VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

TRANSPORTO INŽINERIJOS FAKULTEAS

TRANSPORTO VADYBOS KATEDRA

Artūras Petraška

SUNKIŲ IR NEGABARITINIŲ KROVINIŲ VEŽIMŲ KELIŲ TRANSPORTU TYRIMAS

RESEARCH OF HEAVYWEIGHT AND OVERSIZED GOODS

TRANSPORTATION BY ROAD TRANSPORT

Baigiamasis magistro darbas

Transporto inžinerinė ekonomika ir vadyba, 62403S120

Transporto logistika

Vadyba ir verslo administravimas

Vilnius, 2007

2

3

4

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Transporto inžinerijos fakultetas

Transporto vadybos katedra

ISBN ISSN

Egz. sk. 3

Data 2007-05-21

Transporto inžinerinės ekonomikos ir vadybos studijų programos baigiamasis magistro darbas

Pavadinimas Sunkių ir negabaritinių krovinių vežimų kelių transportu tyrimas

Autorius Artūras Petraška

Kalba

lietuvių

užsienio X

Baigiamajame magistro darbe atliekama sunkių ir negabaritinių krovinių vežimų

kelių transportu analizė, aptariamos su tokių krovinių vežimų organizavimu susijusios problemos. Darbe nagrinėjama trijų, už sunkių ir negabaritinių krovinių vežimą atsakingų, institucijų darbo specifika. Jos yra: Valstybinė kelių transporto inspekcija prie susisiekimo ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie susisiekimo ministerijos bei kelių policija. Šio darbo tikslas yra nustatyti priežastis lemiančias sunkių ir negabaritinių krovinių vežimo problemiškumą. Organizuojant tokių krovinių gabenimą susiduriama su tokiomis pagrindinėmis problemomis: specialios įrangos stoka, aukšta vežimo savikaina – dideli mokesčiai, paini teisinė bazė, paini institucijų koordinuojančių sunkių ir negabaritinių krovinių vežimus veikla. Atlikta vežėjų anketinė apklausa įrodo, kad šios problemos yra labai aktualios vežant tokius krovinius. Internetinės duomenų bazės kūrimas vežėjams galėtų būti išeitis siekiant efektyviau išnaudoti turimą specialią įrangą sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimui. Siekiant išvengti tokių krovinių gabenimo be leidimų yra siūloma griežčiau bausti pažeidėjus - didinti baudas.

Darbą sudaro 7 pagrindinės dalys: įvadas, tyrimo objektas ir problemos aptarimas, sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimo organizavimo tyrimas, suformuluotų probleminių taškų pagrindimo tyrimas, rekomendacijos sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių gabenimo problemiškumui mažinti, išvados ir siūlymai, literatūros sąrašas.

Darbo apimtis – 79 p. teksto be priedų, 28 iliustracijos, 6 lentelės. Atskirai pridedami darbo priedai.

Prasminiai žodžiai: negabaritiniai kroviniai, transporto priemonė, sunkiasvoriai kroviniai, leidimas, vežimas (transportavimas).

5

Vilnius Gediminas Technical University

Transport Engineering faculty

Transport Management department

ISBN ISSN

Copies No. 3

Date 2007-05-21

Transport Engineering Economics and Management study programme master thesis.

Title: Research of heavyweight and oversized goods transportation by road transport

Author Artūras Petraška

Language

Lithuanian

Foreign X

The purpose of this final master work is to analize problems which are actual for

expeditors and hauliers. The number of giving licece regulates international and local transportation of heavyweight and oversize shipments. There are three institutions wich are responsible for giving the licence and control such transportation: the National Road Transport Inspection, Lithuanian Automobile Road Direction and Road Police. The object of this work is to fix the reasons wich cause the problems of heavyweight and oversize shipments transportation. While organizing the transportation of such cargos one confront with these problems: a deficite of special equipment, high price of transportation, high charges, complicated legal base, complex movement of institutions wich co-ordinate heavyweight and oversize shipments transportation. Questionare improves, that these problems are very actual of heavyweight and oversize goods transportation process. The creation of the internet database would be the answer for transporters seaking to exploit available special equipment for heavyweight and oversize cargos transportatio more effectively. It is offered to punish offenders more stricly – to increase forfeits while seaking to avoid such cargos transportation.

This work consist of 7 chapters: preface, research object and problem anglysis, heavyweight and oversize goods transportation organization research, research of problematic points, gudelines for transportation of heavyweight and oversize goods, offers and finding, literature list.

The amount of this work – 79 pages without supplements, 28 pictures, 6 tables.

Keywords: oversize, shipment, vehicle, heavybulk (heavyweight) shipment, vehicle, bulk, licence, transportation.

6

TURINYS

Įvadas............................................................................................................................................ 9

1. Tyrimo objektas ir problemos aptarimas.................................................................................. 11

2. Sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimo organizavimo tyrimas..................................... 12

2.1 Informacijos šaltinių nagrinėjama tema apžvalga............................................................... 12

2.2 Esamos padėties analizė...................................................................................................... 17

2.3 Darbo tikslai ir uždaviniai................................................................................................... 18

2.4 Sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimo organizavimo tyrimas............................... 20

2.4.1 Teisinė aplinka........................................................................................................... 21

2.4.2 Technologinė aplinka................................................................................................. 36

2.4.3 Finansinė aplinka ...................................................................................................... 39

2.5 Ryšių tarp aplinkų ir jas sudarančių elementų priklausomybės analizė............................... 45

2.6 Institucijų, įtrauktų į sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimo organizavimą,

veiklos analizė............................................................................................................................... 47

2.7 Tiriamų aplinkų probleminių elementų įvardijimas............................................................. 49

3. Suformuluotų probleminių taškų pagrindimo tyrimas.............................................................. 49

3.1 Tyrimo rezultatų apibendrinimas ....................................................................................... 52

3.2 Negabaritinių krovinių vežimų tyrimo apibendrinimas...................................................... 59

3.3 Sunkiasvorių krovinių vežimo tyrimo apibendrinimas....................................................... 62

4. Rekomendacijos sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių gabenimo problemiškumui mažinti.. 66

4.1 Institucijų veiklos pertvarkymo siūlymai............................................................................ 66

4.2 Bendros įrangos bazės, skirtos sunkiasvoriams ir negabaritiniams kroviniams vežti,

kūrimas..........................................................................................................................................

68

4.3 Tolimesnės tyrimų kryptys............ .................................................................................... 73

Išvados ir pasiūlymai.................................................................................................................... 75

Literatūra....................................................................................................................................... 77

Priedai........................................................................................................................................... 79

7

LENTELĖS

1 lentelė. Užsienio šalių maksimalių leidžiamų matmenų palyginimas..............................

2 lentelė. Mokestis, kai transporto priemonės, registruotos Lietuvoje ir užsienyje, su

kroviniu arba be jo, viršija leidžiamus išmatavimus............................................................

3 lentelė. Mokestis, kai transporto priemonės, registruotos Lietuvoje ir užsienyje, viršija

leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir leidžiamą bendrą svorį.....................................................

4 lentelė. Transporto priemonėms, viršijusioms faktišką leidžiamą svorį, nustatyti

ribiniai tarifai........................................................................................................................

5 lentelė. Mokesčio už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto

priemones ribiniai tarifai......................................................................................................

6 lentelė. Ekspertinės apklausos rezultatai...........................................................................

18

41

42

43

44

48

8

PAVEIKSLAI

1 pav. Krovinio gabaritą sudarantys elementai....................................................................

2 pav. Sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimą veikiančios aplinkos.......................

3 pav. Už transporto priemonės gabarito išsikišančio krovinio gabarito žymėjimo

ženklas..................................................................................................................................

4 pav. Ilgesnės nei 18,75 m transporto priemonės su priekaba gabarito žymėjimo ženklas

5 pav. Ilgesnės kaip 12 m transporto priemonės be priekabos gabarito žymėjimo ženklas

6 pav. Aplinkas sudarantys elementai ir ryšiai tarp jų.........................................................

7 pav. Krovinių vežimas tūkstančiais tonų per metus..........................................................

8 pav. Dažniausia vežami kroviniai.....................................................................................

9 pav. Specializuotos pakuotės panaudojimo svarba sunkiasvoriams kroviniams..............

10 pav. Specializuotos pakuotės panaudojimo svarba negabaritiniams kroviniams............

11 pav. Važiavimo laiko svarba vežant negabaritinius ar sunkius krovinius......................

12 pav. Krovinio vežimo atstumo svarba vežant sunkų arba negabaritinį krovinį..............

13 pav. Kelių infrastruktūros svarba vežant sunkiuosius ir negabaritinius krovinius..........

14 pav. Specializuotos įrangos panaudojimo svarba pakrovimo-iškrovimo vietose...........

15 pav. Didžiausia įtaka sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių gabenimo savikainai........

16 pav. Šalys keliančios daugiausia problemų gabenant sunkius ir negabaritinius

krovinius...............................................................................................................................

17 pav. Negabaritinių krovinių vežimas..............................................................................

18 pav. Negabaritinių krovinių dalis bendroje krovinių apyvartoje....................................

19 pav. Aktualios negabaritinių krovinių vežimo problemos..............................................

20 pav. Priežastys dėl kurių nevežami negabaritiniai kroviniai...........................................

21 pav. Sunkiasvorių krovinių vežimas...............................................................................

22 pav. Sunkiasvorių krovinių dalis bendroje krovinių apyvartoje.....................................

23 pav. Aktualios sunkiasvorių krovinių vežimo problemos...............................................

24 pav. Priežastys, dėl kurių nevežami sunkiasvoriai kroviniai..........................................

25 pav. Esama Valstybinės kelių transporto inspekcijos valdymo struktūrinė schema.......

26 pav. Patobulinta Valstybinės kelių transporto inspekcijos valdymo struktūrinė

schema..................................................................................................................................

27 pav. Internetinis duomenų bazės modelis.......................................................................

28 pav. Transporto priemonės matmenys su kroviniu.........................................................

16

20

38

39

39

46

53

54

54

55

55

56

56

57

58

58

59

60

61

62

63

63

64

65

68

69

70

72

9

Įvadas

Šiuo metu Lietuvoje yra vykdomos esminės ekonominės reformos, kurių tikslas -

stiprinti valstybę, padaryti Lietuvos ekonomiką konkurencingą pasaulio rinkose. Nuo 1990 m.

pasiekta labai daug: Lietuva tapo Europos Sąjungos ir NATO nare, smarkiai sumažėjo

infliacija, ne tik sustabdytas bendrojo vidaus produkto nuosmukis, bet ir pasiekta, kad jis

didėtų, pertvarkomi ir stiprinami transporto, energetikos, bankininkystės ir kiti sektoriai.

Visi šie pokyčiai lėmė pasikeitimus prekių ir paslaugų rinkose, kurių tolesnis

plėtojimas neatsiejamas nuo pagrindinės sistemos dalies transporto plėtros. Transportui tenka

svarbus vaidmuo kuriant materialines vertybes, racionaliai išdėstant teritorijoje gamybines

jėgas, tenkinant gyventojų susisiekimo poreikius.

Transportas kartu su energetika ir ryšiais yra itin svarbi efektyvios materialinės

gamybos ir normalios socialinės aplinkos garantavimo šalyje sąlyga.

Transportas labiau nei daugelis kitų ūkio šakų yra valdomas, kontroliuojamas ir

reguliuojamas vyriausybės ar vietos valdžios. Transporto politika, įskaitant ir investavimus,

glaudžiai siejasi su įvairiomis infrastruktūros ir riedmenų nuosavybės formomis.

Sparčiai plėtojantis Lietuvos ūkiui ir kuriantis rinkos ekonomikos sąlygoms didėja ir

poreikis vežti įvairius krovinius. Dėl to neišvengiamai atsiranda sunkiasvorių ir negabaritinių

krovinių vežimų poreikis, kuris šiuo metu Lietuvoje yra gan problematiškas. Šiuo metu

rinkoje vis daugėja įmonių, norinčių užsiimti negabaritinių ir sunkiasvorių krovinių

gabenimu, nes tai suteikia išskirtinumo, atsiranda galimybių specializuotis tam tikroje

krovinių vežimų srityje ir dėl to galima būti pranašesniems už konkurentus. Tokių krovinių

gabenimas yra kur kas patrauklesnis negu paprastų, finansiniu aspektu.

Sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimo problemos yra mažai tyrinėtos, todėl

šio darbo tikslas yra nustatyti priežastis, lemiančias sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių

vežimo organizavimo problemiškumą. Jį lemia tokios svarbiausios priežastys, dėl kurių

Lietuvos vežėjai vengia užsiimti sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių gabenimu ir kurias yra

bandoma įrodyti bei pagrįsti šiuo darbu.

Šiame darbe yra tiriama:

• sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių sąvokos;

• bendrosios sąlygos, keliamos tokių krovinių gabenimui;

• esamas sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimo organizavimas;

• sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimus koordinuojančių institucijų

veikla;

10

• su sunkiasvoriais ir negabaritiniais kroviniais susijusi teisinė, technologinė bei

finansinė aplinkos;

• sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimo organizavimo probleminiai

elementai bei atliekamas šių elementų problematiškumo pagrindimo tyrimas.

Tik tinkamai įvertinus sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimų automobilių

keliais organizavimo problematiškumą tampa įmanoma pateikti optimalius, ekonomiškai

efektyvius pasiūlymus tokių krovinių vežimų sektoriaus būklei tobulinti.

Pirmame šio darbo skyriuje yra aptariamas tyrimo objektas - sunkiųjų ir negabaritinių

krovinių vežimų organizavimo kelių transportu problemiškumas ir tokių krovinių vežimų

situacija Lietuvoje bei kitose Еuropos Sąjungos šalyse.

Antrame skyriuje pateikiamas ir detaliai aprašomas sunkiasvorių ir negabaritinių

krovinių vežimo organizavimo tyrimas bei aplinkos, turinčios didžiausią įtaką tokių krovinių

gabenimui. Šiame skyriuje nagrinėjami minėtas aplinkas sudarantys elementai bei jų

tarpusavio ryšiai, atliekama, su šių krovinių vežimu susijusių literatūros šaltinių analizė.

Pirmiausia apžvelgiami teisiniai aktai reglamentuojantys sunkių ir negabaritinių krovinių

vežimą. Čia pateikiama sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių samprata kelių transporte,

bendrosios sąlygos jiems gabenti bei esamos padėties analizė, pateikiami šio darbo tikslas bei

uždaviniai.

Trečiame skyriuje pateikiami sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimo

organizavimo aplinkų probleminiai elementai bei jų pasirinkimo priežastys. Taip pat

aprašomas atliktas anksčiau minėtų elementų problemiškumo pagrindimo tyrimas. Tyrimo

metu buvo atlikta anketinė apklausa. Šiame skyriuje taip pat pateikiami gauti apklausos

rezultatai.

Ketvirtame skyriuje pateikiamas institucijų veiklos pertvarkymo modelis, leisiantis

optimizuoti laiko sąnaudas, patiriamas reikiamų leidimų išdavimo metu. Taip pat šiame

skyriuje išnagrinėtos bendros įrangos bazės kūrimo alternatyvos bei atskleisti jų privalumai ir

trūkumai, pateikiamas projekto naudingumo pagrindimas. Kaip geriausia alternatyva, siekiant

pagerinti situaciją sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių gabenime, pateikiama bendros

internetinės duomenų bazės kūrimo pasiūlymas. Čia taip pat pagrindžiamas baudų didinimas

kaip viena efektyviausių priemonių užkertant kelią vežti sunkiasvorius ir negabaritinius

krovinius automobilių keliais be leidimo.

Darbo pabaigoje pateikiamos sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimų

automobilių keliais situaciją atspindinčios išvados bei suformuluoti pasiūlymai, kaip pagerinti

esamą tokių krovinių vežimų padėtį.

11

1. Tyrimo objektas ir problemos aptarimas

Pastaruoju metu Lietuvoje įvyko daug pasikeitimų įvairiose šalies ūkio srityse.

Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą lėmė paprastesnį krovinių gabenimą tarp šalių,

priklausančių šiai Sąjungai. Tai lėmė spartesnį krovinių pristatymą į kitas šalis. Nuolat

didėjantis vartojamumas lemia didesnę produktų paklausą ne tik vidinėse, bet ir tarptautinėse

rinkose. Sparčiai auganti ekonomika visoje ES taip pat turi įtakos gamybos pramonės šakų

plėtojimui ir sparčiam augimui. Abu šie veiksniai lemia nuolat didėjantį ne tik įprastų, bet ir

negabaritinių bei sunkių krovinių gabenimo poreikį.

Kiekviena firma, įmonė ar organizacija siekdama įsitvirtinti ir plėsti savo veiklą

rinkoje privalo rūpintis klientais. Todėl įmonės užsiimančios tarptautiniais krovinių

gabenimais, siekia teikti saugias ir greitas transportavimo paslaugas.

Esminis veiksnys, turintis įtakos kokybiškam negabaritinių ir sunkiųjų krovinių

transportavimui, yra saugumas. Didelę reikšmę tokių krovinių gabenimui turi įmonės

gebėjimas greitai ir su kuo mažesnėmis sąnaudomis organizuoti transportavimo procesą. Tai

yra pasiekiama turint efektyviai dirbančius darbuotojus, geras transporto priemones, įrangą

bei negabaritiniams ir sunkiasvoriams kroviniams gabenti pritaikytą infrastruktūrą.

Šio darbo tyrimo objektas yra sunkiųjų ir negabaritinių krovinių vežimų kelių

transportu organizavimo problemiškumas ir tokių krovinių vežimų situacija Lietuvoje bei

kitose Еuropos Sąjungos šalyse. Tokio tipo krovinių vežimas yra sudėtingas tiek siuntėjų, tiek

ir vežėjų atžvilgiu. Viena vertus, vežėjai susiduria su specialios įrangos problema, kuri yra

labai brangi ir sunkiai įperkama, kita vertus, ekspedicinės įmonės vengia tokių krovinių

užsakymų, nes susiduria su įvairiomis problemomis ypač gaunant leidimus užsienio

valstybėse.

Labai svarbu išsiaiškinti, kas yra negabaritas ir kas yra sunkiasvoriškumas. Gabaritas

– tai krovinio išoriniai matmenys. Negabaritas – esamų standartizuotų arba kitaip apibrėžtų

erdvės matmenų viršijimas. Transporto priemonė laikoma sunkiasvore, kai jos bendroji masė

viršija 40 t arba maksimali apkrova ant bent vienos ašies viršija 10 t.

Tiek sunkiasvorių, tiek ir negabaritinių krovinių vežimo procesas susideda iš krovinio

priėmimo iš siuntėjo, vežimo bei jo pristatymo gavėjui. Taip pat šiam procesui priklauso

detalaus maršruto sudarymas, leidimų įsigijimas, pakrovimas, iškrovimas, perkrovimas bei

laikinas sandėliavimas (jei toks būtinas).

Problemos, su kuriomis susiduriama gabenant tokius krovinius, gali būti labai įvairios.

Pirmiausia tai yra transporto rūšies parinkimas. Tiek negabaritinį, tiek sunkiasvorį krovinį

galima gabenti įvairiomis transporto rūšimis, tačiau tik kelių transportas sugeba pristatyti

12

krovinius „nuo durų iki durų”. Kitos problemos yra teisinis tokio tipo krovinių gabenimo

reglamentavimas ir reguliavimas, galimas neigiamas poveikis kelių infrastruktūrai, detalaus

gabenimo maršruto sudarymas, vežimo saugumo garantavimas ir kt.

Šiame darbe daugiausiai dėmesio skiriama sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių

gabenimo kelių transportu organizavimui, nes šioje srityje susiduriama su didžiausiomis

problemomis:

• nėra/nepakanka priemonių (įrangos) tokiems kroviniams vežti;

• sudėtinga, paini teisinė bazė, daug dokumentų, painus jų pildymas;

• didelė vežimo savikaina;

• darbuotojų kompetencijos ar patirties trūkumas;

• papildomos laiko sąnaudos;

• nepakankama tokių krovinių pasiūla.

Tik kelių transportas sunkiųjų ir negabaritinių krovinių gabenimo srityje gali užtikrinti

krovinio pristatymą „nuo durų iki durų” ir pasiekti tokius paskirties taškus, kurie kitomis

transporto rūšimis yra nepasiekiami.

2. Sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimo organizavimo

tyrimas

2.1 Informacijos šaltinių nagrinėjama tema apžvalga

Reikia pastebėti, kad literatūros, aprašančios sunkiųjų ir negabaritinių krovinių

vežimus, nėra daug. Pagrindiniai šaltiniai apibūdinantys sunkių ir negabaritinių krovinių

vežimų galimybes yra teisės aktai.

Teisės aktai. Siekiant unifikuoti tokių krovinių gabenimo sąlygas Europos Sąjungoje

1996 metais liepos 25 dieną buvo priimta Europos Sąjungos Tarybos direktyva 96/53/EB. Ši

direktyva nustato tam tikrų Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų

kelių transporto priemonių didžiausius leidžiamus matmenis ir tarptautiniam vežimui

naudojamų kelių transporto priemonių didžiausią leidžiamą masę.

Stambiagabaričių krovinių vežimą Lietuvoje reglamentuoja „Stambiagabaritinių

krovinių vežimo instrukcija“, kuri yra patvirtinta Vidaus reikalų ministerijos 1994 metais

lapkričio 30 dieną. Ši instrukcija nustato tokių krovinių vežimo tvarką Lietuvos Respublikos

keliais, nepaisant jų žinybinio priklausomumo. Joje numatyta krovinių vežimo tvarka

transporto priemonėmis, kai jų gabaritai su kroviniu arba be jo didesni negu numatyta Kelių

eismo taisyklėse. Instrukcijoje taip pat yra numatyti pagrindiniai reikalavimai krovinį

13

vežančios transporto priemonės techninei būklei, papildomai įrangai ir ženklinimui, taip pat

krovinius vežantiems juridiniams ir fiziniams asmenims, vairuotojams ir Kelių policijai, kad

būtų užtikrintas saugus eismas.

Už didžiagabaričių ir sunkiųjų krovinių keliais vežimą kelių savininkai, o už leidimų

išdavimą – Valstybinė kelių transporto inspekcija, nustatyta tvarka gali imti mokestį.

Negabaritiškumas ir sunkiasvoriškumas gali būti apibrėžiami labai įvairiai:

Negabaritas – esamų standartizuotų arba kitaip apibrėžtų erdvės matmenų viršijimas.

Negabaritiškumas nustatomas remiantis standartu bei įvertinant aplinką, kuria turės judėti

krovinys. Kadangi aplinką sudaro kelio statiniai, įrenginiai, įvairūs ženklai, kita kelio

infrastruktūra, tai vežant negabaritinį krovinį poveikis jiems yra neišvengiamas. Todėl ši

aplinka ir nulemia, kokie kroviniai gali būti gabenami tikintis mažiausio neigiamo poveikio.

Gabarito arba negabarito apibrėžimas yra nustatomas teisės aktais (pvz., Kelių eismo

taisyklėmis) ir dažnai nėra keičiamas.

Šiek tiek kitokia situacija yra analizuojant sunkiasvoriškumo apibrėžimą. Transporto

priemonė su kroviniu ar be jo laikoma sunkiasvore, kai jos bendroji masė viršija 40 t arba

maksimali apkrova ant bent vienos ašies viršija 10 t. Šis apibrėžimas gali būti dažnai

keičiamas. Sunkiasvoriškumo apibrėžimo pasikeitimui daugiau įtakos turi teisiniai veiksniai.

Šiuo atveju kompetentingos institucijos nustato maksimalią leidžiamą bendrąją transporto

priemonės masę, tačiau ji gali kisti priklausomai nuo tų pačių kompetentingų institucijų noro

ir siekiamų tikslų. Galima būtų išskirti keletą svarbiausių priežasčių, dėl kurių gali keistis

sunkiasvoriškumo apibrėžimas.

Visų pirma tai gali būti daroma siekiant apriboti sunkiasvorių transporto priemonių

eismą. Kita ne mažiau svarbi priežastis gali būti noras surinkti didesnius mokesčius už

važiavimą keliais tokiomis transporto priemonėmis. Tai ypač yra svarbu tranzito šalims, per

kurias eina didžiausios magistralės ir didžiausi krovininių transporto priemonių srautai. Svoris

taip pat gali būti ribojamas siekiant sumažinti neigiamą poveikį kelio dangai, nes kuo didesnė

apkrova tenka į ašį, tuo didesnę žalą ji daro kelio dangai. Poveikis kelio dangai gali būti

vertinamas nevienodai atskirose šalyse. Tai priklauso nuo klimato sąlygų, metų laiko. Todėl

kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į esamą situaciją keliuose, jų būklę, priima tokius

sprendimus, kurie riboja transporto priemonės bendrąją masę. Siekiant išvengti neigiamo

poveikio kelių infrastruktūrai vežant sunkiasvorius ir negabaritinius krovinius reikia vykdyti

tokių krovinių vežimų kontrolę.

Norminiai teisės aktai taip pat reglamentuoja institucijų, koordinuojančių tokių

krovinių vežimus, veiklą. Šiuose aktuose yra numatyta įmonių nuostatai, kokias funkcijas jos

turi ir gali atlikti.

14

Teisinėje aplinkoje negabaritinių ir sunkiųjų krovinių vežimo srityje svarbiausią

vaidmenį atlieka institucijos, kurios koordinuoja tokių krovinių vežimus. Lietuvoje jos yra

trys: Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, Lietuvos

automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos bei Kelių policija. Europos Sąjungoje

leidimus tokiems kroviniams vežti išduoda kelių savininkai, t.y. valstybinės kelių transporto

direkcijos bei kai kuriais atvejais miesto ar rajono savivaldybės.

Valstybinių institucijų, koordinuojančių sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių

vežimus, veiklą ir funkcijas reglamentuoja tam tikri teisės aktai. Valstybinės kelių transporto

inspekcijos veiklą reglamentuoja susiekimo ministerijos patvirtinti 1996 m. rugsėjo 26 d.

įsakymo Nr. 304 „Valstybinės kelių transporto inspekcijos, prie susiekimo ministerijos,

nuostatai“ (žin., 2003 m., Nr. 100 – 4511). Lietuvos automobilių kelių direkcijos veiklą

reglamentuoja Lietuvos Respublikos susiekimo ministro patvirtinti 2000 m. gruodžio 12 d.

įsakymo Nr. 367 „Lietuvos Automobilių kelių direkcijos, prie Susisiekimo ministerijos,

nuostatai“ (žin., 2005 m., Nr. 30). Policijos veiklą reglamentuoja „Lietuvos Respublikos

policijos veiklos įstatymas“, kuris buvo priimtas 2000 m. spalio 17 d. (Žin. Nr. 8 – 2048). Šios

institucijos privalo vykdyti kompetentingų valdžios organų joms skirtas funkcijas.

Sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių samprata automobilių transporte.

Materialaus srauto valdymas, krovinių vežimas – pastaruoju metu plačiai paplitę terminai,

kurie apima daug ir įvairių operacijų. Šios operacijos yra labai svarbios ir jos tęsiasi nuo

produkto pagaminimo iki galutinio šio produkto vartotojo. Viena iš šių operacijų yra ir

transportavimas. Vežama yra visa tai, kas pagaminta, arba tai, kas reikalinga tai produkcijai

pagaminti. Taip atsiranda krovinio sąvoka: krovinys – tai yra visi materialūs daiktai, paruošti

vežti, priimti vežti, vežami ir pristatomi vartotojui.

Yra išskiriamos trys pagrindinės krovinių grupės:

1. Vienetiniai – tai tokie kroviniai, kurie turi aiškiai išreikštą vieneto formą (pvz.,

dėžės, konteineriai, europaletės).

