Vienuoliktasis „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos” numeris išvysta dienosšviesą itin įdomiu mūsų šaliai metu. Netrukus bus priimti galutiniai sprendimaidėl Lietuvos narystės NATO ir Europos Sąjungoje. Šių metų gruodžio mėnesįįvyks šalies prezidento ir savivaldybių rinkimai, parodysiantys politinių jėgų san-tykį, kuris yra svarbus ir žvelgiant į ateitį – juk 2004 m. rinksime Seimą. Tarp-tautinė politinė padangė pastaruoju metu yra darganota. Vis garsiau kalbamaapie JAV karinę invaziją į Iraką, galinčią tiesiogiai paveikti tiek pačių JAV, tiekir daugelio kitų šalių ekonomiką. Kariniam konfliktui užsitęsus, pasaulio ekono-mika beveik garantuotai išgyventų naują recesiją, taip ir nespėjusi kaip reikiantįsibėgėti. Veikiausiai prisloptų ir Lietuvos ekonomikos kilimas, kurį šiais metaislabiau lemia ne užsienio prekybos rezultatai, o vidiniai veiksniai.

Šį kartą, prognozuodami pagrindinius šalies makroekonominius rodiklius, išplė-tėme laiko horizontą iki 2005 m. Nors pastaruoju metu yra ypač daug neapi-brėžtumo veiksnių, stengėmės atsižvelgti į verslininkų norą planuoti savo veikląkeleriems metams. Kita naujiena – leidinyje pateikėme informacijos apie Lietu-vos ūkio struktūrą, palyginti su kitomis šalimis kandidatėmis į Europos Sąjungą,taip pat įtraukėme skyrelį apie valstybės skolos valdymo problemas ir perspek-tyvas. Ir iki šiol „Lietuvos makroekonomikos apžvalgose” nemažai dėmesio tekopolitikos aktualijoms, o artėjantys rinkimai paskatino joms skirti dar daugiauvietos.

Rengiant „Lietuvos makroekonomikos apžvalgą” naudoti Statistikos departamen-to prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Finansų ministerijos, Lietuvos banko,Nacionalinės vertybinių popierių biržos, Lietuvos darbo biržos, tarptautinių ir už-sienio šalių institucijų, naujienų agentūrų BNS, ELTA, dienraščių Lietuvos rytas,Verslo žinios ir kiti duomenys. Nuoširdžiai dėkojame mūsų talkininkui G. Vaitke-vičiui už vieną iš parašytų skyrelių.

AB Vilniaus bankas Lietuvos makroekonomikos apžvalgą parengė:

Valdybos pirmininko patarėjas Tel. (8 5)268 25 17soc.m.dr. Gitanas Nausėda Faks. (8 5)268 25 08

El.p. g.nauseda@vb.lt

Vyriausiasis analitikas Tel. (8 5)268 25 18prof. Rimantas Rudzkis El.p. r.rudzkis@vb.lt

Vyriausiasis analitikas Tel. (8 5)268 25 21soc.m.dr. Vadimas Titarenko El.p. v.titarenko@vb.lt

Analitikė Tel. (8 5)268 25 08Algė Budrytė El.p. a.budryte@vb.lt

AB Vilniaus bankasGedimino pr. 12, LT-2600 VilniusTel. (8 5)268 28 00, faks. (8 5)262 65 57www.vb.ltREUTERS: VIBKSWIFT: CBVI LT 2X

TRUMPA SANTRAUKA

V. Adamkaus pergalė šalies prezidento rinkimuose beveik nekelia abejo-nių. Šiuose rinkimuose,matyt, daugiausia lems kandidatų charizma, o ideo-loginiai ginčai atsidurs rinkiminių batalijų šalikelėje. Prezidento rinkimaiužgoš savivaldybių rinkimus, todėl į municipalinę valdžią gali patekti ma-žiau žinomos politinės jėgos arba tiesiog suinteresuotų asmenų „marione-tės”.

Pagrindinis šalies ekonomikos plėtros veiksnys šiuo metu yra atsigavu-si vidaus rinka, kurioje dabar ypač gera dirva paslaugų sektoriui tarpti.Daugelio paslaugų per sieną „įvežti” neįmanoma, todėl vidaus vartojimastiesiogiai skatina paslaugų teikėjų veiklą.

Realaus BVP padidėjimas pirmąjį 2002 m. pusmetį viršijo mūsų progno-zuotą metinį padidėjimą – 5,0 proc., tačiau pastarosios reikšmės kol kasnekeičiame. Paskutinį šių metų ketvirtį ekonomikos kilimo tempai gali su-lėtėti dėl didelio BVP rodiklio atitinkamą praėjusių metų ketvirtį ir sausrosnukamuoto žemės ūkio problemų.

Artimiausioje ateityje Lietuvos ekonomikos plėtrą temdys galimo JAV irIrako karo bei su juo susijusių pasaulinių ūkio kataklizmų šešėlis, todėlmanome, kad 2003 m. BVP išaugs 4,8 proc. Kita vertus, JAV ir VakarųEuropa įžengė į naują konjunktūrinį ciklą, kurio kulminaciją pasieks 2004–2005 m., todėl šiuo laikotarpiu Lietuvos ekonomika turėtų augti po 5,5–6,0 proc. per metus.

Išaugęs einamosios sąskaitos deficito lygis kol kas nekelia pavojaus ša-lies finansiniam stabilumui, tačiau, siekiant išvengti komplikacijų ateityje,valstybė privalo laikytis griežtos fiskalinės politikos. Demonstruodama sa-vo finansinę discipliną, ji tinkamai orientuotų ir privatųjį sektorių.

LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA

Turinys

1. Bendra politinė ir ekonominė situacija 3

1.1. Trumpas politinės situacijos apibūdinimas 3

1.2. Bendras ekonominės situacijos apibūdinimas 4

1.3. Aplinkinės rinkos 5

1.4. Lietuvos ūkio struktūros ypatumai, palyginti su kitomis Vidurio ir

Rytų Europos šalimis 9

2. Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai 10

3. Bendrojo vidaus produkto struktūra 14

4. Ekonominio aktyvumo indeksai 15

5. Užsienio prekyba 18

6. Mokėjimų balansas 20

7. Užimtumas ir nedarbas 22

8. Kainų indeksai 23

9. Darbo užmokestis ir namų ūkių pajamos 24

10. Investicijos 25

11. Kai kurių ekonomikos veiklos rūšių apžvalga 26

11.1. Apdirbamoji pramonė 26

11.2. Žemės ūkis ir miškininkystė 28

11.3. Statyba 29

11.4. Transportavimas ir sandėliavimas 30

12. Finansų rinka 32

12.1. Pinigų kiekis ir oficialiosios tarptautinės atsargos 32

12.2. Kredito įstaigų veikla 33

12.3. Tarpbankinė rinka 36

12.4. Prekyba Vyriausybės vertybiniais popieriais 37

12.5. Antrinė vertybinių popierių rinka 39

13. Valstybės skola ir biudžetas 41

14. Valstybės užsienio skolos valdymo problemos ir perspektyvos 43

Priedas

Statistinės lentelės 45

2

Nr. 11, 2002 m. SPALIS

1. Bendra politinė ir ekonominėsituacija

1.1. Trumpas politinės situacijosapibūdinimas

Dabartiniam prezidentui V. Adamkui paskelbus apsi-sprendimą dalyvauti gruodžio 22 d. įvyksiančiuose ša-lies vadovo rinkimuose, intrigos gerokai sumažėjo. NorsLietuvos socialdemokratų partija ryžosi iškelti savo kan-didatą V. Andriukaitį, o Naujoji sąjunga (sociallibera-lai) rugsėjo 15 d. metė ir savo „kozirį” – A. Paulauską,V. Adamkaus persvara yra neabejotina. Kokios šio poli-tiko populiarumo priežastys?

Pirma, V. Adamkus niekada neleido rinkėjams suabe-joti savo pažiūrų pastovumu. Jis visuomenei žinomaskaip nuoseklus Lietuvos integracijos į Europos Sąjungąir NATO šalininkas, liberalios ekonomikos ir Vakarų in-vesticijų gynėjas. Net parama Williams bendrovei, pus-velčiui privatizavusiai Mažeikių naftą ir gėdingai pasi-traukusiai iš Lietuvos, yra natūrali politikui, kuris didžią-ją gyvenimo dalį praleido JAV ir besąlygiškai tiki ame-rikietiškų investicijų nauda. Taigi V. Adamkui nereikėskeisti prieš penketą metų skelbtų rinkiminių lozungų,nebent, atsižvelgiant į naujas aktualijas, teks šiek tiek„pašlifuoti” retoriką.

Antra, V. Adamkui netrūksta charizmos, kuri gelbė-jo jį sunkiose situacijose ir dar ne kartą gelbės ateityje.Esame įsitikinę, kad rinkėjai atleis prezidentui Williamsfiasko ne tik todėl, jog jis savo vaidmenįMažeikių naftosprivatizavimo istorijoje kruopščiai užmaskavo (o sutar-ties pasirašymo išvakarėse atliko neįsivaizduojamą vi-ražą, per vieną naktį tapdamas iš šalininko priešininku),bet ir todėl, kad jis tiesiog „geras” žmogus. V. Adamkuipakaktų tik prisipažinti, jog kadencijos metu padaryta irklaidų (beje, tai jis pabrėžė jau pirmojoje savo kalboje,kurioje pareiškė dar kartą sieksiąs prezidento posto).

Gebėjimu kelti pasitikėjimą V. Adamkus teturi vie-ną rimtą konkurentą – A. Brazauską, tačiau pastarasisatsisakė dalyvauti rinkimuose, nes, pasak jo, preziden-tu turėtų tapti „naujos kartos, šiuolaikiškos formacijos”politikas. Nors V. Adamkaus tokiu nepavadinsi, jo laimė-jimas rinkimuose valdančiajai koalicijai vis dėlto būtųnaudingas, kadangi artimiausiais metais įtvirtintų sta-tus quo ir leistų išsaugoti pagrindinius valstybės postusA. Brazauskui ir A. Paulauskui. Socialdemokratų kandi-dato V. Andriukaičio iškėlimas tėra tik „dėl akių” – šisambicingas politikas neturi jokių galimybių tapti prezi-dentu, o skaudus pralaimėjimas pakirstų jo įtaką parti-joje ir koncentruotų jėgą senosios LDDP gvardijos ran-kose. Naujosios sąjungos kandidatas A. Paulauskas taippat vargu ar gali tikėtis sėkmės, tačiau kito pasirinkimosocialliberalai neturėjo, nes bendro su socialdemokra-tais kandidato idėja žlugo.

Charizma šiuose rinkimuose turės išskirtinę reikšmę,nes rinkimų kampanijos metu bus mažai rimtų ideologi-nių diskusijų. Integracijai į Europos Sąjungą ir NATO pri-taria beveik visi pretenduojantys į prezidento postą po-litikai (išskyrus vieną kitą radikalą), todėl banaliais tei-

giniais būtų sunkoka išsiskirti gausiame kandidatų cho-

re. Vargu ar sulauksime ir principinių ginčų dėl ekono-

minės politikos. Šie klausimai nėra tiesioginė prezidento

kompetencija, be to, 2001 m. pradžioje LDDP „prarijus”

LSDP, nebeliko kairiajai ideologijai atstovaujančių parti-

jų. Dabartiniai Lietuvos socialdemokratai yra kairieji tik

pagal „raidę”, nes jų ūkio politika beveik niekuo nesi-

skiria nuo anksčiau šalį valdžiusių konservatorių bei li-

beralų. Veikiausiai ikirinkiminėse batalijose svarbiausia

tema bus Mažeikių naftos ir energetikos sektoriaus pri-

vatizavimas; matyt, kai kurie kandidatai stengsis iškelti

ir teisėtvarkos ydas.

Konservatoriai panūdo įrodyti dešiniųjų jėgų konso-

lidacijos būtinybę konkrečiais darbais – atsiimdami sa-

vo kandidatą A. Kubilių ir remdami V. Adamkų. Tėvynės

sąjunga jau anksčiau pareiškė sieksianti, kad centro ir

dešiniosioms jėgoms atstovautų vienas kandidatas. Be

to, dabar ne pats tinkamiausias metas konservatoriams

aktyviai reikštis rinkimuose, nes konkurentai nesusilai-

kytų nepriminę Williams ir Mažeikių naftos. Nori nenori

tenka atidėti politines ambicijas tolesnei ateičiai, pavyz-

džiui, kitiems Seimo rinkimams.

Liberalų demokratų partijos lyderis R. Paksas, prie-

šingai, šiuo metu yra „ant bangos” ir stengiasi pabrėžti

savo teisuolio vaidmenį 1999 m. Mažeikių naftos pri-

vatizavimo byloje. Kita vertus, nesaikingas šios temos

eskalavimas gali nusibosti rinkėjams ir atsigręžti prieš

patį R. Paksą. Kol kas iš šio politiko neišgirdome nieko

įsidėmėtino apie šalies raidos viziją ir jos įgyvendinimo

kelius.

Idėjų generavimo prasme kiek aktyvesnis yra libera-

lų kandidato E. Gentvilo rinkimų štabas. Prieš porą mė-

nesių liberalai energingai pradėjo mokesčių mažinimo

propagavimo akciją, kuri bet kurioje šalyje yra neišven-

giamai „populiari” korta. Liberalams nepasisekė – ak-

cijai dar neįsibėgėjus, ją visiškai užgožė Williams pasi-

traukimo išMažeikių naftos skandalas. Liberalai turi vie-

ną įsisenėjusią problemą – ši partija panaši į branduolinį

reaktorių, kuriame nuolat vyksta skilimo procesas, t. y.

nepraėjus nė metams nuo R. Pakso ir jo bendražygių

pasitraukimo ryškėja naujo skilimo požymiai (E. Gent-

vilas – A. Zuokas). E. Gentvilui prastai pasirodžius rin-

kimuose, vidinė konfrontacija dar labiau sustiprėtų.

Vargu ar kuo nors sensacingesniu artėjant rinki-

mams nustebins kiti du pretendentai – K. Bobelis ir

K. Glaveckas. Šie kandidatai politikuoja jau ne pirmus

metus, tačiau kol kas yra labiau žinomi kaip kritikai, o

ne kūrėjai.

Nors iki rinkimų visada išlieka tam tikras neapibrėž-

tumas, šiuo metu populiaresnis klausimas – ne kas taps

šalies prezidentu, o ar pavyks V. Adamkui tai padaryti

pirmajame rinkimų ture. Be to, politologai laužo galvą,

kas taps V. Adamkaus varžovu antrajame rinkimų ture,

jeigu jo prireiktų.

Savivaldybių rinkimuose gali neblogai pasirodyti Lie-

tuvos socialdemokratų partija, kuri, būdama valdžioje,

kol kas sugeba išsaugoti visuomenės pasitikėjimą. Kaip

3

LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA

ir ankstesniuose rinkimuose, socialdemokratams sun-kiau seksis didžiuosiuose miestuose, kurie tradiciškaiteikia pirmenybę centro–dešinės partijoms. Neabejoti-na, kad savivaldybių rinkimus užgoš prezidento rinki-mų batalijos, todėl yra ir „tamsiųjų arkliukų” patekimoį municipalinę valdžią tikimybė.

1.2. Bendras ekonominės situacijosapibūdinimas

Šiais metais akivaizdžiai išaugusi vidaus perkamojigalia lėmė šalies ekonomikos šakinės struktūros poky-čius, kurie verti išsamesnio komentaro. Namų ūkių irįmonių vartojimo bei investicijų didėjimas skatino spar-čią paslaugų sektoriaus plėtrą, tuo tarpu į eksportąorientuota apdirbamoji pramonė augo lėčiau ir praradoūkio „lokomotyvo” vaidmenį. Pastaraisiais metais dau-gelis Lietuvos ir užsienio ekonomistų paskleidė nuomo-nę, kad mažos šalies ekonominė politika, kuria siekiamasutvirtinti vidaus rinką, neturės esminio poveikio vieti-niams gamintojams, nes padidėjusios pajamos veikiau-siai bus išleistos importinėms prekėms ir paslaugomsįsigyti. Kaip klasikinis pavyzdys pateikiamas G. Vagno-

riaus vyriausybės nuvertėjusių rublinių indėlių kompen-savimas, kuris nieko gero nedavė šalies ekonomikai irtik pagilino valstybės finansines problemas.

Naujausios Lietuvos ūkio raidos tendencijos verčiakitaip pažvelgti į šį klausimą. Nenuostabu, kad 1998–1999 m. gyventojams grąžinti šimtai milijonų litų ne-įsuko gamybos mechanizmo, nes Rusijos krizės sąlygo-mis dauguma piliečių ieškojo saugių pinigų investavimoformų ir keitė savo santaupas į konvertuojamą užsie-nio valiutą. Dabartinė situacija yra visiškai kitokia. Gy-ventojų ir verslo subjektų lūkesčiai yra nepalyginamaigeresni nei prieš kelerius metus, todėl daugiau pajamųskiriama vartojimui. Šį reiškinį skatina ir sumažėję al-ternatyvieji vartojimo kaštai, nes bankų terminuotųjųindėlių ir skolos vertybinių popierių palūkanos yra re-kordiškai mažos.

Ar pagyvėjęs vidaus vartojimas lemia didesnius im-porto augimo tempus? Iš dalies – taip; tai patvirtina iružsienio prekybos statistika, nors jos nederėtų absoliu-tizuoti. Pavyzdžiui, įspūdingai padidėjęs lengvųjų auto-mobilių importas atspindi ne tiek Lietuvos, kiek NVS vi-daus rinkos suaktyvėjimą – juk didžioji dalis automo-bilių įvežama į šalį reeksporto tikslais. Kita vertus, Lie-tuvos vartotojų išleisti pinigai nenubyra „lyg pro kiaurąrėtį” tik užsienio gamintojams – jų lieka ir Lietuvoje.Reikalas tas, kad Lietuvos ekonominis organizmas yra

nevienalytis, t. y. gaminami ne tik produktai, bet ir pa-slaugos. Vietinių produktų pakeičiamumas analo-giškais užsienio gaminiais yra neribotas, o konku-rencija tiesioginė, taigi didėjanti vidaus paklausatoli gražu negarantuoja šalies gamintojams spar-čios plėtros. To nepasakysi apie paslaugų sekto-rių, kadangi daugelio paslaugų per sieną „įvež-ti” neįmanoma. Todėl tarp vidaus vartojimo ir pa-slaugų sektoriaus plėtros yra tiesioginė ir ganaglaudi koreliacija. Geriausiai tai atspindi pastaruojumetu itin smarkiai kylantys statybų, viešbučių ir resto-ranų, vidaus prekybos, finansinio tarpininkavimo ir kitisektoriai. Būtent jie šiuo metu labiausiai didina LietuvosBVP.

Šio teiginio vertimas į ekonominės politikos kalbątikriausiai būtų toks: Vyriausybės mokesčių ir pa-jamų politikos priemonės vidaus rinkai pagyvin-ti pirmiausia teigiamai atsilieptų paslaugų sekto-riui, tuo tarpu jų poveikis produktų gamybai pri-klausytų nuo vietinių gamintojų konkurencingu-mo. Deja, litui brangstant užsienio valiutų atžvilgiu, lie-tuviškos kilmės prekių konkurencingumas silpsta (ne-kalbant apie tas, kurioms gaminti naudojamos už dole-rius perkamos žaliavos).

Akivaizdžius vartotojų nuomonės ir elgesio pokyčiusatspindi 1.1 lentelė. Statistikos departamento apklau-sos duomenimis, vartotojų pasitikėjimo rodiklis (VPR)rugsėjo mėn. buvo –18. Tai geriausias rodiklis per visątyrimo laikotarpį nuo 2001 m. gegužės mėn. Iš apklaus-tųjų respondentų 14 proc. tikėjosi, kad jų namų ūkiofinansinė padėtis per artimiausius metus žymiai arbabent truputį pagerės. Tik 18 proc. žmonių manė, kadjų materialinė būklė per artimiausius 12 mėnesių pa-blogės, tuo tarpu prieš metus tokių buvo 23 proc. Kitavertus, optimizmo aiškiai stigo prognozuojant nedarbolygį, t. y. net 46 proc. tikėjosi, kad artimiausioje ateityjejis išaugs (prieš metus – net 63 proc.). Kitaip tariant,prognozuojama intensyvi ūkio plėtra, kai auga darbonašumas, o ne darbo vietų skaičius. Tokios respondentųnuomonės nepatvirtina pastaruoju metu išryškėjusiosdarbo rinkos tendencijos.

Pramonės pasitikėjimo rodiklis smarkiai pakilo rug-pjūčio mėn. – iki –7 proc., o rugsėjo mėn. smuktelėjo iki–8 proc. Jis buvo vienu procentiniu punktu didesnis neiprieš metus (žr. 1.1 lentelę). Vasaros pabaigoje ir rude-nį verslininkai paprastai optimistiškai vertina 3–4 mėn.gamybos perspektyvą, nes ruduo ir gruodžio mėnuo yrapadidinto ekonomikos aktyvumo metas. Šiek tiek ne-rimą kelia išaugusios pagamintos produkcijos atsargos

1.1 lentelė

Pramonės ir vartotojų pasitikėjimo rodikliai (PPR ir VPR)

2001 m. 2002 m.

IX X XI XII I II III IV V VI VII VIII IXPPR −9 −14 −13 −14 −12 −5 −1 −4 −7 −12 −14 −7 −8VPR −25 −30 −28 −26 −22 −25 −24 −22 −21 −21 −22 −20 −18

2001 m. 2002 m.

IX X XI XII I II III IV V VI VII VIII IXPPR −9 −14 −13 −14 −12 −5 −1 −4 −7 −12 −14 −7 −8VPR −25 −30 −28 −26 −22 −25 −24 −22 −21 −21 −22 −20 −18

4

Nr. 11, 2002 m. SPALIS

(rugsėjo mėn. 13 proc. apklaustųjų įmonių vadovų ver-tino jas kaip per dideles, tuo tarpu rugpjūčio mėn. tokiųbuvo 9 proc.) bei sumažėjusi paklausa (rugsėjo mėn.39 proc. įmonių vadovų manė, kad ji yra nepakanka-ma, rugpjūčio mėn. – 37 proc.).

Vienas svarbiausių ekonominių ir politinių procesųpastaruoju metu yra Rusijos kapitalo skverbimasis į Lie-tuvos naftos perdirbimo ir energetikos sektorių (Jukosperimtas Mažeikių naftos valdymas, Gazprom interesaiprivatizuojant Lietuvos dujas ir Kauno elektrinę). Kaikurie šalies politikai jau skelbia pavojų Lietuvos vals-tybės suverenumui, tačiau pažymėtina, kad net ir įgy-vendinus minėtus projektus Rusijos investicijos nepri-lygs dydžiu Danijos bei Švedijos kapitalui ir konkuruostik dėl trečiosios vietos. Be to, naftos perdirbimas nelai-kytinas nacionalinį saugumą lemiančiu ūkio sektoriumi,kadangi egzistuoja alternatyvios naftos produktų įsive-žimo galimybės. Kad ir kaip ten būtų, tikslinga pasirū-pinti teisiniais saugikliais, kurie padėtų Lietuvai krizėsatveju išvengti energetinio diktato iš Rytų.

1.3. Aplinkinės rinkos

Jungtinių Amerikos Valstijų ūkinė nuotaika tebė-ra prislėgta. Politikai ir ekspertai vis nervingiau žvilgčio-ja į vartotojų pasitikėjimo ir mažmeninės prekybos ro-diklius, kuriems išbandymas buvo ir rugsėjo 11 d. įvy-kiai, ir apskaitos skandalų sukeltas akcijų rinkos nuo-smukis. Šie faktai paliko pėdsaką, todėl antrąjį pus-metį tikimasi lėtesnio JAV ekonomikos kilimo – dauge-lis prognozuojančių institucijų sumažino šios šalies BVPaugimo prognozę.

Šių metų pradžioje JAV vidaus paklausą palaikė spar-čiai augantis viešasis vartojimas, nors ir lėčiau, didėjo irprivatus vartojimas. Kita vertus, pagrindinių JAV preky-bos partnerių ūkio stagnacija ir smarkiai sustiprėjęs do-leris gilino šalies einamosios sąskaitos deficito proble-mą. Metų viduryje situacija dar labiau komplikavosi, nesvidaus vartojimo plėtra prislopo, o akcijų rinkos krachaspaskatino namų ūkius daugiau taupyti. Šalies mažme-ninė prekyba rugsėjo mėn. smuko 0,7 proc. – daugiau-siai nuo 2001 m. lapkričio mėn. Susvyravus vartotojųpasitikėjimui – pagrindiniam JAV ekonomikos ramsčiui– iškiltų reali recesijos grėsmė.

Pramonės gaminių pirkimo vadybininkų indeksas(ISM) smuktelėjo nuo 50,5 punkto rugpjūčio mėn. iki49,5 punkto rugsėjo mėn. – pirmą kartą nuo sausio šissektorius pradėjo trauktis, įmonių vadovams nerimau-jant dėl aukštų energijos kainų poveikio ir galimo Irakopuolimo. Kita vertus, paslaugų sektoriaus ISM indeksasišaugo nuo 50,9 iki 53,9 punkto, atspindėdamas eks-pertų lūkesčius pranokstančią plėtrą. Bendrasis vidausproduktas antrąjį ketvirtį išaugo 1,3 proc., t. y. 0,2 proc.punkto daugiau nei anksčiau skelbta.

Padidėjus kreditavimo rizikai ir palūkanų normoms,gali susilpnėti įmonių paskatos skolintis, o įtempta dar-bo rinkos padėtis vers gyventojus konsoliduoti savo fi-nansus ir sulaikys juos nuo investicijų į būstą. Siekda-mas išvengti blogiausio scenarijaus, Federalinių rezer-

vų bankas ėmė svarstyti, ar nevertėtų sumažinti ba-

zines palūkanų normas, nors dar prieš keletą mėne-

sių visi tikėjosi, kad jos didės. Kol kas Fed’o vadovas

A. Grenspeenas neskubina įvykių, pagrįstai baiminda-

masis, jog sumažinus palūkanų normas būstas toliau

brangs ir susidarys naujas kainų „burbulas” – šįkart ne-

kilnojamojo turto rinkoje (dar nespėjo subliūkšti pasta-

raisiais metais susiformavęs akcijų kainų „burbulas”).

Dar sunkesnis išmėginimas centriniam bankui būtų,

jei JAV administracija pradėtų karą prieš Iraką – paki-

lusios pasaulinės naftos kainos ir išaugusi infliacija vi-

siškai apribotų ekspansinės palūkanų politikos galimy-

bes. Klostantis įvykiams šia kryptimi, šalies prezidentas

G. Bushas rizikuoja tarptautinės bendruomenės akyse

tapti agresyviu „kaubojumi”, kuris narsiai puola kiek-

vieną išorinį priešą, tačiau nesugeba spręsti „nuobo-

džių” ūkinių problemų. Respublikonai gali pralaimėti ki-

tus prezidento rinkimus, jeigu šis įvaizdis išpopuliarės

ir pačiose JAV.

Artimiausioje ateityje nepagerėjus makroekonomi-

niams rodikliams, Fed’as vis dėlto bus priverstas su-

mažinti palūkanų normas ne daugiau kaip 50 bazinių

punktų, tačiau veikiausiai tai bus vienkartinis ir pasku-

tinis žingsnis. Pinigų politikos „parakas” bus visiškai iš-

naudotas, o realiosios palūkanų normos balansuos ties

0 proc. riba.

Atsižvelgdami į permainingą JAV ekonomikos

padėtį, šį kartą sumažinome 2002 m. BVP augi-

mo prognozę nuo 2,5 proc. iki 2,2 proc. Atsiradus

namų ūkių vartojimo susilpnėjimo požymiams ir

niekaip neatsigaunant investicijų procesui, mažai

tikėtina, kad šalies ūkis staiga pagyvės ateinan-

čiais metais, todėl 2003 m. BVP prognozę sumaži-

nome nuo 4,0 proc. iki 3,0 proc. Kaip ir praėjusio-

je apžvalgoje, manome, kad infliacija šiais metais

bus iki 2 proc.

Euro zonos ūkio būklė yra ne geresnė, o anticikli-

nės ekonominės politikos galimybės dar mažesnės nei

JAV. Trijų euro zonos „banginių” – Vokietijos, Prancūzi-

jos ir Italijos – verslo pasitikėjimo indeksai vasarą su-

mažėjo, birželio mėn. mažmeninės prekybos apyvarta

smuko 0,9 proc., palyginti su tuo pačiu 2001 m. mėne-

siu. Europos centrinis bankas (ECB) sumažino šių me-

tų BVP augimo prognozę iki 0,9–1,5 proc., tikėdamasis,

kad ekonomikos plėtra 2003m. paspartės 2,1–3,1 proc.

Namų ūkių vartojimas yra silpnas ir kol kas nematyti

veiksnių, galinčių jį „išjudinti”. Rugsėjo mėn. pramonės

pirkimo vadybininkų indeksas (ISM) euro zonoje suma-

žėjo nuo 50,8 iki 48,9 punkto. Skirtingai nei JAV, ne ką

geresni reikalai ir paslaugų sektoriuje, kurio ISM nukrito

nuo 50,8 iki 49,1 punkto. Kritus akcijų kursams pagrin-

dinėse pasaulio biržose, gyventojų finansiniai ištekliai

sumažėjo, kartu prislopo ir paskatos vartoti. Tiesa, em-

piriniai skaičiavimai rodo, jog akcijų kursų indeksams

nukritus 20 proc., JAV bendrasis vidaus produktas su-

mažėtų 0,8 proc., tuo tarpu euro zonos – tik apie 0,4

proc. Kita vertus, ekonominis neapibrėžtumas euro zo-

5

LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA

1.2 lentelė

Kai kurių Lietuvos prekybos partnerių BVP augimo prognozės 2002–2003 m. (proc.)

2002 m. 2003 m.

JAV 2,2 3,0

Euro zona 1,0 2,5

Vokietija 0,6 1,8

Rusija 3,9 3,0–3,5

Latvija 4,7 5,0–5,5

Estija 4,6 4,5Lenkija 1,0 2,5–3,0

2002 m. 2003 m.

JAV 2,2 3,0

Euro zona 1,0 2,5

Vokietija 0,6 1,8

Rusija 3,9 3,0–3,5

Latvija 4,7 5,0–5,5

Estija 4,6 4,5Lenkija 1,0 2,5–3,0

noje yra didesnis nei JAV, o tai skatina atidėti juodaidienai vartojimui skirtus pinigus.

ECB galėtų nedelsdamas apkarpyti bazines palūka-nų normas, tačiau tam trukdo infliacija, rugpjūčio mėn.vėl „prakirtusi” toleruojamą 2 proc. ribą, o kitas centri-nio banko atidžiai stebimas rodiklis – pinigų kiekis M3 –liepos mėn. buvo 7,1 proc. didesnis nei prieš metus (sie-kiama, kad pinigų kiekis per metus išaugtų ne daugiaukaip 4,5 proc.). Dar daugiau rūpesčių ECB kelia kai kuriųeuro zonos valstybių „maištas laive”, mėginant sušvel-ninti Stabilumo pakto reikalavimus ir išsikovojant teisęvykdyti laisvesnę fiskalinę politiką. Vokietijos statistikostarnyba paskelbė, kad šalies biudžeto deficitas pirmąjį2002 m. pusmetį buvo 3,5 proc. BVP, t. y. net 0,5 proc.punkto didesnis nei leistina. Italija ragina skaičiuojantbiudžeto deficitą neįtraukti tam tikrų išlaidų. Kai kurieekonomistai siūlo ECB atsakyti į panašias iniciatyvas su-griežtinant pinigų politiką ir pakeliant palūkanų normas.Vargu ar ECB galėtų ryžtis tokiam sprendimui, tačiaupolitinė ataka prieš Stabilumo paktą gali priversti ban-ką lūkuriuoti.

Daugelis euro zonos valstybių yra pribrendusios išesmės liberalizuoti darbo rinką (sumažinti bedarbio pa-šalpos dydį, kurti laikinas darbo vietas, legalizuoti „še-šėlinį” darbą), tačiau ši reforma kol kas tėra tik „popie-riuje”. Geriausiu atveju ji bus pradėta 2003 m. Vilčiųteikia tai, jog šį kartą darbo rinkos reguliavimo maži-nimo idėją remia net profsąjungos, o Vokietijoje už jąpasisako visos pagrindinės politinės partijos.

Kadangi šių metų euro zonos ekonomikos plėt-rą prognozavome konservatyviai, kol kas nekei-čiame anksčiau paskelbtos prognozės – BVP iš-augs apie 1,0 proc. Atsižvelgdami į JAV ekonomi-kos problemas, pabrangus eurui sumažėjusį eu-ropietiškų prekių konkurencingumą ir užsitęsu-sį vidaus rinkos vangumą, sumažinome ateinan-čių metų BVP augimo prognozę nuo 3,0 proc. iki2,5 proc. Nematome pagrindo koreguoti infliaci-jos prognozę – 2002 m. kainos padidės apie 2,0proc., o 2003 m. – 1,8 proc.

Vokietiją ankstyvą rudenį apėmė parlamento rinki-mų karštligė, kurios metu ekonomikai teko daugiausiaidėmesio. Nors kancleriui G. Schroederiui nepavyko įgy-

vendinti savo pažado sumažinti bedarbių skaičių šalyjeiki 3,5 mln., rinkimus vis dėlto laimėjo jo vadovaujamasocialdemokratų partija. Tik rinkimų išvakarėse vyriau-sybė ėmėsi kurti specialią komisiją, kuri pateikė reko-mendacijas, kaip sumažinti nedarbo lygį per trejus me-tus. Šio dokumento pagrindą sudaro darbo rinkos tobu-linimo priemonės, nes padidinti užimtumo ekspansinefiskaline politika neįmanoma – biudžeto deficitas ir taipviršija Stabilumo pakto nustatytą kritinę ribą.

Verslininkų ir namų ūkių lūkesčiai yra gana pesimis-tiški. Antai Ifo instituto Vakarų Vokietijos verslo klimatoindeksas rugpjūtį smuktelėjo 1,1 punkto iki 88,8 punk-to, ir jau trečią mėnesį iš eilės. Mažmeninės prekybosapyvarta per pirmuosius septynis šių metų mėnesius,palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, su-mažėjo 2,5 proc. Ekonomikos inertiškumą atspindi kuk-lus BVP padidėjimas antrąjį šių metų ketvirtį – 0,5 proc.,palyginti su tuo pačiu 2001 m. ketvirčiu.

Vokietijos ūkio nepagailėjo ir gamta – milžiniški po-tvyniai vasaros pabaigoje atnešė milijardinių nuosto-lių. Kita vertus, ši stichinė nelaimė veikiausiai teigia-mai atsilieps ekonomikos plėtrai per vidutinį laikotarpį,nes daugiau užsakymų gaus statybų sektorius, o per jį– ir kitos šakos. Europos komisija pažadėjo finansiškaipadėti nukentėjusioms šalims, perskirstydama EuroposSąjungos regioninės paramos lėšas.

Įvertinę neigiamus ir teigiamus Vokietijos eko-nomikos raidos aspektus, prognozuojame, kad2002 m. šalies BVP išaugs 0,6 proc., o 2003 m.– 1,8 proc. Atsižvelgdami į pirmojo pusmečio Vo-kietijos fiskalinį deficitą ir potvynių padarytą žalą,šių metų deficito prognozę padidinome nuo 2,8–2,9 proc. iki 3,5 proc. BVP. Ekonomikai pamažuatsigaunant, ateinančiais metais biudžeto defici-tas šiek tiek sumažės ir „įtilps” į Stabilumo paktonustatytą limitą.

Apsiniaukusi JAV ir Vakarų Europos konjunktūra kolkas neturi didesnės neigiamos įtakos Rusijos ekono-mikai, kurioje sparčiai kyla vidaus rinka. Pagrindinėsbazinės Rusijos ūkio šakos – pramonė, žemės ūkis, sta-tybos, transportas ir mažmeninė prekyba – per septy-nis mėnesius, palyginti su tuo pačiu 2001 m. laikotar-piu, išaugo 4,1 proc. Panašiai kaip ir Lietuvoje, sparčiau

6

Nr. 11, 2002 m. SPALIS

plėtojosi į vidaus paklausą orientuoti ekonomikos sekto-

riai. Pavyzdžiui, mažmeninės prekybos apyvarta išaugo

8,7 proc., o pramonės produkcija – tik 3,9 proc.

Vertinant JAV ir Irako karinio konflikto bei naftos kai-

nų šuolio tikimybę, galima konstatuoti, jog per trumpą

laikotarpį Rusijos ūkis iš to išloštų. Imant vidutinį lai-

kotarpį, naftos pabrangimo nauda veikiausiai būtų efe-

meriška. Staigus naftos kainų šuolis lemtų dar vieną pa-

saulio ekonomikos recesiją, dėl kurios naftos paklausa

sumažėtų, kartu ilgainiui kristų ir naftos kainos. Suma-

žėtų Rusijos eksporto rinkos, beje, ne tik strateginių ža-

liavų, bet ir kitų produktų.

