VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS ŪKIO SUBJEKTŲ …

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS

ŪKIO SUBJEKTŲ RIZIKINGUMO VERTINIMO METODIKA

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

(toliau vadinama – VDI) ūkio subjektų rizikingumo vertinimo metodika (toliau vadinama - Metodika) nusta-

to principus, procesus ir priemones ūkio subjektų darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo teisės (įskaitant nele-

galų darbą) sričių (toliau – priežiūros rizikos) rizikingumo vertinimui (toliau vadinama – ūkio subjektų rizi-

kingumo vertinimas).

1.2. Metodika buvo sukurta siekiant didinti ūkio subjektų priežiūros sistemos efektyvumą, didinti VDI

veiklos objektyvumą ir užtikrinti tikslingą išteklių panaudojimą. Ji nustato rizikos vertinimu pagrįsto veiklos

planavimo metodo1 taikymą VDI patikrinimų planavimo procese.

1.3. Metodika yra parengta vadovaujantis šiais principais:

Ūkio subjektų rizikingumo vertinimas remiasi kiekybiškai įvertinamais kriterijais;

Ūkio subjektų rizikingumas vertinamas vadovaujantis vienodomis taisyklėmis, nepagrįstai neišski-

riant ūkio subjektų ir jų grupių;

Su Ūkio subjektų rizikingumu susiję duomenys apdorojami Rizikingumo vertinimo sistemos, kie-

kybiniais metodais nustatančios ūkio subjektų rizikingumo laipsnį.

Ūkio subjektų rizikingumo laipsnis apskaičiuojamas rizikingumo vertinimo algoritmu;

Rizikingumo vertinimo algoritmas ir Rizikingumo vertinimo sistema periodiškai atnaujinama ir to-

bulinama.

1.4. Metodika vadovaujasi VDI darbuotojai, atsakingi už patikrinimų ir edukacinės veiklos planavimo

procesą ir ūkio subjektų priežiūrą.

1.5. Metodika parengta atsižvelgiant į šių teisės aktų nuostatas:

1.5.1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymas (Žin., 2003, Nr. 102-4585);

1.5.2. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. gruodžio 10 d. įsa-

kymu Nr. A1-595 (Žin., 2010, Nr. 147-7547);

1.5.3. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atliekamų planinių ir neplaninių ūkio subjek-

tų veiklos patikrinimų ir kitų priežiūros būdų taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valsty-

binio darbo inspektoriaus 2012 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. V-6 (Žin., 2011, Nr. 9-434);

1.5.4. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos darbo reglamentas, patvirtintas Lietuvos

Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2013 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. V-32 (Žin., 2013,

10-488).

2. ŪKIO SUBJEKTŲ RIZIKINGUMO VERTINIMO MODELIO APRAŠAS

2.1. VDI nustatytų priežiūros rizikų modelis (žr. 1 pav.) parengtas, vadovaujantis Institucijų atliekamų

priežiūros funkcijų optimizavimo gairių aprašu bei Rizikos vertinimu pagrįstos ūkio subjektų veiklos priežiū-

ros gairėmis.

1 Kaip tai įpareigoja Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo gairių aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriau-

sybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 511 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 932 redakcija).

Rizikos vertinimu grįstas veiklos planavimo metodas sudarytas atsižvelgiant į metodines rekomendacijas, kurios pateiktos rizikos

vertinimu pagrįstos ūkio subjektų veiklos priežiūros gairėse, parengtose Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo eks-

pertų komisijos (2011 m. gruodis).

2

Vidiniai VDI duomenų šaltiniai

Stebėti

Ignoruoti Stebėti

Tikrinti

DidelėMaža Tikimybė+Atitiktis

Že

ma

sP

ov

eik

isA

ukšta

s

Rizikingumo

vertinimo sistema

Išoriniai duomenų šaltiniai

DSS IS

JAR VMIVSDFVStatistikos

departamentas

Priežiūros rizikų vertinimo modelis

TDS DARSADM

Stebėsena, analizė

4.1. Rizikingum

o vertinimo algoritm

o

rezultatyvumo vertinim

as

Rizik

ingum

o verti

nimo a

lgorit

mo

tobulin

imas

3.1.

Fak

tinių

insp

ekta

vim

o ir

eduk

avim

o ve

iklo

s du

omen

ų

pate

ikim

as į

sist

emas

Vei

klos

duomen

ų įved

imas

- Patikrinimų ir tyrimų vykdymas

- Edukacinės veiklos vykdymas

Pataisos

- TIkslų

nustat

ymas

- Rod

iklių

ir siektinų

reikšm

ių p

arinkim

as

- VDI m

etinio veiklos

plan

o pa

reng

imas

Vykdym

as

- VDI n

ustaty

tų ti

kslų

pasiekim

o verti

nimas

- Išo

rinių

šaltin

ių

info

rmacij

os ve

rtinim

as

Ste

bėse

na

- Patikrinim

ų ir tyrimų

vykdymas

- Edukacinės veiklos

vykdymas

Ve

iklo

s p

lan

as, k

riterijų

są

raša

s

Ro

dik

lių įve

rčia

i, išva

do

s

-Priežaščių nustatym

as

-Koregavim

o veiksmai

Tobulinimas

Pla

navim

as

1.1. K

riterij

ų parin

kimas

ir perž

iūra

1.2. R

eikšm

ingum

ų krit

erijam

s su

teiki

mas

1.3. E

ksperti

nis kr

iterij

ų reikš

mių

verti

nimas

1.4.R

izikin

gumo v

ertinim

o alg

oritm

o sudary

mas

ir te

stavim

as

Rezultatyvumo vertinimo ataskaita

Ve

iklo

s d

uo

me

nys

1

RVAT D

G2

3 4

2.1. Rizikingum

o vertinimo duom

enų

panaudojimas planavim

ui ir VDI TS

veiklos

vykdymui

VDI veiklos

valdymo

modelisVDI T

S

VDI A

S, V

DI TS

RVAT D

G

Duom

enų panaudojimas

Alg

oritm

o s

ud

ary

ma

s

EPDS

Rizikingumo įvertinimai ir įmonių sąrašai

1 pav. Ūkio subjektų rizikingumo vertinimo modelio principinė schema.

2.2. Ūkio subjektų rizikingumo vertinimo modelis susideda iš rizikingumo vertinimo algoritmo tobuli-

nimo ir stebėsenos, analizės bei pagalbinių procesų:

2.2.1. Rizikingumo vertinimo algoritmo tobulinimas apima:

Kriterijų parinkimą ir peržiūrą;

Reikšmingumų kriterijams suteikimą;

Ekspertinį kriterijų reikšmių vertinimą;

Rizikingumo vertinimo algoritmo sudarymą ir testavimą.

2.2.1.1. Įvesties (pradžios) duomenys, kai:

Rizikingumo vertinimo algoritmas sudaromas:

- VDI veikloje naudojamų rizikingumo vertinimo kriterijų reikšmės;

- Išorinių duomenų šaltinių kriterijų reikšmės.

Rizikingumo vertinimo algoritmas tobulinamas:

- Rizikingumo vertinimo algoritmo rezultatyvumo vertinimo ataskaita.

2.2.1.2. Rizikingumo vertinimo algoritmo tobulinimo rezultatai yra:

Ūkio subjektų rizikingumo vertinimo algoritmas.

2.2.1.3. Rizikingumo vertinimo algoritmo tobulinimas vykdomas pagal poreikį. Pirmaisiais rizikingumo

vertinimo algoritmo naudojimo metais, procesas gali būti inicijuojamas keletą kartą per metus, vėliau - kartą

per metus. Nustačius ar gavus reikšmingą kiekį pranešimų, kad algoritmas neefektyvus, algoritmo tobulini-

mo procesas gali būti inicijuojamas bet kuriuo metu.

2.2.2. Stebėsena, analizė apima:

3

Rizikingumo vertinimo algoritmo rezultatyvumo vertinimą.

2.2.2.1. Įvesties (pradžios) duomenys yra:

Veiklos duomenys;

Rizikingumo vertinimo duomenys.

2.2.2.2. Stebėsenos, analizės rezultatai yra:

Rizikingumo vertinimo algoritmo rezultatyvumo vertinimo ataskaita.

2.2.2.3. ūkio subjektų rizikingumo vertinimui aktualūs VDI ir išorės šaltinių duomenys yra tinkamai

analizuojami naudojantis VDI turimais analitiniais įrankiais.

3. ŪKIO SUBJEKTŲ RIZIKINGUMO VERTINIMO BENDRIEJI PRINCIPAI

3.1. Ūkio subjektų veiklos priežiūra vykdoma remiantis Priežiūros rizikų vertinimu.

Čia:

Priežiūros rizikų vertinimas – rizikos valdymo proceso dalis, apimanti kiekybinių rodiklių reikš-

mių, susijusių su konkrečia situacija ir atpažinta grėsme, nustatymą.