2. Suverstiniai – tai tokie kroviniai, kurie paskleidžiami transporto priemonės viduje

(pvz., metalo laužas, statybinės medžiagos).

3. Supiltiniai – tokie kroviniai, kurie yra skysto pavidalo.

Pagal svorį krovinius galima būtų klasifikuoti taip:

1. Normalios masės krovinys.

2. Didelės masės kroviniai.

3. Sunkiasvoriai kroviniai.

Pagal pavojingumą kroviniai gali būti:

15

1. Nepavojingi – tai reiškia, kad krovinys niekaip negali paveikti aplinkos, tačiau aplinka

gali juos paveikti.

2. Pavojingi – tai tokie kroviniai, kurie vežimo arba saugojimo metu gali tapti susirgimų

apsinuodijimų, sprogimo priežastimi, taip pat sukelti krovinių, riedmenų, statinių ir

įrenginių gedimą, užteršti aplinką. [1]

Krovinio pavojingumą lemia jo fizinės bei cheminės savybės. Pagal tai jie yra

skirstomi į tam tikras pavojingumo klases. Tačiau gan dažnai pasitaiko, kad krovinys tampa

pavojingu dėl savo gabaritų.

Gabaritas – tai krovinio išoriniai matmenys. Kitais žodžiais tariant, tai yra erdvės

išmatavimas, kurią užima arba gali užimti krovinys kartu su transporto priemone. Todėl labai

svarbu, kad gamyklose gaminama produkcija būtų priderinta prie transportavimo įrangos ir

aplinkos, kuriai krovinys gali daryti įtaką. Šiuo atveju aplinka – tai kelio statiniai, įrenginiai,

įvairūs ženklai, kelio infrastruktūra. Tačiau ne visada yra įmanoma pagamintą įrenginį

priderinti prie transporto priemonės taip, kad jis neišsikištų už jos šoninio ar galinio gabaritų

arba, kad jo masė atitiktų transporto priemonės techniniuose reikalavimuose nustatytą

maksimalią leidžiamą. Dėl to atsiranda poreikis gabenti tiek sunkiasvorius, tiek ir

negabaritinius krovinius, kurie kelia pavojų aplinkai, gadina kelio dangą, gali paveikti kelio

statinius bei įrenginius, sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams. Tačiau tai nereiškia, kad

tokių krovinių negalima vežti arba tokių krovinių vežimo poreikis yra labai mažas. Tokių

krovinių yra gan nemažai, tačiau jų gabenimas yra problematiškas lyginant su paprastų

krovinių vežimu. Čia susiduriama su technologinėmis, finansinėmis bei teisinėmis

problemomis, kurias būtina spręsti norint vykdyti tokių krovinių vežimus.

Bendrosios negabaritinių ir sunkiasvorių krovinių vežimo sąlygos.

Didžiagabaričių krovinių vežimą Lietuvoje reglamentuoja „Stambiagabaritinių krovinių

vežimo instrukcija“, kuri yra patvirtinta Vidaus reikalų ministerijos 1994 metais lapkričio 30

dieną. Ši instrukcija nustato tokių krovinių vežimo tvarką Lietuvos Respublikos keliais,

nepaisant jų žinybinio priklausomumo. Joje numatyta krovinių vežimo tvarka transporto

priemonėmis, kai jų gabaritai su kroviniu arba be jo didesni negu yra nustatyta Kelių eismo

taisyklėse. Instrukcijoje taip pat yra numatyti pagrindiniai reikalavimai krovinį vežančios

transporto priemonės techninei būklei, papildomai įrangai ir ženklinimui, taip pat krovinius

vežantiems juridiniams ir fiziniams asmenims, vairuotojams ir Kelių policijai, kad būtų

užtikrintas saugus eismas.

16

Krovinio gabaritą sudarantys elementai ir jų dydžiai pateikiami 1 paveiksle.

18,35 m (16,5 m )

4 m

2,5 m (2,6 m )

1 pav. Krovinio gabaritą sudarantys elementai

Transporto priemonė su kroviniu ar be jo laikoma stambiagabarite, jeigu viršija bent

vieną čia nurodytą matmenį:

• aukštis nuo važiuojamosios dalies paviršiaus – 4,0 m;

• plotis – 2,5 m (šilumą izoliuojančių furgonų – 2,6 m);

• ilgis – 18,35 m (su puspriekabe – 16,5 m);

• krovinys už transporto priemonės galinio (priekinio) gabarito išsikiša daugiau

nei 2,0 m.

Transporto priemonė su kroviniu ar be jo laikoma sunkiasvore, kai jos bendroji masė

viršija 40 t arba maksimali apkrova ant bent vienos ašies viršija 10 t.

Stambiagabaritiniai ir sunkiasvoriai kroviniai, jeigu įmanoma, vežami dalimis. Šiuos

krovinius leidžiama vežti keliais tik tuo atveju, jeigu jų negalima vežti kitos rūšies transporto

priemonėmis.

Projektuojant ir gaminant stambiagabaritinį bei sunkiasvorį gaminį, kurio gabaritai ir

svoris kartu su jį vežančia transporto priemone viršija kelių eismo taisyklėse nurodytus

leidžiamus matmenis, vežimo sąlygas būtina suderinti su Susisiekimo ministerijos

Automobilių kelių direkcija, VRM Policijos departamento Kelių policijos valdyba, Valstybine

kelių transporto inspekcija ir, reikalui esant, kitomis tarnybomis [7].

17

2.2 Esamos padėties analizė

Šiuo metu Lietuvoje sunkiųjų ir negabaritinių krovinių apmokestinimo tarifai gan

dideli, todėl nemažai įmonių rizikuoja veždamos tokio tipo krovinius. Valstybinės kelių

transporto inspekcijos pareigūnai 2006 m. kovo 1-31 d. pasvėrė ir išmatavo 76 transporto

priemones, iš jų 19 viršijo leidžiamą bendrąją masę, 21 viršijo ašies (ašių) apkrovas, 16

transporto priemonių viršijo maksimalius matmenis. Tų pačių metų gruodžio 1-31 d.

Valstybinės Kelių Inspekcijos pareigūnai pasvėrė ir išmatavo 24 transporto priemones, iš jų: 7

viršijo leidžiamą bendrąją masę, 6 – ašies (-ių) apkrovas, 2 – maksimaliai leidžiamus

matmenis. Vairuotojams buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai. Šie

duomenys rodo, kad Inspekcijos pareigūnų skiriamos baudos yra kur kas mažesnės negu

oficialus dokumentų tvarkymo ir jų gavimo tarifas.

Kiekvienas negabaritinių krovinių gabenimo atvejis yra unikalus. Be įprastinių, 13,6m

ilgio platformų, negabaritiniai bei sunkiasvoriai kroviniai gabenami specialiai išilgintomis,

pažemintomis puspriekabėmis. Pagrindinės šalys, į kurias Lietuvos vežėjai gabena tokio tipo

krovinius, yra Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Norvegija, Lenkija, Vokietija, Čekija,

Baltarusija, Ukraina ir kt. Dažniausiai gabenami kroviniai:

• gelžbetonio gaminiai (sijos, plokštės, kolonos, rygeliai ir t. t.);

• įrengimai;

• sunkioji mašininė technika, sraigtasparniai, traktoriai;

• įvairių dydžių talpos;

• metalo ir medžio konstrukcijos.

Norint gauti leidimą gabenti negabaritinį krovinį svarbu žinoti:

- kelionės maršrutą;

- sienos kirtimo vietą ir laiką;

- transporto priemonės ratų ir ašių skaičių ir išdėstymo tvarką;

- ašių apkrovas;

- bendrą svorį (transporto priemonė + krovinys);

- krovinio svorį ir pasiskirstymą;

- pakrautos transporto priemonės matmenis;

- didžiausią vienos ašies apkrovą.

Leidimai gaunami per 3-4 dienas. Gabenant negabaritinius krovinius, kuriems reikalinga

palyda, juos lydi specialiai paruošti palydos automobiliai su geltonais švyturėliais. Kelionės

maršrutas yra detaliai patikrinamas, siekiant išvengti galimų kliūčių krovinio gabenimo metu.

Kai kuriais atvejais palydai krovinį gali lydėti ir kelių policijos pareigūnai.

18

Kitose užsienio valstybėse negabaritiniai kroviniai vežami nepažeidžiant nustatytos

tvarkos, nes vežimų apmokestinimo tarifai yra mažesni negu administracinės baudos. 1

lentelėje yra pateikiami kai kuriose valstybėse nustatyti leistini maksimalūs matmenų dydžiai.

1 lentelė. Užsienio šalių maksimalių leidžiamų matmenų palyginimas

Plotis, m Eil. Nr. Valstybė Aukštis, m Sunkvežimis

arba priekaba Refrižeratorius

1. Lietuva 4,00 2,55 2,60 2. Latvija 4,00 2,50 2,60 3. Estija 4,00 2,55 2,60 4. Lenkija 4,00 2,55 2,60 5. Vokietija 4,00 2,55 2,60 6. Čekija 4,00 2,55 2,60 7. Austrija 4,00 2,55 2,60 8. Belgija 4,00 (+- 1%) 2,55 2,60 9. Olandija 4,00 2,55 2,60 10. Danija 4,00 2,55 2,60 11. Prancūzija Neribojama 2,55 2,60 12. Italija 4,00-4,30 2,55 2,60 13. Ispanija 4,00 2,55 2,60 14. Kroatija 4,00 2,55 2,60 15. Jungtinė Karalystė Neribojama 2,55 2,60 16. Šveicarija 4,00 2,55 2,60 17. Norvegija Neribojama 2,50 (+-5%) 2,60 18. Švedija Neribojama 2,60 2,60 19. Suomija 4,00 2,55 2,60 20. Rusija 4,00 2,50 2,60

Kaip matyti iš 1 lentelės, beveik visos užsienio šalys turi labai artimus leistinus

matmenis. Didžiausias leidžiamas aukštis yra Jungtinėje Karalystėje, tai suprantama, nes čia

važinėja dviaukščiai autobusai. Prancūzijoje, Norvegijoje bei Švedijoje transporto priemonių

aukštis neribojamas, tik perspėjama, kad yra daug neaukštų tiltų.

2.3 Darbo tikslai ir uždaviniai

Sunkiųjų ir negabaritinių krovinių vežimo problemos yra mažai tyrinėtos, todėl šio

darbo tikslas yra nustatyti priežastis, lemiančias sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių

vežimo organizavimo problemiškumą Lietuvoje bei kai kuriose kitose Europos Sąjungos

šalyse ir pasiūlyti efektyvius šių problemų sprendimo būdus.

Darbo uždaviniai yra:

• išanalizuoti automobilių transporto sunkiųjų ir negabaritinių krovinių sąvokas;

19

• išnagrinėti bendras sąlygas bei reikalavimus, keliamus sunkių ir negabaritinių

krovinių vežimui;

• atlikti esamą sunkiųjų ir negabaritinių krovinių vežimo organizavimo tyrimą;

• išanalizuoti sunkiųjų ir negabaritinių krovinių vežimo organizavimą ir su tuo

susijusias aplinkas, jų elementų tarpusavio ryšį;

• išnagrinėti sunkiųjų ir negabaritinių krovinių vežimus koordinuojančių

institucijų veiklą Lietuvoje;

• įvardyti sunkiųjų ir negabaritinių krovinių vežimo organizavimo ir su tuo

susijusių aplinkų probleminius elementus bei atlikti šių elementų

problemiškumo pagrindimo tyrimą;

• pateikti sunkių ir negabaritinių krovinių vežimus koordinuojančių institucijų

veiklos pertvarkymo modelį;

• pateikti bendros įrangos bazės, skirtos sunkiesiems ir negabaritiniams

kroviniams vežti, kūrimo koncepciją;

• pagrįsti baudų didinimą kaip vieną iš sunkiųjų ir negabaritinių krovinių vežimo

automobilių keliais taisyklių pažeidimų skaičių mažinantį būdą;

• pagrįsti atlikto darbo naudingumą;

• pateikti išvadas bei suformuluoti pasiūlymus sunkiųjų ir negabaritinių krovinių

vežimų probleminiams aspektams spręsti.

Minėtus uždavinius lemia tokios svarbiausios priežastys, dėl kurių Lietuvos vežėjai

vengia užsiimti sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių gabenimu ir kurias bus bandoma

įrodyti bei pagrįsti šiuo darbu:

1. Nėra arba nepakanka priemonių (įrangos) tokiems kroviniams vežti.

2. Paini teisinė bazė, daug biurokratizmo – daug dokumentų, painus jų pildymas.

3. Didelė vežimo savikaina.

4. Darbuotojų kompetencijos ar patirties trūkumas.

5. Papildomos laiko sąnaudos.

6. Nepakankama tokių krovinių pasiūla.

Tik tinkamai įvertinus sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimų automobilių

keliais organizavimo problemiškumą tampa įmanoma pateikti optimalius, ekonomiškai

efektyvius pasiūlymus tokių krovinių vežimų sektoriaus būklei tobulinti.

20

2.4 Esamo sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimo organizavimo

tyrimas

Aprašant esamą sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimo organizavimą daroma

prielaida, kad sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių gabenimo procese svarbiausios yra trys

aplinkos. Analizuojant šias aplinkas, kurios tiesiogiai veikia tokių krovinių gabenimus,

paaiškėja dauguma sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimo problemų ir jų atsiradimo

priežastys. Esamas sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimo organizacinis modelis

pateikiamas 2 paveiksle.

Pateiktame paveiksle yra parodyti taškai, kurie priklauso tam tikrai aplinkai. Teisinę

aplinką sudaro norminiai teisės aktai, institucijos, reglamentuojančios negabaritinių ir

sunkiasvorių krovinių vežimus, leidimai ir jų išdavimo tvarka, reikalavimai transporto

priemonėms ir vairuotojams, vežantiems tokius krovinius. Šioje aplinkoje išaiškėja ir

sunkiasvorių bei negabaritinių krovinių apibrėžimai. Technologinei aplinkai priskirtina turima

įranga, maršrutai ir transporto priemonių bei krovinių žymėjimas. Finansinei aplinkai

priskirtina kaina ir mokesčiai.

● Mokesčiai

TECHNOLOGINĖ APLINKA TEISINĖ

APLINKA

FINANSINĖ APLINKA

● Norminiai teisės aktai

● Institucijos

● Leidimai

● Įranga

● Maršrutai

● Žymėjimas

● Kaina

● Reikalavimai

● Negabaritinių krovinių apibrėžimas

● Sunkiasvorių krovinių

● Kontrolė

2 pav. Sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimą veikiančios aplinkos

21

2.4.1 Teisinė aplinka

Teisinei aplinkai yra priskirtini tokie elementai kaip norminiai teisės aktai, institucijos,

koordinuojančios sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimus, leidimai, kontrolė,

reikalavimai transporto priemonėms bei jų vairuotojams, čia taip pat išaiškėja, kas yra

negabaritiniai ir sunkiasvoriai kroviniai. Šie elementai sudaro teisinės aplinkos turinį ir

tiesiogiai veikia sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimą.

Negabaritinių ir sunkiasvorių krovinių apibrėžimai. Kaip jau buvo minėta pirmame

šio darbo skyrelyje gabaritas – tai krovinio išoriniai matmenys arba erdvės išmatavimas, kurią

užima arba gali užimti krovinys kartu su transporto priemone. Negabaritas – esamų

standartizuotų arba kitaip apibrėžtų erdvės matmenų viršijimas. Negabaritiškumas nustatomas

remiantis standartu bei įvertinant aplinką, kuria turės judėti krovinys. Kadangi aplinką sudaro

kelio statiniai, įrenginiai, įvairūs ženklai, kita kelio infrastruktūra, tai vežant negabaritinį

krovinį poveikis jiems yra neišvengiamas. Todėl ši aplinka ir nulemia, kokie kroviniai gali būti

gabenami tikintis mažiausio neigiamo poveikio. Gabarito arba negabarito apibrėžimas yra

nustatomas teisės aktais (pvz., Kelių eismo taisyklėmis) ir dažnai nėra keičiamas.

Sunkiasvoriškumo apibrėžimą lemia politiniai sprendimai, kompetentingų institucijų

norai bei esama situacija keliuose. Siekiant išvengti neigiamo poveikio kelių infrastruktūrai

vežant sunkiasvorius ir negabaritinius krovinius reikia vykdyti tokių krovinių vežimų

kontrolę.

Institucijos. Valstybinė kelių transporto inspekcija (VKTI). Pagrindiniai teisės

aktai, reglamentuojantys Inspekcijos veiklą, yra Transporto veiklos pagrindų įstatymas,

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas, Kelių transporto veiklos licencijavimo

taisyklės, taip pat kiti įstatymai, Inspekcijos nuostatai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nutarimai bei susisiekimo ministro įsakymai.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos misija - vykdyti

Lietuvos Respublikos kelių transporto veiklos viešąjį administravimą ir kelių transporto ūkio

subjektų valstybinę priežiūrą, sudarant vienodas ir palankias konkurencijos sąlygas laisvam ir

saugiam keleivių bei krovinių vežimui, siekiant visuomenės ir verslo aplinkos pasitikėjimo,

tarnaujant jiems sąžiningai, teisingai ir atsakingai. Jos strateginiai tikslai yra užtikrinti

tinkamas sąlygas kelių transporto verslo plėtrai, įgyvendinti eismo saugumo priemones,

socialinę pažangą ir mažinti kelių transporto priemonių neigiamą įtaką aplinkai.

Valstybinė kelių transporto inspekcija įkurta 1993 m. gegužės 31 d. Inspekcija yra

biudžetinė įstaiga, dirbanti kaip savarankiška valstybinė institucija, tiesiogiai pavaldi

Susisiekimo ministerijai. Jos struktūriniai padaliniai yra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje,

22

Panevėžyje ir Šiauliuose. Vykdydama įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kelių

transporto veiklą, laikymosi priežiūrą, inspekcija siekia sudaryti tinkamas sąlygas kelių

transporto verslo plėtrai, įgyvendinti eismo saugumo priemones, skatinti socialinę pažangą

kelių transporto sektoriuje ir mažinti kelių transporto priemonių neigiamą įtaką aplinkai.

2006 metais, siekiant padidinti kelių transporto kontrolės keliuose apimtis ir

pajėgumus buvo įsteigti papildomi penki Inspekcijos teritoriniai padaliniai Alytuje,

Marijampolėje, Tauragėje, Telšiuose ir Utenoje. Taigi dabartinis Inspekcijos teritorinis-

regioninis suskirstymas sutapatintas su Lietuvos teritorijos administracinių vienetų – apskričių

– ribomis. Minėtuose poskyriuose pradėtas personalo formavimas (priimti poskyrių vadovai –

vyriausieji inspektoriai, vyksta konkursai į inspektorių pareigybes).

Valstybinė kelių transporto inspekcija licencijuoja krovinių vežimo vidaus ir

tarptautiniais maršrutais bei keleivių vežimo tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais

verslą, išduoda Bendrijos leidimus krovinių vežėjams ir Bendrijos licencijas keleivių

vežėjams.

Tarptautinių susitarimų pagrindu (ir pagal nustatytas kvotas) inspekcija organizuoja

dvišalių ir Europos Transporto Ministrų Konferencijos daugiašalių leidimų sistemos

įgyvendinimą, išduoda leidimus ir kitus dokumentus kelių transporto priemonėms vežti

keleivius ir krovinius į kitas valstybes arba per jų teritorijas, taip pat leidimus važiuoti

didžiagabaritėms ir sunkiasvorėms krovininio transporto priemonėms Lietuvos teritorijoje.

Teisės aktų nustatyta tvarka inspekcija išduoda pažymėjimus vairavimo mokykloms ir

liudijimus mokymo įstaigoms, suteikiančius teisę užsiimti mokymu kelių transporte, taip pat

liudijimus vairuotojų mokytojams ir vairavimo instruktoriams, organizuoja vairuotojų

liudijimų išdavimą vairuotojams, ne Europos Sąjungos valstybių piliečiams. Inspekcijos

specialistai egzaminuoja asmenis, vadovaujančius licencijuojamai kelių transporto veiklai,

vairuotojus, vežančius pavojingus krovinius, ir kitus asmenis, susijusius su pavojingų

krovinių vežimu, ir išduoda jiems atitinkamus dokumentus.

Svarbi inspekcijos veiklos sritis yra kelių transporto kontrolė. Inspekcijos pareigūnai

kontroliuoja keleivių ir krovinių vežėjų, valstybinės techninės apžiūros įmonių, vairavimo

mokyklų ir mokymo įstaigų, mokančių asmenis vežti pavojingus krovinius, veiklą, analizuoja

nustatytus pažeidimus ir imasi pažeidimų prevencijos priemonių. Įmonėse, keliuose, pasienio

kontrolės punktuose tikrinama, kaip vairuotojai laikosi vairavimo ir poilsio režimo,

kontroliuojamos pavojingus krovinius vežančios transporto priemonės, taip pat

didžiagabaritės ir sunkiasvorės transporto priemonės.

23

Valstybinė kelių transporto inspekcija yra atsakinga už skaitmeninių tachografų ir jų

kortelių sistemos įdiegimą Lietuvoje, šios sistemos funkcionavimą bei priežiūrą ir

skaitmeniniuose tachografuose naudojamų identifikavimo kortelių išdavimo organizavimą.

Valstybinė kelių transporto inspekcija įgyvendina programą „Nacionalinė kelių

transporto plėtra, kontrolė ir priežiūra“. Šios programos tikslai yra:

• Užtikrinti tinkamas sąlygas kelių transporto verslo plėtrai, įgyvendinti eismo

saugumo priemones ir mažinti kelių transporto priemonių neigiamą įtaką

aplinkai.

• Užtikrinti su kelių transportu susijusių Europos Sąjungos socialinio

reglamento ir kontrolės procedūrų įgyvendinimą.

Vienas iš programos uždavinių yra formuoti dokumentų, susijusių su krovininio kelių

transporto veikla, išdavimo sistemą.

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare mūsų šalies vežėjai turi galimybę vystyti savo

verslą 27 valstybių Europos Sąjungos rinkoje, paremtoje laisvu asmenų, prekių, kapitalo ir

paslaugų judėjimu. Per vienerius metus vežėjų, turinčių teisę vežti krovinius tarptautiniais

maršrutais, skaičius padidėjo 18,2 proc., o transporto priemonių – 18,6 proc.

2006 m. Inspekcija priėmė iš vežėjų 9025 prašymus licencijoms, licencijų kortelėms,

Europos Bendrijos leidimams ir jų kopijoms gauti ir išdavė ar pakeitė 303 veiklos licencijas ir

1888 licencijos korteles vežti krovinius vidaus maršrutais, išdavė ar pakeitė 581 Europos

Bendrijos leidimą ir 10272 Europos Bendrijos leidimų kopijas vežti krovinius tarptautiniais

maršrutais.

Tarptautinių susitarimų bei mišrių komisijų protokolų pagrindu 2006 m. leidimais

vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais pasikeista su 27 valstybėmis. Užsienio

valstybėms perduota 170440 leidimų, skirtų vežti krovinius į Lietuvos Respubliką, vykti

tranzitu per jos teritoriją, vežti krovinius į (iš) trečias (-ių) šalis (-ių). Iš kitų valstybių gauta

203419 leidimų. 2006 m. Inspekcija priėmė 34638 prašymus leidimams gauti ir išdavė

Lietuvos vežėjams 185065 leidimus vežti krovinius tarptautiniais maršrutais.

2006 m. ypatingai padidėjo leidimų vežti krovinius į Rusijos Federaciją poreikis. Kadangi

Rusijos Federacijos 2006 m. skirtų 77 tūkst. leidimų Lietuvos vežėjams nepakako, Lietuvos ir

Rusijos tarptautinio susisiekimo automobiliais ekspertų posėdžių metu pavyko susitarti dėl

pasikeitimo 23 tūkst. papildomų leidimų tarptautiniam krovinių vežimui tarp Lietuvos ir

Rusijos. Iš viso 2006 m. vežėjams išduota daugiau kaip 103 tūkst. Rusijos leidimų.

Automobilių parkas nuolatos atnaujinamas ekologiškomis ir saugesnėmis transporto

priemonėmis. Vežėjai, siekdami gerinti teikiamų krovinių vežimų paslaugų kokybę ir

atsižvelgdami į Europos Sąjungos gamtos apsaugos ir eismo saugumo reikalavimus, turimą

24

transporto priemonių parką atnaujina „Euro 3 saugiais“ ir „Euro 4 saugiais“ automobiliais. Jei

2006 m. sausio 1 d. vežėjai eksploatavo 7755 automobilius, atitinkančius „Euro 3 saugaus“

sunkvežimio reikalavimus, tai 2007 m. sausio 1 d. „Euro 3 saugių“ automobilių buvo 10413.

Per vienerius metus transporto priemonių, atitinkančių „Euro 3 saugaus“ automobilio

reikalavimus, skaičius padidėjo 34,3 proc. Be to, vežėjai įsigijo 305 „Euro 4 saugius“

automobilius.

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie LR Susisiekimo ministerijos (LAKD).

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau vadinama – Kelių

direkcija) yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigta biudžetinė įstaiga, organizuojanti bei

koordinuojanti valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą bei plėtrą, kurios steigėjo

funkcijas vykdo Susisiekimo ministerija. Kelių direkcijos veiklos pagrindinis tikslas –

valstybinės reikšmės automobilių kelių plėtros, modernizavimo ir funkcionavimo

užtikrinimas. Pagrindiniai Kelių direkcijos uždaviniai yra šie:

• įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo kelių priežiūros ir plėtros valstybės politikos

kryptis;

• įgyvendinti Susisiekimo ministerijos rengiamas automobilių kelių priežiūros ir plėtros

programas;

• organizuoti valstybinės reikšmės automobilių kelių tinklo plėtojimą, modernizavimą ir

funkcionavimą.

Lietuvoje tūkstančiui gyventojų tenka 6,25 km, o tūkstančiui kvadratinių kilometrų

teritorijos - 326,62 km valstybinės reikšmės kelių. Dauguma (59 proc.) jų asfaltuoti. Be to

mūsų kraštą kerta 6 europinės magistralės. Taigi Lietuva, net lyginant su ekonomiškai

stipriomis valstybėmis, jau turi gerai išplėtotą kelių tinklą. Dabar svarbiausia jį tausoti, gerai

prižiūrėti ir tobulinti taip, kad jis sklandžiai įsijungtų į Europos kelių tinklą. Tai yra itin

aktualu, nes Lietuva - tranzito kraštas, per kurį vingiuoja daugeliui valstybių trumpiausi keliai

iš vakarų į rytus, iš šiaurės į pietus. Tobulinant kelių tinklą numatoma nemažai kelių

rekonstruoti, padaryti tokiais, kad jie kaip galima geriau tenkintų gyventojų ir autotransporto

poreikius, atitiktų visus šiuolaikiniams keliams keliamus techninius, ekonominius ir

ekologinius reikalavimus, būtų greiti, patogūs ir saugūs. Tai Lietuvos kelininkų dabarties ir

artimiausios ateities darbų pagrindinė kryptis.

Kelių direkcija taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį sunkiasvorių ir negabaritinių

krovinių vežimo organizavimo procese. Vežant tokius krovinius Valstybinė kelių transporto

inspekcija turi suderinti su Lietuvos automobilių kelių direkcija sunkiasvorės transporto

priemonės važiavimo maršrutą, krovinio vežimo sąlygas ir dėl ašies (ašių) leidžiamos apkrovos

ir leidžiamos bendrosios masės viršijimo [15].

