Turinys

VADAS3Viej paslaug klasifikavimas4Viej paslaug teikimas6Viej paslaug administravimas12IVADOS14LITERATRA15

VADAS

Temos aktualumas: Vieoji paslauga - tai valstybs ar savivaldybi kontroliuojam juridini asmen veikla, teikiant asmenims socialines, vietimo, mokslo, kultros, sporto ir kitas statym numatytas paslaugas. Savivaldybi lygmeniu statymai numato, jog savivaldyb organizuoja paslaug teikim, o paias viesias paslaugas teikia savivaldybi steigti paslaug teikjai arba pagal su savivaldybmis sudarytas sutartis kiti fiziniai bei juridiniai asmenys, pasirenkami vieai. Savivaldybi tarybos sprendia viej paslaug teikimo klausimus, todl labai svarbu aikiai suvokti ir atskirti vieosios paslaugos teikim nuo jos administravimo. Atsakomyb u viej paslaug teikim visuomet atitenka savivaldybei, todl privalu iekoti bd ir priemoni, kaip gyti daugiau galimybi pagerinti paslaug teikim, kaip suteikti kokybikesnes viesias paslaugas gyventojams, kuo efektyviau panaudojant turimas ribotas las patenkinti visuomens poreikius - tema itin aktuali savivaldos institucijoms, politikams ir administratoriams, bei visai visuomenei. Darbo problema - Savivaldybi taryboms turint kompetencij nusprsti, kokiais bdais jos savivaldybje gali bti teikiamos vieosios paslaugos, praktikoje vis dar vyrauja valstybs monopolis viej paslaug teikimo srityje. Darbo objektas - Vietos valdios atsakomyb, vaidmuo ir veikla organizuojant viej paslaug teikim savivaldybs gyventojams. Tyrimo metodai - Darbe taikomi teoriniai metodai: mokslins literatros analiz, teiss akt analiz . Tikslas - Isiaikinti vietos savivaldybi organizuojam viej paslaug samprat, j galim klasifikavim ar savivaldybs turi visas slygas pilnavertikam viej paslaug teikimui; kaip vieoji ir privati partneryst gali pasitarnauti viej paslaug teikime. Udaviniai - Ianalizuoti mokslin literatr bei Lietuvos Respublikos teiss aktus, reglamentuojanius viej paslaug teikim.Hipotez -