3.2. Priežiūros rizikų vertinimas susideda iš:

3.2.1. Rizikos šaltinių, priežasčių ir/ar požymių nustatymo, t.y. veiksnių, galinčių lemti nepageidaujamą

įvykį pasireiškimą ir/ar galinčių įspėti apie galimo nepageidaujamo įvykio atsiradimą;

3.2.2. Rizikos priežasčių ir/ar požymių rangavimo, t.y. reikšmingumų (svorio koeficientų) skirtingoms

grėsmėms suteikimo;

3.2.3. Algoritmo sudarymo;

3.2.4. Tikimybės rizikai pasireikšti nustatymo kiekvienam ūkio subjektui atskirai.

3.3. VDI ūkio subjektų Priežiūros rizikas vertina rizikingumo vertinimo sistemoje, kuri pagal nustaty-

tą algoritmą apskaičiuoja tikimybę ūkio subjekte įvykti nepageidaujamam įvykiui, Ūkio subjekto rizikingu-

mui įvertinti sistema naudoja kriterijus, kiekybiškai vertinančius rizikos priežastis ir/ar požymius.

3.4. Atsižvelgus į Priežiūros rizikos rizikingumo laipsnį parenkamos rizikos valdymui tinkamiausios

priežiūros priemonės.

Čia:

Priežiūros priemonės – vidaus ir išorės teisės aktų numatytos poveikio priemonės ir kiti instituci-

jos veiksmai, siekiant valdyti su ūkio subjektų vykdoma veikla susijusią riziką.

3.5. Priežiūros rizikos vertinimas leidžia:

3.5.1. Proporcingai paskirstyti priežiūros naštą, tenkančią ūkio subjektams: mažiau pavojingų ir teisės

aktų reikalavimų besilaikančių ūkio subjektų priežiūros intensyvumas yra atitinkamai žemesnis;

3.5.2. Sustiprinti VDI vykdomų ūkio subjektų priežiūros priemonių prevencinį poveikį, laiku nustatant

ir padedant išspręsti Priežiūros rizikų norminių teisės aktų pažeidimus tokiu būdu prisidedant prie Nepagei-

daujamų įvykių mažėjimo.

3.6. Ūkio subjektų rizikingumo kriterijų nustatymo principai:

3.6.1. Siekiant užtikrinti, jog rizikos vertinimas apimtų visas Priežiūros rizikas ir būtų teisingai nustaty-

tas Ūkio subjekto rizikingumo laipsnis, yra parenkami skirtingi rizikingumo parametrus matuojantys kriteri-

jai ir jų grupės;

3.6.2. VDI veiklos prioritetai yra atitinkamai atsispindėti kriterijų sistemoje;

3.6.3. Ūkio subjektų rizikingumo vertinimo kriterijų reikšmingumui įvertinti yra naudojami koeficien-

tai, kuriems reikšmės priskiriamos kriterijų reikšmingumo vertinimo metu pasitelkiant statistinius metodus

ir/ar ekspertinį vertinimą;

3.6.4. Ūkio subjektų rizikingumo vertinimo kriterijai yra panaudojami sudarant rizikingumo vertinimo

algoritmą, kuris parodo bendrą ūkio subjekto rizikingumo laipsnį. Siekiant tiksliau nustatyti Ūkio subjekto

rizikingumą tam tikroje srityje (pvz.: NA, PL ar ND), yra naudojamas daugiau nei vienas rizikingumo verti-

nimo algoritmas;

3.6.5. Ūkio subjektai pagal Ūkio subjektų rizikingumo laipsnių reikšmes yra suskirstomi į rizikingumo

intervalus. Rizikingumo intervalų skaičius nustatomas, atsižvelgiant į VDI turimus išteklius ir taikomų prie-

žiūros priemonių įvairovę. Ūkio subjektai suskirstomi į 3 intervalus (pvz.: tikrinti, stebėti, ignoruoti), kurie

pagal poreikį gali būti suskirstyti smulkiau. Rizikingumo intervalų skaičiaus ir sudarymo būdo bei principų

keitimas vykdomas užtikinant Ūkio subjektų rizikingumo vertinimo pastovumą;

4

3.6.6. Ūkio subjektams, priklausantiems tam pačiam rizikingumo intervalui, yra taikomos vienodos

priežiūros priemonės. Tuo atveju, kai taikyti vienodas ir atitinkančias rizikingumo intervalą priežiūros prie-

mones visiems ūkio subjektams nepakanka išteklių, Priežiūros rizikos yra analizuojamas papildomai;

3.6.7. Naujai įsikūrusiems ūkio subjektams, turintiems nedidelius administracinius pajėgumus, nepažei-

džiant priežiūros taisyklių, yra taikoma mažesnė priežiūros ir administracinė našta.

3.7. Atsitiktinės išorės šaltinių informacijos vertinimas –

3.7.1. gavus skundą dėl ūkio subjekto vykdomų Priežiūros rizikos norminių teisės aktų pažeidimų, jis

nagrinėjamas ir remiantis rizikingumo vertinimu nustatomas prioritetas dėl ūkio subjekto patikros;

3.7.2. papildomos informacijos (žiniasklaidos pranešimas, po patikrinimo surinkti duomenys) reikšmin-

gumas vertinamas kaip ir kiti duomenys. Nustatomas naujas ūkio subjekto ar ūkio šakos rizikingumo laips-

nis.

ŪKIO SUBJEKTŲ DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS IR NELEGALAUS

DARBO RIZIKINGUMO VERTINIMO KRITERIJŲ APRAŠAS

4. BENDROSIOS NUOSTATOS

4.1. VDI ūkio subjektų darbuotojų saugos ir sveikatos rizikingumo ir nelegalaus darbo vertinimo krite-

rijų aprašas (toliau vadinama – Aprašas) nustato pagrindinius ūkio subjektų darbuotojų saugos ir sveikatos

srities (toliau vadinama – DSS) ir nelegalaus darbo srities (toliau vadinama – ND) rizikingumo vertinimo

kriterijus ir principus.

5. DSS RIZIKINGUMO VERTINIMO PRINCIPINĖS SISTEMOS APRAŠYMAS

5.1. Pagrindiniai DSS rizikingumo laipsnio skaičiavimo principai

5.1.1. DSS rizikingumo laipsnis skaičiuojamas pagal nustatytus DSS rizikingumo vertinimo algoritmus

atskirai nelaimingų atsitikimų rizikai ir profesinių ligų rizikai vertinti.

5.1.2. DSS rizikingumo laipsnio (atskirai nelaimingiems atsitikimams ir profesinėms ligoms) formulė:

Nelaimingų atsitikimų rizikai vertinti: Tikimybė ir Atitiktis (R1)NA x Poveikis (R2);

Profesinių ligų rizikai vertinti: Tikimybė ir Atitiktis (R1)PL x Poveikis (R2);

5.1.3. Komponentes „Tikimybė ir atitiktis (R1)“ bei „Poveikis (R2)“ bendrai sudaro 40 kriterijų Ki,

i=1,2,…,40, iš jų 39 priklauso komponentei „Tikimybė ir atitiktis (R1)“ ir 1 – komponentei „Poveikis

(R2)“;

5.1.4. Komponentės „Tikimybė ir atitiktis (R1)“ kriterijams atitinkamai priskirti reikšmingumo koeficien-

tai:

Skaičiuojant DSS rizikingumo laipsnį nelaimingų atsitikimų rizikai: R_(NA,i), i=1,2,…,39;

Skaičiuojant DSS rizikingumo laipsnį profesinių ligų rizikai: R_(PL,i), i=1,2,…,39;

5.1.5. Reikšmingumai nustatomi ekspertiniu/ apklausos būdu ir atrenkami patikimai įvertinti kriterijai.

5.1.6. DSS modelio atveju apklausai atlikti naudota 10 balų skalė, todėl kriterijaus reikšmingumas pri-

skirtas pagal tam kriterijui suteiktų reikšmingumo balų vidurkį.

5.1.7. Komponentės „Tikimybė ir atitiktis (R1)“ vertinimas apima šias kriterijų grupes:

5.1.7.1. bendruosius duomenis apie įmonę;

5.1.7.2. duomenis apie įvykusius pažeidimus;

5.1.7.3. duomenis apie įmonėje esančius pirminius rizikos veiksnius;

5.1.7.4. duomenis apie darbo vietų įrengimą ir darbuotojų mokymą;

5.1.7.5. duomenis apie įmonės darbuotojų kompetenciją.

