kad nemaža jų dalis neranda formalų išsilavinimo lygį atitinkančių

18

darbo vietų. Tai leidžia daryti prielaidą, kad dalis koleginių studijų programų absolventams nesuteikia 6

kvalifikacijų sandaros lygmenį atitinkančių kompetencijų.

Per du raidos dešimtmečius reikšmingai pasikeitė ir Lietuvos kolegijų sektoriaus tarptautinė aplinka.

Augant aukštojo mokslo profesinių kvalifikacijų ir taikomųjų inovacinių paslaugų poreikiui, daugelyje

pirmaujančių Europos ir pasaulio valstybių vyko profesinių aukštųjų mokyklų konsolidacija, jų pagrindu

formuojantis taikomųjų mokslų universitetų (angl. universities of applied sciences) tipui. Lyginant su

pirmtakėmis, šios aukštosios mokyklos pasižymi didesniu taikomųjų mokslinių tyrimų intensyvumu,

didesniais studentų skaičiais, didesniu dėstytojų ir tyrėjų potencialu; ryškėja tendencija šiose mokyklose

atskirai arba kartu su mokslo universitetais vykdyti profesinės magistrantūros, o kai kuriais atvejais ir

profesinės doktorantūros studijas. Kolegijų sektoriaus raidos tarptautinio konteksto apžvalga pateikiama

Ataskaitos 5 priede.

Tiek Lietuvos ūkio struktūros kaita, tiek demografiniai procesai atskiras Lietuvos kolegijas paveikė

nevienodai. Tiek valstybės strateginio planavimo dokumentai, tiek Lietuvos švietimo sistemos

demografinio potencialo analizė, tiek aukštųjų mokyklų raidos bei veiklos kokybės duomenys rodo, kad

mūsų šalyje egzistuoja bent trys profesinio aukštojo mokslo veiklos socialiniai-ekonominiai kontekstai.

Dviejų didžiausių Lietuvos miestų daugiašakės kolegijos išsivystė į stiprias, prestižiškas aukštąsias

mokyklas, patrauklumu studentams ir pripažinimu tarp darbdavių galinčias lenktyniauti su daugeliu

universitetų. Vidutinio dydžio miestų kolegijos taip pat užsitikrino stabilią poziciją povidurinio švietimo

sistemoje, patrauklumu studentams rungtyniaudamos, o kartais ir pralenkdamos tuose miestuose

veikiančius universitetus arba jų padalinius. Mažesniųjų regioninių centrų kolegijos patyrė didžiausius

iššūkius dėl prastėjančios demografinės situacijos ir ūkio kaitos, atskirais atvejais jų neatlaikydamos

(Žemaitijos kolegija). Siauriau arba plačiau specializuotų sektorinių kolegijų raidos trajektorijos iš esmės

atkartojo šį socioekonominį šabloną, mažesnėms specializuotoms mokykloms silpnėjant arba jas jungiant

prie didesnių, o didžiųjų miestų arba didelių sektorių specializuotoms kolegijoms iki šiol veikiant palyginti

stabiliai.

Didelių galimybių aukštojo mokslo veiklai kontekstas yra susikūręs didžiuosiuose

akademiniuose miestuose – Vilniuje ir Kaune, kartu su aplinkiniais regionais turinčiais 0,5-0,8 mln

gyventojų demografinį potencialą. Šiuose miestuose, pasižyminčiuose sparčiu ekonominiu augimu

ir patraukliomis gyvenimo sąlygomis, veikia ištisa universitetų, kolegijų, kitų švietimo ir mokslo

institucijų ekosistema, sutraukianti apsčius studentų skaičius iš kitų šalies regionų ir užsienio,

įdarbinanti tūkstančius darbuotojų. Valstybės valdžios, pajėgių savivaldos institucijų, paramos

agentūrų artumas, didelių verslo įmonių, tarptautinių investuotojų gausa užtikrina mokslo ir studijų

19

paslaugų užsakymų srautą, palengvina aukštojo mokslo institucijų plėtros sprendimus. Šiose

ekosistemose veikia daugiau negu po vieną Kolegiją, kurių dauguma nepatiria nei demografinių,

nei veiklos kokybės iššūkių. Didžiųjų akademinių miestų Kolegijų veiklos tobulinimo galimybės

susijusios pirmiausia su jų efektyvumo, tarptautiškumo didinimo, edukacinio bei inovacinio

potencialo sinergijos, naujų koleginio sektoriaus plėtros ambicijų, tokių kaip profesinė

magistrantūra, doktorantūra, įgyvendinimo iššūkiais.

Vidutinių galimybių aukštojo mokslo veiklos kontekstas yra susiklostęs vidutinio dydžio šalies

miestuose – Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, kurių demografinis potencialas kartu su

aplinkiniu regionu yra apie 250 tūkst. gyventojų. Šių miestų ekonominis augimas kol kas nepajėgia

stabilizuoti gyventojų skaičiaus mažėjimo, iš kitų šalies regionų ir užsienio pritraukiamų studentų

skaičiai yra nedideli. Šių miestų verslo, investuotojų, savivaldos pajėgumai paremti aukštojo

mokslo institucijų plėtrą yra mažesni. Juose veikiantys universitetai arba jų filialai, fakultetai per

pastaruosius 10 metų patiria didelius studentų skaičiaus mažėjimo ir mokslinio potencialo nuotėkio

iššūkius, kai kurie jų yra reorganizuojami. Šių miestų Kolegijos kol kas veikia palyginti stabiliai,

tačiau galima prognozuoti, kad dėl demografinės bazės siaurėjimo, ribotų edukacinių bei mokslinių-

inovacinių išteklių, dėl konkurencijos su tame pačiame mieste veikiančiais universitetais jų veiklos

tvarumui jau netolimoje ateityje kils rimtų iššūkių. Siekiant šiuose Lietuvos ekonominiuose ir

socialiniuose centruose užtikrinti visos skalės aukštojo mokslo prieinamumą, veiksmingą, miesto ir

regiono poreikius atitinkančią aukšto išsilavinimo specialistų rengimą, šiuolaikines mokslines bei

inovacines paslaugas, būtina juose veikiančias Kolegijas sinergizuoti su universitetais, didžiųjų

miestų kolegijomis, profesinio mokymo centrais, parengti vieningus šių miestų povidurinio

švietimo ir mokslo institucijų raidos planus.

Ribotų galimybių aukštojo mokslo veiklos kontekstas susidarė mažesniuose Lietuvos miestuose,

kurių gyventojų skaičius kartu su aplinkiniu regionu yra iki 150 tūkst. gyventojų – Alytuje,

Marijampolėje, Utenoje. Nepaisant pastaruoju metu vykstančio ekonominio augimo, puikiai

sutvarkytos gyvenimo aplinkos, šie miestai ir regionai patiria didžiausią demografinį susitraukimą.

