236
GENEROLO JONO EMAI¨IO LIETUVOS KARO AKADEMIJA Jonas Juodagalvis —VEN¨IONI KRA—TO SAVANORIAI 19181920 METAIS Biografinis inynas Vilnius 2005

VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

  • Upload
    vunhan

  • View
    270

  • Download
    3

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

1

GENEROLO JONO ÞEMAIÈIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA

Jonas Juodagalvis

ÐVENÈIONIØ KRAÐTO SAVANORIAI

1918�1920 METAIS

Biografinis þinynas

Vilnius 2005

Page 2: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

2

UDK 356(474.5)(031) Ju-122

Atsakingasis redaktorius plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis

Recenzavo: Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. dr. Vytautas Lesèius,leidinio �Savanoris� redaktorius ats. kpt. Vytautas Voveris

Stilistë Nijolë Andriuðienë

Maketavo Kæstutis Nemura

© Jonas Juodagalvis, 2005

© Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija, 2005

ISBN 9955-423-34-X

Page 3: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

3

TURINYS

Kazys Abaras (Abaravièius) .......... 18

Lauras Ablamas ............................... 22

Antanas Alekna................................... 22

Petras Alekna................................... 23

Kazys Ankënas ................................ 24

Juozas Artimavièius ........................ 27

Petras Asminavièius........................ 27

Jonas Avinas ................................... 28

Jonas Aulas (Avlas) ........................ 28

Kazys Aziaravièius ......................... 29

Stasys Bagdzevièius ........................ 29

Mikas Beèelis .................................. 30

Vincas Berièis ................................... 30

Jonas Bielinis ................................. 31

Jonas Bielinis ................................. 31

Jonas Bikulèius .............................. 32

Justinas Blaþevièius ........................... 32

Kazys Blaþiûnas ............................. 33

Balys Bojarûnas............................. 33

Petras Brancevièius ........................ 35

Juozas Bresas ................................... 35

Vincas Brovka .................................. 36

Vaclovas Bubulis ................................. 36

Kazys Bukauskas ............................ 37

Kazys Bukauskas ............................ 37

Vincas Bulka .................................... 38

Kostas Burokas ................................ 39

Jonas Buþënas (Buþinskas) .......... 40

Povilas Cibulskis .............................. 42

Viktoras Cibulskis .............................. 42

Antanas Cicënas ................................. 43

Mikas Cicënas ................................. 44

Jonas Cijûnëlis ............................... 45

Vincas Cikota ................................... 47

Stasys Cipka .................................... 49

Juozas Èaglys ................................... 51

Vincas Èeèiurka ............................... 52

Jurgis Èeikauskas ........................... 52

Juozapas Èepënas ................................ 53

Jonas Èepulis ................................. 53

Liudvikas Èepulis ................................. 56

Jonas Èerica ................................... 56

Bronius Èertavièius ........................... 57

Feliksas Èinèikas................................ 57

Petras Èirikas .................................. 57

Matas Daktariûnas ......................... 58

Klemensas Dambrauskas ...................... 59

Pranas Dera ...................................... 59

Kazys Dièius.................................... 59

Florijonas Diska..................................... 60

Ávadas ...................................................................................................................... 9

Santrumpos........................................................................................................... 17

S A V A N O R I A I

Page 4: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

4

Adomas Drabatas .............................. 60

Vincas Drabatas .............................. 61

Juozas Drabavièius .......................... 62

Kostas Dûdelë .................................. 62

Jonas Duksa ................................... 63

Romualdas Dzekonas .............................. 67

Balys Edartas ................................. 67

Ferdinandas Frenkelis ............................... 68

Antanas Gaidelis ................................ 68

Petras Gaidukas .............................. 69

Vincas Gaidukas .............................. 69

Juozas Galatiltis .............................. 70

Vladas Galatiltis .............................. 70

Adolfas Garbulis ............................... 70

Ignas Gastiliovas ........................... 71

Vilius Gervelis ................................ 71

Antanas Girutis .................................. 72

Samuelis Gordonas.............................. 72

Petras Grëbliauskas ........................ 73

Petras Gricevièius ........................... 73

Ignas Grigënas ............................... 74

Bronius Grigonis ................................ 75

Vladas Grikinis ................................ 76

Jonas Griðka ................................... 77

Bronius Grockis ................................. 78

Jonas Grockis ................................. 78

Bronius Gruðnius .............................. 79

Silvestras Gruðnius .............................. 79

Kazys Gruzdys ................................ 81

Kazys Gudelis ................................. 81

Kazys Gumbrys ............................... 82

Pranas Gurkðnys .............................. 83

Pranas Gurkðnys .............................. 84

Boleslovas Jakutis .................................. 84

Pranas Jakutis .................................. 87

Jurgis Januðauskas ........................ 87

Jonas Joèius .................................... 88

Jonas Juodagalvis .......................... 90

Mikas Juodagalvis .......................... 90

Petras Juodagalvis .......................... 93

Juozas Jurevièius ............................. 94

Juozas Jurevièius ............................. 94

Balys Jurgelevièius ........................ 95

Stasys Jurgelënas ............................ 95

Marijonas Jurka .................................... 96

Jurgis Jurkevièius ........................... 96

Feliksas Jurkuvënas........................... 97

Adolfas Jusys ..................................... 98

Petras Kaira .................................... 98

Nikodemas Kaladinskas ......................... 99

Mykolas Kalmantas ......................... 100

Jonas Kalnënas ............................ 103

Jonas Kareckas ............................ 104

Jonas Karla .................................. 105

Stasys Karpavièius........................ 105

Stepas Kaðkis ................................. 106

Antanas Kavaliauskas ..................... 106

Vladas Kazincas ............................. 107

Stasys Kazlauskas ......................... 107

Augustas Kazûra ................................ 108

Page 5: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

5

Vincas Kindurys ............................ 108

Antanas Kivilða ................................ 111

Timofejus Kolosovas ........................... 112

Jonas Korla ................................... 112

Pranas Krasauskas ........................ 113

Vincas Krasauskas ........................ 114

Jonas Kreivys ............................... 114

Alfonsas Kugelevièius ....................... 115

Leonas Kugelevièius ....................... 116

Jonas Kuksa ................................. 116

Petras Kukta .................................. 117

Tomas Kulevièius .......................... 117

Kazys Kulieðius ............................ 118

Jonas Kurpis................................. 119

Vincas Kurpis................................. 120

Mykolas Kvinta ................................. 121

Jurgis Labeiða ............................... 123

Juozas Laukys ................................ 123

Pranas Lenskis ............................... 124

Girða Levinas ............................... 124

Jokûbas Libermanas ........................ 125

Aleksas Lopeta ................................. 125

Stasys Lovèikas ............................. 126

Aleksandras Lovkis ................................. 126

Antanas Lukoðevièius ...................... 127

Juozas Lukðionis ............................ 127

Mikas Lunius ................................ 128

Jonas Maciulevièius ..................... 128

Vincas Maciulevièius ..................... 129

Mikas Mackevièius ....................... 130

Pranas Maèeþinskas ...................... 130

Aleksas Malèius ............................... 131

Adomas Maminskas ........................ 131

Jonas Manasevièius ..................... 134

Vladas Manasevièius ..................... 134

Petras Mardosas ........................... 134

Nikodemas Markevièius ....................... 135

Vytautas Martinaitis ......................... 135

Gubertas Martinkënas ...................... 136

Jonas Matkevièius........................ 136

Kazys Matkevièius........................ 137

Juozas Matlaðevièius ..................... 137

Juozas Maþeika .............................. 138

Pranas Melnykas ............................ 139

Jonas Merinas .............................. 139

Jonas Meðkela .............................. 141

Mikas Micevièius .......................... 143

Pranas Michalkevièius................... 145

Antanas Mickevièius ........................ 146

Juozas Miklaðevièius ..................... 147

Kazys Miklaðevièius ..................... 147

Petras Miklaðevièius ..................... 148

Izidorius Miknevièius........................ 148

Petras Milaðevièius ....................... 150

Timofejus Minèionokas ...................... 150

Anupras Misevièius-Kulieðius ......... 150

Meèislovas Misiûnas ............................ 151

Mykolas Morkûnas ........................... 152

Ignas Musteikis ........................... 152

Jonas Naidièas ............................. 154

Page 6: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

6

Petras Naidièas ............................. 155

Juozas Naras .................................. 155

Antanas Naruðevièius ...................... 155

Antanas Naruðka .............................. 156

Kazys Obalevièius ........................ 157

Juozas Pakalnis .............................. 157

Anupras Panavas .............................. 158

Pranas Paðkevièius ......................... 158

Jonas Paukðtë ............................... 159

Jonas Paukðtë ............................... 159

Jonas Paukðtë ............................... 160

Antanas Paukðtis .............................. 160

Antanas Paukðtys ............................. 160

Joakimas Pavilionis ............................ 161

Stasys Petkelis ............................... 162

Vincas Pipiras ................................ 163

Leonas Pirðtelis .............................. 164

Adolfas Pivariûnas .......................... 164

Aleksas Pivariûnas .......................... 165

Kostas Pivariûnas .......................... 165

Antanas Poðiûnas ............................. 166

Juozas Prokopas ............................ 170

Martynas Pundzius ............................ 170

Adolfas Pupkevièius ........................ 171

Jonas Radziulis ............................ 172

Zidoras Radziulis ............................ 172

Andrius Raginis ............................... 172

Jonas Raginis ............................... 173

Kazys Rakauskas .......................... 174

Jonas Rakickas ............................. 174

Viktoras Rakðtelis ............................. 175

Feliksas Ramanauskas .................... 175

Albinas Rapnikas ............................ 176

Ignas Rastenis .............................. 177

Justas Rastenis .............................. 177

Pranas Remeika.............................. 177

Stepas Rimsevièius ........................ 178

Antanas Rimða ................................. 178

Bronius Rimðelis .............................. 179

Antanas Rimðevièius ........................ 182

Anupras Romelis ............................... 182

Antanas Rudokas ............................. 183

Juozas Rudokas ............................. 183

Bronius Rukðënas ............................ 184

Kostas Rukðënas ............................ 184

Jonas Rukðënas ............................ 185

Stepas Sadkauskas ........................ 186

Bolius Saikauskas ......................... 186

Antanas Sakalauskas ....................... 187

Kazys Sakalauskas ....................... 188

Bronius Sakalauskas ....................... 188

Petras Samulis (Samulkevièius) . 189

Petras Savickas ............................. 189

Alfonsas Sekonas .............................. 190

Aleksandras Sereda ................................. 190

Viktoras Simanavièius ..................... 191

Povilas Skirelis ............................... 191

Kazys Skorka ................................ 191

Petras Skrabutënas ....................... 192

Juozas Skrebutënas ....................... 193

Page 7: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

7

Karolis Skvarèius ............................ 193

Jurgis Skvorèius ............................ 194

Bronius Sokolka ............................... 195

Alfonsas Spieèius .............................. 195

Mikas Starkinas ............................ 195

Jonas Staðys .................................. 196

Jonas Strazdas ............................. 198

Antanas Stuglys ................................ 198

Nikodemas Stuglys ................................ 199

Silva Stuglys ................................ 199

Alfonsas Subaèius ............................. 200

Vaclovas Subaèius ............................. 200

Vladislovas Suþickas ............................. 201

Vincas Ðaudzis ............................... 201

Jonas Ðekðtelë .............................. 207

Antanas Ðerënas ............................... 208

Kazys Ðiaudinis ............................ 209

Pranas Ðimkûnas ........................... 210

Bronius Ðulga ................................... 211

Juozas Ðulga ................................... 211

Juozas Ðulga ................................... 212

Juozas Ðuminas ............................. 214

Augustas Ðvikðtys............................... 214

Adolfas Talijûnas ............................ 215

Kazys Taranda .............................. 215

Aleksandras Teresas ................................ 216

Petras Tijûnëlis ............................. 216

Leonas Turlaitis .............................. 216

Mikas Tuzikas ............................... 217

Kazys Umbrasas ........................... 218

Petras Umbrasas ........................... 218

Kostas Umbrazas ........................... 219

Adolfas Umbraþiûnas ..................... 220

Alfonsas Umbraþiûnas ..................... 221

Kostas Umbraþiûnas ..................... 221

Vincas Uþuolas ............................... 222

Jonas Valeckas .............................. 222

Justinas Valys .................................... 223

Edvardas Valujevièius ........................ 225

Jonas Valujevièius ........................ 225

Pranas Valujevièius ........................ 226

Pranas Venslovas ............................ 226

Pranas Vileita ................................. 227

Jonas Vilimas ............................... 227

Juozas Visockas ............................. 228

Benediktas Vitkauskas ......................... 228

Juozas Vitkauskas ......................... 229

Jonas Zagorskis ........................... 229

Aleksandras Zankavièius ....................... 230

Balys Zdanauskas ....................... 230

Bronius Zinkevièius ......................... 231

Viktoras Zinkevièius ......................... 231

Pranas Zutonas .............................. 232

Alfonsas Þezdris ................................ 233

Antanas Þukas .................................. 233

Vladas Þukauskas .......................... 234

Page 8: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

8

Page 9: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

9

ÁVADAS

Paðlovinkim tuos, kurie gynëIr laimës linkëjo Tëvynei.Pagerbkim tëvø atminimà,Vaikø ir vaikaièiø gimimà.

Algimantas Cimbolaitis

Senojoje lietuviø Nalðios þemëje Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës laikais, XVIIIa. pabaigoje, sudaryto Uþnerio pavieto centras buvo Ðvenèioniø miestelis. Carizmo laikais,1842 m., Uþnerio apskritis (ujezd) buvo pervardyta � pavadinta Ðvenèioniø apskritimi.

Ðvenèioniø apskritis XIX a. pabaigoje

Page 10: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

10

Ði Rytø Lietuvos lietuviø etniniø þemiø paribio apskritis turi savo ne tik geografiniø(takoskyra tarp Neries ir Dauguvos), bet ir istoriniø, tautiniø, kultûriniø ypatumø. Ji XIXa. pabaigoje uþëmë didelæ 4 827,5 kv. varstø ( per 5 tûkst. kv. km) teritorijà. Apskritis buvosuskirstyta á 22 valsèius: Ðvenèioniø (Myliø), Zablatiðkës, Mielagënø, Tvereèiaus, Daugë-liðkio, Linkmenø, Kuktiðkiø, Michailovo ( Perðaukðèio), Kiemeliðkiø, Aleksandrovo, Len-tupio, Kamojø, Adutiðkio, Jasevo, Kobylniko (Kabilninko), Uþnaruèio, Ðemeto, Svyriø,Nestoniðkiø, Vyðniavo, Dubataukos ir Vaistamo1.

Ilgainiui ribos keitësi, apskrièiai priklausë Pabradës, Joniðkio, Saldutiðkio, Rimðës,Vidþiø, Pastoviø vietovës2.

Apskrities centras, Ðvenèioniø miestas, nuo seno buvo svarbiø keliø ið Prûsijos á Ru-sijà, ið Vilniaus á Daugpilá sankirtoje. Apskrities, ypaè valsèiø miesteliø, parapijø, baþnyt-kaimiø, gyventojø tautinë ir konfesinë sudëtis buvo labai marga: èia gyveno lietuviai, gudai,rusai, lenkai, þydai, totoriai; katalikai, sentikiai, staèiatikiai, izraelitai, mahometonai. Pa-vyzdþiui, 1802 m. Uþnerio apskrityje gyveno 71 tûkst. gyventojø, ið jø rusø buvo tik 3 0743.

1848 m. Ðvenèioniø mieste gyveno 5 653 þmonës, ið jø 1 773 buvo þydai4. 1864 m. 551miesto gyventojas buvo staèiatikis5, 1890 m. èia gyveno 880 sentikiø6. 1911 m. Ðvenèioniøparapijoje gyveno 3 810 katalikø lenkø ir 5 668 lietuviai, o Ðvenèioniø mieste katalikø lenkøbuvo 1 296, lietuviø � 2387.

Ðio kraðto gyventojai per kelis ðimtmeèius patyrë didelá nutautinimo � lenkinimo,rusinimo, gudinimo � poveiká. Tolydþio buvo brukama staèiatikybë. Ðvenèioniø mieste bu-vo dislokuojamos ir vis didinamos karinës águlos. 1831 m. sukilimo iðvakarëse èia ásikûrusi80 kariø veteranø ir 60 gvardieèiø águla per sukilimà buvo padidinta. Po 1863 m. miestoapsauga buvo sustiprinta kazokø ir þandarø águlomis. 1905 m. tvarkai palaikyti èia buvoatkeltas kazokø pulkas8.

Vilniaus vyskupijos kurijos ir vietos dvarininkø �dëka� labai stropiai vyko polonizaci-ja, juo labiau kad Ðvenèioniø kraðtas buvo labiausiai nutolæs nuo svarbiausiø knygneðiøkeliø, èia sunkiau buvo prieinamas spausdintas lietuviðkas þodis. O lenkiðkiems spaudi-niams kliûèiø nebuvo.

Vis dëlto ðio kraðto lietuviai iðlaikë savo kalbà, tautiná tapatumà, brandino tautinæsavimonæ. Èia darbavosi tokie lietuvybës puoselëtojai kaip kun. Aleksandras Burba (Tve-reèiuje, Vidiðkëse, Labanore, Adutiðkyje), kun. Jonas Burba (Tvereèiuje, Daugëliðkyje, Ðven-èionyse), kun. Placidas Ðarkauskas (Ðvenèionyse, Mielagënuose), kun. Ignas Ðopara (Ðven-èionyse, Labanore, Ceikiniuose), kun. Benediktas Kriðtaponis (Adutiðkyje), kunigai Juo-zapas Ambrazevièius ir Aleksas Racevièius (Strûnaityje) ir kt. Jie mokë savo parapijieèiuslietuviðkai melstis, palaikë knygneðius, slaptas lietuviðkas mokyklas.

Turëjo ðvenèioniðkiai ir savo knygneðiø. Þymiausi jø � Antanas Jurðënas (Mielagënøvls.), Leonas Bielinis (Adutiðkio vls.), Kazimieras Èerniauskas, Adomas Padleckas, Ado-

1Sùownik geograficzny królewstwa Polskiego. T. XI. � Warszawa, 1890. S. 684.2Kviklys B. Mûsø Lietuva. T. I. � V., 1989, p. 671�672.3LVIA. F.378, ap. 1802, b. 145, l. 3.4Âîåííî-ñòàòèñòè÷åñêîå îáîçðåíèå Ðîññèéñêîé èìïåðèè. Ò. 9. � Ïåòåðáóðã, 1848. Ñ.

42�43.5LVIA. F. 605, ap. 6, b. 50, l. 4.6Sùownik geograficzny�T. XI. S. 683.7LVIA. F. 604, ap. 1, b. 10369, l. 92�96; b. 10370, l. 79.8Lietuviø enciklopedija. T. 30. � Boston, 1964, p. 216.

Page 11: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

11

mas ir Stanislovas Vaiðkûnai (Ðvenèioniø vls.), Adomas Èekutis, Mykolas Gylys ir A. Janu-tënas (Tvereèiaus vls.), zakristijonas Karolis Bauþys (Labanore).

Po 1905 m. revoliucijos caro valdþia buvo priversta daryti kai kuriø nuolaidø, todëlÐvenèioniø kraðte pagyvëjo lietuviø kultûrinë veikla: buvo rengiami vaidinimai, buriamichorai, ëmë sklisti lietuviðka spauda9.

Spaudos draudimo metais kartu su tautiniu atgimimu prasidëjo daraktoriø mokyklølaikai. Taèiau net ir po spaudos draudimo panaikinimo veikë tik rusiðkos valdiðkos mokyk-los, kuriose lietuviðkai buvo galima dëstyti tik tikybà. Tad lietuviðkos mokyklëlës veikë slap-tai. Apie 1909�1911 m. tokiø mokyklø bûta Rinkonyse, Kulniðkëje, Èinèikose, Daukðiuose,Mëèionyse ir kai kuriuose kituose kaimuose.

1913 m. pradþioje ásisteigë Vilniaus miesto ir Vilniaus kraðto lietuviø ðvietimo drau-gija �Rytas�, o netrukus ir jos skyriai Ðvenèionyse bei valsèiø miesteliuose, kaimuose. Ðidraugija turëjo teisæ steigti ir iðlaikyti mokyklas, liaudies knygynus, skaityklas, rengti pa-skaitas ir vakarus. Taèiau legalios lietuviðkos pradþios mokyklos buvo atidarytos vëliau �1915 m. Ðvenèionëliuos, 1916 m. Ðvenèionyse, Kaltanënuose.

Kilus Pirmajam pasauliniam karui, 1914 m. gruodá, Ðvenèionyse ir Ðvenèionëliuosebuvo ásteigti Lietuviø draugijos nukentëjusiems nuo karo ðelpti skyriai.

Ilgametëmis ir nelengvomis ðviesuoliø pastangomis 1919 m. sausio 9 d. buvo ákurtaÐvenèioniø lietuviø gimnazija. Pabrëþtina, kad laikotarpiu tarp Pirmojo ir Antrojo pasauli-niø karø Lenkijos okupuotoje Lietuvos dalyje, vadinamojoje Vilniaus vaivadijoje, veikë tikdvi lietuviðkos gimnazijos � Vytauto Didþiojo gimnazija Vilniuje ir Ðvenèioniø lietuviø gim-nazija (ðiandien � Ðvenèioniø Zigmo Þemaièio gimnazija). O �Ryto� draugijos Ðvenèioniøskyrius nuo 1920 m. tapo savarankiðka �Ryto� draugija su savo keliolika skyriø valsèiuose(irgi vienintelë vaivadijoje greta vilniðkës draugijos).

Ðie pavyzdþiai liudija Ðvenèioniø kraðto lietuviø tautiná atsparumà, sutelktumà, pa-deda geriau suvokti, kodël palyginti daugelis ðio kraðto vyrø nepaprastai sunkiomis aplin-kybëmis rado kelià á Lietuvos Nepriklausomybës gynëjø gretas.

Gal në vienas Lietuvos regionas nepatyrë, nepergyveno tiek kariniø, politiniø, terito-riniø padalijimø, kiek jø teko Ðvenèioniø kraðtui.

1812 m. birþelio 24 d. Prancûzijos imperatorius Napoleonas I pradëjo karà su Rusija.Vilniuje pokyliavæs caras Aleksandras I birþelio 26 d. su savo svita per Ðvenèionis vyko áSankt Peterburgà. Ákandin plûdo prancûzø kariuomenë. Liepos 17 d. á Ðvenèionis atvykopats Napoleonas I ir po trumpo postovio (ir parado?!) per Adutiðká, Pastovius liepos 18 d.pasiekë Glubokoje miestelá. Dël prancûzø þygio á Maskvà ir bëgimo atgal Ðvenèioniø krað-tui teko patirti daug skaudþiø padariniø. Kraðte ávyko kariniø susidûrimø, mûðiø, bûta abie-jø ðaliø kariuomeniø plëðikavo, sunaikinta daug sodybø, pasëliø plotai sumaþëjo perpus,gyvuliø � dar daugiau. Po to uþklupo keletas nederliaus metø, bûta ir bado.

Ðiaurës Rytø Lietuvoje, Ðvenèioniø apskrityje, gana aktyviai vyko 1794, 1831, 1863-iøjø metø sukilimai. Tø ávykiø metu, be kita ko, diferencijavosi gyventojø demokratinës iretninës nuostatos.

O XX a. pirmojoje pusëje Ðvenèioniø kraðte valdþios keitësi kaip kaleidoskope.1914 m. vasarà kilo Pirmasis pasaulinis karas. 1815 m. rugpjûtá�rugsëjá rusø ir vokie-

èiø fronto linija perkirto Ðvenèioniø apskritá ir nutáso Vidþiø�Smurgainiø kryptimi apie 30km á rytus nuo Ðvenèioniø miesto. Ði linija nusistovëjo iki karo pabaigos. Miestas tapo

9Ten pat.

Page 12: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

12

svarbiu vokieèiø strateginiu pafrontës punktu. Ið pafrontës ruoþo gyventojai buvo iðkeldin-ti, varomi priverstiniams darbams, jø turtas, sodybos labai nukentëjo. Adutiðkio�Tvereèiausapylinkëse kaip tø liûdnø laikø paminklai ir ðiandien riogso vokieèiø betoniniø bunkeriøkarkasai.

1918 m. rudená vokieèiai karà pralaimëjo ir traukësi. Jiems ákandin brovësi sovietinësRusijos Raudonoji armija ir gruodþio pabaigoje uþëmë Ðvenèioniø miestà ir apskritá (Vil-niø uþëmë vëliau, 1919 m. sausio 5 d.). Kraðte buvo smurtu átvirtinamas bolðevikø reþimas.

1919 m. balandþio pabaigoje Ðvenèionis uþëmë Lenkijos kariuomenë. Vël kitas, kitøokupantø reþimas.

1920 m. liepos 9 d. á Ðvenèionis ir apskritá vël gráþo raudonieji. Tiesa, neilgam. Rug-pjûèio 9�10 d. èia áþengë Lietuvos kariuomenë, o 1920 m. spalio 10 d. ásiverþë lenkø gene-rolo L. Þeligovskio legionai. Lenkijos okupacija ir metodiðka lietuviø asimiliacija truko iki1939 m.

Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais ðis kraðtas patyrë dar ne vienà politiná,administraciná padalijimà. Didelë rytinë Ðvenèioniø apskrities dalis buvo atiduota sovieti-nei Gudijai. Likusioji �apkarpyta� apskritis 1950 m. buvo suskirstyta á kelis rajonus. Juossustambinus, liko Ignalinos ir Ðvenèioniø rajonai, dabar atskirai priskirti Utenos ir Vilniausapskritims.

Ðiame darbe orientuotasi á apskrities, kaip administracinio vieneto, sampratà. Taèiautebûnie èia leista pavartoti ir labiau apibendrinanèià Ðvenèioniø kraðto sàvokà, aprëpianèiàne tik administracinæ, bet ir ekonominæ, politinæ, etnografinæ ir konfesinæ erdvæ, kurioscentras buvo Ðvenèionys.

Besibaigiant Pirmajam pasauliniam karui buvo skelbiama, kad atkuriama Lietuvosvalstybë (1918 m. Vasario 16-osios Aktas), átvirtinama nepriklausomybë. Taèiau tà nepri-klausomybæ teko ginklu ginti nuo klastingø prieðø � sovietinës Rusijos ir Lenkijos.

Pirmosios Lietuvos Vyriausybës Ministras Pirmininkas ir kraðto apsaugos ministrasAugustinas Voldemaras manë, kad taikingai Lietuvai reguliari kariuomenë nereikalinga,jog reikià tik milicijos ar policijos vidaus tvarkai palaikyti ( ir èia prarasta laiko). O grupëáþvalgesniø karininkø � Vincas Grigaliûnas-Glovackis, Jurgis Kubilius, Kazys Ðkirpa ir kiti� 1918 m. lapkrièio 1 d. Vilniuje pradëjo kurti pirmàjá pulkà.

Didëjant karinei grësmei, 1918 m. lapkrièio 23 d. buvo paskelbtas kraðto apsaugosministro ásakymas ásteigti Apsaugos Tarybà ir formuoti pirmàjá pulkà.

Pasiskelbusi nepriklausoma Lietuva neturëjo jokios ginkluotos jëgos. Kaizeriniai oku-pantai trukdë steigti net milicijos bûrius kovoti su ávairiais plëðikais, banditais. Labai trûkokadriniø kariø, ypaè karininkø. Nebuvo ginklø, aprangos, lietuviðkos karinës terminijos,statutø, teko naudoti senus rusiðkus bei vokiðkus topografinius þemëlapius.

Vyriausybei pakvietus, kilo vyrai savanoriai. Jie buvo pirmieji Lietuvos kariuomenëskûrëjai. Ið savanoriø bûriø iðaugo reguliarioji kariuomenë.

Tëvynei apginti vien savanoriø nepakako. Nuo 1919 m. sausio 15 d. á kariuomenæstojo ðauktiniai, mobilizuojamieji. Kûrësi batalionai, pulkai, artilerija, kavalerija, speciali-zuotieji ir pagalbiniai kariuomenës daliniai. Nepakankamai sukomplektuoti bei silpnai pa-rengti kariniai daliniai stojo á kautynes su bolðevikais, bermontininkais, lenkais � grûdinosiþygiuose, mûðiuose. Taip iki 1920 m. pabaigos.

Page 13: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

13

LIETUVA PAVOJUJE!

Nedelsdami daugiau nei valandos,kas myli Lietuvà, kas trokðta laisvës,kas pajëgia valdyti ginklà, stokimeá Lietuvos Kraðto Apsaugà <�>Dràsiai, be baimës, kaip mûsø tëvai irsentëviai, uþstokime prieðams kelià,pakelkim þygá uþ Mûsø Motinà Tëvynæ,uþ Lietuvos Valstybæ!

(Ið Lietuvos Vyriausybës 1918 m. gruodþio 29 d. atsiðaukimo)

Telkiant karius ir kuriant kariuomenæ reikðminga buvo miestø ir apskrièiø karo ko-mendantûrø veikla. Pirmoji buvo Vilniaus komendantûra, trumpai veikusi 1918 m. pabai-goje. Nuo 1919 m. vasario komendantûros kuriamos pafrontës apskrityse, kur buvo skel-biama karo padëtis. Jos registravo ir skirstë savanorius, organizavo naujokø ðaukimà, tvar-kë mobilizacijos ir drausmës palaikymo reikalus, kritiðkais momentais savo karines koman-das siøsdavo á frontus.

Ðvenèioniø kraðto gyventojus sunkiai, pavëluotai pasiekdavo (arba ir nepasiekdavo)þinios (kartais netikslios) apie Lietuvos Vyriausybës skelbiamas mobilizacijas, ðaukimus.

Tarp pirmøjø Lietuvos savanoriø karininkø buvo ir ðvenèioniðkiø � buvusiø Rusijoskariuomenës karininkø: praporðèikas Martynas Pundzius (ástojo 1918 m. lapkrièio 30 d.),praporðèikas Antanas Poðiûnas ir poruèikas Vincas Ðaudzis (1918 m. gruodþio 2 d.), ðtabokapitonas Juozas Ðulga (1918 m. gruodþio 16 d.); karo valdininkas vyr. puskarininkis JonasÈepulis Lietuvos kariu savanoriu tapo 1918 m. lapkrièio 23 d. O dauguma savanoriø ið ðiokraðto á Tëvynës gynëjø gretas atëjo 1919 metais. Ðvenèioniðkiai savanoriai tarnavo ávai-riuose pulkuose, daliniuose, bet daugiausia pëstijoje, ypaè 1-ajame pëstininkø pulke.

Apie Lietuvos kariuomenës savanorius, jø kovas 1918�1920 m., tolesnæ jø karjerà irlikimus, apie kariuomenës bei jos daliø, daliniø kûrimà bei þygius surinkta turtinga memu-arø, dokumentikos, apybraiþø, studijø istoriografija. Kai kuriuos veikalus dera paminëti.

Kazys Aliðauskas10 surinko gausià istorinæ medþiagà bei nemaþai atsiminimø apielietuvius karius Pirmajame pasauliniame kare ir kovø dël Lietuvos Nepriklausomybës pra-dþià.

Antano Rukðos11 parengtame dvitomyje pratæsta ir praturtinta Nepriklausomybëskovø analizë. Antrajame tome nuðvieèiami lietuviø ir lenkø santykiai ir kovø tarp Lietuvosir Lenkijos pradþia. O treèiasis tomas skirtas lemiamoms kovoms su lenkais analizuoti, taippat Lietuvos ir Lenkijos santykiams iki 1923 m. aptarti.

Leidinyje �JAV lietuviai�12 pateiktos glaustos biografijos su portretinëmis fotografi-jomis þinomø lietuviø, tarp jø ir Lietuvos kariø savanoriø, kurie po 1944 m. apsigyveno JAV.

10Ali�auskas K. Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës. 1918�1920. T. I. � Èikaga, 1932, 409 p.11Ruk�a A. Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës. 1918�1920. T. II � Cleveland, 1981, 620 p.; T. III.

� Cleveland, 1982, 523 p.12JAV lietuviai: biografijø þinynas. T. I. � V., 1998, 435 p.; T. II. � V., 2002, 615 p.

Page 14: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

14

Vilius Kavaliauskas13 yra sukaupæs ir graþiais foliantais iðleidæs dokumentuotà istori-næ medþiagà apie pasiþymëjusius 1918�1940 m. Lietuvos karius: èia pateikti jø fotoportre-tai, biografijø fragmentai, apdovanojimo ordinais ir medaliais liudijimø bei kitø dokumen-tø faksimilës.

Docentas Vytautas Lesèius14 iliustruotame veikale pateikë dokumentuotà, susiste-mintà analitinæ medþiagà apie Lietuvos kariuomenës, jos atskirø daliø, daliniø ákûrimà,kovas, dislokacijos vietas, vadus 1918�1920 m. ir kt. Knygoje apibûdintos to laikotarpiomiestø ir apskrièiø, geleþinkelio stoèiø ir ruoþø karinës komendantûros.

Autorius skyrë dëmesio ir Ðvenèioniø komendantûrai. 1920 m. liepos 11 d. Rasei-niuose pradëta formuoti Molëtø komendantûra: paskirtas komendantas � vyr. ltn. Elzber-gas (Elsbergas), 35 kareiviai, 32 ðautuvai, per 1 000 ðoviniø, 30 granatø, pinigø ir kt. Liepos16 d. ði komanda jau buvo Molëtuose. Liepos 24 d. Molëtø komendantûra buvo pavadintaÐvenèioniø srities karo komendantûra, o rugpjûèio 1 d. � Ðvenèioniø miesto ir apskritieskomendantûra. Rugpjûèio 8 d. ji persikëlë á Ðvenèionis, komendantu buvo paskirtas vyr.ltn. Jonas Buþinskas. Ásiverþus þeligovskininkams, Ðvenèioniø komendantûra spalio 10 d.pasitraukë á Kaltanënus, lapkrièio mën. � á Utenà. 1920 m. gruodá ji buvo iðformuota. Ðikomendantûra kaip karo administracinë tarnyba apskrityje atliko svarbø darbà, taèiau tel-kiant Ðvenèioniø kraðto savanorius didelës átakos neturëjo, nes buvo ásteigta vëlai ir gyvavoneilgai.

Dr. Algimantas Liekis15 savo fundamentalioje studijoje apþvelgë lietuviø karybos irginkluotës raidà nuo senovës iki ðiø laikø. Platus veikalo II skyrius, skirtas 1918�1920 me-tams, nuðvieèia ir Nepriklausomybës kovas.

Lietuvos nacionalinio muziejaus daugiatomiame leidinyje16 pateikiami autoriø ko-lektyvo pastangomis parengti archyvø dokumentais pagrásti iðsamûs Lietuvos karininkø (!)sàraðai, rodyklës, statistika, biografijos (A�È ir D�I), apdovanojimai, fotoportretai.

Antanas Martinionis17 pateikë glaustà Lietuvos kariuomenës kûrimosi apþvalgà, ap-raðë kovas dël Nepriklausomybës ir tragedijà, iðtikusià mûsø valstybæ, kai SSRS okupavo iraneksavo Lietuvà, sunaikino jos kariuomenæ. Vien á Norilsko konclagerá NKVD iðveþë per300 kariðkiø, daugelá jø ten nukankino, suðaudë. Sàraðe yra ir ðvenèioniðkiø.

Petro Rusecko18 sudarytame dvitomyje sukaupti daugelio karo þygiø dalyviø atsimi-nimai. Jie atsiþvelgiant á tematikà sugrupuoti pagal Nepriklausomybës kovø etapus ir pagalginklo rûðis (pëstininkai, raiteliai, ðauliai, partizanai, suþeistieji, þuvusieji, belaisviai�).

Dr. Gintautas Surgailis19 savo knygoje pateikë aðtuonias dokumentuotas biografinesapybraiþas apie aukðtø Lietuvos karininkø (gen. Silvestro Þukausko, gen. ltn. Prano Liatu-ko, gen. Jono Galvydþio-Bykausko, plk. Konstantino Þuko, gen. ltn. Juozo Kraucevièiaus,gen. Juozo Stanaièio, div. gen. Stasio Raðtikio ir div. gen. Vinco Vitkausko) gyvenimà ir

13Kavaliauskas V. Estijos, Latvijos, Lietuvos medaliai 1918�1940 (katalogas). � V., 1997, 72 p.; U�nuopelnus Lietuvai (albumas). � V., 2001, 508 p.; U� nuopelnus Lietuvai. T. II. � V., 2003, 712 p.

14Lesèius V. Lietuvos kariuomenë 1918�1920. � V., 1998, 619 p.15Liekis A. Lietuviø karyba ir ginkluotë. � V., 2002, 1264 p.16Lietuvos kariuomenës karininkai 1918�1953. T. I. � V., 2001, 351 p.; T. II., � V., 2002, 408 p.; T. III.

� V., 2003, 400 p.17Martinionis A. Lietuvos kariuomenës tragedija. � V., 1993, 164 p.18Ruseckas P. Savanoriø þygiai. Nepriklausomybës karø atsiminimai (fotografuotinis leidinys). T. I. �

V., 1991, 352 p.; T. II. � V.,1991, 351 p.19Surgailis G. Lietuvos kariuomenës vadai. � V., 1991, 191 p.

Page 15: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

15

veiklà bei likimus po Lietuvos nepriklausomybës praradimo 1940 m.Ðiuose darbuose epizodiðkai paminëtos keleto (tik!) ið Ðvenèioniø kraðto kilusiø sa-

vanoriø pavardës ir nuopelnai. Taèiau ið ðios ,,paribio� apskrities deðimtys, ðimtai lietuviø(ir ne tik lietuviø) patriotø (kartais ið ðeimos po du tris brolius) sàmoningai ar vadovauda-miesi intuicija iðëjo savanoriais á besikurianèià Lietuvos kariuomenæ, kovojo su bolðevikais(kartais raðyta �didþiumieèiai�), bermontininkais, lenkais. Po to kai kurie ið jø dalyvavo1923 m. sukilime Klaipëdai vaduoti. Kai kurie Ðvenèioniø kraðto savanoriai � buvæ Rusijoskariuomenës karininkai, kareiviai, perëjæ Pirmojo pasaulinio karo frontus. Taèiau daugu-ma savanoriø buvo eiliniai kaimo vaikinai, neretai maþaraðèiai, beraðèiai. Jie garbingai irnarsiai gynë Tëvynæ, kai kurie þuvo, dingo be þinios, buvo suþeisti, patekæ á nelaisvæ. Pasi-baigus mûðiams, vieni gráþo á civiliná gyvenimà, kiti tapo kariais profesionalais, jiems buvosuteikti gana aukðti laipsniai ir pareigos.

Lietuvos nepriklausomybë buvo apginta, krauju aplaistyta. Tik neiðvaduotas liko Vil-niaus kraðtas. Tik negalima buvo gráþti á gimtàjá Ðvenèioniø kraðtà, á savo sodybas, á savoðeimas � èia vieðpatavo lenkø okupantai.

Ðiame leidinyje nepretenduojama (gal tai padaryti ir neámanoma) suminëti visø Ðven-èioniø kraðto savanoriø. Apie daþnà ið jø derëtø paraðyti plaèià studijà. O èia pirmà kartàsiekiama sudaryti kuo iðsamesná kraðtieèiø savanoriø sàraðà ir abëcëlës tvarka pateikti kuk-lias jø biografijø apybraiþas. Vienos jø � labai trumputës, kitos � ðiek tiek iðsamesnës. Visosbiografijos pagrástos Lietuvos centriniame valstybës archyve (LCVA) surastais dokumen-tais, kai kurios papildytos spaudoje skelbtais faktais, artimøjø atsiminimais.

Pasirinktajai temai atskleisti daugiausia 1918�1940 metø duomenø rasta ðiuose LCVAfonduose:

F. 11 � Utenos apskrities komendantûros veiklos dokumentai.F. 513 � 1-ojo pëstininkø DLK Gedimino pulko veiklos dokumentai.F. 560 � Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø ir Atsargos karininkø sàjungos veik-

los dokumentai.F. 561 � Lietuvos ðauliø sàjungos veiklos dokumentai.F. 929 � Lietuvos kariuomenës ðtabo dokumentai; Lietuvos kariuomenës kûrëjø sa-

vanoriø medalio komisijos protokolai.F. 930 � Lietuvos kariuomenës savanoriø registracijos sàraðai, pasiþadëjimai, asmens

bylos, tarnybos lapai.Pasinaudota ir kitais ðio archyvo fondais.Tuose beveik ðimto metø senumo ðaltiniuose yra asmenvardþiø, vietovardþiø raðybos

netikslumø, neatitikimø, atsiradusiø nurodant kariø gimimo metus. Tai � ilgalaikio rusini-mo, lenkinimo, po to vël vadinamojo atlietuvinimo padariniai.

Kultûros paveldo centro direktoriaus pavaduotojas istorikas Eugenijus Ivaðkevièiusleido pasinaudoti savo surinkta informacija apie Nepriklausomybës kovø dalyvius. Patari-mais ir nuotraukø kopijomis pagelbëjo p. Vilius Kavaliauskas ir Lietuvos gyventojø genoci-do muziejaus skyriaus vedëja Virginija Rudienë. Rengiant ðià knygà savo patirtimi pasida-lijo Zarasø kraðto ðviesuoliø veiklos tyrëjas ir istorinio þanro publicistas Vytautas Indra-ðius.

Knygoje ádëta nemaþai ir ilgokø citatø, kuriø netaisytas stilius, raðyba bei skyryba (jeijos ðiek tiek redaguotos, nurodoma). Jos ir be komentarø padeda pajusti epochos dvasià,suprasti institucijø, pareigûnø, pilieèiø, þurnalistø politines ir pilietines nuostatas, pagaliau

Page 16: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

16

raðtijos ir raðtingumo ypatybes.Prie kai kuriø biografijø pateikta gana daug archyvo nuorodø. Jos galëtø bûti tarsi

�siûlo galas�, jei kas ketintø iðsamiau pasidomëti ðvenèioniðkiø savanoriø þygiais ir liki-mais.

Koká kará reikëtø laikyti savanoriu? 1928 m. minint Lietuvos valstybës atkûrimo de-ðimtmetá buvo ásteigti Lietuvos nepriklausomybës ir Lietuvos kariuomenës kûrëjø savano-riø medaliai. Pastaràjá gauti buvo gana sunku dël grieþtø sàlygø: turëjo reikðmës ástojusiojoá kariuomenæ amþius, ðeimos padëtis, iðsilavinimas, teistumas, ar tarnauta svetimose ka-riuomenëse, koks buvo ágytas karinis laipsnis. Ðvenèioniø kraðto savanoriams buvo labaisudëtinga pateikti gimimo metrikus ir kitus dokumentus, likusius uþ demarkacijos linijos.Tekdavo juos parsisiøsti per Rygos, Varðuvos konsulines ástaigas arba ir nelegaliais bûdais.Kai kuriø savanoriø statuso pripaþinimo procedûra uþsitæsdavo ilgus metus arba ðis klausi-mas taip ir likdavo neiðspræstas.

Be to, ðiame leidinyje greta áteisintø savanoriø minimi ir tie kariai, kurie uþ pasiþy-mëjimà kovose buvo apdovanoti 1-ojo, 2-ojo ar 3-iojo laipsnio kryþiais �Uþ Tëvynæ�. 1920m. kryþius � Uþ Tëvynæ� buvo pavadintas �Vyties Kryþiumi�: pirmosios rûðies � su kardais� áteikiamas uþ narsumà kovos lauke, o antrosios rûðies � be kardø � uþ þygius karo metu,taèiau ne kovos lauke. Abiejø rûðiø kryþiai buvo trijø laipsniø, 3-iasis � aukðèiausias. 1928 ir1930 m. ðis apdovanojimas buvo pakeistas penkiø laipsniø �Vyèio Kryþiaus� ordinu, aukð-èiausias buvo 1-ojo laipsnio. Ðis senesnio pavyzdþio apdovanojimas buvo keièiamas naujes-nio pavyzdþio apdovanojimu, todël apdovanotøjø asmens bylose pasitaiko netikslumø. Tadèia, kai kyla abejoniø dël þenklo rûðies ir laipsnio, vadinsime já tiesiog kryþiumi �Uþ Tëvy-næ�, Vyties kryþiumi. Tai � aukðèiausias karinis apdovanojimas, jo kavalieriui laidavæs tamtikras ástatymo numatytas privilegijas, lengvatas.

Ðiuo leidiniu siekiama priminti nûdienos skaitytojams, kad 2003�2005 m. sukanka 85metai, kai Ðvenèioniø kraðto vyrai kartu su visos Lietuvos patriotais kilo ginti TëvynësNepriklausomybës. Didþiuokimës savo protëviø narsa!

Page 17: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

17

SANTRUMPOS

DLK � Didysis Lietuvos kunigaikðtis

KK � Kauno kunigaikðtis (Vaidotas)

LCVA � Lietuvos centrinis valstybës archyvas ( F. � fondas, ap. � apraðas, b. �byla, l.

� lapas)

LK � Lietuvos karalius (Mindaugas)

LK � Lietuvos kunigaikðtis (Vytenis)

LKKSS � Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø sàjunga

LÐS � Lietuvos ðauliø sàjunga

LÐST � Lietuvos ðauliø sàjunga tremtyje

LVIA � Lietuvos valstybës istorijos archyvas

LVLK � Laikinasis Vilniaus lietuviø komitetas

MAB RS � Lietuvos mokslø akademijos bibliotekos Rankraðèiø skyrius

PK � Pilënø kunigaikðtis (Margis)

ÞK � Þemaièiø kunigaikðtis (Butegeidis � Butigeidis)

Page 18: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

18

S A V A N O R I A I

KAZYS ABARAS (ABARAVIÈIUS)

Po Lietuvà pasklido garsasNuo Vilniaus ligi Baltijai:Eikim vaduoti Lietuvà , o broliai narsûs,Ið vargo reikia kelti jà!

Antanas Miðkinis

Kazys Abaras � tai kilni asmenybë, dramatiðko liki-mo daugëliðkënas.

Radeikiðkës kaime daugiavaikëje valstieèiø Mykoloir Veronikos (Kudabaitës) Abaravièiø ðeimoje 1896 m. ko-vo 6 d. gimë sûnus, kuris Daugëliðkio baþnyèioje buvo pa-krikðtytas Kazimieru. Netrukus motina mirë. Tëvas vedë an-trà syká. Vël buvo dukreliø ir sûnø. Ne visi iðgyveno. Deðim-ties deðimtiniø ûkis neástengë soèiai visø pamaitinti. Vaikamsteko piemenëliø, samdiniø dalia. Taèiau tëvas rûpinosi vai-kus pamokyti raðto, ne ganiavos laiku leido á liaudies mo-kyklà Daugëliðkyje.

Deðimtmetis Kaziukas jau mokësi Vilniuje. Po to lan-kë realinæ mokyklà Gardine ir kartu vertësi privaèiomis pa-mokomis, nes paramos ið gimtinës gaudavo nedaug. 1914m. baigë mokslus Gardine ir padavë praðymà á Miðkø insti-tutà � bus miðkininkas. Bet kilo Pirmasis pasaulinis karas, ir

svajonës dûþta. Kurá laikà vertësi privaèiomis pamokomis.1915 m. Kazys gavo ðaukimà á caro kariuomenæ. Atvykæs á Ðvenèionis, susirgo dizen-

terija ir pateko á ligoninæ. Tuo tarpu Ðvenèionis uþëmë vokieèiai. Ið ligoninës jis gráþo áRadeikiðkæ ir padëjo senam tëvui ûkininkauti, nes kitus brolius vokieèiai buvo iðvaræ dar-bams.

Laisvesniu laiku jis pamokydavo kaimo vaikus. O 1917 m. Daugëliðkyje vokieèiaiatidarë mokyklà, kurioje K. Abaravièius mokë vaikus lietuviø kalbos, gaudamas 5 markesper mënesá. Kitais metais jis jau gavo savarankiðko liaudies mokytojo vietà Skraièionyse(Alytaus aps.).

Mokytojo darbas � kilnus, reikalingas. Bet á Tëvynës Lietuvos nepriklausomybæ kësi-nasi bolðevikai ir kiti prieðai. Jà ginti � ðventa priedermë.

Page 19: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

19

K. Abaravièius atvyko á Kaunà ir 1919 m. kovo 17 d. kaip savanoris buvo paskirtas áartilerijà eiliniu kareiviu. O balandþio 1 d. jis jau prie Kaiðiadoriø fronte kovoja su bolðevi-kais. Po mënesio kovø Kazys buvo nusiøstas á Mokomàjà komandà Panemunëje. Ið èia kaipperspektyvus ir turintis tolygø gimnaziniam iðsilavinimà, jis 1919 m. liepos mën. buvo pa-siøstas á Karo mokyklà (2-oji laida), kurià gruodþio 16 d. baigë � I rûðies gabumu�, gavopëstininkø leitenanto laipsná ir buvo paskirtas á artilerijos pulkà 7-osios baterijos bûriovadu. Su ðia baterija nuo 1920 m. balandþio 18 d. iki gruodþio 1 d. kariavo su lenkais tiesSeinais, Tartokais, Berþininkais, Gibais, Trakais, Rûdiðkëmis.

Baigësi karo veiksmai. Tëvynës nepriklausomybë buvo apginta. Tik á Vilniaus kraðtà,á gimtàjà Radeikiðkæ okupantë Lenkija uþkirto kelius. Reikia toliau mokytis, o lëðø nëra.Belieka karo tarnyba. K. Abaravièius tapo 1-ojo artilerijos pulko baterijos vadu, po to �pulko adjutantu. 1921 m. gruodá jam buvo suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. Tarnybos ðiamepulke metu K. Abaravièius 1924 m. baigë Miðkø technikø mokyklà Panevëþyje. Be to, iðlai-kë konkursiná kandidato, stojanèio á generalinio ðtabo akademijà uþsienyje, egzaminà, ta-èiau dël sveikatos nebuvo pasiøstas. Buvo 1-ojo artilerijos pulko teismo pirmininkas.

1926 m. K. Abaravièiui suteiktas kapitono laipsnis. Jis buvo perkeltas á 4-àjá artileri-jos pulkà. 1927 m. sausá iðlaikë lietuviø kalbos, Lietuvos istorijos ir geografijos egzaminus.1928 m., dar besimokantis Aukðtuosiuose karininkø kursuose, buvo paskirtas ðarvuotojotraukinio �Gediminas� vadu bataliono vado teisëmis, gavo majoro laipsná. 1931 m. mokësiAukðtuosiuose karininkø-pulko vadø pavaduotojø kursuose, o 1933 m. baigë Karininkøkursø Administracijos skyriø. Kitais metais jam buvo suteiktas pulkininko leitenanto laips-nis. 1935 m. K. Abaravièius buvo paskirtas á Kariuomenës ðtabo artilerijos inspekcijà, nuo1939 m. � ðios inspekcijos ðtabo virðininku. Tais metais jis atlietuvino savo pavardæ, kuridabar buvo Abaras. Kaip geras artilerijos specialistas jis du kartus � 1938 ir 1939 m. � buvokomandiruotas á Coseno (Zossen, prie Berlyno) poligonà tobulintis ir stebëti artilerijosðaudybos ir taktikos pratybø.

Karininkas K. Abaras ne tik pats nuolat mokësi, bet ir kitus mokë. Dar 1920 m. pra-dþioje, bûdamas 7-osios baterijos Ðvietimo komisijos pirmininkas, atkakliai rûpinosi karei-viø lavinimu, ir baterijoje neliko në vieno beraðèio. O dirbdamas Kariuomenës ðtabo artile-rijos inspekcijoje Karo mokyklos kariûnams dëstë artilerijos taktikà, balistikà, ðaudymoteorijà; liktiniams � karo pedagogikà, o jauniems artilerijos karininkams � ðaudymo teorijàir taktikà. 1937 m. Gaiþiûnø poligone ëjo Artilerijos inspekcijos karininko pareigas. 1938m. tame poligone kaip komisijos pirmininkas egzaminavo 1-ojo ir 2-ojo artilerijos pulkøkarininkus, kuriems turëjo bûti suteiktas kapitono laipsnis. Kartu aktyviai bendradarbiavokarinëje spaudoje, nemaþai raðë �Kariui�. Be gimtosios, gerai mokëjo prancûzø, vokieèiø,lenkø ir rusø kalbas.

Uþ nuopelnus Lietuvai K. Abaras buvo apdovanotas Vytauto Didþiojo 5-ojo laipsnioir Gedimino 3-iojo laipsnio ordinais, Lietuvos nepriklausomybës ir Lietuvos kariuomenëskûrëjø savanoriø (liud. Nr. 211) medaliais.

Tarnybos atestacijose K. Abaras visada apibûdinamas teigiamai, konstatuojant, kadyra aukðtos moralës. Nors ir bûdamas nestiprios sveikatos, tarnybines pareigas atlieka uo-liai, su pamëgimu. Dël savo gabumø ir darbðtumo yra pasiekæs aukðto lygio profesionalu-mo, �yra geras, savistovus darbininkas ir bendradarbis�, turi autoritetà tarp kareiviø ir ka-rininkø.

Tai kario patrioto karjeros kelias. O koks buvo K. Abaro privatus gyvenimas?

Page 20: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

20

Kazio Abaravièiaus apdovanojimo Savanoriø medaliu liudijimas

Page 21: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

21

Vaikystæ praleidæs gausioje ðeimoje, Kazys visà laikà liko jautrus, dëmesingas savogiminaièiams, jais rûpinosi. Tëvas jau senokai miræs. Gimtajame ûkyje likæ broliai Justas(?), Mykolas ir sesuo. Su jais retkarèiais pusiau legaliai pasikeisdavo laiðkais. Nuo lenkøokupantø pasitraukusá partizanà brolá Nikodemà su þmona ir dviem vaikais apgyvendinoPajuostëje (Panevëþio vls.), kur kaip savanoris buvo gavæs 8 ha þemës. Kitø broliø labuibuvo nupirkæs 7,25 ha þemës Lotainiuose (Kauno aps.). Atrodo, labai mylëjo seseris, kuriøviena, Monika, buvo paprasta tarnaitë lenkø valdomame Vilniuje, o Anelë � Varðuvoje.Vienas brolis buvo iðvykæs á Amerikà, kur greitai po Pirmojo pasaulinio karo mirë. Kazyssielojosi, kad tarp daug nepritekliø patyrusiø broliø ir seserø ásimetusi dþiova, rûpinosijiems ir net jø vaikams pagelbëti: tam atvejui, jei kas ið brolvaikiø siektø mokslo, Kaunenupirko keliø arø sklypelá, kur galima bûtø pasistatyti namelá sau ir brolvaikius priglausti.Tuo tarpu pats, viengungis, nuomojosi butà.

Tolesnis likimas buvo negailestingas. Kilus Vokietijos ir Lenkijos karui, Raudonajaiarmijai uþëmus ir prie sovietinës Gudijos prijungus didesniàjà dalá Ðvenèioniø kraðto, kartuir Radeikiðkës kaimà, K. Abaro ryðiai su giminëmis nutrûko. Lietuvos kariuomenë 1940 m.buvo pertvarkyta á �Lietuvos liaudies kariuomenæ�, sudarytas 29-asis ðauliø teritorinis kor-pusas. Pulkininkas leitenantas K. Abaras paskirtas korpuso Artilerijos ðtabo virðininku,jam buvo suteiktas pulkininko laipsnis. Po to jo likimas buvo kaip ir daugelio Lietuvoskarininkø. 1941 m. birþelio 9 d. jis apgaulës bûdu buvo iðsiøstas �á pasitobulinimo kursus�,birþelio 27 d. poligone prie Maskvos suimtas, iðveþtas á Lamos lagerá (Norilske), Krasno-jarsko kr. 1942 m. rugsëjo 5 d. Ypatingasis pasitarimas (troika) já nuteisë 10 metø kalëti.1950 m. sausá K. Abaras buvo persiøstas á Oziorlagà (Irkutsko sr.). Tø paèiø metø spalio 1 d.mirë Taiðeto lagerio ligoninëje.

Kaune, Vytauto baþnyèioje, yra 2000 m. árengta paminklinë lenta Lietuvos artileri-jos karininkams � Lamos lagerio kankiniams atminti. Keturiolikos asmenø sàraðe KazysAbaras áraðytas pirmas.

Brolis Nikodemas Abaravièius, buvæs partizanas, pelnæs Vytauto Didþiojo ordino 3-iojo laipsnio medalá ir Ðauliø þvaigþdës ordinà Nr. 436, 1945 m. kovo mën. nuteistas 10metø kalëti, 1949 m. iðtremtas á Irkutsko sr. 1957 m. gráþo á Lietuvà, 1982 m. mirë.

Ðaltiniai:LCVA. F. 560, ap. 1, b. 198, l. 1. F. 930, ap. 4, b. 1, l. 2; ap. 5, b. 1, l. 1�39; ap. 2-þ, b. 128,

l. 5; ap.7, b. 96, l. 56; ap. 8, b. 93, l. 6�9.MAB RS. F. 43-25349.Lietuvos kariuomenës karininkai 1918�1953. T. II. � V., 2002, p. 20.Lietuvos gyventojø genocidas 1939�1941. T. 1. � V., 1999, p. 77.Lietuvos gyventojø genocidas 1944�1947. T. 2 (A�J). � V., 1998, p. 23.Liekis A. Lietuviø karyba ir ginkluotë. � V., 2002, p. 1204.Raginytë-Þemaitienë B. Kazimieras Abaras-Abaravièius // Nauja vaga (Ignalinos r.

laikraðtis), 2002 02 15, Nr. 13 (6400).

Page 22: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

22

LAURAS ABLAMAS

Ðvenèioniø aps., Kamojø mstl., 1901 m. rugpjûèio 6 d. gimæs Lauras Ablamas, Karo-lio s., eidamas vos aðtuonioliktuosius, 1919 m. geguþës 20 d. savanoriu ástojo á Lietuvoskariuomenæ ir 1-ajame raiteliø pulke sàþiningai tarnavo iki 1921 m. balandþio 30 d.

Bûdamas ðiek tiek prasilavinæs, baigæs pradþios mokyklà, atsargos eilinis savanoris L.Ablamas dirbo Vilkaviðkio aps. pasienio policijos 6-ojo rajono policininku, apsigyveno Við-tyèio vls., Varteliø k.

1929 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 1795),buvo Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø sàjungos (LKKSS) Seinø skyriaus narys.

Savanoriui Laurynui Ablamui Þemës reformos valdyba Ðiauliø aps., Didþiosios Mal-guþës dvare, paskyrë þemës sklypà ir 1932 m. skyrë 679 Lt naujakurio paðalpà.

Ðaltiniai:LCVA. F. 560, ap. 1, b. 46, l. 48. F. 930, ap. 3, b. 2, l. 1�6; ap. 4, b. 1, l. 2. F. 1247, ap. 2,

b. 1334, l. 68.

ANTANAS ALEKNA

Kauno miesto ir apskrities komendantûros savanoriø 1919 m. registracijos ir pasiþa-dëjimø knygoje yra áraðas: Alekna Antanas, g. 1898 m., kilæs ið Ðvenèioniø aps., Linkmenømstl., 1920 m. balandþio 28 d. ástojo á Lietuvos kariuomenæ, 1921 m. lapkrièio 28 d. perkel-tas á Maþeikiø komendantûrà.

Iðsamesniø duomenø neaptikta.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 7, b. 101, l. 2.

Page 23: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

23

PETRAS ALEKNA

Pirmi kariai á þygá stojouþkirsti prieðams kelià.Troðkimas laisvës Lietuvojeplito po visà ðalá.

Antanas Miðkinis

Palûðës vls., Pagavës vnk., Liudviko Aleknos ðeimoje1898 m. balandþio 25 d. gimë sûnus Petras. Ðeima gyveno neitin turtingai, bet guvus Petrelis nesitenkino pradþiamoksliu.Tëvai leido já á Ðvenèioniø miesto keturklasæ (rusiðkà) mo-kyklà. Petras 1915 m. sëkmingai jà baigë. Toliau � sunkûskaizerinës Vokietijos okupacijos metai. Paskelbiama Lietu-vos nepriklausomybë. Bet á jà kësinasi prieðai, kaip sakoma,ið kairës ir deðinës. Reikia Tëvynæ ginti ginklu.

Palikæs bolðevikø uþimtà tëviðkæ, Petras Alekna 1919m. vasario 28 d. savanoriu ástojo á Panevëþio batalionà. Pokeliø savaièiø jis jau tapo þvalgø komandos virðininku. Tometo sàlygomis neblogai prasilavinusá, energingà, perspek-tyvø jaunuolá karinë vadovybë pasiuntë ne á frontà, o á Karomokyklà. Jà baigusiam P. Aleknai 1919 m. gruodá suteikia-mas pëstininkø leitenanto laipsnis, jis pasiunèiamas á Vilkmer-

gës (Ukmergës) pëstininkø batalionà, kuris greitai buvo pertvarkytas á 8-àjá pëstininkø KKVaidoto pulkà. Èia Petras paskiriamas kuopos jaunesniuoju karininku, eina kuopos vadopareigas. 1920 m. rugsëjo 1�23 dienomis prie Augustavo, Gibø dalyvavo mûðiuose su len-kais, ties Dumblinu pateko á jø nelaisvæ ir buvo paskelbtas dingusiu be þinios, bet lapkrièio13 d. pabëgo ir gráþo á savo 1-àjà kuopà, kur ëjo jaun. karininko pareigas. 1920 m. pabaigojeltn. P. Alekna tarnybos reikalais buvo pasiøstas á Vokietijà. Lietuvos atstovybës Berlyneiðduotame pase jis apraðytas taip: ðviesiaplaukis, apvalaus veido, pilkø akiø, vidutinio ûgio.

Tarnybos labui leitenantas P. Alekna 1921 m. rugsëjo mën. buvo perkeltas á Genera-linio ðtabo Þvalgybos skyriø, á Ypatingø reikalø dalá komandos virðininko teisëmis. Turëjoteisæ neðiotis ávairiø rûðiø ginklus. Jaunas karininkas atsakingai þiûrëjo á ateitá, 1922 m.rugpjûtá ið savo vadovybës gavo sutikimà vakarais mokytis Kauno suaugusiøjø gimnazijoje.

Lemtis buvo negailestinga. 1923 m. kovo mën. P. Alekna buvo perkeltas á savàjá 8-àjápëstininkø pulkà. Po dviejø savaièiø pateko á karo ligoninæ. Sunki bûklë: apendicitas, peri-tonitas. Jaunystë nugali. Sveiksta. Skiriamos dviejø mënesiø atostogos. Taèiau 1923 m. rug-pjûèio 1 d., ne tarnybos metu, bûdamas vos 26-eriø, Petras Alekna Palangoje nuskendo.

Tëvynë nepamirðo narsuolio. 1930-aisiais, Vytauto Didþiojo metais, leitenantas Pet-ras Alekna buvo apdovanotas (po mirties) Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø meda-liu (liud. Nr. 32). Garbingà þymená priëmë jo brolis Gubertas, Lietuvos geleþinkelio tar-nautojas, 1932 m. apdovanotas Vytauto Didþiojo ordino 3-iojo laipsnio medaliu.

Page 24: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

24

Lietuviø iðeivijos spaudoje pasirodë þinutë:Kuopos garbës ðauliui Gubertui Aleknai (1977. I. 30) ir jo þmonai Teofilei (1977. II.

4) mirus, dukrai Birutei ir þentui Tribams, dukrai Aldonai ir þentui Joseph Vaièkams, jøðeimoms ir visiems kitiems giminëms bei artimiesiems reiðkiame broliðkà uþuojautà.

�DLK Kæstuèio� Ðauliø Kuopa

Ðaltiniai: LCVA. F. 560, ap.1, b.198, l. 3. F. 929, ap. 3, b. 1179, l. 3. F. 930, ap. 1, b. 441, l. 29�42;

b. 5, l. 1�62; ap. 2-A, b. 122, l. 1-13; ap. 2-Þ, b. 128 , l. 6; ap. 4, b. 1, l. 4; b. 6, l. 17; ap. 7, b. 38,l. 8; b. 101, l. 2; b. 324, l. 1. F.1764, ap. 1, b. 14, l. 6.

Lietuvos kariuomenës karininkai 1918�1953. T. II. � V., 2002, p. 39.Karys, 1977. Nr. 3 (1530), p. 116

KAZYS ANKËNAS

Kretuoniø k. ûkininkø Viktorijos (Paukðtytës) ir Antano An-kënø ðeimoje augo Pranas, Andrius, Benediktas, Viktorija, Kazi-mieras (Kazys), Aleksandras� Ðeima persikëlë á gretimà Paðami-nës kaimà, pasistatë didelá mediná namà, kuris sulaukë lemtingossovietinës melioracijos.

Vaikai nuo maþumës pagal jëgas darbavosi ûkyje. Tëvai lei-do juos á tolokai buvusià rusiðkà pradþios mokyklà, o namie, pasdaraktorius, maþieji pramokdavo ir lietuviðkai paskaityti. Ðeimojeir kaime vaikai augo lietuviðkoje aplinkoje, buvo ugdomi, mokomimylëti savo kraðtà.

Kazys gimë 1892 m. geguþës 12 d., krikðtytas Kaltanënø baþ-nyèioje. Baigæs rusiðkà liaudies mokyklà, paauglys ásidràsino ið-vykti sezoniniams darbams á tolimesnius kraðtus. Kaip pagalbinisdarbininkas du ar tris sezonus triûsë Sibire su geologø ekspedici-

jomis. Dirbo geleþinkelininku Maskvoje. Per ketverius metus � nuo 1913 m. lapkrièio 15 d.iki 1917 m. lapkrièio 15 d. � iðëjo Kazys rûsèià Rusijos kareivio �mokyklà�, kovojo Rumunøfronte.

Nuo 1920 m. kovo 11 d. iki 1921 m. balandþio 26 d. Kazys Ankënas � 7-ojo pëstininkøÞK Butigeidþio pulko 2-osios kuopos kulkosvaidininkas. 1920 m. rudená dalyvavo mûðiuo-se ir pateko á lenkø nelaisvæ, ið kurios jam tik gruodá pavyko pabëgti ir gráþti á savo pulkà.

Atsargos eilinis apsigyveno Kaune. Ëmësi ávairiø darbø. Nuo 1930 m. dirbo geleþin-kelininku Gudþiûnuose, nuo 1932 m. iki pensijos � Kaune.

Tëvynë pasirûpino savo gynëju, kurio gimtinë liko prieðø valdþioje. 1928 m. savano-ris K. Ankënas gavo 12 ha þemës Butkiðkës dvare, Kraþiø vls., Raseiniø aps. 1929 m. lapkri-èio 21 d. jis buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu(liud. Nr. 4180).

Page 25: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

25

Kazio Ankëno apdovanojimo Savanoriø medaliu liudijimas

Page 26: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

26

Kaip pasakoja savanorio duktë Julija, pamatë Kazys Latvijoje gyvenanèios lietuvai-tës nuotraukà, nuvaþiavo á Liepojà, pasipirðo, parsiveþë á Lietuvà. Taip 1931 m. Marija Rauk-tytë tapo Ankëniene. Juodu susilaukë vaikø � Julijos (g. 1932 m.) ir Vinco (1933�1996).Besibaigiant karui 1944�1945 m. K. Ankënas su ðeima buvo iðvykæs á Vokietijà, iðgyvenodaug negandø. Nejausdami kam nors prasikaltæ, Ankënai gráþo á Lietuvà. Ir èia teko vargti,iðtverti materialinius, buitinius nepriteklius, politiná sekimà. Ilgainiui jau nebejaunà Kazásaugumieèiai paliko ramybëje. Vaikai siekë mokslo. Dukra tapo kvalifikuota pedagoge.Sûnaus Vinco studijas pertraukë sovietinë karo tarnyba, po kurios jis tapo diplomuotu eko-nomistu, dëstë aukðtojoje mokykloje.

Savanoris Kazys Ankënas mirë 1979 m., palaidotas Kaune.P. S. Prisiminimais apie savo tëvà pasidalijo Julija Ankënaitë � Okuliè-Kazarinienë,

gyvenanti Kaune. Pateikë informacijos K. Ankëno sûnënas vilnietis Vytautas Aþuðilis, gi-minaitë ið Ðvenèioniø Ramunë Jurgelevièienë. O Ramunës motina, savanorio seserëèia,gyvenanti Paðaminëje, taip raðë savo atsiminimuose:

Kiek prisimenu ið vaikystës, dëdë Kazimieras visada buvo linksmas, lyg jo niekadajokie vargai nespaustø. Mano tëvas Pranas ðeimoje buvo vyriausias ir daþnai pasakodavo,kad dëdë Kazimieras jau paauglystëje sugalvodavo, kaip prasimanyti pinigø. Mano tëvasmokslams buvo tingus, o dëdë labai norëjo mokytis ir, nors mokykla buvo labai toli, jàlankë. Kazimieras pësèias nueidavo á Ðvenèionis, ið þydø urmu nusipirkdavo sàsiuviniø, pieð-tukø, plunksnø ir mokykloje mokiniams parduodavo brangiau. Jam likdavo ðioks toks kapi-talas.

Suaugæs Kazimieras iðëjo á Lietuvos savanorius. Á gimtinæ negráþo, tik vëliau retkar-èiais atvaþiuodavo aplankyti. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje buvo pasitraukæs su vokie-èiais, o gráþæs nerado nei savo buto, nei daiktø. Gyveno Kaune, ten pasistatë namà, ten irmirë. Sunkiai dirbo prie geleþinkelio, kur gaudavo kapeikas, bet niekada nesiskundë. Va-karais, po darbo, imdavo karuèius ir vaþiuodavo á geleþinkelio stotá keleiviams bagaþà pa-veþti. Taip papildomai uþsidirbdavo prie algos ir vienas maitino keturiø asmenø ðeimà.

Iðëjæs á pensijà, nenusëdëjo namuose. Kiekvienà rytà anksti keldavosi ir eidavo kai-mynëms sukasti darþà, nuðienauti þolæ, pataisyti tvorà� Þodþiu, buvo labai darbðtus iki patmirties.

Dëdë labai gerbë ir mylëjo þmonà ir vaikus. Nors ir kaip nelengvai vertësi, jo þmonanë dienos nedirbo valdiðko darbo. Neþinau, ar yra dabar tokiø vyrø, taip pasiaukojusiø savoðeimai. Teko buvoti pas juos sveèiuose. Vakare Kazimieras prie þmonos lovos á bloknotàuþsiraðydavo, kà, kokius produktus, reikës nupirkti ryte. Taip jis darydavo kasdien, kad iðryto nereikëtø trukdyti þmonos poilsio.

Namie Kazimieras turëjo didelá asmeniná archyvà, buvo tvarkingai ir smulkiai apra-ðæs visus ðeimos ávykius. Neþinau, ar dabar visa tai iðlikæ, ar vaikai neiðbarstë. Sovietiniaislaikais, kai buvo slopinamas tikëjimas, Kazimieras sudarydavo kilnojamøjø religiniø ðven-èiø kalendoriø deðimèiai metø á prieká ir atsiøsdavo man.

Ðtai koks buvo mano dëdë Kazimieras, Lietuvos kariuomenës savanoris.2003 11 10 Teklë Ankënaitë � Didenkienë

Ðaltiniai:LCVA. F. 520, ap. 1, b. 18, l. 1196. F. 560, ap.1, b. 8, l. 5; b. 198, l. 7; b. 259, l. 78. F. 929,

ap. 3, b. 1189, l. 8. F. 930, ap. 4, b. 1, l. 8; b. 186, l. 1�12; ap. 7, b. 93, l. 8.

Page 27: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

27

JUOZAS ARTIMAVIÈIUS

Savanoriø registravimo knygoje trumpas áraðas: Artimavièius Juozas, 28 m. amþiaus,lietuvis, katalikas, mokslo cenzas � pradþios mokykla, eilinis, pëstininkas, kilæs ið Ðvenèio-niø aps., Mikalavo (Michailovo, t. y. Perðaukðèio) vls., Èepuliðkës k., savanoriu uþraðytas1919 m. liepos 19 d.

Ðaltiniai: LCVA. F. 930, ap. 7, b. 96, l. 134.

PETRAS ASMINAVIÈIUS

Salako vls., Bajorø k. (dab. Ignalinos r.), Mykolo ir Barboros (Ðileikytës) Asminavi-èiø gryèioje augo 5 sûnûs ir 3 dukrelës. Tarp jø treèias � Petras, gimæs 1900 m. rugsëjo 21 d.Jis, savamokslis, 1919 m. lapkrièio 13 d. savanoriu ástojo á Ukmergës batalionà. 8-ojo pësti-ninkø KK Vaidoto pulko þvalgø komandoje kovojo su bolðevikais ir lenkais. 1922 m. gegu-þës 5 d. iðëjo atsargà ir gráþo á neokupuotà gimtàjá Bajorø kaimà, patyrë samdinio dalià.

1927 m. atsargos eilinis Petras Asminavièius tapo LKKSS Zarasø skyriaus nariu. Ga-vo Zarasø aps. pasienio policijos 3-iojo rajono eilinio sargybinio pareigas Þagarinës kaime.1932 m. þiniomis, buvo vedæs, turëjo vienà vaikà.

Rinko Petras reikalingus dokumentus, raðë praðymus pripaþinti savanorio vardà. Popakartotinio svarstymo 1929 m. buvo nuspræsta savanoriu jo nepripaþinti, nes á kariuomenæástojo po savo amþiaus vyrø privalomojo ðaukimo 1919 m. spalio 1 d. Buvo apdovanotasLietuvos nepriklausomybës (1928 m.) ir Didþiojo Lietuvos kunigaikðèio Gedimino ordino(1936 m.) 3-iojo laipsnio medaliais.

Ðaltiniai:LCVA. F. 11, ap. 1, b. 166, l. 340. F. 394, ap. 17, b. 164, l. 1. F. 560, ap. 1, b. 91, l. 52. F.

930, ap. 4, b. 273, l. 1�16.

Page 28: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

28

JONAS AVINAS

Archyvo dokumentuose pavardë ávairuoja (ar painiojama): Avënas, Avinas� Adu-tiðkio klebono pasiraðytame gimimo metrikø nuoraðe paraðyta: 1890 m. spalio 14 d. AdomoAvino ir Agotos Vaitiekënaitës ðeimoje Bogdþiûnø k. gimë sûnus Jonas (kitame dokumen-te nurodytas Bagdoniø k.).

Jonas buvo baigæs 4 pradþios mokyklos skyrius. Dirbo tëvø ûkyje. Neaplenkë jo carokariuomenës eilinio kareivio, frontininko dalia.

1919 m. balandþio 1 d. J. Avinas tapo Panevëþio atskirojo bataliono (pertvarkyto á 4-àjá pëstininkø LK Mindaugo pulkà) kareiviu, pasiraðë, kad savanoriu tarnaus vienus metus.Kaip ganëtinai raðtingas ir turintis frontininko patirties, savanoris J. Avinas jau antrà tarny-bos savaitæ paskiriamas bûrininku. Pareigingai tarnavo, dalyvavo kovose, tarnybà baigë ági-jæs vyresniojo puskarininkio laipsná. l920 m. balandþio 2 d. (kitame áraðe � 1921 m.) iðleistasá atsargà. Apsigyveno Panevëþyje.

Kaip savanoriui 1923 m. jam buvo iðduotas liudijimas, suteikiantis teisæ gauti þemëssklypà. O 1932 m. atsargos vyr. puskarininkis Jonas Avënas (?!), Adomo s., buvo apdova-notas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø ( liud. Nr. 8286) ir Vytauto Didþiojo ordino3-iojo laipsnio medaliais.

Ðaitiniai:LCVA. F. 930, ap. 3, b. 187, l. 1-6; ap. 7, b.324, l. 5. Kavaliauskas V. Uþ nuopelnus Lietuvai. T. II. � V., 2003, p. 343.

JONAS AULAS (AVLAS)

1919 m. rugsëjo 30 d. ásakymu Lietuvos kariuomenei Nr. 155 1-ojo laipsnio kryþiumi�Uþ Tëvynæ� buvo apdovanotas Panevëþio bataliono kareivis Aulinis (Avlas) Jonas. Jis �aðtuoniolikmetis, beraðtis, þemdirbys, lenkas, katalikas, kilæs ið Kiemeliðkiø vls., Juratiðkësk., Lietuvos kariuomenës savanoriu tapo 1919 m. kovo 19 d. Nuo 1920 m. birþelio J. Aulastarnavo 1-ajame artilerijos pulke.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 7, b. 96, l. 49; b. 236, l. 46.Kariðkiø þodis, 1919, Nr. 31, p. 240.

Page 29: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

29

KAZYS AZIARAVIÈIUS

Kilæs ið Tvereèiaus vls., Dysnos k. Á Lietuvos kariuomenæ savanoriu ástojo 1919 m.spalio 15 d. Tarnavo 2-ajame pëstininkø pulke, jaun. puskarininkis. Jam buvo iðduota pulkopaþyma, suteikianti teisæ gauti þemës sklypà.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 7, b. 726, l. 333.

STASYS BAGDZEVIÈIUS

Ðiuo tvirtinu, kad STASYS B A G D Z E V I È I U S, sûnus STASIO, kilæs ið Ðvenèio-niø apskr., Melagënø valsè., Matiejiðkiø kaimo (okupuota Lietuva), tikrai yra Lietuvos ka-riuomenës kûrëjas savanoris, ástojæs á jos eiles 1919 metø birþelio mënesio 21 dienà.

Toká apdovanojimo Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu liudijimà Nr.10002 pasiraðë kraðto apsaugos ministras S. Dirmantas ir kariuomenës vadas S. Raðtikis. Otai ávyko 1937 m. geguþës 28 d. Kodël taip vëlai?

Maþamokslis Stasys, kaip jis pats raðë, �nenorëdamas tarnauti lenkams prieðams�,slapta palikæs prieðø uþgrobtà tëviðkæ, 1919 m. birþelio 21 d. savanoriu ástojo á 1-àjá pësti-ninkø pulkà, dalyvavo kovose, pareigingai tarnavo iki demobilizacijos 1921 m. spalio 22 d.Matiejiðkës liko kitapus demarkacijos linijos. Pasiliko savo gintoje nepriklausomoje Lietu-voje, apsistojo Utenoje�

Savanoris neturëjo amþiø patvirtinanèiø dokumentø, todël Karinë komisija pagal ið-vaizdà nustatë Stasio amþiø: gimæs 1898 m. pirmà pusmetá. Kaip vëliau paaiðkëjo, S. Bag-dzevièius negalëjo bûti pripaþintas kariu savanoriu, nes ástojo á pulkà jau po savo amþiausvyrø ðaukimo 1919 m. kovo 5 d. Stasys aiðkino, kad bolðevikø, lenkø uþgrobtame jo gimta-jame kraðte nebuvo þinoma apie privalomuosius ðaukimus á Lietuvos kariuomenæ ir á jàatvykti buvo ámanoma tik savo noru. Raðë praðymus kraðto apsaugos ministrui, net Lietu-vos Prezidentui. Ástatymas yra ástatymas! Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliokomisija du kartus atmetë Stasio praðymus.

Pagaliau per didelius rûpesèius ið Mielagënø baþnyèios gautas krikðto metrikø iðra-ðas: Stasio ir Marijonos (Girdziuðytës) Bagdzevièiø sûnus Stasys yra gimæs 1899 m. vasario2 d. Tik taip patikslinus gimimo datà, Stasys Bagdzevièius ágijo teisæ vadintis Lietuvos ka-riuomenës kûrëju savanoriu ir neðioti garbingà þymená.

P. S. Pacituokime Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medalio komisijos 1937 m.protokolà:

Stasys Bagdzevièius, Stasio s. 1. Jo byla medalio komisijoje 1931 m. kovo 31 d. ið-spræsta neigiamai, nes jis ástojo á kariuomenæ 1919 m. birþelio 21 d., o kaipo gimæs 1898 m.,buvo paliestas 1919 m. kovo 5 d. naujokø ðaukimo. 2. Jo skundas medalio komisijoje 1932

Page 30: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

30

m. rugsëjo 27 d. svarstytas ir iðspræstas neigiamai, nes nepristatë naujø duomenø. 3. 1936m. vasario 23 d. prie praðymo pridëjo ið Okupuotos Lietuvos savo gimimo metrikus, Vil-niaus Lietuviø Komiteto patvirtintus. Pagal metrikus jis gimæs 1899 m. ir kaipo ástojæs ákariuomenæ iki jo amþiaus ðaukimo, paskelbto 1919 m. spalio 1 d., turëtø bûti pripaþintasLietuvos kariuomenës kûrëju savanoriu ir apdovanotas Kûrëjø savanoriø medaliu. 4. Ið-duodant medalá pareikalauti naujà policijos liudijimà ir þiniø, kurá mokslo cenzà turëjo1919 m. geguþës 26 d. Paraðas atrodo silpnas, tad 4 klasiø mokslo cenzo, reikia manyti, kadneturëjo.

Ðaltiniai:LCVA. F.929, ap. 3, b. 1180, l. 37. F. 930, ap. 4, b. 16, l. 36�37; b. 329, l. 1�23; ap. 7, b.

289, l. 1095.

MIKAS BEÈELIS

Mikas gimë 1896 m. Ceikiniø vls., Þydeliø k. 1920 m. lapkrièio 10 d. jis savo noruatvyko á 3-iàjá dragûnø �Geleþinio vilko� pulkà ir buvo paskirtas á 1-àjá eskadronà. Matyt,buvo prasilavinæs vyras, nes lygiai po metø pasiøstas á mokomàjà kuopà, kur ágijo �I rûðies�karo ðoferio specialybæ. Po to tarnavo Autobatalione, autotransporto kuopoje, II kategori-jos ðoferiu. 1923 m. spalio 13 d. buvo iðleistas á atsargà, o jo tarnybos dokumentai pasiøstiKauno karo komendantûrai.

Nuo 1923 m. spalio 13 d. M. Beèelis buvo priimtas á tà patá batalionà laisvai samdomutarnautoju � V kategorijos ðoferiu, bet po trijø mënesiø, sumaþinus etatus, ið ðiø pareigøatleistas.

Apie jo pripaþinimà savanoriu þiniø neaptikta.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 7, b. 184, l. 33; b. 286, l. 25.

VINCAS BERIÈIS

Linkmenø vls. Antalksnës k. þemdirbys, savanoris, 3-iosios partizanø grupës narysVincas Berièis (Berèys), Jurgio s., kovose su lenkais 1920 m. prie Linkmenø buvo suþeistasir Panevëþio ligoninëje mirë. Jam buvo 24 metai.

O kas tie partizanai? Atsakymas pagal �Lietuviø enciklopedijà�:1920 XI 21 buvo sustabdyti karo veiksmai su lenkais. Tautø Sàjungos kontrolës komi-

sijai grieþtai pareikalavus, 1920 XI 30 nustatyta abiem pusëms kariuomeniø neutrali zona,

Page 31: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

31

6 km ploèio. Ðioje juostoje lenkai organizavo partizanus, kurie terorizavo lietuviðko nusi-statymo gyventojus. Lietuviams tekdavo su tuo kovoti. Buvo ásteigti partizanø bûriai. 1923III 15 neutrali zona buvo panaikinta, padalyta pusiau, tebeliko tik demarkacijos linija. Tuo-met pranyko ir partizanai.

Ðaltiniai:LCVA. F. 929, ap. 6, b. 434, l. 36. F. 1764, ap. 1, b. 157, l. 15; b. 267, l. 174.Ruseckas P. Savanoriø þygiai. T. I. � V.,1991, p.346.Lietuviø enciklopedija. T. 22. � Boston, 1960, p. 44.

JONAS BIELINIS

Karinë spauda praneðë, kad suþeistas kareivis Jonas Bielinis, kilæs ið Ðvenèioniø aps.,Tvereèiaus vls., Peèiurkø k. Po keleto mënesiø skelbta, kad kareivis ta paèia pavarde mirënuo ligø.

Ðaltiniai:Kariðkiø þodis, 1919, Nr. 23, p. 179; 1920, Nr. 25 (57), p. 238.

JONAS BIELINIS

Bieliniø Antano ir Agotos (Turlaitës) ðeimoje, gyvenusioje Tvereèiaus vls., Peèiurkøk., 1881 (1878 ?) m. balandþio 16 d. gimë sûnus Jonas.

Buvæs caro kariuomenës eilinis, jau vyresnio, ne ðaukiamojo, amþiaus Jonas 1919 m.birþelio 11 d. tapo Lietuvos kariuomenës savanoriu, dalyvavo mûðiuose su bolðevikais, ber-montininkais, lenkais, buvo suþeistas. 1921 m. spalio 13 d. iðëjo á atsargà.

Nuo 1924 m. liepos 1 d. Jonas Bielinis nepriekaiðtingai tarnavo Kauno sunkiøjø dar-bø kalëjime jaunesniuoju priþiûrëtoju. 1929 m. buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenëskûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 2189).

Þemës reformos valdybos duomenimis, Ðiauliø aps. Didþiøjø Þarënø dvaro sklypoNr. 3 savininkui naujakuriui savanoriui kûrëjui Jonui Bieliniui 1932 m. buvo iðmokëta 1000 Lt paðalpa.

Ðaltiniai:LCVA. F. 929, ap. 3, b. 1180, l. 18. F. 930, ap. 4, b. 1, l. 25; b. 585, l. 1�9. F. 1247, ap. 2,

b. 1335, l. 475.

Page 32: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

32

JONAS BIKULÈIUS

Juozo Bikulèiaus sûnus Jonukas gimë 1900 m. spalio 26 d. Salako vls., Aukðtakalniøk. (dab. Ignalinos r.). Buvo savamokslis, mokëjo rusø ir lenkø kalbas. Nuo 1919 m. balan-dþio 20 d. iki 1921 m. spalio 28 d. eiliniu tarnavo 1-ajame pëstininkø DLK Gedimino pulke,dalyvavo mûðiuose su bolðevikais, bermontininkais, lenkais.

Nuo 1924 m. eiliniu sargybiniu tarnavo pasienio policijos Eþerënø aps. IV rajone,Beliûniðkio bare. Vedë, su þmona Elena susilaukë 2 vaikø.

1928 m. Jonas buvo priimtas á LKKSS Eþerënø skyriø, apdovanotas Nepriklausomy-bës medaliu, o 1929 m. balandþio 20 d. jo krûtinæ papuoðë Lietuvos kariuomenës kûrëjøsavanoriø medalis (liud. Nr. 1592). 1939 m. apdovanotas Ðauliø þvaigþdës ordino medaliu.

Ðaltiniai:LCVA. F. 394, ap. 17, b. 515, l. 1. F. 560, ap. 1, b. 91, l. 105. F. 930, ap. 4, b. 599, l. 1�10.Kavaliauskas V. Uþ nuopelnus Lietuvai. T. II. � V., 2003, p. 462; 576.

JUSTINAS BLAÞEVIÈIUS

Jo tëviðkë � Laibûnø k., Vidþiø vls. Tëvai � Adomas ir Zuzana (Dragûnaitë). Mokslocenzo neturintis, bet ðiek tiek prasilavinæs, vos septyniolikos sulaukæs (g. 1902 m. vasario 15d.) Justinas 1919 m. birþelio 5 d. pasipraðë savanoriu á Atskiràjá Ukmergës batalionà (reor-ganizuotà á 8-àjá pëstininkø KK Vaidoto pulkà) ir nepriekaiðtingai tarnavo iki 1921 m. spa-lio 16 d. Po to darbavosi pasienio policijoje, gyveno Ukmergës aps., Giedraièiø vls., Magû-nø k.

Graþus sutapimas. Justino gimtadienis � vasario 15-oji. Tà dienà 1930-aisiais, Vytau-to Didþiojo metais, buvo pasiraðytas Justino Blaþevièiaus apdovanojimo Lietuvos kariuo-menës kûrëjø savanoriø medaliu liudijimas Nr. 4491.

Ðaitiniai:LCVA. F. 930, ap. 4, b. 1, l. 27; b. 734, l. 146�149.Indraðius V. Laisvës saulei tekant. � V., 1999, p. 217.

Page 33: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

33

KAZYS BLAÞIÛNAS

Dar nesulaukæs savo amþiaus naujokø ðaukimo, Kazys (g. 1900 m. liepos 11 d.) atsi-sveikino su tëvu Liudu ir motina Julija (Þilënaite), atsisveikino su Rukiðkës sodþiumi (Lin-kmenø vls.) ir iðëjo Tëvynës ginti. 1919 m. liepos 26 d. jis savanoriu ástojo á 1-àjá, po to buvoperkeltas á 8-àjá pëstininkø pulkà. Garbingai, be nuobaudø ir priekaiðtø, eilinis K. Blaþiû-nas nuëjo nelengvà kovø kelià ir 1922 m. geguþës 21 d. buvo graþiai palydëtas á atsargà.Tarnavo Utenos aps. pasienio policijoje. 1924 m. su Marija Dervinyte sukûrë ðeimà.

Tëvynës apdovanojimas � Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medalis (liud. Nr.1467) atsargos kará Kazá Blaþiûnà pasiekë 1929 m.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 4, b. 1, l. 27; b. 734, l. 170�177; ap.7, b. 285. l. 19.

BALYS BOJARÛNAS

Ðvenèioniø aps. Mielagënø vls. ûkininkas,Dubiðkës vienkiemio ðeimininkas (9,5 ha dirba-mosios þemës ir dar miðko) Silvestras Bojarûnasbuvo susiradæs darbà ir kurá laikà gyveno SanktPeterburge. Ten apie 1895 m. susituokë su JulijaDirvonyte (?), kilusia ið Ðiauliø. Jiems gimë 9 vai-kai: Boleslovas, Eleonora, Marija, Valentina, Vac-lovas, Silvestras� Julija su vaikais apsistojo Du-biðkëje, o tëvas dar pagyvendavo ir Sankt Peter-burge. Su savimi buvo pasiëmæs ir pirmagimá Bo-leslovà, ten leido já á liaudies mokyklà. Pagaliauatëjo metas, kai ir tëvas apsigyveno savo ûkyjeDubiðkëje.

