8
Rajone užfiksuota trichineliozė skatina elgtis atsargiau Eglė MIČIULIENĖ Po poros metų mūsų rajone vėl nustatytas trichineliozės atvejis. Trichinelėmis buvo užkrės- tas medžiotojų nušautas šernas. Paskelbė židiniu Gegužės mėnesį Pavištyčio kai- mo plotuose medžioję Vištyčio klu- bo medžiotojai į Vilkaviškio valsty- binę maisto ir veterinarijos tarnybą (VVMVT) atvežė patikrinti nušautą šerną. Privačiam veterinarijos gy- dytojui ištyrus mėginį įtarta, kad gyvūnas serga trichinelioze. Mėginiai buvo pristatyti tirti į Nacionalinio maisto ir veterina- rijos rizikos vertinimo instituto laboratoriją. Iš ten gautas patvir- tinimas, jog mėsa iš tikrųjų užkrėsta trichinelėmis. Šerniena buvo išvežta utilizuoti, o Pavištyčio kaimo teritorija paskelbta trichi- neliozės židiniu. – Apie tai informavome Medžiotojų ir žvejų draugiją, Visuomenės sveikatos cent- rą, rajono Savivaldybės administraciją, kuri savo ruožtu turėtų imtis priemonių mažinti benamių gyvūnų populiaciją ir or- ganizuoti saugų buitinių atliekų tvarkymą bei graužikų naikinimą Vilkaviškio savival- dybės teritorijoje, o ypač – Vištyčio seniūni- joje, – kalbėjo VVMVT viršininkas vyr. vet. gydytojas Gediminas Gvazdaitis. Respublikoje pasitaiko G. Gvazdaitis dar kartą priminė, kaip svarbu yra išsitirti tiek sumedžiotą šerną, tiek paskerstą kiaulę, nes šie gyvūnai yra pagrindiniai trichineliozės platintojai tarp žmonių. Tiesa, anot VVMVT viršininko, medžio- tojai šiais laikais sveikata rizikuoti nenori ir šernieną išsitiria. Turbūt dėl to mūsų rajone seniai nebuvo atvejų, kad žmonės užsikrėstų šia nemalonia liga. Vis dėlto Lietuvos mastu tokių atvejų kasmet pasi- taiko po kelias dešimtis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per pa- skutiniuosius penkerius metus Lietuvoje buvo užregistruoti 187 žmonių trichine- liozės atvejai, iš jų – 5 pavieniai atvejai ir 19 protrūkių. 2010–2014 m. duomenimis, dauguma, t. y. 63 proc., visų protrūkių įvy- ko dėl namų ūkyje užaugintų infekuotų kiaulių mėsos, kuri nebuvo tikrinta dėl tri- chineliozės, apie 21 proc. – dėl infekuotų šernų mėsos, apie 16 proc. protrūkių prie- žastis liko neišaiškinta. Uždarė kompleksą Trichineliozė mūsų rajone paskutinį kartą buvo užfiksuota prieš dvejus metus. 2013 m. trichinelių lervų rasta patikri- nus Šūklių medžiotojų klubo Slabadų kai- me nušautą šerną. Tais pačiais metais už- fiksuotas itin retas atvejis – trichineliozė nustatyta Balčiūnų kaime, kiaulių komp- lekse. Po šio įvykio kompleksas buvo likvi- duotas. – Tai – vienintelis toks atvejis mūsų rajone. Daugiausiai trichineliozė pas mus nustatoma šernams, – kalbėjo G. Gvazdai- tis. Dar anksčiau ši liga Vilkaviškio rajone nustatyta 2011 metais. Labai atsparios Trichineliozė – pavojinga parazitų suke- liama liga. Ją platina šernai, lapės, vilkai, graužikai ir naminiai gyvuliai (kiaulės, šu- nys, katės), užsikrečiantys suėdę kitus tri- chinelėmis užsikrėtusius gyvūnus. Trichinelių lervos yra labai atsparios: sušaldytoje iki -18° C mėsoje jos žūva tik per 10 dienų, sūdant ar rūkant mėsą bei dešras trichinelės žūva tik viršutiniuose sluoksniuose, net verdant ar kepant didelio gabalo viduje išlieka gyvos. Žmonės šia liga užsikrečia valgydami in- fekuoto gyvūno mėsą. Dėl to rekomenduo- jama nepirkti nelegaliai pardavinėjamos mėsos. Į turgavietes patenka patikrinta dėl trichineliozės mėsa, tačiau kilus įtarimui dėl jos kokybės galima paprašyti parody- ti veterinarijos laboratorijos spaudą ant mėsos. Ūkiuose būtina reguliariai naikinti graužikus, kurie, patekę į pašarus, gali už- krėsti kiaules ar kitus gyvūnus. Sumedžiotų arba kritusių laukinių plėš- rūnų, graužikų, valkataujančių šunų ir ka- čių lavonus reikia sudeginti arba giliai už- kasti, kad jų nesuėstų kiaulės ar laukiniai gyvūnai. Trichinelioze galima užsikrėsti suvalgius veterinarijos gydytojų nepatikrintos šernie- nos. Enrikos PANITAUSKAITĖS nuotr. S Rytoj visas būrys Vilkaviškio ra- jono šokėjų išvažiuos į Plungėje vyksiantį respublikinį renginį. 2015-uosius Seimas yra paskelbęs Lietu- vos etnografinių regionų ir iškilaus kultū- ros veikėjo, kompozitoriaus kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio metais. Tad šiems metams įprasminti birželio 20 d. Plungės kultūros centras rengia net du didžiulius ir Lietuvos regionų kultūrai labai reikš- mingus respublikinius projektus: Lietu- vos moksleivių dainų šventės Šokių dieną „Mano žemė“ ir XIV pučiamųjų orkestrų festivalį. Šiuose projektuose dalyvaus per 1400 muzikantų ir šokėjų iš visos šalies. Lietuvos moksleivių dainų šventė „Ma- no žemė“ Plungėje yra tarsi 2016 metais Vil- niuje vyksiančios Moksleivių dainų šventės graži preliudija. Į Žemaitiją ankstų penktadienio rytą at- stovauti ne tik mūsų rajonui, bet ir visam Suvalkijos regionui išvyks dviejų choreog- rafių vadovaujami kolektyvai. Plungėje šoks Sonatos Jankienės paruošti Salomė- jos Nėries pagrindinės mokyklos jaunuo- lių šokių kolektyvas „Pasagėlė“ bei Vaikų ir jaunimo centro šokių studijos „Vyželė“ jaunių ir jaunimo šokių grupė. Taip pat į šventę keliaus Pilviškių „Santakos“ gimna- zijos merginų ir jaunuolių šokių kolekty- vai, vadovaujami Eglės Šeštakauskienės. Iš viso į Plungę šiemet susirinks net 22 šokių kolektyvai iš įvairių Lietuvos miestų. „Santakos“ inf. Rajono šokėjai išvyksta į dainų šventę ISSN 1648-1895 KAINA 0,41 Eur / 1,40 Lt 2015 m. birželio 18 d. / ketvirtadienis / Nr. 71 (3642) / www.santaka.info Laikraštis leidžiamas nuo 1945 metų. VILKAVIŠKIO KRAŠTO LAIKRAŠTIS ŽMONĖS NEABEJINGI ĮSPŪDINGŲ MATMENŲ MEDŽIAMS 2 PSL. TRUMPAI VARŽYBOS Trečiadienį Pasieniečių mokykloje pra- sidėjo finalinis profesinio meistrišku- mo varžybų „Geriausia pasienio sargy- ba“ etapas. Tris dienas truksiančiose varžybo- se paaiškės geriausi Lietuvos sienos apsaugą vykdantys pasieniečiai. Parei- gūnai rungsis šaudymo iš tarnybinio ginklo, fizinio pasirengimo, pirmosios medicinos pagalbos ir civilinės saugos, patikrinimų kertant sieną, tarnybinio transporto vairavimo rungtyse, taip pat turės profesionaliai pristatyti sa- vo padalinį, pademonstruoti užsienio kalbos žinias ir įgūdžius, užtikrinant valstybės sienos bei pasienio teisinius režimus, išlaikyti teorinių žinių testą. Šiose varžybose dalyvauja ir mūsų ra- jono užkardose tarnaujantys pasienie- čiai, konkurentus nugalėję pirmuose dviejuose atrankos etapuose. UNIFORMOS Vilkaviškio moksleivių orkestras jau tu- ri koncertines uniformas. 40 komplektų kostiumų įgyta už rajono Savivaldybės ir rėmėjų lėšas. Iki šiol vaikai koncer- tuodavo dėvėdami vasarinius tamsiai mėlynus marškinėlius, geltonus kakla- raiščius ir juodas kelnes. Pirmą kartą orkestrą, vilkintį naująsias uniformas, vilkaviškiečiai galės išvysti per miesto šventę, birželio 27 d. BE PRIEKAIŠTŲ Vakar buvo laikomas paskutinis pa- grindinės sesijos valstybinis brandos egzaminas – informacinių technologi- jų. Pasak Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos Almos Finagėjevienės, egza- minų sesija praėjo sklandžiai. Dusyk į rajoną tikrinti atvykusi komisija iš Švietimo ir mokslo ministerijos pažei- dimų nerado. ATGIMIMAS Klausučių seniūnijos kapinėse nurėžti seni medžiai „atgimė“ ir sugrįžo į ten, kur stovėję. Seniūnijos užsakymu vie- tinis auksarankis meistras Mindaugas Šventoraitis pagamino du puikius kry- žius, kurie neseniai buvo pastatyti Ža- liosios ir Didvyžių kapinėse. Prie kry- žių pastatymo prisidėjo ir šio krašto tikintieji. ŽEMĖTVARKA Atsižvelgdama į pagausėjusius gyven- tojų skundus ir siekdama efektyvesnės bei skaidresnės Nacionalinės žemės tarnybos veiklos Žemės ūkio ministeri- ja planuoja patikrinti visus teritorinius šios tarnybos skyrius. Nusiskundimų sulaukiama dėl žemės reformos, mati- ninkų darbų, itin aukštų žemėtvarkos paslaugų kainų. STOVYKLA Vilkaviškio vyskupijos Jaunimo centras Nemunaityje (Alytaus r.) organizuoja kasmetinę stovyklą ministrantams, gie- dotojams ir adoruotojoms. Liepos 14–20 d. į ją kviečiami 12–16 metų paaugliai, dalyvaujantys Bažnyčios gyvenime ar norintys į jį įsijungti. Dokumentus, ku- riuos iki liepos 3 d. organizatoriams tu- rėtų pateikti būsimi stovyklautojai, gali- ma rasti http://vvjc.lt/?p=3070. ] ] ] ] ] ]

VILKAVIŠKIO KRAŠTO LAIKRAŠTIS Ra jo ne už … · Ra jo ne už fiksuo ta tri chi ne lio zė ... nus Šūklių medžiotojų klubo Slabadų kai-me nušaut ą šerną. Tais pačiais

Embed Size (px)

Citation preview

Ra jo ne už fik suo ta tri chi ne lio zė ska ti na elg tis at sar giauEg lė MI ČIU LIE NĖ

Po po ros me tų mū sų ra jo ne vėl nu sta ty tas tri chi ne lio zės at ve jis. Tri chi ne lė mis bu vo už krės-tas me džio to jų nu šau tas šer nas.

Pas kel bė ži di niuGe gu žės mė ne sį Pa viš ty čio kai-

mo plo tuo se me džio ję Viš ty čio klu-bo me džio to jai į Vil ka viš kio vals ty-bi nę mais to ir ve te ri na ri jos tar ny bą (VVMVT) at ve žė pa tik rin ti nu šau tą šer ną. Pri va čiam ve te ri na ri jos gy-dy to jui iš ty rus mė gi nį įtar ta, kad gy vū nas ser ga tri chi ne lio ze.

Mė gi niai bu vo pri sta ty ti tir ti į Na cio na li nio mais to ir ve te ri na-ri jos ri zi kos ver ti ni mo ins ti tu to la bo ra to ri ją. Iš ten gau tas pa tvir-ti ni mas, jog mė sa iš tik rų jų už krės ta tri chi ne lė mis.

Šer nie na bu vo iš vež ta uti li zuo ti, o Pa viš ty čio kai mo te ri to ri ja pa skelb ta tri chi-ne lio zės ži di niu.

– Apie tai in for ma vo me Me džio to jų ir žve jų drau gi ją, Vi suo me nės svei ka tos cent-rą, ra jo no Sa vi val dy bės ad mi nist ra ci ją, ku ri sa vo ruož tu tu rė tų im tis prie mo nių ma ži nti be na mių gy vū nų po pu lia ci ją ir or-ga ni zuo ti sau gų bui ti nių at lie kų tvar ky mą bei grau ži kų nai ki ni mą Vil ka viš kio sa vi val-dy bės te ri to ri jo je, o ypač – Viš ty čio se niū ni-jo je, – kal bė jo VVMVT vir ši nin kas vyr. vet. gy dy to jas Ge di mi nas Gvaz dai tis.

Res pub li ko je pa si tai koG. Gvaz dai tis dar kar tą pri mi nė, kaip

svar bu yra iš si tir ti tiek su me džio tą šer ną, tiek pa skers tą kiau lę, nes šie gy vū nai yra pa grin di niai tri chi ne lio zės pla tin to jai tarp žmo nių.