Iš pažiūros šviesi Rusijos ūkinė padangė vis dėlto turi

ir „debesėlių”. Antai Rusijos didžiųjų ir vidutinių įmonių

pelnas iki mokesčių pirmąjį 2002 m. pusmetį, palyginti

su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumenko 39,8

proc. Pelningai dirbančių įmonių dalis nagrinėjamuoju

laikotarpiu sumažėjo nuo 61,4 proc. iki 53,3 proc. Dau-

gelyje įmonių smarkiai padidėjo gamybos sąnaudos,

kurias savo ruožtu „išpūtė” kylantys atlyginimai. Nomi-

nalus darbo užmokestis augo kur kas sparčiau nei kai-

nos, todėl per pastarąjį pusmetį realus darbo užmokes-

tis, remiantis išankstiniais duomenimis, padidėjo 17–20

proc. Blogėjanti įmonių finansinė būklė jau atsiliepė ir

investicijų procesui – prognozuojama, jog šiais metais

investicijos išaugs tik 4,5 proc., tuo tarpu 2001 m. jos

padidėjo 8,7 proc., o 2000 m. – 17,4 proc. Toks inves-

ticijų aktyvumas yra nepakankamas dabartiniams eko-

nomikos plėtros tempams išlaikyti, jau nekalbant apie

spartėjimą.

Lietuvos verslo bendruomenę sujaudino Rusijos vy-

riausybės sprendimas nuo spalio mėn. įvesti senų au-

tomobilių importą stabdančius muitus. Importo muitas

senesniems nei septynerių metų automobiliams, kurių

variklių darbinis tūris neviršija 2,5 tūkst. kubinių cen-

timetrų, padidintas 2,3 karto, o didesnio tūrio varik-

lius turintiems automobiliams – 2,1 karto. Tai bus smū-

gis padėvėtais vakarietiškais automobiliais prekiaujan-

tiems smulkiems mūsų šalies verslininkams, ir provinci-

joje dar labiau padidės nedarbas. Kita vertus, šio spren-

dimo pasekmių Lietuvos ekonomikai nereikėtų perne-

lyg dramatizuoti. Kritus senų automobilių paklausai, jų

savininkai Vakarų Europoje sumažins kainas, todėl jais

gali pradėti labiau domėtis Lietuvos bei aplinkinių vals-

tybių (Latvijos, Ukrainos, Baltarusijos, net Vidurinės

Azijos) pirkėjai. Be to, dalis verslininkų persiorientuos

ir ims gabenti reeksporto tikslais naujesnius – 3–7 me-

tų automobilius.

Galima traktuoti šį Rusijos vyriausybės žingsnį kaip

rūpinimosi ekologija ar vietine automobilių pramone

ženklą, tačiau, mūsų nuomone, jis vertintinas plates-

niu aspektu. Nuolat kylant realiam efektyviajam rublio

kursui ir silpstant rusiškų prekių konkurencingumui, jau

kurį laiką šalies eksportas absoliučiai mažėja, o impor-

tas sparčiai didėja. Greitai „tirpstantis” užsienio preky-

bos perteklius negali nejaudinti Rusijos valdžios, nes jis

sužadina atsiminimus apie 1998 m. šalies finansų krizę.

Atsižvelgdami į neblogą pirmojo pusmečio Ru-sijos ekonomikos plėtros rezultatą, nusprendė-me šių metų BVP augimo prognozę padidinti nuo3,5 proc. iki 3,9 proc. Dėl 2003 m. šalies ūkiniųperspektyvų tebesame atsargūs – kaip ir anks-čiau, manome, kad BVP padidės 3,0–3,5 proc.Ankstesniuose „Lietuvos makroekonomikos ap-žvalgos” leidiniuose pateikta 2002 m. infliacijosprognozė beveik visiškai sutapo su faktiniu de-vynių mėnesių rodikliu, todėl jos nekeitėme –10 proc. arba truputį daugiau. Galima tikėtis, jogateinančiais metais bus žengtas dar vienas žings-nis siekiant pažaboti kainų kilimą, todėl infliacijaturėtų sudaryti 6–8 proc. Rublis JAV dolerio at-žvilgiu nuvertės labai mažai – ne daugiau kaip po5 proc. šiais ir kitais metais.

Spalio mėn. pradžioje Latvijoje įvyko parlamentorinkimai, kuriuose laimėjo E. Repšės vadovaujama Nau-jojo laiko partija. Daugumą Seime sudarys į Vakarus be-siorientuojančios dešiniosios partijos, tuo tarpu Latvijoskelio, Latvijos socialdemokratų darbo partija ir Social-demokratų partija neįveikė 5 proc. barjero. Rinkimų re-zultatai leidžia manyti, kad nebus atsisakyta politikosprioritetų – rinkos ekonomikos ir šalies narystės Euro-pos Sąjungoje ir NATO.

Latvijai Vakarų Europos ekonomikos nuosmukis pa-darė daugiau žalos nei, pavyzdžiui, Lietuvai. Maždaug61 proc. Latvijos eksporto tenka Europos Sąjungai, to-dėl šalies ūkis jautriai reaguoja į šio regiono konjunktū-rinius pokyčius. Antrąjį ketvirtį Latvijos užsienio preky-bos deficitas sudarė net 27,3 proc. prekybos apyvartos,tuo tarpu Lietuvoje ir Estijoje šis rodiklis buvo atitinka-mai 20,2 proc. ir 17,3 proc.

Šiais metais Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, ūkio plėt-rą labiausiai skatino tebesitęsiantis vidaus rinkos kili-mas. Vidutinis neto darbo užmokestis viešajame sekto-riuje augo kur kas sparčiau nei kainos – antrąjį ketvirtį,palyginti su tuo pačiu 2001 m. laikotarpiu, jis ūgtelė-jo 11,2 proc., tuo tarpu vartotojų kainos padidėjo tik1,9 proc. Rugsėjo mėn. metinė infliacija sumažėjo iki1,0 proc. Abejotina, ar tokius realiojo darbo užmokesčioaugimo tempus įmanoma išlaikyti per vidutinį laikotar-pį, atsižvelgiant į sudėtingą išorės rinkų būklę ir ribotąlatviškų prekių konkurencingumą.

Neblogas investicijų ir vidaus vartojimo katalizato-rius yra statybų sektoriaus pokyčiai. Statybų apimtisLatvijoje pirmąjį pusmetį, palyginti su analogišku pra-ėjusių metų laikotarpiu, išaugo 7 proc.: naujų statybųapimtis padidėjo 25 proc., tuo tarpu remonto ir rekonst-rukcijos darbų sumažėjo 2,6 proc. Taigi statybų plėtratebėra patenkinama, nors ir ne itin sparti.

Komplikuojasi transporto sektoriaus veiklos sąlygos.Krovinių Latvijos geležinkeliais per devynis šių metųmėnesius pergabenta 0,1 proc. mažiau nei prieš me-tus. Bendras krovinių srautas sumenko sumažėjus ša-lies uostams adresuotų krovinių. Apžvelgiamuoju lai-kotarpiu Latvijos uostai perkrovė 8 proc. mažiau kro-vinių nei prieš metus, beje, ypač nukentėjo didžiau-

7

LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA

sias Ventspilio uostas, kurio apyvarta smuktelėjo net20 proc. Jukos bendrovei perėmus Mažeikių naftos val-dymą, konkurencija tarp Būtingės ir Ventspilio termina-lų dar labiau padidės. Pavyzdžiui, 2001 m. Jukos naftasudarė 6 proc. Ventspilio naftos terminalo apyvartos, oateityje ir šios dalies gali nelikti. Dar labiau sumažėtųšalies vamzdynų apkrovimas, kuris šiais metais ir taipnebuvo didelis.

Nepaisant lėtėjančio Latvijos ekonomikos kilimo iružsienio prekybos problemų, tarptautinė kredito reitin-gų agentūra Standard&Poor’s pagerino šalies skolini-mosi užsienio valiuta patikimumo įvertinimą: ilgalaikiųskolinių įsipareigojimų užsienio valiuta reitingas padi-dintas nuo BBB iki BBB+ (Lietuvos reitingas yra BBB,Estijos – A−), o trumpalaikių – nuo A−3 iki A−2. Agen-tūra labiau kreipė dėmesį į Latvijos finansinį stabilumąir valstybės skolos lygio priimtinumą, be to, šalies kre-dito reitingų ji nekeitė nuo 1997 m.

Atsižvelgdami į gana slogią Latvijos eksportosituaciją ir transporto sektoriaus sąstingį, mano-me, kad šiais metais BVP išaugs 4,7 proc. ir busarčiau apatinės mūsų anksčiau prognozuoto in-tervalo – 4,5–5,0 – ribos. 2003 metais tebesiti-kime 5,0–5,5 proc. plėtros. Latui pabrangus JAVdolerio atžvilgiu ir atpigus importui iš Rytų, šiųir ateinančių metų infliacijos prognozę sumažino-me nuo 2,5–3,0 proc. iki 1,5 proc. ESD progno-zė 2002 m. ir 2003 m. liko ta pati – atitinkamai7,0 proc. ir 7,5 proc. BVP, nors 9,3 proc. BVP de-ficitas antrąjį ketvirtį atspindi gilėjančias mokėji-mų balanso problemas.

Estijos einamosios sąskaitos deficito lygis pirmą-jį ir antrąjį šių metų ketvirtį – atitinkamai 15 proc. ir10,6 proc. BVP – sukėlė lengvą šoką šalies politikamsir verslininkams. Pradėta diskutuoti apie galimą eko-nomikos „perkaitimą”, kurį skatina itin sparčiai kylan-tis namų ūkių vartojimas. Antai mažmeninės prekybosapyvarta antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pa-čiu praėjusių metų ketvirčiu, išaugo 15 proc., vidutinismėnesinis atlyginimas – 10,1 proc. Tai verčia įmonesdidinti prekių kainas arba susitaikyti su mažesne pelnonorma.

Estijos bankai ėmė atsargiau vertinti vartojimo tiks-lais teikiamas paskolas, baimindamiesi, jog pakitusekonominei situacijai skolininkai taps nemokūs. To-dėl paskolų portfelio augimas, palyginti su 2000 m. ir2001 m., sulėtėjo. Kai kurie analitikai teigia, kad ne-mažą sparčiai augančio importo dalį sudaro investici-nės gėrybės, kurios sustiprins šalies eksporto poten-cialą ateityje. Tačiau pagrindinių Estijos užsienio preky-bos partnerių ūkinės perspektyvos tebėra neaiškios, to-dėl padidinus gamybos pajėgumus gresia neefektyvusjų panaudojimas, taigi dar didesnės įmonių finansinėsproblemos.

Estijos statybų sektoriuje šiuo metu karštymetis –statybų apimtis antrąjį šių metų ketvirtį buvo 29 proc.didesnė nei prieš metus. Apžvelgiamuoju laikotarpiumaždaug 4,5 proc. pakilo vidutinė statybų kaina – po-

žymis, jog šalies statybos bendrovėms nestinga užsa-

kymų.

Patikslintais Estijos statistikos departamento duo-

menimis, šalies BVP antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo

pačiu 2001 m. laikotarpiu, padidėjo 7,0 proc. (pirmą-

jį ketvirtį – 3,2 proc.). Aktyvus vidaus vartojimas bu-

vo pagrindinė ekonomikos plėtros priežastis. Be minė-

to mažmeninės prekybos bei statybų sektoriaus šuolio,

pažymėtini neblogi transporto veiklos rezultatai. Krovi-

nių šalies geležinkeliais per aštuonis mėnesius pervežta

4,2 proc. daugiau nei prieš metus. Atsigauna ir Estijos

pramonė – šių metų sausio–liepos mėn. produkcijos pa-

lyginamosiomis kainomis parduota 7 proc. daugiau nei

per atitinkamą praėjusiųjų metų laikotarpį.

Atsižvelgdami į paspartėjusią paslaugų sekto-

riaus plėtrą ir vidaus vartojimo nulemtą pramo-

nės pagyvėjimą, 2002 m. BVP plėtros prognozę

padidinome nuo 4,0 proc. iki 4,6 proc. 2003 m. ti-

kimės 4,5 proc. ekonomikos kilimo. Kita vertus,

optimizmo ne per daug, nes Estijos ekonomika

išlieka pažeidžiama išorės pokyčių. Neramina di-

džiausias iš Baltijos valstybių einamosios sąskai-

tos deficitas, kuris 2002 m. sudarys apie 10 proc.,

o 2003 m. – 8 proc. BVP. Infliacija tiek šiais, tiek

ateinančiais metais bus iki 3 proc. ir nekels tiesio-

ginio pavojaus ekonomikos stabilumui.

Lenkijos ekonomikos perspektyvos, nors ir šiek tiek

„pragiedrėjo”, vis dar yra gerokai blogesnės nei aplin-

kinių valstybių. Lėtai kylant Europos Sąjungos ir ypač

Lenkijai svarbios Vokietijos ekonomikai, eksporto plėt-

ros galimybės bus ribotos, o vidaus rinkos padėtį komp-

likuos labai didelis nedarbas. Analitikų skaičiavimais,

nedarbo lygis reikšmingiau sumažėtų tik esant ekono-

mikos plėtrai maždaug po 5 proc. per metus. Deja, to-

kie plėtros tempai nepasiekiami nei šiais, nei artimiau-

siais metais. Pirmąjį šių metų ketvirtį BVP išaugo tik

0,5 proc., antrąjį – 0,8 proc., todėl nedarbo lygis iki me-

tų pabaigos gali dar labiau pakilti ir priartėti prie kritiš-

kos 20 proc. ribos.

Smarkiai sulėtėjus kainų kilimui (rugpjūčio mėn.

metinė infliacija buvo tik 1,2 proc.), Lenkijos centri-

nis bankas gali daugiau manevruoti mažindamas ba-

zines palūkanų normas. Nors neseniai pagrindinė refi-

nansavimo palūkanų norma buvo dar kartą sumažin-

ta 50 bazinių punktų iki 7,5 proc., tikėtina, kad tai

dar ne paskutinis žingsnis šiais metais. Nepaisant šių

sprendimų, realiosios palūkanų normos tebėra vienos

iš didžiausių regione, o tai slopina vidaus vartojimą ir

investicijas.

Esama ir kuklių pasiekimų. Šalies eksportas pirmą-

jį pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų lai-

kotarpiu, padidėjo 4,1 proc., o importas – 2,2 proc.

Užsienio prekybos deficitas per tą patį laikotarpį su-

mažėjo 2,8 proc. Rugsėjo mėn. Lenkijoje parduota

24 tūkst. naujų lengvųjų automobilių – beveik 4 tūkst.

daugiau nei prieš metus. Tačiau per devynis šių me-

tų mėnesius parduota tik 230 tūkst. automobilių, t. y.

8

Nr. 11, 2002 m. SPALIS

beveik 12 proc. mažiau nei pernai. Specialistų nuo-mone, krizės krečiama Lenkijos automobilių rinka darnegreitai pasieks 1999 m. lygį, kai buvo parduota640 tūkst. naujų mašinų. Pamažu gerėjančius gyven-tojų lūkesčius atspindi ir palankesnis požiūris į ša-lies vyriausybę. Sociologinių apklausų duomenimis, ša-lies premjero L. Millerio reitingas rugpjūčio mėn. pa-didėjo 5 proc. punktais. Nors vis dar 50 proc. re-spondentų neigiamai vertina šalies vyriausybės va-dovo darbą, premjeru yra patenkinti 35 proc. šaliesgyventojų.

Atsižvelgdami į menką pirmojo pusmečio eko-nomikos plėtrą, 2002 m. BVP augimo prognozęsumažinome nuo 1,5 proc. iki 1,0 proc. Kaip iranksčiau, manome, kad 2003m. BVPpadidės 2,5–3,0 proc. Artimiausiais metais Lenkijos ekonomi-ka bus viena iš lėčiausiai augančių Vidurio ir RytųEuropoje. Kita vertus, infliacija pažabota greičiaunei tikėtasi, todėl tiek šių, tiek ateinančių metųinfliacijos prognozę sumažinome nuo 3 proc. iki2,0 proc.

1.4. Lietuvos ūkio struktūrosypatumai, palyginti su kitomisVidurio ir Rytų Europos šalimis

Artėjant datai, kai dešimt Vidurio ir Rytų Europos ša-lių bus priimtos į Europos Sąjungą, šis palyginimas tam-pa ypač įdomus. Kita vertus, aptariamosios šalys yrane tik mūsų kaimynės ar partnerės, bet ir konkuren-tės, todėl pateikta informacija padės susidaryti vaizdąapie įvairių valstybių ūkio šakų plėtros tempus ir per-spektyvas. Šiame skyrelyje naudojomės Eurostato irEuropos Komisijos informacija, kuri paprastai skelbia-mia šiek tiek vėliau, todėl čia pateikėme 1995–2000 m.rodiklius. Atskirų šakų sukurta pridėtinė vertė (PV) įver-tinta pagal perkamosios galios paritetą, t. y. jos matovienetas yra perkamosios galios standartas (PGS).

Priedo 4 lentelėje vaizdžiai matyti, kad 2000 m. že-mės ūkio sukurtoji PV dalis Lietuvoje didžiausia iš visųkitų šalių. Iš esmės tai nėra blogas dalykas, tačiau jis at-spindi Lietuvos priklausomybę nuo tradicinės technolo-gijos sektoriaus, kuris visuotinės perprodukcijos ir pro-duktų subsidijavimo sąlygomis vis labiau traukiasi (joplėtros tempai lėtesni už vidutinius, žr. priedo 4 lente-lę), todėl su juo susijusios sudėtingos socialinės prob-lemos. Be to, žemės ūkis yra komerciniam kreditavimuisunkiau „įkandamas” verslas.

2000 m. pabaigoje Lietuvos žemės ūkyje dirbo net19,6 proc. dirbančiųjų (didesnis rodiklis tik Lenkijos –25,7 proc.), o tik 7,5 proc. pridėtinės vertės sukurta šia-me sektoriuje. Nenuostabu, kad šios šakos produktyvu-mas buvo labai mažas – 6 tūkst. PGS (mažesni tik Lat-vijos ir Lenkijos rodikliai, atitinkamai 4 ir 3 tūkst. PGS),maža to, samdomųjų darbuotojų šioje šakoje metinisuždarbis viršijo vidutinį sukurtos pridėtinės vertės dydį(beje, taip yra ir kai kurių kitų VRE šalių žemės ūkyje).Tai atspindi itin sunkią savarankiškai dirbančių žemdir-bių materialinę būklę, nes jų sukurtos produkcijos kaina

net nekompensuoja rinkoje susiklosčiusios darbo jėgos

kainos. Paradoksalu, bet galima guostis nebent tuo, kad

1995–2000 m. dirbančių žemės ūkyje skaičius sumažė-

jo 20 proc.

Lietuvos išgaunamoji pramonė yra unikali, palyginti

su kitų nagrinėjamų šalių rodikliais. Nors ir itin maža,

ji plėtros tempais ir produktyvumu lenkė visas aštuonių

apžvalgoje pateiktų šalių ūkio šakas, žinoma, ir tų šalių

išgaunamąją pramonę. Kita vertus, išgaunamojoje pra-

monėje dirbančių samdomųjų darbuotojų vidutinis dar-

bo užmokestis Lietuvoje toli gražu nebuvo pirmaujantis.

Nors ši šaka yra imli kapitalinių investicijų naujiems tel-

kiniams ieškoti ir įsisavinti, labai abejotina pastaruoju

metu valdžios sluoksniuose sklandanti idėja sumažinti

naftos gavyba besiverčiančių įmonių mokesčius – iš tik-

rųjų šios įmonės pajėgios finansuoti investicijas iš pelno

ir kitų nuosavų išteklių.

Lietuvos apdirbamosios pramonės vaidmuo ūkyje

nekvestionuotinas, jos sukuriamos pridėtinės vertės

santykinė dalis 2000 m. buvo didesnė nei Latvijoje ir

Estijoje. Tiesa, šiuo rodikliu šiek tiek atsiliekama nuo

toliausiai pažengusių VRE valstybių, tačiau tai neturėtų

stebinti, turint omenyje ten susiklosčiusias gilias pra-

monės tradicijas. Lietuvos statybos sektoriaus reikšmė

smarkiai nusmuko po Rusijos krizės, tačiau nuo 2001m.

pabaigos jis pradėjo atsigauti. Mūsų šalies viešbučių ir

restoranų verslo bei transporto ir komunikacijų padė-

tis Baltijos šalių kontekste vertintina kaip pakankamai

tvirta. Nors šiose srityse dirba palyginti nedaug žmonių,

jos išsiskiria dideliu produktyvumu ir veržlia plėtra (žr.

priedo 4 lentelę).

Komunalinių paslaugų (energetika ir su ja susiju-

sios šakos) sektorius 1995–2000 m. smuko absoliučiai;

tą nuosmukį lėmė pastaraisiais metais išryškėję krizės

reiškiniai: nepalankios eksporto sąlygos, prasta vady-

ba, struktūrinės problemos. Naujausios tendencijos lei-

džia tikėtis, kad artimiausioje ateityje ši ūkio sritis pra-

džiugins tam tikrais laimėjimais, juoba kad ji smarkiai

atsiliko nuo kitų VRE valstybių.

Prekyba ir remontas Lietuvoje sukūrė nemenką dalį

PV (15,1 proc.; antroji vieta po apdirbamosios pramo-

nės) ir šiuo požiūriu mažai kuo skyrėsi nuo kitų kandi-

dačių į ES. Prekybos produktyvumas nėra didelis, pa-

lyginti su kitomis šalimis, tačiau dinamiška sektoriaus

plėtra pastaruoju metu nuteikia optimistiškai.

Lietuvos finansinio tarpininkavimo sektoriaus santy-

kinė reikšmė, palyginti su kitomis VRE šalimis, tebė-

ra mažoka. Iki šių metų ypač silpnai išplėtotas buvo

nebankinis finansų sektorius, tačiau įvedus privalomą-

jį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą, bent jau

draudimo padėtis šiek tiek pasitaisė. Finansinis tarpi-

ninkavimas Lietuvoje 2000 m. ne tik sukūrė gana ne-

didelę PV dalį, bet ir buvo mažiau produktyvus nei kitų

šalių analogiški sektoriai (įdomu tai, kad Lietuvoje pa-

gal produktyvumą jis užėmė trečiąją vietą, žr. priedo

5 lentelę). Auganti konkurencija ir gana žemas finan-

sinių paslaugų lygis šalyje skatins dinamišką finansinio

9

LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA

tarpininkavimo plėtrą artimiausiais metais, tačiau sun-

ku tikėtis, kad jis greitai pasivys atitinkamus toliausiai

pažengusių VRE šalių sektorius.

Nekilnojamojo turto verslas, palyginti su kitomis ša-

limis, sudarė mažą ūkio dalelę, tačiau išsiskyrė gana di-

deliu produktyvumu ir sparčia plėtra.

Viešųjų gėrybių (viešasis administravimas, gynyba ir

kt.) sektorius kitų šalių – ES kandidačių – kontekste at-

rodo patenkinamai, tačiau turi vieną ypatumą – oficia-

liais duomenimis, 2000 m. šioje srityje dirbusiųjų vidu-

tinis atlyginimas buvo didžiausias Lietuvoje (20 tūkst.

PGS), net viršijo atitinkamą finansų sektoriaus rodik-

lį (18 tūkst. PGS). Pažymėtina, kad produktyvumo po-

žiūriu viešasis administravimas tikrai nėra pirmaujantis.

Tiesa, reikia turėti omenyje, kad viešųjų gėrybių sekto-

riuje „šešėlinių” atlyginimų dalis yra mažiausia, taigi jo

pirmavimas iš dalies paaiškinamas šia priežastimi.

Šalies švietimo ir sveikatos apsaugos padėtis yra

kontroversiška. Viena vertus, 2000 m. čia buvo dau-

giausiai dirbančiųjų, palyginti su kitomis VRE šalimis (o

švietimas net sukūrė didžiausią PV dalį regione), tačiau

atlyginimų dydžio požiūriu šio sektoriaus būklė buvo ir

tebėra apgailėtina. Nenuostabu, kad ir teikiamų paslau-gų kokybė nėra patenkinama, o ateities perspektyva –miglota.

2. Pagrindiniaimakroekonominiai rodikliai

Antrasis šių metų ketvirtis Lietuvos ekonomikai iš es-mės buvo sėkmingas, nors išryškėjo ir kai kurios ten-dencijos, kurios gali turėti neigiamų pasekmių ateityje.Apžvelgiamuoju laikotarpiu šalies ūkis plėtojosi spar-čiau nei pirmąjį 2002 m. ketvirtį ir atitinkamą praėjusiųmetų ketvirtį (žr. 2.1 lentelę). Kaip ir metų pradžioje,toliau augo paslaugų sektorius (statyba, transportas irryšiai, prekyba, viešbučiai ir restoranai), be to, „pasi-tempė” apdirbamoji pramonė.

Atsigavus vidaus rinkai, importas didėjo sparčiau neieksportas, todėl einamosios sąskaitos deficitas antrąjįketvirtį pasiekė 8,5 proc. BVP. Kol kas ESD lygis nėrapavojingas šalies finansiniam stabilumui, tačiau,siekiant išvengti komplikacijų ateityje, valstybėturėtų laikytis griežtos fiskalinės politikos. De-

2.1 lentelė

Lietuvos makroekonominiai rodikliai 1999–2002 m. antraisiais ketvirčiais

Rodiklis 1999 m.II ketv.

Metinispokytis,proc.

2000 m.II ketv.

Metinispokytis,proc.

2001 m.II ketv.

Metinispokytis,proc.

2002 m.II ketv.

Metinispokytis,proc.

Realus BVP −2,0 0,0 5,7 6,9BVP galiojusiomis kainomis(mlrd. Lt) 10,939 1,2 11,242 2,8 12,077 7,4 12,750 5,6Išgaunamosios ir apdirbamosiospramonės parduota produkcijagaliojusiomis kainomis (mlrd. Lt) 4,742 −2,6 5,095 7,4 6,081 19,4 5,785 −4,9Prekių ir paslaugų eksportas(mlrd. Lt) 4,250 −22,0 4,933 16,1 6,180 25,3 6,751 9,2Prekių ir paslaugų importas(mlrd. Lt) 5,594 −15,1 5,702 1,9 6,648 16,6 7,722 16,2Einamosios sąskaitos deficitas,palyginti su BVP (proc.) 13,8 6,1 4,0 8,5Konsoliduotojo šalies biudžetofiskalinis balansas (BVP proc.) −13,3 −3,0 −2,0 −0,4**Infliacija (VKI pokytis perlaikotarpį, proc.) −0,1 0,4 1,3 −0,8Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis(litais) 1063,5 7,0 1065,5 0,2 1066,7 0,1 1113,4 4,4Vidutinė paskolų litais palūkanųnorma (proc.)* 12,46 12,02 9,97 6,98Nedarbo lygis (proc.)* 7,5 11,1 12,1 10,7Oficialios tarptautinės atsargos(mlrd. Lt)* 5,366 14,2 5,697 6,2 5,819 2,1 8,238 41,6P1 (mlrd. Lt)* 5,470 6,0 5,118 −6,4 5,474 7,0 6,772 23,7P2 (mlrd. Lt)* 8,827 16,5 9,335 5,8 10,938 17,2 13,011 19,0

Rodiklis 1999 m.II ketv.

Metinispokytis,proc.

2000 m.II ketv.

Metinispokytis,proc.

2001 m.II ketv.

Metinispokytis,proc.

2002 m.II ketv.

Metinispokytis,proc.

Realus BVP −2,0 0,0 5,7 6,9BVP galiojusiomis kainomis(mlrd. Lt) 10,939 1,2 11,242 2,8 12,077 7,4 12,750 5,6Išgaunamosios ir apdirbamosiospramonės parduota produkcijagaliojusiomis kainomis (mlrd. Lt) 4,742 −2,6 5,095 7,4 6,081 19,4 5,785 −4,9Prekių ir paslaugų eksportas(mlrd. Lt) 4,250 −22,0 4,933 16,1 6,180 25,3 6,751 9,2Prekių ir paslaugų importas(mlrd. Lt) 5,594 −15,1 5,702 1,9 6,648 16,6 7,722 16,2Einamosios sąskaitos deficitas,palyginti su BVP (proc.) 13,8 6,1 4,0 8,5Konsoliduotojo šalies biudžetofiskalinis balansas (BVP proc.) −13,3 −3,0 −2,0 −0,4**Infliacija (VKI pokytis perlaikotarpį, proc.) −0,1 0,4 1,3 −0,8Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis(litais) 1063,5 7,0 1065,5 0,2 1066,7 0,1 1113,4 4,4Vidutinė paskolų litais palūkanųnorma (proc.)* 12,46 12,02 9,97 6,98Nedarbo lygis (proc.)* 7,5 11,1 12,1 10,7Oficialios tarptautinės atsargos(mlrd. Lt)* 5,366 14,2 5,697 6,2 5,819 2,1 8,238 41,6P1 (mlrd. Lt)* 5,470 6,0 5,118 −6,4 5,474 7,0 6,772 23,7P2 (mlrd. Lt)* 8,827 16,5 9,335 5,8 10,938 17,2 13,011 19,0

* Laikotarpio pabaigoje.

** Išankstiniais duomenimis.

10

Nr. 11, 2002 m. SPALIS

Realaus BVP pokyèiai per metus

(proc.)

2.1 diagrama

1999 m.II ketv.

2000 m.II ketv.

2001 m.II ketv.

2002 m.II ketv.

4 4

6 6

8 8

–4 –4

–2,0

2 2

–2 –2

0 00,0

6,9

5,7

monstruodama savo finansinę discipliną, ji siųstųteisingus signalus ir privačiam sektoriui. Prasidėjoilgai laukti poslinkiai darbo rinkoje – sumažėjus santyki-niam darbo jėgos pertekliui, ėmė augti vidutinis darboužmokestis, atitinkamai padidėjo ir namų ūkių perka-moji galia vidaus rinkoje. Šį procesą skatino ir apžvel-giamuoju laikotarpiu giliai įsišaknijusi defliacija. Todėlrealiosios paskolų palūkanų normos, skirtingai nei no-minaliosios, buvo gana didelės.

Antrąjį šių metų ketvirtį sparčiai augo visi 2.1 len-telėje pateikti monetariniai rodikliai, atspindėdami iš-augusią pinigų paklausą. Akivaizdu, kad Lietuvoje nėrajokios koreliacijos tarp pinigų kiekio ir kainų lygio poky-čių nei trumpu, nei vidutiniu laikotarpiu. Dabartinėmissąlygomis nuoseklus pinigų kiekio didėjimas yra „svei-kos” ekonomikos požymis.

BVP pokyčius 1999–2002 m. antraisiais ketvirčiaisatspindi 2.1 diagrama.

Sparti ekonomikos plėtra pirmąjį ir antrąjį 2002 m.ketvirtį teikia pagrindo optimistinėms prognozėms. Ki-ta vertus, metų pabaigoje veikiausiai pasireikš statis-tinis palyginimo bazės efektas, kuris gali neigiamai at-siliepti BVP augimo tempams. Mat ketvirtąjį praėjusiųmetų ketvirtį realus BVP išaugo 9,6 proc., o tai, be ki-tų veiksnių, lėmė staigus investicijų šuolis. Energingaiinvestuoti verslininkus skatino noras pasinaudoti nuo2002 m. naikinamu nuliniu pelno mokesčio tarifu re-investicijoms. Kadangi paskutinį šių metų ketvirtį tokiopobūdžio paskatų nebebus, galima tikėtis kuklesnio BVPpadidėjimo. Be to, nerimą kelia sausros žemės ūkyjepadariniai ir mažos žemės ūkio produktų supirkimo kai-nos. Kita vertus, kai kurioms ūkio šakoms karšti oraibuvo naudingi. Pavyzdžiui, palyginti su praėjusių metųvasara, smarkiai padidėjo alaus ir gaiviųjų gėrimų var-tojimas.

Nors BVP padidėjimas pirmąjį pusmetį viršijomūsų metų prognozę, pastarosios dėl anksčiau

minėtų priežasčių nekeitėme. Kaip ir anksčiau,manome, kad 2002 m. BVP išaugs apie 5 proc.

Ypač daug diskusijų kelia Lietuvos ir viso Vidurio beiRytų Europos regiono ekonomikos plėtros perspektyvos2003 m. ir tolesniais metais. 2002 m. šis regionas (iš-skyrus Lenkiją) ūkiškai plėtojosi kur kas sparčiau neiEuropos Sąjunga, visų pirma dėl tvirtesnės vidaus var-tojimo būklės. Pasaulio ekonomistų bendruomenei vislabiau dvejojant, ar JAV ir euro zonos ekonomika at-sigaus ateinančiais metais, Lietuvos ir kitų šalių – ESkandidačių – prognozės taip pat tampa gana neapibrėž-tos. Neabejotina, kad merdėjant eksporto rinkoms VREvalstybės negalės ilgą laiką grįsti ekonomikos kilimo tikvidaus rinkos veiksniu. Pablogėjus eksporto verslo lū-kesčiams, sumažėtų investicijų, būtų kuriama mažiaudarbo vietų, o tai suduotų smūgį ir vidaus paklausai.

Šiuo metu iš esmės tikslinga prognozuoti daugeliovalstybių ūkinę raidą pagal du scenarijus: 1) prasidedaJAV ir Irako karinis konfliktas, kuris trunka gana ilgai;2) karinio konflikto išvengiama arba jis trunka neilgai.Žinoma, kad antruoju atveju Lietuvos ekonomikos per-spektyvos būtų kur kas šviesesnės. Kita vertus, kiluskariniam konfliktui, jo padarinių būtų beveik neįmano-ma kiekybiškai išmatuoti, nes skirtingų institucijų naf-tos kainų prognozės svyruoja nuo 30 iki 100 USD užnaftos barelį; ne ką lengviau atsakyti ir į klausimą, kaippakis vartotojų ir investuotojų elgesys karo sąlygomis(galima numanyti kryptį, bet ne mastą).

Atsižvelgdami į šias aplinkybes, palikome ne-pakeistą ankstesniuose „Lietuvos makroekono-mikos apžvalgos” leidiniuose pateiktą 2003 m.Lietuvos BVP augimo prognozę – 4,8 proc., kurišiuo metu yra mažesnė už kitų mūsų šalies plėtrąanalizuojančių institucijų prognozių vidurkį. Ma-nome, kad konservatyvaus požiūrio reikėtų laiky-tis ir Lietuvos Vyriausybei planuojant ateinančiųmetų nacionalinį biudžetą.

Nors karo Irake grėsmė žadina tam tikrą skepticiz-mą, esame įsitikinę, kad JAV ir Vakarų Europos ūkisįžengė į naują ciklą ir turėtų pasiekti kilimo viršūnę2004–2005 m. Todėl šiuo laikotarpiu sparčiai augsir mūsų šalies ekonomika, kurią, be kita ko, ska-tins įstojimas į Europos Sąjungą ir jos struktūriniųfondų naudojimas. Lietuvos BVP 2004 ir 2005 m.padidės po 5,5–6,0 proc. per metus. Kadangi BVPaugs sparčiau nei gamybos pajėgumai, didės ga-mybos pajėgumų ir laisvos darbo jėgos panaudo-jimo lygis.

Šių metų vasarą smarkiau nei tikėtasi krito kainos,todėl 2002 metų defliacija iš esmės yra jau įvykęs fak-tas. Defliacija dar gali šiek tiek sumažėti ketvirtąjį ket-virtį, tačiau nėra veiksnių, kurie lemtų didelio mas-to kainų šuolį, kompensuojantį jų sumažėjimą sausio–rugsėjo mėn. Atitinkamai teko dar kartą pakeistiBVP galiojusiomis kainomis augimo prognozę nuo6,5 proc. iki 5,0 proc.

Antrąjį šių metų ketvirtį išryškėjo einamosios sąskai-tos deficito problema, tačiau tai nėra netikėta, atsižvel-

11

LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA

giant į nuolatinę investicijų plėtrą. Investuojant į nekil-nojamąjį turtą, daugiau užsakymų gauna Lietuvos sta-tybos bendrovės, tuo tarpu įsigyjant mašinas, įrengi-mus ir technologijas, pirmenybė teikiama importui, nesmūsų šalies įmonės dažnai negali pasiūlyti lygiaverčiųproduktų. Kita vertus, Lietuvos eksportas „buksuoja”dėl užsitęsusio JAV ir Vakarų Europos ekonominio nuo-smukio. Importui augant sparčiau nei eksportui, didė-ja užsienio prekybos deficitas, kurio nepajėgia kompen-suoti šalies paslaugų eksporto perteklius.

Manome, kad eksporto augimo tempai bus ma-žesni nei importo tiek šiais, tiek ateinančiaismetais. Todėl realiausias šalies ekonominių ry-šių su užsieniu scenarijus vidutiniu laikotarpiu –lėtas ESD augimas 2002–2004 m. ir stabiliza-cija 2005 m. Šiais metais ESD turėtų sudary-ti 6,0 proc., 2003 m. – 6,5 proc., o 2004 m. ir2005 m. – apie 7,0 proc. BVP.

Pirmojo pusmečio konsoliduoto šalies biudžeto veik-los rezultatas teikia vilčių, kad šiais metais fiskalinisdeficitas (finansinis deficitas įskaitant grynąjį skolini-mą) bus truputį mažesnis nei prognozuota ankstesniuo-se „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos” leidiniuose.Kita vertus, pablogėjus biudžeto pajamų surinki-mui pastaraisiais mėnesiais, atsiranda neapibrėž-tumas, verčiantis kol kas nekeisti 2002 m. pro-gnozės – maždaug 1,5 proc. BVP deficitas. Kaipir anksčiau, prognozuojame, jog 2003 m. fiskali-nis deficitas bus 1,2 proc. BVP, po to padidės iki1,8 proc. BVP 2004 m. ir vėl sumažės iki 1,2 proc.BVP 2005 m.