Èia pristatomo asmens vardas ir pavardëarchyviniuose dokumentuose ávairuoja: Bolesla-vas, Bolys, Balys; Bojaruniec, Bajarunas, Boja-rûnas. Mielagënø kraðte daþna pavardë � Bajo-rûnas. Dabar Vilniuje gyvenanti Balio dukra Emi-lija sako, kad jos tëvelis Balys yra gimæs SanktPeterburge. O pats Balys, pateikdamas praðymàpripaþinti jam savanorio vardà, raðë:

Page 34: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

34

Esu gimæs 1900 m. Ðvenèioniø aps., Mielagënø vls., Dubiðkio k. (Okupuotoje Lietu-voje), todël gimimo metrikø iðtraukos negaliu pristatyti.

Balys Bojarûnas 1919 m. birþelio 14 d. savanoriu ástojo á Lietuvos kariuomenæ, tarna-vo Inþinerijos bataliono Geleþinkeliø kuopoje ir 3-iajame pëstininkø pulke, su bendraþy-giais gynë Tëvynæ, iðtikimai tarnavo, kol buvo paleistas á atsargà 1921 m. gruodþio 1 d.

Apsistojo Balys Kaune. Kadangi buvo nemenkai prasilavinæs, tapo paðto tarnautoju.1925 m. pagal Pilieèiø apsaugos departamento aplinkraðtá gavo Laikinàjá asmens liudijimà,o vëliau ir Lietuvos Respublikos pasà. Apibûdinamas kaip iðtikimas pilietis.

Panevëþio apskrityje, Raguvoje, vedë Stanislavà Bikinaitæ, susilaukë 4 sûnø ir 2 duk-reliø: Vaclovo (þuvo sovietinëje kariuomenëje), Igno, Stasio, Vytauto Antano, Eleonoros,Emilijos.

Paðto tarnautojas B. Bojarûnas tarnybos tvarka ið Kauno buvo perkeltas á Joniðkiopaðtà (Ðiauliø aps.). Visa ðeima ið Raguvos pervaþiavo á Joniðká. Kaip savanoris gavo 10 haþemës sklypà prie Jonavos, taèiau pats neûkininkavo, þemæ nuomojo, turëjo kità aistrà. Jis,paðto darbuotojas, gerai iðmanë telegrafà, þavëjosi radiju. Neakivaizdiniu bûdu studijavoradiotechnikà Kauno aukðtesniojoje technikos mokykloje, namie taisë, tobulino radijo im-tuvus.

Balys Bojarûnas, Silvestro s., buvo deramai ávertintas ir pagerbtas � 1928 m. spalio 20d. apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 1048).

Joniðkio paðto tarnautojà B. Bojarûnà 1944 m. rudená sovietø saugumas suëmë, iðve-þë á lagerá. Ðeima liko neþinioje, kentë nuolatinæ baimæ. Taip tæsësi beveik pustreèiø metø.Laimë, gráþo Balys á ðeimà, iki pensijos darbavosi Joniðkio buitinio gyventojø aptarnavimokombinato radijo remonto ámonëje. Nelengvai vertësi, augino vaikus, leido á mokslus. Paly-ginti anksti palaidojo þmonà.

Dar gráþkime á praeitá. Prieð Pirmàjá pasauliná karà Balio tëvai su ðeima gyveno irûkininkavo Dubiðkëje. 1915 m. rudená prasidëjo kaizerinë okupacija, èia ásigaliojo pafron-tës reþimas. Sodyboje apsigyveno vokieèiai. Tëvà Silvestrà iðveþë á Ðvenèionis priversti-niams darbams, kuriuos dirbdamas katorgiðkomis sàlygomis susirgo plauèiø uþdegimu irnegydomas 1917 m. mirë. Motina Julija su vaikais iðvaryta ið gyvenamojo namo irgi patrau-kë á Ðvenèionis, taèiau vyrui pagelbëti negalëjo, o maþieji vaikai mirë nuo bado ir ligø.Naðlë su likusiais vaikais ið Ðvenèioniø patraukë á vakarus, link gimtøjø Ðiauliø. Bet laikaibuvo ne kelionëms. Ilgesniam laikui apsistojo Panevëþio apskrityje, Troðkûnuose, Raguvo-je. Ið èia sûnus Balys iðëjo á savanorius, o ji su dukra Marija ir nepilnameèiu sûnumi Silvest-ru (1910�1985) á Dubiðkæ gráþo apie 1922 m. Rado vokieèiø sudegintà pirkià, apgriautàsodybà. Marija iðvaþiavo dirbti á Latvijà ir ten apsigyveno. Jaunajam Silvestrui teko neleng-va dalia. Bet darbðtumas, iðmintingi motinos patarimai davë vaisiø. Þemë buvo pakanka-mai derlinga, dosni. Aptvarkë sodybà, ilgainiui pasistatë gerà namà, ásigijo bièiø. Vedë kai-mynæ Felicijà Bajorûnaitæ, susilaukë dukreliø Lionës, Aldonos ir Zosës.

Pasibaigus karui ir aprimus pokario audroms, savanoris Balys ir Dubiðkës ðeiminin-kas Silvestras palaikë ir stiprino broliðkus santykius. Balys vienas ir su vaikais neretai apsi-lankydavo gimtojoje Dubiðkëje, susitikdavo su garbingo amþiaus sulaukusia motina. Sil-vestro ðeimos, ypaè mergaièiø, sveèiai ið tolimojo Joniðkio visada buvo laukiami, jiems ádo-mûs. Besisveèiuodamas Balys savo broliui neðykðtëdavo �teorinës ir techninës pagalbos iðradijo srities� � taisydavo, tobulindavo, derindavo radijo imtuvus. Èia atvyko ir motinospalydëti á amþinybæ � ið Dubiðkës á Mielagënø parapijos kapines.

Page 35: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

35

Senatvëje Balys Bojarûnas glaudësi pas dukteris Vilniuje, èia 1988 m. mirë, èia irpalaidotas.

Apie Lietuvos savanorá Balá þiniø, atsiminimø, nuotraukø pateikë Emilija Bojarûnai-të � Konèienë ir Aldona Bajorûnaitë � Babarskienë.

Ðaltiniai:LCVA. F. 516, ap. 1, b. 8, l. 2, 48. F. 930, ap. 3, b. 581, l. 1�8; ap. 7, b. 215, l. 115.

PETRAS BRANCEVIÈIUS

Igno Brancevièiaus sûnus Petras gimë Ðvenèioniø aps., Kiemeliðkiø vls., Polianø dva-re, 1889 m. (tai 1932 m. pagal iðvaizdà nustatë Trakø apskrities Naujokø ëmimo komisija).Petras mokslo cenzo neturëjo. Rusijos kariuomenëje buvo tarnavæs eiliniu.

1920 m. lapkrièio 4 d. P. Brancevièius savanoriu ástojo á Lietuvos kariuomenës Atski-ràjá baltgudþiø (gudø) batalionà. Lemiami mûðiai jau ëjo á pabaigà, ir kautynëse Petruineteko dalyvauti. Jis, drausmingas karys, eilinis, 1922 m. vasario 21 d. buvo iðleistas á at-sargà.

1932 m. spalio 1 d. Petras Brancevièius buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrë-jø savanoriø medaliu (liud. Nr. 8765). Tais metais jis gyveno Trakø aps., Þasliø vls., Lëliø k.

Ðaltiniai:LCVA. F. 11, ap. 1, b. 1, l. 616, 620�621. F.560, ap. 1, b. 198, l. 28. F. 930, ap. 3, b. 609,

l. 1-8.

JUOZAS BRESAS

Ið Ðvenèioniø miesto kilæs 9-ojo pëstininkø LK Vytenio pulko savanoris eilinis Juo-zas Bresas tarnavo tik 13 mënesiø ir 1921 m. sausio 18 d. þuvo, buvo nukautas. PalaidotasVievyje.

Ðaltiniai:LCVA. F. 384, ap. 2, b. 206, l. 131. F. 930, ap. 7, b. 3, l. 156.Ruseckas P. Savanoriø þygiai. T. I. � V.,1991, p. 323.

Page 36: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

36

VINCAS BROVKA

Anelës (Lemeðinskaitës) ir Mikalojaus Brovkø (Brofkø) ðeimoje Vaistamo vls., Kru-niø k., 1895 m. rugpjûèio 2 d. gimë sûnus Vincas. Jis � katalikas, lietuvis � nenorëjo taiksty-tis su lenkø ávedamu reþimu, 1919 m. gruodþio 1 d. savanoriu pasipraðë á 2-àjá pëstininkøDLK Algirdo pulkà ir eiliniu drausmingai tarnavo iki 1922 m. gruodþio 11 d.

Á tëviðkæ gráþti keliai buvo atkirsti. Apsigyveno Kaune. 1937 metø þiniomis, gyvenoPaþaislio vls.

1928 m. spalio 20 d. jam buvo suteiktas Lietuvos kariuomenës kûrëjo savanorio var-das ir skirtas medalis (liud. Nr. 1053).

Ðaltiniai:LCVA. F. 560, ap. 1, b. 25, l. 20. F. 929, ap. 3, b. 1180, l. 25. F. 930, ap. 4, b. 1, l. 30; b.

735, l. 2�11.

VACLOVAS BUBULIS

Praðydamas pripaþinti já savanoriu kûrëju Vaclovas raðë:Neþiûrint nuovargio ir þaizdø, kurias Didþiajame kare buvau gavæs, 1919 m. geguþës

25 d. ástojau á Lietuvos kariuomenës eiles.Matyti, kad V. Bubulis, nors ir maþamokslis, buvo gerokai prasilavinæs, gebàs sava-

rankiðkai paraðyti praðymà net Lietuvos Prezidentui.Viktoro ir Elenos (Selickaitës) Bubuliø sûnus Vaclovas gimë 1892 m. geguþës 7 d.

netoli Dûkðto, Gaidës parapijoje, Peskø vienkiemyje. Dvideðimtmetá jaunuolá paðaukë áRusijos kariuomenæ. Kilus Pirmajam pasauliniam karui, jam teko ir frontininko dalia. Pen-keri metai su rusiðka kareivio miline!

Gráþo á gimtuosius kraðtus. O okupacijos, kaskart vis grësmingesnës, keièia vienakità. Ðtai tada Vaclovas Bubulis, tuo metu nei mobilizuojamas, nei ðaukiamas, paraðë sava-norio pasiþadëjimà vienerius metus tarnauti Lietuvos kariuomenëje, ginklu ginti Tëvynæ.Gynë ir apgynë! Tiksliai sukakus sutartam laikui, 1920 m. geguþës 25 d. buvo iðleistas áatsargà. Apsigyveno Dusetose.

1928 m. lapkrièio 14 d. Vaclovas Bubulis buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenëskûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 1263). Tapo ir ûkininku naujakuriu.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 4, b. 1, l. 31; b. 736, l. 31�36. F.1247, ap. 4, b. 28, l. 364.Indraðius V. Laisvës saulei tekant. � V., 1999, p. 218.

Page 37: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

37

KAZYS BUKAUSKAS

Kriðtapo Bukausko sûnus Kazys gimë Daugëliðkio vls., Dûdø k., 1896 m. vasario 29d., krikðtytas Vidiðkiø baþnyèioje.

1919 m. vasario 12 d. K. Bukauskas pasiraðë savanorio pasiþadëjimà tarnauti vienusmetus ir buvo paskirtas á Inþinerijos kuopà (vëliau � batalionas su elektrotechnikos kuopa).Kovo pabaigoje buvo pasiøstas á 2-àjá pëstininkø pulkà ir iki geguþës pradþios kovësi fronteprie Vievio, Þieþmariø. Neilgà laikà iðbuvo ligoninëje (suþeistas?), po to vël gràþintas áInþinerijos batalionà, paskirtas jaunesniuoju raðtininku. Nuo 1920 m. pradþios Lietuvoskariuomenës intendantûroje tarnavo maisto sandëliø buhalterijos raðtininku. Tø paèiø me-tø balandþio 1 d. paleistas ið kariuomenës.

1920 m. rugpjûèio 3 d. Ðv. Trejybës baþnyèioje Kaune Kazimieras Bukauskas susituo-kë su Liudvika Rimkevièiûte. Po ketveriø metø jiems gimë Eugenija Danutë. 1928 m. Ve-liuonos valsèiaus valdyba K. Bukauskui iðdavë Lietuvos Respublikos pasà. Kelmës valsèiu-je savanoris buvo gavæs þemës sklypà, kaip naujakurys gavo ir piniginæ paðalpà. 1931 m.buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 6478).

K. Bukauskas buvo agronomas, dalyvavo þemës reformos darbuose kaip þemës skly-pø kokybës vertintojas, darbavosi ávairiose Lietuvos vietose.

1936 m. Karo lauko teismas Kaziui skyrë 6 metus sunkiøjø darbø kalëjimo, nuspren-dë atimti ið jo Savanoriø medalá ir jo liudijimà, tad jis neteko visø savanorio privilegijø.1937 m. bausmë buvo sumaþinta iki 2 metø.

Malonës aktas. Remdamasis Lietuvos Konstitucija (str. 130), Karo Lauko Teismo1936 m. geguþës mën. 28 d. ir 1937 m. gruodþio mën. 15 d. sprendimais nuteistam KaziuiBukauskui gràþinu visas teises,

Kaunas, 1939 m. nurodytas B. St. 30 str. birþelio mën. 13 d.Aktà pasiraðë Prezidentas A. Smetona ir Ministras Pirmininkas J. Èernius. Tuo metu

Bukauskø ðeima gyveno Ðiauliø aps., Uþvenèio vls., Kolainiø k.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 3, b. 707, l. 1�43; ap. 6, b. 496, l. 1�23; ap. 7, b.198, l. 60.

KAZYS BUKAUSKAS

Daugëliðkio vls., Sliesoriðkës k., 1901 m. lapkritá gimë Bukausko Kriðtapo sûnus Ka-zys, jis buvo pakrikðtytas Daugëliðkio baþnyèioje. Vëliau, remiantis liudytojø parodymais,tëvas Kriðtapas (apie 36 m. amþiaus) 1914 m. pateko á Rusijà, ir Kazys liko visai vienuþis,bemokslis. Jis 1920 m. rugsëjo 10 d. savanoriu uþsiraðë á lietuviðkà Ðvenèioniø komendan-tûrà ir iki 1922 m. gruodþio 6 d. tarnavo 9-ajame pëstininkø pulke. Eilinis, be nuobaudø ir

Page 38: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

38

priekaiðtø, iðleistas á atsargà. Apsigyveno Tauragës apskrityje, Ðvëkðnos mstl., vedë, dirbokeliø tiesimo darbus � akmenskaldþiu.

1932 m. Kazys pateikë dokumentus savanorio vardui áteisinti. Pasirodo, tarnavo kaipðauktinis, ne savanoris. Kodël? Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medalio komisijaK. Bukausko praðymo nepatenkino, nes jis á Lietuvos kariuomenæ ástojo 1920 m. rugsëjo 10d., taèiau, kaip gimusiam 1901 m., jam galëjo bûti taikomas 1920 m. rugpjûèio 18 d. naujo-kø ðaukimas, ðeimos lengvatø neturëjo, nes jo tëvui dar nebuvo sukakæ 55-eri. Apmaudu:Tëvynei tarnauta, o nuopelnai neávertinti.

Ðaltiniai:LCVA. F. 11, ap. 1, b. 191, l. 1053, 1058. F. 930, ap. 3, b. 720, l. 1�8.

VINCAS BULKA

Pasiremdamas Ministeriø Kabineto patvirtintomis Lietuvoskariuomenës kûrëjø savanoriø taisyklëmis, apdovanoju virðilàVINCÀ B U L K À Kûrëjø savanoriø medaliu. Kaunas, 1929 metøsausio mënesio 4 d.

Liudijimà Nr.1436 pasiraðë Ministras Pirmininkas A. Volde-maras ir plk. P. Kubiliûnas.

Vinco kelias iki liktinio virðilos pareigø buvo mirtinais pavo-jais ir negandomis paþenklintas.

Jis gimë 1889 m. sausio 4 d. Strûnaièio parapijoje, Ðutø k.,Mikalinos (Ðutaitës) ir Adomo Bulkø ðeimoje. Gyveno Ðvenèiony-

se, Blëkiðkës gatvëje. Mokslo cenzo iðsiaiðkinti nepavyko, taèiau, matosi, buvo prasilavinæs,gebàs savarankiðkai paraðyti praðymà ir Lietuvos Prezidentui. Autobiografijoje jis raðë:

Bûtinàjà tarnybà tarnavau rusø kariuomenëje 120 pëstininkø Serpuchovo pulke eili-niu nuo 1910 m. spalio 15 d. iki 1914 m. kovo 19 d. Kilus Didþiajam karui, buvau paðauktasið atsargos ir paskirtas á 16 pëstininkø ðauliø pulkà, ið kur mûðio lauke patekau á nelaisvæ. ÁLietuvos kariuomenæ ástojau savanoriu 1919 m. geguþës 5 d. á Panevëþio atskiràjá batalionà(vëliau pertvarkytà á 4-àjá pëstininkø LK Mindaugo pulkà).

Uþ pasiþymëjimà mûðyje su lenkais 1920 m. Vincas Bulka, 2-osios kuopos bûrinin-kas, buvo apdovanotas �Vyties Kryþiumi� (Nr. 850), o 1930 m. � Vytauto Didþiojo ordino3-iojo laipsnio medaliu.

Á Ðvenèionis nesugráði. Savanorio dangus � virð Panevëþio, jo prieglobstis lieka sava-sis 4-asis pulkas, savoji 3-ioji kuopa: nuo 1923 m. sausio èia jis � kuopininkas.

1925 m. balandþio 13 d. Panevëþio Ðv. Stanislovo baþnyèioje ávyko Mikalinos Tëve-liûnaitës ir Vinco Bulkos santuokos apeigos.

1933 m. savaitraðtis �Karys� paskelbë graþø proginá straipsnelá. Pateikiame já ðiektiek sutrumpintà.

Page 39: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

39

Okupuotoje Lietuvoje, Ðvenèioniø mieste, pas tëvus ûkininkus gyveno Vincas Bul-ka. 1910 m. já paëmë á rusø kariuomenæ � á 120 pëst. Serpuchovskio pulkà Minske. Prasidë-jus didþiajam karui, draug su kitais iðsiuntë já á Voluiniø, á frontà prieð vokieèius ir austrus.1914 m. pabaigoje ties Krokuva austrams ir vokieèiams pralauþus rusø frontà, pateko áaustrø nelaisvæ. Iðbuvæs daugiau kaip 3 metus nelaisvëje, pabëgo ið Austrijos á Rusijà. Suþi-nojæs, kad jau Lietuva nepriklausoma valstybë ir jausdamas, kad èia bûtinai reikalingas,gráþo á Lietuvà. Nieko nelaukæs 1919 m. geguþës mën. 5 d. stojo savanoriu á atskirà Panevë-þio batalionà, kuris jau kovojo su bolðevikais. Visà laikà kariavo su bolðevikais, bermonti-ninkais ir lenkais.

Kautynëse su bermontininkais ties Meðkuièiais uþ ypatingus pasiþymëjimus, uþ ne-paprastà dràsà ir sumanumà apdovanotas I rûðies 3 laipsnio Vyèio kryþiumi. Pasibaiguskautynëms, pasiliko 4 pëst. pulke liktiniu ir, kaip virðila, tarnavo iki ðiø metø vasario mën.Be to, yra apdovanotas dar ðiais garbës þenklais: Savanoriø kûrëjø, Nepriklausomybës irVytauto Didþiojo ordino 3 laipsnio medaliais.

Per visà savo tarnybà buvo geriausias pavyzdys ne tik kareiviams, bet ir liktiniams, uþkà buvo visø mylimas ir gerbiamas. Ne kartà teko iðgirsti, kaip kareiviai já vadindavo �mûsøtëvas�< �>

Iðleistuviø metu virð. Bulka, su visais atsisveikinæs, tarp kitko pabrëþë: �Nors kûnugyvensiu kur nors kitur, bet dvasia visuomet bûsiu tarp jûsø. O kai iðmuð valanda ir pareika-laus Tëvynë, tai pirmas vël bûsiu drauge su jumis, vël iðvien dirbsime jau gerai áprastà Tëvy-nës gynimo darbà! �

Ðaltiniai:LCVA. F.517, ap. 1, b. 168, l. 10. F. 560, ap. 1, b. 259, l. 28. F. 929, ap. 3, b. 1180, l. 29.

F. 930, ap. 3, b. 729, l. 1�7; ap. 4, b. 1, l. 33; ap. 7, b. 324, l. 25.Dilka P. Kareivis, iðtarnavæs kariuomenëje 22 metus // Karys, 1933, Nr. 12 (729), p. 241.

KOSTAS BUROKAS

Beraðtis Burokas Kostas, Adomo s., á Lietuvos kariuomenæ atvyko be asmens doku-mentø. Tik kai po deðimties metø susirûpino apdovanojimu, Kauno miesto ir apskritiesnaujokø ëmimo komisija nustatë, jog yra gimæs 1901 m. pirmà pusmetá.

Praðyme Savanoriø medalio komisijai 1933 m. jis raðë:Pareiðkiu, kad esu gimæs 1901 metais, mënesio ir dienos neprisimenu, Ðvenèioniø

apskrities, Adutiðkio valsèiaus, Rakitø kaime, krikðtytas Zadievio parapijos baþnyèioje. Lie-tuvos kariuomenën pastojau savanoriu 1919 m. rugpûèio mën. 6 d. á 1 pëstininkø D.L.K.Gedimino pulkà, paliuosuotas á atsargà ið tos pat dalies 1922 m. balandþio mën. 14 d. Kitøvalstybiø kariuomenëje netarnavau.

Eilinis karys Kostas dalyvavo koviniuose þygiuose, garbingai tarnavo, ðiek tiek pra-moko raðto, sugebëjo pasiraðyti. Iðëjæs á atsargà gyveno Kaune. 1933 m. spalio 31 d. buvoapdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 9329).

Page 40: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

40

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 4, b. 707, l. 1�9.Lietuvos gyventojø genocidas. T. II (A�J). 1944�1947. � V., 1998, p. 284.

JONAS BUÞËNAS (BUÞINSKAS)

Jonas Buþinskas, Liudviko s., galëjo bûti kunigas,o tapo profesionaliu karininku, ágijo aukðtà pulkininkoleitenanto laipsná.

Jis gimë Rimðës vls., Rudþiø k., 1896 m. geguþës11 d. Mokësi Seinø miesto mokykloje, baigë Seinø kuni-gø seminarijos I kursà. Bet karas padarë savø pataisø.1916 m. Jonas baigë Kijevo 1-àjà praporðèikø mokyklà,tarnavo Rusijos kariuomenëje.

1919 m. rugpjûèio 26 d. J. Buþinskas ástojo á Lie-tuvos kariuomenæ ir buvo paskirtas jaunesniuoju kari-ninku á 1-àjá pëstininkø DLK Gedimino pulkà, kurio ka-riø gretose dalyvavo mûðiuose iki 1920 m. balandþio 1d., vëliau � kuopos vadu, jam buvo suteiktas vyr. leite-nanto laipsnis su vyresniðkumu nuo 1918 m. kovo 11 d.

Uþ pasiþymëjimà kovose su bolðevikais Zarasø ap-skrityje, mûðiuose ties Smalveliø dvaru, 1919 m. rugpjû-èio 26 d. buvo apdovanotas 1-ojo laipsnio kryþiumi �UþTëvynæ� Nr. 778 (1919 m. gruodþio 9 d.). Teikimo apdo-vanoti raðte situacija taip apraðyta:

I pëst. pulko 4 kuopos karininkas Buþinskas buvo iðsiøstas þvalgybon su 18 kareiviøuþimti kaimà Vanagëliðkis. Skaitlingas prieðas tvirtai susistiprinæs kalnuotoj vietoj smarkiaiapðaudë ið ðautuvø ir kulkosvaidþiø mûsø þvalgybà, bet karin. Buþinskas smarkiai ir mitriaivadovaudamas savo kareivius ûmu laiku ir netikëtai uþëjo prieðui á deðiná sparnà, tokiubûdu iðmuðë prieðà ið stipriø apkasø, kur prieðas palikdamas daugiaus 10000 ðoviniø ir kitokaro grobio betvarkëj bëgo toliau. Karininkas Buþinskas gerai nusprendæs prieðo padëtá suþvalgais traukësi toliau Gut Smolveèki link, kur antroje gerai sustiprintoje prieðo linijoje iresanèiam daug skaitlingesniam prieðui sutiko ið prieðo pusës kontr-atakà. Nors esant skait-lingam prieðui ir su dviem kulkosvaidþiais, taèiau karin. Buþinskas dràsiai puolë prieðà irrankinëmis granatomis atmuðdamas prieðo kontr-atakà ir iðmuðë prieðà ið antros linijos.Prieðas vejamas þvalgais bëgo ið Gut Smolveèki. Tokiu bûdu, iðmuðus prieðà ið dviejø linijø,davë galià visam 2 batalionui uþimti barà rajone Gut Smolveèki.

Nuo 1920 m. balandþio J. Buþinskas buvo paskirtas Maþeikiø miesto ir apskritieskomendanto padëjëju. Susiklosèius Lietuvai palankioms karinëms ir diplomatinëms aplin-kybëms, 1920 m. vasarà Lenkijos kariauna pasitraukë ið Vilniaus kraðto. Ir ið Ðvenèioniø.

Page 41: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

41

Rugpjûèio 31 d. Ðvenèioniø miesto ir apskrities komendantu tapo J. Buþinskas. Deja, neil-gam. Po Þeligovskio �maiðto� 1920 m. gruodþio 26 d. Ðvenèioniø komendantûra buvo likvi-duota, J. Buþinskas paskirtas Ðiauliø m. komendanto þinion. Po keleto savaièiø jis jau 12-ojo pëstininkø pulko kuopos vadas, dar paskirtas ir pulko teismo nariu. 1922 m. sausio�spalio mën. lankë Aukðtuosius karininkø kursus, baigë juos, ávertintas �gerai�, ágijo kapito-no laipsná, buvo pulko Ðvietimo komisijos pirmininkas. 1923 m. gruodá tapo 4-ojo pëstinin-kø LK Mindaugo pulko minosvaidþiø kuopos vadu. Vëliau ëjo bataliono vado pareigas 7-ajame pëstininkø ÞK Butigeidþio pulke, tuo paèiu metu iðlaikë kvalifikacinius vokieèiøkalbos egzaminus. Nuo 1926 m. sausio J. Buþinskas � Lietuvos ðauliø sàjungos (LÐS) 3-iosios apygardos vadas bataliono vado teisëmis. Ðiame poste jam buvo suteiktas majoro, o1930 m. � pulkininko leitenanto laipsnis. Kitais metais J. Buþinskas lankë ir baigë Aukðtuo-sius Vytauto Didþiojo karininkø kursus.

Aukðto rango karininkas J. Buþinskas gebëjo deramai atlikti administraciná darbà.1933 m. kovà jis buvo paskirtas Tauragës apskrities karo komendantu pulko vado teisëmis,1938 m. iðrinktas divizijos vyresniøjø karininkø Garbës teismo pirmininku.

Antrasis pasaulinis karas. Lenkijos valstybë sutriuðkinta. Vilnius ir dalis Vilniaus kraðtogràþinti Lietuvai. Sudaryta Ðvenèionëliø apskritis. Jos karo komendantu 1940 m. kovo 1 d.buvo paskirtas plk. ltn. Jonas Buþënas (pavardæ atlietuvino 1939 m. liepos 24 d.).

Dar J. Buþënas buvo apdovanotas 4-ojo laipsnio Didþiojo Lietuvos kunigaikðèio Ge-dimino ordinu ir Ðauliø þvaigþdës ordinu, Lietuvos nepriklausomybës ir Ðauliø þvaigþdësmedaliais, Latvijos ðauliø kryþiumi �Nopelnu Krusts�.

J. Buþinskas 1927 m. vedë Bronæ Vazgirdaitæ, jie susilaukë sûnø Ramûno Alfredo (g.1930 m.) ir Arûno Vitolio Jono (g. 1936 m.), dukros Janinos Violetos (g. 1932 m.). 1931 m.Tauragës aps., Skaudvilës vls., buvo nusipirkæs 79,5 ha ûká. Kraðto apsaugos ministras Vyèiokryþiaus ordino kavalieriui plk. ltn. J. Buþënui iðdavë liudijimà<�> pristatyti Þemës re-formos valdybai, tikslu iðdëstyti jam iðsimokëjimà 15-kai metø, be nuoðimèiø, uþ perkamàbe varþytiniø ið valdþios dvaro centrà.

Sovietinis reþimas J. Buþënà 1940 m. liepos 4 d. �paèiam praðant� iðleido á atsargà,rugpjûèio 9 d. suëmë ir ákalino Tauragëje, o 1941 m. balandþio 30 d. iðveþë á Peèiorlagà,Komijà. Kanèiø ir nuoskaudø patyræs, suvargæs gráþo á Lietuvà. Dirbo Vilniaus hidrogeolo-ginës ekspedicijos bazëje. Mirë 1979 m.

Ðaltiniai:LCVA. F. 499, ap.1, b.234, l. 48, 100�151. F.513, ap.1, b. 31, l. 225; b. 32, l. 79, 104. F.

929, ap. 4, b. 72, l. 33. F. 930, ap. 2�Þ, b. 128, l. 20; ap. 5, b.358, l. 1�14; ap. 6, b. 2365, l. 26�27; ap. 7, b. 3486, l. 262.

Kariðkiø þodis, 1920, Nr. 3 (35), p. 23.Lietuvos kariuomenës karininkai 1918�1953. T. II. �V., 2002, p. 254.Lietuvos gyventojø genocidas. T. I. 1939�1941. � V., 1999, p. 192.

Page 42: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

42

POVILAS CIBULSKIS

Gimë Mielagënø vls., Kalninës k., 1891 m. gruodþio 16 d. Jo tëvai � Juozas ir Anelë(Ramanauskaitë). Bûdamas vyresnio, ne ðaukiamojo, amþiaus, Povilas pasitraukë ið lenkøuþimtos tëviðkës ir 1919 m. birþelio 12 d. savanoriu ástojo á 1-àjá pëstininkø pulkà, buvoeilinis, sàþiningai tarnavo 3-iojoje kuopoje, kol iðëjo á atsargà 1921 m. spalio 29 d. Po toapsigyveno Kaune. 1930-aisiais, Vytauto Didþiojo metais, buvo apdovanotas Lietuvos ka-riuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 4901).

Savanorio byloje yra uþuomina, kad jis 4 metus tarnavo rusø kariuomenëje. Jà ðiektiek paryðkina ðis dokumentas (blankas):

V.D. ir M. M-ja. Socialinës apsaugos departamentas. Tremtiniø ir belaisviø gràþini-mo skyrius. Liudijimas Nr. 1095. Belaisvis Cibukski Povilas. Lietuvis. Vilniaus gub. sodþiusKalnovici.

Ðis liudijimas galioja ligi sugráþimui á gyvenamà vietà, tai yra ligi 1919 m. birþelio 8 d.Iðduota Alytuje 1919 m. birþelio 2 d. Suteikta paðalpa birþelio 1 d. gráþtant ið belaisvës.Birþelio 2 d. � Maitinimo punkte � porcija.

Ðaltiniai:LCVA. F. 560, ap. 1, b. 198, l. 36; b. 259, l. 91. F. 929, ap. 3, b. 1181, l. 1. F. 930, ap. 3,

b. 817, l. 1�8; ap. 4, b. 1, l. 37; ap. 7, b. 93, l. 4; b. 289, l. 650, 1090.

VIKTORAS CIBULSKIS

Prieðtaringai klostësi kito kraðtieèio, Povilo Cibulskio bendrapavardþio, Viktoro gy-venimas.

Mielagënø vls., Sriûbø k., Jonas ir Agota (Stanevièiûtë) Cibulskiai augino tris sûnus:1896 m. gimusá Viktorà ir paauglius Adolfà ir Adomà. Viktoras � darbingiausias vyras ðei-mos ûkyje.

1919 m., rudeniop, Sriûbø kaime pasirodë lenkø þandarai ir ið ûkininko Jono Cibuls-kio (t. y. Viktoro tëvo) pareikalavo pastotës. Jonas atsisakë paklusti, todël þandarai já nusi-varë á savo bûstinæ. Po savaitës gráþæs suluoðintas Jonas pasiligojo, liko nedarbingas. Tadasûnus Viktoras ir patraukë á Lietuvos kariuomenæ, atvyko á Utenos komendantûrà, 1920 m.sausio 3 d. tapo 9-ojo pëstininkø LK Vytenio pulko eiliniu. Ir nenumanë, neþinojo, kad pokeleto dienø, sausio 15-àjà, taip ir nepasveikæs, mirë jo 55 metø tëvas, palikæs ûkyje sielvar-taujanèià motinà su dviem paaugliais.

9-ojo pëstininkø pulko gretose eilinis Viktoras dalyvavo þygiuose ir nepriekaiðtingaitarnavo, kol 1921 m. kovo 15 d., jau kaip jaun. puskarininkis, buvo paleistas á atsargà.

Po pasiliuosavimo ið kariuomenës, neturëdamas lëðø pragyvenimui, buvau priverstas

Page 43: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

43

gráþti á tëviðkæ, lenkø okupuotà. Èia vietiniai gyventojai lenkai áskundë mane, kad að esàsLietuvos kariuomenës karys ir partizanas ir kad, Lietuvos kariuomenei uþëmus Vilniauskraðtà, að ten dalyvavæs ir daræs rekvizicijas. Dël to mane areðtavo, iðlaikë kalëjime 5 metusir 8 mënesius. Po to að gavau Lietuvos valdþios leidimà gráþti á Lietuvà ir gyvenu Utenoje.

Taip raðë Viktoras Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medalio komisijai, praðy-damas pripaþinti já savanoriu. Pakartotinai apsvarsèiusi, komisija 1933 m., motyvuodamatuo, kad jis ástojæs á kariuomenæ pagal privalomàjá ðaukimà, o ðeimos lengvatø atseit netu-rëjæs, pasienio policijos tarnautojo, atsargos jaun. puskarininkio Viktoro Cibulskio praðy-mo nepatenkino.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 4, b. 8, l. 152; b. 738, l. 1�32.

ANTANAS CICËNAS

Raðtingas savamokslis, mokantis kalbëti rusiðkai ir lenkiðkai, Cicënas Antanas, An-driaus s., 1915 m. buvo mobilizuotas á Rusijos kariuomenæ. 17-ojo Turkestano ðauliø pulkokulkosvaidininkas, kariavo Kaukazo fronte, buvo suþeistas (suþaloti viduriai). Gráþo 1918m. Toliau já lakoniðkai apibûdina tø laikø dokumentas.

KAM 9-ojo pëstininkø Lietuvos Kunigaikðèio Vytenio pulko Vadas. 20 VIII-1920 m.Nr. 6063. Liudymas. Ðiuomi liudiju, kad savanoris kareivis Cicënas Antanas ið Degutiðkëskaimo Daugëliðkiø valsè., Ðvenèioniø apskr., gimæs 1897 m., tarnavo Lietuvos kariuomenë-je nuo vasario 1 d. 1919 m. Laike tarnavimo man pavestame pulke baustas nei uþ kà nebuvoir buvo pilnai iðtikimas kareivis. Cicënas pasiliuosuoja ið kariðkos tarnybos kaipo pripaþin-tas Sveik. Patikr. Komisijos netinkanèiu. (paraðas)

A. Cicënas tarnavo minëto pulko 3-iojoje kuopoje kulkosvaidininku, jam buvo su-teiktas jaun. puskarininkio laipsnis. Paskirtas skyrininku, dalyvavo mûðiuose su lenkais, jis� buvæs 3-iosios grupës partizanas.

Pasibaigus kovoms, negalëjo gráþti á tëviðkæ. Apsigyveno Zarasø aps., Paupinës vls.,Stelmuþës dvare gavo 11 ha þemës, vedë. Nuo 1924 m. birþelio dirbo eiliniu sargybiniupasienio policijos Zarasø baro 3-iajame rajone, nuo 1932 m. � Zarasø pasienio sargybosposto virðininku.

1927 m. tapo Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø sàjungos nariu. 1928 m. buvoapdovanotas Savanoriø medaliu (liud. Nr.1022). 1932 m. buvo pagerbtas � apdovanotasDidþiojo Lietuvos kunigaikðèio Gedimino ordino 3-iojo laipsnio medaliu. 1936 m. priimtasá LÐS, o 1938 m. gavo Vytauto Didþiojo ordino 3-iojo laipsnio medalá. Jis ir kitas kraðtietissavanoris Antanas Rudokas 1928 m. buvo iðrinkti LKKSS Zarasø apskrities valdybos gar-bës teismo nariais.

Buvæs savanoris ðaulys Antanas Cicënas 1941 m. birþelá vadovavo antisovietiniø Stel-muþës sukilëliø bûriui. Nuo 1942 m. buvo Imbrado valsèiaus virðaitis. 1943 m. A. Cicënà

Page 44: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

44

prie Imbrado nuþudë rusø diversantai. Jo þmona su dviem sûnumis 1944 m. pasitraukë áVakarus.

Ðaltiniai:LCVA. F. 377, ap. 2, b. 107, l. 46�47. F.560, ap. 1, b. 91, l. 19; b.198, l. 36. F. 929, ap. 3,

b. 1181, l. 1. F.930, ap.3, b. 828, l. 1�5; ap. 4, b. 1, l. 37; ap. 6, b. 2189-A, l. 7�8. F. 1116, ap. 1,b. 50, l. 286; b. 604, l. 1�3.

Indraðius V. Laisvës saulei tekant. � V., 1999, p. 219�220.Kavaliauskas V. Uþ nuopelnus Lietuvai. T. II. � V., 2003, p.345, 466.

MIKAS CICËNAS

Rimðës vls., Kamuntavo vnk., ûkininkavusio Antano Cicëno sûnus, gimæs 1888 m.spalio 6 d., baigæs dviklasæ Vidþiø miesto mokyklà ir iðlaikæs karo valdininko egzaminus(�kvotimus�), buvo mobilizuotas á rusø kariuomenæ. 1918 m. gráþo á gimtinæ, Dailidþiø kai-mà (greta Kamuntavo vnk.).

Tø metø rudená Mikas, kaip jis pats raðë, nuvyko á Vilniø ir kaip karo valdininkasuþsiregistravo Lietuvos kariuomenëje. Kadangi tada dar nebuvo aiðku, kaip toliau bus ku-riama kariuomenë, jis negavo paskyrimo. M. Cicënui buvo patarta gráþti á Dailidþiø kaimàir laukti raðtiðko nurodymo. Deja, jo nesulaukæs, 1919 m. pavasará Mikas, pabëgæs ið bolðe-vikø okupuotos tëviðkës, perëjæs lenkø uþimtà Lietuvos teritorijà, pësèias pasiekë Kaunà ir1919 m. liepos 11 d. pasipraðë priimamas á Lietuvos kariuomenæ (laikomas ne savanoriu, omobilizuotuoju). Netrukus buvo pasiøstas á Artilerijos pulkà ir paskirtas 5-osios baterijosûkio vedëju, 1920 m. rugsëjá � ðarvuotojo traukinio �Gediminas� águlos raðtvedþiu ir ûkiodalies darbuotoju. Tø paèiø metø lapkrièio mën. dalyvavo kovose su lenkais. SuformavusÐarvuotøjø traukiniø pulkà, 1921 m. rugpjûtá buvo paskirtas ðio pulko raðtininku. Ðarvuo-èiø rinktinëje ëjo 3-iosios tankø kuopos vado padëjëjo pareigas. 1926 m., kad gautø admi-nistracijos karininko laipsná, iðlaikë egzaminus, buvo perkeltas á 8-àjá pëstininkø pulkà irpakirtas raitøjø þvalgø komandos jaunesniuoju karininku, 7-ojo pëstininkø pulko kuoposjaun. karininku.

1928 m. lapkrièio 1 d. buvo atleistas ið karo tarnybos. Su ðeima apsigyveno Kaune. Dar 1920 m. lapkritá Mikas Cicënas buvo vedæs Marijà

Petraitytæ. 1926 m. ðeima ásûnijo Viktorà Petraitá (g. 1911 m.).M. Cicënas � nuo 1934 m. buvo LKKSS narys. Jis verþte verþësi á Lietuvos gynëjø

gretas, bet nebuvo pripaþintas kûrëju savanoriu ir nesulaukë jokiø apdovanojimø. Archyveyra iðlikæs ádomus dokumentas. 1940 m. birþelio 15 d. (tà dienà Raudonoji armija pradëjoLietuvos okupacijà) Mikas paraðë Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medalio komisi-jai praðymà apdovanoti Savanoriø medaliu. O tø paèiø metø rugpjûèio 24 d. ant to patieslapo jis uþraðë: Savo praðymà atðaukiu. Priede paþymëtus dokumentus gavau� Ir pasiraðë.

Page 45: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

45

Ðaltiniai:LCVA. F. 560, ap. 1, b. 85, l. 1. F. 930, ap. 2�C, b. 8, l. 1�9; ap. 8, b. 134, l. 104�106. F.

1787, ap. 3, b. 213, l. 1�14.

JONAS CIJÛNËLIS

Gimë Jonas Ðvenèioniø vls., Kretuoniø k., lietuviø ûkininkø ðeimoje. 1912 m. baigëDaugpilio miesto keturklasæ mokyklà, mokëjo rusø, lenkø kalbas. Nuo 1915 m. sausio buvomobilizuotas, tarnavo rusø 172-ajame pëstininkø atsargos pulke. 1916 m. baigë praporðèi-kø mokyklà Gatèinoje, o 1917 m. � trijø mënesiø artilerijos kursus prie brigados. Buvopaskirtas jaunesniuoju karininku á Krasnojarsko 95-àjá pëstininkø pulkà. Dalyvavo kovoseLatvijoje ir 1918 m. pateko á vokieèiø nelaisvæ. Gráþæs tarnavo sàskaitininku Daugpilio ge-leþinkelyje.

Praporðèikas J. Cijûnëlis 1920 m. rugsëjo 11 d. buvo mobilizuotas á Lietuvos kariuo-menæ ir paskirtas 1-ojo pëstininkø DLK Gedimino pulko 4-osios kuopos jaun. karininku.Rugsëjo 17 d. praporðèiko laipsnis buvo pakeistas á leitenanto laipsná su vyresniðkumu nuo1917 m. spalio 14 d.

1920 m. rudená Lenkija pradëjo �Þeligovskio maiðtà�. Ltn. J. Cijûnëlis spalio�lapkrièiomën. su pulku dalyvavo mûðiuose prie Varënos, Perlojos, Rûdiðkiø, Padvarënø. Mûðiai bai-gësi, o tëviðkë liko okupuota, ten pasiliko tëvas, motina, trys broliai. Jonas tæsë karo tarny-bà. 1923 m. buvo perkeltas á 4-àjá pëstininkø LK Mindaugo pulkà, paskirtas pëstininkø,vëliau kulkosvaidþiø kuopos vadu, 1925 m. pulko teismo nariu. 1925 m. vasarà perkeltas á7-àjá pëstininkø ÞK Butigeidþio pulkà. Jam suteiktas kapitono laipsnis. 1928 m. J. Cijûnëlisbaigë Aukðtøjø karininkø kursø Bendràjá skyriø. 1934 m. buvo perkeltas á 6-àjá pëstininkøpulkà, 1940 m. birþelio 4 d., prieð pat sovietinæ invazijà, paskirtas á Ukmergës komendantûrà.

Kpt. Jonas Cijûnëlis su ðeima

Page 46: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

46

Sovietø reþimo vykdytojai 1940 m. kapitonà, �paèiam praðant�, atleido ið karo tar-nybos.

Þinias apie Nepriklausomybës kovø dalyvá papildykime nekrologo tekstu.1974 m. liepos 20 d. Brocktone, Mass., pasitraukë ið labai jau iðretëjusiø nepriklauso-

mos Lietuvos karininkijos gretø � kpt. Jonas Cijûnëlis.Velionis buvo gimæs 1894 m. rugpjûèio 1 d. Ðvenèioniø aps. 14-os vaikø ðeimoje. Èia

augo ir mokësi. Didþiojo karo metu Rusijoje baigë karininkø mokyklà. Karo audrø sûkury-je jaunas leitenantas buvo blaðkomas po visà Rusijà. Iðauðus Lietuvos laisvës rytui, atskubë-jo á tëvynæ ir ástojo á jaunà nepriklausomos Lietuvos kariuomenæ. Paskirtas á 1 pëst. pulkà,1920 m. gina Lietuvos laisvæ nuo klastingø lenkø. Vëliau baigë Vytauto Didþiojo Aukðt.Karininkø Kursø VII laidà.

Lietuvos kariuomenëje ëjo ávairias pareigas: 4 Lietuvos Karaliaus Mindaugo pëst.pulke, 7 Þ. K. Butegeidþio p., 6 pulke ir keliø apskrièiø komendantûrose.

1922 m. sukûrë ðeimà su Vladislava Jurkevièiûte.Uþ nuopelnus buvo apdovanotas Vyèio Kryþiaus (? � J. J.) ir Gedimino ordinais. Kpt.

J. Cijûnëlis pasiþymëjo ne vien kaip karininkas, bet dar ir meniðkais gabumais. Bûdamasmëgëjas, pieðë portretus, gamtos vaizdus Lietuvoje ir uþ jos sienø. Jo pieðtø paveikslø tiektëvynëje, tiek èia yra daug palikusiø. Savo menu jis nesireklamavo, taip ir mirë �neþinomasmenininkas�.

1944 m. rusams - komunistams gráþtant á Lietuvà, kpt. J. Cijûnëlis su þmona, sûnumiir dviem svainiø (Grybauskø ir Ribø) ðeimomis pasitraukë á Vokietijà. Vokietijoje iðgyvenovienintelio sûnaus dingimà. Po ilgø ieðkojimø suseka pëdsakus ir susiriða su juo Lietuvoje.

1949 m. emigravo á JAV. Ilgiausiai gyveno su þmona ir svainiø ðeimomis Brocktone.Visø rûpesèiai buvo jo rûpesèiais. Dirbo fabrike, kol iðëjo á pensininko poilsá.

A. a. kpt. J. Cijûnëlis iki paskutinio atodûsio neðiojosi viltá gráþti á nepriklausomàLietuvà. Gal nujausdamas, kad auðros rytas dar toli, 1973 m. abu su þmona aplankë Tëvynæ,pasimatë su iðsiilgtuoju sûnumi ir jo ðeima ir po metø, neilgai pasirgæs, mirë toli nuo tëvy-nës, Atlanto pakrantëje, Brocktone.

Palaidotas liepos 23 d. Brocktono miesto kapinëse, kur ilsisi ir jo vienas svainis. Buvokviestas á laidotuves ir jo sûnus, taèiau negavæs leidimo, tik telefonu su savo motina ðiànelaimæ jautriai abu iðgyveno <�>

Amþinoji Tëvynë, kapitone Jonai, garbingas Lietuvos gynëjau, tebûnie ðviesi ir lengva.

Ðaltiniai:LCVA. F. 929, ap. 4, b. 72, l. 97. F. 930, ap. 1, b. 31, l. 100; ap. 2-Þ, b. 128, l. 53; ap. 5,

b. 364, l. 1�30.Lietuvos kariuomenës karininkai 1918�1953. T. II. � V., 2002, p. 264�265.Ribokienë E. Kapitonà Jonà Cijûnëlá amþinybën palydëjus // Karys, 1974, Nr. 8, p. 320.

Page 47: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

47

VINCAS CIKOTA

Vincas Cikota, Prano s., gimë 1899 m. rugsëjo 8 d. Ðven-èioniø aps., Dubataukos vls., Svinkø k., ûkininkø ðeimoje. Jis �Lietuvos kariuomenës kûrëjas savanoris, apdovanotas 1-osiosrûðies 1-ojo laipsnio kryþiumi �Uþ Tëvynæ� Nr. 55 ir Lietuvoskariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 2736). Apieðá karþygá savaitraðtis �Karys� 1938 m. iðspausdino turiningà irgraþià apybraiþà. Jà pateikiame ðiek tiek sutrumpintà.

Dar maþà Vincà Cikotà dëdë iðsiveþë á Rusijà, Petrapilá.1917 m. jis stojo á rusø kariuomenæ. Pateko 60 artilerijos briga-don.

Cikota, gráþæs á Lietuvà ir namie pailsëjæs pora dienø, 1919m. sausio 8 d. iðvyko á Kaunà ir ástojo á Lietuvos kariuomenæsavanoriu. A. Panemunëje jis rado, be pëstininkø, ir artilerijosbranduolá, á kurá jis ir pateko. Pirmas Cikotos, kaip lietuviðkoartilerininko, krikðtas buvo prie Daugø <�>

�Varëna. Pajutome, kad bolðevikai atsirado ne tik mûsø sparnuose, bet ir uþnugaryje.Buvome lyg lanku apsupti. Atkabinome vienoje vietoje patrankos pirmagalius. Jojikai pasi-traukë. Prie dviejø patrankø pasiliko apie 10 þmoniø, baterijos vadas karininkas Peèiulionisir atitinkamas sviediniø kiekis. Temo. Stovëjome plento viduryje uþ Daugø á Varënos pusæ.Vienà patrankà atsukome deðinën, kità kairën. Nujautëme, kad jei mus puls, - mums irbaterijai bus riestai. Visi buvome pasiruoðæ mirti. Revolverius laikëme rankose. Baterijosvadas ir tarnyba nusprendë gintis: pradþioje artilerijos ugnimi, kol bus sviediniø, paskuinaudoti revolverius ir tik sau pasilikti po vienà ðoviná. Buvome nutaræ gyvi nepasiduoti.

Netoli, per 0,5 km, gulëjo kaimas. Jame pastebëjom bolðevikus. Atidengëme ugná.Ðaudëme tiesioginiu taikymu. Vienas mûsø sviedinys trenkë á namà, kuriame, kaip tyèia,buvo labai daug bolðevikø. Namas uþsiliepsnojo. Ugniai blykèiojant, atoðvaistëje matëmebëganèius prieðus. Liepsna sudarë puikiai matomà taikiná. Á darbà paleidome abi patran-kas. Vëliau gyventojai pasakojo, kad keli bolðevikai daugiau ið to kaimo neiðëjo. Ugnyjesusprogo ir daug jø paliktos amunicijos. Iðsigandæ taiklios ugnies pabëgo <�>

Ið Ukmergës slinkome iki Vidiðkiø. Gavome þiniø, kad prieð save turime stiprø prie-ðà su artilerija. Nuo Vidiðkiø patrankos vaþiavo á Aluntà. Að ir Sabaliauskas jojome á Kur-klius. Kaime prie Kurkliø sutikome vienà gyventojà. Jis tuoj praneðë, kad plentu atvaþiuojabolðevikø artilerija. Gyventojas, ginkluotas ðautuvu, dràsus vietos partizanas, prisijungëprie mûsø. Arklius palikome kaime. Patys pësti nuëjome prie upelio. Jis tekëjo tarp plentoir Kurkliø miestelio. Vieta buvo labai gera, nes kelias á upelá leidosi nuo skardþio ir staigavël kilo aukðtyn. Arkliai patrankas, kaip þinojau, tokioj klampioj vietoj turëjo sunkiai veþti.Visi trys sugulëme krûmuose, kalvos virðuje. Þinojau, kad plentas prie Leliûnø mûsø þval-gø uþimtas. Ir ið tikrøjø, bolðevikai pasuko ið plento á Kurklius, norëdami iðvengti keliovingio, kuris èia sukosi geru puslankiu. Vaþiavo jie keliuku ir nusileido nuo kalnelio á upelá.Slinko pamaþu, nieko nenujausdami � 2 patrankos ir 2 dëþës. Matant tokias gërybes, be-veik iððoko mûsø akys. Leidome jiems nusileisti nuo kalno á upelá. Buvome apsikeitæ veiki-

Page 48: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

48

mo planu. Kai tik bus skardþio dugne ir pradës aukðtyn kopti � visi ðausime á baterijà.Taikysime á pirmos patrankos pirmutinius arklius.

Bolðevikai ragina vos slenkanèius, iðvargintus arklius ir paleidþia riebø keiksmà. Vie-nu metu visi trys iððovëme. Vël pakartojom ðûvá. � Nebuvome praðovæ, nes pirmieji arkliaisugriuvo, o uþpakaliniai susigrûdo ant jø, susipainiojo. Nieko nelaukdami, bolðevikai para-gino uþpakalyje ëjusios patrankos arklius, iðsilenkë, pralëkë ðalia sustojusio pabûklo ir nu-dulkëjo. Kartu paliko ir 2 ðoviniø veþimus <�> Iðëmiau spynà ir panoramà. Viskà laiky-damas, upeliu atlëkiau pas vadà karininkà Peèiulioná. Parodþiau atneðtas jautriàsias pa-trankos dalis. Tuojau gavau 6 arklius ir 5 þmones. Vël skubëjome prie patrankos <�>Atveþëme á baterijà rusiðkà 3 coliø patrankà, du veþimus ðoviniø ir 12 sveikø arkliø. Artile-rininkai ðiomis kautynëmis buvo ypaèiai patenkinti. Baterija gavo naujà pabûklà ir tà patápabûklà savo jëgomis paëmëme�.

Uþ ðá þygá Vincas Cikota buvo apdovanotas Vyèio kryþiumi.�<�> Kartà gyventojai atbëgo skøsdamiesi, kad bermontininkai apiplëðë apylinkæ

ir ruoðiasi ið kaimo tuoj vykti. 1 p. pulko pëstininkai kaimà apsiautë, o mûsø baterija palei-do granatø. Pats pirmasis ðûvis pataikë á namà, kur stovëjo bermontininkø gurguolës, ðovi-niai ir ginklai. Namas uþsiliepsnojo ir prieðo pusëje kilo baisi panika. Mûsø pëstininkai tuojápuolë á kaimà ir visus bermontininkus suëmë. Visas iðplëðtas grobis tuoj buvo gràþintasgyventojams, gaisras uþgesintas, o mums teko pilnas veþimas kulkosvaidþiø ir kt. ginklø.

Labai ádomu, kaip save buvo pasivadinæs ðis plëðikaujantis vokieèiø bûrys. Ant jøkepuriø pamatëme mûsø Vyèio (raitelio) þenkliukus. Klausiame, kà tai reiðkia ir kodël jiedëvi tokius þenklus. Gavome atsakymà, kad jie priklauso �Lietuviø mirties batalionui�.

Cikota dalyvavo ir lenkø fronte <�>Vyèio kryþiumi apdovanojimo lape ðitaip raðoma apie pusk. V. Cikotà: �1919 m. ge-

guþës 18 d., kai prieðininkas buvo palikæs savo patrankà, grësë pavojus, kad nespësime jàiðveþti, V. Cikota su þvalgais prijojo prie jos ir nekreipdamas dëmesio á smarkià prieðininkoartilerijos ugná, iðrakino patrankos spynà ir panoramà, ir visa tai parneðë á bûrá. O kai palik-tà patrankà uþëjo vokieèiø dalinys ir kilo nesusipratimas, kas jà paëmë, iðnertoji spyna irpanorama buvo aiðkiausiais liudytojais, kad patrankà paëmë lietuviai�.

1920 m. Vincas Cikota buvo perkeltas á �Geleþinio Vilko� pulkà. Ið karo tarnybosiðëjo 1921 m. lapkrièio 11 d. ir apsigyveno Raudondvaryje, gautame 10 ha sklype. Nuo 1922m. tarnauja Kauno miesto ugniagesiø komandoje.

V. Kavaliausko duomenimis, Joniðkëlio komandos ugniagesys Cikota Vincas 1937 m.buvo apdovanotas 3-iojo laipsnio kryþiumi �Artimui pagalbon�.

Tëvynës gynëjà Vincà Cikotà enkavedistai 1944 m. spalio 4 d. suëmë, kalino Kaune,Vilniuje. 1944 m. gruodþio 13 d. karo tribunolas nuteisë já mirti, iðveþë á lagerius Kemerovosrityje. Ten 1947 m. spalio 31 d. V. Cikota mirë.

Ðaltiniai:LCVA. F. 384, ap. 1, b. 35, l. 168. F. 930, ap. 3, b. 834, l. 1�4.Dov. J. Dràsiais veiksmais privertë prieðus palikti patrankà // Karys, 1938, Nr. 19

(987), p. 547.Kavaliauskas V. Uþ nuopelnus Lietuvai. T. II. � V., 2003, p. 651.Lietuvos gyventojø genocidas. T. II (A�J). 1944�1947. � V., 2001, p. 305.

Page 49: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

49

STASYS CIPKA

Labai vingiuotas buvo Stasio ke-lias á Lietuvos gynëjø gretas. Jo gimtinë� Ðvenèioniø aps., Dubataukos vls.,Zablotës (Zabolotje) k. Èia liaudiesmokykloje pramoko raðto pradmenø iramato. Pirmojo pasaulinio karo metukaizeriniai okupantai paëmë já pafron-tës darbams ir pagaliau nuvarë iki Ða-kiø apskrities. Ir èia, nelaukdamas, kolbus paskelbtas jo bendraamþiø ðauki-mas, Stasys 1919 m. kovo 1 d. pasiraðësavanorio pasiþadëjimà ginti tëvynæ Lie-tuvà. Tarnavo 3-iajame pëstininkø pul-ke. Mûðiuose nedalyvavo. Á atsargà ið-ëjo turëdamas grandinio laipsná 1922 m.gruodþio 2 d. � taip su kareivio milineprabëgo beveik ketveri metai.

Taèiau gimtasis kaimas toli, nepa-siekiamas. Tad gráþo á ðiek tiek paþásta-mà Ðakiø kraðtà. 1929 m. duomenimis,gyveno Sintautø vls., Kiaulupiø k., vë-liau � Ðakiø vls., Melninkø k.

Praðo Stasys pripaþinti já kûrëjusavanoriu. Bet neturi reikalaujamø do-kumentø. Su liudytojø pagalba árodinë-ja, kad netarnavæs svetimø ðaliø kariuo-menëse. Gimimo metrikø taip pat ne-turi. 1930 m. Ðakiø apskrities Naujokøëmimo komisija pripaþino, kad jis gimë1900 m. antràjá pusmetá. Tik po to, 1931m. balandþio 9 d., Kûrëjø savanoriø me-dalio komisija pripaþino, kad atsargosgrandinis Stasys Cipka, Felikso s., yraLietuvos kariuomenës kûrëjas savano-ris (medalio liud. Nr. 7144).

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap.3, b. 843, l. 1�14; ap. 7, b. 315, l. 243.

Savanorio Stasio Cipkos praðymasapdovanoti Savanoriø medaliu

Page 50: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

50

Stasio Cipkos apdovanojimo Savanoriø medaliu liudijimas

Page 51: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

51

JUOZAS ÈAGLYS

Juozas, Prano ir Anelës (Kulikauskaitës) Èagliø sûnus, gimæs 1901 m. kovo 31 d.Tvereèiaus vls., Kaubriðkës vnk., baigæs pradþios mokyklà, dar nebûdamas ðaukiamojo am-þiaus 1919 m. geguþës 21 d. savanoriu pasipraðë á 1-àjá pëstininkø pulkà ir dràsiai kovojo subolðevikais ir lenkais. Turëdamas virðilos laipsná iðëjo á atsargà 1922 m. lapkrièio 24 d. Visus1923-iuosius tarnavo Ðiauliø geleþinkelio stoties þandaru. Vëliau dirbo vyr. policininku ge-leþinkeliø policijos Panevëþio nuovadoje, Obeliø geleþinkelio stotyje, apie 1937 m. � Þieþ-mariø policijos nuovados policininkas. Vadovybë já apibûdino kaip pareigingà ir sumanødarbuotojà.

Atsargos virðila Juozas Èaglys 1929 m. geguþës 31 d. buvo apdovanotas Lietuvoskariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 2428). Nuo 1933 m. jis buvo LKKSS Pa-nevëþio skyriaus narys.

Ðaltiniai:LCVA. F. 394, ap. 17, b. 793, l. 1. F. 560, ap. 1, b. 46, l. 31; b.198, l. 37. F. 929, ap. 3, b.

1181, l. 3. F. 930, ap. 3, b. 852, l. 2-6; ap. 4, b. 1, l. 38; ap. 7, b. 101, l. 27.

Juozo Èaglio karo tarnybos liudijimas

Page 52: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

52

VINCAS ÈEÈIURKA

Nuo 1915 m. iki 1918 m. kovo Vincui teko tarnauti rusø kariuomenëje, kariauti taippat teko. Nelengvais keliais gráþo á gimtinæ � Nalivaikø k., Ðvenèioniø vls. (dab. Ceikiniøsen.).

Praðvito iðsiilgusios tëvø Juozo ir Domicelës (Èekutytës) akys. Tëviðkëje vokieèiøokupacijà keièia bolðevikø valdþia, po to � lenkø. Tik smurto ir vargo nemàþta.

Slapstydamasis Vincas iðvyko ið lenkø uþimtos gimtinës ir per Kauno karo komen-dantûrà 1919 m. birþelio 23 d. ástojo á Ukmergës batalionà (vëliau � 8-asis pëstininkø KKVaidoto pulkas).

Savanoris, nes privalomasis jo, gimusio 1896 m. sausá, amþiaus naujokø ðaukimasbûtø skelbiamas tik 1919 m. spalio 1 d. Pulko 2-osios kuopos eilinis gynë Tëvynæ 1919 m.nuo bolðevikø Raudonosios armijos, 1920-aisiais Augustavo miðkuose kovojo su lenkais,buvo paskelbtas dingusiu be þinios. Iðëjo á atsargà 1921 m. spalio 16 d. Mokslo cenzo netu-rëjo, bet buvo raðtingas.

Atsargos eilinis V. Èeèiurka iðkart gavo tarnybà Anykðèiø policijos nuovadoje, dirboSkiemoniø policijos punkto vedëju. Jubiliejiniais 1930-aisiais, Vytauto Didþiojo metais, dþiau-gësi apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 6084).

Su þmona Zofija gyveno Utenos aps., Joniðkio vls., Surgënø k., augino sûnø Pranà.1929 m. buvo perkeltas á pasienio policijos tarnybà. Èia jo tykojo nesëkmë: kaþkaip buvopatekæs lenkams á nelaisvæ ir tarnybà prarado.

Ðaltiniai:LCVA. F. 560, ap. 1, b. 198, l. 37; b. 270, l. 70. F. 929, ap. 3, b. 1181, l. 3. F. 930, ap. 3,

b. 872, l. 1�6; ap. 4, b. 1, l. 38.

JURGIS ÈEIKAUSKAS

Kûrëjø savanoriø medalio komisijos Pirmininkui. Savanorio Jurgio Èeikausko, gyv.Zarasø aps., Paupinës vls., Rieðutynës k., Praðymas.

Esu gimæs 1899 m., kilæs ið okupuotos Lietuvos, Dûkðto vls., Kaniûkø k. Á Lietuvossavanoriø eiles ástojau 1919 m. birþelio 20 d., á atskirà Ukmergës batalionà, vëliau pavadin-tà VIII pëstininkø K K Vaidoto pulku. Iki pasiliuosavimo tarnavau eiliniu, ëjau kuoposûkvedþio pareigas. Mûðiuose dalyvavau visà laikà ir esu kontûzytas. Iki kariuomenës buvaubaigæs rusø pradþios mokyklà.

Pasiliuosavæs ið kariuomenës 1922 m. gruodþio 22 d., Lietuvoje neturëjau jokio turto,nuvykau tëviðkën, okupuoton Lietuvon ir ten gyvenau. Bet kada lenkai smarkiai mane ëmëpersekioti, turëjau tëviðkæ apleisti ir 1931 m. rugpjûèio 15 d. atvykau Laisvon Lietuvon

Page 53: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

53

<�> Praðau paskirti Savanorio kûrëjo medalá, kad galëèiau gauti ið valdþios þemës skly-pà.

Taip raðyta 1932 m. geguþës 4 d. Tada jis gyveno Rieðutinës kaime.Prie ðio praðymo pridëtas gimimo metrikø iðraðas: 1899 m. sausio 31 d. Rimðës vls.,

Kaniûkø k., gimë Jurgio ir Juozapos (Kazënaitës) sûnus Jurgis.J. Èeikauskas su savo pulku, kulkosvaidininkø komanda, 1919 m. rugpjûèio 29 d.

pasiþymëjo kautynëse su bolðevikais prie Gerviðkiø (Latvija), buvo kontûzytas, pelnë kovi-ná apdovanojimà.

Kariø savanoriø komisija savo posëdyje 1932 m. rugsëjo mën. 2 d. pripaþino JurgáÈeikauskà, sûnø Jurgio, gimusá 1899 m., Lietuvos kariuomenës kûrëju savanoriu, kaip ásto-jusá á jos eiles 1919 m. birþelio mën. 29 d.

Rugsëjo 30 d. buvo pasiraðytas ðio apdovanojimo liudijimas Nr. 8706.

Ðaltiniai:LCVA. F. 521, ap. 1, b. 4, l. 3. F. 929, ap. 3, b. 1181, l. 3. F.930, ap.3, b. 880, l. 1�6; ap.

4, b. 1, l. 38; b. 8, l. 149.Indraðius V. Laisvës saulei tekant. � V., 1999, p. 220.

JUOZAPAS ÈEPËNAS

1888 m. kovo 18 d. gimæs Ðvenèioniø vls., Varakaliø ( Varneliø, Varkeliø ?) k., Èepë-nas Juozapas, Juozapo s., 1918 m. gruodþio 3 d. buvo uþraðytas Lietuvos kariuomenës sava-noriu. Jis � lietuvis, katalikas, baigæs liaudies mokyklà, nevedæs, apdovanotas Lietuvos ka-riuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 2817 ?).

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 7, b. 289, l. 1041.

JONAS ÈEPULIS

Tai karys profesionalas, artilerijos ginkluotës organizatorius ir þinovas.Daugëliðkio vls. Grybënø k. ûkininko Mykolo Èepulio sûnus Jonas (g. 1890 m. gruo-

dþio 18 d.) nuo maþumës buvo nenuorama �konstruktorius�. Jaunuolis nukako á Maskvà,ten baigë þemesniàjà amatø technikos mokyklà, po to ir Tulos ginklininkø mokyklà. 1912m. gruodþio mën. buvo paðauktas á caro kariuomenæ, 2-ojoje grenadieriø brigadoje paskir-

Page 54: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

54

tas á 5-ojo grenadieriø pulko artilerijos dirbtuves perdirbtiðautuvø. Kitø metø vasarà J. Èepuliui buvo suteiktas vyr. pus-karininkio laipsnis, jis paskirtas ginklø meistru.

Karas! 1914 m. spalá gabus ginklininkas buvo pasiøstasá frontà. Bet ir uþnugaryje reikalingi nagingi meistrai. 1916m. J. Èepulis Tulos ginklø dirbtuvëse iðlaikë atitinkamus eg-zaminus, jam buvo suteiktas karo valdininko laipsnis.

Jonas Èepulis nuo 1918 m. lapkrièio 23 d. buvo tarppirmøjø Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø. Jis tarnavoartilerijos dirbtuvëse, artilerijos pulke. Kautynëse J. Èepu-liui neteko dalyvauti, bet jo indëlis á mûsø kariø pergales ne-abejotinas. 1921 m. sausá jam buvo áteiktas Prezidento apdo-vanojimo lapas su áraðu: �Vienam pirmøjø Artilerininkø�.

Pasibaigus mûðiams, apgynus Nepriklausomybæ, �vie-nas pirmøjø artilerininkø� ëjo atsakingas vadovo pareigas �Artilerijos tiekimo skyriaus Patrankø dirbtuviø vedëjo, Gin-

klø dirbtuviø vedëjo, Ginklavimo valdybos Artilerijos dirbtuviø Ginklø ir transporto prie-moniø remonto ir montaþo skyriaus vedëjo bataliono vado teisëmis.

Jono Èepulio tarnybos lapas (fragmentas)

Page 55: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

55

Savanoris J. Èepulis gilino savo teorines þinias: 1928 m. studijavo Aukðtuosiuose ka-rininkø kursuose ir iðlaikë administracijos karininko egzaminus, 1937 m. � �ginklavimo�specialybës egzaminus. Po jø jam buvo suteikti atitinkami aukðtesni laipsniai, o 1937 m.Respublikos Prezidento aktu � �ginklavimo specialybës� majoro laipsnis. Uþ nuopelnusLietuvai J. Èepulis 1937 m. buvo apdovanotas Didþiojo Lietuvos kunigaikðèio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu, Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø (liud. Nr. 849) ir Lietuvos ne-priklausomybës medaliais.

J. Èepulis su Antanina Bagdonavièiûte 1921 m. vasarà sukûrë ðeimà, augino sûnusJonà (g. 1922 m.) ir Antanà Vytautà (g. 1926 m.). Turëjo 20 ha ûká su trobesiais: 6 ha buvogavæs kaip savanoris ir dar nusipirkæs 14 ha. Rëmë savo jaunëlá brolá Juozà (g. 1907 m.) �Kauno aukðtesniosios technikos mokyklos studentà.

Tarnyboje J. Èepulis apibûdinamas kaip mandagus, taktiðkas, korektiðkas, tvarkin-gas, atviras, saikingai grieþtas pareigûnas. Jis rûpinosi pavaldiniais, gebëjo vadovauti ir mo-kyti. Jautësi teorinio iðsilavinimo stoka, bet turëjo daug praktinës patirties, greitai, logiðkaiorientavosi. Nors nelabai domëjosi karo mokslo literatûra, taèiau ágytas þinias taikë suma-niai. Artilerijos dirbtuvëse � nepamainomas. Visuomeninëje politinëje veikloje nebuvo ak-tyvus. Iðvada: pavyzdingas, valstybës ir tautos reikalams atsidavæs lietuvis.

1940-ieji � lemtingi Lietuvai ir jos kariuomenei. Majoro Jono Èepulio tarnybos bylo-je paskutiniai tokie áraðai:

1940 m. rugsëjo 18 d. Likviduojant buvusios Liaudies Kariuomenës Ginklavimo Val-dybà paskirtas ir iðvyko á 29 Ðauliø Teritorinio korpuso 184 Ðauliø Divizijà ir iðbrauktas iðGinklavimo Valdybos karininkø sudëties.

1940 m. spalio 27 d. Nesant jam atitinkamos vietos RKKA, paleistas á atsargà ir ið-brauktas ið pulko vadø sudëties sàraðø.

Jau minëta, majoras globojo savo brolá Juozà. Ðis tapo kvalifikuotu inþinieriumi, at-sargos jaun. leitenantu, su ðeima gyveno Radviliðkyje. Èia já ir þmonà Marijonà Indriukaity-tæ (g. 1913 m.) 1941 m. birþelio 16 d. suëmë. Juozà iðtrëmë á Reðotus, Krasnojarsko kraðtà.Ypatingasis pasitarimas (troika) 1943 m. sausio 2 d. nuteisë deðimèiai metø. Po lagerio �tremtis Krasnojarsko kraðte. Paleistas 1957 m. O þmona buvo tremtyje Altajaus kraðte,Jakutijoje. Paleista 1958 m.

Ðaltiniai:LCVA. F. 560, ap. 1, b. 198, l. 38. F. 929, ap. 3, b. 1181, l. 5. F. 930, ap. 4, b. 1, l. 39; b.

8, l. 33; ap. 5, b. 392, l. 4�6; b. 393, l. 1�11; ap. 8, b. 90, l. 268�270; b. 715, l. 137�140.Lietuvos kariuomenës karininkai 1918�1953. T. II. � V., 2002, p. 280.Lietuvos gyventojø genocidas. T. I. 1939�1941. � V., 1999, p. 208.

Page 56: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

56

LIUDVIKAS ÈEPULIS

Á Vilniaus m. karo komendantûrà 1918 m. gruodþio 19 d. atvyko savanoris LiudvikasÈepulis, Mykolo s., gimæs 1893 m. rugpjûèio 17 d., kilæs ið Daugëliðkio vls., Grybënø k. Potrijø savaièiø jis buvo perkeltas á Kauno miesto karo komendantûrà. Tarnavo raiteliu, o nuo1919 m. kovo Automobiliø kuopoje ëjo instruktoriaus pareigas � mokë vairuoti automobi-lius. Tø paèiø metø lapkritá buvo perkeltas á Tiekimø skyriø.

L. Èepulis buvo baigæs 2 liaudies mokyklos klases, keletà metø dirbæs Maskvoje ðalt-kalviø dirbtuvëse, trejus metus tarnavæs Rusijos kariuomenës 36-ajame pulke, sanitarø au-tomobiliø kuopoje, ðoferiu.

Ðoferis Autokuopos Èepulis Liûdas. Lapkrièio 3 1919 m. Ðancai. Vadui AutokuoposPareiðkimas

Pastojau savanoriu Lietuvos kariuomenën lapkrièio 17 d. 1918 m. Kada að pastojau,Lietuvos valdþia dar tik organizavos, tai ir neþinau kokios dalies skaièiaus kareivis. Kada iðVilniaus komandiravo manæs Kaunan likaus priskirtas prie Kauno m. komendantûros; iðten kovo 19 d. 1919 m. pervedë paveston Jums kuopon kaipo ðoferá.

Kadangi sulig sàlygø, pastojau tarnauti ant vienø metø ir manæs dabartinë mobiliza-cija nelieèia kaipo gimusio 1893 m., praðau Tamstos paliuosuoti visiðkai nuo tarnystës nuo17 d. lapkr. ð. m. (Paraðas: L. Èepulis)

Praðymas buvo patenkintas � 1919 m. gruodþio 10 d. Liudvikas buvo demobilizuotas,o jo tarnybos lapas persiøstas Kauno karo komendantui.

1929 m. L. Èepulis buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø meda-liu (liud. Nr. 2113).

Ðaltiniai:LCVA. F. 929, ap. 3, b. 1181, l. 5. F. 930, ap. 3, b. 918, l. 1�6; ap. 4, b. 1, l. 39; ap. 6, b.

543, l. 1�8; b. 2211, l. 330; ap. 7, b. 39, l. 113; b. 185, l. 25.

JONAS ÈERICA

26-eriø metø katalikas, lietuvis, mokantis skaityti ir raðyti, buvæs Rusijos kariuome-nës puskarininkis Jonas Èerica, kilæs ið Ðventënø (t. y. Ðvenèioniø) aps., Dubataukos vls.,Sièianatø k., 1919 m. balandþio 16 d. buvo áraðytas á Lietuvos kariuomenës savanoriø sà-raðà.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 7, b. 96, l. 76.

Page 57: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

57

BRONIUS ÈERTAVIÈIUS

Gimæs 1897 m. balandþio 5 d. Ðvenèioniø aps., Dubataukos vls., Daryðèiø (Dariðkiø)k., lietuvis, katalikas.

Bronius Èertavièius 1920 m. lapkrièio 2 d. savanoriu ástojo á 2-àjá ulonø pulkà. Mû-ðiuose jam neteko dalyvauti � nespëjo. Tarnavo iki 1923 m. spalio 3 d. Paaiðkëjo, jog sava-noriu negali bûti pripaþintas, nes pagal amþiø turëjo bûti mobilizuotas.

Apsigyveno Ðirvintø vls., Drublioniø k. Vëliau nuklydo dar toliau nuo nepasiekiamosgimtinës. Bene nuo 1926 m. tarnavo vachmistru (sargybiniu) Klaipëdos pasienio policijos3-iajame komisariate, Vieðvilës rajone; tarnybos vieta buvo Baltupënai, Pagëgiø aps. 1932m. þiniomis, buvo nevedæs. Turëjo tik pradþios mokyklos cenzà, mokëjo rusø, lenkø kalbas,o Klaipëdos kraðte pramoko ir vokiðkai.

Ðaltiniai:LCVA. F. 394, ap. 17, b. 862, l. 1. F. 930, ap. 7, b. 272, l. 9.

FELIKSAS ÈINÈIKAS

Ðvenèioniø miesto gyventojas lenkas katalikas F. Èinèikas (Èinèuk), gimæs 1878 m.(?) geguþës 15 d., 1919 m. balandþio 30 d., t. y. bûdamas jau neðaukiamojo amþiaus, savano-riu ástojo á Lietuvos kariuomenæ, tarnavo Inþinerijos bataliono Geleþinkeliø kuopoje.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 7, b. 215, l. 106.

PETRAS ÈIRIKAS

Salako vls. Rupinskø k. (dab. Ignalinos r.) stambus ûkininkas (87 ha) Antanas Èiri-kas 1894 m. susilaukë sûnaus Petro. Paaugæs Petras nesitenkino pradþiamoksliu � Mintau-joje baigë septynmetæ realinæ mokyklà, ágijo technologo specialybæ.

Karas. 1915 m. P. Èirikas buvo mobilizuotas á Rusijos kariuomenæ. Maskvoje baigëAleksejaus karo artilerijos mokyklà, buvo pasiøstas á frontà, uþ narsumà apdovanotas pasi-þymëjimo þenklais. 1918 m. gráþo á Lietuvà.

Page 58: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

58

1919 m. liepos 26 d. P. Èirikas buvo mobilizuotas á Lietuvos kariuomenæ, paskirtas áJoniðkëlio batalionà, pertvarkytà á 9-àjá pëstininkø LK Vytenio pulkà, lapkrièio 22 d. jambuvo suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. P. Èirikas buvo kuopos vadas, ginklø priþiûrëtojas.Dalyvavo Nepriklausomybës kovose, buvo suþeistas, kontûzytas.

1924 m. gruodþio 30 d. iðleistas á atsargà paèiam praðant. Á okupuotà gimtinæ gráþtinegalëjo. Pasiliko gyventi Kaune, Vytauto pr. 19. Dirbo Kaune, garveþio maðinisto padëjë-ju. 1926 m. gavo Lietuvos pilieèio pasà. 1929 m. þiniomis, buvo vedæs vilkaviðkietæ UrðulæÈirvinskaitæ, augino dukras Danutæ ir Elenà. Tapo LÐS Ðanèiø bûrio nariu, vëliau kurá laikàbuvo Ðauliø rinktinës kuopos vadas, prieðlëktuvinës apsaugos ðauliø kuopos vado padëjë-jas. Nuo 1936 m. spalio mën. dirbo ginklø remonto dirbtuvëse civiliniu tarnautoju, vëliau �Kraðto apsaugos ministerijoje ginklø kontrolës revizoriumi. Buvo apdovanotas Lietuvosnepriklausomybës medaliu. Mokëjo latviø, rusø, lenkø, vokieèiø kalbas.

Atsargos leitenantas, ðaulys, Atsargos karininkø sàjungos narys skaudþiai patyrë so-vietiná genocidà:

Èirikas Petras, Antano, g. 1894, gyv. Kaune, darbin. Suimtas 1944 12 25, Karo trib.1945 04 26 nuteistas deðimèiai metø lagerio ir trejiems tremties, iðv. á lag. � Vorkutlagas,Komija; paleistas 1955 10 25.

Ðaltiniai:LCVA F. 560, ap. 1, b. 58-A, l. 37. F. 561, ap. 2, b. 1624, l. 41�43. F. 930, ap. 8, b. 400,

l. 29�30.Lietuvos kariuomenës karininkai 1918�1953 m. T. III. � V., 2003, p. 327�328.Lietuvos gyventojø genocidas. T. II (A�J). 1944�1947. � V., 1998, p. 344.

MATAS DAKTARIÛNAS

Tvereèiaus vls. Svirkø k. ûkininkø Kazio ir Agotos Daktariûnø sûnus Matas gimë1903 m. geguþës 2 d. Rygoje.

1919 m. rugpjûèio 29 d. Matas Rokiðkio aps. komendantûroje, prisistatæs kaip gimæs1902 m., pasiraðë (paraðas: Matauðas Doktorunas) savanorio pasiþadëjimà tarnauti vienusmetus ir nepriekaiðtingai, be nuobaudø, iki 1922 m. sausio 22 d. tarnavo 10-ajame pëstinin-kø Marijampolës pulke. 1930 m. þiniomis, gyveno Rokiðkio aps., Obeliø dvare.

1931 m. vasario 25 d. atsargos eilinis Matas Daktariûnas buvo apdovanotas Lietuvoskariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 6279).

Ðaltiniai:LCVA. F. 929, ap.3, b.1182, l. 1. F. 930, ap. 3, b.1033, l. 1�6; ap. 4, b. 1, l. 43; ap. 7, b.

345, l. 154.

Page 59: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

59

KLEMENSAS DAMBRAUSKAS

Klemensas gimë 1898 (1899 ?) m. Ðvenèioniø vls., Treèiûnø k. 1919 m. geguþës 27 d.savanoriu ástojo á 1-àjá pëstininkø pulkà. 1921 m. rudená buvo paskirtas á 3-iojo artilerijospulko ðtabà, o 1922 m. lapkrièio 9 d. iðleistas á �pirmos rûðies� atsargà.

Ðaltiniai:LCVA. F. 513, ap. 1, b. 62, l. 369. F. 930, ap. 7, b. 252, l. 26; b. 281, l. 96.

PRANAS DERA

Kilæs ið Ðvenèioniø aps., Dubataukos vls., Markauskø k. Nevedæs. Lietuvos kariuo-menëje, 2-ajame pëstininkø DLK Algirdo pulke, tarnavo nuo 1919 m. sausio 2 d. tik 20mënesiø. Þuvo (ar mûðyje dingo be þinios) prie Seinø 1920 m. rugsëjo 22 d.

Ðaltiniai:LCVA. F. 384, ap. 2, b. 206, l. 109. F. 930, ap. 7, b. 3, l. 35.

KAZYS DIÈIUS

Kaltanënø baþnyèios krikðto metrikø iðraðe paþymëta, kad Ipolito ir Teresës (Laðins-kaitës) Dièiø ðeimoje Vasiuliðkiø k., Linkmenø vls., 1895 m. rugpjûèio 26 d. gimë sûnusKazys.

Mokslo cenzo neturintis K. Dièius buvo mobilizuotas á Rusijos kariuomenæ. 1919 m.lapkrièio 18 d. savanoriu ástojo á 1-àjá pëstininkø DLK Gedimino pulkà, jo gretose dalyvavomûðiuose iki 1920 m. pabaigos. Á atsargà eilinis iðleistas 1921 m. lapkritá. Bet 1923 m. sausákaip savanoris dar dalyvavo vaduojant Klaipëdà.

Pasibaigus mûðiams, savanoris Kazys Dièius apsigyveno Utenos aps., Kuktiðkiø vls.,Aviniðkiø k. Naðlavo ir augino sûnø. Buvo Kuktiðkiø 11-ojo ðauliø bûrio ðaulys. 1930-ai-siais, Vytauto Didþiojo metais, apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø meda-liu (liud. Nr. 5754) ir Klaipëdos iðvadavimo bronzos medaliu.

Ðaltiniai:LCVA. F. 560, ap. 1, b. 270, l. 85. F. 929, ap. 3, b. 1182, l. 8. F. 930, ap. 4, b. 1, l. 48; b.

902, l. 78�83.Kavaliauskas V. Uþ nuopelnus Lietuvai. T. II. � V., 2003, p. 470, 603.

Page 60: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

60

FLORIJONAS DISKA

Kauno miesto ir apskrities komendantûros savanoriø registracijos ir pasiþadëjimøknygos atitinkamose grafose áraðyta: Disko Florijonas, Prano ir Marijonos Mikalevièiûtëss., g. 1894 m. spalio 9 d. Ðvenèioniø aps., Jasevo vls., Rudþiø (Rodzi) k. Lietuvis, katalikas.Savanoris. 1919 m. spalio 3 d. paskirtas á 1-àjá pëstininkø pulkà. Mûðiuose nedalyvavo. 1920m. rugpjûèio mën. jam suteiktas grandinio laipsnis, o po dviejø mënesiø tapo jaun. puskari-ninkiu. Drausmingai atitarnavæs 1922 m. vasario 10 d. kaip visiðkai �iðtikimas kareivis� ið 9-ojo pëstininkø LK Vytenio pulko iðleistas á atsargà.

Apsigyveno Aukðtojoje Panemunëje. Tapo tarnautoju. 1928 m. gavo Lietuvos Res-publikos vidaus pasà, o kitais metais su Petronële Rajeckaite sukûrë ðeimà.

1931 m. sausá atsargos jaun. puskarininkis Florijonas Diska buvo apdovanotas Lietu-vos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 6169).

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 4, b. 904, l. 1�17; ap. 7, b. 93, l. 5.

ADOMAS DRABATAS

Drabatas Adomas, Konstantino (Kosto) s., gimë 1890 m. gruodþio 17 d. Rimðës vls.,Visagino k. Buvo mokæsis Zarasø miesto mokykloje, 1911 m. eksternu baigë kadetø mo-kyklà. Pirmojo pasaulinio karo metu tarnavo Rusijos kariuomenëje. 1915 m. sausio 15 d.jam buvo suteiktas praporðèiko laipsnis, 1916�1917 m. dalyvavo mûðiuose su vokieèiais.

1919 m. spalio 3 d. A. Drabatas buvo mobilizuotas á Lietuvos kariuomenæ, paskirtas3-iojo pëstininkø pulko jaunesniuoju kuopos karininku. 1920 m. geguþës 17 d. jam buvosuteiktas kapitono laipsnis.

Adomas Drabatas dalyvavo Nepriklausomybës kovose. Uþ pasiþymëjimà mûðiuosesu lenkais 1923 m. apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties kryþiumi Nr. 1233. Teikimo apdova-noti lape raðoma:

Drabat Adomas, kapitonas. Puskarininkø mokyklos virðininkas.Laike lenkø naktinio antpuolio ant aukðtumos �181� ir �164� spalio 21 d. 1920 m. ant

daliø pavesto man pulko 2 kuopos, kurios (dalys) buvo priverstos atsitraukti, KapitonasDrabat su bûriu Puskarininkø mokyklos puolë kontratakon ir neþiûrint, kad prieðas buvojau isistiprinæs minëtose aukðtumose iðmuðë prieðà ið aukðtumø ir davë galimybæ mûsødalims uþsilaikyti senose pozicijose.

Laike kontrantpuolio Kapitonas Drabat neþiûrint smarkios kulkosvaidþiø bei ðautu-vø ugnies ëjo pirmyn grandinës, kuom davë gerà pavyzdá savo kareiviams.

Tarnybos atestacijø dokumentuose kpt. A. Drabatas apibûdinamas gana prieðtarin-gai: mûðyje narsus; tarnybà iðmano ir atlieka gerai, bet maþai ja domisi, su kareiviais elgiasigrieþtai, net þiauriai, á juos þiûri su panieka, kaip rusø kariuomenëje; nesupranta jaunos

Page 61: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

61

Lietuvos kariuomenës dvasios; neatskleidþia savo orientacijos � ar jis lenkas, ar lietuvis;mëgsta iðgerti.

1923 m. spalio 1 d. majoras A. Drabatas iðleistas á atsargà. Ûkininkavo Trakø aps.,Þasliø vls., Karsakø k.

Neiðvengë sovietiniø represijø. Lietuvos gyventojø genocido aukø sàvade glaustaiparaðyta:

Drabatas Adomas, Kosto, g. 1901 (1889), gyv. Karsakø k., Trakø apskr., Kaiðiadoriør., kar. Suimtas 1940 10 14, kalintas Kaune; iðv. á kal. � 1941 04 30 � Peèiorlagas, Komija.

Ðaltiniai: LCVA. F. 930, ap. 5, b. 539, l. 1�42. Lietuvos kariuomenës karininkai 1918�1953 m. T. III. � V., 2003, p. 71. Kavaliauskas V. Uþ nuopelnus Lietuvai. T. II. � V., 2003, p. 281. Lietuvos gyventojø genocidas. T. I (A�Þ). 1939�1941. � V., 1999, p. 243.

VINCAS DRABATAS

Tai jaunesnis Adomo Drabato brolis, gimæs Visagino k. 1893 m. rugpjûèio 1 d. Buvomokæsis Vidþiø miesto mokykloje. Pirmojo pasaulinio karo metu mobilizuotas á Rusijoskariuomenæ. 1916 m. liepos 15 d. baigë Tifliso 2-àjà praporðèikø mokyklà, nuo tø metøspalio 1 d. leitenantas, kuopos vadas, tarnavo veikianèiojoje armijoje, buvo apdovanotasdviem ordinais.

1920 m. sausio 15 d. V. Drabatas buvo mobilizuotas á Lietuvos kariuomenæ, tarnavo8-ajame pëstininkø KK Vaidoto pulke kuopos jaunesniuoju karininku; jam buvo suteiktasleitenanto laipsnis. Dalyvavo kovose su lenkais.

Apibûdinamas tarnybos atestacijø dokumentuose: sveikas, stiprus; dràsa ir narsumumûðyje gerai veikia pavaldinius; lietuviø kalbà moka silpnai, todël negali tinkamai atliktipareigø; stokoja bendrojo ir karinio iðsiauklëjimo; jaunesniojo karininko pareigoms tinka-mas, bet nenusipelnæs bûti paaukðtintas.

1921 m. liepos 23 d. ið pulko buvo perkeltas á Kauno komendantûrà. Kitais metaisKariuomenës teismas uþ demarkacijos linijos reþimo paþeidimà jam buvo skyræs 8 mën.kalëjimo. Po to V. Drabatas buvo gràþintas á 8-àjá pulkà ir 1923 m. lapkrièio26 d. iðleistas áatsargà. Gyveno gimtajame Visagine.

Valstietá Drabatà Vincentà, Konstantino s., NKVD 1945 m. liepos 26 d. suëmë, betpo trijø mënesiø paleido.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 2-D, b. 55, l. 1�9.Lietuvos kariuomenës karininkai 1918�1953 m. T. III. � V., 2003, p. 71.Lietuvos gyventojø genocidas. T. II (A�J). 1944�1947. � V., 1998, p. 406.