Tie sa, anot VVMVT vir ši nin ko, me džio-to jai šiais lai kais svei ka ta ri zi kuo ti ne no ri ir šer nie ną iš si ti ria. Tur būt dėl to mū sų ra jo ne se niai ne bu vo at ve jų, kad žmo nės už si krės tų šia ne ma lo nia li ga. Vis dėl to Lie tu vos mas tu to kių at ve jų kas met pa si-tai ko po ke lias de šim tis. Užk re čia mų jų li gų ir AIDS cent ro duo me ni mis, per pa-

sku ti niuo sius pen ke rius me tus Lie tu vo je bu vo už re gist ruo ti 187 žmo nių tri chi ne-lio zės at ve jai, iš jų – 5 pa vie niai at ve jai ir 19 pro trū kių. 2010–2014 m. duo me ni mis, dau gu ma, t. y. 63 pro c., vi sų pro trū kių įvy-ko dėl na mų ūky je užau gin tų in fe kuo tų kiau lių mė sos, ku ri ne bu vo tik rin ta dėl tri-chi ne lio zės, apie 21 pro c. – dėl in fe kuo tų šer nų mė sos, apie 16 pro c. pro trū kių prie-žas tis li ko nei šaiš kin ta.

Už da rė komp lek sąTri chi ne lio zė mū sų ra jo ne pa sku ti nį

kar tą bu vo už fik suo ta prieš dve jus me tus.2013 m. tri chi ne lių ler vų ras ta pa tik ri-

nus Šūk lių me džio to jų klu bo Sla ba dų kai-me nu šau tą šer ną. Tais pa čiais me tais už-fik suo tas itin re tas at ve jis – tri chi ne lio zė nu sta ty ta Bal čiū nų kai me, kiau lių komp-lek se. Po šio įvy kio komp lek sas bu vo lik vi-duo tas.

– Tai – vie nin te lis toks at ve jis mū sų ra jo ne. Dau giau siai tri chi ne lio zė pas mus nu sta to ma šer nams, – kal bė jo G. Gvaz dai-tis.

Dar anks čiau ši li ga Vil ka viš kio ra jo ne nu sta ty ta 2011 me tais.

La bai at spa riosTri chi ne lio zė – pa vo jin ga pa ra zi tų su ke-

lia ma li ga. Ją pla ti na šer nai, la pės, vil kai, grau ži kai ir na mi niai gy vu liai (kiau lės, šu-nys, ka tės), už si kre čian tys suė dę ki tus tri-chi ne lė mis už si krė tu sius gy vū nus.

Tri chi ne lių ler vos yra la bai at spa rios: su šal dy to je iki -18° C mė so je jos žū va tik per 10 die nų, sū dant ar rū kant mė są bei deš ras tri chi ne lės žū va tik vir šu ti niuo se sluoks niuo se, net ver dant ar ke pant di de lio ga ba lo vi du je iš lie ka gy vos.

Žmo nės šia li ga už si kre čia val gy da mi in-fe kuo to gy vū no mė są. Dėl to re ko men duo-ja ma ne pirk ti ne le ga liai par da vi nė ja mos mė sos. Į tur ga vie tes pa ten ka pa tik rin ta dėl tri chi ne lio zės mė sa, ta čiau ki lus įta ri mui dėl jos ko ky bės ga li ma pa pra šy ti pa ro dy-ti ve te ri na ri jos la bo ra to ri jos spau dą ant mė sos. Ūkiuo se bū ti na re gu lia riai nai kin ti grau ži kus, ku rie, pa te kę į pa ša rus, ga li už-krės ti kiau les ar ki tus gy vū nus.

Su me džio tų ar ba kri tu sių lau ki nių plėš-rū nų, grau ži kų, val ka tau jan čių šu nų ir ka-čių la vo nus rei kia su de gin ti ar ba gi liai už-kas ti, kad jų ne suės tų kiau lės ar lau ki niai gy vū nai.

Tri chi ne lio ze ga li ma už si krės ti su val gius ve te ri na ri jos gy dy to jų ne pa tik rin tos šer nie-nos. En ri kos PA NI TAUS KAI TĖS nuo tr.

S

Ry toj vi sas bū rys Vil ka viš kio ra-jo no šo kė jų iš va žiuos į Plun gė je vyk sian tį res pub li ki nį ren gi nį.

2015-uo sius Sei mas yra pa skel bęs Lie tu-vos et nog ra fi nių re gio nų ir iš ki laus kul tū-ros vei kė jo, kom po zi to riaus ku ni gaikš čio My ko lo Kleo po Ogins kio me tais. Tad šiems me tams įpras min ti bir že lio 20 d. Plun gės kul tū ros cent ras ren gia net du di džiu lius ir Lie tu vos re gio nų kul tū rai la bai reikš-

min gus res pub li ki nius pro jek tus: Lie tu-vos moks lei vių dai nų šven tės Šo kių die ną „Ma no že mė“ ir XIV pu čia mų jų or kest rų fes ti va lį. Šiuo se pro jek tuo se da ly vaus per 1400 mu zi kan tų ir šo kė jų iš vi sos ša lies.

Lie tu vos moks lei vių dai nų šven tė „Ma-no že mė“ Plun gė je yra tar si 2016 me tais Vil-niu je vyk sian čios Moks lei vių dai nų šven tės gra ži pre liu di ja.

Į Že mai ti ją anks tų penk ta die nio ry tą at-sto vau ti ne tik mū sų ra jo nui, bet ir vi sam Su val ki jos re gio nui iš vyks dvie jų cho reog-

ra fių va do vau ja mi ko lek ty vai. Plun gė je šoks So na tos Jan kie nės pa ruoš ti Sa lo mė-jos Nė ries pa grin di nės mo kyk los jau nuo-lių šo kių ko lek ty vas „Pa sa gė lė“ bei Vai kų ir jau ni mo cent ro šo kių stu di jos „Vy že lė“ jau nių ir jau ni mo šo kių gru pė. Taip pat į šven tę ke liaus Pil viš kių „San ta kos“ gim na-zi jos mer gi nų ir jau nuo lių šo kių ko lek ty-vai, va do vau ja mi Eg lės Šeš ta kaus kie nės.

Iš vi so į Plun gę šie met su si rinks net 22 šo kių ko lek ty vai iš įvai rių Lie tu vos mies tų.

„San ta kos“ inf.

Ra jo no šo kė jai iš vyks ta į dai nų šven tę

ISSN 1648-1895KAINA 0,41 Eur / 1,40 Lt

2015 m. birželio 18 d. / ketvirtadienis / Nr. 71 (3642) / www.santaka.info

Laikraštis leidžiamas nuo 1945 metų.

VILKAVIŠKIO KRAŠTO LAIKRAŠTIS

ŽMO NĖS NEA BE JIN GI ĮSPŪ DIN GŲ MAT ME NŲ ME DŽIAMS

2PSL.

TRUMPAI

VAR ŽY BOSTre čia die nį Pa sie nie čių mo kyk lo je pra-si dė jo fi na li nis pro fe si nio meist riš ku-mo var žy bų „Ge riau sia pa sie nio sar gy-ba“ eta pas.

Tris die nas truk sian čio se var žy bo-se paaiš kės ge riau si Lie tu vos sie nos ap sau gą vyk dan tys pa sie nie čiai. Pa rei-gū nai rung sis šau dy mo iš tar ny bi nio gink lo, fi zi nio pa si ren gi mo, pir mo sios me di ci nos pa gal bos ir ci vi li nės sau gos, pa tik ri ni mų ker tant sie ną, tar ny bi nio trans por to vai ra vi mo rung ty se, taip pat tu rės pro fe sio na liai pri sta ty ti sa-vo pa da li nį, pa de monst ruo ti už sie nio kal bos ži nias ir įgū džius, už tik ri nant vals ty bės sie nos bei pa sie nio tei si nius re ži mus, iš lai ky ti teo ri nių ži nių tes tą. Šio se var žy bo se da ly vau ja ir mū sų ra-jo no už kar do se tar nau jan tys pa sie nie-čiai, kon ku ren tus nu ga lė ję pir muo se dvie juo se at ran kos eta puo se.

UNI FOR MOSVil ka viš kio moks lei vių or kest ras jau tu-ri kon cer ti nes uni for mas. 40 komp lek tų kos tiu mų įgy ta už ra jo no Sa vi val dy bės ir rė mė jų lė šas. Iki šiol vai kai kon cer-tuo da vo dėvėdami va sa ri nius tam siai mė ly nus marš ki nė lius, gel to nus kak la-raiš čius ir juo das kel nes. Pir mą kar tą or kest rą, vil kin tį nau ją sias uni for mas, vil ka viš kie čiai ga lės iš vys ti per mies to šven tę, bir že lio 27 d.

BE PRIE KAIŠ TŲVa kar bu vo lai ko mas pa sku ti nis pa-grin di nės se si jos vals ty bi nis bran dos eg za mi nas – in for ma ci nių tech no lo gi-jų. Pa sak Sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos Švie ti mo, kul tū ros ir spor to sky riaus ve dė jos Al mos Fi na gė je vie nės, eg za-mi nų se si ja praė jo sklan džiai. Du syk į ra jo ną tik rin ti at vy ku si ko mi si ja iš Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos pa žei-di mų ne ra do.

AT GI MI MASKlau su čių se niū ni jos ka pi nė se nu rėž ti se ni me džiai „at gi mė“ ir su grį žo į ten, kur sto vė ję. Se niū ni jos už sa ky mu vie-ti nis auk sa ran kis meist ras Min dau gas Šven to rai tis pa ga mi no du pui kius kry-žius, ku rie ne se niai bu vo pa sta ty ti Ža-lio sios ir Did vy žių ka pi nė se. Prie kry-žių pa sta ty mo pri si dė jo ir šio kraš to ti kin tie ji.

ŽE MĖT VAR KAAt siž velg da ma į pa gau sė ju sius gy ven-to jų skun dus ir siek da ma efek ty ves nės bei skaid res nės Na cio na li nės že mės tar ny bos veik los Že mės ūkio mi nis te ri-ja pla nuo ja pa tik rin ti vi sus te ri to ri nius šios tar ny bos sky rius. Nu sis kun di mų su lau kia ma dėl že mės re for mos, ma ti-nin kų dar bų, itin aukš tų že mėt var kos pa slau gų kai nų.

STO VYK LAVil ka viš kio vys ku pi jos Jau ni mo cent ras Ne mu nai ty je (Aly taus r.) or ga ni zuo ja kas me ti nę sto vyk lą mi nist ran tams, gie-do to jams ir ado ruo to joms. Lie pos 14–20 d. į ją kvie čia mi 12–16 me tų paaug liai, da ly vau jan tys Baž ny čios gy ve ni me ar no rin tys į jį įsi jung ti. Do ku men tus, ku-riuos iki lie pos 3 d. or ga ni za to riams tu-rė tų pa teik ti bū si mi sto vyk lau to jai, ga li-ma ras ti http://vvjc.lt/?p=3070.

]

]

]

]

]

]

Savo temą galite pasiūlyti paskambinę tel. (8 342) 20 800

2015 m. birželio 18 d. 2

Re da KU KA NAUS KAI TĖ iš Vil ka viš kio:– Ma nau, kad kaž kiek pa bė gė lių tik-

rai ga lė tu me pri glaus ti. Juk ne mū sų vie nų to pra šo ma. Tie sa, sun ku pa sa ky-ti, ar vals ty bė bū tų pa jė gi iš lai ky ti ke lis šim tus sve tim ša lių.

Dai nius JA SU LAI TIS iš Leit mar gių k.:– Pir ma te gul sa vus iš lai ko, o ta da

apie pa bė gė lius gal vo ja. Juk no rint už-tik rin ti jų sau gu mą bei ge ro vę rei kė tų ne ma žai lė šų.

In ga KA NAPS KIE NĖ iš Ma žų jų Bū de že rių k.:– Tie są pa sa kius, nei pa lai ky čiau,

nei smerk čiau to kį spren di mą. Tiems žmo nėms juk rei kia kaž kur gy ven ti, jie ne sa vo no ru bė ga iš gim ti nės.

Jo nas SA VIC KAS iš Vil ka viš kio:– Vi sų pir ma, mes ne sa me to kie tur-

tin gi, kaip kai ku rios ki tos ša lys. Te gul pir ma Va ka rai gal vo ja apie pa bė gė lių glo bą, o mums ir sa vų pro ble mų už ten-ka.

Da bar svars to ma priim ti ke lis šim-tus ki ta tau čių. Gal ir ga lė tu me kaž kiek pa bė gė lių pri glaus ti, bet ne to kį kie kį, vis tiek jie ne no rės čia lik ti, o trauks gi-lyn į Eu ro pą.

Sta sė MAKS VY TIE NĖ iš Pil viš kių:– Šiek tiek pa bė gė lių pri glaus ti gal

ir ga lė tu me, bet ne daug. Ge riau mū sų val džios at sto vai steng tų si iš lai ky ti sa-vus. Kiek jau ni mo bė ga į už sie nį? Jei yra pi ni gų iš lai ky ti ki ta tau čius, tu rė tų jų at si ras ti ir sa viems žmo nėms.

S

S

S

S

S

Ar rei kė tų Lie tu vai įsi leis ti pa bė gė lius iš ki tų ša lių?

SAVAITĖS KLAUSIMAS Žmo nės nea be jin gi įspū din gų

mat me nų me džiamsEg lė MI ČIU LIE NĖ

„Mū sų ra jo ne au ga nuo sta baus gro žio ąžuo las. Ką da ry ti, kad į jį bū tų at kreip tas vals ty bės dė me sys?“ – klau sė „San ta kos“ skai ty to jas.