Kartu traukiasi ir jų švietimo tinklas. Kai kurios šių centrų Kolegijos jau šiandien yra kritinėje

būklėje dėl itin didelio studentų skaičiaus sumažėjimo, lemiančio ir negebėjimą užtikrinti miestui

bei regionui reikalingų specialistų pasiūlos, prastus veiklos efektyvumo rodiklius, labai ribotas

tolesnės plėtros, naujų inovacinių paslaugų teikimo galimybes. Siekiant šiuose Lietuvos

regioniniuose centruose užtikrinti gyventojų ir ūkio poreikiams adekvačias aukštojo mokslo

paslaugas, išsaugoti koleginį aukštąjį mokslą kaip svarbų miestų ir regionų socialinio, kultūrinio ir

20

ekonominio gyvybingumo veiksnį būtini skubūs sprendimai, kurie stabiblizuotų juose veikiančių

Kolegijų padėtį ir užtikrintų jų funkcijų tvarumą.

Siūlymai

Išlaikyti ir toliau plėtoti aukštojo mokslo binariškumą. Kolegijų veiklos vertinimas atskleidė, kad

binarinė aukštojo mokslo sistema Lietuvoje yra funkcionali. Profesinio aukštojo mokslo grandis,

atstovaujama kolegijų, sudaro sąlygas per trumpesnį laiką nei universitetuose parengti kvalifikuotus

specialistus, atitinkančius konkrečių darbo vietų poreikius, racionaliai naudoti valstybės biudžeto lėšas,

veiksmingai atlikti specifines regioninės plėtros ir aukštojo mokslo prieinamumo užtikrinimo misijas.

Kolegijų sektoriaus veiklos bendrasis siekis ir toliau turėtų likti nekintamas – plėtoti stabiliai veikiančias,

daugiašakes, matomas tarptautiniu mastu, užtikrinančias aukštą specialistų rengimo kokybę, vykdančias

taikomuosius mokslinius tyrimus bei inovacinę veiklą profesinio aukštojo mokslo institucijas.

Tačiau Lietuvos aukštojo mokslo binariškumas nėra nuosekliai išlaikomas. Tik pastaraisiais metais

pradėtos tikslinti priėmimo į universitetus ir kolegijas proporcijos, atsižvelgiant į stojančiųjų akademinį

pasirengimą ir darbo rinkos signalus. Tobulinant binarinės aukštojo mokslo sistemos veiksmingumą,

siūlytume artimiausiu metu peržiūrėti ir išgryninti kolegijose ir universitetuose vykdomas studijų

kryptis, universitetus orientuojant į mokslinius tyrimus ir mokslu gristas studijų sritis, Lietuvos

kvalifikacijų sąrangoje apibrėžiamas 6-8 lygmens kvalifikacijas, o kolegijas – į taikomosios profesinės

praktikos, taikomųjų mokslinių tyrimų sritis, vadovaujantis šiuo metu atnaujinamuose profesiniuose

standartuose apibrėžtomis kvalifikacijomis ir žmonių išteklių stebėsenos sistemoje identifikuojamais 5-6

lygio profesinių kvalifikacijų poreikiais. Išgryninant profesinio aukštojo mokslo profilį, siūlytume

prioritetiškai orientuotis į šiuos aspektus:

Studentų įsidarbinamumas 0-3 profesijų grupėse. Studijų programų struktūra ir jų turinys turi būti

pakeistas taip, kad išnyktų dubliavimasis tiek su universitetais, tiek ir su profesinio mokymo

centrais. Didžiausias dėmesys turi būti skiriamas inžinerijos ir technologijų studijų krypčių grupių

absolventų įsidarbinamumui. Kolegijos turi lanksčiai ir greitai reaguoti į darbo rinkos poreikius.

Studijų tarptautiškumas. Vadovaujantis valstybės ir atskirų institucijų strateginiuose

dokumentuose nustatytais aukštojo mokslo tarptautiškumo stiprinimo tikslais, regionų darbo rinkos

poreikiais, siektina didinti ERASMUS programoje dalyvaujančių studentų, dėstytojų ir tyrėjų

skaičių, plėtoti tarptautines studijų programas, kitus studijų ir taikomosios mokslinės veiklos

tarptautiškumo užtikrinimo būdus (judumo langas, tarptautinės stovyklos, dalyvavimas

tarptautinėse mokslinių tyrimų ir inovacijų programose ir kt.). Tačiau siekdamos didinti tarptautinių

studentų skaičių Kolegijos turėtų vadovautis vieningu aukštojo mokslo tarptautiškumo kokybės

21

kodeksu. Neleistina kitų šalių studentus vilioti į tinkamai technologiškai neaprūpintas programas,

stokojant gerai angliškai kalbančių dėstytojų, trumpalaikiams pajamų padidinimo siekiams aukojant

Lietuvos aukštojo mokslo reputaciją.

Tęstinio mokymo paslaugos. Šios paslaugos Kolegijose gali reikšmingai kompensuoti pirminio

mokymo programose studijuojančių studentų stygių. Kvalifikacijų tobulinimo, papildymo

programos yra ir neatsiejama nacionalinės mokymosi visą gyvenimą strategijos įgyvendinimo dalis.

Iš valstybės pusės reikalinga tobulinti finansavimo ir vertinimo tvarkas, skatinant į profesinį augimą,

kvalifikacijų papildymą, neformalų mokymą orientuotas Kolegijų veiklas. Jos glaudžiai siejasi su

kitomis regioninėmis kolegijos misijomis – taikomaisiais moksliniais tyrimais, inovacine veikla,

vietos valdžios ir ūkio subjektų konsultavimu, naujų verslo įmonių atsiradimo skatinimu.

Kolegijose vystyti taikomųjų mokslinių tyrimų bei inovacinės veiklos funkciją. Kitų šalių profesinio

aukštojo mokslo patirtis rodo, kad vienas svarbiausių šio sektoriaus bruožų yra taikomieji moksliniai

tyrimai, inovacinė veikla, tačiau tokie tyrimai Lietuvos kolegijose plėtojami nepakankamai. Siūlome

patobulinti aukštųjų mokyklų finansavimo ir vertinimo tvarkas, kolegijose stiprinant taikomosios

mokslinės-inovacinės veiklos funkciją. Šiose tvarkose numatyti kolegijų taikomosios veiklos rodiklius,

reguliariai renkamus duomenis apie taikomąją mokslinę bei inovacinę veiklą, stiprinti finansines paskatas

kolegijoms vykdyti minėtus tyrimus, ugdyti dėstytojų tiriamąsias kompetencijas. Su šia funkcija sietina ir

tolesnė binarinio aukštojo mokslo vystymo perspektyva – galimybė stiprioms kolegijoms kartu su

universitetais vykdyti profesinės magistrantūros, profesinės doktorantūros studijas.

