Vandens taupymas buityje

Vandens suvartojimas pasaulyje

Lietuvoje

Lietuvos Statistikos Departamento pateikiami duomenys rodo, kad Lietuvoje vidutinis vandens

suvartojimas mieste siekia apie 90 l/žm/d, o vidutinis vandens suvartojimas kaimo vietovėse

siekia apie 70 l/žm/d. Tai yra mažiau, nei rekomenduojamas vandens kiekis, būtinas

reikiamai žmogaus higienai palaikyti.

Bet kaip taupyti vandenį?

Pateiksiu Jums keletą vandens taupimo būdų buityje

Dažna šeimininkė ar šeimininkas paliudys, jog neretai virtuvėje ar vonioje čiaupas šiek tiek

praleidžia vandenį, laša. Kas tai yra lašas? Juokas ir tiek. Bet, tarkime, iš krano išlaša vienas lašas per vieną sekundę. Vadinasi, per parą išlašės apie ….. 20 litrų. Per vienerius mietus – 7,3 kubiniai metrai vandens. Pagal UAB „Vilniaus vandenys“ tarifą už

tiek mes sumokėsime 30,81 Lt.

Tačiau neišsigąskite, nereikia manyti, jog būtina iš karto keisti kraną į naują (nors kartais tikrai praverstų ir tai) ir skaičiuoti ar apsimoka. Gal tegu sau laša? Dažniausia tam, kad sutvarkyti problemą, užtenka tik pakeisti tarpinę, kurios kaina apie 0,50 lt. ir kranas toliau sėkmingai

Jums tarnaus.

Jeigu turite senus kranus, sutaupyti galite prie krano pritvirtindami aeratorių. Aeratorius

sumaišo vandenį su oru, tad plaunant indus ar rankas galima sutaupyti iki 50 % vandens. Nauji

kranai dažniausia juos turi.

Ne visi žino, kad vandens kiekio sunaudojimas labai priklauso nuo slėgio vandentiekyje, tad jeigu jūsų vandentiekio sistemoje jis aukštas,

apsimoka investuoti į slėgio reguliatorių, kuris jį sumažintų. Pavyzdžiui, jei jūsų vandentiekio

sistemoje slėgis yra 4 atmosferos (bar), o sumažintumėte iki 2 atmosferų (bar), tai

sutaupytumėte apie 25% vandens.

Tualetas, tai ne tik vieta kur karaliai pėsčiomis vaikščioja, bet ir vieta, kur kartais „karališkai“

naudojamas vanduo. Pasaulyje, kuriame šitaip trūksta geriamo vandens, tiesiog absurdiška

atrodo nuleidinėti vandenį į unitazą. Tai viena didžiausių civilizacijos problemų, ypač dabar, kai daugelyje šalių žmonėms nepakankama vandens

atsigerti ir nusiprausti.

Sugedusi klozeto vandens nuleidimo sistema atneša dar daugiau nuostolių nei varvantis

kranas. Paskaičiuokime. Tarkime, jog neužsandarintas vandens nuleidimo

mechanizmas per parą praleidžia 60-70 litrų, per mėnesį – apie 2 m3, o per metus virš 23 m3.

Nepatikėsite, bet pagal „Vilniaus vandenų“ tarifą galiausiai susidaro gana apvali suma – 100 Lt.

Kaip įsitikinti ar klozeto nuleidimo mechanizmas yra sandarus? Rekomenduojame pabandyti štai ką. Įpilkite į bakelį truputėlį natūralių dažų (kurie lengvai nusivalo) ir po 30-40 minučių patikrinkite

klozetą, ar neatsirado spalvotų juostų. Jeigu atsirado, tuomet reikėtų keisti mechanizmo tarpines. Jeigu nepadeda, tuomet patartina

investuoti į naują mechanizmą.

Jeigu apsisprendėte keisti vandens nuleidimo mechanizmą, rekomenduočiau ekonomišką,

kuris turi du (3/6 litrų) rėžimus ir „stop“ funkciją. Toks sprendimas jums kainuos šiek tiek brangiau

už įprastą, bet patikėkite, jis labai greitai jums atsipirks.

Žinoma, taupant nereikėtų perlenkti lazdos ir nuleidinėti vandenį tik kas kelintą kartą.

