Upload
others
View
1
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
LIETUVOS DEMOGRAFINĖ SITUACIJA
KELIA IŠŠŪKIUS ŠVIETIMO SISTEMAI
2014–2017
metaiAnkstyvasis
ugdymas
Bendrasis
ugdymas
MOKINIAI
MOKYTOJAI
MOKYKLOS
+5%
+9%
+7%
-5%
-10%
-6%
Prognozė iki 2022 m.
0–6 m. -6%
7–10 m. +2,6%
11–16 m. -6%
17–18 m. -22%
DEMOGRAFINĖ SITUACIJA SAVIVALDYBĖSE PRASTĖJA
Vienam bendrojo ugdymo
mokytojui tenka apie 11,5
mokinio
Bendrojo ugdymo
mokytojų kontingentas
sensta
Mažiausiai:
Neringos sav.
Alytaus r.
Pagėgių sav.
Bendrojo ugdymo mokinių
skaičiaus pokyčiai
Jungtinėse klasėse mokosi
4% visų 1–8 kl. mokiniųPerpildytose klasėse mokosi
15% visų mokinių
55 sav. 5 sav.
Sparčiausiai
mažėjo (iki 22%):
Pagėgių sav.
Skuodo r.
Pakruojo r.
Daugiausia išaugo
(iki 6%):
Vilniaus m.
Vilniaus r.
Klaipėdos m.
Daugiausia:
Vilniaus m.
Alytaus m.
Kauno m.
Iki 30 m.
sumažėjo nuo
4,1% (2014) iki
3,1% (2017)
Per 60 metų
pagausėjo nuo
11,2% (2014) iki
14,8% (2017)
Iki 1–4 klasių
daugiausia:
Kupiškio r.
Rietavo sav.
Pasvalio r.
5–8 klasių
daugiausia:
Kupiškio r.
Širvintų r.
Alytaus r.
Priešmokyklinio
daugiausia:
Šilalės r.
Rokiškio r.
Zarasų r.
1–4 klasių
daugiausia:
Vilniaus m.
Kauno m.
Druskininkų sav.
GERA MOKYKLA –
GERI MOKINIŲ
PASIEKIMAI, GERA
SAVIJAUTA, MALONI
APLINKA, INOVATYVIOS
KLASĖS, ŠUOLAIKINIS
UGDYMAS
GERA MOKYKLA
MOKINIAI
MOKYTOJAI TĖVAI
MOKYKLŲ
VADOVAI
VIETOS
BENDRUOMENĖ
TĖVAMS SVARBIAUSIA – GERA EMOCINĖ MOKYKLOS
APLINKA
Kaip tėvai renkasi mokyklą? Kokią mokyklą tėvai laiko gera?
33%
26%
24%
17%
Žinojo ar girdėjo, kad mokykla gera
Patogi mokyklos vieta
Nesirinko
Mokyklą lankė kitas vaikas ar kt.
(NMVA, 2018)
Gera emocinė aplinka
Saugi mokykla
Geri mokytojai
Įdomios šiuolaikiškos
pamokos
Atviras mokytojų ir vadovų
bendravimas su tėvais
58%
58%
49%
41%
39%
MOKYKLOMS SVARBIAUSIA – ATLIEPTI MOKINIŲ POREIKIUS
IR STIPRINTI UGDYMO ORGANIZAVIMĄ
MOKYKLŲ ĮSIVERTINIMAS
Dažniausios stiprybėsJas paminėjo 6–12% mokyklų
Dažniausios silpnybėsJas paminėjo 8–13% mokyklų
• Orientavimasis į mokinių poreikius
• Ugdymas mokyklos gyvenimu
• Mokinio pasiekimai ir pažanga
• Visapusiškas asmenybės ugdymas
• Ugdymo planų ir tvarkaraščių sudarymas
• Ugdymo(si) organizavimas
• Ugdymo(si) organizavimas
• Mokymasis
• Mokinio pasiekimai ir pažanga
• Mokinių įsivertinimas
• Visapusiškas asmenybės ugdymas
(NMVA, 2017)
KETVIRTADALIS IR DAUGIAU MOKINIŲ MOKYKLOJE NESIJAUČIA GERAI
(PIRLS, 2016)
4 kl. mokinių,
beveik niekada
nepatiriančių
patyčių:
Lietuva
48%
(PISA, 2015)
15-mečių, labai
patenkintų savo
gyvenimu:
Tarptaut.
vidurkis –
57%
Tarptaut.
vidurkis –
34%
Matematikos pasiekimai
aukštesni, o patyčių
mastas mažesnis už
tarptautinį vidurkį (TIMSS, 2015)
8 kl. mokinių, kurie
mokykloje nesijau-
čia gerai:
Mokyklų, kurios neturi
pagalbos moki-
niui specialistų:
Prevencines
programas vyk-
dančių mokyklų:
Lietuva –
60%
Neringos, Utenos r.,
Šilalės r. –
apie 30%
Palangos, Varėnos r.,
Vilkaviškio r. –
virš 50%
(NEC, 2017)
Jokio specialisto –
9%Psichologo –
51%Spec. pedagogo,
logopedo –
28%(ŠVIS, 2017)
Lietuvoje –
Palangos, Alytaus r.