5

5.1.8. Komponentės „Tikimybė ir atitiktis (R1)“ formulė:

Nelaimingų atsitikimų rizikai vertinti:

Įdiegta DSS vadybos sistema: R1(NA)_DSS=RD(NA)∙RM(NA)_DSS;

Neįdiegta DSS vadybos sistema: R1(NA)=RD(NA)∙RM(NA);

Profesinių ligų rizikai vertinti:

Įdiegta DSS vadybos sistema: R1(PL)_DSS=RD(PL)∙RM(PL)_DSS;

Neįdiegta DSS vadybos sistema: R1(PL)=RD(PL)∙RM(PL);

5.1.9. DSS rizikingumo vertinimo algoritme kriterijų reikšmingumai išlieka vienodi, nepriklausomai, ar

įmonė įsidiegusi DSS vadybos sistemą ar ne;

5.1.10. Komponentė „Poveikis (R2)“ nelaimingiems atsitikimams ir profesinėms ligoms taikoma vienoda:

R2=K40;

5.1.11. DSS rizikingumo laipsnio formulė:

Nelaimingų atsitikimų rizikai vertinti: DSS RV(NA)=R1(NA)∙R2;

Profesinių ligų rizikai vertinti: DSS RV(PL) =R1(PL)∙R2;

5.1.12. Bendras DSS rizikingumo laipsnis (BD DSS RV) pagal nustatytą algoritmą yra apskaičiuojamas,

kaip didesnė reikšmė iš nelaimingų atsitikimų DSS rizikingumo laipsnio (DSS RV(NA)) ir profesinių ligų

DSS rizikingumo laipsnio (DSS RV(PL)):

BD DSS RV = MAX(DSS RV(NA), DSS RV(PL))

5.2. DSS rizikingumo laipsnio analizės principai

5.2.1. DSS rizikingumo laipsnį ūkio subjektų lygmeniu galima analizuoti išskaidžius į atskirus rizikingu-

mo dėmenis: valdomas rizikingumo laipsnis (VR), nominalus rizikingumo laipsnis (NR) ir skaičiuojant

juos atskirai nelaimingiems atsitikimams ir profesinėms ligoms (žr. 1 paveikslą ir Klaida! Nerastas nuo-

rodos šaltinis.);

Nominalaus rizikingumo laipsnis – atvaizduoja tik rizikingumą didinančių kriterijų sukuriamą rizikin-

gumo laipsnį ir neįtraukia rizikingumą mažinančių kriterijų. Taip parodomas nominalus įmonės rizikingumo

laipsnio įvertinimas, kuriuo naudojantis galima lyginti panašaus nominalaus rizikingumo ūkio subjektus tarpu-

savyje ir išskirti gerai riziką valdančius ūkio subjektų (gerąją praktiką). Nominalus rizikingumo laipsnis nėra

pagrindinis rizikingumo vertinimo kriterijus, bet gali būti naudojamas, kaip pagalbinis kriterijus, analizuojant

ūkio subjektų rizikingumus.

Valdomas rizikingumo laipsnis – atvaizduoja ūkio subjekto nominalaus rizikingumo laipsnio dalį, kuriam

taikant rizikos mažinimo veiksnius ji buvo suvaldyta.

DSS rizikingumo laipsnis – atvaizduoja realų ūkio subjekto rizikingumo laipsnį, nurodantį tik pavojingą

(aktualią) rizikos dalį. Šis dėmuo gali būti išreikštas kaip nominalaus rizikingumo laipsnio ir valdomo rizi-

kingumo laipsnio skirtumas.

6

Valdomo rizikingumo laipsnio ir nominalaus rizikingumo laipsnio skaičiavimas.

5.2.2. Bendro valdomo rizikingumo laipsnio ir nominalaus rizikingumo laipsnio analizę taip pat galima

atlikti analogiškai, kaip bendro DSS rizikingumo atveju, kai:

Bendras valdomas rizikingumo laipsnis (BD VR): BD VR = MAX(VR(NA), VR(PL));

Bendras nominalus rizikingumo laipsnis (BD NR): BD BR = MAX(BR(NA), BR(PL));

6. ND RIZIKINGUMO VERTINIMO PRINCIPINĖS SISTEMOS APRAŠYMAS

6.1. Pagrindiniai ND rizikingumo laipsnio skaičiavimo principai

6.1.1. ND rizikingumo laipsnis skaičiuojamas pagal nustatytą ND rizikingumo vertinimo algoritmą:

Tikimybė ir Atitiktis (R1)ND

6.1.2. Komponentę „Tikimybė ir atitiktis (R1) ND“ bendrai sudaro 26 kriterijai, kurie yra suskirstyti į dvi

grupes – riziką mažinantys ir riziką didinantys kriterijai.

6.1.3. Komponentės „Tikimybė ir atitiktis (R1)ND“ kriterijams atitinkamai priskirti reikšmingumo koefi-

cientai pradiniam2 ir pilnos apimties ND modeliuiKlaida! Nerastas nuorodos šaltinis..

6.1.4. Reikšmingumai nustatomi ekspertiniu/ apklausos būdu ir atrenkami patikimai įvertinti kriterijai.

6.1.5. ND atveju, apklausos metu naudojama 5 balų (rangų) skalė, todėl patikimai įvertintiems kriterijams

apskaičiuojamas balų dažnumas ir jiems suteikiami svoriai – 1 balas = -0,3; 2 balai = -0,2; 3 balai=-0,1; 4

balai= 0,2; 5 balai=0,3. Priskirtų kriterijams balų dažniai ir svoriai sudauginami ir sudedami, o suma yra

priskiriama, kaip kriterijaus reikšmingumas.

6.1.6. Komponentės „Tikimybė ir atitiktis (R1)ND“ vertinimas apima šias kriterijų grupes:

6.1.6.1. bendrieji duomenys apie įmonę;

6.1.6.2. darbuotojų įdarbinimo rodikliai;

6.1.6.3. darbo užmokesčio rodikliai;

6.1.6.4. įmonės finansiniai rodikliai ir kiti duomenys;

6.1.6.5. ūkio sektoriaus rodikliai;

6.1.6.6. įmonės pažeidimų ir skundų istorija darbo teisės srityje;

6.1.6.7. sezoniškumas/ pikai.

6.1.7. Komponentės „Tikimybė ir atitiktis (R1) ND“ bendras ND pasireiškimo rizikai vertinti laipsnis:

BD ND RV(ND)=RD(ND)*RM(ND).

2 Pradinis modelis yra sudarytas iš kriterijų, kurių apskaičiavimui yra duomenys. Šis modelis yra skirtas pirminiam RVS

nustatymui ir gali būti naudojamas iki tol, kol bus gauti visų kriterijų duomenys.

7

DSS rizikingumo vertinimo algoritmo kriterijų aprašymas

Grupė Kriteri-

jaus

eil. nr.

Kriterijus Kriterijaus aprašymas

1 2 3 4

Bendrieji

duomenys

apie įmonę

K1 Ar įmonė yra įsidiegusi DSS

vadybos sistemą (pvz.: OHSAS)?

Jei įmonė yra įsidiegusi DSS vadybos sistemą, tai parodo jos aukštą DSS organizavimo lygį ir atitiktį DSS teisės aktų rei-

kalavimams. Daroma prielaida, kad trečioji šalis (sertifikuojančios organizacijos) vertina ir prižiūri įmonės atitiktį aukš-

tiems DSS standartams, todėl Valstybinei darbo inspekcijai papildomai šios įmonės tikrinti nėra būtina.

K2 Įmonės DSS organizavimo lygis Kriterijus parodo DSS organizavimo profesionalumo lygį įmonėje. Skaičiuojama darbdavio elektorinio inspektavimo kont-

rolinio klausimyno klausimų balų suma. Daroma prielaida, kad esant didesnei balų sumai, darbo sąlygos įmonėje yra ge-

resnės.

Darbdavio elektorinio inspektavimo kontrolinio klausimyno klausimai, kuriais nustatoma kriterijaus reikšmė:

- Ar vykdomas darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių koordinavimas, kai įmonėje dirba kitų įmonių darbuotojai?

- Ar įmonės vadovas apmokytas ir jo žinios patikrintos iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities?

- Ar įmonėje paskirti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai arba įsteigta darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba?

- Ar vykdomas nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų registravimas ir tyrimas nustatyta tvarka?

- Ar vykdomi privalomi sveikatos patikrinimai?

K3 Ar įmonė priklauso asociacijai,

konfederacijai?

Kriterijus parodo darbdavio aktyvumą ir visuomeniškumą.

Daroma prielaida, kad įmonės, priklausančios asociacijoms ir/ar konfederacijoms, labiau rūpinasi darbuotojų sauga ir svei-

kata.

K4 Ar įmonė siekia socialiai atsakin-

gos įmonės statuso?

Kriterijus parodo, ar įmonė siekia nacionaliniu mastu būti pripažinta kaip socialiai atsakinga įmonė. Daroma prielaida, kad

socialiai atsakingos įmonės labiau rūpinasi darbuotojų sauga ir sveikata.

K5 Ar įmonėje galioja kolektyvinė

sutartis?

Kriterijus parodo įmonėje esančių darbo santykių ir garantijų užtikrinimo lygį.

Daroma prielaida, kad įmonės, kuriose yra pasirašyta kolektyvinė sutartis, labiau rūpinasi darbuotojų sauga ir sveikata.

K6 Ar darbuotojai priklauso profesi-

nei sąjungai ir/ar įmonėje yra

įsteigta darbo taryba?

Kriterijus parodo įmonės darbuotojų sąmoningumą, atsakingumą ir aktyvumą DSS (asmeninės saugos) atžvilgiu.

Daroma prielaida, kad įmonės darbuotojai, kurie priklauso profesinei sąjungai ir/ar dirba įmonėje, kuriose yra darbo taryba,

labiau rūpinasi savo asmenine sauga ir sveikata, elgiasi atsakingiau ir reikalauja iš darbdavio geresnių darbo sąlygų.