Dėl 2003 m. valstybės biudžeto projekto jau gau-ta neigiamų atsiliepimų iš Tarptautinio valiutos fondo.Nors Finansų ministerijos numatytas ateinančiais me-tais 1,5 proc. BVP fiskalinis deficitas neviršija šių metųatitinkamo rodiklio, TVF pageidauja, kad 2003 m. Lietu-voje jis būtų mažesnis nei šiais metais. Ypač kreipiamasdėmesys į sunkią šalies savivaldybių finansinę padėtį.

Lietuvos Vyriausybės ekonominės politikos memo-randumas baigiasi kitų metų kovo pabaigoje, o nau-jos bendradarbiavimo sutarties su TVF pasirašyti ne-ketinama. Nutrūkus tokio pobūdžio konsultacijoms sušia tarptautine organizacija, šalies valdžia įgytų dau-giau laisvės planuoti viešuosius finansus, tačiau taigali lemti didesnį fiskalinį deficitą 2004 m.; beje, taibus Seimo rinkimų metai. Lietuvos integracija į Eu-ropos Sąjungą neteikia papildomų finansinės discipli-nos saugiklių, nes pagal vieną iš Mastrichto sutartieskonvergencijos kriterijų biudžeto deficitas gali būti iki3 proc. BVP, o Stabilumo pakto reikalavimai taikomitik euro zonos narėms. 2004 m. numatoma pradė-ti pensijų reforma veikiausiai neturės esminių fiskali-nių pasekmių, kadangi ketinama apsiriboti kukliu sa-vanoriško kaupimo modeliu, kurio įdiegimas pirmaisiaisreformos metais kainuotų apie 20 mln. Lt, vėliau –iki 140 mln. Lt.

Bene jautriausias prognozės objektas šiais metaisyra infliacijos dydis. Eliminavus lito ir dolerio kurso (šio

rodiklio Vilniaus bankas neprognozuoja) įtaką kainų ly-giui, buvo galima manyti, kad išaugę kai kurių prekiųnetiesioginiai mokesčiai ir pagyvėjusi vidaus paklausalems nuosaikią infliaciją šiais ir vėlesniais metais. Tačiauatsitiko priešingai – litui smarkiai pabrangus JAV dole-rio atžvilgiu, valiutos kursas iš antraeilio virto svarbiau-siu vartotojų kainų indekso (VKI) veiksniu. 2002 m.sausio–rugsėjo mėn. užfiksuota 2,1 proc. deflia-cija paliko žymę visiems metams, todėl jau ant-rą kartą šiemet sumažinome savo VKI prognozęnuo 1,0 proc. iki minus 1,0 proc. Atsižvelgėme įtai, kad metų pabaigoje nebus akivaizdžių kainųkilimą skatinančių veiksnių.

Ateinančiais metais prognozuojama infliacija:2003m. – 1,5 proc., 2004m. – 2,5 proc. ir 2005m.– 2,4 proc. Šios prognozės taip pat pagrįstos prie-laida, kad valiutos kurso svyravimų poveikis kai-nų lygiui bus neutralus.

Mažėjant nedarbo lygiui ir esant kvalifikuotos dar-bo jėgos deficitui kai kuriose sparčiai besiplėtojančio-se ekonomikos šakose, susidarė palankios sąlygos at-lyginimams augti. Antrąjį 2002 m. ketvirtį, palyginti sutuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, vidutinis darbo už-mokestis šalies ūkyje padidėjo 4,4 proc., t. y. daugiaunei prognozavome šiais metais – 3,0 proc. Kita vertus,smarkiai pabrangęs dolerio atžvilgiu litas spaudžia „že-myn” ne tik produktų ir paslaugų, bet ir darbo jėgoskainą, ypač tose įmonėse, kurių konkurencingumas dėlvaliutos kurso pokyčių sumenko. Be to, mažėjant varto-jimo prekių kainoms, darbo užmokesčio perkamoji galiadidėja, t. y. realusis darbo užmokestis auga sparčiau neinominalusis. Tai verčia samdomuosius darbuotojus keltinuosaikesnius darbo užmokesčio reikalavimus.

Atsižvelgdami į šiuos kontroversiškus veiks-nius, nusprendėme kol kas nekeisti vidutinio dar-bo užmokesčio augimo prognozės 2002 m. ir2003 m. – atitinkamai 3,0 proc. ir 4,5 proc. Lie-tuvai tapus Europos Sąjungos nare ir paspartėjusekonomikos plėtrai, 2004 m. ir 2005 m. viduti-nis darbo užmokestis išaugs daugiau – atitinka-mai 7,0 proc. ir 8,0 proc.

Nedarbo lygis paskutiniais vasaros mėnesiais irankstyvą rudenį stabilizavosi, tačiau jo sumažėjimaspirmąjį 2002 m. pusmetį buvo tiesiog įspūdingas – nuo13,1 sausio mėn. pabaigoje iki 10,7 proc. birželio mėn.pabaigoje. Ketvirtąjį ketvirtį nedarbo lygiui turės įta-kos prieštaringi veiksniai – viena vertus, sumažės se-zoninių darbo vietų pasiūla, į Darbo biržą kreipsis dau-giau žmonių, vasarą radusių laikiną prieglobstį „šešėli-niame” sektoriuje (statybose, žemės ūkyje, smulkiojojeprekyboje), kita vertus, bedarbių skaičių mažins fun-damentalus ekonomikos augimo veiksnys. Todėl metųpabaigoje gali būti sunku įžvelgti aiškią nedarbo lygiokaitos kryptį. Vis dėlto manome, kad ankstesnėje„Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje” pateik-ta šio rodiklio prognozė 2002m. pabaigoje tebėragana reali ir jos nekeitėme – 10,5 proc. Optimis-tiškai vertiname ir ateinančių kelerių metų per-

12

Nr. 11, 2002 m. SPALIS

2.2 lentelė

Lietuvos pagrindinių makroekonominių rodiklių prognozės

2002 m. Metinispokytis

2002 m.,proc.

2003 m. Metinispokytis

2003 m.,proc.

2004 m. Metinispokytis

2004 m.,proc.

2005 m. Metinispokytis

2005 m.,proc.

Realus BVP 5,0 4,8 5,5–6,0 5,5–6,0BVP galiojusiomis kainomis(mlrd. Lt)

50,086 5,0 53,342 6,5 57,609 8,0 62,218 8,0

Einamosios sąskaitos deficitas(BVP proc.)

6,0 6,5 7,0 7,0

Konsoliduotojo šalies biudžetofiskalinis balansas (BVP proc.)

−1,5 −1,2 −1,8 −1,2

Infliacija (VKI) −1,0 1,5 2,5 2,4Vidutinis mėnesinis darboužmokestis (litais)

1120 3,0 1170 4,5 1252 7,0 1352 8,0

Nedarbo lygis (proc.) 10,5 9,5 8,5 8,0Vidutinė paskolų litais palūkanųnorma (proc.)

6,00 6,25 6,50 6,50

Bankų sistemos suteiktos paskolosklientams (mlrd. Lt)

7,800 20,0 9,360 20,0 10,760 15,0 11,830 10,0

Indėliai ir akredityvai (mlrd. Lt) 11,870 14,0 13,300 12,0 14,630 10,0 15,800 8,0

2002 m. Metinispokytis

2002 m.,proc.

2003 m. Metinispokytis

2003 m.,proc.

2004 m. Metinispokytis

2004 m.,proc.

2005 m. Metinispokytis

2005 m.,proc.

Realus BVP 5,0 4,8 5,5–6,0 5,5–6,0BVP galiojusiomis kainomis(mlrd. Lt)

50,086 5,0 53,342 6,5 57,609 8,0 62,218 8,0

Einamosios sąskaitos deficitas(BVP proc.)

6,0 6,5 7,0 7,0

Konsoliduotojo šalies biudžetofiskalinis balansas (BVP proc.)

−1,5 −1,2 −1,8 −1,2

Infliacija (VKI) −1,0 1,5 2,5 2,4Vidutinis mėnesinis darboužmokestis (litais)

1120 3,0 1170 4,5 1252 7,0 1352 8,0

Nedarbo lygis (proc.) 10,5 9,5 8,5 8,0Vidutinė paskolų litais palūkanųnorma (proc.)

6,00 6,25 6,50 6,50

Bankų sistemos suteiktos paskolosklientams (mlrd. Lt)

7,800 20,0 9,360 20,0 10,760 15,0 11,830 10,0

Indėliai ir akredityvai (mlrd. Lt) 11,870 14,0 13,300 12,0 14,630 10,0 15,800 8,0

2.3 lentelė

Baltijos ir kai kurių VRE šalių makroekonominiai rodikliai antrąjį 2002 m. ketvirtį

Realaus BVPpadidėjimas, palygintisu 2001 m. II ketv.(proc.)

Vidutinis vartotojų kainųpadidėjimas, palygintisu 2001 m. II ketv.(proc.)

Nedarbo lygis laikotarpiopabaigoje (proc.)

Einamosios sąskaitosdeficitas laikotarpiopabaigoje (BVP proc.)

Lietuva 6,9 0,4 10,7 8,5Latvija 4,9 1,9 7,9 9,3Estija 7,0 4,2 5,5 10,6Čekija 2,5 2,3 8,7 3,2Lenkija 0,8 2,2 17,3 3,6Vengrija 3,1 5,4 5,6 7,1

Realaus BVPpadidėjimas, palygintisu 2001 m. II ketv.(proc.)

Vidutinis vartotojų kainųpadidėjimas, palygintisu 2001 m. II ketv.(proc.)

Nedarbo lygis laikotarpiopabaigoje (proc.)

Einamosios sąskaitosdeficitas laikotarpiopabaigoje (BVP proc.)

Lietuva 6,9 0,4 10,7 8,5Latvija 4,9 1,9 7,9 9,3Estija 7,0 4,2 5,5 10,6Čekija 2,5 2,3 8,7 3,2Lenkija 0,8 2,2 17,3 3,6Vengrija 3,1 5,4 5,6 7,1

Šaltiniai: Economic Indicators for Eastern Europe. Bank for International Settlements, September 2002;

Centrinių bankų ir statistikos institucijų tinklapių svetainės.

spektyvą, prognozuodami 9,5 proc. nedarbo lygį

2003 m., 8,5 proc. - 2004 m. ir 8,0 proc. – 2005m.Pažymėtina, kad nedarbo problemą iš dalies slo-

pins šalies gyventojų emigracija į Vakarus, kurios

socialinės pasekmės yra toli gražu nevienareikš-mės.

Palūkanų normų mažinimas, pasiekęs kulminaciją

šių metų viduryje, jau baigiasi. Paskolų palūkanų lygisšalyje stabilizavosi, nors kai kurie bankai tebetęsia spe-

cialias rinkodaros akcijas. Veikiausiai jos užtruks iki me-

tų pabaigos, o joms pasibaigus palūkanų normos glau-

džiai koreliuos su LIBOR ir VILIBOR (absoliuti daugumailgesnės nei 5 metų trukmės paskolų suteikiama taikant

kintančias palūkanų normas) dydžiais. Trečiąjį šių metų

ketvirtį JAV ir Europos centrinių bankų palūkanų politi-

kos lūkesčiai pasikeitė, ir dabar populiarus požiūris, kadtiek Fed’as, tiek ECB šiais metais ryšis dar kartą suma-

žinti bazines palūkanas, siekdami apsiginti nuo naujos

recesijos grėsmės. Nemanome, kad ši politika bus tę-siama 2003 m., žinoma, jei JAV neįsivels į ilgalaikį karinį

konfliktą su Iraku, kuris verstų centrinius bankus imtis

desperatiškų veiksmų. Taigi 2003 m. pradžioje pinigųpolitika turėtų būti neutrali, o metų viduryje ir pabai-

goje – orientuota į atsargų palūkanų normų didinimą,

kuris tęsis ir 2004 m.

Atsižvelgiant į šias vidines ir išorines aplin-kybes, artimiausių metų paskolų palūkanų kai-

tos prognozės yra šios: 2002 m. pabaigoje –

13

LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA

6,00 proc., 2003 m. – 6,25 proc., 2004 m. –6,50 proc. ir 2005 m. – 6,50 proc. Šis palūkanųlygis nestabdys investicijų plėtros ir ekonomikoskilimo.

Bankų paskolų portfelis šiais metais didėjo permai-ningai, nors įmonių ir namų ūkių sąlygos skolintis buvokaip niekada palankios. Būsto paskolų augimą skatinoir valstybė, kompensuodama remtiniems asmenims rin-kos palūkanų dalį. Nors antrąjį pusmetį korporatyviniųir mažmeninių klientų kreditavimas suaktyvės, mūsųnuomone, bankų paskolų portfelis šiais metais iš-augs apie 20 proc. Ateinančiais metais bankų pas-kolų apimtis didės sparčiau nei BVP: 2003 m. –20,0 proc.; 2004 m. – 15,0 proc. ir tik 2005 m. –10,0 proc. Todėl paskolų portfelio ir BVP santy-kis padidės nuo 13,6 proc. 2001 m. iki 19,0 proc.2005 m.

Indėlių augimui pastaruoju metu neigiamai atsiliepėne tik sumažėjusios palūkanų normos ir grynųjų pini-gų laikymo alternatyvieji kaštai, bet ir drąsesnis namųūkių vartojimas. Motyvacija taupyti jau ne tokia stiprikaip 1999–2001 m., nes makroekonomikos padėtis yraaiškesnė, o lūkesčiai – optimistiškesni. Prognozuoja-me, kad po ilgokos pertraukos šiais metais indė-

lių apimtis išaugs mažiau nei paskolų – 14,0 proc.Artimiausiais metais indėlių plėtros tempai taippat bus palyginti kuklūs: 2003 m. – 12,0 proc.,2004 m. – 10,0 proc., 2005 m. – 8,0 proc. Atei-tyje teks skaitytis su vis didėjančia kitų taupymo formų– gyvybės draudimo, vertybinių popierių, pensijų kau-pimo – konkurencija.

Lietuvos ekonomikos būklę, palyginti su kitomis Vi-durio ir Rytų Europos valstybėmis, atspindi 2.3 lentelė.

3. Bendrojo vidaus produktostruktūra

Iš 3.1 lentelėje pateiktų ūkio šakų antrąjį 2002 m.ketvirtį tik sveikata ir socialinis aprūpinimas sukūrė ma-žiau pridėtinės vertės palyginamosiomis kainomis neiprieš metus (absoliučiai sumažėjo ir žuvininkystės pri-dėtinė vertė, tačiau šis sektorius dėl savo menkumo nė-ra išskirtas). Ypač sparčiai plėtojosi statybų sektorius –16,7 proc., energetika – 12,4 proc., transportas ir san-dėliavimas – 11,8 proc., prekyba – 9,9 proc. bei viešbu-čiai ir restoranai – 9,3 proc. Apdirbamoji pramonė pa-gal indėlį į BVP plėtrą šį kartą buvo tik tvirtas viduti-niokas, tuo tarpu daugelio kitų sektorių gamybos rezul-

3.1 lentelė

Ekonominės veiklos rūšių sukurta pridėtinė vertė (galiojusiomis kainomis, mln. Lt)

1999 m.II ketv.

2000 m.II ketv.

2001 m.II ketv.

2002 m.II ketv.

Santykinė dalis2002 m.

II ketv., proc.

Metinis pokytispalyginamosio-mis 1995 m.

kainomis2002 m.

II ketv., proc.

Bendroji pridėtinė vertė* 9757,7 10132,7 11002,3 11535,9 100,0 6,8

Žemės ūkis, medžioklė irmiškininkystė 724,4 678,8 717,1 696,3 6,0 3,3

Išgaunamoji pramonė 82,2 94,1 129,8 135,7 1,2 1,1

Apdirbamoji pramonė 1632,6 2016,7 2460,5 2605,7 22,6 7,3

Elektros, dujų ir vandens tiekimas 291,9 302,9 297,9 325,7 2,8 12,4

Statyba 853,1 630,5 639,6 745,4 6,5 16,7

Didmeninė ir mažmeninė prekyba 1530,7 1654,7 1749,4 1893,1 16,4 9,9

Viešbučiai ir restoranai 141,1 138,8 150,7 167,5 1,5 9,3

Transportas ir sandėliavimas 841,1 938,7 938,9 1038,5 9,0 11,8

Paštas ir ryšiai 294,2 366,3 425,8 536,0 4,6 5,5

Finansinis tarpininkavimas 244,7 228,7 325,1 295,5 2,6 3,2

Nekilnojamasis turtas, nuoma irkita verslo veikla 823,1 862,2 875,4 905,9 7,9 2,8

Valstybės valdymas ir gynimas,privalomasis soc. draudimas 711,8 702,8 674,2 625,9 5,4 0,2

Švietimas 873,4 835,0 881,9 828,0 7,2 0,1

Sveikata ir socialinis aprūpinimas 403,2 371,0 382,4 370,5 3,2 −3,0

Kita veikla 310,2 311,5 353,6 366,2 3,2 5,3

1999 m.II ketv.

2000 m.II ketv.

2001 m.II ketv.

2002 m.II ketv.

Santykinė dalis2002 m.

II ketv., proc.

Metinis pokytispalyginamosio-mis 1995 m.

kainomis2002 m.

II ketv., proc.

Bendroji pridėtinė vertė* 9757,7 10132,7 11002,3 11535,9 100,0 6,8

Žemės ūkis, medžioklė irmiškininkystė 724,4 678,8 717,1 696,3 6,0 3,3

Išgaunamoji pramonė 82,2 94,1 129,8 135,7 1,2 1,1

Apdirbamoji pramonė 1632,6 2016,7 2460,5 2605,7 22,6 7,3

Elektros, dujų ir vandens tiekimas 291,9 302,9 297,9 325,7 2,8 12,4

Statyba 853,1 630,5 639,6 745,4 6,5 16,7

Didmeninė ir mažmeninė prekyba 1530,7 1654,7 1749,4 1893,1 16,4 9,9

Viešbučiai ir restoranai 141,1 138,8 150,7 167,5 1,5 9,3

Transportas ir sandėliavimas 841,1 938,7 938,9 1038,5 9,0 11,8

Paštas ir ryšiai 294,2 366,3 425,8 536,0 4,6 5,5

Finansinis tarpininkavimas 244,7 228,7 325,1 295,5 2,6 3,2

Nekilnojamasis turtas, nuoma irkita verslo veikla 823,1 862,2 875,4 905,9 7,9 2,8

Valstybės valdymas ir gynimas,privalomasis soc. draudimas 711,8 702,8 674,2 625,9 5,4 0,2

Švietimas 873,4 835,0 881,9 828,0 7,2 0,1

Sveikata ir socialinis aprūpinimas 403,2 371,0 382,4 370,5 3,2 −3,0

Kita veikla 310,2 311,5 353,6 366,2 3,2 5,3

* BVP gaunamas susumavus bendrąją pridėtinę vertę bei gaminių mokesčius ir atėmus sąlygiškai apskaičiuotas finansinio tarpininkavimo paslaugasbei subsidijas.

14

Nr. 11, 2002 m. SPALIS

3.1 diagrama

Prekiø ir paslaugø grynasiseksportas

BVP komponentai, skaièiuojant

iðlaidø metodu (mlrd. Lt)

Namø ûkiø vartojimas

Vyriausybës vartojimasBendros vidaus investicijos

1999 m.II ketv.

2000 m.II ketv.

12

16

14

6

10

8

4

2

0

–2

–4

2,601

2,718

6,964

–1,344–0,769

7,072

2,559

2,380

2002 m.II ketv.

12

16

14

6

10

8

4

2

0

–2

–4

3,134

2,514

8,073

–0,971

2001 m.II ketv.

2,301

2,616

7,645

–0,469

tatai buvo dar kuklesni. Biudžetiniai sektoriai jau ilgąlaiką tūpčioja vietoje ir tai atspindi nepavydėtiną situ-aciją valstybės valdymo, švietimo ir sveikatos apsau-gos srityse, kurios reformuojamos „sustok–eik” („stopand go”) principu. Sumažėjo žemės ūkio, medžioklės irmiškininkystės pridėtinė vertė galiojusiomis kainomis irdabar šis sektorius pagal savo lyginamąją dalį – 6 proc.nominalaus BVP – užima tik septintąją vietą.

Taigi vidaus rinką aptarnaujančios ekonomi-kos veiklos, kaip ir pirmąjį šių metų ketvirtį, au-go sparčiau nei į eksportą orientuotos. Ši tenden-cija turėtų neišblėsti ir artimiausiais ketvirčiais,tačiau ateinančiais metais Lietuvos ekonomikosstruktūriniai pokyčiai pirmiausia priklausys nuopasaulio ekonomikos raidos krypties. Tarptautineiūkio situacijai nepagerėjus arba dėl karo Irake dar la-

biau pablogėjus, neverta puoselėti vilčių, kad vidaus pa-klausa toliau augs daug sparčiau nei išorės ir mūsų ša-lies ūkis klestės užsienio rinkų nuosmukio sąlygomis.Atsinaujinusi JAV ir euro zonos ekonomikos recesija su-duotų smūgį optimistiškiems Lietuvos verslo ir namųūkių lūkesčiams, kurie šiuo metu yra pagrindinis vidausvartojimo variklis. Kita vertus, daugelis analitikų suta-ria, kad JAV veikiausiai puls Iraką artimiausiais mėne-siais, tačiau, jų nuomone, karinis konfliktas ir panikapasaulio naftos rinkoje baigsis gana greitai.

Apžvelgiamąjį ketvirtį namų ūkių vartojimas galioju-siomis kainomis padidėjo 5,6 proc. (palyginamosiomiskainomis – 6,4 proc.), tuo tarpu Vyriausybės vartojimassumenko 3,9 proc. (palyginamosiomis kainomis jis su-mažėjo 5,1 proc.). Beje, Vyriausybės vartojimas iki šiolnepasiekė antrojo 1999 m. ketvirčio lygio – 2718,2 mln.Lt. Didžiausios įtakos nominalaus BVP pokyčiui turė-jo bendros vidaus investicijos, kurios antrąjį šių metųketvirtį buvo 36,2 proc. (palyginamosiomis kainomis –net 43,8 proc.) didesnės nei prieš metus. Investicijųšuolio nepajėgė „neutralizuoti” beveik dvigubai – nuo468,8 mln. Lt iki 971,0 mln. Lt – išaugęs prekių ir pa-slaugų užsienio prekybos deficitas (žr. 3.1 diagramą).

BVP galiojusiomis ir palyginamosiomis kainomis san-tykis (sąlyginis BVP defliatorius) apžvelgiamąjį ketvirtįsudarė 98,7 proc. Skelbiami kainų indeksai smuktelėjomažiau. Tam galėjo atsiliepti finansinio tarpininkavimoir ne rinkos paslaugų kainų sumažėjimas.

4. Ekonominio aktyvumoindeksai

Integruotas realiojo Lietuvos ekonomikos sektoriausaktyvumo indeksas VBIX R, atspindintis šio Lietuvosekonomikos sektoriaus plėtros tendencijas ir spartą, beiatskirų jį sudarančių veiklos rūšių aktyvumo pokyčiai irprognozės pateikti 4.1 lentelėje ir 4.1–4.5 diagramo-se. Prognozė yra dvejopa: 1) trumpalaikė (kalendori-nio ketvirčio); 2) iki metų pabaigos. Be to, kad galėtu-me įvertinti prognozių tikslumą, 4.1 lentelėje pateikėmepirmojo 2002 m. ketvirčio pabaigoje apskaičiuotą šešiųmėnesių prognozę ir faktinius rezultatus.

Kaip matyti, faktinis realiojo sektoriaus akty-vumo indekso VBIX R augimas pranoko progno-

4.1 lentelė

Realiojo ekonomikos sektoriaus aktyvumo indeksai (laikotarpio pabaigos duomenys)

Realusissektorius

Aktyvumo pokytis, proc. (2002 m. birželio mėn.,palyginti su 2001 m. gruodžio mėn.)

Prognozė, proc. (palyginti su2001 m. gruodžio mėn.)

prognozuotas faktinis iki 2002 09 31 iki 2002 12 31

Pramonė 4,0 4,1 5,1 6,1

Žemės ūkis 2,0 2,4 2,7 3,4

Statyba 4,0 6,7 8,5 11,2

Transportas ir ryšiai 2,6 2,7 4,1 5,5

VBIX R 3,1 3,8 5,1 6,6

Realusissektorius

Aktyvumo pokytis, proc. (2002 m. birželio mėn.,palyginti su 2001 m. gruodžio mėn.)

Prognozė, proc. (palyginti su2001 m. gruodžio mėn.)

prognozuotas faktinis iki 2002 09 31 iki 2002 12 31

Pramonė 4,0 4,1 5,1 6,1

Žemės ūkis 2,0 2,4 2,7 3,4

Statyba 4,0 6,7 8,5 11,2

Transportas ir ryšiai 2,6 2,7 4,1 5,5

VBIX R 3,1 3,8 5,1 6,6

15

LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA

zuotąjį 0,7 proc. punkto. Šį džiuginantį nesuta-pimą lėmė visų realiojo sektoriaus veiklų teigia-

mi aktyvumo pokyčiai. Kita vertus, atskirų veik-los sričių (išskyrus statybų) prognozės buvo gana

tikslios.2002 m. birželio mėn. pabaigoje pramonės aktyvu-

mas (žr. 4.1 diagramą) buvo tik 0,1 proc. punkto di-

desnis nei tikėtasi. Daugeliui pramonės šakų antrasisšių metų ketvirtis buvo gerokai sėkmingesnis nei pirma-sis. Apžvelgiamąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvir-

čiu, labiausiai padidėjo nemetalo mineralinių produktų,metalo gaminių, guminių ir plastikinių gaminių, maši-

nų, elektros mašinų ir įrangos, rafinuotų naftos produk-tų, maisto produktų ir gėrimų gamyba. Šių šakų (išsky-rus metalo gaminių bei elektros mašinų ir aparatūros

gamybą) aktyvumas padidėjo ir palyginti su atitinkamu2001 m. ketvirčiu. Geresnių rezultatų pasiekta ir kito-

se veiklos srityse: išgaunamosios pramonės, medienosir popieriaus, tekstilės gaminių, pagrindinių metalų ga-mybos pramonės. Tradicinių pramonės lyderių – elekt-

ronikos, baldų pramonės aktyvumas šiek tiek smukte-lėjo, palyginti su pirmuoju 2002 m. ketvirčiu, tačiau ge-rokai viršijo antrojo 2001 m. ketvirčio lygį. Antrąjį ket-

virtį, palyginti su pirmuoju, akivaizdžiai pablogėjo che-mijos pramonės rezultatai, nors, palyginti su atitinkamu

praėjusių metų laikotarpiu, čia pastebimas nedidelis su-aktyvėjimas. Kaip įprasta, antrąjį ketvirtį dėl sezoniniųpriežasčių sumažėjo elektros, dujų ir vandens tiekimo

paslaugų apimtis, tačiau energetikos sektoriaus akty-vumas, išaugus elektros energijos gamybai ir paskirs-

tymui, buvo gerokai didesnis nei prieš metus.Antrąjį ketvirtį visiškai neblogai sekėsi žemės ūkiui

(žr. 4.2 diagramą). Apžvelgiamojo ketvirčio pabaigoje

šio sektoriaus aktyvumo indeksas 0,4 proc. punkto vir-šijo prognozę. Indekso dinamikai turėjo įtakos išaugęsvisų gyvulininkystės produkcijos rūšių supirkimas, vir-

šijęs tiek pirmojo 2002 m., tiek antrojo 2001 m. ketvir-čio lygį. Atgyjant vidaus rinkai ir plečiantis maisto ir že-

mės ūkio produkcijos eksportui į NVS šalis, būtų logiškatikėtis tolesnio žemės ūkio augimo tempų spartėjimo,

tačiau antrojo pusmečio rezultatus veikiausiai sugadinsšios vasaros sausra.

Didžiausią nuosmukį po Rusijos krizės patyręs staty-bų sektorius šiais metais plėtojosi tiesiog įspūdingai. Jisne tik neišsikvėpė per pastaruosius metus, bet antrąjį

2002 m. ketvirtį rado jėgų smarkiai didinti spartą (žr.4.3 diagramą). Džiugina ne tik statybų sektoriaus

dinamika, bet ir įvykę kokybiniai pokyčiai – ap-žvelgiamąjį ketvirtį nemenką šuolį padarė naujosstatybos, ypač gyvenamųjų namų. Tai lėmė suakty-

vėjusi vidaus rinka, augančios materialinės investicijos,krintančios palūkanų normos ir valstybės finansinė pa-rama lengvatinėms būsto paskoloms gauti. Be to, sta-

tybų sektoriaus aktyvumo indekso padidėjimą jau tre-čią ketvirtį iš eilės lėmė sparti remonto ir restauravi-

mo, rekonstrukcijos ir kitų (signalizacijos, ventiliacijosinstaliavimo, mašinų ir įrengimų nuomos) darbų apim-ties plėtra.

Transporto ir ryšių (žr. 4.4 diagramą) aktyvumo in-deksas 2002 m. birželio mėn. pabaigoje 2,7 proc. viršijo

2001 m. gruodžio mėn. lygį ir iš esmės sutapo su mū-sų prognoze. Apžvelgiamąjį ketvirtį sektoriaus indeksąpagerino tiek ryšių, tiek ir transporto veiklos suaktyvėji-

mas. Ryšių aktyvumo padidėjimą, palyginti su ankstes-niu ketvirčiu ir antruoju 2001 m. ketvirčiu, lėmė smar-

kiai išaugusi tarptautinių telefono pokalbių trukmė. Ry-šių veiklos rezultatas būtų buvęs dar geresnis, jei nepašto paslaugų (išskyrus pašto siuntas) apimties bei

vietinių ir tarpmiestinių telefono pokalbių trukmės su-mažėjimas.

Transporto aktyvumo didėjimą apžvelgiamąjį ket-

virtį, palyginti su pirmuoju 2002 m. ketvirčiu, skati-no beveik visi sektoriai (išskyrus keleivių vežimą tro-

leibusais ir krovinių gabenimą oro transportu). Antrą-jį šių metų ketvirtį labiausiai išaugo krovinių ir keleiviųvežimas vidaus vandenų transportu, keleivių vežimas

4.1 diagrama

Pramonës aktyvumo indeksas (laikotarpio pabaigos duomenys)

1995

m. v

ieno

vidu

tinis

lygis=

100

mën

esio

180 180

Aktyvumo indeksasFaktinis Faktinio prognozë

1995

01

1995

06

1995

11

1996

04

1996

09

1997

02

1997

07

1997

12

1998

05

1999

03

1998

10

1999

08

2000

01

80

100

120

160

140

80

2002

07

2002

12

100

120

2002

02

151,9 160

140150,4149,0143,1

Prognozë

2000

06

2000

11

2001

04

2001

09

16

Nr. 11, 2002 m. SPALIS

1995

m.v

ieno

vidu

tinis

lygis=

100

mën

esio

4.2 diagrama

Þemës ûkio aktyvumo indeksas (laikotarpio pabaigos duomenys)

150

70 70

90 90

110 110

130

98,697,795,4

98,0

150

130

Faktinis

50

1995

01

1995

06

1995

11

1996

04

1996

09

Aktyvumo indeksasFaktinio prognozë

50

Prognozë

1997

02

1997

07

1997

12

1998

05

1999

03

1998

10

1999

08

2000

01

2000

06

2000

11

2001

04

2001

09

2002

02

2002

07

2002

12

4.3 diagrama

1995

m. v

ieno

vidu

tinis

lygis=

100

mën

esio

Statybos aktyvumo indeksas (laikotarpio pabaigos duomenys)

Aktyvumo indeksasFaktinio prognozë PrognozëFaktinis

6060

1995

01

1995

06

1995

11

1996

04

1996

09

1997

02

1997

07

1997

12

1998

05

1999

03

1998

10

1999

08

2000

01

2000

06

2000

11

2001

04

2001

09

2002

02

2002

07

2002

12

220220

160180200

160180200

164,8

168,9

8080100120140151,9

100120140

162,1

4.4 diagrama

Aktyvumo indeksas PrognozëFaktinis Faktinio prognozë

1995

m.v

ieno

vidu

tinis

lygis=

100

mën

esio

Transporto ir ryðiø aktyvumo indeksas (laikotarpio pabaigos duomenys)

180 180

160 160

120 120

140 140

100 100

80 80

139,1

137,3

135,4

131,9

60 60

1995

01

1995

06

1995

11

1996

04

1996

09

1997

02

1997

07

1997

12

1998

05

1999

03

1998

10

1999

08

2000

01

2000

06

2000

11

2001

04

2001

09

2002

02

2002

07

2002

12

17

LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA

VBIX RFaktinis Faktinio prognozë VBIX R prognozë

4.5 diagrama

Realiojo ekonomikos sektoriaus aktyvumo indeksas VBIX R

(laikotarpio pabaigos duomenys)

60

1995

m.v

ieno

vidu

tinis

lygis=

100

mën

esio

60

1995

01

1995

06

1995

11

1996

04

1996

09

1997

02

1997

07

1997

12

1998

05

1999

03

1998

10

1999

08

2000

01

2000

06

2000

11

2001

04

2001

09

2002

02

2002

07

2002

12

100

120

80

160 160

80

100

120

140 140

139,4

130,8

135,9137,5

oro transportu. Kelių transportas, Rusijos ir Baltaru-sijos muitininkams pritaikius sankcijas, gerokai smuk-telėjo pirmąjį šių metų ketvirtį, tačiau apžvelgiamuo-ju laikotarpiu atsitiesė – antrąjį ketvirtį šios veiklos beikrovinių gabenimo geležinkeliais aktyvumas padidėjo,palyginti ir su ankstesniu, ir su atitinkamu 2001 m.ketvirčiu. Metinį transporto aktyvumo indekso didėji-mą pristabdė nelabai kokie keleivių vežimo jūrų ir ge-ležinkelių transportu bei skystųjų krovinių transporta-vimo vamzdynais rezultatai. Tačiau pastarasis rodiklisakivaizdžiai pagerėjo, palyginti su pirmuoju šių metųketvirčiu.

Antrąjį 2002 m. pusmetį VBIX R ir visi jo ele-mentai toliau augs. Prognozuojame, kad šių me-tų gruodžio mėn. pabaigoje VBIX R bus 6,6 proc.didesnis nei 2001 m. pabaigoje (žr. 4.5 diagra-mą); pramonės aktyvumas išaugs 6,1 proc., že-mės ūkio – 3,4 proc., statybos – 11,2 proc., trans-porto ir ryšių sektoriaus – 5,5 proc.

5. Užsienio prekyba

Antrąjį šių metų ketvirtį užsienio prekybos plėtrostempai buvo spartesni nei metų pradžioje, kita ver-tus, eksporto augimas smarkiai sulėtėjo, palyginti su2000–2001 m. laikotarpiu. Statistikos departamentoduomenimis, apžvelgiamąjį ketvirtį eksportuota prekiųuž 4998 mln. Lt (f.o.b. kainomis), arba 5,5 proc. dau-giau nei antrąjį 2001 m., tuo tarpu importas (c.i.f. kai-nomis) per metus ūgtelėjo 16,8 proc. iki 7336 mln.Lt (žr. 5.1 diagramą). Skirtingai nei 2000–2001 m.,šiemet importas didėja gerokai sparčiau nei eks-portas. Užsienio prekybos deficitas f.o.b. kainomis su-darė 16,5 proc. prekybos apyvartos ir per metus išau-go net 5 proc. punktais. Kaip ir metų pradžioje, ant-rąjį šių metų ketvirtį užsienio prekybos rodiklius su-menkino kainų kritimas – vidutinės eksporto ir impor-

to kainos per metus sumažėjo atitinkamai 6,3 proc.ir 4,8 proc.

Šiais metais eksporto plėtrą skatina sparčiai augan-tis reeksportas – antrąjį ketvirtį jis padidėjo 20,7 proc.,

palyginti su tuo pačiu 2001 m. laikotarpiu (žr. 5.2 dia-

gramą). Kito svarbaus eksporto elemento – lietuviškoskilmėsmineralinių produktų (MP) eksportas, atvirkščiai,

sumažėjo 10,4 proc., kadangi naftos perdirbimo įmo-

nės Mažeikių nafta gamybos pajėgumai buvo blogiaupanaudojami nei prieš metus. Kitų lietuviškos kilmės

prekių eksportas per metus išaugo 7,4 proc. Pastarasisrodiklis yra patenkinamas, turint omenyje tai, kad lito

kursas euro ir dolerio atžvilgiu buvo aukštesnis nei prieš

metus. Suaktyvėjęs investicijų į Lietuvos ūkį procesasteikia vilčių, kad eksportas artimiausiais metais nema-

žės, nors tokių augimo tempų, kaip 2000–2001 m., nėra

ko tikėtis. Šalies eksporto perspektyvos labiausiai pri-klausys nuo JAV ir Vakarų Europos ekonomikos būk-

lės, kuri šiuo metu vertintina toli gražu nevienareikš-miškai.