Elektrėnų, Neringos
Rietavo sav. –
100%
66%
(ŠVIS, 2017)
REČIAU PATYČIAS PATIRIANTYS MOKINIAI
PASIEKIA AUKŠTESNIŲ REZULTATŲ
TARPTAUTINIAME KONTEKSTE 2015–2017 M. MOKINIŲ
PASIEKIMAI GANA VIDUTINIŠKI
PIRLS: didesnė dalis nei tarptautinis vidurkis
pradinukų pasiekia aukščiausius skaitymo
gebėjimų lygmenis.
PIRLS: sustabdytas nuo 2001 m. trukęs Lietuvos
pradinukų skaitymo rezultatų prastėjimas.
ICCS: aštuntokų pasirengimas atlikti savo kaip
piliečių vaidmenį šiek tiek aukštesnis nei
tarptautinis vidurkis.
TIMSS: ketvirtokų ir aštuntokų matematikos ir
gamtos mokslų mokymosi pasiekimai buvo
aukštesni už tarptautinį vidurkį.
PISA: penkiolikmečių skaitymo gebėjimai,
gamtamokslinis, matematinis ir finansinis
raštingumas yra žemesnis už EBPO šalių
vidurkį.
PISA: mažiau penkiolikmečių nei tarptautinis
vidurkis pasiekia aukštesnius problemų sprendimo
bendradarbiaujant pasiekimų lygmenis.
PIRLS, PISA, ICCS: berniukų ir vaikinų
pasiekimai žemesni nei mergaičių ir merginų.
PIRLS, PISA: besimokančių lietuvių ir rusų kalbomis
rezultatų vidurkis reikšmingai aukštesnis nei
besimokančių lenkų kalba. Šią tendenciją lemia ir
socialinės, ekonominės, kultūrinės aplinkos skirtumai.
VIENOSE SAVIVALDYBĖSE PAGRINDINĮ PUPP PASIEKIMŲ
LYGMENĮ PASIEKIA 43%, KITOSE – 71% MOKINIŲ
APIBENDRINAMASIS VBE BALAS SKIRTINGOSE
SAVIVALDYBĖSE LABAI NETOLYGUS – NUO 158 IKI 276
DIDELI UGDYMO
REZULTATŲ
SKIRTUMAI TARP
SAVIVALDYBIŲ
PUPP VBE2014–2017 metai
Kauno m., Palangos sav.,
Vilniaus m., Klaipėdos m.,
Visagino sav.
Vilniaus m., Panevėžio m,
Alytaus m, Palangos sav.,
Kaišiadorių r.
Pakruojo r., Alytaus m.,
Jurbarko r., Lazdijų r.,
Raseinių r.
Pakruojo r., Biržų r., Šilutės r.,
Mažeikių r., Jonavos r.
Ignalinos r., Radviliškio r.,
Rokiškio r., Neringos sav.
Kretingos r., Zarasų r.,
Utenos r., Šalčininkų r.,
Rietavo sav.
Akmenės r., Kalvarijos sav.,
Panevėžio r., Joniškio r.,
Kėdainių r.
Pagėgių sav., Panevėžio r.,
Širvintų r., Švenčionių r.,
Rietavo sav.
STABILUS
PIRMAVIMAS
NUOLATINĖ
PAŽANGA
PASTOVUS
REGRESAS
STABILUS
ATSILIKIMAS
DIDELI SKIRTUMAI IR SAVIVALDYBIŲ VIDUJE
14 %
37 %
12 %
14 %
57 Vilniaus m. mokyklos pagal 2017 m.
aštuntokų NMPP rezultatus labai
skiriasi šalies vidurkio atžvilgiu
Lietuvos mokyklų vidurkis
Net ir gerus ugdymo rezultatus demonstruojančiose savivaldybėse yra
mokyklų, kurių rezultatai gana prasti.
