VIDURAMIAI
Ketvirtoji paskaita
Viduramiai. Patristika
Ankstyvoji Vakar vidurami filosofija pltojo krikionik filosofij ir rmsi Banyios Tv darbais. Ankstyvoji ios filosofijos forma - Banyios Tv (Patres) mokslas - vadinamas patristika.
Patristika apima II VII amius ir skirstomas Ryt, t. y. Graik Tv, ir Vakar Lotyn Tv.
Patristikos mstymo modelis rmsi antikine filosofijos tradicija, taiau kartu siek tapti savarankikas ir atsiskirti nuo pagoniko mstymo takos, o kartu kuo tiksliau atitikti krikioni tikjim.
Viduramiai. ScholastikaIX-XIV a. sivyravo scholastika, galutinai religin filosofija. Ji laiksi pozicijos, kad pasaulis neturi savarankikos reikms Dievo atvilgiu, o laikinasis gyvenimas - aminojo gyvenimo atvilgiu.
Kartais Vidurami filosofija vadinama teologijos tarnaite, t.y. tokia, kuri remiasi tikjimo dogmomis ir nesvarsto j patikimumo. Pradins tiesos ia nenustatinjamos, o priimamos kaip apreiktos.
Scholastikos tikslas yra racionalus - ias tiesas irykinti, susisteminti ir paaikinti.
VIDURAMIAI
v. Augustinas
Augustinas. Asmenyb
Aurelijus Augustinas (354 430 m.) vienas takingiausi katalik banyios teolog, filosofas ir banyios mokslo skleidjas.
Augustino filosofija ir teologija formavosi stipriai takojama stoicizmo, platonizmo ir neoplatonizmo, ypa Plotino darb. Taiau Augustinas neoplatonizm sukrikionino, panaiai kaip vliau Tomas Akvinietis sukrikionins aristotelizm.
Augustinas. Fenomenalizmas
Troktu painti tik Diev ir siel. Ir daugiau nieko? Daugiau nieko? skamba garsioji Augustino nuostata. Jis teig, kad klystama tuomet, kai kalbama apie daiktus, todl k nors teisinga galima pasakyti tik apie reikinius.
Taiau tikri teiginiai galimi ne tik apie reikinius, bet ir apie vidinius igyvenimus. Galima suabejoti, ar egzistuoja ioriniai daiktai, taiau abejoti tuo, kad pats gyveni, nemanoma. Sava mintis yra pats tikriausias faktas.
Augustinas. Gnoseologija
Viskas yra abejotina, iskyrus tai, kad esu ir mstau. Todl Augustino pasilymas - enk pat save - mogaus viduje gyvena tiesa. Mintis, iki tol tiesos iekojusi ioriniame pasaulyje, dabar buvo atgrta vidin pastaniojo gyvenim.
Todl protas savyje gali painti ne tik vidinius igyvenimus, bet ir tikrsias tiesas. Jis nra ties krjas, bet j primjas, pastantis tiesiogiai, netarpininkaujant juslms.
Augustinas. Iliuminacija
Siela pasta ties, tik todl kad Dievas jai perteikia savo idjas. Painim, kurio tuiai siekiame savo juslmis, jis suteikia apvietimo (iliuminatio) bdu. Protas gali matyti ties tiesiogiai, kaip akys - daiktus.
Apvietimas susijs ne tiek su proto lavinimu, kiek su irdies tyrumu. Tokiu bdu siela, paindama aminas tiesas ir jose dalyvaudama, pati yra amina.
Augustinas. Dievo ontologija
Dievas yra aukioji ir nepriklausoma btis, egzistuojanti i savs.
Dievas yra vis kit btybi prieastis - ne tik atsiradimo, bet ir egzistavimo bei pokyi. Jis ne tik sukr pasaul, bet j nuolatos palaiko, tarsi kurdamas be perstojo (creatio continua). Atmus i dievo kuriamj jg, pasaulis inykt.
Dievas yra svarbiausias painimo objektas ir prieastis, suteikiantis mogaus tiesos painimo galimyb.