Daugiau kaip pusė Lietuvos užsienio prekybos apy-

vartos teko Europos Sąjungai. Prekių eksporto į ES da-lis per metus išaugo 2 proc. punktais iki 49,5 proc. (žr.

priedo 1 lentelę). Bendro eksporto į ES šalis didėjimą lė-mė padidėjęs naftos produktų eksportas į šį regioną, tuo

tarpu į kitas valstybes jų eksportuota mažiau. Ekspor-

tas į ES be MP išaugo tik 3,3 proc., t. y. kur kas mažiaunei bendras rodiklis – 11,2 proc.

Deja, šiemet gerokai sumažėjo prekių išvežimas į di-

džiausią ES valstybę – Vokietiją. Antrąjį ketvirtį jis bu-vo 13,2 proc. mažesnis nei prieš metus. Šiai šaliai, dar

neseniai pirmavusiai tarp kitų Lietuvos eksporto rinkų,teko tik 10,2 proc. Lietuvos eksporto, tuo tarpu Didžia-

jai Britanijai – 16,3 proc., Rusijai – 14,0 proc. Didžio-

ji Britanija buvo didžiausia Lietuvos prekių pardavimorinka dėl intensyvaus naftos produktų eksporto, suda-

riusio apie pusę viso eksporto į šią šalį. Situacija pasi-

18

Nr. 11, 2002 m. SPALIS

5.1 diagrama

EksportasImportas

Uþsienio prekybos balansas ( kainomis)f.o.b.

Prekiø eksportas, importas

ir uþsienio prekybos balansas

(mln. Lt)

2002 m.1999 m. 2000 m. 2001 m.IIke

tv.

–4000

–2000

0

8000

6000

4000

2000

Iketv.

Iketv.

Iketv.

IIke

tv.

IIke

tv.

IIke

tv.

IIIke

tv.

IIIke

tv.

IIIke

tv.

IVke

tv.

IVke

tv.

IVke

tv.–4000

–2000

0

8000

6000

4000

2000

keis artimiausioje ateityje, nes Mažeikių naftos kontro-lę perėmusi Rusijos kompanija Jukos spalio mėn. pra-džioje nutraukė naftos produktų platinimo sutartį, kurią2000 m. pasirašė Williams ir British Petroleum. Tiesa,kitų produktų eksportas į Didžiąją Britaniją taip pat di-dėjo – antrąjį ketvirtį jis išaugo 24,4 proc., palyginti sutuo pačiu 2001 m. laikotarpiu. Jau antrą ketvirtį iš ei-lės sparčiai didėjo ir Lietuvos eksportas į Prancūziją beiItaliją.

Importas iš ES antrąjį šių metų ketvirtį padidėjo net28,2 proc., palyginti su atitinkamu 2001 m. laikotar-piu. Nenuostabu, kad ES tenkanti importo dalis išaugo

Pagrindiniai eksporto

komponentai (mln. Lt)

5.2 diagrama

0

Lietuviðkos kilmës mineraliniø produktø eksportas

Reeksportas

Lietuviðkos kilmës prekiø be mineraliniø produktø eksportas

1999 m.II ketv.

2000 m.II ketv.

2001 m.II ketv.

2002 m.II ketv.

6000 6000

4000 4000

5000 5000

3000 3000

2000 2000

1000 1000

0

1809

591

624

2159

653

747

990

1258

2490

1196

1127

2675

4,6 proc. punkto iki 51,7 proc. Pirmuoju smuiku „griežė”Vokietija, kuriai teko beveik penktadalis Lietuvos im-porto. Prekių įvežimas iš Vokietijos per metus padidėjjo22,9 proc., o tai dar labiau pablogino dvišalės prekybosbalansą – deficitas padidėjo beveik 15 proc. punktų irsudarė 45,6 proc. apyvartos (f.o.b. kainomis). Šis de-ficitas didžiausias tarp visų Lietuvos užsienio prekybospartnerių.

Pastaruoju metu sparčiai didėjo mūsų šalieseksportas į NVS – apžvelgiamąjį ketvirtį jis išaugo26,7 proc. Tai pirmiausia lėmė reeksporto plėtra,nes lietuviškos kilmės prekių išvežimas į šį regio-

5.3 diagrama

Eksporto struktûra pagal prekiø grupes (proc.)

2000 m. II ketv. 2001 m. II ketv. 2002 m. II ketv.

Þemës ûkioir maistopramonësproduktai

Chemijospramonësprodukcija

Mediena,popierius irjø dirbiniai

Tekstilë irtekstilësdirbiniai

Maðinosir

árengimai

Mineraliniaiproduktai

Transportopriemonës

Baldai

25

30

20

15

10

18,5

26,6

18,9

8,0

10,2 11

,7

11,5

10,3

10,4

5,7

4,5

3,95,

77,5

10,5

14,9

15,0

8,9

8,0

7,5

6,7

12,8

22,6

5

0

25

20

15

10

5

0Kitos prekës

30

Plastikai,kauèiukas irjø dirbiniai

3,6

3,4 4,

54,0

3,6

3,3

Metalaiir jø

dirbiniai

4,8

3,94,9

3,9

19

LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA

ną padidėjo tik 7,0 proc. Ypač aktyviai prekiauta suRusija – visas eksportas į šią šalį per metus išaugo net47,6 proc., o lietuviškos kilmės prekių – 22,7 proc.

Importas iš NVS į Lietuvą antrąjį ketvirtį sumažėjo10,2 proc., taip pat abipusės prekybos deficitas per me-tus smuktelėjo nuo 35,2 proc. iki 19,3 proc. apyvartos.

Nors Lietuva išsaugojo teigiamą prekybos balansą suJAV, eksportas į šią valstybę mažėjo jau trečią ketvirtį išeilės. Tam turėjo įtakos tiek JAV ekonomikos komplika-cijos, tiek ir dolerio nuvertėjimas euro ir lito atžvilgiu.

Pastaruoju metu optimistiškai nuteikia Lietuvos pre-kybos su kitomis Baltijos šalimis rezultatai. Tiesa, pa-kitus naftos produktų eksporto krypčiai, bendras eks-portas į Latviją per metus sumenko 36,3 proc., tačiauatmetus MP, jis išaugo 13,1 proc. Eksportas į Estiją ant-rąjį ketvirtį buvo net 46,3 proc. didesnis nei prieš me-tus. Baltijos šalims teko 10,2 proc. Lietuvos eksporto beMP ir pagal šį rodiklį jos beveik nenusileido NVS.

Palankią geografinę padėtį turinti ir atrodžiusi per-spektyvi CELPS rinka nepateisino vilčių – Lietuvos eks-porto į šį regioną dalis mažėjo penktą ketvirtį iš eilės irapžvelgiamąjį ketvirtį sudarė tik 4,7 proc., beje, vien tikLenkijai teko 3,5 proc. Dar mažesnė ELPA šalių (Švei-carijos, Norvegijos ir kt.) santykinė dalis – 2,4 proc.,tačiau prekių išvežimas į šias valstybes pastaruoju me-tu sparčiai augo (antrąjį ketvirtį jis buvo net 74,7 proc.didesnis nei prieš metus). Importas iš CELPS ir ELPA permetus smarkiai išaugo – atitinkamai 16,4 proc. ir 65,9proc., todėl nenuostabu, kad Lietuvos prekybos su šio-mis šalių grupėmis balansas buvo neigiamas (žr. priedo1 lentelę).

Eksporto pagal prekių grupes struktūra antraisiais2000–2002 m. ketvirčiais pateikta 5.3 diagramoje. Ly-derio „marškinėlius” tebevilki mineraliniai produktai,nors per metus jų dalis sumažėjo 4 proc. punktais iki22,6 proc. Tekstilei ir jos gaminiams teko 15,0 proc.,t. y. beveik tiek pat kiek ir prieš metus, menkai tepakitomašinų ir įrengimų eksportas, sudaręs 10,4 proc. Pasta-rajai prekių grupei nedaug trūko iki ketvirtosios vietos,kurią užima žemės ūkio ir maisto produktai – 10,5 proc.Transporto priemonių išvežimas iš Lietuvos per metusišaugo net pusantro karto – iki 12,8 proc. viso ekspor-to, todėl ši prekių grupė pakilo į trečiąją vietą po MP irtekstilės gaminių.

Jau kelerius metus auga medienos gaminių ir ypačbaldų eksportas (žr. priedo 3 lentelę). Šiais metais pa-didėjo chemijos pramonės produkcijos eksportas, vei-kiausiai jis augs ir ateityje, nes vėl visu pajėgumu dirbafosfatinių trąšų gamybos gigantas Lifosa.

Importo struktūros pagal prekių paskirtį (žr. 5.4 dia-gramą) analizė rodo, kad galima šiek tiek ramiau trak-tuoti padidėjusį užsienio prekybos deficitą. Antrąjį ket-virtį investicinių prekių įvežta net dvigubai daugiau neiprieš metus. Investicinių prekių importas per ketvirtįdar niekada nebuvo toks didelis. Šis faktas atspindi es-minius šalies verslo techninius ir technologinius poky-čius (žr. sk. „Investicijos”). Kitaip tariant, kuo didesnisįrengimų ir technologijų importas šiandien, tuo dides-

Importo struktûra pagal prekiø

paskirtá (proc.)

5.4 diagrama

70

60

50

40

30

20

10

2002 m. II ketv.

0

2000 m. II ketv. 2001 m. II ketv.

Tarpiniovartojimoprekës

Galutiniovartojimoprekës

Investicinësprekës

Kitosprekës

Lengviejiautomobiliai

70

0

19,3

60

50

40

30

20

10

62,3

61,9

54,5

12,3

11,2

18,4

18,6

16,1

4,5 6,2

2,2

9,0

2,5

1,1

nė prekių gamyba ir eksportas rytoj. Įspūdingai išaugusautomobilių reeksportui į NVS šalis, sparčiai didėjo ir jųimportas iš Vakarų – 69,1 proc.

6. Mokėjimų balansas

Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos mokėjimų balansoeinamosios sąskaitos deficitas (ESD) buvo 1,09 mlrd. Lt(žr. priedo 2 lentelę), arba 8,5 proc. BVP, o pirmąjį pus-metį – 1,5 mlrd. Lt, arba 6,3 proc. BVP. Iš esmės ESDlėmė išaugęs užsienio prekybos deficitas, kurio priežas-tys išnagrinėtos skyrelyje „Užsienio prekyba”. ESD lygį1999–2002 m. antraisiais ketvirčiais atspindi 6.1 dia-grama.

Paslaugų balanso perteklius pirmąjį 2002 m. pus-metį išaugo 98,7 mln. Lt. Nors paslaugų importas padi-dėjo 12,3 proc. (antrąjį ketvirtį – 12,9 proc.), ekspor-tas išaugo beveik tiek pat – 12,0 proc. (antrąjį ketvirtį –16,3 proc.). Sparčiausiai plėtojosi kitų verslo paslaugų –reklamos, vadybos ir konsultavimo, prekybinio tarpinin-kavimo – eksportas, kuris padidėjo net 39,6 proc. Sta-tybos paslaugų eksportas išaugo daugiau kaip dvigubai(antrąjį ketvirtį – maždaug tiek pat), tačiau jo apimtis– 36,4 mln. Lt – tebebuvo gana kukli. Galima progno-zuoti tolesnę šių paslaugų eksporto plėtrą, nes ribotojevidaus rinkoje statybos bendrovėms darosi ankšta, tuotarpu ūkiškai atsigaunančios NVS valstybės tampa ypačpatrauklus statybų poligonas.

Transporto paslaugų eksportas pirmąjį 2002 m. pus-metį, palyginti su atitinkamu 2001 m. laikotarpiu, pa-didėjo 13,0 proc. (antrąjį ketvirtį – 17,7 proc.), ke-lionių paslaugų – 7,0 proc. (12,0 proc.). Labai svar-bus transporto sektoriaus būklės rodiklis yra tranziti-nių krovinių gabenimas, už kurį pirmąjį pusmetį gauta

20

Nr. 11, 2002 m. SPALIS

Einamosios sàskaitos deficitas,

palyginti su BVP (proc.)

6.1 diagrama

0

16

12

14

2

4

6

8

10

6,1

4,0

16

0

8,5

12

14

2

4

6

8

13,8

10

1999 m.II ketv.

2000 m.II ketv.

2001 m.II ketv.

2002 m.II ketv.

11,0 proc. pajamų daugiau nei prieš metus. Džiuginapraėjusiais metais sunkumus išgyvenusio geležinkeliųtransporto atgimimas – pirmąjį pusmetį paslaugų eks-portuota 23,3 proc. (antrąjį ketvirtį – 27,2 proc.) dau-giau nei per atitinkamą 2001 m. laikotarpį.

Pajamų balansas, kaip ir anksčiau, buvo neigiamas– pirmąjį 2002 m. pusmetį deficitas sudarė 505,4 mln.Lt (antrąjį ketvirtį – 311,0 mln. Lt) ir buvo tik simbo-liškai mažesnis nei prieš metus – 509,4 mln. Lt (antrąjį2001 m. ketvirtį – 266,0 mln. Lt).Neigiamas Lietuvospajamų balansas yra struktūrinis reiškinys, kurįlemia valstybės ir privačių subjektų užsienio sko-los aptarnavimo kaštai bei nerezidentams išmo-kamos pajamos už tiesiogines investicijas. Antaipirmąjį pusmetį nerezidentams išmokėtų palūkanų užVVP suma išaugo 69,3 mln. Lt. Antrąjį 2002 m. ketvirtįnerezidentams išmokėti dividendai padidėjo 117,3 mln.Lt, o reinvesticijos (mokėjimų balanso einamojoje są-skaitoje jos apskaičiuojamos kaip išmokos nereziden-tams, o finansinėje sąskaitoje – kaip tiesioginės už-sienio investicijos) sumažėjo 32,6 mln. Lt. Taigi pakitopajamų iš tiesioginių užsienio investicijų „vartojimo” ir„kaupimo” santykis – pirmaisiais investicijų metais pa-jamos paprastai reinvestuojamos verslui plėtoti, o pokelerių metų veiklos investuotojai pradeda jas naudotiir dividendams išmokėti.

Kapitalo ir finansų sąskaitos perteklius pirmąjįšių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2001 m. lai-kotarpiu, padidėjo 301,1 mln. Lt (antrąjį ketvirtį – net655,8 mln. Lt). Pirmąjį pusmetį ypač padidėjo tiesiogi-nių užsienio investicijų ir kitų investicijų srautas Lietu-voje. Tai lėmė birželio mėn. įvykdytos dvi naujos Mažei-kių naftos akcijų emisijos, kurias įsigijo Rusijos bend-rovė Jukos (58,1 mln. Lt ir 131,8 mln. Lt nominaliosvertės) bei apmokėtas vekselis, išleistas pagal 1999 m.sutartį tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kom-

Tiesioginës uþsienio investicijos,

palyginti su einamosios

sàskaitos deficitu (proc.)

6.2 diagrama

0

160

120

140

20

40

60

80

100

65,9

160

0

120

140

20

40

60

80

41,3

100

1999 m.II ketv.

2000 m.II ketv.

2001 m.II ketv.

2002 m.II ketv.

133,8

117,2

panijos Williams. Be to, privatizuota AB Lietuvos žemėsūkio bankas ir iš dalies AB Lietuvos dujos.

Kita vertus, Lietuva vis dar kenčia „plyno lauko”investicijų stygių. Daug laukta iš laisvųjų ekonominiųzonų Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose įsteigimo, tačiaušiuos lūkesčius iš dalies patenkino tik uostamiestis.

Tiesioginės užsienio investicijos pirmąjį pusmetį„priaugo” 1,6 mlrd. Lt, o vien tik antrąjį ketvirtį net 1,28mlrd. Lt. Šio srauto visiškai pakako einamosios sąskai-tos deficitui finansuoti, t. y. ESD padengimo TUI rodiklispirmąjį pusmetį sudarė 106,6 proc., o antrąjį ketvirtį –net 117,2 proc. (žr. 6.2 diagramą).

Pirmąjį 2002 m. pusmetį investicijų portfelio įplau-kos buvo 1,39 mlrd. Lt. Šį srautą iš esmės lėmė nerezi-dentams parduota Vyriausybės euroobligacijų emisija,už kurią gauta 1,25 mlrd. Lt. Iš kitų užsienio investi-cijų paminėtinas pirmąjį pusmetį 334,4 mln. Lt (antrą-jį ketvirtį – 397,0 mln. Lt) padidėjęs įsiskolinimas užprekes ir paslaugas. Kaip ir praėjusiais metais, bend-ras užsienio paskolų srautas Lietuvoje buvo neigiamas(daugiau užsienio paskolų grąžinta nei gauta) ir suda-rė 410 mln. Lt. Praėjusiais metais šį reiškinį lėmėvangi paskolų paklausa, o šiais metais, atsigavuskreditavimo paslaugų rinkai, neigiamas užsieniopaskolų balansas rodo, jog Lietuvos bankai siūlokonkurencingus finansinius produktus ir sėkmin-gai rungiasi dėl klientų.

Oficialiosios tarptautinės atsargos pirmąjį 2002m. pusmetį padidėjo 1,79 mlrd. Lt (antrąjį ketvirtį –1,57 mlrd. Lt). Lietuvos bankas iš vietinių komerciniųbankų nupirko 660,5 mln. Lt bazinės valiutos daugiaunei jos pardavė. 2002 m. birželio 30 d. grynųjų oficia-liųjų tarptautinių atsargų (be aukso vertės) lygis, skai-čiuojant prekių ir paslaugų importo mėnesiais, sudarė3,4 mėnesio ir pagal tarptautinius standartus buvo vi-siškai komfortabilus.

21

LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA

7. Užimtumas ir nedarbas

Padėtis darbo rinkoje toliau akivaizdžiai gerėja. Dar-bo biržos duomenimis, rugsėjo mėn. pabaigoje buvo183,1 tūkst. bedarbių, o nedarbo lygis sudarė 10,5proc. (žr. 7.1 diagramą). Palyginti su atitinkama praėju-sių metų data, bedarbių skaičius sumažėjo 32,6 tūkst.,arba 15 proc.

Kaip ir pernai, 2002 m. birželio–rugpjūčio mėn.nedarbo lygis buvo stabilus, tačiau persilaužimaspasiektas antrąjį ketvirtį. Palyginti su atitinkamu2001 m. mėnesiu, balandį nedarbo lygis smuktelėjo1 proc. punktu, gegužę – 1,2 proc. punkto, birželį –1,4 proc. punkto. Po tam tikros pauzės rugsėjį užfik-suotas šių metų rekordas – 1,5 proc. punkto suma-žėjimas. Vienas iš nedarbo rodiklio mažėjimo veiksniųbuvo sumažėjęs besikreipiančių į Darbo biržą bedarbiųsrautas.

Per devynis 2002 m. mėnesius Darbo biržoje už-siregistravo 185,9 tūkst. nuolatinio pragyvenimo šal-tinio neturinčių darbingo amžiaus žmonių, t. y. beveik5 tūkst. mažiau nei per atitinkamą 2001 m. laikotarpį.Nenuostabu, kad gerėjant ekonominei situacijai ir atsi-randant laisvų darbo vietų, poreikis ieškoti laimės Dar-bo biržoje sumažėjo. Didėjančią darbo jėgos paklausąatspindi ir jau antrą ketvirtį iš eilės didėjantis vidutinisdarbo užmokestis (žr. sk. „Darbo užmokestis ir namųūkių pajamos”).

Nereikėtų nuvertinti aktyvių darbo rinkos programųvaidmens sprendžiant nedarbo problemą. Darbo biržosvertinimais, bedarbių dalyvavimas aktyviose užimtumoprogramose padėjo sumažinti nedarbo lygį 1,9 proc.punkto. Sausio–rugsėjo mėn. į šias programas Darbobirža nukreipė 98,8 tūkst. bedarbių, t. y. beveik 15 proc.daugiau nei per devynis 2001 m. mėnesius. Susirūpini-mą kelia nebent tai, kad didžioji dalyvaujančiųjų šioseprogramose dalis įdarbinama tik ribotam laikui (atlie-ka viešuosius ir valstybės remiamus darbus), tuo tarpujų persikvalifikavimui bei prisitaikymui prie ūkio struk-tūros pokyčių skiriama mažiau dėmesio. Ateityje tokiebedarbiai gali tapti ilgalaikiais.

Kitas veiksnys, švelninantis nedarbo problemą Lie-tuvoje, yra emigracija. Per laikotarpį nuo 1989 m. iki2001 m. gyventojų surašymo jų skaičius sumažėjo190,8 tūkst. Didžiausios įtakos šiam sumažėjimui turė-jo neigiamas migracijos saldo, kuris sudarė 224,5 tūkst.Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro Vilmorusatlikti sociologiniai tyrimai parodė, kad ir dabar nema-žai lietuvių yra pasirengę laikinai arba visam laikui pa-likti tėvynę. Apklausos duomenimis, maždaug 7,8 proc.Lietuvos gyventojų norėtų išvykti į užsienį visam lai-kui. Išvykti mokslo arba laikino darbo tikslais norėtų27,9 proc. apklaustųjų. Labiausiai emigracijos galimy-bėmis domisi bedarbiai ir jaunimas. Net 79 proc. gyven-tojų iki 29 metų norėtų laikinai arba visam laikui išvyktiiš Lietuvos.

Šie skaičiai atspindi realią „protų nutekėjimo” grės-mę. Kita vertus, tai dar nereiškia, kad visi norintieji pa-

7.1 diagrama

0

2

4

6

8

10

12

14

16

2001 m. 2002 m.

Nedarbo lygis (mënesio

pabaigoje, proc.)

Baland

is

Rugp

jûtis

Rugs

ëjis

Lapk

ritis

Gruo

dis

Saus

is

Vasa

ris

Kovas

Gegu

þë

Birþelis

Liep

a

Spalis

16

12,8

11,8

11,112

,3

12,1

10,7

10,7

10,7

10,5

13,2

12,1

12,1

12,0 12,5 12,9

12,2

14 13,2

12,9

12,613,1

13,1

0

2

4

6

8

10

12

sitaikius progai iš tikrųjų išvyks iš Lietuvos. Be to, trum-palaikis išvykimas siekiant pakelti kvalifikaciją, pasimo-kyti ar įgyti vakarietiškos gyvensenos patirties yra svei-kintinas. Didelis jaunimo noras paviešėti užsienyje at-spindi jo mobilumą bei aktyvumą. Gyvenimu užsieny-je ypač žavisi provincijos jaunimas, tačiau jam dažno-kai „pakiša koją” menkas arba netinkamas išsilavinimas(pvz., kalbų nemokėjimas, elementarių apskaitos ir va-dybos principų neišmanymas).

Nedarbas provincijoje tebėra opi problema. Beveiktrečdalį teritorinėse darbo biržose įregistruotų bedarbiųsudaro kaimo gyventojai. Aukščiausias nedarbo lygisrugsėjo mėn. pabaigoje buvo Druskininkų (24,6 proc.),Mažeikių (22,8 proc.), Lazdijų (20,8 proc.) ir Šalči-ninkų (20 proc.) rajonuose. Didmiesčių rajonuose, at-virkščiai, santykinis bedarbių skaičius buvo mažiausias:Vilniaus – 7,0 proc., Kauno – 7,8 proc., Klaipėdos –8,3 proc.

Artėjant prezidento ir savivaldybių rinkimams, kaikurios partijos (Centro sąjunga) susirūpino priešpensi-jinio amžiaus bedarbių dalia. Centristai inicijavo Vals-tybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas,siūlydami sumažinti senatvės pensijos amžių moterimsiki 55 metų, o vyrams iki 60 metų (šiuo metu moterųpensijinis amžius – 60 metų, o vyrų – 62,5 metų pa-gal 1998 m. įstatymu priimtas pataisas). Seimas šiąiniciatyvą atmetė. Sodros skaičiavimais, priėmus tokįsprendimą metinis pensininkų skaičius padidėtų apie 59tūkst. Remiantis prielaida, kad pusė iš jų toliau dirb-tų, socialinio draudimo fondo išmokos 2003 m. padidėtų207,4 mln. Lt; jeigu šie pensininkai nebedirbtų, papil-domai reikėtų 235,2 mln. Lt. Tai smarkiai pablogintų išnuostolių pradėjusios bristi Sodros finansinę situaciją.

Užimtų gyventojų skaičius pagal ekonominės veiklospobūdį pateiktas 7.1 lentelėje.

22

Nr. 11, 2002 m. SPALIS

7.1 lentelė

Užimti gyventojai (vidutinis skaičius)

2000 m. II ketv. 2001 m. II ketv. 2002 m. II ketv.tūkst. proc. tūkst. proc. tūkst. proc.

Iš viso 1605,8 100,0 1521,0 100,0 1404,3 100,0

Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė 333,9 20,8 265,4 17,4 240,7 17,1

Išgaunamoji pramonė 3,6 0,2 3,5 0,2 3,3 0,2

Apdirbamoji pramonė 280,3 17,5 270,4 17,8 255,1 18,2

Elektros, dujų ir vandens tiekimas 36,8 2,3 31,7 2,1 32,1 2,3

Statyba 98,8 6,2 95,3 6,3 78,1 5,6

Vidaus prekyba 231,2 14,4 235,9 15,5 239,4 17,0

Viešbučiai ir restoranai 28,1 1,7 30,4 2,0 21,1 1,5

Transportas, sandėliavimas ir ryšiai 102,8 6,4 91,4 6,0 89,9 6,4

Finansinis tarpininkavimas 14,6 0,9 14,5 1,0 16,1 1,1

Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita versloveikla

56,7 3,5 53,9 3,5 60,1 4,3

Viešasis valdymas ir gynimas; privalomasissocialinis draudimas

76,1 4,7 77,6 5,1 68,3 4,9

Švietimas 160,8 10,0 164,1 10,8 149,6 10,7

Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 112,5 7,0 111,0 7,3 95,0 6,8

Kitos veiklos 69,6 4,3 75,9 5,0 55,5 4,0

2000 m. II ketv. 2001 m. II ketv. 2002 m. II ketv.tūkst. proc. tūkst. proc. tūkst. proc.

Iš viso 1605,8 100,0 1521,0 100,0 1404,3 100,0

Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė 333,9 20,8 265,4 17,4 240,7 17,1

Išgaunamoji pramonė 3,6 0,2 3,5 0,2 3,3 0,2

Apdirbamoji pramonė 280,3 17,5 270,4 17,8 255,1 18,2

Elektros, dujų ir vandens tiekimas 36,8 2,3 31,7 2,1 32,1 2,3

Statyba 98,8 6,2 95,3 6,3 78,1 5,6

Vidaus prekyba 231,2 14,4 235,9 15,5 239,4 17,0

Viešbučiai ir restoranai 28,1 1,7 30,4 2,0 21,1 1,5

Transportas, sandėliavimas ir ryšiai 102,8 6,4 91,4 6,0 89,9 6,4

Finansinis tarpininkavimas 14,6 0,9 14,5 1,0 16,1 1,1

Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita versloveikla

56,7 3,5 53,9 3,5 60,1 4,3

Viešasis valdymas ir gynimas; privalomasissocialinis draudimas

76,1 4,7 77,6 5,1 68,3 4,9

Švietimas 160,8 10,0 164,1 10,8 149,6 10,7

Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 112,5 7,0 111,0 7,3 95,0 6,8

Kitos veiklos 69,6 4,3 75,9 5,0 55,5 4,0

Užimtumo statistika tebėra „kurčia” teigia-miems darbo rinkos pokyčiams. Viena iš priežas-čių – padidėjęs emigravusių ar laikinai išvyku-sių iš šalies srautas. Kitas veiksnys, stabdantisužimtųjų skaičiaus didėjimą, yra nelegalus dar-bas. Pirmąjį 2002 m. pusmetį išaiškinti 2785 nelega-liai dirbę asmenys, iš jų – 26,4 proc. statybos sek-toriuje. Daug nelegalių darbuotojų buvo didmeninėjeir mažmeninėje prekyboje (9,8 proc.), miškininkystėje(6,2 proc.) bei autoservisuose (7,0 proc.), t. y. sparčiaiaugančiuose ir naujas darbo vietas kuriančiuose ūkiosektoriuose.

8. Kainų indeksai

Vartotojų kainų indeksas 2002 m. rugsėjo mėn., pa-lyginti su rugpjūčio mėn., sumažėjo 0,6 proc., o me-tinė defliacija sudarė net 1,5 proc. Per metus labiau-siai atpigo švietimo (4,8 proc.) ir transporto (4,6 proc.)paslaugos, maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai(3,9 proc.). Kita vertus, pakilo sveikatos priežiūros pa-slaugų (2,9 proc.), būsto, vandens, elektros, dujų ir kitokuro (2,4 proc.) bei ryšių paslaugų (2,0 proc.) kainos.

Pastaraisiais mėnesiais, kaip ir anksčiau, vartotojųkainų pokyčius lėmė šios ekonominės sąlygos: 1) aukš-tame lygyje stabilizavęsis lito kursas JAV dolerio at-žvilgiu; 2) intensyvėjanti mažmeninės prekybos įmoniųkonkurencija; 3) kai kurių šalies gamintojų persiorien-tavimas iš išorinės į vietinę rinką, padidinęs vidaus pa-siūlą. Palyginti su ankstesnėje „Lietuvos makroekono-mikos apžvalgoje” pateikta kainų indeksų analize, pa-

grindinis skirtumas tas, kad vasaros mėnesiais įsivyra-vo sezoniniai veiksniai, skatinę vaisių, daržovių, uogų iriš dalies pieno bei mėsos produktų pigimą.

Iki šiol nematyti, kokie veiksniai artimiausiojeateityje galėtų įsukti infliacijos spiralę. Prasidėjusšildymo sezonui, komunalinių paslaugų kainos veikiau-

Mënesiniai VKI pokyèiai

2001 m. (proc.)–2002

8.1 diagrama

Baland

is

Rugp

jûtis

Rugs

ëjis

Lapk

ritis

Gruo

dis

2001 m. 2002 m.

–1

Saus

is

Vasa

ris

Kovas

Gegu

þë

Birþelis

Liep

a

Spalis

2

1

0

2

–1

1

1,0

0,3

0,3

0,2

0,5

0,0

0,0

0,2

0,6

0,6

0,6

–0,7 –0

,6

–0,6

–0,3

–0,3

–0,3–0

,2

–0,2

–0,2

–0,8

0

23

LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA

siai bus panašios kaip ir praėjusiais metais, o kai kuriosesavivaldybėse – net mažesnės. Šilumos tiekėjai turėtųatsižvelgti ir į valiutos kurso veiksnį (permetus litas, pa-lyginti su doleriu, pabrango daugiau kaip 10 proc.). Kolkas Lietuvai negresia gamybos kaštų infliacija – vidu-tinės importo kainos mažėja, krinta ir žemės ūkio pro-duktų (pirmiausia – pieno) supirkimo kainos, o nomina-lusis darbo užmokestis kyla lėčiau nei darbo našumas,t. y. darbo užmokesčio sąnaudos produkcijos vienetuipagaminti nedidėja. Paklausos „traukos” (demand-pull)veiksnys taip pat nėra itin aktualus, nes kylanti vidauspaklausa labiau atsiliepia šalyje teikiamų paslaugų kai-noms (žr. sk. „Bendras ekonominės situacijos apibūdini-mas”), tuo tarpu vietinės kilmės produktai yra tiesiogiaipakeičiami importiniais gaminiais, kurių kainos priklau-so nuo tarptautinės rinkos konjunktūros.

Lietuvos gamintojų kainų indeksui esminės įtakos tu-ri tarptautinių naftos kainų pokyčiai. Pastaruoju metunaftos kainos, kaip ir euro bei dolerio kursas, yra sun-kiai prognozuojamos. Įsisenėjusį JAV ir Irako konfliktąstebi ne tik politikai, bet ir ekonomistai, nes kilus ka-rui tarp šių šalių pasaulio ūkinė situacija smarkiai pa-blogėtų. Prasidėjus amerikiečių karinei intervencijai, išpradžių sulauktume naftos kainų šuolio, kuris lemtų darvieną pasaulio ekonomikos nuosmukį. Sumažėjus pa-saulio ūkio aktyvumui ir „juodojo aukso” paklausai, pervidutinį laikotarpį nafta atpigtų.

Gamintojų visos parduotos pramonės produkcijoskainų indeksas 2002 m. rugsėjo mėn., palyginti su rug-pjūčio mėn., išaugo 1,6 proc., o per metus – 0,8 proc.Palyginti su 2001 m. rugsėjo mėn., vidaus rinkoje par-duodamų ir eksportuojamų rafinuotų naftos produktų

kainos sumažėjo 1,7 proc., kita vertus, išgaunamosiospramonės produkcijos kainos išaugo net 9,3 proc.

9. Darbo užmokestis ir namųūkių pajamos

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mė-

nesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (neįskaitantindividualių įmonių) antrąjį 2002 m. ketvirtį, palygintisu tuo pačiu 2001 m. laikotarpiu, padidėjo 4,4 proc.:

valstybės sektoriuje – 3,1 proc., privačiame sektoriuje– 5,9 proc. Nominaliųjų atlyginimų augimo tempais Lie-tuva smarkiai atsiliko nuo Latvijos ir Estijos, kur per tą

patį laikotarpį vidutinis darbo užmokestis padidėjo dau-giau kaip 10 proc. Tiesa, realusis darbo užmokestis mū-sų šalyje didėjo tik šiek tiek lėčiau, nes, skirtingai nei

Latvijoje ir Estijoje, Lietuvoje egzistuoja defliacija.Antrojo ketvirčio darbo jėgos kainos pokyčiams tu-

rėjo įtakos nacionalinės valiutos brangimas JAV dolerioatžvilgiu. Išlošė verslininkai, importuojantys žaliavas už

dolerius ir parduodantys prekes už litus arba eurus. Kitavertus, kai kurios įmonės, parduodančios produk-ciją už dolerius ir perkančios žaliavas už litus arba

eurus, patyrė nuostolį ir pamėgino juo „pasidaly-ti” su samdomaisiais darbuotojais.

Visuomenėje pagarsėjo atvejai (Rokiškio sūris, Va-

rėnos pieninė), kai darbdaviai pagal nesudėtingas for-mules susiejo darbo užmokestį su lito ir dolerio rinkoskursu. Vargu ar tokia praktika būtų toleruojama Vakarų

valstybėse, nes valiutos kurso pokyčiai, kaip ir daugeliskitų verslo veiksnių, yra įmonės vadovų kompetencija,

9.1 lentelė

Darbo užmokesčio* dinamika 1998–2002 m. antraisiais ketvirčiais pagal ūkio sektorius (litais)

Ekonomikos sektoriai 1998 m.II ketv.

1999 m.II ketv.

2000 m.II ketv.

2001 m.II ketv.

2002 m.II ketv.

Visas šalies ūkis 994,3 1063,5 1065,5 1066,7 1113,4Žemės ūkis 602,1 591,9 706,0 747,0 801,0

Išgaunamoji pramonė 1112,3 1120,4 1323,5 1442,1 1466,4

Apdirbamoji pramonė 974,4 1038,9 1038,2 1065,2 1087,4

Elektros, dujų ir vandens tiekimas 1343,1 1371,7 1378,9 1435,5 1478,0

Statyba 1135,3 1058,2 967,9 961,4 1039,7

Vidaus prekyba 896,7 962,4 937,4 1004,8 1076,2

Viešbučiai ir restoranai 675,8 688,2 722,1 742,6 692,0

Transportas ir sandėliavimas 1096,9 1117,0 1093,5 1157,5 1143,9

Paštas ir ryšiai 1390,9 1342,9 1468,7 1473,2 1559,2

Finansinis tarpininkavimas 1909,7 2218,3 2068,9 2233,5 2469,1

Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kitaverslo veikla 1114,9 1274,3 1500,6 1074,3 1206,7

Valstybės valdymas ir gynimas 1490,5 1596,1 1521,0 1488,4 1604,5

Švietimas 869,8 1025,4 963,0 966,5 967,9

Sveikatos apsauga 782,1 875,9 843,5 845,7 884,0

Ekonomikos sektoriai 1998 m.II ketv.

1999 m.II ketv.

2000 m.II ketv.

2001 m.II ketv.

2002 m.II ketv.

Visas šalies ūkis 994,3 1063,5 1065,5 1066,7 1113,4Žemės ūkis 602,1 591,9 706,0 747,0 801,0

Išgaunamoji pramonė 1112,3 1120,4 1323,5 1442,1 1466,4

Apdirbamoji pramonė 974,4 1038,9 1038,2 1065,2 1087,4

Elektros, dujų ir vandens tiekimas 1343,1 1371,7 1378,9 1435,5 1478,0

Statyba 1135,3 1058,2 967,9 961,4 1039,7

Vidaus prekyba 896,7 962,4 937,4 1004,8 1076,2

Viešbučiai ir restoranai 675,8 688,2 722,1 742,6 692,0

Transportas ir sandėliavimas 1096,9 1117,0 1093,5 1157,5 1143,9

Paštas ir ryšiai 1390,9 1342,9 1468,7 1473,2 1559,2

Finansinis tarpininkavimas 1909,7 2218,3 2068,9 2233,5 2469,1

Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kitaverslo veikla 1114,9 1274,3 1500,6 1074,3 1206,7

Valstybės valdymas ir gynimas 1490,5 1596,1 1521,0 1488,4 1604,5

Švietimas 869,8 1025,4 963,0 966,5 967,9

Sveikatos apsauga 782,1 875,9 843,5 845,7 884,0

* Vidutinis bruto darbo užmokestis, neįskaitant individualių įmonių.