Viej paslaug klasifikavimas

Vieosios paslaugos gali bti klasifikuojamos dviem bdais: Remiantis poiriu i viraus apai, t.y.klasifikuojama pagal institucinius ryius, institucij funkcijas ir teikiamas paslaugas. Tokiu atveju paslaugos priskiriamos jas teikianiai institucijai ar staigai. Pavyzdiui, Vilniaus miesto savivaldybs Socialins paramos centras ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius. Atsivelgiant i klasifikacij, atskirai gali bti analizuojamas i institucij vartotoj pasitenkinimas teikiamomis paslaugomis. Atsivelgiant vartotoj, t.y.pagal poir i apaios vir, kai paslaugos klasifikuojamos pagal j pobd ir tam tikras sritis, nepaisant, kad jos gali bti teikiamos skirtingose institucijose. Pavyzdiui, vietimo paslaugos, kurios apima tiek mokykl, tiek vaik lopeli-dareli paslaugas, tiek psichologines ir socialines pedagogines bei kitas panaaus pobdio paslaugas. Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statyme pateiktas vieosios paslaugos apibrimas, kai kuriuose Lietuvos Respublikos teiss aktuose yra apibdintos tam tikros vieosios paslaugos, taiau vieningos ir oficialios viej paslaug klasifikacijos nra. ios paslaugos, siekiant atlikti vartotoj pasitenkinimo tyrim ir nustatyti vartotoj pasitenkinimo indeks, Metodikoje sugrupuotos remiantis mintu statymu ir usienio ali patirtimi. [1]Taip pat paslaug klasifikavimas galimas pagal vairius kriterijus, pvz.: kolektyvinio ar individualaus paslaugos teikimo ir vartojimo bdas; vieosios ar privaiosios paslaugos pagal teikjo juridin status; tradicins ar iuolaikins paslaugos pagal technologin kitim ir pan. Paslaugos pagal j savybes apibria j vartojimo specifik - vieosios ar privaiosios paslaugos pagal teikjo juridin status reikia, jog vieoji paslauga gali bti vartojama vienu metu daugelio vartotoj ir dl to nesumaja jos kiekis ir nesikeiia jos kokyb. Prieinga yra privati paslauga vartojimas yra individualus, pasiymi konkurencija. Egzistuoja toki paslaug rinkiniai, kuriems bdingas kolektyvinis vartojimas, taiau teikjo ir vartotojo santykiai tampa lemiantys. Tokios paslaugos, kaip sveikatos apsaugos, teikiamos individualiai pasiymi ne tik individualia nauda, bet ir ilgalaike visuomenine kelia gyvenimo kokyb, maina mirtingum visuomens lygmenyje. Tam tikros preks ir paslaugos, tokios kaip maistas, isilavinimas, sveikatos apsauga yra vertinamos, kaip ypa svarbios visuomens gerovei ir yra tokios vertingos, kad j vartojimas monms turi bti utikrinamas neatsivelgiant vartotoj mokum.Mokamoms paslaugoms bdinga vartojimo konkurencija kai atsiranda daug vartotoj, maja vartotojams teikiama paslaugos nauda. Toks atvejis gali reikti tai, kad toki paslaug yra teikiama nepakankamai. Taigi privaios grybs yra individualiai naudingos, j naudojimas konkurencingas ir joms manoma nustatyti kain. Vartotojai kai kurias paslaugas nori turti, taiau nra pajgs ar link u jas mokti, pvz. bendruomenins paslaugos, kabelin televizija vartojimas bendras, bet paslauga naudojasi tik tie, kurie moka mokest. Privatus sektorius negali utikrinti j prieinamumo visiems pilieiams dl pastarj ribot galimybi dalyvauti i paslaug rinkoje ir u jas susimokti. Tai reikia viena - pageidautinos paslaugos prieinamumas vartotojui visuomet bus susijs su kaina. Privaios paslaugos gali ipildyti atskiriamumo kriterij paslauga bus suteikiama tik mokiems u j klientams, ir nauda, kuri vartotojas gaus u apmokt paslaug, bus individuali. Tai galimyb atskiriems visuomens sluoksniams pasirinkti paslaugas pagal kien ir pagal kokyb, toks vartotojas gali veikti nepriklausomai nuo kit. Dl i aspekt privaios grybs ir yra viej grybi prieingyb. Vieoji paslauga pirmiausia pasiymi neribotu skaiiumi vartotoj, j gali teikti arba valstybinis, arba savivaldos institucijos, arba kiti subjektai - tokia paslauga gali bti kuriama tiek vieosios, tiek privaios nuosavybs pagrindu. ios paslaugos vartotojas tiesiogiai gali bti ir individas, ir eima, ir valstybin institucija ar socialiai apibrta individ grup. Toki paslaug vientisumas reikia tai, kad kiekvienas pilietis, mokantis u jas ar ne, vartoja t pai paslaug (potencials jos vartotojai negali bti atskirti nuo naudojimosi ja), vieno individo ios paslaugos vartojimas nedaro poveikio kito individo tos paios paslaugos vartojimui. Toki paslaug tikslas nra pelnas (dl ko rinkos dalyviams teikti ias paslaugas nra naudinga), o visuomens poreiki tenkinimas.

