NA

UJA

SIS

ŠALT

INIS

P

IRM

OJI

KN

YGA

4

Vida Plentaitė, Elena Marcelionienė

Pirmoji knyga

Vadovėlio „Naujasis šaltinis“ komplektą IV klasei sudaro:

VadovėlisPirmoji knygaAntroji knygaTrečioji knygaKetvirtoji knyga

Pratybų sąsiuviniaiPirmasis sąsiuvinisAntrasis sąsiuvinisTrečiasis sąsiuvinisKetvirtasis sąsiuvinis

Mokytojo knyga (su kompaktine plokštele)Testai

Apsilankyk www.knyguklubas.lt

• Rasi naujausių knygų• Sužinosi, ką skaito tavo bendraamžiai• Dalyvausi diskusijose

ISBN 978-5-430-05639-1

4_SALTINIO_1_knygos_virselis.ind1 1 5/16/2011 2:58:24 PM

2

TURINYS

Pirmasis skyrius

ĮDOMUS PASLAPTINGAS PASAULIS KĄ TURIU DARYTI, KAD PAŽINČIAU ŠĮ PASAULĮ? 4N. Lechleitneris. Į TIKSLĄ. SKYRIAUS TIKSLAI 5

1. Mums reikia ko nors ypatinga R. Černiauskas. POKALBIS APIE MOKYKLĄ. Ištrauka iš knygos „Vaikai ir vaiduokliai“ 6V. Braziūnas. VISKĄ PATS 7B. Fereras. MAŽYLIS. Ištraukos iš knygos „Geros ir gražios istorijos“ 8J. Degutytė. MANO LAIVAS 10Iš „Vaikų enciklopedijos“. LAIVAS 11P. Cvirka. SIMUKAS 12 VAIVORYKŠTĖ. Ištraukos iš apsakymo „Cukriniai avinėliai“ 14Iš „Vaikų enciklopedijos“. VAIVORYKŠTĖ 15TEKSTAS ↔ SAKINYS ↔ ŽODIS ↔ GARSAS 16KARALIAUS SIMONO KLAJONĖS 18J. Baltušis. ALYZO DVIRATIS. Ištraukos iš knygos „Parduotos vasaros“ 20RAŠYTOJAS APIE SAVE 21MANO DVIRATIS 23SAKINIO VEIKĖJAS VEIKSNYS 24KĄ VEIKSNYS VEIKIA? TARINYS 25 B. Vilimaitė. KAI MOČIUTĖ SERGA 26M. Vainilaitis. KIŠKIO DŪDELĖ 28Lietuvių vaikų daina. OI TU KIŠKI ŽVAIRY, TAI TAU 28R. Skučaitė. VASARA IR RUDUO 29S. Paltanavičius. IŠ ĄŽUOLO AUKŠTYBIŲ 30KLAUSYTI, KLAUSO, KLAUSYMAS, KLAUSYTOJAS 33B. Fereras. BIČIULIAI 33 SAKINIO ŽODŽIAI 34SAKINIO DALYS 35A. Zurba. MAURAS MAURICIJUS 36 MAURICIJUS – DAKTARAS. Ištraukos iš knygos „Daktaras Mauricijus“ 38 Č. Navakauskas. KALBINU GIMTINĖS ŽOLĘ 39S. Lagerliof. NILSO NUOTYKIAI 40 ŽĄSINĖLIS MARTYNAS. Ištraukos iš knygos „Stebuklingosios Nilso kelionės“ 42E. Baliutavičiūtė. SELMA LAGERLIOF 44G. Adomaitytė. KAIP ATSIRADO „STEBUKLINGOSIOS NILSO KELIONĖS“ 44 KALBĖTI, KALBA, KALBĖJIMAS, KALBĖTOJAS 45L. Gutauskas. LAUKINĖS ŽĄSYS 46Lietuvių pasaka. LEKIANTIS LAIVAS 48STEBUKLŲ PASAKOS 52Lietuvių pasaka. AUKSO PAUKŠTIS 52Poskyrio apibendrinimas

2

3

SUTARTINIAI ŽENKLAI

Pasiklausykime įrašo

Plečiame savo žodyną

Mokomės rašyti be klaidų

Taisyklingai tariame kalbos garsus

Labai svarbu

Tekstas smalsučiams

Užduotis smalsučiams

Skaitome visą knygą

J. Jaunsudrabinis. VAIKUI 54O. Jautakė. VIJOKLIS IR LIEPSNELĖ 55L. Dovydėnas. PELĖDA IR BALANDIS. Ištraukos iš pasakos „Pelėda, balandis ir varpas“ 56