Stiprinti Kolegijų regioninę misiją. Siekiant sustiprinti Kolegijų regioninę misiją, būtina užtikrinti

efektyvią jų veiklos planavimo sąsają su regiono poreikiais. Todėl siūlytume Kolegijų vertinimo,

finansavimo tvarkose, sutartyse su profesinėmis aukštosiomis mokyklomis numatyti tikslus ir kriterijus,

skatinančius Kolegijas rengti miestui ar regionui svarbių profesijų specialistus, savo plėtros planus derinti

su regiono raidos strategijomis, plėtoti regiono verslui ir savivaldai reikalingus taikomuosius tyrimus,

vykdyti inovacinę veiklą.

Užtikrinti aukštojo mokslo pakopą atitinkančią koleginių studijų ir mokslinės taikomosios bei

inovacinės veiklos kokybę. Kolegijų veiklos analizė atskleidė, kad dėl šioje Ataskaitoje jau aptartų

priežasčių dalis Kolegijų arba atskirų jose vykdomų studijų krypčių kokybė nusilpo. Siekiant išvengti

tolesnio koleginių kvalifikacijų silpnėjimo, būtina ne tik išlaikyti, bet ir atnaujinti koleginėms studijoms bei

jas įgyvendinančioms institucijoms keliamus kokybinius reikalavimus, stiprinti, o prireikus ir konsoliduoti

Kolegijų edukacinį, mokslinį ir infrastruktūrinį potencialą. Todėl siūlytume nustatyti minimalius bendrojo

22

studentų skaičiaus, dėstytojų išteklių, infrastruktūros ir studijų pasiūlos reikalavimus, kuriuos turėtų

tenkinti savarankiška Kolegija, o bendrosiose studijų krypčių, institucinio vertinimo ir akreditavimo

Tobulinti Kolegijų valdymą. Kolegijų tarybos turi ne tik nuolat stebėti kolegijų veiklos rezultatus, bet ir

veiksmingai reaguoti į joje iššūkius, užtikrinti glaudų ryšį su Kolegijų veikla suinteresuotais socialiniais

partneriais. Kolegijoms yra ypač svarbus kuo glaudesnis ryšys su miesto ir regiono, kuriame veikia, socio-

ekonomine aplinka, darbo rinka. Šiuo požiūriu Kolegijos yra skirtingos nuo universitetų, kurie veikia ne tik

ir ne tiek regiono, bet visos šalies ir tarptautiniu mastu, pagal savo prigimtį privalo dalyvauti globalios

mokslo ir technologijų plėtros procesuose. Todėl siūlome stiprinti regiono verslo, kultūros ir savivaldos

institucijų atstovavimą Kolegijų tarybose. Šie partneriai tarybose turėtų sudaryti daugumą, leidžiančią

spręsti strateginius institucijos raidos klausimus. Tuo tikslu siūlome parengti Mokslo ir studijų įstatymo

pakeitimus.

Išnagrinėti būtinus Kolegijų tinklo konsolidavimo veiksmus. Siekiant išlaikyti regioninę Kolegijų

misiją, užtikrinti jų teikiamų aukštojo mokslo kvalifikacijų kokybę ir tinkamumą, Kolegijų kaip institucijų

veiklos efektyvumą, siūlome atlikti šiandienines socialines bei ekonomines sąlygas atitinkančius jų tinklo

konsolidavimo veiksmus.

23

PRIEDAI

24

1 PRIEDAS

2018 m. balandžio 9 d. švietimo ir mokslo ministrės įsakymu Nr. V-341 sudarytos Kolegijų vertinimo komisijos sudėtis:

1. Giedrius Viliūnas, švietimo ir mokslo viceministras (Komisijos pirmininkas);

2. Marius Ablačinskas, švietimo ir mokslo ministro patarėjas;

3. Gediminas Česonis, Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento direktorius;

4. Gintautas Jakštas, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas;

5. Unė Kaunaitė, Ministro Pirmininko patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais;

6. Vaidotas Levickis, Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas;

7. Rasa Penkauskienė, Studijų kokybės vertinimo centro Institucinio vertinimo skyriaus vedėja (Komisijos sekretorė);

8. Valdemaras Razumas, Lietuvos mokslo tarybos valdybos pirmininkas;

9. Eigirdas Sarkanas, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas;

10. Nora Skaburskienė, buvusi Studijų kokybės vertinimo centro direktorė; Vilniaus Gedimino technikos universiteto studijų

direktorė;

11. Stasys Švagždys, UAB ,,Eduko LT“ vadovas;

12. Saulius Vengris, Lietuvos aukštojo mokslo tarybos pirmininkas;

13. Andrius Zalitis, švietimo ir mokslo ministro padėjėjas;

14. Albertas Žalys, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento

direktorius.

2 PRIEDAS

INFORMACIJOS ŠALTINIAI

1. Studijų kokybės vertinimo centro duomenys;

2. SKVC 2013-2017 m. neigiamai įvertintų studijų programų analizė

(http://www.skvc.lt/uploads/documents/files/Kokyb%C4%97s%20u%C5%BEtikrinimas/Analiz%C4%97s/2013-2017-m-

neigiamai-vertint%C5%B3-studiju-programu-analize.pdf)

3. AIKOS – atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemos duomenys

(https://www.aikos.smm.lt/Puslapiai/Pradinis.aspx)

4. Švietimo mainų paramos fondo suteikti duomenys pagal užklausą;

5. MOSTA duomenys (http://www.mosta.lt/lt/);

6. ŠMM pagal užklausą pateikti duomenys;

7. 1999 m. parengta “Kolegijų steigimo Lietuvoje studija”;

8. LAMA BPO duomenys (http://bakalauras.lamabpo.lt/);

9. “Investuok Lietuvoje” pateikti duomenys.

10. Lietuvos Respublikos bendrojo plano, esamos būklės analizės etapo apžvalga http://www.bendrasisplanas.lt/wp-

content/uploads/2018/10/20180919-LRBP-probleminiu-situaciju-Infografinis-bukletas.pdf

25

3 PRIEDAS

KOLEGIJŲ STEIGIMO TIKSLŲ PASIEKIMO ANALIZĖ

Kolegijų steigimo tikslai buvo suformuluoti Kolegijų steigimo Lietuvoje studijoje, kuri atlikta 1999 metais, vykdant ES PHARE

programos projektą.

1. Sudaryti sąlygas visiems gebantiems įgyti Lietuvos ūkio reikmes ir šiuolaikinį mokslo ir technologijos lygį atitinkantį aukštąjį

išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją.