Viej paslaug teikimas

Valstyb siekia suteikti vienodas viesias paslaugas (sveikatos apsaugos, vietimo, bsto ir t.t.) visoje teritorijoje. Gyvenimo kokybs utikrinimas - tai gyventoj skurdo, aprpinimo gyvenamuoju plotu, viej paslaug kokybs ir galimybs jas gauti bei darbo pasilos problem sprendimas. Valstyb ir savivaldybs sipareigoja bendruomenei teikti kuo daugiau viej paslaug pagal vienodus visiems paslaug standartus. Viej paslaug teikim Lietuvos Respublikoje reglamentuoja tokie pagrindiniai teiss aktai: Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vieojo administravimo, Vietos savivaldos, Viej pirkim, Koncesij, Savivaldybi turto privatizavimo ir kt. statymai. Specializuoti teiss aktai reglamentuoja atskiras viesias paslaugas, pvz.: Lietuvos Respublikos atliek tvarkymo, socialini paslaug, vietimo bei kt. statymai. Paslaug grups, kurios priskiriamos prie viej yra privalomojo vietimo, sveikatos ir socialins apsaugos, kultros ir kt. Vieasis sektorius paprastai teikia daug preki ir paslaug, kurios turi tiek viej, tiek privai preki ypatybi. Vieosios paslaugos gali bti detalizuojamos, vienos i viej paslaug yra: Centralizuotas ilumos tiekimas Centralizuotas vandens tiekimas; Centralizuotas duj tiekimas; Buitini nuotek surinkimas ir valymas; Svartyn eksploatavimas; Vieojo transporto organizavimas; Nekomercins paskirties laisvalaikio organizavimas (parodos, teatrai, kino teatrai); Pagrindinis (privalomas) vietimas; Vaik ir jaunimo dienos centr, ikimokyklinio ir po pamokinio lavinimo organizavimas; Specialusis lavinimas (meno, sporto, technins krybos breliai ir mokyklos); Gyventoj uimtumo ir viej darb organizavimas; Socialinio bsto statyba; Kapini prieira; Komunalini atliek surinkimas ir tvarkymas; Keleivi ir krovini veimas; Turizmo organizavimas; Infrastruktros objekt statyba ir eksploatavimas; Socialin globa ir rpyba; Kt.Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos statymas numato pagrindines viej paslaug teikimo nuostatas. statymas tvirtina, jog viej paslaug teikimas privalomas nustatytais terminais ir tvarka, pats viej paslaug teikimas gali bti teiss akt nustatytas atlygintinas ar nemokamas. Treiajame skirsnyje, kuris skirtas viej ir administracini paslaug teikimo reglamentavimui, pirmiausia yra tvirtinta nuostata, jog savivaldyb yra atsakinga u viej paslaug teikim gyventojams. Taigi paslaugos organizatorius yra savivaldyb, kuri paskiria arba irenka gamintoj vartotojui aptarnauti. Viesias paslaugas teikia savivaldybi steigti paslaug teikjai arba pagal sudarytas sutartis kiti vieai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys. Teikju gali bti ne tik valstybin institucija, vietin ar kita valdia, bet ir privati institucija. Svarbiausia yra tai, jog paslaugos teikjas atlikt darb - aptarnaut vartotoj. Vieosios paslaugos i kit savivaldybi gyvendinam funkcij gali bti iskirtos pagal jas gyvendinanius subjektus. Savivaldyb organizuoja viej paslaug teikim per esanius viej paslaug teikjus (biudetines ir viesias staigas, savivaldybs mones, akcines bendroves ir kitus subjektus), steigdama naujus viej paslaug teikjus (viesias ir kitas staigas bei mones) arba sudarydama viej paslaug teikimo sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis. Ekonomikai yra efektyviau, kai savivaldybs paslaugas tik organizuoja ir kontroliuoja, kaip jos vykdomos. U viej paslaug teikimo reimo laikymsi ir teikiam viej paslaug kokyb atsako paslaugas teikianio subjekto vadovas.Daniausiai viej paslaug teikim atlieka savivaldybi staigos ir kontroliuojamos mons. Vieieji juridiniai asmenys yra valstybs ar savivaldybs, j institucij arba kit asmen, nesiekiani naudos sau, steigti juridiniai asmenys, kuri tikslas tenkinti vieuosius interesus (valstybs ir savivaldybs mons, valstybs ir savivaldybs staigos, vieosios staigos, religins bendruomens ir t. t.). Vieieji juridiniai asmenys turi specialj teisnum, t. y. jie gali turti ir gyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprietarauja j steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Tikslai gali bti labai vairs - visuomenin atsakomyb, atsakomyb tai visuomens