Page 62: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

62

JUOZAS DRABAVIÈIUS

4-ojo pëstininkø pulko kareiviø þiniø knygoje áraðas, anketiniai duomenys: Drabavi-èius Juozas, Antano s., g. 1897 m. Skaityti ir raðyti moka. Kurpius. Kilæs ið Ðvenèioniø m.1919 m. geguþës 5 d. áraðytas savanoriu. Gruodþio 31 d. paskirtas á ne rikiuotës kuopà, á�grieþikø� komandà. 1921 m. lapkrièio 15 d. jis paskirtas �jaun. grieþiku�, o gruodþio 1 d.paliktas tarnauti savanoriu dar vienus metus 50 proc. padidinus algà. 1922 m. balandþio 24d. J. Drabavièius iðlaikë ne rikiuotës puskarininkio egzaminus (�kvotimus�). Iðleistas á at-sargà 1922 m. gruodþio 5 d.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 7, b. 324, l. 66.

KOSTAS DÛDELË

Að èia pasiraðæs DUDELA Konstantinas, kilæs ið Ðvenèioniø (Vilniaus gub.) apskri-èio Godutiðkiø (Adutiðkio � J. J.) valsèiaus Godutiðkiø miestelio, gimæs geguþio mënesio 1d. 1900 metø, su þinia savo tëvø kaipo pilnateisis Lietuvos valstybës pilietis niekieno never-èiamas ástojau á Kraðto Apsaugos Ministerijà <�> ir pasiþadu, nesigailëdamas savo svei-katos nei gyvasties, ginti nepriklausomos Lietuvos valstybæ.

Pasiþadu ðventai ir sàþiningai eiti visas kareivio pareigas dedamas ant manæs vyriau-sybës ástatymais ir paliepimais. K. DUDELA.

Kitas dokumentas:Ðiuo liudiju, kad Kostas Dûdelë, sûnus Antano, kilæs ið Ðvenèioniø apskr. Gudutiðkiø

miestelio (okupuota Lietuva), yra Lietuvos kariuomenës kûrëjas savanoris, ástojæs á jos ei-les 1919 metø liepos mën. 17 dienà.

Respublikos Prezidento vardu apdovanoju Kostà Dûdelæ kûrëjo savanorio medaliu.Kaunas, 1933 m. sausio 31 d. Nr. 9009.

Lietuvos kariuomenës savanoris be priekaiðtø tarnavo iki 1922 m. birþelio 13 d. At-sargos eilinis apsigyveno Tauragës aps., Batakiø vls., Lomiø k. Mokslo cenzo neturëjo, betbuvo prasilavinæs tiek, kad ir neágudusia ranka gebëjo paraðyti praðymà. Stodamas á kariuo-menæ, savanoris neturëjo amþiø liudijanèiø dokumentø. Tauragës aps. Naujokø priëmimokomisija 1932 m. spalio 1 d. pripaþino Dûdelæ Kostà gimusiu 1900 m.

Ðaltiniai:LCVA. F. 929, ap. 3, b. 1182, l. 16. F. 930, ap. 4, b. 882, l. 1�7; ap. 7, b. 345, l. 18.

Page 63: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

63

JONAS DUKSA

Kur ðiandien liko þemë, ðûviais iðarta,Ir vietoj mûsø gryèiø � baisûs pelenai,Uþgims ten vël gyvenimo nauja karta,Þydës ten laisvë ir tiesa þibës grynai.

Petras Vaièiûnas

Kaip matysime, J. Duksa buvo kupinas energijos, optimizmo, gerokai prasilavinæs,raðtingas þmogus. Tad, truputá pataisæ kalbà ir raðybà, pateikiame J. Duksos raðytus praðy-mus. 1935 m. jis Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medalio komisijai raðë:

Savanorio Duksos Jono, Petro s., gyv. Gestautø k., Kretingos vls. ir aps., Praðymas.Að 1919 m. birþelio mënesá ástojau Lietuvos kariuomenën, á I pëstininkø DLK Gediminopulkà, 2-àjà kuopà. Dokumentuose visur buvau raðomas savanoriu. Esu gimæs Rytø Lietu-voje, Ðvenèioniø aps., Mikoliðkës vls. Iki man ástojant á pulkà, Ðvenèioniø apskrityje nebuvoskelbiama apie ðaukimà á Lietuvos kariuomenæ, nes apskritis buvo uþimta lenkø. Manotëvai � lietuviai, ir að, nenorëdamas tarnauti lenkams, palikau Ðvenèionëliuose neturtingustëvus ir brolius su seserimis ir Antalieptëje ástojau tarnauti eiliniu á I pëstininkø pulkà.Dalyvavau mûðiuose prie Novosiolkø, Zarasø, Turmonto, Kalkûnø, Grivos ir Dvinsko. Vë-liau teko kautis su bermontininkais ir lenkais. Iðtarnavau pustreèiø metø ir 1921 m. lapkri-èio 20 d. iðëjau ið pulko.

Negalëdamas gráþti á tëviðkæ, atvykau á Kretingos apskritá ir buvau paskirtas vieðosiospolicijos raðtininku. Policijoje tarnavau 6 metus. Kaip savanoris gavau þemës sklypà, beveik10 ha, ir su ðeima perëjau gyventi prie gautos þemës. Ásikûriau, pasistaèiau namà, tvartus irdarþinæ. Iðplëðiau 3 ha akmenuoto plëðinio ir paverèiau dirva. Kità þemæ, 6 ha raisto, irdabar gerinu, raunu keruþius ir krûmokðnius, noriu apie 1 ha paversti kultûrine pieva. Uþdarbðtumà Þemës ûkio rûmai mano sodyboje 1930 m. uþveisë sodà, davæ dovanai 25 obe-laites; að ið savo pusës dar pasodinau 47 obelaites ir kriauðes. Dabar mano propagandinia-me sode yra 72 vaismedþiai. Ið vakarø ir ðiaurës pusës sodas apsodintas liepomis, eglëmis irberþais. 1936 m. reikës pasodinti dar 26 obelis, ir pavyzdinis sodas bus uþbaigtas. Ið rytøpusës reikës baigti tverti statiniø tvorà; ið pietø ir rytø pusës tokia 1,5 m aukðèio tvora jauuþtverta, todël áveisiau 7 kelmus bièiø dadano aviliø. Atsidëkodamas Þemës ûkio rûmamsuþ pagalbà, 1934�1935 metams surinkau 20 �Ûkininko patarëjo� prenumeratoriø.

Nors ir vargingai, bet su 7 asmenø ðeima galima bûtø iðgyventi ir uþsimokëti þemësmokestá, tik visa bëda didelë, 3000 Lt, paskola, gauta miðko medþiagai pirkt, ir 300 Lt pa-skola sëkloms ir inventoriui ásigyti. Imant paskolà buvo skelbta, kad 2400 Lt bus perkelta ápaðalpà. Bet kadangi að neturiu Savanorio medalio, tai skolà reikës mokëti. Neiðsimokësiu,nëra ið kur paimti. Ariamos tik 3 ha, raistas ðlapias ir maþai naudingas, iki paaugs sodas,praeis deðimtmeèiai. Turiu 5 maþus vaikus: Kæstutis � 10 metø, Edvardas � 8 m., Antanas �3 m., Danutë � 9 m. ir Angelina � 5 m.

Pati Þemës reformos valdyba mane laikë savanoriu ir 1928 m. iðdavë þemës nuosavy-bës dokumentus be iðperkamøjø þemës mokesèiø. Turiu ir Þemës reformos raðtà: jeigu

Page 64: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

64

pristatysiu Savanorio medalio gavimo dokumentà, tai didesnioji paskolos dalis bus áskaity-ta á paðalpà.

Todël turiu garbës nuolankiai praðyti ponà pirmininkà apdovanoti mane Savanoriomedaliu. Jeigu negalima, tai praðau padaryti taip, kad 2400 Lt paskolos bûtø áskaityta ápaðalpà. Tuomet að galësiu vystyti ûkio darbus ir þemæ dar labiau sukultûrinti. Turiu viltá,kad mano praðymas nepaliks be pasekmiø. Að esu gimæs 1897 m. sausio 14 d. Ðvenèioniøparapijoje. Teismo nebaustas.

1935 m. gruodþio 22 Jonas Duksa

Jono Duksos praðymas apdovanoti Savanoriø medaliu

Page 65: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

65

Savanorio susiraðinëjimas su valdþios ástaigomis tæsësi. Pastarosios reikalavo pateiktiávairius dokumentus, o Jonas jø neturëjo. Jis 1936 m. raðë Utenos apskrities karo komen-dantui:

Ð. m. vasario 28 d. gavau Kretingos vls. valdybos praneðimà, kad Tamstai pristatyèiauliudijimà apie ðeimos sudëtá 1919 m., stojant man á Lietuvos kariuomenæ, apie mano moks-lo cenzà bei tarnavimà svetimose kariuomenëse. Esu gimæs ir augæs Ðvenèioniø apskrityje.Dabar gyvendamas Lietuvoje neturiu nei giminiø, nei paþástamø, kurie galëtø valsèiausvaldyboje paliudyti apie buvusià mano tëvo ðeimà, kurioje ir að gyvenau. Mano tëvo ðeimaÐvenèionëliuose 1919 m. kovo 5 d. buvo tokia: tëvas Petras Duksa, 53 m.; motina UrðulëDuksienë-Skersinaitë, 44 m.; sûnus Jonas (að), 22 m.; duktë Elena, 15 m.; sûnus Antanas,13 m.; sûnus Juozas, 11 m.; sûnus Kazys, 8 m.; duktë Bernadeta, 3 m.;dar mano sesuoMarija, uþ mane jaunesnë 2 metais, mums bëgant nuo vokieèiø Rusijon, 1915 m. kelyjemirë. Að ðeimoje buvau vyriausias vaikas.

Rusijoje buvome apsistojæ Kostromos gub., Nerachtos aps., Sereda k. 1916 m. buvaupaðauktas á Rusijos laivynà. Tarnavau Kronðtate, 2-ajame Baltijos laivyno ekipaþe, 22-ojojekuopoje, maðinø skyriuje. Iðstojau ið karo laivo �Transport-C� turëdamas vyr. puskarinin-kio laipsná.

Tëvas dël senatvës per karà á Rusijos kariuomenæ nebuvo paimtas, nors anksèiaubuvo tarnavæs grenadieriumi Maskvoje. Mano tarnybos laivyne metu tëvas dirbo medvilnësaudimo fabrike ir iðlaikë ðeimà. Að irgi ið laivyne gaunamos algos tëvui pasiøsdavau pinigø.

Iðstojæs ið laivyno atvykau pas tëvus ir ëmëme rengtis gráþti á tëvynæ. 1918 m. per Orðàsugráþome á Ðvenèionëlius. Èia tëvo trobà Kalnø gatvëje radome vokieèiø apardytà. Abu sutëvu pradëjome dirbti prie siaurojo geleþinkelio. Per þiemà ðiaip taip skurdþiai iðgyvenome.Pavasará suþinojau apie Lietuvos kariuomenæ, palikau tëvus, maþus brolius ir seseris ir An-talieptëje ástojau á I pëstininkø pulkà, á 2 kuopà, kur visà laikà ir tarnavau <�>.

Mokslo esu nedaug iðëjæs, baigiau tik dviklasæ Ðvenèionëliø rusø mokyklà. Bet rusið-kai raðyti prasilavinau prieð karà dirbdamas raðtininkëliu þemëtvarkos komisijoje ir gauda-mas 12 rubliø.

Tëvas ir að gimëme Nevieriðkës k., apie 4�5 km nuo Ðvenèioniø. Tëvas su broliaisturëjo valakà þemës. Po dalybø tëvui teko 4 ha. Tada tëvas su ðeima apsigyveno Ðvenèionë-liuose, tarnavo prie siaurojo geleþinkelio.

Nuo ástojimo á Lietuvos kariuomenæ 1919 m. tëvo, broliø, seserø nemaèiau. Motina1921 m. buvo porai dienø atvykusi pasimatyti su manimi. Daugiau ið namiðkiø jokiø þiniøneturiu, neþinau, ar visi jie gyvi. Skaièiau laikraðtyje, kad mano brolá Juozà lenkai buvoareðtavæ uþ lietuviðkà mokytojavimà Paðaminës kaime.

Ið kitø Jono asmens byloje esamø jo praðymø-pareiðkimø suþinome dar daugiau de-taliø. Jis raðo, kad, gráþæs ið tarnybos Rusijos karo laivyne, Kostromoje iðsirûpino sau irtëvams tremtiniø dokumentus ir per Orðà gráþo á Ðvenèionëlius, kur Kalno gatvëje buvo jønamelis ir maþas þemës sklypelis. 1921 m., kai pulkas po mûðiø dar stovëjo prie Giedraièiø,Jonas pasiuntë tëvams laiðkelá. Po to motina prie Labanoro nelegaliai perëjo lenkø saugo-mà ruoþà ir porà dienø sveèiavosi pas sûnø savanorá. Padedant karininkams vieðnia buvoapgyvendinta kaime. O kuopos vadas parûpino leidimà, kad mûsø kariai nedarytø kliûèiøjai gráþti.

Page 66: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

66

1924 m. Jonas vedë, su þmona Zofija darbðtûs naujakuriai ûkininkavo ir augino 5vaikuèius. O Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medalio negavo. Buvo dvi kliûtys:Rusijos laivyne ágytas puskarininkio laipsnis ir tai, kad 1919 m. jis buvo ðaukiamojo am-þiaus. Taèiau Tëvynei buvo pasitarnauta.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 3, b. 1158, l. 1�27; ap. 4, b. 13, l. 57.

Raðtas Jonui Duksai dël skolos ir apdovanojimo Savanoriø medaliu

Page 67: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

67

ROMUALDAS DZEKONAS

Remiantis archyve aptiktu dokumentu galima pateikti tik apytikslá asmens apibûdi-nimà.

Romualdas Dzekonas, Jono s., gimæs 1881 m. vasario 9 d. Lietuvis, katalikas. Tiflisebaigæs liaudies mokyklà ir 1909 m. ten pat Karo felèeriø mokyklà, chirurgijos specialybæ.1909�1914 m. tarnavo Rusijos kariuomenëje. Kilus Pirmajam pasauliniam karui, 1915 m.buvo mobilizuotas ir greit pateko á vokieèiø nelaisvæ. Ið ten gráþæs buvo laisvas praktikantasfelèeris.

Ðiame dokumente raðoma, kad 1919 m. pirmàjá pusmetá tarnavo Raudonojoje armi-joje.

Iki ástojo á Lietuvos kariuomenæ, gyveno Ðvenèioniø aps., Mielagënø vls., Gilûtø (Gi-lutës ?) k. Nevedæs. 1920 m. rugsëjo 7 d. savanoriu ástojo á artilerijos pulkà, po metø jambuvo suteiktas sanitarijos vyr. puskarininkio laipsnis. 1923 m. liepos 1 d. atleistas ið karotarnybos �kaip silpnai atestuojamas�.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 8, b. 236, l. 11.

BALYS EDARTAS

Juozo ir Mortos (Uborevièiûtës) sûnaus Balio (Boleslovo) pavardë dokumentuosebûdavo ávairiai raðoma: Yedertas, Jedertas, Edertas, Edartas. Balys gimë 1892 m. gruodþio11 d. Keiþiø k., Dûkðto vls., krikðtytas Rimðës baþnyèioje.

1929 m. atsargos eilinis B. Edartas buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjøsavanoriø medaliu (liud. Nr. 1487), nes nuo 1919 m. balandþio 29 d. iki 1921 m. geguþës 1 d.kaip savanoris drausmingai tarnavo Lietuvos kariuomenëje, Kauno atskirajame batalione,vëliau � 1-ajame pëstininkø pulke, 7-ojoje kuopoje. Iðëjæs á atsargà, turëjo priþiûrëtojo tar-nybà Tauragës aps. areðtinëje.

Ðaltiniai:LCVA. F. 560, ap. 1, b. 259, l. 29. F. 929, ap. 3, b. 1183, l. 1. F. 930, ap. 4, b. 1, l. 53; b.

921, l. 2�7.Indraðius V. Laisvës saulei tekant. � V., 1999, p. 226.

Page 68: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

68

FERDINANDAS FRENKELIS

Lietuvis, liuteronas evangelikas Ferdinandas Frenkelis, Ferdinando s., gimë 1897 m.birþelio 30 d. Ðvenèionyse. Baigæs 6 Ðiauliø gimnazijos klases ir Ðiauliø mokytojø seminari-jos kursus. Mokëjo rusø, vokieèiø kalbas. Nuo 1919 m. birþelio 20 d. iki 1922 m. balandþio12 d. tarnavo 6-ajame pëstininkø pulke, vyr. puskarininkis, karinë specialybë � ðtabo ir ûkioraðtvedys. Ar jis buvo pripaþintas kûrëju savanoriu, þiniø neaptikta.

Po karo tarnybos F. Frenkelis gyveno Kaune, Viðinskio g. 55�3. Buvo valstybës drau-dimo ástaigos kasininkas. Vedæs. 1939 m. sausá buvo priimtas á LÐS, tapo jos nariu.

Ðaltiniai: LCVA. F. 561, ap. 2, b. 1682, l. 608.

ANTANAS GAIDELIS

Daugëliðkio vls. Grigiðkës k. ûkininko Kriðtapo sûnus Anta-nas gimë 1902 m. liepos 6 d. Jis 1920�1921 m. dalyvavo kaimynodaugëliðkëno Petro Ðiaudinio vadovaujamo partizanø bûrio kovosesu lenkais. Ásigalint lenkø okupaciniam reþimui turëjo trauktis iðgimtinës. 1923 m. sausá kaip savanoris dalyvavo vaduojant Klaipëdà.

Energingas vaikinas ryþtingai kibo á mokslus. 1924 m. baigëKauno gimnazijà, 1928 m. � Lietuvos þemës ûkio akademijos Mið-kininkystës skyriø Dotnuvoje ir dirbo Këdainiø miðkø urëdijoje, Kra-këse, girininku. 1929 m. lapkrièio 6 d. buvo paðauktas á karo tarny-bà, paskirtas á 5-àjá pëstininkø pulkà, iki 1930 m. lapkrièio 30 d.Karo mokykloje baigë aspirantø kursus (V laida), gavo leitenantolaipsná ir buvo átrauktas á inþinerijos karininkø atsargà. 1934 m. dar

atliko staþuotæ pionieriø batalione. Apibûdinamas kaip iðsilavinæs, doras, pavyzdingo elge-sio, taktiðkas, lëto, ramaus bûdo þmogus.

A. Gaidelis 1930�1933 m. buvo Ðimoniø miðkø urëdo pavaduotojas, po to iki 1944 m.� Daugø, Zarasø, Marijampolës miðkø urëdas. Kartu visà laikà buvo aktyvus visuomeninin-kas. Nuo 1920 m. � LÐS narys, nuo 1926 m. � Vilniui vaduoti sàjungos narys, priklausëLietuvos tautininkø ir Lietuvos atsargos karininkø sàjungoms. Apdovanotas Klaipëdos ið-vadavimo bronzos, Lietuvos nepriklausomybës ir Ðauliø þvaigþdës ordino medaliais.

Patriotà karininkà, partizanà, miðkø urëdà sovietø saugumas suëmë:Gaidelis Antanas, Kriðtapo, g. 1902, gyv. Pabuktës k., Marijampolës r., miðkin. Suim-

tas 1944 09 24, Karo trib. 1945 07 18 nuteistas deðimèiai lagerio metø ir trejiems iðtremties,iðv. á lag. � Vorkutlagas, Komija; paleistas 1953 06 10, 1953 gráþo á Lietuvà.

Page 69: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

69

Kvalifikuotam ir patyrusiam miðkininkui, kad ir buvusiam lageryje, Lietuvos vyriau-siosios miðkø ûkio valdybos virðininkas, vëliau � miðkø ûkio ir miðko pramonës ministrasAlgirdas Matulionis patikëjo gana aukðtas pareigas: A. Gaidelis nuo 1953 m. buvo Trakø,Vilniaus miðkø ûkiø inþinierius, Centrinës miðkø þinybos aparate (Vyriausiojoje valdyboje,ministerijoje) dirbo vyr. inþinieriumi, skyriaus virðininku. Miðkininko karjerà baigë 1961�1963 m. dirbdamas Rokiðkio miðkø ûkio miðko ruoðos punkto vedëju. Ið èia iðlydëtas ápensijà. 1984 m. mirë.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap.2-G, b. 13, l. 1�9. F. 1116, ap. 1, b. 70, l. 1�3. Lietuvos kariuomenës karininkai 1918�1953 m. T. III. � V., 2003, p. 125. Lietuvos miðkininkai: biografinis þinynas. 1 D. � V., 1997, p. 328�329. Lietuvos gyventojø genocidas. T. II (A�J). 1944�1947. � V.,1998, p. 449. Ðiaudinis V. Paringio kraðto praeitis. � V., 1997, p. 73�74; 99�101.

PETRAS GAIDUKAS

P. Gaidukas � katalikas, lenkas, kilæs ið Ðvenèioniø m., gyvenæs Ðvenèionëliø g. 35,baigæs 4 klases, ðaltkalvis. Bûdamas 24 metø 1919 m. geguþës 15 d. savanoriu ástojo á Lietu-vos kariuomenæ. Buvo paskirtas á 1-àjá husarø eskadronà.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 7, b. 96, l. 88.

VINCAS GAIDUKAS

Nuo 1919 m. liepos 4 d. iki 1922 m. balandþio 14 d. 1-ajame pëstininkø pulke tarnavovyr. puskarininkis Gaidukas Vincas, Kazio s., gimæs 1896 m. rugpjûèio 22 d. Salako vls.,Rukiðkës k. (dab. Ignalinos r.).

Baigæs karo tarnybà, gyveno Ukmergës aps., Pabaisko vls., Paðilës k. Iðmanë kalvioamatà. 1930-aisiais, Vytauto Didþiojo metais, Tëvynë já apdovanojo Lietuvos kariuomenëskûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 5802).

Ðaltiniai:LCVA. F. 513, ap. 1, b. 62, l. 253. F. 930, ap. 4, b.1185, l. 20�23.Indraðius V. Laisvës saulei tekant. � V., 1999, p. 222.

Page 70: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

70

JUOZAS GALATILTIS

Gimæs 1895 m. Adutiðkio vls., Galatilèiø k. Archyve saugomame dokumente uþraðy-ta, kad Josifas Golotinec 1919 m. birþelio 17 d. atvyko ið Atskirosios baltgudþiø kuopos irbuvo paskirtas á Geleþinkeliø bataliono 1-àjà kuopà. 1921 m. vyr. psk. J. Galatiltis buvoiðleistas á atsargà, o jo tarnybos lapas pasiøstas Kauno karo srities virðininkui. Apie jo sava-norio statusà þiniø neaptikta.

VLADAS GALATILTIS

Gal broliai? Lietuvis, katalikas Vladas (Vladimir Golotinec), gimæs 1899 m. Galatil-èiø k. 1919 m. birþelio 1 d., puskarininkis, savanoriu ástojo á Inþinerijos batalionà, tarnavoðoferiu Geleþinkeliø kuopoje. Kaip buvæs Rusijos kariuomenës puskarininkis 1920 m. bir-þelio 12 d. iðleistas á atsargà. Jo tarnybos dokumentai buvo pasiøsti Kauno karo sritiesvirðininkui.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 7, b. 207, l. 90�91.

ADOLFAS GARBULIS

1913 m. vasario 2 d. Ðvenèioniø aps. Lentupio vls. virðaitis (rus. �starðina�) ðio vals-èiaus Kaznadiejiðkiø k. gyventojui Adolfui Garbuliui, Juozo s., iðdavë vienus metus galio-jantá pasà, suteikiantá teisæ jam bûti, gyventi ávairiose Rusijos imperijos gyvenvietëse. Paþy-mëta, kad paso turëtojas � katalikas, 20 m., darbininkas, nevedæs, á kariuomenæ neðauktas,neraðtingas.

Adolfas buvo caro kariuomenës eilinis, kai kilo Pirmasis pasaulinis karas. Antraisiaistarnybos metais pateko á vokieèiø nelaisvæ.

1919 m. kovo 14 d. A. Garbulis Kauno komendantûros skirstymo punkto buvo pa-skirtas á 2-àjá atsargos batalionà, ástojo á Lietuvos kariuomenæ, nors tuo metu neturëjo bûtinei mobilizuojamas, nei ðaukiamas. Pasiraðë savanorio sutartá. Lapkrièio 27 d. buvo paskir-tas á Joniðkëlio bataliono (perorganizuoto á 9-àjá pëstininkø LK Vytenio pulkà) 3-iàjà kuo-pà. Dalyvavo mûðiuose su raudonarmieèiais ir bermontininkais. Nesuþeistas. Pagal sutartá

Page 71: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

71

iðtarnavæs vienus metus, 1920 m. balandþio 16 d. iðëjo á atsargà. Apsigyveno toli nuo gimto-jo Lentupio � Vilkaviðkio aps., Giþø vls., Iðlandþiø k. Èia 1929 m. já pasiekë uþtarnautasLietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medalis (liud. Nr. 1475).

1940 m. Adolfas Garbulis buvo suimtas, kalintas Marijampolës kalëjime, nuteistasdvejus metus kalëti, bet 1941 m. balandá paleistas.

Ðaltiniai:LCVA. F. 560, ap. 1, b. 259, l. 28. F. 929, ap. 3, b. 1183, l. 7. F. 930, ap. 4, b. 1, l. 57; b.

1186, l. 125�132; ap. 6, b. 2189-A, l. 16�17.Lietuvos gyventojø genocidas. T. I. 1939�1941. � V., 1999, p. 275�276.

IGNAS GASTILIOVAS

Ignas Gastiliovas gimë 1891 m. Ðvenèioniø aps., Kamojø vls., Koniabièiø k. 1919 m.sausio 22 d. pasiraðë savanorio pasiþadëjimà �ðventai pildyti visas pilieèio-kareivio prieder-mes�. Tarnavo Elektrotechnikos batalione. Po karo tarnybos buvo priimtas á Inþinerijoskuopà laisvai samdomu darbuotoju � elektromonteriu.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 7, b. 198, l.123; b. 215, l. 39.

VILIUS GERVELIS

Vidþiø vls., Treibðiø k., 1899 m. gimë ir gyveno Gervelis (Gervelë) Vilius, Prano s. Jis1919 m. birþelio 1 d. savanoriu ástojo á 1-àjá pëstininkø pulkà, 1921 m. spalio 16 d. buvoiðleistas á atsargà.

Á gimtinæ gráþti negalëjo. Apsigyveno Ðeduvoje. 1928 m. ágijo Lietuvos pilietybæ irgavo Lietuvos Respublikos pasà. O 1929 m. balandþio 17 d. buvo apdovanotas Lietuvoskariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 2170).

1930 m. Panevëþio apygardos teismas V. Gervelá ir du jo �draugelius� uþ buitinæ va-gystæ nuteisë dvejus metus kalëti. Vilius prarado garbingai uþtarnautà Lietuvos kariuome-nës kûrëjø savanoriø medalá ir jo teikiamas lengvatas.

Ðaltiniai:LCVA. F. 11, ap. 1, b. 159, l. 469. F. 930, ap. 4, b. 1000, l. 1�24.

Page 72: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

72

ANTANAS GIRUTIS

Archyve aptiktos þinios labai ðykðèios.Gimë 1901 m. kovo 27 d. Lentupio vls., Ðvenèioniø par., Gasperiðkiø palivarke. Tëvai

� Jonas ir Mikalina Tumënaitë (ar Tumonytë?).Lietuvos kariuomenëje A. Girutis tarnavo nuo 1919 m. birþelio 29 d. iki 1921 m.

geguþës 8 d. Apsigyveno Panevëþio aps., Ðimoniø vls., Pelyðiø k.Atsargos eilinis 1929 m. vasario 19 d. buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrë-

jø savanoriø medaliu (liud. Nr. 1632).

Ðaltiniai:LCVA. F. 560, ap. 1, b. 259, l. 32. F. 929, ap.3, b. 1183, l. 13. F. 930, ap. 4, b. 1, l. 62; b.

1193, l. 171�175.

SAMUELIS GORDONAS

Lietuvos kariuomenës gydytojø komisija pagal iðvaizdà nustatë, kad ið Ðvenèioniø m.kilæs Gordonas Samuelis, Girðo s., yra gimæs 1900 m. pirmàjá pusmetá. Anot liudytojø, jisbuvo baigæs þydø Talmudo pradþios mokyklà. Siuvëjas. Savanoriu tapo 1919 m. rugpjûèio16 d. Per Kauno komendantûrà buvo paskirtas á 2-àjá atsargos batalionà, lapkritá perkeltasá Joniðkëlio batalionà. Tarnavo 9-ojo pëstininkø pulko komendanto komandoje be nuobau-dø, mûðiuose nedalyvavo (nors pats raðë dalyvavæs kovose su bolðevikais ir lenkais). 1920m. geguþës 7 d. ðis eilinis karys buvo demobilizuotas kaip visai netinkamas karo tarnybai: jodu deðinës rankos pirðtai buvo sutraukti. Apsigyveno Kybartuose.

Prabëgo 10 Nepriklausomybës metø. Buvo priimti nutarimai pagerbti Tëvynës gynë-jus. Samuelis irgi praðosi apdovanojamas. Taèiau Kûrëjø savanoriø medalio komisija net dukartus atmetë jo praðymà: mat neiðtarnavæs, kaip buvo ásipareigojæs, vienø metø, mûðiuosenedalyvavæs. Nulëmë paskutinës instancijos rezoliucija:

Gordonas, neþiûrint jo turëtø kûno trûkumø, á kariuomenæ stojo savo noru. Kartàástojæs turëjo iðtarnauti 1 m., jei ne sveikatos tikrinimo komisijos ligos liudymas, kuriuo jápripaþino kariuomenëje visai netinkamu. Netinkami kariuomenëje asmenys, nors jie pra-ðytøsi, negali tarnauti. Kaltas ne Gordonas, kad su kûno trûkumais á kariuomenæ ástojo, betasmenys, já priëmæ. Jo nedalyvavimas mûðiuose faktas nebûtinas, nes ir ástatymas to nerei-kalauja. Pasirëmæs <�> ástatymu, pripaþástu pil. Gordonà savanoriu-kûrëju. 1932 m. ba-landþio 4 d. Kraðto Apsaugos Ministeris plk. Giedraitis.

Po dviejø savaièiø Samuelis Gordonas buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kû-rëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 8260). Ûkininkauti jis neketino, todël vietoj þemës 1936m. gavo 1 188 Lt paðalpà.

Page 73: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

73

Sovietinio reþimo metais Lietuvos gynëjas nebuvo �pamirðtas�: Kybartø gyventojasdarbininkas Samuelis Joselis Gordonas, Hirðo s., 1940 m. liepos 19 d. buvo suimtas ir áka-lintas Marijampolës kalëjime.

Ðaltiniai:LCVA. F. 929, ap. 3, b. 1183, l. 14. F. 930, ap. 4, b. 1, l. 62; b. 1196, l. 186�211; ap. 6, b.

2189-A, l. 9�10. F. 1247, ap. 4, b. 1, l. 10.Lietuvos gyventojø genocidas. T. I. 1939�1941. � V.,1999, p. 301.

PETRAS GRËBLIAUSKAS

Ðvenèionyse 1901 m. birþelio 29 d. (Petrinës!) gimæs Petras Grëbliauskas, lietuvis,katalikas, liko karo invalidas: dalyvavo partizanø kovose su lenkais ir 1923 m. buvo suþeis-tas.

Nepavyko nuðviesti viso Petro gyvenimo, suþinoti jo gyvenamosios vietos. Archyveaptiktas vienintelis dokumentas rodo, kad P. Grëbliauskas buvo vedæs Juzæ Vagonytæ iðUkmergës aps., Paðilës vls., Juotkiðkës (?) k.

Nuo 1939 m. gruodþio 15 d. j. psk. P. Grëbliauskas tarnavo monteriu Vilniaus kariniovirðininko ástaigoje ne rikiuotës skyrininko teisëmis. Apibûdinamas plaèiai: mandagus, ra-maus bûdo, kultûringas; pareigas supranta ir gerai jas atlieka; ganëtinai prasilavinæs, mokarusø kalbà; karo dalykuose atsilikæs.

Karo invalidas Petras Grëbliauskas buvo apdovanotas Vytauto Didþiojo ordino 3-iojo laipsnio medaliu.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 8, b. 330, l. 99�100.

PETRAS GRICEVIÈIUS

Pabëgæs ið lenkø uþimto gimtojo Ðvenèioniø kraðto ðeðiolikmetis (g. 1904 m.) PetrasGricevièius, Miko ir Agotos (Cicënaitës) s., 1920 m. birþelio 20 d. savo noru ástojo á Lietu-vos kariuomenæ ir tarnavo iki 1921 m. rugsëjo 1 d. Mûðiuose jam neteko dalyvauti. Baigësipaauglystë. 1923 m. lapkrièio 9 d. Petras vël savo noru ástojo á kariuomenæ ir kaip suaugæsvyras tarnavo, kol 1924 m. geguþæ buvo iðleistas á atsargà.

1927 m. birþelio 26 d. Petras su devyniolikmete Tekle Bagdanavièiûte sukûrë ðeimà,

Page 74: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

74

juos sutuokë Skaruliø parapijos klebonas J. Ðakenis. Jaunavedþiai apsigyveno Jonavoje,vëliau persikëlë á Þieþmarius.

Jubiliejiniais 1930-aisiais, Vytauto Didþiojo metais, atsargos eilinis Petras Gricevi-èius buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 4956).

1937 m. kûrëjas savanoris P. Gricevièius, tuo metu gyvenantis Kaune, skundësi, kadsu þmona ir trimis maþameèiais vaikais verèiasi sunkiai, nes neturi jokio nuolatinio darbo,raðo praðymà �Auto� akcinës bendrovës valdybai ir praðosi priimamas autobuso kondukto-riumi.

Ðaltiniai:LCVA. F. 560, ap. 1, b. 76, l. 414. F. 929, ap. 3, b. 1183, l. 16. F. 930, ap. 4, b. 1, l. 64; b.

1197, l. 135�141.

IGNAS GRIGËNAS

Prie Giedraièiø, Ðiauliø, DauguvosLemtingoj kovoje, nelygu arai,Sutriuðkino prieðà mûsiðkiai kariai,Paðventinæ laisvæ savos Lietuvos.

Stasys Jakðtas

1899 m. vasario 2 d. Jurgio ir Konstancijos (Èiuèiurkaitës) Grigënø ðeimoje gimësûnus Ignas.

Vos pasiraðyti mokantis þemdirbys, patyræs kaizerinës okupacijos negandas, gimæs iraugæs Paðaminës kaime, kur vyravo gaivi lietuvybës dvasia, tautinës nuostatos, Ignas suvo-kë, kad ir jam privalu ginti Lietuvos laisvæ. 1919 m. birþelio 18 d. jis tapo 1-ojo pëstininkøpulko kariu savanoriu. Teko þvelgti mirèiai á akis kaunantis su bolðevikais ir lenkais. Lai-mei, liko gyvas ir sveikas. 1921 m. spalio 16 d. buvo iðleistas á atsargà.

O Paðaminë liko uþ nelemtosios demarkacinës linijos. Apsigyveno Anykðèiuose, ta-po �siauruko� (geleþinkelio) darbuotoju. 1928 m. buvo priimtas á Lietuvos kariuomenëskûrëjø savanoriø sàjungà.

Sulaukë atsargos karys ir pelnyto ávertinimo: 1929 m. liepos 30 d. Prezidento vardubuvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø (liud. Nr. 3187), o 1936 m. �Didþiojo Lietuvos kunigaikðèio Gedimino ordino 3-iojo laipsnio medaliais.

Ðaltiniai:LCVA. F. 560, ap.1, b.156, l. 7; b. 198, l. 64; b.259, l. 62; b.270, l. 139. F. 929, ap. 3, b.

1183, l. 18. F. 930, ap. 4, b. 1, l. 65; b. 1198, l. 131�134.

Page 75: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

75

BRONIUS GRIGONIS

�ëjo kovon karys � lietuvisir krauju laisvæ pirko!

Antanas Miðkinis

Strûnaièio seniûnijoje yra senas lietuviðkas kaimas �Kasèiukai. Valstieèio Adomo Grigonio pirkioje aidëjo ketu-riø sûnø ir keturiø dukreliø balsai. Puspenktos deðimtinësûkelis neástengë soèiai pamaitinti. Vaikai augo ir piemenavo,ieðkojo kitø darbeliø. Vyriausias sûnus iðvyko dirbti á Rygà.1894 m. spalio 12 d. gimæs Bronius 1911 m. patraukë pasbrolá ir dvejus metus Rygos priemiestyje dirbo porceliano fab-rike. Prasidëjus Pirmajam pasauliniam karui, gráþo á Kasèiu-kus, bet greit ir ilgam pateko á karø sûkurá. Mobilizuotas tar-navo Rusijos kariuomenës 172-ajame Lydos pulke. 1915 m.rugpjûtá ties Varëna pateko á vokieèiø nelaisvæ, ið kur tik 1919m. vasará per Daugpilá gráþo namo. O gimtinëje ðeimininka-vo raudonieji.

Atsiliepë Bronius á ðauksmà: �Tëvynë pavojuje!� Pervisas bolðevikø uþkardas pasiekë Lietuvos kariuomenæ ir 1919

m. geguþës 21 d. savanoriu ástojo á 1-àjá pëstininkø pulkà. Po labai trumpo mokymo bûri-ninkas B. Grigonis dalyvavo kautynëse su bolðevikais.

�Karyje� 1926 m. raðyta:Grigonis Bronius 1919 birþelio 16 dienà kautynëse su bolðevikais ties Naujasodþiø

kaimu (Antalieptës valsè., Zarasø apskr.), prieðui didelëmis jëgomis puolant ir smarkiai iðtrijø sunkiøjø kulkosvaidþiø ðaudant, dràsiai su keletu kuopos kareiviø laikësi uþimtojepozicijoje, smarkiai ðaudydamas prieðà ir daug darydamas jam nuostoliø. Prieðo puolimasbuvo sustabdytas.

O rugpjûèio 24 d. þvalgybos mûðyje prie Baltriðkiø dvaro, Antalieptës vls., B. Grigo-nis su kitais kuopos kareiviais turëjo uþtikrinti kuopos deðiniojo sparno apsaugà. Gauses-niø bolðevikø gretø buvo apsuptas ir sunkiai suþeistas á pilvà. Taèiau rankinëmis granatomisdràsiai puolë prieðà ir gráþo prie savøjø. Gydësi Utenos karo lauko ligoninëje.

Laikraðtyje raðyta:Maþai kas tikëjo, kad pasveiks. Taèiau po operacijos ëmë sveikti. Sveikatos tikrinimo

komisija norëjo já visai paleisti ið karo tarnybos, bet jis praðësi palikti kariuomenëje, kadgalëtø dalyvauti kovose dël Lietuvos nepriklausomybës.

Pasveikæs vël pulko gretose kovësi su bermontininkais ir lenkais. Kadangi buvo paty-ræs þvalgas, visada dalyvaudavo ir kuopos þvalgybos uþduotyse. Vienos nakties þvalgybosmetu Bronius su penkiais 3-iosios kuopos kariais Birkinëlio dvare suëmë lenkø sargybiniusir susigràþino jø pagrobtus arklius. Uþ narsumà buvo apdovanotas 1-ojo laipsnio kryþiumi�Uþ Tëvynæ� Nr. 158 ir 1-osios rûðies 2-ojo laipsnio Vyties kryþiumi Nr. 15 (abu apdovano-

Page 76: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

76

jimai skirti 1919 metais).Savanoris B. Grigonis buvo savamokslis. Kariuomenëje kiek labiau prasilavino, tapo

jaunesniuoju puskarininkiu. Dar nesibaigus mûðiams jis kaip savanoris, iðtarnavæs vienusmetus, taip pat dël buvusio suþeidimo 1920 m. liepos 14 d. buvo demobilizuotas.

Kaip tik tomis dienomis ið Vilniaus ir Ðvenèioniø kraðto Lenkijos kariuomenë buvoiðstumta. Èia kûrësi Lietuvos valdþia. B. Grigonis atvyko á Ðvenèionis ir papraðë Lietuvainaudingos tarnybos. Ðvenèionëliuose buvo priimtas á vieðàjà policijà. Taèiau rudená, po Þe-ligovskio kariaunos antplûdþio, teko trauktis.

Ásidarbino Utenos aps. vieðojoje policijoje, vëliau � pasienio policijoje, Utenos bare,kur tarnavo ir 1937 m.

Kaip savanoris ir koviniø ordinø kavalierius Bronius anksti, 1924 m., gavo 7 ha þemësUtenos vls., Gedimino k. Su þmona Anele augino sûnus Jonà ir Aleksà. 1928 m. kovo 19 d.LKKSS Utenos skyrius já priëmë á savo gretas, rinkdavo á skyriaus valdybà, revizijos komi-sijà, átraukdavo á svarbesnes delegacijas. 1929 m. vasario 19 d. atsargos j. psk. B. Grigonisbuvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 1518).

Savanorio sûnus Jonas Grigonis, g. 1923 m., gyveno Utenos vls., Gedimino k., buvogeleþinkelio tarnautojas. 1944 m. spalio 19 d. jis buvo suimtas, kalintas Utenoje ir Ðvenèio-nyse. Karo tribunolo nuteistas 10 m. kalëti ir 5 m. tremties. 1945 m. geguþës 2 d iðveþtas álagerá Komijoje, 1954 m. � á tremtá Kazachijoje. Paleistas 1955 m. spalio 11 d.

Ðaltiniai:LCVA. F.560, ap. 1, b. 156, l. 1, 18-19; b.198, l. 64; b.270, l. 129. F. 929, ap. 3, b. 1183,

l. 18. F. 930, ap. 4, b. 1, l. 65; b. 1198, l. 159�165; ap.7, b. 13, l. 84; b. 453, l. 15; b.713, l. 26.Kariðkiø þodis, 1919, Nr. 31, p. 240; 1920, Nr. 3 (35), p. 23.Ðlepetys, kpt. Pasiþymëjæ karþygiai // Karys, 1926, Nr. 30 (374), p. 253.(Be aut.) Kovø metu nenorëjo iðeiti ið kariuomenës eiliø // Karys, 1937, Nr. 17 (892),

p. 394.Lietuvos gyventojø genocidas. T. I. 1939�1941. � V., 1999, p. 533.

VLADAS GRIKINIS

Jono ir Elþbietos (Kopustinskaitës) Grikiniø sûnus Vladas gimë 1900 m. sausio 9 d.Mielagënø mstl. Krikðtytas Prþyjaznës (t. y. Vidiðkiø) baþnyèioje. Ðeimoje buvo ir vyresniøvaikø � Teofilis ir Edvardas, o vëliau ir jaunesniø � Jonas, Stasys ir Onutë.

1920 m. gruodþio 14 d. Vladas savanoriu ástojo á Lietuvos kariuomenës atsargos ba-talionà. 6-ajame pëstininkø PK Margio pulke tarnavo iki 1922 m. spalio 13 d. Kovose jamdalyvauti neteko.

Apsigyveno Kaune. Nuo 1924 m. tarnavo Kauno m. vieðojoje policijoje. Pasiþymëjodarbðtumu, sumanumu, dràsa, ypaè 1924 m. malðinant kaliniø riauðes Kauno kalëjime. Jamdaþnai bûdavo patikimos svarbios, pavojingos tarnybinës uþduotys. Ne kartà buvo skatin-

Page 77: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

77

tas padëkomis ir piniginëmis premijomis. Buvo ágijæs þemesnájá policijos tarnautojo iðsi-mokslinimà, mokëjo rusø, lenkø kalbas.

1928 m. buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybës, po to � Vytauto Didþiojoordino ir Didþiojo Lietuvos kunigaikðèio Gedimino ordino 3-iojo laipsnio medaliais. OLietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medalis jam neskirtas, nes á kariuomenæ atëjo jaupo bendraamþiø ðaukimo atlikti bûtinosios tarnybos.

1937 m. duomenimis, V. Grikinis (Grikinas) buvo Kauno aps. vieðosios policijos Ve-liuonos nuovados policininkas.

Ðaltiniai:LCVA. F. 377, ap. 2, b. 46, l. 176�177. F. 394, ap. 17, b. 1454, l. 1 F. 930, ap. 4, b. 13, l.

38�39; b. 1093, l. 1�8; ap. 7, b. 329, l. 95.

JONAS GRIÐKA

Pasirëmæs Lietuvos valstybës ordinø, medaliø ir kitø pasiþymëjimo þenklø ástatymu(Vyr. Þ. Nr. 343) Respublikos Prezidento vardu apdovanoju Jonà GRIÐKÀ kûrëjo savano-rio medaliu.

Tokio turinio liudijimà Nr. 8711 1932 m. rugsëjo 30 d. pasiraðë kraðto apsaugos mi-nistras plk. B. Giedraitis ir Vyriausiojo ðtabo virðininkas gen. ltn. P. Kubiliûnas.

Kamojø baþnyèios iðduotuose gimimo metrikuose uþraðyta, kad 1896 m. liepos 1 d.Lodosiø k. gimë Adelës Greskaitës sûnus Jonas.

1915 m. Jonas buvo paðauktas á karo tarnybà. Rusai karininkai nurodë, kad patogiaujam bûtø kaip tëvavardá pasirinkti ne motinos, o Jono vardà: taip tapo Ivanu Ivanovièiumi.

Po trejø metø ið Rusijos eilinis gráþo á gimtuosius kraðtus. Bet teko bëgti nuo bolðevi-kø. 1919 m. kovo 25 d. Ðëtos miestelyje ástojo savanoriu á Panevëþio atsargos batalionà(pertvarkytà á 4-àjá pëstininkø LK Mindaugo pulkà) ir greit pateko á mûðius su raudonar-mieèiais. Spalio mënesá buvo perkeltas á Panevëþio stoties komendantûrà. O 1920 m. rugsë-jo 4 d., kai Vilniaus kraðtas jau buvo gràþintas Lietuvai, J. Griðka buvo paskirtas á Vilniauskomendantûrà � vis arèiau gimtinës. Bet neilgam: Vilnijà uþgrobë þeligovskininkai. Jonastarnauja Kauno stoties ir ruoþo komendantûroje, o 1921 m. birþelá perkeliamas á 4-osiospëstininkø divizijos ðtabà. Garbingai ir drausmingai tarnavæs Lietuvos kariuomenës sava-noris eilinis Jonas Griðka, Adelës s., 1922 m. kovo 6 d. buvo iðleistas á atsargà. ApsigyvenoRokiðkyje.

J. Griðka sakësi mokslo cenzo neturás, tik pavardæ paraðàs. Taèiau, kad ir neágudusiaranka, ilgainiui iðmoko gana sklandþiai paraðyti praðymà ar raðtà valdþios ástaigoms.

Ðaltiniai:LCVA. F. 929, ap. 3, b. 1183, l. 20. F. 930, ap. 4, b. 1, l. 67; b. 8, l. 149; b. 1200, l. 103�

121; ap.7, b. 97, l. 63; b. 324, l. 87.

Page 78: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

78

BRONIUS GROCKIS

1928 m. graþia raðysena suraðytas praðymas: Að, Bronius Grockis, Justino s., Rokiðkio paðto telefono ir telegrafo ástaigos tarnau-

tojas, kilæs ið Eþerënø aps., Dûkðto vls., Dûkðto miestelio. Savanoriu ástojau 1919 m. rugsë-jo 29 d. á Rokiðkio karo komendantûrà ir joje tarnavau iki 1922 m. sausio 6 d. Esu gimæs1896 m. Salako vls., Songardø k. (dabar okupuota). Prieð ástodamas á kariuomenæ gyvenauDûkðto miestelyje. Rusø kariuomenëje tarnavau 1 metus, eiliniu.

Taip prisistatë pradinës mokyklos iðsilavinimà turás buvæs savanoris grandinis, gyve-nantis Rokiðkyje, kuris, pridëjæs kitus reikalaujamus dokumentus, praðë apdovanoti Lietu-vos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu. Ðá apdovanojimà jis gavo 1929 m. (liud. Nr.1629).

Ðaltiniai:LCVA. F. 929, ap.3, b. 1183, l. 21. F. 930, ap. 4, b. 1, l. 67; b. 1201, l. 119�124.

JONAS GROCKIS

Justinas ir Katrë palaimino Lietuvos gynëju tapti nusprendusá ir jaunesnájá sûnø. Jo-nas, gimæs 1900 m. birþelio 15 d., buvo baigæs keturis Dûkðto pradþios mokyklos skyrius.1919 m. liepos 19 d. jis slapta perbëgo bolðevikø gynybos barà ir ástojo á Rokiðkio apskritieskaro komendantûrà. Pareigingai tarnavo kaip savanoris 7-ajame ÞK Butigeidþio pëstinin-kø pulke iki 1922 m. liepos 1 d. Dalyvavo mûðiuose su lenkais.

Nepamirðo Tëvynë savo gynëjo: 1929 m. J. Grockiui suteiktas savanorio vardas, jisbuvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 2635), 1928m. � Lietuvos nepriklausomybës, 1936 m. � Didþiojo Lietuvos kunigaikðèio Gedimino ordi-no 3-iojo laipsnio medaliais.

Atsargos karys sukûrë ðeimà, gavo þemës, ûkininkavo, gyveno Panevëþio aps., Nau-jamiestyje, buvo vietos paðto virðininkas. Augino sûnø Vytautà (g. 1930).

Gynë Jonas Lietuvà nuo raudonøjø, taèiau neiðvengë jø klastos ir smurto. 1941 m. jissu sûnumi ið Naujamiesèio buvo iðtremtas á Altajaus kr., 1942 m. � á Trofimovskà, Bulûno r.Jakutijoje. Tremties laikas baigësi 1956 m. jam gyvenant Jakutske. Á Lietuvà gráþo 1960 m.Mirë 1983 m.

Ðaltiniai:LCVA. F. 11, ap. 1, b. 159, l. 380. F. 929, ap. 3, b. 1183, l. 21. F. 930, ap. 4, b. 1, l. 67; b.

1201, l. 110�118.Indraðius V. Laisvës saulei tekant. � V., 1999, p. 224.Lietuvos gyventojø genocidas. T. 1. 1939�1941. � V., 1999, p. 315.

Page 79: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

79

BRONIUS GRUÐNIUS

Neaukðto ûgio, strazdanëlëmis nusëta nosimi devyniolikmetis vaikinas ið Daugëlið-kio vls., Rimðënø k., Bronius pagaliau ákalbëjo tëvà Juozà, paliko tëviðkæ (deja, visam lai-kui) ir 1919 m. birþelio 13 d. savo noru tapo Lietuvos kariu.

Bronius Gruðnius karo tarnybà baigë 1921 m. spalio 17 d. Vedë. Su ðeima gyvenoMarijampolës aps., Kazlø Rûdoje.

1929 m. lapkrièio 13 d. atsargos eilinis Bronius Gruðnius buvo apdovanotas Lietuvoskariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 3929).

Ðaltiniai:LCVA. F. 929, ap. 3, b. 1183, l. 22. F. 930, ap. 4, b. 1, l. 68; b. 1202, l. 55�59.

SILVESTRAS GRUÐNIUS

Iðeidami Anapilin,Mes neiðnykstamLaiko labirintuos �Atgimstame berþais ir eglëmLietuvos kalneliuos.

Algis Jakðtas

Motiejaus ir Veronikos (Biveinytës) Gruðniø sûnus Silvestras (Silva) gimë 1901 m.balandþio 11 d. Daugëliðkio vls., Balaveckø k. Ðeimoje buvo ir jaunesniø vaikø � Anupras,Sarapinas ir Elena.

Apie Silvestro tarnybà reguliariojoje Lietuvos kariuomenëje þiniø nerasta. Praðyda-mas pripaþinti já kûrëju savanoriu, S. Gruðnius raðë:

1922 metø balandþio 11 d. pastojau á III Ðauliø grupës komandà, þvalgu. Visà laikàteko vykti uþfrontën ir dirbti Lietuvos naudai.

Tø metø rugpjûèio 4 d. naktá partizanø grupës vado Mieliausko ásakymu buvo puola-mas lenkø postas Palûðës miestelyje. Prieð tai Silvestras savo noriu pasisiûlë eiti á þvalgybàir uþduotá atliko gerai. Tada partizanai puolë lenkø sargybà. Susiðaudymo metu sprogsta-moji kulka sunkiai suþeidë Silvestro rankà. Bet jis kovësi ir toliau, kol partizanai ávykdëuþduotá. Tik po to visa komanda pasitraukë á Meironiø kaimà. Silvestras, smarkiai nukrau-javæs, nusilpæs, buvo skubiai iðsiøstas á karo ligoninæ Kaune. Èia buvo gydomas 11 mënesiøir 5 dienas. Liko invalidas, netekæs 60 proc. darbingumo. Apsigydæs pasiliko gyventi Kaune,nuo 1924 m. buvo Karo invalidams ðelpti komiteto þinioje, apibûdinamas kaip sàþiningas,

Page 80: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

80

drausmingas, sumanus darbuotojas. 1930 m. su Jo-lanta Jurkûnaite sukûrë ðeimà. 1933 m. buvo ap-dovanotas Vytauto Didþiojo ordino 3-iojo laipsniomedaliu su kardais.

Ðias þinias prie praðymo gauti Lietuvos ka-riuomenës kûrëjø savanoriø medalá S. Gruðnius pa-teikë 1940 m. geguþës 17 d. Nepriklausoma Lietu-va gyvuos dar vienà mënesá�

Nekrologas:1973 m. geguþës 1 d. Detroite negailestingo-

ji mirtis ið gyvøjø tarpo iðskyrë Lietuvos nepriklau-somybës kovotojà partizanà, karo invalidà Silvest-rà Gruðniø, sulaukusá 72 metø. Velionis buvo gi-mæs 1901 m. balandþio 11 d. Ðvenèionyse <�>

Geguþës 3 d. 7:30 v. susirinkæ L.K.K. sava-noriai, ramovënai, draugai ir paþástami, kun. Kazi-mierui Simaièiui vadovaujant, sukalbëjo roþiná. At-sisveikinimo þodá tarë: L.K.K. Savanoriø, invalidøir savo vardu dr. Vincas Misiulis ir ramovënø var-du � ats. gen. ðt. plk. Jonas Ðepetys.

Dr. Vinco Misiulio pasakytø þodþiø dalá að èia pakartosiu:Mielas Lietuvos Kariuomenës Kûrëjau Savanori, Laisvës Kovø Invalide, Bièiuli Sil-

vestrai. Man skaudu atsisveikinti su Tavimi <�> einant á amþinybæ toli nuo gimtøjø laukø,kuriuos besilaisvinant tautai ið vergijos 1919�1920 metais savanoriðkai ryþtingai gynei nuovisø pavergëjø <�>

Velionis Silvestras, kad ir fiziniai nepajëgus, tëvynei buvo naudingas. Jis aktyviai da-lyvavo Lietuvos Laisvës Kovø Invalidø Komitete, o Vokieèiø okupacijos metu pradëjo at-kûrinëti komunistø rusø apiplëðtas Karo Invalidø ámones. Jos itin buvo reikalingos netekusvalstybinës ðalpos, Laisvës kovø invalidams ðelpti <�>

Baigdamas dr. V. Misiulis pareiðkë uþuojautà Jolandai Gruðnienei, netekusiai savomylimo gyvenimo draugo � vyro Silvestro, taip pat ir velionio broliams, giminëms, bièiu-liams ir invalidams < �> á velionio karstà buvo ádëtas þiupsnelis Lietuvos þemës <�>atlikus laidotuviø maldas buvo sugiedotas Lietuvos Himnas.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 3, b. 1230, l. 1�8.Kavaliauskas V. Uþ nuopelnus Lietuvai. II. � V., 2003, p. 339.Grinius A. Netekome A. A. Silvestro Gruðniaus // Karys, 1973, Nr. 5 (1492), p. 169.

Silvestras Gruðnius (sëdi)

Page 81: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

81

KAZYS GRUZDYS

1888 m. gimæs tvereèënas ið Vosiûnø k. Kazys Gruzdys buvo jau neðaukiamojo am-þiaus, taèiau 1919 m. balandá savanoriu ástojo á Panevëþio batalionà, liepos 15 d. buvo per-keltas á Joniðkëlio bataliono kulkosvaidininkø komandà, rugpjûtá � á atsargos kuopà, 1919m. spalio 10 d. � á 2-àjá evakuacijos punktà ir paskirtas sanitaru, kitø metø vasará paaukðtin-tas � paskirtas vyr. sanitaru.

Iðtarnavæs 1 metus ir 3 mënesius, savanoris Kazys Gruzdys, Martyno s., pasipraðëatleidþiamas ið karo tarnybos ir buvo atleistas.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 6, b. 2189-A, l. 19.

KAZYS GUDELIS

Pasiturintis Kretuoniø k. ûkininkas Kazys Gudelis auginoketuris sûnus: Adomà, Kazá (g. 1893 m.), Vincà ir Jonà.

Kaziukas, matydamas nelengvà þemdirbio dalià, kibo ámokslus. 1914 m. sëkmingai baigë Ðiauliø gimnazijà. Tais me-tais prasidëjæs Pirmasis pasaulinis karas keitë, dauþë þmoniø viltisir likimus. Kazys gavo mobilizacijos ðaukimà. Á frontà arba�Pasirinko studijas Petrogrado karo medicinos akademijoje, ku-rià 1919 m. baigë gavæs gydytojo diplomà.

Nelengvais keliais gráþo á Lietuvà, tik ne á tëviðkæ � tenbolðevikø atneðtàjà �laisvæ� pakeitë lenkø okupacija. 1920-ieji,karo veiksmai lyg aprimæ, taèiau Lietuvos nepriklausomybei darkyla daug grësmiø.

Gydytojas K. Gudelis mobilizuojamas ir rugpjûèio 9 d. pa-skiriamas 6-ojo pëstininkø Pilënø kunigaikðèio Margio pulko gy-dytoju. Nuo rugsëjo 4 d. iki gruodþio 1 d. dalyvauja kovose su

lenkais, su L. Þeligovskio kariauna. Deja, Vilniaus ir Vilniaus kraðto (ir Kretuoniø kaimo!)apginti nepavyko � ten ásitvirtino lenkø okupacija.

Baigësi mûðiai, prasidëjo taikus gyvenimas. Kazys Gudelis pasilieka tarnauti ir taidaro iðtikimai, nuoðirdþiai, uoliai rûpinasi Lietuvos kariais, jø sveikata. Kaip karo gydytojuisuteikiami aukðtesni laipsniai. 1921 m. ir 1935 m. K. Gudelis lavinasi Aukðtuosiuose karosanitarijos kursuose. 1922 m. paaukðtinamas � jam suteikiamas leitenanto laipsnis su vyres-niðkumu nuo 1918 m. rugpjûèio 9 d. Ilgainiui ne kartà paaukðtinamas, 1936 m. vasario 16 d.jam suteikiamas sanitarijos pulkininko leitenanto laipsnis. Tarnavo 6-ajame PK Margio, 4-

Page 82: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

82

ajame LK Mindaugo, 2-ajame DLK Algirdo pëstininkø pulkuose. Nuo 1936 m. sausio 7 d.san. plk. ltn. K. Gudelis � 1-osios pëstininkø divizijos sanitarijos virðininkas atskirojo bata-liono vado teisëmis. 1939 m. jis dalyvavo Vilniaus rinktinës þygyje á Vilniø ir gruodþio 22 d.buvo paskirtas Vilniaus miesto águlos gydytoju.

Per savo karo tarnybos laikotarpá K. Gudelis buvo apdovanotas Vytauto Didþiojo 4-ojo laipsnio ordinu ir Lietuvos nepriklausomybës medaliu.

Tarnybos atestacijose K. Gudelis apibûdinamas kaip iðsilavinæs, populiarus gydyto-jas, lëtos, logiðkos màstysenos þmogus. Domisi literatûra ir karo mokslo paþanga. Draus-mingas ir savarankiðkas darbe, laikosi þodþio ir nevengia atsakomybës. Ðvelnus, mandagus,sugyvenamas. Jokioms partijoms nepriklauso. �Valstybës ir tautos reikalus atjauèia kaiptikras lietuvis�. Nekilnojamojo turto neturi.

K. Gudelis buvo vedæs ið okupuotos Lietuvos dalies kilusià Monikà Ðiðkaitæ. Auginosûnø Vytautà Kazá (g. 1923 m.), dukras Monikà Alinà (g. 1926 m.) ir Danutæ Zofijà (g. 1930m.).

Pirmasis pasaulinis karas ir kovos dël Nepriklausomybës sukrëtë Kretuoniø kaimogyventojus Gudelius. 1930 metø duomenimis, okupuotoje tëviðkëje nelengvai ûkininkavobrolis Adomas, kurá karo gydytojas Kazys daþnai ðelpdavo lëðomis. Jis taip pat rëmë, iðlaikëKaune jaunëlá brolá Jonà � Vytauto Didþiojo universiteto studentà. Brolis Vincas ir tëvasKazys irgi buvo pasitraukæ dël lenkø reþimo, gyveno Anykðèiuose.

1940 m. prasidëjus sovietinei okupacijai, san. plk. ltn. K. Gudelis buvo atleistas ið 1-osios pëstininkø divizijos �paèiam praðant�.

Ðaltiniai:LCVA. F. 560, ap. 1, b. 198, l. 68. F. 872, ap. 1, b.3, l. 1. F. 930, ap. 4, b. 1, l. 69; ap. 5,

b. 870, l. 1�15; ap. 8, b. 11, l. 181; b. 240, l. 21�23; b. 319, l. 21�22.Lietuvos kariuomenës karininkai 1918�1953 m. T. III. � V., 2003, p. 243.

KAZYS GUMBRYS

1911 m. á Rusijos kariuomenæ buvo paðauktas bemokslis jaunuolis ið Zablatiðkës vls.,Vaikûèiø k. (dab. Ðvenèioniø r.), Kazys Gumbrys, Adomo ir Konstancijos (Petrulënaitës)s., gimæs 1889 m. Pateko jis á 194-ojo pëstininkø Trojce-Sergijaus pulko muzikantø koman-dà, kur tarnavo eiliniu �grieþiku�. Ðiek tiek pramoko rusiðkai skaityti, pasiraðyti. 1914 m.buvo demobilizuotas. Vos spëjo apsilankyti gimtinëje � karas, vël mobilizacija, frontas. 1915m. vasario 3 d. Kazys pateko á vokieèiø nelaisvæ, kur vargo beveik 4 metus.

Bûdamas vyresnio amþiaus, jau nemobilizuojamas, Kazys Gumbrys 1919 m. rugpjû-èio 16 d. savo noru atvyko á 1-àjá pëstininkø pulkà ir eiliniu drausmingai tarnavo muzikantøkomandoje iki 1920 m. lapkrièio 4 d., kol buvo iðleistas á atsargà. Mûðiuose tiesiogiai jamdalyvauti neteko.

Apsigyveno Kazys Marijampolëje. Vedë, sukûrë ðeimà. Buvo darbininkas, nuolatinio

Page 83: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

83

uþsiëmimo neturëjo. Ðiaip taip vertësi.1928-ieji � Lietuvos nepriklausomybës deðimtmetis. Ásteigiamas Lietuvos kariuome-

nës kûrëjø savanoriø medalis, suteikiantis kai kuriø privilegijø. Á ðá garbingà ávertinimàpelnytai pretenduoja ir K. Gumbrys. Bet� Jau po karo tarnybos jis buvo padaræs smulkønusikaltimà, uþ kurá Taikos teisëjas jam skyrë 2 savaites kalëjimo. Tik 1930-aisiais, VytautoDidþiojo metais, Marijampolës apygardos teismas Taikos teisëjo sprendimà pakeitë vienosparos areðtu. Po to K. Gumbrys praðë Medalio komisijos perþiûrëti sprendimà dël jo pripa-þinimo savanoriu. 1931 m. balandþio 2 d. jam buvo skirtas Lietuvos kariuomenës kûrëjøsavanoriø medalis (liud. Nr. 6622). 1933 m. K. Gumbrys tapo LKKSS Marijampolës sky-riaus nariu.

Ðaltiniai:LCVA. F. 560, ap. 1, b. 46, l. 4. F. 929, ap. 3, b. 1183, l. 23. F.930, ap. 4, b. 1, l. 70; b. 7,

l. 19; b. 1203, l. 136.

PRANAS GURKÐNYS

Pranas Gurkðnys, Juozo s., 1930-aisiais, Vytauto Didþiojo metais, buvo apdovanotasLietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 5195). Tais metais jis gyvenoUkmergës aps., Musninkø vls., Virðuliðkiø k. O jo gimtinë (gimæs 1895 m.) buvo Linkmenøvls., Akmeniðkiø k. ( dab. Ignalinos r.).

Á genocido aukø vardynà áraðyta ir Gurkðniø ðeima:Gurkðnys Pranas, Juozo, g. 1989, gyv. Virðuliðkiø k., Ðirvintø r., valst. Tremtis � 1945

07 17 Galiaðoras, Belojevo r., Permës (Molotovo) sr., 1947 m. ten mirë.Kartu ten buvo iðtremta visa ðeima: þmona Gurkðnienë Veronika (g. 1898 m.), sûnus

Antanas (g. 1942 m.), dukterys Gurkðnytë-Derendjeva Aldona (g. 1931 m.) ir GurkðnytëEugenija (g. 1927 m.). Visi jie liko gyvi, buvo paleisti ir 1956�1958 m. gráþo á Lietuvà.

Ðaltiniai:LCVA. F. 11, ap. 1, b. 166, l. 243; b. 171, l. 966.Lietuvos gyventojø genocidas. T. II (A�J). 1944�1947. � V., 1998, p. 566.

Page 84: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

84

PRANAS GURKÐNYS

Kazio Gurkðnio sûnus Pranas gimë 1900 m. Linkmenø vls., Akmeniðkiø k. Buvo bai-gæs �naminius mokslus�.

Nelaukdamas savo vienmeèiø ðaukimo, Pranas 1919 m. liepos 27 d. savanoriu stojo áTëvynës gynëjø rikiuotæ, buvo paskirtas á 1-àjá husarø pulkà. Taèiau neilgai tetarnavo: 1920m. balandþio 16 d. buvo demobilizuotas dël ligos. Gyveno gimtajame Akmeniðkiø k., kità-kart nurodydavo, kad gyvenàs Ukmergës aps., Giedraièiø vls., Janoniø dvare.

1930 m. vasarà Gurkðniui Pranui, Kazio s., buvo áteiktas Lietuvos kariuomenës kûrë-jø savanoriø medalis (liud. Nr. 4796).

Ðaltiniai:LCVA. F. 11, ap. 1, b. 166, l. 262�265; b. 171, l. 414.

BOLESLOVAS JAKUTIS

Tai vienas ið Lietuvos karininkø, baigusiø uþsienyjeGeneralinio ðtabo akademijà, pulkininkas.

Dûkðto vls. ir par., Kalviðkiø k., Antano Jakuèio ðei-moje 1890 m. sausio 1 d. gimë sûnus Boleslovas.

Boleslovas buvo mokslus vaikinas. 1907 m. baigë Kau-no gimnazijà, 1910 m. � matininkø kursus ir tarnavo mati-ninku Kauno gub. þemës tvarkymo komisijoje, darbavosi Tel-ðiuose. Karo metu buvo mobilizuotas á Rusijos kariuome-næ, 1916 m. baigë karo mokyklà Maskvoje. Jaunas karinin-kas dalyvavo Kurðo fronte, buvo apdovanotas Ðv. Stanislo-vo ir Ðv. Anos 3-iojo laipsnio ordinais. Buvo patekæs á vo-kieèiø nelaisvæ.

Gráþæs á tëvynæ kaip karininkas buvo mobilizuotas áLietuvos kariuomenæ ir 1919 m. vasario 14 d. paskirtas áKaro mokyklà, o kovo 11 d. tapo ðios mokyklos adjutantu irlektoriumi (dëstë karo topografijà). Jam suteiktas Rusijos

karininko laipsnis spalio 18 d. buvo perkvalifikuotas, pakeistas kapitono laipsniu su vyres-niðkumu nuo 1918 m. balandþio 21 d. Kpt. B. Jakutis 1920 m. sausio 1 d. tapo 3-iosiospëstininkø brigados ðtabo virðininku, po mënesio su ðtabu iðvyko á frontà. Vasario 10 d. 3-ioji brigada buvo performuota á 3-iàjà pëstininkø divizijà. Uþ pasiþymëjimà mûðyje su len-kais 1920 m. spalio 9 d. (Þeligovskio puolimo pradþia) 3-iosios divizijos ðtabo virðininkaskpt. B. Jakutis buvo apdovanotas 1-osios rûðies 1-ojo laipsnio Vyties kryþiumi su kardais

Page 85: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

85

(Nr. 993). Pasibaigus mûðiams, studijavo Aukðtuosiuose karininkø kursuose. 1921 m. gegu-þës 29 d. buvo paskirtas eiti Generalinio ðtabo Operacijø skyriaus virðininko pareigas.

�Lietuviø enciklopedijoje� apie B. Jakutá dar raðyta: 1923�26 studijavo gen. ðtabo akademijoje Belgijoje. Jà baigæs, ligi 1930 kariuome-

nës ðtabe III ir IV skyriø virðininkas. 1930�37 karo attachë Latvijai, Estijai, Suomijai. 1937�40 karo mokyklos virðininko pavaduotojas. Lektoriavo aukðtuosiuose karininkø kursuose.1940 IX iðëjo á dimisijà. Taktikos klausimais raðë karinëje spaudoje. Nuo 1948 gyvena D.Britanijoje.

Savaitraðtyje �Karys� 1930 m. buvo iðspausdintas proginis straipsnis:Ð. m. sausio mën. 23 d. A. Panemunëje, Aukðtøjø Karininkø Kursø rûmuose, ávyko

generalinio ðtabo valdybos III skyriaus virðininko gen. ðt. pulk. J a k u è i o, paskirto karoatstovu Latvijai, Estijai ir Suomijai, iðleistuvës < �>

Gen. ðt. pulk. Boleslovas J a k u t i s gimë 1890 metø sausio mën. 13 d. Kalviðkiøkaime, Dûkðtø parapijoje, buv. Zarasø apskrityje (dabar lenkø okupuota).

Karo tarnybon paðauktas 1915 metais. Baigæs Maskvos karo mokyklà praporðèikolaipsniu, tarnavo 57 atsargos pulke; rusø�vokieèiø fronte � 68 Leib-Borodino imperato-riaus Aleksandro III pëst. pulke ir V armijos ðtabe.

Gráþdamas Lietuvon 1918 m. vasario mën., buvo deportuotas vokieèiø nelaisvën. Gráþoið nelaisvës 1918 m. lapkrièio mën. ( po pasaulinio karo paliaubø).

Lietuvos kariuomenëje dirbo nuo pat jos kûrimosi pradþios.1919 m. � karo mokykloje kaip lektorius-instruktorius. 1920 m. III pëst. brigados,

paskui III pëst. divizijos ðtabo virðininku, Daugpilio fronte prieð rusus-bolðevikus, paskuiSuvalkijos, Alytaus, Vilniaus frontuose karo veiksmuose prieð lenkus.

1921 m. perkeltas á Vyriausiàjá Ðtabà.1923 m. baigë Aukðtuosius Karininkø Kursus ir iðvyko á Bruxelles Karo Akademijà.Baigæs akademijà, nuo 1926 metø eina Vyriausiajame Ðtabe operacijø skyriaus virði-

ninko pareigas, be to, buvo lektoriumi Aukðtuosiuose Karininkø Kursuose.Á pulkininko laipsná pakeltas 1927 metais, su vyresniðkumu nuo 1924 metø birþelio

mën. 23 dienos.Turi pasiþymëjimus: I rûðies III laipsnio Vyties Kryþiaus ordenà, III laipsná D. L. K.

Gedimino ordeno, Corona d�Italia Komandoras, I laipsnio Belgijos Karo Kryþiaus kavalie-rius ir kitus.

Bendrai gen. ðt. pulkininkas J a k u t i s, bûdamas Vyriausiajame Ðtabe nuo 1921 m.,savo aukðtu intelektu, dideliu dþentelmeniðkumu, savo bûdo ðvelnumu ir mokëjimu glau-dþiai su visais santykiauti ágijo didelës simpatijos ne tik savo srities virðininkø, kolegø irbendradarbiø tarpe, bet ir visø ðtabo karininkø tarpe. Nuo 1921 m. jam teko du kartus eitioperacijø skyriaus virðininko pareigas. Keliais laikotarpiais gana ilgai ëjo ir generalinioðtabo valdybos virðininko pareigas. Gerai mokanèiam Vakarø Europos kalbas, daug kartøteko vaþinëti tarnybos reikalais á uþsienius.

Gen. ðt. pulk. Jakuèio niekuomet niekas nëra matæs paniurusio < �>B. Jakutis mokëjo latviø, prancûzø, lenkø, rusø, vokieèiø kalbas. Tarnybos reikalais,

be kitø ðaliø, 1928 m. rugsëjo 21�27 d. buvo komandiruotas á Maskvà.B. Jakuèio 75 metø sukakties proga þurnalas �Karys� (Niujorke) 1965 m. paskelbë

straipsnelá, kurá iðtisai pateikiame, kai kurie duomenys kartojasi, taèiau detalës vaizdþiaipapildo biografijà:

Page 86: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

86

Gen. ðt. plk. Boleslovas Jakutis gimë 1890 m. sausio 13 d. Kalviðkiø km., Dûkðto v.,Zarasø apsk. Mokësi Kauno gimnazijoje 1901�1909 m. Tuo paèiu laiku toje gimnazijojemokësi ir a. a. generalinis konsulas J. Budrys. Juodu kartu ëjo pirmosios komunijos, kartustojo gimnazijon, o nuo 4 kl. atsiskyrë, kai J. Budrio tëvai persikëlë Vilniun.

Baigæs matavimo kursus, B. Jakutis tarnavo matininku Kauno þemës tvarkymo ko-misijoje. Kiek atsimenu ið jo pasakojimø, jam teko dirbti matavimo darbus Joniðkëlio apy-linkëse, rodos, Meðkalaukës km.

Pirmajam pasauliniam karui prasidëjus buvo mobilizuotas rusø kariuomenën. Bai-gæs Maskvos karo mokyklà, dalyvavo kovose fronte; gi, baigiantis karui pateko á vokieèiønelaisvæ.

Po nemaþø vargø, iðtrûkæs ið nelaisvës, tuojau (1919 m. vasario 4 d.) stojo Lietuvoskariuomenën, kurioje tarnaudamas iðtisus 21 m. 7 mën. ëjo gana atsakingas pareigas.

Pradëjo nuo Karo mokyklos, kurioje dëstë topografijà. 1920 m., jau kapitonas, paski-riamas III brigados, vëliau divizijos, ðtabo virðininku. Uþ pasiþymëjimà mûðyje su lenkais,1920 m. spalio 9 d. prie Lentvario, gavo Vyèio kryþiø. 1922 m. pakeltas majoru ir paskirtasgen. ðtabo operacijø sk. v-ku.

1923 m. siunèiamas gen. ðt. akademijon Belgijoje. Jà 1926 m. baigæs, ligi 1930 m.buvo kariuomenës ðtabe III ir IV sk. virðininku. Po to, buvo skiriamas karo ataðë Latvijai,Estijai ir Suomijai su nuolatine rezidencija Rygoje, kur sëkmingai 7 metus darbuodamasispadëjo mûsø kariuomenës vadovybei uþmegzti draugiðkesnius ir artimesnius santykius sutø valstybiø kariuomenëmis. 1937�1940 m. buvo Karo mokyklos virðininko pavaduotojas irkartu Aukðtøjø karininkø kursø lektorius. Bolðevikams 1940 m. okupavus Lietuvà, tø paèiømetø rugsëjo mën. buvo paleistas á dimisijà. Artëjant antrajai bolðevikø okupacijai, 1945 m.pasitraukë Vokietijon. Gyveno anglø zonoje, ið kurios, paþástamiems ið Briuselio akademi-jos laikø anglø karininkams padedant, iðvyko Anglijon. Èia kelius metus mokë rusø kalboskaro mokyklos auklëtinius, kol buvo paleistas á pensijà.

Ðiuo metu, abu su þmona, gyvena graþiame, turtingame pilimis ir muziejais Edinbur-go mieste, nuosavame bute. Jo sveikatos stovis dar neblogas, tik visa nelaimë, kad tamemieste nëra sutikæs nei vienos lietuviðkos ðeimos, o lietuviø jis yra labai pasiilgæs, taip kaipir savo Tëvynës. Syká á metus abu su þmona nuvaþiuoja á Glazgow miestà, kur senieji iðeiviairuoðia kasmet Lietuviø dienà, kad pakvëpuotø bent tuo bûdu lietuviðku oru <� >

1969 m. spaudoje praneðta, kad rugsëjo 28 d. po sunkios ir ilgos plauèiø ligos Edin-burgo ligoninëje Boleslovas Jakutis mirë. Palaidotas Edinburge. Liko liûdinti naðlë EmilijaOna Poliakauskaitë (g. 1906 m.). Didþiosios Britanijos lietuviø bendruomenë ëmësi inicia-tyvos pastatyti antkapiná paminklà.

Ðaltiniai:LCVA. F. 384, ap. 1, b. 35, l. 183. F. 930, ap. 2-J, b. 49, l. 2�21; ap. 8, b. 35, l. 142�149.Lietuviø enciklopedija. T. IX. � Boston, 1956, p. 266.Palydint gen. ðt. pulk. Jakutá // Karys,1930, Nr. 5 (557), p. 92.Liormonas R., plk. Gen. ðt. plk. B. Jakuèio 75 metø sukakties proga // Karys, 1965,

Nr. 1 (1408), p. 26.Liormonas R. Mirë gen. ðt. pulkininkas B. Jakutis // Karys, 1969, Nr. 9 (1456), p. 297.

Page 87: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

87

PRANAS JAKUTIS

Gimë 1899 m. geguþës 14 d. Justino ir Rozalijos (Ramanauskaitës) Jakuèiø ðeimoje.Vëliau Pranas raðë:1918 metø pabaigoje, traukiantis vokieèiams, mano gimtinæ (Eþerënø aps., Dûkðto

vls., Kalviðkiø k.) okupavo rusai bolðevikai ir iðbuvo jie ten iki 1919 m. rugpiûèio. Tamelaikotarpy paskutinëmis iðgalëmis teko veikti viduje prieð bolðevikus partizaniniu ( diversi-niu bei propagandiniu) bûdu kartu su karininku Jonu Buþinsku (dabar majoras): buvo ga-dinamas bolðevikø telefono-telegrafo susisiekimas ir gelþkeliai Dûkðto�Turmanto�Daugpilioruoþe. Ir skleidþiama þodþiu ir spaudoje tautinë propaganda. Vëliaus 1919 metais balan-dþio mënesio 19 dienà pabëgau Lietuvon ir ástojau tà paèià dienà savanoriu Lietuvos ka-riuomenën, kame be pertraukos iðtarnavau iki 1921 metø spalio mën. 26 dienai.

Atsargos jaun. puskarininkis gyveno Marijampolës aps., Kalvarijos m., buvo krimi-nalinës policijos valdininkas, LKKSS Marijampolës skyriaus narys.

1928 m. birþelio 14 d. Pranas Jakutis buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrë-jø savanoriø medaliu (liud. Nr. 263).

�Lietuvos gyventojø genocido� þinyne yra áraðas: Jakutis Pranas, Justino, g. 1892, gyv. Kaune, polic. Suimtas 1941 05 08, kalintas Kau-

ne; kilus Vokietijos�SSRS karui iðsilaisvino. Suimtas 1949 05 14, kalintas Kaune. Ypat.pasit. 1949 06 08 nuteistas deðimèiai metø; iðv. á lag. � Oziorlagas, Irkutsko sr. � Angarla-gas, Irkutsko sr.; paleistas 1955 10 06.

Ðaltiniai:LCVA. F. 11, ap. 1, b. 159, l. 780. F. 930, ap. 3, b. 1282, l. 1�10.Lietuvos gyventojø genocidas. T. I. 1939�1941. � V., 1999, p. 341.

JURGIS JANUÐAUSKAS

Daugëliðkio parapijos gimimø registravimo knygoje áraðyta: Jurgis, Motiejaus Janu-ðausko ir Rozalijos Staðkeliûtës sûnus, gimë 1899 m. balandþio 13 d. Gedþiûnëliø kaime.

Mokslo cenzo Jurgis neturëjo, bet buvo ðiek tiek prasilavinæs. Jis raðë:Kuomet ëjo kovos mano tëviðkëje tarp lenkø su bolðevikais, að tuo paèiu metu per-

ëjau lenkø-bolðevikø frontà ir 1919 m. geguþës 13 d. stojau savanoriu á 1-ojo pëstininkøDLK Gedimino pulko kuopà, eiliniu; tapau jaun. puskarininkiu. Dalyvavau kovose su len-kais ir bolðevikais. Daug esu nukentëjæs ir netekæs sveikatos dël Lietuvos Nepriklausomy-bës. Tarnavau iki 1921 m. birþelio, t.y iki paliuosavimo.

Kitas, 1921 m. geguþës 23 d., dokumentas:Nuolatinë sveikatos tikrinimo komisija prie karo ligoninës tikrino jaun. pusk. Janu-

Page 88: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

88

ðausko Jurgio, Motiejaus s., 1-ojo pëstininkø pulko 9-osios kuopos, kilusio ið Ðvenèioniøaps., Daugëliðkio vls., Gedþiûnëliø k., amþ. 23 m., ir rado, kad jaun. pusk. JanuðauskasJurgis turi ligà <�>. Nusprendë, kad Januðauskas Jurgis tarnauti kariuomenëje visai ne-tinka.

Apsigyveno savanoris ið pradþiø Kaune, vëliau persikëlë á Þieþmarius, Troðkûnus.1929 m. lapkrièio 13 d. Jurgis Januðauskas, Mato s., kilæs �ið okupuotos Lietuvos�,

oficialiai buvo pripaþintas savanoriu ir apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savano-riø medaliu (liud. Nr. 3908).

P. S. Jurgis Januðauskas gimë 13-àjà, kariu tapo 13-àjà, apdovanotas 13-àjà. Sutapi-mas?!

Pastaba. Ðio savanorio pavardë kariniuose dokumentuose kartais raðoma: Jankaus-kas, Januðauskas-Jankauskas.

Ðaltiniai:LCVA. F. 11, ap. 1, b. 165, l. 811�818. F. 929, ap.3, b.1148, l. 12. F.930, ap. 4, b. 1, l. 79;

b. 1443-F, l. 402�409; ap. 7, b. 285, l. 22.

JONAS JOÈIUS

Adutiðkio vls., Jakeliø k., Petro ir Agotos ðeimojeaugo ðeðetas atþalø: Petronëlë, Adelë, Feliksas, Edvardas,Viktorija ir Jonas. Bëgo metai. Dukrelës iðtekëjo, gyvenoatskirai nuo tëvø. O vyriðkàjà giminæ karas palietë labairûsèiai. Feliksas kaip atsargos karys buvo mobilizuotas ácaro kariuomenæ paèioje Pirmojo pasaulinio karo pradþio-je, fronte pateko á vokieèiø nelaisvæ, ið kur palauþta svei-kata gráþo tik 1919 m. vasarà. Uþëmæ mûsø kraðtà vokie-èiai 1915 m. Edvardà palaikë rusø kareiviu ir belaisviøstovykloje Vokietijoje iðlaikë iki 1919 m. Su tëvais pasili-kusá Jonà 1916 m. vokieèiai paëmë pafrontës darbams, otai tolygu nelaisvei.

1918 m. gruodþio pabaigoje Ðvenèioniø apskritá uþ-ëmë raudonarmieèiai. Bolðevikø revoliucinis komitetasagitavo, kvietë vyrus eiti á raudonuosius savanorius. Len-

kai taip pat agitavo. Greitai bolðevikai paskelbë vyrø mobilizacijà. Jonas irgi gavo privalo-mà ðaukimà 1919 m. sausio 15 d. atvykti á Ðvenèioniø naujokø skirstymo punktà. Ne, netar-naus Jonas raudoniesiems, gins nuo jø savo Tëvynæ.

Per Trijø Karaliø ðventæ, sausio 6 d., atsisveikino Jonas su senyvais tëvais (tëvas gimæs1851 m.) ir patraukë ne á Ðvenèionis, o Utenos kryptimi. Kelyje net du kartus buvo raudo-nøjø sulaikytas, bet sugebëjo pabëgti. Birþelio pradþioje Jonas Joèius (Jucius) atvyko á Pa-

Page 89: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

89

nevëþio miesto komendantûrà, liepos 31 d. toliau tarnauti buvo perkeltas á 3-iojo pëstinin-kø DLK Vytauto pulko 2-àjà kuopà, èia sàþiningai, gerai ëjo kario pareigas, nors mûðiuoseneteko dalyvauti. Kauno miesto ir apskrities naujokø ëmimo komisija pagal iðvaizdà pripa-þino Jonà Joèiø, Petro s., gimusiu 1898 m. pirmàjá pusmetá. Karo tarnybà Jonas baigë 1921m. gruodþio 16 d.

Iðleistas á atsargà savanoris eilinis J. Joèius kaip okupuotos Lietuvos pilietis gavoPilieèiø apsaugos departamento leidimà laikinai gyventi Lietuvoje, o 1928 m. jam buvosuteikta Lietuvos pilietybë.

J. Joèius oficialiai mokslo cenzo neturëjo, bet buvo ganëtinai prasilavinæs: kaip jispats raðë, buvo baigæs rusø gimnazijos dvi klases ir penkiø klasiø lietuviø kalbos kursus.Nesunkiai gavo Kauno kriminalinës policijos agento, vëliau inkasatoriaus tarnybà Kaunom. savivaldybëje, buvo miesto policijos virðininko þinioje. Kartà jis praneðë vadovybei apietarnybos metu neaiðkiomis aplinkybëmis dingusià ar pavogtà nedidelæ valdiðkø pinigø su-mà. Biurokratinis tyrimas uþsivilkino keletà metø. Dingusius pinigus J. Joèius ámokëjo. Oteismas jam skyrë 13 mën. kalëjimo. Taèiau Apeliaciniai Rûmai nuosprendá 1934 m. pakei-të: Jonas Joèius kaltas, bet já palikti nebaustà �dël pasenëjimo� (t.y. senaties). 1935 m. jisperëjo tarnauti á Lietuvos bankà.

J. Joèius praðë pripaþinti já Lietuvos kariuomenës kûrëju savanoriu ir apdovanotiSavanoriø medaliu. Komisija 1933 m. praðymà atmetë: á Lietuvos kariuomenæ ástojo 1919m. birþelio 10 d., o kaip gimæs 1898 m. galëjo bûti paðauktas 1919 m. kovo 15 d.

Raðë Jonas pakartotinius praðymus, aiðkino, jog jo gimtajame bolðevikø okupuota-me Ðvenèioniø kraðte nebuvo skelbiama apie ðaukimà á Lietuvos kariuomenæ. Per Lenkijoskonsulatà Rygoje parsisiøsdino lenkiðkos Adutiðkio valsèiaus valdybos ir parapijos paþy-mas apie tëvø ðeimos nariø amþiø, apie tai, kad 1919 m. pradþioje su senais tëvais likæs jisvienas tebuvo darbingas vyras ir turëjo bûti atleistas nuo privalomosios karo tarnybos. Ra-ðë praðymus kraðto apsaugos ministrui, Ministrø Kabinetui, Respublikos Prezidentui. Ta-èiau iðaiðkinus ástatymus ir nuostatus, J. Joèiui nebuvo pripaþintas savanorio vardas.

Kaune Jonas susipaþino su tarnautoja Aleksandra, kuri buvo baigusi �Auðros� gim-nazijà. Vedë. Joèiams gimë Graþina ir Vytautas Jonas.

Vokieèiø okupacijos metais Joèiai patraukë á Jono gimtinæ, apsigyveno pas seseráPiemenø kaime. Aleksandra dirbo Adutiðkio mokykloje, Jonas susirado ûkinio darbo mies-telyje. Prasidëjus antrajai sovietø okupacijai, darbavosi paruoðø organizacijoje.

NKVD pareigûnai J. Joèiø suëmë, uþdarë Lukiðkëse, po to iðveþë á lagerius. Tik po 8metø gráþo Jonas á ðeimà, jau ásikûrusià Mielagënø miestelyje. Mielagënai Joèiams tapo lygir antràja gimtine. Èia Aleksandra dirbo vidurinëje mokykloje pradiniø klasiø mokytoja.Ûgtelëjæ vaikai kopë ið klasës á klasæ, gavo brandos atestatus, iðvyko studijuoti. Jonas irgigavo ðiokio tokio darbo. Kuklûs þmonës Joèiai nusipelnë mielagëniðkiø pagarbos. Aleksan-dra ir Jonas atgulë Mielagënø kapinëse.

Vilniuje gyvenanti Graþina Joèiûtë � Demðienë pateikë nuotraukø, atsiminimø apiesavo tëvà ir motinà.

Ðaltiniai:LCVA. F. 560, ap. 1, b. 8, l. 160, 168. F. 930, ap. 3, b. 1384, l. 1�55; ap. 4, b. 10, l. 9; b.

16, l. 19; ap. 7, b. 314, l. 134.

Page 90: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

90

JONAS JUODAGALVIS

Stepas ir Kristina (Radziulytë) Juodagalviai gyveno Daugëliðkio vls., Gaveikënø k.1899 m. sausio 17 d. jiems gimë sûnus Jonas. Paaugæs Jonukas baigë rusiðkà liaudies mo-kyklà, pramoko ir lietuviðko raðto, mokëjo lenkiðkai.

Kai þeligovskininkai okupavo gimtinæ, 1920 m. gruodá Jonas pabëgo, Utenos komen-dantûroje pasipraðë á karo tarnybà. Buvo paskirtas á �Geleþinio vilko� raiteliø pulkà. Be-veik po metø buvo perkeltas á Autobataliono mokomàjà kuopà ir ágijo I rûðies karo ðoferiokvalifikacijà. Karo tarnybà baigë 1923 m. spalio 1d. ir iðsyk tame paèiame batalione buvoádarbintas laisvai samdomu tarnautoju � 5-osios kategorijos specialistu ðoferiu. Bet po trijømënesiø, sumaþinus etatus, ið ðios tarnybos buvo atleistas.