25

Kelių policija (Eismo priežiūros tarnyba). Pagal suteiktus įgaliojimus Eismo

priežiūros tarnyba atstovauja policijai valstybinėje eismo saugumo sistemoje, kartu su kitomis

institucijomis formuoja ir įgyvendina valstybės politiką viešosios tvarkos palaikymo, kelių

eismo saugumo užtikrinimo srityse, vykdo eismo priežiūrą šalies keliuose bei kitas teisės

aktuose numatytas specialias funkcijas.

Kelių policijos pareigūnai nemažai dėmesio skiria prevenciniam darbui: leidžiami

mokomojo pobūdžio leidiniai, organizuojami konkursai, viktorinos vaikams, skelbiamos

saugaus eismo akcijos, lankomasi mokyklose bei kitose vaikų ugdymo įstaigose, teikiama

informacija žiniasklaidai ir pan.

Šiuo metu pagrindiniai policijos veiklos uždaviniai yra žmogaus teisių ir laisvių

apsauga, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir kitų

teisės pažeidimų prevencija, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir

tyrimas, neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio

bejėgiškumo, taip pat asmenims nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, kitų teisės

pažeidimų, stichinių nelaimių ar panašių veiksnių, bei saugaus eismo priežiūra.

Leidimai. Norint gabenti sunkiasvorį arba negabaritinį krovinį būtina yra gauti

leidimus. Leidimus važiuoti keliais sunkiasvorėmis ir negabaritinėmis transporto

priemonėmis reikia gauti, kai:

• Lietuvos Respublikoje ir užsienio šalyse įregistruotos transporto priemonės

(jų junginiai), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus;

• Viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir transporto priemonės (jų junginio)

leidžiama bendroji masė.

Didžiagabaritėmis ir sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) kroviniai

gali būti vežami keliais tik gavus leidimą, kurio išdavimą sąlygoja kelių ir jų statinių būklė.

Leidimai išduodami tik nedalomiems kroviniams vežti ir kai tokių krovinių negalima

arba netikslinga vežti kitos rūšies transporto priemonėmis. Leidimų pavyzdžiai pateikiami 1, 2, 3

prieduose.

Transporto priemonei, kurios bendroji masė (su kroviniu ar be jo ) didesnė kaip 40

tonų ar apkrova bent vienai ašiai didesnė kaip 10 tonų, važiuoti leidžiama tik gavus kelio

savininko leidimą.

Sunkiasvorių transporto priemonių važiavimo tvarką nustato ir leidimus išduoda

Valstybinė kelių transporto inspekcija. Ši institucija, derina su Lietuvos automobilių kelių

direkcija prie susisiekimo ministerijos sunkiasvorės transporto priemonės važiavimo maršrutą ir

krovinio vežimo sąlygas [11].

26

Norint gauti leidimą važiuoti keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis

transporto priemonėmis (jų junginiais) Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie

Susisiekimo ministerijos būtina pateikti prašymą nurodant:

1) transporto priemonės (jų junginio) savininką ar valdytoją, jo adresą,

telefoną;

2) važiavimo maršrutą;

3) važiavimo laiką;

4) duomenis apie pakrautą transporto priemonę (jų junginį):

a) transporto priemonės (-ių) markę, modelį, valstybinį Nr.;

b) transporto priemonės (jų junginio) ilgį;

c) transporto priemonės (jų junginio) plotį;

d) transporto priemonės (jų junginio) aukštį;

e) faktišką pakrautos transporto priemonės (jų junginio) masę;

f) ašių išsidėstymo schemą ir jų apkrovų dydžius bei atstumus tarp ašių;

5) krovinio dalių skaičių ir jo svorį.

Prašymą pasirašo transporto priemonės savininkas ar jo įgaliotas asmuo ir jis atsako už

pateiktų duomenų tikslumą. Prašymo pavyzdys pateiktas 1 priede.

Prašymas gauti leidimą gali būti pateiktas per faksimilinį ryšį arba elektroniniu paštu.

Leidimas išduodamas (išsiunčiamas) arba motyvuotai atsisakoma išduoti per 5 darbo

dienas nuo prašymo gavimo dienos. Ypač sunkiomis transporto priemonėmis, kai bendroji

pakrautos autotransporto priemonės masė viršija 2 ir daugiau kartų, leidimas išduodamas arba

motyvuotai atsisakoma išduoti per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos. Leidimo vežti

sunkiasvorius arba negabaritinius krovinius pavyzdys pateiktas 2 priede

Leidimas gali būti išduotas 5 dienų laikotarpiui, tačiau galioja vienam važiavimui

leidime nurodytu maršrutu. Konkrečią važiavimo datą specialioje leidimo grafoje pažymi

vežėjas, patvirtindamas ją savo parašu ir spaudu.

Nesant vežėjo patvirtinimo apie leidimo panaudojimą arba esant pataisymams,

leidimas negalioja.

Užsienyje registruotoms sunkiasvorėms transporto priemonėms ir iš užsienio

grįžtančioms Lietuvos Respublikoje registruotoms sunkiasvorėms transporto priemonėms

leidimo panaudojimą pažymi muitinės įstaigos.

Jeigu transporto priemonės svoris viršija leidžiamą ašies apkrovą ir transporto

priemonės bendrąją masę, mokestis skaičiuojamas, sumuojant mokestį už atskirų parametrų

viršijimą.

27

Leidimai neišduodami:

• pavasario polaidžio, potvynių laikotarpiu;

• vasarą esant itin karštiems orams, kai dėl to gali būti sugadinta kelio danga;

• stichinių nelaimių, avarijų, kelio remonto, kilus grėsmei saugiam eismui ir kitais

atvejais.

Atsisakymas išduoti leidimą gali būti apskundžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

Vairuotojas privalo leidimą, o užsienio šalyse registruotų transporto priemonių

vairuotojai muitinės įstaigų išduota griežtos apskaitos kvitą, turėti transporto priemonėje ir

pateikti jį kontrolės teisę turintiems pareigūnams.

Didžiagabaričių ir (ar) sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojai, važiuojantys

Lietuvos Respublikos keliais be leidimo, moka Lietuvos Respublikos administracinių teisės

pažeidimų kodekso nustatyto dydžio baudą.

Leidimų išdavimo tvarka užsienio šalyse.

Latvija. Transporto priemonėms, viršijančioms didžiausią leistiną svorį, reikalingas

leidimas, dėl kurio išdavimo ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms prieš vežimą reikia kreiptis

į Latvijos kelių direkciją.

Kelių direkcija suteiks informaciją į kurią instituciją, priklausomai nuo krovinio rūšies

ir kelionės maršruto, turi būti pateiktas prašymas svarstymui. Priklausomai nuo kelio būklės,

kelių direkcija gali apriboti didžiausią leistiną svorį ir ašies apkrovą tam tikruose

valstybiniuose keliuose. Savivaldybės panašius apribojimus gali įvesti kaimo keliuose.

Norint gauti leidimus reikia užpildyti formą (Application for permission), kuri yra

anglų kalba ir atsiunčiama faksu. Leidimas išduodamas gana greitai - per 1 dieną, apmokėjus

atsiųstą sąskaitą.

Lenkija. Ministrų tarybos potvarkyje (įstatyme) išleistame 2000 m. birželio 27 d. dėl

mokesčio už kelius yra detaliai apibūdinamos taisyklės dėl mokesčio už naudojimąsi

(važiavimą) visuomeniniais keliais įvedimo transporto priemonėms su kroviniu arba be jo,

toliau vadinamos „nestandartinėmis transporto priemonėmis“, registruotoms mūsų šalyje arba

užsienyje, kurių masė, apkrovos ašims bei gabaritai viršija nuorodose dėl kelių eismo

numatytus (leistinus) dydžius, šių mokesčių tarifus bei dydžius nustatančios kompetentingos

institucijos ir mokesčius renkančios įstaigos.

Mokesčio dydis paminėtoms nestandartinėms transporto priemonėms už vienkartinį

važiavimą visuomeniniais keliais yra nustatomas padauginus tokia transporto priemone

nustatomų nuvažiuoti kilometrų skaičių iš nustatytos ir zlotais išreikštos mokesčio už 1

nuvažiuotą kilometrą sumos.

28

Mokesčio dydis už vieną kelionės nestandartine transporto priemone kilometrą yra

nustatomas tokiu būdu, kuris pateiktas 3 priede.

Jeigu yra viršijamas daugiau kaip vieno gabarito dydis, mokestis yra skaičiuojamas už

kiekvieną viršijimą atskirai.

Remiantis išduotu važiavimų skaičiaus neribojančiu leidimu, važiuojant nestandartine

transporto priemone yra renkamas mėnesinis arba ketvirčio mokestis, priklausomai nuo

laikotarpio, kuriam yra išduotas leidimas.

Jeigu leistina ašių apkrova yra viršijama pavienėse (atskirose) ašyse arba keliose

daugiaašę ašį sudarančiose ašyse, mokestis yra skaičiuojamas už kiekvieną viršijimą atskirai.

Mokestis už daugkartinį važiavimą, ribojant kelionių (važiavimų) skaičių, nustatomas

padauginant už vienkartinį važiavimą nustatyto mokesčio sumą iš leidime nurodytų kelionių

(važiavimų) skaičiaus.

Mokesčiai yra renkami susumuoto mokesčio, kuris skaičiuojamas dauginant zlotais

išreikštą mokesčio už 1 km sumą iš 400 km maršruto ilgio, pagrindu ir didėja:

1) penkiskart – per mėnesį

2) dešimt kartų – per ketvirtį

Jeigu nestandartine transporto priemonė naudojama kombinuotame transporte,

mokestis mažėja 50%.

Vadovaudamasi specialiuoju leidimu, važiuojant nestandartine transporto priemone, muitinės

įstaiga nustato ir renka šiuos mokesčius už kiekvieną viršijimą (pažeidimą):

1) transporto priemonei leistino ilgio viršijimas – 150 zl

2) transporto priemonei leistino pločio viršijimas – 150 zl

3) leistinos ašių apkrovos transporto priemonių pavienėms ar daugiaašės ašims viršijimas

iki 15 % - 450 zl

Mokesčiai yra renkami prieš išduodant specialųjį leidimą.

Paminėtus mokesčius nustato ir renka leidimą išduodanti įstaiga:

1) seniūnas (miesto meras) jeigu kelionės pradžios ir pabaigos vietos yra apskrities

teritorijoje arba apskričiai priklausančio miesto teritorijoje bei sostinės Varšuvos

miesto teritorijoje.

2) Vaivadijos pirmininkas – jeigu kelionės pradžios ir pabaigos vietos yra keliose

skirtingose tai pačiai vaivadijai priklausančių teritorijose.

3) Visuomeninių Kelių Generalinis Direktorius arba jo įgaliota valstybinė organizacinė

įstaiga, tuo atveju, jeigu kelionės pradžios ir pabaigos vietos priklauso skirtingų

vaivadijų teritorijoms, arba, jeigu važiavimo maršrutas (kelias, kuriuo važiuojama)

kerta šalies ribas(sienas).

29

Jeigu kelionė atidedama (neįvyksta) iki leidime nurodyto termino (tai netaikytina

specialiajam leidimui) mokestis yra grąžinamas. Mokesčio grąžinimo procedūrą atlieka

paminėtos įstaigos arba organizacijos.

Tuo atveju, jeigu patvirtinama (įrodoma), kad nestandartine transporto priemone yra

važiuojama neturint tam būtino (reikiamo leidimo), mokesčio dydis padidėja:

1) 70% - jeigu yra viršijamas transporto priemonei leistinas plotis, ilgis ir aukštis,

2) 90% - jeigu yra viršijama transporto priemonei leistina bendroji masė ir ašių apkrovos.

Mokestis už važiavimą be leidimo, vadovaujantis įstatymu dėl minimų mokesčio

didinimo, skaičiuojamas pagal susumuotą kelionės maršruto ilgį, kuris sudarys 400 km.

Nesilaikant kurių nors leidime nurodytų sąlygų, skaičiuojamas papildomas mokestis

kurį sudaro 25% mokesčio, sumokėto už važiavimą nestandartine transporto priemone.

Paminėtus mokesčius nustato ir renka:

1) kelių įmonės, kurios teritorijoje buvo atlikta nestandartinėms transporto priemonės

kontrolė.

2) Muitinės įstaiga – pasienyje.

Čekija. Šioje šalyje visos transporto priemonės, viršijančios didžiausius leistinus

svorius ir matmenis, privalo turėti specialų leidimą, kurį išduoda Transporto ir susisiekimo

ministerija. Prašymą dėl leidimo, kurį būtina pateikti ne vėliau kaip likus 4 savaitėms iki

kelionės, reikia atsiųsti Transporto ir susisiekimo ministerijai.

Prašyme turi būti nurodyti šie duomenys:

• vežėjo bendrovės pavadinimas ir adresas;

• vežamų prekių tipas ir svoris;

• transporto priemonės registracijos numeris (sunkvežimis, traktorius, priekaba,

puspriekabė);

• transporto priemonės duomenys (bendras ilgis, didžiausias plotis, didžiausias aukštis,

bendra keliamoji galia, ašių apkrovos, ašių skaičius, atstumai tarp ašių);

• vežimo data;

• krovinio pakrovimo ir iškrovimo vieta;

• maršrutas, sienos kirtimo data ir vieta (įvažiuojant ir išvažiuojant);

• bet kuri kita informacija.

Be mokesčio už leidimą, bet kuriai didžiausius leistinus svorius ir matmenis

viršijančiai transporto priemonei taikomi mokesčiai už viršytą svorį ir matmenis.

www.mdcr.cz – Transporto ir susisiekimo ministerijos puslapis, kuris yra pateikiamas tik

čekų kalba, norint gauti reikalingus leidimus reikia bendradarbiauti per Čekijos ekspeditorius.

30

Švedija. Transporto priemonėms, viršijančioms didžiausius leistinus svorius ir

matmenis, reikalingas leidimas. Jei plotis yra iki 3,10 m pločio leidimo nereikia, tik turi būti

specialūs ženklai. Daugiau nei 3,11 m pločio reikalingi leidimai ir būna lydintys automobiliai.

Leidimus galima gauti užpildant formą (pateikiama švedu kalba) ranka ir siunčiant faksu.

Leidimai padaromi per 1 savaitę ir kainuoja 500 SEK. Švedijoje aukštis neribojamas, bet jei

bendras aukštis 4,5 m, tai reikia pasirinkti specialų maršrutą, kad mašina galėtų nekliudomai

važiuoti.

www.ve.se – šiame internetiniame puslapyje galima išsispausdinti leidimo formą, visas

aprašymas pateikiamas švedų kalba.

Norvegija. Transporto priemonėms, viršijančioms didžiausius leistinus svorius ir

matmenis, Norvegijoje reikalingus specialius leidimus, išduoda Norvegijos kelių direkcija.

Šalutiniuose keliuose taikomi apribojimai transporto priemonių ilgiui, ašių apkrovai ir bendrai

masei. Vairuotojams patariama turėti naujausią Norvegijos kelių žemėlapį (kur nurodyti

didžiausi leistini ilgiai ir svoriai), kurį galima įsigyti Norvegijos Valstybinių kelių direkcijoje.

Norint gauti leidimą vežti negabaritinius arba sunkiasvorius krovinius Norvegijoje,

duomenis reikia siųsti faksu, leidimas išduodamas per tris dienas ir yra nemokamas.

Danija. Danijoje reikalingus leidimus, išduoda Policijos departamentas, esantis

įvažiavimo į Daniją arba išdavimo iš Danijos sienos kirtimo punkte. Papildomą informaciją

apie didžiausias leistinas normas viršijančias transporto priemones galima gauti toje, vietoje

per kurią įvažiuojama.

Danijoje leidimų išdavimu rūpinasi ir tarpininkavimo įmonė - FDE, informacija teikiama tik

telefonu, internetiniame puslapyje www.fde.dk galima rasti tik bendrus reikalavimus ir

priežastis, kada reikalingas leidimas. Svetainėje leidimų elektroninė forma nepateikiama.

Danijoje oficialiai leidimai išduodami nemokamai, bet ilgiau nei tarpininkai, kuriems reikia

mokėti.

Reikalavimai leidimui gauti. Platesnėms kaip 3,0 m. arba ilgesnėms kaip 24,0 m.

transporto priemonėms (su kroviniu ar be jo) leidžiama važiuoti tik šviesiu paros metu.

Tamsoje ir esant blogam matomumui tokioms transporto priemonėms leidžiama važiuoti tik

su kelių policijos automobilio palyda.

Vežant stambiagabaritinį krovinį vežančiose ir jas lydinčiose transporto priemonėse

turi degti žibintų artimos šviesos.

Krovinį vežti draudžiama:

• didžiausio eismo intensyvumo metu;

• keliais ir gatvėmis, kur krovinys dėl savo gabaritų ar svorio sugadintų kelio dangą

ir inžinerinius statinius;

31

• keliais ir gatvėmis, kur dėl krovinio gabaritų susidarytų pavojus kitiems eismo

dalyviams;

• esant nepakankamam matomumui, plikledžiui, pavasariniam polaidžiui bei žiemos

metu esant nevalytiems keliams.

Kelių policija, atsižvelgdama į krovinio gabaritus, jo svorį, eismo intensyvumą, kelio

sąlygas, nustato važiavimo greitį. Ant transporto priemonės tvirtinamas kelio ženklas

“Ribotas greitis” pagal KET reikalavimus.

Transporto priemones krovinio palydai skiria krovinį vežantis asmuo arba krovinio

savininkas. Kelių policijos paslaugos krovinio palydai mokamos.

Palydai iš priekio automobilis skiriamas, kai transporto priemonės su kroviniu plotis

yra didesnis nei 3,5 m. arba ilgis didesnis nei 24,0 m. Palydai iš galo automobilis skiriamas,

kai krovinys ar vežamo krovinio dalis išsikiša už galinio transporto priemonės gabarito

daugiau nei 3,0 m. Kelių policija, atsižvelgdama į konkrečias sąlygas, gali pareikalauti

palydos ir kitais atvejais.

Kelių policijos automobilis vežamo krovinio palydai skiriamas, kai transporto

priemonės su kroviniu ar be jo plotis yra didesnis kaip 4,3 m arba ilgis didesnis kaip 30,0 m,

taip pat Kelių policijos sprendimu priklausomai nuo konkrečių kelio sąlygų.

Iš priekio lydintis automobilis privalo pridengti vežamo krovinio kairįjį gabaritą ir

gali, reikalui esant, net įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą. Mažo vertikalaus ir

horizontalaus spindulio kreivėse lydintis iš priekio automobilis turi garantuoti priešpriešiais

važiuojančių transporto priemonių saugumą, įvažiuodamas į matomą zoną.

Iš galo lydintis automobilis turi saugoti, kad ta pačia kryptimi važiuojančios transporto

priemonės nepatektų į išsikišusią už galinių gabaritų ar ilgo krovinio esančią pavojingą zoną.

Prieš vežant krovinį, vežančiosios organizacijos atstovas privalo patikrinti transporto

priemonės techninę būklę. Vežant krovinį leidimą su savimi privalo turėti vairuotojas. [7]

Reikalavimai vairuotojams. Vairuotojui leidžiama vežti krovinius, jeigu jis turi teisę

vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonę ir ne mažesnį kaip 3 metų darbo su šios

kategorijos transporto priemone stažą.

Vairuotojas privalo laikytis kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimų.

Važiuodamas vairuotojas privalo:

• imtis visų atsargumo priemonių, siekiant išvengti susidūrimo su

priešpriešiais važiuojančiomis transporto priemonėmis;

• susidarius iš paskos važiuojančių ir negalinčių aplenkti automobilių kolonai,

patogioje vietoje sustoti ir praleisti šią koloną;

32

• priverstinai sustojus, paženklinti transporto priemonę pagal KET

reikalavimus ir kuo skubiau pašalinti ją nuo kelio.

Vairuotojui draudžiama:

• važiuoti didesniu nei leidime nurodyta greičiu;

• lenkti transporto priemones važiuojančias 30 km/h ir didesniu greičiu;

• vilkti kitas transporto priemones;

• važiuoti esant plikledžiui ar blogam matomumui;

• vežti didesnių matmenų krovinį nei nurodyta leidime;

• stovėti kelkraštyje ir važiuojamoje dalyje.

Krovinį vežti leidžiama tik leidime nurodytu maršrutu. Jei dėl tam tikrų priežasčių

pasikeičia maršrutas, šį pasikeitimą būtina suderinti su leidimą davusiu kelių policijos

padaliniu.

Už KET bei stambiagabarininių krovinių vežimo instrukcijos pažeidimus krovinius

vežančių transporto priemonių vairuotojai atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Jeigu vežant krovinius sugadinamas kelias, jo statiniai ir kiti įrenginiai, dėl to kalti

asmenys atlygina nuostolius įstatymų nustatyta tvarka.

Reikalavimai transporto priemonių techninei būklei papildomai įrangai ir

ženklinimui. Gabenant sunkiasvorius ir negabaritinius krovinius transporto priemonė turi

atitikti tam tikrus reikalavimus techninei būklei, papildomai įrangai ir ženklinimui. Transporto

priemonėje įrengti įtaisai kroviniui tvirtinti vežimo metu turi būti susistumiantys ar

pasisukantys, kad važiuojant be krovinio jie neišsikištų už transporto priemonės gabaritų.

Autotraukinio stabdžių sistema turi dirbti nuo vilkiko stabdžių pedalo ir privalo taip

veikti, kad stabdant būtų išvengta autotraukinio susilankstymo.

Priekabos ar puspriekabės privalo turėti:

- stovėjimo stabdžių sistemą ir neleisti joms judėti esant techniniuose

reikalavimuose nurodytiems kelio nuolydžiams;

- įtaisą, automatiškai sustabdantį autotraukinį, nutrūkus stabdžių sistemai tarp

vilkiko ir priekabos.

Vairuotojo kabina turi būti aprūpinta iš kairės ir iš dešinės pusės užpakalinio vaizdo

šoniniais veidrodžiais, leidžiančiais stebėti kelią ir už vežamo krovinio gabaritų. Šie šoniniai

veidrodžiai turi būti įrengti taip, kad, nevežant krovinio, neišsikištų už transporto priemonių

gabaritų.

Transporto priemonėje vežamas krovinys negali uždengti stabdžių , posūkių ar kitų

signalinių žibintų ar atšvaitų. Jeigu šios sąlygos įvykdyti neįmanoma, šie signalai turi būti

pakartoti transporto priemonės gale (priekyje).

33

Stambiagabaritinis krovinys, kuris ilgesnis kaip 18,35 m, turi būti paženklintas iš

abiejų šonų oranžinės spalvos gabaritiniais žibintais, kurie turi būti išdėstyti kas trys metrai,

1150 – 1400 mm aukštyje.

Jei krovinys priekyje arba gale išsikiša už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip

1,0 m arba jo šoninis kraštas išsikiša toliau už transporto priemonės gabarito, jis turi būti

pažymėtas pagal kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Transporto priemonės, kuri su kroviniu ar be jo ilgesnė už 18,35 m, galas turi būti

pažymėtas pagal kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Žiemą lydinčiame automobilyje turi būti smėlio atsarga [7].

Kontrolė. Lietuvoje yra nustatyta sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių kontrolės

vykdymo tvarka. Šioje kontrolės vykdymo tvarkoje aptariami Valstybinės kelių transporto

inspekcijos pareigūnų ir darbuotojų veiksmai, kai jie būdami mobilaus kontrolės posto

automobilio ekipažo sudėtyje, Lietuvos Respublikos keliuose ir pasienio kontrolės punktuose

vykdo Lietuvos Respublikoje ir užsienyje registruotų sunkvežimių ir kitų transporto priemonių

kontrolę.

Prieš nustatytą kontrolės vykdymo vietą – kontrolės postą, pagal nustatytą tvarką

suderintas schemas, kelyje pastatomi greitį ribojantys ženklai. Ženklų zonoje besiartinantį

sunkvežimį ar autobusą Kelių policijos pareigūnas nustatyta tvarka nukreipia į kontrolės postą

arba parodo, kad transporto priemonė gali važiuoti toliau. Tam tikrais atvejais, kai policijos

pareigūnas ir mobilaus kontrolės posto ekipažas numato, kad nesuspės pastatyti greitį

ribojančius ženklus arba dėl labai mažo pravažiuojančių transporto priemonių kiekio

netikslinga juos statyti, sunkvežimiai arba autobusai gali būti stabdomi kelių policijos

pareigūno (įprasta tvarka), nukreipiant juos į kontrolės vietą.

Kontrolės poste esantis Inspekcijos pareigūnas, kuris tikrins transporto priemonę,

pagal galiojančias instrukcijas, privalo pasisveikinti su vairuotoju (ekipažu, keleiviais),

prisistatyti pasakydamas vairuotojui savo institucijos pavadinimą, pareigas, pavardę, parodyti

tarnybinį pažymėjimą ir pasakyti, dėl ko TP buvo sustabdyta. Kontrolės metu VKTI

pareigūnai privalo būti mandagūs, principingi ir reiklūs. Pareigūnas prisistato lietuvių kalba.

Toliau gali būti bendraujama abiem pusėm suprantama kalba. Inspekcijos pareigūnas

dokumentus pildo tik lietuvių kalba.

Kontrolės poste tikrinama:

Visų transporto priemonių (sunkvežimių ir autobusų):

- Leidimai keleivių ar krovinių vežimui, ar jie atitinka vežimų pobūdį;

- vairuotojo pažymėjimas;

- transporto priemonės registracijos liudijimas;

34

- dokumentai, suteikiantys teisę naudotis transporto priemone;

- dokumentai, įrodantys, kad sumokėtas mokestis už šios transporto priemonės važiavimą

Lietuvos Respublikos keliais (techninės apžiūros (TA) talonas arba muitinės išduotas

kvitas);

- tachograma, tachografo tinkamumas arba vairuotojo darbo ir poilsio rėžimui fiksuotos

knygelės pildymas;

- techninė transporto priemonės būklė (pasirinktinai, vizualiai). Tam tikrais atvejais gali būti

patikrintas transporto priemonės stabdžių efektyvumas panaudojant greičio lėtėjimo

matavimo prietaisą.

Kai transporto priemonė įregistruota Lietuvos Respublikoje papildomai tikrinama:

- transporto priemonės licencijos kortelė;

- mokymo įstaigos išduoti pažymėjimai, suteikiantys teisę vykdyti tarptautinius vežimus;

- transporto priemonės tinkamumo tarptautiniams vežimams liudijimas;

- techninės apžiūros talonas arba lipdukai.

- krovinio vežimo važtaraštis, atitinkantis 1956 m. gegužės 19 d. Ženevos konvencijos “Dėl

krovinių tarptautinio vežiojimo sutarties ” reikalavimus, kai krovinys vežamas už atlygį;

- dokumentai, liudijantys krovinio priklausomybę;

- knygelė TIR, kai krovinys vežamas sutinkamai su 1975 m. lapkričio 14 d. Ženevos

muitinės konvencija “Dėl tarptautinio krovinių transportavimo su knygele TIR”;

- kai transporto priemonės su kroviniu arba be jo matmenys viršija leidžiamus matmenis,

tikrinama ar vairuotojas turi nustatytos formos leidimą šio krovinio vežimui, ar važiuojama

leidime nurodytu maršrutu, ar sumokėtas reikiamas mokestis už negabaritinio krovinio

vežimą (Kelių policijos arba Inspekcijos pareigūno nuožiūra matmenys gali būti

patikrinami; prioritetą tikrinti matmenis ir surašyti administracinės teisės pažeidimo

protokolą bei nustatyta tvarka skirti administracinio poveikio priemones turi policijos

pareigūnas);

- kai svoris viršija leidžiamą ašies apkrovą ar transporto priemonės bendrąją masę, tikrinami

kelionės dokumentai, leidimas šio krovinio vežimui, ar važiuojama leidime nurodytu

maršrutu, ar sumokėtas kelių mokestis; esant reikalui – sveriama; analogiškai gali būti

elgiamasi, kai tikrinant krovinio dokumentus arba iš pažiūros atrodo (per daug nusėdę

lingės, netolygiai sukrautas krovinys, perkrautas automobilis ir k.t. ), kad transporto

priemonės ašies leistina apkrova gali būti viršyta;

- krovinio tvirtinimas.