24

Nr. 11, 2002 m. SPALIS

9.2 lentelė

Vidutinės disponuojamosios namų ūkio nario pajamos (litais)

2001 m. II ketv. 2002 m. II ketv.

Visoje šalyje Mieste Kaime Visoje šalyje Mieste KaimeDisponuojamosios pajamos 405,5 462,7 282,9 419,5 479,9 295,9

Samdomojo darbo pajamos 231,3 292,0 101,1 230,2 293,3 101,0

Nesamdomojo darbo pajamos 32,7 21,7 56,1 40,2 32,9 55,2

Senatvės pensija 55,1 55,1 55,0 63,0 63,7 61,4

Bedarbio pašalpa 1,9 2,0 1,5 1,8 1,9 1,7

Kitos pensijos, pašalpos 39,1 38,5 40,4 41,2 39,3 45,1

Kitos pajamos 45,6 53,4 28,9 43,1 48,8 31,5

Piniginės disponuojamosios pajamos 345,7 419,9 186,7 359,1 438,2 196,9

Natūrinės disponuojamosios pajamos 59,8 42,8 96,2 60,4 41,7 99,0

2001 m. II ketv. 2002 m. II ketv.

Visoje šalyje Mieste Kaime Visoje šalyje Mieste KaimeDisponuojamosios pajamos 405,5 462,7 282,9 419,5 479,9 295,9

Samdomojo darbo pajamos 231,3 292,0 101,1 230,2 293,3 101,0

Nesamdomojo darbo pajamos 32,7 21,7 56,1 40,2 32,9 55,2

Senatvės pensija 55,1 55,1 55,0 63,0 63,7 61,4

Bedarbio pašalpa 1,9 2,0 1,5 1,8 1,9 1,7

Kitos pensijos, pašalpos 39,1 38,5 40,4 41,2 39,3 45,1

Kitos pajamos 45,6 53,4 28,9 43,1 48,8 31,5

Piniginės disponuojamosios pajamos 345,7 419,9 186,7 359,1 438,2 196,9

Natūrinės disponuojamosios pajamos 59,8 42,8 96,2 60,4 41,7 99,0

tuo tarpu darbuotojų atsakomybė – atlikti konkretų dar-

bą už sutartyje nustatytą atlyginimą. Dauguma versli-ninkų nerizikavo erzinti darbuotojų ir tiesiog pristabdė

atlyginimų didinimą. Kaip ten bebūtų, litui brangstant

JAV dolerio atžvilgiu, kilo spaudimas mažėti ne tik kai-

noms, bet ir nominaliems atlyginimams. Tai buvo vie-nas iš veiksnių, lėmusių gana saikingą vidutinio darbo

užmokesčio padidėjimą apžvelgiamąjį ketvirtį.

Darbo užmokesčio pokyčius įvairiuose sektoriuose

atspindi 9.1 lentelė.

Įdomu tai, kad 1998–2002 m. buvo nedaug ūkiošakų, kuriose vidutinis darbo užmokestis absoliučiai

sumažėjo, nors Lietuva patyrė skaudžių smūgių dėl

1998 m. Rusijos krizės ir 2001–2002 m. pirmojo pus-

mečio JAV bei Vakarų Europos ekonomikos sąstingio.Šiais metais darbo užmokestis sumažėjo transporto ir

sandėliavimo bei viešbučių ir restoranų sektoriuose,

praėjusiais metais – statyboje ir valstybės valdymo sis-

temoje (žr. 9.1 lentelę). Tenka konstatuoti, kad netstiprių profsąjungų stokojančioje Lietuvoje darbo

užmokesčio „karpymas” nėra paplitęs reiškinys.

Viena vertus, įmonės privalo laikytis įstatymu nustatyto

minimalaus darbo užmokesčio lygio (ne paslaptis, kad

oficialiose ataskaitose neretai rodoma tik ši atlyginimodalis), antra vertus – absoliučiai sumažinus darbo už-

mokestį kyla pavojus, kad darbuotojai, ypač gaunantie-

ji menkesnes pajamas, pasitrauks į „šešėlinį” sektorių

(smulki prekyba naudotais automobiliais, nelegali sta-tyba ir t. t.), nes nenori atsidurti žemiau skurdo ribos.

Specifinė yra valstybės valdymo ir gynimo sritis.

1998 m. antrąjį ketvirtį pagal atlyginimų dydį šis sek-

torius buvo antroje vietoje po finansinio tarpininkavi-

mo. A. Kubiliaus vyriausybės pradėta biudžetinių insti-tucijų „diržų susiveržimo” politika lėmė absoliutų valdi-

ninkų atlyginimų mažėjimą tiek 2000 m., tiek 2001 m.

Tai nebuvo racionalus būdas valstybės valdymo aparatui

sumažinti ir jo efektyvumui padidinti. Valstybės tarny-bą paliko aktyviausi ir profesionaliausi valdininkai, taigi

viešojo valdymo kokybė nepagerėjo. Sumažėjus įtam-

pai valstybės finansų sistemoje, šiais metais atlygini-

mų dydis valstybės valdymo ir gynimo sektoriuje išaugodaugiau nei vidutiniškai – 7,8 proc. (žr. 9.1 lentelę).

Socialine prasme visiškai nepriimtinas mažas ir to-liau palyginti su kitomis kategorijomis mažėjantis švie-timo darbuotojų darbo užmokestis, kuris 1998 m. ant-rąjį ketvirtį buvo 12,5 proc. mažesnis už viso ūkio vi-durkį, tuo tarpu antrąjį šių metų ketvirtį šis atsilikimaspadidėjo iki 13,1 proc. Vidutinis darbo užmokestis svei-katos apsaugos sektoriuje apžvelgiamąjį ketvirtį buvonet 20,6 proc. mažesnis už šalies ūkio vidurkį. Šie ro-dikliai anaiptol neatspindi valdžioje esančių kai-riųjų partijų deklaruojamo principo – rūpintis ma-terialine švietimo ir sveikatos apsaugos sistemosbūkle.

Vidutinių namų ūkio nario pajamų dinamiką atspindi9.2 lentelė.

Apžvelgiamojo ketvirčio namų ūkių pajamų duome-nys rodo, kad vis dar ankstoka kalbėti apie nuolat ge-rėjančią gyventojų finansinę padėtį. Vidutinės vieno na-mų ūkio nario pajamos antrąjį šių metų ketvirtį, paly-ginti su tuo pačiu 2001 m. laikotarpiu, išaugo 3,5 proc.(žr. 9.2 lentelę), tačiau buvo 0,8 proc. mažesnės neiankstesnį ketvirtį. Samdomojo darbo pajamos nepadi-dėjo (lentelėje esantį neatitikimą tarp 2001–2002 m.miesto, kaimo ir visų namų ūkių pajamų dinamikos lė-mė tai, kad Statistikos departamentas neperskaičiavopraėjusių metų rodiklių pagal naujojo gyventojų surašy-mo duomenis), nors nedarbo lygis sumažėjo, o vidutinisdarbo užmokestis išaugo. Kaip ir anksčiau, namų ūkiųpajamų statistikos patikimumas yra ribotas dėl metodo-loginių problemų – vidutines ir dideles pajamas gaunan-tys gyventojai apklausose dalyvauja nenoriai, jie daž-nokai pateikia netikslią informaciją apie savo finansinębūklę.

10. Investicijos

Apžvelgiamasis ketvirtis įdomus ne tik bendrųjų ma-terialinių investicijų didėjimu, bet ir esminiais struktū-ros pokyčiais. Investuotos lėšos gerai atspindi konk-

25

LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA

10.1 lentelė

Materialinės investicijos į įvairias ekonominės veiklos rūšis* (mln. Lt)

1999 m.II ketv.

2000 m.II ketv.

2001 m.II ketv.

2002 m.II ketv.

Iš viso šalyje 1391,2 1189,5 1226,8 1607,1Išgaunamoji ir apdirbamoji pramonė 268,9 289,7 249,6 302,0Žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė ir žuvininkystė 33,7 16,3 29,0 53,7Elektros, dujų ir vandens tiekimas 150,8 82,3 134,9 152,1Statyba 36,2 32,1 27,1 45,0Vidaus prekyba 81,9 116,2 94,1 132,3Viešbučiai ir restoranai 17,3 6,9 27,4 17,1Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla 23,6 92,3 100,6 116,1Transportas ir sandėliavimas 300,3 186,0 128,3 168,3Paštas ir ryšiai 92,3 131,3 158,6 231,1Finansinis tarpininkavimas 48,8 20,7 26,8 31,2Valstybės valdymas 81,3 46,0 50,5 88,3Kita veikla 135,9 71,7 88,1 138,1Gyvenamųjų namų statyba** 120,2 97,9 111,7 131,8

1999 m.II ketv.

2000 m.II ketv.

2001 m.II ketv.

2002 m.II ketv.

Iš viso šalyje 1391,2 1189,5 1226,8 1607,1Išgaunamoji ir apdirbamoji pramonė 268,9 289,7 249,6 302,0Žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė ir žuvininkystė 33,7 16,3 29,0 53,7Elektros, dujų ir vandens tiekimas 150,8 82,3 134,9 152,1Statyba 36,2 32,1 27,1 45,0Vidaus prekyba 81,9 116,2 94,1 132,3Viešbučiai ir restoranai 17,3 6,9 27,4 17,1Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla 23,6 92,3 100,6 116,1Transportas ir sandėliavimas 300,3 186,0 128,3 168,3Paštas ir ryšiai 92,3 131,3 158,6 231,1Finansinis tarpininkavimas 48,8 20,7 26,8 31,2Valstybės valdymas 81,3 46,0 50,5 88,3Kita veikla 135,9 71,7 88,1 138,1Gyvenamųjų namų statyba** 120,2 97,9 111,7 131,8

* Įmonių ketvirčio ataskaitų duomenys

** Gyventojų investicijos į gyvenamųjų namų statybą

rečių ūkio sektorių plėtros perspektyvas ir verslinin-

kų lūkesčius. Antrąjį 2002 m. ketvirtį investicijų

šuoliu išsiskyrė žemės ūkis (85,2 proc.), statyba

(66,1 proc.), paštas ir ryšiai (45,7 proc.), vidaus

prekyba (40,6 proc.), atkuto ir valstybės valdymo

sektorius (74,9 proc.) (žr. 10.1 lentelę).

Žemės ūkis iki šiol išsiskyrė santykinai mažomis in-

vesticijomis, todėl dabartinis jų augimas neturėtų ste-

binti. Statybos verslas reagavo į 2001 m. pabaigoje pra-

sidėjusį bumą. Smarkiai pagerėjus statybų konjunktū-

rai, atsirado darbo ir didelėms, ir mažoms bendrovėms,

kita vertus, tik didžiosioms kompanijoms buvo prieina-

mi rimti ir finansiškai patrauklūs užsakymai, todėl in-

vesticijos šioje srityje buvo gyvybiškai būtinos. Be to,

statybos bendrovės savo sąskaita investavo į nebaigtus

statybos objektus. Vidaus prekybos ir telekomunikacijų

verslai išgyvena pakilimą, todėl čia investuojama kaip

niekada daug. Tačiau kyla grėsmė, kad prekybos pa-

slaugų pasiūla augs sparčiau nei paklausa, o tai jau ar-

timiausioje ateityje gali lemti kai kurių prekybos tinklų

finansines problemas.

Smukimas užfiksuotas viešbučių ir restoranų sekto-

riuje, kas paaiškinama „didelės bazės” efektu – prieš

metus į šią veiklą buvo ypač daug investuota. Sulėtėjo

investavimo į elektros, dujų ir vandens tiekimą plėtra.

Veikiausiai tai „tyla prieš audrą”, nes artėja energeti-

kos sektoriaus privatizavimas, ir naujiesiems savinin-

kams teks daug investuoti į fiziškai ir morališkai pase-

nusio ūkio modernizavimą.

Antrąjį šių metų ketvirtį padidėjo ne tik materiali-

nės, bet ir tiesioginės užsienio investicijos (TUI). Kau-

piamasis TUI dydis išaugo nuo 10889 mln. Lt iki 12067

mln. Lt, arba 10,8 proc. Vienam Lietuvos gyventojui te-ko 1006 eurai TUI, t. y. pirmą kartą šis rodiklis viršijo1000 eurų ribą.

11. Kai kurių ekonomikosveiklos rūšių apžvalga

11.1. Apdirbamoji pramonė

Pastaraisiais metais šalies ekonomikos plėtrą lėmu-sios apdirbamosios pramonės plėtros tempai 2002 m.sulėtėjo sumenkus paklausai Europos Sąjungos ir kito-se Vakarų rinkose. Pirmąjį 2002 m. pusmetį, palyginti

11.1 diagrama

0

Apdirbamosios pramonës sukurta

pridëtinë vertë palyginamosiomis

1995 m. kainomis (mln. Lt)

4000

3500

3000

2500

1500

2000

1000

500

1998 m.I pusm.

1999 m.I pusm.

2000 m.I pusm.

2001 m.I pusm.

2002 m.I pusm.

4000

3500

3000

2500

1500

2000

1000

500

0

2810,82599,5 2731,5

3212,4 3352,2

26

Nr. 11, 2002 m. SPALIS

su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, apdirbamo-

sios pramonės sukurta pridėtinė vertė palyginamosio-

mis kainomis išaugo tik 4,4 proc., t. y. keturis kartus

mažiau nei prieš metus, kai plėtra buvo 17,6 proc. (žr.

11.1 diagramą).

Vakarų ekonomiką kamuojantis sąstingis prislopino

eksporto aktyvumą, tačiau labiau įsigalėjo į vietinį pir-

kėją orientuotos veiklos rūšys. Atsigavus vidaus rinkai,

antrąjį ketvirtį vėl pradėjo spartėti ir apdirbamosios pra-

monės augimo tempai – pirmąjį ketvirtį jos sukurtoji

pridėtinė vertė ūgtelėjo tik 1,1 proc., o antrąjį ketvirtį –

jau 7,3 proc. Panašias tendencijas atspindi ir apdirba-

mosios pramonės parduotos produkcijos pokyčių ana-

lizė – 2002 m. sausio–kovo mėn. produkcijos parduo-

ta tik 0,9 proc. daugiau nei prieš metus, o balandžio–

birželio mėn. – 7,1 proc. daugiau.

Pažymėtina ir tai, jog pirmąjį pusmetį, palyginti su

tuo pačiu 2001 m. laikotarpiu, beveik visų apdirbamo-

sios pramonės šakų (išskyrus rafinuotų naftos produk-

tų gamybą, chemijos gaminių bei baldų pramonę) eks-

porto santykinė reikšmė sumenko, o pardavimas vidaus

rinkoje atitinkamai išaugo.

Vidaus paklausos didėjimas ne tik paskatino apyvar-

tą vietinėje rinkoje, bet ir turėjo įtakos kitiems pramo-

nės rodikliams. Pirmąjį šių metų ketvirtį materialinės in-

vesticijos į apdirbamąją pramonę išaugo gana kukliai

– 4,1 proc., o antrąjį ketvirtį jau net 24,6 proc. Be to,

vis daugiau investuojama, ne tik siekiant suma-

žinti gamybos sąnaudas, bet ir plečiant gamybą.

Rezultato ilgai laukti neteko – nuo šių metų pra-

džios užimtųjų skaičius apdirbamojoje pramonėje

didėjo. Krintant nedarbo lygiui ir susidarius kvalifikuo-

tos darbo jėgos stygiui, pradėjo didėti atlyginimai – ant-

rąjį šių metų ketvirtį apdirbamosios pramonės darbuo-

tojų vidutinis darbo užmokestis buvo 2,1 proc. didesnis

nei prieš metus. Kita vertus, jis išaugo perpus kukliau

nei viso ūkio darbuotojų darbo užmokestis (4,4 proc.).

Lėtesnis apdirbamosios pramonės darbuotojų atlygini-

mų didėjimas koreliuoja su menkesniu pramonės indė-

liu į BVP plėtrą.

2000 ir 2001 m. dirbusi nuostolingai (nuostolis su-

darė atitinkamai 348 mln. Lt ir 273 mln. Lt), pirmą-

jį 2002 m. pusmetį apdirbamoji pramonė uždirbo 54

mln. Lt pelno. Tai pavyko pasiekti stabilizavus bendrą

pardavimo apimtį, sumažinus gamybos sąnaudas ir to-

lygiau plėtojantis atskiroms pramonės šakoms. 2000–

2001 m. apdirbamoji pramonė buvo „įsikibusi” į ES rin-

ką, sparčiai didino ten parduodamos produkcijos apimtį,

nors euro pigimas JAV dolerio ir lito atžvilgiu buvo labai

nepalankus mūsų įmonėms. Nemažai įmonių, siekda-

mos padidinti savo konkurencingumą ir įsitvirtinti Va-

karų rinkoje, mažino gaminamos produkcijos kainas ar

net pardavinėjo ją pigiau už savikainą. Dėl to blogėjo

įmonių finansiniai rezultatai, tačiau liko neprarasta išsi-

kovotos Europos rinkos dalis.

Mūsų nuomone, sparti pastarųjų metų pramonės

įmonių eksporto plėtra sudarė prielaidas vidaus rinkai

atsigauti. Šiais metais sąlygos iš esmės pasikeitė – litą

susiejus su euru, sukurta kur kas palankesnė prekybos

su ES aplinka. JAV doleriui pingant euro ir lito atžvilgiu,

ypač patogiai jautėsi įmonės, perkančios žaliavas Rytų

rinkose už dolerius ir parduodančios produkciją Europo-

je už eurus.

11.2 diagrama

Apdirbamosios pramonës veiklø parduotos produkcijos pokyèiai pirmàjá

2002 m. pusmetá, palyginti su atitinkamu 2001 m. laikotarpiu (proc.)

Maistoprod

uktø

irgë

rimøpram

onë

Kitø

nemetalo

mineraliniø

prod

uktø

pram

onë

Chem

ijospram

onë

Popieriaus

pram

onë

Med

ieno

spram

onë

Drab

uþiø

siuv

imas

70 70

6060 60

5050 50

4040 40

3030 30

2020 20

10 10

00 0

–10–10 –10

–20–20 –20

8080 80

–30–30 –30

Tekstilës

gaminiø

pram

onë

Baldøpram

onë

Tran

sporto

priemon

iøpram

onë

Elek

troniko

spram

onë

Elek

trosmað

inø

pram

onë

Mað

inøirára

ngos

pram

onë

Metaloga

miniø

pram

onë

Nafto

sprod

uktø

pram

onë

2,5 4,3 4,5

23,8

42,4

–7,3

13,5

–7,8

12,08,6

–15,8

25,1

75,0

8,6

27

LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA

Pirmojo 2002 m. pusmečio rezultatai būtų buvę dargeresni, jei ne naftos produktų gamintojų patirtas 209mln. Lt nuostolis. Nedidelį nuostolį patyrė ir kai kurioskitos apdirbamosios pramonės šakos: cheminių me-džiagų ir produktų; celiuliozės, popieriaus ir popieriausdirbinių; pagrindinių metalų; kitų nemetalinių minera-linių produktų; mašinų ir įrengimų pramonė. Visų kitųpramonės šakų veikla pirmąjį pusmetį buvo pelninga.

Pagal parduotos produkcijos apimties augimo tem-pus šiais metais pirmavo variklinių transporto priemo-nių ir plaušienos, popieriaus bei popieriaus gaminiųpramonė – šios šakos pardavė produkcijos atitinkamai75,0 proc. ir 42,4 proc. daugiau nei prieš metus (žr.11.2 diagramą). Kita vertus, jos sudarė labai nedidelęvisos parduotos produkcijos apimties dalį (atitinkamai0,1 proc. ir 1,2 proc.) ir negalėjo turėti esminės įtakosbendrajam apdirbamosios pramonės rezultatui.

Didžiausių apdirbamosios pramonės šakų – rafinuotųnaftos produktų, maisto produktų ir gėrimų, lengvosiospramonės, medienos ir medienos gaminių, chemijospramonės - rezultatai buvo ne tokie įspūdingi: labiausiaiišaugo medienos ir medienos gaminių įmonių produkci-jos pardavimas (23,8 proc.), tuo tarpu didžiausią san-tykinę dalį sudarančios naftos produktų pramonės apy-varta sumažėjo 7,3 proc. Ilgokai balansavusi ties krizėsriba, pirmąjį 2002 m. pusmetį pradėjo atsigauti chemi-jos pramonė – produkcijos parduota 13,5 proc. daugiaunei prieš metus. Sparčiai augantis šalies statybos sekto-rius pagaliau pažadino ir statybinių medžiagų pramonę,kurios apyvarta padidėjo 12,0 proc.

Gerėjantys pramonės finansiniai rodikliai, didėjan-ti materialinių investicijų apimtis teikia vilčių ateičiai,nes modernizavus įmones, įdiegus naujas technologi-jas padidės pramonės įmonių gaminamos produkcijoskonkurencingumas. Parduotos produkcijos struktū-roje pirmąjį šių metų pusmetį įvyko kokybinis lū-žis – padidėjo pažangių technologijų, orientuotų įmokslo tyrimus ir aukštos kvalifikacijos darbo jė-gos reikalaujančių pramonės šakų (radijo, televi-zijos ir ryšių įranga, kompiuteriai, vaistų gamyba)santykinė dalis. Vis dėlto šių šakų santykinė reikšmėapdirbamosios pramonės struktūroje tebėra menka irbyloja apie didelius mūsų pramonės įmonių konkuren-cingumo rezervus. Kadangi vidaus paklausa iš esmėspriklauso nuo išorės veiksnių ir ateityje gali ir nedidė-ti, o eksporto rinkų perspektyvos tebėra neaiškios, ap-dirbamajai pramonei šiais metais bus sunku pakartotisavo 2001 m. šuolį, labai abejotina ir jos sparti plėtraateinančiais metais.

11.2. Žemės ūkis ir miškininkystė

Šalies žemės ūkio būklė yra permaininga kaip ir orai.Pirmąjį 2002 m. pusmetį šis sektorius pradėjo kilti iš„pelenų” – sukurta pridėtinė vertė palyginamosiomiskainomis padidėjo 4,8 proc., palyginti su tuo pačiu pra-ėjusių metų laikotarpiu (žr. 11.3 diagramą).

Pirmąjį pusmetį smarkiai išaugo gyvulininkystės pro-duktų gamyba ir supirkimas – sausio–birželio mėn. gy-

vulių bei paukščių supirkta 6 proc., pieno – 8 proc.,kiaušinių – 12 proc. daugiau nei prieš metus. Pertvar-kant apmokėjimo už superkamus gyvulius sistemą irvietoj apmokėjimo pagal gyvąjį svorį ėmus taikyti mo-kėjimą pagal skerdienos masę ir kokybę, gyvulių augin-tojai skatinami auginti geresnes mėsos savybes turin-čių veislių gyvulius. Be to, sudaromos sąlygos sklandžiaiprisiderinti prie vieningų ES kokybės sistemos reikala-vimų. Pagerėjo ir superkamo pieno kokybė, pavyzdžiui,aukščiausios rūšies pieno santykinė dalis padidėjo nuo49 proc. 2001 m. iki 60 proc. 2002 m.

Superkamos gyvulininkystės produkcijos kiekio pa-didėjimą iš dalies lėmė sutartinių rinkos kainų nuosmu-kis. Pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2001 m.laikotarpiu, galvijų supirkimo kainos sumažėjo 3 proc.,kiaulių – 27 proc., paukščių – 23 proc. Pieno produk-tų kainų kritimas užsienio rinkose atsiliepė ir pieno su-pirkimo kainoms Lietuvoje. Normaliomis sąlygomisparduodamos žemės ūkio produkcijos kiekis yratiesiog proporcingas jos kainoms, tačiau šiais me-tais gyvulių augintojai, siekdami kompensuoti pa-jamų sumažėjimą dėl visuotinio kainų kritimo, di-dino parduodamos produkcijos apimtį. Gyvulinin-kystės produkcijos supirkimas šiemet padidėjo ir dėldaugiau nei pusantro karto išaugusio jos eksporto. Visdėlto toliau mažėjant kainoms superkamos produkcijosapimtis gali drastiškai sumažėti.

Nagrinėjant žemės ūkio produkcijos kainų dinami-ką, negalima atmesti ir gamybos efektyvumo didėjimobei produkcijos savikainos mažėjimo veiksnio. Nepai-sant sudėtingos žemės ūkio techninės ir technologinėsbūklės, šio sektoriaus gamybos efektyvumas ir darbonašumas pastaraisiais metais nuolat didėjo.

Kaip ir praėjusiais metais, šiemet žemės ūkiui tekoneproporcingai maža, palyginti su sukuriama pridėtineverte, materialinių investicijų dalis, tačiau guodžia tai,jog investicijų į žemės ūkį plėtros tempai buvo gerokai

11.3 diagrama

Þemës ûkio ir miðkininkystës

sukurta pridëtinë vertë

palyginamosiomis 1995 m.

kainomis (mln. Lt)

1160

1140

1120

1080

1100

1060

1040

1020

1160

1998 m.I pusm.

1999 m.I pusm.

2000 m.I pusm.

2001 m.I pusm.

2002 m.I pusm.

1140

1120

1080

1100

1060

1040

1020

1149,3

1086,5

1115,8

1072,1

1123,7

28

Nr. 11, 2002 m. SPALIS

didesni už vidutinius. Pirmąjį ir antrąjį 2002 m. ketvirtįinvesticijos į žemės ūkį ūgtelėjo atitinkamai 22,0 proc. ir85,6 proc., kartu agrarinių investicijų dalis bendroje in-vesticijų sumoje padidėjo nuo 2,4 proc. antrąjį 2001 m.ketvirtį iki 3,3 proc. antrąjį šių metų ketvirtį.

Šiais metais toliau absoliučiai ir santykinai mažėjoužimtųjų žemės ūkyje skaičius, tačiau smukimo tem-pai smarkiai sulėtėjo. Žemės ūkio samdomųjų darbuo-tojų vidutinis darbo užmokestis antrąjį ketvirtį, palygintisu atitinkamu 2001 m. ketvirčiu, išaugo 7,2 proc., t. y.daugiau nei visame ūkyje (4,4 proc.).

Nors pastaraisiais metais žemės ūkio reikšmė šaliesekonomikoje smuko (jo įnašas į šalies BVP toliau mažė-ja ir mažės ateityje), jis tebėra itin svarbus ūkio sekto-rius strateginiu ir socialiniu požiūriu. Todėl patenkina-mi pirmojo pusmečio veiklos rezultatai džiugina. Ant-rojo pusmečio žemės ūkio rodikliai iš esmės priklausysnuo augalininkystės būklės, kuriai didelės žalos pada-rė keletą mėnesių Lietuvą apėmusi sausra. Mūsų šaliesmokslininkai apskaičiavo, jog sausra vasarinių javų der-lių šiemet sumažins apie 40 proc., grikių – 50 proc.,daugiamečių žolių – 70 proc., linų – 60 proc., cukri-nių runkelių – 25 proc. Šis stichinis reiškinys jau pa-kenkė gyvulininkystės sektoriui – dėl sunykusios pa-šarų bazės nukentėjo pieno ūkis, vasarą išaugo galvi-jienos ir kiaulienos pasiūla bei smarkiai krito supirkimokainos.

11.3. Statyba

Kaip ir prognozavome ankstesniuose „Lietuvos mak-roekonomikos apžvalgos” leidiniuose, statybų sekto-rius, išsivadavęs iš krizės gniaužtų, šiais metais yra vie-nas iš sparčiausiai augančių. Pirmąjį 2002 m. pusmetįstatybos įmonės atliko darbų už 1101,6 mln. Lt, arba25,5 proc. daugiau nei prieš metus (žr. 11.4 diagramą).Statybų sektoriaus sukurta pridėtinė vertė per pusme-tį išaugo 13,2 proc. Tačiau Lietuva vis dar atsilieka nuokitų Europos valstybių pagal statybų veiklos dalį BVPstruktūroje – Europoje šis sektorius paprastai sukuria

11.4 diagrama

0

1600

1400

1200

1000

600

800

400

200

Statybos darbø apimtis

(mln. Lt)

1998 m.I pusm.

1999 m.I pusm.

2000 m.I pusm.

2001 m.I pusm.

2002 m.I pusm.

1600

1400

1200

1000

600

800

400

200

0

1334,6 1298,7

941,8878,1

1101,6

10–13 proc. BVP, o mūsų šalyje – tik apie 6 proc. BVP(1998 m. – 8,6 proc.).

Ypač sėkmingas statybininkams buvo antrasis šiųmetų ketvirtis – per jį atlikta darbų už 721,3 mln. Lt, ar-ba 29,5 proc. daugiau nei prieš metus. Geriausia žiniastatybos bendrovėms buvo sparti materialinių investi-cijų plėtra. Pirmąjį ir antrąjį šių metų ketvirtį materia-linės investicijos į statybą padidėjo atitinkamai 16,6 ir66,0 proc. Statybų plėtrą lėmė ir kiti veiksniai – bendrųekonomikos tendencijų lūžis, vidaus rinkos atsigavimas,gyventojų pajamų ir perkamosios galios didėjimas, pa-lūkanų normų mažėjimas ir t. t.

Kitaip tariant, didėjant statybos paslaugų pasiū-lai, augo ir jų paklausa, todėl VKI defliacijos są-lygomis statybos paslaugų kainos ne tik nema-žėjo, bet net didėjo. Tiesa, Lietuvos statybų rinko-je smarkiai išaugo konkurencija – vietinio kapitalo sta-tybos bendrovės varžosi su mišraus kapitalo bei užsie-nio statybos kompanijomis, kurios, steigdamos antrinesįmones arba pirkdamos Lietuvos statybos įmonių akci-jas, stengiasi įsitvirtinti šalies rinkoje. Pavyzdžiui, vie-nos iš didžiausių Lietuvos statybos bendrovių AB Kaus-tos kontrolinis akcijų paketas (77 proc.) priklauso Suo-mijos statybos koncernui YIT Corporation. Be to, pasau-lyje gerai žinoma statybos paslaugų ir projektų plėtroskompanija Skanska įsteigė Lietuvoje antrinę įmonę UABSkanska statyba.

Šiais metais pasistūmėta į priekį ir statybos paslaugųeksporto srityje – pirmąjį ir antrąjį 2002 m. ketvirtį sta-tybos paslaugų eksportas ūgtelėjo atitinkamai 3,3 ir 2kartus. Nors skaičiai įspūdingi, absoliutinė statybos pa-slaugų eksporto apimtis kol kas yra palyginti nedidelė– pirmąjį pusmetį statybos įmonės ne šalies teritorijojeatliko darbų už 30,2 mln. Lt, t. y. beveik perpus mažiaunei pirmąjį 1998 m. pusmetį. Tačiau manome, kad šiuometu eksporto augimo tendencija yra svarbesnis staty-bų sektoriaus plėtros rodiklis nei darbų apimtis.

Artimiausioje ateityje šalies statybos paslaugų eks-porto galimybės iš esmės priklausys nuo NVS rinkų būk-lės, nors kai kurios bendrovės įsitvirtina ir kitose vals-tybėse, pavyzdžiui, Imsas dirba Airijoje, Panevėžio sta-tybos trestas – Latvijoje. Pagrindinė Lietuvos statybi-ninkų paslaugų importuotoja yra Rusija, kurios užsako-vus tenkina mūsų šalies statybininkų darbų kokybė irkainos. Tiesa, JAV dolerio kurso kritimas lito atžvilgiuneigiamai atsiliepė kai kurių Lietuvos statybos įmoniųfinansiniam rezultatui. Antai, viena iš didžiausių šaliesstatybos bendrovių Panevėžio statybos trestas per še-šis šių metų mėnesius atliko darbų ir suteikė paslau-gų už 36,6 mln. Lt, arba 30,4 proc. daugiau nei priešmetus, tačiau patyrė 1,8 mln. Lt nuostolį. Nuostolingąveiklą, be kitų veiksnių, lėmė nepalankūs valiutos kur-so pokyčiai, kadangi įmonės pajamos Rusijoje sudarė26,6 proc. visų pajamų. Neprarasti pinigų arba bent mi-nimizuoti nuostolį dėl nestabilaus valiutos kurso statybi-ninkams padėtų Lietuvos komercinių bankų siūlomos iš-vestinės finansinės priemonės, kuriomis vis dar nedaugtesinaudojama.

29

LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA

Šiais metais pradėjo sparčiai augti naujos statybos– pirmąjį pusmetį, palyginti su atitinkamu 2001 m. lai-kotarpiu, naujų statybų apimtis išaugo 24,5 proc., tuotarpu prieš metus šis rodiklis buvo net sumažėjęs. Aki-vaizdžiai atkuto naujų gyvenamųjų namų statyba – pir-mąjį pusmetį pastatytų gyvenamųjų pastatų naudinga-sis plotas buvo 17,3 proc. didesnis nei prieš metus,o butų skaičius išaugo 31,6 proc. Naujų butų statybaypač suaktyvėjo antrąjį ketvirtį – palyginti su tuo pa-čiu 2001 m. ketvirčiu, pastatytų butų skaičius padidėjonet 78,3 proc. Praėjusiais metais statybos paslau-gų rinkoje vyravo komercinės paskirties statiniai:didieji prekybos centrai, administraciniai pasta-tai, sandėliai ir pan., o šiais metais statybos ob-jektų įvairovė didesnė.

2002 m. išryškėjo dar viena svarbi tendencija – pin-gant kreditavimui ir augant naujų būstų paklausai, Lie-tuvos komerciniai bankai vis intensyviau bendradar-biauja su statybos bendrovėmis, pradedant statybosprojekto finansavimu ir baigiant būsto pardavimu. Ban-kų ir statybos įmonių partnerystė yra paplitusi visamepasaulyje ir teikia naudą bankams, statybininkams irvartotojams. Manome, kad šis bendradarbiavimas yraperspektyvus, nes jis ne tik skatina statybos paslaugųpasiūlą, bet ir padrąsina žmones įsigyti būstą ir didinastatybininkų produkcijos paklausą.

Pirmąjį 2002 m. pusmetį tęsėsi praėjusiais metaisprasidėjęs rekonstravimo, remonto ir restauravimo beikitų (signalizacijos, ventiliacijos įrengimo, mašinų irįrenginių nuomos) statybos darbų apimties augimas.Palyginti su pirmuoju 2001 m. pusmečiu, šių staty-bos darbų atlikta atitinkamai 18,8 proc., 25,3 proc. ir33,6 proc. daugiau.

Šiais metais pagal atliktų statybos darbų apimtį Lie-tuvoje, kaip ir anksčiau, pirmavo Vilniaus apskritis –čia atlikta darbų už 458,6 mln. Lt. Antrąją ir trečią-ją vietą užėmė Kauno (173,1 mln. Lt) bei Klaipėdos(149,8 mln. Lt) apskritys. Kur kas vangiau statyta Tau-ragės (16,0 mln. Lt), Telšių (28,3 mln. Lt) ir Alytaus(31,9 mln. Lt) apskrityse. Labai skyrėsi ir statybos dar-bų plėtros tempai atskirose apskrityse: pirmąjį pus-metį statybos darbų apimtis labiausiai išaugo Taura-gės (60,6 proc.), Marijampolės (51,4 proc.), Klaipėdos(36,0 proc.) ir Vilniaus (32,1 proc.) apskrityse, o suma-žėjo Alytaus (−33,7 proc.), Telšių (−30,7 proc.) ir Pane-vėžio (−9,5 proc.) apskrityse. Nors provincijos statybųrinka atsigauna, ji vis dar yra nepalyginama su didmies-čių statybos užmojais. Situacija veikiausiai pasikeis tiktada, kai Lietuvos ūkio plėtra bus labiau subalansuotateritoriniu požiūriu, kai iš esmės pagerės provincijos gy-ventojų materialinė padėtis.

Nepaisant didžiulių teritorinių skirtumų, sparti sta-tybų plėtra teigiamai atsiliepė šalies ekonominiams irsocialiniams rodikliams – statybų sektoriuje ir visameūkyje padidėjo naujų darbo vietų pasiūla bei vidutinisdarbo užmokestis, išaugo statybinių medžiagų pramo-nės gamyba ir pardavimas, pamažu sprendžiama gy-ventojų aprūpinimo būstu problema.

Manome, jog artimiausios perspektyvos yra ganašviesios. Antrasis pusmetis ir ypač ketvirtas ketvirtisstatybininkams yra intensyviausio darbo metas, nesdažniausiai statybos darbai pradedami ankstyvą pava-sarį ir baigiami vėlyvą rudenį arba žiemą, perduodantpastatytus objektus eksploatacijai. Antrąjį ketvirtį iš-duoti net 721 leidimai statyti gyvenamuosius namus,todėl galima daryti prielaidą, jog ateinančiais metais jųbus statoma dar daugiau nei šiemet. Tiesa, numato-ma, kad 2003 m. valstybės parama būstui įsigyti su-mažės, tačiau šį veiksnį turėtų kompensuoti palanki ša-lies makroekonominė situacija, lanksti komercinių ban-kų kreditavimo politika, pagaliau intensyvi konkurencijastatybos medžiagų rinkoje, verčianti mažinti jų kainas.Ūkio augimas paskatins ir komercinių bei biuro objektųstatybą, kitų statybos darbų (remonto, rekonstravimo)plėtrą.