Rei kia pa si rū pin tiVil ka viš kie tis Juo zas Jur-

ky nas kar tais nu va žiuo ja į lau kus ne to li Pa šei me nių kai-mo Bart nin kų se niū ni jo je. Tik tam, kad dar kar tą pa ma ty tų, kaip gy ve na jo nuo vai kys tės nu my lė tas di džiu lis ne pap ras-to gro žio ąžuo las, ke ro jan tis ja vų lau ke ša lia Bu da vo nės miš ko.

– Jis au ga ne to li ma no gim ti nės. Pri si me nu, prie to ąžuo lo mes ma ži at bėg da vo-me pa žais ti, suau gu sie ji prie jo kai mo ge gu ži nes reng da vo. Da bar, ži no ma, ten jau se niai nie kas ne be vyks ta. Bet esu gir-dė jęs, kad kar tais at va žiuo ja žmo nės pri si glaus ti prie ąžuo-lo ka mie no, pa si sem ti iš jo sklin dan čios gam tos jė gos, – šyp so da ma sis pa sa ko jo vy riš kis.

Pats Juo zas ne tik va sa rą at va žiuo ja – žie mą per lau kus su sli dė mis prie me džio nu čiuo žia, o ru de nį, pa žliu gus ke liams, au-to mo bi lį pa lie ka to li, kad neužk limp tų, ir ei na pės čio mis.

– Gra žus me dis, to dėl bū tų ge rai, kad juo kas nors pa si rū pin tų, pri žiū rė tų. O ir ki tiems tik riau siai bū tų ver ta pa ro dy ti, ko kį gro žį Su val ki jo je tu ri me, – kal bė jo vil-ka viš kie tis. – Štai ne to li miš kas ošia, o ten yra ser gan čių me džių. Bai su, kad ir šis gra-žuo lis neuž sik rės tų li go mis. Kas juo pa si-rū pins? Įdo mu, ar toks ąžuo las ne ga li bū ti pa skelb tas vals ty bės sau go mu ob jek tu?

Nus ta ty ti pa ra met raiLie tu vos Res pub li kos ap lin kos mi nis-

te ri ja yra pa tvir ti nu si Gam tos pa vel do

ob jek tų ver ti ni mo ir reikš min gu mo nu sta-ty mo kri te ri jų ap ra šą, pa gal ku rį me džiai skel bia mi sau go ti nais. Ap ra še nu ma ty ta, kad me džiai ga li bū ti sau go mi sa vi val-dy bės, vals ty bės ir pri pa žin ti gam tos pa-mink lais.

Sau go mi jie ga li bū ti tuo met, kai tu ri iš skir ti nę eko lo gi nę, moks li nę, kul tū ri nę, es te ti nę ver tę, svar būs bend ruo me nės in te-re sų ten ki ni mui, pa žin ti nio tu riz mo plėt rai ir pan.

Nus ta ty ti ir tam tik ri skir tin gų me džių rū šių pa ra met rai. Pa vyz džiui, Sa vi val dy-bės sau go mu skel bia mo ąžuo lo ka mie no apim tis 1,30 m aukš ty je tu ri siek ti ne ma-žiau kaip 3–3,5 m, jis tu ri bū ti ne ma žiau kaip 15–20 m aukš čio. Vals ty bės sau go mo ąžuo lo ka mie no apim tis tu rė tų bū ti ne ma-žiau kaip 4–4,5 m, aukš tis – 20–25 m. Gam-tos pa mink lu skel bia mo ąžuo lo apim tis tu ri bū ti ne ma žes nė kaip 6 m, pa ts me dis

– ne že mes nis kaip 25–30 m.

Du sau go Sa vi val dy bėKaip tei gė Vil ka viš kio ra jo no sa vi val dy-

bės ad mi nist ra ci jos eko lo gas (vyr. spe cia lis-tas) Da rius Bu ni kis, mū sų Sa vi val dy bė dar 2012 m. pa tei kė Vals ty bi nei sau go mų te ri to-ri jų tar ny bai (VSTT) ir Ap lin kos ap sau gos de par ta men tui ga li mų skelb ti sau go ti nais me džių są ra šą.

Iš šio są ra šo nuo 2013 m. ra jo no Ta ry-bos spren di mu mū sų ra jo ne Sa vi val dy bės sau go mais bo ta ni niais gam tos pa vel do ob-jek tais pri pa žin ti du me džiai: Drau ge lių ąžuo las, au gan tis Kup re liš kių kai me (Pil viš-kių sen.), ir Šven ta kal nio lie pa, ve šin ti Pa je-vo ny je, ne to li ka pi nių.

VSTT spe cia lis tai Sa vi val dy bei pra ne šė, kad vals ty bės sau go mais gam tos pa vel do ob jek tais bus pa skelb ti du me džiai.

Nukelta į 3 p.]

Prenumeruokite „Santaką“ 2015 m. II pusmečiui

* Nuolaida taikoma turintiesiems neįgalumą ir pensininkams.

Mėn. sk. „Santaka“(fiziniams asmenims)

„Santaka“ su nuolaida*

„Santaka“(juridiniams asmenims)

Litais Eurais Litais Eurais Litais Eurais

1 mėn. 16,00 4,63 15,50 4,49 20,00 5,79

2 mėn. 32,00 9,26 31,00 8,98 40,00 11,58

3 mėn. 48,00 13,89 46,50 13,47 60,00 17,37

4 mėn. 64,00 18,52 62,00 17,96 80,00 23,16

5 mėn. 80,00 23,15 77,50 22,45 100,00 28,95

6 mėn. 96,00 27,78 93,00 26,94 120,00 34,74

Prenumerata priimama:paštuose ir pas rajono laiškininkus, „Santakos“ redakcijoje (Vilniaus g. 23, Vilkaviškyje) ir atstovybėje (J. Basanavičiaus a. 5, Vilkaviškyje),

s

s

„Senukų“ prekybos centre, II a., Vištyčio g. 40, Kybartuose.

„Lietuvos ryto“ biuruose: Vilkaviškyje – Sodų g. 1, Virbalyje – Vištyčio g. 9-2, Kybartuose – J. Basanavičiaus g. 40.

s

s

Eglė

s M

IČIU

LIEN

ĖS n

uotr

.

Juo zas Jur ky nas įsi ti ki nęs, kad prie Pa šei me nių šimt me čius ke ro jan tį ąžuo lą bū ti na sau go-ti ir pri žiū rė ti. Au to rės nuo tr.

S

„Santaką“ galite skaityti ir internete – www.santaka.info

2015 m. birželio 18 d.3

Te le fo ni nių su kčių au kas pa rei gū nai kal ti na ky ši nin ka vi muEg lė KVIE SU LAI TIE NĖ

Pa si py lę nuo te le fo ni nių su kčių nu ken tė ju sių žmo nių pa reiš-ki mai pa rei gū nus va ro į ne vil-tį. Po li ci nin kai įsi ti ki nę, kad pro ble mos rei kė tų ieš ko ti ne tik tei si nė je sis te mo je, bet ir žmo nių men ta li te te.

Nu si kals ta pa tysRa jo no po li ci jos ko mi sa ria to vir ši nin-

kas Ed var das Gruz dys bei te le fo ni nio su-kčia vi mo by las ana li zuo jan tis Kri mi na li-nės po li ci jos sky riaus vy res ny sis ty rė jas Al vy das Be ner tas nea be jo ja, kad jo kio je ci vi li zuo to je va ka rie tiš ko je ša ly je to kie nu-si kal ti mai ne bū tų įma no mi. O dėl to, kad su kčiai iš vi lio ja pi ni gus, di de le da li mi kal-tos pa čios au kos.

Ko mi sa ria to vir ši nin kas siū lė paa na-li zuo ti apgavikų pa tei kia mą „jau ką“, ant ku rio už kim ba au kos. Anks čiau į ne lai mę pa te ku siu rau dan čiu anū ku ar sū nu mi pri-si sta ty da vę te le fo ni niai su kčiai da bar kiek pa kei tė tak ti ką.

Pas ta ruo ju me tu daž niau pri si sta to ma po li ci jos pa rei gū nais ar me di kais ir dės to-ma, ne va į bė dą pa te ko au kos gi mi nai tis. Pa gal su kčių ver si ją, daž niau siai ta ria mas gi mi nai tis su ke lia eis mo įvy kį, ku ria me ap ga di na au to mo bi lį, su ža lo ja žmo nes, ar-ba lip da mas iš tro lei bu so, laip tais ar pan. ne ty čia pa stu mia vai ką, ku ris sun kiai su-si ža lo ja. Vi sais at ve jais aiš ki na ma, kad pi-ni gai rei ka lin gi tam, jog ne bū tų ke lia ma bau džia mo ji by la.

– Tai gi pi ni gus su kčiams žmo nės ati-duo da pa tys są mo nin gai da ry da mi nu si-kal ti mą – ban dy da mi pa pirk ti pa rei gū ną, kad jų gi mi nai tis iš veng tų at sa ko my bės, – pik ti no si po li ci jos ko mi sa ria to vir ši nin-kas E. Gruz dys. – Nė vie no je se nas tei si nes tra di ci jas tu rin čio je ša ly je te le fo ni niams su kčiams „pra si suk ti“ to kio mis „pa sa ko-mis“ ne pa vyk tų. Sa ky kim, nė vie nam vo-kie čiui į gal vą ne šau tų ati duo ti pi ni gus to-kiam tiks lui. Jei gi mi nai tį iš tik tų ne lai mė, ci vi li zuo tas žmo gus kreip tų si į ad vo ka tą, o ne ban dy tų apei ti įsta ty mą.

Atsk lei džia au kosUž gro tų su kaup tą di de lę pa tir tį tu rin-

tys te le fo ni niai su kčiai – ge ri psi cho lo gai. Ne vel tui ka lė ji mų bib lio te ko se kny gos apie psi cho lo gi ją – pa čios po pu lia riau sios. Nuo te le fo ni nių su kčių pa sta ro sio mis die-no mis nu ken tė ju sias ke lias gar baus am-žiaus mo te ris ap klau sęs ty rė jas A. Be ner-tas dar kar tą įsi ti ki no, kad in for ma ci ją nu si kal tė liams at sklei džia pa čios au kos. Nors žmo nės daž nai įsi vaiz duo ja, jog su-kčiai slap ta ren ka si in for ma ci ją, ją kau pia, o vė liau pa nau do ja prieš au kas, iš tie sų taip nė ra. Daž niau siai jie ži no tiek, kiek pa-ra šy ta te le fo nų kny go je, – var dą, pa var dę ir ad re są. Tik iš gir dę pa šne ko vo bal są su-kčiai spren džia, ku rį ap gau lės me to dą pri-

tai ky ti. Jei iš bal so spė ja, kad bend rau ja su so li daus am žiaus žmo gu mi, kur pia is to ri-ją apie ne lai mėn pa te ku sį anū ką ar anū kę, jei su jau nes niu – apie sū nų ar duk rą.

Į ta ria mą ne lai mę pa te ku sią anū kę ne-se niai pi ni gais „gel bė ju si“ vil ka viš kie tė pa-rei gū nams pa sa ko jo, kad su kčiai su ge bė jo iš klaus ti ne tik anū kės var dą, bet ir kur ši gy ve na. Taip pat tei ra vo si ir apie pa čią pa-šne ko vę: iš siaiš ki no, ko kio ji am žiaus, kad gy ve na vie na ir yra silp nos svei ka tos. O įsi-ti ki nę, jog pa šne ko vė ne bus pa jė gi vy tis, at-siun tė bend ri nin ką paim ti pi ni gų.

Te le fo nu ne si tei rau jaSuk čiai pui kiai rea guo ja į pa si kei ti-

mus, pa si nau do ja bet ko kiais įvy kiais ša ly-je, ypač jei jie su si ję su pi ni gais.

Nu si kal tė liai pui kiai iš nau do jo li tų kei-ti mo į eu rus pe rio dą. „Eu ro ver si ja“ veiks-min ga ir šiuo me tu. Prieš po rą sa vai čių vie nai vil ka viš kie tei pa skam bi nę su kčiai pri si sta tė pa rei gū nais ir pa reiš kė, jog mo te-ris „Nor fos“ pre ky bos cent re at si skai čiu si pa dirb tais pi ni gais. Ta ria mas pa rei gū nas pa sa kė atei siąs pa tik rin ti ki tus mo ters tu-

ri mus bank no tus. Iš si gan du si pen si nin kė įsi lei do su kčių į na mus.

Šiuo me tu ne be po pu lia ri ta po apgavi-kų ver si ja apie fi nan si nius nu si kal ti mus ti-rian čius pa rei gū nus, ku rie pra šo at skleis ti elekt ro ni nės ban ki nin kys tės pri si jun gi mo ko dus. Pa rei gū nai džiau gia si, kad vi so mis įma no mo mis prie mo nė mis ka lę, jog pri si-jun gi mo ko dų ne ga li ma at skleis ti nie kam, tei sė sau gi nin kai pa ga liau pa sie kė sa vo. Ta čiau, anot E. Gruz džio, po kiek lai ko ši ver si ja vėl at gis, gal būt kiek pa ki tu si, mat žmo nės pri mirš ir pra ras bud ru mą. Be je, šio su kčia vi mo au ko mis daž niau tap da vo jau nes ni, pi lie tiš kai nu si tei kę, ta čiau ap lin-ky bių tin ka mai neį ver ti nę ra jo no gy ven to-jai.