Jeigu patikrinimo metu nustatomas pažeidimas, vairuotojas (arba ekipažas) gali būti

pakviesti į mobilios kontrolės posto automobilį galutiniam išsiaiškinimui:

35

- paaiškėjus, kad pažeidimas nežymus ir nekelia pavojaus žmonėms, komunikaciniams

įrenginiams ir pačiai transporto priemonei, apsiribojama aiškinamuoju pokalbiu;

- kai padaromas pažeidimas, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę,

vadovaujantis Administraciniu teisės pažeidimų kodekso atitinkamu straipsniu bauda

paimama vietoje arba surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas;

- kai paaiškėja, kad už transporto priemonę, įregistruotą Lietuvos Respublikoje,

nesumokėtas savininkų mokestis už naudojimąsi automobilių keliais; kai už transporto

priemonę įregistruota užsienio šalyje, nesumokėtas mokestis už buvimą Lietuvos

Respublikos teritorijoje; kai už Lietuvos Respublikoje arba užsienyje įregistruotą

transporto priemonę, kurios matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus matmenis

arba svoris viršija leidžiamą ašies apkrovą ar transporto priemonės bendrąją masę, už

leidimą važiuoti Lietuvos Respublikos keliais nesumokėtas reikiamas mokestis arba tas

mokestis sumokėtas neteisingai, nustatyta tvarka taikomos administracinio poveikio

priemonės.

Bauda visais atvejais imama tik litais. Protokolas surašomas, kai vairuotojas nepateikia

dokumentų , kai transporto priemonė ar jos krovinys neatitinka tarptautinėse sutartyse ar

Lietuvos Respublikos norminiuose aktuose nustatytų reikalavimų

Kai kontrolė vykdoma pasienio kontrolės punktuose, viskas atliekama analogiškai, kaip

ir tikrinant keliuose. Kai transporto priemonės negalima įleisti į Lietuvos Respubliką arba

išleisti iš jos, gali būti kreipiamasi į muitinės arba pasienio policijos posto vyresnįjį.

Duomenys apie kiekvieną patikrintą transporto priemonę įrašomi specialioje knygoje,

kuri yra mobilios kontrolės automobilyje ir už kurios pildymą ir apsaugą atsakingas mobilios

kontrolės posto ekipažui vadovauti paskirtas pareigūnas.

Jei pasvėrus transporto priemonę nustatoma, jog ji su kroviniu ar be jo viršija

leidžiamą ašies apkrovą ar transporto priemonės bendrąją masę, svėrimo akto vienas

egzempliorius paliekamas Inspekcijoje, kitas atiduodamas vairuotojui, t.y. transporto įmonei.

Krovininių transporto priemonių kontrolei užtikrinti taip pat yra naudojami specialios

paskirties automobiliai. Krovininių transporto priemonių kontrolę atlieka Valstybinė kelių

transporto inspekcija kartu su kelių policija.

Specialiosios paskirties automobilis yra skirtas Valstybinės kelių transporto inspekcijos

kontrolės funkcijų atlikimui keliuose ir pasienio kontrolės postuose. Šis specialiosios

paskirties automobilis įrengiamas devynviečio (su vairuotoju) automobilio bazėje, atitinkamai

parenkant automobilio gamyklinį variantą bei papildomai sukomplektuojant kontrolei

reikalingą įrangą ir įrenginius.

36

Kontrolės automobilis yra baltos spalvos, ant abiejų šonų , žemiau langų apačios

tamsiai mėlynos spalvos didžiosiomis raidėmis užrašai „VALSTYBINĖ KELIŲ

TRANSPORTO INSPEKCIJA”, ant abiejų priekinių durelių nupiešta inspekcijos emblema.

Automobilio užpakalyje didžiosiomis raidėmis užrašas „VKTI”. Reikalavimai kontrolės

automobilio komplektacijai pateikiami 4 priede.

Automobilio viršutinėje užpakalinėje dalyje skydas su užrašu “STOP ”, kurio galuose

įrengtos geltonos spalvos švyturėliai.

Automobilio salone yra ne mažiau 5 sėdimos vietos. Salone yra stalas dokumentams

forminti.

2.4.2 Technologinė aplinka

Kaip matyti iš 2 paveikslo, technologinei aplinkai priklauso įranga, krovinio vežimo

maršruto parinkimas bei žymėjimas. Šioje aplinkoje taip pat aktualūs yra pakuotės bei

sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių apdorojimo klausimai. Specialios įrangos panaudojimas

leidžia greičiau atlikti krovos, bei pakavimo darbus dėl to ženkliai sumažėja laiko sąnaudos, o

tai savo ruoštu lemia ir krovinio vežimo savikainos mažėjimą.

Įranga. Įrangai negalima priskirti vien tik turimų transporto priemonių. Vežant

sunkiasvorius ir negabaritinius krovinius taip pat labai svarbus išlieka ir pakuotės bei

pakavimo įrenginių klausimas. Visi transportuojami produktai arba įrenginiai pateikiami

įpakuoti. Visų pirma reiktų išskirti prekybinį ir transportinį pakavimus. Šių pakavimų tikslai

yra skirtingi. Prekybinis pakavimas pirmiausia siejasi su pirkimo skatinimu, o transportinis –

su produkto bei jo pirminės pakuotės apsauga transportavimo, perkrovimo bei saugojimo

metu. Labai svarbu, kad pakuotė būtų patvari, o tai lemia pakavimo medžiagos tipas.

Pakavimui yra naudojamos įvairios medžiagos ir atskirai, ir derinant jas tarpusavyje. Pakuotė

turi atitikti produkto charakteristikas: dydis, forma, svoris, pažeidžiamumas, medžiagos iš

kurios pagaminta prekė, tipas, gaminio tipas, realioji vertė. Gaminio svoris lemia staigių

judesių pasekmes kraunant prekes. Nuo svorio taip pat priklauso, kas atsitiks įpakuotam

gaminiui iškritus, patekus į vandenį ar panašiai. Pakuotės pažeidžiamumas pasireiškia

produkto stiprumu atlaikyti smūgius, vibracijas kritimus ir t. t. Tiek sunkiasvoriai, tiek ir

negabaritiniai kroviniai gali būti pažeidžiami. Todėl ypač jautrios detalės turi būti,

panaudojant specialias priemones, papildomai pakuojamos. Svarbu yra ir krovinio tvirtinimas,

nes nuo tvirtinimo priklauso ir krovinio vežimo saugumas. Tvirtinimo detalės taip pat gali būti

labai įvairios: lynai, diržai, stropai ir kt.

37

Taip pat svarbi yra sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių apdorojimo įranga. Krovos

darbų mechanizmai gali būti labai įvairūs. Tai priklauso nuo to, koks yra krovinys ir kokios

yra jo savybės. Dažniausiai naudojami krautuvai, įvairūs griebtuvai, šakės bei manipuliatoriai

yra pritaikyti tik standartizuotų krovinių apdorojimui.

Sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių apdorojimui labai svarbu yra, kad tinkamai būtų

paruošta krovos darbų įranga. Tokių krovinių apdorojimas reikalauja nemažai investicijų į

specialias priemones bei įrenginius, nes jau esamų įrenginių pritaikymas tokiems kroviniams

apdoroti yra gan problematiškas, o kartais ir visai neįmanomas.

Maršrutai.

Didžiagabaričių ir sunkiasvorių krovinių vežimo maršruto organizavimas.

Gabenant tokius krovinius yra labai svarbu tinkamai parinkti krovinio vežimo maršrutą. Reikia

išsiaiškinti ne tik kelio būklę, bet ir įvairius aukščius bei atstumus iki kelio statinių bei

įrenginių, kuriems gabenimo metu krovinys gali turėti įtakos. Krovinio vežimo maršrutas yra

derinamas su kelio savininku. Esant reikalui, Kelių policija, priklausomai nuo vežamo

krovinio matmenų ir maršruto, nurodo, su kuriomis organizacijomis dar reikia papildomai

suderinti vežimo sąlygas.

Vežimo sąlygos turėtų būti papildomai derinamos:

- su Susisiekimo ministerijos Automobilių kelių direkcija ar jos padaliniais, miestų

(rajonų) savivaldybėmis (komunalinio ūkio tarnybomis), kai yra viršijamas bent vienas iš šių

transporto priemonės su kroviniu ar be jo matmenų:

• plotis – 4,0 m;

• aukštis – 4,5 m;

• ilgis – 24,0 m;

- su miesto elektros transporto tarnybomis, kai aukštis yra didesnis kaip 4, 2 m;

- su ryšių, elektros tinklų tarnybomis, kai aukštis didesnis ar lygus 4,5 m;

- su geležinkelio savininku, jei vežimo maršrute yra geležinkelio pervaža ir yra

viršijamas bent vienas iš šių transporto priemonės su krovinių ar be jo matmenų:

• plotis – 5,0 m;

• aukštis – 4,5 m;

• ilgis – 24,0 m.

Transporto priemonių žymėjimas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nutarimu patvirtintas Kelių eismo taisykles (žin., 2000, Nr. 92 – 2883) transporto priemonės

vežančios sunkiasvorius arba negabaritinius krovinius turi būti atitinkamai pažymėtos tam

tikro dydžio ir iš toli gerai matomais ženklais.

38

Transporto priemonių, vežančių pavojingus ar sunkius krovinius, transporto priemonių

(jų junginių), kurių matmenys (su kroviniu arba be jo) yra didesni už Susisiekimo ministerijos

nustatytus, gale ir kairėje pusėje turi būti skiriamasis greičio ribojimo ženklas – spalvotas

ženklas „Ribotas greitis”, kuriame nurodytas leidžiamas greitis. Ženklo skersmuo – 160 – 250

mm, apvado plotis – 1/10 ženklo skersmens.

Priekyje arba gale už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip 1 m išsikišantys arba

bent kiek į šoną išsikišantys tolimiausi krovinio arba platesnių kaip 2,6 m transporto

priemonių kraštiniai taškai turi būti pažymėti skiriamaisiais ženklais – 400 mm ilgio kraštinės

kvadratais su pakaitomis einančiomis šviesą atspindinčiomis įstrižomis baltomis ir

raudonomis 50 mm pločio juostomis. Šie ženklai ant transporto priemonės turi būti pritvirtinti

ne žemiau kaip 0,4 m ir ne aukščiau kaip 1,6 m nuo žemės paviršiaus. Šio ženklo pavyzdys

pateikiamas 3 paveiksle.

3 pav. Už transporto priemonės gabarito išsikišančio krovinio gabarito žymėjimo ženklas

Tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui nurodytose transporto priemonės

vietose turi degti žibintai – balti iš priekio, oranžiniai – iš šonų ir raudoni – iš galo.

Ilgesnės kaip 18,75 m transporto priemonės su priekaba gale 500 – 1500 mm aukštyje

nuo žemės paviršiaus, turi būti įrengti horizontalūs, simetriški transporto priemonės ašiai

išdėstyti stačiakampio formos skiriamieji ženklai, padengti geltona medžiaga, atspindinčia

šviesą ir turintys raudoną 40 mm pločio fluorescencinį apvadą. Šių skiriamųjų ženklų

transporto priemonėje gali būti vienas ( ilgis - nuo 1130 mm iki 2300 mm, plotis – nuo 195

mm iki 230 mm) arba du ( kiekvieno ženklo ilgis – nuo 565 mm iki 1130 mm, plotis nuo 195

mm iki 230 mm). Ženklo pavyzdys pateikiamas 4 paveiksle.

39

4 pav. Ilgesnės nei 18,75 m transporto priemonės su priekaba gabarito žymėjimo ženklas

Ilgesnės kaip 12 m transporto priemonės be priekabos gale turi būti įrengti

horizontalūs, simetriškai transporto priemonės ašiai išdėstyti stačiakampio formos skiriamieji

ženklai su įstrižomis (450 kampu) raudonomis fluorescencinėmis ir geltonomis šviesą

atspindinčiomis juostomis. Tiek raudonų, tiek geltonų juostų plotis – 100 mm. Šių ženklų gali

būti vienas ( ilgis - nuo 1130 mm iki 2300 mm, plotis – nuo 130 mm iki 150 mm) arba du (

kiekvieno ženklo ilgis – nuo 565 mm iki 1130 mm, plotis nuo 130 mm iki 150 mm). Ženklai

turi būti be apvado ir tvirtinami taip, kad žemyn einančios įstrižos juostos būtų nukreiptos

transporto priemonės krašto link [13].

5 pav. Ilgesnės kaip 12 m transporto priemonės be priekabos gabarito žymėjimo ženklas

2.4.3 Finansinė aplinka

Finansinę aplinką visų pirma sudaro krovinio vežimo kaina bei įvairūs mokesčiai,

kurie yra mokami už leidimus, už viršytus, kompetentingų valdžios institucijų nustatytus,

transporto priemonės su kroviniu matmenis ir svorį.

Kaina. Vežant tiek sunkiasvorius, tiek negabaritinius, tiek ir paprastus krovinius

svarbu tinkamai apskaičiuoti ir įvertinti krovinio gabenimo savikainą. Krovinio vežimo kainą

galima apskaičiuoti pasinaudojus šia formule:

;MPSK k ++= (1)

čia: Kk – krovinio vežimo kaina;

40

S – krovinio vežimo savikaina;

P – pelno marža;

M – mokesčiai susiję su krovinio vežimu.

Kelių transporto savikainos struktūra skiriasi nuo kitų ūkio šakų gaminamos

produkcijos savikainos struktūros. Vežimų savikaina priklauso nuo transporto priemonių tipo,

vežimų organizavimo, netgi nuo transporto įmonės dydžio. Vežimo savikainai priklauso daug

veiksnių. Vienas iš jų yra vairuotojų darbo apmokėjimas. Šiam užmokesčiui priskiriamas

vienetinis ir laikinis darbo apmokėjimas, priemokos už darbą poilsio ir švenčių dienomis,

darbą naktį bei po darbo valandų ir kt. Kitas ne mažiau svarbus veiksnys yra sąnaudos

degalams. Nustatant degalų sunaudojimo normas, be ridos, dar atsižvelgiama į kelių ir

klimatines sąlygas, automobilių techninę būklę ir kitus veiksnius. Degalų sunaudojimo norma

nustatoma pagal 100 kilometrų ridos normą. Taip pat reiktų paminėti ir sąnaudas tepalams ir

eksploatacinėms medžiagoms, sąnaudas padangų remontui ir atstatymui, transporto priemonės

nusidėvėjimą, automobilio techninės priežiūros ir remonto sąnaudas. Pastarosios sudaro iki 10

% vežimų savikainos. Joms priskiriamas remontininkų darbo užmokestis, medžiagų ir

atsarginių dalių sąnaudos [2].

Sąnaudos turi būti nuolat mažinamos. Savikaina mažėja tuomet, kai labiau taupomi

degalai, didinamas darbo našumas, kai gerinami rodikliai, turintys didelę įtaką vežimų

savikainai (įkrovumo didinimas, ridos bei įkrovumo koeficientų didinimai ir kt.). Be jokios

abejonės galima teikti, kad sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimo savikaina yra kur kas

didesnė lyginant su paprastų krovinių gabenimo savikaina. Didelę įtaką sunkiasvorių ir

negabaritinių krovinių vežimo savikainai, o tiksliau jos didėjimui turi specialios įrangos

panaudojimas apdorojant tokius krovinius. Tokia įranga brangiai kainuoja, todėl ir jos nuomos

kaina smarkiai išauga. Taip pat neatskiriama savikainos dalis yra mokesčiai [4].

Mokesčiai. Mokesčiai už važiavimą keliais Lietuvos Respublikoje sunkiasvorėms ir

negabaritinėms transporto priemonėms yra nustatyti „Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir

plėtros programos finansavimo įstatyme”, kuris buvo paskelbtas 2000 m. spalio 12 d. (žin. Nr.

92 – 2873). Už važiavimą valstybinės ir vietinės reikšmės keliais Lietuvos Respublikoje ir

užsienio šalyse įregistruotomis transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su

kroviniu ar be jo viršija maksimalius leidžiamus, transporto priemonių savininkai ar

valdytojai moka į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto sąskaitą Lietuvos Respublikos

kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos

prie Finansų ministerijos viršininko įsakymu patvirtintą įmokos kodą šį mokestį, nurodytą 2

lentelėje.

41

Jeigu 2 lentelėje nurodyti transporto priemonės (jų junginio) maksimalūs matmenys

viršijami, t.y. transporto priemonė tampa ypač pavojinga saugiam eismui, mokestis

apskaičiuojamas taikant maksimalų dydį už kiekvieno atitinkamo matmens viršijimą: t.y. už

kiekvieną aukščio viršijimą 10 centimetrų, pločio viršijimą 10 centimetrų ar ilgio

viršijimą l metru maksimalus dydis dauginamas iš koeficiento 1,5. Ši nuostata netaikoma

gabenant statybos kranus. Visais atvejais, kai viršijami du ar visi trys matmenys, mokestis

nustatomas sumuojant 3 lentelėje nurodytus mokesčius už atskirų matmenų viršijimą. Kai

transporto priemonės (jų junginio) matmenys viršija 2 lentelėje nurodytus maksimalius, būtina

gauti atskirą leidimą, kurį išduodant pridedamas papildomas mokestis už maršruto sutvarkymą,

t.y. apskaičiuojama darbų, kuriuos būtina atlikti, kad būtų galima leisti kaip tik šiai transporto

priemonei (jų junginiui) važiuoti leidime nurodytu maršrutu, vertė.

2 lentelė. Mokestis, kai transporto priemonės, registruotos Lietuvoje ir užsienyje, su kroviniu

arba be jo, viršija leidžiamus išmatavimus

Leidžiami matmenys viršyti (centimetrais) Mokesčio dydis (litais)

mėnesinis metinis

aukščio pločio ilgio vienkartinis, 10 kilometrų

rajono teritori-

joje

Lietuvos Respublikos teritorijoje

rajono terito-rijoje

Lietuvos Respublikos teritorijoje

- 10-20 - 5 233 583 1165 2915 11-20 21-40 101-200 6,1 285 712 1425 3560 21-30 41-60 201-300 7,2 340 852 1705 4258 31-40 61-80 301-400 7,8 364 910 1820 4550 41-50 81-100 401-500 8,3 388 969 1938 4843 daugiau kaip 50

daugiau kaip 100

daugiau kaip 500 14 607 1517 3033 7583

Už važiavimą valstybinės ir vietinės reikšmės keliais Lietuvos Respublikoje ir užsienio

šalyse įregistruotomis transporto priemonėmis (jų junginiais), kai ašies (ašių) apkrova viršija

maksimalius leidžiamus dydžius, transporto priemonių savininkai ar valdytojai moka į Lietuvos

Respublikos valstybės biudžeto sąskaitą programai finansuoti pagal Valstybinės mokesčių

inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko įsakymu patvirtintą įmokos kodą šį mokestį,

nurodytą 3 lentelėje. [10]

Transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių varančiosios ašies su suporintais ratais

leidžiama 11,5 tonos ašies apkrova viršijama, leidžiama važiuoti sumokėjus atitinkamo

42

dydžio mokestį tik tais keliais, kurie nurodyti leidimus išduodančios institucijos patvirtintame

sąraše.

Iš 3 lentelės matoma, kad nurodytos leidžiamos ašies (ašių) apkrovos viršijimas iki 0,6

tonos neapmokestinamas, įvertinant krovinių paskirstymą - išdėstymą transporto priemonėje

ir technines svėrimo priemonių paklaidas. Jeigu transporto priemonės (jų junginio) faktiškas

svoris viršija leidžiamą (40 tonų, o vežant 40 pėdų konteinerius, pagamintus pagal

Tarptautinės standartų organizacijos (ISO) standartus, - 44 tonas, nustatomi mokesčio ribiniai

tarifai, kurie nurodomi 4 lentelėje.

Triašiu puspriekabių vilkiku su dviaše ar triaše puspriekabe 40 pėdų konteinerius,

pagamintus pagal Tarptautinės standartų organizacijos (ISO) standartus, leidžiama vežti tik

magistraliniais keliais. Vežant šiuos konteinerius kitais keliais, būtina gauti kelio savininko

leidimą. Kai ašies (ašių) faktiška apkrova ir faktiškas transporto priemonės (jų junginio)

svoris viršija leidžiamus, mokesčio dydis nustatomas tas, kuris yra didesnis.

3 lentelė. Mokestis, kai transporto priemonės, registruotos Lietuvoje ir užsienyje, viršija

leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir leidžiamą bendrą svorį

Mokesčio dydis (litais)

mėnesinis

Leidžiama ašies (ašių)

apkrova viršyta

(tonomis)

vienkartinis,

10 kilometrų rajono teritorijoje Lietuvos Respublikos teritorijoje

0,6-1 2,4 168 420 1,1-1,5 4,8 336 840 1,6-2 7,2 504 1260 2,1-3 12,66 886 2216 3 , 1 - 4 20,4 1428 3570 4,1-5 28,8 - - 5,1-6 36 - - 6,1-7 43,2 - - 7,1-8 įskaitytinai 55,2 - -

Jeigu transporto priemonės (jų junginio) faktiškas svoris viršija leidžiamą (40 tonų, o

vežant 40 pėdų konteinerius, pagamintus pagal Tarptautinės standartų organizacijos (ISO)

standartus, - 44 tonas), nustatomi mokesčio ribiniai tarifai, kurie nurodomi 4 lentelėje.

43

4 lentelė. Transporto priemonėms, viršijusioms faktišką leidžiamą svorį, nustatyti ribiniai

tarifai

Leidžiama bendroji masė viršyta (t) Vienkartiniai ribiniai tarifai už kiekvieną

viršytą toną, Lt / 10 km

Iki 10,0 3,00-3,50

11,0-20,0 3,50-4,00

21,0-40,0 4,00-4,50

>40 5,00-6,00

Kai ašies (ašių) faktiška apkrova ir faktiškas transporto priemonės (jų junginio) svoris

viršija leidžiamus, mokesčio dydis nustatomas tas, kuris yra didesnis.

Mokestis nemokamas už:

• važiavimą keliais Vidaus reikalų ministerijai ir įstaigoms prie šios ministerijos

priklausančiomis transporto priemonėmis, priskirtomis kovos, mokomajai, rikiuotės ir

transportavimo grupėms, taip pat užsienio šalių krašto apsaugos sistemai

priklausančiomis transporto priemonėmis, kurių matmenys ir ašies apkrova, ir

transporto priemonės (jų junginio) bendroji masė viršija leidžiamus. Šių transporto

priemonių maršrutą būtina suderinti su kelių savininkais;

• žemės ūkio mašinas ir mechanizmus, kai jie šviesiu paros metu važiuoja iš

vieno lauko į kitą ir grįžta iš jo, taip pat kai iš objekto į objektą vežami statybos kranai

administracinio rajono teritorijoje, bet ne toliau kaip 40 kilometrų.

Transporto priemonių savininkai ar valdytojai moka į Lietuvos Respublikos

valstybės biudžeto sąskaitą „Transporto priemonių mokestis" Lietuvos Respublikos kelių

priežiūros ir plėtros programai finansuoti, pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie

Finansų ministerijos viršininko įsakymu patvirtintą įmokos kodą, kasmetinį mokestį už

Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones.

Mokesčio už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones

ribiniai tarifai pateikiami 5 lentelėje.

44

5 lentelė. Mokesčio už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones

ribiniai tarifai

Transporto priemonės tipas Ribiniai

tarifai (litais)

nuo 12 t (įskaitytinai) iki 15 t bendrosios

masės*

300–620

nuo 12 t (įskaitytinai) iki 15 t bendrosios

masės**

440–880

nuo 15 t (įskaitytinai) iki 23 t bendrosios

masės*

440–1040

nuo 15 t (įskaitytinai) iki 23 t bendrosios

masės**

990–1980

nuo 23 t (įskaitytinai) iki 29 t bendrosios

masės*

820–1640

nuo 23 t (įskaitytinai) iki 29 t bendrosios

masės**

1300–2600

nuo 29 t (įskaitytinai) iki 33 t bendrosios

masės*

1300–2600

nuo 29 t (įskaitytinai) iki 33 t bendrosios

masės**

1930–3870

nuo 33 t (įskaitytinai) iki 40 t bendrosios

masės*

1850–3700

N kategorijos

krovininės kelių

transporto

priemonės, tarp jų

priekabos,

O klasės

puspriekabės

nuo 33 t (įskaitytinai) iki 40 t bendrosios

masės**

2540–5080

* 2260–4520 Krovininių kelių transporto priemonių

junginys – NO

nuo 40 t (įskaitytinai) iki 44 t bendrosios masės

vežant triašiu vilkiku su dviaše ar triaše puspriekabe

40 pėdų konteinerius (pagamintus pagal ISO

standartus)

** 3340–6690

Pastabos:

* kai ašis (ašys) su pneumatine pakaba

** kai yra kita ašies (ašių) pakabų sistema

N kategorija – automobiliai kroviniams gabenti

O kategorija – priekabos ir puspriekabės

45

Mokesčių sumokėjimo kontrolę vykdyti paskirta Lietuvos Respublikos muitinei,

teritorinės policijos įstaigoms bei Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo

ministerijos [10].

2.5 Ryšių tarp aplinkų ir jas sudarančių elementų priklausomybės

analizė

Šio darbo pradžioje buvo įvardytos sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimą

veikiančios aplinkos ir jas sudarantys elementai. Toliau analizuojant sunkiasvorių ir

negabaritinių krovinių vežimą veikiančias aplinkas paaiškėjo, kad tie taškai arba tie elementai,

kurie buvo priskirti vienai konkrečiai aplinkai, gali būti bendri kelioms aplinkoms. Taip pat

tarp aplinkas sudarančių elementų galima pastebėti jų tarpusavio ryšį t. y. nustatyti jų įtaką

vienas kitam. Bendri sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimo organizacinio modelio

aplinkų elementai yra šie:

• negabaritinių krovinių apibrėžimas;

• sunkiasvorių krovinių apibrėžimas;

• kontrolė;

• maršrutas;

• žymėjimas;

• reikalavimai;

• kaina.

Teisinėje aplinkoje veikia institucijos, kurios vadovaujasi norminiais teisės aktais ir

daro didelę įtaką anksčiau minėtiems sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimų

organizacinio modelio aplinkų bendriesiems elementams. Šie bendrieji elementai ir ryšiai tarp

jų pateikiami 6 paveiksle.

Pateiktame paveiksle rodyklėmis yra nurodyti ryšiai tarp elementų, kurie rodo, kad

šios aplinkos yra tarpusavyje susijusios ir jų išskirti negalima.

Didžiausią įtaką kitiems aplinkų elementams turi norminiai teisės aktai. Būtent jie

nustato ir reglamentuoja institucijų, koordinuojančių sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių

vežimus, veiklą, nustato leidimų išdavimo tvarką, apibrėžia, kas yra sunkiasvoris ir kas yra

negabaritinis krovinys.