Atsargos eilinis J. Juodagalvis gyveno Kaune, darbavosi miesto ugniagesiø koman-doje. 1926 m. buvo priimtas á LÐS, ilgainiui jam buvo suteiktas ðaulio grandinio laipsnis. J.Juodagalvis buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybës ir Gedimino ordino 3-iojo laipsniomedaliais. Taèiau savanorio apdovanojimas jam nesuteiktas, nes karo tarnybà pradëjo posavo amþiaus vyrø ðaukimo.

�Kario� þurnale 1975 m. paskelbta trumpa þinutë:Sav.-kûr. Jonas J u o d a g a l v i s gyv. Londone, Ont., Kanadoje, mirë rugpiûèio 14 d.,

sulaukæs 76 metø amþiaus. Kilæs ið Ignalinos. Ið Lenkijos kariuomenës pabëgæs, tapo kovo-toju uþ Lietuvos Nepriklausomybæ nuo 1918 iki 1922 m. Vëliau tapo dragûnieèiu, karogaisrininku.

Taigi skirtinguose ðaltiniuose yra nesutapimø, taèiau esmë pakankamai aiðki � J. Juo-dagalvis buvo Lietuvos gynëjas.

Ðaltiniai:LCVA. F. 561, ap. 2, b. 1643, l. 112�113. F. 930, ap.3, b.1448, l. 8-A; ap. 7, b. 286, l. 105.Karys, 1975, Nr. 10 (1517), p. 392.

MIKAS JUODAGALVIS

Dviejø Vyties kryþiø kavalierius Mikas Juodagalvis, Justino s., gimë 1896 m. Salakovls., Aþënø k. (dab. Ignalinos r.), daugiavaikëje ðeimoje, turëjusioje 9 ha ûkelá. Jis 1919 m.birþelio 20 d. savanoriu ástojo á 1-àjá pëstininkø pulkà ir tarnavo iki 1921 m. spalio 17 d.Archyve kario asmens byloje yra svariø duomenø jo asmenybei ir þygiams apibûdinti. Betèia apsiribosime 1938 m. �Karyje� paskelbtu nekrologu su paties savanorio atsiminimøfragmentais.

Zarasuose ð. m. lapkrièio 20 d. po sunkios ligos mirë vienas tø narsiø vyrø, Vyèiokryþiaus kavalierius ats. j. psk. Mikas Juodagalvis. Ðia proga þemiau dedame apraðymà apieðá vyrà ir jo kovos þygius, gautà dar ð. m. liepos mën., jam gyvam tebesant.

Page 91: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

91

1919 m. birþelio 20 d. á 1 pëst. pulko ðtabà, stovëjusá tada Utenosaps., Vyþuonëliø dv., atvyko suvargæs ir apiplyðæs vyras, praðydamas pri-imti já á kariuomenæ savanoriu. Pulko vadovybë, matydama didelá ðiovyro norà patekti á besikurianèios mûsø kariuomenës eiles, mielai ðá vy-rukà priëmë, nors jo deðinës rankos trûko 3-jø pirðtø. Tai buvo Juoda-galvis Mikas, pabëgæs ið bolðevikø nelaisvës Lenkijon, o ið ten á Lietuvà.

Pabuvæs Vyþuonëliø dvare apie porà savaièiø, kartu su to pulkodaliniais jis jau kovojo Utenos-Zarasø bare, daugiausia apie ðiuos dumiestus jungiantá plentà.

1919 m. rugpjûèio mën. jau perþengëm dabartinæ Latvijos sienà iratsidûrëme prie Kalkûnø stoties, � plaèiu akiraèiu apmetæs pjaunamø dobilø laukà ir pasi-rëmæs ant dalgiakoèio, Juodagalvis Mikas pradëjo pasakoti savo atsiminimus. � Kalkûnøstotis ir visos apylinkës buvo priguþëjusios bolðevikø kariuomenës, o jø ðarvuoti traukiniainuolat trukdë mûsø daliniams slinkti áprieðaká.

Vienà graþø rugpjûèio mën. vakaràað, Mardosas, Vadeiða ir dar apie 27 þmo-nës buvome pasiøsti iðþvalgyti Kalkûnøstotá ir apylinkes. Iðëjome. Tai ðen, tai tensupoðka ðautuvai ar suterðka kulkosvaidis.Kaþin kur prieðaky besileidþianèios sau-lës rausvai nudaþyti rangosi tirðtø dûmøkamuoliai. Einame. Mums visa tai papras-ta, visai nublukæ, net ir baimës jausmaskaþkur dingæs, o jo vietoj krûtinëje verdakerðtingas kraujas.

Ðtai pro medþiø ðakas pamatëmeaptriuðusá Kalkûnø stoties namo stogà su pusiau gamtos ar granatos nugriautu dûmtrau-kiu. Sustojome ir tylutëliai pasitaræ bei apsvarstæ palaukëm prietemio ir tik tada, slapstyda-miesi tarp medþiø, krûmokðniø bei apgriuvusiø tvorø, slinkome á stotá. Staiga visai netolipasipylë ðûviai, sutarðkëjo kulkosvaidis, iðgirdome ðûkavimus, riksmus. Mûsø vyrai, pabûgægausaus prieðo ir stiprios ugnies, iðlakstë pakrûmëmis ir dingo medþiø tankumynuose. Li-kome tik að, Mardosas ir Vadeiða. Kas daryti? Likti ar pasekti draugø pëdomis. Nutarëmelikti. Palaukæ sutemos, nusikabinome granatas ir pasiruoðæ slinkome á stotá � kas bus, kasnebus, bet lietuvis nepraþus, � galvojau slinkdamas vis arèiau ir arèiau stoties namo. Ðtaijau, kad ir prietemoj, bet aiðkiai galima matyti stoties namo kontûrai. Ðaudymas aptilo, obolðevikai, matyt, bijodami neþinomos jëgos, nedráso iðeiti ið stoties ir pasirodyti atviramelauke, bet laukia, kada mes pradësime.

Mums to tik ir trûko. Susiglaudëm uþ medþiø ir paleidæ po keletà ðûviø, visa gerklerëkdami vienas �valio�, kitas dar rusiðkà �ura� ir sukdami apie galvas granatas, puolëme ástotá. Kaip iðvertëm stoties duris, neprisimenu, tik pasijutom, kad jau esame stotyje. Iðkratæstotá, suëmëm stoties virðininkà ir ðautuvø ðûviais palydëjæ beskubanèius ið stoties bolðevi-kus, jau ruoðëmës gráþti prie savo atþygiuojanèio dalinio. Taèiau tolumoje iðgirdom tankiusðûvius. Iðbëgome ið stoties. Ir kà gi, greit sumetëme, kad artinasi prieðo ðarvuotis. Niekonelaukdami, akimirksny suriðom keletà granatø ir pakasæ jas po bëgiais, iðsprogdinom ge-

Lietuvos savanoriai Kalkûnuose 1919 09 01

Page 92: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

92

leþinkelio linijà, o patys, uþsiglaudæ uþ stoties namo kerèiø, laukëme prisiartinanèio ðar-vuotojo velnio, kaip mes já vadindavome. Laukti ilgai neteko. Ðniokðdamas ir tratindamasið kulkosvaidþiø, uþgesintomis ðviesomis artinosi ðarvuotis. Tvirtai suspaudæ rankose liku-sias granatas, sukandæ lûpas, drebanèiomis ðirdimis laukëme, kada traukinys visai prisiar-tins prie mûsø iðardytø bëgiø ir èia nugrius. Bet, deja, galbût pastebëjo, kad ir prietemoje,iðardytà linijà ir traukinys laiku sustojo. Nieko nelaukdami, puolëme artyn ir sukritæ kurkas, sviedëme po keletà granatø á traukiná. Kurtinantis sprogimas, keiksmai, kulkosvaidþiøðûviai, ir ðniokðdamas traukinys nurûko atgal. Tuo metu prie Kalkûnø stoties atþygiavo irmûsø kariuomenës daliniai.

Po ðiø þygiø greit buvau perkeltas á Radviliðká, kur teko kovoti su bermontininkais.Kovojome paèiame Radviliðkyje. Kovos buvo ypaèiai arðios, bet man èia nieko ypatingoneteko atlikti. Pasibaigus kovoms su bermontininkais, buvau nukeltas á lenkø frontà. Èiateko pakovoti kiek ilgiau, nes prieðo jëgos buvo stiprios, o mûsø kariuomenë po kautyniøsu bolðevikais ir bermontininkais jau ðiek tiek buvo pavargusi. 1920 metais teko kovoti sulenkais Augustavo miðkuose. Miðkas didelis, neþinomos ir maþai apgyventos vietos, rudensgamta, drëgnas oras ir visa kita pesimistiðkai veikë mane, bet vis dëlto laikiausi ir buvaupasiryþæs kovoti iki paskutinio gyvenimo akimirksnio, o prieðui jokiu bûdu nepasiduoti.

Tais pat metais, kautynëse apie Ðirvintus, pulko vado padëjëjas mane ir dar du karei-vius iðsiuntë á fronto kairájá sparnà, kaip priedangà sulaikyti lenkø puolimà ir saugoti, kadprieðas neuþeitø mûsø kariuomenei ið uþnugario. Buvo diena. Netoliese èiurleno Ðirvintosupelis, kurá turëjome pereiti. Èia pat per upelá buvo ir lieptas. Vos tik perþengiau lieptà irdar norëjau kaþkà pasakyti draugams, staiga iðgirdau lenkiðkà balsà: �rankas aukðtyn !�.Pakëliau galvà, o á mane lekia kardus apie galvas sukdami ðeði lenkø raitininkai. Matyda-mas neiðvengiamà praþûtá ir nenorëdamas gyvas lenkams pasiduoti, kritau ant þemës á ðaliapasitaikiusià, granatos iðraustà, duobæ. Iðsitraukiau ið uþ dirþo kiek tik turëjau granatø,sviedþiau jas á prieðà taip greit, kad nusviestø mano trijø granatø sprogimas susiliejo á vienàgaudesá. Nusviedæs granatas, valandëlæ susirietæs gulëjau, bet aplinkui buvo tylu. Paðokau,ir kà gi. Uþ keliolikos metrø gulëjo sudraskyti trys arkliai ir 2 raitininkai. Ðá kartà likimaslëmë man laimët, tariau pats sau, traukdamasis atgal prie liepto. Ðá ávyká matë ið toliaukuopos vadas ltn. Kalinauskas ir bataliono vadas majoras Kerbelis, kurie mane uþ ðá þygápagyrë. Kur dingo tie mano du draugai � nepamenu.

Ðirvintø þygis buvo mano paskutinës kautynës, � baigë pasakoti savo trumpus, betryðkius anø laikø prisiminimus Juodagalvis Mikas ir grubia drobiniø marðkiniø rankovenubraukæs prakaitu aprasojusá veidà, pridûrë: � mes dar budime, dar galime bûti naudingi,anø laikø kovos daug ko pamokë mus.

Juodagalvis Mikas, Justino sûnus, gimë 1896 m. Zarasø aps., Salako vl., Aþënø km.,ûkininko ðeimoje. 1916 metais buvo paðauktas á rusø kariuomenæ, kur mëtomas po tolimusKarpatus, iðbuvo ávairiuose tø vietø frontuose apie 2 metus, buvo suþeistas ir neteko deði-nës rankos trijø pirðtø. 1918 m. gráþo á Lietuvà. Tëviðkë buvo apleista ir laukai nualinti. Tuotarpu Lietuvon pradëjo plûsti bolðevikai ir Mikas pateko jø nelaisvën. Ið jø pabëgæs patekopas lenkus, kur neilgai pabuvæs atbëgo á Lietuvà ir ástojo á mûsø kariuomenæ savanoriu.

Mûðyje su bolðevikais Zarasø kraðte, prie Smalveliø, skyrininkas M. Juodagalvis sudar devyniais kariais sugebëjo atlaikyti smarkià bolðevikø kulkosvaidþiø ugná, granatomisiðmuðti juos ið dviejø linijø, taip iðlyginti fronto linijà ir sudaryti sàlygas mûsø kariuomeneiverþtis pirmyn.

Page 93: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

93

�Karyje� 1938 m. apie tai raðyta:1 pëst. pulko skyrininkai Zakaras Urbanëlis, Mikas Juodagalvis, Juozas Puiða, Pra-

nas Gaurylius ir eiliniai Jonas Mardosas, Andrius Ragynë, Feliksas Morkûnas, Liudas Sin-kevièius, Feliksas Sakalauskas ir Antanas Masionis 1919 m. rugpiûèio mën. 28 d., uþimantSmalvelæ, paëmë pirmàjà prieðo linijà. Imant gi antràjà prieðo linijà, pateko á smarkià jøugná, taèiau sulaikë prieðo kulkosvaidþiø ðaudymà. Kada gausingos prieðo pajëgos perëjoprieðpuoliman, ðie mûsø þvalgai, apmëtydami prieðà ðautuvinëmis granatomis, atmuðë jøprieðpuolimà ir iðvijo ið antrosios linijos.

Uþ ðá pasiþymëjimà 4-osios kuopos skyrininkas M. Juodagalvis (ir kiti narsuoliai)buvo apdovanotas 1-ojo laipsnio kryþiumi �Uþ Tëvynæ� Nr. 675.

O antràjá Vyties kryþiø Nr. 982 Mikas pelnë uþ dràsà ir narsumà mûðyje su lenkaisprie Giedraièiø.

Taikos sàlygomis Mikas Juodagalvis gyveno Stelmuþëje. Kaip naujakurys turëjo 19ha ûká. Buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybës ir Lietuvos kariuomenës kûrëjø sa-vanoriø (liud. Nr. 3574) medaliais.

Palaidotas Zarasø miesto kapinëse.

Ðaltiniai:LCVA. F. 384, ap. 1, b. 35, l. 175. F. 930, ap. 4, b. 1, l. 86. F.1284, ap. 16, b. 1960, l. 122, 146.Kariðkiø þodis, 1920, Nr.3 (35), p. 23.Kunca P. Mirë ats. j. psk. Mikas Juodagalvis // Karys, 1938, Nr. 48 (1016), p. 1386�1387.Kunca P. Granatomis iðvijo prieðà ið stoties // Karys, 1939, Nr.13, p. 420.Indraðius V. Laisvës saulei tekant. � V.,1999, p. 226�227.

PETRAS JUODAGALVIS

Petras gimë 1899 m. geguþës 10 d. Salako vls., Aþënø k., augo su ðeðiais broliais irsesute tëvo ir pamotës ðeimoje, kuri turëjo vos 5 deðimtines þemës. Jis � 1-ojo pëstininkøpulko savanoris, eiliniu tarnavæs nuo 1919 m. balandþio (birþelio ?) 20 d. iki 1921 m. spalio22 d.

Apsigyveno Petras Antalieptës vls., Ðilinës k. Buvo vedæs. Augino tris vaikus. Kaipsavanoris buvo gavæs 18 ha þemës. Tarnavo eiliniu sargybiniu pasienio policijos Zarasøbare. Mokëjo rusø, lenkø kalbas. 1936 m. buvo priimtas á LÐS.

Juodagalvis Petras, Liudviko s., buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybës ir Lie-tuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø (liud. Nr. 2552) medaliais.

Ðaltiniai:LCVA. F. 394, ap. 17, b. 1834, l. 1. F. 930, ap. 4, b. 1, l. 86. F. 1116, ap. 1, b. 875, l. 1�3.

F. 1248, ap. 16, b. 1960, l. 119, 146.Indraðius V. Laisvës saulei tekant. � V., 1999, p. 227.

Page 94: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

94

JUOZAS JUREVIÈIUS

Pagal Ðvenèioniø baþnyèioje suraðytus metrikus, Ðvenèioniø vls., Mediðoniø k., gy-ventojø Marcelës (Jaruðevièiûtës) ir Felikso Jurevièiø ðeimoje 1902 m. balandþio 16 d. gimësûnus Juozas. Kai kuriuose jo tarnybos dokumentuose kaip kilmës vieta minimas tai Ðven-èioniø valsèiaus Cegelnës kaimas, tai Ðvenèioniø miestas. Jis, septyniolikmetis, ásipraðë sa-vanoriu á 1-àjá pëstininkø pulkà ir eiliniu tarnavo nuo 1919 m. geguþës 27 d. iki 1921 m.spalio 22 d. Su ðiuo pulku dalyvavo mûðiuose su Sovietø Rusijos, Bermonto, Lenkijos ka-riuomenëmis.

Po karo tarnybos Juozas negalëjo gráþti á uþ demarkacijos linijos likusià tëviðkæ. Bû-damas maþai raðtingas, vieniðius, jaunuolis nesusirado pastovesnës gyvenamosios vietos,vertësi atsitiktiniais mûrininko ir kitais pagalbiniais darbais. Viekðniai (Maþeikiø aps.), Vir-balis, Slavikai (Ðakiø aps.), Erþvilkas (Tauragës aps.) � apytiksliai tokia J. Jurevièiaus klajo-niø geografija. Dël to, pavëluotai pateikus reikalingus dokumentus, tik 1939 m. spalio 3 d.garbingas apdovanojimas pasiekë adresatà: Prezidento vardu atsargos eilinis Juozas Jure-vièius buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu; liudijimà Nr.10209 pasiraðë kraðto apsaugos ministras brg. gen. K. Musteikis ir kariuomenës vadas brg.gen. S. Raðtikis.

Neaplenkë savanorio sovietinës represijos. Jis Viekðniuose buvo suimtas, kalintasBaltarusijoje, 1940 m. rugpjûèio 21 d. Ypatingasis pasitarimas (troika) já nuteisë trejiemsmetams uþ nelegalø sienos perëjimà, 1941 m. nuteistasis buvo iðveþtas á Uchtiþemlagà, Ko-mijà. Ten Juozas Jurevièius 1941 m. gruodþio 20 d. mirë.

Ðaltiniai:LCVA. F. 513, ap. 1, b. 155, l. 74. F. 930, ap. 4, b. 19, l. 37; b. 1409, l. 1�29.Lietuvos gyventojø genocidas. T. I. 1939�1941. � V.,1999, p. 373.

JUOZAS JUREVIÈIUS

Laikraðtyje �Savanoris� skelbta:1993 m. spalio 31 d. mirë vienas seniausiø Lietuvos Nepriklausomybës 1918�1920 m.

gynëjø savanoris Juozas Jurevièius <�> Gimë 1898 m. Ðvenèioniø aps., Daugëliðkyje.Lietuvai sunkià valandà Juozas su tûkstanèiais kitø savanoriø iðëjo ginti Tëvynës <�>Vëliau Juozas buvo Lietuvos Ðaulys, priklausë Tautininkø sàjungai. Su savanore EmilijaJanuðkaite sukûrë ðeimà, iðaugino du sûnus ir dukrà. Dirbo Dusetø miðkø eiguliu <�>Paðarvotas Ðvè. Mergelës Marijos Nekalto prasidëjimo baþnyèioje Vilniuje.

Neaptikta þiniø, ar J. Jurevièius oficialiai buvo pripaþintas savanoriu.

Ðaltiniai:Savanoris, 1993 11 11, Nr. 17 (79).

Page 95: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

95

BALYS JURGELEVIÈIUS

Balys pasaulá iðvydo 1899 m. lapkrièio 18 d. Adutiðkio vls., graþiame lietuviðkameAntanø k., Mikalojaus (Miko) ir Marijonos ðeimoje. Jis, maþaraðtis savamokslis, 1919 m.birþelio 11 d. tapo 1-ojo pëstininkø pulko 4-osios kuopos kariu. Jo bendraamþiai pagalnaujokø ðaukimo ástatymà turëjo bûti ðaukiami tik nuo tø metø spalio 1 d. Su pulko kariaisBalys drausmingai tarnavo, nuëjo sunkø kovø dël Lietuvos nepriklausomybës kelià.

Á atsargà eilinis B. Jurgelevièius buvo iðleistas 1921 m. spalio 16 d. Apsigyveno Ute-nos vls., Melduèiø vnk. 1929 m. birþelio 26 d. jis oficialiai buvo pripaþintas Lietuvos kariuo-menës kûrëju savanoriu ir apdovanotas garbingu medaliu (liud. Nr. 2942).

Ðaltiniai:LCVA. F. 929, ap. 3, b. 1184, l. 24. F. 930, ap. 4, b.1, l. 88; b. 1443-L, l. 112�117; ap. 7,

b. 11, l. 313.

STASYS JURGELËNAS

I p. p. atvykusiø savanoriø ðtabui. Ukmergë. Meldþiu priimti á eiles 1 p. p. kariuome-næ savanorá Stasá Jurgelënà ið kaimo (Velka�Ves) Didysis-kaimas. Jis paso ir kitø dokumen-tø neturi, bet að já rekomenduoju kaipo gerà paþástamà, kuris visà laikà anksèiau buvo do-ras ir geras vaikinas.

Pildantis pareigas kvartirmeistrio valdin [inkas] P. Skrabutënas. 26/V-19 met.Ant ðio raðtelio yra rezoliucija: Á savanoriø komandà. 27/V.Pradëjome nuo rekomendacijos, kurià raðë tvereèënas, teisingai paraðæs Jurgelëno

pavardæ. O ðtai kaip paraðyta kraðto apsaugos ministro pasiraðytame dokumente:<�> ats. grandinis Stasys Jurgelionis, Karolio s., kilæs ið Ðvenèioniø aps., Tvere-

èiaus vls., Velikajevës k. (Okupuota Lietuva), tikrai yra Lietuvos kariuomenës kûrëjas-sa-vanoris, ástojæs á jos eiles 1919 m. geguþës 27 d. (Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriømedalio liud. Nr. 5685).

Stasys Jurgelionis (Jurgelënas!) gimë 1899 m. gruodþio 9 d. Didþiasalio k. KrikðtytasTvereèiaus baþnyèioje.

Lietuvos kariuomenëje Stasys pradëjo tarnybà savanoriu, nuo 1920 m. lapkrièio 14 d.iki 1922 m. spalio 6 d. jis � bûtinosios tarnybos karys, 1921 m. liepos 16 d. paaukðtintas �jam suteiktas grandinio laipsnis. S. Jurgelionis mokslo cenzo neturëjo, raðyti mokëjo tikrusiðkai, bet Lietuvos kariuomenëje iðmoko ir lietuviðkai.

Po karo tarnybos Stasys apsigyveno Vilkaviðkio aps., Bartninkø vls., Gusteriðkiø k.1929 m. þiniomis, buvo natûralizuotas Lietuvos pilietis, nevedæs, aukðto ûgio, ðviesiaplau-

Page 96: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

96

kis, mëlynakis, apvalaus veido, þemdirbys, lietuvis, katalikas. 1930 metais gyveno Lankelið-kiø valsèiuje.

Ðaltiniai:LCVA. F. 560, ap. 1, b. 198, l. 87. F.929, ap. 3, b. 1184, l. 24. F. 930, ap. 4, b. 1443-L, l.

123�133; ap. 7, b. 289, l. 515.

MARIJONAS JURKA

Marijonas gimë 1895 m. lapkrièio 4 d. Linkmenø vls., Labanoro par., Parudinës vnk.Tëvai � Jurgis Jurka ir Urðulë Tumalevièiûtë.

Savanoris, 1-ojo pëstininkø DLK Gedimino pulko eilinis M. Jurka pareigingai tar-navo nuo 1919 m. rugpjûèio 8 d. iki 1922 m. sausio 8 d.

Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu buvo apdovanotas 1931 m. (liud.Nr. 6812).

Ðaltiniai:LCVA. F. 929, ap. 3, b. 1184, l. 25. F. 930, ap. 4, b. 1, l. 88; b. 7, l. 40; b. 1443�L, l. 205�

206.

JURGIS JURKEVIÈIUS

Tragiðko likimo Jurgio gimtinë � Ðvenèioniø vls., Kaltanënø par., Juodiðkiø k., tëvai �Vincas Jurkevièius ir Antanina Berlinskaitë. Gimæs 1895 m. balandþio 16 d., turëjo 2 ar 3gimnazijos klasiø iðsilavinimà. Buvo mobilizuotas á caro kariuomenæ, fronte dusyk suþeis-tas, ágijæs vyr. puskarininkio laipsná.

Á Lietuvos kariuomenæ J. Jurkevièius ástojo 1919 m. rugpjûèio 25 d. Utenos komen-dantûroje buvo paskirtas bûrininku. Taèiau kaip buvæs puskarininkis vëliau buvo laikomasne savanoriu, o mobilizuotuoju. Bet jo þmonai Sofijai per mënesá buvo mokama 75�100auksinø paðalpa. 1920 m. pavasará Jurgis buvo perkeltas á 9-àjá pëstininkø LK Vytenio pul-kà. Pagal veikianèius ástatymus jau galëjo iðeiti á atsargà, bet savo noru pratæsë tarnybà,gavo padidintà algà. 1920 m. geguþës 1 d. jam buvo suteiktas virðilos laipsnis. Pulko vadovy-bë já vertino kaip iðtikimà kará ir pilietá.

Page 97: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

97

Ásimetë liga, gal atsiliepë senos þaizdos. Nuo 1920 m. Kalëdø tris mënesius gydësiAtsargos 11-ajame lazarete, o 1921 m. kovo 27 d. ið karo tarnybos buvo atleistas.

J. Jurkevièius su ðeima gyveno Ðeduvoje, augino vaikus, tarnavo Panevëþio aps. IVpolicijos nuovados virðininku. Viskas buvo lyg ir neblogai� Taèiau 1926 m. birþelio 2 d.ðios nuovados policininkas Cibulskis ið pasalø dviem revolverio ðûviais Jurgá nuðovë. Iðkerðto ar dël ko kito? Liko 30 metø naðlë Zofija Jurkevièienë � Podlipskaitë su 5 m. Juozu-ku ir 1 m. Kæstuèiu Viktoru, kaip ji raðë, ligota, negalinti dirbti fizinio darbo, be jokiøpragyvenimo lëðø. Raðë naðlë praðymus Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliokomisijai, Lietuvos Prezidentui, kad apdovanotø vyrà po mirties Kûrëjø savanoriø meda-liu, tada bûtø galima gauti þemës sklypà. Po pakartotiniø svarstymø atsakymas buvo neigia-mas: kaip buvæs Rusijos kariuomenës puskarininkis Jurgis galëjo bûti 1919 m. sausio 15 d.mobilizuotas, todël negalás bûti pripaþintas savanoriu.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 4, b. 16, l. 100; b. 1425, l. 1�32.

FELIKSAS JURKUVËNAS

Að, Petronëlë Jurkuvënienë, duodu ðá paraðà, kad Kûrëjo-savanorio medalá ir ðá Liu-dymà Nr. 6179 ið Vyriausiojo ðtabo gavau ir pasiþadu, einant 1928 m. Ásak. Kar. Nr. 46 § 9,pristatyti gautàjá liudymà Kauno apskrities komendantui dël áraðymo á mano vyro atsargosdokumentus, kad vyras yra apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø-savanoriø medaliu.Kaunas, 1931 m. vasario 18. (Uþ beraðtæ)

Jurkuvënai Jonas ir Aleksandra (Pilipavièiûtë) gyveno Dvilonyse, Strûnaièio par.,Perðaukèio vls. Èia 1889 m. birþelio 3 d. jie ir susilaukë sûnelio Felikso.

Kilus Pirmajam pasauliniam karui Feliksas 1914 m. buvo mobilizuotas á Rusijos ka-riuomenæ, trejus metus eiliniu tarnavo 160-ajame Kaukazo pulke, po to dirbo sanitaru Je-katerinoslavo ligoninëje. 1918 m. gráþo namo, gavo vokiðkà �ostpasà�. Kaizerinë okupacijabaigësi, bet uþplûdo kiti okupantai � bolðevikai, lenkai.

1919 m. birþelio 17 d. F. Jurkuvënas, nors ir neðaukiamojo amþiaus, savanoriu ástojoá Atskiràjá Ukmergës batalionà � 8-àjá pëstininkø KK Vaidoto pulkà. Iðtarnavæs savanoriopasiþadëtàjá laikà, jis pasipraðë pratæsti tarnybà, nes kovos dël Nepriklausomybës dar tæsë-si. Á atsargà iðëjo 1923 m. balandþio 1 d.

Apsigyveno Kaune, dirbo. Pateikë reikalingus dokumentus kûrëjo savanorio statusuiáteisinti. Bet, suðlubavus sveikatai, ilgesná laikà turëjo praleisti Ðv. Luko ligoninëje. Tadteko ágalioti þmonà Petronëlæ atsiimti garbingà Tëvynës apdovanojimà � Lietuvos kariuo-menës kûrëjø savanoriø medalá.

Ðaltiniai:LCVA. F. 929, ap 3, b.1184, l. 25. F. 930, ap. 4, b.1443-L, l. 291�303.

Page 98: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

98

ADOLFAS JUSYS

Jo gimtinë � Gilûtø k., Mielagënø vls. Buvo baigæs pradþios mokyklà, þemdirbys,tarnavæs Rusijos kariuomenëje, jaun. puskarininkis. 1919 m. geguþës 17 d. A. Jusys papraðëpriimti savanoriu á Lietuvos kariuomenæ, buvo paskirtas á 2-àjá pëstininkø pulkà.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 7, b. 96, l. 89.

PETRAS KAIRA

Ðvenèioniø kraðte daþna pavardë � Kairys. O ðio savanorio asmens byloje pavardëávairuoja: Koiro, Koira. Ministras Pirmininkas ir l. e. kraðto apsaugos ministro pareigas A.Voldemaras 1929 m. pasiraðë apdovanojimo Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø me-daliu liudijimà Nr. 3281, kuriame raðoma: Petras K a i r a, s. Kazio, kilæs ið Ðvenèioniø aps.,Adutiðkio vls., Milaðiaus k. (Okupuota Lietuva), tikrai yra Lietuvos kariuomenës kûrëjas-savanoris, ástojæs á jos eiles 1919 m. sausio 19 d.

Petras buvo gimæs 1866 m., tarnavæs Rusijos kariuomenëje. Savanoriu ástojo á 2-àjápëstininkø pulkà, buvo paskirtas á ne rikiuotës kuopà, o po keliø mënesiø perkeltas á Atsar-gos bataliono ûkio kuopà. Nepriekaiðtingai iðtarnavo savanorio pasiþadëtus vienus metusir dël sveikatos bei nebejauno amþiaus 1920 m. kovo 19 d. buvo demobilizuotas.

Ið negausiø kario asmens bylos dokumentø galima spëti, kad P. Kaira su þmona Juze-fa ir trimis vaikais dar prieð Pirmàjá pasauliná karà gyveno Kaune, nes iðsyk po demobiliza-cijos, be jokios pilieèio natûralizacijos, 1920 m. birþelio 23 d. Kauno milicijos valdyba jamiðdavë Lietuvos Respublikos pasà, remdamasi 1918 m. Kaune iðduotu vokiðku pasu �Perso-nalausweis�. Taèiau jo tarnybos lapas 1920 m. po demobilizacijos buvo iðsiøstas Ðvenèioniøaps. komendantûrai. Kodël?

Demobilizuotas savanoris su ðeima gyveno Kaune, Ðanèiuose. Buvo maþaraðtis. Ma-tyt, smulkus namudininkas, nes minimas kaip kurpius, stalius, kad dirbdavæs fabrike� Val-dþios ástaigø paþymose apibûdinamas kaip teismo nebaustas, iðtikimas pilietis.

Ðaltiniai:LCVA. F. 929, ap. 3, b. 1185, l. 2. F. 930, ap. 4, b.1, l. 91; b.1443, l. 154�161.

Page 99: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

99

NIKODEMAS KALADINSKAS

Mykolo Kaladinsko ðeimoje Salako vls., Þelmeniðkës k. (dab. Ignalinos r.), augo 4sûnûs: Kristijonas (g. 1893), Justinas (g. 1895), Nikodemas (g. 1901 m. sausio 13 d.) irKazys (g. 1903 m.).

1919 m. Nikodemas kaimynystëje tarnavo pas turtingesná ûkininkà. Suþinojæs, kadraudonieji rengia jaunimo gaudynes savo kariuomenei prie Daugpilio papildyti, jis birþeliopabaigoje slaptai perëjo bolðevikø frontà ir atëjo á Utenà. Vyþuonëlëse pasiraðë savanoriopasiþadëjimà vienus metus tarnauti Lietuvos gynëjø eilëse. Taigi nuo 1919 m. liepos 30 d.iki 1922 m. sausio 11 d. buvo 1-ojo pëstininkø DLK Gedimino pulko karys. Po trumpoapmokymo dalyvavo mûðiuose su bolðevikais prie Kalkûnø. Po to � kovos su bermontinin-kais, lenkais.

Atsargos eilinis N. Kaladinskas buvo ap-dovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø sava-noriø medaliu (liud. Nr. 3559).

Dabar Utenoje gyvenanti Nikodemo duk-të Irena Kaladinskaitë � Truskauskienë atsiun-të savo tëvo nuotraukà ir vertingø duomenø iðsavanorio atsiminimø. Truskauskienë Irena ra-ðo:

Pasibaigus karui, mano tëvas Nikodemasir kiti savanoriai 1927 m. kovo 25 d. gavo þemëssklypus Zarasø aps., Deguèiø vls., Ðauliø k. Be

to, dar gavo 1400 Lt pa-ðalpà ir statybinës miðko medþiagos uþ 1000 Lt. 1928 m. vedë TeklæVaitkutæ, susilaukë penkiø vaikø: dviejø sûnø ir trijø dukrø. Du vai-kai mirë jauni. Dvi dukros ir sûnus uþaugæ sukûrë savo ðeimas. Niko-demas turëjo ðeðis vaikaièius.

Linkstant metams á senatvæ, tëvelis paliko savo sodybà Ðauliøk. ir gyveno Gudeliø k. pas dukrà Aldonà Matulienæ. Buvo guvus,domëjosi politiniais ávykiais ir buvo tvirtai ásitikinæs, kad Sovietø Sà-jungos vergija negali likti visiems laikams. Jis 1989 m. papasakojo iráraðë á magnetofono juostà savo atsiminimus ið Nepriklausomybës ko-vø.

Sulaukë jis Lietuvos Nepriklausomybës, labai tuo dþiaugësi, tikneilgai. Pakirto klastinga liga. Eidamas 96-uosius 1996 m. geguþæ mi-rë. Palaidotas Zarasø r., Aviliø kaimo ðeimos kapinëse.

Antrosios sovietø okupacijos pradþioje N. Kaladinskas buvoNKVD akiratyje: sekamas, ðantaþuojamas, provokuojamas, neilgaibuvo kalintas Zarasuose. Vis dëlto baisiausio likimo iðvengë. O jobroliø likimas buvo tragiðkas. Jauniausias brolis Kazys buvo partiza-nø bûrio �Erðkëtis� vadas ir þuvo kovose, o jo ðeima 1945 m. liepos17 d. buvo iðtremta á Komijà. Kristijonas Kaladinskas, partizanø ryði-

Nikodemà Kaladinskà 95-meèio proga sveikinavaikaitës ir provaikaitë Sandra

Nikodemo brolis Kazys

Page 100: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

100

ninkas, 1945 m. buvo nuteistas deðimèiai metø ir 1948 m. gruodþio 20 d. mirë lageryjeKomijoje. Justinas, partizanø rëmëjas, 1946 m. buvo nuteistas deðimèiai metø ir iðtremtas álagerá; be sveikatos paleistas 1954 m. rugsëjo 14 d., po mënesio gráþæs á Lietuvà mirë.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 4, b. 1443, l. 291�296.Lietuvos gyventojø genocidas.T. II (K�S). 1944�1947. � V., 2002, p.98.Kavaliauskas V. Uþ nuopelnus Lietuvai. II. � V., 2003, p. 350.Kviklys B. Mûsø Lietuva. T. I. � V., 1989, p. 599.Indraðius V. Liaudies kerðytojø kerðtas // Valstieèiø laikraðtis,1989 12 23.

MYKOLAS KALMANTAS

Apie pulkininkà M. Kalmantà yra daug dokumentø ir iðsamiø publikacijø. Èia pami-nësime tik ryðkiausius momentus.

M. Kalmantas (iki 1928 m. Kalmatavièius) gimë 1895m. spalio 18 d. Mielagënø vls., Mëðoniø k. Lankë rusiðkà Mie-lagënø pradþios mokyklà. Siekdamas mokslo ir ieðkodamasdarbo, paauglys iðkeliavo á Sankt Peterburgà, kur jau buvoásidarbinusiø kraðtieèiø. Ten Mykolas baigë vidurinæ techni-kos mokyklà, iki 1915 m. mokësi gimnazijoje, buvo ástojæs áMaskvos universiteto Archeologijos institutà. 1916 m. baigëPeterhofo karo mokyklà ir tarnavo Rusijos kariuomenëje, ga-vo vyresniojo praporðèiko laipsná.

Pacituosime biografiná þinynà �JAV lietuviai�:KALMANTAS Mykolas (Kalmatavièius; 1895.X.5 Mie-

lagënuose, Ðvenèioniø aps. � 1976 JAV), kariðkis. Lietuvos ka-riuomenës pulkininkas. 1912 m. Sankt Peterburge baigë vid.Technikos m-là, iki 1915 mokësi g-joje. 1916 baigë Peterhofokaro m-là. Tarnavo Rusijos kariuomenëje. Po 1917 perversmo

ástojo á lietuviø Smolensko batalionà; já iðformavus, sugráþo á Lietuvà. Ástojo á 8 pëstininkøpulko Ukmergës batalionà. Bûdamas karininku, kovësi su bolðevikais (iki Kaukoniø�Dauguvos ruoþo), su lenkais (prie Augustavo ir Vilniaus). 1922 baigë Aukðtuosius karinin-kø kursus Kaune. 1923 Klaipëdos kraðto sukilëlis savanoris; Maþosios Lietuvos gelbëjimok-tas já paskyrë II sukilëliø grupës vadu (slap. M. Bajoras). 1923.I.9 jo vadovaujamiemssukilëliams uþëmus Pagëgiø miestà ir apskritá, tapo ðios teritorijos administratoriumi.1923.I.15 su trimis kuopomis prasiverþë pro prancûzø gynybos linijà, sumuðë jà gynusá da-liná ir uþëmë Klaipëdà. 1923-25 buvo 8 pëstininkø pulko bataliono vadas. 1924 studijavoLietuvos un-to Teisës f-te. Buvo skautø Ðiauliø tunto organizatorius ir vadovas, 1924 daly-vavo skautø tarpt. sàskrydyje Danijoje. 1925-27 vyriausiasis skautininkas. 1925-35 Ðauliø s-

Page 101: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

101

gos virðininkas (pulko vado teisëmis). 1929-40 skautø garbës gynëjas. 1935-36 dirbo Lietu-vos kariuomenës gen. ðtabe, 1936-40 buvo Ginklavimo v-bos virðininko padëjëjas. 1941 sov.okupantø suimtas, kankintas, vëliau liet. partizanø iðlaisvintas. Lietuvos laikinosios vyriau-sybës paskirtas Lietuvos kariuomenës ginklavimo v-bos virðininko padëjëju. 1941-43 Kau-no miesto ir apskrities pensijø skyriaus virðininkas. Bendradarbiavo spaudoje (�Skautø ai-de�, �Trimite�, �Lietuviø archyve�). II pasaul. karo pab. pasitraukë á Vakarus, vëliau apsi-gyveno JAV. Reiðkësi skautø veikloje, 1945-50 buvo skautø garbës gynëjas.

Profesinë ir visuomeninë M. Kalmanto veikla ávertinta net 14 ordinø ir medaliø, tarpjø 1923 m. 1-ojo laipsnio Vyties kryþiumi su kardais (Nr. 1288) uþ narsumà kovos laukevaduojant Klaipëdos kraðtà. Teikdamas já apdovanoti ðiuo kryþiumi, Klaipëdos sukilimedalyvavusiø savanoriø vadas J. Budrys pateikë tokià charakteristikà:

8 pëstininkø pulko kapitonas Mikas Kalmatavièius (Bajoras) buvo paskirtas II gru-pës vadu, turëdamas uþduotá uþimti Pagëgiø apskritá ir ásitvirtinti Tilþës rajone, kà nurody-tu laiku ir iðpildë.

Vëliau su dviem kuopom tapo iððauktas prie Klaipëdos miesto ir kapitonui Strielni-kui uþëmus Gut Althofà, gavo uþduotá uþimti barà ir imti miestà. Smarkiu smûgiu nustûmëstipriai ásitvirtinusá prieðà ir privertë já trauktis. Operacija pasunkëjo tuo, jog kairysis spar-nas � 2 kuopa - prie dvaro Rumpischen nustojo savo kuopos vado (nukautas) ir sumiðuspradëjo trauktis. Nepaisant á tai, kiekvienà minutæ gresiant mirties pavojui, duodamas pa-vyzdá savo valdiniams, ëjo pirmyn ir uþ-ëmë dalá miesto iki upës Dangës, paë-mæs nelaisvën apie 60 gerai gikluotøprancûzø su karininkais ir 10 kulkosvai-dþiø.

Uþ aukðèiau apraðytus þygius pil-nai uþsitarnavo bûti apdovanotas �Vy-ties kryþiumi� su kardais.

M. Kalmantas buvo Ðauliøþvaigþdës ordino (Nr. 6, 1931 m.) ir Ðau-liø þvaigþdës ordino medalio (1939 m.)kavalierius. Dar buvo apdovanotas Klai-pëdos iðvadavimo sidabro medaliu, Lat-vijos Aizsargø nuopelnø kryþiumi.

Nepamirðo M. Kalmantas savogimtinës, taèiau politinës vëtros vis ne-leido jam aplankyti jaunystëje paliktostëviðkës, tëvø, brolio Prano Mëðonyse.Vis dëlto ryðius palaikë: motina ties Lin-kmenimis kartais nelegaliai pereidavolenkø saugomà demarkacijos linijà ir su-sitikdavo su savo Mykoliuku. Iðsipasa-kodavo, iðsiklausinëdavo ir vël � iðsi-skirdavo. Ilgam�

Kaip Lietuvos nepriklausomybëskovø dalyvis M. Kalmantas netoli Jo-

Page 102: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

102

navos, Berþuose, turëjo nemaþàûká.

Prasidëjus sovietinei okupa-cijai, plk. M. Kalmantas, kaip irdaugelis kitø karininkø, �savo no-ru� iðëjo (buvo iðvarytas!) á atsar-gà. Atlikdamas formalumus, 1940m. birþelio 25 d. praðë J. E. Prezi-dentà (J. Palecká!), kad iðleistø iðtikrosios karo tarnybos á pëstinin-kø specialybës karininkø atsargà.Tø metø liepos 16 d. jis paraðë pas-kutiná savo raportà:

Praneðu, kad Ginklavimo Valdyboje tarnybos pareigas perdaviau ir iðvykau á atsargà.Pulk. Kalmantas.

Su ðeima apsigyveno Berþuose, negaudamas pensijos. Èia jo ið savo akiraèio nepalei-do NKVD pareigûnai, èia 1941 m. geguþës 16-osios naktá á 17-àjà já suëmë, ákalino, kanki-no, tardë. Birþelio sukilimo metu iðlaisvintas. Pulkininkas tuojau prisidëjo prie sukilimodalyviø, vël rûpinosi Lietuvos apginklavimo reikalais. Vokieèiams likvidavus Lietuvos laiki-nàjà vyriausybæ, jis perëjo á civilinæ tarnybà. 1944 m. vasarà tarnavo Tëvynës apsaugos rink-tinëje.

Nespëjæs paimti ðeimos, M. Kalmantas 1944 m. pasitraukë á Vakarus, apsigyvenoJAV, Èikagoje. Jo rûpesèiu 1954 m. kovo mën. buvo atkurta Lietuvos ðauliø sàjunga tremty-je (LÐST).

Senatvëje pulkininkas Mykolas Kalmantas gyveno slaugos namuose, kur buvo visið-kai iðlaikomas, jam buvo teikiama lietuviø gydytojø pagalba. Mirë 1976 m. lapkrièio 28 d.,Palaidotas Èikagoje, lietuviø Ðv. Kazimiero kapinëse.

M. Kalmanto þmona Vanda (Gintilaitë), sûnus Vytautas Mykolas ir dukra VandaDanutë po karo vargais negalais sugebëjo iðvengti bolðevikø represijø. Sûnus ir dukra �inþinieriai, baigæ Kauno politechnikos institutà, gyvena Vilniuje. Pulkininko brolis PranasKalmatavièius iki mirties septintajame deðimtmetyje gyveno gimtajame Mëðoniø kaime.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 2-K, b. 25, l. 2�97; ap 2-Þ, b. 128, l. 148; ap. 5, b. 1157, l. 1�41; ap 7,

b. 38, l. 140.Lietuviø enciklopedija. T. 29. � Boston, 1963, p. 378.JAV lietuviai: biografijø þinynas. T. I. � V., 1998, p. 435.Pulkininkas, þinojæs, kà daryti (Parengë J. A. Patriubavièius) // Lietuvos aidas, 1999

03 10, Nr. 47.Karys, 1956, Nr. 10 (1326), p. 357; 1976, Nr. 9 (1526), p. 367�368.Kavaliauskas V. Uþ nuopelnus Lietuvai. � V., 2001, p. 359�360, 366.

Page 103: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

103

JONAS KALNËNAS

Ðá ðviesuolá, humanistà, patriotà ir kankiná lakoniðkai irturiningai apibûdino �Lietuviø enciklopedija�:

K a l n ë n a s (ligi 1925.1.17 Zagorskas) Jonas (g. 1901Antalgës k., Rimðës vls., Zarasø aps.) þurnalistas, visuomenësveikëjas. 1919 persikëlë ið lenkø okupuotos tëviðkës á Nepri-klausomà Lietuvà ir ástojo savanoriu á Elektrotechnikos bata-lionà. Dalyvavo laisvës kovose [kovojo su bolðevikais ir lenkais� J. J.] ir 1923 Klaipëdos sukilime. 1921, iðëjæs atsargon, kurálaikà lankë J. Vaièkaus vaidybos studijà. Baigæs Liet. mokytojøprofesinës s-gos suaugusiø gimn. Kaune, LU studijavo liet. kal-bà ir literatûrà. Pradþioje kurá laikà dirbo J. Atkoèiûno spaus-tuvëje korektoriumi ir liet. kalbos taisytoju. 1934-41 taisë Lie-tuviðkosios Enciklopedijos kalbà ir korektûrà. K. aktyviai reið-

kësi ávairiose organizacijose: Lietuvos ðauliø s-goje, Liet. valstieèiø liaudininkø s-goje, Var-pininkø d-joje, Liet. jaunimo s-goje, Lietuvos kariuomenës savanoriø-kûrëjø s-goje (kurálaikà buvo Kauno skyriaus pirm. ir centro v-bos narys), D-joje uþsienio lietuviams remti,Vilniui vaduoti s-goje, Pasaulio lietuviø s-goje. Liet. þurnalistø s-goje, Liet. kalbos d-joje irkt. 1934 buvo iðrinktas Kauno mst. tarybos nariu. Bendradarbiavo �Kariðkiø þodyje�, �Jau-nime�, þurnalistø metraðèiuose ir kt. 1931 III 1�1940 VI 15 redagavo �Trimità�. Iðvertë E.M. Remarko �Vakarø fronte nieko naujo� 1929. 1940 VII bolðevikø suimtas, kalintas Kau-no kalëjime, vëliau paleistas, bet 1941 VI 14 vël suimtas ir su ðeima iðtremtas á Sibirà.

Pats J. Kalnënas 1935 m. pateikë ðias þinias:Esu gimæs 1901 m. rugpjûèio 21 d. Rimðës vls., Antalgës k. Mokiausi Rimðëje, Vil-

niuje, Kaune. Gimnazijà baigiau Kaune 1927 m. VDU Humanitariniø mokslø fakultete1927�1933 m. studijavau lituanistikà. Be to, Vilniuje 1918 m. mokiausi dramos studijoje,1921 m. baigiau kareiviø mokyklø mokytojø kursus Kaune, o 1922 m. Eltos þurnalistikoskursus. Lietuvos kariuomenëje tarnavau 1919�1921 m. (Elektrotechnikos batalione, II bri-gadoje ir III divizijoje), 1921�1922 m. VI-ojoje partizanø grupëje. 1923 m. dalyvavau Klai-pëdos sukilime. Ðauliø sàjungos tarnyboje 1922�1924 ir antrà kartà nuo 1931 m. kovo 1 d.�Trimito� redaktorius. 1924�1931 m. verèiausi þurnalistika ir lietuviø kalbos taisytojo dar-bu � tai Lietuviðkoji enciklopedija, mokykliniai vadovëliai.

J. Kalnënas mokëjo rusø, lenkø, gudø, vokieèiø kalbas, su Þurnalistø sàjungos na-riais 1934 m. balandþio�geguþës mën. lankësi Sovietø Sàjungoje. 1939 m. rugpjûèio 5�21 d.su þurnalistø delegacija dalyvavo ekskursijoje Vokietijoje.

Jonas su þmona Emilija (Sabaliauskaite), pakruojiete, gyveno Kaune, augino dukràGiedræ. Kaip savanoris jis buvo gavæs 801 kv. m þemës Vilijampolëje; þmona buvo pirkusi 2369 kv. m sklypà Kaune, Perkûno alëjoje.

J. Kalnënas buvo apdovanotas Didþiojo Lietuvos kunigaikðèio Gedimino 1-ojo laips-nio ordino, Vytauto Didþiojo ordino 3-iojo laipsnio ir Lietuvos nepriklausomybës meda-liais, Ðauliø þvaigþde ir Ðauliø þvaigþdës ordino medaliu, Klaipëdos iðvadavimo medaliu.

Page 104: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

104

1929 m. atsargos grandinis Jonas Kalnënas buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrë-jø savanoriø medaliu (liud. Nr. 3555).

J. Kalnënas buvo labai kûrybingas þurnalistas, publicistas, idealistas, ypaè aktyvusÐauliø sàjungos narys. Jo nuveikti Tëvynei Lietuvai pasiaukojimo kupini darbai rodo jábuvus didelá lietuviø tautos veikëjà ir Lietuvos patriotà. 1971 m. lietuviø iðeivijos spaudojeskelbta, kad Lietuvos ðauliø sàjungos tremtyje Centro valdyba nutarë ásteigti Jono Kalnënofondà ðauliø spaudai skatinti, raðiniø autoriams premijuoti. Kartu buvo prisiminta, jog ka-daise J. Kalnënas raðæs: Nëra didesnës meilës savo tautai, savo kraðtui ir saviems þmonëms,kaip sudëti ant savo tëvynës aukuro gyvybës aukà. Tokia meilë yra nemari � amþina.

Sovietiniø okupantø represijos negalëjo aplenkti energingo lietuvio patrioto. Naujoreþimo Ðauliø sàjungà likviduoti paskirtas virðininkas, Generalinio ðtabo majoras Impule-vièius 1940 m. rugpjûèio 7 d. pasiraðë raðtà:

Kariuomenës ðtabo Rikiuotës skyriaus virðininkui. Praðau atleisti ið tarnybos arbaperkelti á kità ástaigà, paskelbiant apie tai ásakyme Liaudies Kariuomenei, civiliná tarnauto-jà karininko vietoje Jonà Kalnënà.

Tai buvo tik pradþia�Ypatingasis pasitarimas (troika) 1942 m. spalio 14 d. J. Kalnënà nuteisë mirti. Jis

lapkrièio 4 d. buvo suðaudytas Sverdlovske.Þmona Emilija Kalnënienë (1900�1968) ir duktë Giedrë Kalnënaitë � Kaulakienë

(1928�1998) 1941 m. buvo iðtremtos á Altajaus kraðtà, 1947 m. abidvi pabëgo á Lietuvà.

Ðaltiniai:F. 560, ap. 1, b. 35, l. 76. F. 561, ap. 2, b. 4434, l. 12�13, 89�90. F. 930, ap. 2-K, b.27, l.

2�21; ap. 4, b. 1, l. 92; b. 1444, l. 57�61.Lietuviø enciklopedija. T. 10. � Boston, 1957, p. 339�340.Lietuvos gyventojø genocidas. T. 1. 1939�1941. � V.,1999, p. 388�389.Karys, 1971, Nr.2 (1469), p.60; Nr. 4 (1471), p. 141.

JONAS KARECKAS

Ið Ðvenèioniø aps. Ðemeto vls. Dubninkø k. kilæs Kareckas Jonas, Kazio s., nevedæs,1920 m. birþelio 16 (20) d. savanoriu ástojo á 2-àjá pëstininkø DLK Algirdo pulkà, bet tarna-vo tik 3 mënesius: rugsëjo 9 (20) d. þuvo prie Augustavo. Po mirties apdovanotas Lietuvoskariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 853 ).

Ðaltiniai:LCVA. F. 384, ap. 2, b. 206, l. 111. F. 930, ap. 4, b. 1, l. 95; ap. 7, b.3, l. 36.

Page 105: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

105

JONAS KARLA

Jonas Karla gimë 1902 m. lapkrièio 29 d. Jono ir Agotos (Vaikënaitës) ðeimoje Rim-ðës vls., Paþemiðkio k. Krikðtytas Dûkðto baþnyèioje.

Dar nesukakæs septyniolikos bemokslis Jonas 1919 m. liepos 9 d. ásipraðë savanoriu á1-àjá pëstininkø pulkà. Jis buvo perkeltas á 1-àjá raiteliø pulkà ir eiliniu iðtarnavo iki 1922 m.spalio 8 d. Tais paèiais metais Gelvonø baþnyèioje susituokë su Anele Martinaityte (AngeleMartinkaite?). Jauna ðeima gyveno Zarasø aps., Paupinës vls., Raudinës dvare. Gavo 16 haþemës, ûkininkavo. Jonas tarnavo ðios apskrities pasienio policijos 2-ajame ir 5-ajame rajo-nuose.

1929 m. lapkrièio 21 d. Jonas Karla buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybës,Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø (liud. Nr. 4041) ir 1936 m. Vytauto Didþiojo ordi-no 3-iojo laipsnio medaliais.

Jonas Karla buvo 1941 m. birþelio antisovietinio sukilimo Aviliø vietovëje (Zarasøaps.) dalyvis. 1943 m. spalio 30 d. sovietø partizanai uþpuolë Karlø sodybà, nuþudë devy-niolikmetæ dukterá Apolonijà, sumuðë þmonà Anelæ, sudegino namà. Jonas tuo metu buvopas kaimynus talkoje. Jis 1944 m. pasitraukë á Vakarus, mirë Londone. Anelë Karlienë,sûnûs Jonas ir Vytautas neiðvengë sovietø represijø.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 3, b. 1521, l. 1�6; ap. 7, b. 285, l. 21.

STASYS KARPAVIÈIUS

Stasys gimë Kiemeliðkiø vls., Novosiolkø k. 1919 m. vasario 15 d. devyniolikmetissavanoriu buvo áraðytas á 5-ojo pëstininkø pulko 2-àjà kuopà. Apibûdintas taip: lietuvis,katalikas, þemdirbys, baigæs 2 klases, moka skaityti ir raðyti. Uþ pasiþymëjimà mûðiuosebuvo apdovanotas 1-osios rûðies 1-ojo laipsnio Vyties kryþiumi Nr. 25 ir Lietuvos kariuo-menës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 1031 ?). Jo, aukðtø apdovanojimø kavalieriaus,fotografija buvo saugoma Karo muziejuje. Spaudoje raðyta:

Eil. Stasys K a r p a v i è i u s 1919 m. bal. 8 d. kautynëse su rusais ties Stroðiûnais 1savo noru du kartus ëjo á þvalgybà, atneðdamas naudingø ir tiksliø þiniø apie prieðininkomëginimà apsupti mûsø kairájá sparnà. Ðie jo þygiai davë progos laiku pastebëti prieðininkàir já atmuðti.

S. Karpavièius Vyties kryþiaus nespëjo atsiimti � dezertyravo, perbëgo á lenkø pusæ.Taèiau tas �pabëgimas� neaiðkus: ir po keleto metø jo vardas buvo minimas tarp pasiþymë-jusiøjø.

Page 106: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

106

Ðaltiniai:LCVA. F.929, ap.3, b.16, l. 55. F.930, ap. 6, b. 2364, l. 163; ap. 7, b. 96, l. 34.Kavaliauskas V. Uþ nuopelnus Lietuvai. � V., 2001, p. 91.Karys, 1925, Nr. 8 (300), p. 59.

STEPAS KAÐKIS

Spenglos (Spiahla) cerkvëje ðventikas Ivanas Koncevièius pakrikðtijo staèiatikiø tëvøJuozapo ir Zofijos Koðkø sûnø Steponà, gimusá 1901 m. birþelio 10 d. Ðvenèioniø aps.,Ðemeto vls., Baltaguþø (?) k.

Nuo 1919 m. birþelio 10 d. iki 1921 m. spalio 16 d. Stepas pareigingai, be nuobaudøtarnavo 8-ajame pëstininkø KK Vaidoto pulke. Po to apsigyveno Panevëþio aps., Subaèiausvls., Skudø dvare. Ûkininkavo.

Atsargos eilinis Stepas Kaðkis 1929 m. geguþës 31 d. buvo apdovanotas Lietuvos ka-riuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 2678), 1933 m. tapo LKKSS Panevëþio sky-riaus nariu.

Ðaltiniai:LCVA. F. 560, ap. 1, b. 46, l. 30. F. 929, ap. 3, b. 1185, l. 27. F.930, ap. 4, b.1, l. 98; b.

1446, l. 259�266.

ANTANAS KAVALIAUSKAS

Ið Lentupio vls. Ðendovièiø k. kilæs Antanas (g. apie 1897 m.) 1919 m. balandþio 1 d.savanoriu ástojo á 4-àjá pëstininkø pulkà, buvo paskirtas á 5-àjà kuopà, vëliau � á sanitarøkomandà ne rikiuotës kuopoje. Po 13 mënesiø, 1920 m. geguþës 15 d., sveikatos tikrinimokomisija pripaþino já netinkamu karo tarnybai. Prie ðios (?) pavardës nurodytas Lietuvoskariuomenës kûrëjø savanoriø medalio liudijimo numeris � 6433 (7708 ?).

Ðaltiniai:LCVA. F. 384, ap. 2, b. 206, l. 83. F. 930, ap. 4, b. 2, l. 28; ap. 7, b. 3, l. 69; b. 324, l. 174.

Page 107: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

107

VLADAS KAZINCAS

Vlado gimtinë � Vidþiø vls., Lukënø (Luka ?) k. Gimæs 1897 m. sausio 20 d. Lietuvis,katalikas, iðsilavinimas � pradinis, mokëjo rusø kalbà.

Nuo 1919 m. balandþio 26 d. buvo Lietuvos karys, dalyvavo Nepriklausomybës kovo-se. Baigë Artilerijos mokomosios kuopos kursà. Jis, artilerijos tiekimo vyr. puskarininkis,1923 m. vasario 10 d. iðëjo á atsargà.

Gyveno Kaune. 1926 m. gavo Lietuvos pasà. Lavinosi, ágijo 4 klasiø gimnaziná iðsila-vinimà. 1937 m. þiniomis, buvo vedæs kaunietæ Zofijà Mickevièiûtæ. Nuo 1938 m. lapkrièio1 d. buvo civilinis tarnautojas KAM Gamybos dalies pabûklø VIII kategorijos meistrasðaltkalvis. Vertintas kaip sumanus ir geras darbuotojas.

Kariûnas aspirantas Vladas Kazincas, Kazio s., 1938 m. buvo apdovanotas VytautoDidþiojo ordino 3-iojo laipsnio medaliu.

Ðaltiniai:LCVA. F. 561, ap. 2, b.1629, l. 148. F. 930, ap. 8, b. 400, l. 35�36. Kavaliauskas V. Uþ nuopelnus Lietuvai. T. II. � V., 2003, p. 350.

STASYS KAZLAUSKAS

Kario asmens byloje aiðkiai raðoma, kad lietuvis, katalikas Kazlauskas Stasys, s. Ka-zio, gimæs 1879 m., kilæs ið Ðvenèioniø aps. (okupuota Lietuva), bet kaimas visai nemini-mas. 1909 m. Panevëþio aps. esanèioje Raguvos baþnyèioje susituokë su Antanina Padale-vièiûte. Gal Stasys anksti iðvyko ið Ðvenèioniø kraðto, kad net þmona tiksliai neþinojo, kuryra jo gimtinë?

Vyresnio amþiaus, kitose kariuomenëse netarnavæs S. Kazlauskas 1919 m. balandþiomën. 6 d. savanoriu (eiliniu) ástojo á Panevëþio batalionà (vëliau � 4-asis pëstininkø LKMindaugo pulkas). Po vienø metø buvo demobilizuotas. Su þmona gyveno Panevëþio aps.,Raguvos vls., Rukiðkiø k. Èia 1922 m. vasario 15 d. mirë.

Pasirûpinus þmonai Antaninai, pateikus praðymà, po mirties Stasys Kazlauskas 1929m. buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 3055).

Ðaltiniai:LCVA. F. 929, ap. 3, b. 1185, l. 8. F. 930, ap. 4, b. 1, l. 101; b. 1448, l. 353�360.

Page 108: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

108

AUGUSTAS KAZÛRA

Tvereèiaus vls., Dysnos k., 1894 m. balandþio 21 d. gimë Mykolo ir Ievos (Mikulënai-tës) sûnus Augustas. Mokyklos lankyti jam neteko, rusø kariuomenëje netarnavo.

Kai Tvereèiaus kraðte po bolðevikø antplûdþio prasidëjo lenkø okupacija, 1919 m.birþelio mën. 24 d. Augustas ástojo á 1-àjá pëstininkø pulkà ir pavyzdingai tarnavo iki 1921m. spalio 22 d. Èia pramoko skaityti ir raðyti.

Atsargos eilinis savanoris gyveno Panevëþio aps., Piniavos vls., Trako k. Ûkininkavo.1928 m. gavo pasà su áraðais: neaukðto ûgio, geltonplaukis, mëlynø akiø, þemdirbys, katali-kas, lietuvis, vedæs. Augino dukras Stasæ, 5 m., ir Janinà, 3 m.

1930-aisiais, Vytauto Didþiojo metais, Tëvynës gynëjas Augustas Kazûra, Mykolo s.,sulaukë aukðto ávertinimo � buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø me-daliu (liud. Nr. 5480). 1933 m. jis buvo priimtas LKKSS, tapo Panevëþio skyriaus nariu.

Ðaltiniai:LCVA. F. 560, ap. 1, b. 46, l. 28. F.930, ap. 4, b.1, l. 101; b. 6, l. 88; ap. 7, b. 370, l. 13�25.

VINCAS KINDURYS

Perþvelkime turtingà ir gausiai dokumentuotà ðiame lei-dinyje glaustai pateiktà kapitono V. Kindurio biografijà.

Gimæs 1891 m. balandþio 21 d. Linkmenø vls., Mari-jampolio vnk., stambaus ûkininko (86 ha) Vinco ðeimoje.Mokslo cenzas: 1909 m. baigë Ðvenèioniø miesto mokyklà,1914 m. � Sankt Peterburgo vidurinæ technikos mokyklà, 1916m. � Saratovo karo mokyklà ir 1921 m. Aukðtøjø karininkøkursø I laidà Kaune. 1916�1918 m. � rusø kariuomenës pra-porðèikas, 123-ojo atsargos pulko kuopos vadas. Kai Rusijojevaldþià paëmë bolðevikai, Vincas perëjo á 3-iàjá lenkø pulkà irjaunesniuoju karininku tarnavo iki 1918 m. kovo mën. Po to,vokieèiams leidus, gráþo á tëviðkæ. Karinë specialybë � staty-bos technikas.

1919 m. vasario 26 d. praporðèikas V. Kindurys savo no-ru ástojo á 1-àjá pëstininkø pulkà (kaip buvæs karininkas sava-

noriu nelaikomas), buvo paskirtas 7-osios kuopos jaun. karininku, jos vadu, perkvalifika-vus laipsná � vyr. leitenantas su vyresniðkumu nuo 1919 m. rugsëjo 1 d. Iki 1920 m. balan-dþio su pulku dalyvavo visuose mûðiuose. Ypaè pasiþymëjo kautynëse su bermontininkaisprie Radviliðkio. Apdovanojimø lape raðoma:

Page 109: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

109

Vinco Kindurio tarnybos lapas (fragmentas)

Page 110: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

110

Naktá 19/20-XI-1919 v. ltn. Kindurys gavo uþdaviná padaryti þvalgybà kaiman Jange-laice. Su bûriu prisiartinæs prie kaimo v. ltn. Kinduris narsiai puolë prieðà, apmëtë já ranki-nëmis granatomis, apvertë vokieèius [t. y. bermontininkus], durtuvø antpuoliu iðblaðkë juosir paëmë nelaisvën 3 vokieèius; be to, paëmë 2 arkliu, 2 kulkosv. veþimà, 1 paprastà veþimàir 1 lauko virtuvæ.

Ant ðio lapo brigados vadas plk. ltn. Ladyga uþraðë:Karþygis Radviliðkio mûðiø v. ltn. Kinduris pilnai uþsitarnavo pristatomai dovanai.V. Kindurys buvo apdovanotas 1-osios rûðies 1-ojo laipsnio Vyties kryþiumi (Nr. 823).Tolesnis kario kelias: Prienø aps. komendantas, Tauragës komendanto padëjëjas, 1-

ojo savanoriø pulko 2-osios kuopos vadas; pulkas pavadintas 13-uoju pëstininkø pulku, V.Kindurys buvo ðio pulko mokomosios kuopos vadas. 1920 m. rugsëjá jam buvo suteiktaskapitono laipsnis. 1921 m. balandá�birþelá studijavo Aukðtuosiuose karininkø kursuose. Nuorugpjûèio � Kauno stoties ir ruoþo karo komendantûros sargybos kuopos vadas, vëliau � 2-ojo pasienio pulko kuopos vadas. 1923 m. gruodþio 11 d. kpt. V. Kindurys ið 4-ojo pasieniopulko iðleistas á atsargà.

Su þmona ir dukra gyveno Kaune, Aukðtojoje Panemunëje, tarnavo Miðkø departa-mente girininku. Nusiskøsdavo karo laukuose palauþta sveikata.

Kraðto Apsaugos Ministeriui. Ats. Kapitono Kindurio Vinco, adresas Miðkø Depar-tamentas. Praðau Ponà Ministerá iðduoti man Vyèio Kryþiaus ordino 2 liudymus, kurie rei-kalingi pristatyti � vienas Þemës Reformos Valdybai, nuëmimui iðperkamøjø mokesèiø, oantras mokslo ástaigai paliuosavimui dukters Aldonos nuo mokslo mokesèiø.

1933. IX. 15. Ats. Kap. (par.)

* * *Liudymas. Ðiuo liudiju, kad atsargos kapitonas Vincas K i n d u r i s tikrai yra Vyties

Kryþiaus ordino <�> kavalierius, nusipelnæs tà garbës þenklà uþ ypatingus pasiþymëji-mus kovose su Lietuvos prieðais; jo padarytieji nuopelnai atitinka pasiþymëjimø pavyzdþiøstraipsniams, numatytiems Vyèio Kryþiaus ordino statute.

Ðis liudymas duotas atsargos Kapitonui Kinduriui pristatyti Þemës reformos valdy-bai atleisti já nuo iðperkamøjø mokesèiø uþ gautàjá þemës sklypà, einant Þemës reformosástatymo 31 § 5 p. (Vyr. Þin. Nr. 324).

1933. X. 4. Pulkininkas Giedraitis Kraðto Apsaugos Ministeris

Ðaltiniai:LCVA. F. 513, ap. 1, b. 31, l. 230. F. 929, ap. 4, b. 72, l. 33.F. 930, ap. 2-Þ, b. 128, l. 146; ap. 5, b. 1462-A, l. 53; ap. 6, b. 2364, l. 117�118; ap. 7, b.

38, l. 406; b. 3486, l. 3; ap. 8, b. 84, l. 21�28; b. 172, l. 50�56; b. 246, l. 172�179.

Page 111: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

111

ANTANAS KIVILÐA

Antanas gimë 1896 m. Joniðkio vls., Medeikiø k. (dab. Mo-lëtø r.). Iðlaikë 55 metø vieniðà motinà. 1919 m. sausio 20 d.pasitraukë ið okupuotos tëviðkës ir savanoriu ástojo á Panevëþiobatalionà, vëliau pertvarkytà á 4-àjá pëstininkø LK Mindaugopulkà. Dalyvavo mûðiuose su Lietuvos prieðais. Ðtai 1939 m. laik-raðèiui A. Kivilðos papasakotø atsiminimø iðtrauka:

Bolðevikams pradëjus trauktis ið Panevëþio, buvo sudary-ta þvalgyba ið 10 þmoniø. Þvalgybos bûrelá að vedþiau. Nuëjomenuo miesto apie 2 km prie geleþinkelio, kuris eina á Daugpilá, irten pastebëjome iðardytus geleþinkelio bëgius. Mes þinojom, kadateis traukinys, todël jo laukëm. Netrukus jis atëjo ir nepastebë-jo, kad bëgiø nëra. Ávyko baisi katastrofa. Pilni vagonai karo me-dþiagos, kareiviø ir kitokio turto, vienas su kitu susidûrë. Dau-gelis bolðevikø kariø buvo sutriuðkinti, nukauti bei suþeisti, o

iðlikæ gyvi bëgo á miðkà. Mes ðaudëme á bëganèius ið ðautuvø. Kai kurie, dar palikæ, ðaudë ámus. Netikëtai bolðevikø kulka sunkiai suþeidë mûsø bûrelio kará Gusevièiø. Bet netrukusðaudymai baigësi ir mums teko prieðo traukinys su visu turtu. Tai buvo 1919 m. geguþës 19d. naktá. Per naktá saugojom. Rytà atvykæs mûsø batalionas suragino apylinkës gyventojusveþti likusá sveikà grobá á miestà. Dar tebeveþant, atvaþiavo ðarvuotas bolðevikø traukinys,kuris, pastebëjæs katastrofà, sustojo. Prasidëjo ðaudymas <...>

Uþ pasiþymëjimà kautynëse su bermontininkais 4-osios kuopos skyrininkas AntanasKivilða, Adelës s., buvo apdovanotas 1-ojo laipsnio kryþiumi �Uþ Tëvynæ� (Nr. 852). Teiki-mo ðiam apdovanojimui lape apie jaun. puskarininká A. Kivilðà raðoma:

1919 m. lapkrièio 22 d. kautynëse su bermontininkais ties Jurgaièiais skyrininkas An-tanas Kivilða, nekreipdamas dëmesio á didþiausià prieðo ðaudymà, iðneðë ið kautyniø laukonukautà mûsø kuopos virðilà (kad nepatektø prieðui jo kûnas) ir sàþiningai vykdë savopareigas iki kautyniø pabaigos.

Iðtarnavæs pasiþadëtàjá laikà bei pablogëjus sveikatai, A. Kivilða 1920 m. liepos 1 d.iðëjo á atsargà, bet 1920�1922 m. partizanø eilëse dar kovojo su lenkais. Po to perëjo ápolicijos tarnybà, apsigyveno Ukmergës aps., Giedraièiuose. 1925 m. atsargos kariui, sava-noriui buvo iðduotas liudijimas � dokumentas þemës sklypui gauti. 10,5 ha þemës jis gavoGiedraièiø vls., Didþiokø kaime (Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medalio liud. Nr.4001).

Ðaltiniai:LCVA. F. 384, ap. 1, b. 35, l. 177; ap. 2, b. 206, l. 86. F. 929, ap. 3, b. 1174, l. 14; b. 1185,

l. 14. F. 930, ap. 7, b. 324, l. 117, 147; b. 2640, l. 93.Brazdþionis B. Nepaliko savo nukauto virðilos // Karys, 1939, Nr. 31, p. 914.

Page 112: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

112

TIMOFEJUS KOLOSOVAS

Staèiatikis rusas Timofejus, kilæs ið Svyriø m., baigæs pradþios mokyklà, þvejys, buvæsRusijos kariuomenës jaun. puskarininkis, 31 metø, 1919 m. rugpjûèio 16 d. savanoriu ástojoá Lietuvos kariuomenæ.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap 7, b. 96, l.38.

JONAS KORLA

Mykolo ir Antaninos (Labuckaitës) Korlø sûnus Jonasgimë 1900 m. rugsëjo 13 d. Eþerënø aps., Rimðës vls., Salakopar., Didþiasalio k. ( dab. Ignalinos r., Dûkðto sen.). Ið archyvodokumentø matyti, kad jis mokësi Petrogrado þemës ûkio hid-rotechnikos mokykloje, nuo 1917 m. lapkrièio 10 d. iki 1918 m.rugsëjo 10 d. � Jekaterinodaro keturklasëje realinëje mokyklo-je, kurioje baigë 2 klases, gerai mokëjo rusø kalbà.

Gráþo Jonas á gimtinæ, kur netrukus prasidëjo bolðevikøokupacija. Kai mûsø kariuomenë ið Lietuvos vijo ðiuos oku-pantus, jis slapta perëjo bolðevikø frontà ir 1919 m. rugpjûèio10 d. tapo Lietuvos kariu: atvyko á Utenos karo komendantûràir ið ten buvo persiøstas á Kauno etapo skirstomàjá punktà. Bu-vo paskirtas vyr. raðtininku Belaisviø stovyklø valdyboje. Sava-noris siekë tapti karininku. Bet ið Karo mokyklos gavo atsaky-mà, kad Jekaterinodare baigtos 2 klasës (ir dar bolðevikø val-

dþios laikais) � nepakankamas iðsimokslinimas. Tik 1919 m. pabaigoje Ðvietimo ministeri-jos ekspertai nustatë, kad tos �2 klasës� prilygsta 5 gimnazijos klasëms. Nuo 1920 m. sausioiki spalio mën. Jonas sëkmingai mokësi Karo mokykloje. Jaunas pëstininkø leitenantas J.Korla buvo pasiøstas á lenkø frontà ir dalyvavo kovose iki 1920 m. gruodþio 1 d.

Mûðiai baigësi, bet Jonas tæsë kario tarnybà. Ir mokësi, ágijo brandos atestatà. Kilo irtarnybos laiptais. 1928 m. rugpjûèio 4 d. kapitonas Jonas Korla buvo apdovanotas Lietuvoskariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 870), 1929 m. � Latvijos Iðsivadavimokaro 10-meèio medaliu. Buvo paskirtas á Kariuomenës teismà, jam patikimos vis aukðtes-nës pareigos.

1936 m. po eilinio paaukðtinimo tarnyboje Kariuomenës teismo teisëjas majoras J.Korla anonimiðkai buvo apskøstas neva neteisëtai priëmæs savanoriø apdovanojimà: stoda-mas á Lietuvos kariuomenæ, jis, girdi, nuslëpæs 5 klasiø iðsilavinimà ir iðvengæs �inteligentø�

Page 113: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

113

mobilizacijos. Galiausiai buvo iðaiðkinta, kad mokslo cenzas nebuvo nuslëptas ir kûrëjosavanorio statusas pripaþintas pelnytai ir teisëtai.

J. Korla buvo vedæs, þmona Stefanija.Þinyne �Lietuvos gyventojø genocidas� yra lakoniðkas áraðas:Korla Jonas, Mykolo, g. 1900, gyv. Kaune, plk. ltn. Tremtis 1941 � Slavgorodo r.,

Altajaus kr.; ten mirë.Þmona K o r l a v i e n ë Ingelevièiûtë Stefanija, Kazimiero, g. 1900, gyv. Kaune,

tarnaut. Tremtis 1941 � Slavgorodo r., Altajaus kr.; paleista 1957.

Ðaltiniai:LCVA. F. 384, ap. 2, b. 75, l. 201�203. F. 930, ap. 4, b. 5086, l. 1�25.Lietuvos gyventojø genocidas. T. I. 1939�1941. � V., 1999, p. 440.

PRANAS KRASAUSKAS

Miegok ramiai, lietuviðki berþeliaiNiûniuos tau amþinà lopðinæ kaip mama.Kaip mylimoji glostys saulës spinduliai,O atminimà vilgys aðara tyra�

Algimantas Cimbolaitis

Tvereèiaus vls. Didþiasalio k. gyventojas Pranas Krasauskas á 1-àjá pëstininkø pulkàástojo 1919 m. birþelio 17 d. Neilgai tarnavo Tëvynei. Bet ant jos Nepriklausomybës aukuropadëjo didþiausià aukà � þuvo rugpjûèio 28 d. prie Zarasø mûðyje su bolðevikais. PalaidotasZarasø savanoriø kapinëse. Tëvai Andrius ir Anelë (Martinënaitë) negalëjo në sûnaus ka-po aplankyti.

Nepriklausomoje Lietuvoje, netoli Kauno, gyveno þuvusio savanorio bendrapavar-dis, pusbrolis Juozas. Prano tëvas surinko gimimo metrikus ir kitus reikalingus dokumen-tus, nelegaliais keliais perdavë giminaièiui Juozui ir ágaliojo já iðrûpinti apdovanojimus.

Èia ðiek tiek sutrumpintas jo praðymas:KA Ministeriui <�> praðiau savo giminaitá Juozà Krasauskà iðrûpinti mano þuvu-

siam sûnui Savanorio medalá <�> Dabar að pats esu atvykæs ið okupuotos Lietuvos irnoriu baigti iðrûpinti savo sûnui apdovanojimà <�> Praðyèiau <�> paskubinti <�> aðnuo Lietuvos vyriausybës leidimà apsigyventi Lietuvoje gavau trumpam laikui ir tuo labiau,kad ið lenkø iðvykau slaptai ir per ilgesná laikà gali suþinoti lenkø valdþios atstovai, kassudarytø pavojø kaipo lietuviui.

1938. VI. 27. Andrej KrasovskijTomis dienomis ir buvo pasiraðytas liudijimas Nr.10108:

Page 114: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

114

Respublikos Prezidento vardu apdovanoju þuvusá Pranà Krasauskà kûrëjø savanoriømedaliu.

Pasiraðë kariuomenës vadas S. Raðtikis.Tëvas skubëjo gráþti á Didþiasalá ir medalio liudijimà perdavë ats. plk. Matulevièiui,

kad iðrûpintø þuvusio savanorio tëvui priklausanèià paðalpà. Taèiau dokumentà pulkinin-kas kaþkaip pametë. Apie jo dingimà teko skelbti �Vyriausybës þiniose�,1938 m. lapkrièio29 d. buvo gautas liudijimo dublikatas.

Ðaltiniai:LCVA. F.929, ap. 6, b. 343, l. 3�5. F. 930, ap. 4, b.1697, l. 1�33. F. 1764, ap. 1, b. 157, l. 3.Karys, 1938, Nr. 43, p. 960.Indraðius V. Laisvës saulei tekant. � V., 1999, p. 206.

VINCAS KRASAUSKAS

Kauno stoties ir ruoþo komendantûros kareiviø registracijos knygoje uþraðyta, kadKrasauskas Vincas, Justino s., gimæs 1896 m., kilæs ið Ðvenèioniø aps., Daugëliðkio vls.,Seniðkio k., 1920 m. balandþio 9 d. atvyko ið etapo skyriaus. Átartas politikavimu, 1920 m.liepos 15 d. areðtuotas ir iðsiøstas þvalgybos skyriaus virðininko þinion. Rugsëjo 17 d. gráþoið þvalgybos skyriaus, lapkrièio 1 d. buvo iðsiøstas á 12-àjá pëstininkø pulkà. Po keliolikosmetø jo tarnybos lapas buvo iðsiøstas Utenos aps. komendantûrai.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 7, b. 97, l. 100.

JONAS KREIVYS

Jono gimtinë � didelis graþus lietuviðkas Mëþioniø k., ásikûræs Perðaukðèio vls. Gi-mæs 1892 m. geguþës 18 d. 1914�1918 m. eiliniu tarnavo Rusijos kariuomenëje, 4-ajamegrenadieriø pulke.

Bûdamas neðaukiamojo amþiaus 1920 m. rugsëjo 13 d. Jonas stojo á Lietuvos gynëjøgretas. Tai buvo arðiausiø mûðiø su Þeligovskio agresoriais iðvakarës. Su jais J. Kreivys irkovësi 2-ojo pëstininkø DLK Algirdo pulko eilëse. Iðtarnavæs pasiþadëtàjá laikà, iðëjo iðkaro tarnybos.

Tëviðkë okupuota. Apsigyveno Jonas Kaune, Ðanèiuose, gavo darbo fabrike. Pagal

Page 115: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

115

Pilieèiø apsaugos departamento raðtà 1929 m. gavo Lietuvos Respublikos pilieèio pasà.Tais paèiais metais vedë Onà Ðablinskaitæ. 1930-aisiais, Vytauto Didþiojo metais, JonasKreivys, Prano s., buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud.Nr. 5965).

Savo buvusio pulko vadui 1930 m. Jonas raðë:Ðiuo turiu garbës praðyti p. Pulkininkà iðduoti man liudijimà, kad tikrai tarnavau

savanoriu II pëstininkø DLK Algirdo pulke nuo 1920 m. rugsëjo 13 d. iki 1921 m. spalio 10d. Liudijimas reikalingas pristatyti Centraliniø plaèiøjø geleþinkeliø dirbtuviø virðininkuidël gavimo tarnystës.

Ðaltiniai:LCVA. F. 514, ap. 1, b. 162, l. 117. F. 929, ap. 3, b. 1185, l. 22. F. 930, ap. 3, b. 1792, l. 1�15.

ALFONSAS KUGELEVIÈIUS

Didþiasalio (Tvereèiaus vls.) ûkininkai Antanas ir Marija (Rutkauskaitë) Kugelevi-èiai uþaugino dukreles Stefanijà ir Emilijà ir du sûnus � Lietuvos gynëjus.

Alfonsas buvo vyresnis, gimæs 1897 m. vasario 2 d. 1919 m. liepos 1d. ástojo á 1-àjápëstininkø pulkà, jo gretose þygiavo kovø keliais, dalyvavo mûðiuose su visais Lietuvos prie-ðais ir 1922 m. sausio 10 d. iðëjo á atsargà.

Po karo tarnybos Alfonsas apsigyveno Utenos aps., Skiemoniø vls., Gurapolio dvare.1926 m. vasario 16-àjà � Nepriklausomybës dienà � Leliûnø baþnyèioje susituokë su ElenaVelminskaite. 1931 m. þiniomis, gyveno Uþpaliø vls., Narvaiðiø k.

Atëjus apdovanojimø skyrimo laikui, A. Kugelevièius sudëtingais bûdais 1929 m. iðsi-rûpino ið Tvereèiaus lenkiðkus savo gimimo metrikus. Pateikë kitus reikiamus dokumentus.Nors valdþios instancijos, net iki Prezidento, pripaþino jo nuopelnus Lietuvai, taèiau atme-të praðymà pripaþinti kûrëju savanoriu: girdi, Alfonsas á Lietuvos kariuomenæ ástojo posavo amþiaus vyrø ðaukimo 1919 m. kovo 5 d., todël negali bûti laikomas savanoriu.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 4, b. 8, l. 127; b. 1806, l. 2�14; ap. 7, b.11 , l. 133; b. 289, l. 656 .

Page 116: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

116

LEONAS KUGELEVIÈIUS

Leonas � jaunesnis dvejais metais, gimæs 1899 m. rugpjûèio 4 d., sekë vyresniojobrolio pavyzdþiu, tà paèià dienà pasiraðë savanorio pasiþadëjimà ir buvo paskirtas á tà patá1-àjá pëstininkø pulkà. Abudu � 1-osios kuopos eiliniai. Tie patys ir kovø keliai.

Atsargos eilinis 1925 m. gavo þemës Utenos aps., Vyþuonø dvare.1929 m. Kugelevièius Leonas, Antano s., buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës

kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 4061), nes á kariuomenæ buvo ástojæs iki savo amþiausnaujokø ðaukimo.

Ðaltiniai:LCVA. F. 560, ap. 1, b. 198, l. 113; b.270, l. 137. F.930, ap. 3, b. 1867, l. 1�9; ap. 4, b. 1,

l. 114; b. 1806, l. 2, 5, 8; ap. 7, b. 11, l. 133.

JONAS KUKSA

4-ojo pëstininkø pulko kareiviø þiniø knygoje rastos þinios labai ðykðèios.Kuksa Jonas, Prano s. Darbininkas. Gimæs 1899 m. Ðvenèioniø aps., Zablatiðkës vls.,

Babarecko (?) k. Savanoriu áraðytas 1919 m. balandþio 2 d., paskirtas á 1-àjà kuopà. Liepos21 d. iðsiøstas (?) á ligoninæ. Iðbrauktas ið bataliono kariø sàraðø kaip negráþæs ið ligoninësdaugiau kaip 2 mën. Vëliau spaudoje, skiltyje �Pasiþymëjæ karþygiai�, raðyta:

3 pëstininkø pulko eilinis Jonas Kuksa 1920 m. lapkr. 20 d. kautynëse su lenkaispirmas ábëgo á Viciûnø dv. ir ten sutikæs lenkø kareivá, neðantá kulkosvaidþio ratukus, paë-më já ir perdavæs kitam kareiviui, pats su kitais kareiviais nubëgo uþ kaimo á miðkà, ið teniðmuðë lenkus ir sekë paskui jø iki lenkø apkasø.

J. Kuksa buvo apdovanotas 1-osios rûðies 1-ojo laipsnio Vyties kryþiumi Nr. 1107.

Ðaltiniai:LCVA. F. 384, ap. 1, b. 35, l. 181. F. 930, ap.7, b. 324, l. 160.Karys, 1925, Nr. 37 (329), p. 293.

Page 117: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

117

PETRAS KUKTA

Ties Dauguva ir ties Ðilënais,ties Vilnium ir Alytumgranatø plëðomos velënos,ðvino kulkø prilyta.

Antanas Miðkinis

Savanorio Petro karo tarnybos dokumentuose yra netikslumø. Retkarèiais jo pavar-dë raðoma Kuksa. Tëvo vardas Tomas, o gimimo metrikuose � Stanislovas.

Petras gimë 1902 m. Ðvenèioniø vls., Rakðteliø k., o augo ir gyveno Belusø vnk. 1919m. birþelio 9 d. eiliniu kareivëliu ástojo á 1-àjá pëstininkø pulkà, paskirtas á mokomàjà kuo-pà, mûðyje su bolðevikais Daugpilio fronte buvo suþeistas (pataikyta á rankà ir pilvà). Vë-liau dalyvavo mûðiuose su bermontininkais ir lenkais. Laimei, liko gyvas. Gerokai prasilavi-næs (minimos 4 gimnazijos klasës) savanoris pasiliko kariuomenëje liktiniu, iðtarnavo ikivirðilos. 1924 m. geguþës 9 d. iðëjo á atsargà.

Tarnavo Petras Ukmergës vieðojoje policijoje, vëliau Zarasø aps. pasienio policijoje.Apsigyveno ðios apskrities Paupinës valsèiuje, Smëlynës baþnytkaimyje. Policininkas P. Kuktaágijo viduriná iðsilavinimà. Pasiþymëjo darbðtumu, sumanumu, sàþiningumu. Mokëjo rusø,vokieèiø, lenkø, latviø kalbas, o tai svarbu pasienieèiui. 1927 m. buvo priimtas á LKKSSnariu.

1931 m. gruodþio 23 d., prieð pat Kalëdas, atsargos virðila Petras Kukta, s. Tomo,Respublikos Prezidento vardu buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriømedaliu ( liud. Nr. 7703), Nepriklausomybës ir Didþiojo Lietuvos kunigaikðèio Gediminoordino 3-iojo laipsnio (1932 m.) medaliais.

Ðaltiniai:LCVA. F. 377, ap. 2, b. 46, l. 41�42. F. 394, ap. 17, b. 2502, l. 1. F. 513, ap.1, b. 155, l.

112. F. 560, ap. 1, b. 91, l. 17; b. 198, l. 113. F. 929, ap. 3, b. 1185, l. 32. F. 930, ap. 4, b. 1, l. 114;b. 8, l. 30; b. 1452, l. 49�56; ap. 7, b. 11, l. 139.

Indraðius V. Laisvës saulei tekant. � V., 1999, p. 323.

TOMAS KULEVIÈIUS

Aleksandro ir Teklës (Jurgelënaitës) sûnus Tomas gimë 1874 m. spalio 6 d. Ðvenèio-niø aps., Perðaukðèio vls., Baliuliø k. Krikðtytas Sorokpolio (t.y. Pavoverës) baþnyèioje.

Svetimø valstybiø kariuomenëse netarnavæs. Lietuvis. Katalikas. Jau bûdamas gero-

Page 118: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

118

kai vyresnio amþiaus 1919 m. rugpjûèio 4 d. 1-ajame pëstininkø pulke pasiraðë savanoriopasiþadëjimà, ne rikiuotës kuopoje pavyzdingai iðtarnavo sutartà laikà iki 1921 m. kovo 23 d.

1929 m. þiniomis, gyveno Ukmergës aps., Vepriø vls., Kultuvënø k. 1931 m. sausio 26d. Tomas Kulevièius, Alekso s., buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriømedaliu (liud. Nr. 6264).

Ðaltiniai:LCVA. F. 513, ap.1, b. 155, l. 59. F. 929, ap.3, b.1185, l. 33. F.930, ap. 4, b. 1, l. 114; b.

1452, l. 104�124; ap. 7, b. 713, l. 44.

KAZYS KULIEÐIUS

Iðsamesniø ðio asmens biografijos duomenø neaptikta. Ið jo 1937 m. raðytø atsimini-mø (du puslapiai rankraðèio), kataloguotø kaip �savanorio atsiminimai�, suþinome, kad jiskilæs ið Ðvenèioniø vls., bene ið Ragauèinos k., buvæs Rusijos kariuomenës kareivis, fronti-ninkas. Kad Kazys buvo Lietuvos kariuomenës savanoris, galima tik spëlioti, þinant, kokio-mis politinëmis nuotaikomis 1918�1919 m. sumaiðtyje Ðvenèionyse gyveno jis ir jo artimieji.1937 m. jis gyveno Radviliðkio vls., Vaskoniø k. Gal jis ten kaip savanoris buvo gavæs þemësir ûkininkavo?