grupei, kuriai organizacija atstovauja, politiniai tikslai, moraliniai, doroviniai ir pan. Tokios staigos ir mons danai patiria didel visuomens spaudim, kai joms tenka veikti derinant skirtingus interesus. Veikla danai ir grietai stebima, kontroliuojama tokios institucijos turi daug priirtoj, vadov ir kontrolieri (j steigjas, interes grupi atstovai, revizoriai ir pan.). is dmesys paaikinamas j paskirtimi, kadangi stengiamasi apginti visuomenin interes. Vieoji staiga tai pagal statymus steigtas pelno nesiekiantis ribotos civilins atsakomybs vieasis juridinis asmuo, kurio tikslas tenkinti vieuosius interesus vykdant vietimo, mokymo ir mokslin, kultrin, sveikatos prieiros, aplinkos apsaugos, sporto pltojimo, socialins ar teisins pagalbos teikimo, taip pat kitoki visuomenei nauding veikl. Vieosios staigos steigjai gali bti valstyb, savivaldybs ir kiti i staigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys, sudar vieosios staigos steigimo sutart. Jeigu steigjas yra savivaldyb - savivaldybs taryba priima sprendim steigti viej staig. J teikiamos paslaugos grupuojamos 6 grupes: 1) Sveikatingumo; 2) vietimo ir mokslo bei tyrim; 3) Socialini paslaug; 4) Kultros ir meno; 5) Bendruomens veiklos; 6) Religins veiklos.Vieoji staiga savo veikloje vadovaujasi savo statais, kitais statymais bei teiss aktais. Vieosios staigos statuose turi bti nurodyta veiklos laikotarpis (jeigu jis ribotas), veiklos tikslai (jie turi bti apibdinti aikiai ir isamiai, nurodant veiklos sritis bei ris) ir kt. Gana grietai ribojama j iorin veikla, jie tegali daryti tai, k leidia statymai ir j nuostatai. Ribojama ir j vidins veiklos struktra, procedros bei atsiskaitymo tvarka steigjams ir mokesi moktojams. ia ymiai menkesns lankstumo galimybs. Vieosios staigos gautas pelnas gali bti naudojamas tik vieosios staigos statuose nustatytiems vieosios staigos veiklos tikslams siekti. Teikdami savivaldybs gyventojams viesias paslaugas, j teikjai privalo vadovautis statymais, savivaldybs institucij sprendimais ir kitais teiss aktais. Savivaldybs kontroliuojamos mons savivaldybs mons, veikianios pagal Valstybs ir savivaldybs moni statym, akcins bendrovs ir udarosios akcins bendrovs, kuri akcijos nuosavybs teise priklauso savivaldybei, ir mons, kuriose savivaldybs gali paskirti daugiau kaip pus mons administracijos, valdymo arba prieiros tarnybos nari.Savivaldybs mons tikslas teikti viesias paslaugas, gaminti produkcij ir vykdyti kit veikl, siekiant tenkinti vieuosius interesus. mon yra ribotos civilins atsakomybs vieasis juridinis asmuo. mons statuose privalomai nurodomi mons veiklos tikslai, kurie turi bti apibrti aikiai ir isamiai, nurodant mons veiklos sritis bei ris, mons savininko teises ir pareigas gyvendinanti institucija ir jos kompetencija, mons veiklos laikotarpis, jeigu jis yra ribotas ir kt. mon gali nustatyti savo produkcijos bei teikiam paslaug kainas ir tarifus, iskyrus atvejus, kai juos statym nustatyta tvarka nustato Vyriausyb, savivaldybs taryba ar kita statym nustatyta institucija. Numaius viej paslaug teikimo teisinius pagrindus, gali bti steigiamas naujas juridinis asmuo, kuris bt kontroliuojamas vieojo administravimo subjekto, arba gali bti iduodamas leidimas teikti viesias paslaugas kitiems asmenims, atstovaujantiems tiek privaiam, tiek nevyriausybini organizacij sektoriui. Tai reikia, jog vieojo administravimo institucijos gali teikti paslaugas pasiremdamos kitomis organizacijomis: privaiomis bendrovmis ir nevyriausybinmis organizacijomis (toliau NVO). Plaiausia prasme nevyriausybinmis organizacijomis galima pavadinti ir kooperatyvus, labdaros organizacijas, fondus, privaias pelno nesiekianias ir nepriklausomas vietimo ir lavinimo staigas, vairias informavimo priemones, taip pat vairius neformalius judjimus. Tai yra savanorikumas, savivaldumas, pelno neskirstymas ir jo naudojimas tik savo tikslams pasiekti. Daniausiai nevyriausybin ir traktuojama tokia organizacija, kuri yra ir nepolitin, ir nereligin, ir ne pelno. Nevyriausybins organizacijos yra : Institucionalizuotos, t.y. turinios tam tikr formali