Bendras visoms trims aplinkoms elementas yra kaina. Krovinio vežimo kainą

pirmiausia sudaro vežimo savikaina ir pelnas, kurį tikisi gauti įmonė. Norint išsiaiškinti

veiksnius, lemiančius tai, jog šis elementas yra bendras visoms trims aplinkoms, svarbu dar

46

kartą panagrinėti krovinio vežimo savikainą. Be jau minėtų veiksnių, lemiančių krovinio

vežimo savikainą (darbo užmokestis, sąnaudos degalams, padangų remontui ir atstatymui ir

kt.), dar galima priskirti mokesčius ir specialios įrangos panaudojimo sunkiasvoriams ir

negabaritiniams kroviniams apdoroti nuomos kainą. Speciali įranga nebūtinai turi būti

nuomojama – ji gali būti ir nuosava, tačiau bet kokiu atveju reikės skaičiuoti amortizacinius

atskaitymus, kurie taip pat bus krovinio vežimo savikainos dalis. Kaina taip pat priklauso ir

teisinei aplinkai, nes į ją įeina mokesčiai už krovinio vežimą, kurių dydį lemia norminiai

teisės aktai. Todėl galima teigti, kad kaina gali priklausyti tiek technologinei, tiek finansinei,

tiek teisinei aplinkoms.

TECHNOLOGINĖ APLINKA TEISINĖ

APLINKA

FINANSINĖ APLINKA

● Norminiai teisės aktai ●

● Institucijos

● Leidimai● Įranga

● Kaina

Mokesčiai ●

● Maršrutas● Žymėjimas

● Reikalavimai

● Kontrolė

● Negabaritinių krovinių apibrėžimas

● Sunkiasvorių krovinių apibrėžimas

6 pav. Aplinkas sudarantys elementai ir ryšiai tarp jų

47

Negabaritinių ir sunkiasvorių krovinių apibrėžimus taip pat galima priskirti ir teisinei,

ir technologinei aplinkoms. Būtent technologinė aplinka nustato tam tikrus rėmus, apibrėžia

erdvę, kurioje esantis krovinys yra gabaritinis ar sunkiasvoris. Šiuo atveju teisinė aplinka

tiksliai įvardija arba nustato tą ribą, kurią pasiekus krovinys tampa negabaritiniu arba

sunkiasvoriu. Taip pat galima būtų paaiškinti ir reikalavimų priskyrimą šioms aplinkoms.

Kontrolę kaip ir žymėjimą taip pat galima priskirti tiek technologinei, tiek ir teisinei

aplinkoms. Kontrolės vykdymo tvarka ir žymėjimo ypatumai yra reglamentuojami teisinės

aplinkos. Šiuo atveju kontrolės vykdymo priemonės ir jų panaudojimas, specialaus žymėjimo

priemonės yra nulemtos technologinės aplinkos (pvz., specialių transporto priemonių

panaudojimas kontrolei užtikrinti), nes ji lemia tokių priemonių gamybą ir efektyvų jų

panaudojimą.

2.6 Institucijų, įtrauktų į sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių

vežimo organizavimą, veiklos analizė

Analizuojant institucijas, koordinuojančias sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių

vežimus, buvo atlikta šių institucijų atsakingų darbuotojų apklausa. Šios apklausos tikslas

buvo išsiaiškinti, su kokiomis problemomis jie susiduria išduodami leidimus įvairiems

vežėjams, kokias funkcijas jie atlieka ir kokios yra kiekvienos iš institucijų kompetencijos

ribos. Apklausos rezultatai pateikiami 6 lentelėje.

Taigi apklausus valstybines institucijas, kurios tiesiogiai veikia sunkiasvorių ir

negabaritinių krovinių vežimus, susidaro įspūdis, jog institucijos nesusiduria su jokiomis

problemomis – jos neidentifikuoja jokių probleminių veiklos aspektų. Tačiau labai įdomu yra

tai, jog leidimai sunkiasvoriams ir negabaritiniams kroviniams vežti yra griežtos

atskaitomybės dokumentai, bet Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje pasiteiravus apie

tikslų leidimų išdavimų skaičių tikslių duomenų gauti nepavyko. Todėl liko neaiškus faktas,

kiek iš tikrųjų yra išduodama leidimų vežti sunkiasvorius ir negabaritinius krovinius.

48

6 lentelė. Ekspertinės apklausos rezultatai

Institucijos pavadinimas

Funkcijos, susijusios su sunkiasvorių ir

negabaritinių krovinių vežimais

Pateiktas klausimas Respondento pateikta išvada

Valstybinė kelių

transporto inspekcija

(VKTI)

1. Išduoda leidimus važiuoti didžiagabaritėms ir sunkiasvorėms krovininio transporto priemonėms Lietuvos teritorijoje. 2. Kontroliuoja kelių transportą.

1. Kiek išduodama leidimų? 2. Su kokiomis institucijomis palaikomas ryšys? 3. Kaip vykdoma kelių transporto kontrolė? 4. Su kokiomis problemomis susiduriama išduodant leidimus sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimui? 5. Ar yra tokių krovinių?

1. Nebuvo pateiktas tikslus atsakymas. 2. Su Kelių policija, vykdant kelių transporto kontrolę, bei su LAKD. 3. Transporto priemonės sveriamos (aikštelėse prie kelio), tikrinama su krovinio vežimu susiję dokumentai. 4. Nebuvo įvardytos problemos. 5. Labai mažai.

Lietuvos Automobilių

kelių direkcija (LAKD)

1. Vykdo valstybinės reikšmės kelių priežiūrą, atkūrimą bei plėtrą.

1. Kiek išduodama leidimų? 2. Su kokiomis institucijomis palaikomas ryšys? 3. Su kokiomis problemomis susiduriama išduodant leidimus sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimui? 4. Ar dažnai teiraujamasi informacijos apie tokių krovinių vežimo leidimus, jų išdavimo tvarką?

1. Tiksliai nebuvo įvardyta. 2. Su VKTI. 3. Nebuvo pateiktas tikslus atsakymas. 4. Labai retai.

Kelių Policija

1. Vykdo saugaus eismo priežiūrą. 2. Negabaritinių transporto priemonių vežimų keliais palyda ir kontrolė

1. Kiek išduodama leidimų? 2. Su kokiomis institucijomis palaikomas ryšys? 3. Su kokiomis problemomis susiduriama išduodant leidimus sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimui? 4. Kokia gali būti skirta bauda už važiavimą be leidimo?

1. Nebuvo pateiktas tikslus atsakymas. 2. Su VKTI vykdant krovinio transporto kontrolę. 3. Nebuvo įvardytos problemos. 4. Nuo 250 iki 500 lt.

49

2.7 Tiriamų aplinkų probleminių elementų įvardijimas

Išanalizavus esamą situaciją, galima teigti, kad daugiausiai problemų vežėjams kelia

institucijų veiklos organizavimas, reikalinga įranga sunkiasvoriams ir negabaritiniams

kroviniams vežti bei mokesčiai.

Institucijų pasirinkimą probleminiu tašku lemia tai, jog nei viena iš jų nesusiduria su

problemomis organizuojant leidimų išdavimus sunkiasvoriams ir negabaritiniams kroviniams

vežti. Anot atsakingų darbuotojų, tokių krovinių vežimas nėra probleminis ar išskirtinis.

Norint gauti leidimą tereikia sumokėti tam tikrus mokesčius už kiekvieną parametrą: aukštį,

plotį ir ilgį bei nuvažiuotą atstumą. Tačiau anksčiau pasirinkti probleminiai taškai (Institucijos,

įranga, mokesčiai) daro didelę įtaką formuojant sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimo

aplinką.

Institucijos. Koordinuodamos sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimus jos daro

tiesioginį poveikį tokių vežimų kontrolei, maršrutų suderinimui, krovinių žymėjimui.

Išduodamos leidimus institucijos daro netiesioginį, bet ženklų poveikį sunkiasvorių ir

negabaritinių krovinių vežimų reikalavimams.

Mokesčiai. Šis elementas taip pat svarbus, nes jis daro tiesioginį poveikį sunkiasvorių

ir negabaritinių krovinių vežimų kainai. Taigi mokestinės politikos subalansavimas gali būti

laikomas vienu efektyvesnių būdų siekiant pagerinti esamą sunkiasvorių ir negabaritinių

krovinių vežimų situaciją Lietuvoje.

Įranga. Įmonių, organizuojančių sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimus turima

įranga lemia jų veiklos laisvę, t. y. įranga sudaro galimybę užsiimti sunkiasvorių ir

negabaritinių krovinių vežimu. Neturint pakankamai technologinių pajėgumų atsiranda

problemų, kurios neleidžia įmonėms efektyviai vykdyti veiklos sunkiasvorių ir negabaritinių

krovinių vežimo sferoje. Taigi, galima daryti išvadą, jog įranga yra vežimo proceso

organizavimo pagrindas.

Norint išsiaiškinti su sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimu susijusias

problemas bus atliekama anketinė vežėjų apklausa.

3. Suformuluotų probleminių taškų pagrindimo tyrimas

Norint patvirtinti arba paneigti prielaidas buvo atliktas tyrimas. Šiam tyrimui atlikti

buvo paruošta anketa (5 priedas), kurią sudarė trylika klausimų, kurie papildomai dar buvo

išskaidyti į smulkesnius. Į pateiktus klausimus atsakė 27 šiuo metu veikiančių transporto

įmonių darbuotojai. Apklausos tikslas buvo sužinoti įmonių pajėgumą vežti tam tikros rūšies

50

krovinius ir įvertinti esamą situaciją krovinių vežimo srityje. Anketa buvo sudaryta iš trijų

dalių.

Pirmoje dalyje yra pateikiami klausimai susiję su tiesiogine transporto įmonės veikla,

tai yra krovinių vežimu. Šiais klausimais buvo siekiama:

• išsiaiškinti įmonės turimų transporto priemonių skaičių;

• išsiaiškinti pervežtų krovinių kiekį per metus;

• išsiaiškinti, kokių krovinių vežama daugiausiai;

• įvertinti sunkiasvorio ir negabaritinio krovinio sutapimo dažnumą nuo 1 iki 10

balų skalėje. Čia 1 balas reiškė, jog sunkiasvoris krovinys nesutampa su

negabaritiniu, o 10 balų – sunkiasvoris krovinys visada sutampa su

negabaritiniu;

• įvertinti pakuotės svarbą vežant sunkiasvorius ir negabaritinius krovinius;

• įvertinti važiavimo laiko svarbą vežant negabaritinius ar sunkius krovinius;

• įvertinti krovinio vežimo atstumo svarbą vežant sunkų arba negabaritinį

krovinį;

• įvertinti kelių infrastruktūros svarbą vežant sunkius arba negabaritinius

krovinius;

• įvertinti specializuotos įrangos poreikį pakrovimo/iškrovimo vietose;

• išsiaiškinti, kas turi didžiausią įtaką negabaritinių krovinių gabenimo

savikainai;

• ką, respondentų nuomone, reikėtų keisti norint išvengti sunkių ir negabaritinių

krovinių gabenimo problemų;

• sužinoti, kokios šalys kelia daugiausia problemų gabenant sunkius ir

negabaritinius krovinius.

Antroje anketos dalyje buvo pateikti klausimai, susiję tik su negabaritinių krovinių

vežimu. Pateikti atsakymai turėjo atskleisti ar anketoje pateiktos problemos yra aktualios

vežant negabaritinius krovinius. Klausimais buvo siekiama išsiaiškinti, ar įmonė veža

negabaritinius krovinius ar ne. Jei respondentas pateikė teigiamą atsakymą, tai toliau jis

turėjo:

• įvertinti, kokią bendros krovinių apyvartos dalį procentais sudaro

negabaritiniai kroviniai;

• įvertinti, ar naudojama speciali įranga tokiems kroviniams vežti;

• nuo 1 iki 10 balų skalėje įvertinti, kiek, respondento nuomone, daugiau reikia

skirti laiko resursų tokio krovinio gabenimui lyginant su paprasto krovinio

51

vežimu, kur 1 balas reiškė, kad papildomai skirti laiko nereikia, 10 balų –

reikia skirti labai daug papildomo laiko;

• nuo 1 iki 10 balų skalėje įvertinti, kiek išauga negabaritinio krovinio vežimo

savikaina lyginant su paprasto krovinio vežimu, kur 1 balas reiškė, jog vežimo

savikaina išlieka tokia pat, o 10 balų – savikaina išauga labai smarkiai;

• nuo 1 iki 10 balų skalėje įvertinti, kiek ilgiau trunka tokio krovinio vežimo

organizacinis darbas lyginant su paprasto krovinio vežimo organizaciniu

darbu, kur 1 balas reiškė, kad nėra jokio papildomo darbo, nėra atliekami

papildomi organizaciniai darbai, o 10 balų – reikia atlikti labai daug papildomo

organizacinio darbo;

• procentaliai įvertinti, kiek siūlomų užsakymų tokiems kroviniams gabenti yra

patenkinama.

Šioje anketos dalyje taip pat buvo pateiktos ir problemos su kuriomis gali susidurti

vežėjas gabendamas tokius krovinius. Anketoje buvo išvardytos tokios galimos problemos:

• Nėra/nepakanka priemonių (įrangos) tokiems kroviniams vežti.

• Paini teisinė bazė, daug biurokratizmo – daug dokumentų, painus jų pildymas.

• Didelė vežimo savikaina.

• Darbuotojų kompetencijos ar patirties trūkumas.

• Papildomos laiko sąnaudos.

• Nepakankama tokių krovinių pasiūla.

Respondentas turėjo iš pateiktų atsakymų variantų nurodyti, ar aktuali jam yra pateikta

problema, t. y: visai neaktuali, mažiau nei vidutiniškai aktuali, vidutiniškai aktuali, daugiau

nei vidutiniškai aktuali, labai aktuali. Taip pat anketoje buvo suteikta galimybė respondentui

pačiam nurodyti problemą, kuri, jo nuomone, yra labai aktuali, tačiau anketoje nepateikta.

Pasirinkęs neigiamą atsakymą respondentas, remiantis anksčiau išdėstytu problemų

sąrašu, turėjo pažymėti jo nuomone svarbiausias arba pateikti pats priežastis, dėl kurių yra

nevežami negabaritiniai kroviniai.

Trečioje anketos dalyje buvo pateikti klausimai, apimantys sunkiasvorių krovinių

vežimą. Čia taip pat buvo siekiama išsiaiškinti, ar įmonė veža sunkiasvorius krovinius ar ne.

Pasirinkus teigiamą atsakymo variantą respondentui reikėjo:

• įvertinti, kokią bendros krovinių apyvartos dalį procentais sudaro sunkiasvoriai

kroviniai;

• įvertinti, ar naudojama speciali įranga tokiems kroviniams vežti;

• nuo 1 iki 10 balų skalėje įvertinti, kiek, respondento nuomone, daugiau reikia

skirti laiko resursų tokiam kroviniui gabenti lyginant su paprasto krovinio

52

vežimu, kur 1 balas reiškė, kad papildomai skirti laiko nereikia, 10 balų –

reikia skirti labai daug papildomo laiko;

• nuo 1 iki 10 balų skalėje įvertinti, kiek išauga sunkiasvorio krovinio vežimo

savikaina lyginant su paprasto krovinio vežimu, kur 1 balas reiškė, jog vežimo

savikaina išlieka tokia pat, o 10 balų – savikaina išauga labai smarkiai;

• nuo 1 iki 10 balų skalėje įvertinti, kiek ilgiau trunka tokio krovinio vežimo

organizacinis darbas lyginant su paprasto krovinio vežimo organizaciniu

darbu, kur 1 balas reiškė, kad nėra jokio papildomo darbo, nėra atliekami

papildomi organizaciniai darbai, o 10 balų – reikia atlikti labai daug papildomo

organizacinio darbo;

• nuo 1 iki 10 balų skalėje įvertinti sunkiasvorio ir negabaritinio krovinio

sutapimo dažnumą, kur 1 balas reiškė, jog sunkiasvoris krovinys nesutampa su

negabaritiniu, o 10 balų – sunkiasvoris krovinys visada sutampa su

negabaritiniu;

• procentais įvertinti, kiek siūlomų užsakymų tokiems kroviniams gabenti yra

patenkinama.

Respondentas taip pat turėjo nurodyti, ar aktuali jam yra nurodyta problema vežant

sunkiasvorius krovinius. Problemai įvertinti buvo pateikti tokie galimi atsakymų variantai:

visai neaktualu, mažiau nei vidutiniškai aktualu, vidutiniškai aktualu, daugiau nei vidutiniškai

aktualu, labai aktualu. Sąrašą sudarė šios problemos:

• Nėra/nepakanka priemonių (įrangos) sunkiasvoriams kroviniams vežti.

• Paini teisinė bazė, daug biurokratizmo – daug dokumentų, painus jų pildymas.

• Didelė vežimo savikaina.

• Darbuotojų kompetencijos ar patirties trūkumas.

• Papildomos laiko sąnaudos.

• Nepakankama tokių krovinių pasiūla.

Pasirinkus neigiamą atsakymą respondentas, remiantis anksčiau išdėstytu problemų

sąrašu, turėjo pažymėti jo nuomone svarbiausias arba pateikti pats priežastis, dėl kurių yra

nevežami sunkiasvoriai kroviniai.

3.1 Tyrimo rezultatų apibendrinimas

Analizuojant gautus duomenis buvo pastebėta, kad ne į visus klausimus buvo atsakyta.

Nebuvo pateikti atsakymai į klausimus, kurie leido respondentams patiems įrašyti savo

53

nuomonę ar atsakymą, kuris nebuvo įtrauktas į galimų atsakymų sąrašą. Tai leidžia manyti,

kad anketoje pateikti galimi atsakymų variantai patenkino apklaustuosius ir atitiko išankstines

jų nuostatas arba respondentai anketas pildė nepakankamai kūrybiškai ir nepakankamai gerai

įsigilinę į jiems pateiktus klausimus ir jų atsakymo variantus.

Analizuojant atsakymus į pirmąjį anketos klausimą 22% apklaustųjų nurodė, kad jų

transporto įmonė turi iki 20 transporto priemonių ir net 78% apklaustųjų nurodė, jog jų

transporto įmonė neturi nei vienos transporto priemonės. Tai leidžia manyti, kad turėti savas

transporto priemones kroviniams vežti įmonėms neapsimoka.

Vienas iš reikšmingiausių parametrų, apibūdinančių įmonės veiklos efektyvumą yra

vežtų krovinių kiekis. Vežtų krovinių kiekis parodytas 7 paveiksle.

40-120 tūkst. tonų60%

Iki 20 tūkst.tonų

30%

500 tūkst. tonų ir daugiau

10%

7 pav. Krovinių vežimas tūkstančiais tonų per metus

Trečias anketos klausimas buvo apie tai, kokių krovinių vežama daugiausiai.

Daugiausiai yra vežami vidutiniai pavieniai kroviniai (29%), antroje vietoje būtų stambūs

pavieniai kroviniai (24%), trečioje – stambios sujungtos siuntos (20%). Mažiausią dalį sudaro

kroviniai keletui gavėjų (2%). Dažniausiai vežamų krovinių pasiskirstymas procentais

pateikiamas 8 paveiksle.

54

Smulkūs pavieniai kroviniai

3%

Kroviniai keletui gavėjų (10-24t)

2%Pavieniai kroviniai (10-

24t)12%

Stambios sujungtos siuntos

20%

Vidutinės sujungtos siuntos

10%

Stambūs pavieniai kroviniai

24%

Vidutiniai pavieniai kroviniai

29%

8 pav. Dažniausia vežami kroviniai

Transportavimo procese kroviniai turi būti pakuojami. Pakavimas gali būti

transportinis arba prekybinis. Jis reikalingas norint apsaugoti krovinį nuo aplinkos poveikio,

sugadinimo transportavimo, pakrovimo bei iškrovimo metu. Be to, pats krovinys dėl savo

fizinių ar cheminių savybių gali būti pavojingas aplinkai. Į tai taip pat turi būti atkreiptas

dėmesys parenkant krovinio pakuotę. Ne išimtis ir negabaritiniai bei sunkiasvoriai kroviniai.

Jų pakavimo klausimas taip pat yra labai svarbus. Anketoje respondentai turėjo įvertinti

specializuotos pakuotės panaudojimo svarbą sunkiasvoriams ir negabaritiniams kroviniams.

Atsakymų į šiuos klausimus rezultatai pateikiami 9 ir 10 paveiksluose.

Daugiau nei vidutiniškai

svarbu60%

Vidutiniškai svarbu20%

Visiškai nesvarbu

10%Labai svarbu

10%

9 pav. Specializuotos pakuotės panaudojimo svarba sunkiasvoriams kroviniams

55

Daugiau nei vidutiniškai

svarbu46%

Labai svarbu18%

Visiškai nesvarbu

18%

Vidutiniškai svarbu18%

10 pav. Specializuotos pakuotės panaudojimo svarba negabaritiniams kroviniams

Vertinant 7- ojo klausimo rezultatus, kiek svarbus yra važiavimo laikas (diena/naktis)

vežant negabaritinius ar sunkius krovinius, dauguma respondentų atsakė, kad važiavimo

laikas yra labai svarbus (56%) (žr. 11 pav.). Tai rodo, kad norint užtikrinti eismo saugumą

dažniau tokio tipo kroviniai gabenami tamsiu paros metu.

Labai svarbu56%

Daugiau nei vidutiniškai svarbu

27%

Vidutiniškai svarbu17%

Mažiau nei vidutiniškai svarbu

0%

Visiškai nesvarbu0%

11 pav. Važiavimo laiko svarba vežant negabaritinius ar sunkius krovinius

Gabenant krovinius reikia įvertinti ir jų gabenimo atstumą, nes būtent krovinio

gabenimo atstumas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, nulemiančių krovinio gabenimo kainą.

56

Respondentai vertindami krovinio vežimo atstumo svarbą nurodė, kad tai yra vidutiniškai

svarbu ( 30%) gabenant sunkųjį arba negabaritinį krovinį (žr. 12 pav.)

Visiškai nesvarbuLabai svarbu

12 pav. Krovinio vežimo atstumo svarba vežant sunkų arba negabaritinį krovinį

Apklausos dalyviams taip pat reikėjo įvertinti kelių infrastruktūros svarbą vežant

sunkiuosius ir negabaritinius krovinius. Dauguma respondentų (63%) atsakė, kad

infrastruktūros būklė yra labai svarbi (žr. 13 pav.). Tai vienas iš pagrindinių veiksnių,

lemiančių eismo saugumą bei krovinio pristatymo laiką. Kuo geresnė kelių infrastruktūra, tuo

mažiau įvyksta nelaimingų atsitikimų keliuose.

13 pav. Kelių infrastruktūros svarba vežant sunkiuosius ir negabaritinius krovinius

23%Mažiau neividutiniškai svarbu

10%

20%

Daugiau neividutiniškai svarbu

17%Vidutiniškai

svarbu30%

Mažiau nei vidutiniškai svarbu

Vidutiniškai svarbu 10%

Labai svarbu 63%

Daugiau nei vidutiniškai

svarbu 27 %

0%Visiškai nesvarbu

0%

57

Vertinant specializuotos įrangos panaudojimą pakraunant arba iškraunant sunkius arba

negabaritinius krovinius, respondentai teigė, kad specializuota įranga yra vidutiniškai svarbi

(žr. 14 pav.). Tai leidžia manyti, kad vis dėl to specializuota įranga tokių krovinių atsiradimo

vietose (pakrovimo, gamybos vietose) yra ir vežėjai nepatiria papildomų išlaidų ją nuomojant

sunkiems arba negabaritiniams kroviniams pakrauti bei iškrauti.

Labai svarbu10%

Daugiau nei vidutiniškai svarbu

13%

Vidutiniškai svarbu53%

Mažiau nei vidutiniškai svarbu

7%

Visiškai nesvarbu17%

14. pav. Specializuotos įrangos panaudojimo svarba pakrovimo-iškrovimo vietose

Į klausimą kas turi didžiausią įtaką negabaritinių krovinių gabenimo savikainoje net

80 % apklaustųjų atsakė, kad didžiausią įtaką sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių gabenimo

savikainoje turi krovinio vežimo atstumas (žr. 15 pav.). Pagal tai kiek kilometrų per kiekvieną

šalį vežamas sunkus arba negabaritinis krovinys skaičiuojama mokesčiai už tokių krovinių

gabenimus.

58

Krovinio gabenimo atstumas

80%

Administracinės sąnaudos

0%Specializuotos įrangos poreikis

pakrovimo/iškrovimo vietose

13%

Specializuotos įrangos poreikis gabenant tokius

krovinius7%

15 pav. Didžiausia įtaka sunkiasvorių ir nagabaritinių krovinių gabenimo savikainai

Į klausimą, ką reikėtų keisti, norint išvengti sunkiųjų ir negabaritinių krovinių

gabenimo problemų, dauguma apklausos dalyvių neatsakė. Tačiau tie, kurie atkreipė dėmesį į

šį klausimą, nurodė, kad daugiausiai sunkumų sudaro leidimų gavimas. Tai rodo, kad turėtų

būti kuriama kažkokia bendra sistema, padedanti unifikuoti su tokių nestandartinių krovinių

gabenimu susijusią dokumentaciją.

Į 13-ąjį šios anketos klausimą dalyviai atsakinėjo labai skirtingai. Ko gero, atsakymai į

šį klausimą labai priklausė nuo to, per kokias šalis respondentui yra tekę gabenti sunkius arba

negabaritinius krovinius (žr. 16 pav.).

Lenkija 33%

Lietuva 40%

Vokietija 13%

Latvija 7 %

Danija7%

16 pav. Šalys keliančios daugiausia problemų gabenant sunkius ir negabaritinius krovinius

59

3.2 Negabaritinių krovinių vežimų tyrimo apibendrinimas

Negabaritinių krovinių vežimas Lietuvoje šiuo metu yra gan problematiškas.

Anketinėje apklausoje dalyvavusių įmonių duomenimis, negabaritinių krovinių vežimo

organizavimu užsiima 22% apklaustų įmonių ir tai yra santykinai mažas rodiklis. Vaizdžiai tai

atspindima negabaritinių krovinių vežimo diagramoje (17 pav.). Negabaritinių krovinių

lyginamasis svoris bendroje krovinių apyvartoje pateikiamas 18 paveiksle.

Organizuojant tokių krovinių vežimus svarbu specializuota įranga ir jos panaudojimas.

Pusė apklausoje dalyvavusių respondentų atsakė, kad jų įmonėje yra naudojama speciali

įranga tokiems kroviniams vežti, kita pusė atsakė, kad ne. Iš to galima spręsti, kad šiuo metu

dar nevisos įmonės yra pajėgios įsigyti naują, modernią įrangą, pritaikytą negabaritiniams

kroviniams vežti.

Organizuojant negabaritinio krovinio vežimą neišvengiamai yra sugaištama daugiau

laiko negu vežant paprastą krovinį. Respondentai nuo1 iki 10 balų skalėje vertino kiek, jų

nuomone, daugiau reikia skirti laiko resursų tokiems kroviniams gabenti lyginant su paprastų

krovinių vežimu. Čia 1 balas reiškė, kad papildomai laiko skirti nereikia, o 10 balų – kad

reikia skirti labai daug papildomo laiko. Respondentų vertinimai vidutiniškai buvo lygūs 7,5

balo. Tai rodo, kad negabaritiniam kroviniui vežti reikia skirti 75% daugiau laiko resursų

negu vežant paprastą krovinį.

Apklausos dalyviai taip pat turėjo įvertinti (tie, kurie užsiima negabaritinių krovinių

vežimu) nuo 1 iki 10 balų skalėje kiek, jų manymu, išauga negabaritinio krovinio vežimo

savikaina lyginant su paprasto krovinio vežimu. Čia 1 balas reiškė, kad savikaina išlieka tokia

pati, 10 balų, kad savikaina išauga labai smarkiai. Respondentai savikainos pasikeitimą

įvertino vidutiniškai 5,5 balo. Iš to galima spręsti, kad negabaritinio krovinio vežimo

savikaina išauga net 55%.