2. Knyga padeda gyventi H. K. Andersenas. KNYGA PADEDA GYVENTI. Ištrauka iš pasakos „Luošys“ 58 H. Varmeris. APIE HANSO KRISTIANO VAIKYSTĘ. Ištraukos iš knygos „Vargšas berniukas iš Odensės“ 60 HANSO KRISTIANO ANDERSENO MEDALIS 61V. Palčinskaitė. BALTOS LANKELĖS – JUODOS AVELĖS 62 SKAITYTI, SKAITO, SKAITYMAS, SKAITYTOJAS 63 K. Funkė. KNYGŲ GRAUŽIKAS 64V. Bubnys. KNYGA 68P. Mašiotas. KNYGŲ ISTORIJA 70A. Sabaliauskas. KNYGNEŠYS 72Maironis. KNYGNEŠIAI. Ištrauka iš poemos „Jaunoji Lietuva“ 72MĮSLĖS. APIE KĄ JOS? 73 VIENARŪŠĖS SAKINIO DALYS 74 A. Bernotas. VIS PER TĄ SKAITYMĄ 76 Poskyrio apibendrinimasKNYGA IEŠKO SKAITYTOJŲ 78

3. Kaip mokausi rašyti? RAŠYTI, RAŠO, RAŠYMAS, RAŠYTOJAS 80 Iš „Vaikų enciklopedijos“. RAŠTAS. RAŠYTOJAS 80 E. Mieželaitis. DAINOS PASAKA. Ištrauka iš knygos „Dainos dienoraštis“ 82 Gertrūdos pasakojimas. KRIŠTOLINĖ MERGYTĖ 83 J. Avyžius. DARŽOVIŲ SUSIRINKIMAS 84 LIETUVIŲ KALBOS ABĖCĖLĖ 86 S. Geda. ŽODŽIŲ APSAUGA. Ištrauka 87 AR ŽINAI? AR MOKI? 88 MOKOMĖS NAUDOTIS ŽODYNU 89 A. Sabaliauskas. GESTŲ KALBA 90 Iš interneto. LIETUVIŲ GESTŲ KALBA 91A. Sabaliauskas. AKLŲJŲ RAŠTO IŠRADĖJAS 92 V. Žilinskaitė. SAULĖ IŠDAVIKĖ 94 RAŠINIO ASMENINIO PASAKOJIMO KELIAS 98 K. Saja. KATINAS IR GANDRAS 100 Poskyrio apibendrinimas RAŠO KETVIRTOKAI 104 Skyriaus apibendrinimas V. V. Landsbergis, S. Ach. ARKLYS DOMINYKAS IR JO BIČIULIAI 106 RUGIAGĖLĖS SAPNAS. Ištraukos iš knygos „Arklio Dominyko meilė“ 108 KURIAS KALBOS PASLAPTIS TU JAU ATSKLEIDEI? 109 N. Kepenienė. ŠVIESI VALANDĖLĖ 110SAKINIO SKYRYBOS ŽENKLAI 112

3

6

MUMS REIKIA KO NORS YPATINGA1.

Rimantas Černiauskas

POKALBIS APIE MOKYKLĄ

– Mūsų mokykloje nuobodu gyventi. Mokiniams nusibo-do šokinėti per ožį, mokytis daugybos lentelės ar gramatikos taisyklių. Mokiniai jau nenori eiti į pamokas. Tik Veronika ir sliekas Zigmutis dar nori mokytis...

– Profesorius teisus, – pritarė Boružėlė. – Jurgutis su Ka-ziuku vakar pabėgo iš tikybos pamokos.

– O Ievutė nesiklausė, ką aiškinu, – prisiminė Priesaga. – Ji žiūrėjo pro langą...