– Žmo nės tu rė tų įsi dė mė ti, kad pa-rei gū nai nie ka da ne skam bi na te le fo nu rink tis in for ma ci jos apie nu si kal ti mą ar pa žei di mą, – aiš ki no E. Gruz dys. – Ty rė jai vi suo met žmo gų kvie čia at vyk ti į po li ci jos ko mi sa ria tą ar ba at vyks ta pa tys, pa ro do tar ny bi nį pa žy mė ji mą. Jei gu žmo gui ky la įta ri mų, jis ga li neį si leis ti pa rei gū no. Tuo-met jis gaus raš tiš ką kvie ti mą at vyk ti į po li-ci jos ko mi sa ria tą.

Keis ti įsta ty musA. Be ner tas pa ta ria ki lus bent men kiau-

siam įta ri mui steng tis nu trauk ti po kal bį. Mat nusikaltėliai vi suo met su au ka kal ba tol, kol at vyks ta jų siųs tas žmo gus. Jei nu-trauk si te po kal bį, su kčiams kils įta ri mas, kad su si vo kė te ir ga lė jo te kreip tis į po li ci-ją. To kiu at ve ju apgavikai ne be ri zi kuos ir neat vyks pa siim ti pi ni gų.

Nors dek la ruo ja ma, kad te le fo ni nių su-kčių pro ble mą iš spręs įka li ni mo įstai go se die gia ma ry šio blo ka vi mo įran ga, pa rei gū-nai ma no, jog tai tik su ma žins šių nu si kal-ti mų mas tą. Mat su kčiau ti te le fo nu ga li ma ir bū nant lais vė je. Anot E. Gruz džio, daug efek ty viau bū tų įdieg ti sis te mą, kad mo bi-lio jo ry šio kor te lės, kaip dau ge ly je Eu ro-pos vals ty bių, bū tų par duo da mos tik pa tei-kus do ku men tą bei įre gist ra vus var to to ją.

Kol mū sų ša lies po li ti kai ne priims ati-tin ka mų įsta ty mų, o žmo nės va do vau sis tai syk le, jog bet ko kius ne sklan du mus ga li su tvar ky ti ky šis, tol te le fo ni niai su kčiai gy-vens so čiai ir lai min gai, o au kos aša ros dėl pra ras tų pi ni gų.

Telefoniniams sukčiams aukos atiduoda ne tik santaupas, bet ir vertingus daiktus.

S

Pinigus sukčiams žmonės atiduoda patys sąmoningai darydami nusikaltimą.

Va sa ros ta ku gim ta die nis atė jęsTeat ne ša svei ka tos, lai mės va lan dų,Te sun kios die nos pra le kia lyg vė jas,O lai mės va lan dos tes len ka pa ma žu.

Gin tau tą PE ČIU LĮ,gy ve nan tį Gied rių kai me,

ju bi lie ji nio gim ta die nio pro ga svei ki na

Ga bar tų mo te rys.Užsk. 3186

SVEIKINAME

Atkelta iš 2 p.

Tai Pae že rių dva ro par ke ve šin tis ąžuo las, ku ris yra apie 27 m aukš čio, jo skers muo 1,30 m aukš ty je sie kia 2 m, apim tis – 624 cm. Ma no ma, kad jo am žius ga li bū ti apie 450 me tų.

Są ra še bu vo ir Pa je vo nio se niū ni jo je au gan ti dau gia ka mie nė Dab ra vo lės lie pa, tu rin ti net 25 ka mie nus.

Viš ty čio Lau ko II kai me ža liuo jan čią dau gia ka mie nę guo bą (31 ka mie nas) VSTT siū lė skelb ti Sa vi val dy bės sau go mu gam tos pa vel do ob jek tu.

De ja, nei Pae že riuo se au gan tis ąžuo-las, nei Dab ra vo lės lie pa, nei dau gia ka mie-nė guo ba iki šiol sau go mais ne pas kelb ti.

Ta čiau D. Bu ni kis tei gė ne se niai šiuo klau si mu krei pę sis į VSTT ir iš gir dęs, kad tar ny bos pla nuo se šie met nu ma ty ta at nau-jin ti sau go ti nų me džių są ra šą vi sos Lie tu-vos mas tu. Tad bus per žiū rė ti ir mū sų ra jo-no ver tin giau si me džiai.

Sa vi nin kai už sie ny jeRen giant ga li mų sau go ti me džių są ra šą

2012-ai siais į jį bu vo įtrauk tas ir J. Jur ky no

] mi nė tas Bart nin kų se niū ni jos ąžuo las. Jo apim tis yra 4,6 m, akį trau kia ypač pla ti (maž daug 25 m) la ja.

Ta čiau ąžuo las, kaip tei gė D. Bu ni kis, au ga pri va čio je te ri to ri jo je, o jos sa vi nin kai iš vy kę į už sie nį.

– No rint me dį skelb ti sau gomu, rei kia že mės sa vi nin kų su ti ki mo. Ta čiau šie rei-ka lai su dė tin gi: vie ni žmo nės pa tys krei-pia si ir pra šo jų te ri to ri jo je au gan tį me dį pa skelb ti sau go mu, ki ti, prie šin gai, to ne-no ri. Juk ap link me dį bus ri bo ja ma veik la, teks pa da ry ti pri va žia vi mą prie jo ir pan. Šiuo at ve ju mė gi no me su že mės sa vi nin-kais su si siek ti. Mū sų ra jo ne gy ve nan tis gi-mi nai tis ža dė jo juos in for muo ti, o mums pra neš ti, kai tie žmo nės pa si ro dys Lie tu-vo je. Bet jie grįž ta trum pam ir, ko ge ro, rū pi na si ki tais rei ka lais, nei sa vo že mė je au gan tį me dį pa vers ti sau go ti nu, – aiš ki no Sa vi val dy bės eko lo gas.

Rei kia ap ge nė tiKo kiu tiks lu me džiai skel bia mi sau go ti-

nais?Kaip tei gė D. Bu ni kis, tam, kad jie ga-

lė tų bū ti įtrauk ti į tu ris ti nius marš ru tus

kaip lan ko mi ob jek tai, tam, kad ga lė tu me skir ti di des nį dė me sį jų ap sau gai ir iš li ki-mui.

Ki ta ver tus, že mės ūkio pa skir ties že-mė je au gan tys ąžuo lai, uo siai, kle vai, lie-pos, guo bos ir ki ti ver tin gi me džiai bet ko kiu at ve ju yra sau go ti ni va do vau jan tis Lie tu vos Res pub li kos Vy riau sy bės nu ta ri-mu. Tad no rint juos nu kirs ti, ge nė ti ir pan. vi suo met rei kia lei di mo, neat siž vel giant į ka mie no sto rį.

O jei me dis už si kre čia li go mis, sa vi nin-kas tu ri ieš ko ti bū dų, kaip jį ap sau go ti. Jei ne tu ri ga li my bių pa ts, ga li ma pa gal bos kreip tis į Sa vi val dy bę.

J. Jur ky no mi nė tas ąžuo las, anot eko lo-go, yra svei kas, gra žus ir bent jau kol kas jo kio mis li go mis neužk rės tas.

– Ta čiau to ne pa sa ky si apie Pae že rių dva ro ąžuo lą. Jį rei kė tų ap ge nė ti, su ma žin-ti ša kų krū vį la jos kraš tuo se, iš va ly ti pu-vi nį, įsi vei su sį at ski lus ša kai. Ti kė ki mės, kad rei ka lai dėl ver tin giau sių me džių pa-skel bi mo sau go ti nais šiais me tais, kaip ža-dė jo VSTT dar buo to jai, pa ju dės grei čiau. Gal būt bus iš spręs ti ir ąžuo lo prie Pa šei-me nių rei ka lai, – kal bė jo D. Bu ni kis.

Žmo nės nea be jin gi įspū din gų mat me nų me džiams

„San ta kos“ laik raš čio re dak ci jo je ir „Rek la mos gi do“ at sto vy bė je prii-ma mi skel bi mai į šiuos laik raš čius: „Su val kie tį“ (Ma ri jam po lė), „Gy ve ni mą“ (Prie nai ir Birš to nas) bei „Aly taus nau jie nas“.

SOS

2015 m. birželio 18 d. Tel. (8 342) 20 8034 / langasPuslapį re mia Spau dos, ra di jo ir te le vi zi jos rė mi mo fon das

Pa ger bti ga biau si ra jo no moks lei viaiAnd rius GRY GE LAI TIS

Ju bi lie ji nį, de šim tą jį, kar tą pa-gerb ti tie ra jo no moks lei viai, ku riems šie moks lo me tai bu-vo sėk min giau si. Ši tos idė jos su ma ny to jas ir puo se lė to jas Mi nist ras Pir mi nin kas Al gir das But ke vi čius ra jo no mo ki niams bei ko lek ty vams šie met įtei kė net 41 no mi na ci ją.

No mi na ci jos įteik tos ge riau siems Vil ka viš-kio ra jo no mo ki niams bei jų ko lek ty vams už moks lo, spor to ir kul tū ri nės veik los pa-sie ki mus. Iš vi so ap do va no tas 141 moks lei-vis. Prem je ro tei gi mu, kas met vyks tan tys Vil ka viš kio ra jo no ge riau sių moks lei vių ap do va no ji mai – pui ki pro ga pa ska tin ti jau-ną au gan čią kar tą siek ti tiks lo ir re zul ta tų įvai rio se sri ty se.

„Šie met pir mą kar tą bu vo su reng ti ga-biau sių Lie tu vos moks lei vių ap do va no ji-mai. Svei kin da mas juos net lei dau sau pa-juo kau ti, kad to kia idė ja nu si žiū rė ta iš ne pir mus me tus Vil ka viš ky je vyks tan čio mo ki-nių pa ger bi mo. Mes tu ri me vi sus vai kus pa-ste bė ti, pa ska tin ti, įver tin ti jų dar bą, ta čiau ga biau sius pri va lo me iš skir ti. Tu ri me ug dy-ti jų pa si ti kė ji mą, nes tik pa si ti kin tys sa vi mi žmo nės tam pa ly de riais. O ant ly de rių pe-čių lai ko si pa sau lis“, – sa kė A. But ke vi čius.

Jis pa lin kė jo vai kams ne sus to ti pu siau-ke lė je, ryž tis dar di des niems iš šū kiams ir atei ty je ste bin ti vi sus sa vo pa sie ki mais.

Nuo la ti nė ren gi nio ve dė ja Vil ka viš kio vai kų ir jau ni mo cent ro di rek to rė Ele na Sa vic kie nė kvie tė mo ki nius bei jų pe da go-gus į Vil ka viš kio kul tū ros cent ro sce ną, o A. But ke vi čius įtei kė jiems no mi na ci jų žy-me nis, pa dė kas ir gė lių. Tiek mo ky to jams, tiek mo ki niams taip pat įteik ti ir var di niai ra šik liai.

Nors bu vo ne vie nas pe da go gas, ku rio net ke li ug dy ti niai įver tin ti no mi na ci jo mis, ta čiau be ne la biau siai džiaug tis tu rė jo ra jo-no spor to mo kyk los lais vų jų im ty nių tre ne-ris Min dau gas Jur ky nas. Net de šimt jo tre-ni ruo ja mų vai ki nų li po į sce ną iš prem je ro ran kų at siim ti ap do va no ji mų.

Mi nist ras Pir mi nin kas per ren gi nį su-lau kė klau si mo, ar tęs šių ap do va no ji mų tra di ci jas atei ty je. A. But ke vi čius at sa kė, kad bū tų nuo dė mė ir di džiu lė ne pa gar ba mo ki niams bei jų mo ky to jams, jei šių ap-

do va no ji mų ne lik tų. Jis pa ža dė jo ir atei ty-je su ras ti lai ko at vyk ti į Vil ka viš kį bei pa-gerb ti ga biau sius mū sų kraš to mo ki nius.

Su si rin ku siuo sius pa svei ki no ir Sa vi-val dy bės me ras Al gir das Nei ber ka. Jis pa-si džiau gė, kad mū sų ra jo ne išug dy ta ne vie na gar si as me ny bė. Me ras pa lin kė jo, kad to kių at si ras tų ir iš šie met ap do va no tų vai kų bū rio.

Įtei kus vi sas no mi na ci jas į sce ną bu vo pa kvies tas pu čia mų jų inst ru men tų or kest-ro „Ky bar tai“ va do vas Do na tas Zie go rai tis.

Jam Mi nist ras Pir mi nin kas 55-ųjų ko lek ty-vo gy va vi mo me ti nių pro ga do va nų įtei kė nau ją inst ru men tą – eu fo ni ją.

Per šven ti nę po pie tę su si rin ku sie siems kon cer ta vo Vil ka viš kio vai kų ir jau ni mo cent ro gi ta ris tų bū re lio mo ki niai bei jų va-do vė Sva jū nė Vens kū nai tė, taip pat sa vo pa si ro dy mą su drau gais – pia nis tu Ri char-du Ba niu bei bar du And riu mi Ku li kaus ku – su ren gė vil ka viš kie tė Jus tė Ka za ke vi čiū-tė. Ren gi nio pa bai go je vi si bu vo vai ši na mi le dais.

Premjeras Algirdas Butkevičius Pilviškių „Santakos“ gimnazijos mokinių komandą ir jų mokytoją Žaną Laužaitienę apdovanojo už Lietuvos mokinių olimpinio festivalio kaimo vietovių mokyklų kvadrato varžybose iškovotą pirmąją vietą. Au to riaus nuo tr.