Veža negabaritinius

krovinius22%

Neveža negabaritinių

krovinių78%

17 pav. Negabaritinių krovinių vežimas

60

Paprasti kroviniai 73%

Negabartiniai kroviniai 27%

18 pav. Negabaritinių krovinių dalis bendroje krovinių apyvartoje

Negabaritinių krovinių vežimas neišvengiamai reikalauja ir papildomo organizacinio

darbo. Tai reiškia, kad reikia papildomai instruktuoti vairuotojus, ruošti papildomus

dokumentus, lyginant su paprastų krovinių vežimu, derinti tokio krovinio vežimą su

specialiomis valstybinėmis institucijomis, gauti papildomus leidimus ir t. t. Apklausoje

dalyvaujantys transporto įmonių darbuotojai turėjo įvertinti nuo 1 iki 10 balų skalėje kiek, jų

nuomone, ilgiau trunka tokio krovinio vežimo organizacinis darbas lyginant jį su paprastų

krovinių vežimo organizaciniu darbu. Šiame klausime 1 balas reiškė, kad nėra papildomo

darbo, nėra atliekami papildomi organizaciniai darbai, o 10 balų reiškė, kad reikia atlikti labai

daug papildomo organizacinio darbo. Respondentai šį klausimą įvertino vidutiniškai 8,5 balo.

Toks aukštas įvertinimas rodo, kad negabaritinių krovinių vežimų organizacinis darbas trunka

pakankamai ilgai ir sukelia daug problemų. Mano manymu, todėl apklaustieji ir nurodė, kad

tik 30% siūlomų tokių krovinių gabenimui užsakymų yra patenkinama.

Respondentai vertino problemas, su kuriomis susiduriama organizuojant negabaritinio

krovinio vežimą. Šioje anketos dalyje apklausos dalyviai turėjo įvertinti pateiktos problemos

aktualumą. Problema buvo vertinama kaip visai neaktuali, mažiau nei vidutiniškai aktuali,

vidutiniškai aktuali, daugiau nei vidutiniškai aktuali ir labai aktuali. Atsakymų į šiuos

klausimus rezultatai pateikiami 19 paveiksle.

61

Nėra/ nepakanka priemonių

(įrangos) tokiems kroviniams vežti

15%

Paini teisinė bazė, daug

biurokratizmo - daug dokumentų, painus dokumentų

pildymas17%

Didelė vežimo savikaina

23%

Darbuotojų kompetencijos ar patirties trūkumas

15%

Papildomos laiko sąnaudos

15%

Nepakankama tokių krovinių

pasiūla15%

19 pav. Aktualios negabaritinių krovinių vežimo problemos

Labai svarbu įvertinti priežastis, dėl kurių nevežami negabaritiniai kroviniai.

Respondentai atsakydami į anketoje pateiktus klausimus turėjo nurodytame priežasčių sąraše

pažymėti jų manymu svarbiausias priežastis, dėl kurių nevežami tokie kroviniai arba įrašyti

savo nepriklausomą nuomonę. Svarbiausių priežasčių įvertinimo diagrama pateikiama 20

paveiksle. Iš pateikto paveikslo matyti, kad svarbiausia priežastis yra nepakankama tokių

krovinių pasiūla. Tai rodo, kad negabaritinių krovinių vežimo paklausa mūsų šalyje yra

nedidelė.

Negabaritinių krovinių vežimas yra problematiškas, nes tai reikalauja papildomų laiko

sąnaudų, išauga tokio krovinio vežimo savikaina, lyginant su paprastų krovinių vežimu, ilgiau

trunka tokio krovinio vežimo organizacinis darbas. Svarbiausia priežastis, dėl kurios

nevežami tokio tipo kroviniai, yra nepakankama jų pasiūla.

62

Nepakankama tokių krovinių

pasiūla40%

Papildomos laiko sąnaudos

0% Darbuotojų kompetencijos ar patirties trūkumas

20%

Paini teisinė bazė, daug

biurokratizmo - daug dokumentų, painus dokumentų

pildymas0%

Nėra/ nepakanka priemonių

(įrangos) tokiems kroviniams vežti

20%

Aukšta vežimo savikaina

20%

20 pav. Priežastys dėl kurių nevežami negabaritiniai kroviniai

3.3 Sunkiasvorių krovinių vežimo tyrimo apibendrinimas

Į anketos klausimą, ar apklausos dalyvių įmonės veža sunkiasvorius krovinius, vyravo

teigiamas atsakymas. 70% apklausos dalyvių nurodė, kad veža, o 30% nurodė, kad neveža

sunkiasvorių krovinių (21 pav.). Tai visiškai priešinga situacija lyginant su negabaritinių

krovinių vežimu. Sunkiasvorių krovinių vežimas, remiantis apklausos rezultatais, yra

paprastesnis negu negabaritinių krovinių. Remiantis respondentų pateiktais atsakymais

daugiau nei pusę visų vežamų krovinių bendroje apyvartoje sudaro sunkiasvoriai kroviniai

(22 pav.).

Į klausimą, ar naudojama speciali įranga tokiems kroviniams vežti, 10% apklausos

dalyvių atsakė, kad naudoja specialią įrangą, o 90% , kad ne. Tai rodo, kad sunkiasvoriams

kroviniams vežti lengvai yra pritaikoma tokia pat įranga kaip ir paprastiems kroviniams vežti.

63

Veža sunkiasvorius krovinius

70%

Neveža sunkiasvorių

krovinių30%

21 pav. Sunkiasvorių krovinių vežimas

Respondentai vertino tokių krovinių gabenimui laiko resursų sąnaudas lyginant su

paprastų krovinių vežimu. Buvo pasirinkta nuo 1 iki 10 balų įvertinimo skalė, kur 1 balas

reiškė, kad papildomai skirti laiko nereikia, 10 balų – reikia skirti labai daug laiko. Apklausos

dalyviai vienareikšmiškai įvertino laiko resursus ir skyrė 1 balą. Iš to galima spręsti, kad

sunkiasvorių krovinių vežimas nereikalauja papildomų laiko sąnaudų, lyginant su paprastų

krovinių vežimu.

Apklausos dalyviai vertino, nuo 1 iki 10 balų skalėje, kiek, jų nuomone, išauga

sunkiasvorio krovinio vežimo savikaina lyginant su paprasto krovinio vežimu. 1 balas čia

reiškė, kad savikaina išlieka tokia pati, 10 balų – kad savikaina išauga labai smarkiai. Šis

klausimas buvo įvertintas 1 balu.

45%

55%

22 pav. Sunkiasvorių krovinių dalis bendroje krovinių apyvartoje

64

Vertindami organizacinį darbą nuo 1 iki 10 balų skalėje, kur 1 balas reiškė, kad nėra

atliekami papildomi organizaciniai darbai, 10 balų reiškė, kad reikia atlikti labai daug

papildomo organizacinio darbo, buvo skiriama 1 balas.

Respondentai taip pat vertino nuo 1 iki 10 balų skalėje sunkiasvorio ir negabaritinio

krovinių sutapimo dažnumą. Balas čia reiškė, kad sunkiasvoris krovinys nesutampa su

negabaritiniu, 10 balų reiškė, kad sunkiasvoris krovinys visada sutampa su negabaritiniu.

Atsakymai į šį klausimą buvo vienareikšmiški – sunkiasvoris krovinys nesutampa su

negabaritiniu.

Procentais vertinant, kiek vidutiniškai siūlomų tokių krovinių gabenimo užsakymų yra

patenkinama, respondentai skyrė 80%. Tai rodo, kad sunkiasvorių krovinių vežimas yra daug

paprastesnis nei negabaritinių, todėl ir yra patenkinama didesnė dalis siūlomų užsakymų.

Tiek vežant negabaritinius krovinius, tiek ir sunkiasvorius neišvengiamai yra

susiduriama su tam tikromis problemomis. Respondentai pateiktas problemas vertino pagal

aktualumą kaip visai neaktualią, mažiau nei vidutiniškai aktualią, vidutiniškai aktualią,

daugiau nei vidutiniškai aktualią, labai aktualią. Problemų vertinimas yra pateikiamas 23

paveiksle.

Apklausos dalyviai, kurie nesiverčia sunkiasvorių krovinių vežimu, turėjo nurodyti, jų

manymu, svarbiausias priežastis kurios įtakoja tai, jog jie neveža sunkiasvorių krovinių.

Priežasčių vertinimas pateikiamas 24 paveiksle.

Paini teisinė bazė, daug

biurokratizmo - daug dokumentų, painus dokumentų

pildymas17%

Nėra/ nepakanka priemonių

(įrangos) tokiems kroviniams vežti

15%

Nepakankama tokių krovinių

pasiūla15%

Papildomos laiko sąnaudos

15%

Darbuotojų kompetencijos ar patirties trūkumas

15%Aukšta vežimo

savikaina23%

23 pav. Aktualios sunkiasvorių krovinių vežimo problemos

65

Paini teisinė bazė, daug biurokratizmo -

daug dokumentų, painus dokumentų

pildymas0%

Aukšta vežimo savikaina

20%

Nėra/ nepakanka priemonių (įrangos) tokiems kroviniams

vežti20%

Darbuotojų kompetencijos ar patirties trūkumas

20%

Papildomos laiko sąnaudos

0%

Nepakankama tokių krovinių pasiūla

40%

24 pav. Priežastys, dėl kurių nevežami sunkiasvoriai kroviniai

Taigi atlikta apklausa įrodo, kad iš tikrųjų sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių

vežimas yra problemiškas. Svarbiausios to priežastys yra:

1. Sudėtinga institucijų, koordinuojančių sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių

vežimus, veikla.

2. Paini teisinė bazė.

3. Didelė vežimo savikaina - dideli mokesčiai.

4. Specialios įrangos stoka.

Sudėtinga institucijų veikla lemia tai, jog vežėjai tiesiog nenori priimti tokių krovinių

vežimo užsakymų, nes norint gauti leidimą atsiranda papildomų laiko sąnaudų.

Taip pat paini yra teisinė bazė, tačiau tai nėra apsisprendimą, vežti ar ne tokio tipo

krovinius, lemiantis veiksnys, tačiau ji yra labai aktuali problema.

Kitas ne mažiau svarbus veiksnys - aukšta tokių krovinių vežimo savikaina, kuriai

labai didelę įtaką turi mokesčiai norint gauti leidimą. Vežėjai šiuo atveju yra linkę rizikuoti

t.y. vežti krovinį be leidimo. Tuomet jie nesumoka mokesčių ir jų rizika yra verta 250 - 500

litų, nes būtent tokio dydžio baudos jie gali tikėtis už važiavimą be leidimo. Pareigūnams

sulaikius pažeidėją, jam bet kokiu atveju reikės gauti leidimą ir sumokėti nustatyto dydžio

66

baudą, todėl rizikuoti verta. Taip „sutaupomi“ pinigai jų neišleidžiant maršrutui sudaryti, kurį

atlieka privačios ir suinteresuotos įmonės ir kuris, be jokios abejonės, kainuoja palyginti daug.

Remiantis Kelių policijos pareigūnų pateikta informacija Lietuvoje maršruto sudarymo

projektą atlieka tik viena įmonė – „KEL projektas“.

Specialios įrangos trūkumas taip pat lemia tai, jog Lietuvos vežėjai vengia krovinių,

kurių negalima saugiai transportuoti standartinėmis priekabomis ar puspriekabėmis. Tai rodo,

kad įrangos pritaikytos sunkiasvoriams ir negabaritiniams kroviniams apdoroti, šiuo metu

Lietuvoje yra labai nedaug.

4. Rekomendacijos sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių gabenimo

problemiškumui mažinti

4.1 Institucijų veiklos pertvarkymo siūlymai

Remiantis 6 lentelėje pateiktais ekspertinės apklausos rezultatų duomenimis išaiškėja,

kad tarp Kelių policijos Valstybinės kelių transporto Inspekcijos bei Lietuvos automobilių

kelių direkcijos nėra aiškių tarpusavio ryšių, komunikavimo. Tačiau labai griežtai negalima

teigti, kad nėra jokio tarpusavio komunikavimo tarp institucijų. Jį galima įžvelgti krovinio

transporto kontrolės procese, nes kontrolę vykdo Kelių policijos ir Valstybinės kelių

transporto inspekcijos darbuotojai kartu.

Norint užtikrinti ryšį tarp institucijų reikėtų kurti naują bendrą skyrių, kuris

koordinuotų su sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimu susijusių leidimų išdavimą,

vykdytų krovinio transporto priemonių judėjimo keliuose kontrolę ir užtikrintų saugų jo

judėjimą. Šis skyrius turėtų turėti leidimų išdavimo, krovininių transporto priemonių

kontrolės funkcijas.

Atsiradus tokiam skyriui būtų sutaupomos papildomos vežėjų laiko sąnaudos tokių

krovinių vežimo organizavimo procese. Būtų daug paprasčiau, jeigu visi formalumai, susiję

su sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimu, būtų atliekami vienoje vietoje.

Bet nebūtinai naujo skyriaus steigimas yra išeitis. Galima būtų perduoti funkcijas

susijusias su sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimu vienai kuriai nors institucijai.

Iš painios teisinės bazės, reglamentuojančios sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių

vežimą, išaiškėja, kad šią problemą galėtų spręsti suteikta papildoma konsultacinė funkcija,

konsultacinio skyriaus steigimas. Šios funkcijos vykdymas galėtų būti priskirtas tiek

valstybinei institucijai, tiek privataus sektoriaus įmonei.

67

Kadangi valstybinės įmonės atlieka sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimų

koordinavimą ir priežiūrą, tai konsultacinis skyrius galėtų būti priskiriamas prie dabartinės

kurios nors institucijos, tačiau kyla klausimas, ar tai nebus biurokratinio aparato skatinimas.

Tokiu atveju reikėtų labai gerai ištirti krovinių srautus.

Konsultavimo funkciją taip pat galėtų vykdyti ir privačios įmonės ar bendrovės.

Tokios funkcijos vykdymas privačiame sektoriuje reikštų visapusišką informacijos rinkimą ir

kaupimą. Tokiu atveju konsultacinė firma galėtų tapti konkurente kitiems potencialiems

sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežėjams ir pati pradėti vykdyti tokių krovinių

vežimus. Norint, kad taip neatsitiktų konsultacinėms firmoms būtų galima įstatymiškai

uždrausti užsiimti tokių krovinių gabenimu, tačiau tai būtų laisvos rinkos suvaržymas. Esama

Valstybinės kelių transporto inspekcijos struktūrinė valdymo schema pateikiama 25 paveiksle

(žr. 68 pusl.).

Mano manymu, įvairiapusiško konsultavimo funkcija, konsultacinis skyrius turėtų būti

priskiriamas Valstybinei kelių transporto inspekcijai. Šis konsultacinis skyrius galėtų rinkti ir

teikti įvairiapusišką informaciją, susijusią su sunkiasvorių ir negabaritinių bei su paprastų,

standartinių krovinių vežimu. Šiame skyriuje taip pat galėtų būti nagrinėjami ir aiškinami

vežėjams teisės aktai. Patobulinta Valstybinės kelių transporto inspekcijos valdymo

struktūrinė schema pateikiama 26 paveiksle (žr. 69 pusl.). Šiame paveiksle punktyrine linija

jau yra pažymėtas ir siūlomas konsultacinis skyrius.

Kita problema teisinėje sistemoje yra skirtingas, nevienodas sunkiasvoriškumo

apibrėžimas. Ne visose šalyse sunkiasvoriškumas yra traktuojamas vienodai, t. y. jį lemia

teisiniai kiekvienos šalies sprendimai. Siekiant išvengti tokios problemos tarptautinių sutarčių

pagrindu turėtų būti nustatytas bendras sunkiasvoriškumo apibrėžimas. Tačiau

sunkiasvoriškumo apibrėžimas turėtų būti labiau susijęs su techniniais, technologiniais, o ne

su politiniais sprendimais. Siekiant nustatyti sunkiasvoriškumo reglamentą, susiejant jį su

techniniais, technologiniais aspektais, rekomenduotina yra atlikti daugiau tyrimų, kurie leistų

įvertinti Europos Sąjungos transporto infrastruktūros atitikimą sunkiasvorių krovinių

gabenimui.

Taigi apibrėžiant tarptautinį sunkiasvoriškumo reglamentą būtina eliminuoti politinio

sprendimo elementą, t. y. būtina, kad sunkiasvoriškumo apibrėžimui lemiamą įtaką turėtų

kelių, kuriais gabenami tokie kroviniai, būklė.

68

Inspekcijos viršininkas

Inspekcijos viršininko pavaduotojas

Inspekcijos viršininko pavaduotojas

Keleivinio transporto skyrius

Vidaus audito skyrius Teisės skyrius

Kontrolės skyrius

Saugaus eismo skyrius

Krovininio transporto skyrius

Technikos skyrius

Finansų skyrius

Informacinių technologijų skyrius

Bendrasis skyrius

Aprūpinimo ir turto priežiūros skyrius

Šiaulių skyrius

Panevėžio skyrius

Klaipėdos skyrius

Kontrolės Skyriaus Alytaus poskyris

Kauno skyrius

25 pav. Esama Valstybinės kelių transporto inspekcijos valdymo struktūrinė schema

4.2 Bendros įrangos bazės, skirtos, sunkiasvoriams ir negabaritiniams

kroviniams vežti, kūrimas

Teikiant pasiūlymus bendros įrangos bazės, skirtos sunkiasvorių ir negabaritinių

krovinių vežimui, kūrimui galėtų būti svarstoma galimybė ruošti verslo planą įmonei steigti,

kuri užsiimtų sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimu. Šio verslo plano esmė būtų:

1) Geras teisinės bazės išmanymas, konsultacinės funkcijos įvaldymas.

2) Įrangos supirkimas ir panaudojimas.

Tai tik galima perspektyva kurti tokią įmonę, tačiau tam yra reikalingas atskiras

tyrimas ir, ko gero, tokios įmonės steigimas nebūtų naudingas.

69

Ne visos įmonės Lietuvoje turi vienodą įrangą sunkiasvoriams ir negabaritiniams

kroviniams gabenti. Kadangi tokių krovinių pasiūla yra mažesnė negu paprastų, standartinių

krovinių, kyla turimos įrangos prastovų problema. Išeitis iš susidariusios situacijos galėtų būti

bendros internetinės duomenų bazės kūrimas.

Inspekcijos viršininko pavaduotojas

Inspekcijos viršininko pavaduotojas

Keleivinio transporto skyrius

Kontrolės skyrius

Teisės skyrius Vidaus audito

skyrius

Saugaus eismo skyrius

Krovininio transporto skyrius

Technikos skyrius

Finansų skyrius

Informacinių technologijų skyrius

Bendrasis skyrius

Aprūpinimo ir turto priežiūros skyrius

Konsultacinis skyrius

Inspekcijos viršininkas

26 pav. Patobulinta Valstybinės kelių transporto inspekcijos valdymo struktūrinė

schema

Pasinaudojus www.google.lt ieškos sistema internete buvo pateikta užklausa apie

sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimo įrangą. Ištyrus pateiktus paieškos rezultatus

paaiškėjo, kad tokios įrangos nenuomoja nei viena įmonė. Pavyko rasti tik keletą bendrovių,

kurios užsiima sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių gabenimu. Todėl mano siūlomos

internetinės duomenų bazės sukūrimo esmė būtų ta, jog čia galėtų skelbtis visi vežėjai,

turintys specialios įrangos tokių krovinių gabenimams. Tai palengvintų ekspeditorių ir pačių

vežėjų darbą. Tokiu atveju ekspeditoriai greičiau galėtų surasti reikiamą specialią įrangą

specifiniam kroviniui vežti, o taip pat vežėjai (jei nesutinka patys krovinio vežti) turimą

70

įrangą galėtų išnuomoti. Galimas bendros internetinės duomenų bazės modelis yra

pateikiamas 27 paveiksle.

Įmonė X Įmonė Y

Interneto svetainė www. ... .lt (com)

Potencialūs klientai

Įmonė Z

27 pav. Internetinis duomenų bazės modelis

Esant duomenų bazei, kuri patalpinta internete, informacija joje galėtų būti nuolat

atnaujinama. Tokiu būdu išaiškėtų įmonių, turinčių specialią įrangą, geografinė padėtis. Taip

atsirastų galimybė greičiau surasti ir efektyviau panaudoti turimą įrangą bei pasirinkti tą, kuri

yra arčiausiai krovinio pakrovimo vietos. Tai sumažintų žmogiškųjų bei ekonominių resursų

sąnaudas. Ypatingai geras internetinės svetainės prieinamumas būtų esminis privalumas

steigiant tokią centralizuotą duomenų bazę.

Kalbant apie Europos Sąjungos šalis pastebėtina, jog ne tik Lietuva susiduria su

problemomis vežant sunkiuosius ir negabaritinius krovinius. Analizuojant situaciją

Vokietijoje buvo pastebėta, kad norint gauti šioje šalyje leidimą vežti negabaritinį krovinį

reikia pirmiausia teikti prašymą Vokietijos kelių transporto inspekcijai. Po to papildomai

reikia kreiptis į kiekvieną šalies administracinio vieneto instituciją, per kurį driekiasi

gabenamo krovinio maršrutas, ir pildyti papildomas paraiškas leidimui gauti. Tai be jokios

abejonės apsunkina tokių „nestandartinių“ krovinių vežimo galimybes. 6 priede yra

pateikiama Vokietijos institucijų sąrašas, kuris reikalingas planuojant maršrutą ir užsakant

reikalingus krovinio gabenimui leidimus.

Specialius leidimus taip pat galima pasiimti ir pasienio punktuose esančiose transporto

institucijose. Tai galima padaryti tik tuo atveju jei krovinys negali būti padalintas dėl

techninių priežasčių arba toks padalinimas pareikalautų pernelyg didelių išlaidų ir jei tokio

krovinio gabenimas geležinkeliu arba vidaus vandenų transportu, bent jau didžiąją kelionės

dalį, yra neįmanomas.

71

Šiek tiek kitokia situacija yra kaimyninėje Lietuvos šalyje Lenkijoje. Čia transporto

priemonėms viršijančioms didžiausius leidžiamus svorius ir matmenis, leidimus išduoda

Generalinė valstybinių kelių ir automagistralių direkcija. Čia prašymą norint gauti leidimą

reikia pateikti mažiausiai prieš dvi savaites iki vežimo pradžios. Tiesa, šios institucijos

tinklalapyje galima rasti elektroninę prašymo formą, kurią galima pildyti anglų arba lenkų

kalbomis. Užpildžius tokią formą ją reikia siųsti faksu leidimą išduodančiai institucijai.

Atsižvelgiant į anketoje pateiktus duomenis susijusius su krovinio parametrais, už kelių eismą

atsakingas departamentas pateiks visą reikalingą informaciją dėl šiam specialiam transportui

taikomų apribojimų. Esant būtinybei negabaritiniam kroviniui gabenti gali būti paskirta

policijos palyda, tačiau policiją vežėjas turi informuoti mažiausiai prieš savaitę iki krovinio

vežimo pradžios. Tokia situacija dar kartą įrodo, kad ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje bei

Vokietijoje nėra bendravimo tarp valstybinių institucijų, atsakingų už tokių transporto

priemonių važiavimą valstybės teritorija (informacija apie sunkiasvorių ir negabaritinių

krovinių gabenimą pateikiama 3 priede) [9].

Nagrinėjant situaciją kitoje Europos Sąjungos šalyje Čekijoje paaiškėjo, jog čia yra

panaši situacija kaip ir Lietuvoje mokesčių skaičiavimo požiūriu. Čekijoje yra skaičiuojamas

mokestis ne tik už leidimą, bet ir už viršytą leidžiamą svorį ir matmenis atskirai. Visos

specialios transporto priemonės, kurias viršija didžiausius leistinus svorius ir matmenis,

privalo turėti specialų leidimą, kurį Čekijoje išduoda Transporto ir susisiekimo ministerija.

Norint gauti tokio tipo leidimą reikia pateikti prašymą. Jis turi būti teikiamas ne vėliaus kaip

likus 4 savaitėms iki kelionės pradžios. Užpildžius specialios formos prašymą jis turi būti

paštu siunčiamas anksčiau minėtai Transporto ir susisiekimo ministerijai ( 7 priedas)[9].

Taigi remiantis atlikta Vokietijos, Lenkijos ir Čekijos analize, galima teigti, jog

bendros teisinės bei internetinės duomenų bazės, susijusios su sunkiasvorių ir negabaritinių

krovinių vežimu, nėra. Valstybinių institucijų internetiniai tinklalapiai yra silpnai išvystyti,

nesuteikia galimybės vežėjams paspartinti leidimų gavimo eigą. Norint tai padaryti siūlyčiau

kurti šių šalių institucijų tinklapiuose papildomą skiltį, skirtą elektroniniam paraiškų

pildymui, jų siuntimui bei apdorojimui. Toks elektroninis leidimų užsakymas sutaupytų labai

nemažai laiko vežėjams, kurie patiria milžiniškas laiko sąnaudas stengdamiesi pervežti

nestandartinius krovinius.

Europos Sąjungos parlamentui taip pat vertėtų pasvarstyti galimybę netgi priimti naują

direktyvą, kuri, mano manymu, reglamentuotų bendrą visoms Europos Sąjungos šalims

duomenų bazę arba tiesiog bendrą tinklalapį, skirtą būtent sunkiųjų ir negabaritinių krovinių

vežėjams. Tokiame tinklalapyje galėtų būti naudojamos įvairios GIS sistemos, kurios leistų

vežėjui įvedus krovinio parametrus parinkti tinkamą maršrutą. Taip pat galėtų būti elektroninė

72

mokesčių skaičiuoklė, kuri pagal įvestus parametrus ir atitinkamą maršrutą apskaičiuotų

mokesčių dydį kiekvienoje valstybėje. Šiame tinklalapyje turėtų būti galima registruotis

vežėjams, siūlantiems savo paslaugas vežant sunkius ir negabaritinius krovinius. Tai ne tik

palengvintų vežėjų bei ekspeditorių darbą, bet ir leistų kur kas greičiau ir efektyviau tvarkytis

su šiuo metu labai aktualiomis biurokratinėmis problemomis, su kuriomis kasdien susiduria

tokių krovinių vežėjai.

Esant duomenų bazei, kuri patalpinta internete, informacija joje galėtų būti nuolat

atnaujinama. Tokiu būdu išaiškėtų įmonių, turinčių specialią įrangą, geografinė padėtis. Taip

atsirastų galimybė greičiau surasti ir efektyviau panaudoti turimą įrangą bei pasirinkti tą, kuri

yra arčiausiai krovinio pakrovimo vietos. Tai sumažintų žmogiškųjų bei ekonominių resursų

sąnaudas. Ypatingai geras internetinės svetainės prieinamumas būtų esminis privalumas

steigiant tokią centralizuotą duomenų bazę.

Vienas iš alternatyvių variantų norint apriboti sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių

vežimo automobilių keliais taisyklių pažeidimus būtų baudos didinimas. Jos dydis yra

numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 straipnyje

„Automobilių kelių, jų statinių ir įrenginių sugadinimas, sunkiasvorių ir didelių matmenų

krovinių vežimas be leidimo“. Šiame straipsnyje skelbiama:

1) Automobilių kelių jų statinių ir įrenginių ar kelių eismo techninių reguliavimo

priemonių sugadinimas, važiavimas asfalto danga vikšriniu transportu, kliūčių kelių

eismui sudarymas, tarp jų kelio dangos užteršimas – užtraukia baudą nuo penkių šimtų

iki vieno tūkstančio litų.

2) Važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant

leidžiamą ašies apkrovą ir (ar) leidžiamą bendrą svorį, taip pat važiavimas be leidimo

kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo

viršija leidžiamus, - užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų penkiasdešimties

iki penkių šimtų litų.