Steigimo metu taikytas regioniškumo principas. Kolegijos įsteigtos visoje apskrityse, išskyrus Tauragės. Iš esmės regioniškumo

principas yra išlaikytas, tačiau kolegijų tinklui didelę įtaką daro demografinės tendencijos – sumažėjęs gimstamumas, gyventojų

emigracija. Studentų skaičius mažėja visose kolegijose, tačiau kai kuriose jų pasiekta kritinė riba. Dėl sumažėjusio studentų

skaičiaus 2016 metais buvo likviduota Žemaitijos kolegija. Kolegijų steigimo metu buvo laikomasi nuostatos, kad joje studijuotų

ne mažiau kaip 800 studentų. Šiuo metu Marijampolės ir Alytaus kolegijose studijuoja apie 700 studentų. Kyla klausimas kaip

išlaikyti regioniškumo principą ir kartu užtikrinti studijų kokybę ir veiklos efektyvumą.

Apie studijų atitikimą šiuolaikiniam mokslo ir technologijų lygiui spręsta pagal studijų programų kreditavimo rezultatus ir

studentų priėmimo duomenis.

Kolegijose vykdoma 65 proc., studijų programų, 2012-2018 metais išoriškai įvertintų ir akredituotų 6 metams. Dviejose

kolegijose šis rodiklis ženkliai skiriasi nuo vidurkio (MK – 16,7 proc., AK – 40 proc.). Tuo atveju, jei MK ir AK vidurkių

neįtrauktume į skaičiavimus, tai bendras kolegijų vidurkis būtų 72 proc. Studijų kokybės vertinimo centro duomenimis

neakredituotų studijų programų skaičius universitetuose ir kolegijose yra panašus, atitinkamai 53% ir 47% neakredituotų studijų

programų. 2010-2017 m. daugiausiai neigiamai akredituotų programų buvo informatikos inžinerijos kryptyje (18% visų

neigiamai įvertintų programų). Dažniausiai studijų programų neakreditavimo atvejus lėmė neigiamas studijų programos sandaros

srities įvertinimas. Ši sritis gavo neigiamą įvertinimą net 31% visų neigiamai įvertintų programų atveju. Programos tikslų ir

studijų rezultatų sritis taip pat dažnai vertinama neigiamai (26% atvejų).

Sutartis su kolegijomis pasirašiusiųjų vidutinis konkursinis balas valstybės finansuojamose studijų vietose siekia 4,32 (2017 m.

– 4,16), o nefinansuojamose – 3,20 (2017 m. – 2,83). Valstybės finansuojamų studijų vietų sutartis su universitetais

pasirašiusiųjų vidutinis konkursinis balas siekia 6,85 (2017 m. – 6,81).

Studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose sudaryta 12 112 sutarčių (2017 m. – 13 886), iš kurių 7

125 – universitetuose (2017 m. – 7 622), 4 987 – kolegijose (2017 m. – 6 264), o studijuoti valstybės nefinansuojamose studijų

vietose – 8 693 sutartys (2017 m. – 7 562): universitetuose – 3 678 (2017 m. – 3 791), kolegijose – 5 015 (2017 m. – 3 771).

Priimtųjų į valstybės finansuojamas vietas kolegijose skaičius sumažėjo 20 proc., tačiau į valstybės nefinansuojamas vietas

padidėjo 33 proc. Bendras studentų skaičiaus sumažėjimas palyginus su 2017 metais yra 0,3 proc.

Socialinių mokslų kolegija 2018 metais nesilaikė minimalaus konkursinio balo reikalavimo. Tai galėjo turėti įtaką tam, kad

bendras studentų skaičius sumažėjo nežymiai.

Kita vertus, reikia turėti omenyje ir tą aplinkybę, kad absolventų laidos dabar yra gausesnės nei priėmimas – studijas baigia tie,

kurie stojo laikotarpiu, kai buvo didesnės abiturientų laidos ir priėmimas į mokyklas nebuvo smarkiai nukritęs.

26

Išvada: stojančiųjų į kolegijas vidutinis konkursinis balas nors ir nežymiai, tačiau didėja. Studentų skaičius stabilumas kolegijose

nėra tvarus – gali turėti įtakos tiek demografinės tendencijos, tiek regioniniai skirtumai, tiek numatomas tolesnis minimalaus

konkursinio balo didinimas.

2. Lietuvos aukštojo mokslo sistemą priartinti prie kitų Europos šalių aukštojo mokslo sistemų, tuo būdu palengvinti tarptautinį

diplomų pripažinimą, siekti profesinių kvalifikacijų atitikimo.

Panaikinus aukštesniąsias mokyklas ir įsteigus kolegijas, Lietuvos aukštojo mokslo sistemos struktūra atitinka kitų ES šalių

struktūras, o kolegijų absolventams išvykus į kitas Europos aukštojo mokslo erdvės valstybes neliko problemų pripažinti

Lietuvos kolegijose įgytus diplomus.

Tačiau atitinkamame segmente kitose valstybėse pokyčiai vyksta toliau – atsirado taikomųjų mokslų universitetai (UoAS),

trumposios studijos. Šiais klausimais Lietuvoje dar vyksta diskusijos tiek politiniame lygmenyje, tiek ir kolegijų sektoriuje.

3. Sudaryti sąlygas tolygesniam Lietuvos regionų ekonominiam ir kultūriniam vystymuisi.

Kolegijų absolventai dažniausiai įsidarbina tame pačiame regione, kuriame veikia kolegija. Tai sukuria prielaidas tolygesniam

regionų ekonominiam ir kultūriniam vystymuisi. Aukštosios mokyklos buvimas regione daro šį regioną patrauklesnį užsienio

investitoriams. Antra vertus, didėjant aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičiui, mieste ir regione kuriama palankesnė

gyvenimui kultūrinė aplinka.

Kaip matyti iš MOSTA atliktų regioninių analizių, regione, kuriame veikia kolegija, įsidarbina iki 80 proc. jos absolventų.

4. Sukurti centrus, atliekančius regionų plėtrai reikalingus taikomuosius tyrimus, skleidžiančius naujas technologines žinias,

atliekančius kultūros židinių funkcijas.

Nagrinėti Valstybinių kolegijų dalyvavimo eksperimentinėje (socialinėje, kultūrinėje) plėtroje, regionų plėtros projektuose,

konsultacinėje veikloje skatinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka surinkti duomenys. Pagal šiuos duomenis regionui reikalingi

tyrimai atliekami 6 iš 12 valstybinių kolegijų. Tyrimų apimtys palyginus su kolegijų biudžetu nėra didelės, o jų kokybė nebuvo

vertinta. Taigi, šis tikslas yra pasiektas dalinai. Būtina išnagrinėti kokiais būdais galima paskatinti kolegijas atlikti tyrimus,

didinti jų apimtis ir gerinti kokybę.