Dievas yra aukiausiasis gris ir viso grio prieastis.
Augustinas. Valia
Svarbiausia dvasinio gyvenimo apraika yra ne protas, bet valia.
Protas, remiantis antikine tradicija, yra pasyvus. Taiau mogaus prigimt geriausiai ireikia aktyvumas, o tai ir yra valia.
mogaus prigimtis reikiasi ne tuo, k jis ino, bet tuo, ko nori. Tikjimas yra labiau valios nei proto dalykas. Todl reikia suprasti, kad tiktum, ir tikti, kad suprastum.
Augustinas. Valia
Svarbiausia dvasinio gyvenimo apraika yra ne protas, bet valia.
Protas, remiantis antikine tradicija, yra pasyvus. Taiau mogaus prigimt geriausiai ireikia aktyvumas, o tai ir yra valia.
mogaus prigimtis reikiasi ne tuo, k jis ino, bet tuo, ko nori. Tikjimas yra labiau valios nei proto dalykas. Todl reikia suprasti, kad tiktum, ir tikti, kad suprastum.
Taip pat ir Dievo esm yra jo valia, o pasaulis - laisvas dievikosios valio aktas.
Augustinas + Platonas
Dievo prote egzistuoja idjos, pagal kurias jis kr pasaul. Tai pamatins daikt formos ir pastovs bei nekintantys pradai.
Dieve egzistuoja idealus realiojo pasaulio modelis. Realus pasaulis atsiranda iuos pirmvaizdius kurdinus materijoje. Toki teologin metafizika vliau imta vadinti egzempliarizmu.
Augustinas. Teodicja
Nors pasaulis yra netobulas, taiau, kaip Dievo krinys, todl jis privalo bti geras. Viskas, kas egzistuoja, vien dl to, kad egzistuoja, yra gris.
Kadangi prigimtyje blogio nra, jis atsiranda i krini laisvs. Todl blogis nra realus, jis - tik grio trkumas. Laisvos esybs elgiasi blogai, kai nusigria nuo grio arba renkasi maesn gr vietoje didesnio.
Todl blogis yra btinas pasaulio harmonijai palaikyti.
VIDURAMIAI
v. Anzelmas Kenterberietis
Anzelmas. Asmenyb
Anzelmas (10341109) buvo Augustino sekjas, vadintas alter Augustinus. Taiau btent jis laikomas scholastikos tvu - pirmuoju filosofu, pradjusiu nauj Vakar filosofijos mstymo etap.
Anzelmas. Tikjimas ir mstymas
Anzelmas suformavo esmin scholastikos filosofijos prielaid: Noriu suprasti ne tam, kad tikiau, o tikiu, kad suprasiau. Protavimo udavinys yra ne rasti ties, o pagrsti ir paaikinti apreikt ties.
Jam rpjo argumentuoti ir surasti login pagrindim tam, k v. Ratas suvokia kaip fakt. Todl jo pozicija apibdinama kaip supratimo iekantis tikjimas (fides quaerens intellectum)
Anzelmas. Svok realizmas
Anzelmas rmsi kratutiniu svok realizmu. Tikros yra tik atskirybs, t.y. konkrets daiktai, bet ir bendrosios svokos turi atitikmenis tikrovje. ia matoma akivaizdi Platono taka.
Platonikai jis traktavo ir krikionik atpirkimo problem. Anzelmas rmsi samprata, kad visi mons, kaip ris, yra viena, j esm yra ta pati, jie yra individualios to paties apskritai mogaus atmainos. Tokiu bdu visa monija nusikalto per Adom ir visa tapo atpirkta per Krist.
Anzelmas. Dievo buvimo rodymas
Mes turime tobuliausios esybs - Dievo - svok. Taiau kur - mintyse ar tikrovje? Jei tobuliausia esyb egzistuoja tikrovje, tai jai yra bdinga savyb, kurios neturt tik prote egzistuojanti tobuliausia esyb (t.y. egzistuoti tikrovje). Tobuliausia esyb, egzistuodama tik prote, nebt tobuliausia. Vadinasi tai, kad tobuliausia esyb turi egzistuoti, realiai iplaukia i jos svokos.