Pasinaudojus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro, Lietuvos Respublikos

vidaus reikalų ministro 2002 m. lapkričio 27 d. patvirtintu įsakymu (Nr. 3 – 555/5) „Leidimų

važiuoti didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir

mokesčio už važiavimą keliais jomis mokėjimo ir kontrolės įgyvendinimo tvarka“ galime

apskaičiuoti mokesčio dydį.

Tarkim, kad turime nugabenti negabaritinį krovinį iš taško A į tašką B tarp kurių yra

100 kilometrų atstumas. Tai bus vienkartinis vežimas. Transporto priemonės leidžiamas ilgis

yra viršytas 8 metrais, o plotis ir aukštis yra neviršijami ( 28 pav). Pasinaudojus mokesčio už

viršytus matmenis duomenimisgalime apskaičiuoti būsimą mokesčio dydį:

73

1) už leidžiamo ilgio viršijimą 5 metrais yra taikomas vienkartinio mokesčio 8,3 Lt už

kiekvieną 10 km kelio;

2) už ilgio viršijimą dar 3 metrais taikomas mokesčio dydis už kiekvieną metrą po 14

Lt už kiekviną 10 km kelio, jį padauginus iš 3 m ir padauginus gautą sumą iš

koeficiento 1,5.

1 6 ,5 m 8 m

2 4 ,5 m

2 ,5 m

4 m

28 pav. Transporto priemonės matmenys su kroviniu

Taigi bendras mokesčio dydis 10 km kelio bus:

3.71)5.1314(3,8 =××+ Lt;

Kadangi krovinys bus vežamas 100 km, tai gautą rezultatą dar reikia padauginti iš 10. Tuomet

mokestis už negabaritinio krovinio vežimą 100 kilometrų bus lygus:

713103.71 =× Lt.

Gautas mokesčio dydis yra 42,6 % didesnis negu gali būti pritaikyta maksimali bauda už

važiavimą negabaritine transporto priemone be leidimo. Gautas rezultatas leidžia teigti, kad

vežėjas gali būti linkęs rizikuoti vežti krovinį be leidimo.

Nustatant baudos dydį remiantis „protingumo principu“ jei bauda yra tokio pat dydžio

kaip ir mokestis – ji yra neefektyvi. 10 % baudos padidėjimas dar taip pat neduotų teigiamo

rezultato. Remiantis šiuo principu 50 % didesnė bauda negu sumokamas mokestis jau turėtų

paveikti. Tačiau prieš didinat baudą reikėtų tinkamai įvertinti tokių transporto priemonių

tikrinimo intensyvumą. Todėl esamas baudos dydis, remiantis anksčiau pateiktu skaičiavimu,

yra efektyvus jei važiuojama ne daugiau nei 40 kilometrų, nes važiuojant 40 km kelio,

mokestis bus 285,2 Lt. Tokiu atveju bauda už važiavimą be leidimo bus 43 % didesnė negu

sumokami mokesčiai, todėl vežėjas įsigis leidimą ir sumokės mokesčius, nes taip padaryti bus

pakankama motyvacija.

Remdamasis anksčiau išdėstytu Lietuvos Respublikos administracinių teisės

pažeidimų kodeksu siūlyčiau keisti 145 straipsnio antrą dalį. Baudos dydis turėtų priklausyti

74

nuo nuvažiuoto kilometražo pažeidžiant taisykles ir viršytų matmenų. Bauda turėtų viršyti

leidimo gavimo ir sumokėtų mokesčių dydį.

Vientisiems viršsvoriniams kroviniams vežti, kurių nei konstrukcijos, nei masės

neįmanoma pakeisti, siūlyčiau palikti esamą apmokestinimo sistemą, t. y. apmokestinti tą

svorį (ašinį ar bendrąjį sąstato svorį), kuris yra didesnis. O kroviniams, kurių svorius

dažniausiai galima reguliuoti pakrovimo metu (pvz., mediena) siūlyčiau iš tokių transporto

priemonių savininkų imti dvigubą mokestį. Bet tai tik yra atskiro tyrimo objektas.

Kitas alternatyvus variantas, norint išvengti sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių

vežimo rizikos be leidimo, galėtų būti nustatytų mokesčių sumažinimas už viršytus transporto

priemonės matmenis ir ašies (ašių) apkrovą.

4.3 Tolimesnės tyrimų kryptys

Šiame darbe nagrinėjamos sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimo problemos

bei siūlomos tokių problemų išvengimo priemonės ateityje leistų sistemingai gerinti

sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimų situaciją Lietuvoje.

Atlikta anketinė įmonių apklausa leido įvardyti pagrindines priežastis, lemiančias

sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimo problemiškumą. Išaiškinti probleminiai

elementai leido suformuluoti pagrindines sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimų

aplinkos gerinimo kryptis bei pateikti konkrečius pasiūlymus. Sunkiasvorių ir negabaritinių

krovinių vežimo aplinką gerinančiuose pasiūlymuose numatytos priemonės leis sumažinti

žmonių bei ekonominių išteklių panaudojimą, taip pat bus užtikrinamas sklandesnis su

negabaritinių ir sunkiasvorių krovinių vežimu susijusios informacijos apsikeitimas tarp tokios

veiklos organizavimu ir koordinavimu suinteresuotų asmenų. Be to, tinkamai įvertinus

probleminius sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimų aspektus tampa įmanoma ne tik

efektyviau organizuoti tokių krovinių vežimus, bet ir tinkamai vykdyti valstybinę transporto

infrastruktūros apsaugą nuo žalingo sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimų poveikio.

Be šių probleminių sričių ir pasiūlymų, joms gerinti gali būti numatomos tokios

tolimesnio sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimų plėtros gairės:

• atlikti sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimų valstybinės kontrolės

gerinimo studiją;

• atlikti įmonių, kurių specializacija sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių

gabenimas, steigimo ir plėtros galimybių studiją;

• atlikti sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių įtakos transporto infrastruktūrai

studiją.

75

Šios sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimų plėtros gairės nėra vienintelės ir

todėl būtina nuolat ieškoti naujų tokių krovinių gabenimo tobulinimo krypčių.

76

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

1. Sudėtinga sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimus koordinuojančių valstybinių

institucijų veikla lemia tai, jog vežėjai tiesiog vengia priimti užsakymus vežti tokius

krovinius.

2. Paini teisinė bazė, daug dokumentų, painus jų pildymas – tai papildomos laiko

sąnaudos, kurios yra sprendimą vežti ar ne sunkiasvorį ar negabaritinį krovinį

lemiantis veiksnys.

3. Didelė sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimo savikaina, kurios nemažą dalį

sudaro mokesčiai, skatina vienkartiniais tokių krovinių vežimais užsiimančius vežėjus

rizikuoti.

4. Daugelis Lietuvos vežėjų vengia krovinių, kurių negalima transportuoti standartinėmis

puspriekabėmis ar priekabomis, o tai rodo, kad specialios įrangos, pritaikytos

specifiniams kroviniams vežti ir apdoroti šiuo metu Lietuvoje yra labai nedaug.

5. Nevieningas ir dažnai galintis keistis sunkiasvoriškumo reglamentavimas stabdo

tarptautinį sunkiasvorių krovinių vežimų plėtojimą.

6. Nepakankamas baudos dydis, vežant sunkiasvorius ar negabaritinius krovinius be

leidimo, suteikia galimybę vežėjams rizikuoti, nes su leidimo gavimu susijusios

išlaidos gali būti kur kas didesnės, negu galima tikėtis baudos pažeidus tokių krovinių

gabenimo reikalavimus.

7. Norint užtikrinti ryšį tarp institucijų reikėtų kurti naują bendrą skyrių, kuris

koordinuotų su sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimu susijusių leidimų

išdavimą, vykdytų krovininio transporto priemonių judėjimo keliuose kontrolę ir

užtikrintų saugų jo judėjimą, atliktų leidimų išdavimo, krovinių transporto priemonių

kontrolės funkcijas arba visas šias funkcijas perduoti vienai kuriai nors institucijai.

8. Konsultacinio skyriaus steigimas Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje galėtų būti

išeitis sprendžiant painios teisinės bazės problemą.

9. Internetinės duomenų bazės kūrimas vežėjams galėtų būti išeitis siekiant efektyviau

išnaudoti turimą specialią įrangą sunkiasvoriams ir negabaritiniams kroviniams vežti.

10. Norint plėtoti tarptautinius sunkiasvorių krovinių gabenimus tarptautinių sutarčių

pagrindu reikėtų nustatyti bendrą sunkiasvorių krovinių apibrėžimo reglamentą;

11. Siekiant išvengti sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimo be leidimų reikėtų

didinti baudas, t. y keisti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų

kodekso 145 straipsnio, kuris vadinasi „Automobilių kelių, jų statinių ir įrenginių

sugadinimas, sunkiasvorių ir didelių matmenų krovinių vežimas be leidimo“, antrąją

77

dalį – didinti baudą už važiavimą sunkiasvore ar negabaritine kelių transporto

priemone be leidimo.

12. Kaip alternatyva gali būti mokesčio sumažinimas transporto priemonėms, kurios su

kroviniu ar be jo viršija leidžiamus matmenis arba leidžiamą ašies (ašių) apkrovą bei

leidžiamą bendrąjį svorį.

78

LITERATŪRA 1. Baublys A., Krovinių vežimai geležinkelių, vandens ir oro transportu. Vilnius:

Technika, 1995.

2. Baublys A., Griškevičienė D., Lazauskas J., Palšaitis R., Transporto ekonomika.

Vilnius: Technika, 2003.

3. Baublys A., Tarptautiniai krovinių vežimai. Vilnius: Technika, 2003.

4. Palšaitis R., Logistikos pagrindai. Vilnius: Technika, 2003.

5. David Lowe., The transport manger’s & operator’s, Handbook 1994.

6. Patvirtinta Vidaus reikalų ministerijos 1994 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 824

Stambiagabaritinių krovinių vežimo instrukcija.

7. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų Ministro įsakymas „ Dėl užmokesčio už

Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones, naudotojo

mokesčio ir leidimų važiuoti keliais didžiagabaritėmis ir sunkiasvorėmis transporto

priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą jomis mokėjimo ir kontrolės tvarkos

įgyvendinimo“, 2002 m. lapkričio 27 d. Nr. 3 - 555/551, Žin., 2002, Nr. 115 – 5171.

8. LR susiekimo ministro, LR vidaus reikalų ministro 2002 m. lapkričio 27 d. įsakymas

Nr. 3 – 555/53 „Mokesčio už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines

transporto priemones ir transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo

mokesčio mokėjimo ir kontrolės įgyvendinimo tvarka“.

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 25 d. nutarimas Nr. 108,

„Mokesčio už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones

dydžiai, mokėjimo ir kontrolės tvarka“.

10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 25 d. nutarimas Nr. 108 „Mokesčio

už važiavimą keliais Lietuvos Respublikoje ir užsienio šalyse įregistruotoms

transporto priemonėms (jų junginiams), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija

leidžiamus, kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) transporto priemonės

(jų junginio) leidžiama bendroji masė, dydžiai ir mokėjimo tvarka“.

11. LR susiekimo ministro, LR vidaus reikalų ministro 2002 m. lapkričio 27 d. įsakymas

Nr. 3 – 555/53, „Leidimų važiuoti keliais didžiagabaritėmis ir (ar)sunkiasvorėmis

transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą keliais jomis mokėjimo ir

kontrolės įgyvendinimo tvarka“.

12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo”

2002 m. gruodžio 11 d. Nr. 1950, žin., 2000, Nr. 92 – 2883.

13. www.vkti.lt, apsilankymo data 2007 01 05.

14. www.google.lt, apsilankymo data 2007 01 05.

79

15. www.lra.lt, apsilankymo data 2007 01 08.

16. www.lrs.lt, apsilankymo data 2007 01 07

17. www.linava.lt, apsilankymo data 2007 01 04

18. www.viesoji.policija.lt, apsilankymo data 2007 01 05.

80

PRIEDAI

81

__________________________________________________________________________________ (įmonės pavadinimas) (company name)

__________________________________________________________________________________ (adresas, telefonas, faksas) (address, telephone, fax)

Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos (To State Road Transport Inspectorate under the Ministry of Transport and Communications)

PRAŠYMAS APPLICATION

200__-____-____

Vilnius

Prašome išduoti leidimą didžiagabaritei ir (ar) sunkiasvorei transporto priemonei, važiuojančiai (We are applying for a permit for over-dimensioned and (or) heavy vehicle travelling on the following route)

maršrutu ________________________________________________________________ ______________________________________________________________________ 1. Transporto priemonės savininkas (Owner of the vehicle) __________________________________________________________________________________ (įmonės pavadinimas, adresas, telefonas) (company name, address, telephone) ______________________________________________________________________ 2. __________________________________________________________________________ (automobilio (traktoriaus), priekabos (puspriekabės) markė, modelis, valstybinis numeris) (registration number, model, mark of the motor vehicle (tractor), trailer (semi-trailer) ______________________________________________________________________ 3. Duomenys apie pakrautą transporto priemonę (jų junginį):

(Information about the loaded vehicle (vehicle combination) ilgis (length) ______________________ m plotis (width)_____________________ m aukštis (height) ____________________ m posūkio spindulys (radius of turning circle)___________________ krovinio pavadinimas ir matmenys

(nature and dimensions of the load)________________________________________________ krovinio svoris (weight of the load) ______________ t faktinė pakrautos transporto priemonės masė (actual mass of the loaded vehicle) _______________ t transporto priemonės gamyklos gamintojo nustatytas leidžiamas svoris ___________________ (technically permissible maximum laden mass stated by the manufacturer) 4. Važiavimo data (Transportation date) _____________________________________________ 5. Pakrautos transporto priemonės (jų junginio) vaizdas iš šono ir galo, ašių išsidėstymo schema, apkrovų dydžiai bei atstumai tarp ašių (Side and rear view of the loaded vehicle (vehicle combination), scheme of axle arrangement, axle loads and distances between the axles)

______________________ _____________________ ______________________ (pareigos) (parašas) (vardas, pavardė) (position) (signature) (name, surname)

1 PRIEDAS

82

83

3 PRIEDAS

84

85

86

4 PRIEDAS

ŽENKLAI ESANTYS VKTI KONTROLĖS AUTOMOBILYJE Krovinių skyriuje laikomi:

- greitį ribojantys kelio ženklai (70, 50, 30 km/val., STOP) su jų stovais bei atitinkamomis

lentelėmis;

- mobiliųjų svarstyklių platformos;

- sudedamos kopėčios;

- gulsčiukai;

- ruletės.

Be to automobilyje dar turi būti:

- mobilaus ryšio telefonas;

- garso stiprinimo įranga;

- diktofonas;

- stabdymo diskai (su šviesą atspindinčia medžiaga);

- žibintuvėliai;

- automobilio greičio lėtėjimo matavimo prietaisas;

- galvos apsauginiai šalmai;

- montuotojo diržas;

- metalinė dėžė (spaudams, žyminio mokesčio ženklams, baudos kvitams, protokolams ir

kt.);

- norminiai dokumentai;

- spaudai (žymekliai) dokumentų žymėjimui;

- žyminio mokesčio ženklai;

- baudos kvitai;

- protokolų, aktų, pažymų blankai;

- užsienio ir mūsų šalies leidimų pavyzdžiai;

- būtiniausių žodžių ir išsireiškimų, reikalingų tikrinant užsienio vežėjų transporto

priemones bei jų ir (arba) krovinių (keleivių) vežimo dokumentus, sąrašas – atmintinė

lietuvių, anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis;

- kita kontrolei reikalinga įranga ir dokumentai.

87

5 PRIEDAS

SUNKIASVORIŲ IR NEGABARITINIŲ KROVINIŲ VEŽIMŲ TYRIMO

ANKETA 1. Kiek transporto priemonių turi Jūsų transporto įmonė? (Jums labiausiai tinkantį variantą pažymėkite)

a. Iki 20 □ b. 20 – 50 □ c. 50 – 70 □ d. 70 ir daugiau □

2. Kiek tūkstančių tonų krovinių vidutiniškai per metus perveža Jūsų transporto įmonė: a. Iki 20 □ b. 20 – 40 □ c. 40 – 120 □ d. 120 – 250 □ e. 250 – 400 □ f. 400 – 500 □ g. 500 ir daugiau □

3. Kokių krovinių vežate daugiausiai? (100% padalinkite kiekvienam siūlomam variantui)

a. smulkūs pavieniai kroviniai, t. y smulkios pavienės siuntos iki 100 kg _________ %

b. vidutiniai pavieniai kroviniai, t. y pavienės siuntos skirtos vienam gavėjui, kurių svoris nuo 100 iki 1000 kg, pvz. supakuotos ant europaletės _________ %

c. stambūs pavieniai kroviniai, t. y pavienės siuntos skirtos vienam gavėjui, kurių svoris nuo 1000 iki 10000 kg, pvz. supakuotos į 6 pėdų konteinerį (arba nesupakuotos) _________ %

d. vidutinės apjungtos siuntos, t. y bendros siuntos skirtos keletui gavėjų, kurių bendras svoris nuo 100 iki 1000 kg, pvz. supakuotos ant europalečių _________ %

e. stambios apjungtos siuntos, t. y siuntos skirtos keletui gavėjų, kurių bendras svoris nuo 1000 iki 10000 kg, pvz. supakuotos į 6 pėdų konteinerį _________ %

4. Įvertinkite nuo1 iki 10 balų skalėje negabaritinio ir sunkiasvorio krovinio sutapimo dažnumą, t.y. kiek kartų organizavus krovinio vežimą krovinys buvo ir sunkiasvoris ir negabaritinis? (1 - sunkiasvoris nesutampa su negabaritiniu; 10 - sunkiasvoris krovinys visada sutampa su negabaritiniu) _____________________________________________________________________

5. Įvertinkite specializuotos pakuotės panaudojimo svarbą negabariniams kroviniams?

a. Visiškai nesvarbu □ b. Mažiau nei vidutiniškai svarbu □ c. Vidutiniškai svarbu □ d. Daugiau nei vidutiniškai svarbu □ e. Labai svarbu □

6. Įvertinkite specializuotos pakuotės panaudojimo svarbą sunkiasvoriams kroviniams? a. Visiškai nesvarbu □ b. Mažiau nei vidutiniškai svarbu □ c. Vidutiniškai svarbu □ d. Daugiau nei vidutiniškai svarbu □ e. Labai svarbu □

88

7. Įvertinkite ar svarbus yra važiavimo laikas (diena / naktis) vežant negabaritinius ar sunkius krovinius?

a. Visiškai nesvarbu b. Mažiau nei vidutiniškai svarbu c. Vidutiniškai svarbu d. Daugiau nei vidutiniškai svarbu e. Labai svarbu

8. Įvertinkite krovinio vežimo atstumo svarbą vežant sunkų arba negabaritinį krovinį?

a. Visiškai nesvarbu b. Mažiau nei vidutiniškai svarbu c. Vidutiniškai svarbu d. Daugiau nei vidutiniškai svarbu e. Labai svarbu

9. Įvertinkite kelių infrastruktūros svarbą vežant sunkius arba negabaritinius krovinius?

a. Visiškai nesvarbu b. Mažiau nei vidutiniškai svarbu c. Vidutiniškai svarbu d. Daugiau nei vidutiniškai svarbu e. Labai svarbu

10. Įvertinkite kiek yra svarbus specializuotos įrangos poreikis pakrovimo iškrovimo vietose?

a. Visiškai nesvarbu b. Mažiau nei vidutiniškai svarbu c. Vidutiniškai svarbu d. Daugiau nei vidutiniškai svarbu e. Labai svarbu

11. Kas turi didžiausią įtaką negabarinių krovinių gabenimo savikainoje?

a. Krovinio gabenimo atstumas b. Specialios įrangos poreikis pakrovimo iškrovimo vietose c. Specialios įrangos poreikis gabenant tokius krovinius d. Administracinės sąnaudos

12. Ką, Jūsų nuomone, reikėtų keisti norint išvengti sunkių ir negabaritinių krovinių gabenimo problemų? 13. Kokios šalys kelia daugiausia problemų gabenant sunkius ir negabaritinius krovinius?

89

Negabaritinių krovinių vežimas 14. Ar Jūsų įmonė veža negabaritinius krovinius?

a. Taip □ b. Ne □

Jeigu „Taip“, tai:

1. Įvertinkite kokią procentinę dalį nuo bendros krovinių apyvartos sudaro tokie kroviniai?

______________ % 2. Ar naudojama speciali įranga tokiems kroviniams vežti?

a. Taip □ b. Ne □

3. Įvertinkite nuo 1 iki 10 balų skalėje kiek, Jūsų nuomone, daugiau reikia

skirti laiko resursų tokių krovinių gabenimui lyginant su paprastų krovinių pervežimu? (1 – papildomai skirti laiko nereikia; 10 – reikia skirti labai daug laiko)

_________________________________________________________

4. Įvertinkite nuo 1 iki 10 balų skalėje kiek, Jūsų nuomone, išauga tokio krovinio vežimo savikaina lyginant su paprasto krovinio vežimu? (1 – savikaina išlieka tokia pat; 10 – savikaina išauga labai smarkiai)

_________________________________________________________

5. Įvertinkite 1-10 balų skalėje kiek, Jūsų nuomone, ilgiau trunka tokio krovinio vežimo organizacinis darbas lyginant su paprastų krovinių vežimo organizaciniu darbu (vairuotojų instruktavimas, dokumentų ruošimas, terminų derinimas su užsakovais...) ? (1 – nėra papildomo darbo, nėra atliekami papildomi organizaciniai darbai; 10 – reikia atlikti labai daug papildomo organizacinio darbo)

_________________________________________________________

6. Procentaliai įvertinkite kiek siūlomų užsakymų tokių krovinių gabenimui yra patenkinama?

_________________________________________________________

Ar Jums yra aktualios šios problemos vežant negabaritinius krovinius: Nėra / nepakanka priemonių (įrangos) tokiems kroviniams vežti

a. Visai neaktualu □ b. Mažiau nei vidutiniškai aktualu □ c. Vidutiniškai aktualu □ d. Daugiau nei vidutiniškai aktualu □ e. Labai aktualu □

Paini teisinė bazė, daug biurokratizmo – daug dokumentų, painus dokumentų

pildymas a. Visai neaktualu □ b. Mažiau nei vidutiniškai aktualu □ c. Vidutiniškai aktualu □ d. Daugiau nei vidutiniškai aktualu □ e. Labai aktualu □

90

Aukšta vežimo savikaina a. Visai neaktualu □ b. Mažiau nei vidutiniškai aktualu □ c. Vidutiniškai aktualu □ d. Daugiau nei vidutiniškai aktualu □ e. Labai aktualu □

Darbuotojų kompetencijos ar patirties trūkumas a. Visai neaktualu □ b. Mažiau nei vidutiniškai aktualu □ c. Vidutiniškai aktualu □ d. Daugiau nei vidutiniškai aktualu □ e. Labai aktualu □

Papildomos laiko sąnaudos a. Visai neaktualu □ b. Mažiau nei vidutiniškai aktualu □ c. Vidutiniškai aktualu □ d. Daugiau nei vidutiniškai aktualu □ e. Labai aktualu □

Nepakankama tokių krovinių pasiūla a. Visai neaktualu □ b. Mažiau nei vidutiniškai aktualu □ c. Vidutiniškai aktualu □ d. Daugiau nei vidutiniškai aktualu □ e. Labai aktualu □

Pasiūlykite savo variantą: _______________________________________________________________

Jeigu „Ne“, tai kodėl (pažymėkite labiausiai tinkančius variantus):

a. Nėra priemonių (įrangos) tokiems kroviniams vežti □ b. Sudėtinga, paini teisinė sistema □ c. Daug biurokratizmo □ d. Aukšta vežimo savikaina □ e. Darbuotojų kompetencijos, patirties trūkumas □ f. Papildomos laiko sąnaudos □ g. Nepakankama tokių krovinių pasiūla □

Pasiūlykite savo variantą: __________________________________________________________________________________________________________________________________________

91

Sunkiasvorių krovinių vežimas 15. Ar Jūsų įmonė veža sunkiasvorius krovinius?

a. Taip □ b. Ne □

Jeigu „Taip“, tai:

1. Įvertinkite kokią procentinę dalį nuo bendros krovinių apyvartos sudaro tokie kroviniai?

______________ % 2. Ar naudojama speciali įranga tokiems kroviniams vežti?

a. Taip □ b. Ne □

3. Įvertinkite nuo 1 iki 10 balų skalėje kiek, Jūsų nuomone, daugiau reikia skirti laiko resursų tokių krovinių gabenimui lyginant su paprastų krovinių vežimu? (1 – papildomai skirti laiko nereikia; 10 – reikia skirti labai daug laiko)

__________________________________________________________________

4. Įvertinkite nuo 1 iki 10 balų skalėje kiek, Jūsų nuomone, išauga tokio krovinio vežimo savikaina lyginant su paprasto krovinio vežimu? (1 – savikaina išlieka tokia pat; 10 – savikaina išauga labai smarkiai)

__________________________________________________________________

5. Įvertinkite nuo 1 iki 10 balų skalėje kiek, Jūsų nuomone, ilgiau trunka sunkiasvorio krovinio vežimo organizacinis darbas lyginant su paprastų krovinių vežimo organizaciniu darbu (vairuotojų instruktavimas, dokumentų ruošimas, terminų derinimas su užsakovais...) ? (1 nėra papildomo darbo, nėra atliekami papildomi organizaciniai darbai; 10 – reikia atlikti labai daug papildomo organizacinio darbo)

__________________________________________________________________

6. Įvertinkite nuo 1 iki 10 balų skalėje negabaritinio ir sunkiasvorio krovinio sutapimo dažnumą? (1 - sunkiasvoris krovinys nesutampa su negabaritiniu; 10 - sunkiasvoris krovinys visada sutampa su negabaritiniu – 10)

__________________________________________________________________

7. Procentaliai įvertinkite kiek siūlomų užsakymų yra patenkinama? __________________________________________________________________ Ar Jums yra aktualios šios problemos vežant negabaritinius krovinius:

Nėra / nepakanka priemonių (įrangos) tokiems kroviniams vežti

a. Visai neaktualu □ b. Mažiau nei vidutiniškai aktualu □ c. Vidutiniškai aktualu □ d. Daugiau nei vidutiniškai aktualu □ e. Labai aktualu □

92

Paini teisinė bazė, daug biurokratizmo – daug dokumentų, painus dokumentų pildymas

a. Visai neaktualu □ b. Mažiau nei vidutiniškai aktualu □ c. Vidutiniškai aktualu □ d. Daugiau nei vidutiniškai aktualu □ e. Labai aktualu □

Aukšta vežimo savikaina a. Visai neaktualu □ b. Mažiau nei vidutiniškai aktualu □ c. Vidutiniškai aktualu □ d. Daugiau nei vidutiniškai aktualu □ e. Labai aktualu □

Darbuotojų kompetencijos,+- patirties trūkumas a. Visai neaktualu □ b. Mažiau nei vidutiniškai aktualu □ c. Vidutiniškai aktualu □ d. Daugiau nei vidutiniškai aktualu □ e. Labai aktualu □

Papildomos laiko sąnaudos a. Visai neaktualu □ b. Mažiau nei vidutiniškai aktualu □ c. Vidutiniškai aktualu □ d. Daugiau nei vidutiniškai aktualu □ e. Labai aktualu □

Nepakankama tokių krovinių pasiūla a. Visai neaktualu □ b. Mažiau nei vidutiniškai aktualu □ c. Vidutiniškai aktualu □ d. Daugiau nei vidutiniškai aktualu □ e. Labai aktualu □

Pasiūlykite savo variantą ________________________________________________________________________

Jeigu „Ne“, tai kodėl (pažymėkite labiausiai tinkančius variantus):

a. Nėra priemonių (įrangos) tokiems kroviniams vežti □ b. Sudėtinga, paini teisinė sistema □ c. Daug biurokratizmo □ d. Aukšta pervežimo savikaina □ e. Darbuotojų kompetencijos, patirties trūkumas □ f. Papildomos laiko sąnaudos □ g. Nepakankama tokių krovinių pasiūla □

Pasiūlykite savo variantą ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________

93

6 PRIEDAS

94

95

96

7 PRIEDAS

97

98

99

100

8 PRIEDAS

Institucijų, susijusių su sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimo kelių transportu, veiklos tyrimas

Artūras Petraška Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Transporto vadybos katedros

magistrantas

1. Įvadas Šiuo metu Lietuvoje yra vykdomos esminės ekonominės reformos, kurių tikslas - stiprinti valstybę, padaryti

Lietuvos ekonomiką konkurencingą pasaulio rinkose. Nuo 1990 m. pasiekta labai daug: Lietuva tapo Europos sąjungos ir NATO nare, smarkiai sumažėjo infliacija, ne tik sustabdytas bendro vidaus produkto nuosmukis, bet ir pasiekta kad jis augtų, pertvarkomi ir stiprinami transporto, energetikos, bankininkystės, ir kiti sektoriai.