S

Vil ka viš kio pra di nės mo kyk los 3a kla sė ta po na cio na li nio kon kur so „Ma no kla sės mankš ta“ nu ga lė to ja ir vi są sa-vait ga lį pra mo ga vo pa jū ry je.Ke lio nę kom for tiš ku au to-bu su į Pa lan gą Vil ka viš kio pra di nės mo kyk los 3a kla-sės mo ki niai kar tu su sa vo mo ky to ja Au re li ja Ani si-ma vi čie ne 1–5 kla sių ka te-go ri jo je lai mė jo po to, kai jų links mą fil mu ką apie mankš tą ge rai įver ti no kon kur so ko mi si ja ir „pa-lai ki no“ dau giau sia in ter-ne to sve tai nės ju de kim.lt lan ky to jų (per 2300 myg tu-ko „Patinka“ pa spau di mų). Tai tik įro do, kad daug Vil ka viš kio žmo nių šį fil mu ką ma tė bei už jį bal sa vo, tad da lis nuo pel nų pri klau so ir jiems.

Nu ga lė to jai bu vo ap do va no ti ne tik sa vait ga lio ke lio ne į pa jū rį su ne mo ka ma nak vy ne ir mai ti ni mu, bet taip pat jiems bu vo įteik ta tau rė. Kiek vie nas kla sės mo ki-nys ga vo po me da lį ir ori gi na lius pro jek to ju dė kim.lt marš ki nė lius. Net ru kus vi siems bus pri sta ty ti ir pro jek to rė mė jų pa ža dė ti „Ni ke“ spor ti niai ba te liai.

Pa lan go je pra di nu kai da ly va vo fes ti va ly-je „Spor tas vi siems“, ku ria me bu vo ro do mi

su kur ti fil mu kai, o nu ga lė to jai dar tu rė jo ir gy vai pa de monst ruo ti sa vo mankš tą.

Net rū ko pa jū ry je ir pra mo gų, ku rias vai kams pa do va no jo tė ve liai. Vai kai ap si-lan kė Gin ta ro mu zie ju je, Di no zau rų par-ke, Lie tu vos jū rų mu zie jaus del fi na riu me, mi ni zoo lo gi jos so de, li po į Bi ru tės kal ną.

Kon kur są lai mė ju sia me fil mu ke už fik-suo ta, kaip šau niai 3a kla sės mo ki niai kar tu su sa vo mo ky to ja bei tė ve liais mankš ti na si. Įvai rius pra ti mus jie at li ko ke lio se vie to se: mo kyk los sta dio ne, Vil ka viš kio bib lio te ko-je, gais ri nė je, prie bai ke rių klu bo, li go ni nės,

tven ki nio ir kt. Fil mu ką su kur ti pa dė jo ma-mos: spor tuo jan čius vai kus nu fil ma vo Al gė Bu lo nie nė, tri jų mi nu čių vi deo siu že tą su-mon ta vo Ra sa Aku ce vi čiū tė, o ei liuo tą ap ra-šy mą su kū rė Gi ta na Pu me ry tė-Vo sy lie nė.

Na cio na li nį kon kur są „Ma no kla sės mankš ta“ or ga ni za vo aso cia ci ja „Spor tas vi siems“. Šios vi suo me ni nes spor to ir tu riz-mo or ga ni za ci jas vie ni jan čios aso cia ci jos tiks las – įvai riais pro jek tais ska tin ti Lie tu-vos moks lei vius dau giau ju dė ti, mankš tin-tis ir pro pa guo ti svei ką gy ve ni mo bū dą.

Ind rė MAR KE VI ČIE NĖ

Ge riau siai spor tuo jan čiai kla sei – ke lio nė į Pa lan gą

Pa jū ry je vai kams pra mo gų ne trū ko.S

Pra si dė jo re gist ra ci ja į jau sep tin tus me tus or ga ni zuo-ja mą ir di de lio po pu lia ru mo tarp moks lei vių su lau ku sį pro jek tą „Moks lei viai − į Vy riau sy bę“.Kaip ir kas met, pa sku ti nę va sa ros sa-vai tę, rugp jū čio 24−28 die no mis, tris-de šimt da ly vių at liks pra kti ką Vy riau-sy bės kan ce lia ri jo je ar ba vie no je iš mi nis te ri jų.

Pro jek te kvie čia mi da ly vau ti vi sų Lie tu vos bend ro jo ugdymo mo kyk lų ir už sie nio ša ly se esan čių lie tu vių bend ro-jo la vi ni mo mo kyk lų bai gia mų jų kla sių moks lei viai (šie met bai gę 11–12 ar ba 3–4 gim na zi jos kla ses).

Vi si, no rin tys pa sku ti nę va sa ros sa vai tę at lik ti pra kti ką Vy riau sy bės kan ce lia ri jo je ir mi nis te ri jo se, tu ri už-pil dy ti da ly vio an ke tą iki lie pos 26 d. Dau giau in for ma ci jos apie pro jek tą ir da ly vių at ran ką ga li te ras ti pro jek to sve tai nė je moks lei viai vy riau sy be je.lt ir projekto „Fa ce book“ pa sky ro je.

„San ta kos“ inf.

Bu ria mas „še šė li nis“ mi nist rų ka bi ne tas

Ap si lan ky kite „San ta kos“ laik raš čio „Fa ce book“ paskyroje https://www.fa ce book.com/santaka.in fo

„San ta kos“ laik raš čio „Fa ce book“ paskyroje

„Santaką“ galite skaityti ir internete – www.santaka.info

2015 m. birželio 18 d.5

Bib lio te ka ruoš et no kul tū ros sve tai nęRe na ta VIT KAUS KIE NĖ

Vil ka viš kio sa vi val dy bės vie šo-ji bib lio te ka iš pro jek to „Bib lio-te kos pa žan gai 2“ ir vals ty bės biu dže to ga vo lė šų pro jek tui „Vil ka viš kio kraš to e-et nog ra fi-jos aka de mi ja“. Įs tai ga įsi pa rei-go jo su kur ti lais vai priei na mą in ter ne to sve tai nę, ku rio je bus ga li ma ras ti mū sų ra jo ne su rink tą ir su si ste min tą et nog-ra fi nę me džia gą.

Bir že lio 9 d. Vil ka viš kio vie šo ji bib lio te ka vi-suo me nei pra ne šė džiu gią ži nią apie skir tą fi nan sa vi mą bei paaiš ki no, koks dar bas lau-kia per atei nan čius 16 mė ne sių ir ko kių tai duos re zul ta tų.

Pro jek to „Vil ka viš kio kraš to e-et nog ra-fi jos aka de mi ja“ tiks las – už tik rin ti priei gą prie ko ky biš kos, ak tua lios, kul tū ri nę iš lie ka-mą ją ver tę tu rin čios et nog ra fi nės in for ma-ci jos iš tek lių. Per pro jek tą bus su kur ta vie-šai priei na ma in ter ne to sve tai nė. Jo je bus ga li ma ras ti su si ste min tą Vil ka viš kio kraš to et nog ra fi nę me džia gą. Ti ki ma si, kad to kio po bū džio in for ma ci ja ga lė tų tap ti pa grin du ama tų vers lo kū ri mui si, pa dė ti vyk dy ti edu-ka ci nes veik las, plė to ti vers lo, tu riz mo ska-ti ni mo ini cia ty vas. Bib lio te ki nin kių dar bas ska tins esa mų ir nu to lu sių Vil ka viš kio kraš-to gy ven to jų kul tū ri nį ak ty vu mą, pri si dės prie re gio no ta pa ty bės, įvaiz džio kū ri mo bei rep re zen ta vi mo. Projektas telks kul tū-ros dar buo to jų, sa va no rių bend ruo me nę, ma žins skait me ni nę at skir tį. „Vil ka viš kio kraš to e-et nog ra fi jos aka de mi jos“ įgy ven di-ni mo veik los tu rė tų pa dė ti su kur ti nau jų tu-ris ti nių marš ru tų, telk ti kar tas, kvies da mos jau ni mą sa va no riau ti bei į edu ka ci nes veik-las, ska tin ti pro jek to vyk dy to jų mo ky mą si.

Vil ka viš kio vie šo sios bib lio te kos di-rek to rė Vi li ja Gi lie nė vy lė si, kad im da-ma si pro jek to įstai ga taps ak ty via tar pi-nin ke tarp vie tos bend ruo me nės, vers lo, val džios ir vi suo me ni nių or ga ni za ci jų bei pa siū lys nau jas, gy ven to jų po rei kius ten ki nan čias pa slau gas. Šios ini cia ty vos pra smę la ko niš kai nu sa ko pro jek to „Bib-lio te kos pa žan gai 2“ šū kis „Su bib lio te ka pra si de da at ra di mai“.

Įgy ven di nus pro jek tą nau dos gaus ra jo-ne vei kian tys et no kul tū ri nį pa vel dą puo se-lė jan tys mu zie jai, švie ti mo įstai gos, kai mų ir mies tų bend ruo me nės, kul tū ros cent rai, esa mi ir iš vy kę Vil ka viš kio kraš to gy ven to-

jai, tu ris tai.„Vil ka viš kio kraš to e-et nog ra fi jos aka-

de mi jai“ skir ta 21 600 eu rų.Įgy ven di nant idė ją bus įtrauk ti Vil ka viš-

kio sa vi val dy bės vie šo sios bib lio te kos, jos fi lia lų Ky bar tuo se, Vir ba ly je, Al vi te, Bart-nin kuo se, Gi žuo se, Ra mo niš kiuo se, Gra žiš-kiuo se, Pa je vo ny je, Viš ty ty je ir ki to se vie to-vė se dar buo to jai, sa va no riai bei pro jek to par tne riai. Jais ta po Vil ka viš kio tu riz mo ir vers lo in for ma ci jos cent ras bei Švie ti mo pa gal bos tar ny ba (ŠPT). Šių įstai gų va do vės per ren gi nį pa si ra šė bend ra dar bia vi mo su bib lio te ka su tar tį.

Kal bant apie lau kian tį dar bą ne sy kį pa-ste bė ta, kad bib lio te ki nin kių pa si rink ta pro-jek to te ma yra pla ti ir su dė tin ga, nes ra jo ne yra la bai daug žy mių vie tų, įvai rių pa mink-lų, dir ba ko ne pus šim tis tau to dai li nin kų, ama ti nin kų.

Kad gau sy bę pa dri kos in for ma ci jos apie et no kul tū ri nį pa vel dą nuo liau dies meist rų iki liau dies dai nų ko ky biš kai su-rink tų, su si ste min tų bei pa da ry tų lais vai pa sie kia ma elekt ro ni nė je erd vė je, pro jek-to vyk dy to jai pir miau sia da ly vaus spe cia-liuo se mo ky muo se. Tris de šimt bib lio te ki-

nin kių ir sa va no rių mo ky sis et nog ra fi nės in for ma ci jos rin ki mo me to di kos, per pus ma žiau as me nų – skait me ni nės fo tog ra fi-jos pa grin dų. Mo ky mai vyks Vil ka viš ky je, vie šo jo je bib lio te ko je, nuo rug sė jo 7 iki spa-lio 28 d. Sa va no riai, no rin tys įgy ti ži nių, o vė liau pri si dė ti prie pro jek to įgy ven di ni-mo, kvie čia mi kreip tis į bib lio te kos di rek-to rę V. Gi lie nę te le fo nu 8 (342) 53 842 ar ba el. pa štu [email protected].

Vė liau bus kim ba ma į et nog ra fi nės me-džia gos rin ki mą bei kė li mą į in ter ne to sve-tai nę. Ši tu ri pra dė ti veik ti 2016 m. pra džio-je. Sve tai nė tu rė tų gy vuo ti net ir pro jek tui pa si bai gus, nes ji funk cio nuos Sa vi val dy bės ser ve ry je, tad iš lai ky mas bib lio te kai ne kai-nuos. Įsi pa rei go ta sve tai nę nuo lat pil dy ti nau ja in for ma ci ja.

Ra jo no bib lio te ki nin kes svei ki no ir sėk-mės jų lau kian čia me di de lia me, su dė tin ga-me, ta čiau pra smin ga me dar be lin kė jo Sa-vi val dy bės ad mi nist ra ci jos at sto vai Sau lius Va ba las, Al ma Fi na gė je vie nė, Ar tū ras Blauz-džiū nas, ŠPT di rek to rė As ta Gri ne vi čie nė.

Įs tai gos pie ve lė je bu vo su reng ta sim bo-li nė pro jek to „Bib lio te kos pa žan gai 2“ nau-jo eta po – pro jek to įgy ven di ni mo pra džios

– ak ci ja. Vil ka viš kie čiai, kaip ir ki ti tą dien vi so je Lie tu vo je vy ku sių ana lo giš kų šven ti-nių ren gi nių bib lio te ko se da ly viai, pa so di-no obe lai tę. Nors me tas so din ti me de lius jau kiek vė lo kas, ta čiau su si rin ku sie ji vy-lė si, kad au ga las pri gis ir ve šė da mas bei bran din da mas vai sius sim bo li zuos bib lio-te kos pa žan gą, au gi mą, pa ties pro jek to vyks mą.