Kazio Kulieðiaus atsiminimø iðtraukos (kalba truputá taisyta):1919 m. sausio mën. suþinojom, kad vokieèiai nuvertë Vilhelmà. Sekmadiená Ðven-

èioniø miestas pilnas iki ausø ginkluotø vokieèiø. Draudþiama þmonëms grupuotis daugiaukaip po du.

Kai iðëjau ið baþnyèios, prie manæs priëjo Rimðelis ir pakvietë eiti á miesto arbatinæ,kur rinksis lietuviai, kur bus gimnazijos direktorius Þemaitis ir kiti inteligentai.

�Kur tamstos?� � paklausë prie arbatinës durø stovintis sargas. � �Èia, kur Þemai-tis�. � �Vakar èia buvo lenkø susirinkimas. Jie skuba bûtinai greièiau uþ mus suorganizuoti<�>. Jie ðaukë: �Chlopy, oraè! Ne jums, muþikai jûs, valdyti Vilniaus þemæ!�

Arbatinëje Þemaitis paaiðkino apie atstovø á Ðvenèionëliø komitetà rinkimus. Sku-biai balsavome, kol tai suþinojæ vokieèiai mûsø neiðvaikë. Dar Þemaitis informavo, kà turi-me daryti, kad greièiau nusimestume svetimà jungà. Po to visi po vienà du iðsiskirstëme.

Mudu su Rimðeliu uþëjome pas vienà jo draugà, kuris daug papasakojo ir ragino eitisavanoriais á Vilniuje organizuojamà Lietuvos kariuomenæ. Aplankëme dar kelis draugus,tarëmës apie kraðto gynimà.

Eidamas á namus sutikau Ramanauskà. �Vaþiuokim á Vilniø! Ten organizuoja sava-norius�. � �Gerai, vaþiuokim. Bet dar eikim pas daktarà pasitikrinti sveikatà��

Juo toliau, juo daugiau savanoriø á Lietuvos kariuomenæ ið Ðvenèioniø parapijos rin-kosi Kaune.

Ðaltiniai:MAB RS. F. 193-107.

Page 119: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

119

JONAS KURPIS

Kaltanënø vls. Buivydø k. ûkininkai Pranciðka (Gaidamavièiûtë) ir Juozas Kurpiai1894 m. rugpjûèio 21 d. susilaukë sûnaus, Kaltanënø baþnyèioje já pakrikðtijo Jonu. Augoguvus, smalsus vaikinas. Baigë keturklasæ Ðvenèioniø miesto mokyklà. Tarnybos caro ka-riuomenëje, atrodo, iðvengë.

Kai ið tëviðkës bolðevikus iðvijo lenkø kariuomenë, Jonas ryþosi. 1919 m. birþelio 19d. jis ir Justinas Kurpis (broliai ar kaimynai?), abu ið Buivydø, gavo ið Molëtø lenkø komen-danto leidimà kelioms dienoms vykti á Ukmergæ maisto. Tuo pasinaudojæs Jonas pasiekëKauno komendantûrà ir liepos 2 d. tapo Lietuvos gynëju � per evakuacijos punktà buvo

Kazio Kulieðiaus atsiminimøfragmentas

Page 120: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

120

paskirtas á Sanitarijos skyriø. 1920 m. spalio 17 d. baigë Karo mokyklà, jam buvo suteiktaspëstininkø leitenanto laipsnis. Tuo metu mûðiai su lenkais jau ëjo á pabaigà, ir J. Kurpiuijuose dalyvauti neteko.

Tolesnë jo tarnyba, atrodo, susijusi su Ðauliø sàjunga. Gyveno Ðiauliø mieste. Ðtai1928 m. þinutë spaudoje:

L.Ð.S. VII-tos Ðauliø rinktinës vadui vyr. ltn. Jonui Kurpiui dël jo tëvelio Vilniauskraðte mirties reiðkiame gilios uþuojautos. � 217-tas ðauliø bûrys.

1931 m. 7-osios ðauliø rinktinës vadas kpt. Jonas Kurpis Respublikos Prezidento var-du buvo apdovanotas Ðauliø þvaigþdës ordinu. 1928 m. jis buvo pagerbtas Didþiojo Lietu-vos kunigaikðèio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu.

1939 m. liepos 31 d. kapitonas J. Kurpis, paèiam praðant, iðleistas á atsargà.Kai buvo atgautas Vilnius ir dalis kraðto, Jonas gráþo ir apsigyveno gimtuosiuose Bui-

vyduose. Kaþkodël tik 1940 m. birþelio 21 d., kai jau buvo prasidëjusi sovietinë okupacija,jis paraðë praðymà apdovanoti Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu.

Jono brolis Kazys Kurpis (g. 1898 m.) jau po karo veiksmø, 1921�1922 m., tarnavo 2-ajame pëstininkø pulke. O po to visà laikà darbavosi vieðojoje policijoje Panevëþio, Uk-mergës aps. policijos nuovadose � ëjo vyr. policininko, vachmistro, nuovados virðininkopareigas. Buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybës ir Didþiojo Lietuvos kunigaikðèioGedimino ordino 2-ojo laipsnio medaliais.

Ðaltiniai:LCVA. F. 377. ap. 2, b. 225, l. 339�340. F. 930, ap. 2-K, b. 379, l. 1-75; ap. 2-Þ, b. 128,

l. 167�168; ap. 4, b. 1456, l. 19�25.Trimitas, 1928, Nr. 17, p. 553; 1931, Nr. 27, p. 46.Kavaliauskas V. Uþ nuopelnus Lietuvai. T. II. � V., 2003, p. 398, 419, 563.

VINCAS KURPIS

4-ojo pëstininkø pulko kareiviø þiniø knygoje uþraðyta: KurpisVincas, g. 1893 m. Ðvenèioniø vls., Rusaliðkës k. Beraðtis. Þemdir-bys. 1919 m. sausio 24 d. savanoriu ástojo á 4-àjá pëstininkø pulkà(buv. Panevëþio batalionà), paskirtas á 1-àjà kuopà. 1920 m. vasario9 d. perkeltas á 3-iàjà kulkosvaidþiø kuopà. 1920 m. geguþës 31 d.nuskendo Nemune (aplinkybës nenurodytos).

1938 m. Vincas Kurpis buvo apdovanotas (po mirties) DidþiojoLietuvos kunigaikðèio Gedimino ordino 3-iojo laipsnio medaliu.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 7, b. 324, l. 116.

Page 121: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

121

MYKOLAS KVINTA

Kvinta Mykolas (Mikas), Mykolo s., gimæs 1886 m. lie-pos 14 d. Ðvenèioniø aps., Karkaþiðkës vls., Punþoniø dvare.Lietuvis. Katalikas. Mokslo cenzas � Vilniaus realinë mokyklair Þemës ûkio akademija Dublënuose (Galicija). 1915�1917m. tarnavo rusø kariuomenëje. Praporðèikas.

Á Lietuvos kariuomenës 1-àjá pëstininkø pulkà ástojo 1919m. sausio mën. Vasario mënesá praporðèiko laipsnis pakeistas ákapitono laipsná su vyresniðkumu nuo 1918 m. balandþio 8 d.Tarnavo 1-osios pëstininkø divizijos ðtabe komendantu. 1920m. dël sveikatos atleistas ið karo tarnybos.

1927 m. þiniomis, M. Kvinta gyveno Këdainiø aps., Dot-nuvos vls., Ðlapaberþës dvare. Lietuviø kalbà mokëjo viduti-niðkai. Ûkininkas. Dirbo agronomijos srityje. Vedæs Anastazi-jà Lavinskaitæ.

Pëstininkø atsargos kapitonas Mykolas Kvinta buvo apdovanotas 2-osios rûðies 1-ojolaipsnio Vyties kryþiumi (Nr. 51) ir Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud.Nr. 27). 1928 m. buvo pristatytas apdovanoti Didþiojo Lietuvos kunigaikðèio Gediminoordinu. 1929 m. apdovanotas Latvijos Iðsivadavimo karo 10-meèio medaliu.

...1931-ieji. Nekrologas: Mykolas buvo pasiturinèio dvarponio sûnus. Auklëjimas, kaip ir daugumos dvarpo-

niø ðeimø Lietuvoje, ëjo lenkiðka kryptimi ir neigimu tautiðko lietuviðko atgijimo. Neþino-mi velionies jaunø dienø nusistatymai, bet 1918 m., esant vokieèiø nelaisvëje, jisai prisidëjoprie lietuviø karininkø grupës, gyveno lietuviø karininkø barake, su jais draugavo, norslietuviø kalbos tuomet dar nemokëjo. Jis nuolat buvo kvieèiamas pereiti á lenkø barakàgyventi, bet visuomet atsakydavo, esàs lietuvis dvasioje ir nieko bendro su lenkø orientacijaneturás. Èia pravartu priminti, kad 1918 metais Lietuvos padangë buvo apsiniaukusi, niekoaiðkaus nebuvo matyti. Dël stiprios lenkø ir kitø agitacijos prieð lietuvius atrodë, kad Ne-priklausoma Lietuva yra tik keliø asmenø svajonë ir kad toji svajonë neávyks. Mykolas tuosunkiu laiku buvo lietuviðko nusistatymo. Gráþæs á Lietuvà ir pradëjus kurtis kariuomenei,stojo á jos eiles savanoriu ir sàþiningai ëjo visas pareigas. Paþinau já 1919 metais geguþës m.1 pëstininkø pulke. Pulkas kovojo su bolðevikais Ukmergës�Utenos�Zarasø�Daugpilio kryp-timi. Velionis buvo jaunesniu karininku 6 kuopoje, bet dël karininkø stokos buvo keliamasið vienos kuopos á kità, kuri kuopa turëjo svarbesná uþdaviná kautynëse. Kokio nors nepasi-tenkinimo ar bailumo neparodë. Jo idealas buvo Nepriklaus. Lietuva ir jos atvadavimasnuo svetimø jungo. Buvo pasiryþæs þûti ar laimëti. Geguþës m. 31 d. palei Aluntà tekovelioniui dalyvauti nesëkmingose kautynëse, kur kuopa turëjo trauktis. Krito arti bolðevikøsviedinys ir jis buvo kontûzytas, negalëjo trauktis. Jo pakliuvimas bolðevikams á rankas at-rodë ávykæs faktas. Atsirado dràsuoliø, kurie já iðgelbëjo, bûtent: trys ar keturi ðaudë á bol-ðevikø artëjanèias grandines, o du raitininkai, prieðo apðaudomi, prijojo prie jo ir pasodinæant arklio iðgelbëjo. Bet vienas ið gelbëtojø èia pat þuvo. Velionis buvo evakuotas á Kaunà irpo mënesio gráþo á pulkà. Sveikata jo buvo bloga, jam reikëjo ilgiau gydytis, bet karininkø

Page 122: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

122

stoka vertë gráþti á frontà atgal. Atsiþvelgiant á jo sveikatos stová, buvo jam paskirta tvarkytiuþnugará: ëjo pulko komendanto pareigas ir ðiose pareigose buvo ligi paleidimo ið kariuo-menës atsargon (1920 m. balandþio mën.).

Geguþës mën. 31 d. ávykis ties Alunta suriðo já su mûsø kareiviu amþinai. Jis mëgdavovisur ir visuomet pabrëþti lietuvio kareivio prisiriðimà prie savo vado ir kad sunkioje valan-doje mûsø kareivis nepalieka savo vado, nors jo gyvybei gresia pavojus. Tekdavo ásikalbëtiapie daugumos dvarponiø elgesá Lietuvos atþvilgiu. Visuomet atsakydavo, kad jie klysta,uþmirðo savo pareigas ir kad darbas lenkø naudai yra Lietuvai þalingas. Be to, pabrëþdavo,kad yra reikalinga aiðki tautinë orientacija ir darbas ðioje kryptyje yra privalomas visiems.Nusiskøsdavo, kad daug jo paþástamø mokyklos draugø ir net artimø jam asmenø yra Len-kijoje ir ten dirba pragaiðtingà Lietuvai darbà. Sakydavo, kad jie klysta, nes Lietuvos pusëjeyra tiesa, reikia tik dirbti, ir viskas bus gerai. Iðëjæs ið kariuomenës pradëjo ûkininkauti savoPaberþio dvare (Dotnuvos valsè., Këdainiø apskr.) ir ten dirbo tautiðkà darbà. Nuo senølaikø apylinkë buvo aplenkinta, bet jis prisidëjo prie jos sugràþinimo: vedë lietuviðkà linijà� savo dvare ávedë lietuviø kalbà ir pats iðmoko jà. Baþnyèioje, kurios jis buvo kolatorius,sudarë aplinkybes, kad pridedamos pamaldos bûtø lietuviø kalba. Organizavo ðaulius irbuvo toje apylinkëje ðauliø vadas, nuolat turëjo ryðá su savanoriais kûrëjais ir buvo Këdai-niø apskrity savanoriø kûrëjø valdyboj. Bendrai, Mykolas ne þodþiais, bet darbais prisidëjoprie Lietuvos atstatymo ir visà laikà toje kryptyje dirbo ligi pat mirties. Jo dvaras buvolietuviø bûrelio dvaras. Tenai rinkdavosi á sveèius, tenai pasikalbëdavo, kaip geriau sutvar-kyti apylinkæ administracijos ir ekonomiðku atþvilgiu. Apskritai, jis mëgdavo visuomenësdarbà. Jei lietuviai yra patenkinti Mykolo veikimu ir nuoðirdþiai já gerbia, tai uþsispyrusiejilenkø organizacijos asmenys prieðingai: pikti, kerðtingi dël jo veikimo � nuolat darydavointrigas, boikotuodavo já, nenorëdavo jo susitikti, aplankyti ir panaðiai, bet jo nusistatymasbuvo aiðkus, grieþtas ir darbu paremtas. Mykolas yra pavyzdys mûsø dvarponiams, kaipreikia Lietuvà mylëti ir jai dirbti, o mums, lietuviams, brangus, kad dirbo kariuomenëje irsavo apylinkëje kultûringà lietuviðkà darbà. Mirë ð. m. liepos mën. 11 d. pakeliui á Kaunà,sulaukæs vos 45 metø amþiaus. Jo staigi mirtis greit pasiekë jo draugus ir paþástamus. Lie-pos mën. 12 d. 11 val. jo kûnas 2 pëst. pulko orkestro ir jo draugø ir paþástamø buvo palydë-tas á Kauno stotá, nuveþtas á Ðlapaberþës dvarà. Liepos 13 d. 10 val. jo kûnas 2 artilerijospulko orkestro, apylinkës inteligentø ir þmoniø buvo palydëtas á Ðlapaberþës baþnyèià <�> perneðtas á koplyèià, kurioje viename ið rûsiø buvo palaidotas <�>

Glaustà, emocingà ir turiningà nekrologà paskelbë ir LÐS savaitraðtis �Trimitas�:<�> Velionis yra gimæs 1886 m. rugsëjo 17 d. Ðvenèioniø apskr., Karkoþiðkiø valsè.,

Punþanø dvare. Gimnazijà baigë Vilniuje. Mokësi agronomijos. Prasidëjus didþiajam karuibuvo paðauktas kariuomenën ir, baigæs karo mokyklà, tarnavo 363 Vilniaus pëstininkø dru-þinoje karininko laipsniu. Gráþæs á tëvynæ 1919 metais sausio mën. stojo savanoriu Lietuvoskariuomenën, kurioje tarnavo iki 1920 m. balandþio mën. Iðëjæs atsargon aktingai dalyvavoðauliø ir kûrëjø savanoriø sàjungose. Eilæ metø renkamas rinktinës garbës teisman, o L.K.kûr. Savanoriø s-gos Këdainiø skyriui taip pat eilæ metø pirmininkauja. Apylinkëje buvoþinomas kaip geras, malonus, su visais mokàs graþiai ir taikiai sugyventi, vaiðingas þmogus.Todël pasitikti jojo kûno liepos m. 12 d. Dotnuvos stotin atvyksta visa Dotnuvos ðauliøkuopa <....> Karo orkestrui gedulo marðà grojant, velionies karstas dedamas ant paruoðtoveþimo ir prasideda paskutinë kelionë á taip jo mylimà Ðlapaberþæ <�>

Page 123: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

123

Ðaltiniai:LCVA. F. 929, ap. 4, b. 72, l. 33; b. 104, l. 54; b. 425, l. 325. F. 930, ap. 4, b. 1, l. 118; ap.

5, b. 1462- A, l. 19; ap. 8, b. 172, l. 19�29.Kavaliauskas V. Uþ nuopelnus Lietuvai. II. � V., 2003, p. 693.Èaplikas, kpt. A. a. ats. kpt. Mykolas Kvinta // Karys, 1931, Nr. 30 (634), p. 594.Mikðiûnas A. A. ðaulys Mykolas Kvinta // Trimitas, 1931, Nr.30, p. 589.

JURGIS LABEIÐA

Joniðkio vls. ir par., Arnioniø k. (dab. Molëtø r.), Juozo ir Marijos (Kirkaitës) ðeimo-je 1898 m. spalio 21 d. gimë sûnus Jurgis. Augo ir dukrelës Jadvyga, Zofija, Pulcherija.

Mokslo cenzo Jurgis neturëjo. Svetimose kariuomenëse jam neteko tarnauti. Sulau-kæs pilnametystës dël ðeimyniniø aplinkybiø (jis � vienas darbingas vyras ðeimoje, nes tëvasbuvo miræs) nebuvo ðaukiamas atlikti karo prievolës, bet 1919 m. liepos 21 d. pasiraðë sava-norio pasiþadëjimà bent vienus metus tarnauti Lietuvos laisvës gynëjø eilëse. 1-ojo pësti-ninkø pulko eilinis Jurgis iðtikimai gynë Tëvynæ ir á atsargà iðëjo 1922 m. balandþio 13 d.Apsigyveno Garliavos vls., Marvelës k.

1929 m. kovo 6 d. J. Labeiða buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savano-riø medaliu (liud. Nr. 4782).

Ðaltiniai:LCVA. F. 560, ap. 1, b. 259, l. 89. F.929, ap. 3, b. 1186, l. 1. F. 930, ap. 4, b. 1, l. 118; b.

6, l. 19; b. 1825, l. 76�83.

JUOZAS LAUKYS

Juozas gimë 1900 m. birþelio 17 d. Ðvenèioniø aps., Kabylniko vls., Dauþø (?) k. Sava-mokslis. 1919 m. rugpjûèio 3 d. tapo 1-ojo pëstininkø pulko 5-osios kuopos eiliniu. O rug-pjûèio 28 d. mûðyje su bolðevikais ties Kalkûnais (prie Daugpilio) buvo suþeistas ( pataikytaá krûtinæ). Pasveiko ir dalyvavo kovose su bermontininkais ir lenkais. Á atsargà iðleistas1922 m. lapkrièio 22 d.

Utenos vls., Gedimino k., jis gavo 8 ha þemës, su þmona Konstancija kûrësi, ûkinin-kavo, buvo LKKSS Utenos skyriaus narys.

Laukys Juozas, Prano s., buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriømedaliu ( liud. Nr. 2673). Fronte patirtas suþeidimas ilgainiui atsiliepë. Juozas kaip karo

Page 124: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

124

invalidas 1938 m. buvo apdovanotas Didþiojo Lietuvos kunigaikðèio Gedimino ordino 3-iojo laipsnio medaliu.

Ðaltiniai:LCVA F. 560, ap. 1, b. 270, l. 124. F. 930, ap. 4, b. 5055, l. 109.Kavaliauskas V. Uþ nuopelnus Lietuvai.T. II. � V., 2003, p. 434, 497.

PRANAS LENSKIS

Gaidës baþnyèioje buvo pakrikðtytas Juozo ir Stefanijos (Eitminavièiûtës) Lenskiøsûnus Pranas, gimæs 1895 m. spalio 17 d. Ðvenèioniø aps., Rimðës vls., Èepukø k. Ðeimojeaugo dar vienas vaikas � sûnus Jonukas.

Nelaukdamas savo amþiaus vyrø ðaukimo atlikti karo prievolæ, matydamas okupaci-jø blogybes, Pranas iðëjo Tëvynës gelbëti � 1919 m. liepos 27 d. savanoriu ástojo á 1-àjápëstininkø pulkà. Kovësi su bolðevikais ir kitais okupantais. Á atsargà iðleistas 1921 m. kovo22 d.

Rimðës�Gaidës padangë liko uþ nelemtos demarkacijos linijos. Su þmona Agota ap-sigyveno Utenos vls., Pliupø k. Bet�1926 m. gruodþio 10 d. savanoris, atsargos eilinis Pra-nas Lenskis mirë. Palaidotas Utenos vls., parapijos kapinëse.

Naðlë Agota, gyvenusi Utenos aps., Kuktiðkiø vls., Skudutiðkio II dvare, 1930 m. pa-teikë reikalaujamus dokumentus, ir kraðto apsaugos ministras B. Giedraitis pasiraðë liudi-jimà Nr. 6124: <�> miræs Pranas Lenskis, s. Juozo, <�> tikrai yra buvæs Lietuvos ka-riuomenës kûrëjas-savanoris.

Ðaltiniai:LCVA. F. 11, ap. 1, b. 17, l. 458. F. 929, ap. 3, b. 1186, l. 7. F. 930, ap. 4, b. 1, l. 122; b.

1827, l. 345�354.; ap. 7, b. 713, l. 46.

GIRÐA LEVINAS

Girða gimë ir gyveno Dûkðte.1920 m. birþelio 8 d. ástojo á Lietuvos kariuomenæ. Jis,2-ojo pëstininkø DLK Algirdo pulko eilinis, tarnavo tik 3 mënesius: rugsëjo 20 d. prie Au-gustavo mûðyje su lenkais dingo be þinios.

Ðaltiniai:LCVA. F. 384, ap. 2, b. 206, l. 111.

Page 125: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

125

JOKÛBAS LIBERMANAS

Ðvenèioniø aps. rabinas 1929 m. iðdavë metrikø paþymëjimà (lenkø k.):Ðvenèionyse 1900 m. lapkrièio 15 d. Niselio-Bero Libermano ir jo þmonos Feigos-

Hindos Markelevièiûtës ðeimoje gimë sûnus, kuriam duotas vardas Jokûbas (Jakow).Nelaukdamas savo amþiaus naujokø ðaukimo Jokûbas 1919 m. sausio 22 d. pasiraðë

savanorio pasiþadëjimà vienus metus tarnauti Lietuvos kariuomenëje. Drausmingai tarna-vo Kauno komendantûros 4-ojoje kuopoje, Atsargos batalione. 1920 m. balandþio 8 d. dëlligos buvo atleistas kaip netinkamas karo tarnybai. Liko gyventi Kaune.

1930-øjø, Vytauto Didþiojo metø, vasario 15 d. Jokûbas Libermanas, Niselio s., buvoapdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 4649).

Ðaltiniai:LCVA. F. 929, ap. 3, b. 1186, l. 9. F. 930, ap. 4, b. 1, l. 123; b. 6, l. 4; b. 1828, l. 327�333;

ap. 7, b. 94, l. 11.

ALEKSAS LOPETA

Ðvenèioniø aps., Kamojø m. (kitame dokumente � Linkmenø vls., Þiezdrelës vnk.),lietuviø katalikø Antano ir Cecilijos (Rukðënaitës) ðeimoje 1904 m. gimë sûnus Aleksas.Mokyklos lankyti jam neteko, bet savamokslis mokëjo skaityti ir raðyti.

1920 m. gruodþio 22 d. A. Lopeta savanoriu ástojo á 1-àjá pëstininkø DLK Gediminopulkà; á atsargà ið 4-ojo pasienio bataliono iðleistas 1923 m. spalio 18 d. Gyveno Utenosaps., Linkmenø vls., Þiezdrelës vnk., dirbo Labanoro miðkø urëdijoje. Su þmona Konstan-cija ûkininkavo gautoje 14 ha þemëje ir tarnavo pasienio policijoje sargybiniu.

1931 m. spalio 28 d. buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø me-daliu (liud. Nr. 7463).

Ðaltiniai:LCVA. F. 11, ap. 1, b. 166, l. 380�390. F. 560, ap. 1, b. 270, l. 63. F. 929, ap. 3, b. 1186,

l. 12. F. 930, ap. 4, b. 4, l. 126; b. 8, l. 9; b. 1830, l. 220�233.

Page 126: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

126

STASYS LOVÈIKAS

Kuriantis Lietuvos valstybei, ryþausi prisidëti prie savo Tëvynës gynimo ir 1919 m.geguþës 2 d. savanoriu ástojau á Lietuvos kariuomenës 2-àjá artilerijos pulkà.

Taip raðë Stasys 1928 metais.Stasys Lovèikas gimë 1893 m. Zadievio par., Jasevo vls., Rudþiø (Rodze) k. (dab.

Gudija). Buvo mobilizuotas á Rusijos kariuomenæ, karo metu pateko á vokieèiø nelaisvæ. Ográþæs, nors jo amþiaus vyrai tuo metu neturëjo bûti nei ðaukiami, nei mobilizuojami, pasi-raðë pasiþadëjimà vienus metus iðtikimai tarnauti Lietuvos kariuomenëje. Dalyvavo mûðiuosesu bolðevikais, bermontininkais.

1920 m. geguþæ eilinis S. Lovèikas baigë tarnybà kariuomenëje. Bet tëviðkë nepasie-kiama, okupuota Lenkijos. Apsigyveno Ðiauliø aps., Linkuvos vls., Meguèioniø k. Savano-ris gavo þemës, tapo ûkininku � naujakuriu. Jis, lietuvis, katalikas, apibûdinamas kaip susi-pratæs, doras ir iðtikimas Lietuvos pilietis.

Jubiliejiniais 1928-aisiais Nepriklausomybës metais atsargos eilinis Stasys Lovèikassulaukë garbingo apdovanojimo � Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medalio (liud.Nr. 1260).

Ðaltiniai:LCVA. F. 560, ap. 1, b. 259, l. 24. F. 929, ap. 3, b. 1186, l. 13. F. 930, ap. 4, b. 1, l. 126;

b. 1830, l. 249�255.

ALEKSANDRAS LOVKIS

Aleksandras Lovkis (Aleksys Laukis), Karolio s., gimë 1901 m. Ðvenèioniø aps., Jase-vo vls., Rudþiø k. Mokslo cenzo neturëjo. Nevedæs, lietuvis, katalikas. 1919 m. vasario 26 d.savanoriu ástojo á 2-àjá pëstininkø pulkà. Perkeltas á Inþinerijos bataliono ne rikiuotës kuo-pà. Mirë nuo ligø (?).

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 7, b. 96, l. 39; b. 216, l. 162.Kariðkiø þodis, 1920, Nr. 25 (57), p. 238.

Page 127: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

127

ANTANAS LUKOÐEVIÈIUS

Nikodemo ir Juozapotos (Maþeikytës) Lukoðevièiø sûnus Antanas gimë 1900 m. lap-krièio 9 d. Salako vls., Þelmeniðkës k. (dab. Ignalinos r.). Krikðtytas Salako baþnyèioje.

Jis nuo 1919 m. rugpjûèio 5 d. iki 1920 m. lapkrièio 18 d. buvo 1-ojo pëstininkø DLKGedimino pulko savanoris, eilinis.

1931 m. birþelio 17 d. A. Lukoðevièius buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kû-rëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 6846). Tais metais jis gyveno Zarasø aps., Paupinës vls.,Raudinës vnk.

Ðaltiniai:LCVA. F. 11, ap. 1, b. 175, l. 507. F. 560, ap. 1, b. 198, l. 126. F. 930, ap. 3, b. 1945, l. 1�7.

JUOZAS LUKÐIONIS

Ðvenèioniø vls., Daukðiø sodþiuje, 1897 m. kovo 19 d. Adomo ir Paulinos (Jurgelevi-èiûtës) Lukðioniø ðeimoje gimë sûnus Juozas. Tai paliudijo 1928 m. gimimo metrikø iðraðàuþ Ðventënø klebonà pasiraðæs kun. J. Labukas.

Juozo mokslo cenzas neþinomas, bet, matosi, buvo gerokai prasilavinæs, turëjo gra-þià raðysenà. Caro kariuomenëje netarnavæs. Tëvas buvo senyvas, o jis � vienintelis darbin-gas vyras ðeimoje, tad buvo atleistas nuo privalomosios tarnybos, nebuvo ðaukiamas á Lie-tuvos kariuomenæ. Bet 1919 m. liepos 26 d. J. Lukðionis savanoriu ástojo á Ðirvintø apskri-ties karo komendantûrà, kuri vëliau buvo priskirta 8-ajam KK Vaidoto pulkui. Nuo 1920 m.kovo iki 1922 m. kovo jis buvo ðio pulko ûkio dalies raðtininkas. Pasiþymëjo sumanumu,uolumu, sàþiningumu, jam buvo suteiktas virðilos laipsnis. Laisvalaikiu labai daug dëmesioskyrë saviðvietai. Iðleistas á atsargà pasipraðë ir nuo 1922 m. balandþio dar metus dirbo topaties pulko ûkio dalyje laisvai samdomu tarnautoju � vyr. raðtininku. Po to apsigyvenoPanevëþyje, dirbo miesto policijos 5-osios nuovados virðininko padëjëju.

Atsargos virðila Juozas Lukðionis 1929 m. buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenëskûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 2043).

Ðaltiniai:LCVA. F. 929, ap. 3, b. 1186, l. 14. F. 930, ap. 3, b. 1968, l. 1�24.

Page 128: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

128

MIKAS LUNIUS

Antano ir Marijonos (Jurðytës) Luniø ðeimoje Akmeniðkiø k., Linkmenø vls. (dab.Utenos r.), 1899 m. gimë sûnus Mykolas. Ðeimoje dar augo Juozas (g. 1906 m.), Veronika irUrðulë. Tëvas Antanas mirë 1913 m., ir Mykolas liko vyriausias vyras ðeimoje. Buvo baigæsliaudies mokyklà.

Jaunuolis iðgirdo Tëvynës ðauksmà, paliko lenkø uþimtà tëviðkæ ir 1919 m. spalio 23d. savanoriu ástojo á 2-àjá pëstininkø DLK Algirdo pulkà. Kovos su Raudonàja armija buvopasibaigusios, taèiau dar teko kautis su nuoþmiais bermontininkais. Tris mënesius jis iðbuvolenkø fronte ir net aðtuonis jø nelaisvëje.

Eilinis M. Lunius 1922 m. balandþio 10 d. baigë karo tarnybà ir atsisveikino su 2-uojupëstininkø pulku. Dvejus metus tarnavo Obeliø geleþinkelio stotyje.

Tëvynë nepamirðo savo gynëjo. 1927 m. savanoris gavo 9 ha þemës Linkmenø vls.,Pusvarsnëliø k. 1933 m. þiniomis, èia jis su þmona, naujakuriai, augino deðimties metø sûnøKazá, ðeðiametæ Genæ ir ketveriø metukø Bronæ.

1929 m. Mikas Lunius buvo apdovanotas Kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 3486).Jis buvo aktyvus LKKSS Utenos skyriaus narys.

Ðaltiniai:LCVA. F. 11, ap. 1, b. 166, l. 662, 741�742. F. 560, ap. 1, b. 198, l. 127; b. 270, l. 17. F.

929, ap. 3, b. 1186, l. 15. F. 930, ap. 3, b. 1963-A, l. 1�15; ap. 4, b. 1, l. 128.

JONAS MACIULEVIÈIUS

Dabar Plauèiðkiø kaimas yra Utenos rajone, o kadaise priklausë Linkmenø valsèiui.Èia 1896 m. lapkrièio 1 d. gimë Jonas Maciulevièius, Juozo ir Julës (Vedrickaitës) sûnus.Pakrikðtytas Labanoro baþnyèioje. Duonos ir mokslo siekdamas, Jonas atsidûrë Rusijoje,1916 m. baigë Toropeco gimnazijà.

Gráþæs á Lietuvà, 1919 m. spalio 16 d. savanoriu ástojo á 2-àjá pëstininkø pulkà. Jaun.puskarininkis dalyvavo mûðiuose su bermontininkais ir lenkais. Ties Giedraièiais buvo su-þeistas.

2-ojo pëstininkø DLK Algirdo pulko vadas plk. ltn. J. Laurinaitis raðë:Jonas Maciulevièius, dalyvaudamas mûðiuose ties Giedraièiais lapkrièio mën. 1920

metais, kaipo sugebus kariðkis, kada buvo iðmuðti ið rikiuotës 7-oj kuopoj visi karininkai irpuskarininkai, buvo paskirtas vadovauti kuopai, kuriai bevadovaudamas buvo suþeistas árankà, bet pasiliko rikiuotëj ligi galo mûðiø. Uþsibaigus mûðiams, kaipo sunkiai suþeistasbuvo evakuotas á ligoninæ. Sugráþæs ið ligoninës, tai yra nuo 1 d. vasario 1921 metø ligi 6 d.lapkrièio 1922 m., darbavosi man pavesto pulko ðtabo raðtinëj, sàþiningai ir sumaniai atlik-

Page 129: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

129

damas pavestà jam darbà <�> Ið kariuomenës paliuosuotas kaipo iðtarnavæs virð dvejømetø.

Po karo tarnybos Jonas buvo vieðosios policijos valdininkas Kretingos apskrityje. Vë-liau su þmona Petronële apsigyveno Utenos dvaro kolonijoje. Naujakurys. Vis arèiau gim-tinës! LKKSS Utenos skyriaus narys.

Kaip ir kiti kovø bendraþygiai, Jonas pateikë praðymà ir kitus dokumentus, reikalin-gus norint gauti savanorio statusà ir apdovanojimà. Bet jo praðymas nebuvo patenkintas:atseit á kariuomenæ ástojo po moksleiviø mobilizacijos ir po naujokø ðaukimo. Utenos aps.naujokø ëmimo komisija liudijo, kad Maciulevièius Jonas, Jono s., gimæs 1896 m., gyvenan-tis Kuktiðkiø miestelyje ir valsèiuje, 1919�1920 m. dël ðeimos padëties turëjo teisæ bûtipaliuosuotas Valstybës apsaugon.

Vis dëlto galutinis sprendimas buvo nepalankus: <�> jo praðymà atmesti, nes ásto-jo kariuomenën 1919 m. spalio 16 d., o kaipo gimæs 1896 m. ir turëjæs ne maþiau kaip 4klasiø mokslo cenzà, buvo paliestas 1919 m. geguþës 26 d. ðaukimo ir 1919 m. spalio 1 d.naujokø ðaukimo.

Ðaltiniai:LCVA. F. 11, ap. 1, b. 165, l. 108. F. 560, ap. 1, b. 155, l. 11. F. 930, ap. 4, b. 1986, l. 1�7.

VINCAS MACIULEVIÈIUS

Að neþinau, kur liko tavo ðaknys,Kokiam kraðte vaikystæ palikai.Ar spëjai iðgyventi meilës naktá,Ar liko tëviðkëje laukiantys vaikai�

Algimantas Cimbolaitis

Duomenys labai kuklûs.Maciulevièius Vincas, Mykolo s., 43 m. amþiaus, lietuvis, katalikas, beraðtis, þemdir-

bys, kilæs ið Ðvenèioniø m. (kitame dokumente � ið Ðventënø m., Ðvenèionëliø m.). 1919 m.geguþës 3 d. (ar birþelio 18 d.?) áraðytas á 5-ojo pëstininkø pulko sàraðus, virëjas, vëliauartileristas. Tarnavo vos 5 mënesius: 1919 m. spalio 29 d. nukautas þvalgyboje ties Ðiaulë-nais mûðyje su bermontininkais. Palaidotas Ðiaulënø kapinëse.

Ðaltiniai:LCVA. F. 384, ap. 2, b. 206, l. 89, 97. F. 929, ap. 3, b. 16, l. 60, 63. F.930, ap.7, b. 3, l. 84;

b. 96, l. 105. F. 1764, ap. 1, b. 157, l. 13.Karys, 1928, Nr. 27, p. 12, 14.

Page 130: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

130

MIKAS MACKEVIÈIUS

Kamojø vls., Seranèioniø (Seronèany) k., 1897 m. gimæs Mackevièius Mikas, Miko s.,gudas, beraðtis, svetimose kariuomenëse netarnavæs, nevedæs, amatininkas, 1919 m. liepos7 d. savanoriu ástojo á 3-iàjá pëstininkø pulkà, buvo 6-osios kuopos eilinis.

Ðaltiniai:LCVA. F. 516, ap. 1, b. 8, l. 360. F. 930, ap. 7, b. 315, l. 243.

PRANAS MAÈEÞINSKAS

1928 m. jis raðë:Að, Pranas Maceþinskas, gyvenantis Lakðtingalø k., Naujamiesèio vls., Panevëþio aps.,

esu kilæs ið Okupuotos Lietuvos, Ðvenèioniø aps., Daugëliðkio vls., Pajurgiðkës k. 1919 m.uþëmus mûsø kraðtà bolðevikams, að balandþio pradþioje pabëgau ið namø ir geguþës 5 d.pastojau á Panevëþio batalionà � IV pëstininkø pulkà. Tada Panevëþio batalionas stovëjoKëdainiuose, tad man teko dalyvauti mûðiuose su bolðevikais nuo Krekenavos apylinkiø ikiDauguvos krantø. Taip pat dalyvavau mûðiuose su bermontininkais prie Pakruojo, Radvi-liðkio, Meðkuièiø. Ið kariuomenës tapau paliuosuotas 1920 m. geguþës 26 d.: Sveikatos tik-rinimo komisijos dëlei sveikatos stovio tapau pripaþintas karo tarnybai netinkamu. Nuo1920 m. geguþës 26 d. tarnavau 4 pëstininkø LK Mindaugo pulko ûkio dalies raðtinëjelaisvai samdomu vyr. raðtininku iki 1923 m. birþelio 1 d.

Karo tarnybos dokumentuose yra dar daugiau duomenø. Pranciðkus Maceþinskas(Macaþinskas), Mykolo ir Paulinos (Misiunytës) s., gimæs Pajurgiðkës k. 1899 m. spalio 1 d.Mokslo cenzas � 2 (ar 4) progimnazijos klasës. Lietuvis, katalikas. Maðinistas (?). Lietuvoskariuomenës grandinis. 1923 m. balandþio 24 d. Ukmergës baþnyèioje priëmë Santuokossakramentà vesdamas Veronikà Ûsonytæ. 1933 m. � Panevëþio kalëjimo raðtininkas; LKKSSnarys.

Pranas Maèeþinskas, Mykolo s., 1928 m. rugpjûèio 29 d. buvo apdovanotas Lietuvoskariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 717).

Ðaltiniai:LCVA. F. 560, ap. 1, b. 4, l. 31. F. 929, ap. 3, b. 1187, l. 2. F. 930, ap. 3, b. 2017, l. 1�5;

ap. 4, b. 1, l. 129; ap. 7, b. 324, l. 221.

Page 131: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

131

Adomas Maminskas(pirmas ið deðinës)

su tarnybos draugais

ALEKSAS MALÈIUS

Adutiðkënas ið Lasiðkës k. Malèius Aleksandras, Kriðtapo ir Emilijos (Dziskaitës) s.,gimæs 1899 m. vasario 26 d., krikðtytas Adutiðkio baþnyèioje. Kauno karo komendantûrojesavanorio pasiþadëjimà pasiraðë 1919 m. geguþës 7 d. Baigë karo milicijos mokyklà, tarna-vo 3-iojo pëstininkø pulko 7-ojoje kuopoje. Ið karo tarnybos turëdamas virðilos laipsná iðëjo1922 m. sausio 20 d. 1931 m. þiniomis, tarnavo geleþinkeliø policijoje, gyveno Pagëgiuose.

Atsargos virðila Aleksas Malèius 1931 m. lapkrièio 9 d. buvo apdovanotas Lietuvoskariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 7526), 1933 m. � Vytauto Didþiojo ordino3-iojo laipsnio medaliu.

Ðaltiniai:LCVA. F. 929, ap. 3, b. 1187, l. 5. F. 930, ap. 3, b. 2086, l. 1�13; ap. 4, b. 8, l. 14; ap. 7,

b. 101, l. 24; b. 315, l. 77.

ADOMAS MAMINSKAS

Lygumai II � tai darbðèiø ûkininkø lietuviø kaimas aplenkinto Ðvenèioniø miestopaðonëje. Pasiturintis, tautiðkai susipratæs ûkininkas Justinas Maminskas augino gausià vie-nuolikos sûnø ir dukterø ðeimà, tad prabangos, suprantama, nebuvo. Vaikai triûsë ûkyje,piemenavo, lankë lietuviðkas mokyklas (legalias ir slaptas), dainavo parapijos lietuviø chore.

Adomas gimë 1899 m. vasará. 1913 m. baigë Myliø (t. y. Ðvenèioniø) vls. pradþiosmokyklà. Mokëjo rusø, lenkø kalbas. Nuo 1915 m. balandþio iki 1919 m. birþelio dirbo

Page 132: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

132

Ðvenèionëliø siaurøjø geleþinkeliø dirbtuvëje, taisë vagonus. Tuo laikotarpiu Ðvenèioniøkraðte pasikeitë kelios okupacijos, viena uþ kità �geresnës�.

1919 m. liepos 14 d. Adomas savanoriu ástojo á Ðirvintø karo komendantûrà, buvopaskirtas á 8-àjá pëstininkø KK Vaidoto pulkà, baigë mokomosios kuopos kursà. 1920 m.nuo balandþio 23 d. iki gruodþio 1 d. dalyvavo kovose su lenkais.

Pasibaigus mûðiams, kito kelio lyg ir nebuvo: atitarnavæs bûtinàjá laikà, Adomas pa-praðë leisti pratæsti tarnybà savajame pulke liktinio puskarininkio tarnybos sàlygomis �virðila. Èia baigë pulko liktiniø puskarininkiø 3 mënesiø kursus. 1922 m. lapkrièio 1 d. jambuvo suteiktas virðilos laipsnis. Tarnybos virðininkai A. Maminskà apibûdindavo teigiamai:raðtingas, vidutinio iðsilavinimo, doras, sàþiningas, karðto bûdo, bet susivaldantis, elgiasitinkamai, karo dalykus iðmano neblogai, pareigas supranta ir atlieka gerai, valdiniams darogerà poveiká, sveikas, tvirto sudëjimo, stiprus.

A. Maminsko nuopelnai Tëvynei buvo deramai ávertinti. Jis buvo apdovanotas Lietu-vos nepriklausomybës ir Vytauto Didþiojo ordino 3-iojo laipsnio medaliais; 1928 m. jambuvo áteiktas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medalis (liud. Nr. 150).

Page 133: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

133

Savanoris A. Maminskas prie Kurðënø gavo apie 11 ha þemës, bet neûkininkavo.1934 m. prie Ðiauliø gimnazijos iðlaikë keturiø klasiø kurso egzaminus. Liktinio virðilostarnybà tæsë iki sovietø okupacijos 1940 m. Vedë paðto darbuotojà birþietæ, poeto Bernar-do Brazdþionio bendraklasæ Katriutæ, augino dukrelæ Irenà.

Iðëjæs (iðvarytas!) ið kariuomenës, Adomas 1940 m. pabaigoje dirbo Ðiauliø m. vyk-domojo komiteto ûkio skyriuje, vëliau � Ðiauliø valsèiaus korteliø skirstymo skyriuje. 1942m. Ðiauliø aps. virðininkas Adomà paskyrë Kurðënø valsèiaus virðaièiu. Ið ðiø pareigø jisatsistatydino 1944 m. pradþioje ir pradëjo dirbti ûkio vedëju Ðiauliø linø fabrike. 1945 m.kovo mën. sovietø saugumas já suëmë, iðveþë á patikrinimo lagerá Leningrado srityje, ið kurpo pusës metø paleido. 1947 m. vël buvo areðtuotas, vël dvi savaites �tikrintas�. 1947 m.spalio 31 d. Ðiauliø linø fabriko ûkvedys A. Maminskas buvo areðtuotas, teistas uþ veiklàvokieèiø okupacijos metu ir netrukus Ðiauliø srities teismo nuteistas 25 metams pataisosdarbø lageryje, be to, 5 metams jam buvo apribotos teisës. Teko katorga Komijoje, tiesiantgeleþinkelá. 1954 m. katorgininkas paraðë skundà SSRS Aukðèiausiajam Teismui. 1955 m.A. Maminskas buvo amnestuotas ir spa-lio mën. gráþo pas ðeimà. Uþ kà triskartareðtuotas, teistas, kalintas?

Amnestuotasis lagerininkas dirboÐiauliø statybos tresto gelþbetonio ceche,po to � Akløjø draugijos Ðiauliø pramo-nës kombinate. Paskyrus kuklutæ pensi-jà, iðëjo poilsio.

Kai Adomas buvo iðveþtas á lage-rá, jo þmona Katrë su maþamete dukreleirgi neturëjo ramybës, kurá laikà pusiauslapstydamasi glaudësi pas vyro giminesMaminskus Lygumø k. Metai bëgo. Duk-ra Irena iðëjo mokslus, ir aukðtuosius, ta-po kvalifikuota ekonomiste, su JuozuSindaravièiumi Vilniuje sukûrë ðeimà.

Savanoris, buvæs kalinys, pensinin-kas Adomas su þmona persikëlë gyventi á Vilniø. Þmona, sunkiø ligø iðvarginta, mirë darnesenyvo amþiaus. Adomo atspirtis liko dukra ir þentas Juozas.

Lietuvos Nepriklausomybës kovø savanoris Adomas Maminskas mirë Vilniuje 1992m. gruodþio 10 d., palaidotas Saltoniðkiø kapinëse. Jo sesuo Veronika Kulbokienë (1911�2000), karo pabaigoje pasitraukusi á Vakarus, negalëjo ið JAV atvykti á brolio laidotuves, tikparaðë jaudinantá nekrologà.

P. S. Apie tëvà savanorá þiniø ir dokumentø pateikë ponia Irena Maminskaitë � Sin-daravièienë.

Ðaltiniai:LCVA. F. 929, ap. 3, b. 1187, l. 6. F. 930, ap. 4, b. 1, l. 132; b. 1974, l. 154�159; ap. 8, b.

349, l. 199.Maminskaitë-Kulbokienë V. Viskas buvo Lietuvai // Tëviðkës þiburiai, 1993 m. kovo

23 d., Nr. 12 (2247), p. 6.

A.Maminskas su þmona Kotryna 1939 m.

Page 134: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

134

JONAS MANASEVIÈIUS

Ðvenèioniø m. 1899 m. 2-osios gildijos pirkliø izraelitø ðeimoje gimæs Jonas Manase-vièius, Mendelio s., 1919 m. geguþæ savanoriu ástojo á Lietuvos gynëjø eiles. Taèiau Kûrëjøsavanoriø medalio komisija, 1929�1936 m. net tris kartus svarsèiusi jo praðymà, ðio apdova-nojimo nepaskyrë, kadangi jis po pusës metø tarnybos demobilizavosi, kai reikëjo iðlaikytinaðlæ motinà.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 3, b. 2015, l. 1�36; ap. 4, b. 13, l. 1; b. 5057, l. 80.

VLADAS MANASEVIÈIUS

Vladas gimë 1899 m. geguþës 1 d. Ðvenèioniø mieste. 1919 m. balandþio 10 d. savano-riu ástojo á Inþinerijos batalionà, paskirtas á Geleþinkeliø kuopà. 1919 m. liepos 4 d. buvopasiøstas á felèeriø mokyklà.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 7, b. 215, l. 86.

PETRAS MARDOSAS

Mardosas (Mordosas) Petras, Prano s., gimæs 1901 m. vasario 4 d. Daugëliðkio vls.,Mikalavo dvare (ar Dûkðto vls., Mikaliðkio vnk.), buvo prasilavinæs, baigæs 3 progimnazijosklases, mokëjo rusø, lenkø, vokieèiø, gudø kalbas.

1919 m. rugsëjo 15 d. ástojo á 1-àjá pëstininkø pulkà, eiliniu tarnavo 3-iojoje kuopoje.1920 m. kovo 4 d. pabëgo, bet po 4 dienø gráþo á savo daliná. �Pabëgimas� neaiðkus, nesPetras nebuvo baustas, o 1921 m. sausio 11 d., ágijæs grandinio laipsná, buvo iðleistas á at-sargà.

Atsargos karys buvo samdomas ávairiems darbams pramonës ámonëse. Bene nuo 1924m. gavo pareigas vieðojoje policijoje. 1936 m. duomenimis, jis buvo Ðakiø aps. Kiduliø nuo-vados vyr. policininkas Sudargo miestelyje. Buvo ágijæs aukðtesnájá policininko iðsilavinimà,vedæs, augino du vaikus.

Page 135: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

135

Petras Mardosas buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybës ir Lietuvos kariuo-menës kûrëjø savanoriø (liud. Nr. 2360) medaliais.

Ðaltiniai:LCVA. F. 394, ap. 17, b. 2953, l. 1. F. 930, ap. 7, b. 285, l. 40, 49.

NIKODEMAS MARKEVIÈIUS

Ðvenèioniø vls., Gasiuliðkës k., 1892 m. gimæs Nikodemas Markevièius, Jono s., buvobaigæs miesto mokyklà. Lietuvis, katalikas. Ketverius metus tarnavo Rusijos kariuomenëje,2-ajame dragûnø pulke.

1919 m. birþelio 22 d. savanoriu ástojo á Lietuvos kariuomenæ, eiliniu tarnavo 1-ojoraiteliø pulko 1-ajame eskadrone. Po demobilizacijos jo tarnybos dokumentai buvo nusiøs-ti á Kauno komendantûrà, apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 7, b. 96, l. 123; b. 264, l. 75.

VYTAUTAS MARTINAITIS

4-ojo pëstininkø pulko savanoris Vytautas Martinaitis, Pilypo s., nuo 1919 m. balan-dþio 21 d. iki 1921 m. spalio 25 d. tarnavo Nepriklausomybës gynëjø eilëse. Kaip vëliaunustatë Panevëþio naujokø ëmimo komisija, buvo gimæs 1899 m. pirmàjá pusmetá Ðvenèio-niø aps., Ceikiniø (Zablatiðkës) vls., Bëèiûnø k. Jaunuolis buvo baigæs liaudies pradþiosmokyklà. Iðeidamas ið karo tarnybos kaip savanoris gavo paþymà þemës sklypui gauti.

Atsargos eilinis Vytautas gyveno prie Kauno, Jiesios k. 1924 m. Garliavos valsèiausvaldyba jam iðdavë pilieèio pasà su áraðais: lietuvis, katalikas, þemdirbys; vidutinio ûgio,tamsiø plaukø, rudakis, pailgo veido, ant kairës rankos randas. Vedæs, duktë Janina, gimusi1923 m.

Vëliau jis tarnavo Trakø pasienio policijos rezerve, gyveno Semeliðkiø vls. 1930 m.apsigyveno Panevëþio aps., Naujamiesèio vls., Mariesø (Marezø ?) palivarko vnk.

Garbingu þymeniu � Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu V. Martinaitisbuvo apdovanotas 1931 m. vasario 28 d. (liud. Nr. 6452).

Ðaltiniai:LCVA. F. 929, ap. 3, b. 1187, l. 9. F. 930, ap. 3, b. 2135, l. 1�19; ap. 7, b. 324, l. 220.

Page 136: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

136

GUBERTAS MARTINKËNAS

Bûsimasis savanoris gimë 1902 m. rugpjûèio 6 d. Ðvenèioniø aps., Ceikiniø vls., Rë-kuèiø k. (kartais raðyta � Pakretuonës k. arba Pakretuonës �kaðarkoje�), Martinkënø My-kolo ir Antaninos (Aleknaitës) ðeimoje.

Trejus metus buvo mokæsis prekybos mokykloje, turëjo knygriðiui reikalingø þiniø.1920 m. rugsëjo 7 d. savanoriu ástojo á Elektrotechnikos batalionà, dalyvavo kovose su len-kais. Tarnavo iki 1923 m. geguþës 28 d., ágijo telegrafisto þiniø ir ágûdþiø, turëjo graþiàraðysenà.

Po karo tarnybos dirbo geleþinkeliø þinyboje vagonø þymëtoju, svërëju, raðtininku,keleiviø ir bagaþo bilietø kasininku. Dël piniginiø nesklandumø ar neatsakingumo ið ðiostarnybos buvo atleistas.

Savanoris G. Martinkënas Kurðënø vls., Steponiðkio dvare, gavo 11,8 ha þemës, suþmona kûrësi, ûkininkavo. 1932 m. birþelio 22 d. buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenëskûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 8646).

Ðaltiniai:LCVA. F. 560, ap. 1, b. 8, l. 234; b. 198, l. 134. F. 929, ap. 3, b. 1187, l. 10. F. 930, ap. 3,

b. 2123, l. 1�8; ap. 4, b. 1, l. 135; b. 8, l. 140.

JONAS MATKEVIÈIUS

4-ojo pëstininkø pulko kareiviø þiniø knygoje yra lakoniðkø áraðø. Matkevièius Jonas,Kazio ir Cecilës Èeponytës s., gimæs 1896 m. rugsëjo 6 d. Ðvenèioniø aps., Daugëliðkio vls.,Maksimoniø k., krikðtytas Prþyjaznës (t. y. Vidiðkiø) baþnyèioje. Savanoris, 1919 m. balan-dþio 14 d. pasiþadëjæs tarnauti vienus metus, paskirtas á 5-àjà kuopà; lietuvis, katalikas,þemdirbys, nevedæs, moka skaityti ir raðyti. Atleistas ið karo tarnybos 1922 m. lapkrièio 6 d.;iðduotas liudijimas þemës sklypui gauti.

Kiti duomenys. Be Jono, ðeimoje augo broliai Kazys ir Mykolas (miræs 1918 m.),seserys Urðulë, Pranciðka ir Emilë. 1915 m. mirë tëvas Kazimieras, o 1919 m. rugpjûèio 5 d.ir motina Cecilë. Tada sûnûs Jonas ir Kazimieras jau tarnavo Tëvynës gynëjø gretose ir apiemotulës laidotuves në neþinojo.

Nuo 1925 m. naujakurys J. Matkevièius gyveno Trakø aps., Semeliðkiø vls., Grinapo-lio k. 1929 m. já pasiekë garbingas apdovanojimas � Lietuvos kariuomenës kûrëjø savano-riø medalis (liud. Nr. 3768). 1933 m. jis tapo LKKSS Trakø skyriaus nariu.

Savanorio Jono sûnus Ignas Matkevièius, gimæs 1924 m., gyvenæs Grinapolio k., ka-riðkis, 1947 m. kovo 11 d. buvo suimtas, o geguþës 16 d. sovietø karo tribunolo nuteistas 10metø lagerio. 1953 m. rugpjûtá lageris pakeistas tremtimi Irkutsko srityje. 1956 m. Ignasgráþo á Lietuvà. 1992 m. mirë.

Page 137: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

137

Ðaltiniai:LCVA. F. 560, ap. 1, b. 46, l. 26. F. 929, ap. 3, b. 1187, l. 12. F. 930, ap. 3, b. 2206, l. 1�

11; ap. 4, b. 1, l. 136; ap. 7, b. 324, l. 220. F. 1247, ap. 4, b. 28, l. 8�9.Lietuvos gyventojø genocidas. T. II (K�S). 1944�1947. � V., 2002, p. 460.

KAZYS MATKEVIÈIUS

Trejais metais jaunesnis Kazys tà paèià dienà kaip ir jo brolis Jonas tapo savanoriu,pradëjo tarnauti tame paèiame 4-ajame pëstininkø pulke, toje paèioje 5-ojoje kuopoje.Abudu tà paèià dienà, 1922 m. lapkrièio 6-àjà, baigë karo tarnybà, jam buvo duotas raðtasþemei gauti. Jis taip pat buvo Trakø aps. naujakurys ir LKKSS narys. Viskas lygiagreèiai. Oskirtumas tik tas, kad pagal nelemtus ástatymo paragrafus stojimo á savanorius ir gimimodatos neleido Kaziui sulaukti, regis, pelnyto medalio.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 7, b. 324, l. 220. F. 1247, ap. 4, b. 28, l. 13.

JUOZAS MATLAÐEVIÈIUS

Ðvenèioniø aps., Perðaukðèio vls., Mëþioniø k., tautinio atgimimo, lietuviðkos spau-dos draudimo laikais þmonës iðlaikë ir toliau puoselëjo lietuvybës dvasià. Tokioje aplinkojeaugo ir buvo ugdomas Juozas, gimæs 1893 m. rugpjûèio 26 d. Adomo ir Kristinos (Lazdiny-tës) ðeimoje. Atrodo, buvo gana raðtingas.

Juozo amþiaus vyrai dar neturëjo bûti mobilizuojami, bet jis þeligovskininkø invazi-jos iðvakarëse, 1920 m. rugsëjo 13 d., savanoriu ástojo á 2-àjá pëstininkø DLK Algirdo pulkàir dalyvavo arðiuose mûðiuose su lenkais. Agresorius buvo sutramdytas, bet Vilniaus krað-tas liko neapgintas. Atitarnavæs pasiþadëtàjá vienø metø laikotarpá, J. Matlaðevièius (Mat-loðaitis) 1921 m. spalio 14 d. iðëjo á atsargà.

Á gimtuosius Mëþionis keliai buvo atkirsti. Apsigyveno Kaune. 1929 m. geguþës 31 d.atsargos eilinis Juozas Matlaðevièius sulaukë garbingo apdovanojimo � Kûrëjø savanoriømedalio (liud. Nr. 1543).

Ðaltiniai:LCVA. F. 929, ap. 3, b. 1187, l. 12. F. 930, ap.3, b. 2208, l. 1�17; ap. 4, b. 1, l. 137.

Page 138: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

138

JUOZAS MAÞEIKA

Labai nelengvai susiklostë Maþeikø gyvenimas Naujasodþio (Novasodo) k., Linkme-nø vls. ir par. 1898 m. rugsëjo 30 d. Vincas ir Kostë (Meidutë) susilaukë sûnaus Juozo. Potrejø metø atsirado ir dukrelë Veronika. Bet� 1905 m. mirë Kostë Maþeikienë. Ant naðlioVinco rankø liko ûkis ir du maþameèiai. Kiek pavargæs, jis vedë naðlæ Urðulæ Ryliðkienæ(buv. Vidþiûnaitæ). Bus lengviau verstis. Gimë Onutë, Vincas, Emilija. Juozas ástengë baig-ti liaudies mokyklà, mokëjo rusø, lenkø kalbas, vertësi ðaltkalvyste. Taèiau 1916 m. sunkio-mis kaizerinës okupacijos sàlygomis mirë ðeimos galva. Liko naðlaièiai, prispaudë nepritek-liai, uþpuolë negandos�

1928 m. Juozas Maþeika raðo praðymà, kuriame praðo pripaþinti já kûrëju savanoriuir apdovanoti medaliu.

Apie save jis taip raðë:1920 m. spalio mën. ástojau savo noru III partizanø grupën, A skyriun ir buvau pa-

skirtas mitybai ir, Ðvenèioniø Komendantui vadovaujant, dalyvavau mûðiuose prieð lenkusKaltanënø ir Salgudiðkio bare. 1923 m. nuo sausio 9 d. iki kovo 9 d. savo noru buvau Klai-pëdos vadavime ir parvykæs ið ten nuo balandþio 13 d. savanoriu ástojau á Autobatalionà.

Prie praðymo Juozas pridëjo buvusio Ðvenèioniø komendanto majoro J. Buþinskoliudijimus, kad J. Maþeika nuo 1920 m. spalio iki 1922 m. geguþës 15 d. tikrai tarnavæs 3-iojoje Lietuvos partizanø grupëje, A skyriuje, buvæs partizanø bûrio vadas ir ryðininkas,nebaustas, dalyvavæs mûðiuose su lenkais prie Kaltanënø ir Salgudiðkio.

Taèiau Kariø savanoriø medalio komisija atmetë praðymà, nes jo amþiaus vyrai buvopaðaukti 1919 m. kovo 5 d. Atmetë ir antrà praðymà-skundà, siøstà kraðto apsaugos minist-rui per Ðauliø sàjungos virðininkà.

Atkaklus savanoris, partizanas, LÐS narys iðsirûpino visø savo ðeimos nariø gimimoir mirties liudijimus ir árodë, kad dël ðeimos padëties nebuvo mobilizuojamas.

Atsargos jaun. puskarininkis Juozas Maþeika, s. Vinco, kilæs ið Ðvenèioniø aps., Lin-kmenø vls., Novasodos k., tikrai yra Lietuvos kariuomenës kûrëjas savanoris, ástojæs á joseiles 1920 m. spalio 17 d.

Toks apdovanojimo Savanoriø medaliu liudijimas Nr. 1433 buvo pasiraðytas 1929 m.sausio 4 d. Dar J. Maþeika buvo apdovanotas Vytauto Didþiojo ordino 3-iojo laipsnio, Lie-tuvos nepriklausomybës ir Klaipëdos iðvadavimo bronzos medaliais.

Tarnaudamas Autobatalione, J. Maþeika ágijo ðoferio kvalifikacijà. Ið ðio bataliono1925 m. balandþio 23 d. iðëjo á atsargà. Su þmona Zofija Lukoðevièiûte, panevëþiete, apsi-gyveno Kaune. Buvo civilinis Kraðto apsaugos ministerijos etatinis tarnautojas � ið pradþiødirbo krosniø kûriku, o nuo 1935 m. ðtabo I kategorijos ðoferiu. Nuo 1925 m. priklausëÐauliø sàjungai. Per Ðauliø sàjungos virðininkà mjr. M. Kalmantà J. Maþeika 1929 m. praðëpaskirti jam þemës sklypà bet kuriame Ðiauliø apskrities dvare. Tarnybos atestacijose api-bûdinamas kaip sàþiningas, doras, grieþtas, atkaklus, karðto bûdo, savo srityje paþangus irgabus þmogus. Paþymima, kad pareigas iðmano ir atlieka gerai.

Ðaltiniai:LCVA. F. 561, ap. 2, b. 4434, l. 133, 150. F. 929, ap. 3, b. 1187, l. 15. F. 930, ap. 4, b. 1,

l. 138; b. 1976, l. 268.

Page 139: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

139

PRANAS MELNYKAS

Pranas Melnykas (Melnikas), Konstantino s., gimë 1891 m. gruodþio 4 d. Vidþiø vls.,Treibðiø k. Lietuvis, katalikas. Turëjo pradþios mokyklos iðsilavinimà.

Nuo 1919 m. liepos 4 d. iki 1920 m. rugpjûèio 20 d. Pranas, 1-ojo pëstininkø DLKGedimino pulko eilinis, dalyvavo kovose su bolðevikais, bermontininkais, lenkais. Nuobau-dø ir suþeidimø iðvengë. 1929 m. sulaukë garbingo apdovanojimo � Lietuvos kariuomenëskûrëjø savanoriø medalio (liud. Nr. 3995). Buvo LKKSS Utenos skyriaus narys.

1930 m. duomenimis, Pranas buvo gavæs 13 ha þemës Utenos aps., Daugailiø vls.,Bajoriðkiø k. Su þmona Urðule augino sûnus Jonà ir Albinà, dukrelæ Konstancijà.

Ðaltiniai:LCVA. F. 560, ap. 1, b. 270, l. 33. F. 930, ap. 4, b. 5055, l. 165.Kavaliauskas V. Uþ nuopelnus Lietuvai. T. II. � V., 2003, p. 504.

JONAS MERINAS

Merinas Jonas, Tereso s., gimë 1897 m. Rimðës vls., Prûèiø-Simaniðkiø k., prie gra-þuolio Prûto eþero.

Savamokslis, svetimose kariuomenëse netarnavæs. Kai gimtinæ okupavo bolðevikai,jis 1919 m. pavasará slapèia patraukë link Ukmergës ir geguþës 24 d. Ðëtos miestelyje pasi-raðë savanorio pasiþadëjimà � ástojo á Panevëþio atsargos batalionà, vëliau tapusá 4-uojupëstininkø LK Mindaugo pulku. Su 4-àja kuopa dalyvavo mûðiuose su bolðevikais ir ber-montininkais, buvo suþeistas á kairiàjà rankà. 1920 m. balandá perkeltas á ne rikiuotës kuo-pà. 1922 m. pasipraðë paliekamas ir tæsë tarnybà gaudamas 50 proc. padidintà algà. Á atsar-gà iðëjo lygiai po 4 tarnybos metø � 1923 m. geguþës 24 d.

Tëviðkë okupuota � nesugráði. Apsigyveno Ðiauliø aps., Uþvenèio vls., Vaiguvos mstl.,svetimðalio teisëmis. Tik 1929 m. balandá buvo pripaþintas Lietuvos pilieèiu. Kaip savanorisnorëtø gauti þemës: gal sumaþës vargas ir skurdas? Praðë Lietuvos kariuomenës kûrëjøsavanoriø medalio. 1931 ir 1932 metais sulaukë neigiamo atsakymo: tuo metu, kai stojo ákariuomenæ, turëjo bûti ðaukiamas kaip naujokas 1919 m. kovo 5 d. Vadinasi, ne savanoris,nebus ir þemës sklypelio lengvatinëmis sàlygomis.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 4, b. 2195, l. 1�19; ap. 7, b. 324, l. 223.

Page 140: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

140

Jono Merino praðymas apdovanoti Savanoriø medaliu

Page 141: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

141

JONAS MEÐKELA

Ne þodþiais, bet darbu mylëti tëvynæ!Verst kalnus, kurt dainà � nerimt amþinai!Nuo prieðø tëvynæ kaip liûtai apgynæ,Mes lemsim sau laimæ � laikø milþinai!

Petras Vaièiûnas

Palikæs gimtàjá Sakûnø kaimà (Adutiðkio vls.), Jo-nas Meðkela (gal Meðkelë?) nuo 1919 m. birþelio 19 d. iki1921 m. savanoriu eiliniu tarnavo 1-ajame pëstininkø DLKGedimino pulke. Dalyvavo mûðiuose su bolðevikais, len-kais. Narsumu Jonas pasiþymëjo 1919 m. vasarà bolðevikøfronte, lapkrièio 22 d. � kautynëse su bermontininkais prieRadviliðkio, 1920 m. rudená � mûðiuose su lenkais. Jo, 4-osios kuopos eilinio, koviniai nuopelnai buvo ávertinti 1-osios rûðies 1-ojo laipsnio Vyties kryþiumi su kardais Nr.985.

1939 m. �Kario� savaitraðèiui Jonas papasakojo tru-putá atsiminimø. Pateikiame jø iðtraukas.

Kuopa iðvyksta á bolðevikø frontà � Kruopeliø ir Mur-liðkio apylinkes. Èia mums tenka pakeisti to pat pulko 5.kuopà, eiti lauko sargybon ir vykdyti þvalgybos uþdavinius.Bolðevikai buvo ásitvirtinæ Bruþø kaimo aukðtumose, abi-pus plento Utena�Zarasai. Ið visko buvo aiðku, kad prie-

ðas plentà nepaprastai saugo, nes palei já buvo sutraukæs didelá skaièiø pëstininkø ir átvirti-næs apie 8 kulkosvaidþius, o Ðiukðèiø km. turëjo porà patrankø.

<�> Prislinkæ prie prieðo 300�400 metrø, atidengiam ugná. Prieðas mums atsakotuo paèiu, tik daug smarkiau. Du mûsiðkius suþeidþia. Nuo prieðo kulkosvaidþiø ne tik ðilta,bet ir karðta darosi. Ðtai netikëta pagelba. Ið Drobø kaimo mûsø kuopos kiti vyrai pradedapulti prieðui kiek á sparnà. Ið Murliðkiø kaimo prabyla mûsø artilerija. Sviediniai krintataikliai, sprogsta prie pat prieðo apkasø. Bolðevikø ugnis silpnëja. Pergalë èia pat <�>Prieðas pradeda bëgti Deguèiø kaimo link. Vieni bëganèius griebiamës vaiðinti ðautuvøugnimi, kiti puolam á apkasus. Èia randam kelis likusius bolðevikus, kuriuos bematant nu-ginkluojam. Mûsø artilerija pila kaip ið gausybës rago apie 10 minuèiø. Sviediniø sprogimaskas kartà darosi pavojingesnis mums patiems. Bet artilerija aprimsta ir mes prieðà vejamësir vejamës Deguèiø kaimo link. Rugpiûèio, rodos, 24 d. pasiekiam Deguèius. Èia atsikve-piam apie gerà pusdiená. Mes be didesniø kautyniø praeinam Graþutæ, Gulbinæ, Zarasus irapie rugpiûèio mën. pabaigà iðvejam bolðevikus ið mûsø kraðto ir tuètuojau atsiduriamebermontininkø fronte.

1920 m. gráþtam á Alytø. Su lenkais tenka susidurti Merkinës valsèiuje, Perlojos baþnyt-kaimyje <�> Atvykæ á vietà, randam lenkø uþimtà kelià. Uþimama pozicija prie pat tilto.

Page 142: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

142

Laukiam. Praëjus gal pusvalandþiui, pasirodo apie puskuopá lenkø. Mes atidengiam ugná.Kairëje upelio pusëje esantieji namai mums kliudo ðaudyti. Tuo tarpu lenkai, prisidengda-mi tais namais, artëja. Ðaudymas ið abiejø pusiø baisus. Artëjanèius lenkus verèiam nuokojø vienà po kito. Kuriuos nekliudom, tie ðaukdami �vyvat, vyvat� verþiasi pirmyn. Staigavirðila Umbrasas ar kas kitas suðunka: �Vyrai, pirmyn!� Ðokam kaip ið ugnies ir puolamlenkus.

Prasideda kova vyro prieð vyrà <�> Þaibo greièiu man ið ðono sublizga durtuvas.Prieðas bandë man durtuvu smogti beveik á vidurius, bet að jam trenkiau per ðautuvà iðvirðaus. Iðmuðus ðautuvà ið rankø, lenkas ëmë bëgti. Paëmiau já kaip taikiná, bet pagaliau ábëgantá prieðà ir dar ið uþpakalio neðoviau. Ðtai ðalia manæs su mirtimi grumiasi Vaikutis: jápuola du lenkai, bet Vaikutis akrobatiðkai nuverèia nuo kojø abu lenkus <�>

Vyèio kryþiumi apdovanojimo lape ðitaip raðoma apie eil. J. Meðkelæ: 1920 m. spaliø3 d. kautynëse ties Perlojos miesteliu lenkai pradëjo supti 4. kuopos uþimamà barà, norëda-mi atkirsti mûsiðkiams kelià pasitraukti. Kuopos vadas pasiuntë virðilà Kostà Umbrasà su20 kareiviø sargybai sustiprinti, bet atëjæ paskirton vieton rado kelià uþimtà lenkø puskuo-pio ir mûsø sargybà iðmuðtà ið apkasø. Kareiviø tarpe buvo kilusi baimë, bet virðilos KostoUmbraso ir kareiviø Alfonso Vaikuèio, Silvos Stuglio ir Jono Meðkelës dràsumo dëka, ku-rie pirmi puolë durtuvais lenkus, pavyko ir kitus kareivius átraukti á kautynes. Tuo bûdukuopa su gurguole pasitraukë ið prieðø apsupimo be dideliø nuostoliø.

Vëliau J. Meðkela perëjo á Ðirvintø partizanø 1-àjà grupæ ir dalyvavo daugelyje kau-tyniø su lenkø partizanais, Aviþoniø kaime prie Ðirvintø per puolimà buvo suþeistas (suþa-lota ranka, koja, petys ir krûtinë).

Pasibaigus karo veiksmams, savanoris, raðtingas savamokslis (skaityti, raðyti pramo-ko kariuomenëje), gavo policininko tarnybà Ukmergës aps. pasienio policijoje. Su Marijasukûrë ðeimà. Buvo priimtas á LKKSS, tapo Ukmergës skyriaus nariu, ir kaip patikimas irdoras pilietis buvo rekomenduotas valstybinei tarnybai. Gal nuo 1930 m. gyveno Kaune,dirbo Karo muziejuje budëtoju. O 1934 m. þiniomis, gyveno Ukmergës aps., Musninkø vls.,Virvyèiø k. 1939 m. jis, ðaulys, buvo apdovanotas Aizsargø nuopelnø medaliu.

Jonas Meðkela (g. 1899 ar 1900 m.) buvo pripaþintas Lietuvos kariuomenës kûrëjusavanoriu ir apdovanotas Savanoriø medaliu (liud. Nr. 2707).

Ðaltiniai:LCVA. F. 384, ap. 1, b. 35, l. 181. F. 513, ap. 1, b. 31, l. 227. F. 560, ap. 1, b. 8, l. 30; b.

196, l. 139; b. 198, l. 139. F.561, ap. 2, b. 4470, l. 210. F. 929, ap. 3, b. 1187, l. 17. F. 930, ap. 3,b. 400, l. 16; ap. 4, b. 1, l. 140.

Veliuoniðkis Z. Durtuvø kautynëse // Karys, 1939, Nr. 36 (1056), p. 3055�3056.

Page 143: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

143

MIKAS MICEVIÈIUS

Ðvenèioniø vls., Zadvarninkø k., Kazys Micevièius augi-no sûnus Matà, Justinà, Mikà (g. 1894 m. gruodþio 6 d.), Juo-zà ir dukrelæ Liudà. Kaimas ásikûræs ant aukðtumos; paþvelgusá pietus � plaèiame Kûnos upelio slënyje kaip ant delno Ðven-èioniø miestas, su baþnyèios bokðtais, cerkvës kupolu, namaisnameliais. Èia jaunuolis Mikas 1913 m. baigë rusiðkà miestoketurklasæ mokyklà, bet neblogai pramoko ir lietuviðko raðto.

Karas. Nuo 1915 m. kovo mën. M. Micevièius � Rusijoskareivis. 1917 m. geguþës 10 d. baigë II Kijevo praporðèikømokyklà ir iki 1918 m. spalio 6 d. tarnavo karininku 104-ajamepëstininkø atsargos pulke Orenburge.

Gráþæs ið Rusijos, Mikas 1919 m. birþelio 17 d. buvo mo-bilizuotas á Lietuvos kariuomenæ, á Vilniaus batalionà (per-tvarkytà á 5-àjá pëstininkø DLK Kæstuèio pulkà). Buvo paskir-tas mokomosios kuopos jaun. karininku. Netrukus jo praporð-èiko laipsnis buvo pakeistas á leitenanto su vyresniðkumu nuo1917 m. geguþës 23 d. laipsná.

Frontus perëjæs profesionalus karininkas dalyvavo baigiamosiose kautynëse su bol-ðevikais, po to kovësi su bermontininkais, lenkais. Parodë sumanumà ir narsà. Pelnë aukðtàapdovanojimà. Vëliau, taikos metu, prie jo, 1-osios rûðies 1-ojo laipsnio Vyties kryþiaus sukardais (Nr. 458) kavalieriaus, atvaizdo Karo muziejuje atsirado toks prieraðas:

Leitenantas M i c e v i è i u s Mikas. Raitøjø þvalgø komandos virðininkas. Mokomo-sios komandos virðininkas.

Naktá 23�24/VIII�1919 m., kuomet mûðiai tik kà buvo prasidëjæ ir prieðas tvirtai lai-kësi savo gerai paruoðtose ir sustiprintose pozicijose, karininkui Micevièiui buvo duotasunki uþduotis uþpulti svarbø prieðo (rusø-bolðevikø) atramos punktà Maþvilius ir já bûti-nai uþimti. Uþduotá atliko gerai. Neþiûrint á atkaklø prieðo gynimàsi ir ágytø laike mûðionuostoliø nukautais ir suþeistais, po 8 valandø atkaklaus mûðio uþëmë Maþvilius ir pravijoprieðà iki pat Gudeliø. Dëka tam, kad prieðas laiku buvo iðmuðtas ið Maþviliø, kolona galë-jo smarkiai prieðà persekioti ir sëkmingai iðplatinti puolimà.

27/VIII�1919 eidamas uþimti paskirtàjá jo komandai pozicijos barà (tarpkelyje eþerøSventen � Ilsensee � senuose rusø apkasuose) ir netikëtai patekæs smarkioje prieðo ugnyjeið trijø pusiø, nesumiðo, bet savo rimtumu ir iðtverme tvirtai sulaikë komandà savo rankoseir iðvedë jà paskirton vieton ir uþëmë keletà svarbiø strategijos atþvilgiu kalnø.

Kuomet prieðà pavyko pravaryti nuo pozicijos (tarpkelyje eþerø Sventen � Ilsensee)karinink. Micevièius, bûdamas su savo komanda kolonos avangarde, neþiûrint, kad ið kai-rës ir deðinës kolonos sparnai buvo neapsaugoti, dràsiai ir smarkiai persekiojo prieðà taip,kad prieðas nespëjo uþimti ið anksto paruoðtø apkasø 3 varste nuo Daugpilio. Dëka to buvomûsø kulkosvaidþiais iðvaikytas, besiskleidþiant á grandines ir beeinant uþimti paminëtøapkasø.

Page 144: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

144

1921 m. rugpjûtá vyr. ltn. M. Micevièius buvo 5-ojo pëstininkø pulko Raitøjø þvalgøkomandos virðininkas. Po metø tarnybos jis buvo perkeltas á Drausmës batalionà, paskirtaskuopos vadu.

1924 m. sausá Mikas Micevièius pats pasipraðë á atsargà. 1927 m. þiniomis, gyvenoUtenos aps., Joniðkio vls., Girelës k., ásigytame ûkyje, èia buvo priglaudæs ir savo sesutæLiudà. Ëjo pasienio policijos I eilës rajono virðininko pareigas. 1935 m. perkeltas á pasieniopolicijos Ðiauliø barà skiriant 4-ojo rajono virðininku. Buvæs sveikas, lietuviø kalbà mokëjæsgerai.

1931 m. kovo 6 d. kraðto apsaugos ministras pasiraðë dokumentà:Ðiuo liudiju, kad atsargos vyresnysis leitenantas Mikas Micevièius tikrai yra I-os rûðies

5-jo laipsnio Vyties Kryþiaus ordino kavalierius, nusipelnæs tà garbës þenklà uþ ypatinguspasiþymëjimus kovose su Lietuvos prieðais; jo padarytieji nuopelnai atitinka pasiþymëjimøpavyzdþiø straipsniams, nustatytiems Vyèio Kryþiaus ordino statute.

Ðis liudijimas duotas atsargos vyresn. leiten. Micevièiui pristatyti Þemës reformosvaldybai atleisti já nuo iðperkamøjø mokesèiø uþ gautàjá þemës sklypà�

1928 m. Mikas jau buvo vedæs, þmona Marija � medicinos sesuo.1937 m. þiniomis, M. Micevièius tarnavo Ðiauliø aps. pasienio policijos 4-ojo rajono

virðininku, buvo Þagarës ðauliø bûrio vadas, ypaè plëtojo kultûrinius ryðius su Latvijos �aiz-sargais�, apdovanotas Latvijos Iðsivadavimo karo 10-meèio medaliu.

Þmona Marija irgi buvo aktyvi ðaulë, nuo 1937 m. vasario � Þagarës ðauliø moterøskyriaus vadovë.

1940 m. liepos mën. Mikas ir Marija pakei-të pavardes � tapo Miciûnais.

Sovietinë okupacija tragiðkai palietë Mice-vièiø giminæ. Apie tai raðoma þinyne �Lietuvos gy-ventojø genocidas�:

Miciûnas-Micevièius Mykolas, Kazio, g.1894, gyv. Dûkðte, Zarasø apskr., Ignalinos r., po-lic. Iðv. á lag. 1941 06 14 � Reðotai, Niþnij Ingaðor., Krasnojarsko kr.; ten mirë 1943 01 16; Ypat pa-sit. 1943 01 20 nuteistas deðimèiai metø.

Þmona Miciûnienë-Micevièienë Marija, Jur-gio, g. 1894, gyv. Dûkðte, Zarasø apskr., Ignalinosr., med. darbuot. Tremtis 1941 � Kolomenskije Gri-vai, Èiajos r., Tomsko sr.; pabëgo á Lietuvà. Suim-ta. Tremtis � Kolomenskije Grivai, Èiajos r., Toms-ko sr.; paleista 1956, 1956 gráþo á Lietuvà, 1989 mi-rë.

Intos lageryje mirë ir Miko brolis mokyto-jas Juozas. O kitas brolis, Panevëþyje mokytojavæsJustinas, ið lagerio gráþo po Stalino mirties, 1954m., mirë 1974 m.

Nuotraukø ir þiniø apie Micevièiø giminæ pa-teikë Ðvenèionyse gyvenanèios Miko seserëèios Le-okadija ir Elvyra Micevièiûtës.

M.Micevièius su þmona 1928 m.

Page 145: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

145

Ðaltiniai:LCVA. F. 384, ap. 1, b. 3, l. 238. F. 561, ap. 2, b. 1089, l. 7, 17, 158; b. 4470, l. 167. F.

929, ap. 3, b. 16, l. 48�55; ap. 4, b. 72, l. 11. F. 930 ap. 2-Þ, b. 129, l. 17�18; ap. 5, b. 1891, l.53; ap. 7, b. 3486, l. 117; ap. 8, b. 203, l. 22�26; b. 250, l. 245�248; b. 853, l. 106.

Kariðkiø þodis, 1920, Nr. 3 (35), p. 24.Karys, 1925, Nr.13 (305), p. 99.Lietuvos gyventojø genocidas. T. I (A�Þ). 1939�1941. � V., 1999, p. 557�558.

PRANAS MICHALKEVIÈIUS

Guvus jaunuolis gimtuosiuose Ðvenèionëliuose baigë rusiðkà liaudies mokyklà, pra-moko ir lietuviðko raðto. Dþiaugësi sûnumi tëvas Grigalius ir motina Marijona Pilipavièiû-të. Tik laikai nebuvo dþiugûs. Ið Ðvenèionëliø traukësi sumuðti raudonarmieèiai, juos keitëokupantai lenkai. Vos sulaukæs 17 metø (g. 1902 m. balandþio 2 d.), Pranas papraðë tëveliøpalaiminimo ir iðëjo Lietuvà Tëvynæ ginti.

1919 m. balandþio 15 d. jis jau artilerijos sunkiøjø pabûklø baterijos kareivis savano-ris. Tø metø rugpjûèio�rugsëjo mën. teko dalyvauti mûðiuose su bolðevikais prie Dauguvos,Daugpilio ruoþe. Kautynës buvo laimëtos. Bet jaunas karys, nors ir nesuþeistas, susirgo, dvisavaites praleido Ukmergës ligoninëje.

Po neilgo atokvëpio Pranui su baterijos draugais teko kautis su bermontininkais Ðedu-vos, Radviliðkio, Ðiauliø, Kurðënø vietovëse. O 1920 m. pradþioje reikëjo atremti lenkøkëslus Ukmergës bare. Geguþës mënesá buvo iðleistas dviem savaitëms atostogø.

Mûðiai baigësi. P. Michalkevièius, buvæs nepilnametis savanoris, subrendo, uþsigrû-dino ir jau kaip ðauktinis pareigingai tæsë bûtinàjà karo tarnybà. 1920 m. lapkrièio 14 d. jispasiunèiamas á artilerijos pulko mokomàjà komandà. Po sëkmingo mokymo 1921 m. balan-dþio 29 d. buvo perkeltas á 2-àjà sunkiøjø pabûklø baterijà, dar po mënesio tapo grandiniu,o rugpjûèio 1 d. � puskarininkiu. 1922 m. balandþio 19 d. Lietuvos savanoris Pranas Michal-kevièius baigë savo kuklià, bet garbingà kario karjerà � buvo iðleistas á atsargà.

Kà veikti? Tëviðkë toli, profesijos neturi. Reikia glaustis prie bendraþygiø artileristø,tæsti kario karjerà. Nuo 1923 m. rudens Pranas tapo 4-ojo artilerijos pulko 2-osios sunkiøjøpabûklø baterijos liktiniu puskarininkiu. 1926 m. Alytuje sutiko simpatiðkà jaunutæ JuzefàSredzinskaitæ, sukûrë ðeimà. Kai baigësi pasiþadëtasis tarnybos laikas, Pranas pasipraðëpaliekamas ir, baterijos vadui tarpininkaujant, dar pratæsë liktinio tarnybà.

Kai Lietuva minëjo deðimtàsias Nepriklausomybës metines, vyr. puskarininkis Pra-nas Michalkevièius sulaukë dvigubo pagerbimo: buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenëskûrëjø savanoriø (liud. Nr. 753) ir Nepriklausomybës deðimtmeèio medaliais. 1933 m. þi-niomis, jis tarnavo policijoje, buvo LKKSS Telðiø skyriaus narys.

Ðaltiniai:LCVA. F. 560, ap. 1, b. 46, l. 10. F. 929, ap. 3, b. 1187, l. 18. F. 930, ap. 4, b. 1, l. 140; b.

1977, l. 394�401; ap. 7, b. 231, l. 216, 229.

Page 146: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

146

ANTANAS MICKEVIÈIUS

Gimæs 1898 m. gruodþio 12 d. Ðvenèioniø aps., Linkmenyse.Lietuvis, katalikas, baigæs rusiðkà dviklasæ liaudies mokyklà.

Tarnavo Lietuvos kariuomenëje, 1920 m. dalyvavo mûðiuosesu lenkais, turëjo puskarininkio laipsná (Savanoriø medalio liud.Nr. 3807?).

A. Mickevièius vedë Onà Venckaitæ ið Salantø miestelio. Dir-bo Kretingos apskrities karinëje ástaigoje civiliniu tarnautoju.

Archyvo duomenis papildykime nekrologo tekstu:Geguþës 10 d. po ilgos ir sunkios ligos iðkeliavo amþinybën

senas ðaulys a. a. Antanas Mickevièius, kuris geguþës 13 d. buvo iðVasaitis-Butkus koplyèios (Cicero, Ill.) atlydëtas á ðv. Antano parapijos baþnyèià. Kun. Rut-kauskas atlaikë gedulingas pamaldas ir kartu su daugeliu tautieèiø palydëjo á lietuviø ðv.Kazimiero kapines.

A .a. puskarininkis Antanas Mickevièius ástojo á Ðauliø Sàjungà 1920 m. rugsëjo 3 d.Linkmenø bûry, teisingiau sakant, buvo vienas to bûrio steigëjø. 1920.X.2 d. , lenkamspuolant Linkmenis, bûrys gavo ásakymà vykti á frontà. Tuo metu bûry buvo apie 30 ðauliø.

1921 m. sausio ið 3 á 4 dienà bûrys puolë lenkus ir atsiëmë Linkmenis. Tuo metu bûryjau buvo 74 ðauliai.

1922�23 metais a. a. Mickevièius atliko karinæ prievolæ Auto batalione. 1922.X.10 d.baigë mokomàjà kuopà. Dalyvavo Klaipëdos sukilime. 1923.XI.15 d. buvo pakeltas á jau-nesnio, o 1924.III.6 á vyresnio puskarininkio laipsná.

Iðëjæs ið kariuomenës á atsargà, tarnavo ðoferiu pas Kretingos apskrities virðininkà, onuo 1935.X.1 d. iki Sovietø Sàjunga okupavo Lietuvà, Kretingos apskrities komendantûro-je tarnavo civiliniu tarnautoju ir buvo Kretingos ðauliø bûrio vadu.

Apdovanotas Vyèio Kryþiaus, Lietuvos Nepriklausomybës ir Ðauliø Þvaigþdës meda-liais. Jo yra ðeðtas kapas, 62 sekcijoje, 20 bloke, 7 sklype <�>.

Liko liûdëti þmona Ona ir sûnus Eugenijus.Stepas Paulauskas

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 8, b. 751, l. 172�173.Stepas Paulauskas. A. A. vyr. psk. Antanas Mickevièius // Karys, 1978, Nr. 6 (1543),

p. 255.

Page 147: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

147

JUOZAS MIKLAÐEVIÈIUS

Juozas Miklaðevièius gimë 1899 m. lapkrièio 12 d. Ignalinoje. Lietuvis, katalikas. Bu-vo prasilavinæs (4 kl.? ir technikos kursai), mokëjo rusø, lenkø kalbas. 1919�1923 m. kaipsavanoris tarnavo Lietuvos kariuomenëje. Jis, Elektrotechnikos bataliono vyr. puskarinin-kis, buvo apdovanotas Vyties kryþiumi Nr. 942.

Nuo 1935 m. geguþës 1 d. J. Miklaðevièius buvo 4-ojo pëstininkø pulko civilinis tar-nautojas � dirbo elektros monteriu.

Ðeimoje bûta nesklandumø. Atrodo, buvo ákalintas ir prarado koviná apdovanojimà.1932 m. sausio 12 d. Veronika Ribokaitë-Miklaðevièienë praðë paþymëjimo, kad jos vyrasJuozas Miklaðevièius yra apdovanotas Vyties kryþiaus ordinu. Kodël? 1937 m. Prezidentomalonës aktu jam, kaip teistam, buvo gràþinta teisë á pensijà.

A. Juozas Miklasevièius Miklas mirë lapkr.6 d. Sydnejuje, sulaukæs 76 m. amþiaus.Palaidotas Rookwoodo kapinëse, evangelikø skyriuje. Kilimo buvo ðvenèioniðkis, Lie-

tuvos kariuomenës savanoris kûrëjas, Vyèio kryþiaus kavalierius.Tokia trumpa þinutë buvo paskelbta dienraðtyje �Draugas� (Èikaga) 1973 m. lapkri-

èio 26 d.

Ðaltiniai:LCVA. F. 11, ap. 1, b. 191, l. 103. F. 384, ap. 1, b. 22, l. 342; b. 35, l. 180. F. 930, ap. 8,

b. 751, l. 172�173.Kavaliauskas V. Uþ nuopelnus Lietuvai. � V., 2001, p. 90.