Ekspertai pataria išsirinkti mažesnį vandens bakelį arba į senuosius įdėti vieno litro ar didesnį butelį, pripiltą vandens ir taip kaskart būtent tiek

ir sutaupyti nuleidžiant vandenį.

Vandenį taupyti padeda ir technologiniai sprendimai. Štai dizaineris Yeongwoo Kim

pasiūlė tualete sujungti dvi funkcijas į vieną. Kam nuleidinėti vandenį po „mažo gamtinio

reikalo“ ir po to prie praustuvo dar antra tiek nuleisti vandens plaunant rankas, jei galima visa

tai apjungti?

1 klausimas. Ar užsukate čiaupą, kai valote dantis ar skutate barzdą?

NE? Tuomet paskaičiuokime: paprastai iš krano, kai vandens slėgis yra 0,1 mPa, išbėga 0,07 litrų

per sekundę arba 4 litrai per minutę. Įsivaizduokime 4 asmenų šeimą. Dantų valymo

procedūra vienam žmogui trunka apie 3 minutes 2 kartus per dieną. Jeigu visi šeimos nariai

taupytų vandenį ir užsuktų čiaupą valydami dantis, skirtumas būtų toks: kasdien tokia šeima sutaupytų 100 litrų vandens, per mėnesį 3 m3,

per metus 36 m3.

2 klausimas. Ar vietoj maudynių duše renkatės vonią?

Jei atsakėte TAIP, tuomet vėl paskaičiuokime. Pavyzdžiui, paimsim vėl tą pačią keturių asmenų

šeimą. Sunku pasakyti, kiek kartų asmuo maudosi vonioje, todėl lieka pasitikėti statistika.

O statistika tvirtina, kad vidutiniškai žmogus maudosi vonioje 3 kartus per savaitę. Taigi,

maudynėms vonioje reikia pripilti apie 200 litrų vandens. Tai reiškia, kad keturių asmenų šeima

per savaitę sunaudos 2400 litrų, per metus – 125 m3.

Dabar paskaičiuosime, kiek ta pati šeima sutaupytų vandens, jeigu naudotųsi dušu vietoj

vonios. Vienam žmogui nusiprausti duše vidutiniškai pakanka 4 minučių. Per minutę

vandens debitas sudaro apie 15 litrų, vadinasi keturių asmenų šeimai reikia apie 240 litrų vandens per parą, arba 86 m3 vandens per metus. Aritmetika labai paprasta – šeima

sutaupys beveik 40 m3 per metus. Be to, ar žinojote, kad dušas yra net tik gerokai

ekonomiškesnis būdas, bet ir daug higieniškesnis.

3 klausimas. Ar muilindamiesi ir trinkdami galvą paliekate atsuktą

čiaupą?

Jei atsakymas TAIP, taupumo vardan jį reikėtų užsukti. O jei vis dėlto negalite atsisakyti

mėgavimosi vandeniu, yra maža gudrybė, kuri leis šiek tiek sumažinti vandens kiekį net ir šioje

situacijoje. Tai – ekonomiškas purškimas. Naujuose dušo purkštuvuose yra galimybė

nustatyti tokį purškimą, tad, jeigu neturite, labai rekomenduotumėme įsigyti. Maudymosi kokybė ir

komfortas tikrai nenukentės, o vandens sunaudojimas sumažės net apie 10-15%. Keturių

asmenų šeima pasirinkusi taupyti padedančią dušo galvutę, per metus sunaudoja 75 kub. m.

mažiau vandens.

4 klausimas. Ar laukdami tinkamos temperatūros vandens, leidžiate

vandeniui tekėti į valias?

Jei atsakėte TAIP, reikėtų atsisakyti šio įpročio. Tai nereiškia, kad turite maudytis lediniame

vandenyje. Štai kaip mes siūlome sutaupyti: pirmiausia, pripildykite vonią 1/3 šalto vandens, o

tik po to – karštu vandeniu tiek, kad Jums būtų komfortiška. O jei laukiate atitekant šilto vandens

ne maudynėms, tuomet tegul bėga „nereikalingas“ vanduo į dubenį, vonelę ar kibirą.

Vėliau šį vandenį kuo puikiausiai galėsite panaudoti indams perplauti, dulkėms valyti ir pan.

5 klausimas. Maudotės duše kasdien?