Pa raiš kas da ly vau ti pro jek te „Bib lio te-kos pa žan gai 2“ pa va sa rėjant pa tei kė 57 ša lies vie šo sios bib lio te kos. Fi nan sa vi mą su ma ny mams įgy ven din ti kon kur so bū du da bar yra ga vu sios iš vi so 45 įstai gos. Vil ka-viš kio bib lio te ka pa te ko tarp tų 13 Lie tu vos bib lio te kų, ku rių idė joms įgy ven din ti bu vo skir tas pa pil do mas fi nan sa vi mas.

Pro jek tas „Bib lio te kos pa žan gai 2“, ku rį įgy ven di na Lie tu vos na cio na li nė Mar ty no Maž vy do bib lio te ka, pra si dė jo 2013 me tų pa bai go je ir tę sis iki 2016-ųjų ru dens. Eks-per tų at rink toms pa raiš koms fi nan suo ti skir ta dau giau kaip 1 mln. 200 tūkst. eu rų.

Prieš imdamiesi idėjos įgyvendinimo darbų rajono bibliotekininkai, jų partneriai ir skaitytojai prie Vilkaviškio viešosios bibliotekos pasodino obelaitę, kuri augdama simbolizuos pažangą ir projekto vyksmą. Au to rės nuo tr.

S

Pro jek tą „Lie tu va – šir dy“ re mia Spau dos, ra di jo ir te le vi zi jos rė mi mo fon das

And rius GRY GE LAI TIS

„Va sa ra – gra žiau sias me tų lai kas. Nuos ta bus oras ir sau-lės spin du liai kvies te kvie čia išei ti į lau ką. Tuo itin džiau-gia si vai kai, ku rie ga li atei ti į sta dio ną, pa spar dy ti ka muo-lį, pa laks ty ti, pa dūk ti. De ja, Pil viš kių se niū ni jos Pae že rių kai mo jau ni mas pa si džiaug ti vie tos sta dio nu ne tu ri ga li my-bės“, – to kiais žo džiais sa vo laiš ką re dak ci jai pra dė jo vie-nas Pae že rių kai mo gy ven to-jas.

Vy riš kis ne slė pė ap mau-do, kad vie ti nės pa grin di nės mo kyk los aikš ty ne už žė lu si to kia žo lė, jog ne tik vai kams, bet ir suau gu sie siems sun ku ko ją įkel ti.

„Dar nie kur ne su ma tęs, kad mo kyk los te ri to ri ja bū tų taip ap leis ta. Ką vei kia įstai-

gos ap lin ką tu rin tis pri žiū rė ti as muo, ku-ris už tai gau na at ly gi ni mą?“ – re to riš kai

klau sė laiš ko au to rius.Nu vy kę į vie tą įsi-

ti ki no me, kad mo kyk-los te ri to ri jo je ve šin ti žo lė – iš tik rų jų se niai pjau ta. Apie jo kius žai-di mus ka muo liu ar tie siog mankš tą spor to aikš ty ne ne ga li bū ti nė kal bos.

Įs tai gos di rek to rė Vi da Pet ke vi čie nė ti ki-no su pran tan ti vie ti nių gy ven to jų ne pa si ten ki-ni mą, ta čiau pa ža dė jo, jog si tua ci ja jau šią sa-vai tę pa si keis. Anot jos, moks lo me tų pa bai go je yra ir svar bes nių dar-bų už žo lės pjo vi mą.

„Iš tik rų jų dar praei tą sa vai tę ap link

mo kyk lą pra dė jo me pjau ti žo lę. De ja, su-ge do mū sų trak to riu kas ir te ko už sa ky ti

jam nau ją de ta lę. Da bar lau kia me, kol ją at siųs“, – sa kė V. Pet ke vi čie nė.

Ji taip pat ap gai les ta vo, kad su lū žęs ir vie nin te lis įstai gos tu ri mas ran ki nis dal-gis, to dėl nu pjau ti di džiu lės žo lės kol kas nie kaip neį ma no ma.

Vis dėl to mo kyk los va do vė sa kė pra šy-sian ti vie ti nių ūki nin kų pa gal bos, jog šie su prie trak to rių pri ka bi na mo mis šie nap-jo vė mis nu pjau tų sta dio no žo lę. Anot jos, net ir pa tai sius įstai gos tu ri mą trak to riu ką ant rą kar tą su juo ban dy ti pjau ti sta dio no žo lę jau bū tų ri zi kin ga. Ji pa pras čiau siai užau go per aukš ta.

„Sup ran tu, kad kai mo vai kai no ri žais-ti mo kyk los sta dio ne, o da bar to pa da ry ti neį ma no ma. Šie met kar tą jau pjo vė me žo lę ir tai da ro me pa gal po rei kį. Pa pras-tai taip neap lei džia me te ri to ri jos. Se niau vie ti niai žmo nės čia ir kar ves riš da vo, bet da bar tai jau „iš gy ven di no me“. Mo kyk los te ri to ri ja – tam ne vie ta“, – kal bė jo Pae že-rių pagrindinės mokyklos direktorė V. Pet-kevičienė.

Vai kai sta dio nu ne ga li nau do tis dėl ne nup jau tos žo lės

Mo kyk los sta dio no žo lė vie to mis sie kia apie met rą aukš čio. Au to riaus nuo tr.

S

2015 m. birželio 18 d.

Savo temą galite pasiūlyti paskambinę tel. (8 342) 20 800

Redakcijos adresas: Vilniaus g. 23, 70142 Vilkaviškis „Santaka“ internete – www.santaka.info El. paštas: [email protected], [email protected]

KORESPONDENTAI:

REDAKTORĖ Dangyra APANAVIČIENĖ (savivalda, politika) – (8 342) 20 800, 8 699 46 962.

REDAKTORĖS PAVADUOTOJA Laima VABALIENĖ (kultūra, sportas) – (8 342) 20 801, 8 685 69 140.

Eglė KVIESULAITIENĖ (teisėsauga, medicina) (8 342) 20 802, 8 685 67 037,Eglė MIČIULIENĖ (jaunimo, aplinkosaugos temos) (8 342) 20 803, 8 685 69 150.Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ (verslas, interneto svetainė) (8 342) 20 804, 8 656 57 886,Andrius GRYGELAITIS (žemės ūkis, švietimas) (8 342) 20 806, 8 681 70 680,Renata VITKAUSKIENĖ (socialinės temos, religija) (8 342) 20 802, 8 685 21 442.

Elena SABALIAUSKIENĖ (stilistė-korektorė) (8 342) 20 806, 8 685 69 144.Vida DULSKIENĖ (finansininkė) (8 342) 20 807, 8 685 69 145.Ramūnas JASULAITIS (skelbimai), tel./faks. (8 342) 20 805, 8 685 17 286.Lijana DULSKYTĖ (dizainerė-maketuotoja) (8 342) 20 804, 8 656 53 432.

Leidėjas – UAB „Santakos laikraštis“Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjųasociacijos narys.Laikraštis įsteigtas 1945 m., reorganizuotas 1990 m.;išeina antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais.Spausdino „Media Regionalne Sp. z. o. o.“ spaustuvė.Ofsetinė spauda, 2 sp. l. Ind. 67305, SL 083

Tiražas – 5408 egz.Redakcijos darbo laikas: 8–17 val., pietų pertrauka –12–13 val. Šeštadieniais ir sekmadieniais nedirbame.

Užsk. 6018

Užsk. 3104

Užsk. 2932

6

Tur ny ras K. Ja siu le vi čiui at min tiKy bar tų Kris ti jo no Do ne lai čio gim-na zi jos sta dio ne spor to klu bas „Kris ti Do“ or ga ni za vo 3x3 gat vės krep ši nio tur ny rą. Ant rą kar tą jis skir tas bu vu sio mo ki nio, Lie tu vos moks lei vių 1969 m. čem pio no Kęs-tu čio Ja siu le vi čiaus at mi ni mo me-da liams lai mė ti.

Per ati da ry mą man, kaip bu-vu siam Kęs tu čio bend rak la siui, te ko tar ti svei ki ni mo žo dį. Pa pa-sa ko jau apie Kęs tu čio spor ti nį ke lią su ko man da, ku ri ta po Lie-tu vos moks lei vių čem pio ne, ir pa lin kė jau vi siems bū ti to kiems

ko vin giems, my lin tiems krep ši nį kaip K. Ja siu le vi čius.

Į tur ny rą su si rin ko 10 ko man-dų. Ke le tas eki pų at vy ko iš Vil ka-viš kio. Krep ši nin kai var žė si dvie-juo se po gru piuo se, o po to vie tas aiš ki no si olim pi ne sis te ma. Pus fi-na liuo se „Dub le riai“ iš Vil ka viš kio 11:6 nu ga lė jo „Ro be dos“ tre je tą, „Ti ta nas“ 15:8 įvei kė „Vie ti nių“ ko-man dą.

Rung ty nė se dėl tre čio sios vie-tos ga na leng vai 20:6 „Vie ti niai“ (A. Bu jaus kas, G. Je go ro vas, J. Ab rai tis, E. Rač kaus kas) įvei kė

„Ro be dos“ (R. Ki vy lius, R. Dai li da-vi čius, E. Balt ru šai tis, A. Vai čai tis) ko man dą.

Fi na le su si ko vė vil ka viš kie čių ko man dos. Po įtemp tos gra žios ko vos „Dub le rių“ ko man dos žai dė-jai (G. Vait kus, V. Mar ke vi čius, P. Lie pi nai tis) 13:10 įvei kė „Ti ta no“ krep ši nin kus (U. Ba raus ką, J. Ba-gurs kį, T. Kum pį, Ž. Va si liaus ką).

Per už da ry mą var žy bų pri zi-nin kams bu vo įteik ti K. Ja siu le vi-čiaus at mi ni mo me da liai.

Juo zas MU RI NASTur ny ro or ga ni za to rius

Var žy bų pri zi nin kai su ap do va no ji mais.S

Užsk. 3210

Užsk. 5848

akmens anglimis, briketais, fasuotomis granulinėmis anglimis

(laikomos po stogu).

Užsk. 152 Užsk. 2930

Parduoda akmens anglis(taip pat sufasuotas po 25 kg) Vilkaviškio

Tel.: (8 342) 52 218, 8 614 45 410.

Užsk. 3063 Užsk. 3060

Kioskas, prekiaujantis V. Giraičio įmonės gaminiais, persikėlė iš J. Basanavičiaus aikštės į Vytauto g. 16, prie šviesoforo (priešais katedrą).

Dirbti pradės nuo birželio 19 dienos! Užsk. 3187

UAB „Aurelitas“Tel.: (8 342) 58 611, 8 683

84 660, 8 686 75 830. Atlieka

atlieka

Gauna

SutvarkoNuomoja

84 660, 8 686 75 830.

Anglys,

briketai

A

IŠSIMOKĖTINAIRA

VILK DA

VILKDARA

tel.: 8 613 46 947, 8 655 20 645.

Perka veršelius nuo 2 savaičių

Moka 6–21 proc. PVM. Atsiskaito iš karto.

2015 m. birželio 18 d.

„Santaką“ galite skaityti ir internete – www.santaka.infoskelbimai / reklama / 7

600 l purkštuvo talpą su rėmu (100 Eur), vikių ir avižų mišinį (90 Eur už t). Tel. 8 658 98 252. 3192

Traktorių T-25, dvivagį plūgą, vienvagę bulviasodę.Tel. 8 615 22 460. 3191

Jauną karvę, tris veršingas telyčias. Tel. 8 690 33 717. 3193

Šviežiapienę karvę (500 Eur).Tel. 8 698 41 107. 3205

Avis, ožkas, universalų 80 l boilerį, 3 radiatorius (80x50 cm), kampinę vonią.Tel. 8 686 65 735. 3194

Ožkutes.Tel.(8 342) 40 439. 3216

8 savaičių paršelius, veršingą telyčią. Tel. 8 620 33 697. 3211

Paršelius, pirmaveršę karvę su veršeliu. Tel. 8 657 76 607. 3195

7 savaičių mėsinius paršelius.Tel. 8 646 64 696. 3196

Paršelius.Tel. 8 699 18 550. 3215

1 mėn. mėsinius viščiukus.Tel.: 8 698 84 291, (8 342) 44 231. 3197

Pigiai – sausas skaldytas beržines ir alksnines malkas, stambias supjautas ir nesupjautas (pakais) alksnines atraižas, atraižas prakurams (smulkios, sausos). Atveža nemokamai. Tel.: 8 610 45 504, 8 645 34 667. 1013

AKCIJA! Alksnines malkas rąsteliais (22 Eur / 75,96 Lt už erdm). Atveža nemokamai. Tel.: 8 645 34 667, 8 610 45 504. 1012

PIGIAUSIAI! Malkas (skaldytos, kaladėmis, rąsteliais). Atraižas (supjautos ir nesupjautos (pakais), stambias alksnines atraižas, atraižas prakurams. Nuolatiniams klientams taikomos nuolaidos. Atveža nemokamai. Tel.: 8 609 73 915, 8 690 27 280. 1014

Pigiai – skaldytas uosines, beržines ir alksnines malkas, stambias supjautas ir nesupjautas (pakais) atraižas, smulkias atraižas (prakurams). Atveža. Tel. 8 658 31 212. 2291

Supjautas smulkias atraižas (prakurams) ir stambias supjautas atraižas, suskaldytas beržines, alksnines ir uosines malkas. Atveža. Tel. 8 671 98 262. 2292

Pigiai – skaldytas alksnines, uosines ir beržines malkas, stambias supjautas atraižas (pakais), supjautas atraižas prakurams (pakais). Atveža įvairiais kiekiais.Tel. 8 646 61 001. 2290