– O Petriukas plepėjo pats su savimi...– Na, gerai, – nutraukė kalbas Direktorius. – Ką siūlote

daryti, kad mokykloje būtų įdomu ir linksma?– Organizuoti loteriją, – šovė mintis Priesagai. – Rengti mokinių olimpiadas, – pritarė Boružėlė.– Įrengti mokykloje žaidimų kambarius... – Piceriją arba kavinę... – Čia mokykla, ne „Akropolis“, – nutraukė kalbas mate-

matikos mokytoja. – Žinoma, – pridūrė Profesorius. – Mes negalime

mokyklos paversti turgumi. – Tai ką siūlai? –

paklausė Direktorius. – Mums reikia

ko nors ypatinga, – pasakė Profesorius, – kokio paslaptingo ar neregėto objekto, kuris visus žavėtų ir domintų.

objektas – daiktas, dalykas, apie kurį galvojama, dėl ku-rio tariamasi, gin-čijamasi... Boružėlė – čia: tikybos mokytoja Priesaga – čia: lietuvių kalbos mokytoja

Kodėl mokiniams mokykloje nuo-bodu? Ką siūlė mokytojai?

Kalbamės apie mokykląPrisimename pasakojimo veikėjų kalbos skyrybą

Pasiklausykite, kaip ištrauką iš knygos „Vaikai ir vaiduokliai“ skaito autorius – rašytojas Rimantas Černiauskas.

Dėl ko susirūpino mokytojai ir Direktorius? Ką tu siūlytum daryti, kad šio pasakojimo mokykloje būtų įdomu

ir linksma? Įsižiūrėk į piešinį: kas nepaprasta, ypatinga šioje mokykloje?

Prisimink trečioje klasėje skaitytus mokinių rašinius apie svajonių mokyklą. Kurios jų mintys įdomios ir šiandien?

Paaiškink žodžių rašybą: ožį, lentelę, šalį, mokykloje;Ievutė, Kaziukas, Priesaga... Įsižiūrėk į užrašytą pokalbį. Kaip rei-kia skirti kiekvieno veikėjo žodžius?

6

7

V. Braziūnas. „Uosio kuosos“

Vladas Braziūnas

VISKĄ PATS

Kaip gera iš klusnaus pasidaryt smalsiam,nuo žemės lig dangauspažinti – bet pačiam!

Pažinti, kad vargai už laimę saldesni, saldu, kad pavargai, bet – jeigu pats eini!

Pasiklausykite poeto Vlado Braziūno skaitomo eilėraščio „Viską pats“.

Ką, tavo nuomone, reiškia būti smalsiam? Ką daro smalsus vai-kas? O tu ar esi smalsus (smalsi)? Kuo domiesi?

Paaiškink, kaip supranti poeto žodžius saldu, kad pavargai, bet – jeigu pats eini.

Kuri eilėraščio mintis itin reikšminga? Pasakyk, kurie eilučių pabaigos žodžiai panašiai skamba, tai yra rimuojami.

Išmok Vlado Braziūno eilėraštį „Viską pats“ atmintinai.

nuo žemės lig dangaus pažinti pačiam;vargai saldesni – jeigu pats eini

Mokomės patys pažinti pasaulį – „nuo žemės lig dangaus“ Aiškinamės, kodėl rašome šauktuką sakinio gale

IEVA. Man labai patinka šis eilėraštis. O tau? ADOMAS. Man jis savas. Ir aš manau taip, kaip poetas, tik ne-

moku gražiai pasakyti. Iš tiesų nepaprastai smagu, kai pats ką nors padarai. Tada ir vargai nebaisūs.

IEVA. Yra tokia patarlė: Mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs.

ADOMAS. Be to, eilėraštis „Viską pats“ skambus. Man pačiam sunkiai sekasi rimuoti.

IEVA. Ir man. Sako, pirmiausia reikia įsiklausyti, kaip skam-ba poetų sukurti eilėraščiai. Tada ir pats jausi, kur koks žodis tinka.

Šauktukas sakinių gale rodo svarbias teksto mintis. Kokias?

Ką reiškia būti smalsiam? Kada ir vargai nebaisūs?

MOKOMĖS PAŽINTI PASAULĮ. KAIP?

7

8

MUMS REIKIA KO NORS YPATINGA1.

Brunas Fereras

MAŽYLIS

Ištraukos iš knygos „Geros ir gražios istorijos“

Plačiame upės užutėkyje pasigirdo jo pirmieji „kva kva“. Tai buvo jauniausias ančiukas šeimoje. Mama ir tėtis, puikių laukinių ančių pora, išdidžiai apžiūrinėjo savo mažylius ir rinko jiems vardus. Mama, meiliai nužvelgusi sūnelį, atsiduso: „Pavadinkime jį tiesiog Mažyliu.“ Taip ir padarė.