Kitaip tariant, Dievas privalo realiai egzistuoti, nes kitaip jis nebt tai, u k nieko didesnio negalima pamstyti. Jei Dievas realiai neegzistuot, tai jis nebebt tai, u k nieko didesnio negalima pamstyti.
VIDURAMIAI
v. Tomas Akvinietis
Tomas Akvinietis. Asmenyb
v. Tomas Akvinietis (1225 1274 ), Vidurami sistemintojas, ital filosofas scholastas, teologas, tomizmo pradininkas ir krikioni ventasis. Savo filosofijoje sujung Aristotelio tradicij su Augustino mokymu.
Tom Akviniet neabejotinai galima laikyti svarbiausiu scholastikos atstovu ir svarbiausiu Vidurami filosofu.
Tomas Akvinietis. Ontologija
Pasak Akvinieio, mogaus protas tiesiogiai nepasta nei Dievo, nei sielos, nei materialij daikt esms, nei joki bendrj ties. Tiesiogiai jis susiduria tik su atskirais daiktais. Btent jie ir turi tapti painimo ieities taku.
Analogikai kaip ir Aristotelis, Tomas teig, kad btent pavieniai daiktai yra substancijos - t.y. savaimins btys. Universalijos egzistuoja, taiau tik ssajoje su pavieniais daiktais. Jos egzistuoja substancijose, ten jos gali bti protu abstrahuojamos, taiau paios jos nra substancijos.
Tomas Akvinietis. Ontologija
Substancija susideda i dmen - esms (essentia) ir egzistencija (existentia). Kiekvieno daikto esm yra tai, kas bendra jo riai ir gldi jo apibrime. Dievo esm yra ta, kad ji implikuoja jo egzistavim. Tuo tarpu i sukurtj daikt esms egzistavimas neiplaukia.
Vadinasi Dievas yra btinoji ir nepriklausoma btis, o krinys - atsitiktin ir priklausoma. Dievas yra vientisa, krinys - sudtin btis.
Tomas Akvinietis. Ontologija
Knikj substancij esm susideda i formos ir materijos. Forma yra atskirybs rikumo pamatas, o materija individualaus skirtingumo pamatas. Forma yra substancij vienio altinis, o materija - j daugio altinis. Todl tai, kas knika susideda i formos ir materijos, o tai, kas dvasika - turi tik form.
Forma yra aktas, materija - tik potencija. Dievas yra grynas aktas, o krinyje visada gldi potencialus veiksnys, kuris tik laipsnikai realizuojasi.
Tomas Akvinietis. Ontologija
Knikj substancij esm susideda i formos ir materijos. Forma yra atskirybs rikumo pamatas, o materija individualaus skirtingumo pamatas. Forma yra substancij vieno altinis, o materija - j daugio altinis. Todl tai, kas knika susideda i formos ir materijos, o tai, kas dvasika - turi tik form.
Forma yra aktas, materija - tik potencija. Dievas yra grynas aktas, o krinyje visada gldi potencialus veiksnys, kuris tik laipsnikai realizuojasi.
Tomas Akvinietis. Dievo buvimo rodymai
I judjimo. Konstatavus, kad egzistuoja judjimas, daroma ivada, kad turi bti ir pirmoji judjimo prieastis.
I veikianios prieasties. Remiantis pasaulio nesavarankikumu, einama prie ivados, kad egzistuoja savaiminga esyb, kuri yra pasaulio prieastis.
Tomas Akvinietis. Dievo buvimo rodymai
I galimybs ir btinybs. Konstatuojamas daikt atsitiktinumas ir daroma ivada, kad alia j turi egzsituoti ir btina esyb.
I tobulumo laipsni. Kadangi vienos esybs yra tobulesns u kitas, turi egzistuoti tobuliausia esyb.
I dalyk valdymo. Remiantis gamtos tikslingumu, daroma ivada, kad egzistuoja aukiausioji esyb, kuri vald