Akcija! Pigiau nerasite! Sausas skaldytas arba kaladėmis beržines, alksnines malkas, stambias supjautas ir nesupjautas atraižas (pakais) bei smulkias atraižas prakurams (sausos). Pastoviems klientams taikomos nuolaidos. Atveža nemokamai. Tel.: 8 683 08 661, 8 612 63 938. 2397

Pigiai – sausas skaldytas beržines malkas, stambias visiškai sausas alksnines supjautas ir nesupjautas atraižas (pakais), smulkias atraižas prakurams (sausos). Atveža nemokamai. Tel.: 8 612 63 938,8 637 76 992. 490

Pigiai – alksnines, beržines, skroblines malkas dvimetriais, kaladėmis ir skaldytas.Tel. 8 624 13 157. 2942

Ąžuolo, beržo pjuvenų briketus. Pristato nemokamai. Tel. 8 677 44 884. 2925

Įvairių markių automobilius. Gali būti nevažiuojantys. Atsiskaito iš karto. Tel. 8 690 25 066. 2988

Suremontuotą 4 kambarių butą su patogumais Kybartuose (II a., palieka dalį baldų).Tel. 8 682 29 845. 3188

Tvarkingą 3 kambarių butą Nepri-klausomybės g. 60, Vilkaviškyje (I a.). Tel. 8 699 67 461. 3111

2 kambarių butą Šikšnių k., Vilkaviškio r. (yra truputis žemės, garažas, tvartas, plastikiniai langai, pakeistos durys, pradėtas remontas, 1 kambarys beveik suremontuotas, 2000 Eur).Tel. 8 691 92 139. 3220

15 a namų valdos žemės sklypą A. Vaičiulaičio g., Vilkaviškyje (yra visos komunikacijos, 9500 Eur). Tel. 8 608 99 059. 3209

OPEL ASTRA CARAVAN DTI (2002 m., 1,7 l, TA iki 2015 m., labai tvarkingas, yra apynaujų žieminių padangų komplektas, 2300 Eur).Tel.: 8 608 22 454, 8 610 74 228. 3189

Vienašę lengvojo automobilio priekabą su tentu (atsidaro galinis bortas, yra TA, draudimas, 200 Eur). Tel. 8 676 92 923. 3190

AUDI A3 TDI (1999 m., 1,9 l, 4 durys), VW GOLF IV TDI (1999 m., 1,9 l, hečbekas, 4 durys), OPEL VECTRA CARAVAN TDI (2001 m., 2 l). Tel. 8 682 23 241. 3213

Dalimis SEAT TOLEDO (1998 m., 1,9 l, TDI), VW GOLF III (1,9 l, TD, 55 kW), OPEL VECTRA (1998 m., 2 l, DTI), FIAT BRAVA (1998 m., 1,9 l, TD). Tel. 8 634 49 324. 4366

Kompiuterį „Acer v3-571g“ (Intel core i5-24505, 2,5 GHz procesorius, 4 GB RAM atmin-tinė, GeForce GT 630M 1GB GPU). Naudotas pusantrų metų, neseniai įrašyta sistema „Windows 7“. Pridės antrą kroviklį. Kaina 190 Eur. Tel. 8 685 69 142. 2476

Naudotus – televizorių TUNEX (įstrižainė – 48 cm, naudotas 1 metus, 99 Eur), šaldytuvą RAVANSON LKK-90 (su šaldymo kamera, A+, bendra talpa 90 l, 105 Eur), dvigulį miegamąjį fotelį (25 Eur). Tel. 8 615 33 705. 3123

Javų kombainą NEW HOLLAND (1986 m., 5,2 m pjaunamoji, 13 000 Eur), savivartę puspriekabę. Tel. 8 659 52 203. 2621

Iš užsienio parvežtus javų kombainus JOHN DEERE 1188 H4, CLAAS DOMINATOR 118 MAXI, MASSEY FERGUSON 7370, FEND 5250, NEW HOLLAND L 626, LAVERDA L 624. www.kombainai.lt. Galimi ir kiti variantai. Skambinkite ir pasiūlysime tinkamą kombainą. Vilkaviškio r., Serdokų k., tel. 8 686 87 559. 2911

Traktorių RENAULT (55 AG, labai geros būklės, be kabinos, 3 cilindrų variklis, 1973 m.), 2,5 m grūdų sėjamąją NORDSTEN, įvairias žnyples ritiniams krauti, visiškai suremontuotas rusiškas diskines grūdų sėjamąsias SZ-3,6, naujas kabinas traktoriams T-25 ir MTZ-82, sėdynes, bulviasodes, bulviakases, kauptuvus, rotacines šienapjoves, grėblius-vartytuvus, plūgus, purkštuvus ir jų detales, elektrinius piemenis, jų laidus, izoliatorius, kuoliukus, gyvuliams rišti apgalvius-apynasrius. Tel. 8 687 57 187, www.parduodutechnika.lt. 2939

Vilkaviškyje įvairius augalus: pušis, maumedžius, kadagius, bonsus, skiepytus, šliaužiančiuosius augalus, alyvas, lazdynus, graikinius riešutmedžius, daugiamečius žydinčius lapuočius, egles bei kitus dekoratyvinius augalus. Tel.: 8 654 45 413, 8 681 45 094. 3073

4 vagų bulvių kauptuvą.Tel. 8 670 81 991. 3224

PARDUODA

PERKA

ĮVAIRŪS

Nebežvelgs pro langą jau mamytės akys, nebelauks jau niekad mylinti širdis. Pasiguost skubėsit prie jos šalto kapo, ašarų lašeliai žiedlapiuos žibės.Nuoširdžiai užjaučiame Arūną Vaznį ir jo šeimą dėl mylimos mamytės mirties.

Įmonės „Srovė“ kolektyvas 3225

Laša sielvartu geltonos žvakės ir eglišakėm pakvimpa netektis. Nelauktai užgeso mielos akys, nelauktai nustojo plakusi širdis.Nuoširdžiai užjaučiame Eugeniją Kurtinaitienę ir jos šeimą dėl brolio Stasio mirties.A. ir A. Kašinskai, E. ir J. Šuraičiai, A. ir A. Vazniai, A. Markauskienė, D. Savickienė 3226

UŽJAUČIAMEŠieną ritiniais.Tel. 8 618 66 878. 3198

MTZ arba T-40, T-25, traktorinę priekabą. Tel. 8 691 57 155. 118

Visų markių automobilius. Gali būti nevažiuojantys ar po avarijos. Pasiima patys. Atsiskaito iš karto.Tel. 8 643 39 486. 2987

AUDI, VW, MERCEDES BENZ, OPEL, MITSUBISHI, TOYOTA, MAZDA markių automobilius. Pasiima patys. Atsiskaito iš karto. Sutvarko reikiamus dokumentus.Tel. 8 691 85 616. 2986

Automobilį (gali būti ir su defektu). Tel. 8 691 57 155. 117

Brangiai – mėsines kiaules, paršavedes, įvairaus svorio prieauglį, veršelius. Atsiskaito iš karto. Pasiima patys. Tel.: 8 618 57 171, (8 342) 53 794. 1184

Firma brangiai – pienu girdomus 2–8 savaičių 50–90 kg buliukus ir telyčaites, belgų mėlynuosius veršelius. Moka PVM priedus. Pasiima patys. Atsiskaito iš karto.Tel. 8 612 34 503. 7761

Ovidijaus Balčiūno individuali įmonė brangiai – veršelius. Pasiima patys. Sveria elektro-ninėmis svarstyklėmis. Moka 6 ir 21 proc. PVM priedus. Atsiskaito iš karto. Tel. 8 686 46 230. 219

Įmonė tiesiogiai – galvijus aukščiausiomis ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ supirkimo kainomis. Tel. 8 613 79 515. 876

UAB „Galvex“ brangiai – pienu girdomus mėsinius juodmargius, belgų mėlynuosius buliukus ir telyčaites. Moka 6 ir 21 proc. PVM priedus. Atsiskaito iš karto. Greitai pasiima. Tel. 8 699 75 181. 36

Brangiai – karves, bulius, telyčias. Sveria. Moka priedus. Atsiskaito iš karto. Tel. 8 615 28 106. 3546

Kiaules. Pasiima savo transportu. Atsiskaito iš karto. Tel.: 8 608 89 347, 8 618 42 231. 2140

UAB „Galvijų eksportas“ brangiai – pienu girdomus buliukus ir telyčaites, belgų mėlynuosius veršelius. Moka 6 ir 21 proc. PVM priedus. Sveria elektroninėmis svarstyklėmis. Pasiima patys. Atsiskaito iš karto.Tel. 8 646 81 037. 7763

Brangiai – kiaules. Atsiskaito iš karto. Pasiima patys. Tel. 8 671 59 317. 2036

UAB „Suvalkijos veršeliai“ brangiai – pienu girdomus mėsinius juodmargius, belgų mėlynuosius buliukus ir telyčaites. Moka 6 ir 21 proc. PVM priedus. Atsiskaito iš karto. Greitai pasiima.Tel. 8 634 23 551. 153

Ūkininkas išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės Klausučių, Daržininkų, Gudkaimio kadastrinėse vietovėse.Tel. 8 603 98 752. 3076

Brangiai išsinuomotų žemės Kybartų, Virbalio, Pajevonio seniūnijose. Tel. 8 611 43 017. 3218

Brangiai išsinuomotų žemės Kybartų seniūnijoje.Tel. 8 624 12 402. 2435

Siūlo gerai apmokamą darbą patyrusiems automobilvežių vairuotojams. Nemokančiuosius dirbti automobilvežiu apmoko. Tel. 8 686 72 239 (skambinti 8–18 val.). 3219

UAB „Viadukas“ siūlo darbą darbininkams prie tiltų Trakų Vokėje, Lentvaryje ir Vilniaus apylinkėse. Apgyvendina. Siūlomas atlyginimas nuo 579 Eur (2000 Lt). Tel. 8 610 34 552 (Arvydas). 3217

Reikalingas automobilvežio vairuotojas dirbti Europos Sąjungoje. Tel. 8 655 74 015. 3041

Dirbti Pilviškiuose kombainu NEW HOLAND reikalingas turintis patirties kombainininkas.Tel. 8 687 67 312. 3078

Reikalingi turintys patirties sienų apšiltintojai. Tel.: 8 683 84 660, 8 686 75 830. 2597

Priims į darbą valytojas (-us) Vilkaviškyje valyti prekybos centro patalpas slankiuoju grafiku po 4 val. Pirmenybė asmenims, turintiems 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis darbo dienomis tel. 8 682 65 034. 2847

Veža žvyrą, smėlį, skaldą, skaldelę ir kt. krovinius iki 8 t.Tel. 8 686 45 549. 1663

Veža žvyrą, smėlį iki 25 tonų.Tel. 8 686 12 323. 3179

Veža žvyrą, smėlį, skaldą iki 15 tonų. Parduoda trijų frakcijų gludintus akmenukus.Tel. 8 618 66 878. 2437

Veža žvyrą, smėlį, skaldą, malkas, durpių briketus iš Ežerėlio durpyno (gera kokybė ir kaina) ir kitus krovinius iki 8 t.Tel. 8 650 31 062. 3083

Veža žvyrą, smėlį, skaldą, juodžemį iki 25 t.Tel. 8 682 64 113. 2110

Veža žvyrą, smėlį, juodžemį ir kitus krovinius iki 25 t. Išveža gruntą, statybines atliekas. Gali pats pasikrauti.Tel. 8 658 01 358. 2214

Remontuoja traktorius, kombainus, vairo, hidraulo ir elektros sistemas. Virina pusautomačiu suvirinimo aparatu (lituoja ir virina aliuminį). Atvyksta. Tel. 8 682 92 203. 3049

Vynioja šienainio, šieno ritinius, smulkina. Išrašo PVM sąskaitas faktūras. Tel. 8 650 52 343. 2224

Parduoda naujus ir naudotus melžimo agregatus bei jų detales. Remontuoja melžimo agregatus. Tel. 8 639 07 345. 2503

Parduoda dalimis VW PASSAT CARAVAN TDI (1999 m., 1,9 l, 81 kW), du VW PASSAT B5 (1998 m., 1,9 l, TDI, 66 kW ir 1,8 l, sedanai), VW GOLF IV (1999 m., 1,4 l, hečbekas ir 1,9 l, TDI), VW BORA (1999 m., 1,6 l ir 1,9 l, TDI), VW SHARAN TDI (1998 m., 1,9 l), AUDI A6 CARAVAN TDI (2000 m., 2,5 l), AUDI A4 CARAVAN TDI (1998 m., 1,9 l, sedanas), AUDI C4 (1992 m., 2,8 l, benzinas), AUDI B4 TDI (1995 m., 1,9 l), AUDI 100 C4 TDI (1994 m., 2,5 l, 85 kW), VW GOLF V TDI (2005 m., 2 l), VW TOURAN TDI (2006 m., 2 l), VW PASSAT (1991 m.). Perka automobilius ardyti. Tel. 8 657 39 339. 6299

Kloja trinkeles, kapavietes užpila skaldele, lieja pamatus paminklams. Tel. 8 643 16 848. 3199

Parduoda traktoriaus T-25 ratus, diskinę grūdų sėjamąją SZ-3,6. Perveža traktorius, padargus.Tel. 8 630 93 471. 3222

Valo kaminus (paprastus ir su įdėklais), perstato.Tel. 8 693 68 006. 3214

Gamina ir įstato į kaminus nerūdijančio plieno įdėklus, stato dvisienius apšiltintus kaminus. Tel. 8 602 36 970. 1128