Jis iš tiesų buvo pats mažiausias. Kai mama antis plauk-davo į užutėkį, o ančiukai sekdavo paskui ją išsirikiavę vo-rele, Mažylis visuomet būdavo paskutinis. Be to, jis dažnai užsisvajodavo stebėdamas gyvą ir šurmulingą upės gyveni-mą. Jam viskas buvo be galo įdomu: šokuojančios varlės, kurios, regis, niekada nepavargdavo, laukiai, kurie lyg išdi-dūs princai slysdavo vandeniu, lediniai narai, kurie it kulka smigdavo į vandenį ir iškildavo su spurdančiomis žuvimis snape. Dar čia gyveno santūrios gervės, o pakrantėje smui-kus čirpino žiogai ir knibždėjo gausios vabzdžių šeimynos. Atsilikęs nuo mamos ir brolių, Mažylis godžiai viską rijo akimis. Jis grožėjosi lygia ir ramia upės tėkme, kuri paslap-tingai tolo kažkur už vingio.

Vieną vakarą Mažylis prisiartino prie mamos ir paklausė: – Mama, kur teka upė?– Neįsivaizduoju. Kodėl tau nepaklausus tėčio? – Sūneli, nekvaršink sau galvos. Ver -

čiau eik žaisti, – patarė tėvas antinas. – Ji teka kažkur ten, tiesa? –

mestelėjo brolis. Mažylis ryžtingai tarė: – Noriu ten nuplaukti

ir pamatyti!

laukys –

naras –

lyg išdidūs princai, it kulka; slysdavo, smigdavo, čirpino, knibždėjo, rijo akimis;šokuojančios, gyvą, išdidūs, šurmulingą, spurdančiomis; išdidžiai, godžiai, paslaptingai

Koks buvo Mažylis? Kuo jis domėjosi?

Kokį upės gyvenimą stebėjo Mažylis? Kad būtų lengviau rišliai papasakoti, sudaryk planą:

1. Kuo įdomus upės gyvenimas? 2. Kokie gyviai gyveno upėje?

Aptariame pasakojimo veikėją: Mažylis viskuo domisiMokomės atpasakoti teksto ištrauką pagal sudarytą planą

Paaiškink žodžių rašybą: ryžtingai, sekdavo, plaukdavo; puikių laukinių ančių; užutėkį, gyvenimą; užutėkyje, šeimoje.

Kur gimė ančiukas? Kaip jį pavadino? Kodėl Mažylis plaukdavo pasku-tinis? Apie ką jis dažnai užsisvajodavo? Ką Mažylis ryžtin-gai nusprendė?

Įdomu, kur teka upė?

3. Ką jie veikė, kaip? 4. ...

8

9

Kitą dieną Mažylis, išsprūdęs iš šilto mamos glėbio, nu-slydo į vandenį, nuteliuškavo į patį upės vidurį ir leidosi srovės nešamas.

Iš pradžių Mažylį svaigino atsiveriantys nauji vaizdai. Bet paskui vanduo pasidarė drumzlinas, nuo jo sklido nema-lonus kvapas. Mažylis įplaukė į miestą. Kelis kartus jam teko trauktis iš kelio greitoms kanojoms, irklais skrodžiančioms vandenį. Mažylį išgąsdino vandens sūkuriai. Kažkoks siau-būnas raudonomis akimis ir blizgančiais dantimis, kyšančiais iš pražiotų nasrų, vijosi ančiuką. Padaręs didelį lanką atgal, Mažylis išniro už kelių metrų nuo grėsmingo gyvio, jam už nugaros, o šis vis dar ieškojo ančiuko sau po nosimi.

Visa laimė, kad už miesto upė vėl vinguriavo kloniais, laukais ir kaimais. Vienas nendrynas Mažyliui priminė gim-tuosius namus. Čia gyveno laukinės antys. Bičiuliškai nusi-teikę ančiuko bendraamžiai pakvietė jį į savo būrį...