struktr; Privaios, t.y. institucikai atskirtos nuo valdios ir valdymo institucij, net jei ir gauna jos param; Neskirstanios pelno, t.y. neduodanios savo nariams, vadovams, dalininkams pelno; Savivaldios, t.y. valdomos pagal paios organizacijos nustatytas vidaus procedras ir visikai kontroliuoja savo veikl; Savanorikos, t.y. naryst neprivaloma.Per nevyriausybines organizacijas savivaldybs turi galimyb teikti daug nauj, unikali paslaug, kuri kitos institucijos neteikia ir teikti neketina. I valdios institucij jos yra pajgios perimti daugelio funkcij vykdym, pvz., socialins apsaugos, kultros finansavimo, sporto veiklos organizavimo, mokslo tyrim, vietimo, nusikaltim prevencijos ir kt. Nevyriausybins organizacijos atstovauja valstybs teikiam paslaug alternatyvai, t.y. jos gali padti savivaldybei vykdyti kai kuriuos sipareigojimus. iuo atveju vyriausyb daniausiai perka NVO paslaugas ar tiesiog remia NVO veikl, t.y. j finansuoja. Vieojo sektoriaus institucijos ir nevyriausybins organizacijos bendradarbiauja vairiose srityse, pagrindins bendradarbiavimo sritys yra ios: Socialini paslaug teikimas; Sveikatos apsauga; Mokymas ir vietimas; Aplinkos apsauga; Kultra ir menas; Sportas ir turizmas.Kai kiti teikjai viej paslaug neteikia arba negali j teikti gyventojams ekonomikai ir geros kokybs, tik tais atvejais savivaldyb steigia naujus viej paslaug teikjus, t.y. siekdama, kad u umokest teikiamos vieosios paslaugos bt ekonomikai racionalios ir kad nustatytas umokestis u jas padengt t paslaug teikimo bei kitas su j teikimu susijusias teikjo ilaidas, bet i paslaug teikimas nevirst pelno siekiania veikla. Kaip jau buvo minta, pagal statym viesias paslaugas teikia savivaldybi steigti paslaug teikjai arba pagal sudarytas sutartis kiti vieai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys. vairias paslaugas dabar gali teikti ir vieosios, ir privaios struktros, taip pat dalyvaujant savanorikoms ir bendruomeninms organizacijoms. Valstybines paslaugas pagal sudarytas sutartis gali teikti tos privaios organizacijos, kurios gijo i teis konkurso bdu - konkursai yra geriausias rinkos reguliavimo mechanizmas. Vieas konkursas gali bti skelbiamas tik norint pasiekti tam tikr vie ar privat tiksl, neprietaraujant gerai moralei ar vieajai tvarkai. Vietos savivaldos institucij ir paslaug arba produkt teikianias organizacijas sieja tik tam tikri, su konkreia uduotimi susij interesai. Daugelyje ali vieosios mons teikia elektros energijos, vandens, transporto, telekomunikacij ir kitas paslaugas, nors pastaraisiais deimtmeiais vis daugiau toki moni yra privatizuojamos arba jos pertvarkomos panaudojant vairias vieojo ir privataus sektoriaus partnerysts schemas. Jeigu paslauga teikiama ne valstybs kontroliuojamos institucijos, vieojo administravimo subjektas ir toliau lieka atsakingas u ios vieosios paslaugos teikimo teistum, prieir ir kokybs kontrol. [2]Vieojo valdymo institucijos geba teikti gyventoj poreikius atitinkanias paslaugas tada, kai jie patys dalyvauja i paslaug krimo, teikimo ir tobulinimo procese. iuo metu visuomen nepakankamai aktyviai dalyvauja mintuose procesuose, sistemingai nevertinama paslaug kokyb, nematuojamas vartotoj pasitenkinimas teikiamomis paslaugomis. Nesant nustatyt paslaug kokybs standart, aiki susitarim tarp gyventoj ir paslaugas teikiani staig, gyventojams nesukuriami teisti atitinkamos paslaug kokybs lkesiai. Vieajame sektoriuje teikiamos paslaugos neinventorizuotos, nenustatytas aikus j kiekis, apimtis ir tikslingumas. Paslaugos teikiamos nesudarant konkurencijos tarp galim paslaug teikj (vieojo valdymo institucij, verslo moni, nevyriausybini organizacij), stinga esam paslaug teikj veiklos skaidrumo ir atsakomybs. Ne visos gyventojams reikmingos paslaugos yra lengvai prieinamos: neinaudojamos nauj technologij teikiamos galimybs, paslaugos teikiamos decentralizuotai, o tai maina paslaugos prieinamumo galimybes ir didina administracin nat. Akivaizdu, kad tokiame probleminiame vieojo valdymo kontekste turi bti utikrinti kryptingi viso vieojo valdymo pokyiai, nustatyti svarbiausi ios srities tobulinimo prioritetai. [3]