Parduoda sėklintas telyčias ir karves. Reikalinga melžėja ir ūkio darbininkas. Suteikiamas gyvenamasis plotas.Tel. 8 655 28 527. 2854

Vynioja šienainio, šieno ir šiaudų ritinius, išrašo PVM sąskaitas faktūras. Tel. 8 623 62 785. 2882

Vandens šuliniai, vietinės kanalizacijos, drenažai. Vandens ieško patys. Tel. 8 686 77 587. 3212

Žoliapjove („trimeriu“) pjauna žolę (ir didelius plotus, šlaitus, griovius). Atlieka kitus lauko darbus.Tel. 8 653 80 229. 3200

Dažo medinių, tinkuotų namų fasadus bei stogus, atlieka kitus lauko darbus.Tel. 8 653 80 229. 3201

VIŠČIUKAI, ANČIUKAI, ŽĄSIUKAI. Priimami užsakymai AB Vilniaus paukštyno mėsiniams broileriniams vienadieniams viščiukams ir paaugintiems (2–3 savaičių) viščiukams, ančiukams, žąsiukams, vištaitėms įsigyti.Kalvarijos turguje sekmadieniais neprekiauja! Tel. 8 611 51 770, Alvitas, Vilkaviškio r. 2438

Groja įvairiomis progomis (vestuvėse, jubiliejuose, krikštynose). Veda renginius. Graži muzika Jūsų šventei už mažą kainą. Tel. 8 680 27 027. 2857

Pagal užsakymus išpjauna ir parduoda statybinę medieną. Parduoda supjautas atraižas ir įvairias malkas. Tel.: 8 614 09 390, 8 654 74 140. 830

Įvairūs žemės kasimo darbai, inžinerinių tinklų (vandentiekio, kanalizacijos) įrengimas. Sutvarko teritorijas, rauna kelmus, atkasa pamatus. Tel. 8 650 32 905. 3149

Dovanoja praeitų metų derliaus bulves. Tel. 8 685 24 406. 3202

Dovanoja baldus.Tel. 8 650 92 663. 3203

Vytauto g., Vilkaviškyje, prie „Norfos“ prekybos centro rasta moteriška apyrankė. Tel. (8 342) 54 219 (skambinti vakare). 3204

Pamesta Ingridos Lietuvninkienės asmens tapatybės kortelė. Radusiajam atsilygins.Tel. 8 646 47 817. 3223

Nemokamai leidžia nusišienauti pievą. Tel. 8 678 04 903. 3206

Dovanoja vokiečių aviganių mišrūnus šuniukus.Tel. 8 641 06 095. 3207

30 metų mergina ieško darbo.Tel. 8 636 02 533. 3160

Vyras ieško bet kokio darbo.Tel. (8 342) 49 425. 3208

Savo temą galite pasiūlyti paskambinę tel. (8 342) 20 800

2015 m. birželio 18 d. 8 / įvairenybės

Kas? Joninės?.. Palauk, o mes eglutės nepamiršome išnešti?..

Eglės MIČIULIENĖS nuotr.

S

Šian dien ga li me su lauk ti trum po lie taus, kai kur griau dės per kū ni ja. Pūs ne stip rus pie tų, piet va ka rių vė jas. Die ną ter mo met-rai ro dys 16–21 laips nį ši lu mos.

Penk ta die nį vie to mis tar pais vėl pa ly-nos. Vė jas dar šiek tiek su si lpnės, te be pūs iš piet va ka rių. Nak tį oras at vės iki 7–12 laips nių ši lu mos, die ną šils iki 17–22 laips-nių.

Lie taus ža da ma ma žai

Birželio 18 d. Aminta, Elžbieta, Ginbutas, Marcelinas, Marina, Morkus, Vaiva

Birželio 19 d. Dovilas, Dovilė, Gaudvilas, Gervazas, Protazas, Ramunė, Romualda, Romualdas, Svaigedas, Svaigedė

s

s

Yra at sa kin gas prieš ką ar kam?Jun gi nys bū ti at sa kin gam ir iš veiks ma-žo džio „at sa ky ti“ pa da ry tas daik ta var dis at sa ko my bė val do nau di nin ką, to dėl tu ri bū ti: yra at sa kin gas rin kė jams (ne prieš rin kė jus), at sa ko my bė už sa ko vams (ne prieš už sa ko vus).

KALBOS PATARIMAI

VARDINĖS

IŠM

INTI

S Kas niekada nedarė kvailysčių, yra ne toks išmintingas, kaip jam atrodo.

Fransua de LAROŠFUKO

Bir že lio 20 d., šeš ta die nį, 12 val., šv. Mi šio mis Bart nin kų pa ra pi jo je, Bu da-vo nės miš ke, bus pa gerb ti ka ro pra-džio je so vie tų ka rei vių nu kan kin ti ku-ni gai V. Bal sys, J. Dab ri la ir J. Pet ri ka. Vi si kvie čia mi at vyk ti.

Bir že lio 21 d. ren gia ma Vir ba lio se niū-ni jos šven tė: 13 val. – šv. Mi šios pa ra-pi jos baž ny čio je, nuo 16 val. mies to par ke – links my bės vai kams, 17 val. – Kau no te ri to ri nės mui ti nės ki no lo go su šu ni mi pa si ro dy mas ir pa sa ko ji mas apie mui ti nės už ku li sius, vė liau – me-no mė gė jų pa si ro dy mai („Kat pė dė lės“, „Nos tal gi ja“, „Vė jū na“, Ri ta, Klau di ja, Ka li ning ra do lie tu vių bend ruo me nės ka zo kų liau dies dai nų an samb lis „Ata-man“). Bus pa skelb ti kon kur so „Ma no žy din ti so dy ba“ ir tink li nio var žy bų nu ga lė to jai, links mins pa ro di jų teat-ras ir kt.

Sta lo žai di mų klu bas „Vi sa ži niu kas“ sek ma die niais, nuo 12 val., Vil ka viš kio kul tū ros cent re kvie čia pa žais ti sta lo žai di mų.

Bir že lio 21 d., 18 val., Zyp lių dva re (Ša-kių r.) vyks fes ti va lio „Beat ri čės va sa-ra“ kon cer tas „Ke lio nė į An da lū zi ją“. At-li kė jai – Se vi li jos fla men ko aka de mi jos dės ty to jai iš Is pa ni jos. Skam bės tra di ci-nės ir šiuo lai ki nės fla men ko mu zi kos pje sės ir šo kiai.

Bir že lio 23 d., 19 val., Jo ni nių šven tę Pae že rių dva ro so dy bo je ren gia Su val-ki jos (Sū du vos) kul tū ros cent ras. Veiks tau to dai li nin kų kie me liai, lau mės virs ste buk lin gą ar ba tą, bus pi na mi vai ni-kai, svei ki na mi Jo nai ir Ja ni nos, kon cer-tuos me no mė gė jų ko lek ty vai. Pa par čio žie do ieš ko si me kar tu su po pmu zi kos at li kė ju Si mo nu Dons ko vu.

Bir že lio 27 d. Vil ka viš ky je, prie kul tū-ros cent ro, vyks šven tė „Ma no mies tas Lie tu voj įra šy tas“. Ren gi niai, pra si dė ję 9 val., tę sis iki vė lu mos. Bus spor ti nių var žy bų, ama tų de mont ra vi mo, sa vo veik las pri sta tys bend ruo me nės, veiks įvai rios kū ry bi nės dirb tu vės ir in te rak-ty vūs kie me liai, kon cer tuos me no mė-gė jai ir pro fe sio na lai ( Eve li na Sa šen ko, LNK pro jek to „Lie tu vos bal sas“ nu ga lė-

s

s

s

s

s

s

to jai bei da ly viai, Do na tas Mont vy das ir kt.).

Pil viš kie čių miš rus vo ka li nis an samb-lis „Jo va ras“ mi ni sa vo veik los 20-metį. Ju bi lie jui skir tas ren gi nys vyks bir že lio 28 d., 13 val., Pil viš kių kul tū-ros na muo se.

Bir že lio 28 d. or ga ni zuo ja ma tra di ci nė Pet ri nių šven tė Bart nin kuo se. 12 val. – šv. Mi šios, 14 val. – ren gi nys prie bend-ruo me nės na mų.

s

s

Liepos 4 d., nuo 13 val., Ky bar tų sta-dio ne vyks šven tė „Mu zi ki nė lie pa Ky-bar tuo se 2015“. Bus įvai rių at rak ci jų ir pra mo gų, pro gra mo je da ly vaus at-li kė jai Pau lius Sta lio nis, Eg lė Jakš ty tė, gru pės „Iš junk švie są“, „Thun der ta le“, „Age“, li ni ji nių šo kių gru pė ir ko lek ty-vas „Le li ja“.

Dėl pre ky bos ama tų, tau to dai lės dar bais, žais lais, bi žu te ri ja ir kt. pra šo-ma tar tis tel. 8 640 23 343 ar ba re [email protected].

sKAS? KUR? KA DA?

SURAŠYKITE Į BRĖŽINUKŲ KVADRATĖLIUS (9 LANGELIŲ) SKAIČIUS NUO 1 IKI 9 TAIP, KAD NEI EILUTĖSE, NEI STULPELIUOSE SKAIČIAI NESIKARTOTŲ. ATSAKYMĄ SUŽINOSITE IŠRINKĘ SKAIČIUS IŠ MAŽAIS SKAITMENIMIS PAŽYMĖTŲ LANGELIŲ.

SUDOKU Teisingas birželio 11 d. spausdinto sudoku atsakymas – 2743 ir 4596.

s

Sudarė Egidijus ŠALKAUSKIS

ŠIANDIEN

Saulė tekėjo

Saulė leisis

Dienos trukmė

Dvyniai (05 21–06 22)

Jaunatis iki birželio 22 d.

2 mėnulio diena

04:4121:5817:17

Plo si me vie ti niams teat ro mė gė jamsŠį sek ma die nį, bir že lio 21 d., Vil ka viš kio kul tū ros cent re vyks jau tre čia sis mė gė jiš kų teat rų va ka ras „Po pau pio gluos niais“.Die ną, 13.30 val., sce no je prie kul tū ros cent ro virs ūki nin ko šei mos gy ve ni mas. Vil ka viš kio pa gy ve nu sių žmo nių klu bo „Ru de nė lis“ mė gė jų teat ras „Ker tė“ (re ži-sie rė L. Gau ry lie nė) vai dins L. Di džiu lie-nės-Žmo nos ko me di ją „Pas ku bė jo“.

Tai gy vas, liau diš kas, mū sų bui ties

tra di ci jo mis ir kai mo ūki nin kų rū pes-čiais api pin tas spek tak lis. Ko me di jo je iš mo nin gai pa ro do mas to lai ko žmo nių bend ra vi mas, tar pu sa vio san ty kiai. Spek-tak lio int ri ga – ūki nin kų Ga li nių pa stan-gos iš te kin ti sa vo vien tur tę jau ge ro kai „pa bu vu sią“ duk te rį Ju zę. Į pa gal bą at-sku ba net smal sio ji kai mo kam pi nin kė Ago ta.

Ar bend ros pa stan gos da vė nors ko kių vai sių, pa ma ty si te pa žiū rė ję sen jo rų spek-tak lį.

Va ka rop, 17 val., Vil ka viš kio kul tū ros cent ro mė gė jų teat ras kvies pa si žiū rė ti

spek tak lį „Ku ror ti nės aist ros“ pa gal J. Gri-ciaus pje sę „Pa lan ga“ (re ži sie rė D. Ka su lai-tie nė). Spek tak lis bus vai di na mas kul tū ros cent ro sa lė je.

Tar pu ka rio Lie tu vo je, kaip ir šian die-ni nė je, ne sti go int ri gas mėgs tan čių po-nių. Ir tuo met žmo nės my lė jo bei no rė jo bū ti my li mi, o kai ku rie ne tgi dau giau nei ki ti. Taip už si megz da vo ir ku ror ti niai ro ma nai. Vi si apie juos nu tuo kė, iš sky rus ant rą sias he ro jų pu ses ir jus, mie li žiū ro-vai. Kad ne lik tu mė te to kie nein for muo ti, atei ki te į spek tak lį ir vis ką su ži no si te.

„San ta kos“ inf.

Sekmadienį savo spektaklius žiūrovams pristatys Pagyvenusių žmonių klubo „Rudenėlis“ teatras „Kertė“ ir Vilkaviš-kio kultūros centro mėgėjų teatro aktoriai.

S

GY DY TO JŲ KER ŠANS KŲ KLI NI KA (V. Ku dir kos g. 5, Ma ri jam po lė)Priims vaikus:birželio 20 d. vai kų kar dio lo gas Gied rius Va liu lis,liepos 4 d. aler go lo gas imu no lo gas Kęs tu tis Čer niaus kas,liepos 4 d. echos ko puo to jas And rius Če kuo lis,liepos 3 d. or to pe das trau ma to lo gas Re gi man tas Žit kaus kas,nuo liepos 7 d., kas die n, vai kų pul mo no lo gė Sa lo mė ja Ker šans kie nė.Pa gal bą vai kams su gy dy to jų siun ti mu 100 proc. ap mo ka Li go nių ka sa.Re gist ra ci ja tel.: (8 343) 92 233 / 75 550, mo b. 8 655 92 233, www.gkk.lt

Užsk. 3221

ORAI 21 / 7