11.4. Transportavimas irsandėliavimas

Praėjusiais metais ne geriausius laikus išgyve-nęs transportavimo ir sandėliavimo sektorius pirmąjį2002 m. pusmetį atsitiesė. Sektoriaus sukurta pridėtinėvertė palyginamosiomis kainomis buvo 1226,2 mln. Lt,t. y. 12,2 proc. didesnė nei prieš metus (žr. 11.5 diagra-mą). Krovinių ir keleivių vežimas visų rūšių transportunatūrine išraiška per tą patį laikotarpį padidėjo atitin-kamai 13,6 proc. ir 0,5 proc.

Pagrindinis krovinių vežėjas – geležinkelių transpor-tas – dėl nesuderintos su Rusija gabenimo Klaipėdos irKaliningrado kryptimi tarifų politikos ir nekokios tech-ninės geležinkelių būklės turėjo didžiulių sunkumų pir-mąjį 2001 m. pusmetį (vežimų sumažėjo 12,4 proc.),tačiau šiais metais šiek tiek atsigavo. 2002 m. sausio–birželio mėn. krovinių pervežta 20,6 proc. daugiau neiprieš metus, o geležinkelių transporto krovinių rinkosdalis išaugo nuo 64,6 proc. iki 68,6 proc.

11.5 diagrama

Transportavimo ir sandëliavimo

sektoriaus sukurta pridëtinë

vertë palyginamosiomis

1995 m. kainomis (mln. Lt)

1400

1998 m.I pusm.

1999 m.I pusm.

2000 m.I pusm.

2001 m.I pusm.

2002 m.I pusm.

1200

1000

600

800

400

200

0

1400

1200

1000

600

800

400

200

0

993,2 1001,0

1145,5 1093,3

1226,2

30

Nr. 11, 2002 m. SPALIS

Apžvelgiamuoju laikotarpiu labiausiai (34,1 proc.)padidėjo tranzitinių krovinių pervežimai, kurie sudarė60,2 proc. visos geležinkeliais pervežtos krovinių ap-imties. Šalies transporto sektoriui pirmąjį pusme-tį pasitarnavo įtempta padėtis tarptautinėje naf-tos rinkoje ir Rusijos naftos produktų eksportopadidėjimas. Didžiausios įtakos tranzitinio gabenimoplėtrai turėjo 1,7 karto išaugęs krovinių į Kaliningra-do sritį srautas. Praėjusiais metais smuktelėjęs pre-kių srautas į Klaipėdos uostą neatsistatė ir šiais me-tais, nes padidėjo tik 2,5 proc. Be to, šį kuklų pa-didėjimą lėmė išaugusi naftos produktų vežimo ap-imtis. Neįskaitant naftos produktų, krovinių vežimoper Klaipėdos valstybinį jūrų uostą apimtis sumažėjo19 proc.

AB Lietuvos geležinkeliai šiais metais vykdė sąnau-dų mažinimo ir restruktūrizavimo programą ir sugebė-jo gauti geresnį finansinį rezultatą – pirmąjį pusmetįuždirbta 17,3 mln. Lt neaudituoto grynojo pelno, t. y.71,3 proc. daugiau nei prieš metus (10,1 mln. Lt). Pir-mojo pusmečio finansiniai rodikliai būtų buvę dar geres-ni, jei ne nuostolingas keleivių vežimas, ir toliau mažė-jęs (6,6 proc.) bei atnešęs šiais metais bendrovei 38,1mln. Lt nuostolį.

Analizuojamuoju laikotarpiu bendrovė padidino in-vesticijas 2,7 karto iki 60,7 mln. Lt, beje, didžioji jų da-lis skirta geležinkelio infrastruktūrai modernizuoti, o taiįgalins pagerinti geležinkelių techninę būklę bei jų tinklopralaidumą ateityje. Be to, iki 2002 m. pabaigos numa-tyta unifikuoti geležinkelio krovinių pervežimo į NVS irBaltijos šalis tarifus. Krovinių srautą į Klaipėdą turėtųpadidinti nuo šių metų lapkričio mėn. bendru Lietuvos,Baltarusijos ir Ukrainos atstovų sprendimu pradėsiantistiesiogiai kursuoti maršrutu nuo Juodosios iki Baltijosjūros traukinys „Vikingas”.

Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos uostai perkrovė11,797 mln. tonų krovinių, t. y. 2,1 proc. daugiau neiprieš metus. Klaipėdos jūrų uoste pirmąjį pusmetį per-krauta 9,798 mln. tonų krovinių, arba 10,5 proc. dau-giau nei prieš metus. Tačiau atmetus iš bendros per-krautų krovinių apimties konjunktūriniams pokyčiams„jautrius” naftos produktus, teigiamas pusmečio rezul-tatas tampa neigiamu (–2,6 proc.).

Iš tikrųjų naftos produktų krova Klaipėdos valstybi-niame jūrų uoste šiais metais ypač padidėjo. Pavyzdžiui,moderniausią rytinėje Baltijos jūros pakrantėje naftosproduktų terminalą eksploatuojanti bendrovė Klaipėdosnafta per šešis šių metų mėnesius perkrovė 4 mln. tonųnaftos produktų, arba 38 proc. daugiau nei prieš metus,kai buvo perkrauta 2,9 mln. tonų. Šiemet bendrovė ke-tina pasiekti projektinį terminalo pajėgumą ir perkrautidaugiau kaip 7 mln. tonų naftos produktų.

Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste veikiančių įmo-nių pagrindiniai kroviniai yra naftos produktai, metalai irtrąšos. Akivaizdu, jog uosto rezultatai labai priklau-so nuo kitų užsienio uostų konkurencijos, konkre-čių produktų rinkų konjunktūrinių pokyčių, eks-portuojančios šalies vykdomos politikos ir pan.

Pavyzdžiui, Rusijai pradėjus įgyvendinti „saviems

kroviniams – savi uostai” politiką, metalų kro-

va sumažėjo ne tik Klaipėdos uoste, bet ir kituo-

se Baltijos uostuose. Kita vertus, Rusija, šiemet su-

kaupusi 10–15 mln. tonų grūdų perteklių, susitarė per

Klaipėdos uostą gabenti dalį gausiai užderėjusio der-

liaus.

Krovos darbų plėtra ateityje priklausys ir nuo uos-

to modernizavimo tempų. Nemažai numatyta padary-

ti jau šiemet, pavyzdžiui, šią vasarą baigta bangolau-

žių statyba, iki 14,5 m pagilintas įplaukos į uostą kana-

las bei pirmosios keturios uosto krantinės, todėl uos-

te jau gali švartuotis 12,5 m grimzlės laivai (iki re-

konstrukcijos galėjo įplaukti laivai, kurių grimzlė bu-

vo ne didesnė nei 10,6 m). Be to, planuojama krui-

zinių laivų terminalo krantinių rekonstrukcija, remon-

tuojamos į uostą vedančios gatvės, tiesiami nauji keliai

ir pan.

Pirmąjį 2002 m. pusmetį vandens transportu gabe-

namų krovinių apimtis padidėjo 8 proc., o plukdomų ke-

leivių skaičius išaugo net 115,5 proc. Šį šuolį lėmė karšti

vasaros orai, vilioję keleivius vykti į kurortus (didžiau-

sią keleivių gabenimo vidaus vandenų transportu dalį

sudarė keltais į Neringą keliami keleiviai).

Krovinių ir pašto gabenimas Lietuvos aviakompanijų

lėktuvais pirmąjį 2002 m. pusmetį, palyginti su atitin-

kamu praėjusių metų laikotarpiu, beveik nepakito – pa-

didėjo 0,1 proc., tik 1,7 proc. išaugo ir keleiviniai skry-

džiai.

Vis dar kovojantys su Baltarusijos muitininkais ke-

lių transporto atstovai pirmąjį 2002 m. pusmetį perve-

žė 5215,7 tūkst. tonų krovinių, arba 2,5 proc. mažiau

nei prieš metus (5349,0 tūkst. tonų). Kita vertus, kro-

vinių apyvarta tonkilometriais per tą patį laikotarpį iš-

augo net 24,1 proc., nes padidėjo vidutinis vieno reiso

atstumas.

Turint omenyje tai, jog apie 60 proc. eksportuoja-

mų prekių iš Lietuvos į Rusiją gabenamos autotranspor-

tu, vertėtų atkreipti dėmesį ir į kitąmet numatytą diegti

šiuo metu abiejų šalių vežėjams negaliojantį vizų reži-

mą, kuris dar labiau komplikuos kelių transporto verslą.

Šiais metais kelių transportą užgulė sunkesnė mo-

kesčių našta – įvestas naujas kelių mokestis ir mokes-

tis už turimas krovinines transporto priemones, įdieg-

tas privalomasis civilinės atsakomybės draudimas (tie-

sa, daugelis vežėjų draudėsi ir iki tol).

Veiklos plėtrą stabdo ir tai, kad Lietuva nėra „žalio-

sios kortos” sistemos narė, o tai beveik dvigubai padi-

dina vežėjų draudimo išlaidas ir apsunkina derybas su

užsienio pareigūnais dėl leidimų išdavimo.

Ne paslaptis, kad Vakarų valstybės stengiasi saugotis

nuo ekologiškai nepatikimų krovinius gabenančių sunk-

vežimių ir plėsti tranzitą traukiniais, todėl ateityje leidi-

mų kvotos gali sumažėti. Lietuvos vežėjai stengiasi pri-

sitaikyti prie kylančių aplinkosaugos standartų didinda-

mi sunkvežimių, atitinkančių Euro-3 ekologinius reika-

lavimus, skaičių.

31

LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA

12. Finansų rinka

12.1. Pinigų kiekis ir oficialiosiostarptautinės atsargos

2002 m. sausio–rugpjūčio mėn. padidėjo grynųjų pi-nigų kiekis, tačiau sumažėjo kitos pinigų bazės sudėti-nės dalys – komercinių bankų atsargos litais ir privalo-mosios atsargos užsienio valiuta (žr. 12.1 lentelę). Gry-nųjų pinigų kiekio augimą lėmė ne tik didėjantisvidaus vartojimas ir mažmeninės prekybos apy-varta, bet ir sumažėję jų laikymo alternatyviejikaštai. Komerciniams bankams sumažinus terminuo-tų indėlių palūkanų normas, sumažėjo paskatos tau-pyti, atitinkamai grynųjų pinigų laikymas tapo „piges-nis”. Komercinių bankų atsargų litais sumažėjimas yraveikiau atsitiktinis dalykas, kadangi šis rodiklis kasdiensmarkiai kinta. Tai netaikytina privalomųjų atsargų už-sienio valiuta sumažėjimui, kurį lėmė esminės priežas-tys. Kovo–rugpjūčio mėn. JAV dolerio kursas lito atžvil-giu smuktelėjo daugiau kaip 10 proc., todėl sumažėjodoleriais laikomų indėlių apimtis, nuo kurios skaičiuoja-mos privalomosios atsargos. Be to, patyrę nuostolį gy-ventojai ir įmonės konvertavo nemenką indėlių užsieniovaliuta dalį į litus. Vertėtų priminti ir tai, kad nuo šių me-tų gegužės mėn. privalomųjų atsargų norma sumažintanuo 8 proc. iki 6 proc.

Pinigų kiekis plačiąja prasme (P2) šiais metais išaugo7,4 proc., tačiau dėl anksčiau minėtų priežasčių suma-žėjo viena svarbiausių jo sudėtinių dalių – indėliai už-sienio valiutomis. Kita vertus, susvyravus dolerio pati-kimumui, smarkiai išaugo terminuoti ir taupomieji indė-liai nacionaline valiuta. Padidėjo ir grynųjų pinigų bei in-

dėlių iki pareikalavimo apimtis. Beje, pirmą kartą nuo1998m. indėlių iki pareikalavimo dalis pinigų kie-kyje P2 buvo didesnė nei indėlių užsienio valiuta.

Apžvelgiamuoju laikotarpiu nuolat augo Lietuvosbanko oficialios tarptautinės atsargos. Šis rodiklis2002 m. rugpjūčio mėn., palyginti su praėjusiųjų me-tų pabaiga, padidėjo nuo 6676,6 mln. Lt iki 7493,9 mln.Lt, arba 12,2 proc. Tiesa, birželio mėn. oficialiosios tarp-tautinės atsargos buvo dar didesnės – 8238,3 mln. Lt,tačiau liepos mėn. Vyriausybė, išpirkdama 1997 m. lai-dos 200 mln. JAV dolerių vertės obligacijų emisiją, pa-naudojo Lietuvos banke esančias lėšas, gautas šių metųgegužės mėn. išplatinus 400 mln. eurų vertės euroob-ligacijų emisiją. Liepos–rugpjūčio mėn. Lietuvos ban-ko vykdomos su komerciniais bankais bazinės valiu-tos keitimo operacijos buvo neutralios oficialių užsieniovaliutos atsargų atžvilgiu. Liepos mėn. centrinis ban-kas pardavė komerciniams bankams bazinės valiutos182,3 mln. Lt daugiau nei nupirko, tuo tarpu rugpjūčiomėn. nupirko 173,5 mln. Lt daugiau nei pardavė.

Didėjant oficialiosioms tarptautinėms atsargoms, iš-augo ir Lietuvos banko įsipareigojimų litais padengimas(žr. 12.1 diagramą).

Susiejus litą su euru, šalies valiutų rinkos struktūra išesmės pasikeitė. Praėjusių metų gruodžio mėn. valiutųrinkos (grynųjų pinigų, neatidėliotinų ir išvestinių san-dorių) struktūroje absoliučiai pirmavo JAV doleris – šiaivaliutai teko 89,7 proc. visų sandorių sumos, tuo tar-pu eurui ir kitoms EPS valiutoms – 8,5 proc. 2002 m.rugsėjo mėn. šių valiutų proporcijos buvo diametraliaipriešingos – JAV doleriais sudaryta 6,6 proc., eurais –92,4 proc. sandorių sumos.Nepasitvirtino nuogąsta-

12.1 lentelė

Pinigų kiekio pokyčiai (mln. Lt)

Pinigų bazės komponentai Pinigų kiekio P2 komponentaiLaikotarpiopabaigoje

LB išleistiį apyvartąpinigai

Komerciniųbankų

atsargoslitais

Komerciniųbankųprivalo-mosiosatsargosužsieniovaliuta

Pinigųbazė

iš viso

Pinigaiapyvartoje

Indėliai ikipareika-lavimo

Terminuo-tieji ir

taupomiejiindėliai

Indėliaiužsieniovaliuta

Pinigųkiekis P2iš viso

1998 12 3036,171,4*

867,820,4

344,08,1

4247,9100,0

2800,433,6

2770,333,3

749,79,0

2006,724,1

8327,1100,0

1999 12 2971,777,1

444,611,5

435,611,3

3852,0100,0

2738,730,5

2536,128,3

972,410,8

2724,630,4

8971,9100,0

2000 12 2904,273,6

620,615,7

415,910,6

3940,8100,0

2658,325,4

3014,228,8

1228,411,7

3554,534,0

10 455,4100,0

2001 12 3262,876,5

583,513,7

416,79,8

4263,0100,0

2919,923,0

3824,530,1

1764,913,9

4181,432,9

12 690,6100,0

2002 03 3148,774,7

615,714,6

453,110,7

4217,5100,0

2827,522,0

3558,327,7

2200,917,2

4239,733,1

12 826,5100,0

2002 08 3632,182,4

456,610,4

318,67,2

4407,1100,0

3318,824,3

3985,029,2

2561,118,8

3770,027,6

13 635,0100,0

Pinigų bazės komponentai Pinigų kiekio P2 komponentaiLaikotarpiopabaigoje

LB išleistiį apyvartąpinigai

Komerciniųbankų

atsargoslitais

Komerciniųbankųprivalo-mosiosatsargosužsieniovaliuta

Pinigųbazė

iš viso

Pinigaiapyvartoje

Indėliai ikipareika-lavimo

Terminuo-tieji ir

taupomiejiindėliai

Indėliaiužsieniovaliuta

Pinigųkiekis P2iš viso

1998 12 3036,171,4*

867,820,4

344,08,1

4247,9100,0

2800,433,6

2770,333,3

749,79,0

2006,724,1

8327,1100,0

1999 12 2971,777,1

444,611,5

435,611,3

3852,0100,0

2738,730,5

2536,128,3

972,410,8

2724,630,4

8971,9100,0

2000 12 2904,273,6

620,615,7

415,910,6

3940,8100,0

2658,325,4

3014,228,8

1228,411,7

3554,534,0

10 455,4100,0

2001 12 3262,876,5

583,513,7

416,79,8

4263,0100,0

2919,923,0

3824,530,1

1764,913,9

4181,432,9

12 690,6100,0

2002 03 3148,774,7

615,714,6

453,110,7

4217,5100,0

2827,522,0

3558,327,7

2200,917,2

4239,733,1

12 826,5100,0

2002 08 3632,182,4

456,610,4

318,67,2

4407,1100,0

3318,824,3

3985,029,2

2561,118,8

3770,027,6

13 635,0100,0

* Kursyvu pažymėta pinigų bazės ir pinigų kiekio P2 atskirų komponentų santykinė dalis procentais.

32

Nr. 11, 2002 m. SPALIS

Ásipareigojimai litais

200220proc.

120100806040200

140160180

12.1 diagrama

Lietuvos banko ásipareigojimø litais padengimas oficialiomis

tarptautinëmis atsargomis

Padengimas proc. (skalë deðinëje) Aukso ir konvertuojamos valiutos atsargos

mln. Lt10000

2001 m. 2002 m.02 0204 0401 0103 0305 05 06 07 080906 1007 1108 12

2000

0

4000

8000

6000

vimai, kad susiejus litą su euru susidarys tam tik-ras valiutų dualizmas, t. y. euras bus svarbiausia

užsienio valiuta Lietuvoje de jure, o JAV doleris– de facto, nes dolerių apyvartos ūkyje lygis dėl

įmonių ir gyventojų inertiškumo tebebus aukštas.Dėl to, kad verslo subjektai greitai persiorientavo, „kal-

tas” ir dolerio nuvertėjimas, pakirtęs net konservaty-viausių jo šalininkų pasitikėjimą.

12.2. Kredito įstaigų veikla

Šalies bankų sektoriuje vis įnirtingiau kovojama dėlklientų – tiek mažmeninių, tiek korporatyvinių. Konku-

ruojama ne tik paskolų ir indėlių palūkanų normomis arpaslaugų įkainiais, bet ir supaprastinant banko ir klien-

to santykių procedūras, teikiant konsultacijas privačiaiir pan. Beje, pastarosios paslaugos tampa vis svarbesne

bankų strategijos dalimi, nes kainų „karo” ir palūkanųmažinimo rezervai iš esmės jau yra išsemti.

Tuo tarpu bankininkystės rinka pamažu plečiasi.2002 m. liepos 1 d., palyginti su ta pačia praėjusių metų

data, bankų turtas išaugo 15,4 proc., klientams suteik-

tos paskolos – 18,6 proc., nors antrąjį šių metų ketvirtįabu rodikliai sumažėjo po 0,3 proc. (žr. 12.2 lentelę).

Indėlių ir iš dalies turto bei paskolų apimtis antrąjį2002 m. ketvirtį smuko ne tiek dėl „fizinio” jų suma-žėjimo, kiek dėl vertės praradimo nukritus JAV doleriokursui lito atžvilgiu. Balandžio mėn. pradžioje oficialuslito ir dolerio kursas buvo 3,9587 LTL už 1 USD, tuo tar-pu liepos mėn. pradžioje – tik 3,4794 LTL už 1 USD,t. y. doleris susilpnėjo 12,1 proc. Atitinkamai sumažėjoir bankų turto bei įsipareigojimų doleriais vertė. Antaiindėliai nacionaline valiuta šių metų liepos 1 d. suda-rė 6,2 mlrd. Lt ir antrąjį ketvirtį padidėjo 5 proc., tuotarpu indėliai užsienio valiuta – 4,3 mlrd. Lt ir sumažė-jo 10,2 proc. Valiutos kurso veiksnys „neužkliudė” ak-cininkų nuosavybės, nes ji nominuota litais.

Tiesa, net ir atmetus valiutos kurso pokyčių įta-ką tenka konstatuoti, jog indėlių apimtis dabarauga lėčiau nei ankstesniais metais. Tam turė-jo įtakos smarkiai kritusios indėlių palūkanų nor-mos, sumažinusios gyventojų motyvaciją taupyti,ir išaugęs namų ūkių vartojimas. Pavyzdžiui, termi-nuotųjų indėlių litais vidutinė palūkanų norma sumažėjo

12.2 lentelė

Pagrindiniai bankų rodikliai (mln. Lt)

Visi ištekliai Pokytis per Pokytis perBalansinės ataskaitos straipsnio pavadinimas 2001 07 01 2002 04 01 2002 07 01 II ketvirtį

(proc.)metus(proc.)

Turtas 13 206,5 15 292,1 15 239,9 −0,3 15,4Klientams suteiktos paskolos 5646,6 6717,9 6694,7 −0,3 18,6Specialieji atidėjimai paskoloms 179,8 159,6 136,0 −14,8 −24,4Indėliai ir akredityvai: 9249,1 10 765,0 10 571,8 −1,8 14,3

iš jų fizinių asmenų 5653,7 6514,0 6397,3 −1,8 13,2Akcininkų nuosavybė 1367,1 1480,1 1555,2 5,1 13,8

Visi ištekliai Pokytis per Pokytis perBalansinės ataskaitos straipsnio pavadinimas 2001 07 01 2002 04 01 2002 07 01 II ketvirtį

(proc.)metus(proc.)

Turtas 13 206,5 15 292,1 15 239,9 −0,3 15,4Klientams suteiktos paskolos 5646,6 6717,9 6694,7 −0,3 18,6Specialieji atidėjimai paskoloms 179,8 159,6 136,0 −14,8 −24,4Indėliai ir akredityvai: 9249,1 10 765,0 10 571,8 −1,8 14,3

iš jų fizinių asmenų 5653,7 6514,0 6397,3 −1,8 13,2Akcininkų nuosavybė 1367,1 1480,1 1555,2 5,1 13,8

33

LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA

12.3 lentelė

Bankų sistemos paskolų portfelio kokybė (proc.)

Data Specialieji atidėjimai / Visos paskolos III, IV, V grupės paskolos / Visos paskolos

1998 01 01 18,52 28,251999 01 01 5,92 12,462000 01 01 4,47 11,922001 01 01 3,73 10,792002 01 01 2,55 7,452002 07 01 2,03 6,42

Data Specialieji atidėjimai / Visos paskolos III, IV, V grupės paskolos / Visos paskolos

1998 01 01 18,52 28,251999 01 01 5,92 12,462000 01 01 4,47 11,922001 01 01 3,73 10,792002 01 01 2,55 7,452002 07 01 2,03 6,42

12.4 lentelė

Veikiančių bankų pelnas 2001 m. ir 2002 m. pirmąjį pusmetį (mln. Lt)

Banko pavadinimas 2001 m. I pusm. 2002 m. I pusm.

1. AB Lietuvos žemės ūkio bankas 12,1 −12,92. AB bankas Hansa-LTB 13,7 23,63. AB Ūkio bankas 1,6 1,74. AB Vilniaus bankas 36,2 64,05. AB Šiaulių bankas 0,9 1,66. AB bankas Snoras 1,5 7,07. UAB Medicinos bankas 1,4 0,68. AB Parex bankas −3,5 1,19. UAB Sampo bankas 1,2 −2,1

10. AB bankas Hansabankas −0,6 —11. AB VB būsto kreditų ir obligacijų bankas — −0.112. Kredyt bank S.A. Vilniaus skyrius 0,03 0,513. Norddeutsche Landesbank Girozentrale Vilniaus skyrius 1,2 0,314. Nordea Bank Finland Plc Vilniaus skyrius −2,2 −1,615. Vereins- und Westbank AG Vilniaus skyrius −0,4 −0,8Iš viso 63,1 82,9

Banko pavadinimas 2001 m. I pusm. 2002 m. I pusm.

1. AB Lietuvos žemės ūkio bankas 12,1 −12,92. AB bankas Hansa-LTB 13,7 23,63. AB Ūkio bankas 1,6 1,74. AB Vilniaus bankas 36,2 64,05. AB Šiaulių bankas 0,9 1,66. AB bankas Snoras 1,5 7,07. UAB Medicinos bankas 1,4 0,68. AB Parex bankas −3,5 1,19. UAB Sampo bankas 1,2 −2,1

10. AB bankas Hansabankas −0,6 —11. AB VB būsto kreditų ir obligacijų bankas — −0.112. Kredyt bank S.A. Vilniaus skyrius 0,03 0,513. Norddeutsche Landesbank Girozentrale Vilniaus skyrius 1,2 0,314. Nordea Bank Finland Plc Vilniaus skyrius −2,2 −1,615. Vereins- und Westbank AG Vilniaus skyrius −0,4 −0,8Iš viso 63,1 82,9

nuo 2,49 proc. 2001 m. liepos mėn. iki 1,65 proc. šių

metų liepos mėn. ir net 1,44 proc. rugsėjo mėn.

Bankų paskolų portfelio kokybė vis dar gerėja ir tai

daugiausia sietina su intensyvesniu naujų paskolų tei-

kimu bei restruktūrizuojamų buvusių valstybinių bankų

„apsivalymu”. Artimiausioje ateityje specialiųjų atidėji-

mų ir blogų paskolų santykinė dalis turėtų stabilizuotis,

o vėliau – net šiek tiek padidėti dėl liberalėjančios bankų

kreditavimo politikos.

2002 m. antrasis ketvirtis pelningumo požiūriu (už-

dirbta 50,6 mln. Lt) bankams buvo kur kas sėkminges-

nis nei pirmasis ketvirtis (32,3 mln. Lt) arba analogiš-

kas praėjusių metų laikotarpis (26,2 mln. Lt). Iš viso

pirmąjį šių metų pusmetį gauta 82,9 mln. Lt pelno. Pel-

ningi buvo 7 bankai ir 2 užsienio bankų skyriai, uždirbę

100,3 mln. Lt pelno, tuo tarpu 3 bankai ir 2 užsienio

bankų skyriai patyrė 17,4 mln. Lt nuostolį (žr. 12.4 len-

telę).

Nagrinėjant pelningumo didėjimo priežastis,

vertėtų atkreipti dėmesį į tai, jog mažėjant bend-

rajam palūkanų lygiui šalyje, paskolų palūkanų

pajamos sumažėjo ne taip smarkiai kaip indė-

lių palūkanų išlaidos. Antai pirmąjį 2002 m. pusmetį

bankai gavo 58,1 mln. Lt mažiau palūkanų pajamų nei

per tą patį laikotarpį pernai, tačiau palūkanų išlaidos su-

mažėjo dar įspūdingiau – net 71,5 mln. Lt.

Kaip matyti iš 12.5 lentelės, kol kas negalima kalbė-

ti apie esminę ilgalaikio taupymo plėtrą. Antrąjį ketvirtį

priimta šiek tiek daugiau ilgesnės nei 2 metų trukmės

terminuotųjų indėlių, tačiau maždaug tiek pat sumažėjo

priimtų 1–2 metų trukmės indėlių apimtis. Beje, ilges-

nės nei 1 metų trukmės indėlius ryžosi atidaryti faktiš-

kai tik fiziniai asmenys.

Juridiniai asmenys, atvirkščiai, daugiau operavo

trumpiausio laikotarpio indėliais, kurių trukmė nevirši-

jo 1 mėnesio. Priimtų indėlių litais struktūroje šių indė-

lių dalis išaugo nuo 76,9 proc. pirmąjį šių metų ketvirtį

iki 77,4 proc. antrąjį ketvirtį. Dar didesnį šuolį padarė

šios trukmės indėliai užsienio valiuta – nuo 53,9 proc. iki

70,2 proc. Kadangi indėliai iki 1mėnesio verslo subjektų

naudojami atsiskaityti su savo partneriais (siekiama ir

likvidumo, ir didesnių nei už indėlius iki pareikalavimo

34

Nr. 11, 2002 m. SPALIS

12.5 lentelė

Rezidentų indėliai pagal terminus (mln. Lt)

Iš viso Iš jųiki 1 mėn. 1–3 mėn. 3–6 mėn. 6–12 mėn. 1–2 m. daugiau kaip

2 m.

Litais2001 m.

II ketv.4364,0100,0*

3392,477,7

316,57,3

355,78,2

221,05,1

75,11,7

3,10,1

III ketv. 3962,1100,0

3087,977,9

310,57,8

310,77,8

175,44,4

75,51,9

2,00,1

IV ketv. 3484,9100,0

2349,967,4

457,013,1

366,010,5

208,06,0

98,02,8

6,10,2

2002 m.I ketv.

5211,7100,0

4005,576,9

399,37,7

372,97,2

291,25,6

123,12,4

19,40,4

II ketv. 5724,5100,0

4429,277,4

444,17,8

409,87,2

306,35,4

105,21,8

29,80,5

Užsienio valiuta2001 m.

II ketv.3973,9100,0

2264,357,0

638,116,1

623,015,7

320,28,1

126,23,2

2,10,1

III ketv. 4750,4100,0

2816,459,3

831,317,5

660,913,9

320,46,7

119,12,5

1,70,0

IV ketv. 5023,2100,0

3066,061,0

865,717,2

684,813,6

276,25,5

126,32,5

4,20,1

2002 m.I ketv.

3917,6100,0

2110,753,9

833,821,3

585,614,9

278,87,1

93,42,4

15,20,4

II ketv. 5860,7100,0

4115,270,2

778,913,3

635,710,8

229,93,9

79,11,3

21,90,4

Iš viso Iš jųiki 1 mėn. 1–3 mėn. 3–6 mėn. 6–12 mėn. 1–2 m. daugiau kaip

2 m.

Litais2001 m.

II ketv.4364,0100,0*

3392,477,7

316,57,3

355,78,2

221,05,1

75,11,7

3,10,1

III ketv. 3962,1100,0

3087,977,9

310,57,8

310,77,8

175,44,4

75,51,9

2,00,1

IV ketv. 3484,9100,0

2349,967,4

457,013,1

366,010,5

208,06,0

98,02,8

6,10,2

2002 m.I ketv.

5211,7100,0

4005,576,9

399,37,7

372,97,2

291,25,6

123,12,4

19,40,4

II ketv. 5724,5100,0

4429,277,4

444,17,8

409,87,2

306,35,4

105,21,8

29,80,5

Užsienio valiuta2001 m.

II ketv.3973,9100,0

2264,357,0

638,116,1

623,015,7

320,28,1

126,23,2

2,10,1

III ketv. 4750,4100,0

2816,459,3

831,317,5

660,913,9

320,46,7

119,12,5

1,70,0

IV ketv. 5023,2100,0

3066,061,0

865,717,2

684,813,6

276,25,5

126,32,5

4,20,1

2002 m.I ketv.

3917,6100,0

2110,753,9

833,821,3

585,614,9

278,87,1

93,42,4

15,20,4

II ketv. 5860,7100,0

4115,270,2

778,913,3

635,710,8

229,93,9

79,11,3

21,90,4

* Kursyvu pažymėta skirtingos trukmės indėlių santykinė dalis procentais.

palūkanų), galima konstatuoti, jog ūkinė veikla, ypač

eksporto bei importo operacijos, pagyvėjo.

Įspūdinga apžvelgiamąjį ketvirtį priimtų indėlių li-

tais bei užsienio valiuta apimtis dar nereiškia, kad spar-

čiai didėjo ir terminuotųjų indėlių likutis. Ne ką mažiau

indėlių ir atsiimta (panaudota atsiskaitymams), todėl,pavyzdžiui, privačių verslo įmonių terminuotųjų indė-

lių užsienio valiuta suma padidėjo tik nuo 303,2 mln.

Lt pirmojo ketvirčio pabaigoje iki 392,6 mln. Lt antro-

jo ketvirčio pabaigoje, o indėlių litais – net sumažėjo

nuo 415,6 mln. Lt iki 400,1 mln. Lt. Fizinių asmenų

indėlių likučio tendencijos buvo priešingos, t. y. indėlių

nacionaline valiuta suma padidėjo nuo 1607,7 mln. Lt

iki 1790,4 mln. Lt, o užsienio valiuta – sumažėjo nuo2748,7 mln. Lt iki 2290,6 mln. Lt. Tai lėmė minėtas in-

dėlių doleriais vertės sumažėjimas šiai valiutai atpigus

lito atžvilgiu bei gegužės–birželio mėn. prasidėjęs gy-

ventojų „bėgimas” nuo dolerio.

Galima teigti, kad dėl kritusio dolerio kurso gy-

ventojai patyrė kur kas didesnį nuostolį nei įmo-

nės, nes pastarosios laikė trumpesnės trukmės

indėlius ir galėjo operatyviau reaguoti į besikei-čiančią padėtį valiutų rinkoje. Apžvelgiamąjį ketvirtį

aktyviausiai konvertuoti būtent trumpiausios trukmės –

iki 1 mėnesio – indėliai užsienio valiuta: pirmąjį 2002 m.

ketvirtį eurais priimta 19,7 proc. šių indėlių sumos, o

antrąjį ketvirtį – jau 30,5 proc. Gyventojai, priešingai,

nesuskubo laiku pertvarkyti savo santaupų tiek dėl ter-

minuotųjų indėlių sutartyse esančių suvaržymų atsiimti

indėlį anksčiau laiko, tiek dėl inertiškumo – tikėtasi, kad

doleris netrukus atsigaus.

Ryškiausia ir labiausiai džiuginanti paskolų struktū-ros tendencija yra ta, kad suteikiama vis daugiau ilges-

nės nei 5 metų trukmės paskolų. Apžvelgiamąjį ketvirtį

šių paskolų litais ir užsienio valiuta dalis sudarė beveik

trečdalį ir galima tvirtai teigti, kad tai dar ne riba. Il-

galaikių paskolų plėtrą labiausiai skatina fiziniams as-

menims suteiktos paskolos, daugiausia būsto paskolos

– per ketvirtį jos padidėjo 53 mln. Lt, arba 7,2 proc.ir tapo vienu iš dinamiškiausiai augančių bankų turto

straipsnių.

Kitas teigiamas paskolų rinkos reiškinys – nepaliau-

jamai krintančios palūkanų normos. Antai paskolų rezi-

dentams litais vidutinė palūkanų norma sumažėjo nuo

9,32 proc. 2001 m. liepos mėn. iki 6,56 proc. 2002 m.

liepos mėn. ir 6,08 proc. rugsėjo mėn.

Šis reiškinys susijęs ir su tam tikrais galimais pa-vojais. Ilgesnės nei 5 metų trukmės paskolų palūkanų

normos paprastai yra kintančios, t. y. susietos su Lietu-

vos bei užsienio tarpbankinės rinkos palūkanų normo-

mis VILIBOR ir LIBOR. Šiuo metu bazinės palūkanų

normos yra itin žemo lygio, tačiau ateityje, pasi-

35

LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA

12.6 lentelė

Paskolos rezidentams pagal terminus (mln. Lt)

Iš viso Iš jųiki 1 mėn. 1–3 mėn. 3–6 mėn. 6–12 mėn. 1–5 m. daugiau kaip

5 m.

Litais

2001 m.II ketv.

471,6100,0*

8,31,8

40,48,6

38,78,2

228,548,5

112,523,9

43,29,2

III ketv. 560,7100,0

4,10,7

23,54,2

33,96,0

247,644,2

185,433,1

66,411,8

IV ketv. 763,4100,0

4,70,6

39,05,1

39,05,1

206,427,0

324,842,5

149,419,6

2002 m.I ketv.

494,3100,0

3,00,6

22,54,6

19,84,0

236,947,9

153,731,1

58,411,8

II ketv. 812,7100,0

0,50,1

12,81,6

25,43,1

246,230,3

291,135,8

236,529,1

Užsienio valiuta

2001 m.II ketv.

887,8100,0

15,51,7

45,95,2

10,41,2

272,830,7

442,249,8

101,111,4

III ketv. 551,4100,0

4,20,8

28,25,1

13,42,4

180,832,8

165,730,1

159,128,9

IV ketv. 959,0100,0

23,42,4

22,22,3

113,111,8

210,922,0

407,942,5

181,518,9

2002 m.I ketv.

1010,5100,0

16,71,7

86,78,6

64,56,4

213,521,1

405,540,1

223,422,1

II ketv. 900,0100,0

1,10,1

18,12,0

26,63,0

259,628,8

323,736,0

271,130,1

Iš viso Iš jųiki 1 mėn. 1–3 mėn. 3–6 mėn. 6–12 mėn. 1–5 m. daugiau kaip

5 m.

Litais

2001 m.II ketv.

471,6100,0*

8,31,8

40,48,6

38,78,2

228,548,5

112,523,9

43,29,2

III ketv. 560,7100,0

4,10,7

23,54,2

33,96,0

247,644,2

185,433,1

66,411,8

IV ketv. 763,4100,0

4,70,6

39,05,1

39,05,1

206,427,0

324,842,5

149,419,6

2002 m.I ketv.

494,3100,0

3,00,6

22,54,6

19,84,0

236,947,9

153,731,1

58,411,8

II ketv. 812,7100,0

0,50,1

12,81,6

25,43,1

246,230,3

291,135,8

236,529,1

Užsienio valiuta

2001 m.II ketv.