Jei atsakėte TAIP, pagalvokite, kodėl tai darote. Mes nesiūlome nesiprausti, tačiau yra teigiama, kad kasdienis dušas tėra įprotis atėjęs iš tų laikų, kai žmonės buvo daug aktyvesni, o šiuolaikiniam mažai judančiam žmogui pakanka per savaitę po

dušu palįsti tik tris kartus. Kasdienei švarai palaikyti visiškai pakanka problemų keliančias

kūno vietas nušluostyti muilinu, drėgnu rankšluosčiu. Pasirinkusieji tokį gyvenimo būdą

teigia, kad jie taip sutaupo vandenį ir kartu neišsausina kūno odos.

Sakoma, kad virtuvė yra antra vieta, pagal išleidžiamą vandens kiekį. Jei yra galimybė, pirmiausia reikėtų atnaujinti santechnikos

prietaisus, nes naujos technologijos apjungia tris funkcijas – ne tik taupo vandenį, yra

patogesnės, bet ir saugo aplinką. Vienas iš sprendimų ir ko gero pats efektyviausias –

indaplovė. Dabartinės indaplovės sunaudoja 37 procentais mažiau vandens, nei plaunant

rankomis. Paskaičiuota, kad dvylikai žmonių skirtam indų komplektui išplauti kriauklėje reikia

apie 60 litrų vandens, o indaplovė tam sunaudoja tik 15 litrų vandens.

Dar vienas iš sprendimų – bekontaktis maišytuvas, kuris dažniau naudojamas viešose vietose, bet gali būti pritaikomas ir virtuvėje.

Bekontaktis maišytuvas pradeda veikti tik pakišus rankas ir nustoja veikti jas atitraukus. Šis prietaisas 1) naudoja gerokai mažiau vandens, 2)

jame galima nustatyti optimalią srovės jėgą ir temperatūrą.

Kitas būdas sumažinti vandens sunaudojimą – sumontuoti momentinį vandens šildymo kraną.

Tai ir komfortiška, ir eliminuoja būtinybę nuleisti šaltą vandenį. Iš pradžių, paleidus vandenį, dažniausia bėga šaltas vanduo. Momentinis

vandens šildymo prietaisas sušildo vandenį iki nustatytos temperatūros. Kai pasirodo karštas

vanduo iš vandentiekio, prietaisas automatiškai išsijungia.

Jei indaplovės neturite, plaudami indus rankomis, užkimškite nuleidimo vamzdžio angą

kamščiu ir plaukite indus pripildytoje kriauklėje. Geriausia – nenaudodami plovimų priemonių.

Na, o perskalauti indus reikia bėgančiu vandeniu. Tačiau, net ir skalaujant tikrai neverta

atsukti čiaupo visu stiprumu. Tegu srovė bėga nestipriai, indams perskalauti to visiškai

pakanka. Teigiama, kad taip galima sutaupyti dvigubai daugiau vandens, nei plaunant

indaplovėje.

Vandenį virtuvėje eikvojame ne tik neteisingai plaudami indus, bet ir gamindami maistą.

Pirmiausia, virdami produktus nepersistenkite ir neperpildykite puodų vandeniu – daržovių

puodui išvirti visiškai pakanka vos ketvirtadalio litro vandens. Tiesiog uždenkite dangčiu: 1) garai atliks savo darbą, 2) išsaugosite gerąsias maisto

savybes.

Žinote, kaip sutaupyti nors 1 litrą vandens per dieną? Ogi daržoves ir kitus produktus plaukite ne po tekančiu vandeniu, o dubenyje pripiltame

vandens. Taip pat virdami kavą ar arbatą sau, nepilkite vandens tiek, kiek šešiems žmonėms.

Virkite tik tiek, kiek iš tiesų reikia.

Pabaigai noriu priminti, kad gėlo vandens ištekliai žemėje senka, o vandens užterštumas yra didžiulė problema. Kita vertus, kaip teigia

žymus Vilniaus universiteto profesorius emeritas J. Grigas, tarša pirmiausia prasideda mūsų protuose. Todėl kiekvienas atskirai ir kartu

mokykimės patys bei kitus paakinkime pasistengti paprastuose kasdieniuose darbuose taupyti tai, kas kuria gyvybę, kas mus maitina ir

moko, kaip reikia gyventi.

Naudota informacija• http://www.taupuslaistymas.lt• http://www.google.lt/imghp?hl=lt&tab=ii• http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-00

01:E.02~2006~D_20060529_120152-48251/DS.005.0.01.ETD