K7 Įmonės veiklos trukmė Kriterijus parodo įmonės patirtį. Daroma prielaida, kad ilgiau veikianti įmonė turi daugiau patirties organizuojant DSS.

Duomenys

apie įvy-

kusius

pažeidi-

mus

K8 DSS norminių teisės aktų pažei-

dimų atvejų skaičius per 5 metus,

įvertinus jų reikšmingumą profe-

sinių ligų atžvilgiu

Kriterijus parodo DSS dezorganizacijos mastą įmonėje. Skaičiuojama bendra DSS teisės aktų pažeidimų atvejų (R1) svori-

nė suma, atsižvelgiant į laiko, sunkumo profesinių ligų atžvilgiu ir pažeidimų atvejų pasikartojimo intensyvumo veiksnius

bei įmonės padalinių skaičių.

Daroma prielaida, kad esant dideliam pažeidimų atvejų skaičiui, profesinių ligų išsivystymo tikimybė įmonėje yra didesnė

nei įmonėje, kurioje pažeidimų atvejų nebuvo arba jų buvo mažiau.

K9 DSS norminių teisės aktų pažei-

dimų atvejų skaičius per 5 metus,

įvertinus jų reikšmingumą nelai-

Kriterijus parodo DSS dezorganizacijos mastą įmonėje. Skaičiuojama bendra DSS teisės aktų pažeidimų (R1) atvejų svori-

nė suma, atsižvelgiant į laiko, sunkumo nelaimingų atsitikimų atžvilgiu ir pažeidimų pasikartojimo intensyvumo veiksnius

bei įmonės padalinių skaičių.

8

Grupė Kriteri-

jaus

eil. nr.


mingų atsitikimų atžvilgiu Daroma prielaida, kad esant dideliam pažeidimų atvejų skaičiui, nelaimingų atsitikimų įvykimo tikimybė įmonėje yra di-

desnė nei įmonėje, kurioje pažeidimų atvejų nebuvo arba jų buvo mažiau.

K10 Sustabdytų darbo vietų skaičius

per 5 metus

Kriterijus parodo DSS dezorganizacijos mastą įmonėje.

Skaičiuojamas bendrai reikalavimuose (R2) numatytų sustabdyti darbo vietų skaičius.

Daroma prielaida, kad esant dideliam sustabdytų darbo vietų skaičiui, profesinių ligų išsivystymo ir/ar nelaimingų atsiti-

kimų įvykimo tikimybė įmonėje yra didesnė nei įmonėje, kurioje nebuvo sustabdytų darbo vietų arba jų buvo mažiau.

K11 Sustabdytų įrenginių skaičius per

5 metus

Kriterijus parodo DSS dezorganizacijos mastą įmonėje. Skaičiuojamas bendrai reikalavimuose (R2) numatytų sustabdyti

įrenginių skaičius.

Daroma prielaida, kad esant dideliam sustabdytų įrenginių skaičiui, profesinių ligų išsivystymo ir/ar nelaimingų atsitikimų

įvykimo tikimybė įmonėje yra didesnė nei įmonėje, kurioje nebuvo sustabdytų įrenginių arba jų buvo mažiau.

K12 Darbo santykius reglamentuojan-

čių teisės aktų pažeidimų atvejų

skaičius per 5 metus, įvertinus jų

reikšmingumą profesinėms li-

goms

Kriterijus parodo bendrą darbo santykių dezorganizacijos mastą įmonėje. Skaičiuojama bendra darbo santykius reglamen-

tuojančių teisės aktų pažeidimų atvejų svorinė suma, įvertinant pažeidimo sunkumo bendrai DSS atžvilgiu veiksnį.

Daroma prielaida, kad esant dideliam darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų atvejų skaičiui tikimybė

prasižengti DSS srityje yra didesnė nei įmonėje, kurioje nebuvo darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų

atvejų arba jų buvo mažiau.

K13 Darbo santykius reglamentuojan-

čių teisės aktų pažeidimų skaičius

per 5 metus, įvertinus jų reikš-

mingumą nelaimingiems atsitiki-

mams

Kriterijus parodo bendrą darbo santykių dezorganizacijos mastą įmonėje. Skaičiuojama bendra darbo santykius reglamen-

tuojančių teisės aktų pažeidimų svorinė suma, įvertinant pažeidimo sunkumo bendrai DSS atžvilgiu veiksnį.

Daroma prielaida, kad esant dideliam darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų skaičiui tikimybė prasi-

žengti DSS srityje yra didesnė nei įmonėje, kurioje nebuvo darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų arba

jų buvo mažiau.

K14 Dėl įmonės gautų pasitvirtinusių

ir iš dalies pasitvirtinusių DSS

srities skundų, informacinių pra-

nešimų dėl viešo intereso atvejų

skaičius per 5 metus

Kriterijus parodo DSS dezorganizacijos mastą įmonėje. Skaičiuojamas skundų ir informacinių pranešimų, gautų dėl galimų

darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų , skaičius 1 įmonės darbuotojui.

Daroma prielaida, kad esant dideliam DSS srities skundų ir informacinių pranešimų skaičiui tikimybė nelaimingam atsiti-

kimui įvykti ir/ar profesinei ligai išsivystyti yra didesnė nei įmonėje, kurioje nebuvo skundų ar informacinių pranešimų

arba jų buvo mažiau.

K15 Dėl įmonės gautų pasitvirtinusių

ir iš dalies pasitvirtinusių darbo

santykių teisės srities skundų,

informacinių pranešimų dėl viešo

intereso atvejų skaičius per 5

metus

Kriterijus parodo bendrą darbo santykių dezorganizacijos mastą įmonėje. Skaičiuojamas skundų ir informacinių praneši-

mų, gautų dėl galimų darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, skaičius 1 įmonės darbuotojui.

Daroma prielaida, kad esant darbo santykių teisės srities dideliam skundų ir informacinių pranešimų skaičiui tikimybė

prasižengti DSS srityje yra didesnė nei įmonėje, kurioje nebuvo skundų ar informacinių pranešimų arba jų buvo mažiau.

K16 Mirtinų nelaimingų atsitikimų

skaičius per 5 metus, įvertinus jų

reikšmingumą

Kriterijus parodo įmonėje įvykusių mirtinų nelaimingų atsitikimų istoriją ir potencialią riziką jiems pasikartoti. Skaičiuo-

jama mirtinų nelaimingų atsitikimų svorinė suma, tenkanti 1 įmonės darbuotojui, atsižvelgiant į laiko ir mirtinų nelaimingų

atsitikimų pasikartojimo intensyvumo veiksnius.

Daroma prielaida, kad įmonėje, kurioje įvyko mirtinų nelaimingų atsitikimų, jų pasikartojimo tikimybė yra didesnė nei

įmonėje, kurioje jų neįvyko arba įvyko mažiau.

K17 Vidutinis 1 metų nedarbingų die-

nų skaičius dėl nelaimingų atsiti-

Kriterijus parodo įvykusių nelaimingų atsitikimų sunkumo lygį (įvykus sudėtingesniam (nemirtinam) nelaimingam atsiti-

kimui darbuotojui yra skiriama daugiau nedarbingų dienų). Skaičiuojamas nedarbingų dienų skaičius dėl nelaimingų atsiti-

9

Grupė Kriteri-

jaus

eil. nr.


kimų kimų, tenkantis vidutiniškai per 1 metus 1 įmonės darbuotojui.

K18 Vidutinis 1 metų nedarbingų die-

nų skaičius dėl ligų

Kriterijus dalinai parodo darbo krūvio ir darbo vietų įmonėje įrengimo kokybę.

Skaičiuojamas nedarbingų dienų skaičius dėl ligų, tenkantis vidutiniškai per 1 metus 1 įmonės darbuotojui.

Daroma prielaida, kad dideliam vidutiniam nedarbingų dienų skaičiui dėl ligų didžiausią įtaką daro netinkamai įmonėje

įrengtos darbo vietos, kas sukuria sąlygas profesinėms ligoms išsivystyti.

Duomenys

apie įmo-

nėje esan-

čius pirmi-

nius rizi-

kos veiks-

nius

K19 Įmonės sektoriaus pagal EVRK

rizikingumo lygio įvertinimas,

atsižvelgiant į darbų pavojingumą

profesinių ligų atžvilgiu

Kriterijus parodo, kiek įmonės sektoriuje pagal EVRK yra pavojingų darbų, galinčių sukelti profesines ligas. Sektoriaus

pavojingumas vertinamas pagal istorinius profesinių ligų duomenis.

K20 Įmonės sektoriaus pagal EVRK

rizikingumo lygio įvertinimas,

atsižvelgiant į darbų pavojingumą

nelaimingų atsitikimų atžvilgiu

Kriterijus parodo, kiek įmonės sektoriuje pagal EVRK yra pavojingų darbų, galinčių iššaukti nelaimingus atsitikimus. Sek-

toriaus pavojingumas vertinamas pagal istorinius nelaimingų atsitikimų duomenis.