887,8100,0

15,51,7

45,95,2

10,41,2

272,830,7

442,249,8

101,111,4

III ketv. 551,4100,0

4,20,8

28,25,1

13,42,4

180,832,8

165,730,1

159,128,9

IV ketv. 959,0100,0

23,42,4

22,22,3

113,111,8

210,922,0

407,942,5

181,518,9

2002 m.I ketv.

1010,5100,0

16,71,7

86,78,6

64,56,4

213,521,1

405,540,1

223,422,1

II ketv. 900,0100,0

1,10,1

18,12,0

26,63,0

259,628,8

323,736,0

271,130,1

* Kursyvu pažymėta skirtingos trukmės paskolų santykinė dalis procentais.

keitus tarptautinei konjunktūrai ir atitinkamai iš-augus VILIBOR bei LIBOR dydžiui, paskolų aptar-

navimo kaštai gali smarkiai padidėti, todėl skoli-

ninkams iškils naujų problemų.Paskolų užsienio valiuta struktūroje toliau vyksta es-

miniai pokyčiai – euras išsikovoja vis garbingesnę vietą,

palyginti su doleriu. Antai pirmąjį ketvirtį paskolų euraissuteikta 61,4 proc., o antrąjį ketvirtį – 72,2 proc. visų

paskolų užsienio valiuta. Neabejotina, kad tai yra apgal-

vota verslo subjektų, ypač namų ūkių, strategija, sie-kiant suderinti pajamų ir finansinių įsipareigojimų va-

liutą (litas ir euras traktuojami kaip ta pati valiuta) irapsisaugoti nuo kurso kitimo rizikos.

12.3. Tarpbankinė rinka

Apžvelgiamąjį ketvirtį smarkiai pagyvėjo tarpbanki-

nio skolinimo litais rinka. Sandorių nacionaline valiutaapimtis išaugo nuo 1655,2 mln. Lt pirmąjį šių metų ket-

virtį iki 3610,2 mln. Lt antrąjį ketvirtį, arba daugiau kaip

dvigubai. Kadangi sandoriai užsienio valiuta padidėjokukliau – nuo 672,9 mln. Lt iki 898,9 mln. Lt, jų santyki-

nė dalis bendroje sandorių apimtyje smarkiai sumažėjo

(žr. 12.2 diagramą). Toliau populiarėjo ir tarpbankinioskolinimo pakaitalas – valiutos pirkimo ir pardavimo iš-

vestiniai sandoriai. Antrąjį ketvirtį šių sandorių su vietos

ir užsienio kredito įstaigomis sudaryta už 7507,3 mln.Lt, arba 36,5 proc. daugiau nei pirmąjį ketvirtį.

Skolinimo struktūroje pagal terminus reikšminges-nių pokyčių neužfiksuota, nes 80,7 proc. sandorių su-mos sudarė 1 dienos sandoriai – senokai susiklosčiusiproporcija. Nėra pagrindo teigti ir apie esminę sandoriųužsienio valiuta struktūros kaitą (žr. 12.7 lentelę).

Lietuvos bankų sistemos likvidumo lygis jau keletąmetų yra daug aukštesnis nei reikalauja Lietuvos ban-kas. Pavyzdžiui, 2002 m. liepos 1 d. likvidumo rodik-lis sudarė 45,2 proc., tuo tarpu likvidumo normatyvas(likvidaus turto ir „karštų” įsipareigojimų santykis) buvotik 30 proc. Taigi šiam normatyvui vykdyti tarpbankinėsrinkos paslaugos beveik nereikalingos.

Tarpbankinis skolinimasis pasitarnauja kitoje srity-je – vykdant privalomųjų atsargų reikalavimus. Norsbendro likvidumo pertekliaus sąlygomis retokai susida-ro realus pavojus, jog konkretus bankas neįvykdys šiųreikalavimų, kartkartėmis tokia įtampa kyla. Pastebė-jome, kad tarpbankinė rinka tuo aktyvesnė, kuosunkiau bankų sistema laikosi nustatytos priva-lomųjų atsargų normos. Pavyzdžiui, balandžio 13 d.–gegužės 23 d. kontroliuojamuoju laikotarpiu (pereina-masis laikotarpis diegiant naująją privalomųjų atsar-gų tvarką) vidutinių bankų rezidentų atsargų korespon-dentinėse sąskaitose Lietuvos banke ir privalomųjų at-

36

Nr. 11, 2002 m. SPALIS

12.7 lentelė

Tarpbankinės rinkos sandoriai* (mln. Lt)

Iš viso Iš jų1 dienos 2–7 dienų 8 d.–1 mėn. 1–3 mėn. 3–6 mėn. daugiau kaip

6 mėn.

Litais2001 m.

II ketv.1704,8100,0**

1450,585,1

202,211,9

36,02,1

16,10,9

——

——

III ketv. 1683,1100,0

1176,069,9

249,914,8

248,214,7

4,00,2

5,00,3

——

IV ketv. 1706,3100,0

1464,785,8

154,79,1

61,83,6

19,01,1

3,00,2

3,10,2

2002 m.I ketv.

1655,2100,0

1356,081,9

214,212,9

64,53,9

10,50,6

10,00,6

——

II ketv. 3610,2100,0

2915,280,7

386,710,7

268,57,4

34,71,0

5,00,1

——

Užsienio valiuta

2001 m.II ketv.

163,7100,0

126,377,2

37,522,9

——

——

——

——

III ketv. 348,4100,0

207,859,6

128,636,9

12,03,4

——

——

——

IV ketv. 458,3100,0

340,574,3

86,818,9

26,05,7

5,01,1

——

——

2002 m.I ketv.

672,9100,0

542,580,6

119,817,8

10,61,6

——

——

——

II ketv. 898,9100,0

620,369,0

257,728,7

20,92,3

——

——

——

Iš viso Iš jų1 dienos 2–7 dienų 8 d.–1 mėn. 1–3 mėn. 3–6 mėn. daugiau kaip

6 mėn.

Litais2001 m.

II ketv.1704,8100,0**

1450,585,1

202,211,9

36,02,1

16,10,9

——

——

III ketv. 1683,1100,0

1176,069,9

249,914,8

248,214,7

4,00,2

5,00,3

——

IV ketv. 1706,3100,0

1464,785,8

154,79,1

61,83,6

19,01,1

3,00,2

3,10,2

2002 m.I ketv.

1655,2100,0

1356,081,9

214,212,9

64,53,9

10,50,6

10,00,6

——

II ketv. 3610,2100,0

2915,280,7

386,710,7

268,57,4

34,71,0

5,00,1

——

Užsienio valiuta

2001 m.II ketv.

163,7100,0

126,377,2

37,522,9

——

——

——

——

III ketv. 348,4100,0

207,859,6

128,636,9

12,03,4

——

——

——

IV ketv. 458,3100,0

340,574,3

86,818,9

26,05,7

5,01,1

——

——

2002 m.I ketv.

672,9100,0

542,580,6

119,817,8

10,61,6

——

——

——

II ketv. 898,9100,0

620,369,0

257,728,7

20,92,3

——

——

——

* Nurodytą laikotarpį tarp bankų rezidentų sudarytų sandorių apimtis.

** Kursyvu pažymėta skirtingos trukmės tarpbankinių sandorių santykinė dalis procentais.

sargų litais santykis buvo 104,3 proc., o tarpbankiniųsandorių litais suma gegužės mėn. buvo rekordiškai di-delė – 1334,1 mln. Lt. Minėtas santykis gegužės 24 d.–birželio 23 d. padidėjo iki 105,5 proc., tuo tarpu tarp-bankinė rinka birželį „susitraukė” iki 984,2 mln. Lt. Vi-dutinių ir privalomųjų atsargų santykis birželio 24 d.–liepos 23 d. išaugo net iki 146,9 proc., todėl ir tarpban-kinis skolinimasis sumažėjo iki 581,6 mln. Lt.

Pastaruoju metu šalies bankų sistemoje beveik ne-pasitaiko atvejų, kai banko likvidžių lėšų nebepakankakasdieniniams mokėjimams vykdyti. Tai, be kita ko, at-spindi ir faktiškai nenaudojamas Lietuvos banko vienosnakties paskolų „langelis”. Susidarius trumpalaikiam(techniniam) likvidumo trūkumui, bankas gali kreiptisį tarpbankinę rinką, tačiau, jeigu mažas likvidumas yrarimtų banko finansinių problemų padarinys, kiti bankaigali atsisakyti skolinti net ir su didelėmis palūkanų nor-momis.

VILIBID ir VILIBOR palūkanų normų dinamika pri-klausė nuo tarpbankinių paskolų pasiūlos ir paklausos,kuriuos savo ruožtu lėmė privalomųjų atsargų vykdymobūklė. Balandžio–gegužės mėn. kontroliuojamojo laiko-tarpio paskutinėmis dienomis visi bankai sugebėjo su-kaupti reikiamas privalomąsias atsargas, todėl 1 dienosVILIBID ir VILIBOR pakilo palyginti nedaug. To nepasa-

kysi apie gegužės–birželio mėn. laikotarpio pabaigą, kaipalūkanų normos tarpbankinėje rinkoje padidėjo iki ne-įprastai aukšto lygio. Birželio–liepos mėn. kontroliuoja-masis laikotarpis privalomųjų atsargų reikalavimų vyk-dymo požiūriu buvo labai „lengvas”, todėl VILIBID ir VI-LIBOR palūkanų normos beveik visą laiką buvo mažos.Rugpjūčio mėn. pabaigoje bankų sistemoje vėl kilo tamtikra likvidumo įtampa, tačiau palūkanų normos nepa-siekė birželio mėn. pabaigos lygio (žr. 12.3 diagramą).

12.4. Prekyba Vyriausybės vertybiniaispopieriais

Antrąjį šių metų ketvirtį Vyriausybė toliau sėkmingaididino skolinimosi vidaus rinkoje apimtį. VVP nominaliaverte parduota už 433 mln. Lt, arba 10,7 proc. dau-giau nei per pirmąjį ketvirtį ir 13,9 proc. daugiau neiatitinkamą praėjusių metų laikotarpį (žr. 12.4 diagra-mą). Skolintis vidaus rinkoje Vyriausybę skatino žemaspalūkanų lygis. Be to, vasarą likvidžių lėšų poreikis pa-didėja (valstybinio sektoriaus darbuotojų atostoginių iš-mokoms ir pan.).

Šiais metais vidaus rinkoje numatoma išleisti VVP už1,704 mlrd. Lt., o 2003 m. – už 2,270 mlrd. Lt. Dėl pa-lankių skolinimosi Lietuvoje sąlygų šiais metais Vyriau-sybė nebeketina emituoti vertybinių popierių užsieny-

37

LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA

Tarpbankinës rinkos sandoriai

(mln. Lt)

12.2 diagrama

4500

5000

1000

500

0

2500

2000

4000

3000

1500

3500

Litais Uþsienio valiuta

2001 m.II ketv.

2001 m.III ketv.

2001 m.ketv.IV

2002 m.I ketv.

2002 m.ketv.II

0

2500

4500

2000

4000

5000

1000

3000

1500

3500

500

1683,1

348,5

1706,2

458,4

1655,1

3610,2672,9

898,9

1704,8

163,8

je. Paskutinį kartą tai padaryta 2002 m. gegužės mėn.,išplatinant tarptautinėse finansų rinkose 10 metų truk-mės obligacijas už 400 mln. eurų.

Apžvelgiamąjį ketvirtį VVP, kaip investicijų alternaty-vos, patrauklumas padidėjo. VVP paklausos ir pardavi-mo aukcionuose santykis pasiekė aukščiausią lygį nuopraėjusių metų pradžios – 2,22. Kaip įprasta, rinkojeviešpatavo vietos investuotojai, iš kurių aktyvumu išsi-skyrė komerciniai bankai. Lietuvos centrinio vertybiniųpopierių depozitoriumo duomenimis, 2002 m. birželiomėn. pabaigoje bankų investicijos į VVP sudarė 1469,1mln. Lt, arba 56 proc. visų apyvartoje esančių VVP su-mos. Antrąją vietą užėmė draudimo įstaigos, kurių VVPportfelis sudarė 433,9 mln. Lt, arba 16,5 proc. visos VVPsumos. Užsienio investicijų į Lietuvos VVP beveik nebe-liko – jos buvo tik 11 mln. Lt, arba 0,4 proc.

VVP populiarumą lėmė aukštas bankų sistemos lik-vidumo lygis, palyginti skurdus skolos vertybinių po-pierių pasirinkimas, saikingas valstybės skolinimasis.Išryškėjo ir naujos tendencijos. Šiais metais indėliųbankų sistemoje augimo tempai buvo lėtesni neipaskolų portfelio (žr. sk. „Kredito įstaigų veikla”). Taišiek tiek „aptirpdė” bankų laisvų pinigų atsargas,tačiau tebebuvo likvidumo perteklius. Pastaruojumetu pasigirsta naujienų apie alternatyvius VVP sko-los vertybinius popierius. Pavyzdžiui, Danijos nekilno-jamojo turto investicinio fondo Lietuvoje įkurta bendro-vė Baltic Property Trust artimiausiu metu ketina išpla-tinti 5 metų trukmės obligacijas, garantuotas nekilno-jamuoju turtu. Didžiųjų Lietuvos įmonių – AB Lietuvosenergija, AB Lietuvos dujos bei AB Lietuvos telekomas– obligacijos gali konkuruoti su VVP, nes jų pelningu-mas yra didesnis, o rizika gana maža. Kitas veiksnys,kuris turėtų mažinti atotrūkį tarp VVP paklausos ir pa-siūlos – Vyriausybės skolinimosi politikos pasisukimas

1 dienos ir 1 metø VILIBOR

dinamika

12.3 diagrama

8 8

7 7

1 dienos VILIBOR 1 metø VILIBOR

2002 m.

1 1

0

4 4

3 3

5 5

2 2

6 6

0050401 0602 07 08 09 1003

„veidu” į vidaus rinką. Nepaisant galimo VVP paklau-sos pertekliaus sumažėjimo, šie vertybiniai popieriai irtoliau liks patraukliausia investicijų forma didmeninėjerinkoje.

VVP paklausos pertekliui nuolat spaudžiant, antrą-jį ketvirtį jų pelningumas nukrito iki rekordiškai žemolygio – visų iždo vekselių ir obligacijų vidutinės metųpalūkanos sudarė 4,49 proc. (žr. 12.4 diagramą). Paly-ginti su atitinkamu 2001 m. laikotarpiu, jos smuktelė-jo 2,1 proc. punkto. Labiausiai per metus sumažėjo 3ir 5 metų trukmės obligacijų palūkanos – maždaug po2,5 proc. punkto. Spalio mėn. pradžioje Europos cent-rinis bankas (ECB) nusprendė nekeisti bazinių palūka-nų, todėl artimiausioje ateityje VVP pelningumo poky-čius Lietuvoje pirmiausia lems VVP paklausos ir pasiū-los santykis. Sulėtėjus Europos Sąjungos ekonomikosplėtrai, ECB gali ryžtis palūkanų mažinimui lapkričio ar-ba gruodžio mėn. Kritus bazinės valiutos palūkanoms,atsirastų dar šiek tiek erdvės kristi ir VVP pelningumui.

VVP apyvartos struktūrą pagal trukmę atspindi12.5 diagrama.

Antrąjį šių metų ketvirtį pagrindinis Vyriausybės sko-linimosi instrumentas buvo 1 metų trukmės iždo vekse-liai. Jų parduota už 181,3 mln. Lt, arba 41,9 proc. vi-sos VVP apyvartos pirminėje rinkoje. Apžvelgiamąjį ket-virtį 6 mėn. trukmės iždo vekseliai platinti tik vienameaukcione. Šie trumpalaikiai VVP jau seniai nebėra po-puliarūs, nors Finansų ministerija teigia, kad tokių iždovekselių aukcionai bus organizuojami kartą per ketvir-tį. Obligacijų parduota už 171,4 mln. Lt, iš kurių 3 metųtrukmės – už 81,4 mln. Lt, 5 metų – už 70 mln. Lt ir 10metų – už 20 mln. Lt.

Trečiąjį ir ketvirtąjį šių metų ketvirtį pirminėje VVPrinkoje turėtų išlikti anksčiau susiklosčiusios tendenci-jos.

38

Nr. 11, 2002 m. SPALIS

Vyriausybës vertybiniø popieriø

paklausa, apyvarta ir pelningumas

aukcionuose

12.4 diagrama

Apyvarta (parduota nominalia verte)Visø iþdo vekseliø ir obligacijø metiniø palûkanønormø svertiniai vidurkiai (skalë deðinëje)

Paklausa (gautø pasiûlymø apimtis)

proc.

5

6

7

4

mln. Lt

2002 m.II ketv.

2001 m.II ketv.

2001 m.III ketv.

2001 m.IV ketv.

2002 m.I ketv.

600

1000

800

200

400

0

12.5. Antrinė vertybinių popierių rinka

Viena iš svarbių naujienų Nacionalinėje vertybiniųpopierių biržoje (NVPB) antrąjį šių metų ketvirtį – ver-tybinių popierių (VP) prekybos taisyklių pakeitimai irpapildymai, siekiant jas suderinti su Europos Sąjungos(ES) teisės reikalavimais. Naujosios prekybos taisyklėsįsigaliojo nuo 2002 m. birželio 26 d. Iš esmės jos regu-liuoja VP įtraukimo į NVPB Oficialųjį sąrašą ir informaci-jos apie šiuos VP atskleidimo procedūras. Oficialiojo są-rašo bendrovėms keliami informacijos atskleidimo rei-kalavimai yra griežtesni ir visiškai atitinka ES normas.Tai turėtų padidinti rinkos skaidrumą, kas ypač svarbupotencialiems užsienio investuotojams.

Deja, ES teisės normų ir direktyvų taikymas darnegarantuoja užsienio investuotojų antplūdžio. Jau nekartą minėjome, kad pagrindinė užsienio investuoto-jų pasyvumo priežastis yra ankšta Lietuvos rinka. Beto, Lietuvos įmonių VP yra menkai žinomi užsienyje.Šiuo metu AB Lietuvos telekomas akcijos yra vienin-telės kotiruojamos užsienyje – Londono biržoje. NVPBtebeieškant optimalaus įsiliejimo į tarptautinę rinką va-rianto, Talino birža jau raško susijungimo su Helsinkiobirža (HEX) „vaisius” – estų biržos akcijų kapitalizaci-ja auga jau aštuonis mėnesius. Rygos vertybinių po-pierių biržos strategine investuotoja HEX tapo vasarosviduryje, todėl teigiamų integracijos pasekmių dar ne-matyti. Kai kurie ekspertai mano, kad per artimiausiuspenkerius metus Europoje turėtų likti tik 3 ar 4 bir-žos. Šiuo metu Vakarų Europoje veikia daugiau kaip30 biržų. Tai yra šokiruojančiai didelis skaičius, turintomenyje, kad JAV yra tik 3 nacionalinės ir 5 regioninėsbiržos.

Antrąjį šių metų ketvirtį NVPB nepateikė didesniųstaigmenų (žr. 12.8 lentelę). Palyginti su ankstesniu

Vyriausybës vertybiniø popieriø

apyvartos aukcionuose struktûra

pagal trukmæ (proc.)

12.5 diagrama

6 mën.

1 m. >3 m.

2–3 m.

40

80

100

60

20

02002 m.II ketv.

2001 m.II ketv.

2001 m.IV ketv.

2002 m.I ketv.

2001 m.III ketv.

40

80

100

60

20

0

ketvirčiu, bendra NVPB apyvarta padidėjo 43,7 mln. Lt,arba 11 proc., tačiau per metus ji išaugo kur kas kukliau– 5,3 proc. Rinkos vangumo požymiai yra šie: su-mažėjusi NVPB kapitalizacija; sumenkusi akcijųprekyba; antrinės įmonių obligacijų rinkos mer-dėjimas; akivaizdus Vyriausybės vertybinių po-pierių (VVP) vyravimas rinkoje. VVP santykinė da-lis visoje biržos apyvartoje buvo itin didelė, palygintisu ankstesniais ketvirčiais – 83,1 proc. Tiesa, prekybacentrinėje rinkoje buvo aktyvesnė nei prieš metus; čiadaugiausiai prekiauta įmonių akcijomis.

Ne taip kaip pirmąjį 2002 m. ketvirtį, balandžio–birželio mėn. Einamojo sąrašo akcijos buvo kur kas po-puliaresnės nei Oficialiojo sąrašo – pastarųjų apyvar-ta buvo 20,8 mln. Lt, o Einamojo sąrašo – 50,4 mln.Lt. Iš Oficialiojo sąrašo centrinėje rinkoje daugiausiai(6,25 mln. Lt) parduota AB Vilniaus Vingis akcijų. Be-je, šių akcijų kainos ir pelno santykis (P/E) buvo tik4,3, t. y. mažesnis nei kitų Oficialiojo sąrašo akcijų. Ei-namojo sąrašo „žvaigžde” tapo Lisco Baltic Service ak-cijos, kurių apyvarta sudarė 2,64 mln. Lt. Iš Oficialio-jo sąrašo tiesioginiais sandoriais aktyviausiai prekiau-ta AB Snaigė akcijomis (2,47 mln. Lt), o iš Einamo-jo sąrašo – AB Panevėžio pienas akcijomis (12,4 mln.Lt). AB Vilniaus Vingis bei AB Snaigė akcijos traukėinvestuotojų dėmesį dėl pastoviai pelningos šių bend-rovių veiklos ir palankių prognozių. Susidomėjimą Lis-co Baltic Service akcijomis skatino valstybei priklausiu-sio 3,24 proc. paketo pardavimas birželio mėn. Aktyviąprekybą AB Panevėžio pienas akcijomis lėmė AB Rokiš-kio sūris ir AB Pieno žvaigždės varžymasis dėl Panevėžioįmonės kontrolės.

Reikšmingas tiek šalies ekonomikai, tiek NVPB plėt-rai yra Rusijos kapitalo atėjimas į energetikos sektorių.Šių metų rugsėjo 19 d. Jukos susitarė su bendrove Wil-

39

LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA

12.6 diagrama

LITIN-G LITIN

NVPB apyvarta (skalë deðinëje) LITIN-10

Akcijø indeksai ir NVPB apyvarta

2001 m. 2002 m.01 0102 0203 0304 0405 06 07 08 09 10 11 12

0

200

punktai

1400

1000

1200

800

600

400

mln. Lt

300

250

150

200

50

100

005 0706 08

liams nupirkti jos turimą AB Mažeikių nafta akcijų pa-

ketą visiškai perimant bendrovės valdymą. Yukos įgy-

vendinus šį planą, jai priklauso 53,7 proc., o Vyriausy-

bei – 40,7 proc. akcijų. Apžvelgiamuoju laikotarpiu šie

pasikeitimai kol kas smarkiau neįsiūbavo AB Mažeikių

nafta akcijų kurso. Beje, antrąjį šių metų ketvirtį cent-

rinėje rinkoje AB Mažeikių nafta akcijų kaina smukte-

lėjo 10 proc. ir paskutinės sesijos metu buvo 0,72 Lt,

t. y. 28 proc. mažesnė nei nominali akcijos vertė. Lie-

pos mėn. šių akcijų kaina sumažėjo dar 5,6 proc., at-

spindėdama blėstantį rinkos dalyvių tikėjimą Williams

gebėjimu normalizuoti įmonės veiklą. Rugpjūčio mėn.

akcijų kursas pakilo 16,2 proc.

2002 m. birželio mėn. 34 proc. AB Lietuvos dujos

akcijų už 116 mln. Lt įsigijo bendrovių Ruhrgas AG ir

E.O.N. Energie AG susivienijimas (dar 34 mln. Lt per-

vesta į sąlyginio deponavimo sąskaitą). Sandorį dėl kito

34 proc. AB Lietuvos dujos akcijų paketo su vieninte-

liu potencialiu dujų tiekėju Rusijos koncernu Gazprom

planuojama užbaigti iki šių metų pabaigos. AB Lietuvos

dujos privatizavimas nesukėlė teigiamos rinkos dalyvių

reakcijos – antrąjį šių metų ketvirtį bendrovės akcijų

kaina sumažėjo 18,9 proc., o liepos ir rugpjūčio mėn.

buvo stabili.

AB Lietuvos telekomas akcijos veikiausiai laikytinos

didžiausiu investuotojų nusivylimu. Nors iš esmės visi

finansų makleriai piešė šviesią šių akcijų perspektyvą,

jų kaina nepaliaujamai krito. Antrąjį ketvirtį AB Lietuvos

telekomas akcijos atpigo daugiau kaip ketvirtadaliu. Jų

rinkos vertei neigiamai atsiliepė ir silpstantis JAV dole-

ris (Londone AB Lietuvos telekomas akcijos nominuo-

jamos šia valiuta) bei nepalanki pasaulinio telekomu-

nikacijų sektoriaus konjunktūra. Šių metų liepos mėn.

Vyriausybė nusprendė valstybės valdomas AB Lietuvos

telekomas akcijas panaudoti kompensacijoms už nekil-

nojamąjį turtą, o tai lėmė naujus akcijų kainos antire-

kordus. Nuo viešojo pardavimo 2000 m. birželio mėn.

iki dabar AB Lietuvos telekomas akcijos jau nuvertėjo

daugiau kaip 70 proc.

Pakilusios kai kurių Oficialiojo sąrašo akcijų (AB Vil-

niaus Vingis, AB Snaigė ir AB Ekranas) kainos nekom-

pensavo AB Lietuvos telekomas akcijų pigimo, todėl

12.8 lentelė

Pagrindiniai NVPB rodikliai

PeriodasRodikliai

2001 m.II ketv.

2001 m.III ketv.

2001 m.IV ketv.

2002 m.I ketv.

2002 m.II ketv.

1. Bendra NVPB kapitalizacija (mln. Lt) 13 552 11 997 12 475 13 095 12 720

2. Bendra VP apyvarta (mln. Lt): 415,2 375,2 596,9 393,4 437,1

centrinės rinkos VP apyvarta 25,7 17,1 52,8 69,7 44,1

VP apyvarta tiesioginiais sandoriais 389,5 358,1 544,1 323,7 393,0

3. Bendra akcijų apyvarta (mln. Lt): 144,7 207,3 377,5 117,3 73,8

centrinės rinkos akcijų apyvarta 22,0 13,1 33,6 49,8 30,2

akcijų apyvarta tiesioginiais sandoriais 122,7 194,2 343,9 67,5 43,6

PeriodasRodikliai

2001 m.II ketv.

2001 m.III ketv.

2001 m.IV ketv.

2002 m.I ketv.

2002 m.II ketv.

1. Bendra NVPB kapitalizacija (mln. Lt) 13 552 11 997 12 475 13 095 12 720

2. Bendra VP apyvarta (mln. Lt): 415,2 375,2 596,9 393,4 437,1

centrinės rinkos VP apyvarta 25,7 17,1 52,8 69,7 44,1

VP apyvarta tiesioginiais sandoriais 389,5 358,1 544,1 323,7 393,0

3. Bendra akcijų apyvarta (mln. Lt): 144,7 207,3 377,5 117,3 73,8

centrinės rinkos akcijų apyvarta 22,0 13,1 33,6 49,8 30,2

akcijų apyvarta tiesioginiais sandoriais 122,7 194,2 343,9 67,5 43,6

40

Nr. 11, 2002 m. SPALIS

12.7 diagrama

Rezidentø ir nerezidentø grynosios

investicijos á Lietuvos ámoniø

vertybinius popierius (mln. Lt)

100

150

50

0

–50

–150

–100

Rezidentai Nerezidentai Ið viso

2001 m.II ketv.

2001 m.III ketv.

2001 m.IV ketv.

2002 m.I ketv.

2002 m.II ketv.

–150

100

150

50

0

–50

–100

LITIN indeksas antrąjį ketvirtį sumažėjo daugiau kaip17 proc. (žr. 12.6 diagramą). Per metus LITIN smukte-lėjo šiek tiek mažiau – 11,4 proc. LITIN-G indeksas, ap-imantis visas biržoje kotiruojamas akcijas, taip pat nu-krito: per ketvirtį 9,1 proc., o per metus – beveik 1 proc.Likvidžiausių akcijų kainų indeksas LITIN-10 „atsilaikė”– antrąjį ketvirtį beveik nepakito, o per metus išaugobeveik 16 proc.

Įmonėms paskelbus neblogus pirmojo pusmečioveiklos rezultatus, birželio mėn. pabaigoje LITIN-10 irLITIN-G pradėjo didėti. Vasaros nuotaikos neužvaldėNVPB ir dėl kitų priežasčių. Rinkoje lieka vis mažiaulaisvų akcijų, nes didžioji jų dalis atsidūrė VP pro-fesionalų rankose, kurie prekiauja laikydamiesivisiškai kitų principų nei atsitiktiniai rinkos da-lyviai. Didesnį NVPB aktyvumą lėmė ir artėjantisLietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų bei laivy-bos įmonių privatizavimas.

Grynųjų investicijų (skirtumo tarp piniginių įmokų irišmokų) į Lietuvos įmonių VP pokyčius atspindi 12.7 dia-

grama.Kaip ir pirmąjį šių metų ketvirtį, apžvelgiamuoju lai-

kotarpiu grynųjų investicijų saldo buvo teigiamas –22,9 mln. Lt. Antrąjį ketvirtį jis sumažėjo 46 proc., ta-

čiau per metus išaugo daugiau nei dvigubai. Rezidentųgrynosios įmokos sudarė 3,1 mln. Lt, o nerezidentų –19,8 mln. Lt. Didžiausio grynųjų investicijų srauto Lie-

tuvos įmonės sulaukė iš Švedijos (128,0 mln. Lt), Esti-jos (5,6 mln. Lt) ir Suomijos (3,5 mln. Lt). Kita vertus,atidesnė finansinių srautų analizė nenuteikia itin opti-mistiškai. Pirmąjį 2002 m. pusmetį grynosios investici-

jos buvo kur kas mažesnės nei prieš metus. Todėl kolkas ankstoka pranašauti esminius NVPB situacijos po-kyčius.

13. Valstybės skola ir biudžetas

Valstybės santykinio įsiskolinimo mažėjimas (žr.13.1 lentelę) paskatino Finansų ministeriją pateikti ga-na drąsų 2003 m. valstybės biudžeto ir savivaldybiųbiudžetų įstatymo projektą, kuriame pirmą kartą per

pastaruosius penkerius metus numatyta nemažinti biu-džetinių organizacijų vykdomų programų finansavimo,o fiskalinis deficitas turėtų išlikti toks pat kaip ir 2002 m.

– apie 1,5 proc. BVP. Finansų ministerija jau susilau-kė kritiško šio projekto įvertinimo iš TVF, kuris apeliavoį Lietuvos vykdomosios valdžios ketinimą per keleriusmetus subalansuoti valstybės biudžeto pajamas ir išlai-

das. Šalies integracijai į Europos Sąjungą toks deficitodydis netrukdo, nes jis yra kur kas mažesnis nei Mastri-chto sutartyje nustatytas limitas – 3 proc. BVP, tuo tar-

pu narystė euro zonoje ir prisijungimas prie Stabilumopakto yra tolimos ateities tikslas.

Mūsų nuomone, biudžeto projekto kūrėjams reikėtųbūti atsargesniems, nes įvairios interesų grupės Seime

sieks bet kokia kaina padidinti jų proteguojamų institu-cijų ir sričių finansavimą, todėl biudžeto deficitas didės.

13.1 lentelė

Valstybės skolos rodikliai 1998–2002 m.* (proc.)

Rodikliai 1998 12 1999 12 2000 12 2001 12 2002 06 2002 08

Valstybės skolos dalis BVP** 22,36 28,30 28,34 26,90 28,61 26,28Valstybės užsienio skolos dalis BVP 15,67 22,78 22,04 20,55 21,46 19,18Valstybės vidaus skolos dalis BVP 6,70 5,51 6,35 6,35 7,16 7,10Valstybės užsienio skolos dalis visojeskoloje

70,08 80,49 77,79 76,39 74,99 72,99

Valstybės vidaus skolos dalis visojeskoloje

29,92 19,51 22,21 23,61 25,01 27,01

Trumpalaikės skolos dalis visoje skoloje 24,47 13,32 9,04 6,23 5,36 5,93

Rodikliai 1998 12 1999 12 2000 12 2001 12 2002 06 2002 08

Valstybės skolos dalis BVP** 22,36 28,30 28,34 26,90 28,61 26,28Valstybės užsienio skolos dalis BVP 15,67 22,78 22,04 20,55 21,46 19,18Valstybės vidaus skolos dalis BVP 6,70 5,51 6,35 6,35 7,16 7,10Valstybės užsienio skolos dalis visojeskoloje

70,08 80,49 77,79 76,39 74,99 72,99

Valstybės vidaus skolos dalis visojeskoloje

29,92 19,51 22,21 23,61 25,01 27,01

Trumpalaikės skolos dalis visoje skoloje 24,47 13,32 9,04 6,23 5,36 5,93

* Pateikiami laikotarpių pabaigos duomenys.

** 1998 m. BVP – 42,990 mlrd. Lt, 1999 m. BVP – 42,655 mlrd. Lt, 2000 m. BVP – 44,930 mlrd. Lt, 2001 m. BVP – 47,968 mlrd. Lt,prognozuojamas 2002 m. BVP – 50,086 mlrd. Lt.

41

LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA

13.2 lentelė

Konsoliduotasis centrinis šalies biudžetas* 2001 m. ir 2002 m. antraisiais ketvirčiais (mln. Lt)

Rodikliai Konsoliduotasisvalstybės biudžetas

Konsoliduotiejinebiudžetiniai fondai

Konsoliduotiejisocialinio draudimo

fondai

Konsoliduotasiscentrinis šalies

biudžetas2001m.II ketv.

2002m.II ketv.

2001m.II ketv.

2002m.II ketv.

2001m.II ketv.

2002m.II ketv.

2001m.II ketv.

2002m.II ketv.

Visos pajamos irdotacijos

1457,7 2437,5 175,2 17,5 1206,4 1223,8 2839,3 3678,8

Visos pajamos 1457,7 2337,8 175,2 17,5 1206,4 1223,8 2839,3 3579,1

Einamosios pajamos 1457,6 2334,7 166,6 10,9 1206,4 1223,6 2830,7 3569,3

Mokestinės pajamos 1193,5 2035,5 157,7 4,5 1205,0 1222,3 2556,2 3262,3

Nemokestinės pajamos 264,1 299,3 8,9 6,4 1,4 1,3 274,5 307,0

Pajamos iš kapitalo 0,1 3,1 8,6 6,6 — 0,2 8,7 9,8

Dotacijos — 99,6 — — — — — 99,6

Visos išlaidos irpaskolos, atėmusgrąžinamas sumas**

1523,8 2039,1 −157,9 33,8 1449,2 1441,3 2815,2 3514,2

Visos išlaidos 1370,2 2110,5 193,3 171,7 1449,2 1441,3 3012,7 3723,5

Paprastosios išlaidos 1269,9 1954,9 124,1 97,5 1445,5 1439,0 2838,5 3491,5

Nepaprastosios išlaidos 100,3 155,6 69,2 74,2 3,7 2,3 173,3 232,0

Paskolos, atėmusgrąžinamas sumas

153,6 −71,4 −351,2 −137,9 — — −197,6 −209,3

Bendrasdeficitas/perteklius

−66,1 398,3 333,1 −16,2 −242,8 −217,5 24,1 164,6

Finansavimas 343,4 −71,6 −318,4 12,0 −49,2 −105,0 −24,1 −164,6

Vidaus finansavimas 157,0 −1224,4 −318,4 12,0 −129,2 −105,0 −290,6 −1317,4

Bankų 227,9 −1376,7 −318,4 12,0 −129,2 −108,4 −219,7 −1473,1

Ne bankų −70,9 152,3 — — — 3,4 −70,9 155,7

Užsienio finansavimas 186,4 1152,8 — — 80,1 — 266,5 1152,8

Rodikliai Konsoliduotasisvalstybės biudžetas

Konsoliduotiejinebiudžetiniai fondai

Konsoliduotiejisocialinio draudimo

fondai

Konsoliduotasiscentrinis šalies

biudžetas2001m.II ketv.

2002m.II ketv.

2001m.II ketv.

2002m.II ketv.

2001m.II ketv.

2002m.II ketv.

2001m.II ketv.

2002m.II ketv.