KAZYS MIKLAÐEVIÈIUS

Pagal Daugëliðkio klebono suraðytus gimimo metrikus Miklaðevièiø Stanislovo ir Vik-tos (Èiuèiurkaitës) sûnus Kazimieras gimë 1900 m. rugsëjo 22 d. Èiþiðkiø sodþiuje, Zabla-tiðkës vls.

Á 2-àjá pëstininkø pulkà Kazys ástojo 1919 m. balandþio 15 d., t. y. iki savo amþiausnaujokø ðaukimo. Bûdamas gana raðtingas, pulke nuo 1919 m. gruodþio iki 1920 m. balan-dþio baigë mokomosios kuopos kursà, iðsitarnavo iki vyr. puskarininkio laipsnio. Mûðiømetu, nuo 1920 m. rugsëjo 22 d. iki 1921 m. vasario 22 d., buvo patekæs á lenkø nelaisvæ. Poto liktiniu tarnavo 2-osios pëstininkø divizijos ðtabe, ryðiø komandoje, iki 1924 m. spalio 17d. Gyveno Garliavos vls., Julijanavos vnk., vëliau � Kaune.

Atsargos vyr. puskarininkis Kazys Miklaðevièius, Stasio s., 1935 m. sausio 22 d. buvoapdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 9565). Kaip sava-noris buvo kandidatas ið valstybës gauti þemës sklypà, taèiau vietoje þemës 1935 m. gavo2 400 Lt paðalpà.

Page 148: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

148

Ðaltiniai:LCVA. F. 929, ap. 3, b. 1187, l. 32. F. 930, ap. 3, b. 2330, l. 1�8; ap. 8, b. 250, l. 399�400.

F. 1247, ap. 2, b. 1914, l. 4; ap. 4, b. 1, l. 10.

PETRAS MIKLAÐEVIÈIUS

Mykolo ir Lucijos (Juodgalvytës) sûnus Petras gimë 1901 m. rugsëjo 16 d. Ceikiniø(t. y. Zablatiðkës) vls., Èiþiðkiø k.

Petras nuo 1919 m. birþelio 15 d. iki 1921 m. spalio 16 d. tarnavo 2-ajame pëstininkøpulke, dalyvavo mûðiuose su bolðevikais, bermontininkais ir lenkais. 1919 m. rugpjûèio 3 d.bolðevikø fronte netoli Sventeno eþero buvo suþeistas, gydësi pulko ligoninëje.

Atsargos kareivis tapo ûkininku naujakuriu, gyveno Vilkaviðkio aps., Pajevonio vls.,Trilaukio k. Apibûdinamas kaip iðtikimas pilietis. 1930-aisiais, Vytauto Didþiojo metais,Petras Miklasevièius, Miko s., sulaukë aukðto Tëvynës ávertinimo � buvo apdovanotas Lie-tuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 4592).

Ðaltiniai:LCVA. F. 929, ap. 3, b. 81, l. 38; b. 1187, l. 21. F. 930, ap. 4, b. 1, l. 143; b. 1978, l. 103�108.

IZIDORIUS MIKNEVIÈIUS

Izidorius (Dzidorius) gimë 1895 m. gruodþio 25 d. Adu-tiðkio vls., Pustoðkø k., 7 ha ûkyje. Tëvai � Silvestras ir Rozalija(Rumbutytë) Miknevièiai. Mokyklos lankyti jam neteko, bet bu-vo nemenkai prasilavinæs, gebëjo skaityti ir raðyti, be gimtosios,rusø ir lenkø kalbomis.

Pirmojo pasaulinio karo metu Izidorius buvo mobilizuo-tas á caro kariuomenæ, tarnavo eiliniu. Karo pabaigoje gráþo áPustoðkas. O èia raudonøjø �tvarkà� pakeitë baltøjø (lenkø) �lais-vë�. Izidorius slapèia paliko tëviðkæ ir 1919 m. geguþës 28 d. sa-vanoriu ástojo á Lietuvos kariuomenës 1-àjá pëstininkø pulkà. Supulko bendraþygiais ëjo kovø keliais. Turëdamas vyr. puskari-

ninkio laipsná 1921 m. lapkrièio 29 d. iðëjo á atsargà.1-ojo pëstininkø DLK Gedimino pulko kapelionas kun. Jeronimas Valaitis Ðeðuoliø

baþnyèioje 1921 m. vasario 6 d. sutuokë Dzidoriø Miknevièiø su Urðule Rudþionyte ið Gied-

Page 149: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

149

raièiø par., Maiðeliø k. Juodu susilaukë penkiø vaikø: Petro, Antano, Vytauto, AlgirdoEdvardo ir Urðulës Mildos.

Apsigyveno savanoris Ðirvintø mieste. Nuo 1922 m. sausio tarnavo Ukmergës aps.vieðojoje policijoje, o nuo 1924 m. rugsëjo � Ukmergës aps. pasienio policijoje eiliniu sar-gybiniu, buvo kulkosvaidþiø grandies virðininkas. Kaip savanoris buvo gavæs 13 ha þemësGiedraièiø vls., Bekupës k. 1937 m. Izidorius raðë, kad jo patëvis Jonas Juknevièius, brolisVytautas ir sesuo Roþë gyvena Utenos aps., Debeikiø vls., Stanislavavo k.

Izidorius buvo karðtas patriotas, aktyvus visuomenininkas, nuo 1927 m. LKKSS na-rys. Nuo 1928 m. tapo LÐS na-riu, bûrio vëliavininku. 1932 m.jau buvo Vilniui vaduoti sàjun-gos Giedraièiø skyriaus narys,priklausë policijos sporto kluboUkmergës skyriui. Dar priklau-së Smulkaus kredito draugijosskyriui, darbavosi Giedraièiø þe-mës ûkio kooperatyvo valdyboje.

Nepriklausomybës kovødalyvis atsargos vyr. puskarinin-kis Dzidorius Miknevièius 1929m. apdovanotas Lietuvos kariuo-menës kûrëjø savanoriø medaliu(liud. Nr. 3159), taip pat buvopelnæs ir Lietuvos nepriklauso-mybës medalá. O 1935 m. vasa-rio 16 d. jo krûtinæ papuoðë Di-dþiojo Lietuvos kunigaikðèio Ge-dimino ordino 3-iojo laipsniomedalis.

Kupinas entuziazmo I.Miknevièius sveikata, deja, nesi-dþiaugë. Ðlubavo ðirdis. 1936 m.ligoninëje gydësi nuo bronchito,buvo operuotas apendicitas. O1938 m. gruodþio 17 d. Nepri-klausomybës kovø savanorá iðti-ko ðirdies smûgis.

Ðaltiniai:LCVA. F. 394, ap. 17, b. 3183, l. 1. F. 463, ap. 2, b. 57, l. 1�129. F. 560, ap. 1, b. 46, l. 13.

F. 929, ap. 3, b. 1187, l. 21. F. 930, ap. 4, b. 1, l. 143; b. 1978, l. 137�155.

Izidoriaus Miknevièiaus asmens byla (fragmentas)

Page 150: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

150

PETRAS MILAÐEVIÈIUS

Mikas ir Teklë (Ðimkûnaitë) Milaðevièiai Salako vls., Þelmeniðkës k., 1899 m. lapkri-èio 19 d. susilaukë sûnaus. Salako baþnyèioje já pakrikðtijo Petru.

Dël ðeimyniniø aplinkybiø Petras buvo atleistas nuo karo tarnybos. Bet tëviðkëje pali-kæs tëvà (motina, atrodo, buvo mirusi), sesutes Veronikà ir Zofijà ir jaunesná brolá Mikà,1920 m. lapkrièio 9 d. savanoriu ástojo á Utenos miesto ir apskrities karo komendantûrà,eiliniu tarnavo 3-iajame raiteliø �Geleþinio vilko� pulke. Iðleistas á atsargà 1922 m. sausio 1 d.

1924 m. kovo 2 d. Salako baþnyèioje jis susituokë su Veronika Kondrataite.1930-aisiais, Vytauto Didþiojo metais, balandþio 30 d., Petras Milaðevièius, Miko s.,

buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 4908). Taismetais jis gyveno Zarasø aps., Imbrado vls., Maironiø (ar Gaidiðkiø) k.

Ðaltiniai:LCVA. F. 11, ap. 1, b. 171, l. 911. F. 560, ap. 1, b. 198, l. 143. F. 930, ap.3, b. 2356, l. 1�15.

TIMOFEJUS MINÈIONOKAS

Timofejus Minèionokas (Menèionokas, Monèionka) kilæs ið Ðvenèioniø aps., gimæs1896 m. Rusas, sentikis. Eiliniu tarnavo Lietuvos kariuomenës 9-ajame pëstininkø pulke.Uþ narsumà kovos lauke aukðtai ávertintas: tapo 1-ojo laipsnio Vyties kryþiaus su kardaisNr. 1313 kavalieriumi, o 1937 m. vasario 19 d. apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjøsavanoriø medaliu (liud. Nr. 9937).

Ðaltiniai:LCVA. F. 929, ap. 3, b. 1187, l. 31. F. 930, ap. 4, b. 2, l. 98.

ANUPRAS MISEVIÈIUS-KULIEÐIUS

Ðio asmens archyviniuose dokumentuose vardas ir pavardë raðyti nevienodai. Praðy-damas apdovanoti Savanoriø medaliu, 1929 m. jis raðë:

1919 m. liepos mën. pastojau savanoriu á Kauno miesto ir apskrities komendantûrà,kur buvau ásakymu pravestas Anupru Misevièiumi. Po mënesio buvau perkeltas á Elektro-

Page 151: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

151

Technikos batalionà, po to á Autobatalionà, kur per klaidà buvau uþraðytas Antanu. Tuopaèiu klaidingu vardu iðduotas ir atsargos karinis liudijimas.

Utenos aps. Kuktiðkiø vls. valdybos 1929 m. iðduotame dokumente teigiama, kadMisevièius-Kulieðius Anupras, Karolio s., yra gimæs 1891 m. Kuktiðkëse.

Anupras buvo nemenkai prasilavinæs savamokslis, 1913�1918 m. tarnavæs Rusijoskariuomenëje, baigæs motociklininkø kursus.

1919 m. liepos 30 d. savanoriu ástojo á Kauno komendantûrà, tarnavo motociklinin-ku. Buvo perkeltas á Autobatalionà. Garbingai iðtarnavæs pasiþadëtuosius vienus metus,1920 m. liepos 30 d. buvo iðleistas á atsargà.

Atsargos virðila Anupras Misevièius-Kulieðius gyveno Kuktiðkiø vls., Kuktiðkiø vnk.Èia já 1930-aisiais, Vytauto Didþiojo metais, pasiekë Lietuvos kariuomenës kûrëjø savano-riø medalis (liud. Nr. 4623).

Ðaltiniai:LCVA. F. 11, ap. 1, b. 165, l. 1203�1210; b. 171, l. 386. F. 930, ap. 6, b. 2211, l. 426.

MEÈISLOVAS MISIÛNAS

Mielagënø vls. Milaðiaus vnk. ûkininkø Juozo ir Zofijos sûnus Meèislovas gimë 1899m. balandþio 8 d. Mokyklos jam lankyti neteko, liko beraðtis, taèiau puikiai suvokë lietuvy-bës svarbà.

Kai tëviðkæ uþëmë lenkø legionai, Meèislovas atvyko á Kupiðkio komendantûrà ir1919 m. birþelio 28 d. buvo nusiøstas á 2-àjá pëstininkø pulkà, á 1-àjà kuopà. Jo vienmeèiøðaukimas bus skelbiamas tik spalio 1 d., tad Meèislovas � savanoris. Tais paèiais metais jamteko dalyvauti atkakliose kautynëse su bolðevikais ir bermontininkais. 1920 m. vasará Me-èislovas laikinai buvo nusiøstas á Þagarës komendantûrà.

1920 m. rugsëjo 22 d. M. Misiûnas buvo paskelbtas dingusiu be þinios. Pasirodo,mûðio metu pateko á lenkø nelaisvæ. Lygiai po dviejø mënesiø, pasikeitus karo belaisviais,jis gráþo á savàjá pulkà. Á atsargà eilinis iðlydëtas 1921 m. spalio 8 d.

Vilniaus kraðtas, kartu ir gimtasis Mielagënø kampelis, liko uþ demarkacijos linijos,Lenkijos okupuotas, o Meèislovas � atskirtas nuo giminiø, paþástamø. Apsigyveno jis irkûrësi Birþø aps., Nemunëlio Radviliðkio vls., Þvejotgalos k. Kol parsisiøsdino ið Mielagë-nø baþnyèios Laikinojo Vilniaus lietuviø komiteto patvirtintus gimimo metrikus, kol surin-ko kitus reikalaujamus dokumentus, praëjo daug laiko. Tik 1937 m. birþelá Meèislovas Mi-siûnas sulaukë garbingo ávertinimo � buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø sava-noriø medaliu (liud. Nr. 10023).

Ðaltiniai:LCVA. F. 929, ap. 3, b. 1187, l. 31. F. 930, ap. 3, b. 2416, l. 1�17; ap. 4, b. 16, l. 98.

Page 152: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

152

MYKOLAS MORKÛNAS

Mykolas gimë 1898 m. spalio 16 d. Jono ir Petronëlës (Rimkaitës) ðeimoje Daugëlið-kio vls., Ruokiðkës k.

Raðtingas savamokslis Mykolas Morkûnas 1919 m. liepos 17 d. savanoriu ástojo áRokiðkio komendantûrà. 1920 m. balandþio 16 d. buvo perkeltas á 1-àjá atsargos batalionà,vëliau pertvarkytà á 10-àjá pëstininkø pulkà. Dalyvavo kautynëse su lenkais. 1921 m. rugpjû-èio 21 d. buvo perkeltas á 4-àjá pëstininkø pulkà. Tarnavo be nuobaudø, kol 1922 m. sausio13 d. iðëjo á atsargà.

Pagal galiojusià tvarkà Mykolas savo noru ástojo á Lietuvos kariuomenæ tada, kai jobendraamþiai jau buvo ðaukiami paskelbus privalomàjá ðaukimà. Bet gal jis turëjo savøargumentø, kad praðë pripaþinti savanoriu.

Labai pavëluotai M. Morkûnas ið Daugëliðkio parapijos gavo lenkiðkà gimimo metri-kø nuoraðà, patvirtintà Vilniaus arkivyskupijos kurijos. Paskutinis Mykolo praðymas apdo-vanoti Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu buvo pateiktas 1940 m. geguþës 17d. Atsakymas neþinomas, nes po mënesio Lietuva neteko nepriklausomybës. Sovietinësokupacijos iðvakarëse M. Morkûnas gyveno Rokiðkio aps., Kamajø vls., Totoriðkiø k.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 3, b. 2110, l. 1�5; ap. 7 , b. 289, l. 535.

IGNAS MUSTEIKIS

Tai aukðto rango karys profesionalas ir valstybi-ninkas. Apie I. Musteikio gyvenimà ir tarnybà nemaþaigalima suþinoti ið archyve (LCVA) saugomø dokumen-tø. Juose pateikti duomenys daþniausiai sutampa, vienikitus papildo. Tik ðio asmens gimimo vieta nurodomanevienodai. Daugumoje toliau nurodytø dokumentø, irjo paties raðytø, teigiama: Musteikis Ignas, Jono s., gi-më 1890 m. liepos 25 d. Ðvenèioniø aps., Daugëliðkiovls., Dûdø k. (arba Dûdos palivarke); kilæs ið ûkininkø,lietuvis. Viename tarnybos lape paminëta, kad Igno gi-mimo ir tëvø gyvenamoji vieta � Elvyravos dvaras (210deðimtiniø) netoli Kurðënø. �Lietuviø enciklopedijoje�ir leidinyje �JAV lietuviai�� nurodoma gimimo vieta �Vyþuona, Utenos aps.

I. Musteikis Sankt Peterburge prie Ðv. Kotrynos

Page 153: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

153

baþnyèios baigë gimnazijà ir Sankt Peterburgo praporðèikø mokyklà. 1914�1918 m. tarnavorusø kariuomenëje. Perëjo fronto kelius. Buvo apdovanotas Ðv. Stanislovo 3-iojo, Ðv. Anos3-iojo ir 4-ojo, Ðv. Vladimiro 4-ojo laipsnio ordinais. Tarnybà baigë turëdamas poruèikolaipsná.

I. Musteikis � vienas pirmøjø Lietuvos savanoriø karininkø: jau 1918 m. gruodþio 12d. jis � 1-ojo pëstininkø pulko 1-osios kuopos pirmasis vadas. Netrukus buvo paskirtas 1-ojo bataliono vadu, pulko vado padëjëju, nuo 1919 m. geguþës 1 d. � steigiamo 3-iojo pës-tininkø pulko vadu. Nuo 1920 m. liepos 12 d. iki 1921 m. geguþës 30 d. ëjo 3-iosios divizijosvado pareigas. Po to buvo 10-ojo pëstininkø Marijampolës pulko vadas, nuo 1922 m. balan-dþio iki 1923 m. rugpjûèio � 3-iosios divizijos vadas. Dalyvavo mûðiuose su bolðevikais Za-rasø aps., Daugpilio fronte, lenkø fronte Suvalkijoje ir Trakø aps. Uþ narsumà LietuvosPrezidento 1919 m. gruodþio 6 d. ásakymu apdovanotas 3-iojo laipsnio kryþiumi �Uþ Tëvy-næ� Nr. 519. Buvo iðsitarnavæs pulkininko leitenanto laipsná. Vëliau I. Musteikis pelnë irkitø garbingø apdovanojimø: buvo apdovanotas Italijos karaliaus ordinu �Corona d`Ita-lia�, Ðauliø þvaigþdës ordinu, Lietuvos nepriklausomybës, Latvijos nepriklausomybës me-daliais, vienas pirmøjø 1928 m. balandþio 3 d. Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø me-daliu (liud. Nr. 5) (ðio apdovanojimo liudijime paraðyta, kad I. Musteikis kilæs ið okupuotosLietuvos).

Tarnybos atestacijose karininkas I. Musteikis apibûdinamas teigiamai: sveikas, iðsila-vinæs, iniciatyvus, tarnybà iðmano gerai ir pareigas atlieka sàþiningai; patriotas, drausmin-gas, energingas karininkas; geras organizatorius, pavyzdingai sutvarkë 3-iàjá pëstininkø pulkà(rikiuotës, ûkio reikalus), sugeba pavaldiniams ákvëpti kovos dvasià; neigiamas bruoþas �kartais vartoja karininkui netinkamus posakius.

1923 m. rugpjûèio 18 d. I. Musteikis iðëjo á atsargà (atrodo, ne savo noru). Nuo 1924m. pabaigos iki 1926 m. gruodþio perversmo jis buvo Klaipëdos kraðto pasienio apsaugosvadas.

1926 m. gruodþio mën. I. Musteikis buvo paskirtas vidaus reikalø ministru. Ðias pa-reigas ëjo beveik dvejus metus. 1927 m. rugsëjo 3 d. jis kreipësi á Prezidentà:

Á Lietuvos kariuomenæ stojau savanoriu 1918 m. Kariuomenëje pergyvenau sunkiau-sius laikus ir dalyvavau kovose su prieðais uþ Lietuvos Nepriklausomybæ. 1923 m. man tekoapleisti kariuomenës eiles. Tarnybà pradëjau kuopos vadu ir baigiau Divizijos vado parei-gose. Daug dëjau pastangø gráþti á kariuomenæ, deja, be pasëkø.

Garbinga mûs kariuomenë man yra brangi, norëèiau bûti jos aktyvus narys, todëlnuolankiai praðau, Jûsø Ekscelencija Pone Prezidente, gràþinti mane mûsø tikrosios tarny-bos karininkø ðeimon.

Ðis praðymas buvo patenkintas. Plk. ltn. I. Musteikis buvo ið atsargos priimtas á ka-riuomenæ ir nuo 1927 m. rugsëjo 10 d. paskirtas ypatingøjø reikalø karininku prie Respub-likos Prezidento, po pusmeèio jam buvo suteiktas pulkininko laipsnis.

Nuo 1929 m. pabaigos I. Musteikis kurá laikà buvo vienas Lietuvos banko direktoriø.Kitø metø pradþioje jis kreipësi á Prezidentà, paðydamas atleisti ið ypatingøjø reikalø kari-ninko pareigø ir ið tarnybos kariuomenëje, nes jo tarnyba Lietuvos banke esanti nesuderi-nama su tarnyba kariuomenëje. 1930 m. vasario 1 d. Respublikos Prezidento aktu plk. I.Musteikis buvo iðleistas á pëstininkø karininkø atsargà, paliekant teisæ dëvëti kario unifor-mà. 1939 m. jis iðëjo á pensijà.

I. Musteikis buvo vedæs Aleksandrà Petuchovaitæ. Juodu turëjo sûnø Jurgá. Kaip sa-

Page 154: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

154

vanoris buvo gavæs 20 ha þemës Kauno aps., Raudondvario vls., Lukðiakiemio palivarke.Aktyviai dalyvavo Atsargos karininkø sàjungos, LKKSS, Ûkininkø sàjungos veikloje.

Neiðvengta sovietiniø represijø. 1940 m. I. Musteikis buvo suimtas, Kauno kalëjimetardytas, kankintas. 1941 m. birþelio sukilimo metu iðlaisvintas.

Ats. plk. Ignas Musteikis 1944 m. pasitraukë á Vakarus, 1949 m. atvyko á JAV. Mirë1960 m. vasario 5 d. Klivlande.

Ðaltiniai:LCVA. F. 560, ap. 1, b. 58-A, l. 164. F. 929, ap. 3, b. 1187, l. 30. F. 930, ap. 2-M, b. 225,

l. 1�37; ap. 4, b. 1, l. 149; ap. 5, b. 1891, l. 23; ap. 8, b. 35, l. 39�44.MAB RS. F. 12-2935, l. 1�3.Lietuviø enciklopedija. T. 19. � Boston, 1959, p. 423.JAV lietuviai: biografijø þinynas. T. I. � V., 1998, p.714.Kariðkiø þodis, 1920, Nr. 3 (35), p. 23.

JONAS NAIDIÈAS

Jonas Naidièas, Jono s., gimë 1896 m. Ðvenèioniø aps., Vaistamo vls., Selcø k. Lietu-vis, katalikas. 1915�1917 m. tarnavo Rusijos kariuomenëje, 2-ajame Sibiro pulke.

Nuo 1919 m. spalio 19 d. iki 1921 m. spalio 24 d. savanoriu tarnavo Lietuvos kariuo-menës Baltgudþiø batalione. Kaip jis pats raðë, 1920 m. uþ 2 bolðevikø provokatoriø sugavi-mà buvo �pakeltas á grandinius�.

Iðëjæs ið kariuomenës buvo laikomas svetimðaliu ir privalëjo mokëti svetimðalio mo-kestá � 5 Lt per mënesá. Tik 1931 m. jam buvo iðduotas Lietuvos Respublikos vidaus pasas.

J. Naidièas gyveno Kaune. Vedë Ievà Grybauskaitæ. Juodu 1932 m. augino sûnusAdomà � 7 m., Vladà � 6 m., Vytautà � 1 m., ir 3 m. dukrà Zofijà. Gyveno nelengvai,nekilnojamojo turto neturëjo. Viltis buvo kaip savanoriui gauti medalá ir þemës sklypà. Dëlto raðë praðymus ávairioms ástaigoms, net Prezidentui.

Ir po trijø svarstymø Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medalio komisijos atsa-kymas buvo neigiamas: pirma, neva tarnavæs nuo 1920 m. spalio 19 d., antra, jo amþiausvyrai tuo metu buvo mobilizuojami. Nors pats J. Naidièas aiðkino taip: kaip svetimðalis(tokiu laikytas iki 1931 m.!) jis neturëjo bûti mobilizuojamas, tad atvykti tarnauti galëjo tiksavo noru.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 3, b. 4929, l. 1�43; ap. 4, b. 19, l. 54; ap. 7, b. 93, l. 30.

Page 155: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

155

PETRAS NAIDIÈAS

Adomo Naidièo sûnus Petras, gimæs 1900 m. Vaistamo vls., Kruniø k., 1919 m. birþelio12 d. tapo Lietuvos kariuomenës savanoriu, eiliniu tarnavo 1-ajame raiteliø pulke. 1940 m.geguþës 31 d. buvo pripaþintas Lietuvos kariuomenës kûrëju savanoriu.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 7, b. 264, l. 78.Kavaliauskas. V. Uþ nuopelnus Lietuvai. T. II. � V., 2003, p. 508.

JUOZAS NARAS

Justino ir Domicelës (Èyplytës) sûnus Juozas Naras gimë 1896 m. kovo 16 d. Dûkðto(Rimðës) vls., Sokiðkiø k. Liko neraðtingas. Nuo 1919 m. liepos 8 d. iki 1920 m. rugsëjo 29 d.savanoriu tarnavo 1-ajame artilerijos pulke, 4-ojoje baterijoje. Po to gráþo á gimtinæ � èiatuo metu jau buvo Lietuvos valdþia. Taèiau netrukus ásiverþë þeligovskininkai.

Tik 1940 m. sausio 18 d. Dûkðto valsèiaus virðaitis J. Narui iðdavë Lietuvos pasà. Osausio 24 d. jis jau raðo praðymà apdovanoti Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø meda-liu ir lyg atsipraðo: Iki ðio laiko gyvenau buvusioje lenkø okupuotoje Lietuvos dalyje, dël totaip pavëluotai kreipiuosi medalio gavimo reikalu.

Bet Lietuva tada gyveno paskutinius nepriklausomybës mënesius...

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 3, b. 4930, l. 1�9; ap. 7, b. 236, l. 77.

ANTANAS NARUÐEVIÈIUS

Kriðtapo ir Grasildos (Guigaitës) Naruðevièiø sûnus Antanas savo praðyme pripaþin-ti já Lietuvos kariuomenës kûrëju savanoriu raðë:

Esu gimæs 1900 m. vasario 17 d. Okupuotoje Lietuvoje � Ðvenèioniø aps., Kaltanënømiestelyje. Nenorëdamas tarnauti prieðo kariuomenëje ir tikslu pasitarnauti savo tëvyneiLietuvai, 1920 m. gruodþio 1 d. pabëgau ið okupuotos Lietuvos ir atvykæs laisvon Lietuvongruodþio 2 d. ástojau savanoriu á Utenos komendantûrà. Buvau paskirtas á autobatalionà ir

Page 156: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

156

ið ten perkeltas á 1 atskiràjá lazaretà, kur iðtarnavau iki 1922 m. spalio 17 d. ir buvau paleis-tas á atsargà <� > turëèiau teisæ bûti nemobilizuotas dël ðeimos sudëties, nes turëjauiðlaikyti senà motinà ir 1919 m. gráþusá ið vokieèiø nelaisvës visiðkai sveikatos netekusá broláVincà, kuris savo jëgomis nepajëgdavo net pavalgyti ir mirë 1921 m.

Po karo tarnybos A. Naruðevièius gyveno Linkmenø vls., Krivasalio k., tarnavo pasie-nio policijos Utenos bare, Palabaþio kaimo poste. 1932 m. þiniomis, buvo vedæs, augino 4vaikus.

Net po ilgo susiraðinëjimo Antanui nepavyko árodyti savo teisës á savanorio statusà.Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medalio komisijos sprendimas 1937 m. buvo galu-tinis: Antanas Naruðevièius á Lietuvos kariuomenæ ástojo 1920 m. gruodþio 2 d., o jam ga-liojo 1919 m. spalio 1 d. jo amþiaus naujokø ðaukimas. Taèiau 1939 m. buvo apdovanotasÐauliø þvaigþdës ordino medaliu.

Ðaltiniai:LCVA. F. 394, ap. 17, b. 3396, l. 1. F. 930, ap. 3, b. 2539, l. 1�12; ap. 6, b, 2211, l. 279;

ap. 7, b. 286, l.173. Kavaliauskas V. Uþ nuopelnus Lietuvai. T. II. � V., 2003, p. 586.

ANTANAS NARUÐKA

Gimë 1899 m. sausio 24 d. Rimðës vls., Vozgelënø k. (Vazgialiane, dab. Vidþiø r.),Tado ir Urðulës (Èaikauskaitës) Naruðkø ðeimoje.

Mokslo cenzo neturintis Antanas Naruðka 1919 m. geguþës 1 d., t. y. dar iki jo am-þiaus naujokø ðaukimo, savanoriu ástojo á 4-àjá pëstininkø pulkà. Kariavo, be nuobaudøtarnavo 4-ojoje, 5-ojoje, 8-ojoje kuopose, 3-iojoje kulkosvaidþiø kuopoje � iki iðëjimo áatsargà 1921 m. spalio 24 d. Kartu gavo ir liudijimà þemës sklypui gauti.

Po karo tarnybos Antanas apsigyveno tolokai nuo gimtinës � Klaipëdos kraðte, Pagë-giuose, buvo geleþinkelio tarnautojas. Apibûdinamas kaip visapusiðkai patikimas pilietis.

1930-aisiais, Vytauto Didþiojo metais, atsargos eilinis Antanas Naruðka buvo apdo-vanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 5064).

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 4, b. 2309, l. 291�298; ap. 7, b.324, l. 246.

Page 157: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

157

KAZYS OBALEVIÈIUS

Kauno stoties komendantûros kareiviø registracijos knygoje glaustai uþraðyta: KazysObalevièius, gimæs 1898 m. Ðvenèioniø aps., Daugëliðkyje. Lietuvis, katalikas, nevedæs. Bu-vo baigæs 4 rusø gimnazijos klases.

Savanoriu ástojo á Lietuvos kariuomenæ, 1920 m. balandþio 22 d. ið etapo skirstymopunkto buvo perkeltas á Kauno stoties komendantûrà ir paskirtas raðtininku. Tø metø rug-pjûtá paskirtas kariðkiø krautuvës vedëju (�uþveizdu�).

Ar K. Obalevièius buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø meda-liu, þiniø neaptikta.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 7, b. 97, l. 124.

JUOZAS PAKALNIS

Juozas Pakalnis, Dovydo ir Grasildos (Ðimkûnaitës) s., gimë 1897 m. Tauragnø pali-varke, gyveno Linkmenø vls., Petkûniðkio k.

Ðeimoje augo keturi sûnûs ir dvi dukrelës. Ðeima, atrodo, neturëjo nuolatinës gyve-namosios vietos. Tëvas du kartus naðlavo, tris kartus vedë. Juozas � ið antrosios santuokos.Jis pasitraukë ið lenkø okupuoto Petkûniðkio ir 1919 m. liepos 8 d. savanoriu ástojo á 1-àjápëstininkø pulkà. Èia tarp þygiø ir kautyniø su Lietuvos prieðais bemokslis pramoko pasi-raðyti. 1920 m. balandþio 17 d. pateko á lenkø nelaisvæ, ið jos gráþo geguþës 22 d. Á atsargàeilinis iðlydëtas 1922 m. sausio 11 d. Joniðkio vls., Garðvënø dvare, 1926 m. gavo 11 haþemës � naujakurys.

1927 m. vasario 15 d. Tauragnø baþnyèioje ávyko Juozo Pakalnio ir Teofilës Juknevi-èiûtës sutuoktuvës. 1937 m. þiniomis, ðeima gyveno neokupuotoje Linkmenø vls. dalyje,Antakalnio k., Juozas dirbo lentpjûvëje.

Rinko, tvarkë savanoris dokumentus medaliui gauti ir raðë: <�> bûdamas tikrasLietuvos tëvynës sûnus, verþiaus per mûsø prieðø eiles á laisvos Lietuvos kariø eiles, gintitëvynës Lietuvos.

Taèiau jo praðymas po pakartotiniø svarstymø nebuvo patenkintas: á kariuomenæ ástojopo savo amþiaus vyrø ðaukimo.

Ðaltiniai:LCVA. F. 560, ap.1, b. 270, l. 147. F. 930, ap. 3, b. 2632, l. 1�21; ap. 7, b. 285, l. 23.

Page 158: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

158

ANUPRAS PANAVAS

Susitvërus Lietuvos valdþiai, stojau savanoriu á Lietuvos kariuomenæ kovoti prieðLietuvos iðorinius prieðus, negailëdamas savo gyvybæ padëti uþ tëvynæ Lietuvà.

Taip 1928 m. raðë Anupras, praðydamas pripaþinti já savanoriu.Anupras gimë 1899 m. sausio 29 d. Daugëliðkio vls., Makniðkës k. Tëvai � Antanas

Panavas ir Julë Milaðiûtë. 1919 m. liepos 14 d. Anupras tapo 1-ojo pëstininkø pulko 1-osioskulkosvaidþiø kuopos kariu. Teko dalyvauti mûðiuose su bolðevikais, bermontininkais, len-kais. Á atsargà iðleistas 1923 m., Trijø Karaliø dienà.

Apsigyveno Kaune. Bûdamas ganëtinai raðtingas tarnavo policininku Kauno m. 3-iojoje nuovadoje.

Tëvynë ávertino savo gynëjà: 1929 m. kovo 26 d. atsargos grandinis Anupras Panavasbuvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 1943).

Ðaltiniai:LCVA. F. 560, ap. 1, b.198, l. 158; b. 259, l. 40. F. 929, ap. 3, b. 1189, l. 4. F. 930, ap. 4,

b. 1, l. 159; b. 2332, l. 187�197.

PRANAS PAÐKEVIÈIUS

1-ojo pëstininkø pulko kareiviø þiniø knygoje uþraðyta, kad Vaistamo vls. Abramavø(Abramovðèizna) k. gyventojas Pranas Paðkevièius yra baigæs 2 gimnazijos klases, katali-kas, nevedæs, bûdamas 20 metø 1919 m. kovo 25 d. savanoriu ástojo á pulkà, tarnavo 4-ojojekuopoje.

Pranas Paðkevièius, Simo s., gimæs 1899 m., buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenëskûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 2471 ?).

Ðaltiniai:LCVA. F. 929, ap. 3, b. 1189, l. 5. F. 930, ap. 7, b. 285, l. 8.

Page 159: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

159

JONAS PAUKÐTË

Du kaimynai bendravardþiai, skiriasi tik amþius. Vyresnysis, Jonas Paukðtë, Antanoir Cecilës (Klimaðauskaitës) sûnus, gimë 1883 (1886?) m. sausio 11 d. Linkmenø vls., Pal-majës k. Nuo 1905 m. tarnavo Rusijos kariuomenëje, puskarininkis. 1910 m. buvo iðvykæs áAmerikà, po dvejø metø gráþo. 1914 m. vël buvo mobilizuotas á Rusijos kariuomenæ.

Kai tëviðkæ okupavo lenkai, Jonas 1919 m. balandþio 22 d. patraukë á Lietuvos ka-riuomenæ, savanoriu ástojo á raiteliø daliná, tarnavo vachmistru.

Nuo 1921 m. geguþës tarnavo Utenos aps. policijoje nuovados virðininko padëjëju.Gyveno Anykðèiuose. Pasiþymëjo darbðtumu, sàþiningumu, uolumu. 1928 m. buvo apdova-notas Lietuvos nepriklausomybës, o 1931 m. � Vytauto Didþiojo ordino 3-iojo laipsnio me-daliais.

J. Paukðtë pateikë praðymà ir dokumentus savanorio vardui áteisinti. Taèiau jo praðymasnebuvo patenkintas: kaip buvæs rusø kariuomenës puskarininkis á Lietuvos kariuomenæástojo po puskarininkiø ðaukimo, todël negali vadintis savanoriu.

Ðaltiniai:LCVA. F. 377, ap.2, b. 46, l. 175�177. F.930, ap. 4, b. 2398, l. 1�9.

JONAS PAUKÐTË

Jonas, gimæs 1894 (1884 ?) m. vasario 1 d. Linkmenø vls., Palmajës k., buvo baigæs 2rusø liaudies mokyklos klases, tarnavæs rusø kariuomenëje, puskarininkis.

Kai tëviðkæ buvo uþëmæ lenkai, 1919 m. birþelio 22 d. J. Paukðtë ástojo á 1-àjá raiteliøpulkà. Dalyvavo kovose su bermontininkais, lenkais. Á atsargà iðleistas 1921 m. balandþio30 d., vachmistras.

Apsigyveno Utenos aps., Alantoje. 1923 m. pradëjo tarnauti policijoje. 1926 m. kaipsavanoris gavo 21 ha þemës Molëtø vls., Èiþiðkiø dvare. Su þmona Adele ûkininkavo, augi-no dukrelæ Valerijà. Buvo LKKSS Utenos skyriaus narys.

Jonas Paukðtë savo noru ástojo á Lietuvos kariuomenæ, buvo apdovanotas þemës skly-pu. Taèiau kaip buvusiam svetimos kariuomenës puskarininkiui jam turëjo bûti taikoma1919 m. sausio 15 d. mobilizacija, todël Jonas negalëjo gauti Lietuvos kariuomenës kûrëjøsavanoriø medalio, bet buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybës ir Vytauto Didþiojoordino medaliais.

Ðaltiniai:LCVA.F. 394, ap. 17, b. 3612, l. 1. F. 560, ap. 1, b. 155, l. 1. F. 930, ap. 4, b. 2398, l. 1�

9; ap. 7, b. 264, l. 92.

Page 160: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

160

JONAS PAUKÐTË

1899 m. balandþio 5 d. Linkmenø vls. ir par., Kirdeikiø k., Krisiaus ir Urðulës (Vait-kûnaitës) Paukðèiø ðeimoje gimë sûnus Jonas.

Svetimose kariuomenëse jam neteko tarnauti. Neágijo ir mokslo cenzo. O pakariauti,Lietuvos kareiviu pabûti teko: nuo 1919 m. liepos 9 d. iki 1922 m. sausio 8 d. Jonas tarnavo1-ajame pëstininkø DLK Gedimino pulke.

Atsargos eilinis J. Paukðtë gráþo á neokupuotus gimtuosius Kirdeikius. Apibûdina-mas teigiamai � neteistas, iðtikimas pilietis.

1930-aisiais, Vytauto Didþiojo metais, buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kû-rëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 4966).

Ðaltiniai:LCVA. F. 11, ap. 1, b. 166, l. 378. F. 930, ap. 4, b. 6, l. 40; b. 2333, l. 248�253.

ANTANAS PAUKÐTIS

Antanas Paukðtis gimë 1899 m. Ðvenèioniø aps., Linkmenø vls., Katiniðkës k. (dab.Utenos r.). Baigë rusiðkà liaudies mokyklà. Tëvai augino dar du sûnus ir tris dukras.

1919 m. Antanas prisistatë Utenos karo komendantûrai, buvo perkeltas á 9-ojo pësti-ninkø LK Vytenio pulko 9-àjà kuopà, paskui � á 3-iàjà kulkosvaidþiø kuopà. Iðtikimai tarna-vo, dalyvavo kovø þygiuose.

Sveikatos tikrinimo komisija savanorá kulkosvaidininkà Antanà Paukðtá, Kajetono s.,1920 m. liepos 30 d. pripaþino netinkamu karo tarnybai. Jis buvo demobilizuotas.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 6, b. 2189-A, l. 11.

ANTANAS PAUKÐTYS

Rimðës vls. Nagënø k. ûkininkø Juozo ir Onos (Atroðkaitës) Paukðèiø sûnus Antanasgimë 1899 m. geguþës 20 d. Trejus metus mokësi Zarasø vidurinëje mokykloje, bet 1915 m.carinæ okupacijà pakeitë kaizerinë, ir mokslai nutrûko.

Page 161: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

161

Suaugæs jaunuolis 1919 m. balandþio 1 d. iðëjo Tëvynës ginti, pasiraðë savanorio pa-siþadëjimà ginti nepriklausomà Lietuvos valstybæ. Iki 1921 m. lapkrièio 31 d. tarnavo 1-osios pëstininkø divizijos ðtabe. Teko kautis su Lietuvos prieðais � bolðevikais, bermonti-ninkais ir lenkais. 1920 m. spalio 21 d. buvo patekæs á þeligovskininkø nelaisvæ.

Taikos metu Antanui teko mokytis ir duonà uþsidirbti. Ukmergëje lankë metø truk-mës mokytojø kursus, o 1922 m. rudená gavo mokytojo vietà Ukmergës aps., Vinkðnabras-èio pradinëje mokykloje. Iki 1925 m. sugebëjo baigti du Këdainiø mokytojø seminarijoskursus. 1930 m. lankë karinio rengimo kursus prie Karo mokyklos Kaune. Vedë, su þmonaAntanina augino sûnø Gediminà Martynà. 1931�1933 m. mokytojo duonà iðkeitë á �Pieno-centro� bendrovës krautuvës vedëjo pareigas. Po to vël dirbo mokytoju. Jam, kaip savano-riui, buvo skirtas 8,75 ha þemës sklypas Dotnuvos vls.

1932 m. kovo 29 d. atsargos jaun. puskarininkis Antanas Paukðtys buvo apdovanotasLietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 8145). Tuo metu jis gyveno Kë-dainiø aps., Ðëtos vls., Gaiþiûnø k.

Ðaltiniai:LCVA. F. 384, ap. 2, b. 575, l. 61. F. 391, ap. 6, b. 127, l. 111. F. 929, ap. 3, b. 1189, l. 6.

F. 930, ap. 4, b.1, l. 161; b. 8, l. 78; b. 2333, l. 273�278.Indraðius V. Laisvës saulei tekant. � V., 1999, p. 239.

JOAKIMAS PAVILIONIS

Tvereèiaus miestelio gyventojai Agota Ulozaitë ir Kristupas Povilënai (!) 1891 m.rugpjûèio 18 d. susilaukë sûnaus, kurá pakrikðtijo Joakimu. Kaþkaip Joakimas nepateko árusø kariuomenæ, 1915 m. pasiliko vokieèiø okupuotame kraðte.

Maþaraðtis savamokslis J. Pavilionis pasiryþo tarnauti Lietuvai, ne svetimiems paver-gëjams. 1919 m. birþelio 3 d. ástojo á 1-àjá pëstininkø pulkà, buvo paskirtas á 2-àjà kuopà. Supulko bendraþygiais dalyvavo kautynëse su bolðevikais, bermontininkais, lenkais. 1921 m.vasario 24 d. buvo iðleistas á atsargà kaip iðtarnavæs daugiau nei pasiþadëtuosius vienusmetus. Po to darbavosi geleþinkelyje. Vedë, apsigyveno Klaipëdoje. Buvo LKKSS narys.

1932 m. rugsëjo 30 d. Joakimas Pavilionis buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenëskûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 8726).

Ðaltiniai:LCVA. F. 560, ap. 1, b. 8, l. 267; b. 198, l. 161. F. 929, ap. 3, b. 1189, l. 8. F. 930, ap. 4,

b. 1-A, l. 161; b. 8, l. 150; b. 2326, l. 273�279.

Page 162: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

162

STASYS PETKELIS

Gimæs 1895 m. lapkrièio 1 d. Dûkðto miestelyje. Priraðytas Vilniaus �rëdybos� Ðven-èioniø aps., Daugëliðkio vls. Baigæs 6 gimnazijos klases ir 3-iàjà Kijevo praporðèikø mo-kyklà.

Gráþæs ið Rusijos praporðèikas S. Petkelis 1919 m. geguþës 10 d. (balandþio 26 d.?)buvo mobilizuotas, paskirtas kuopos vado pareigoms Kaiðiadoriø komendantûroje. Lap-krièio mën. Rusijos kariuomenëje ágytas praporðèiko laipsnis buvo pakeistas leitenanto laips-niu su vyresniðkumu nuo 1917 m. balandþio 10 d.

Stasio Petkelio tarnybos lapas (fragmentas)

Page 163: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

163

Ltn. S. Petkelis greit kilo tarnyboje. 1920 m. sausio 12 d. tarnauti buvo perkeltas áElektrotechnikos batalionà, po mënesio paskirtas 1-osios pëstininkø divizijos ðtabo ryðiøvirðininku, lapkrièio 17 d. perkeltas á Generaliná ðtabà skiriant Technikos skyriaus ryðiødalies virðininko padëjëju. 1921 m. liepà ágijo vyr. leitenanto laipsná. Tarnybos reikalaiskaip specialistas bûdavo komandiruojamas á apskrièiø komendantûras; tuoj po sukilimo irKlaipëdos prijungimo prie Lietuvos, 1923 m. sausio 18�vasario 11 d., lankësi Klaipëdoskraðte. 1924 m. sausio 1 d. paskirtas Generalinio ðtabo valdybos Ryðiø skyriaus ypatingøjøreikalø karininku. Apie metus studijavo Aukðtuosiuose karo technikos kursuose, jam buvosuteiktas kapitono laipsnis. Nuo 1926 m. sausio kpt. S. Petkelis buvo Elektrotechnikos ba-taliono karo elektrotechnikas. Tai viena tarnybos kryptis.

Stasiui teko (ir dar kaip!) dalyvauti mûðiuose dël Lietuvos nepriklausomybës. Tar-naudamas Kaiðiadoriø komendantûroje nuo 1919 m. birþelio 30 d. iki 1920 m. sausio 12 d.dalyvavo kovose su lenkais. Nuo liepos 16 d. � vël akistata su lenkø agresoriais. Lemiamømûðiø ties Giedraièiais metu, spalio 21 d., S. Petkelis pateko á þeligovskininkø nelaisvæ,lapkrièio 4 d. jam pavyko pabëgti, bet suþeistà galvà 10 dienø teko gydytis karo ligoninëje,kità vasarà jis buvo pasiøstas á sanatorijà. Gydymo kursai buvo kartojami ir vëlesniais me-tais.

Stasys ir Liucija augino dukrà Birutæ (g. 1919 m.) ir sûnø Arvydà Vytautà (g. 1920 m.).Ðio kario apdovanojimø nepavyko nustatyti, bet jo nuopelnai Tëvynei akivaizdûs.

Ðaltiniai:LCVA. F. 384, ap. 2, b. 575, l. 61. F. 929, ap. 4, b. 72, l. 49. F. 930, ap. 2-Þ, b. 129, l. 63;

ap. 7, b. 39, l. 336; ap. 8, b. 253, l. 75�78.

VINCAS PIPIRAS

Kilæs ið Kaltanënø miestelio, darbininkas. Savanoris, LÐS partizanø VII grupës eili-nis. Þvalgybos metu 1923 m. sausio 6 d. lenkø kariðkiø buvo nukautas. Jam buvo 24 m.Palaidotas Ðirvintø m. kapinëse.

Vincas Pipiras 1931 m. buvo apdovanotas (po mirties) Ðauliø þvaigþdës ordinu.

Ðaltiniai:LCVA. F. 929, ap. 6, b. 434, l. 20; b. 437, l. 60, 67. F. 1764, ap. 1, b.157, l. 15; b. 267, l. 174.Karys, 1927, Nr. 2, p. 17.Kavaliauskas V. Uþ nuopelnus Lietuvai. T. II. � V., 2003, p. 566.

Page 164: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

164

LEONAS PIRÐTELIS

Adutiðkio vls., Stajëtiðkio k., Jono ir Marijonos (Burokaitës) Pirðteliø ðeimoje 1891m. gruodþio 28 d. gimë sûnus Leonas. Mokyklos lankyti jam neteko, vëliau pramoko tikpasiraðyti. 1913�1914 m. eiliniu tarnavo 3-iajame Turkestano pulke Taðkente.

Bûdamas vyresnis, neðaukiamojo amþiaus, Leonas 1919 m. sausio 23 d. savanoriuástojo á besikurianèià Lietuvos kariuomenæ, tarnavo Elektrotechnikos bataliono 1-ojoje kuo-poje. Mûðiuose dalyvauti neteko. Pareigingai iðtarnavæs pasiþadëtàjá laikà, 1920 m. vasario21 d. buvo iðleistas á atsargà.

Gimtinë toli� Apsigyveno Kaune.Jubiliejiniai 1930-ieji, Vytauto Didþiojo metai, Leonui Pirðteliui buvo labai ásiminti-

ni: gavo Lietuvos Respublikos pasà ir buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø sa-vanoriø medaliu (liud. Nr. 5620).

Kario savanorio byloje iðlikæs ir ðis dokumentas:Pasiþadëjimas. Að èia pasiraðæs Pistolis Leonas, kilæs ið Svinèenø apskrièio Guodu-

tiðkes valsèiaus maþ. Staietiðkas kaime, gimæs vasario 28 d. 1893 metø, kaipo pilnateisisLietuvos Valstybës pilietis, niekeno neverèiamas ástoju á Kraðto Apsaugos Ministerijà irpasiþadu nesigailëdamas savo sveikatos në gyvybës ginti nepriklausomos Lietuvos valstybës.

Pasiþadu ðventai pildyti visas pilieèio-kareivio priedermes dedamas ant manes laiki-nuoju Valstybës ástatymu ginti per ðiuos pasiþadëtus metus laisvæ ir Tëvynæ.

Vasario 18 diena 1919 m. (Paraðas kryþeliais)

Ðaltiniai:LCVA. F. 929, ap. 3, b. 1189, l. 17. F. 930, ap. 3, b. 2905, l. 1�14; ap. 4, b. 1, l. 169; ap

7, b. 216, l. 142.

ADOLFAS PIVARIÛNAS

1897 m. Tvereèiaus vls., D. Kukuèiø k., gimë Pivariûno Leono sûnus Adolfas.A. Pivariûnas 1920 m. rugsëjo 8 d. papraðë priimti á Lietuvos kariuomenæ savanoriu.

Taèiau vëliau paaiðkëjo, kad jis negali pretenduoti á savanorio statusà, nes tapo kariu jau posavo bendraamþiø privalomojo ðaukimo.

1936 m. Adolfo Pivariûno praðymas skirti Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriømedalá buvo atmestas.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 4, b. 13, l. 22.

Page 165: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

165

ALEKSAS PIVARIÛNAS

Tvereèiaus vls., Piemenø k., sutuoktiniams Martynui Pivariûnui ir Anelei Gruzdytei1895 m. sausio 1 d. gimë sûnus Aleksandras (vëliau raðyta � Aleksas). Mokyklos nelankë,buvo maþaraðtis. Aleksui teko ir rusø kareivio eilinio dalia Leibgvardijos Suomijos pulke.

Á Lietuvos kariuomenës 4-àjá pëstininkø pulkà (buv. Panevëþio batalionà) savanorisA. Pivariûnas ástojo 1919 m. geguþës 5 d. Dalyvavo pulko þygiuose. Á atsargà iðlydëtas 1920m. liepos 14 d., aprûpinus liudijimu þemës sklypui gauti.

1929 m. birþelio 26 d. pagal kilmæ tvereèënas Ministras Pirmininkas ir l. e. kraðtoapsaugos ministro pareigas prof. Augustinas Voldemaras pasiraðë liudijimà Nr. 2922, kadAleksas Pivariûnas, Martyno s., tikrai yra savanoris ir apdovanojamas Lietuvos kariuome-nës kûrëjø savanoriø medaliu. Tais metais A. Pivariûnas gyveno Panevëþio aps., Nauja-miesèio vls., Tarnagalos k.

Ðaltiniai:LCVA. F. 560, ap. 1, b. 259, l. 57. F. 929, ap. 3, b. 1189, l. 17. F. 930, ap.4, b. 1, l. 169; b.

2327, l. 21�26; ap. 7, b. 324, l. 271.

KOSTAS PIVARIÛNAS

Tvereèënas Kostas ið Vosiûnø k. gimë 1877 m. geguþës 12 d. 1900�1903 m. tarnavorusø 157-ajame Emeretijos pulke. Po to apsigyveno Rygoje. Buvo kurpius. Raðtingas. Kiluskarui, Kostà mobilizavo á tà patá pulkà ir pasiuntë á austrø frontà. Liko gyvas, net nesuþeis-tas.

Atkeliavo K. Pivariûnas á Utenà ir 1919 m. rugpjûèio 19 d. tapo 1-ojo pëstininkøpulko kareiviu � savanoriu. Bûdamas vyresnis uþ bendraþygius, nuëjo ilgà pulko kovø kelià.Be nuobaudø tarnavo iki 1922 m. kovo 19 d. Nagingas kurpius apsigyveno Ðiauliuose.

Kostas Pivariûnas, Kazio s., 1931 m. buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjøsavanoriø medaliu (liud. Nr. 6455).

Ðaltiniai:LCVA. F. 560, ap. 1, b. 198, l. 168. F. 929, ap. 3, b. 1189, l. 17. F. 930, ap. 4, b. 1, l. 169;

b. 2327, l. 27-36; ap. 7, b. 289, l. 1101.

Page 166: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

166

ANTANAS POÐIÛNAS

Graþiame Modþiûnø kaime (dab. Ðvenèioniø r., Cirklið-kio sen.) pasiturintis ûkininkas Vincas Poðiûnas augino Kon-stantà (g. 1891 m.), Konstancijà (g. 1893 m.) ir Antanà(g. 1896 m.).

Basakojë Antanuko vaikystë � tai ûkio kasdienybë ir da-raktoriaus lietuviðkos pamokëlës. Smalsus ir atkaklus vaiki-nas anksti pajuto knygos, þiniø traukà ir nesitenkino namø pra-dþiamoksliu. 1915 m. jis baigë Ðvenèioniø miesto keturklasæ.

Pirmojo pasaulinio karo verpetai nubloðkë Antanà Ru-sijon. Mobilizuotas. Nuo 1915 m. gruodþio 9 d. iki 1917 m.kovo mën. 1-ajame Sibiro telegrafo batalione, Kaukazo 3-ia-jame inþinerijos pulke kovësi fronte su vokieèiais, austrais. Lai-mës kûdikis � iðliko gyvas, net nesuþeistas.

Karo negandos nenumaldë jo ryþto mokytis. 1917 m. pra-dþioje Poltavoje eksternu Antanas Poðiûnas iðlaikë 6 klasiø I

laipsnio egzaminus (rus. k. �volnoopredeliajuðèego I razriada�). Po to ástojo á karo mokyk-là, 1917 m. rugpjûèio 1 d. jà baigë, gavo praporðèiko laipsná ir buvo paskirtas á 215-àjá pës-tininkø pulkà jaunesniuoju karininku, ið èia pasiøstas á �koviniø dujø� kursus Ivanovo Voz-nesenske. Juos baigæs, spalio mën., buvo perkeltas á 85-àjá pëstininkø atsargos pulkà irpaskirtas �nuodingøjø dujø� komandos virðininku.

Po bolðevikø perversmo Rusijoje A. Poðiûnas gráþo á Lietuvà. Èia dar tæsësi vokieèiøokupacija, todël gimtøjø Modþiûnø pasiekti nepavyko. Taèiau Vokietija karà pralaimi. Lie-tuva skelbiasi esanti nepriklausoma, ieðko bûdø nepriklausomybei áteisinti ir átvirtinti. Oiðorës prieðø nestinga, kyla naujos grësmës. Reikia ginklu ginti atgimstanèià Tëvynæ.

Karo baisumø ir þmoniø suðiurkðtëjimo prisiþiûrëjæs Antanas buvo beketinàs pasi-rinkti dvasininko kelià. Bet kaþkuris ið kunigø já átikino, kad tokiu metu Lietuvai labiaureikia ne kunigø, o kariø. Susimàstyta ir nuspræsta � ágytieji karo mokslo pradmenys irfronto kario patyrimas turi tarnauti Tëvynei!

1918 m. gruodþio 2 d. A. Poðiûnas Vilniuje tapo Lietuvos kariuomenës savanoriu, 1-ajame pëstininkø pulke jaunasis karininkas pradëjo tarnybà, Lietuvos karininko karjerà.Greta ðio pulko bendraþygiø jis nuo 1919 m. sausio 5 d. iki vasario 14 d. ir nuo balandþio 2iki 6 d. kovësi su bolðevikais, su bermontininkais � 1919 m. nuo lapkrièio 20 d. iki gruodþio15 d. Daugiausia teko dalyvauti kovose su lenkais. 1919 m. geguþës�lapkrièio mën. A. Po-ðiûnas buvo Ðirvintø apskrities karo komendantas, kai Lenkijos kareiviai èia rengë ávairiasprovokacijas ir iðpuolius. 1920 m. nuo sausio 4 d. iki liepos 6 d. ir nuo spalio 7 d. iki gruo-dþio 1d. vël fronte, nes vyko mûðiai su lenkais.

1-ojo pëstininkø DLK Gedimino pulko gretose A. Poðiûnas ëjo ávairias atsakingasrikiuotës karininko pareigas: buvo kuopos jaunesnysis karininkas, raitøjø þvalgø koman-dos, ryðiø komandos virðininkas, kulkosvaidþiø kuopos vadas, pëstininkø spec. priemoniøbataliono vadas, pulko vado padëjëjas, kelis kartus ëjo pulko vado pareigas. 1928 m. jambuvo suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis.

Page 167: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

167

1922 m. vasario�spalio mën. kapitonas A. Poðiûnas lankë Aukðtuosius karininkø kursusKaune, juos baigë ávertintas �gerai�. 1924 m. studijavo Aukðtuosiuose karo technikos kur-suose. 1926 m. iðlaikë Kraðto apsaugos ministerijos karininkams privalomus lietuviø kal-bos, Lietuvos istorijos ir Lietuvos geografijos egzaminus. 1931 m. vël studijos Aukðtuosiuo-se Vytauto Didþiojo karininkø kursuose.

Karys, pedagogas � taip galima apibûdinti A. Poðiûnà. Jis pats nuolat mokësi, tobuli-nosi, kartu mokë, ugdë ir kitus karius. Dar 1920 m. vasarà, laikino kovø su lenkais atokvë-pio metu, jis buvo paskirtas á mokomàjà kuopà jaun. karininku. Pasibaigus mûðiams, A.Poðiûnas buvo pulko sporto vadovas. 1932�1935 m. jam buvo pavesta priþiûrëti mokomo-sios kuopos, ryðiø, muzikantø ir ðtabo komandø mokymo eigà ir vidaus tvarkà. O dar ávai-rios kitos, sakykime, visuomeninës pareigos! 1926 m. jis � pulko teismo pirmininkas, po to� pulko, divizijos, karo apygardos vyresniøjø, aukðtesniøjø karininkø Garbës teismo narysbei pirmininkas, pulko karininkø ramovës valdybos narys, pirmininkas, Lietuvos kariuome-nës teismo narys.

Teoriðkai ir praktiðkai susipaþinæs su ávairø rûðiø Rusijos ir Lietuvos kariuomeniøginkluote, A. Poðiûnas buvo geras karo technikos þinovas. Kaip jau minëta, jis iðmanë kovi-niø nuodingøjø dujø, þvalgybos, ryðiø priemoniø, kulkosvaidþiø, artilerijos ypatumus. Jam,pavyzdþiui, 1927 m. Varënos poligone buvo pavesta organizuoti artilerijos ðaudymo praty-bas ir manevrus, uþ kà kraðto apsaugos ministras pareiðkë padëkà. 1929 m. tame pat poligo-ne jis buvo vienas ðaudymo ið sunkiøjø kulkosvaidþiø pratybø vadovø. Vëliau jam aktyviaidalyvaujant vyko kariuomenës ðtabo karininkø karo þaidimai, taktikos pratybos Gaiþiûnøpoligone ir kt.

Kario A. Poðiûno veiklà Tëvynë ávertino aukðtais þymenimis: Vyties kryþiaus 2-osiosrûðies 3-iojo laipsnio (Nr. 81) ir Didþiojo Lietuvos kunigaikðèio Gedimino 3-iojo laipsnioordinais, Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø (liud. Nr. 199), Lietuvos nepriklausomy-bës, Latvijos nepriklausomybës, Ðauliø þvaigþdës medaliais, Ðauliø þvaigþdës ordinu.

Periodiðkai vykusiose tarnybos atestacijose A. Poðiûnas buvo apibûdinamas tik tei-giamai: iðsilavinæs, moka lenkø, rusø, vokieèiø kalbas, domisi savo srities mokslo naujovë-mis ir daro paþangà; valstybës ir tautos reikalus supranta gerai. Drausmingas, punktualus,tarnybines pareigas atlieka stropiai, rûpinasi pavaldiniais, taktiðkas, tvarkingas, sàþiningas,turi autoritetà, sugyvenamas, draugiðkas, atviras, lëto bûdo, kariø gyvenimà ir paproèiuspaþásta gerai. Politinëms organizacijoms nepriklauso. Tik nesijauèia reikiamo grieþtumo,kietos rankos. Gal geriau tiktø administracinei tarnybai?

1936 m. balandþio mën. plk. ltn. A. Poðiûnas buvo paskirtas Ðakiø, po to Ukmergësapskrities karo komendantu, o 1940 m. balandþio mën. � Vilkaviðkio apskrities komendan-tu ir Vilkaviðkio águlos virðininku.

1921 m. A. Poðiûnas vedë Eugenijà Misevièiûtæ, kilusià ið Simno miestelio, auginodukrà ir du sûnus. Kaip savanoris buvo gavæs 20 ha þemës prie Ukmergës.

Lemtingà 1940 m. birþelio 15 d. rytà komendantas A. Poðiûnas gavo Lietuvos kariuo-menës vado V. Vitkausko nurodymà prie Vilkaviðkio, ant Ðeðupës tilto, pasveikinti áþygiuo-janèià Raudonàjà armijà. Komendantas stebëjo �sveèius�, bet sveikinimo gestui ranka ne-pakilo.

Netrukus komendanto asmeniu pradëjo domëtis NKVD pareigûnai. O 1940 m. lie-pos 2 d. plk. ltn. Antanas Poðiûnas buvo iðleistas á pëstininkø specialybës karininkø atsargà�paèiam praðant� (NKVD formuluotë!) ir iðvyko á savo sodybà Siesikø vls., Radeckø k. Bet

Page 168: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

168

ramybës nebuvo, prasidëjo tardymai, pagaliau já suëmë. O 1941 m. birþelio 12 d. iðveþë áReðotø lagerá Krasnojarsko kr. 1942 m. kovo mën. A. Poðiûnas buvo uþdarytas á Kanskokalëjimà, po keliø dienø Ypatingasis pasitarimas (troika) já nuteisë 25 metus kalëti. PoStalino mirties, 1954 m. vasarà, kalëjimas pakeistas tremtimi Irkutske.

Per didájá trëmimà 1941 m. birþelio 14 d. á Altajaus kr. buvo iðveþta E. Poðiûnienë susûnumi ir dukra, 1942 m. perveþti á Jakutijà. Ten E. Poðiûnienë 1952 m. mirë. Vyriausiassûnus Antanas Vytautas (g. 1922 m.) iðvengë tremties, pasitraukë á Australijà, ten tapoarchitektu, sukûrë ðeimà; atkûrus Nepriklausomybæ, buvo apsilankæs tëvo gimtinëje. Duk-të Janina Vanda (1926�2001 m.) tremtyje ágijo pedagogës iðsilavinimà, sukûrë miðrià ðei-mà, apsigyveno Irkutske, á Lietuvà negráþo. Sûnus Jaunutis Konstantinas (g. 1934 m.), leng-vosios pramonës technologas, gráþo á Lietuvà, su ðeima gyvena Pabradëje.

Tik 1960 m. A. Poðiûnas gráþo á tëvynæ, apsilankë gimtuosiuose Modþiûnuose, kuriønebuvo regëjæs beveik pusæ amþiaus, èia pasikeitusios þmoniø kartos. Valdþios nepagei-daujamas buvæs kalinys ir tremtinys vargais negalais ásidarbino Ðvenèionëliø melioracijosvaldyboje darbininku, gavo pasà. Senatvæ nugyveno pas sûnø, mirë 1985 m., palaidotasPabradëje. Èia pagal savanorio sumanymà ir pageidavimà ant kuklaus antkapio akmensuþraðyti Eugenijos ir Antano Poðiûnø vardai, yra jø nuotraukos.

Taip doro Tëvynës gynëjo ir jo artimøjø likimus suniokojo okupantai.Modþiûnai� Lietuviðkas etnografinis kaimas. Poðiûnø sodyba. Tebestovi dar XIX a.

pabaigoje tvirtai suræstas erdvus gyvenamasis namas, ûkiniai pastatai. Sodybà paveldëjæs irpriþiûrintis savanorio sûnënas, irgi Antanas Poðiûnas, � inþinierius, pensininkas, gyvenaVilniuje. Bet vasaras iðtisai praleidþia gimtojoje gûþtoje. Augina gëles, globoja gal keliolikabièiø ðeimø. Saugo savo dëdës savanorio atminimà, negausius jo dokumentus, daiktelius.Yra ir vienas ádomus trofëjus...

Dëdë, melioracijos darbininkas, suprakaitavæs triûsë buvusio Pilsudskiø Zalavo dva-ro pelkëse. Ant kastuvo iðkëlë sunkokà metalo gabalà. Nuvalë, apþiûrëjo. Nagi, Juzefas!Tai apie 20 cm aukðèio, apie 3 kg svorio Lenkijos diktatoriaus Juzefo Pilsudskio bronzinisbiustas. Beveik portretas, ðiek tiek stilizuotas: gunktelëjæ peèiai, nukaræ ûsai. Tai ne karika-tûra, o meno kûrinys. Buvæs savanoris Antanas taip sakæs ar sakydavæs: Prieð Pilsudskákariavau, vijau já ið Lietuvos, pagaliau pasivijau jo paties pelkyne ir paëmiau á nelaisvæ �visiems laikams!

P. S. Inþinierius Antanas Poðiûnas pateikë nemaþai atsiminimø, duomenø, dokumen-tø ðiai savo dëdës savanorio biografijai patikslinti.

Ðaltiniai:LCVA. F.513, ap. 1, b. 4, l. 24, 80; b. 29, l. 90; b. 31, l. 84. F. 930, ap. 4, b. 1, l. 171; ap.

8, b. 32, l. 47�55, 65�74; b. 319, l. 33�34; b. 322, l. 9�10.Rukða A. Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës. T. II. � Cleveland, 1981, p. 357�365.Lietuvos gyventojø genocidas.T. I. � V, 1999, p. 659.

Page 169: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

169

Page 170: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

170

JUOZAS PROKOPAS

Maþamokslis jaunuolis protu ir ðirdimi suvokë � Tëvynæ reikia ginti ginklu. Vos su-laukæs 19 metø (gimæs 1900 m. kovo 4 d.), atsisveikino su tëvu Gabrieliumi ir motina Ane-le, paliko gimtinæ � Lopûnø k., Kamojø vls., ir patraukë á Lietuvos kariuomenæ. Nuo 1919m. geguþës 8 d. iki 1921 m. lapkrièio 27 d. jis � 2-ojo pëstininkø DLK Algirdo pulko 2-ojobataliono 4-osios kuopos eilinis. Dalyvavo mûðiuose su tuo metu grasinusiais Tëvynës prie-ðais. Laimei, liko gyvas, nesuþeistas.

Nepriklausomybë apginta, bet kelià á tëviðkæ perkirto nelemtoji demarkacijos linija.Apsigyveno Vilkaviðkio aps., Pajevonio vls., Ragaiðiø k. Èia Juozas Prokopas 1930-aisiais,Vytauto Didþiojo metais, sulaukë apdovanojimo � Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriømedalio (liud. Nr. 5822).

Ðaltiniai:LCVA. F. 929, ap. 3, b. 1189, l. 25. F. 930, ap. 4, b. 1, l. 174; b. 2331, l. 241�248.

MARTYNAS PUNDZIUS

Archyve, kario asmens byloje, yra dokumentas: Praporðèiko Martyno Pundzio ið Tve-reèiaus miestelio Ðvenèioniø apskrities. 30 lapkr. 1918, N° 1. M. Vilnius. P. Vadui I pëst.pulko. Raportas. Turiu garbæ praneðti, kad að atvykau 29 ðio mënesio tarnauti I pëst. pulke.Praporðèikas Pundzis.

Taip pradëjo tarnauti Lietuvai Tëvynei gyvenimo ir karo patirties turintis patriotas.Ðtai glausti anketiniai duomenys.Martynas Pundzius (Pundþius, Pundys), Petro s., gimæs 1878 m. lapkrièio 11 d. Tve-

reèiaus miestelyje. 1913 m. iðlaikë valdininko egzaminus � �kvotimus� ( �na glasnyj èin�),tai prilygo 4 gimnazijos klasëms. Pirmojo pasaulinio karo metu, nuo 1914 m. rugpjûèio 4 d.iki 1915 m. vasario 8 d., dalyvavo Rusijos kariuomenës kovose Vakarø fronte Prûsuose.1914 m. lapkritá uþ pasiþymëjimà fronte ágijo pirmàjá karininko laipsná. Apdovanotas 2-ojo,3-iojo ir 4-ojo laipsniø Ðv. Georgijaus kryþiais.

1919 m. birþelio 26 d. praporðèikas M. Pundzius Ukmergës batalione buvo paskirtasjaun. karininku ir po dviejø dienø su bendraþygiais pasiøstas á frontà kovoti su bolðevikaisprie Salako, Daugpilio � ir taip iki 1920 m. sausio pabaigos. Mûðiø ákarðtyje, 1919 m. lapkri-èio 18 d., praporðèiko laipsnis buvo pakeistas vyr. leitenanto su vyresniðkumu nuo 1918 m.liepos 16 d. laipsniu. Tuo pat metu M. Pundzius buvo bataliono teismo narys, Eþerënuoseformavo mokomàjà naujokø kuopà.

1920 m. pradþioje Ukmergës batalionas buvo pertvarkytas á 8-àjá pëstininkø KK Vai-doto pulkà. Vasarà ðio pulko komendantu buvo paskirtas M. Pundzius. 1920 m. nuo spalio

Page 171: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

171

3 d. iki gruodþio 1 d. jis, jau tarnaudamas 10-ajame pëstininkø Marijampolës pulke, kovësisu þeligovskininkais. Pasibaigus mûðiams, vyr. ltn. M. Pundzius buvo paskirtas ðio pulkokomendantu. Vëliau tarnauti buvo perkeltas á 2-àjá pasienio ir 5-àjá pëstininkø pulkus. Ta-èiau rikiuotës tarnyba nelabai sekësi.

1924 m. spalio 22 d. M. Pundzius iðleistas á atsargà. Gyveno Alytaus aps., Merkinëje,ëjo pasienio policijos ruoþo virðininko pareigas.

1932 m. duomenimis, jis buvo pasienio policijos Rokiðkio baro 2-ojo rajono virðinin-kas. Buvo ágijæs aukðtesnájá policijos pareigûno iðsilavinimà. Nevedæs. Turëjo 9,1 ha ûká.Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybës medaliu.

Ðaltiniai:LCVA. F. 384, ap. 3, b. 47, l. 68. F. 394, ap. 17, b. 3931, l. F. 930, ap. 2-P, b. 146, l. 1�28;

ap. 5, b. 2229, l. 1�4; ap. 7, b. 38, l. 86; b. 87, l. 43; b. 286, l. 833.

ADOLFAS PUPKEVIÈIUS

Gyvenimo vëjai Adolfà vëtë ir mëtë. Jo gimtinë � Kamojø vls.,Trapðovièiø k. Be jokiomokslo cenzo, bet raðtingas savamokslis. Lietuvis, katalikas. Pirmojo pasaulinio karo metubuvo mobilizuotas á Rusijos kariuomenæ.

Gráþæs á Tëvynæ savanoriu stojo ginti Lietuvos nepriklausomybæ ir nuo 1919 m. birþe-lio 14 d. tarnavo eiliniu 1-ojoje geleþinkeliø kuopoje. 1921 m. gruodþio 1 d. ið 1-ojo geleþin-keliø bataliono iðleistas á atsargà. Neturëjo net gimimo liudijimo. Kai pateikë praðymà pri-paþinti jam savanorio statusà, 1931 m. Ukmergës naujokø ëmimo komisija patvirtino, kadgimë 1890 m. pirmà pusmetá.

Atsargos eilinis Adolfas Pupkevièius, Simo s., gyveno Ukmergës aps., Musninkø vls.,Narvidiðkiø k.

1932 m. kraðto apsaugos ministras B. Giedraitis ir Lietuvos kariuomenës ðtabo virði-ninkas P. Kubiliûnas Respublikos Prezidento vardu apdovanojo Adolfà Pupkevièiø Lietu-vos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 8481).

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 3, b. 3041, l. 1�7; ap. 4, b. 8, l. 116; ap. 7, b. 93, l. 4.

Page 172: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

172

JONAS RADZIULIS

Radziuliai Gabrielius ir Anelë (Kurpytë) gyveno Lygumø I k. Èia 1897 m. spalio 23 d.gimë jø sûnus Jonas. Vëliau Ðvenèioniø miestas iðaugo, jo ribos atsidûrë uþ Lygumø I k.,tad Radziulius galima laikyti ðio miesto gyventojais.

J. Radziulis nelegaliai perëjo lenkø fronto linijà ir 1920 m. gruodþio 18 d. savanoriuástojo á Lietuvos kariuomenës Baltgudþiø batalionà. Mûðiuose nedalyvavo. Drausmingai,be nuobaudø tarnavo iki 1922 m. gruodþio 5 d.

Po demobilizacijos gyveno Vilkaviðkio aps. ir vls., Giedriø k. 1936�1938 m. Jonaspakartotinai raðë praðymus, norëdamas gauti Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø me-dalá. Deja, negavo, nes jam galiojo 1919 m. kovo 5 d. naujokø ðaukimas, kuris buvo taiko-mas visos Lietuvos gyventojams.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 3, b. 3090, l. 1�13; ap. 4, b. 16, l. 74.

ZIDORAS RADZIULIS

Zidoras (Dzidorius) Radziulis, Vinco s., gimæs 1892 m. spalio 4 d. Linkmenø vls.,Kaltanënø par., Saviðkës (ar Pagilutës?) k. Lietuvis, katalikas. Turëjo pradiná iðsilavinimà.Stalius. Buvo tarnavæs Rusijos kariuomenëje.

1919 m. kovo 30 d. savanoriu ástojo á 2-àjá pëstininkø pulkà. Dar tarnavo Inþinerijosbatalione, ne rikiuotës kuopoje, eiliniu. Archyvo dokumentuose yra uþsiminta, kad yra ap-dovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 7, b. 214, l. 233; b. 216, l. 160; b. 96, l. 63.

ANDRIUS RAGINIS

Daugëliðkio vls. Niukiðkës k. ûkininkas Petras Raginis (Raginë, Roginë) uþauginotris Lietuvos gynëjus savanorius: Andriø, Jonà ir Petrà.

1897 m. gimæs Andrius caro kariuomenëje nebuvo tarnavæs, bet buvo gavæs Daugë-

Page 173: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

173

liðkio vls. valdybos iðduotà pasà, leidþiantá jam vykti á ávairius imperijos miestus.1919 m. birþelio 14 d. A. Raginis savanoriu (kaip vëliau paaiðkëjo, jis turëjo bûti

privalomai ðaukiamas) atvyko á 1-àjá pëstininkø pulkà.Vyko þûtbûtinës kautynës. Pirmiausia � su bolðevikais. Uþ narsumà 1919 m. rugsëjo

25 d. mûðio lauke prie Zarasø Andrius buvo apdovanotas 1-ojo laipsnio kryþiumi �Uþ Të-vynæ� Nr. 680. Po to dar teko muðti bermontininkus. Nepriekaiðtingai tarnavo, iki iðëjo iðkariuomenës 1922 m. lapkrièio 22 d. Bet atsargos kariui kovos nesibaigë: nuo 1923 m. sau-sio 16 d. iki birþelio 5 d. jis kovojo su lenkais kartu su Lietuvos ðauliø sàjungos III partizanøgrupe.

Nepriklausomybës kovø savanoris Birþø aps., Pasvalio vls., Palëvenës dvare, gavoþemës sklypà, naujakurys ëmë ûkininkauti. Jei bûtø apdovanotas Lietuvos kariuomenëskûrëjø savanoriø medaliu, galëtø tikëtis paðalpos, lengvatinës paskolos statybai.

Árodinëjo, kad yra savanoris: negalëjæs bûti privalomai ðaukiamas dël ðeimyniniø ap-linkybiø, nes stodamas á 1-àjá pëstininkø pulkà namie paliko 61 m. tëvà, 50 m. motinà, 15 m.brolá ir 10 m. sesutæ. Jis, garbingo ordino kavalierius, 3 metus tarnavæs pulke ir 5 mën.buvæs partizanu, kreipësi net á Respublikos Prezidentà. Galiausiai buvo atsakyta, kad jamsavanorio teisës nepriklauso.

Ðaltiniai:LCVA. F. 384, ap. 1, b. 35, l. 175. F. 513, ap. 1, b. 31, l. 266. F. 930, ap. 3, b. 3099, l. 1�

37; ap. 4, b. 8, l. 38; b. 2550, l. 12; ap. 7, b. 13, l. 286; b. 289, l. 600.

JONAS RAGINIS

1930 metais Jonas raðë:Kada bolðevikai uþpuolë mûsø tëvynæ, mes trys broliai, að Jonas, Andrius ir Petras

Raginiai, palikæ tëvukà, motinëlæ senukus, stojome Lietuvos kariuomenës savanoriais gintisavo tëvynæ.

1900 m. lapkrièio 2 d. Daugëliðkio vls., Niukiðkës k., gimë Rozalijos (Ðulskaitës) irPetro Raginiø sûnus Jonas. Mokyklos nebuvo lankæs, pramoko tik pasiraðyti. Taèiau prie-dermæ ginti Tëvynæ puikiai suprato. 1919 m. birþelio 24-àjà � Joniniø dienà � savanoriuástojo á 1-àjá pëstininkø pulkà, dalyvavo kautynëse. Buvo jautrus, atviras, impulsyvus. Ir ðtaikas nutiko: 1919 m. Karo lauko teismas pulko eiliná Jonà Raginá nuteisë 1 metus kalëti uþagitavimà sukilti. Ákalinimas buvo atidëtas iki karo pabaigos. Kareivis tebuvo nubaustas 1para areðto, o teismo nuosprendis liko pamirðtas.

1921 m. spalio 16 d. J. Raginis buvo iðleistas á atsargà, apsigyveno Marijampolësaps., Krosnos vls., Grabaukos k., dirbo plento darininku. Dël buvusio teistumo savanoriunebuvo pripaþintas.

Ðaltiniai:LCVA. F. 11, ap. 1, b. 175, l. 311. F. 930, ap. 4, b. 2550, l. 1�12.

Page 174: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

174

KAZYS RAKAUSKAS

Gimæs 1897 m. Linkmenø vls., Antalksnës k., gyvenæs Tauragnø vls., Bernotiðkio k.Mokslo cenzo neturëjo. 1919 m. birþelio 30 d. savanoriu, eiliniu ástojo á 1-àjá pëstininkøpulkà, dalyvavo mûðiuose. Taèiau 1920 m. vasario 15 d. dël ligos buvo demobilizuotas irgavo þemës sklypà Utenos aps., Vyþuonø vls., Mediniø dvare. 1921 m. birþelio 1 d. mirë.

Savanorio tëvas Juozas, gyvenæs sûnaus gautame sklype Mediniø vnk., tvarkë doku-mentus ir praðë sûnø po mirties pripaþinti Lietuvos kariuomenës kûrëju savanoriu. TaèiauKûrëjø savanoriø medalio komisija 1932 m. lapkrièio 11 d. nusprendë Jono Rakausko pra-ðymà atmesti, nes jo sûnus Kazys tuo metu, kai stojo á Lietuvos kariuomenæ, galëjo bûtiðaukiamas kaip naujokas 1919 m. kovo 5 d. Ðeimos lengvatø nebuvo suteikta, nes turëjo dusuaugusius sûnus � Stasá ir Petrà.

Ðaltiniai:LCVA. F. 11, ap. 1, b. 191, l. 771�181. F. 930, ap. 3, b. 3109, l. 1�11.

JONAS RAKICKAS

Jonas Rakickas, Juozo ir Elþbietos s., gimë 1895 m. Jo gimtinë � Dûkðto kraðte, buv.Slabodkos vls., Luniø k. Mokslo cenzo neturëjo. Karo tarnybà Rusijos kariuomenëje baigëbûdamas eiliniu.

1919 m. balandþio 1 d. Jonas savanoriu ástojo á Kauno miesto ir apskrities komendan-tûrà ir buvo paskirtas á 1-àjá husarø eskadronà. Nuo birþelio 1 d. iki 1921 m. kovo 13 d.eiliniu tarnavo 1-ajame raiteliø pulke.

Uþ pasiþymëjimà mûðiuose Jonas Rakickas Prezidento ásakymu buvo apdovanotas 1-osios rûðies 3-iojo laipsnio Vyties kryþiumi Nr. 889, o Lietuvos kariuomenës kûrëjø savano-riø medalá (liud. Nr. 3645) priëmë 1929 m.

1927 m. þiniomis, J. Rakickas gyveno Trakø aps., Þasliø vls., Ðèiukiðkiø k. Jau turëjoLietuvos pilieèio pasà. Buvo vedæs, augino dukrà Vilgelminà.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 4, b. 2584, l. 1�6; ap. 7, b. 264, l. 98.

Page 175: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

175

VIKTORAS RAKÐTELIS

Lietuviø iðeivijos laikraðtis �Tëviðkës aidai� 1969 m. iðspausdinotrumpà nekrologà su nuotrauka.

Rugpiûèio 12 d. St. Vincento ligoninëje mirë Viktoras Rakðtelis,73 m. amþiaus. Palaidotas rugpiûèio 14 d. Fawkner kapinëse.

Rakðtelis gimæs Vëlionyse, Ðvenèioniø apskrityje. Tarnavo rusøkariuomenëje ir gráþæs ið jos stojo savanoriu á Lietuvos kariuomenæ.Dalyvavo mûðiuose su lenkais ir Klaipëdos atvadavime. Vedæs Anas-tazijà Rukðënaitæ, susilaukë gausios ðeimos. Iðeivijon pateko tik su vienusûnum Anupru. Jo þmona ir septyni vaikai liko Lietuvoje.

Iðeivijos rûpesèiai ir senatvën linkstanèios dienos atsiliepë á josveikatà. Jau senokai pajuto astmà. Nors liga pakenèiama, bet ðá kartà jau reikëjo ligoninës.Liga vis kieèiau rakino krûtinæ ir neleido atsikvëpti. Apie 10 dienø iðsikankinæs ligoninëjerugpiûèio 12 d. mirë. Amþinà jam atilsá! (Be paraðo.)

Pagal ðykðèius archyvo dokumentus Viktoras Rakðtelis yra gimæs 1897 m. Á Lietuvoskariuomenæ eiliniu ástojo 1919 m. sausio 25 d. Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø me-dalio komisija 1930 m. gruodþio 23 d. (protokolo Nr. 142) já pripaþino savanoriu. Apdova-notas Klaipëdos iðvadavimo bronzos medaliu.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 4, b. 2, l. 24; b. 5056, l. 73.A. + A. Viktoras Rakðtelis // Tëviðkës aidai, 1969 08 19, Nr. 32.Kavaliauskas V. Uþ nuopelnus Lietuvai. T. II. � V., 2003, p. 615.

FELIKSAS RAMANAUSKAS

Ðvenèioniø aps., Kamojø vls., Jadovcø (Jodovcø) k., gyveno nelaimingo likimo An-driaus Ramanausko ðeima. Jo pirmoji þmona anksti mirë, palikusi sûnø Vincentà (kurisvëliau iðvyko á Rygà, sukûrë ðeimà, 1912 m. mirë, palikæs 5 vaikus). Andrius vedë antràkartà, su þmona Anele susilaukë keturiø vaikø: Juozo, Felikso, Antaninos ir Adelës. Mirëjis 1902 m., kai Feliksiukui ëjo ketvirti metai.

Pirmasis pasaulinis karas. Brolis Juozas mobilizuojamas á Rusijos kariuomenæ, pate-ko á vokieèiø nelaisvæ. O Feliksas su motina ir seserimis, gindamiesi nuo bado, klajojo,gyveno ið atsitiktiniø darbø.

Okupuotoje tëviðkëje Feliksas nebuvo girdëjæs apie 1919 m. kovo 5 d. naujokø ðauki-mà á Lietuvos kariuomenæ. Jis savo noru tø metø birþelio 29 d. ástojo á 2-àjá pëstininkøpulkà, greitai pateko á frontà prie Daugpilio ir mûðyje su bolðevikais rugpjûèio 23 d. buvo

Page 176: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

176

suþeistas, tiesa, nesunkiai, gydësi kuopoje. Dar dalyvavo mûðiuose su bermontininkais, len-kais. Uþtarnavo vyr. puskarininkio laipsná.

1922 m. balandþio 10 d. F. Ramanauskas buvo iðleistas á atsargà.Tëviðkë, artimieji liko toli uþ demarkacijos linijos. 1923 m. apsigyveno Anykðèiuose,

vedë, augino du vaikus, tarnavo Utenos m. policijoje, ágijo Lietuvos pilietybæ.Savamokslis þemdirbys norëtø ûkininkauti. Þemës reformos ástaigose praðo skirti

þemës. Ðios reikalauja dokumentø, kad jis tikrai yra savanoris. Lietuvos kariuomenës kûrë-jø savanoriø medalio komisija net du kartus, 1928 ir 1929 m., nepatenkina jo praðymo: kaipgimæs 1898 m. spalio 10 d. á Lietuvos kariuomenæ atvyko po privalomojo savo amþiaus vyrøðaukimo. Nepadëjo në praðymas Respublikos Prezidentui. Vis dëlto aplinkiniais keliais pa-vyko gauti savo ðeimos nariø gimimo ir mirties liudijimus ir árodyti, kad 1919 m. Feliksasturëjo lengvatø dël ðeimos padëties, nes buvo vienintelis motinos rûpintojas.

Pasirodo, motina Anelë mirë 1931 m. Molodeène, brolis Juozas �1933 m. Vilniuje.Gyva liko tik sesuo Adelë, gyvenanti Molodeène. Apie toká jam brangiø þmoniø likimàFeliksas suþinojo tik 1936 m.

Pagaliau kraðto apsaugos ministras uþraðë rezoliucijà �Persvarstyti�, ir 1937 m. birþe-lá Feliksas Ramanauskas, Andriaus s., sulaukë pelnyto ir garbingo pripaþinimo � buvo ap-dovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 10016). Anksèiau darbuvo pagerbtas Lietuvos nepriklausomybës medaliu.

Ðaltiniai:LCVA. F. 394, ap. 17, b. 4034, l. 1; b. 4035, l. 1. F. 929, ap. 3, b. 81, l. 38; b. 1190, l. 21.

F. 930, ap. 3, b. 3118, l. 1�45; ap. 4, b. 11, l. 69�70; b. 16, l. 90.

ALBINAS RAPNIKAS

Albinas Rapnikas, gimæs 1899 m., taip pat Lietuvos kariuomenës savanoris. 1929 m.praðyme apdovanoti Savanoriø medaliu jis raðë:

Að gyvenau lenkais okupuotoje Lietuvos dalyje, Ðvenèioniø aps., Daugëliðkio vls.,Lukðëniðkës k. Kuomet Lenkø-Þeligovskio armija uþëmë mano tëviðkæ ir paskelbë mobili-zacijà, að, nenorëdamas lenkams tarnauti, pabëgau Lietuvon � pastojau kaip savanoris áLietuvos kariuomenæ ir tarnavau nuo 1920 m. gruodþio 2 d. iki 1923 m. spalio 1 d.

1929 m. Utenos vls. valdyba Rapnikui Albinui, Justo s., iðdavë Lietuvos Respublikosvidaus pasà.

Albinas, atrodo, buvo gerokai prasilavinæs, ágijæs ðoferio kvalifikacijà. 1929�1932 m.dokumentuose minima, jog jis vairavo keleivinius autobusus marðrutais Marijampolë�Kaunas, Ariogala�Kaunas. Gyveno tai Kybartuose, tai Rokiðkyje, tai Utenoje.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 7, b. 184, l. 222; b. 286, l. 203. F. 11, ap. 1, b. 191, l. 19�41.

Page 177: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

177

IGNAS RASTENIS

Ignas gimë 1898 m. sausio 25 d. Linkmenø vls., Palûðës k. Ágijo pradiná iðsilavinimà.Nuo 1919 m. birþelio 13 d. iki 1922 m. sausio 28 d. buvo Lietuvos kariuomenës puskarinin-kis, savanoris (atrodo, negavæs Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medalio). Bene nuo1923 m. tarnavo pasienio policijoje, Birþø bare, eiliniu sargybiniu. Vedæs, augino 1 vaikà.Turëjo 9 ha ûká. Buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybës ir Didþiojo Lietuvos kuni-gaikðèio Gedimino ordino 3-iojo laipsnio medaliais.

Ðaltiniai:LCVA. F. 394, ap. 17, b. 4065, l. 1. F. 930, ap. 7, b. 101, l. 31.

JUSTAS RASTENIS

Linkmenø vls. Antagavës k. ûkininkø Viktoro ir Ievos (Ðipkauskaitës) Rasteniø sû-nus Justas gimë 1893 m. rugsëjo 16 d. Krikðtytas Palûðëje. Rusijos kariuomenëje netarnavo,nes turëjo lengvatà dël ðeimos padëties.

Nuo 1919 m. spalio 28 d. iki 1922 m. geguþës 30 d. Justas buvo 1-ojo pëstininkø DLKGedimino pulko savanoris, eilinis.

Iðëjæs á atsargà, negalëjo gráþti á gimtinæ, apsigyveno Klaipëdoje. 1927 m. sukûrë ðei-mà � vedë Onà Urnikaitæ. Prie Justo praðymo apdovanoti teigiamà atsiliepimà pridëjo Klai-pëdos kraðto gubernatoriaus ástaiga.

1933 m. sausio 31 d. J. Rastenis buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø sa-vanoriø medaliu (liud. Nr. 8995).

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 3, b. 3132, l. 1�16; ap. 4, b. 5055, l. 357.

PRANAS REMEIKA

Pranas gimë 1895 m. Ðvenèioniø vls., Golodajevkos k., Petro ir Elenos ðeimoje. Buvopramokæs skaityti ir raðyti. Karo tarnybos Rusijos kariuomenëje iðvengë, vokieèiø okupaci-jà iðgyveno tëviðkëje.

Page 178: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

178

1919 m. vasario 13 d. P. Remeika savanoriu ástojo á Lietuvos kariuomenës 4-àjá pësti-ninkø pulkà, buvo paskirtas á 3-iàjà kulkosvaidþiø kuopà. Perëjo kovø kelius. 1921 m. spalio31 d. eilinis karys buvo iðleistas á atsargà.