K21 Potencialiai pavojingų įrenginių

skaičius

Kriterijus parodo, ar įmonėje yra potencialiai pavojingų įrenginių ir jų keliamą pavojų įmonės darbuotojams. Skaičiuojama

potencialiai pavojingų įrenginių svorinė suma, tenkanti 1 įmonės darbuotojui, atsižvelgiant į potencialiai pavojingų įrengi-

nių pavojingumą.

K22 Ar įmonės veikloje yra naudoja-

mos cheminės medžiagos?

Kriterijus parodo, ar įmonėje yra cheminių medžiagų, ir jų keliamą pavojų įmonės darbuotojams.


- Ar saugiai naudojamos ir saugomos cheminės medžiagos?

K23 Ar įmonės veikloje yra naudoja-

mos degiosios, lengvai užsilieps-

nojančios, sprogiosios medžia-

gos?

Kriterijus parodo, ar įmonėje yra degiųjų, lengvai užsiliepsnojančių, sprogiųjų medžiagų, ir jų keliamą pavojų įmonės dar-

buotojams.


- Ar saugiai naudojamos ir saugomos degiosios, lengvai užsiliepsnojančios, sprogiosios medžiagos?

K24 Pavojingi objektai Kriterijus parodo, ar įmonė ar jos veikloje naudojamas objektas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos pavojingų objektų

sąrašą ir nurodo objekto rizikingumo balą.

Duomenys

apie darbo

vietų įren-

gimą ir

darbuotojų

mokymą

K25 Ar įmonėje vykdomas visų darbo

vietų profesinės rizikos vertini-

mas?

Kriterijus parodo, ar įmonė vertina ir valdo nustatomus profesinės rizikos veiksnius pagal teisės aktų reikalavimus.


- Ar yra vykdomas (atliekamas) visų darbo vietų profesinės rizikos vertinimas?

K26 Ar darbuotojai aprūpinami tinka-

momis asmeninėmis apsauginė-

mis priemonėmis?

Kriterijus parodo, ar įmonės darbuotojai yra aprūpinami būtinomis apsaugos priemonėmis esamai profesinei rizikai valdyti.

Darbdavio elektroninio inspektavimo kontrolinio klausimyno klausimai, kuriais nustatoma kriterijaus reikšmė:

- Ar darbuotojai aprūpinami tinkamomis asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, jei kolektyvinės apsaugos priemonės

neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių?

K27 Įmonės darbo vietų įrengimo

lygis

Kriterijus parodo, kaip darbo vietų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus bei darbdavio pastangas įrengti darbuotojų

poreikius atitinkančias darbo vietas. Skaičiuojama darbdavio elektorinio inspektavimo kontrolinio klausimyno klausimų

10

Grupė Kriteri-

jaus

eil. nr.


balų suma. Daroma prielaida, kad esant didesnei balų sumai, darbo sąlygos įmonėje yra geresnės.

Darbdavio elektroninio inspektavimo kontrolinio klausimyno klausimai, kuriais nustatoma kriterijaus reikšmė:

- Ar tinkamai įrengtos darbo vietos patalpose?

- Ar tinkamai įrengtos darbo vietos lauke?

- Ar tinkamai įrengtos persirengimo ir poilsio patalpos?

- Ar tinkamai organizuojamas eismas, krovinių krovimas ir gabenimas įmonės teritorijoje?

- Ar sudaryta galimybė darbuotojams greitai ir saugiai evakuotis iš visų darbo vietų?

K28 Įmonės organizuojamų ir vykdo-

mų darbuotojų DSS mokymų ir

žinių tikrinimo lygis

Kriterijus parodo, ar įmonė vykdo darbuotojų DSS mokymus.


- Ar tinkamai organizuojamas ir vykdomas darbuotojų mokymas ir žinių tikrinimas?

- Ar tinkamai organizuotas darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, mokymas?

K29 Ar įmonė vykdo darbuotojų inst-

ruktavimą DSS klausimais?

Kriterijus parodo, ar įmonė vykdo darbuotojų instruktavimą DSS klausimais pagal teisės aktų reikalavimus.


- Ar vykdomas instruktavimas DSS klausimais?

K30 Ar įmonėje darbuotojai informuo-

jami DSS klausimais?

Kriterijus parodo, ar darbuotojai gauna informacijos DSS klausimais. Daroma prielaida, kad darbuotojų informavimas

parodo didesnę darbdavių atsakomybę darbuotojų ir DSS atžvilgiu bei parodo, kad įmonės darbuotojai yra susipažinę ir

vertina įmonėje esamą DSS padėtį bei galimas profesines rizikas, dėl ko padidėja jų sąmoningumas ir asmeninė sauga.


- Ar darbuotojai gauna visapusišką informaciją apie saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje?

Duomenys

apie įmo-

nės dar-

buotojų

kompeten-

ciją

K31 Įmonės apyvartos pokytis Įmonės apyvartos pokytis nurodo kaip keičiasi jos veiklos intensyvumas.

Daroma prielaida, kad įmonei sparčiai augant reikšmingai sudėtingėja DSS organizavimas, todėl, nespėjant pritaikyti reika-

lingos DSS organizavimo kompetencijos ir sistemos išsiplėtusiai įmonei, didėja tikimybė nelaimingiems atsitikimams

įvykti ir/ar profesinėms ligoms išsivystyti.

K32 Įmonės DSS organizavimo lygio

įvertinimas, atsižvelgiant į įmo-

nės dydžio grupę

Kriterijus iš dalies parodo DSS organizavimo profesionalumą (skiriamą dėmesį) bei sudėtingumą, esant skirtingiems įmo-

nių dydžiams (vertinama pagal darbuotojų skaičių).

Daroma prielaida, kad, pavyzdžiui, labai mažose įmonėse (1-9 darbuotojų) DSS organizavimas yra nesudėtingas dėl nedi-

delio kolektyvo, tačiau mažiau profesionalus dėl kompetencijos trūkumo, didelėse įmonėse (250 ir daugiau darbuotojų)

DSS organizavimas yra sudėtingas dėl didelio kolektyvo, tačiau labiau profesionalus dėl galimybės samdyti DSS srityje

kompetentingus profesionalus ir pan.

K33 Vidutinis darbuotojų stažas įmo-

nėje

Kriterijus parodo įmonės darbuotojų turimą darbo patirtį konkrečioje įmonėje. Skaičiuojamas vidutinis stažas, tenkantis 1

įmonės darbuotojui.

Daroma prielaida, kad įmonėje, kurioje vidutinis darbo stažas yra ilgas, dėl sukauptos didesnės darbuotojų patirties nelai-

mingų atsitikimų tikimybė yra mažesnė.

K34 Darbuotojų kaita įmonėje Kriterijus iš dalies parodo darbo sąlygas ir, kaip darbuotojai vertina įmonę.

11

Grupė Kriteri-

jaus

eil. nr.


Daroma prielaida, kad didelę darbuotojų kaitą labiausiai lemia blogos fizinės darbo sąlygos ir/ar psichosocialinė atmosfera

darbe, reikšmingai išaugusi darbų apimtis ir intensyvumas, tai gali lemti profesinių ligų vystymąsi ir/ar nelaimingus atsiti-

kimus.

K35 Naujai (iki 1 metų) įmonėje dir-

bančių darbuotojų dalis

Kriterijus parodo turinčių mažą patirtį darbuotojų dalį įmonėje ir įmonės plėtros mastą.

Daroma prielaida, kad dėl patirties ir žinių stokos darbuotojams, neturintiems 1 metų stažo įmonėje, nelaimingo atsitikimo

įvykimo ir/ar profesinės ligos išsivystymo tikimybė yra didesnė nei darbuotojams, turintiems ilgesnį darbo stažą.

K36 Jaunų darbuotojų (iki 29 metų

amžiaus) dalis

Kriterijus parodo turinčių mažą patirtį darbuotojų dalį įmonėje.

Daroma prielaida, kad dėl patirties ir žinių stokos darbuotojams iki 29 metų amžiaus nelaimingo atsitikimo įvykimo ir/ar

profesinės ligos išsivystymo tikimybė yra didesnė nei vyresniems darbuotojams.

K37 Įmonės veiklos vieta Kriterijus parodo įmonės rizikingumą dėl vyraujančios vadovavimo ir darbo kultūros.

Daroma prielaida, kad didmiestyje (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose) DSS organizavimo ir darbuotojų

asmeninės saugos brandos lygis yra aukštesnis nei kitose (ne didmiesčių) teritorijose.

K38 Vidutinis įmonės darbuotojų atly-

ginimas

Kriterijus parodo įmonės darbo sąlygų ir darbuotojų kvalifikacijos lygį. Skaičiuojamas santykis tarp vidutinio darbuotojų

atlyginimo sektoriuje pagal EVRK ir vidutinio darbuotojų atlyginimo įmonėje.

Daroma prielaida, kad įmonėje, kurioje vidutinis atlyginimas yra aukštesnis už jos atstovaujamame sektoriuje vyraujantį

atlyginimą, sukuriamos geresnės darbo sąlygos arba joje dirba aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai, kurių nelaimingų

atsitikimų įvykimo ir profesinių ligų išsivystymo tikimybė yra labai žema.