Visos pajamos irdotacijos

1457,7 2437,5 175,2 17,5 1206,4 1223,8 2839,3 3678,8

Visos pajamos 1457,7 2337,8 175,2 17,5 1206,4 1223,8 2839,3 3579,1

Einamosios pajamos 1457,6 2334,7 166,6 10,9 1206,4 1223,6 2830,7 3569,3

Mokestinės pajamos 1193,5 2035,5 157,7 4,5 1205,0 1222,3 2556,2 3262,3

Nemokestinės pajamos 264,1 299,3 8,9 6,4 1,4 1,3 274,5 307,0

Pajamos iš kapitalo 0,1 3,1 8,6 6,6 — 0,2 8,7 9,8

Dotacijos — 99,6 — — — — — 99,6

Visos išlaidos irpaskolos, atėmusgrąžinamas sumas**

1523,8 2039,1 −157,9 33,8 1449,2 1441,3 2815,2 3514,2

Visos išlaidos 1370,2 2110,5 193,3 171,7 1449,2 1441,3 3012,7 3723,5

Paprastosios išlaidos 1269,9 1954,9 124,1 97,5 1445,5 1439,0 2838,5 3491,5

Nepaprastosios išlaidos 100,3 155,6 69,2 74,2 3,7 2,3 173,3 232,0

Paskolos, atėmusgrąžinamas sumas

153,6 −71,4 −351,2 −137,9 — — −197,6 −209,3

Bendrasdeficitas/perteklius

−66,1 398,3 333,1 −16,2 −242,8 −217,5 24,1 164,6

Finansavimas 343,4 −71,6 −318,4 12,0 −49,2 −105,0 −24,1 −164,6

Vidaus finansavimas 157,0 −1224,4 −318,4 12,0 −129,2 −105,0 −290,6 −1317,4

Bankų 227,9 −1376,7 −318,4 12,0 −129,2 −108,4 −219,7 −1473,1

Ne bankų −70,9 152,3 — — — 3,4 −70,9 155,7

Užsienio finansavimas 186,4 1152,8 — — 80,1 — 266,5 1152,8

* Lentelėje pateikiami konsoliduotieji valstybės biudžeto, nebiudžetinių fondų (Privatizavimo, Santaupų atkūrimo, Garantinio, Rezervinio, Ignalinos AEuždarymo ir 1990 m. blokados fondo), socialinio draudimo fondų (Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo),centrinio šalies biudžeto duomenys. Vėliau už kitus pateikti savivaldybių biudžetų konsoliduotieji duomenys neįtraukti.

** Privatizavimo įplaukos traktuojamos kaip grąžinamos paskolos.

13.3 lentelė

Nacionalinio biudžeto pajamų surinkimo plano įvykdymas 1999–2002 m.sausio–rugpjūčio mėn. (proc.)

1999 m. I–VIII 2000 m. I–VIII 2001 m. I–VIII 2002 m. I–VIII

Visos pajamos 56,2 63,1 63,4 64,5Mokestinės pajamos

Juridinių asmenų pelno mokestisFizinių asmenų pajamų mokestisPridėtinės vertės mokestisAkcizai

51,060,253,953,5

66,665,360,555,1

58,463,559,963,0

62,967,162,461,1

1999 m. I–VIII 2000 m. I–VIII 2001 m. I–VIII 2002 m. I–VIII

Visos pajamos 56,2 63,1 63,4 64,5Mokestinės pajamos

Juridinių asmenų pelno mokestisFizinių asmenų pajamų mokestisPridėtinės vertės mokestisAkcizai

51,060,253,953,5

66,665,360,555,1

58,463,559,963,0

62,967,162,461,1

42

Nr. 11, 2002 m. SPALIS

Bus reikalaujama „atleisti diržus”, remiantis gerėjan-

čiais šalies makroekonominiais rodikliais ir integracijos

į ES reikmėmis. Todėl reikėjo pasilikti daugiau erdvės

racionaliam kompromisui.

Sąlygos finansuoti biudžeto deficitą tiek Lietuvos,

tiek tarptautinėje rinkoje yra labai palankios. Palūka-

nų normų lygis yra itin žemas, o šalies rizikos premija –

minimali. Kita vertus, ši aplinkybė neturėtų „užliū-

liuoti”, kadangi užsienio investuotojai pastaruoju

metu yra ypač jautrūs ir, pablogėjus šalies finan-

sinei padėčiai, rinkos sentimentai labai greitai pa-

sikeistų Lietuvos nenaudai. Vis daugiau dėmesio

skiriama augančiam Lietuvos einamosios sąskai-

tos deficitui, nors jis tebėra mažesnis nei Latvijos

ir Estijos.

Pirmąjį 2003 m. ketvirtį Lietuvos Vyriausybė pla-

nuoja tarptautinėse rinkose išplatinti iki 400 mln. eurų

(1,381 mlrd. Lt) euroobligacijų emisiją. Kitų metų ba-

landį Vyriausybė turės išpirkti penkerių metų trukmės

250 mln. eurų obligacijų emisiją, išleistą 1999 m. tar-

pininkaujant investicijų bankui JP Morgan. Už ją moka-

mos 7,875 proc. metų palūkanos, t. y. kur kas dides-

nės nei reikėtų mokėti dabar. Dabar antrinėje rinko-

je užsienio biržose kotiruojamos penkios Vyriausybės

euroobligacijų emisijos, kurių bendra apimtis – 1,425

mlrd. eurų. Kaip ir šiemet, ateinančiais metais vals-

tybė daugiausia skolinsis vidaus rinkoje – planuoja-

ma, kad bus išplatinta apie 2,270 mlrd. Lt vertės VVP.

Šiais metais vidaus rinkoje numatyta pasiskolinti apie

1,704 mlrd. Lt.

Retrospektyvią konsoliduotojo centrinio šalies biu-

džeto rodiklių dinamiką atspindi 13.2 lentelė.

Staigus valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų padidė-

jimas bei nebiudžetinių fondų atitinkamų rodiklių „su-

sitraukimas” neturėtų klaidinti, nes tai yra struktūrinių

pertvarkymų pasekmė. Vis dėlto, kaip ir prieš metus,

antrąjį 2002 m. ketvirtį konsoliduoto centrinio šalies

biudžeto pajamos viršijo išlaidas (įtraukiant grynąjį sko-

linimą), beje, šis perteklius padidėjo nuo 24,1 mln. Lt

iki 164,6 mln. Lt. Tačiau sausio–rugpjūčio mėn. užfik-

suotas 240,9 mln. Lt, arba maždaug 0,5 proc. progno-

zuojamo 2002 m. BVP deficitas.

Nacionalinio biudžeto pajamų surinkimo plano įvyk-

dymą pastaraisiais metais atspindi 13.3 lentelė.

Nacionalinio biudžeto pajamų plano įvykdymo lygis

per aštuonis 2002 m. mėnesius buvo aukščiausias, pa-

lyginti su ankstesniais metais. Daugiau nei įprasta su-

rinkta fizinių asmenų pajamų mokesčio – planas įvyk-

dytas 67,1 proc. Pridėtinės vertės mokesčio surinkimui

teigiamai atsiliepė spartesni importo ir vidaus vartoji-

mo plėtros tempai. Atvirkščiai, akcizų įplaukas sumen-

kino nuo liepos mėn. nebetaikomi mokesčiai tepalams,

elektros energijai, bižuterijai, kavai ir šokoladui. Atsi-

žvelgiant į šalyje įsitvirtinusią defliaciją ir vidutinių eks-

porto bei importo kainų nuosmukį, peršasi išvada, kad

valstybės biudžeto pajamos surenkamos geriau nei bu-

vo galima tikėtis tokiomis aplinkybėmis.

14. Valstybės užsienio skolosvaldymo problemos irperspektyvos

Pagrindinius valstybės skolos rodiklius (žr. sk. „Vals-tybės skola ir biudžetas”) tradiciškai komentuojamekiekviename „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos”leidinyje. Šį kartą nusprendėme išsamiau panagrinėtivalstybės skolos valdymo problemą. Priklausomai nuovalstybės skolos struktūros, trumpalaikiai valiutų kursobei palūkanų normų svyravimai gali turėti didelės įtakosvalstybės skolos dydžiui ir jos aptarnavimo išlaidoms.Šiems fiskalinės rizikos veiksniams ir skirsime didžiau-sią dėmesį.

Daugelis išsivysčiusių pasaulio šalių (pavyzdžiui, JAV,Japonija, Vokietija) apskritai neturi skolos įsipareigoji-mų užsienio investuotojams. Šitaip išvengiama užsieniovaliutų ir egzogeninio palūkanų normų svyravimo rizi-kos. Lietuvos vyriausybė negalėjo ir dabar negali leistisau tokios „prabangos”, nes šalies kapitalo rinka dar nė-ra subrendusi valstybei skolintis tik viduje. Tiesa, pasta-ruoju metu gerėjant skolinimosi sąlygoms Lietuvoje, di-džiąją lėšų poreikio dalį Vyriausybė pradėjo tenkinti vi-daus rinkoje (žr. sk. „Prekyba Vyriausybės vertybiniaispopieriais”). Kaip matyti 13.1 lentelėje, nuo 1999 m.pabaigos Lietuvos užsienio skolos dalis visoje valstybėsskoloje nuolat mažėjo, todėl diskusijos vertas ne tiekužsienio skolos dydžio, kiek jos rizikos lygio ir valdymokokybės klausimas.

Tiesioginės valstybės užsienio skolos struktūrą pagalužsienio valiutas atspindi 14.1 diagrama.

Šiuo metu tiesioginės valstybės užsienio skolos va-liutų kurso svyravimo rizika yra palyginti nedidelė.2002 m. rugpjūčio mėn. tiesioginio įsiskolinimo užsieniokreditoriams dalis eurais beveik pasiekė „Valstybės vi-dutinės trukmės skolinimosi politikos kryptyse” numa-tytą lygį ir sudarė 74 proc. (siekiama, kad iki 2004 m.

Tiesioginë valstybës uþsienio

skola pagal valiutas

(laikotarpio pabaigoje)

14.1 diagrama

USD

EUR Kitos valiutos

SDR

40

80

100

60

20

01999 m. 2000 m. 2002 m.

rugpjûtis2001 m.

40

80

100proc.

60

20

0

44,2 53,9 58,074,0

39,4 32,8 31,818,0

43

LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA

Tiesioginës valstybës uþsienio

skolos struktûra pagal palûkanø

tipà (2002 m. rugpjûèio 31 d.)

14.2 diagrama

Fiksuotospalûkanønormos77%

Kintanèiospalûkanønormos23%

pabaigos ji sudarytų ne mažiau kaip 75 proc.) visosvalstybės užsienio skolos, tuo tarpu įsiskolinimo JAV do-leriais dalis buvo tik 18 proc. Skolinimąsi eurais pradėtadidinti, o JAV doleriais – mažinti, nuo 1999 m. įvedusbendrąją Europos Sąjungos (ES) valiutą eurą.

Strateginiu požiūriu eurų santykinės dalies di-dinimas – sveikintinas žingsnis, nes nuo 2002 m.vasario 2 d. litas buvo susietas su euru ir paskolosšia valiuta tapo „laisvos” nuo valiutos kurso svy-ravimo rizikos. Praėjus keleriems metams nuo įsto-jimo į ES ir dalyvavimo Valiutų keitimo mechanizme(VKM-2), Lietuva veikiausiai įsives eurą ir atsisakys na-cionalinės valiutos. Kritikuotinas nebent skolos restruk-tūrizavimo skubotumas. Didelė valstybės skolos dalispertvarkyta į eurus dar iki lito persiejimo, todėl buvoatvira valiutos kurso svyravimo rizikai.

Šiais metais valstybė privalo grąžinti apie 1,2 mlrd.Lt tiesioginės užsienio skolos dalį bei išmokėti daugiaukaip 450 mln. Lt palūkanų. Didžioji palūkanų dalis no-minuota eurais, tuo tarpu išmokos grąžinant paskolas– JAV doleriais. Tai atspindi energingai vykdomą skolosrestruktūrizavimą. Smukus JAV doleriui, skolos šia va-liuta aptarnavimas vyriausybei tampa pigesnis. Ateityjetiesioginės užsienio skolos aptarnavimo išlaidų priklau-somybė nuo valiutos kurso svyravimų sumažės – 2003–2009 m. valstybės skola bus daugiausia aptarnaujamaeurais.

Lietuvos tiesioginės valstybės užsienio skolos struk-tūrą pagal palūkanų tipą atspindi 14.2 diagrama. Šiųmetų rugpjūčio mėn. pabaigoje kintančiomis palūkano-mis buvo pasiskolinta apie 1,8 mlrd. Lt, arba 23 proc.tiesioginės valstybės užsienio skolos. Turint omenyje,kad pastaraisiais metais pagrindinių pasaulio valiutų

palūkanos mažėjo (pvz., JAV dolerio palūkanos pasie-kė žemiausią lygį per pastaruosius 40 metų), skolintiskintančiomis palūkanomis buvo naudinga. Susiklosčiuspriešingai situacijai, valstybė patirtų nuostolių.

Palyginti didelė įsiskolinimų kintančiomis palūkano-mis dalis laikoma viena iš svarbiausių finansų kriziųpriežasčių, sudrebinusių tarptautines rinkas praėjusiojoamžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Kai kuriose finan-sų krachą patyrusiose Afrikos, Pietryčių Azijos ir LotynųAmerikos šalyse įsipareigojimai kintančiomis palūkano-mis sudarė net apie dvi penktąsias ilgalaikės užsienioskolos. Todėl skolintis kintančiomis palūkanomis patar-tina tik išskirtiniais atvejais, egzistuojant aukštam pa-lūkanų lygiui ar pan. Kai kurie ekspertai teigia, kad norsir nėra vieningos formulės toleruotinai skolos kintančio-mis palūkanomis ribai nustatyti, patenkinamu lygiu ga-lima laikyti apie 20 proc. visų skolos įsipareigojimų. Išesmės skolinimasis kintančiomis palūkanomis apsunki-na finansinių srautų valdymą, nes skolos aptarnavimoišlaidos tampa sunkiai prognozuojamos. Taigi dabartinėkintančių palūkanų dalis Lietuvos tiesioginės valstybėsužsienio skolos struktūroje galėtų būti ir sumažinta.

Valstybės skolos valdymą ateityje gali komplikuo-ti šalies finansų sistemos problemos ir rizikos premi-jos padidėjimas, tačiau artėjant Lietuvos narystei ESir NATO, tokios grėsmės tikimybė mažėja. Šiuo metutrys pagrindinės tarptautinės kredito reitingų agentūrosskirtingai vertina Lietuvos patikimumo lygį (žr. priedo 6lentelę). Aukščiausią ilgalaikių paskolų užsienio valiutareitingą – BBB− Lietuvai suteikė Standard&Poor’s kom-panija. Fitchmūsų šaliai nustatė vienu laipteliu mažesnįinvesticinio lygio reitingą – BBB−, o Moody’s – spekulia-cinio lygio reitingą Ba1. Nuo 1996 m., kai Lietuvai pirmąkartą buvo suteiktas kredito reitingas, visos trys agen-tūros pakėlė mūsų šalį vienu laipteliu aukščiau.

Labai komplikuota valstybės finansų padėtis 1999 m.pabaigoje (iš esmės ji kilo dėl neadekvačios tuometinėsvyriausybės reakcijos į Rusijos krizės pasekmes), nors irpablogino šalies skolinimosi vidaus ir išorės rinkose ga-limybes, neturėjo neigiamos įtakos Lietuvos kredito rei-tingams. Tuo metu tarptautinės agentūros suteikėmūsų šaliai savotišką pasitikėjimo „kreditą” ir pa-demonstravo savo optimistišką požiūrį į Lietuvospolitinės ir ekonominės raidos perspektyvas.

Taigi galima daryti išvadą, kad pastaraisiais metaisvalstybės skolos valdymo kokybė gerėjo, o po lito per-siejimo didžiausias dėmesys buvo skiriamas valiutoskurso svyravimo rizikai minimizuoti. Tiesa, šį kartą nag-rinėjome tik tiesioginę užsienio skolą ir neįtraukėmenetiesioginių valstybės įsipareigojimų (paskolų su vals-tybės garantija ir pan.). Pastarojo skolos komponentoanalizė yra neįmanoma, nes netiesioginės valstybės už-sienio skolos struktūros statistika nėra oficialiai skelbia-ma.

44

Nr. 11, 2002 m. SPALIS

PRIEDAS

Statistinės lentelės

1 lentelė

Pagrindiniai Lietuvos užsienio prekybos partneriai* (mln. Lt)

Eksportas Importas Užsienio prekybosbalansas f.o.b.kainomis***

2001m.II ketv.

2002m.II ketv.

2002m.II ketv.**

2001m.II ketv.

2002m.II ketv.

2002m.II ketv.**

2001m.II ketv.

2002m.II ketv.

Iš viso 4739 4998 100,0 6279 7336 100,0 −11,5 −16,5

Europos Sąjunga 2246 2472 49,5 2959 3793 51,7 −11,2 −18,6

Vokietija 585 508 10,2 1165 1431 19,5 −30,8 −45,6

Danija 192 223 4,5 265 311 4,2 −13,6 −14,0

Prancūzija 140 186 3,7 192 237 3,2 −13,0 −9,5

Jungtinė Karalystė 718 817 16,3 198 304 4,1 58,4 47,8

Švedija 157 227 4,5 202 317 4,3 −10,0 −14,0

Olandija 122 170 3,4 235 282 3,8 −29,3 −22,5

Italija 92 114 2,3 193 257 3,5 −33,0 −36,4

Centrinės Europoslaisvosios prekybossąjunga (CELPS)

362 235 4,7 551 641 8,7 −18,2 −44,4

Lenkija 309 177 3,5 385 453 6,2 −8,5 −41,7

Nepriklausomų valstybiųsandrauga (NVS)

853 1080 21,6 1872 1681 22,9 −35,2 −19,3

Rusija 475 700 14,0 1636 1469 20,0 −53,2 −33,2

Ukraina 117 135 2,7 104 94 1,3 8,2 20,1

Baltarusija 182 179 3,6 114 105 1,4 25,3 28,6

Kitos šalys 1278 1211 24,2 897 1220 16,6 20,0 2,2

Latvija 719 457 9,2 266 259 3,5 48,0 30,1

JAV 193 148 3,0 113 97 1,3 28,4 23,1

Estija 140 205 4,1 147 261 3,6 0,0 −9,6

Eksportas Importas Užsienio prekybosbalansas f.o.b.kainomis***

2001m.II ketv.

2002m.II ketv.

2002m.II ketv.**

2001m.II ketv.

2002m.II ketv.

2002m.II ketv.**

2001m.II ketv.

2002m.II ketv.

Iš viso 4739 4998 100,0 6279 7336 100,0 −11,5 −16,5

Europos Sąjunga 2246 2472 49,5 2959 3793 51,7 −11,2 −18,6

Vokietija 585 508 10,2 1165 1431 19,5 −30,8 −45,6

Danija 192 223 4,5 265 311 4,2 −13,6 −14,0

Prancūzija 140 186 3,7 192 237 3,2 −13,0 −9,5

Jungtinė Karalystė 718 817 16,3 198 304 4,1 58,4 47,8

Švedija 157 227 4,5 202 317 4,3 −10,0 −14,0

Olandija 122 170 3,4 235 282 3,8 −29,3 −22,5

Italija 92 114 2,3 193 257 3,5 −33,0 −36,4

Centrinės Europoslaisvosios prekybossąjunga (CELPS)

362 235 4,7 551 641 8,7 −18,2 −44,4

Lenkija 309 177 3,5 385 453 6,2 −8,5 −41,7

Nepriklausomų valstybiųsandrauga (NVS)

853 1080 21,6 1872 1681 22,9 −35,2 −19,3

Rusija 475 700 14,0 1636 1469 20,0 −53,2 −33,2

Ukraina 117 135 2,7 104 94 1,3 8,2 20,1

Baltarusija 182 179 3,6 114 105 1,4 25,3 28,6

Kitos šalys 1278 1211 24,2 897 1220 16,6 20,0 2,2

Latvija 719 457 9,2 266 259 3,5 48,0 30,1

JAV 193 148 3,0 113 97 1,3 28,4 23,1

Estija 140 205 4,1 147 261 3,6 0,0 −9,6

* Statistikos departamento duomenys pagal šalį siuntėją.

** Lyginamoji viso eksporto arba importo dalis.

*** Procentai nuo apyvartos.

45

LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA

2 lentelė

Pagrindiniai mokėjimų balanso rodikliai (mln. Lt)(Analitinė lentelė)

Rodikliai 1999 m.II ketv.

2000 m.II ketv.

2001 m.II ketv.

2002 m.II ketv.

A. Einamoji sąskaita −1511,3 −688,6 −485,7 −1090,01. Prekės (f.o.b. kainomis) Eksportas

Importas3109,5

−4768,13806,1

−5008,95022,5

−5925,05405,6

−6903,0

Prekybos balansas −1658,6 −1202,8 −902,5 −1497,4

2. Paslaugos KreditasDebetas

1140,3−826,0

1126,9−692,9

1157,0−723,4

1345,7−819,3

Paslaugų balansas 314,2 434,0 433,7 526,4

Prekybos ir paslaugų balansas −1344,3 −768,8 −468,8 −971,0

3. Pajamos KreditasDebetas

92,8−416,3

175,3−340,5

200,5−466,5

156,9−467,9

Pajamų balansas −323,5 −165,2 −266,0 −311,0

4. Einamieji pervedimai KreditasDebetas

163,7−7,2

250,0−4,6

253,1−4,0

194,0−2,1

Einamųjų pervedimų balansas 156,5 245,4 249,1 191,9

B. Kapitalo sąskaita −5,0 3,1 1,5 44,7

KreditasDebetas

1,2−6,2

3,6−0,5

1,50,0

44,8−0,1

C. Finansinė sąskaita 669,2 743,2 782,8 2278,8

1. Tiesioginės investicijos užsienyje2. Tiesioginės investicijos Lietuvoje3. Investicijų portfelis užsienyje4. Investicijų portfelis Lietuvoje5. Finansinės išvestinės priemonės

užsienyje6. Finansinės išvestinės priemonės

Lietuvoje7. Kitos investicijos užsienyje8. Kitos investicijos Lietuvoje

4,9624,419,1−7,4

—

—

121,2−93,0

10,0453,6−62,1505,5

—

—

−45,0−118,8

−10,7649,9159,1

−117,738,0

−7,6

404,3−332,5

−2,51277,2−256,91260,0

8,5

−14,1

−248,5255,1

Einamosios, kapitalo ir finansinėssąskaitų balansas(A + B + C)

−847,1 57,7 298,6 1233,5

D. Klaidos ir praleidimai 401,7 165,6 446,1 394,7

Bendras mokėjimų balanso saldas(A + B + C + D)

−445,7 223,3 744,7 1628,2

Mokėjimų balanso finansavimas 445,7 −223,3 −744,7 −1628,2

1. Oficialiosios tarptautinės atsargos2. TVF paskolos

478,2−32,7

−186,8−36,6

−701,1−43,7

−1574,7−53,5

Rodikliai 1999 m.II ketv.

2000 m.II ketv.

2001 m.II ketv.

2002 m.II ketv.

A. Einamoji sąskaita −1511,3 −688,6 −485,7 −1090,01. Prekės (f.o.b. kainomis) Eksportas

Importas3109,5

−4768,13806,1

−5008,95022,5

−5925,05405,6

−6903,0

Prekybos balansas −1658,6 −1202,8 −902,5 −1497,4

2. Paslaugos KreditasDebetas

1140,3−826,0

1126,9−692,9

1157,0−723,4

1345,7−819,3

Paslaugų balansas 314,2 434,0 433,7 526,4

Prekybos ir paslaugų balansas −1344,3 −768,8 −468,8 −971,0

3. Pajamos KreditasDebetas

92,8−416,3

175,3−340,5

200,5−466,5

156,9−467,9

Pajamų balansas −323,5 −165,2 −266,0 −311,0

4. Einamieji pervedimai KreditasDebetas

163,7−7,2

250,0−4,6

253,1−4,0

194,0−2,1

Einamųjų pervedimų balansas 156,5 245,4 249,1 191,9

B. Kapitalo sąskaita −5,0 3,1 1,5 44,7

KreditasDebetas

1,2−6,2

3,6−0,5

1,50,0

44,8−0,1

C. Finansinė sąskaita 669,2 743,2 782,8 2278,8

1. Tiesioginės investicijos užsienyje2. Tiesioginės investicijos Lietuvoje3. Investicijų portfelis užsienyje4. Investicijų portfelis Lietuvoje5. Finansinės išvestinės priemonės

užsienyje6. Finansinės išvestinės priemonės

Lietuvoje7. Kitos investicijos užsienyje8. Kitos investicijos Lietuvoje

4,9624,419,1−7,4

—

—

121,2−93,0

10,0453,6−62,1505,5

—

—

−45,0−118,8

−10,7649,9159,1

−117,738,0

−7,6

404,3−332,5

−2,51277,2−256,91260,0

8,5

−14,1

−248,5255,1

Einamosios, kapitalo ir finansinėssąskaitų balansas(A + B + C)

−847,1 57,7 298,6 1233,5

D. Klaidos ir praleidimai 401,7 165,6 446,1 394,7

Bendras mokėjimų balanso saldas(A + B + C + D)

−445,7 223,3 744,7 1628,2

Mokėjimų balanso finansavimas 445,7 −223,3 −744,7 −1628,2

1. Oficialiosios tarptautinės atsargos2. TVF paskolos

478,2−32,7

−186,8−36,6

−701,1−43,7

−1574,7−53,5

46

Nr. 11, 2002 m. SPALIS

3 lentelė

Eksportas pagal prekių grupes (mln. Lt)

Prekių grupės Eksportas Užsienio prekybos balan-sas f.o.b. kainomis*

1999m.II ketv.

2000m.II ketv.

2001m.II ketv.

2002m.II ketv.

Pokytis (proc.)2002m. II ketv.

2001m.II ketv.

2002m.II ketv.

Iš viso 3023 3558 4739 4998 5,5 −11,5 −16,5Žemės ūkio ir maisto pramonėsproduktai

358 362 555 523 −5,8 −3,8 −2,0

Mineraliniai produktai 604 657 1261 1130 −10,4 −3,5 −5,6Chemijos pramonės produkcija 224 266 272 284 4,7 −36,3 −34,8Plastikai, kaučiukas ir jų dirbiniai 78 127 163 165 1,2 −32,3 −38,0Mediena, popierius ir jų dirbiniai 250 286 318 375 18,1 14,5 17,3Tekstilė ir tekstilės gaminiai 663 672 704 747 6,2 10,5 11,9Metalai ir jų dirbiniai 112 173 184 195 5,7 −23,8 −27,9Mašinos ir įrengimai 333 409 486 517 6,5 −27,5 −35,4Transporto priemonės 146 286 424 639 50,8 −20,4 −38,2Baldai 103 159 185 241 30,3 35,3 41,8Kitos prekės 151 160 188 181 −3,5 −38,4 −37,2

Prekių grupės Eksportas Užsienio prekybos balan-sas f.o.b. kainomis*

1999m.II ketv.

2000m.II ketv.

2001m.II ketv.

2002m.II ketv.

Pokytis (proc.)2002m. II ketv.

2001m.II ketv.

2002m.II ketv.

Iš viso 3023 3558 4739 4998 5,5 −11,5 −16,5Žemės ūkio ir maisto pramonėsproduktai

358 362 555 523 −5,8 −3,8 −2,0

Mineraliniai produktai 604 657 1261 1130 −10,4 −3,5 −5,6Chemijos pramonės produkcija 224 266 272 284 4,7 −36,3 −34,8Plastikai, kaučiukas ir jų dirbiniai 78 127 163 165 1,2 −32,3 −38,0Mediena, popierius ir jų dirbiniai 250 286 318 375 18,1 14,5 17,3Tekstilė ir tekstilės gaminiai 663 672 704 747 6,2 10,5 11,9Metalai ir jų dirbiniai 112 173 184 195 5,7 −23,8 −27,9Mašinos ir įrengimai 333 409 486 517 6,5 −27,5 −35,4Transporto priemonės 146 286 424 639 50,8 −20,4 −38,2Baldai 103 159 185 241 30,3 35,3 41,8Kitos prekės 151 160 188 181 −3,5 −38,4 −37,2

* Procentai nuo atitinkamos prekių grupės apyvartos.

4 lentelė

Bendroji pridėtinė vertė (PV) pagal šakas 2000 m. bei jos augimo tempai 1995–2000 m. (proc.)

Čekija Estija Vengrija Lietuva Latvija Lenkija Slovėnija Slovakija Vidurkis

Šaka PV

PVpokytis

PV

PVpokytis

PV

PVpokytis

PV

PVpokytis

PV

PVpokytis

PV

PVpokytis

PV

PVpokytis

PV

PVpokytis

PV

PVpokytis

Bendroji PV(mlrd. EUR)

47,3 4,9 43,9 11,1 6,8 126,8 17,2 19,0 34,6

Bendroji PV(proc.)

100,0 5 100,0 29 100,0 – 100,0 17 100,0 26 100,0 22 100,0 23 100,0 21 100,0 20

Žemės ūkis 3,9 19 6,1 0 4,1 – 7,5 12 4,1 −6 3,9 8 3,2 −2 4,0 11 4,6 6Žvejyba 0,0 2 0,3 −12 0,0 – 10,0 −33 0,4 −5 0,0 −12 0,0 6 0,5 46 0,2 −1Išgaunamojipramonė

1,5 −15 1,1 10 0,3 – 1,0 127 0,1 43 2,6 −13 1,0 5 0,9 28 1,1 26

Apdirbamojipramonė

26,3 13 17,9 46 25,2 – 21,1 19 14,5 26 21,1 39 27,2 27 24,0 23 22,2 28

Komunalinėspaslaugos

4,0 −5 3,3 −15 3,8 – 4,1 −25 3,9 −9 3,4 4 3,2 9 4,1 −9 3,7 −7

Statyba 7,4 −46 5,8 44 4,6 – 6,1 −7 6,8 56 8,8 32 6,0 52 5,2 −45 6,3 12Prekyba irremontas

14,1 42 14,5 28 10,7 – 15,1 21 18,0 66 20,6 29 11,3 19 15,8 – 15,0 34

Viešbučiai irrestoranai

1,8 −43 1,3 56 1,8 – 1,4 43 1,2 31 1,3 63 3,1 24 0,8 – 1,6 29

Transportas irkomunikacijos

7,8 7 15,4 58 9,6 – 12,6 37 16,2 27 6,8 29 7,9 21 11,2 36 10,9 31

Finansinistarpininkavimas

5,2 49 4,2 35 4,0 – 2,3 11 4,9 9 2,2 59 4,4 27 4,2 −34 3,9 22

Nekilnojamasisturtas

12,4 8 11,1 30 16,5 – 8,3 30 10,5 69 11,8 3 11,8 18 13,9 35 12,0 28

Viešosiosgėrybės

5,5 – 4,8 8 7,2 – 6,8 8 6,5 16 5,0 19 5,7 36 – – 5,9 17

Švietimas 3,6 – 5,6 4 4,7 – 6,8 13 5,4 7 4,4 11 5,8 17 – – 5,2 10Sveikatosapsauga irsocialinis darbas

3,6 – 3,9 12 4,6 – 3,7 15 3,1 −6 4,0 −9 5,5 24 – – 4,1 7

Kita 2,9 – 4,7 25 3,0 – 3,2 34 4,3 52 4,1 5 3,7 27 – – 3,7 29

Čekija Estija Vengrija Lietuva Latvija Lenkija Slovėnija Slovakija Vidurkis

Šaka PV

PVpokytis

PV

PVpokytis

PV

PVpokytis

PV

PVpokytis

PV

PVpokytis

PV

PVpokytis

PV

PVpokytis

PV

PVpokytis

PV

PVpokytis

Bendroji PV(mlrd. EUR)

47,3 4,9 43,9 11,1 6,8 126,8 17,2 19,0 34,6

Bendroji PV(proc.)

100,0 5 100,0 29 100,0 – 100,0 17 100,0 26 100,0 22 100,0 23 100,0 21 100,0 20

Žemės ūkis 3,9 19 6,1 0 4,1 – 7,5 12 4,1 −6 3,9 8 3,2 −2 4,0 11 4,6 6Žvejyba 0,0 2 0,3 −12 0,0 – 10,0 −33 0,4 −5 0,0 −12 0,0 6 0,5 46 0,2 −1Išgaunamojipramonė

1,5 −15 1,1 10 0,3 – 1,0 127 0,1 43 2,6 −13 1,0 5 0,9 28 1,1 26

Apdirbamojipramonė

26,3 13 17,9 46 25,2 – 21,1 19 14,5 26 21,1 39 27,2 27 24,0 23 22,2 28

Komunalinėspaslaugos

4,0 −5 3,3 −15 3,8 – 4,1 −25 3,9 −9 3,4 4 3,2 9 4,1 −9 3,7 −7

Statyba 7,4 −46 5,8 44 4,6 – 6,1 −7 6,8 56 8,8 32 6,0 52 5,2 −45 6,3 12Prekyba irremontas

14,1 42 14,5 28 10,7 – 15,1 21 18,0 66 20,6 29 11,3 19 15,8 – 15,0 34

Viešbučiai irrestoranai

1,8 −43 1,3 56 1,8 – 1,4 43 1,2 31 1,3 63 3,1 24 0,8 – 1,6 29

Transportas irkomunikacijos

7,8 7 15,4 58 9,6 – 12,6 37 16,2 27 6,8 29 7,9 21 11,2 36 10,9 31

Finansinistarpininkavimas

5,2 49 4,2 35 4,0 – 2,3 11 4,9 9 2,2 59 4,4 27 4,2 −34 3,9 22

Nekilnojamasisturtas

12,4 8 11,1 30 16,5 – 8,3 30 10,5 69 11,8 3 11,8 18 13,9 35 12,0 28

Viešosiosgėrybės

5,5 – 4,8 8 7,2 – 6,8 8 6,5 16 5,0 19 5,7 36 – – 5,9 17

Švietimas 3,6 – 5,6 4 4,7 – 6,8 13 5,4 7 4,4 11 5,8 17 – – 5,2 10Sveikatosapsauga irsocialinis darbas

3,6 – 3,9 12 4,6 – 3,7 15 3,1 −6 4,0 −9 5,5 24 – – 4,1 7

Kita 2,9 – 4,7 25 3,0 – 3,2 34 4,3 52 4,1 5 3,7 27 – – 3,7 29

47

LIETUVOS MAKROEKONOMIKOS APŽVALGA

5 lentelė

Kai kurie Lietuvos ūkio šakų rodikliai

Šaka Užimtumas2000 m. (proc.)

Užimtumo pokytis1995–2000 m.

(proc.)

Produktyvumas2000 m.

(tūkst. PGS*)

Atlyginimas2000 m.

(tūkst. PGS*)

Iš viso 100,0 −4 16 12Žemės ūkis 19,6 −20 6 9Žvejyba 0,1 −22 8 6Išgaunamoji pramonė 0,2 −15 79 13Apdirbamoji pramonė 17,7 −7 19 11Komunalinės paslaugos 2,4 −11 27 14Statyba 6,1 −16 16 13Prekyba ir remontas 14,7 10 16 12Viešbučiai ir restoranai 1,8 44 12 11Transportas ir komunikacijos 6,3 6 31 14Finansinis tarpininkavimas 1,0 −24 37 18Nekilnojamasis turtas 3,2 3 41 13Viešosios gėrybės 4,5 7 24 20Švietimas 10,2 14 10 10Sveikatos apsauga ir socialinis darbas 7,0 8 8 8Kita 5,1 −1 10 9

Šaka Užimtumas2000 m. (proc.)

Užimtumo pokytis1995–2000 m.

(proc.)

Produktyvumas2000 m.

(tūkst. PGS*)

Atlyginimas2000 m.

(tūkst. PGS*)

Iš viso 100,0 −4 16 12Žemės ūkis 19,6 −20 6 9Žvejyba 0,1 −22 8 6Išgaunamoji pramonė 0,2 −15 79 13Apdirbamoji pramonė 17,7 −7 19 11Komunalinės paslaugos 2,4 −11 27 14Statyba 6,1 −16 16 13Prekyba ir remontas 14,7 10 16 12Viešbučiai ir restoranai 1,8 44 12 11Transportas ir komunikacijos 6,3 6 31 14Finansinis tarpininkavimas 1,0 −24 37 18Nekilnojamasis turtas 3,2 3 41 13Viešosios gėrybės 4,5 7 24 20Švietimas 10,2 14 10 10Sveikatos apsauga ir socialinis darbas 7,0 8 8 8Kita 5,1 −1 10 9

* PGS – perkamosios galios standartas (dirbtinė bendra valiuta, kuri sulygina skirtingų nacionalinių valiutų perkamąją galią pagal kainų lygį).

6 lentelė

Vidurio ir Rytų Europos bei NVS šalių ilgalaikių paskolų užsienio valiuta reitingai

Šalis Moody’s Standard&Poor’s FitchSlovėnija A2 A A

Vengrija A3 A– A–

Estija Baa1 A– A–

Čekija Baa1 A– BBB+

Lenkija Baa1 BBB+ BBB+

Latvija Baa2 BBB+ BBB

Kroatija Baa3 BBB– BBB–

Lietuva Ba1 BBB BBB–

Slovakija Baa3 BBB– BB+

Kazachstanas Baa3 BB BB

Bulgarija B1 BB BB–

Rusija Ba3 BB– BB–

Rumunija B2 B B+

Šalis Moody’s Standard&Poor’s FitchSlovėnija A2 A A

Vengrija A3 A– A–

Estija Baa1 A– A–

Čekija Baa1 A– BBB+

Lenkija Baa1 BBB+ BBB+

Latvija Baa2 BBB+ BBB

Kroatija Baa3 BBB– BBB–

Lietuva Ba1 BBB BBB–

Slovakija Baa3 BBB– BB+

Kazachstanas Baa3 BB BB

Bulgarija B1 BB BB–

Rusija Ba3 BB– BB–

Rumunija B2 B B+

48

Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios apžvalgos informaciją, nuoroda į Vilniaus banką būtina. AB Vilniaus bankas, 2002

Leidykla TEV, Akademijos g. 4, LT-2021 VilniusSpausdino P. Kalibato IĮ „Petro ofsetas”, Žalgirio g. 90, LT-2005 Vilnius