MOKYMOSI PASIEKIMAMS GERINTI SAVIVALDYBĖS NAUDOJA
ĮVAIRIAS PRIEMONES
5 mokyklose įgyvendinamas projektas „Iniciatyvos savivaldybėms“. Mokykloms teikiama konsultacinė ir ekspertinė pagalba įvairiose
mokyklos veiklos srityse, siekiant gerinti mokinių pasiekimus ir mažinti nepalankios mokymuisi socialinės aplinkos įtaką.
Individualios mokinio pažangos vertinimo sistemos, išbandytos vienoje mokykloje ir pristatytos kitoms mokykloms.
KUPIŠKIO R.:
BIRŽŲ R.:
Kasmet ir kiekvienoje mokykloje išanalizavus NMPP rezultatus, susitariama dėl pagalbos mokykloms, kurią teiks pedagoginė
psichologinė tarnyba, švietimo centras ir švietimo skyrius.
PAKRUOJO R.:
Savivaldybė prieš 10 metų išsikėlė prioritetą sudaryti sąlygas kokybiškam ikimokykliniam ugdymui. Kasmet įsteigiamos ir įrengiamos
naujos darželių 2–3 grupės. Eilės į darželius labai sumažėjo, ugdymas įgavo tėvų pasitikėjimą.
TELŠIŲ R.:
Įgyvendinamos STEAM programos, kuriose dalyvauja visų miesto bendrojo ugdymo mokyklų 7–12 klasių mokiniai. Įtrauktos aukštosios
mokyklos, profesinio mokymo įstaigos, įmonių laboratorijos, kuriose mokiniai atlieka tiriamąją, eksperimentinę veiklą.
ŠIAULIŲ M.:
YRA SAVIVALDYBIŲ,
KURIOS GEBA
PASIEKTI AUKŠTŲ
REZULTATŲ
NEPAISANT PRASTOS
EKONOMINĖS -
SOCIALINĖS APLINKOS
REZULTATAI
KO
NT
EK
ST
AS
Biržų r.
Kupiškio r.
Pakruojo r.
Joniškio r.
Ignalinos r. Lazdijų r. Šilutės r. Šakių r.
Raseinių r.Pasvalio r.
Visagino r.
-4 -3 -2 -1 0 1 2 3 4
-1
-4
-3
-2
1
2
3
Jurbarko r.
Kelmės r.Vilkaviškio r. Ukmergės r.
Rokiškio r. Anykščių r.
Radviliškio r.
Kalvarijos r.
Pagėgių r.
Zarasų r.
Akmenės r.
Alytaus r.
Skuodo r.
Švenčionių r.
Varėnos r.
Rietavo r.
Mažeikių r.
Tauragės r.
Kėdainių r.
Šilalės r.Telšių r.
Utenos r.Plungės r.
Alytaus r.
Druskininkų r.
Jonavos r.
Prienų r. Kaišiadorių r. Trakų r.
Molėtų r.
Širvintų r.
Molėtų r.
Širvintų r.
Panevėžio r.
Šalčininkų r.
Vilniaus r. Neringos sav.
Kretingos r.
Klaipėdos r.
Birštono
Kauno r.
Elektrėnų r.
Vilniaus m.
Klaipėdos m.
Šiaulių m.
Kauno m.
MOKINIŲ PASIEKIMAI PRIKLAUSO:
• Nuo namų aplinkos socialinių, ekonominių, kultūrinių
ypatumų
• Mokytojų, mokymo metodikos ypatumų
• Mokyklos klimato (mokinio savijautos, pasitikėjimo mokykla
ir t.t.)
TURIME DAUG AUKŠTŲ KVALIFIKACINIŲ KATEGORIJŲ
MOKYTOJŲ, TAČIAU MOKINIŲ REZULTATAI NĖRA AUKŠTI
AUKŠTOS KVALIFIKACIJOS MOKYTOJŲ VIENOSE SAVIVALDYBĖSE
YRA 16%, KITOSE – NET 67%
ŽEMOS KVALIFIKACIJOS
MOKYTOJAI – AUKŠTI
REZULTATAI
AUKŠTOS KVALI-
FIKACIJOS MOKYTOJAI –
AUKŠTI REZULTATAI
ŽEMOS KVALIFIKACIJOS
MOKYTOJAI – ŽEMI
REZULTATAI
AUKŠTOS KVALI-
FIKACIJOS MOKYTOJAI –
ŽEMI REZULTATAI
Vilniaus m.
Druskininkai
Elektrėnai
Telšių r.
Biržų r.
Visaginas
Panevėžio m.
Palanga
Alytaus m.
Kauno m.