5. Sukurti aukštojo mokslo sektorių, kuris galėtų ir privalėtų operatyviai reaguoti į sparčiai kintančias ūkio reikmes, rengtų

specialistus pasirengusius naujų technologijų įgyvendinimui.

Atsižvelgus į užsienio patirtį, formuojant kolegijų tinklą, buvo taikytas daugiašakiškumo principas. Daugiašakės kolegijos

palyginus su nedidelėmis ir specializuotomis kolegijomis pasižymi tuo, kad jose galimas racionalesnis materialiųjų ir

intelektualinių išteklių panaudojimas, užtikrinama didesnė studijų programų įvairovė, jų tarpkryptiškumas, didesnės galimybės

lanksčiai reaguoti į kintančios rinkos poreikius, palankesnės sąlygos studijų kokybei tobulinti, platesnės tarptautinio

bendradarbiavimo galimybės. Visuose Lietuvos miestuose veikusios aukštesniosios mokyklos buvo jungiamos. Vilniaus kolegija

įkurta 9 buvusių aukštesniųjų mokyklų bazėje, Šiaulių valstybinė kolegija – trijų ir pan. Lietuvoje liko veikti dvi specializuotos

kolegijos (KMAIK ir LAJM). Tačiau Vilniuje ir Kaune buvo įsteigta po dvi daugiašakes kolegijas. Svarstytinas klausimas dėl

Vilniuje ir Kaune veikiančių kolegijų jungimąsi. Taigi, daugiašakiškumo principas įgyvendintas dalinai.

Tačiau daugiašakiškumo principas tik sudaro prielaidas lanksčiai ir operatyviai reaguoti į ūkio reikmes. Šiuo klausimu nėra

atliktų tyrimų, todėl nėra pagrindo daryti išvadų visam kolegijų sektoriui. Susitikimas Marijampolėje parodė, kad kolegijos

sąveika su ūkiu yra nepakankama. Viena iš galimų priežasčių – kolegijų tarybose mažai atstovaujama regione veikiančiam ūkiui.

27

Atlikus kolegijų tarybų sudėties (3 priedas) analizę matyti, kad tarybose regionų verslui atstovaujama epizodiškai, daugumą jose

sudaro dirbantys kolegijoje asmenys, kai kuriais atvejais – administracijoje. Siūlytini MSĮ pakeitimai, kurie aiškiau

reglamentuotų tarybų sudėtį, sudarytų galimybę įtraukti daugiau suinteresuotų vietos verslo atstovų.

6. Padaryti aukštąjį mokslą prieinamesnį įvairių socialinių sluoksnių žmonėms ir atokesnių regionų gyventojams.

2017 m. stojimo į kolegijas duomenys rodo, kad dauguma kolegijų studentų yra iš to paties regiono, kuriame veikia kolegija.

Studentai pokalbių su jais metu akcentuoja, kad jie pasirenka studijas artimiausioje kolegijoje dėl to, kad gali gyventi namuose,

išvykti į didžiuosius miestus jie negalėtų dėl didelių pragyvenimo išlaidų. Kolegijos buvimas regione padaro aukštąjį mokslą

prieinamesnį. Išimtis yra didieji Lietuvos miestuose veikiančios ir specializuotos kolegijos. Atskirai paminėtinas UK atvejis. 16

proc. įstojusių į šią kolegiją buvo vilniečiai.

Priimtieji iš to paties regiono, kuriame yra kolegija:

Kolegija Priimtųjų per

LAMA BPO

skaičius, 2017

Stoja iš to paties

rajono, proc.

Antras pagal stojančiųjų

skaičių rajonas/ proc.

AK 160 58 Kaunas/ 15

KK 2012 37 Panevėžys/ 3,6

KTK 594 38 Jonava/ 5,7

KMAIK 227 35 Vilnius/ 5,3

KVK 886 37 Kretinga/ 8

LAJM 226 58 Vilnius/ 2,6

MK 155 51 Vilkaviškis/ 16

PK 272 66 Pasvalys/ 7

ŠVK 433 57 Radviliškis/ 9

UK 302 27 Vilnius/ 16

VK 2501 45 Panevėžys/ 5

VTDK 809 46 Panevėžys/ 4

7. Sukurti lankstesnę ir įvairesnę studijų sistemą įvairių amžiaus grupių žmonėms, sukurti palankesnes sąlygas mokymosi visą

gyvenimą koncepcijai įgyvendinti regionuose.

28

Kolegijos vykdo įvairias kvalifikacijos tobulinimo programas, konsultacijas, kitą užsakomąją veiklą. Ši veikla yra skatinama

kasmet kolegijoms skiriant biudžeto lėšas, proporcingas minėtos veiklos apimčiai. Palyginus 2017 metais uždirbtas lėšas su per

metus kolegijai skirtomis valstybės biudžeto lėšomis, matyti, kad daugiausiai lėšų uždirbama AK ir LAJM, o mažiausiai –

VTDK. Nedaug lėšų uždirba visos didžiųjų miestų kolegijos. Mažėjant aukštosiose mokyklose nuolatinės formos studentų,

uždirbamos lėšos galėtų kompensuoti šiuos nuostolius. Lentelės duomenys rodo, kad kolegijos neišnaudoja savo potencialių

galimybių teikti regionui įvairias mokymo paslaugas:

Kolegija Studentų

skaičius,

Iš viso

Valstybės

finansuojamų

studentų

skaičius

Skirta valstybės

biudžeto lėšų,

tūkst. Eur

Lėšos, gautos

už kvalifikacijos

tobulinimo

kursus

Uždirbtų lėšų

dalis nuo visų

valstybės

biudžeto lėšų,

proc.

AK 725 390 938,1 132299 14,1

KK 6346 4283 8778,9 147172 1,7

KTK 1573 1301 2020,1 32756 1,6

KMAIK 922 688 1285,7 41747 3,2

KVK 2804 1822 3804,9 112331 2,9

LAJM 1180 764 1615,1 149739 9,3

MK 707 364 1151,4 57247 5

PK 1336 652 1571,4 63002 4

ŠVK 1977 1141 2239,9 106726 4,8

UK 1710 634 1402,6 49461 3,5

VK 6304 4964 10195,5 130211 1,3

VTDK 2770 1978 3657,1 39106 1,07

8. Tenkinti išaugusius žmonių norus įgyti aukštąjį išsilavinimą ir siekti šio tikslo racionaliau panaudojant valstybės biudžeto

lėšas.

Žemiau esančioje lentelėje pateikti duomenys, kiek 2017 m. vienam valstybės finansuojamam studentui buvo skirta valstybės

biudžeto lėšų.