Viej paslaug administravimas

Viej sprendim primimas remiasi vieojo sektoriaus tvarka, kada tvarkomasi pagal standartizuotas procedras. Administracin sistem sudaro bendrosios taisykls, kuriomis valstybins valdios institucijos vadovaujasi ir sprendia vairius udavinius. Visu kitu gali pasirpinti ir politins institucijos pasamdyti specialistai savivaldybs administracija. Savivaldybs administracija savivaldybs tarybos steigta vieojo administravimo staiga, vykdanti savivaldybs tarybos, valdybos, mero sprendimus. Viena pagrindini vieojo administravimo srii ir yra viej paslaug teikimo administravimas - btent is subjektas administruoja viej paslaug teikim (vykdo administracines procedras). Savivaldybs administracijos direktorius savivaldybs tarybos nustatyta tvarka koordinuoja ir kontroliuoja viesias paslaugas teikiani subjekt darb, atlieka kitas pagal statymus ir savivaldybs tarybos sprendimus jam priskirtas savivaldybs juridini asmen valdymo funkcijas. Savivaldybs vykdomosios institucijos atskaitingos savivaldybs tarybai, todl j sprendimai turi bti teisti, t.y. savivaldybs institucij ir kit savivaldybs vieojo administravimo subjekt veikla ir visais j veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti statym ir kit teiss akt reikalavimus - remtis ne tik statymais, Vyriausybs sprendimais bet ir savivaldybs tarybos sprendimais. Savivaldyb administruoja ir utikrina viej paslaug teikim gyventojams nustatydama i paslaug teikimo bd, taisykles ir reim, steigdama savivaldybs biudetines ir viesias staigas, statym ir kit teiss akt nustatyta tvarka parinkdama viej paslaug teikjus ir gyvendindama viej paslaug teikimo prieir ir kontrol. Viej paslaug teikimo reimas teiss akt nustatytas atlygintinas ar nemokamas viej paslaug teikimas nustatytais terminais ir tvarka. Todl viej paslaug teikimo administravimo proceso dalyviai yra paslaugos vartotojas, paslaugos teikjas ir paslaugos organizatorius (administratorius). Viej paslaug administratorius pats i paslaug neteikia, o tai reikia, jog visa atsakomyb u viej paslaug teikim priskirta savivaldybs tarybai. Taigi, viej paslaug teikimo administravimo turin sudaro viej paslaug teikimo taisykli ir reimo statymas, viej staig teikimas arba leidim teikti viesias paslaugas idavimas kitiems asmenims ir viej paslaug teikimo prieira ir kontrol. Lietuvos Respublikos statymai vardina viej paslaug teikimo administravimo reikalavimus: 1. Vieojo administravimo subjektai atsako u j administruojam paslaug teikimo teistum; 2.Vieojo administravimo subjektas, kuris pagal io statymo nustatyt valdymo srit administruoja tam tikros vieosios paslaugos teikim, negali pats teikti ios paslaugos; 3. Rinkliavas ar kitok atlyginim u viej paslaug teikimo administravim gali nustatyti tik statymai.Vieojo administravimo subjektas, atsakingas u viej paslaug teikimo administravim, nustato tvark ir taisykles, kuriomis remiantis bus teikiama vieoji paslauga, nustato kaip bus mokama u suteiktas viesias paslaugas, kokia tvarka ir terminais ios paslaugos bus teikiamos. Administratoriaus atsakomyb u viesias paslaugas yra labai didel - jis turi surinkti mokesius, nusprsti, kokios paslaugos turi bti numatytos, koks bus paslaug lygis bei ilaidos. Nepaisant itekli ribotumo (sumajusi pajam) viej paslaug negali mati, j kokyb negali menkti. Tai reikia, jog net papildomos funkcijos turi bti gyvendintos su maesniu finansavimu. iuolaikinio vieojo sektoriaus ikiais tampa viej paslaug teikimo lygybs, vairovs ir kokybs utikrinimas. [2]