Saulė kasryt išvysdavo atkaklųjį keliauninką. Ir štai vie-ną dieną upė tapo plati kaip niekada, ji pasidalijo į dau-gybę kanalų ir pakrantės raistų. O pagrindinė vaga įsiliejo į jūrą. Mažylis pasiekė tikslą. Svaigdamas nuo saulėje tvi-skančios jūros žavesio, su išdidžiu pasitenkinimu kartojo:

– Štai aš ją pamačiau. Dabar jau žinau. Ančiukas susipažino su pakrantės užutėkiuose gyvenu-

siomis antimis, gervėmis... Tai buvo šauni draugija, bet Ma-žylis ilgėjosi savo šeimos.

Keliaudamas jis neatpažįstamai pasikeitė, tapo dideliu, gražiu paukščiu didingai pakelta galva, aštriu snapu, pla-čiais galingais sparnais. „Namo grįšiu skriste“, – nusprendė ir pakilo į orą.

Iš italų kalbos vertė Rasa Paleckytė

Ką padarė Mažylis kitą dieną? Kas kelionėje ančiuką svaigino? Kas jį išgąsdino? Koks buvo siau-bū nas? Ką dar keliau da -mas sutiko Mažylis? Kodėl ančiukas ilgėjosi namų, šeimos? Kaip Mažylis grįžo namo?

Kokia buvo Mažylio kelionė? Ką jis patyrė? Atpasakok pasirinktą teksto dalį.

Kaip ančiukas pasikeitė? Kuo jis tapo? Papasakok.

Raiškiai perskaityk pasakojimo ištrauką (nuo žodžių „Saulė kasryt...“ iki „Dabar jau žinau.“).

Ką tu svajoji pamatyti, išgirsti, sužinoti? O gal jau įgyvendinai savo svajonę? Papasakok.

Mažylis pats išsiaiškina, kur teka upėPasakojame Mažylio patirtus įspūdžius

Paaiškink žodžių rašybą: įplaukė, įsiliejo, didingai, grėsmingo, nasrų, raistų, antis – antys, vingiavo.Įsidėmėk: išgąsdino, neatpažįstamai, užutėkis.

kanoja – sportinė valtis, irkluojama kastuvo pavidalo irklu, priklaupus ant vieno kelio

9

10

MUMS REIKIA KO NORS YPATINGA1.

Janina Degutytė

MANO LAIVAS

Kokia jūra?Į ką panašus laivas?Su kuo jis lyginamas?Ką primena?

saulingas – saulėtasciklas – čia: tos pačios temos (pa-vyzdžiui, žaidimų) eilėraščių grupė

Mokomės ir matyti, ir girdėtiAiškinamės, kodėl rašomas daugtaškis sakinio pradžioje

Eilėraštis „Mano laivas“ yra iš Janinos Degutytės eilėraščių ciklo „Žaidimai“. Taigi ką žaidžia vaikas? Koks jo žaislas?

Kas vaikui yra baltas laivas? Kur jo laivas plaukia? Poetė atskleidžia paslaptį: laivas plaukia į šalį, kuri gali būti tik

pasakose. Kokie pasakų vaizdai atgyja kūrinyje? Nupiešk juos. Kuriuos vaizdus ne tik regi, bet ir girdi jų garsus? Įsižiūrėk į iliustraciją. Kas dailininkei šiame eilėraštyje itin reik-

šminga? Išmok eilėraštį „Mano laivas“ atmintinai – padeklamuok jį. Pasirink vieną užduotį:

• aprašyk kelią iš mokyklos namo arba iš namų į mokyklą: ką tu eidamas ar važiuodamas matai, girdi, jauti; • sukurk eilėraštį apie praėjusią vasarą, atostogas.

Kokių dar pasakų šalies vaizdų tu aprašytum, nupieštum?

Kurios eilėraščio eilutės kartojasi? Kodėl?Kodėl kelių sakinių pradžioje parašytas daugtaškis?

Tik šniokščia jūra putota.Kas man mažytės upės!Plaukia mano baltas laivas,Debesiu nutūpęs.

Kur plaukiu – nepasakysiu.Paslaptis – mano kelias....Toj šaly ant aukšto medžio augaŽvaigždės ir dainelės. Toj šaly pilni upokšniai juoko,O šlaitai – cukruotais šonais.Po saulingą slėnį vaikšto briedžiaiSu ragais raudonais.

...Ir bangos viršūnėj mano laivas.Gulbės plunksna – krinta ir kelias....O toli ant aukšto medžio augaŽvaigždės ir dainelės.