29

Vienam valstybės finansuojamam kolegijos studentui skiriama vidutiniškai 2,11 tūkst. Eur. per metus. 6-iose kolegijose minėtos

lėšos yra artimos vidurkiui, 4-iose, mažesnės už vidurkį, o dviejose viršija vidurkį. Žymus lėšų skirtumas yra tik Marijampolės

kolegijoje, kurioje vienam valstybės finansuojamam studentui tenka 3,16 tūkst. Eur. valstybės biudžeto lėšų.

Palyginimui: universitetų norminės studijų kainos vidurkis yra 3716,8 Eur, o kolegijų – 2170 Eur.

Kolegija Studentų

skaičius, iš viso

Valstybės

finansuojamų

studentų skaičius

Skirta valstybės

biudžeto lėšų,

tūkst. Eur

Valstybės

biudžeto lėšos,

tenkančios 1

studentui, tūkst.

Eur

Valstybės

biudžeto lėšos,

tenkančios 1 VF

studentui, tūkst.

Eur

AK 725 390 938,1 1,29 2,14

KK 6346 4283 8778,9 1,38 2,04

KTK 1573 1301 2020,1 1,28 1,55

KMAIK 922 688 1285,7 1,39 1,86

KVK 2804 1822 3804,9 1,35 2,08

LAJM 1180 764 1615,1 1,36 2,11

MK 707 364 1151,4 1,62 3,16

PK 1336 652 1571,4 1,17 2,40

ŠVK 1977 1141 2239,9 1,13 1,96

UK 1710 634 1402,6 0,8 2,21

VK 6304 4964 10195,5 1,61 2,05

VTDK 2770 1978 3657,1 1,32 1,84

Kiti rodikliai, parodantys lėšų panaudojimo racionalumą yra administracijos ir dėstytojų etatų santykis bei patalpų, tenkančių

vienam studentui, plotas. Blogiausia situacija pagal minėtus rodiklius yra Marijampolės ir Alytaus kolegijose. Tai koreliuoja ir

su biudžeto lėšų, skiriamu vienam VF studentui dydžiu. Daug administracijos etatų, palyginus su dėstytojų etatais yra Utenos

kolegijoje. Dviejose kolegijose šis rodiklis atitinka vidurkį, o 7-iose geresnis už vidurkį.

9. Reformuoti specialistų rengimo sistemą taip, kad mokslo ir studijų institucijų teikiamas išsilavinimo lygis atitiktų ūkyje esančių

darbo vietų reikalavimams.

Apie šio tikslo įgyvendinimą gali būti sprendžiama pagal kolegijų absolventų įsidarbinimo pareigybėse, kurioms reikia aukštojo

išsilavinimo, duomenis. Geriausi įsidarbinimo rodikliai yra baigusiųjų Sveikatos priežiūros studijų krypčių grupės studijas,

blogiausi – Žemės ūkio, Maisto technologijų, Sausumos transporto inžinerijos, Polimerų ir tekstilės technologijų krypčių studijas.

Technologijų studijų krypčių grupei priklausančių krypčių absolventų įsidarbinamumas mažesnis nei kitų krypčių. Nors šie

30

rodikliai parodo įsidarbinamumo tendencijas, tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad įsidarbinimo stebėsena yra nauja, nesimato

ilgesnio laikotarpio tendencijų, profesijoms reikalingą išsilavinimą nustato darbdaviai savo nuožiūra, todėl ne visada

objektyviai., o profesijų klasifikatorius nėra tinkamai adaptuotas Lietuvos situacijai.

31

3 PRIEDAS

FORMALUSIS KOLEGIJŲ BŪKLĖS ĮVERTINIMAS

Vertinimo rodikliai ir šaltiniai

Rodiklio pavadinimas Šaltinis, metai

Paaiškinimas arba nuoroda

Studijų kokybė

Kolegijos vykdomų studijų programų,

išoriškai įvertintų ir akredituotų 6 metams,

dalis nuo visų kolegijos vykdomų studijų

išoriškai vertintų studijų programų.

SKVC, 2012-2018

(6 metams įvertintų programų skaičius/visų kolegijoje vykdomų programų

skaičius*100%=6 metams akredituotų programų skaičiaus procentinė išraiška)

*Dalis ketinamų vykdyti studijų programų nebuvo vertinama išoriškai, šios

programos nėra įtrauktos į skaičiavimus.

Studentų dalis studijų programose,

akredituotose maksimaliam laikotarpiui.

SKVC, 2017-2018

(6 metams įvertintų programų studentų skaičius jose/visų kolegijoje vykdomose

programose studijuojančių studentų skaičius *100%=studentų,

studijuojančiuose 6 m. įvertintose programose, dalies procentinė išraiška)

Studijų sutartis pasirašiusiųjų vidutinis

konkursinis balas (vf+vnf/st)

LAMA BPO, 2016/2017

(vidurkis visų kolegijų 4.18) (http://bakalauras.lamabpo.lt/bendro-priemimo-

rezultatai/2017-m/#1)

Dėstytojų, turinčių mokslo laipsnį, dalis,

lyginant su bendru dėstytojų skaičiumi

MOSTA, 2016

(http://rodikliai.mosta.lt/?lang=lt&kpi_type=ilevel&kpi_group=3)

Studentų, išvykusių pagal ERASMUS

mainų programą studijuoti į užsienio

aukštąsias mokyklas skaičiaus ir bendro

studentų skaičiaus santykis

MOSTA, 2016/2017

(http://rodikliai.mosta.lt/?lang=lt&kpi_type=ilevel&kpi_group=4)

Dėstytojų, atvykusių pagal ERASMUS

mainų programą dėstyti iš užsienio

aukštųjų mokyklų skaičiaus ir bendro

dėstytojų skaičiaus santykis

MOSTA, 2016/2017

(http://rodikliai.mosta.lt/?lang=lt&kpi_type=ilevel&kpi_group=4)

Veiklos tinkamumas

Absolventų, dirbančių 0-3 profesijų

grupėse, dalis nuo samdomų darbuotojų.

MOSTA, 2016

Kolegijos 2015 m. laidos absolventų įsidarbinamumo duomenys, praėjus 12

mėn. nuo kolegijos baigimo.

Studentų skaičiaus pokytis per 5 metus

(2013-2017)

ŠVIS

Uždirbtų lėšų už regioninę, eksperimentinę

plėtrą, kvalifikacijos kėlimo kursus,

konsultacijas ir kitą užsakomąją veiklą

dalis nuo visų kolegijai skirtų valstybės

biudžeto lėšų, proc.

ŠMM, 2017 m. duomenys

32

Veiklos efektyvumas

Kolegijos biudžeto lėšos,

skirtos/panaudotos vieno VF studento

parengimui.