Kazlų Rūda
Kalvarijos
Pagėgiai
Vilniaus r.
Panevėžio r.
Zarasų r.
Kretingos r.
Švenčionių r.
Radviliškio r.
Skuodo r.
MOKYTOJŲ POREIKIO DISBALANSAS – VIENUR JŲ PER DAUG,
KITUR – TRŪKSTA
Pagrindinio ir vidurinio ugdymo
mokytojai 2017 m.
Perteklius
Trūkumas
Balansas
ANKSTYVASIS
UGDYMAS
BENDRASIS
UGDYMAS
278
1080
2029
1437
IEŠKOJO
DARBO
IEŠKOJO
MOKYTOJO
MOKYKLOMS TRŪKSTA STIPRIŲ VADOVŲ
Pusė ikimokyklinio ugdymo įstaigų
ir du trečdaliai bendrojo ugdymo
mokyklų direktorių turi 15 metų ir
didesnį vadybinio darbo stažą.
Trečdalis ikimokyklinio ugdymo
įstaigų ir ketvirtadalis bendrojo
ugdymo mokyklų direktorių – 60
metų ir vyresni.0
10
20
30
40
50
Strateginis mąstymas
ir pokyčių valdymas
Vadovavimas
žmonėms
Vadovavimas ugdymui
ir mokymuisi
Kompetencijų pakankamo lygio atvejai (%)
Daugumai pretendentų trūksta pagrindinių
mokyklos vadovo kompetencijų:
FINANSAVIMO SISTEMA SAVIVALDYBĖSE NEEFEKTYVI, DAUG
LĖŠŲ TENKA ŪKIUI-ADMINISTRAVIMUI
1272 eur
Miestų sav.
Min. Alytaus m. – 1232
Max. Visagino – 1485
1457 Eur
Žiedinės sav.
1382 Eur
Didžiosios
kaimiškos sav.
1424 Eur
Mažosios sav.
Min. Kauno r. – 1269
Max. Alytaus r. – 1664
Min. Kretingos – 1192
Max. Šalčininkų r. – 1889
Min. Birštono – 1213
Max. Neringos – 2599
Mokinio krepšelio lėšos vienam
mokiniui 2016 m. Ūkio lėšos vienam
mokiniui 2016 m.
453 Eur
Miestų sav.
781 Eur
Žiedinės sav.
708 Eur
Didžiosios
kaimiškos sav.
728 Eur
Mažosios sav.
(NMVA, 2016)
Vienam mokiniui vidutiniškai
teko nuo 10,2 kv. m. (Vilniaus
m.) iki 38,1 kv. m. (Neringoje)
mokyklos patalpų ploto. (ŠVIS, 2017)
Nuo 2016 iki 2017 m. mažų
mokyklų (kuriose mokosi iki 120
mokinių) sumažėjo 10%.
KO SIEKIAME? KĄ PERTVARKOME?
• kaupiamasis vertinimas,
• instrumentas mokinių gebėjimams
atpažinti,
• brandos darbas,
• nuotolinis egzamino vertinimas,
• aukštesniųjų gebėjimų vaikų ugdymo
moduliai,
• informatika pradiniame ugdyme,
• integralus gamtamokslinis ugdymas,
• STEAM,
• nacionalinio saugumo ir krašto gynybos
programa
• Lietuvių kalbos ir gimtųjų kalbų ugdymo
tautinių mažumų mokyklose stiprinimas.
UGDYMO TURINIO
PERTVARKAUGDYMO APLINKA
VEIKLA IR
SAVIRAIŠKA
• prevencinės programos
patyčių ir smurto
mažinimui,
• geltonieji autobusai,
• laboratorijos,
eksperimentų spintos,
• visos dienos mokykla,
• įtraukusis ugdymas,
• neformaliojo vaikų
švietimo plėtra,
• kultūros pasas.
KO SIEKIAME? KĄ PERTVARKOME?
• mokyklų vadovų
at(si)naujinimas,
• mokyklų vadovų rezervas,
• kokybės krepšelis,
• pažangos skelbimas.
LYDERYSTĖ IR VADYBA
FINANSAVIMO POKYČIAI
• naujas finansavimo modelis,
• finansavimo efektyvumo
didinimas,
• atotrūkio tarp savivaldybių ir
mokyklų mažinimas.
PEDAGOGO PROFESIJOS
PRESTIŽO STIPRINIMAS
• pedagogų rengimas ir
profesinis augimas,
• etatinis apmokėjimas,
• pedagoginės stažuotė,
• prognozavimo įrankio
naudojimas.