10

11

Iš „Vaikų enciklopedijos“

LAIVAS

LAIVAI PLAUKIOJA UPĖSE, EŽERUOSE, JŪROSE, VANDENYNUOSE

Senovėje žmonės plaukiojo iš rąsto išskobtais luotais, iš lentų padarytomis valtimis. Yrėsi irklais. Vėliau pritaikė burę ir pradėjo statyti vėjo genamus burlaivius. Išradus garo mašiną, atsirado garlaiviai. Dabar dideli laivai statomi iš metalo, juos varo įvairūs varikliai.

Keleiviniais laivais žmonės plaukia į turistines keliones, krovininiai laivai veža įvairius krovinius, prekes. Žvejai lai-vais plaukia į jūras ir vandenynus gaudyti žuvų.

A. Každailis.„Laivai ir jūrininkai“

Kur plaukioja lai-vai? Kuo plaukiojo senovės žmonės? Kuo yrėsi? Kas gena burlai-vius? Kada atsirado gar-laiviai? Iš ko dabar stato-mi dideli laivai? Kas juos varo? Kaip vadinami lai-vai, kuriais keliau-ja žmonės? Ką veža krovini-niai laivai?

Susipažįstame su dalykinio teksto apie laivus ypatumais Plečiame savo žodyną jūrininkystės terminais

Papasakok, kuo žmonės plaukiojo senovėje ir kuo plaukioja dabar. Kodėl keitėsi plaukiojamosios transporto priemonės?

Straipsnyje minimi keleiviniai ir krovininiai laivai. Kokių dar yra laivų?

Kuo, tavo manymu, skiriasi Janinos Degutytės eilėraštis „Mano laivas“ ir enciklopedijos straipsnis „Laivas“? Rask nors tris skir-tumus ir pasakyk klasės draugams.

Sužinok, kodėl Lietuva vadinama jūrų valstybe. O dabar pasitikrink, ar tiksliai žinojai, ką reiškia šie jūrininky-stės terminai.

bortas – laivo korpuso šoninė siena denis – horizontali laivo korpuso perdanga kajutė – gyvenamoji laivo patalpa kruizas – turistinė kelionė, pasivažinėjimas jūra regata – sporto varžybos irklinėmis, burinėmis arba motori- nėmis valtimis trapas – laiptai arba kopėčios, kuriomis įlipama ar išlipama iš laivo triumas – po deniu esanti patalpa kroviniams gabenti

luotas – skobtinė valtiskorpusas – pagrin-dinė transporto priemonės dalis, prie kurios montuo-jamos, tvirtinamos kitos dalysŠie terminai aiškinami knygoje:

11

16

MUMS REIKIA KO NORS YPATINGA1.

TEKSTAS SAKINYS ŽODIS GARSAS

Kodėl tarp žodžių tekstas sakinys, sakinys žodis, žodis garsas yra dvikryptės rodyklės?

Tekstas sudarytas iš sakinių, todėl rodyklė brėžiama iš teksto į sakinį. Antra vertus, sakinio prasmė dažniausiai pa-aiškėja tik tekste, todėl rodyklė ir eina iš sakinio į tekstą. Pavyzdžiui, sakinio Jis ėda tik klūpsčias be teksto nesuprasime (neaišku, kas jis, kodėl ėda tik klūpsčias).

Pratęsk aiškinimą: Sakinys sudarytas...

• Tekste vienas sakinys su kitu sakiniu yra su-sieti – jie rišlūs.

• Ramunė savo atpasakojimą su-skirstė į dvi da-lis – į dvi pastraipas.

• Teksto tema ir pagrindinė mintis.

TEKSTAS

Įtvirtiname kalbos sandaros sampratą: tekstas, sakinysKartojame III klasės kursą

Kas atsitiktų, jei tekste „Simuko gyvulėliai“ praleistume antrą sakinį?

Kaip pradedama rašyti pastraipa? Kokia Ramunės atpasakojimo tema (apie ką ji rašo)?

Kokia teksto pagrindinė mintis (ką Simukas ypač myli)?

SAKINYS

Simuko gyvulėliai

Ketvirtokė Ramunė atpasakojo jai labiau-siai patikusią Petro Cvirkos apsakymo „Cukri-niai avinėliai“ ištrauką.

• Sakinys sudary-tas iš tarpusa-vyje susijusių žodžių.