(2017) ŠMM (Duomenys gauti pagal užklausą)

Administracijos ir kitų darbuotojų etatų ir

dėstytojų etatų santykis

(2016) MOSTA

(http://rodikliai.mosta.lt/?lang=lt&kpi_type=ilevel&kpi_group=3)

Kontekstinė informacija, kuri nebuvo įtraukta į pagrindinių rodiklių sąrašą

Konkursinio balo medianų pagal studijų

programą vidurkis (2016/2017).

LAMA BPO, 2017

(mediana - matematinėje statistikoje-vidurinis iš didėjimo tvarka surikiuotų

skaičių (kai jis vienas) arba dviejų vidurinių skaičių (kai jų du) vidurkis)

LAMABPO (mediana apskaičiuota LAMABPO, duomenys gauti pagal

užklausą. Medianų vidurkis apskaičiuotas imant visų medianų sumą, dalinant ją

iš vienetų (medianų) skaičiaus).

Studentų skaičius tenkantis vienam

dėstytojui

MOSTA, 2016/2017

(http://rodikliai.mosta.lt/?lang=lt&kpi_type=ilevel&kpi_group=1)

** Galimas nuokrypis dėl netikslumų dėstytojų ir studentų skaičiuose

nurodytuose registruose.

Dėstytojų skaičiaus etato ekvivalentu ir

asmenų santykis

MOSTA, 2016

(http://rodikliai.mosta.lt/?lang=lt&kpi_type=ilevel&kpi_group=3)

Studentų, atvykusių pagal ERASMUS

mainų programą studijuoti iš užsienio

aukštųjų mokyklų skaičiaus ir bendro

studentų skaičiaus santykis

MOSTA, 2016/2017

(http://rodikliai.mosta.lt/?lang=lt&kpi_type=ilevel&kpi_group=4)

Dėstytojų, išvykusių pagal ERASMUS

mainų programą dėstyti į užsienio

aukštąsias mokyklas skaičiaus ir bendro

dėstytojų skaičiaus santykis

MOSTA, 2016/2017

(http://rodikliai.mosta.lt/?lang=lt&kpi_type=ilevel&kpi_group=4)

Įstojusių iš regiono, kuriame veikia

kolegija, dalis.

LAMA BPO, 2017

Finansavimo iš savivaldybės lėšų ir

kolegijai skirtų biudžeto lėšų santykis.

MOSTA, regioninės apžvalgos, 2017

(http://www.mosta.lt/lt/tyrimai/ataskaitos#2017-m)

Kolegijos vykdoma regioninė,

eksperimentinė plėtra

ŠMM Studijų skyrius, 2016

Bendrasis patalpų plotas tenkantis vienam

studentui (kv.m.)

MOSTA,2016

(http://rodikliai.mosta.lt/?lang=lt&kpi_type=ilevel&kpi_group=9)

Skaičiavimo metodika

33

Apskaičiavus kiekvienos kolegijos rodiklio reikšmę, buvo skaičiuojamas visų kolegijų atitinkamo rodiklio vidurkis ir standartinis

nuokrypis. Tuomet buvo lyginama kiek konkreti reikšmė yra didesnė arba mažesnė už vidurkį ir sudaromi penki intervalai pagal

nuokrypius nuo vidurkio.

daugiau kaip 1

stand. nuokr. ik 1 stand. nuokrypio

plius/minus 0,25

standartinio

nuokrypio

iki 1 stand. nuokrypio daugiau kaip

1 std. nuokr.

3 1 0 -1 -3

Kiekvienas rėžis, į kurį patenka rodiklio reikšmė, pažymėtas spalva, o jame įrašyti koeficientai buvo naudojami analizei.

Koeficientai padidino didžiausių nuokrypių nuo vidurkio svorį.

Vertinimo rezultatų suvestinė

Vertinimo sritis ir kriterijai/rodikliai MK AK KTK UK VK KK LAJM KVK KMAIK VTDK ŠVK PK

Kokybė

Kolegijos vykdomų studijų programų, išoriškai įvertintų ir

akredituotų 6 metams, dalis nuo visų kolegijos vykdomų studijų

išoriškai vertintų studijų programų.

Vidurkis 65%

16,70 40 71,40 64,70 76,30 77,30 100 79,20 60 83,30 66,70 47,60

Studentų dalis studijų programose, akredituotose maksimaliam

laikotarpiui. (2017-2018)

Vidurkis 62,51%

24,6 32,6 62,7 54,7 73,8 72,7 81,2 75,7 71,1 86,9 58,4 55,7

Studijų sutartis pasirašiusiųjų vidutinis konkursinis balas

(vf+vnf/st) (2016/2017)

Visų kolegijų vidurkis 3,91 (2017 – 4,16; 2018 – 4,32)

3,58 4,21 3,27 4,38 4,45 4,5 3,56 3,92 3,37 3,67 3,93 4,04

Dėstytojų, turinčių mokslo laipsnį, dalis, lyginant su bendru

dėstytojų skaičiumi (2016)

Vidurkis 16,01

10,1 9 31,1 13,6 12,7 15,9 19,6 10,5 25,9 11 16,9 15,8

Studentų, išvykusių pagal ERASMUS mainų programą studijuoti į

užsienio aukštąsias mokyklas skaičiaus ir bendro studentų skaičiaus

santykis (2016/2017)

Vidurkis 2,67

1,2 2,4 2,7 2,3 2,8 4 2,2 2,6 2,4 2,5 4,5 2,4

Dėstytojų, atvykusių pagal ERASMUS mainų programą dėstyti iš

užsienio aukštųjų mokyklų skaičiaus ir bendro dėstytojų skaičiaus

santykis (2016/2017)

Vidurkis 9,93

2,3 4,3 4 17,6 9,1 9,2 8,4 27,1 2,9 8,6 11,7 14

Veiklos tinkamumas

Absolventų, dirbančių 0-3 profesijų grupėse, dalis nuo samdomų

darbuotojų.

Vidurkis 45%

43 38 24 48 59 54 51 47 45 36 45 52

2

Studentų skaičiaus pokytis per 5 metus. (2013-2017)

Vidurkis -16,66 -34,3 -12,4 6,06 -11,6 -12,3 -5,2 -24,4 -27,4 -17 -11,2 -24,7 -25,53

Uždirbtų lėšos (už regioninę, eksperimentinę plėtrą, kvalifikacijos

kėlimo kursus, konsultacijas ir kitą užsakomąją veiklą ) 2017 m.

dalis nuo visų kolegijai valstybės biudžeto lėšų, proc.