K39 Neturinčių aukštojo išsilavinimo

įmonės darbuotojų dalis

Kriterijus netiesiogiai parodo potencialiai rizikingesnių (neturinčių aukštojo išsilavinimo) darbuotojų dalį įmonėje.

Daroma prielaida, kad aukštojo išsilavinimo neturintys darbuotojai dirba mažiau kvalifikuotus, lemiančius didesnę nelai-

mingų atsitikimų įvykimo ir profesinių ligų išsivystymo tikimybę darbus bei turi mažiau žinių DSS srityje.

Duomenys

apie ūkio

subjektų

dydį

K40 Įmonės darbuotojų skaičius Kriterijus parodo nelaimingų atsitikimų galimo įvykimo ar profesinių ligų galimo išsivystymo mastą.

12

Pilnos apimties DSS rizikingumo vertinimo algoritmo kriterijų reikšmingumų sąrašas3

Nelaimingų atsitikimų rizikingumo vertinimo algoritmo kriterijai

DSS rizikingumo vertinimo algoritmo rizikingumą didinančių kriterijų reikšmingumų sąrašas nelaimingiems atsitikimams

Kriterijai

Reikšmingumai

RNA

Riz

ikin

gu

mą

did

ina

nty

s k

rite

rij

ai

K20

Įmonės sektoriaus pagal EVRK rizikingumo lygio įvertinimas, atsižvelgiant į

darbų pavojingumą nelaimingų atsitikimų atžvilgiu 8,28

K23

Ar įmonės veikloje yra naudojamos degiosios, lengvai užsiliepsnojančios, spro-

giosios medžiagos? 7,56

K21 Potencialiai pavojingų įrenginių skaičius 7,17

K22 Ar įmonės veikloje yra naudojamos cheminės medžiagos? 6,85

K24 Pavojingi objektai 6,44

K9

DSS norminių teisės aktų pažeidimų atvejų skaičius per 5 metus, įvertinus jų

reikšmingumą nelaimingų atsitikimų atžvilgiu 5,18

K16 Mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičius per 5 metus, įvertinus jų reikšmingumą 4,76

K10 Sustabdytų darbo vietų skaičius per 5 metus 4,31

K11 Sustabdytų įrenginių skaičius per 5 metus 4,21

K32

Įmonės DSS organizavimo lygio įvertinimas, atsižvelgiant į įmonės dydžio gru-

pę 4,10

K35 Naujai (iki 1 metų) įmonėje dirbančių darbuotojų dalis 4,08

K34 Darbuotojų kaita įmonėje 3,97

K33 Vidutinis darbuotojų stažas įmonėje 3,81

K14

Dėl įmonės gautų pasitvirtinusių ir iš dalies pasitvirtinusių DSS srities skundų,

informacinių pranešimų dėl viešo intereso atvejų skaičius per 5 metus 3,69

K17 Nedarbingų dienų skaičius dėl nelaimingų atsitikimų per 5 metus 3,60

K13

Darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų skaičius per 5 metus,

įvertinus jų reikšmingumą nelaimingiems atsitikimams 3,58

K15

Dėl įmonės gautų pasitvirtinusių ir iš dalies pasitvirtinusių darbo santykių teisės

srities skundų, informacinių pranešimų dėl viešo intereso atvejų skaičius per 5

metus 3,33

K39 Neturinčių aukštojo išsilavinimo įmonės darbuotojų dalis 3,23

K31 Įmonės apyvartos pokytis 3,13

K36 Jaunų darbuotojų (iki 29 metų amžiaus) dalis 3,12

K38 Vidutinis įmonės darbuotojų atlyginimas 2,97

K37 Įmonės veiklos vieta 2,64

Suma 100,00

DSS rizikingumo vertinimo algoritmo rizikingumą mažinančių kriterijų reikšmingumų sąrašas nelaimingiems atsitikimams

Kriterijai

Reikšmingumai

RNA

Neįdiegta DSS vadybos sistema

Riz

ikin

gu

mą

ma

ži-

na

nty

s k

rite

rij

ai

K2 Įmonės DSS organizavimo lygis 6,48

K27 Įmonės darbo vietų įrengimo lygis 6,26

K28

Įmonės organizuojamų ir vykdomų darbuotojų DSS mokymų ir žinių tikrinimo

lygis 6,15

K26 Ar darbuotojai aprūpinami tinkamomis asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis? 5,96

K29 Ar įmonė vykdo darbuotojų instruktavimą DSS klausimais? 5,92

K30 Ar įmonėje darbuotojai informuojami DSS klausimais? 5,71

K25 Ar įmonėje vykdomas visų darbo vietų profesinės rizikos vertinimas? 5,44

K7 Įmonės veiklos trukmė 4,70

3 Pilnos apimties kriterijų reikšmingumų sąrašas sudarytas iš visų kriterijų, kurių reikšmingumai buvo nustatyti eksper-

tiniu būdu. Nustatyti reikšmingumai nėra patikrinti statistinės analizės metu. Šis sąrašas yra skirtas vėlesniam RVS

nustatymui ir gali būti naudojamas, kai bus gaunami visų kriterijų duomenys. Rekomenduojama prieš pradedant naudoti

pilnos apimties kriterijų reikšmingumų sąrašą, reikšmingumus patikrinti statistinės analizės būdu.

13

K6

Ar darbuotojai priklauso profesinei sąjungai ir/ar įmonėje yra įsteigta darbo tary-

ba? 4,28

K4 Ar įmonė siekia socialiai atsakingos įmonės statuso? 3,93

K5 Ar įmonėje galioja kolektyvinė sutartis? 3,42

K3 Ar įmonė priklauso asociacijai, konfederacijai? 2,86

Suma 61,13

Įdiegta DSS vadybos sistema

K1 Ar įmonė yra įsidiegusi DSS vadybos sistemą (pvz.: OHSAS)? 73,33


K6


ba? 4,28




Suma 92,52

Profesinių ligų rizikingumo vertinimo algoritmo kriterijai DSS rizikingumo vertinimo algoritmo rizikingumą didinančių kriterijų reikšmingumų sąrašas profesinėms ligoms

Kriterijai

Reikšmingumai

RPL

Riz

ikin

gu

mą

did

ina

nty

s k

rite

rij

ai

K19

Įmonės sektoriaus pagal EVRK rizikingumo lygio įvertinimas, atsižvelgiant į

darbų pavojingumą profesinių ligų atžvilgiu 14,74

K22 Ar įmonės veikloje yra naudojamos cheminės medžiagos? 14,64

K8

DSS norminių teisės aktų pažeidimų atvejų skaičius per 5 metus, įvertinus jų

reikšmingumą profesinių ligų atžvilgiu 6,92

K32 Įmonės DSS organizavimo lygio įvertinimas, atsižvelgiant į įmonės dydžio grupę 6,78

K34 Darbuotojų kaita įmonėje 5,82

K18 Nedarbingų dienų skaičius dėl ligų per 5 metus 5,34

K24 Pavojingi objektai 5,22

K35 Naujai (iki 1 metų) įmonėje dirbančių darbuotojų dalis 5,20

K14

Dėl įmonės gautų pasitvirtinusių ir iš dalies pasitvirtinusių DSS srities skundų,

informacinių pranešimų dėl viešo intereso atvejų skaičius per 5 metus 5,11

K39 Neturinčių aukštojo išsilavinimo įmonės darbuotojų dalis 4,99

K31 Įmonės apyvartos pokytis 4,85

K37 Įmonės veiklos vieta 4,39

K36 Jaunų darbuotojų (iki 29 metų amžiaus) dalis 4,33

K38 Vidutinis įmonės darbuotojų atlyginimas 4,31

K10 Sustabdytų darbo vietų skaičius per 5 metus 2,08

K21 Potencialiai pavojingų įrenginių skaičius 1,53

K11 Sustabdytų įrenginių skaičius per 5 metus 1,49

K12

Darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų atvejų skaičius per 5

metus, įvertinus jų reikšmingumą profesinėms ligoms 1,10

K15

Dėl įmonės gautų pasitvirtinusių ir iš dalies pasitvirtinusių darbo santykių teisės

srities skundų, informacinių pranešimų dėl viešo intereso atvejų skaičius per 5

metus 1,07

K16 Mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičius per 5 metus, įvertinus jų reikšmingumą 0,08

Suma 100,00

DSS rizikingumo vertinimo algoritmo rizikingumą mažinančių kriterijų reikšmingumų sąrašas profesinėms ligoms

Kriterijai

Reikšmingumai

RPL

Riz

ikin

gu

-

mą

ma

ži-

na

nty

s k

ri-

terij

ai

Neįdiegta DSS vadybos sistema

K26 Ar darbuotojai aprūpinami tinkamomis asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis? 7,95

K27 Įmonės darbo vietų įrengimo lygis 7,77

K2 Įmonės DSS organizavimo lygis 7,55

K30 Ar įmonėje darbuotojai informuojami DSS klausimais? 7,30

14

K28

Įmonės organizuojamų ir vykdomų darbuotojų DSS mokymų ir žinių tikrinimo

lygis 7,29

K25 Ar įmonėje vykdomas visų darbo vietų profesinės rizikos vertinimas? 7,02

K29 Ar įmonė vykdo darbuotojų instruktavimą DSS klausimais? 7,01


K6


ba? 4,98




Suma 74,90

Įdiegta DSS vadybos sistema

K1 Ar įmonė yra įsidiegusi DSS vadybos sistemą (pvz.: OHSAS)? 70,83


K6


ba? 4,98




Suma 93,85

15

ND rizikingumo vertinimo algoritmo kriterijų aprašymas ND rizikingumo vertinimo algoritmo kriterijų aprašymas

Grupė Krite-

rijaus

eil. nr.