Mikalina Petrauskaitë, mergina ið Panevëþio aps., Krekenavos vls., Butrimoniø k.,1925 m. tapo Prano þmona. Jauna ðeima susilaukë dviejø vaikø, tikëjosi gauti savanoriamsskiriamà þemës sklypà, ûkininkauti. Bet ðios viltys suduþo. 1928 m. gruodþio 2 d. Panevëþioligoninëje Pranas mirë. Palaidotas Krekenavos kapinëse.

Áveikdama netekties skausmà ir nepriteklius, naðlë Mikalina surinko reikiamus do-kumentus ir papraðë Kûrëjø savanoriø medalio komisijà apdovanoti jos vyrà po mirties.1933 m. lapkrièio 30 d. Pranas Remeika po mirties buvo apdovanotas Lietuvos kariuome-nës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 9346).

Ðaltiniai:LCVA. F. 929, ap. 3, b. 1190, l. 19. F. 930, ap. 3, b. 3180, l. 1�10; ap. 7, b. 324, l. 289.

STEPAS RIMSEVIÈIUS

Kilæs ið Perðaukðèio vls., Mëþioniø k. Á 2-àjá pëstininkø DLK Algirdo pulkà savanoriuástojo 1920 m. rugsëjo 3 d., tarnavo 3-iojoje kuopoje.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 7, b. 276, l. 326.

ANTANAS RIMÐA

Gimë 1891 m. Ðvenèioniø vls., Gasiuliðkës k. 1919 m. birþelio 23 d. ástojo á Lietuvoskariuomenæ, liepos 4 d. buvo perkeltas á vairuotojø mokyklà. 1930 m. pripaþintas Lietuvoskariuomenës kûrëju savanoriu (liud. Nr. 6042 ?).

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 4, b. 5056, l. 58; ap. 7, b. 185, l. 115.

Page 179: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

179

BRONIUS RIMÐELIS

1919 m. rugpjûèio 23 d. Bronius tapo Lietuvos kariuomenës kariu savanoriu ir gar-bingai kovojo, tarnavo iki 1922 m. sausio 10 d.

1930 m. duomenimis, I-B kategorijos atsargos eilinis B. Rimðelis buvo natûralizuotasLietuvos pilietis, vedæs, þemdirbys, gyveno Panevëþio aps., Kupiðkio vls., Didþprûdþiø k. Poto gavo sklypà ir ásikûrë Birþø aps., Suosto vls., Didþiøjø Ringaudø k.

Rimðelis Bronius, Augusto s., kilæs ið Ðvenèioniø aps., Ceikiniø vls., Murmø k., 1931m. sausio 22 d. buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud.Nr. 6222).

Beraðtis Bronius kariuomenëje ir vëliau, jau bûdamas atsargoje, pusëtinai pramokoraðto ir 1937 m. paraðë 10 puslapiø rankraðtá � atsiminimus. Ðiek tiek pataisæ kalbà, èiapridedame jø fragmentus.

Að, Bronius Rimðelis, 1919 m. rugpjûèio 23 d. savanoriu ástojau á Lietuvos kariuome-næ, tarnavau eiliniu.

Gimiau 1900 m. Vilniaus kraðte, Ðvenèioniø apskrityje.Uþëmus mûsø kraðtà lenkams, að, kaip lietuvis ir didelis nepriklausomybës norëtojas,

Tëvynës meilës vedamas, namiðkiams nieko nesakæs slapta iðkeliavau á nepriklausomà Lie-tuvà ir ástojau á Atskiràjá Ukmergës batalionà. Kaþkokiame lape pasiraðiau, kad ginsiu Lie-tuvos nepriklausomybæ nesigailëdamas nei gyvybës, nei sveikatos. Ir tuo að didþiavausi,buvo labai malonu, kad að � jau Tëvynës gynëjas<�>

Bûrio vadas atvedë mane á kareivines ( ið lentø sukalta paðiûrë � buvæs vokieèiø pie-no nugriebimo punktas). Kareiviai tuojau apstojo klausinëti apie lenkus, apie okupuotàLietuvà<�>

Antrà dienà að jau stovëjau sargyboje prie bataliono sandëlio. Man buvo ásakyta nie-ko neprileisti, iðskyrus sandëlio vedëjà. Kai prie sandëlio atëjo karo valdininkas Namikas,að jo vos nenuðoviau, bet, laimei, nemokëjau ðautuvo uþtaisyti. Treèià dienà gavau vokiðkàmundurà ir batus, o kitø drabuþiø nebuvo në sandëlyje. Algø mums nemokëjo 4 ar 5 mëne-sius. Maistas buvo labai blogas: nesaldinta kava, pietums ir vakarienei � vanduo ir keliþirniai; du svarus duonos iðkart suvalgai ir vël alkanas visà parà. Bet mes to nepabûgom, tiktroðkom nugalëti prieðà. O maistas pagerës!

Po mûðiø su bolðevikais mûsø batalionas pasiliko saugoti Dauguvos krantø. Jis per-tvarkytas á 8 pëstininkø Kauno kunigaikðèio Vaidoto pulkà ir keliamas á Ðanèius. Kai þygia-vome á Eglaitës stotá, buvo didelë pûga ir ðalta, o mes kailiniø ir ðiltø marðkiniø, net irpirðtiniø neturëjome. Eglaitëje sulipome á vagonus. O jie perðalæ, pilni sniego. Suradomeskardos ir ant jos susikûrëme ugná. Bet pradëjo degti ir vagono grindys. Traukinys vaþiavolabai lëtai, ir tik po 3 parø, alkani ir nemiegojæ, pasiekëme Kaunà. Èia ðilèiau, bet Ðanèiuo-se kareivinëse vokieèiø paliktos ðiukðlës<�>

Vakare per patikrinimà kuopos vadas praneðë, kad kariuomenëje neramu, ir praðëlaikytis tvarkos. Po valandos ábëgæs kareivis praneðë, kad Ðanèiuose sukilimas. Parûpo. Aðir dar keli kareiviai su ðautuvais nuëjome prie 6 pulko kareiviniø ir pamatëme pastatytuskulkosvaidþius. Mus sustabdë, atëmë ðautuvus ir nuvedë á 6 pulko kareivines. O ten mitin-gas (tai buvo ðeðtadienis). Nutarta sekmadiená apgulti aukðtàsias valdþios ástaigas ir grieþ-

Page 180: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

180

Broniaus Rimðelio atsiminimø fragmentas

Page 181: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

181

tai reikalauti geriau aprûpinti kariuomenæ ir beturèiø kariø ðeimas. Tas mitingas man, kaiptëvynës mylëtojui, nepatiko, nes þinojau, kad riauðës nesutampa su mûsø troðkimu bûtinepriklausomiems. Papraðius mums gràþino ginklus, ádavë proklamacijø ir prisakë 8 pulkeper naktá vesti agitacijà. Bet iðëjæ proklamacijas sunaikinome ir apie ávykius nieko nesakë-me. Gráþæ á savo kareivines, iðgirdome salves � tai mûsø 8 pulko mokomoji kuopa apðaudë6 pulko kareivines.

<�>Atëjo mûsø autoritetingas ir mylimas pulko vadas plk. Èaplikas ir visoms kuo-poms ásakë imti kulkosvaidþius � ateina bolðevikai. Iðbëgæ á kareiviniø aikðtæ pamatëmeateinant gal apie 8 ðimtus sukilëliø kareiviø<�> Mûðis prasidëjo sekmadiená apie 14 val.ir pasibaigë antradiená. Mûsø pusëje dalyvavo keli ðarvuoti automobiliai, sukilëliai turëjopatrankø ir apðaudë 8 pulko kareivines<�> Sukilimas buvo likviduotas.

1920 m. su 4 pulku, antrajame batalione, ðeðtojoje kuopoje, dalyvavau mûðiuose sulenkais ties Augustavu<�> Spalio 9 d. keturi savanoriai ir septyni naujokai buvome pa-siøsti ið Kunigiðkiø kaimo á þvalgybà prie Jaðiûnø dvaro� Netoli miðko að buvau suþeistasá kairájá petá ir kulkos smûgio parblokðtas ant þemës. Mane nustelbë baisi mintis: matau,mano draugai nubëgo, o að pateksiu prieðams á nelaisvæ. Guliu rudens lauke ant drëgnosþemës, kuri mane maloniai vësina nuo prakaito ir suþeidimo. Atsikëliau ir ástengiau pabë-gëti keliolika þingsniø á miðkà, kur radau savo þvalgus, ir praðiau kuo skubiau perriðti þaiz-dà. Kai puskarininkis, nuvilkdamas milinæ, man palenkë kairiàjà rankà, man aptemo dan-gus ir nukrypau ant þemës. Greit buvau nugabentas á kuopà, á pulko ligoninæ ir á Kaunokaro ligoninæ. Pagydytas buvau paleistas atostogø sveikatai sustiprinti. Dar dalyvavau kau-tynëse prie Ðirvintø, Giedraièiø.

Vëliau lankiau kursus artilerijos skyriuje ginklø dirbtuvei aptarnauti ir likusá tarny-bos laikà praleidau jaunesniuoju ginklø priþiûrëtoju<�>

Á lenkø uþgrobtà tëviðkæ gráþti negalëjau. Bûdamas atsargoje 5 metus tarnavau pasûkininkus, o dar 5 metus dirbau sausinimo darbus.

Kadangi kariuomenëje tarnavau iðtikimai ir sàþiningai, tai esu apdovanotas Kûrëjøsavanoriø ir Nepriklausomybës 10 metø jubiliejaus medaliais, kuriuos labai branginu. Po10 metø gavau þemës sklypà ir paðalpà ir jau stipriai ásikûriau. Uþ tai esu dëkingas valstybeiir geros valios visuomenei. Ir dabar, iðkilus pavojui, kiekvienu momentu pasiruoðæs nesvy-ruodamas paaukoti gyvybæ uþ Lietuvà, ginti jà kaip ir 1919�1920 metais, gal dar ir narsiau.

Kûrëjas savanoris Bronius Rimðelis

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 3, b. 3303, l. 1�9; ap. 4, b. 1�A, l. 185.MAB RS. F. 193�176, l. 1�5.

Page 182: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

182

ANTANAS RIMÐEVIÈIUS

Ðvenèioniø aps., Perðaukðèio vls., Mëþioniø k., 1878 m. gimæs Antanas 1900 m. buvopakviestas á Ðvenèioniø naujokø registravimo ástaigà ir átrauktas á antrosios kategorijos at-sargà, tad Rusijos kariuomenëje netarnavo.

Bûdamas daug vyresnio, neðaukiamojo, amþiaus, Antanas pasiraðë savanorio pasiþa-dëjimà vienus metus tarnauti Lietuvos kariuomenëje. Nuo 1919 m. liepos 17 d. iki 1920 m.liepos 27 d. jis tarnavo 1-ajame pëstininkø DLK Gedimino pulke, ne rikiuotës kuopoje.Demobilizuotas apsigyveno Utenos aps., Vyþuonø vls., Mediniø k.

Antanas Rimðevièius, Jurgio s., 1929 m. buvo graþiai pagerbtas � apdovanotas Lietu-vos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 2823).

Ðaltiniai:LCVA. F. 11, ap. 1, b. 165, l. 305. F. 929, ap. 3, b. 1190, l. 13. F. 930, ap. 3, b. 3304, l. 1�4.

ANUPRAS ROMELIS

Pranas ir Marija (Semënaitë) Romeliai gyveno Adutiðkio vls., Valockiø (Wolodzki,Volocki) k. Èia 1898 m. liepos 15 d. gimë jø sûnus Anupras.

1919 m. liepos 1 d. Anupras savanoriu ástojo á 3-iàjá pëstininkø pulkà, ið kurio 1922 m.sausio 20 d. buvo iðleistas á atsargà.

Atsargos eilinis A. Romelis apsigyveno Rokiðkio aps., Panemunëlio dvare. 1928 m.Panemunëlio valsèiaus valdyba jam iðdavë Lietuvos Respublikos vidaus pasà, apibûdino jákaip pilietiðkai iðtikimà ir valstybiðkà þmogø.

1940 m. geguþës 24 d. Anupras paraðë motyvuotà praðymà:Mano praðymas kûrëjo savanorio medaliui gauti buvo paduotas 1929 m. ir atmestas

tuo pagrindu, kad buvau ðaukiamø metø. Nors turëjau ðeimos lengvatø, bet negalëjau áro-dyti dël okupacijos. Dabar mano tëviðkë pasiliko S.S.S.R. teritorijoj. Taèiau ðiuo metu, pa-siremdamas Ordinø, medaliø ir kitø pasiþymëjimo þenklø ást. 232 str. pakeitimu, turiu gar-bæ praðyti iðduoti kûrëjo savanorio medalá.

Karo tarnybos lape áraðyta, kad esu gimæs Rokiðkio aps., Skapiðkio vls., Visbarø k.Ðitai netikra ir savo laiku padaryta sàmoningai tuo sumetimu, kad ateity netektø þiauriainukentëti, jeigu papulèiau á lenkø nelaisvæ.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 4, b. 2730, l. 1�17.

Page 183: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

183

ANTANAS RUDOKAS

Dûkðto vls., Gerkoniø k. (ar Sankt Peterburge?), 1896 m. rugpjûèio 15 d. gimæs An-tanas Rudokas, Mykolo s. Savamokslis 1919 m. birþelio 6 d. savanoriu ástojo á Geleþinkeliøbatalionà, Inþinerijos batalione buvo ðoferio padëjëjas. 6 mënesius dalyvavo kovose su len-kais, 1920 m. buvo patekæs á jø nelaisvæ, pabëgo, po to persirengæs civiliðkai nuvyko lenkøpusën, pagrobë jø bataliono vado arklá ir atvarë Zarasø komendantui.

1921 m. sausio 15 d. puskarininkis buvo iðleistas á atsargà. Nuo tø metø geguþës 1 d.tarnavo pasienio policijoje eiliniu sargybiniu, vyr. policininku. Gyveno Zarasø aps., Dusetøvls., Kriovø k., taip pat Paupinës vls., Ankudinovkos k. Kaip savanoriui (liud. Nr. 6038)buvo skirtas 10 ha sklypas. Vedæs, su þmona augino du vaikus. 1927 m. buvo priimtas áLKKSS Zarasø skyriø nariu ir iðrinktas ðio skyriaus valdybos garbës teismo nariu.

Sàþiningas pareigûnas A. Rudokas 1928 m. apdovanotas buvo Lietuvos nepriklauso-mybës, o 1931 m. � Vytauto Didþiojo ordino 3-iojo laipsnio medaliais.

Ðaltiniai:LCVA. F. 377, ap. 2, b. 46, l. 43�44. F. 394, ap. 17, b. 4159, l. 1. F. 560, ap.1, b. 91, l. 44.

F. 930, ap. 3, b. 3370, l. 1�24; ap. 7, b. 214, l. 234.Indraðius V. Laisvës saulei tekant. � V., 1999, p. 244.

JUOZAS RUDOKAS

Rudokas Juozas, Nikodemo ir Zuzanos s., gimæs 1900 m. rugsëjo 23 d. Rimðës vls.,Klepiø (Klypø) k. Krikðtytas Vidþiø baþnyèioje. Baigæs liaudies mokyklà.

1919 m. birþelio 1 d. Juozas savanoriu ástojo á Ukmergës apskrities karo komendan-tûrà ir Lietuvos kariuomenëje eiliniu tarnavo iki 1922 m. balandþio 4 d. Po to gyveno Zara-sø aps., Salako vls., Aukðtakalnio k. Nuo 1924 m. tarnavo pasienio policijoje. Apibûdina-mas kaip politiðkai iðtikimas ir doras þmogus. Buvo LKKSS Eþerënø skyriaus narys.

1932 m. þiniomis, J. Rudokas buvo Ðakiø aps. pasienio policijos 4-ojo rajono eilinissargybinis. Vedæs, su þmona Antanina augino du vaikus. Buvo apdovanotas Lietuvos ka-riuomenës kûrëjø savanoriø (liud. Nr. 2492) ir Lietuvos nepriklausomybës medaliais.

Ðaltiniai:LCVA. F. 394, ap. 17, b. 4162, l. 1. F.560, ap. 1, b. 91, l. 72. F. 930, ap. 4, b. 2779, l. 1�9.Indraðius V. Laisvës saulei tekant. � V., 1999, p. 244.

Page 184: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

184

BRONIUS RUKÐËNAS

Ðvenèionëliø gyventojai Vincas ir Elþbieta Rukðënai kuriam laikui buvo iðvykæ dar-bams á Rusijà, uþaugino du sûnus � Lietuvos gynëjus.

Bronius Rukðënas raðë:Esu gimæs 1901 m. lenkø okupuotoje Lietuvoje, Ðvenèionëliø miestelyje. 1919 m.

uþpuldinëjant Lietuvà ávairiems prieðams, pilnai supratau tëvynës gynimo reikalà.1919 m. rugpjûèio 24 d. jis prisistatë Utenos komendantûrai, buvo paskirtas á 9-àjá

pëstininkø pulkà. Kitais metais dalyvavo mûðiuose su lenkais. Á atsargà iðëjo 1921 m. sausio13 d.

Apsigyveno Bronius Birþø aps., Joniðkëlio vls., Gostoniø k. Mokslo nebuvo baigæs,vertësi batsiuvyste. Jis patikslino savo biografijà:

Esu gimæs Rusijoje, Carskoje Selo aps., Kolpino miestelyje, ir krikðtytas ten katalikøbaþnyèioje. Ið Rusijos su tëvais gráþau bûdamas 3�4 metø <�> Mano pusbroliai Rukðënaigyvena Linkmenø vls., Paukojës k.

Toli nuo savøjø atskirtas B. Rukðënas sulaukë deramo pripaþinimo ir ávertinimo. 1927m. Birþø apskrities virðininkas jam atsiuntë raðtà:

Pilietybës teisiø pripaþinimo komisija ð. m. birþelio 13 d. pripaþino Tamstai pilietybësteises einant Taikos sutarties su Rusija 6 str., todël pasiremiant ðiuo Tamsta galite gautividaus pasà.

Ir dar kitaip buvo pagerbtas: Bronius Rukðënas, Vinco s., kilæs ið Ðvenèionëliø miesto(okupuota Lietuva), 1932 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu(liud. Nr. 8483).

Ðaltiniai:LCVA. F. 11, ap. 1, b. 159, l. 95�98. F. 929, ap. 3, b. 1190, l. 16. F. 930, ap. 4, b. 8, l. 116;

b. 2768, l. 1�33.

KOSTAS RUKÐËNAS

Kostas raðë esàs kilæs ið Ðvenèionëliø, ten baigæs dviklasæ liaudies mokyklà. O kairaðë praðymà norëdamas apdovanojimà gauti, pridëjo metrikø iðraðà: gimæs 1899 m. gegu-þës 13 d. Kolpino sodyboje, krikðtytas Kolpino katalikø koplyèioje; tëvai � Ðvenèioniø aps.Linkmenø vls. valstieèiai.

K. Rukðënas, 1-ojo pëstininkø pulko savanoris, tarnavo nuo 1919 m. liepos 3 d. iki1922 m. balandþio 13 d. Apsigyveno Ukmergës aps., Giedraièiø vls., Dubingiuose.

Uþ nuopelnus 1930 m. Vytauto Didþiojo jubiliejaus iðkilmëse ðaulys K. Rukðënasbuvo apdovanotas Vytauto Didþiojo ordino 2-ojo laipsnio medaliu.

Page 185: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

185

1932 m. vasario 29 d. Kostas Rukðënas, Vinco s., buvo pagerbtas Lietuvos kariuome-nës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 7983).

Ðaltiniai:LCVA. F. 929, ap. 3, b. 1190, l. 16. F. 930, ap. 4, b. 8, l. 61; b. 2767, l. 1�9.Trimitas, 1932, Nr. 39, p. 773.

JONAS RUKÐËNAS

Prie praðymo Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medalio komisijai J. Rukðënaspridëjo savo gyvenimo apraðymà. Pateikiame já be komentarø.

Curriculum vitae. Gimiau lenkø okupuotoj Lietuvos teritorijoj, Vilniaus mieste 1893m. birþelio 24 d. ið tëvø Grasildos Ðerenytës ir Vinco Rukðënø. Sulig tëvø kilme pareinu iðÐvenèioniø apskrities, Linkmenø valsèiaus ir miestelio. 1915 m. vokieèiams okupavus visàLietuvà ir Vilniaus miestà, 1918 m. persikëliau gyventi á gimtàjá Linkmenø valsèiø, kur gy-vendamas Kaltanënø apylinkëje Palabaþyj sutvëriau lietuviø pradþios mokyklà, kame mo-kytojavau prie okupantø: vokieèiø, bolðevikø, lenkø.

1920 m. vasaros metu spaudþiant bolðevikams lenkø armijà ir juos iðgrûdus Varðuvoslink, ðias vietas paëmus teisëtai Lietuvos valdþiai, buvo sukurtos ir administracijos ástaigos.Tuolaikinis Ðvenèioniø apskr. Policijos vadas p. Pakalnis mane kaipo susipratusá vietos lie-tuvá pakvietë vietos milicijos tarnybon. Paminëtose pareigose iðbuvau tol, kol Þeligovskiokariuomenë pagrobë Vilniø drauge su visa okupuota Lietuvos teritorija ir mano gimtuojuLinkmenø miesteliu. Turëdamas tame kraðte daug savo bendrininkø lietuviø, sukûriau Ðven-èioniø partizanø bûrá, kuriam vadovavau að, gaudamas instrukcijø ið tuo laiku buvusio Ðven-èioniø karo komendanto karininko Buþinsko<...> (neáskaitoma � J. J.). Vadovaujant kari-ninkams, aktyviai dalyvavau kautynëse Kaltanënø miestely, Linkmenø miest., Saldutiðky,Ðvenèionëliuose ir kt. nuo 1920 spaliø 11 d. iki 1921 m. balandþio mën. 30 d.

Nustaèius demarkacijos linijà dëlei savo atliktøjø prieð lenkus aukðèiau iðdëstytø dar-bø negalëjau gráþti á savo gimtàjá ir jau lenkø okupuotà Linkmenø miestelá ir buvau privers-tas apsigyventi Nepriklausomoj Lietuvoj.

Buvusis Ðvenèioniø apskr. Policijos vadas p. Pakalnis pakvietë mane atgalios gráþti ámilicijos tarnybà, kurià jo praðomas priëmiau ir tapau paskirtas á Panevëþio apskritá nuova-dos virðininko padëjëju, kuriose pareigose iðtarnavau nuo 1921 m. geguþës mën. 1 d. iki1923 m. pabaigos. Nuo 1924 m. pradþios iki 1928 m. pabaigos apsigyvenau Utenos apskr.,Saldutiðkio apylinkëse, Saldutiðkio lentpjûvës, apdirbusios visoms valdiðkoms ástaigoms rei-kalingà statybos medþiagà, vedëju. Greta ðiø profesiniø pareigø palaikiau ryðius su vietos irokupuotos Lietuvos lietuviais ir prisilaikydamas partizanø ðûkio �kovos metu � ginklà ran-koj, taikos metu � knygà rankoj�, platinau tiek vietoj, tiek okupuotoj Lietuvoj ávairiausiàliteratûrà.

1929�1931 m. tarnavau Þemës Ûkio Ministerijos Melioracijos skyriaus referentûro-

Page 186: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

186

je. Nuo 1931 m. iki pastarøjø dienø kaipo verslininkas verèiuosi prekyba Kaune. Aktyviaidalyvauju Ðauliø sàjungoj platindamas literatûrà, uþ kà esu apdovanotas �Trimito� garbëspaþymëjimu, �Naujo þodþio� � pirma premija <�> pridedu <�>:

3) Ðvenèioniø karo komendanto maj. Buþinsko paþymëjimà apie tai, kad að 1920metø spaliø mën. drauge su jo, kaip karininko ir Ðvenèioniø karo komendanto, vadovauja-ma grupe drauge ir aktyviai su kitais kariais dalyvavau kautynëse Ðvenèionëliø�Saldutiðkioapylinkëje <�>

Vis dëlto Kûrëjø savanoriø medalio komisijos 1937 m. geguþës 26 d. iðvada buvonepalanki: Rukðëno Jono praðymà atmesti, nes uþ 1920 m. partizaninæ veiklà Savanoriømedalis nenumatytas.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 4, b. 2769, l. 1�13.

STEPAS SADKAUSKAS

Stepas gimë 1892 m. Ðvenèioniø vls., Raèioniø (Raèiany) k. Gudas, katalikas. Tarna-vo Rusijos kariuomenës 101-ajame Uralo pulke, kariavo, buvo tris kartus suþeistas, apdo-vanotas kryþiumi, medaliu, jam suteiktas puskarininkio laipsnis.

O karo audrø blaðkoma ðeima � motina su penkiais broliais ir dviem sesutëmis �glaudësi kaþkur netoli Panevëþio.

1919 m. Stepas savo noru atvyko á Anykðèiø komendantûrà, ið èia buvo perkeltas áUtenos komendantûrà, paskirtas bûrininku, 1920 m. perkeltas á 9-àjá pëstininkø LK Vyte-nio pulkà ir paskirtas á 9-àjà kuopà.

Kaip buvæs Rusijos kariuomenës puskarininkis Stepas Sadkauskas, Andriaus s., 1920m. geguþës 3 d. buvo atleistas ið karo tarnybos. Su þmona Domicele augino dukrà Onutæ.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 6, b. 2189-A, l. 18.

BOLIUS SAIKAUSKAS

Saikauskas Bolius (Boleslovas), Andriaus s., � dramatiðkos biografijos þmogus. Lie-tuvis, katalikas, gimæs Vidþiø vls., Beniaðiø k., 1873 m. rugpjûèio 14 d.

Atrodo, didelë jo gyvenimo atkarpa susijusi su Uþkaukaze. 1895�1913 m. Derbento

Page 187: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

187

154-ajame pulke tarnavo virðila (feldfebel). 1913 m. Bolius baigë Aleksandropolio miestopedagoginæ mokyklà. Kilus Pirmajam pasauliniam karui, baigë Tifliso karo (virðilø) mo-kyklà ir 1914 m. gruodþio mën. buvo pasiøstas á turkø frontà. Ten jam buvo suteiktas jaun.leitenanto laipsnis, du kartus suþeistas, pelnë keturis aukðtus kovinius apdovanojimus. O1916 m. balandá pateko á turkø nelaisvæ. Tarnaudamas Uþkaukazëje ir bûdamas nelaisvëjeiðmoko gruzinø, armënø, turkø kalbas.

Apie 1900 m. Bolius vedë. Su þmona Emilija augino dukteris Zeferinà, Leokadijà,Jadvygà, sûnø Aleksandrà. Jauniausioji dukrelë Albertina gimë 1919 m. rugpjûèio 26 d. irbuvo pakrikðtyta Tifliso katalikø Ðv. Povilo baþnyèioje.

Nepavyko iðsiaiðkinti, kokiais keliais B. Saikauskas gráþo ið turkø nelaisvës ir ið Rusi-jos su ðeima pasiekë Lietuvà. Kario tarnybos lape uþraðyta, kad 1920 m. lapkrièio 12 d. jissavanoriu ástojo á Lietuvos kariuomenæ, buvo paskirtas Atsargos bataliono kuopos vadu.Po trijø dienø jam buvo suteiktas vyr. leitenanto laipsnis su vyresniðkumu nuo 1918 m.vasario 12 d.

O frontuose jau vyko paskutiniai mûðiai su lenkais, todël B. Saikauskui kautynëseneteko dalyvauti. Nuo 1922 m. vasaros tæsë tarnybà 1-ajame pëstininkø pulke, buvo pulkoteismo narys. Taèiau amþiumi jau nejaunas, senosios karo mokyklos auklëtas, patyræs, doroelgesio, pareigingas karys naujomis tarnybos sàlygomis pasirodë nepakankamai reiklus pa-valdiniams, stokojo modernaus karo mokslo þiniø, tad pasipraðæs 1924 m. gruodþio 31 d.iðëjo á atsargà.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 2-S, b. 20, l. 1�15.

ANTANAS SAKALAUSKAS

Gabrielis ir Mikalina (Subatavièiûtë) Sakalauskai Rimðës vls., Magûnø k., uþauginodu sûnus savanorius ir labai jaunus iðleido Lietuvos ginti.

Antanas, gimæs 1904 m. geguþës 3 d., á tarnybà Kauno komendantûroje ástojo 1919m. balandþio 1 d. Tarnauti eiliniu baigë 1920 m. rugsëjo 2 d. Neaptikta duomenø apie jodalyvavimà kovose.

Nuo 1927 m. A. Sakalauskas gyveno Klaipëdoje. 1929 m. balandþio 24 d. jam buvosuteiktas savanorio vardas ir skirtas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medalis (liud.Nr. 2301).

Page 188: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

188

KAZYS SAKALAUSKAS

Kazys gimë 1903 m. sausio 12 d. Lietuvos kariuomenës savanoriu tapo 1919 m. sausio22 d. Tarnavo Kauno miesto ir Kauno stoties komendantûrose. Neilgai kareiviavo: 1920 m.geguþës 10 d. dël ligos buvo atleistas ið karo tarnybos.

K. Sakalauskas gavo tarnybà Kauno geleþinkelio stoties ir ruoþo komendantûroje.Nuo 1926 m. gyveno Klaipëdoje, tarnavo geleþinkelio policijoje.

1929 m. geguþës 31 d. buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriømedaliu (liud. Nr. 2389).

Ðaltiniai (tinka abiem broliams):LCVA. F. 930, ap. 4, b. 2845, l. 1�11; ap. 7, b. 97, l. 147.Indraðius V. Laisvës saulei tekant. � V., 1999, p. 244.

BRONIUS SAKALAUSKAS

Bronius gimë 1900 m. geguþës 17 d. Salako vls., Bajorø II k. (dab. Ignalinos r.). 1919m. geguþës 4 d. tapo savanoriu � pradëjo tarnybà Ukmergës komendantûroje. Dalyvavokovose su lenkais. 1921 m. rugsëjo 28 d. 7-ojo pëstininkø ÞK Butigeidþio pulko ryðiø kuo-pos grandinis B. Sakalauskas buvo iðleistas á atsargà.

Po to darbavosi Paðtø telefono ir telegrafo þinyboje. Vëliau dirbo Eþerënø (Zarasø)aps. pasienio policijoje. 1928 m. tapo LKKSS Eþerënø skyriaus nariu.

1934 m. apdovanotas Vytauto Didþiojo ordino 3-iojo laipsnio medaliu.

Ðaltiniai:LCVA. F. 560, ap. 1, b. 91, l. 86.

Page 189: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

189

PETRAS SAMULIS (SAMULKEVIÈIUS)

Petro Samulkevièiaus, gimusio 1896 m., gimtinë � Linkmenø vls., Brastos vnk. Krikð-tytas Kaltanënuose. Nuo 1915 m. buvo mobilizuotas á Rusijos kariuomenæ, fronte suþeistas.

1919 m. kovo 12 d. P. Samulkevièius áraðytas savanoriu 2-ajame pëstininkø pulke. Pokeliø dienø perkeltas á Inþinerijos daliná, kur tarnavo iki 1921 m. spalio 15 d. Tarnybos metunutiko tragiðkas ávykis: 1920 m. balandþio 20 d. Petras nuðovë kuopos draugà kareivá Anta-nà Kazokà. Taèiau didelës kaltës, atrodo, nebûta. Kariuomenës teismas nubaudë já vienàmënesá kalëti karo kalëjime �uþ nuðovimà dël neatsargumo su ðautuvu�. Sàþinës grauþaPetrui buvo didesnë bausmë uþ kalëjimo kamerà. Atlikæs bausmæ tæsë tarnybà iki demobi-lizacijos.

Apsigyveno Trakø aps., Kruonio vls., Klausauèiznos vnk. Savo pavardæ savanoris at-lietuvino ir tapo Samuliu.

1930-aisiais, Vytauto Didþiojo metais, buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kû-rëjø savanoriø medaliu. Jo liudijime (Nr. 5372) buvo paraðyta: Petras Samulis, Jurgio s.,tikrai yra Lietuvos kariuomenës kûrëjas savanoris.

Ðaltiniai:LCVA. F. 929, ap. 3, b. 1193, l. 4. F. 930, ap. 3, b. 3504, l. 1�12; ap. 4, b. 6, l. 80; ap. 6,

b. 2237, l. 33�34; ap. 7, b. 560, l. 59.

PETRAS SAVICKAS

Antano ir Onos (Tarandaitës) Savickø sûnus Petras gimë 1899 m. vasario 6 d. Daugë-liðkio vls., Janioniø k. Á 1-àjá pëstininkø pulkà atëjo 1919 m. geguþës 20 d. ir po deramostarnybos Tëvynei 1921 m. spalio 31 d. buvo iðleistas á atsargà.

Atsargos eilinis P. Savickas tarnavo Ukmergës aps. pasienio policijoje, gyveno Ðirvin-tose. 1928 m. rugpjûèio 29 d. buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriømedaliu (liud. Nr. 827).

Ðaltiniai:LCVA. F. 929, ap.3, b. 1191, l. 6. F. 930, ap. 3, b. 3559, l. 1�6.

Page 190: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

190

ALFONSAS SEKONAS

Tvereèiaus vls., Sekonø k., 1890 m. gimæs Alfonsas Rusijos kariuomenëje perëjo frontougná, iðsitarnavo puskarininkio laipsná, buvo apdovanotas Ðv. Georgijaus 4-ojo laipsnio kry-þiumi, dël suþeidimo demobilizuotas kaip invalidas.

Tiesa, regis, viena: lietuvis privalo ginti Lietuvà! Apsigydæs þaizdas, Alfonsas Seko-nas slapta pabëgo ið bolðevikø uþimto kraðto ir 1919 m. balandþio 5 d. savanoriu ástojo áLietuvos kariuomenæ. Tarnavo, kovojo. Po metø buvo iðleistas á atsargà.

Iðëjæs á atsargà, Alfonsas tarnavo policininku Kauno m. policijos 4-ojoje nuovadoje.Kaip ir visiems savanoriams, jam taip pat atëjo laikas tikëtis Tëvynës apdovanojimø. Iðvadabuvo lakoniðka: A. Sekono praðymà atmesti, nes jis, nors ástojo á Lietuvos kariuomenæ 1919m. balandþio 5 d., 1919 m. sausio 5 d. turëjo bûti mobilizuojamas kaip Rusijos kariuomenëspuskarininkis.

Alfonsas vël praðë, raðë, kad kaip invalidas negalëjo bûti mobilizuojamas á Lietuvoskariuomenæ, todël ástojo savanoriu. Jis pateikë kadaise Maskvos Visuomeninës valdybosástaigos pagalbai suþeistiems ir ligoniams kariams organizuoti duotà dokumentà, pagal ku-rá Lietuvos Karo sanitarijos komisija padarë iðvadà, kad A. Sekonas turëjo bûti atleistasnuo puskarininkiø mobilizacijos.

Atsargos vyr. puskarininkis Alfonsas Sekonas, Petro s., kilæs ið Ðvenèioniø aps., Tve-reèiaus vls., Sekonø k. (Okupuota Lietuva), tikrai yra Lietuvos kariuomenës kûrëjas sava-noris <�>

Toká tvereèëno apdovanojimo Savanoriø medaliu liudijimà Nr. 3076 pasiraðë kitastvereèënas � Ministras Pirmininkas ir l. e. kraðto apsaugos ministro pareigas AugustinasVoldemaras. Alfonsas buvo apdovanotas ir Lietuvos nepriklausomybës medaliu.

Ðaltiniai:LCVA. F. 394, ap. 17, b. 4325, l. 1. F. 929, ap. 3, b. 1191, l. 7. F. 930, ap. 3, b. 3591, l. 1�

11; ap. 7, b. 96, l. 67.

ALEKSANDRAS SEREDA

9-ajame pëstininkø pulke nuo 1919 m. rugsëjo 10 d. iki 1921 m. spalio 10 d. tarnavosavanoris eilinis Aleksandras Sereda, kilæs ið Ðvenèioniø aps., Kobylniko mstl.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 7, b. 453, l. 140.

Page 191: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

191

VIKTORAS SIMANAVIÈIUS

1-ojo raiteliø pulko 1-ojo eskadrono raitelis savanoris Viktoras Simanavièius (Sima-nas), Augusto s., kilæs ið Tvereèiaus vls., Guntauninkø k., turëjo pradiná iðsilavinimà, buvokatalikas, þemdirbys, nevedæs. Tëvynës gynëjø gretose tarnavo tik 9 mënesius � nuo 1919m. balandþio 12 d. iki 1920 m. sausio 23 d. Mirë karo ligoninëje susirgæs gripu. Tada jambuvo 20 metø. Palaidotas Kauno m. kapinëse.

Ðaltiniai:LCVA. F. 384, ap. 2, b. 206, l. 103. F. 929, ap. 4, b. 139, l. 30. F. 930, ap. 7, b. 3, l. 35; b.

264, l. 101, 106.Ruseckas P. Savanoriø þygiai. T. I. � V., 1991, p. 340.

POVILAS SKIRELIS

Skirelis Povilas, Antano s., gimæs 1900 m. Adutiðkio vls., Pociðkës k. Lietuvis, katali-kas, beraðtis, þemdirbys. 1919 m. kovo 15 d. savanoriu ástojo á Panevëþio atskiràjá batalionà,pertvarkytà á 4-àjá pëstininkø pulkà.

1919 m. gruodþio 3 d. ásakymu kariuomenei 2-osios kuopos eilinis Povilas Skirelis(Skirialis) uþ narsumà kovos lauke buvo apdovanotas 1-ojo laipsnio kryþiumi �Uþ Tëvynæ�(Nr. 96). 1920 m. geguþæ buvo perkeltas á Pasienio pulkà.

Ðaltiniai:LCVA. F. 517, ap. 1, b. 67, l. 31; b. 257, l. 52. F. 930, ap. 7, b. 346, l. 23.

KAZYS SKORKA

Kilæs ið Daugëliðkio vls., Lobiniø k. Lietuvis, katalikas. Baigæs pradþios mokyklà,mokàs rusiðkai skaityti ir raðyti. Bûdamas 24 m. 1919 m. birþelio 17 d. savanoriu ástojo áLietuvos kariø gretas.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 7, b. 96, l. 106.

Page 192: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

192

PETRAS SKRABUTËNAS

Tvereèiaus vls. Kurtiðkës k. ûkininkas Skrabutënas Kazimieras savo sûnø Petrà (g.1898 m. birþelio 28 d.) leido á mokslus. Jaunuolis karo metu nukeliavo iki Petrogrado irbûdamas dar neðaukiamojo amþiaus ten 1915�1917 m. mokësi komercijos mokykloje. Mo-këjo lenkø, rusø, vokieèiø kalbas. Po bolðevikø perversmo gráþo á Lietuvà.

P. Skrabutënas buvo pradëjæs mokytojauti Nemunaièio dviklasëje mokykloje. O 1919m. apsisprendë: Pareiðkimas. Ðiuomi praneðu, kad sausio 24 d. ðiø metø 1-mo pëstininkøpulko tarnybon atvykau.

Taip tapo savanoriu. Po trumpo parengimo dalyvavo kovose su bolðevikais ties Aly-tumi ir prie Ukmergës. Po to pusmetá mokësi Karo mokykloje ir 1919 m. gruodþio 16 d.gavo leitenanto laipsná. 1920 m. rudená ties Augustavu ir Seinais dalyvavo kautynëse sulenkais. Rugsëjo 22 d. buvo paskelbtas dingusiu be þinios, o buvo patekæs á lenkø nelaisvæ,ið kurios iðtrûko gruodþio 12 d.

Pasibaigus mûðiams, ltn. P. Skrabutënas liko pulko rikiuotëje, taèiau tarp kareiviødidesnio autoriteto neágijo, buvo paskirtas á pulko maitinimo valdininko pareigas. 1922 m.buvo perkeltas á 8-àjá pëstininkø pulkà. 1923 m. gruodþio 31 d., kaip iðtarnavæs 5 metus,iðleistas á atsargà, apdovanotas Lietuvos nepriklausomybës ir Lietuvos kariuomenës kûrëjøsavanoriø (liud. Nr. 228) medaliais.

Tolesnis savanorio gyvenimas klostësi nelengvai. Gal ir ðeimoje stokota darnos. Ga-vo tarnybà Klaipëdos kraðto pasienio policijoje � II eilës rajono virðininko pareigas. Taèiaupasitaikë, kad neblaivus patriukðmavo, ir Vyriausiasis tribunolas paskyrë 1 mënesá areðto,tad neteko ir aukðtø pareigø. Po to surimtëjo. Apsigyveno Palangos vls., Uþkanavo k., dirbopasienio policijoje vyr. policininku. Buvo LÐS ir LKKSS narys. Tarnybos charakteristikoseapibûdinamas neblogai, tik paþymima, jog kartais esàs iðsiblaðkæs, �pusëtinai� drausmin-gas. Aukðtesniø laipsniø ir pareigø negavo.

1937 m. þiniomis, P. Skrabutënas buvo Klaipëdos kraðto, Ðilutës aps., pasienio polici-jos Kintø rajono vachmistras. Turëjo aukðtesnájá policijos pareigûno iðsilavinimà. Buvo evan-gelikas reformatas. Ðeimoje augino 2 vaikus.

1937 m. Ðventosios uoste ásisteigë ðauliø bûrys. 1938 m. á ðio bûrio tarybos narys buvoir ats. ltn. P. Skrabutënas, jam laikinai buvo patikëtos bûrio vado pareigos.

Ðaltiniai:LCVA. F. 384, ap. 2, b. 574, l. 22. F. 394, ap. 17, b. 4418, l. 1. F. 517, ap. 1, b. 277, l. 54.

F. 930, ap. 2-S, b. 357, l. 5�17; ap. 2-Þ, b. 129, l. 113; ap. 4, b. 1-A, l. 198; ap. 7, b. 289, l. 187.Karys, 1928, Nr. 28, p. 556.Kariðkiø þodis, 1920, Nr. 43 (75), p. 409.Trimitas, 1938, Nr. 4 (893), p. 93; Nr. 15 (904), p. 373.

Page 193: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

193

JUOZAS SKREBUTËNAS

Bobënø kaimas Tvereèiaus valsèiuje. Èia 1895 m. rugpjûèio 26 d. gimë Viktorijos(Bernotaitës) ir Augusto Skrebutënø sûnus Juozas. Jis lankë ir baigë rusiðkà liaudies mo-kyklà, ið tëvø sëmësi ûkininko iðminties.

1915 m. geguþæ buvo mobilizuotas á caro kariuomenæ, po trumpo apmokymo Sarato-ve buvo iðveþtas á frontà. Neilgai kariavo, tø paèiø metø rugsëjo 17 d. Gardino apylinkësepateko á vokieèiø nelaisvæ. Patyrë prievartos, dirbo lentpjûvëje, ðachtose, pas ûkininkus.Vokietija karà pralaimëjo, ir belaisvis buvo gràþintas á bolðevikø valdomà Petrogradà. Ir tik1918 m. gruodþio 18 d. Juozas gráþo á tëviðkæ. O èia vël raudonøjø, po to lenkø okupacija.

Vël paliko Juozas Tvereèiaus kraðtà ir 1919 m. geguþës 25 d. savanoriu ástojo á Uk-mergës karo komendantûrà. Kaip buvusiam kariui buvo suteiktas jaun. puskarininkio laips-nis, jis buvo paskirtas skyrininku neparengtiems komendantûros kareivëliams vadovauti,1920 m. vasará perkeltas á 9-àjá pëstininkø LK Vytenio pulkà, rugpjûtá paaukðtintas � tapovyr. puskarininkiu. Dalyvavo nuoþmiuose mûðiuose prie Ukmergës, Daugpilio, Giedraièiø.Laimei, iðliko, net nesuþeistas.

Atëjo taikos metas. Baigësi karo tarnyba. Taèiau á gimtinæ gráþti negalima. Uþuotdemobilizavæsis, vyr. puskarininkis J. Skrebutënas pasiraðë sutartá, kad iki 1924 m. vasario1 d. lieka kariuomenëje tarnauti liktiniu, ir buvo paskirtas á 3-iàjá pasienio pulkà (buvusá 11-àjá Vilniaus pulkà). Taèiau� kartà pasienietis Juozas neblaivus patriukðmavo ir 1923 m.rugsëjo 1 d., anksèiau nei sutartas laikas, buvo iðleistas á atsargà.

Vis dëlto uþsigrûdinæs karys buvo priimtas á pasienio policijà Trakø apskrityje, èiagavo þemës sklypà. 1924 m. birþelio 20 d. Vievio baþnyèioje Juozas susituokë su ApolonijaSavaraikaite (?). 1928 m. duomenimis, gyveno Palangoje, tarnavo pasienio policijoje, buvoLKKSS Klaipëdos skyriaus narys. 1940 m. gyveno Trakø aps., Þasliø vls., Dainavëlës k.,matyt, savo ûkyje.

J. Skrebutënas ilgai ir atkakliai susiraðinëjo su Kûrëjø savanoriø medalio komisijadël pripaþinimo Lietuvos kariuomenës kûrëju savanoriu. Deja, savanoriu jis nebuvo pripa-þintas kaip neva buvæs Rusijos kariuomenës puskarininkis, á Lietuvos kariuomenæ ástojæspo privalomojo buvusiø puskarininkiø ðaukimo. Tad ir skirtàjá þemës sklypà naujakuriuiJuozui teko iðsipirkti. Buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybës medaliu.

Ðaltiniai:LCVA. F. 394, ap.17, b. 4422, l. 1. F. 930, ap. 4, b. 2950, l. 1�53.

KAROLIS SKVARÈIUS

Tai Adomo ir Cecilijos (Vilimaitës) sûnus, gimæs 1900 m. gruodþio 11 d. Rimðës vls.,Paþemiðkio k. Sekdamas vyresniojo brolio Jurgio pavyzdþiu, Karolis patraukë á Tëvynësgynëjø eiles � 1919 m. gruodþio 28 d. Salake ástojo á Ukmergës komendantûrà. Netrukus

Page 194: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

194

buvo perkeltas á 8-àjá pëstininkø KK Vaidoto pulkà, tarnavo 6-ojoje kuopoje iki 1922 m.balandþio 11 d., t. y. buvo iðleistas á atsargà tuo paèiu metu kaip ir brolis.

Lemtis ar likimo ironija? Brolis Jurgis tapo dviejø koviniø apdovanojimø kavalieriu-mi, o jaunëlio Karolio praðymo pripaþinti já savanoriu Medalio komisija ir antrà kartà (1934m.) nepatenkino: mat jis kario savanorio tarnybà pradëjo 1919 m. gruodþio 28 d., o visuoti-nis jo bendraamþiø ðaukimas buvo paskelbtas tø metø spalio 1d. Iðeitø � ne savanoris. Visdëlto Tëvynæ gynë!

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 4, b. 10, l. 36; b. 2958, l. 1�9.

JURGIS SKVORÈIUS

Dûkðto baþnyèioje krikðtytas Jurgis gimë Rimðës vls., Paþemiðkio k., 1896 m. (metainustatyti vëliau, kariuomenëje, pagal iðvaizdà). Jo jaunystæ paþenklino tarnyba Rusijos ka-riuomenëje, 461-ajame atsargos pulke, ir kovos Pirmojo pasaulinio karo 1915�1917 m. fron-tuose.

1919 m. liepos 3 d. Jurgis Skvorèius pasiraðë savanorio pasiþadëjimà ir buvo priimtasá 1-àjá pëstininkø pulkà. Prityræs kareivis dalyvavo kautynëse su bermontininkais, taip pat irmûðyje prie Radviliðkio lapkrièio 22 d. Uþ narsumà kovos lauke bûrininkas kulkosvaidinin-kas J. Skvorèius (Skvorèas) buvo apdovanotas 1-osios rûðie 1-ojo laipsnio Vyties kryþiumisu kardais (Nr. 878). Uþsitarnavo ir vyr. puskarininkio laipsná. 1922 m. balandþio 14 d. iðëjoá atsargà. Apsigyveno Ukmergës aps., Gelvonø vls., Dienovidþiø k.

1932 m. birþelio 22 d. atsargos vyr. puskarininkis Jurgis Skvorèius sulaukë ir antrogarbingo apdovanojimo � Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medalio (liud. Nr. 8653).

Ádomi detalë. Tyrinëtojas Vilius Kavaliauskas nustatë, kad 1932 m. liepos 13-àjà pa-galbos ðaukësi ats. psk. Jurgis Skvorèius ið Dienovidþiø k., praðæs pakeisti kryþiø, nes nuo jonukritæs Vytis ir kardai.

1944 m. enkavedistai Skvorèiø Jurgá, Adomo s., suëmë, iðveþë á Komijos lagerius. Tenir mirë Lietuvos savanoris.

Ðaltiniai:LCVA. F. 384, ap. 1, b. 35, l. 178. F. 513, ap. 1, b. 31, l. 235. F. 929, ap. 3, b. 1191, l. 13.

F. 930, ap. 3, b. 3761, l. 1�12; ap. 4, b. 1-A, l. 199; b. 8, l. 140.Indraðius V. Laisvës saulei tekant. � V., 1999, p. 246.Kavaliauskas V. Uþ nuopelnus Lietuvai. � V., 2001, p. 93.Lietuvos gyventojø genocidas. T. II (K�S). 1944�1947. � V., 2002, p. 1042.

Page 195: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

195

BRONIUS SOKOLKA

Gimë 1897 m. gruodþio 23 d. Ðvenèioniø aps., Kiemeliðkiø mstl., lenkø katalikø ðei-moje. 1919 m. balandþio 12 d. savanoriu ástojo á Lietuvos kariuomenæ, tarnavo Inþinerijosbataliono 1-ojoje geleþinkeliø kuopoje.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 7, b. 89, l. 104.

ALFONSAS SPIEÈIUS

Tvereèiaus vls., Padysnio k., gyvenantis jaunuolis Spieèius Alfonsas, Gabrieliaus s.,1912 m. buvo paðauktas á caro kariuomenæ, tarnavo 19-ajame geleþinkeliø batalione.

Pirmasis pasaulinis karas. Alfonsui teko patirti ir fronto apkasø ðaltá, ir nelaisvësVokietijoje vargus.

Gráþæs á Lietuvà neilgai sveèiavosi gimtinëje, kuri buvo nusiaubta vokieèiø. Patraukëá Lietuvos kariuomenæ ir 1919 m. lapkrièio 6 d. buvo paskirtas eiliniu á 2-àjá pëstininkøDLK Algirdo pulkà. Ir tuoj pat pateko á frontà kovoti su bermontininkais. O 1920-aisiaisdalyvavo mûðiuose su lenkais.

1922 m. balandþio 10 d. eilinis A. Spieèius buvo iðleistas á atsargà. Negalëjo gráþti áokupuotà gimtinæ. Apsigyveno Anykðèiø vls., Laðyniø vnk. Kaip savanoriui ir kandidatuiþemës gauti buvo paskirta piniginë paðalpa. 1933 m. balandþio 30 d. jis sulaukë garbingoávertinimo � buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr.9164). 1935 m. þiniomis, gyveno dviese su þmona.

Ðaltiniai:LCVA. F. 929, ap. 3, b. 1191, l. 31. F. 930, ap. 4, b. 2977, l. 2�12. F. 1247, ap. 4, b. 1, l. 13.

MIKAS STARKINAS

Panevëþio Ðv. Petro ir Povilo baþnyèioje 1923 m. rugpjûèio 5 d. susituokë MykolasStarkinas ir Ona Marozaitë, abu ið Panevëþio miesto. Jaunojo tëvai � Petras ir Grasilda(Þurauskaitë).

Page 196: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

196

Nepraëjus në metams, 1924 m. birþelio 17 d., skelbia kitas dokumentas, Panevëþyjemirë Mykolas Starkinas, Petro s., 26 m. amþiaus; paliko þmonà Onà Marozaitæ.

Dar po ketveriø metø: Að, Ona Starkienë, dabar iðtekëjusi uþ Sangavièiaus Meèislo-vo, pareiðkiu, kad Savanorio medalá uþ Mykolà Starkinà gautø jo motina; að jokiø teisiønereiðkiu.

1929 m. liepos 31 d. Ministras Pirmininkas ir l. e. kraðto apsaugos ministro pareigasprof. Augustinas Voldemaras pasiraðë apdovanojimo medaliu liudijimà Nr. 3315:<�>miræs Starkinas Mikas, s. Petro, kilæs ið Ðvenèioniø aps., Daugëliðkio miestelio (OkupuotaLietuva), tikrai yra buvæs Lietuvos kariuomenës kûrëjas savanoris, ástojæs á jos eiles 1919 m.balandþio 1 d. <�>

Liudijimas iðduotas mirusio savanorio motinai Grasildai Starkienei.Mikas (Mykolas) Starkinas, gimæs 1900 m. Daugëliðkyje, turëjo pradinës mokyklos

iðsilavinimà. Dar iki bendraamþiø ðaukimo ástojo á Artilerijos pulkà. 1919 m. rugpjûtá buvoperkeltas á 3-iàjá pëstininkø pulkà ir sàþiningai tarnavo telefonininku iki 1922 m. balandþio5 d., t. y. trejus metus gynë ir saugojo Lietuvos Nepriklausomybæ.

Ðaltiniai:LCVA. F.516, ap. 1, b. 8, l. 363. F. 929, ap. 3, b. 1191, l. 20. F. 930, ap. 4, b. 3013, l. 1�

9; ap. 7, b. 315, l. 12.

JONAS STAÐYS

Staðys Jonas, Antano s., gimæs 1896 m. lapkrièio 21 d., krikðtytas Ðvenèioniø baþny-èioje. Gimtojo Pliauðkiø kaimo (Ðvenèioniø vls.) gal ir neprisiminë, nes 1900 m. su tëvøðeima apsigyveno Vilniuje. Èia baigë dviklasæ lietuviðkà pradþios mokyklà, o 1911�1915 m.mokësi rusiðkoje keturklasëje miesto mokykloje, mokëjo rusø, lenkø kalbas. Neturëdamassàlygø toliau mokytis, 1915�1919 m. tarnavo sàskaitininku �Vilijos� bendrovës þemës ûkiomaðinø fabrike Vilniuje ir, kai evakavosi, Smolenske.

Matyt, bûta sumanaus, veiklaus ir apsukraus vyro. Ið Rusijos Jonas gráþo su svarbiais,ádomiais asmens tapatybæ liudijanèiais dokumentais. 1918 m. lapkrièio 4 d. �Apsargos la-pà� lietuviø, rusø ir vokieèiø k. jam iðdavë Lietuvos Tarybos ágaliotinis Maskvoje. 1918 m.spalio 15 d. paþymëjime nurodoma, jog Jonas Staðys áraðytas á Vokietijos imperijos genera-linio konsulo Maskvoje globojamø asmenø sàraðà ir kad taip jis ir jo turtas Vokietijos yrasaugomi.

1919 m. vasario 4 d. Jonas pasiekë Vilniø, pas tëvus pusiau nelegaliai iðgyveno bolðevikøokupacijà, kurià pakeitë lenkiðkoji. Vilniuje jis ilgiau neuþsibuvo.

1919 m. birþelio 3 d. lietuviø ir lenkø k. buvo iðduotas toks dokumentas:Liudymas. Laikinasis Vilniaus Lietuviø Komitetas ðiuo liudija, kad Jonas S T A Ð Y

S, 23 m., gim. Vilniuje, sulig áteiktu mums dokumentu � Apsargos lapu, iðduotu LietuvosTarybos Ágaliotinio Maskvoje 1918 m. 4-10 N 6102, 12440 yra Lietuvos pilietis ir vaþiuoti á

Page 197: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

197

Kaunà. Laikinasis Vilniaus Lietuviø Komitetas savo vardu praðo Kariðkosios Lenkø ir Lie-tuviø Valdþios nedaryti kliûèiø keliavimui ir duoti tam tikslui reikalingus leidimus. Pirm. N.Matulaitis. (LVLK antspaudas)

Kaune J. Staðys savo noru pasisiûlë á karo tarnybà. Birþelio 13 d. jis buvo paskirtasGeneralinio ðtabo eiliniu raðtininku. Kaip tais laikais turintis pakankamà iðsilavinimà, nuorugpjûèio 1 d. Jonas buvo priimtas mokytis á Karo mokyklà, jà baigæs, paskirtas puskarinin-kiu á 5-àjá pëstininkø DLK Kæstuèio pulkà. Èia 1920 m. kovo 11 d. jam buvo suteiktasleitenanto laipsnis, o liepos 14 d. jis buvo perkeltas á Generalinio ðtabo Þvalgybos skyriø,paskirtas tardytojo padëjëjo pareigoms, greitai tapo Þvalgø dalies ypatingøjø reikalø kari-ninku. Tø paèiø metø rudená 5-ojo pëstininkø pulko sudëtyje dalyvavo mûðyje su lenkaisgeleþinkelio ruoþe tarp Vievio ir Lentvario.

Uþ tarnybiná nusiþengimà (muðë kareivá) Kariuomenës teismas 1923 m. kovo 15 d. J.Staðiui skyrë 1 mënesá ir 10 dienø areðto ir atleido ið tarnybos. Taèiau Respublikos Prezi-dentas 1923 m. spalio 11 d. suteikë malonæ � pakeitë ðá teismo sprendimà. J. Staðys buvopaliktas karo tarnyboje, jam liko ir leitenanto laipsnis. Vis dëlto tø paèiø metø gruodþio 31d. J. Staðys buvo iðleistas á atsargà.

Atsargos leitenantas J. Staðys neatitrûko nuo kariø gyvenimo, visà laikà pareigingaitarnavo pasienio policijos Ðiauliø bare 1-osios eilës rajono virðininku. Buvo vedæs, þmonaDomicelë. Yra gyvenæs Ðakiø aps., Kiduliø vls., Skaistgiriø k., buvo paskirtas pasienio poli-cijos Ðakiø baro 2-ojo rajono virðininku. 1934 m. dalyvavo vieno mënesio karinëse pratybo-se 8-ajame pëstininkø KK Vaidoto pulke. Prasidëjus Vokietijos�Lenkijos karui, Lietuvojebuvo paskelbta dalinë mobilizacija, ir J. Staðys 1939 m. rugsëjo�spalio mën. atliko ypatin-gus karinius pratimus 4-ajame pasienio apsaugos batalione, kaip mobilizuotasis ëjo kuoposvado pareigas.

Nuo 1926 m. J. Staðys pradëjo rûpintis teise gauti þemës bei savanorio statuso pripa-þinimu. Iðkilo kliuvinys � buvæs teistumas, atsirado prieðtaringø jo pasekmiø aiðkinimø.Pats Jonas prisiminë:

Tais metais buvau nuvykæs pas Vilkaviðkio apskrities komendantà dël þemës gavimo.Komendantas plk. Ðaudis man liudijimo nedavë ir sakë, kad að, kaip baustas Karo teismo,esu netekæs savanorio teisiø <�> Vilniaus atgavimo proga vël praðiau gràþinti savanorioteises, á kà Kariuomenës Teismo Prokuroras 1939 m. lapkrièio 27 d. iðaiðkino, kad mankûrëjo savanorio teisës yra neatimtos.

Tada Nepriklausoma Lietuva gyvavo jau paskutinius mënesius�

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 1, b. 384, l. 1�235; b. 438, l. 82�94; ap. 2-S, b. 184, l. 1�2; b. 187, l. 1�

7; ap. 2-Þ, b. 129, l. 109; ap. 4, b. 5108, l. 1�11; ap. 5, b. 2604, l. 39; ap. 7, b. 38, l. 44.

Page 198: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

198

JONAS STRAZDAS

Vieni laisvi sugráþo,Kitiems rankas paðovë,Tretiems ant lygaus laukoMediniai kryþiai stovi.

Antanas Miðkinis

Jono gimtinë � Ðvenèioniø aps., Kampø (Kampuotëlës) k. Á 9-àjá pëstininkø pulkà jissavanoriu ástojo 1919 m. kovo 1 d. ir eiliniu tarnavo tik 1 metus ir 7 mënesius: 1920 m.spalio 27 d. prie Giedraièiø mûðyje su lenkais þuvo. Ëjo 23-iuosius. Po mirties buvo apdova-notas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 8619).

Ðaltiniai:LCVA. F. 384, ap. 2, b. 206, l. 130. F. 930, ap. 4, b. 2, l. 67; b. 8, l. 135; ap. 7, b. 3, l. 155.

F. 1764, ap. 1, b. 157, l. 30.Ruseckas P. Savanoriø þygiai. T. I. � V., 1991, p. 341.

ANTANAS STUGLYS

Antanas gimë 1899 m. Ðvenèioniø aps., Zablatiðkës vls., Rusaliðkës k. 1919 m. rug-pjûèio 15 d., t. y. iki jo amþiaus vyrø ðaukimo, ástojo á 1-àjá pëstininkø pulkà, kovojo, draus-mingai tarnavo iki 1923 m. sausio 4 d. Iðëjæs á atsargà gyveno Vilkaviðkyje. Buvo vertinamaskaip politiðkai ir pilietiðkai iðtikimas þmogus.

1929 m. vasario 19 d. Antanas Stuglys, Blaþio s., buvo apdovanotas Lietuvos kariuo-menës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 1550).

Ðaltiniai:LCVA. F. 929, ap. 3, b. 1191, l. 25. F. 930, ap.4, b. 3151, l. l�7.

Page 199: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

199

NIKODEMAS STUGLYS

Ðvenèioniø aps., Zablatiðkës vls., Stûgliø k., Justinas ir Marijona (Svirbutavièiûtë)Stugliai turëjo vos 3 ha ûkelá, augino Anelæ, Silvà (Silvestrà) ir Nikodemà. Abu sûnûs �Lietuvos kareiviai.

1900 m. birþelio 25 d. gimæs Nikodemas, nesulaukæs savo bendraamþiø ðaukimo, 1919m. geguþës 27 d. savanoriu ástojo á 1-àjá pëstininkø pulkà, buvo paskirtas á 4-àjà kuopà.Kovose buvo suþeistas. 1921 m. lapkritá iðleistas á atsargà, bet po poros savaièiø vël gráþo ápulkà ir buvo priimtas tarnauti dar vienus metus. Taèiau � atsiliepë kautyniø þaizdos, ligapaûmëjo, 1922 m. liepos 8 d. karo ligoninëje Nikodemas Stuglys mirë.

Kai 1920 m. rudená Vilniaus kraðtà uþgrobë Þeligovskio legionieriai, naðlë, savanoriømotina Stuglienë Marijona irgi patraukë á Nepriklausomà Lietuvà, apsigyveno Ukmergësaps., Musninkø vls., Spietiðkiø vnk. Apraudojusi jauniausiàjá sûnø, beraðtë Marijona susavo kitu sûnumi savanoriu Silva ëmë rûpintis, kad Nikodemui oficialiai bûtø pripaþintassavanorio vardas. Buvo iðrûpinti pulko vado, Ukmergës komendanto liudijimai, kiti doku-mentai, aplinkiniais keliais per kitø ðaliø konsulatus ið Ðvenèioniø baþnyèios gautas gimimometrikø iðraðas. Pagaliau 1934 m. balandþio 30 d. Nikodemas Stuglys po mirties buvo apdo-vanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 9484). Bet ðio apdova-nojimo Marijona Stuglienë nespëjo atsiimti, mirë 1935 m. sausio 9 d. Apdovanojimà pri-ëmë brolis Silva, o apdovanojimo regalijos liko Kûrëjø savanoriø medalio komisijoje, kurbuvo saugomos.

Ðaltiniai:LCVA. F. 929, ap. 3, b. 1191, l. 29. F. 930, ap. 3, b. 4006, l. 1�29; ap. 4, b. 10, l. 53.

SILVA STUGLYS

Silva (gimæs 1898 m.) kartu su jaunesniu broliu Nikodemu paliko lenkø uþimtà gim-tàjá Stûgliø kaimà ir 1919 m. geguþæ pasipraðë priimamas á 1-àjá pëstininkø pulkà, kovojo irgynë Lietuvà.

Uþ narsumà 1919 m. lapkrièio 22 d. mûðyje su bermontininkais prie Radviliðkio 4-osios kuopos eilinis Silva Stuglys buvo apdovanotas 1-osios rûðies 1-ojo laipsnio Vytieskryþiumi (su kardais) Nr. 984.

Silva su motina Marijona negalëjo gráþti á lenkø okupuotà gimtinæ, gyveno Ukmergësaps., Musninkø vls., Spietiðkiø k., rûpinosi, kad nuo þaizdø miræs brolis Nikodemas bûtøapdovanotas Savanoriø medaliu.

S. Stuglys buvo savamokslis, iðëjæs �namø mokslus�, bet mokëjo lietuviø, rusø, lenkøkalbas. Vedæs. Su Elena Vasiliauskaite augino Leontinà (g. 1927 m.) ir Vaclavà Birutæ (g.

Page 200: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

200

1928 m.). Gyveno Musninkø miestelyje, vertësi sunkiai, patyrë beturèio ir bedarbio dalià.Pagaliau 1927 m. gruodá buvo priimtas eiliniu policininku á Ukmergës aps. pasienio polici-jà. Po pusantrø metø pasipraðæs ið ðios tarnybos buvo atleistas.

Ðaltiniai:LCVA. F. 384, ap. 1, b. 35, l. 181. F. 463, ap. 2, b. 85, l. 1�18. F. 513, ap. 1, b. 31, l. 227.

F. 929, ap. 3, b. 1174, l. 28. F. 930, ap. 3, b. 4006, l. 1�29.

ALFONSAS SUBAÈIUS

Dël ðeimos padëties 1897 m. spalio 2 d. gimæs Alfonsas nebuvo ðaukiamas á Lietuvoskariuomenæ. Taèiau kai lenkai antrà kartà uþgrobë jo gimtàjá Mielagënø miestelá, Alfonsaspaliko vieniðà motinà, slapta perëjo lenkø pasalas ir 1920 m. gruodþio 15 d. savanoriu ástojoá 1-àjá savanoriø pulkà. Paskui buvo perkeltas á 6-àjá pëstininkø PK Margio pulkà ir eiliniutarnavo iki 1922 m. spalio 15 d. Po to gyveno Ðiauliø aps., Joniðkio m. Rengësi ûkininkauti,laukë galimybës gauti þemës sklypà.

1931 m. spalio 28 d. Alfonsas Subaèius, Konstancijos s., buvo apdovanotas Lietuvoskariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 7470).

Ðaltiniai:LCVA. F. 929, ap. 3, b. 1191, l. 26. F. 930, ap. 4, b. 8, l. 10; b. 3221, l. 1�11.

VACLOVAS SUBAÈIUS

Kauno miesto ir apskrities komendantûros savanoriø registravimo ir pasiþadëjimøknygoje yra lakoniðkas áraðas: Subaèius Vaclovas, gimæs 1899 m., kilæs ið Adutiðkio vls.,Linkoniø k.; 1919 m. birþelio 16 d. ástojo á Lietuvos kariuomenæ, á Kauno miesto ir apskri-ties komendantûros milicijos kuopà; 1921 m. rugsëjo 7 d. perkeltas á Tauragës komendan-tûrà.

Þinyne �Lietuvos gyventojø genocidas� yra áraðas: Subaèius Vaclovas, Gasparo, g.1898, gyv. Linkoniø k., Ðvenèioniø aps. ir r. Iðv. á lagerá (tremtá ?) 1940.

Sprendþiant pagal gimimo metus, tai ne tas pats þmogus.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 7, b. 101, l. 16.Lietuvos gyventojø genocidas. T. I. 1939�1941. � V., 1999, p. 783.

Page 201: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

201

VLADISLOVAS SUÞICKAS

Palûðës baþnyèios knygoje áraðyta, kad Kazimiero ir Onos Suþickø sûnus Vladislovasyra gimæs 1899 m. kovo 24 d. Vaiciukiðkës k. (ávairiuose kario tarnybos ir asmens bylosdokumentuose ávairuoja: Vladas, Vladislovas, Suþickas, Sudnickas, kilæs ið Zablatiðkës vls.,Vaiciukiðkës, Rukðiðkës, Zuikø k.). Þemdirbys, raðtingas savamokslis. Dar turëjo vyresnæseserá Juzæ, brolius Stasá ir Jonà.

V. Suþickas � Lietuvos nepriklausomybës gynëjas, savanoris. 1919 m. nuo liepos 2 d.iki rugpjûèio 28 d. tarnavo 2-ajame atsargos batalione, po to iki lapkrièio 4 d. � Seinø ap-skrities komendantûroje, vëliau � 5-ojo pëstininkø DLK Kæstuèio pulko 6-ojoje kuopoje.1920 m. nuo rugsëjo 1 d. iki gruodþio 1 d. dalyvavo mûðiuose su lenkais prie Suvalkø, Vievioir Utenos ruoþuose. Laimei, nesuþeistas.

1921 m. spalá V. Suþickas iðleistas á atsargà. Bet tuoj pat nuvyko á Utenà, ástojo á 3-iàjàpartizanø grupæ ir tæsë kovà su okupantais lenkais iki 1923 m. birþelio 1 d. Paskui 3 mën.lankë pasienio policijos mokyklà Kaiðiadoryse ir iki 1926 m. rudens tarnavo pasienio poli-cijoje. Kartà pasitaikë, kad neblaivus patriukðmavo ir prarado tarnybà. Apie ketvertà metødirbo samdiniu pas ûkininkus Telðiø, Vilkaviðkio apskrityse.

Reikëjo keisti gyvenimo bûdà. 1937 m. pradþioje vedë, apsigyveno, regis, Ðakiø aps.Vladislovas Suþickas, Kazimiero s., 1937 m. spalio 28 d. buvo apdovanotas Lietuvos

kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 10051).

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 3, b. 4022, l. 1�36; ap. 7, b. 96, l. 129.

VINCAS ÐAUDZIS

Ið daugelio Ðvenèioniø kraðto þmoniø, 1918�1920 m. ginklugynusiø Lietuvos nepriklausomybæ, iðsiskiria Vincas Ðaudzis (Ðau-dis, Ðaudzys, Ðaudþis), perëjæs, kaip sakoma, visus �pragaro ra-tus� Pirmojo pasaulinio karo ir Nepriklausomybës kovø frontuo-se, per labai trumpà laikotarpá gavæs gana aukðtas pareigas, kari-nius laipsnius.

Gimë Vincas Ðaudzis (Ðiaudinis!), Liudviko s., 1894 m. rug-sëjo 20 d. Modþiûnø k., tiksliau � vienkiemyje greta Modþiûnø(dab. Cirkliðkio sen.). Baigë Perðaukðèio liaudies mokyklà ir Ðven-èioniø miesto keturklasæ. Kilus karui, jau mobilizuojamojo am-þiaus, Vincas stojo á II Petrogrado praporðèikø mokyklà, jà baigë1915 m. Jaunasis praporðèikas tarnavo Rusijos 15-ajame ir 24-aja-

Page 202: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

202

me suomiø ðauliø pulkuose, kovojo frontuose su vokieèiais ir austrais, 1916 m. buvo suþeis-tas. Uþ pasiþymëjimà mûðiuose apdovanotas aukðtais Rusijos þymenimis: Ðv. Stanislovo 3-iojo laipsnio ir Ðv. Anos 4-ojo laipsnio ordinais.

Praporðèikas V. Ðaudzis � vienas pirmøjø Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø �1918 m. gruodþio 2 d. Vilniuje tapo besikurianèio 1-ojo pëstininkø pulko jaunesniuoju ka-rininku, po mënesio jau buvo kuopos vadas. Su ðiuo pulku dalyvavo visuose Lietuvai lem-tinguose frontuose. 1919 m. sausio 5 d.�rugsëjo 30 d. kovësi su bolðevikais, lapkrièio 20 d.�gruodþio 15 d. � su bermontininkais, 1920 m. nuo liepos 16 d. iki spalio 24 d. � su lenkais.

Ypaè dramatiðki V. Ðaudziui buvo mûðiai su bolðevikais. Jo bendraþygiai raðë:1919 m. <�> karininkas Ðaudzis su ásismaginusiais savo kuopos kareiviais energin-

gai persekiojo bëgantá prieðininkà. Geguþës 23 d. apie 9 val. ryto buvo uþimti Pakalniai(baþnytkaimis Utenos vls. � J. J.), kur buvo paimta nelaisvën 10 raudonarmieèiø <�> antkelio tarp kalnø krito suþeistas Ðaudzis: kulka sutriuðkino pëdos kaulà <...>

Buvo suþeista kairiosios kojos pëda. Ligoninëje gydësi iki rugsëjo 27 d. Pasveiko, betvos pastebimai ðlubèiojo visà laikà.

Apie V. Ðaudzio vaidmená kautynëse su bermontininkais �Karyje� 1926 m. raðyta:Jisai, jau laikinai einàs pulko vado padëjëjo pareigas, majoras, 1919 metø lapkrièio

mën. 22 dienà kautynëse su bermontininkais ties Radviliðkiu, sumaniai ir energingai vado-vaudamas smogiamajai grupei ið I-mo ir III-èio pëst. batalionø ir bûrio artilerijos, smarkiaipuolë bermontininkus, sumuðë juos ir paëmë Radviliðká, kartu paimdamas ir dideliausiàkaro grobá.

Uþ kautynes prie Pakalniø V. Ðaudzis buvo apdovanotas 1-osios rûðies 1-ojo laipsnioVyties kryþiumi Nr. 81, o uþ Radviliðká � 1-osios rûðies 2-ojo laipsnio Vyties kryþiumi Nr. 54.

Turintis karo mokslo pradmenis (praporðèikø mokykla) ir rûsèios fronto praktikoskarininkas V. Ðaudzis jau 1919 m. lapkritá buvo paaukðtintas � tapo majoru, laikinai ëjopulko vado, nuo 1921 m. birþelio � 4-osios pëstininkø divizijos vado pareigas, jam buvosuteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. 1923 m. baigë Aukðtuosius karininkø kursus ir bu-vo paskirtas 3-iojo pëstininkø DLK Vytauto pulko vadu. 1925 m. geguþæ jam buvo suteiktaspulkininko laipsnis. 1926 m. iðlaikë kraðto apsaugos ministro nustatytus egzaminus � lietu-viø kalbos, Lietuvos istorijos ir geografijos.

Nuo 1927 m. kovo mën. pulkininkas kurá laikà buvo Aukðtøjø karininkø DLK Vytau-to kursø etatinis lektorius. Buvo paskirtas ypatingøjø reikalø karininku prie kraðto apsau-gos ministro pulko vado teisëmis, 1929 m. kovà � ir ypatingøjø reikalø karininku prie Vy-riausiojo ðtabo virðininko, paliekant pulko vado teises. Dvejus metus ëjo Vilkaviðkio ap-skrities komendanto pareigas. 1930�1933 m. plk. V. Ðaudzis buvo Trakø apskrities komen-dantas. Paskirtas Vyèio Kryþiaus ordino tarybos nariu.

V. Ðaudzio tarnybos byloje yra dokumentas:Liudymas. Ðiuo liudiju, kad pulkininkas Vincas Ðaudis tikrai yra Vyèio Kryþiaus ordi-

no 4-jo ir 5-jo laipsniø kavalierius, nusipelnæs tuos garbës þenklus uþ ypatingus pasiþymëji-mus kovose su prieðais; jo padarytieji nuopelnai atitinka pasiþymëjimø pavyzdþiø straips-niams, numatytiems Vyèio Kryþiaus ordino statute.

Ðis liudymas duotas pulkininkui Ðaudziui pristatyti Þemës reformos valdybai, tiksluiðdëstyti jam iðsimokëjimà 15-kai metø, be nuoðimèiø, uþ perkamà be varþytiniø ið valdþiosdvaro centrà. 1933m. vasario 2 d. KAM Plk. B. Giedraitis.

Dar vienas dokumentas:

Page 203: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

203

Respublikos Prezidento Aktas. Pasiremdamas Lietuvos valstybës konstitucijos § 50,ypatingø reikalø karininkà prie vyriausiojo ðtabo virðininko pulko vado teisëmis pulkininkàVincà Ðaudzá, jam praðant, paleidþiu ið karo tarnybos á pëstininkø karininkø korpuso atsar-gà. Palanga, 1933 m. rugpjûèio mën. 14 d. Respublikos Prezidentas Antanas Smetona.

V. Ðaudzio karinius nuopelnus Tëvynë ávertino aukðtais apdovanojimais. Be jau pa-minëtø Vyèio kryþiaus þenklø, jis buvo apdovanotas Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu (1933m.), Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø (liud. Nr. 743), Lietuvos nepriklausomybës irLatvijos nepriklausomybës medaliais. Virðininkai atestacijose V. Ðaudzá ávertino gana aukð-tai ir ávairiapusiðkai. Mûðiuose narsus ir ðalto kraujo. Sieloje ir ið iðvaizdos � tikras kariðkis.Nepaprastai stiprios sveikatos. Privaèiame gyvenime ðiek tiek per lengvas, mëgsta ir pakor-tuoti (1922 m.).

Trakø apskrities komendantà V. Ðaudzá kariuomenës ðtabas 1933 m. apibûdino taip:ganëtinai iðsilavinæs, doras, sàþiningas. Sveikas, kojos suþeidimas kiek kliudo vaikðèioti.Iðoriðkai grieþtas, bendraudamas ðvelnus. Tarnyboje korektiðkas, taktiðkas. Jautrus, ambi-cingas. Jauèiasi tarnyboje nuskriaustas, bet to jausmo vieðai nedemonstruoja. Gabumaividutiniðki. Þinias reikëtø papildyti. Trakø apskrityje turi autoritetà ir gerai sugyvena suadministracija.

1933 m. duomenimis, V. Ðaudzis buvo nevedæs, gyveno ið pensijos, turëjo 5 ha ûkelá.Buvo Lietuviø tautininkø sàjungos, LÐS, nuo 1934 m. LKKSS narys.

Antrojo pasaulinio karo negandos jaudino prityrusá kará, susirûpinusá dël Lietuvoslikimo, vertë prieðintis tiek raudoniesiems, tiek rudiesiems okupantams. Atsargos pulki-ninkas V. Ðaudzis sveikino ir rëmë 1941 m. birþelio sukilimà, hitlerinës okupacijos metubuvo susijæs su antinaciniu pogrindþiu. Artëjant antrajai sovietinei okupacijai, pasitraukë áVakarus, apsigyveno JAV. Èia 1970 m. paskelbtas nekrologas (kai kurios pasikartojanèiosbiografijos detalës, regis, darniai papildo asmenybës paveikslà):

<...> Telefono skambutis. Pakeliu ragelá ir atsiliepia p. Liucija Ðaudzienë, praneðda-ma, kad vakar, t. y. spalio 16 d., 9 val. 30 min. vakare, staiga mirë jos vyras plk. Ðaudzis.Praðo painformuoti visus ramovënus. Velionis bus paðarvotas pirmadiená, spalio 19 d., My-kolo Bigenio laidotuviø koplyèioje <�> Per lietuviðkà radijo valandëlæ apie jo mirtá buvopraneðta visai Philadelphijos lietuviðkai visuomenei.

Pirmadienio vakaras. Laidotuviø koplyèia pilna þmoniø. Ramovënai stovi garbës sar-gyboje, pagerbdami savo skyriaus seniausiàjá nará <�>

Antradienis. Spalio 20 diena. Vël renkamës á laidotuviø koplyèià palydëjimui. Karstàneða ramovënai ir jo artimi bièiuliai. Kelionë á ðv. Andriejaus parapijos baþnyèià. Kun. K.Sakalauskas atlaiko gedulingas ðv. Miðias ir, po to, paskutinë kelionë per Philadelphijà.Lydi tik nedidelis artimøjø jo gerbëjø bûrelis (30 þmoniø), nes darbo diena <�>

Ilsëkis ramybëje, Kovos Drauge!Dr. Jono Puzino kalba, pasakyta 1970.X.19, atsisveikinant su a. a. plk. Vincu Ðau-

dziu.Baigia iðsiskirti ið mûsø tarpo Nepriklausomos Lietuvos kûrëjai, sparèiai retëja eilës

ir laisvës kovø dalyviø, savanoriø-kûrëjø, dràsiai stojusiø kovon su á Lietuvà besiverþian-èiais prieðais, nepabûgusiø mirti ar netekti sveikatos, kad kiti galëtø laisvai gyventi. Savano-riai-kûrëjai kovojo uþ tai, kad jø Tëvø Þemës nepavergtø svetimieji, kad artojas laisvaigalëtø dirbti savo þemæ, kad jaunimas siektø mokslo savo gimtàja kalba, kad visi lietuviaisvetimøjø nebevarþomi ir nebepersekiojami stotø á atsistatanèios Lietuvos darbà. Tik lais-

Page 204: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

204

vës kovomis laimëta Lietuvos nepriklausomybë, tik kariø savanoriø dràsa ir pasiaukojimuir visø lietuviø patriotø sutelktinëmis jëgomis pradëta atkurti ilgos carinës Rusijos okupaci-jos ir Didþiojo Karo nualinta Lietuva, padëti tvirti mûsø valstybës pamatai.

Ðiandien atsisveikiname su atsistatanèios Lietuvos kariuomenës savanoriu-kûrëju,kovotoju dël savo tautos laisvës, dviejø Vyèio Kryþiø kavalierium, pulkininku Vincu Ðau-dziu. Skiriamës su kukliu þmogumi, nesididþiavusiu savo nuopelnais, bet nuoðirdþiai dirbu-siu savo tautai, ne tik laisvoje Lietuvoje, bet ir skaudþioje tremtyje. Kol velionio ginklodraugai iðkels jo nuopelnus Nepriklausomybës kovose ir po to, ilgus metus dirbusio Lietu-vos kariuomenëje, èia bent trumpai þvilgterëkim á a. a. Vinco Ðaudzio gyvenimo kelià...

Vincas Ðaudzis gimë 1894 m. rugsëjo 20 d. Ðvenèionyse, ðiaurës rytø Lietuvoje, lietu-viðkoje ûkininko ir pavyzdingo sodininko Liudviko ir Onos Kaniuðonytës Ðaudziø ðeimoje.Mokësi Ðvenèionyse ir Petrapilyje. 1915 m. liepos mën. baigæs Karo mokyklà Petrapilyje,paskirtas á 15 pëstininkø Suomiø ðauliø pulkà ir iðsiøstas á Vakarø frontà. Pulkas áëjo 2-

osios armijos sudëtin. Dalyva-vo kautynëse Vakarø, Pietva-kariø ir Ðiaurës frontuose.1916 m. geguþës mën. kauty-nëse prie istorinës Lietuvosmiesto Lucko (Volonijoje) V.Ðaudzis buvo sunkiai suþeis-tas. Pagijæs vël gráþo á tà patápulkà, kuriame tarnavo iki patrevoliucijos Rusijoje. Uþ pa-siþymëjimà kautynëse su vo-kieèiais apdovanotas keliaisordinais.

Vinco Ðaudzioapdovanojimo Savanoriø

medaliu liudijimas

Page 205: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

205

Liudijimas. Ðiaudinis Vincas (Ðavdzianis Vikentij) 1904�1907 m. lankë ir puikiai baigëMichailovo (t.y. Perðaukðèio) liaudies mokyklà

Page 206: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

206

Pairus rusø carinei armijai, 1918 m. birþelio mën. gráþo Lietuvon ir apsigyveno tëvið-këje. Taèiau, jausdamas pareigà savo kraðtui, liepos mën. nuvyko á Vilniø ir Lietuvos Tary-boje ásiregistravo karininku. 1918 m. lapkrièio 23 d. Lietuvos vyriausybei paskelbus pirmàjáásakymà Lietuvos kariuomenei, V. Ðaudzis gruodþio 2 d. ástojo savanoriu á besikurianèiosLietuvos kariuomenës branduolá ir paskiriamas á besiformuojantá 1 pëst. D.L.K. Gediminopulkà. Tarnybà pradëjo kuopos vadu. Netrukus su savo kuopa stojo kovon su á Lietuvàásiverþusiais bolðevikais. 1919 m. vasario 12�13 ir 15 d. d. dalyvavo Alytaus kautynëse, kur,kaip þinoma, þuvo pirmasis nepriklausomos Lietuvos karininkas, 1 pëst. pulko vadas, Anta-nas Juozapavièius. 1919 m. geguþës 22 d. kovose prie Aluntos ir Pakalniø buvo sunkiaisuþeistas. Pasveikæs greitai gráþo á pulkà, kur V. Ðaudziui buvo patikëtos bataliono vado, ospalio mën. � pulko vado padëjëjo pareigos. Tø paèiø metø lapkrièio 21�22 d. mes vël sutin-kame V. Ðaudzá kautynëse su bermontininkais, uþimant Radviliðká, po to, kovose prieð len-kus. 1920 m. spalio 12 d. ásteigus 12 pëst. Kauno pulkà, V. Ðaudzis paskiriamas to pulkovadu. 1923 m. baigë Aukðtuosius Karininkø kursus. Tø metø rudená performavus 12 pëst.pulkà, V. Ðaudzis paskirtas 3 pëst. D.L.K. Vytauto pulko vadu, o 1926 m. rugpjûèio 31 d. tàpulkà iðfomavus � 1 pëst. D.L.K. Gedimino pulko vadu. 1927 m. V. Ðaudzis perkeltas áKariuomenës ðtabà ir paskirtas Vilkaviðkio, paskui Kaiðiadoriø komendantu. Tas pareigasëjo 6 metus. 1933 m. rugsëjo mën. iðëjo atsargon <�>

Ir kai Lietuva norëjo nusikratyti okupacinio jungo, 1941 m. birþelio mën. plk. V. Ðau-dzis aktyviai reiðkësi partizanø sukilime Kaune. 1944 m. su savo tautieèiø mase pasitraukëá Vakarus, o 1949 m. rugsëjo mën. atvyko á JAV. Pradþioje gyveno New Yorko valstijoje, o1957 m. persikëlë á Philadelphijà. Èia tuojau ásijungë á Lietuvos Veteranø Sàjungos �Ramo-vës�, Philadelphijos skyr. veiklà ir keletà metø tam skyriui vadovavo. Nuoðirdþiai dirbo irJAV LB Philadelphijos apylinkës valdyboje, rûpestingai eidamas iþdininko ir kitokias pa-reigas.

Pradëjæs negaluoti ðiø metø pradþioje, sunkios ligos pakirstas spalio 16 d., palikonaðlæ Liucijà Jodelytæ � Ðaudzienæ ir 4 seseris uþ geleþinës uþdangos.

Kad ir miræ, tautos gaivintojai, kovotojai dël jos laisvës kartø kartoms iðlieka gyvi,nes ir tautos laisvës idealas yra amþinas. Kol bus gyva lietuviø tauta, tol bus prisimenamididieji tautos þygiai ir jos laisvës kovotojai <�> Tegul velionio kûno pelenai randa ramiàlaikinà prieglaudà ðioje sveèioje ðalyje, kad iðauðus Lietuvos laisvës rytui, galëtø bûti parga-benti á Tëvø þemæ, kurià velionis taip mylëjo ir uþ kurios laisvæ kovojo.

Ðaltiniai:LCVA. F. 384, ap. 2, b. 61, l. 118; b. 572, l. 198�212.F. 513, ap. 1, b. 4, l. 67, 71; b. 31, l. 8, 37�38, 108.F. 560, ap. 1, b. 46, l. 25; b. 58-A, l. 286; b. 85, l. 5.F. 929, ap. 3, b. 1192, l. 3; ap. 4, b. 139, l. 5.F. 930, ap. 2-Ð, b. 43, l. 1�6; ap. 2-Þ, b. 129, l. 133; ap. 4, b. 1-A, l. 214; ap. 7, b. 38, l. 92;

b. 88, l. 75�81; b. 3486, l. 23.F. 1764, ap. 1, b. 228, l. 3�21.Ðlepetys, kpt. Pasiþymëjæ karþygiai // Karys, 1926, Nr. 41 (385), p 342.Karys, 1928, Nr. 35-36, p. 9.Kariðkiø þodis, 1919, Nr. 31, p. 240; 1920, Nr.19 (51), p. 177.Karys, 1970, Nr. 10 (1467), p.320�321.

Page 207: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

207

JONAS ÐEKÐTELË

Atëjo laikas uþ nuopelnus tikëtis apdovanojimø. Jonas Ðekðtelë (kartais raðyta � Ðekð-telis), besigydantis ligoninëje Kaune, savo praðyme raðë:

Esu okupuotos Lietuvos pilietis, g. 1896 m. Mëþioniø kaime Michailavo valsè., Ðven-èioniø apskrièio. 1915 m. buvau paimtas á rusø veikianèià armijà. Po Rusijos revoliucijosdalyvavau organizuotame Lietuvos Kariuomenës daliø Rumunijos fronte, Belgrade, Troja-nov-val, Ungenuose lietuviø ligoninës ir Rovno � lietuviø batalione. 1918 m. gráþau tëvið-kën, paprastu rusø armijos kareiviu. 1919 m. rugpiûèio mën. 6 d. ástojau savanoriu á Lietu-vos Kariuomenæ, Antran Artilerijos pulkan, kur buvau pakeltas á vyresnio puskarininkolaipsná. 1921 m. rugpiûèio 22 d. tapau paliuosuotas ið kariuomenës. Mûðiuose dalyvavauties Seinais, Giedraièiais, Radviliðkiu ir Suvalkais. Laike Suvalkø mûðio buvau patekæs len-kø nelaisvën, ið kur per Vokietijà pabëgau. Ið kariuomenës pasiliuosavæs ástojau á ÐauliøSàjungos Maþeikiø skyr. Instruktoriumi.

Savo noru apleidæs L. Ðauliø Sàjungos instruktoriaus vietà, nuo 1923 m. iki 1925 m.tarnavau vedëju ir gimnastikos mokytoju Vaikelio Jëzaus Draugijos prieglaudoje Kaune.Nuo 1926 m. iki 1928 m. uþsiëmiau fotografavimu Krekenavos m. Panevëþio apskr. 1928 m.balandþio mën. susirgæs atsiguliau prof. Hagentorno klinikoje Kaune. Èia po sunkios vidu-rinës operacijos treèià dienà susirgau plauèiø uþdegimu ir nuo to gavau dþiovà.