IVADOS

1. Savivaldos institucij veiklos esm yra teikti viesias paslaugas gyventojams, taiau ios institucijos danai negali j teikti ekonomikai ir geros kokybs dl vairi prieasi. Viena pagrindini yra tai, jog neturima pakankamai l vieosioms investicijoms. Taiau galima ir kita svarbi prieastis neefektyvus viej paslaug teikimo organizavimas;2. Sprendimus savivaldybse nulemia tarybos nari kompetencija, todl dl savivaldybi nenoro (konservatyvumo, neinojimo, nesidomjimo) perduoti viej paslaug teikimo funkcijas NVO, privatiems asmenims, savivaldybs ne tik nesutaupo, bet ir menkja teikiam viej paslaug kokyb, neorganizuojamas ir neinicijuojamas nauj viej paslaug teikimas; 3. Savivaldybi prioritetas turi bti viej paslaug pltra, kokybs didinimas, todl savivaldybs turt atsisakyti kuo daugiau paslaug teikimo, nes jos brangios, neefektyvios ir nekokybikos. Bet vieojo sektoriaus subjektas turt imtis gyvendinti partnerysts projekt tik atlikus vertinim, kuris rodo, kad svarstomas teikimo bdas yra efektyvesnis nei kiti paslaug teikimo bdai.

LITERATRA

1. Viej paslaug vartotoj pasitenkinimo indekso apskaiiavimo metodika http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=2&ved=0CCUQFjAB&url=http%3A%2F%2Fvakokybe.vrm.lt%2Fget.php%3Ff.342&ei=FKNjVILmOM-N7AbSm4HwAw&usg=AFQjCNELF4yXGtqYZw_Y2wN0UoQxoDSt5w&bvm=bv.79189006,d.ZGU2. Savivaldybi taryb veiklos ypatumai teikiant viesias paslaugas, magistro baigiamasis darbasLietuvos Respublikos vietos savivaldos statymas, 1994m. liepos 7d. Nr. I-533http://www3.lrs.lt/pls/inter3/oldsearch.preps2?Condition1=240620&Condition2http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20120124_134353-07813/DS.005.0.01.ETD3. Vieasis administravimas Lietuvoje http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=2&ved=0CCUQFjAB&url=http%3A%2F%2Fvakokybe.vrm.lt%2Fget.php%3Ff.575&ei=uaJjVJm4G5OP7Ab1loHgDg&usg=AFQjCNFl_hTd2pC4KrERC8BuMn1hNyYqfA&bvm=bv.79189006,d.ZGU

4