1 2 3 4

Bendrieji

duomenys

apie įmonę

K3 Ar įmonė priklauso asociacijai, konfe-

deracijai?

Kriterijus parodo darbdavio aktyvumą ir visuomeniškumą.

Daroma prielaida, kad įmonės, priklausančios asociacijoms ir/ar konfederacijoms, labiau linkusios laikytis darbo teisės

K5 Ar įmonėje galioja kolektyvinė sutartis? Kriterijus parodo įmonėje esančių darbo santykių ir garantijų užtikrinimo lygį.

Daroma prielaida, kad įmonės, kuriose yra pasirašyta kolektyvinė sutartis, labiau rūpinasi gerų darbo sąlygų sudarymu.

K6 Ar darbuotojai priklauso profesinei

sąjungai ir/ar įmonėje yra įsteigta darbo

taryba?

Kriterijus parodo įmonės darbuotojų sąmoningumą, atsakingumą ir aktyvumą darbo teisės atžvilgiu.

Daroma prielaida, kad įmonės darbuotojai, kurie priklauso profesinei sąjungai ir/ar dirba įmonėje, kuriose yra darbo tary-

ba, aktyviau rūpinasi gerų darbo sąlygų sudarymu, elgiasi atsakingiau ir reikalauja iš darbdavio geresnių darbo sąlygų.

K41 Ar įmonė yra įsidiegusi socialinės atsa-

komybės standartą (pvz, standartas

SA8000) / siekia socialiai atsakingos

įmonės statuso?

Jei įmonė yra įsidiegusi socialinio atsakingumo vadybos sistemą, tai parodo atsakingą požiūrį į darbo sąlygų sudarymą ir

palaikymą. Daroma prielaida, kad trečioji šalis (sertifikuojančios organizacijos) vertina ir prižiūri įmonės atitiktį aukš-

tiems reikalavimams, kuriuos reikia atitikti: vaikų darbo, priverstinio darbo prevencijos, profesinės sveikatos ir saugos,

darbuotojų organizacijų laisvės ir kolektyvinių derybų, diskriminavimo, nuobaudų praktikos, darbo valandų, atlyginimo

už darbą, todėl Valstybinei darbo inspekcijai papildomai šios įmonės tikrinti nėra būtina. Socialiai atsakingos įmonės

statuso siekis parodo, ar įmonė siekia nacionaliniu mastu būti pripažinta, kaip socialiai atsakinga įmonė. Daroma prielai-

da, kad socialiai atsakingos įmonės labiau rūpinasi geru darbo sąlygų sudarymu ir palaikymu.

Darbuoto-

jų įdarbi-

nimo ro-

dikliai

K42 Įmonės veiklos trukmė Jeigu įmonė yra iki 2 metų, ji galimai prasčiau susipažinusi su darbo teise ir kitais reikalavimais, turi mažiau patirties

išpildant šiuos reikalavimus, dėl to didėja tikimybė juo pažeisti (pirmamečiai yra tik konsultuojami).

K43 Įmonės rizikingumas pagal dydžio ka-

tegoriją atsižvelgiant į nelegalaus darbo

pažeidimų dažnumą ir apimtį

Daroma prielaida, kad skirtingo dydžio įmonės yra nevienodai linkusios į pažeidimus todėl įmonės, kurios pagal dydį

priskiriamos rizikingesnei dydžio kategorijai yra rizikingesnės.

K37 Įmonės veiklos vieta Kriterijus parodo įmonės rizikingumą dėl vyraujančios vadovavimo ir darbo kultūros.

Daroma prielaida, kad didmiestyje (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose) darbo teisės pažeidimų turėtų

būti mažiau, nes lengvesnis tokių pažeidimų fiksavimas nei nuo teritorinių padalinių smarkiai nutolusiose vietovėse taip

pat yra aukštesnis darbuotojų sąmoningumo nei kitose (ne didmiesčių) teritorijose lygis.

K44 Naktines pamainas dirbančių darbuoto-

jų dalis

Daroma prielaida, kad įmonės, kuriose didelė dalis darbuotojų dirbančių naktines pamainas, yra rizikingesnės darbo tei-

sės reikalavimų laikymosi atžvilgiu, nes mažesnė patikrinimų didesnė darbo laiko apskaitos ir darbo užmokesčio pažei-

dimų tikimybė.

K45 Jaunų asmenų (darbuotojų) iki 18 metų

dalis įmonėje

Daroma prielaida, kad įmonės, kuriose yra daug nepilnamečių darbuotojų yra rizikingesnės darbo teisės pažeidimų pra-

sme, nes nepilnamečių įdarbinimui yra keliama daugiau reikalavimų.

K46 Užsieniečių asmenų (darbuotojų) dalis

įmonėje

Užsieniečių asmenų (darbuotojų) dalis įmonėje.

16

Grupė Krite-

rijaus

eil. nr.


K47 Praktikantų dalis įmonėje Daroma prielaida, kad įmonėje, kurioje didelis praktikantų skaičius yra rizikingesnė, nes praktikantai yra darbo jėga, kuri

gali būti neapmokama dėl to iškyla rizika, kad prisidengiant praktika yra įforminama darbuotojų veikla įmonėje, bet neį-

darbinami, kaip darbuotojai, o atlyginimas mokamas neapskaitant.

.

K48 Darbuotojų sergamumo lygis Daroma prielaida, kad įmonė, kurioje didelis darbuotojų sergamumas yra rizikingesnė dėl galimo didelio krūvio pakaiti-

niams darbuotojams bei galimai blogo atsiskaitymo už pakaitinį darbą. Taip pat galimas atvejis, kad darbdaviai fiktyviai

įformina, kad darbuotojas serga, darbuotojas tuomet dirba nelegaliai, o atlyginimas jam yra mokamas iš VSDFV, o ne

darbdavio.

K49 Darbuotojų kaitos rodiklio nuokrypis

nuo sektoriaus rodiklio vidutinio dydžio

Kriterijus parodo darbo sąlygų įmonėje būklę.

Daroma prielaida, kad įmonėje, kurioje prastos darbo sąlygos darbuotojai ilgai nedirba ir išeina savo noru. Jei santykinis

rodiklis viršija 1 tuomet daroma prielaida, kad yra galimai prastos darbo sąlygos. Jei rodiklis lygus 1 ir mažesnis daroma

prielaida, kas situacija yra geresnė nei sektoriuje ir rizikingumo balas šiuo atveju nėra priskiriamas. Skaičiuojamas 5

metų svertinis vidurkis, nes aktuali yra nuolatinė kaita, o vienkartinė kaita gali reikšti tam tiks organizacines pertvarkas.

K50 Įdarbintų darbuotojų, kuriems tai pir-

masis darbas ir dirba ne daugiau nei 2

metus, dalis

Kriterijus parodo nekvalifikuotų ir neturinčių patirties darbuotojų skaičių.

Daroma prielaida, kad neturintys darbo patirties asmenys, bus linkę įgyti darbo patirties ir mažiau kreipti dėmesį į jiems

sudaromas darbo sąlygas.

K51 Darbuotojų neapmokamų atostogų san-

tykinis rodiklis

Daroma prielaida, kad esant didelei neapmokamų atostogų rodiklio reikšmei gali būti atvejų, kad darbdavys nusižengda-

mas darbo teisei skatina darbuotoją pasiimti neapmokamas atostogas arba darbuotojas dirba neapmokamų atostogų metų.

Darbo

užmokes-

čio rodik-

liai

K38 Vidutinis darbuotojo atlyginimas įmo-

nėje (normalizavus pagal sektoriaus

rodiklį)

Kriterijus parodo atlyginimų lygį įmonėje.

Daroma prielaida jeigu vidutiniai atlyginimai palyginus su sektoriaus atlyginimais yra ženkliai mažesni tuomet yra didelė

rizika, kad toje įmonėje dalis atlyginimų yra slepiama t.y. ne visas darbo užmokestis yra apskaitomas.

K52 Vėlavimai sumokėti su darbo santykiais

susijusius mokesčius VSDFV ir VMI

Kriterijus parodo įmonės polinkį laikytis nustatytų reikalavimų ar įsipareigojimų.

Daroma prielaida, kad įmonė laiku nevykdanti įsipareigojimų galimai taip pat įsipareigojimų yra linkusi nevykdyti ir

savo darbuotojams bei yra mažiau atsakinga.

K53 Darbuotojų, gaunančių vidutinį ir di-

desnį nei vidutinis ūkio sektoriaus atly-

ginimas, dalis

Daroma prielaida, kad įmonė, kurioje didelė dalis darbuotojų gauna lygų/ didesnį nei vidutinis ūkio sektoriaus atlyginimą

yra mažiau rizikinga darbo užmokesčio klausimų atžvilgiu.