Ðià vasarà mano sveikata dar labiau pablogëjo. Todël nuolankiai praðau iðduoti mansavanorio medalá, kurá turëdamas praðysiu Vidaus Reikalø Ministerijà paðalpos á uþsienáiðvaþiuoti pasigydyti. Kaunas 1929-IX-25 d. (paraðas)

Negandø prislëgtas savanoris turëjo garbø uþtarëjà. Ðtai du neilgi dokumentai:Aukðtai gerbiamasai Pone Majore! Siunèiu Tamstai Jono Ðekðtelio bylon ádëti � 1)

notariná dviejø liudininkø tvirtinimà, kad J. Ð. baigë tarnybà rusø kariuomenëje eiliniu ir 2)2-o pulko vado atestacijà. Kartu su ðiuo iðdrástu praðyti Tamstà globoti to nelaimingo þmo-gelio bylà ir kiek galima greitesniu tempu varyti jà.

Tikrai Tamstà gerbiàs Z. Þemaitis. 1929-IX-30 d. Universitetas.Pasiraðymas. Ið Kariø Savanoriø Komisijos gavau perdavimui Vilnieèiø Sàjungos glo-

bojamam ligoniui pil. Jonui Ðekðteliui jo laikinàjá kario savanorio liudijimà Nr. 18591.Kaunas, 1929-X-5 d. Z. Þemaitis Vilnieèiø Sàjungos Pirmininkas.(Ðvenèioniø kraðte

gerai þinomas tvereèënas, Lietuvos universiteto profesorius Zigmas Þemaitis)Èia J. Ðekðtelës pateikti autobiografiniai duomenys yra objektyvûs, atitinka jo karo

tarnybos bylos duomenis. Pridursime kai kurias detales.Mëþioniø k. ûkininkø Adomo ir Onos (Saulytës) Ðekðteliø sûnus Jonas, raðoma, bu-

vo baigæs pradþios mokyklà, taèiau gerokai prasilavinæs, gebëjo gana sklandþiai, graþia ra-ðysena dëstyti mintis. Rusijos kariuomenëje tarnavo telegrafo kuopoje.

Lietuvos kariuomenës 2-ojo artilerijos pulko 5-osios kuopos telefonistø komandosvirðininkà vyr. puskarininká J. Ðekðtelæ apibûdino taip: nebaustas, pavestas pareigas atlik-davo sàþiningai, visuomet pasiþymëjo drausmingumu, pareigingumu; labai gabus; buvo pa-vyzdys visai komandai, gerbiamas ir pavaldiniø, ir virðininkø.

Tolesnio ðio savanorio likimo suþinoti nepavyko.

Page 208: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

208

1929 m. spalio 28 d. Jonas Ðekðtelë, Adomo s., buvo apdovanotas Lietuvos kariuo-menës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 3749).

Ðaltiniai:LCVA. F. 929, ap. 3, b. 1192, l. 4. F. 930, ap. 4, b. 3412, l. 1�12.

ANTANAS ÐERËNAS

Ðvenèioniø baþnyèioje, parapijos kapinëse ir Zigmo Þemaièio vidurinëje mokykloje1997 m. buvo graþiai pagerbtas Antano Ðerëno atminimas jo gimimo 100-øjø ir mirties 50-øjø metiniø proga.

Maþaþemiø Benedikto ir Juozapotos (Rapkauskaitës) Ðerënø ðeimoje Linkmenyse1897 m. rugpjûèio 11 d. gimë ketvirtas vaikas, treèias sûnus Antanas.

Nuo maþumës já þavëjo gimtinëje girdimos dainos, kaimo muzikantø grieþimas, Lin-kmenø baþnyèios vargonø muzika, giedojimas. Smalsus ir muzikalus vaikas greit brendo irjau 1912 m. savarankiðkai vargonavo Lauksodþio baþnyèioje (Telðiø aps.). 1931 m. A. Ðerë-nas baigë Rygos konservatorijà ir gavo laisvojo menininko � kompozitoriaus teises. Gráþæsá Lietuvà darbavosi Kaune, Jonavoje, Joniðkyje. Lankësi Europos ðalyse. Mokëjo uþsieniokalbø.

Kai 1939 m. buvo atgautas Vilnius, A. Ðerënas atvyko á Ðvenèionëlius. O 1941 m.persikëlë á Ðvenèionis, pradëjo dëstyti muzikà. Gimnazijoje sukûrë du stiprius chorus, kon-certavo mieste ir apskrityje. Kûrë vokalinæ ir instrumentinæ muzikà. Didþiausià jo kûrybospalikimo dalá sudaro harmonizuotos lietuviø liaudies dainos.

1945 m. sovietø saugumas Antanà Ðerënà iðsiuntë á lagerá. Po dvejø metø paliegæs jisgráþo á Ðvenèionis ir 1948 m. pra-dþioje mirë.

Toká Antanà Ðerënà � kom-pozitoriø, chorvedá, mokytojà,aukðtos kultûros inteligentà � pir-miausia prisimena muzikinë visuo-menë, jo mokiniai, choristai. Ta-èiau ðis þmogus tiesiogiai yra prisi-dëjæs prie Lietuvos kovø dël nepri-klausomybës.

Tais laikais neblogà iðsilavi-nimà turintis jaunuolis (buvo bai-gæs penkias gimnazijos klases)1919 m. vasario 28 d. savanoriuástojo á Inþinerijos batalionà ir bu-vo paskirtas bataliono ðtabo jau-

Rygos konservatorijos absolventai (ið kairës): Vladas Jakubënas,Antanas Ðerënas, Stasys Vainiûnas, Juozas Karosas. 1930 m.

Page 209: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

209

nesniuoju raðtininku, gaunanèiu per mënesá 120 auksinø atlyginimà. Po mënesio A. Ðerë-nas buvo perkeltas á Kraðto apsaugos ministerijos Artilerijos dalá, o birþelio 16 d. � á Gene-ralinio ðtabo kanceliarijà. Rugsëjo 1 d. Antanas ástojo á Karo mokyklà, bet dël silpnos svei-katos ið ten iðëjo ir tæsë karo tarnybà Kauno miesto komendantûroje, nuo 1920 m. sausio 1d. dirbo komendantûros raðtinëje. Pagal galiojusià tvarkà, savanoriu iðtarnavæs daugiaukaip vienus metus, 1920 m. birþelio 16 d. A. Ðerënas ið karo tarnybos iðëjo. Labai viliojomuzika.

Po nelengvø ieðkojimø Antanas tapo Lietuvos konsulato Rygoje valdininku. Èia irstudijos Rygos konservatorijoje. Stropø valdininkà taip pat teigiamai apibûdino Lietuvosnepaprastasis pasiuntinys ir ágaliotasis ministras Latvijoje.

1929 m. rugpjûèio 21 d. Antanas Ðerënas, Benedikto s., kilæs ið Linkmenø miestelio(okupuota Lietuva), buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu(liud. Nr. 3685).

Ðvenèioniðkë, Ðvenèionyse gyvenanti muzikologë Jûratë Kazimierënaitë yra apgynu-si diplominá darbà �Muziko Antano Ðerëno pedagoginë, kûrybinë ir visuomeninë veikla�.Tai solidi studija.Taèiau tame 1973 m. parengtame darbe, suprantama, nëra paminëta, jogkompozitorius A. Ðerënas yra Lietuvos kariuomenës kûrëjas savanoris.

Pedagogo, muziko, kultûrininko Antano Ðerëno atminimas puoselëjamas Ðvenèio-niø Zigmo Þemaièio gimnazijos muziejuje, jis áprasmintas ir gimnazijos tradicijose.

Ðaltiniai:LCVA. F. 560, ap.1, b. 8, l. 54.F. 561, ap. 2, b. 1683, l. 542.F. 929, ap. 3, b. 1192, l. 5.F. 930, ap. 4, b. 4, l. 215; b.3430, l. 1�14; ap. 7, b.776, l. 32.

KAZYS ÐIAUDINIS

Ðiaudiniai Martynas ir Salomëja (Èibiraitë) ið Daugëliðkio vls., Pajurgiðkës k., 1896m. susilaukë treèio sûnaus � Kaziuko. Mokslø eiti Kaziui neteko, bet skaityti ir raðyti jis

iðmoko gana gerai.

Anelë ir Kazys Ðiaudiniai su Vytuku,deðinëje � Anelës sesuo

Page 210: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

210

1919 m. geguþës 3 d. K. Ðiaudinis savanoriu ástojo á Panevëþio batalionà (pertvarkytàá 4-àjá pëstininkø LK Mindaugo pulkà), buvo áraðytas á 1-osios kuopos kareiviø sàraðà. Ne-trukus dalyvavo mûðiuose su bolðevikais. O rugpjûèio 27 d. pabëgo (?) ir buvo iðbrauktas iðkuopos sàraðo. Taèiau po keliø dienø, rugsëjo 1 d., vël stovëjo rikiuotëje. 1920 m. kovësi sulenkais.

Pasibaigus pasiþadëtajam laikui, 1921 m. lapkritá K. Ðiaudinis pasiliko dar vienusmetus tarnauti 4-ajame pëstininkø pulke, savojoje kuopoje. Jam buvo padidinta alga. Nau-jos specialybës neiðmokæs, nesuþeistas, teismo nebaustas eilinis, raitasis þvalgas K. Ðiaudi-nis 1923 m. spalio 26 d. buvo iðleistas á �I rûðies� atsargà.

Gavo tarnybà Zarasø aps. policijoje Salake, Dusetose. 1924�1925 m. mokësi þemes-niojoje policijos mokykloje, vëliau buvo paaukðtintas � tapo vyr. policininku. 1928 m. vedëdusetiðkæ Anelæ Guntulytæ, susilaukë dukrelës Onos Birutës (g. 1934 m.) ir Vytauto Petro(g. 1929 m.). Gyveno Salako miestelyje. Nuo 1935 m. K. Ðiaudinis darbavosi Trakø aps.policijoje, Semeliðkiø, Þasliø nuovadose. 1939 m. spalá buvo komandiruotas á atgautà Vil-niaus kraðtà. 1940 m. liepos 16 d., t. y. jau po Raudonosios armijos invazijos, buvo perkeltasá Rûdiðkiø nuovadà.

Kilus karui su Vokietija, K. Ðiaudinis 1941 m. birþelio mën. buvo antisovietinio su-kilimo Dusetose dalyvis. Nuo liepos mën. tarnavo vyr. policininku, vachmistru Antalieptëspolicijos nuovadoje, Deguèiuose � policijos nuovados virðininku. Nespëjæs paimti ðeimos,Kazys 1944 m. pasitraukë á Vakarus. Mirë Argentinoje apie 1985 m.

Kazio brolis partizanas Petras Ðiaudinis (g. 1894 m.) þuvo Vorkutos lageryje.

Ðaltiniai:LCVA. F. 394, ap. 16, b. 429, l. 1�9. F. 930, ap. 4, b. 3478, l. 1�12.

PRANAS ÐIMKÛNAS

Gimë Pranas 1893 m. Ðvenèioniø aps., Linkmenø vls., Gatakiemyje (dab. Utenos r.).Buvo prasilavinæs, baigæs 3 gimnazijos klases.

Nuo 1919 m. balandþio 30 d. (ar nuo liepos 8 d. ?) iki 1922 m. geguþës 19 d. tarnavo1-ojo pëstininkø pulko sanitarijos kuopoje, ágijo felèerio praktikos, sanitarijos puskarinin-kio laipsná. Dalyvavo kovose su visais Lietuvos prieðais: bolðevikais, bermontininkais ir len-kais.

1931 m. duomenimis, P. Ðimkûnas gyveno ir ûkininkavo gimtajame Gatakiemyje. Suþmona Tekle augino sûnus Antanà (10 m.), Meèislovà Algirdà (8 m.) ir Vytautà (5 m.).

1929 m. buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybës, 1931 m. balandþio 21 d. �Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø (liud. Nr. 6708) medaliais.

Ðaltiniai:LCVA. F. 513, ap. 1, b. 62, l. 369. F. 560, ap. 1, b. 270, l. 71. F. 390, ap. 4, b. 5055, l. 259.

Page 211: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

211

BRONIUS ÐULGA

Gimë Bronius 1902 m. birþelio 25 d., atrodo, Saldutiðkyje, Martyno ir Anelës (Gied-raitytës) ðeimoje. Jo gimimo metrikø nuoraðà vëliau iðdavë Labanoro klebonas.

Mokslø nebuvo baigæs. Septyniolikmetis ásipraðë savanoriu ir nuo 1919 m. rugpjûèio4 d. iki 1921 m. geguþës 21 d. tarnavo Lietuvos gynëjø gretose � 1-ajame pëstininkø pulke,5-ojoje kuopoje.

Atsargos eilinis, Utenos aps. pasienio policijos 5-ojo rajono policininkas Bronius Ðulga1929 m. kovo 23 d. uþ aukojimàsi dël Lietuvos nepriklausomybës buvo pagerbtas Lietuvoskariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 1836). Apdovanotas ir Nepriklausomy-bës medaliu.

1932 m. duomenimis, B. Ðulga buvo vedæs, turëjo 15,85 ha ûká.

Ðaltiniai:LCVA. F. 394, ap. 17, b. 4872, l. 1. F. 929, ap. 3, b. 1192, l. 15. F. 930, ap. 4, b. 1-A, l.

222; b. 3801, l. 1�10; ap. 7, b. 713, l. 76.

JUOZAS ÐULGA

Linkmenø klebonas kun. Juozas Breivë 1929 m. pasiraðë gimimo metrikø iðraðà: Juo-zas Ðulga, s. Martyno ir Anelës Giedraitytës, gimë 1900 m. vasario 3 d. vienk. Kupriø, Lin-kmenø valsèiuje.

Ðis iðraðas buvo pateiktas Kûrëjø savanoriø medalio komisijai, kad apdovanotø J.Ðulgà, gyvenantá Utenos vls., Gedimino k., Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø meda-liu.

Á 1-àjá pëstininkø pulkà savanoris Juozas atvyko 1919 m. rugpjûèio 3 d., nors jo ben-draamþiø privalomasis ðaukimas bus skelbiamas tik spalio 1 d.

J. Ðulga dalyvavo pulko þygiuose. Taèiau� tø metø pabaigoje susirgo raupais ir buvoiðleistas vienam mënesiui atostogø sveikatai pataisyti. Pasveikæs Juozas savavaliðkai gráþo áto paties pulko 5-àjà kuopà, o ne á savo komandà. Nesulaukæs kario, tos komandos virðinin-kas paraðë raportà dël eil. J. Ðulgos pabëgimo. Pagaliau buvo iðsiaiðkinta, ir �pabëgimo�faktas liko niekinis. Raðtingas savamokslis J. Ðulga 1920 m. sausio 5 d. buvo perkeltas ámokomàjà kuopà, paaukðtintas � tapo grandiniu, rugsëjá jam buvo suteiktas jaun. puskari-ninkio laipsnis. Graþiai pasitarnavæs Tëvynei, karo tarnybà baigë 1922 m. balandþio 15 d.

Pakiliai ðvenèiami jubiliejiniai 1930-ieji � Vytauto Didþiojo metai. Tais metais, vasa-rio 15-àjà, atsargos jaun. puskarininkis Juozas Ðulga buvo apdovanotas Lietuvos kariuome-nës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 4728).

Ðaltiniai:LCVA. F. 929, ap. 3, b. 1192, l. 15. F. 930, ap. 4, b. 1-A, l. 222; b. 6, l. 10; b. 3799, l. 1�14.

Page 212: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

212

JUOZAS ÐULGA

Respublikos Prezidento aktas. Pasiremdamas Lietuvos Valstybës Konstitucijos 52 §ir atsiþvelgdamas á tiesioginës vyresnybës tarpininkavimà, dovanoju majorui Juozui ÐulgaiKariuomenës Teismo 1920 metø vasario mënesio 13 dienos sprendimu skirtos ir mano ma-lonës aktu 1920 metø geguþës mënesio 14 dienos sumaþintos bausmës pasekmes <�> irnelaikau jø kliûtimi kilti jam tarnyboje, ástatymais nustatyta tvarka einant.

Kaunas. 1929 m. vasario 19 d. Respublikos Prezidentas Antanas Smetona. MinisterisPirmininkas ir Einantis Kraðto Apsaugos Ministerio p. Augustinas Voldemaras.

O buvo taip. Tvereèiaus vls., Laumakës k., Emilijos ir Kazio Ðulgø ðeimoje 1894 m.rugpjûèio 19 d. atëjo á pasaulá pirmagimis Juozukas. Vëliau dar gimë Pranas, Urðulë, Adelëir Alfonsas. Paaugæs Juozas mokësi Vidþiø miesto keturklasëje, dar baigë dvimetæ preky-bos mokyklà.

Karas, mobilizacija nubloðkë Juozà Ðulgà á Rusijà. Pateko á 4-àjà Maskvos praporðèi-kø mokyklà, jà baigë 1916 m. sausio 16 d. Sausio 25 d. jau paskirtas á 186-àjá batalionà, buvo159-ajame Gurièiø (?) pulke kuopos, bataliono vadas, kovësi fronte prie Daugpilio, 1917m. nuo sausio iki gruodþio � Rumunø fronte. Paaukðtintas � suteiktas paporuèikio, vëliauporuèiko, ðtabo kapitono laipsniai. Apdovanotas Ðv. Stanislovo kryþiaus ir Ðv. Anos 3-iojolaipsnio ordinais. Po bolðevikø perversmo Rusijoje J. Ðulga nuo 1917 m. gruodþio 1 d. iki1918 m. balandþio 2 d. tarnavo Atskirajame lietuviø batalione Vitebske. Po to gráþo á Lietu-và. O tëviðkë kaizerinës okupacijos, pafrontës negandø nusiaubta.

Ðtabo kapitonas J. Ðulga 1918 m. gruodþio 16 d. vienas ið pirmøjø savanoriø karinin-kø ástojo á 1-àjá pëstininkø pulkà. 1919 m. kovo 1 d. buvo perkeltas á 2-àjá pëstininkø pulkà,o po dviejø savaièiø paskirtas Ðeduvos miesto ir apskrities karo komendantu. Spalá perkel-tas á Panevëþio batalionà Mobilizacijos skyriaus vedëju. Gruodþio 14 d. jo laipsnis perkva-lifikuotas � pakeistas majoro su vyresniðkumu nuo 1917 m.gruodþio 24 d. laipsniu. 1920 m.rugpjûèio mën. jau tarnavo 9-ajame pëstininkø LK Vytenio pulke. Per tuos metus J. Ðulgadalyvavo mûðiuose su nuoþmiais Lietuvos prieðais � bolðevikais, bermontininkais, lenkais.Prieðai atmuðti, bet gimtoji Laumakë liko okupuota.

Asmens byloje yra iðlikusiø paties J. Ðulgos uþraðytø atsiminimø. Ðtai vienas epizodas(kalba truputá pataisyta):

1919 m. rudená 4-ajam pëst. pulkui buvo ásakyta uþimti Ðiaulius. Netoli Meðkuièiømiestelio eina geleþinkelis. Miestelá buvo uþëmæ bermontininkai. Dienos metu apie 13 val.5-osios kuopos, kurioje ir að tarnavau, vadas karin. Gofmanas gavo ásakymà uþimti tà gele-þinkelio stotá. Ðá ásakymà vykdyti kuopos vadas vienà bûrá pasiuntë ið kairës, o kitam ásakëþygiuoti palei plentà, kuris kerta tà geleþinkelá. Nepriëjus kokiø 400 metrø iki stoties, ber-montininkai paleido kulkosvaidþiø ugná. Prasidëjo smarkus mûðis. Praslinkus gal 20 min.,pamaèiau prie manæs bëgantá karininkà Gofmanà. Jis buvo mirtinai suþeistas. Pribëgæs mansuðuko: �Ásakau tamstai toliau vadovauti kuopai, að esu suþeistas� <�> Atsimenu, vienasjaunas savanoris tiesiog iðbëgo su kulkosvaidþiu á plentà ir paleido ugná á prieðà, bet keletaskulipkø pataikë jam á galvà<�>

Per tà karø, frontø sumaiðtá savanoris karininkas J. Ðulga, matyt, neatsakingai ar ne-sàþiningai buvo pasielgæs su valdiðku turtu, o Kariuomenës teismo sprendimas buvo grieþ-

Page 213: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

213

tas � �6 mënesiai tvirtovës kalëjimo�. Teistumas � gëdos dëmë ant savanorio munduro. TikRespublikos Prezidento malonës aktu bausmë buvo pakeista 3 mënesiø areðtu (vëliau, kaipmatëme, visai panaikinta).

Buvusioji Kariuomenës teismo skirtoji bausmë atsiliepë tolesnei J. Ðulgos karjerai.Kariuomenës vadovybës ir teisëtvarkos ástaigø ilgai buvo ginèijamas jo savanorio statusas,atmestas jo praðymas apdovanoti Savanoriø medaliu ir leisti bûnant atsargos karininkudëvëti kario uniformà.

Nepalankios juridinës aplinkybës nepalauþë kario. Jis 1922 m., ávertintas �gerai�,baigë Aukðtuosius karininkø kursus. Su Ona Martynaityte sukûrë ðeimà. Nuo 1924 m. spa-lio buvo 9-ojo pëstininkø pulko bataliono vadas. Nuo 1926 m. pradþios tarnavo intendantû-roje, dar keliems mënesiams buvo perkeltas á aviacijà, kur ëjo oro þvalgo pareigas, buvopaskirtas á Kariuomenës intendantûrà ypatingøjø reikalø karininku. 1928 m. iðlaikë kraðtoapsaugos ministro nustatytus lietuviø kalbos, Lietuvos istorijos ir geografijos egzaminus (J.Ðulga sugebëjo raðyti gana taisyklingai, graþiu, kaligrafiðku braiþu).

Po ilgø susiraðinëjimø kario byloje atsirado naujas dokumentas: Kûrëjø savanoriømedalio Komisija <�> perþiûrëjo majoro Ðulgos skundà ir nutarë savo ankstesnius nuta-rimus atmainyti ir pripaþinti já, Ðulgà, Lietuvos kariuomenës kûrëju savanoriu. 1931 m.kovo 19 d.

Tais paèiais metais jis buvo apdovanotas Savanoriø (liud. Nr. 6614) ir Lietuvos nepri-klausomybës medaliais.

Tarnybos atestacijose apibûdinamas kaip aukðtos moralës, pastovaus bûdo, ramus,mandagus, blaivus, sugyvenamas. O gabumai ir karo dalykø iðmanymas vertinti kukliau.Vadovybëje formavosi nuomonë, kad J. Ðulga labiau tinka ne rikiuotës tarnybai.

Kariuomenës intendantûros mjr. Juozas Ðulga, paèiam praðant, nuo 1931 m. sausio 1d. buvo ið karo tarnybos iðleistas á administracijos (A) karininkø korpuso atsargà.

Atsargos mjr. J. Ðulga gyveno Kaune, Auðros gatvëje, turëjo nuosavà namà ir 1 400kv. m sklypà. Praðë tarnybos Vidaus reikalø ministerijoje, tarnavo bendrovës buhalterijoje.Pragyvenimo ðaltinis buvo karininko pensija ir tarnautojo alga. Civiliniame gyvenime J.Ðulga buvo Tautininkø sàjungos, o nuo 1937 m. LKKSS narys, priklausë Draugijai uþsieniolietuviams remti. Be gimtosios, mokëjo rusø, lenkø ir vokieèiø kalbas.

Pagarba kariuomenei, karo tarnybai ir jos ilgesys, matyt, iðliko visam laikui: net 1939m. spalá, kai Vilnius jau buvo atgautas (tik ne Laumakë!), atsargos majoras praðë leistidëvëti kario uniformà.

Ðaltiniai:LCVA. F. 560, ap. 1, b. 58-A, l. 257; b. 85, l. 5.F. 929, ap. 3, b. 1192, l. 15; ap. 4, b. 72, l. 65.F. 930, ap. 2-Ð, b. 223, l. 1�102; ap. 5, b. 2745, l. 1�12; ap.7, b. 6, l. 141; ap. 8, b. 35, l.

599�610; b. 922, l. 73�76.

Page 214: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

214

JUOZAS ÐUMINAS

Salako vls., Jakënø k. (dab. Ignalinos r.), Antano ir Marijonos (Taðkûnaitës) Ðuminøðeimoje 1900 m. lapkrièio 27 d. gimë sûnus. Jis Salako baþnyèioje buvo pakrikðtytas Juozovardu.

Raðtingas maþamokslis J. Ðuminas buvo savanoris, nuo 1919 m. birþelio 6 d. iki 1921m. spalio 15 d. nepriekaiðtingai eiliniu tarnavo 1-ajame pëstininkø pulke, 9-ojoje kuopoje,dalyvavo mûðiuose su visais tuomeèiais Lietuvos prieðais.

1927 m. vasará Juozas vedë Anelæ (Onà ?) Bagdonaitæ. Jauna ðeima apsigyveno Za-rasø aps., Imbrado vls., Vaiþgantø k., gavo 11 ha þemës, kûrësi, ûkininkavo. 1931 m. vasario28 d. J. Ðuminas buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud.Nr. 6464). Jis buvo LKKSS narys.

Juozas Ðuminas � 1941 m. birþelio sukilimo Imbrade dalyvis, 1948 m. buvo NKVDareðtuotas.

Ðaltiniai:LCVA. F. 560, ap. 1, b. 91, l. 53. F. 930, ap. 4, b. 3806, l. 1�12.

AUGUSTAS ÐVIKÐTYS

Jo gimtinë � Ðvikðèionys, Rimðës vls., kilæs ið Vidþiø miestelio(?). Nuo 1919 m. rug-pjûèio 3 d. iki 1922 m. kovo 14 d. savanoris tarnavo 1-ajame pëstininkø DLK Gediminopulke eiliniu.

Pasienio policijos Utenos baro II rajono sargybinis Ðvikðtys (Ðvikðtis) Augustas, Jonos., gimæs 1896 m., raðë:

1929 m. gruodþio 7 d. ið Ðiauliø apskrities Þemës tvarkytojo gavau praneðimà dëlgavimo þemës sklypo: reikia pristatyti apdovanojimo savanorio medaliu liudijimo nuoraðà.Nepristaèius iki 1930 m. sausio mën., bûsiu iðbrauktas ið sàraðo.

1929 m. gruodþio 21 d. A. Ðvikðtys buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjøsavanoriø medaliu (liud. Nr. 4355).

Ðaltiniai:LCVA. F. 11, ap. 1, b. 171, l. 364. F. 930, ap. 4, b. 3861, l. 1�10.

Page 215: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

215

ADOLFAS TALIJÛNAS

1898 m. rugsëjo 22 d. ( 1897 m. kovo 22 d. ?) Mielagënø vls., Tumelënø k., gimæsLietuvos kariuomenës kûrëjas savanoris jaun. puskarininkis Adolfas Talijûnas buvo sava-mokslis, mokëjo rusø, lenkø, latviø kalbas.

Iðëjæs á atsargà nuo 1923 m. gyveno Ukmergëje, tarnavo vieðosios policijos policinin-ku miesto 1-ojoje nuovadoje. 1937 m. þiniomis, buvo vedæs, vaikø neturëjo. Buvo pelnæsDidþiojo Lietuvos kunigaikðèio Gedimino ordino 3-iojo laipsnio ir Lietuvos nepriklauso-mybës medalius. Savanorio þymeniu nebuvo apdovanotas, nes á kariuomenæ ástojo tada, kaipagal amþiø turëjo bûti ðaukiamas á privalomàjà karo tarnybà.

Ðaltiniai:LCVA. F. 394, ap. 17, b. 4927, l. 1; b. 4928, l. 1.

KAZYS TARANDA

Daugëliðkio baþnyèios metrikø iðraðe nurodyta, kad Tarandø Adomo ir Rozalijos (Pe-ciulevièiûtës) sûnus Kazys gimë 1889 m. vasario 24 d. Daugëliðkio vls., Jonënø k. Buvomaþaraðtis. Eiliniu tarnavo Rusijos kariuomenëje.

1919 m. birþelio 16 d., kai Ðvenèioniø kraðte ðeimininkavo lenkø legionieriai, K. Ta-randa, nors jo metø vyrai nebuvo mobilizuojami, iðëjo Lietuvos ginti, ástojo á 1-àjá pëstinin-kø pulkà. Nuo 1920 m. vasaros tarnavo 3-iajame raiteliø �Geleþinio vilko� pulke, kovësi suLietuvos prieðais, gavo vyresniojo puskarininkio laipsná.

Mûðiai nurimo. Tëvynë ( tik ne gimtinë!) apginta. 1921 m. balandþio 20 d. jau nebe-jaunas karys buvo iðlydëtas á atsargà. Apsistojo Kaune. Nuo 1922 m. tarnavo miesto vieðo-joje policijoje. Buvo apdovanotas Vytauto Didþiojo ordino 3-iojo laipsnio ir Lietuvos ne-priklausomybës medaliais. Jubiliejiniais 1930-aisiais, Vytauto Didþiojo metais, prieð patKalëdas, atsargos vyr. puskarininkio Kazio Tarandos nuopelnai Nepriklausomybei buvoávertinti Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 6003).

1937 m. duomenimis, K. Taranda buvo vedæs, turëjo vienà vaikà.

Ðaltiniai:LCVA. F. 394, ap. 17, b. 4975, l. 1. F. 929, ap. 3, b. 1192, l. 21. F. 930, ap. 3, b. 4112, l.

1�7; ap. 7, b. 93, l. 2; b. 289, l. 605; b. 453, l. 5.Kavaliauskas V. Uþ nuopelnus Lietuvai. II. � V., 2003, p. 360.

Page 216: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

216

ALEKSANDRAS TERESAS

Savanoriø registracijos knygoje yra labai lakoniðkas áraðas: 1919 m. kovo 14 d. uþra-ðytas savanoris Teres Aleksandras, 25 m., lietuvis, katalikas ið Ðvenèioniø aps., Svyriø vls.,Petrebièiø k.; buvæs Rusijos karo laivyno pëstininkas; mokslo cenzas � pradþios mokykla.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 7, b. 96, l. 54.

PETRAS TIJÛNËLIS

1898 m. birþelio 23 d. gimæs Nepriklausomybës kovø dalyvis savanoris Tijûnëlis Pet-ras, Prano (Frano) s., nuo 1919 m. birþelio 21 d. iki 1921 m. spalio 10 d. buvo 1-ojo pëstinin-kø DLK Gedimino pulko 4-osios ir 6-osios kuopø eilinis. Mûðyje su bolðevikais buvo su-þeistas á kairiàjà rankà. Dar dalyvavo mûðiuose su bermontininkais ir lenkais.

Atsargos karys gráþo á savo gimtàjá lenkø neokupuotà Rainiø k., Salako vls. (dab.Ignalinos r.). Kaip savanoris 1925 m. pavasará gavo þemës Gubavos dvare. Su þmona Adeleûkininkavo, augino sûnø Broniø. 1927 m. buvo priimtas á LKKSS, tapo Eþerënø skyriausnariu.

Petras Tijûnëlis 1931 m. buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriømedaliu (liud. Nr. 8257).

Ðaltiniai:LCVA. F. 560, ap. 1, b. 91, l. 14. F. 930, ap. 4, b. 8, l. 92; b. 5055, l. 325.Kavaliauskas V. Uþ nuopelnus Lietuvai. T. II. � V., 2003, p. 538.

LEONAS TURLAITIS

Svetimose kariuomenëse netarnavæs Leonas (g. 1893 m.) 1919 m. balandþio 24 d.,kai bolðevikø okupacijà keitë lenkiðkoji, savanoriu pasipraðë á 2-àjá pëstininkø pulkà, vëliaubuvo perkeltas á 8-àjá pëstininkø pulkà, tarnavo kulkosvaidininkø komandoje, buvo paskir-tas skyrininku. Kovësi su bolðevikais. Uþ narsumà mûðio su bolðevikais lauke skyrininkaskulkosvaidininkas L. Turlaitis apdovanotas 1-ojo laipsnio kryþiumi �Uþ Tëvynæ� Nr. 411.

Page 217: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

217

�Kario� dienraðtyje raðyta:1919 m. liepos 10 d. kautynëse ties Rauteno eþeru esant kuopai atviroj pozicijoj,

smarkiai apðaudant jà artilerijai ir kulkosvaidþiui, nebuvo galimybës iðsilaikyti. Tada kul-kosvaidininkai Kiðkionis Pranas, Blusevièius Jonas, Turlaitis Leonas ir Labanauskas An-drius, savo iniciatyva uþëmæ antrà pozicijà, apðaudë ásidràsinusá ir besirengiantá atakuotiprieðà, suteikdami jam dideliø nuostoliø, kas leido kuopai ásitvirtinti pozicijoj.

1920 m. mûðiø metu Leonas buvo patekæs á lenkø nelaisvæ. Gráþæs ið nelaisvës, tømetø lapkritá buvo perkeltas á Mokomàjá batalionà.

Garbingai ir narsiai pasitarnavæs Tëvynei, vyr. puskarininkis L. Turlaitis 1922 m. ba-landþio 1 d. iðëjo á atsargà. Su þmona Marijona gyveno Kaune, Aleksote. Mirë 1927 m.birþelio 3 d.

Naðlë Marijona Turlaitienë surinko dokumentus, kad jos vyro nuopelnai neliktø pa-mirðti.

Liudymas. Ðiuo tvirtinu, kad miræs Leonas Turlaitis, s. Jurgio, kilæs ið Ðvenèioniøapskrities, Tvereèiaus valsèiaus, Rimaldiðkës kaimo (okupuota Lietuva), tikrai yra buvæsLietuvos kariuomenës kûrëjas-savanoris, ástojæs á jos eiles 1919 metø balandþio mënesio 24dienà <�> Kaunas, 1930 Vytauto Didþíojo m. lapkrièio mën. 11 d. 5919 N°. (Paraðai)

Ðaltiniai:LCVA. F. 384, ap. 1, b. 35, l. 171. F. 514, ap. 1, b. 162, l. 33�34. F. 929, ap. 3, b. 1192, l.

21. F. 930, ap. 3, b. 4201, l. 1�8; ap. 6, b. 2365, l. 63.Vyr. leit. Aliðauskas. Pasiþymëjæ karþygiai // Karys, 1925, Nr. 14 (306), p. 107.

MIKAS TUZIKAS

Rimðës vls., Stanioniø k., Antanas ir Mikalina Tuzikai 1891 m. geguþës 18 d. susilau-kë sûnaus, Rimðës baþnyèioje já pakrikðtijo Miko (Mykolo) vardu.

Svetimose kariuomenëse netarnavæs, nebaigæs jokio mokslo patriotas Mikas 1919 m.kovo 20 d. pasiraðë Lietuvos savanorio pasiþadëjimà, ástojo á 4-àjá pëstininkø pulkà. Perkel-tas tarnavo Panevëþio geleþinkelio stoties komendantûroje. 1920 m. balandþio 1 d. buvoiðleistas á atsargà kaip savanoris, iðtarnavæs vienus metus ir nemobilizuojamas.

Apsigyveno Ukmergës vls., Laumënø k. Po deðimties metø atsargos eilinis MikasTuzikas buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 4430).

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 4, b. 4019, l. 1�7.Indraðius V. Laisvës saulei tekant. � V., 1999, p. 252.

Page 218: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

218

KAZYS UMBRASAS

Kazys Umbrasas (Umbras), Juozo s., gimë 1899 (1900) m. Dûkðto vls., Vardþiukie-mio k. Savanoriu á 8-àjá pëstininkø pulkà ástojo 1919 m. birþelio 1 d. Vëliau kaip karo valdi-ninkas darbavosi ir gyveno ávairiose Lietuvos vietose. Buvo apdovanotas Lietuvos kariuo-menës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 9669).

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 4, b. 11, l. 96.Indraðius V. Laisvës saulei tekant. � V., 1999, p. 253.Kavaliauskas V. Uþ nuopelnus Lietuvai. II. � V., 2003, p. 539.

PETRAS UMBRASAS

Nurimk, sesut! Gana raudoti!Nuðluostyk aðaras gailias�Praeis skausmø laikai kraujuoti,Gyvensim mes dienas dailias.

Petras Vaièiûnas

Silvestro ir Petronëlës (Sadaunikaitës) Umbrasø sûnus Petras gimë 1898 m. spalio 8d. Vardþiukiemyje, Dûkðto vls.

Gana prasilavinæs savamokslis Petras turëjo teisæ bûti atleistas nuo karo tarnyboskaip vienintelis darbingas vyras ðeimoje (tëvas mirë 1917 m.). Taèiau namie palikæs naðlæmotinà, jaunëlá brolá Robertà ir seseles Adelæ ir Julijonà, 1919 m. birþelio 18 d. savanoriuástojo á 8-àjá pëstininkø pulkà, buvo kulkosvaidininkas, kovësi fronte su bolðevikais ir ypaè

su bermontininkais. Jaun. puskarininkiu tarnavo ikiiðleidimo á atsargà 1921 m. kovo 10 d. 1922�1923m. dar priklausë ir 3-iajai Lietuvos partizanø gru-pei.

Pasibaigus kovoms, negalëjo gráþti á okupuo-tà tëviðkæ. Apsigyveno Dusetose. Nuo 1923 m. lap-krièio buvo priimtas á Zarasø apskrities policijostarnybà. Vëliau tarnavo policijoje Ðiauliø mieste,Meðkuièiuose, Radviliðkyje. Rûpinosi saviðvieta, ge-rai mokëjo rusø, lenkø, vokieèiø kalbas. Buvo darbð-tus, sàþiningas ir drausmingas policininkas. YpaèSu þmona Ona Bikulèiûte

Page 219: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

219

pasiþymëjo 1928 m. birþelio 30 d. sulaikant pleèkaitininkà Kedá, uþ kà buvo materialiaipaskatintas.

Bëgo metai. Petras raðë praðymus dël savanorio vardo pripaþinimo, be kurio negalë-jo ásigyti þemës ir imtis áprasto verslo � þemdirbystës.

Jubiliejiniais 1930-aisiais, Vytauto Didþiojo metais, jis buvo apdovanotas Lietuvoskariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 5146). Turëjo ir dar du garbingus apdova-nojimus � Lietuvos nepriklausomybës ir Didþiojo Lietuvos kunigaikðèio Gedimino ordino3-iojo laipsnio (1932 m.) medalius.

Ið valstybës fondo savanoris Ðiauliø aps., Skaistgirio vls., Jurdaièiø k., gavo 8 ha þe-mës be jokiø trobesiø. Bet dël tarnybiniø aplinkybiø teko keltis arèiau gimtøjø vietø, á Sala-kà. Tad minëtas sklypas buvo parduotas ir 6 ha sodyba ásigyta prie Salako, Antanavos vnk.

1924 m. Petras vedë savo kraðtietæ ið Plavëjø k. (dab. Ignalinos r.) Onutæ Bikulèiûtæ.Juodu augino Aldutæ, Juozukà (jaunas mirë) ir Birutæ.

Vokieèiø okupacijos metais Umbrasai gyveno Ðvenèionyse. Petras dirbo apskritiesvaldybos ûkio skyriuje, dukra Aldona lankë Ðvenèioniø gimnazijà. Artëjant antrajai sovietøokupacijai, P. Umbrasas, nespëjæs paimti ðeimos, pasitraukë á Vakarus, gyveno Anglijoje.Chruðèiovo vadinamojo atðilimo laikais puoselëjo viltá bent pasisveèiuoti Lietuvoje, deja,galëjo tenkintis tik laiðkais. Jis mirë 1960 m., palaidotas Huddersfeeldo mieste.

Ona Umbrasienë su vaikais vargais negalais iðvengë sovietø represijø. Tuo tarpu arti-miausi giminës patyrë tragedijà. Petro brolis Robertas buvo uþmuðtas traukinyje pakeliui álagerá. Onos brolis partizanas Antanas Bikulèius nuðautas gulëjo Salako aikðtëje. Jos sesersvyras Kazys Labuckas, 1941 m. birþelio sukilimo dalyvis, 1945 m. vasario 28 d. buvo suðau-dytas Vilniuje. Kitos sesers, Veronikos, vyras Petras Ðiaudinis, plaèiai þinomas 1920�1923m. lietuviø partizanø bûrio kovotojas, þuvo Vorkutoje.

P. S. Apie savo tëvà ir kitus artimuosius þiniø suteikë Aldona Umbrasaitë � Bogaèen-kienë.

Ðaltiniai:LCVA. F. 377, ap. 2, b. 107, l. 50�51. F. 394, ap. 17, b. 5111, l. 1. F. 930, ap. 4, b. 4063,

l. 1�17.Lietuvos gyventojø genocidas.T. II (K�S). 1944�1947. � V., 2002, p. 277.Indraðius V. Aukðtaitijos ðviesuoliai. � V., 1999, p. 160�165.

KOSTAS UMBRAZAS

Dysnos kaime Juozui ir Agotai (Èelnaitei) Umbraþûnams 1896 m. gruodþio 6 d. gi-më sûnus, Tvereèiaus baþnyèioje já pakrikðtijo Kostantu.

Pirmosiomis Pirmojo pasaulinio karo dienomis Kostas buvo mobilizuotas á Rusijoscarinæ kariuomenæ ir kareiviavo iki jo pabaigos, ágijo puskarininkio laipsná.

1919 m. geguþës 27 d. K. Umbrazas (Umbrasas) tapo Lietuvos kariu savo noru ásto-

Page 220: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

220

jæs á 1-ojo pëstininkø pulko 4-àjà kuopà. Jam teko dalyvauti mûðiuose su bolðevikais, ber-montininkais.

Savaitraðtyje �Karys� raðyta:1920 m. spaliø 3 d. kautynëse ties Perlojaus m. lenkai pradëjo supti kuopos uþimtà

barà ir atkirsti mûsiesiems kelià pasitraukti. Kuopos vadas pasiuntë virð. Umbrasà su 20kareiviø sargybai sustiprinti, bet atëjæ paskirton vieton rado kelià uþimtà lenkø puskuopioir mûsø sargybà iðmuðtà ið apkasø. Kareiviø tarpe buvo kilusi baimë, bet dëka virð. Umbra-so ir kareiviø Veikuèio, Stuglio ir Meðkelos, kurie pirmi puolë durtuvais lenkus ir tuo savodràsumu kitus kareivius átraukë á mûðá ir ákvëpë jiems dràsos, lenkai buvo atmuðti ir tuobûdu kuopa su gurguole be dideliø nuostoliø pasitraukë ið prieðininko apsupimo.

Uþ pasiþymëjimà minimi kareiviai apdovanoti Vyties kryþiaus 1 rûð. 1 laips. virð. Umb-rasas 983 Nr. , eil. Stuglis 984 Nr., Meðkela 985 Nr. ir 1 rûð. 2 laip. Vaikutis 69 Nr. Be to,Vaikutis yra apdovanotas uþ pasiþymëjimus ir 1 rûð. 1 laip. Kryþiumi 446 Nr.

Kaip buvæs Rusijos kariuomenës puskarininkis K. Umbrazas 1921 m. birþelio 4 d.buvo iðleistas á atsargà. Su þmona apsigyveno Kaune. Po kiek laiko Kostas iðvyko á Kanadà.Pagal jo ágaliojimà þmona Marija Umbrazienë ëmë rûpintis, kad jos vyrui, aukðto karinioordino kavalieriui, bûtø pripaþintas savanorio statusas. Taèiau Lietuvos kariuomenës kûrë-jø savanoriø medalio komisija nei 1929, nei 1931 m. praðymo nepatenkino: K. Umbrazasástojo á kariuomenæ 1919 m. geguþës 27 d., taèiau jis, kaip buvæs Rusijos kariuomenës pus-karininkis, galëjo bûti ðaukiamas paskelbus 1919 m. sausio 15 d. mobilizacijà.

Ðaltiniai:LCVA. F. 513, ap. 1, b. 31, l. 225.F. 930, ap. 4, b. 8, l. 5; b. 4065, l. 1�22; ap. 7, b. 11, l. 304; b. 93, l. 41; b. 713, l. 83.(Be aut.) Pasiþymëjæ karþygiai // Karys, 1925, Nr. 27 (319), p. 214.

ADOLFAS UMBRAÞIÛNAS

1919 m. balandþio 18 d. Kauno miesto komendantûroje savanoriu uþsiraðë vaikinu-kas be asmens dokumentø. Prie pavardës áraðyta: lietuvis, katalikas, 17 metø amþiaus, ama-tas � 2-osios klasës mokinys. Tik po keliolikos metø Naujokø ëmimo komisija pagal jau-nuolio iðvaizdà nusprendë, kad Umbraþiûnas Adolfas, Jono s., kilæs ið Ðventënø aps., Tve-reèiaus vls., Kuksø k., yra gimæs 1901 m. Pasiþadëtàjá savanorio laikà iðtarnavæs 1-ajamepëstininkø pulke, Adolfas iki 1921 m. spalio 13 d. tæsë privalomàjà karo tarnybà. Atsargoseilinis apsigyveno Tauragës aps. ir vls., Girgþdø k.

Nepamirðo Tëvynë savo gynëjo.Pasirëmæs Lietuvos valstybës ordinø,, medaliø ir kitø pasiþymëjimo þenklø ástatymu

(Vyriausybës Þinios Nr. 343), Respublikos Prezidento vardu apdovanoju Adolfà Umbra-þiûnà kûrëjo savanorio medaliu.

Toká liudijimà Nr. 8624 1932 m. birþelio 16 d. pasiraðë kraðto apsaugos ministras.

Page 221: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

221

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 4, b. 8, l. 136; b. 4066, l. 1�6; ap.7, b. 96, l. 77; b. 281, l. 309.

Uþregistruotø savanoriø sàraðe tà paèià 1919 m. balandþio 4 d. savanoriais uþraðytidu, matyt, broliai Umbraþiûnai (Ambraþiûnai):

ALFONSAS UMBRAÞIÛNAS

Kilæs ið Ðvenèioniø aps., Tvereèiaus vls., Sapliø k., 28 m., lietuvis, katalikas, buvæsRusijos kariuomenës puskarininkis, baigæs 2 klases. Á Lietuvos kariuomenæ savanoriu ásto-jo 1919 m. balandþio 6 d. Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu neapdovanotas,nes ástojo po puskarininkiø mobilizacijos, paskelbtos 1919 m. sausio 15 d.

Nekrologas:A. A. karo vald. Alf. Ambraþiûnas. 1966 m. kovo 6 d. ið ryto Èikagoje, Roselande,

staiga gatvëje mirë mano buvæs raðtvedys, karo vald. Alfonsas Ambraþiûnas. Jis 1919 m.tarnavo Kauno Karo Komendantûroje ûkio dalinyje. Buvo savanoris-kûrëjas, kilæs ið Vil-niaus kraðto, Tvereèiaus valsè., Ðvenèioniø aps. Jis mirë eidamas 74 metus. Iðëjæs ið kariuo-menës tarnavo Prienuose paðto virðininku. Bolðevikmeèiu, pirmos okupacijos metu, buvolaikomas kalëjime, o jo þmona, gimnazijos mokytoja, buvo iðveþta á Sibirà, ið kur po 10metø gráþo á Lietuvà. Velionis JAV buvo vieniðas.

Po gedulingø pamaldø Visø Ðventøjø baþnyèioje, buvo palydëtas ir palaidotas ðv.Kazimiero kapinëse.

KOSTAS UMBRAÞIÛNAS

Kilæs ið Sapliø k., 26 m., lietuvis, katalikas, darbininkas, savamokslis, mokantis skai-tyti ir raðyti.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 4, b. 6, l. 92; ap.7, b. 96, l. 67.Dirkis Pov. A. A. karo vald. Alf. Ambraþiûnas. � Karys, 1966, Nr. 5 (1422), p. 160.

Page 222: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

222

VINCAS UÞUOLAS

Vincas gimë 1900 m. liepos 25 d. Linkmenø vls., Antagavës k. (jo gimimo ar kilmësvieta nurodomas ir Degutëliø k., Dûkðto vls.). Sakësi baigæs 3 Ignalinos geleþinkelio dvi-klasës mokyklos skyrius.

1919 m. liepos 25 d. V. Uþuolas (dar raðyta � Uþala) ástojo á Kauno komendantûrà,buvo paskirtas á 2-àjá pëstininkø DLK Algirdo pulkà, 7-ojoje kuopoje eiliniu tarnavo iki1922 m. balandþio 28 d. Ne ðiaip �tarnavo� � dalyvavo mûðiuose su bermontininkais ir buvosuþeistas, kovësi su lenkais.

Iðëjæs á atsargà, Vincas tarnavo Eþerënø aps. pasienio policijoje, I rajone. GyvenoSalako vls., Uþusienio k., su þmona Barbora augino tris dukras ir sûnø. 1926 m. savanorisgavo 10 ha þemës Zarasø aps., Paupinës vls., Raudinës k. (buv. Rautenzës dvare). Kitaismetais buvo priimtas á LKKSS Zarasø skyriø nariu. Tarnyba pasienyje drëgnu oru kenkë josveikatai, grësë plauèiø ligos, tad teko atsisakyti policininko pareigø. LKKSS skyriaus val-dyba já, kaip dorà ir sàþiningà þmogø, rekomendavo skirti á geleþinkelio konduktoriauspareigas. Dirbo vagonø sukabinëtoju. Netekæs 50 proc. darbingumo, pradëjo gauti pensijà.

Vincas Uþuolas, Vinco s., 1928 m. rugsëjo 29 d. buvo apdovanotas Lietuvos kariuo-menës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 915).

Ðaltiniai:LCVA. F. 384, ap. 2, b. 574, l. 76. F. 560, ap. 1, b. 8, l. 29; b. 91, l. 67. F. 929, ap. 3, b.

1193, l. 1. F. 930, ap. 4, b. 4, l. 14; b. 4201, l. 1�7. F. 1787, ap. 3, b. 1494, l. 31.Indraðius V. Laisvës saulei tekant. � V., 1999, p. 254.

JONAS VALECKAS

Á 2-ojo pëstininkø pulko savanoriø sàraðà 1919 m. vasario 19 d. áraðytas Jonas Valec-kas (ar Veleckas), Justino s., gimæs 1892 m. Daugëliðkio vls., Grybënø k.; buvæs maðinistopagalbininkas, eiliniu tarnavæs rusø kariuomenëje. Kitame archyvo dokumente ties ðia pa-varde yra Savanoriø medalio liudijimo numeris � 5249.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 4, b. 2, l. 6; ap. 7, b. 96, l. 41; b. 215, l. 29; b. 216, l. 210.

Page 223: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

223

JUSTINAS VALYS

Valys Kazimieras Linkmenø miestelyje turëjo 10 deðimtiniø þe-mës, sumaniai ûkininkavo ir iðgalëjo savo sûnø Justinà (g. 1893 m.balandþio 26 d.) leisti á mokslus. 1910 m. Justinas baigë Minsko reali-næ 6 klasiø mokyklà. Buvo mobilizuotas á Rusijos kariuomenæ, 1915�1916 m. eiliniu tarnavo 9-ajame Sibiro atsargos batalione Irkutske, poto, iki 1917 m. pabaigos, � deðimtininku Podolës bei Vladikaukazogeleþinkeliuose.

Baigësi Pirmasis pasaulinis karas, tik Linkmenyse vienus oku-pantus keitë vis kiti. 1919 m. pavasará J. Valys ið okupuotos tëviðkëspatraukë á Lietuvos gynëjø gretas ir kaip ganëtinai raðtingas birþelio 1d. buvo paskirtas KAM Generalinio ðtabo rikiuotës skyriaus raðtinin-ku. Nuo 1919 m. gruodþio 6 d. ëjo atsakingas pareigas karo intendan-

tûroje Kaune, Ukmergëje, Telðiuose, Ðiauliuose, 1920 m. spalio 4 d. buvo paaukðtintas �ágijo karo valdininko laipsná. Bûdavo apibûdinamas kaip doras, blaivus, darbðtus, galás sa-varankiðkai dirbti, eiti aukðtesnes pareigas pareigûnas. 1926 m. lapkrièio 1 d. jis pasipraðë irbuvo iðleistas á administracijos karininkø atsargà.

1921 m. geguþæ Justinas vedë Bronislavà Jasiukevièiûtæ (Jasiekevièaitæ), 1922 m. lap-krièio 12 d. jiems gimë duktë Aldona Ona. 1937 m. þiniomis, J. Valys su ðeima gyvenoKaune, sëkmingai darbavosi Kauno miesto ligoniø kasoje. Nekilnojamojo turto neturëjo.Kûrëju savanoriu nebuvo pripaþintas, nes á Lietuvos kariuomenæ savo noru ástojo tada, kaijo amþiaus vyrai buvo mobilizuojami.

1978 metais lietuviø iðeivijos spaudoje buvo paskelbtas ðis nekrologas:Ð. m. balandþio 18 dienà, eismo nelaimëje, tragiðkai þuvo Lietuvos kariuomenës kû-

rëjas-savanoris Justinas Valys. Velionis buvo gimæs 1895 m. balandþio 25 dienà, Linkmeny-se, Ðvenèioniø apskrityje. Pirmojo Pasaulinio karo sûkuriuose atsidûrë Rusijoje kaip ir dau-gelis anø laikø mûsø jaunimo. Ten jis iðëjo tikrà gyvenimo mokyklà, iðgyveno visas Rusijosrevoliucijas ir labai gerai susipaþino su komunistine santvarka ir valdymo metodais. Uþtatjo nesuviliojo nei komunistiniai paþadai, nei vadinamieji revoliucijos laimëjimai. Jis, tikrasLietuvos sûnus, vos nugirdæs apie atsikurianèià Lietuvos valstybæ, 1918 metais gráþo á Lie-tuvà ir ásijungë á kovotojø eiles.

Augant savanoriø skaièiui, augo ir maisto pareikalavimai, reikëjo rasti priemones tomaisto parûpinti. Pradëta steigti tiekimo skyriai, kurie vaþinëdami po kaimus rinktø ka-riuomenei maistà ir paðarà. Vienam ið tokiø skyriø vadovauti buvo paskirtas velionis Justi-nas. Jis su savo vyrais lankë ûkininkus jam paskirtame rajone ir, sàþiningai pasitardamas suûkininkais, paimdavo numatytà ar sutartà javø ir paðaro kieká. Pagal velionio pasakojimus,lietuviai ûkininkai mielai sutikdavo dalintis savo iðtekliais, bet blogiausia bûdavo su len-kuojanèiais dvarininkais, jie uþsirakindavo savo svirnus ir neásileisdavo patikrinti turimøgërybiø. Prieð tokius gana daþnai prisieidavo panaudoti jëgà. Po tokiø operacijø, dvarinin-kai lëkdavo á Kaunà su skundais, skøsti kareivius dël jø atkaklaus verþimosi á jø nuosavybæ.Toks lenkuojanèiø dvarininkø elgesys pilnai suprantamas: juk nemaþas skaièius jø sûnø argiminaièiø buvo iðbëgæ Lenkijon, tarnavo legionuose ir svajojo-laukë ateinanèios lenkø

Page 224: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

224

kariuomenës. Daug nemalonumø patyrë tada lietuviai ið sulenkëjusiø dvarininkø.Uþ sàþiningà pareigø ëjimà J. Valys buvo pakeltas á karo valdininkus ir vëliau buvo

skiriamas á pulkus ûkio skyriaus virðininku, pulko vado padëjëjo teisëmis.Sunkûs Lietuvos nepriklausomybës atstatymo laikai buvo ne tik kuriant kariuomenæ,

bet ir visiems kitiems valstybës tarnautojams. Juk daþnai prisieidavo laukti algos po du trismënesius. Tokià sunkià valstybës padëtá matydamas, Justinas iðtisus metus atsisakë imtijam skiriamà algà, praðydamas jà skirti kariuomenës stiprinimui. Nedaug tokiø patriotømes turëjome kaip velionis Justinas ir nestebëtina, nes jis savo vaikystës dienas praleidoVilniaus kraðte ir matë kaip baisu yra bûti svetimos valstybës dvigubu vergu, nors ir savojeþemëje. Uþtat, gyvendamas nepriklausomoje Lietuvoje, jis visomis savo iðgalëmis prisidëjoprie kultûrinio gyvenimo, rëmë spaudà, priklausë Lietuvos Ðauliø Sàjungai, Vilniui Vaduo-ti Sàjungai, ypaè gausiai rëmë Vilniui Vaduoti Sàjungà, kas mënesá jai aukodamas po 50litø.

1926 metais jis iðëjo á atsargà. Dirbo Kauno miesto savivaldybëje, Lietûkyje, eidamasatsakingas pareigas. Bolðevikams uþplûdus Lietuvà, Justinas buvo paliuosuotas ið tarnybosir turëjo slapstytis. Vokieèiams atëjus, vël gráþo á darbà ir buvo Kauno Elevatoriaus vedëju.Antrà kartà bolðevikams gráþtant, pasitraukë á Vakarus. Bûdamas Vokietijoje ásitraukë áamerikieèiø sudarytas darbo kuopas. 1949 metais atvyko á JAV, apsigyveno Èikagoje ir,kaip visi naujai atvykæ, dirbo ávairius darbus, kol iðtarnavo pensijà. Iðëjæs pensijon ir sveika-tai suðlubavus, 1970 m. persikëlë gyventi á saulëtàjà Floridà. Èia prie St. Petersburgo, Gulf-

porte, nusipirko namà, já graþiai ási-rengë, prisisodino medeliø, gëliø irdþiaugësi leisdamas savo gyvenimovalandas su savo mylima gyvenimodrauge Aldona. Kaip Lietuvoje, taipir èia, jis buvo ásijungæs á visuomeni-ná gyvenimà. Priklausë St. Petersbur-go Lietuviø Klubui, �R. Kalantos�ðauliø kuopai, lankë lietuviðkus pa-rengimus, skaitë spaudà, ypaè mëgo�Kará� ir �Laisvàjà Lietuvà�. Inten-syviai sekë amerikieèiø spaudà.

Balandþio 19 d. jo kûnas buvopaðarvotas Baird J. Douglas ðerme-

ninëje. Prie karsto budëjo �R. Kalantos� ðauliø kuopos ðauliai. Maldas ir roþiná atkalbëjokun. T. Degutis ir po to dar tarë jautrø atsisveikinimo þodá. Ðauliø ir velionio artimøjø kariøvardu kalbëjo L. Virbickas, St. Petersburgo Lietuviø Klubo vardu kalbëjo Klubo pirminin-kas K. Jurgëla. Rytojaus dienà, po iðkilmingø miðiø, pildant velionio valià, kûnas buvo su-degintas.

Velionis giliame nuliûdime paliko mylimà þmonà Aldonà ir dukrà Aldonà, gyvenan-èià Lietuvoje.

Ðaltiniai:LCVA. F. 561, ap. 2, b. 1847, l. 142. F. 930, ap. 2-V, b. 86, l. 2�17.L. V. A. A. Justinas Valys // Karys, 1978, Nr. 7 (1544), p. 298�299.

Tiekimo skyriaus kariai. Justinas Valys viduryje

Page 225: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

225

EDVARDAS VALUJEVIÈIUS

Edvardo gimtinë � Kaptarûnø k., Lentupio vls. O gimë jis 1900 m. kovo 18 d. Divins-ko stotyje (?), pakrikðtytas Sankt Peterburgo katalikø Ðv. Kotrynos baþnyèioje. Lenkas.Mokëjo rusiðkai raðyti.

1919 m. birþelio 26 d., t. y. iki jo amþiaus naujokø ðaukimo, Edvardas � jau savanoris,Lietuvos gynëjas. 3-iajame pëstininkø DLK Vytauto pulke tarnavo be nuobaudø, dalyvavomûðiuose su Lietuvos prieðais. Á atsargà iðleistas 1922 m. balandþio 13 d. Apsigyveno Pa-kaunëje, Garliavos vls., Jiesios k.

Valujevièius Edvardas, Kazio s., 1929 m. rugpjûèio 21 d. buvo apdovanotas Lietuvoskariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 3655).

Ðaltiniai:LCVA. F. 516, ap. 1, b. 8, l. 45. F. 929, ap. 3, b. 1193, l. 15. F. 930, ap. 3, b. 4372, l. 1�5.

JONAS VALUJEVIÈIUS

Tai vyresnysis Edvardo brolis.Jonas Valujevièius, Kazio s., gimë 1895 m. Lentupio vls., Kaptarûnø k. Neturintis

mokslo cenzo, taèiau raðtingas. Rusijos kariuomenëje netarnavæs. Nevedæs. 1919 m. birþe-lio 26 d. tapo eiliniu Lietuvos kariuomenës 3-iojo pëstininkø pulko 1-osios kuopos kariu.Rudeniop susirgo ir pateko á ligoninæ. Po to sveikatai pataisyti buvo paleistas 1 mën. atos-togø. 1920 m. birþelá buvo paskirtas á ûkio kuopà. Karo tarnybà baigë 1922 m. sausio 21 d.Jo tarnybos dokumentai buvo pasiøsti Kauno aps. komendantui.

Ar jis savanoris? 1935 m. balandþio 3 d. Kûrëjø savanoriø medalio komisija rûstokainusprendë:

Jono Valujevièiaus praðymo nesvarstyti iki nebus pristatytas jo gimimo metrikø ori-ginalas, kuris komisijos 1935.I.9 d. nutarimu buvo pareikalautas. Pridëtu prie bylos gimimometrikø nuoraðu vadovautis negalima, nes notaras tvirtindamas gimimo metrikø nuoraðàaptaræs, kad originale yra daug þodþiø iðplëðtø ir neiðskaitomai iðtaisytø. Jei jo gimimometrikø originalas bus iðgautas ið Okupuotos Lietuvos, tai turi bûti metrikai patvirtintiatatinkamø Lietuvos Vyriausybës organø<...>

Matyt, ðie reikalavimai buvo ávykdyti. Ta pati komisija 1935 m. birþelio 26-àjà (abiejøbroliø Valujevièiø ástojimo á Lietuvos kariuomenæ dienà!) Jonà pripaþino Lietuvos kariuo-menës kûrëju savanoriu (liud. Nr. 9637).

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 4, b. 11, l. 10, 44; ap. 7, b. 314, l. 375.

Page 226: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

226

PRANAS VALUJEVIÈIUS

3-iojo pëstininkø DLK Vytauto pulko 2-osios kuopos kareiviø 1919 m. sàraðe áraðytassavanoris Pranas Valujevièius, gimæs 1898 m. Lentupio vls., Kaptarûnø k.; katalikas, gudas,nevedæs, amatininkas � ðaltkalvis. Á Lietuvos kariuomenæ ástojo 1919 m. birþelio 26 d.

Ðaltiniai:LCVA. F. 516, ap. 1, b. 8, l. 351.

PRANAS VENSLOVAS

Pranas gimë 1901 m. geguþës 15 d. Kuktiðkiø vls., Aviniðkio k. (ar Tauragnuose?). Jissakësi privaèiai mokydamasis ágijæs 4 klasiø iðsilavinimà, mokàs rusø, lenkø, þydø kalbas.1919 m. birþelio 8 d. 1-ajame pëstininkø pulke pasiraðë savanorio pasiþadëjimà, dalyvavokovose su bolðevikais ir lenkais, baigë pulko mokomosios komandos kursà, jam buvo su-teiktas grandinio laipsnis. Tarnybà ðiame pulke savanoris baigë 1920 m. gruodá. Nuo 1922m. balandþio iki 1924 m. kovo kaip ðauktinis tarnavo Geleþinkeliø batalione ðtabo raðtinin-ku. Po to gyveno Molëtuose.

1941 m. sausio mën. þiniomis, Pranas Venslovas kaip 5-osios kategorijos civilinis tar-nautojas darbavosi Utenos komendantûroje, apibûdinamas kaip pakankamai iðsilavinæs,doras, sàþiningas pilietis. Buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø (liud.Nr. 498), Lietuvos nepriklausomybës ir Didþiojo Lietuvos kunigaikðèio Gedimino ordino3-iojo laipsnio medaliais. Buvo vedæs Valæ Leikaitæ, kilusià ið Uþpaliø vls., Kuðliø k.

Ðaltiniai:LCVA. F. 11, ap. 1, b. 166, l. 188�189. F. 930, ap. 3, b. 4452, l. 1�5; ap. 8, b. 325, l. 139.

Page 227: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

227

PRANAS VILEITA

Mûðyje su Raudonosios armijos daliniais Zarasø apskrityje,prie Graþutës kaimo, 1919 m. rugpjûèio 25 d. narsumu pasiþymëjo1-ojo pëstininkø pulko savanoris Pranas Vileita (Valeika), kilæs iðAdutiðkio vls., Linkoniø k. Uþ parodytà dràsà Valstybës Prezidentoásakymu jis buvo apdovanotas 1-osios rûðies 1-ojo laipsnio kryþiu-mi �Uþ Tëvynæ� Nr. 472. Teikimo apdovanoti lape raðoma:

I pëst. pulko 2-os kuopos kulkosvaidþiø komandos eil. VileitaPranas. 1919 m. rugpiûèio 24. Kuomet prieðas daug didesniame skai-èiuje uþpuolë mûsø þvalgybà, jis su taikytoju Petru Luðiu kulkosvai-dþiø ugnimi ties dvaru Smolvenciø atrëmë prieðo antpuolá ir abel-nai visuose mûðiuose atsiþymëjo savo narsumu ir geru veikimu sukulkosvaidþiu.

Pranas Vileita, Mato s., gimæs 1898 m., buvo baigæs �namø mokslus�, mokëjo rusø,lenkø kalbas.

Á Lietuvos kariuomenæ ástojo 1919 m. geguþës 15 d., grandinis, tarnavo iki 1921 m.spalio 25 d. Su þmona Veronika gyveno Vievyje, tarnavo pasienio policijoje.

Ðaltiniai:LCVA. F. 513, ap. 1, b. 31, l. 237; b. 62, l. 369. F. 930, ap. 6, b. 2365, l. 20. F. 1787, ap.

3, b. 1563, l. 1�7.Kariðkiø þodis, 1920, Nr. 3 (35), p. 23.

JONAS VILIMAS

Antano ir Adelës (Kaèkaitës) Vilimø sûnus Jonas gimë 1899 m. rugsëjo 23 d. Salakovls., Þeimiø k. (dab. Ignalinos r.). Krikðtytas Salako baþnyèioje.

1919 m. rugpjûèio 11 d. Jonas savanoriu ástojo á 1-àjá pëstininkø DLK Gediminopulkà ir eiliniu tarnavo 2-ajame atskirajame lazarete iki 1922 m. vasario 11 d. Iðleistas áatsargà sësliai gyveno Zarasø aps., Paupinës vls., Bliokmanto (ar Þiobriø) k.

1932 m. spalio 1 d. Jonas Vilimas buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjøsavanoriø medaliu (liud. Nr. 8788).

Ðaltiniai:LCVA. F. 11,ap. 1, b. 191, l. 1006. F. 930, ap. 3, b. 4502, l. 1�6.

Page 228: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

228

JUOZAS VISOCKAS

Lietuviai, katalikai Juozas ir Mikalina (Kazlauskaitë) Visockai Lentupyje augino dukràElþbietà (g. 1894 m.) ir sûnø Juozà (g. 1898 m.).

Pirmasis pasaulinis karas Elþbietà nubloðkë á Rusijà. Mirë motina. Liko du Juozai �nebejaunas naðlys ir jo maitintojas sûnus.

Sûnus Juozas atsisveikino su tëvu ir 1919 m. balandþio 14 d. ástojo savanoriu á 6-àjápëstininkø pulkà. Eilinis dalyvavo kovose, tarnavo iki 1921 m. kovo 21 d.

1930 m. duomenimis, J. Visockas gyveno Kaiðiadoriø vls., Tarpmiðkiø k. Su þmonaMare augino sûnø Justà (g. apie 1924 m.) ir jaunesnes dukreles Justinà ir Elenà; su jaisgyveno ir senyvas tëvas Juozas.

1931 m. sausio 22 d. Juozas Visockas, Juozo s., sulaukë pelnyto pagerbimo � buvoapdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr.6246).

Ðaltiniai:LCVA. F. 929, ap. 3, b. 1193, l. 21. F. 930, ap. 4, b. 4597, l. 1�16.

BENEDIKTAS VITKAUSKAS

1928 m. Jiezno valsèiaus valdybos iðduotame pase áraðyta: Vitkauskas Benediktas,Kazio s., gimæs 1893 m. birþelio 3 d., gyvena Alytaus aps., Jiezno vls., Birðtono m.; darbinin-kas, katalikas, lietuvis, vedæs. Þymës � aukðtas, veidas pailgas, plaukai geltoni, akys mëly-nos, kairës pusës pabarzdës suþalojimas.

Taip apraðytas Lietuvos pilietybæ ágijæs jos gynëjas savanoris, atsargos eilinis. Jo gim-tinë � Ðvenèioniø aps., Zablatiðkës vls., Kirkuèiø k. Bûdamas jau neðaukiamojo amþiaus,savamokslis, tik pasiraðyti mokantis Benediktas iðëjo Tëvynës ginti, tarnavo nuo 1919 m.liepos 15 d. iki 1921 m. balandþio 1 d. Nuobaudø neturëjo.

O aukðto ávertinimo nusipelnë. 1930-aisiais, Vytauto Didþiojo metais, buvo apdova-notas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr.6008).

Ðaltiniai:LCVA. F. 929, ap. 3, b. 1193, l. 20.F. 930, ap. 4, b. 4620, l. 1�7.

Page 229: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

229

JUOZAS VITKAUSKAS

Marijampolës kalëjimo buhalteris Juozas Vitkauskas 1935 m. praðyme skirti jam Sa-vanoriø medalá raðë:

Esu kilæs ið Ðvenèioniø aps., Daugëliðkio valsè., Seniðkio k. 1918 m. pabaigoje organi-zavau Ðvenèioniø apskrityje mokyklas ir kurá laikà buvau Seniðkio mokyklos mokytojas.

Tame apskrityje organizavau slaptus partizanø bûrius ðiuose kaimuose: Seniðkyje,Markiniðkyje, Gaveikiðkyje, Taujienuose, Ðuminuose ir kt., ið kuriø susidarë garsus Ðiaudi-nio bûrys. 1919 m. lapkrièio mën., dienos � nepamenu � persekiojamas lenkø, pabëgau su10 þmoniø partizanø á ðiapus Lietuvos ir pastojau Utenos komendantûron. Èia tarnavau iki1920 m. sausio 1 d. Kadangi nebuvau tarnavæs kariuomenëje ir neturëjau tinkamo karinioparengimo, tai per Kauno Skirstomàjá punktà buvau paskirtas á 3 pëstininkø pulkà tik 1920m. vasario 8 d. Mano faktinis pastojimas kariuomenën neuþskaitytas.

Ðie autobiografiniai Juozo duomenys tik kai kur nesutampa su jo karo tarnybos do-kumentais. Papildykime.

Kûrëjø savanoriø medalio komisija savo 1939 m. spalio 21 d. posëdyje konstatavo: 1)Juozas Vitkauskas ástojo á kariuomenæ 1919 m. rugpjûèio 27 d. ir tarnavo iki 1922 m. liepos13 d. 2) Jis gimæs 1901 m. balandþio 23 d. (gimimo metrikai legalizuoti Lietuvos pasiuntiny-bës Varðuvoje 1939 m.). 3) Kaip gimæs 1901 metais ástojimo á kariuomenæ metu nebuvo neiðaukiamas, nei mobilizuojamas, todël turi teisæ bûti apdovanotas Kûrëjø savanoriø me-daliu.

Atsargos jaun. puskarininkis Juozas Vitkauskas, Adomo s., Lietuvos kariuomenëskûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 10210) buvo apdovanotas 1939 m. lapkrièio 3 d. Labaivëlai. Kai nebeliko Lenkijos valstybës, kai Vilnius jau buvo atgautas, taèiau Ðvenèionys surytine apskrities dalimi buvo prijungti prie sovietinës Gudijos (nauja okupacija!).

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 4, b. 19, l. 37; b. 4618, l. 1�13.

JONAS ZAGORSKIS

Vidþiø vls., Latoniðkiø k., 1902 m. gimæs Jonas Zagorskis, Karolio s., 1930 m. sausio20 d. buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 4350).Tais metais jis gyveno Utenos dvare.

Ðaltiniai:LCVA. F. 11, ap. 1, b. 171, l. 367.

Page 230: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

230

ALEKSANDRAS ZANKAVIÈIUS

Kûrëjø savanoriø medalio komisijai buvo pateiktas gimimo metrikø iðraðas lenkøkalba ir jo lietuviðkas vertimas, 1930 m. kovo 31 d. patvirtintas Laikinojo Vilniaus lietuviøkomiteto (LVLK). Iðraðà buvo iðdavæs Iþo staèiatikiø cerkvës ðventikas dr. Eugenijus Ru-þickis. Dokumento turinys: Ðvenèioniø aps., Vaistamo vls., Karaliauèiø (Korolewcy) k., sta-èiatikiø sutuoktiniø Simono ir Onos Zankovièiø ðeimoje 1899 m. rugsëjo 23 d. gimë sûnusAleksandras.

Aleksas Zankavièius (Zankovièius, Zankevièius) buvo gerokai prasilavinæs, turëjograþià raðysenà. 1919 m. sausio 7 d. savanoriu ástojo á Lietuvos kariuomenës 1-àjá pëstinin-kø pulkà, gruodþio 9 d. gavo jaun. puskarininkio laipsná. Dalyvavo koviniuose þygiuose.1921 m. gruodþio 13 d. buvo iðleistas á atsargà ir apsigyveno Ukmergës aps., Ðirvintø mieste-lyje.

1931 m. vasario 25 d. A. Zankavièius buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrë-jø savanoriø medaliu (liud. Nr. 6346).

Sàvade �Lietuvos gyventojø genocidas� uþraðyta:Zankevièius Aleksandras, Simono, g. 1899, gyv. Ðvenèionyse, tarnaut. Suimtas 1942

01 27 (? � J. J.), kalintas Ðvenèionyse; iðv. á kal. � Vologdà, 1942 05 21 ten mirë.

Ðaltiniai: LCVA. F. 930, ap. 4, b. 4745, l. 1�7; b. 5055, l. 244.Lietuvos gyventojø genocidas. T. I (A�Þ). 1939�1941. � V., 1999, p. 927.

BALYS ZDANAUSKAS

Balys (Bolis, Boleslovas) Zdanauskas, bûdamas gerokai vyresnio amþiaus, Lietuvossavanoriu tapo 1919 m. lapkrièio 4 d. � ástojo á 2-àjá atsargos batalionà, á ûkio kuopà. Tæsëtarnybà 4-ajame pëstininkø LK Mindaugo pulke iki iðëjimo á atsargà 1921 m. liepos 21 d.

1929 m. þiniomis, B. Zdanauskas gyveno Tauragës aps., Batakiø geleþinkelio stotyje.Patikimesni Balio amþiaus ir kilmës vietos duomenys � Svyriø baþnyèios gimimo met-

rikø iðraðas (lenkø k.), patvirtintas Vilniaus arkivyskupijos kurijos, ir lietuviðkas jø verti-mas: Adomo ir Viktorijos (Lukaðevièiûtës) Zdanauskø sûnus Boleslovas gimë 1875 m. rug-pjûèio 11 d. Gervëèiuose (? lenk. �w Garszewiczach�).

Laikinasis Vilniaus Lietuviø Komitetas ðiuo liudija, kad ðis p. Boleslovo Zdanauskogimimo metrikø vertimas originalà atitinka. Vilnius, 1930 m. kovo 17. Pirmininkas K. Sta-ðys. Sekretorius R. Mackevièius

(Antspaudas) Kitame dokumente raðoma: B. Zdanauskas kilæs ið Ðvenèioniø aps., Aleksandrovo

Page 231: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

231

vls., Boraneriø (?) k. Moka skaityti ir raðyti. Darþininkas (trobelninkas?).Garbingu Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 6347) Balys Zda-

nauskas, Adomo s., apdovanotas 1931 m. vasario 25 d.

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 4, b. 4778, l. 1�6; ap. 7, b. 324, l. 424.

BRONIUS ZINKEVIÈIUS

Zinkevièius Bronius, Mykolo s., gimæs 1900 m. spalio 12 d. Salako vls., Aþënø k.(dab. Ignalinos r.), Lietuvos kariuomenëje tarnavo nuo 1920 m. rugpjûèio 21 d. iki 1923 m.vasario 1 d.; vyr. puskarininkis. Nuo 1924 m. geguþës buvo eilinis vieðosios policijos polici-ninkas Utenos aps. Kaip sàþiningas, darbðtus ir sumanus pareigûnas buvo apdovanotasLietuvos nepriklausomybës ir Didþiojo Lietuvos kunigaikðèio Gedimino ordino 3-iojo laips-nio (1932 m.) medaliais. 1937 m. duomenimis, turëjo þemesnájá policininko iðsilavinimà,ðeimoje augino 3 vaikus.

Ðaltiniai:LCVA. F. 377, ap. 2, b. 107, l. 124�125. F. 394, ap. 17, b. 5671, l. 1.

VIKTORAS ZINKEVIÈIUS

Petro ir Agotos (Baubinyèios) Zinkevièiø sûnus Viktoras gimë 1896 m. Rimðës vls.,Kaniûkø k., krikðtytas Dûkðto baþnyèioje.

Nemenkai prasilavinæs savamokslis Viktoras slapta paliko lenkø okupuotà tëviðkæ ir1919 m. geguþës 23 d. stojo á Lietuvos gynëjø gretas, tarnavo 1-ojo pëstininkø pulko 1-ojobataliono 3-iosios kuopos eiliniu. Dalyvavo mûðiuose su visais trimis Lietuvos prieðais, 1919m. lapkritá prie Radviliðkio mûðyje su bermontininkais buvo suþeistas. Uþ narsumà apdova-notas 1-osios rûðies 1-ojo laipsnio Vyties kryþiumi su kardais (Nr. 870). Apdovanojimo laperaðoma:

Eilinis Zinkevièius Viktoras 22-XI-1919 m. laike mûðio prieð miestelá Radviliðká bu-vo pasiøstas susiriðti ið deðinës su 9-ta kuopa. Einant apðaudoma vieta ið artilerijos, kulkos-vaidþiø ir ðautuvø, buvo suþeistas rankon, bet á tai neþiûrint savo uþduotá iðpildë ir praneðëapie veikimà 9-os kuopos.

Vëliau buvo perkeltas á mokomàjà kuopà. Taèiau pasunkëjus ðeimos padëèiai, na-

Page 232: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

232

miðkiams praðant, vienturtis naðlës Agotos sûnus Viktoras 1921 m. sausio 3 d. buvo demo-bilizuotas.

Gyveno Viktoras Zarasø aps., Imbrado vls., Marðoniðkiø vnk., taip pat Smalvø vls.,Beliûniðkiø k., tarnavo Zarasø aps. pasienio policijos 4-ajame ir 5-ajame rajonuose eiliniusargybiniu. 1932 m. þiniomis, buvo vedæs, augino 3 vaikus, turëjo 17 ha ûká.

Atëjus laikui, Vyties kryþiaus kavalierius V. Zinkevièius, kaip ir kiti savanoriai, patei-kë dokumentus apdovanojimui gauti. O Kûrëjø savanoriø medalio komisija priëmë pedan-tiðkà, sakytume, skrupulingà sprendimà: praðytojas gimæs 1896 m. gruodþio 26 d., o pagalnaujojo stiliaus kalendoriø tai � 1897 m. sausio 1 diena; á kariuomenæ Viktoras ástojo 1919m. geguþës 23 d., t. y. po savo metø vyrø ðaukimo 1919 m. kovo 5 d. Vadinasi, ne savanoris.

Raðë Viktoras pakartotinai ministrui ir kitiems. Galiausiai Kûrëjø savanoriø medaliokomisija nusprendë gimimo datos nekeisti pagal naujojo stiliaus kalendoriø ir pripaþinti jásavanoriu. 1930-aisiais, Vytauto Didþiojo metais, Viktoras Zinkevièius buvo apdovanotasLietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 5788). Dar buvo pelnæs ir Lietu-vos nepriklausomybës medalá.

Ðaltiniai:LCVA. F. 394, ap. 17, b. 5674, l. 1. F. 513, ap. 1, b. 31, l. 225. F. 930, ap. 4, b. 4818, l. 1�

16; ap. 6, b. 2364, l. 122; ap. 7, b. 713, l. 92. Indraðius V. Laisvës saulei tekant. � V., 1999, p. 258.

PRANAS ZUTONAS

Ðaukiu lietuvá burtis prie lietuvioIr gyvà ðirdá prie gyvos ðirdies,Kad tamsiame vidurnaktá neþuvæPakiltø rytmeèiui gyventi ir þydët!

Bernardas Brazdþionis

Mielagënø vls., Skruzdëlynës (ar Apðiûtø) k., 1895 m. gruodþio 3 d. gimæs Pranas likoberaðtis, karo tarnybos Rusijos kariuomenëje neiðmëginæs. Bet suvokë esàs lietuvis, priva-làs ginti Lietuvà. 1919 m. geguþës 23 d., t. y. iki savo amþiaus vyrø ðaukimo, ástojo á 4-àjápëstininkø pulkà, tarnavo 3-iojoje kulkosvaidþiø kuopoje. Teko jam dalyvauti þygiuose prieðraudonuosius, bermontininkus, lenkus.

Be priekaiðtø iðtarnavæs pasiþadëtàjá laikà, P. Zutonas 1920 m. birþelio 5 d. tapo I �C�kategorijos atsarginiu. Gyveno Panevëþio aps., Ðimoniø miestelyje. Nuo maþumës susijæssu þemdirbyste kresnas ðviesiaplaukis, mëlynakis Pranas laukë ir tikëjosi ið valstybës þemësfondo gauti sklypà. Dël to 1927 m. pasirûpino savojo pulko paþyma ir tarpininkavimu. Jisbuvo LKKSS Panevëþio skyriaus narys; skyriaus valdyba taip pat rëmë jo sieká tapti ûki-

Page 233: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

233

ninku.1929 m. balandþio 24 d. Ministras Pirmininkas ir l. e. kraðto apsaugos ministro parei-

gas prof. A. Voldemaras pasiraðë apdovanojimo medaliu dokumentà � liudijimà Nr. 2288:Pranas Z U T O N A S , s. Stasio, kilæs ið Ðvenèioniø apskrities, Mielagënø valsèiaus,

Skruzdëlynës kaimo (okupuota Lietuva), tikrai yra Lietuvos kariuomenës kûrëjas sava-noris.

Ðaltiniai:LCVA. F. 560, ap. 1, b. 8, l. 23; b. 46, l. 30. F. 929, ap.3, b. 1194, l. 2. F. 930, ap. 4, b.

4859, l. 1�6; ap. 7, b. 453, l. 182.

ALFONSAS ÞEZDRIS

Uþregistruotø savanoriø sàraðe yra labai jau glaustas áraðas. 1919 m. vasario 25 d.1152 eilës numeriu uþraðytas savanoris Þezdris Alfonsas ið Ðvenèioniø aps., Linkmenø vls.,Gatakiemio k., 21 m. amþiaus, lietuvis, katalikas, þemdirbys, moka skaityti ir raðyti.

Kitame archyvo dokumente raðoma: Þizdris Alfonsas, gimæs 1898 m. rugpjûèio 6 d.Mogiliovo gub., Malkavos k.; savanoriu kareiviu ástojo á Inþinerijos bataliono Elektrotech-nikos kuopà 1919 m. kovo 2 d., paskirtas á Karo telegrafo skyriø. (Gudijoje, Malkavoje,1886 m. ásikûrë lietuviai kolonistai, atsikëlæ ið Linkmenø ir jø apylinkiø. Malkava buvostambi lietuviø bendruomenë, turinti savo lietuviðkà mokyklà, gyvybinga lietuvybës salakitatautëje aplinkoje.)

Ðaltiniai:LCVA. F. 930, ap. 7, b. 96, l. 38; b. 214, l. 320; b. 215, l. 18.

ANTANAS ÞUKAS

Antanas gimë ir augo Ðvenèioniø aps., Vaistamo vls., Zabloèiø (Zabolotje) k. Likobemokslis. Bet intuityviai suvokë, kad Tëvynei Lietuvai reikia ir jo ginkluotos rankos. Kaitik jo gimtinæ uþplûdo bolðevikø ordos, Antanas, einantis vos septynioliktuosius metus,1919 m. vasario 1 d. ástojo á Lietuvos kariuomenës 2-àjá pëstininkø pulkà; paskui tarnavo 6-ajame pëstininkø PK Margio pulke. Iðtarnavæs pasiþadëtus vienus metus, 1920 m. birþelio10 d. buvo iðleistas á atsargà. Jaunutis savanoris gal neturëjo ( o gal neparodë) gimimoliudijimo, gal nuslëpë savo nepilnametystæ? Apsigyveno Kaune, vertësi nelengvai.

Page 234: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

234

Praëjo deðimtmetis. Bendraþygiai raðo praðymus pripaþinti savanoriø nuopelnus. Raðoir Antanas. Kauno miesto ir apskrities Naujokø ëmimo komisija pripaþino já gimusiu 1902m. antràjá pusmetá.

1933 m. Antanas Þukas, Kosto s., buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenës kûrëjøsavanoriø medaliu (liud. Nr. 9375).

Ðaltiniai:LCVA. F. 929, ap. 3, b. 1194, l. 16. F. 930, ap. 3, b. 4767, l. 1�6.

VLADAS ÞUKAUSKAS

Þukauskas Vladas, Kazio s., gimæs 1903 m. kovo 18 d. Ðvenèioniø aps., Vaistamo vls.,Jurzdikø k. (Viename ðio kario asmens bylos dokumente neaiðkiai uþraðyta: gimæs Ðvenèio-niø vls., Vaistûnø k.) Lietuvis, katalikas, prasilavinæs savamokslis (mokëjo rusiðkai skaitytiir raðyti). Vaikinas Kauno miesto ir apskrities komendantûroje tarnavo vienus metus ir 2dienas � nuo 1919 m. balandþio 27 d. iki 1920 m. balandþio 29 d. Ið kariuomenës paleistaskaip savanoris, iðtarnavæs pasiþadëtàjá laikà, nepaðauktas kaip naujokas.

Tëvynë apdovanojo savanorá 9 ha þemës sklypu Maþeikiø aps., Sedos vls. Labai tolinuo gimtosios Rytø Lietuvos. Persikëlë ryèiau, apsigyveno netoli Salako, Uþusienio k. Tar-navo pasienio policijoje. 1929 m. V. Þukauskas sulaukë aukðto ávertinimo � buvo apdova-notas Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (liud. Nr. 2659).

Jis buvo Vilniui vaduoti sàjungos narys. 1939 m. LÐS Zarasø skyriaus Ðvedriðkës bû-rys á savo gretas Vladà priëmë rikiuotës ðauliu.

Ðaltiniai:LCVA. F. 11, ap. 1, b. 165, l. 228. F. 929, ap. 3, b. 1194, l. 10. F. 930, ap. 4, b. 5023, l. 1�

7. F. 1116, ap. 1, b. 50, l. 493.Indraðius V. Laisvës saulei tekant. � V., 1999, p. 259.

Page 235: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

235

BAIGIAMASIS ÞODIS

Bëga metai, deðimtmeèiai. Keièiasi laikai ir kartos. Praeities istorijos vingius, þmoniøþygdarbius ir likimus glemþia uþmarðtis. O kai kà derëtø iðsaugoti.

Ðvenèioniø kraðtas � ryèiausia Lietuvos dalis.

Èia saulæ anksèiausiai �Anksèiausiai pamatoLietuva.

Vytautas Barauskas

Taèiau á ðá kraðtà ið Rytø sklido ne tik saulës spinduliai, bet ir daug negandø. Vis dëltoÐvenèioniø kraðto þmonës iðgyveno, iðliko, iðsaugojo tautos dvasià ir gimtàjà kalbà, meilæTëvynei. Tad reikia tik stebëtis ir didþiuotis, kad kritiðku Tëvynei metu ðiame �Dievo irþmoniø uþmirðtame� kampelyje iðaugo tiek patriotø, Nepriklausomybës kovø savanoriø.

Apie ðvenèioniðkius savanorius nedaug þinoma, maþai raðoma, o juk jie � ðio kraðtopasididþiavimas!

Tais þygiais reikia tik didþiuotisir amþinai atminti,kai ëjo pësti ir vaþiuotibrangios tëvynës ginti.

Antanas Miðkinis

Ðvenèioniø m. katalikø kapinës

Page 236: VEN¿IONI– KRA»TO SAVANORIAI 1918ź1920 METAIS

236

Jonas Juodagalvis

Ðvenèioniø kraðto savanoriai1918�1920 metais

Biografinis þinynas

Atsakingasis redaktorius plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis

Stilistë Nijolë Andriuðienë

Maketavo Kæstutis Nemura

2005 . Tiraþas egz. Uþsakymas .Iðleido Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija,

Ðilo g. 5A, LT-10322 VilniusSpausdino Kraðto apsaugos ministerijos Leidybos ir informacinio aprûpinimo tarnyba,

Totoriø g. 25/3, LT-01121 Vilnius

Serijos �Lietuvos kariuomenës istorija� leidiniai:

1. Kraðto apsaugos departamento generalinio direktoriaus ásakymai. 1990�1991. � V.,2003. � 222 p.

2. Gintautas Surgailis. Lietuvos karinis laivynas 1935�1940. � V., 2003. � 208 p.3. Vytautas Kazakevièius. Geleþies amþiaus strëlës Lietuvoje (II�XII�XIII amþius).

� V., 2004. � 136 p.4. Vytautas Lesèius. Lietuvos kariuomenë nepriklausomybës kovose 1918�1920. � V.,

2004. � 498 p.5. Jonas Anièas. Karininkas Antanas Juozapavièius. 1894 02 13�1919 02 13. � V., 2004.

� 125 p.6. Kraðto apsaugos ministro ásakymai. T. 1. 1991 Nr. 222-355. 1992 Nr. 01-479. � V.,

2004. � 512 p.