Vidurkis 5,06%

5 14,4 3,34 3,6 2,5 2,42 9,5 3,3 5,6 1,07 5,9 4,1

Veiklos efektyvumas

Kolegijos biudžeto lėšos, skirtos/panaudotos vieno VF studento

parengimui. (2017) tūkst. Eur

Vidurkis 2,11

3,16 2,14 1,55 2,11 2,05 2,04 2,11 2,08 1,86 1,84 1,96 2,4

Administracijos ir kitų darbuotojų etatų ir dėstytojų etatų santykis

(2016)

Vidurkis 36,68

64,3 53,7 26,9 51,1 31,9 24,5 30,4 34,4 26,4 38 30,8 27,7

Vertinimo sritis ir kriterijai/rodikliai MK AK KTK UK VK KK LAJM KVK KMAIK VTDK ŠVK PK

4 PRIEDAS

AKRONIMŲ SĄRAŠAS

Lietuvos valstybinės kolegijos

AK – Alytaus kolegija

KK – Kauno kolegija

KMAIK – Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija

KTK – Kauno technikos kolegija

KVK – Klaipėdos valstybinė kolegija

LAJM – Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla

MK – Marijampolės kolegija

PK – Panevėžio kolegija

ŠVK – Šiaulių valstybinė kolegija

UK – Utenos kolegija

VK – Vilniaus kolegija

VTDK – Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija

Nevalstybinės kolegijos

GAVM – UAB „Graičiūno aukštoji vadybos mokykla“

KOK – VšĮ Kolpingo kolegija

LVK – VšĮ Lietuvos verslo kolegija

ŠILK – Šv. Ignaco Lojolos kolegija

ŠLK – VšĮ Šiaurės Lietuvos kolegija

SMK – VšĮ Socialinių mokslų kolegija

TTVAM – UAB „Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla“

VDK – Vilniaus dizaino kolegija

VKK – UAB „Vilniaus kooperacijos kolegija“

VVK – VšĮ Vilniaus verslo kolegija

Kitos naudotos santrumpos:

AIKOS – atvira informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistema

LAMA BPO – Lietuvos aukštųjų mokyklū bendrojo priėmimo organizavimo organizacija

MOSTA – mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras

ŠMPF – Švietimo mainų paramos fondas

ŠVIS – Švietimo valdymo informacinė sistema

2

5 PRIEDAS

TAIKOMŲJŲ MOKSLŲ UNIVERSITETAI

N. Zinkevičienė

Vilniaus kolegijos direktoriaus pavaduotoja mokslui ir partnerystei

Europoje profesinio aukštojo mokslo sektorius gyvuoja jau keletą dešimtmečių. Jį turi beveik visos Europos šalys. Nors

nacionalinėse švietimo sistemose tokio tipo aukštojo mokslo institucijos turi skirtingus pavadinimus, anglų kalba jos vadinamos

taikomųjų mokslų universitetais (angl. Universities of Applied Sciences). Taikomųjų mokslų universitetai orientuoti į veikos

pasaulio poreikių tenkinimą bei regionams ir šaliai efektyvius taikomuosius mokslinius tyrimus ir inovacijas. Šios institucijos

vaidina svarbų vaidmenį rengiant darbo rinkos poreikius atitinkančius darbuotojus. Specialistų rengime glaudžiai

bendradarbiaujama su verslo, viešojo ir privataus sektoriaus įmonėmis, visuomeninėmis organizacijomis, visuomene, o atliekami

tyrimai orientuoti į veiklos pasaulio ir visuomenės problemų sprendimą. Išskirtinis taikomųjų mokslų universitetų bruožas –

glaudus bendradarbiavimas su socialiniais partneriais – smulkaus ir vidutinio verslo įmonėmis, organizacijomis, kurios prisideda

intelektualiai ir finansiškai prie bendrų projektų, tarpdisciplininių tyrimų vykdymo. Taikomųjų mokslų universitetai orientuojasi

ne tik į technologijas ir pramonę, bet ir į socialinių problemų sprendimą ir socialines inovacijas.

Dėl taikomųjų mokslinių tyrimų regioninės plėtros ir aktyvaus dalyvavimo regioniniame vystyme ir politikos procesuose

taikomųjų mokslų universitetai gali greitai reaguoti į visuomenės ir regionų vystymosi pokyčius. Verslininkai, mokslininkai,

valdžios institucijos, dėstytojai ir studentai dirba kartu visoje Europoje, siekdami pagerinti aukštojo profesinio mokymo kokybę.

Taikomoji mokslinė veikla ir studentų įsitraukimas į ją padeda gerinti absolventų darbo įgūdžius, įsidarbinimo galimybes ir

motyvaciją mokytis visa gyvenimą.

Taikomųjų mokslų universitetų veiklos esmė atspindima žemiau pateiktame paveikslėlyje9:

9 UAS4EUROPE: Smart Partnerships for Regional Impact (a joint initiative from EIRASHE, UASnet, swissuniversities,

Hochschole Bayern e.V (supported by the Bavarian Research Alliance), and the Austrian FHK to promote the voice of the UAS

in Europe).(2016).

http://uas4europe.eu/files/UAS4EUROPE%20Smart%20Partnerships%20for%20Regional%20Impact%20FINAL.pdf

3

Taikomųjų mokslų universitetai Europoje yra apsijungę į keletą tinklų, tokių kaip EURASHE, UASnet. Pastaraisiais metais

minėti tinklai ir Austrijos, Šveicarijos, Vokietijos taikomųjų mokslų universitetų asociacijos įkūrė UAS4EUROPE (

http://uas4europe.eu/ ) – tinklų tinklą, kuris vadinamas jungtine iniciatyva, siekiant stiprinti profesinio aukštojo mokslo

sektoriaus pripažinimą Europoje ir pasaulyje. Tinklas yra pateikęs Europos Komisijai keletą svarbių politinių dokumentų10:

UAS4EUROPE statement on Smart Specialisation: a fresh approach to the European growth and jobs through regional

innovation strategies

UAS4EUROPE Statement on the mid-term review Horizon 2020

Position paper UAS4EUROPE Smart Partnerships for Regional Impact

Contribution of UAS4EUROPE to the European Innovation Council (EIC)

Position Paper on FP9

UAS4EUROPE statement on European Universities Networks

Su geriausiomis patirtimis taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose galima susipažinti http://uas4europe.eu/uas-applied-

research/.

Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (LKDK) yra asocijuota aukščiau minėtų tinkle narė. Didžiausios Lietuvos kolegijos

(Vilniaus kolegija, Kauno kolegija) irk t. aktyviai dalyvauja Europos taikomųjų mokslų universitetų tinklų veikloje, yra

pripažįstamos kaip lygiavertės partnerės. Esminės problemos Lietuvoje - užsitęsusios diskusijos dėl tokių universitetų įteisinimo

Lietuvoje, taikomosios mokslinės veiklos finansavimo stoka ir menkos smulkaus ir vidutinio verslo įmonių finansinės galimybės

prisidėti prie bendrų taikomosios mokslinės veiklos projektų.

10 http://uas4europe.eu/materials/