• Rašydami vieną sakinį nuo kito skiriame sky-rybos ženklais, kalbėdami – pauzėmis.

• Pirmas sakinio žodis pradeda-mas rašyti di-džiąja raide.

• Daugelyje sa-kinių aiškiai įvardyti sakinio veikėjai ir ką jie veikia (veikė, veikdavo, veiks).

Pasakyk šio sakinio veikėją ir ką tas veikėjas veikė.

Simukas visus gyvulius savaip pakrikštijo.

Ar sakinyje gali būti tik vienas žodis? Pagalvok, kodėl šie žodžiai nesudaro sakinio:

Simukas, visi, gyvuliai, pakrikštyti. Kokie skyrybos ženklai gali būti sakinio gale?

Simukas visus gyvulius savaip pakrikštijo. Veršiuką jis vadina Strakalu. Strakalas jau-nas ir kvailas. Išgirsta bimbalą, širšę ar bitę – ir pasileidžia per laukus.

Mažiausią avinuką Simukas vadina Varg-dieniu. Avinukas kažkada susižeidė prieki-nes kojas. Jis ėda tik klūpsčias. Simukas jį labiausiai myli ir su juo dalijasi duona.

16

17

• Žodžius grupuo-jame – skirstome kalbos dalimis.

• Žodžiai sudary-ti iš reikšminių žodžio dalių: šaknies, galūnės, priesagos, prieš-dėlio.

• Žodį galima skirstyti ir skie-menimis.

• Kiekvienas žo-dis turi reikšmę, dažnai ir ne vie-ną. Pavyzdžiui,avis – 1) nami-nis gyvulys, lai-komas vilnai ir mėsai; 2) nedrąsus, nuo-laidus žmogus.

Įtvirtiname kalbos sandaros sampratą: žodis, garsas/raidėKartojame III klasės kursą

RAIDĖ

GARSAS

Pasakyk, kurios kalbos dalys yra aplink lapelį surašyti žodžiai.

VEIKSMAŽODISPRIEVEIKSMISDAIKTAVARDISBŪDVARDIS

Kurias kalbos dalis jau žinai? Kuri kalbos dalis svarbiausia pasakojant įvykį? Ko netektų aprašymas, jeigu jame nebūtų būdvardžių?

Kurie klausimai tau padeda be klaidų parašyti daiktavardžių galūnes?

Pasakyk, kaip suskirstyti šie žodžiai: • lazd yn as , • ber-žy-nas. Paaiškink, ką reiškia šie žodžiai ir posakiai:

klūpsčias, akys raibsta, pasileidžia per laukus.

• Raidės žymi: trumpuosius bal-sius (Simukas), ilguosius balsius (gyvulėlį), dvi-balsius (laukas), mišriuosius dvi-garsius (skirtin-gas).

Kuo skiriasi garsas nuo raidės? Kaip skirstomi lietuvių kalbos garsai? Kurių mišriųjų dvigarsių balsiai visada trumpi? Kodėl žodyje vyšnios yra 7 raidės, o tik 6 garsai? Prisimink daugiau žodžių, kuriuose raidžių būtų daugiau

negu garsų. Kuris priebalsis visada minkštas? Kodėl žodyje bėgti tariame k, o rašome g?

ŽODIS

Vargdienis išgirsta kvailas švelniai

gyvulius

Simukas

veršiukas

gano

bitę

labai

avinukas

vadina

išsigando

jaunas

Strakalas pamiškė

OP!

17

NA

UJA

SIS

ŠALT

INIS

P

IRM

OJI

KN

YGA

4

Vida Plentaitė, Elena Marcelionienė

Pirmoji knyga

Vadovėlio „Naujasis šaltinis“ komplektą IV klasei sudaro:

VadovėlisPirmoji knygaAntroji knygaTrečioji knygaKetvirtoji knyga

Pratybų sąsiuviniaiPirmasis sąsiuvinisAntrasis sąsiuvinisTrečiasis sąsiuvinisKetvirtasis sąsiuvinis

Mokytojo knyga (su kompaktine plokštele)Testai

Apsilankyk www.knyguklubas.lt

• Rasi naujausių knygų• Sužinosi, ką skaito tavo bendraamžiai• Dalyvausi diskusijose

ISBN 978-5-430-05639-1

4_SALTINIO_1_knygos_virselis.ind1 1 5/16/2011 2:58:24 PM