K54 Darbuotojų, dirbančių už minimalų ir

mažesnį nei minimalų darbo užmokestį,

dalis įmonėje

Įmonėje, kurioje daug darbuotojų dirbančių už minimalų ar mažesnį nei minimalų atlyginimą, didesnė tikimybė, kad

dalis atlyginimų mokama nelegaliai ir tuo atvejų, kai mokamas mažesnis nei minimalus atlyginimas galimai darbuotojai

dirba daugiau valandų nei numatyta sutartyje ir už tai jiems nėra apmokama.

17

Grupė Krite-

rijaus

eil. nr.


K55 Darbuotojų vidutinių atlyginimų poky-

tis

Kriterijus parodo vidutinių atlyginimų per pasirinktą laikotarpį pokytį.

Daroma prielaida, kad žymiai sumažėjus vidutiniam atlyginimui yra rizika, kad įmonė pradėjo nebeapskaityti visų atlygi-

nimų darbuotojams.

Įmonės

finansiniai

rodikliai ir

kiti duo-

menys

K56 Vidutinė įmonės apyvarta vienam dar-

buotojui (normalizavus pagal sektoriaus

rodiklį)

Daroma prielaida, kad panašių įmonių apyvarta ir darbuotojų skaičius turi būti panašūs, jeigu santykis >1 – tai įmonė

rizikinga.

K57 Restruktūrizuojama/ reorganizuojama

(ar dalyvaujanti reorganizavime)/ per-

tvarkoma/ dalyvaujanti atskyrime įmo-

nė

Daroma prielaida įmonė bus rizikingesnė darbuotojų atžvilgiu bus elgiamasi neteisėtai dėl esamų finansinių sunkumų.

Ūkio sek-

toriaus

rodikliai

K58 Įmonės rizikingumas pagal ūkio sekto-

riaus darbo teisės pažeidimų rizikingu-

mo lygį

Daroma prielaida, kad įmonė priklausanti ūkio sektoriui, kuris pasižymi darbo teisės pažeidimų rizika yra rizikingesnė.


riaus nelegalaus darbo pažeidimų lygį

Daroma prielaida, kad įmonė priklausanti ūkio sektoriui, kuris pasižymi nelegalaus darbo rizika yra rizikingesnė.


riuje gaunamų skundų darbo teisės

srityje vienam darbuotojui rodiklį

Daroma prielaida, kad įmonė priklausanti ūkio sektoriui, kuriame gaunama daugiau skundų darbo teisės srityje yra rizi-

kingesnė, negu ta įmonė, kurioje pažeidimai neaptinkami.

Įmonės

pažeidimų

ir skundų

istorija

darbo

teisės sri-

tyje

K61 Svorinė darbo teisės pažeidimų suma Daroma prielaida, kad įmonė anksčiau dariusi nusižengimus yra rizikingesnė (svorinių pažeidimų sumoje yra vertinami -

reikalavimai, klausimyno rezultatai, administracinės teisės pažeidimai).

K62 Nustatyti pažeidimai dėl mokėjimų

vokeliuose

Darome prielaidą, kad nustatytų pažeidimų dėl mokėjimų vokeliuose skaičius identifikuoja, kad įmonė yra linkusi į nusi-

žengimus ne tik dėl darbo užmokesčio, bet ir dėl kitų darbo teisės pažeidimų.

K63 Įmonės darbo teisės laikymosi lygis

Kriterijus parodo darbo santykių (teisės) laikymosi lygį įmonėje. Skaičiuojama darbdavio elektorinio inspektavimo kont-

rolinio klausimyno klausimų balų suma. Daroma prielaida, kad esant didesnei balų sumai, darbo sąlygos įmonėje yra

geresnės. Svarbu paminėti, kad


18

Grupė Krite-

rijaus

eil. nr.


- Ar tinkamai sudaromos darbo sutartys?

- Ar darbuotojai dirba darbo grafike numatytu laiku?

- Ar laikomasi tinkamo darbo ir poilsio laiko rėžimo?

- Ar viršvalandinis darbas, kurį atlieka darbuotojas po sulygtų darbo sutartyje darbo valandų, darbas naktį, švenčių ir

poilsio dienomis yra tinkamai apskaitomas bei kompensuojamas nustatyta tvarka?

- Ar visas darbo laikas nustatomas laikantis reikalavimų?

- Ar laikomasi pertraukos pailsėti ir pavalgyti, specialių ir papildomų pertraukų?

- Ar darbuotojams yra suteikiamos ir tinkamai apmokamos per jų darbo metus visos jiems priklausančios kasmetinės

atostogos?

- Ar laikomasi darbuotojų darbo užmokesčio nustatymo ir mokėjimo tvarkos?

K64 Gautų skundų darbo teisės srityje skai-

čius vienam darbuotojui

Daroma prielaida, kad įmonė gaunanti daugiau skundų darbo teisės srityje yra rizikingesnė, nesvarbu, ar skundai pasitvir-

tino (yra tikimybė, kad nebuvo galima užfiksuoti pažeidimo).

K65 Pasitvirtinusių skundų dėl darbo teisės

pažeidimų skaičius vienam darbuotojui

Daroma prielaida, kad įmonė gaunanti daugiau pasitvirtinusių skundų yra rizikingesnė.

K66 Įmonėje rastų nelegalų skaičius Daroma prielaida, kad ūkio subjekte ankščiau radus nelegalų didesnė rizika, kad tokie pažeidimai gali pasikartoti dar

kartą. Radus bent vieną nelegaliai dirbantį asmenį panaši rizika išlieka 3 metus tik po 3 metų šiek tiek sumažėja.

Sezoniš-

kumas/

pikai

K67

Sezoniškumo klasifikatorius

Daroma prielaida, kad tam tikruose sektoriuose didelę įtaką įmonių rizikingumui daro tam sektoriui būdingas sezonišku-

mas.

Pilnos apimties ND rizikingumo vertinimo algoritmo rizikingumą didinančių kriterijų reikšmingumų sąrašas

Kriterijai Reikšmingumai RND

Riz

ikin

gu

mą

did

ina

nty

s k

rite

rij

ai

R66 Įmonėje rastų nelegalų skaičius 7,76

R62 Nustatyti pažeidimai dėl mokėjimų vokeliuose 7,54

R54 Darbuotojų, dirbančių už minimalų ir mažesnį nei minimalų darbo užmo-

kestį, dalis įmonėje 7,20

R65 Pasitvirtinusių skundų dėl darbo teisės pažeidimų skaičius/ įmonės darbuo-

tojų skaičius metus 6,80

R67 Sezoniškumo klasifikatorius 6,65

R59 Įmonės rizikingumas pagal ūkio sektoriaus nelegalaus darbo pažeidimų

lygį 6,10

R38 Vidutinis darbuotojo atlyginimas įmonėje (normalizavus pagal sektoriaus

rodiklį) 6,02

R61 Svorinė darbo teisės pažeidimų dalis 5,91

R58 Įmonės rizikingumas pagal ūkio sektoriaus darbo teisės pažeidimų rizikin-

gumo lygį 5,43

R51 Darbuotojų neapmokamų atostogų santykinis rodiklis 5,13

R60 Įmonės rizikingumas pagal ūkio sektoriuje gaunamų skundų darbo teisės

srityje vienam darbuotojui rodiklį 4,91

R64 Gautų skundų darbo teisės srityje skaičius/ įmonės darbuotojų skaičius

4,80

R52 Vėlavimai sumokėti su darbo santykiais susijusius mokesčius VSDFV ir

VMI 4,14

R63 Įmonės darbo teisės laikymosi lygis 3,76

R55 Darbuotojų vidutinių atlyginimų pokytis 3,36

R42 Įmonės veiklos trukmė 3,25

R44 Naktines pamainas dirbančių darbuotojų dalis 2,77

R43 Įmonės rizikingumas pagal dydžio kategoriją atsižvelgiant į nelegalaus

darbo pažeidimų dažnumą ir apimtį 2,74

R56 Vidutinė įmonės apyvarta vienam darbuotojui (normalizavus pagal sekto-

riaus rodiklį) 2,29

R37 Įmonės veiklos vieta 1,85

R45 Jaunų asmenų (darbuotojų) iki 18 metų dalis įmonėje 0,88

R46 Užsieniečių asmenų (darbuotojų) dalis įmonėje 0,63

SUMA 100

Pilnos apimties ND rizikingumo vertinimo algoritmo rizikingumą mažinančių kriterijų reikšmingumų sąrašas

Kriterijai

Reikšmingumai

RND

Riz

ikin

gu

mą

ma

-

žin

an

tys

kri

terij

ai

R6


ba? 3,51

R41

Ar įmonė yra įsidiegusi socialinės atsakomybės standartą (pvz, standartas

SA8000) / siekia socialiai atsakingos įmonės statuso? 3,37

R5 Ar įmonėje galioja kolektyvinė sutartis? 2,87

R3 Ar įmonė priklauso asociacijai, konfederacijai? 0,25

Documents

VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS ŪKIO SUBJEKTŲ …