Šio straipsnio tikslas yra ištirti institucijų, susijusių su sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimu, veiklą ir įvardinti priežastis sukeliančias daugiausia nepatogumų Lietuvos vežėjams norintiems gabenti sunkiasvorius arba negabaritinius krovinius.

2. Esamo sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimo organizavimo tyrimas Analizuojant esamą sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimą daroma prielaida, kad sunkiasvorių ir

negabaritinių krovinių gabenimo procese svarbiausios yra trys aplinkos. Analizuojant šias aplinkas, kurios tiesiogiai įtakoja tokių krovinių gabenimus, paaiškėja dauguma sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimo problemų ir dėl ko jos atsiranda. Esamas sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimo organizacinis modelis pateikiamas 1 paveiksle.

Pateiktame paveiksle yra parodyti taškai, kurie priklauso tam tikrai aplinkai. Teisinę aplinką sudaro norminiai teisės aktai, institucijos, reglamentuojančios negabaritinių ir sunkiasvorių krovinių vežimus, leidimai ir jų išdavimo tvarka, reikalavimai transporto priemonėms ir vairuotojams vežantiems tokius krovinius. Technologinei aplinkai priskirtina turima įranga, maršrutai ir transporto priemonių bei krovinių žymėjimas. Finansinei aplinkai priskirtina kaina ir mokesčiai.

Error!

TECHNOLOGINĖ APLINKA

● Norminiai teisės aktai

1 pav. Sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimą veikiančios aplinkos

3. Institucijų, įtrauktų į sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimo organizavimą, veiklos analizė Analizuojant institucijas, koordinuojančias sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimus, buvo atlikta šių

institucijų atsakingų darbuotojų apklausa. Šios apklausos tikslas buvo išsiaiškinti su kokiomis problemomis jie

TEISINĖ APLINKA

FINANSINĖ APLINKA

● Žymėjimas

● Kaina

● Mokesčiai

● Leidimai ● Reikalavimai

● Negabaritinių krovinių apibrėžimas

● Sunkiasvorių krovinių apibrėžimas

● Kontrolė

● Institucijos

● Įranga ●

101

susiduria išduodami leidimus įvairiems vežėjams, kokias funkcijas jie atlieka ir kokios yra kiekvienos iš institucijų kompetencijos ribos. Apklausos rezultatai pateikiami 1 lentelėje.

Taigi apklausus valstybines institucijas, kurios tiesiogiai įtakoja sunkiasvorių ir nagabaritinių krovinių vežimus susidaro įspūdis, jog institucijos nesusiduria su jokiomis problemomis – jos neidentifikuoja jokių probleminių veiklos aspektų. Tačiau labai įdomu yra tai, jog leidimai sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimui yra griežtos atskaitomybės dokumentai, bet tiek policijoje, tiek Valstybinėje Kelių Transporto Inspekcijoje pasiteiravus apie tikslų leidimų išdavimų skaičių tikslių duomenų gauti nepavyko. Todėl liko neaiškus faktas kiek ištikrųjų yra išduodama leidimų sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimui.

1 lentelė. Ekspertinės apklausos rezultatai

Institucijos pavadinimas

Funkcijos, susiję su sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimais

Pateiktas klausimas

Respondento pateikta išvada

Valstybinė kelių transporto inspekcija (VKTI)

1. Išduoda leidimus važiuoti didžiagabaritėms ir sunkiasvorėms krovininio transporto priemonėms Lietuvos teritorijoje. 2. Kontroliuoja kelių transportą.

1.Kiek išduodama leidimų? 2. Su kokiomis institucijomis palaikomas ryšys? 3. Kaip vykdoma kelių transporto kontrolė? 4. Su kokiomis problemomis susiduriama išduodant leidimus sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimui? 5. Ar yra tokių krovinių?

1. Nebuvo pateiktas tikslus atsakymas. 2. Su kelių policija, vykdant kelių transporto kontrolę, bei su LAKD. 3. Transporto priemonės sveriamos (aikštelėse prie kelio), tikrinama su krovinio vežimu susiję dokumentai. 4. Nebuvo įvardintos problemos. 5. Labai mažai.

Lietuvos Automobilių kelių direkcija (LAKD)

1. Vykdo valstybinės reikšmės kelių priežiūrą, atkūrimą bei plėtrą.

1.Kiek išduodama leidimų? 2. Su kokiomis institucijomis palaikomas ryšys? 3. Su kokiomis problemomis susiduriama išduodant leidimus sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimui?

4. Ar dažnai teiraujamasi informacijos apie tokių krovinių vežimo leidimus, jų išdavimo tvarką?

1. Tiksliai nebuvo įvardinta. 2. Su VKTI. 3. Nebuvo pateiktas tikslus atsakymas. 4. Labai retai.

Kelių Policija

1. Vykdo saugaus eismo priežiūrą. 2. Negabaritinių transporto priemonių vežimų

1. Kiek išduodama leidimų? 2. Su kokiomis institucijomis

1. Nebuvo pateiktas tikslus atsakymas. 2. Su VKTI vykdant krovinio transporto kontrolę.

102

keliais leidimų išdavimas.

palaikomas ryšys? 3. Su kokiomis problemomis susiduriama išduodant leidimus sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimui? 4. Kokia gali būti skirta bauda už važiavimą be leidimo?

3. Nebuvo įvardintos problemos. 4. Nuo 250 iki 500 lt.

4. Tiriamų aplinkų probleminių elementų įvardinimas Išanalizavus esamą situaciją, galima teigti, kad daugiausiai problemų vežėjams kelia institucijų veiklos

organizavimas, reikalinga įranga sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimui bei mokesčiai. Institucijų pasirinkimą probleminiu tašku lemia tai, jog nei viena iš jų nesusiduria su problemomis

organizuojant leidimų išdavimus sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimui. Anot atsakingų darbuotojų tokių krovinių vežimas nėra problemiškas ar išskirtinis. Norint gauti leidimą tereikia sumokėti tam tikrus mokesčius už kiekvieną parametrą: aukštį, plotį ir ilgį bei nuvažiuotą atstumą. Tačiau anksčiau pasirinkti probleminiai taškai (Institucijos, įranga, mokesčiai) daro didelę įtaką formuojant sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimo aplinką.

Institucijos. Koordinuodamos sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimus jos daro tiesioginį poveikį tokių vežimų kontrolei, maršrutų suderinimui, krovinių žymėjimui. Išduodamos leidimus institucijos daro netiesioginį, bet ženklų poveikį sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimų reikalavimams.

Mokesčiai. Šis elementas taip pat svarbus, nes jis daro tiesioginį poveikį sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimų kainai. Taigi mokestinės politikos subalansavimas gali būti laikomas vienu efektyvesnių būdų siekiant pagerinti esamą sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimų situaciją Lietuvoje.

Įranga. Įmonių organizuojančių sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimus turima įranga lemia jų veiklos laisvę t.y. įranga sudaro galimybę vežti sunkiasvorius ir negabaritinius krovinius. Neturint pakankamai technologinių pajėgumų atsiranda problemų, kurios neleidžia įmonėms efektyviai vykdyti veiklos sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimo sferoje. Taigi, galima daryti išvadą, jog įranga yra pagrindas vežimo proceso organizavimui.

5. Išvados

1. Svarbiausios institucijos, susijusios su sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių gabenimu, yra Valstybinė kelių transporto inspekcija, Lietuvos automobilių kelių direkcija bei Kelių policija. Būtent jos daro netiesioginį, tačiau ženklų poveikį sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių gabenimo reikalavimams;

2. Mokesčiai – tai elementas, turintis didžiausią įtaką nagrinėjamų krovinių gabenimo savikainai. Mokesčių balansavimas būtų vienas iš efektyvesnių būdų siekiant pagerinti esamą sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimų situaciją Lietuvoje;

3. Specialios įrangos stoka ir aukšta jos kaina, stabdo tokių krovinių gabenimų plėtrą Lietuvoje.

Literatūra 1. Pervežimai kelių transportu 2004. Tarptautinių ir nacionalinių norminių aktų rinkinys. Vilnius: Linava,

2004. 2. Baublys A., Lazauskas J., Palšaitis R., Griškevičienė D., Transporto ekonomika. Vilnius: Technika, 2005.

405 p. 3. Palšaitis E., Palšaitis R., Logistika, Lietuvių – anglų terminai. Sąvokos. Vilnius. 2001. 189 p. 4. Tarptautinio transporto žinynas. Vilnius: Linava, 1999.

Institutions work analysis concerning heavy bulk and oversize shipments organization and transportation in highways Artūras Petraška Masters‘ Student, Department of Transport Management, Faculty of Transport Engineering, Vilnius Technical University

103

There are three institutions that are responsible for giving the license and control to such transportation: the

National Road Transport Inspection, Lithuanian Automobile Road Direction and Road Police. The main purpose of this work is to analyze the reasons which cause the problems of heavyweight and oversize shipments transportation and improve the situation.

104

9 PRIEDAS

Sunkių ir negabaritinių krovinių vežimo kelių transportu problematiškumo tyrimas

Artūras Petraška Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Transporto vadybos katedros

magistrantas 1. Įvadas Pastaruoju metu Lietuvoje įvyko daug pasikeitimų įvairiose šalies ūkio srityse. Lietuvos įstojimas į Europos

Sąjungą lėmė paprastesnį krovinių gabenimą tarp šalių priklausančių šiai sąjungai. Tai sąlygojo spartesnį krovinių pristatymą į kitas šalis. Nuolat didėjantis vartojamumas lemia didesnę produktų paklausą ne tik vidinėse, bet ir tarptautinėse rinkose. Sparčiai auganti ekonomika visoje Europos Sąjungoje, taip pat įtakoją gamybos pramonės šakų vystimąsi ir spartų augimą. Abu šie veiksniai lemia nuolat didėjantį netik įprastų, bet ir negabaritinių bei sunkių krovinių gabenimo poreikį.

Kiekviena firma, įmonė ar organizacija siekdama įsitvirtinti ir plėsti savo veiklą rinkoje privalo rūpintis klientais. Todėl įmonės užsiimančios tarptautiniais krovinių gabenimais siekia teikti saugias ir greitas transportavimo paslaugas.

Svarbiausias veiksnys įtakojantis kokybišką negabaritinių ir sunkių krovinių transportavimą yra saugumas. Didelę reikšmę tokių krovinių gabenimui turi įmonės gebėjimas greitai ir esant kuo mažesnėmis sąnaudomis organizuoti transportavimo procesą. Tai yra pasiekiama turint efektyviai dirbančius darbuotojus, geras transporto priemones bei negabaritiniams ir sunkiasvoriams kroviniams pritaikytą infrastruktūrą.

Šio darbo tikslas – yra nustatyti priežastis lemiančias sunkių ir negabaritinių krovinių vežimo problemiškumą, dėl kurių Lietuvos vežėjai vengia užsiimti tokių krovinių gabenimu. Šiame darbe didžiausias dėmesys skiriamas sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių gabenimui kelių transportu, nes šioje srityje susiduriama su didžiausiomis problemomis. Tik kelių transportas, sunkių ir negabaritinių krovinių gabenime, gali užtikrinti krovinio pristatymą “nuo durų iki durų” ir pasiekti tokius paskirties taškus, kurie kitomis transporto rūšimis yra nepasiekiami.

2. Svarbiausios priežastys lemiančios negabaritinių ar sunkių krovinių vežimą Tiek sunkiasvorių, tiek ir negabaritinių krovinių vežimo procesas susideda iš krovinio priėmimo iš siuntėjo,

vežimo bei jo pristatymo gavėjui. Taip pat šiam procesui priklauso detalaus maršruto sudarymas, leidimų įsigijimas, pakrovimas, iškrovimas, perkrovimas bei laikinas sandėliavimas (jei toks būtinas).

Labai svarbu apibrėžti negabaritiškumo ir sunkiasvoriškumo sąvokas. Negabaritiškumas ir sunkiasvoriškumas gali būti apibrėžiami labai įvairiai: Negabaritas – esamų standartizuotų arba kitaip apibrėžtų erdvės matmenų viršijimas. Negabaritiškumas nustatomas remiantis standartu bei įvertinant aplinką, kuria turės judėti krovinys. Kadangi aplinką sudaro kelio statiniai, įrenginiai, įvairūs ženklai, kita kelio infrastruktūra, tai vežant negabaritinį krovinį poveikis jiems yra neišvengiamas. Todėl ši aplinka ir nulemia kokie kroviniai gali būti gabenami tikintis mažiausio neigiamo poveikio. Gabarito arba negabarito apibrėžimas yra nustatomas teisės aktais (pvz. Kelių eismo taisyklėmis) ir dažnai nėra keičiamas.

Šiek tiek kitokia situacija yra analizuojant sunkiasvoriškumo apibrėžimą. Transporto priemonė su kroviniu ar be jo laikoma sunkiasvore, kai jos bendroji masė viršija 40 t arba maksimali apkrova ant bent vienos ašies viršija 10 t. Šis apibrėžimas gali būti dažnai keičiamas. Sunkiasvoriškumo apibrėžimo pasikeitimui daugiau įtakos turi teisiniai veiksniai.

Problemos su kuriomis susiduriama gabenant tokius krovinius gali būti labai įvairios. Pirmiausia tai yra transporto rūšies parinkimas. Tiek negabaritinį, tiek sunkiasvorį krovinį galima gabenti įvairiomis transporto rūšimis, tačiau tik kelių transportas sugeba pristatyti krovinius “nuo durų iki durų”. Kitos problemos yra teisinis tokio tipo krovinių gabenimo reglamentavimas ir reguliavimas, galimas neigiamas poveikis kelių infrastruktūrai, detalaus gabenimo maršruto sudarymas, vežimo saugumo garantavimas ir kt.

Siekiant išsiaiškinti, kokios svarbiausios priežastys lemia vežėjo sprendimą vežti ar ne sunkiasvorį ar negabaritinį krovinį, buvo atlikta anketinė apklausa.

Anketą sudarė trylika klausimų, kurie papildomai dar buvo išskaidyti į smulkesnius. Į pateiktus klausimus atsakė 20 šiuo metu veikiančių transporto įmonių darbuotojai. Apklausos tikslas buvo sužinoti įmonių pajėgumą vežti tam tikros rūšies krovinius ir įvertinti esamą situaciją krovinių vežime. Anketinėje apklausoje buvo daroma prielaida, kad svarbiausios priežastys lemiančios sunkių ir negabaritinių krovinių gabenimo problemiškumą yra šios:

• Nėra/nepakanka priemonių (įrangos) tokiems kroviniams vežti; • Sudėtinga, paini teisinė bazė, daug dokumentų, painus jų pildymas; • Aukšta vežimo savikaina; • Darbuotojų kompetencijos ar patirties trūkumas; • Papildomos laiko sąnaudos;

105

• Nepakankama tokių krovinių pasiūla. Anketinėje apklausoje buvo išskiriami sunkūs ir negabaritiniai kroviniai, nes negabaritinis krovinys

nebūtinai gali būti sunkiasvoris ir atvirkščiai. 3. Tyrimo rezultatai

Vienas iš reikšmingiausių parametrų apibūdinančių įmonės veiklos efektyvumą yra pervežtų krovinių kiekis

per metus. 10 % apklaustų įmonių nurodė, kad perveža 500 tūkstančių tonų ir daugiau, 60 % nurodė, kad perveža 40 – 120 tūkstančių tonų ir 30 % - iki 20 tūkstančių tonų krovinių per metus.

Apklausa taip pat parodė, kad daugiausiai yra vežami vidutiniai pavieniai kroviniai (29%), antroje vietoje seka stambūs pavieniai kroviniai (24%), trečioje – stambios apjungtos siuntos (20%). Mažiausią dalį sudaro kroviniai keletui gavėjų (2%). Dažniausiai vežamų krovinių procentinis pasiskirstymas pateikiamas 1 paveiksle.

Smulkūs pavieniai

kroviniai3%

Kroviniai keletui gavėjų (10-24t)

2%Pavieniai kroviniai (10-24t)12%

Stambios apjungtos siuntos20%

Vidutinės apjungtos siuntos10%

Stambūs pavieniai kroviniai

24%

Vidutiniai pavieniai kroviniai

29%

1 pav. Dažniausia vežami kroviniai

Negabaritinių krovinių vežimas Lietuvoje šiuo metu yra gan problematiškas. Anketinėje apklausoje dalyvavusių įmonių duomenimis negabaritinių krovinių vežimo organizavimu užsiima 22% apklaustų įmonių ir tai yra santykinai mažas rodiklis.

Organizuojant tokių krovinių vežimus svarbu specializuota įranga ir jos panaudojimas. Pusė apklausoje dalyvavusių respondentų atsakė, kad jų įmonėje yra naudojama speciali įranga tokiems kroviniams vežti, kita pusė atsakė, kad ne. Iš to galima spręsti, kad šiuo metu dar nevisos įmonės yra pajėgios įsigyti naują, modernią įrangą pritaikytą negabaritinių krovinių vežimui.

Respondentai vertino problemas su kuriomis susiduriama organizuojant negabaritinio krovinio vežimą. Šioje anketos dalyje apklausos dalyviai turėjo įvertinti pateiktos problemos aktualumą. Problema buvo vertinama kaip visai neaktuali, mažiau nei vidutiniškai aktuali, vidutiniškai aktuali, daugiau nei vidutiniškai aktuali ir labai aktuali. Atsakymų į šiuos klausimus rezultatai pateikiami 2 paveiksle.

Nėra/ nepakanka priemonių

(įrangos) tokiems kroviniams vežti

15%

Paini teisinė bazė, daug

biurokratizmo - daug dokumentų,

painus dokumentų pildymas

17%

Aukšta vežimo savikaina

23%

Darbuotojų kompetencijos ar

patirties trūkumas

15%

Papildomos laiko sąnaudos

15%

Nepakankama tokių krovinių

pasiūla15%

2 pav. Aktualios problemos vežant negabaritinius krovinius

Į anketos klausimą ar apklausos dalyvių įmonės veža sunkiasvorius krovinius vyravo teigiamas atsakymas. 70% apklausos dalyvių nurodė, kad veža, o 30% nurodė, kad neveža sunkiasvorių krovinių. Tai visiškai priešinga situacija lyginant su negabaritinių krovinių vežimu. Sunkiasvorių krovinių vežimas, remiantis

106

apklausos rezultatais, yra paprastesnis negu negabaritinių krovinių. Remiantis respondentų pateiktais atsakymais daugiau nei pusę visų vežamų krovinių bendroje apyvartoje sudaro sunkūs kroviniai. Čia aktualiausia problema yra aukšta vežimo savikaina ( 23 %).

4. Išvados 4. Paini teisinė bazė, daug dokumentų, painus jų pildymas – tai papildomos laiko sąnaudos, kurios yra

sprendimą vežti ar ne sunkiasvorį ar negabaritinį krovinį lemiantis veiksnys; 5. Nemažiau svarbus veiksnys aukšta tokių krovinių vežimo savikaina, kuriai labai didelę įtaką turi mokesčiai

norint gauti leidimą; 6. Daugelis Lietuvos vežėjų vengia krovinių, kurių negalima transportuoti standartinėmis puspriekabėmis ar

priekabomis, o tai rodo, kad specialios įrangos pritaikytos specifinių krovinių vežimui ir apdorojimui šiuo metu Lietuvoje yra labai nedaug;

7. Paini teisinė bazė susijusi su sunkiavsorių ir negabaritinių krovinių gabenimu sąlygoja kartu ir sudėtingą institucijų koordinuojančių tokių krovinių gabenimus veiklą.

Literatūra 5. Palšaitis E., Palšaitis R., Logistika, Lietuvių – anglų terminai. Sąvokos. Vilnius. 2001. 189 p. 6. Baublys A., Lazauskas J., Palšaitis R., Mačiulis A. Transporto ekonomika. Vilnius: Technika, 1996. 405

p. 7. Pervežimai kelių transportu 2004. Tarptautinių ir nacionalinių norminių aktų rinkinys. Vilnius: Linava,

2004. 8. Palšaitis R. Operatyvinis ir strateginis transporto veiklos planavimas biznio logistikos sistemoje. Vilnius:

Technika, 1994. 262 p. 9. Tarptautinio transporto žinynas. Vilnius: Linava, 1999 Analysis of problematic organization and transportation of heavy bulk and oversize shipments in highways Artūras Petraška Masters‘ Student, Department of Transport Management, Faculty of Transport Engineering, Vilnius Technical University

The number of giving license influences regulations of international and local transportation of heavyweight and oversize shipments. There are three institutions which are responsible for giving the license and control to such transportation: the National Road Transport Inspection, Lithuanian Automobile Road Direction and Road Police. The goal of this work is to determine the reasons which cause the problems of heavyweight and oversize shipments transportation. While organizing the transportation of such cargos one confronts with these problems: a deficit of special equipment, high price of transportation, high charges, complicated legal base and complex movement of institutions which co-ordinate heavyweight and oversize shipments transportation.

107

Artūras Petraška

SUNKIŲ IR NEGABARITINIŲ KROVINIŲ VEŽIMŲ KELIŲTRANSPORTU TYRIMAS

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETASTRANSPORTO INŽINERIJOS FAKULTETAS

TRANSPORTO VADYBOS KATEDRA

Vilnius, 2007

Vadovas: dr. doc. J. Lazauskas

Darbo tikslas:

Nustatyti priežastis lemiančias sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimo organizavimo

problemiškumą ir pasiūlyti efektyvius šiųproblemų sprendimo būdus.

108

Darbo uždaviniai:

• Aprašyti esamą sunkiasvorių ir negabaritiniųkrovinių vežimo organizacinį modelį sudarančias aplinkas ir jų elementų tarpusavio ryšį;

• Pateikti sunkiasvorių ir negabaritinių kroviniųvežimus koordinuojančių institucijų veiklos pertvarkymo modelį;

• Pateikti bendros įrangos bazės, skirtos sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimui kūrimo koncepciją;

• Pagrįsti baudų didinimą kaip vieną išsunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimo automobilių keliais taisyklių pažeidimų skaičiųmažinantį būdą.

Priežastys, dėl kurių nevežami sunkiasvoriai ir negabaritiniai kroviniai:

• Nėra arba nepakanka priemonių (įrangos) tokiems kroviniams vežti;

• Paini teisinė bazė, daug dokumentų, painus jųpildymas;

• Aukšta vežimo savikaina;• Darbuotojų kompetencijos ar patirties trūkumas;• Papildomos laiko sąnaudos;• Nepakankama tokių krovinių pasiūla.

109

TECHNOLOGINTECHNOLOGINĖĖAPLINKAAPLINKA

TEISINTEISINĖĖAPLINKAAPLINKA

FINANSINFINANSINĖĖ

●● Norminiai teisNorminiai teisėės aktai s aktai ●●

●● InstitucijosInstitucijos

●● LeidimaiLeidimai●● ĮĮrangaranga

APLINKAAPLINKA

●● MarMarššrutasrutas●● ŽŽymymėėjimasjimas●● ReikalavimaiReikalavimai

MokesMokesččiai iai ●●

●● KainaKaina

●● KontrolKontrolėė

●● NegabaritiniNegabaritiniųų krovinikroviniųųapibrapibrėžėžimasimas

●● SunkiasvoriSunkiasvoriųų krovinikroviniųųapibrapibrėžėžimasimas

Aktualios sunkiasvorių ir negabaritiniųkrovinių vežimo problemos

Paini teisinė bazė, daug biurokratizmo - daug dokumentų, painus dokumentų

pildymas17%

Nėra/ nepakanka priemonių

(įrangos) tokiems kroviniams vežti

15%

Nepakankama tokių krovinių

pasiūla15%

Papildomos laiko sąnaudos

15%

Darbuotojų kompetencijos ar patirties trūkumas

15%Aukšta vežimo

savikaina23%

110

Priežastys dėl kurių nevežami sunkiasvoriai ir negabaritiniai kroviniai

Nepakankama tokių krovinių

pasiūla40%

Papildomos laiko sąnaudos

0% Darbuotojų kompetencijos ar patirties trūkumas

20%

Paini teisinė bazė, daug biurokratizmo - daug dokumentų, painus dokumentų

pildymas0%

Nėra/ nepakanka priemonių (įrangos) tokiems kroviniams

vežti20%

Aukšta vežimo savikaina

20%

Inspekcijos viršininkas

Inspekcijos viršininko pavaduotojas

Inspekcijos viršininko pavaduotojas

Keleivinio transporto

skyrius

Kontrolės skyrius

Teisės skyriusVidaus audito

skyrius

Saugaus eismo skyrius

Krovininio transporto

skyrius

Technikos skyrius

Finansų skyrius

Informaciniųtechnologijų

skyrius

Bendrasis skyrius

Aprūpinimo ir turto priežiūros skyrius

Konsultacinis skyrius

111

Įmonė X Įmonė Y Įmonė Z

Interneto svetainėwww. ... .lt

Potencialūs klientai

Internetinės duomenų bazės modelis

Transporto priemonės matmenys su kroviniu

4 m

16,5 m 8 m

24,5 m

2,5 m

Transportavimo atstumas – 100 km.

Mokestis

už viršytą gabaritą – 713 Lt;

Maksimali bauda – 500 Lt

112

Išvados ir pasiūlymai• Paini teisinė bazė, daug dokumentų, painus jų pildymas – tai

papildomos laiko sąnaudos, kurios yra sprendimą vežti ar ne sunkiasvorį ar negabaritinį krovinį lemiantis veiksnys;

• Aukšta sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimo savikaina, kurios nemažą dalį sudaro mokesčiai, skatina vienkartiniais tokių kroviniųvežimais užsiimančius vežėjus rizikuoti;

• Norint plėtoti tarptautinius sunkiasvorių krovinių gabenimus tarptautinių sutarčių pagrindu reikėtų nustatyti vieningą sunkiasvoriųkrovinių apibrėžimo reglamentą;

• Siekiant išvengti sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimo be leidimų reikėtų didinti baudas t.y keisti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 straipnio, kuris vadinasi „Automobilių kelių, jų statinių ir įrenginių sugadinimas, sunkiasvorių ir didelių matmenų krovinių vežimas be leidimo“, antrąją dalį – didinti baudą už važiavimą sunkiasvoria ar negabaritine kelių transporto priemone be leidimo.

• Kaip alternatyva gali būti mokesčio sumažinimas transporto priemonėms, kurios su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus išmatavimus arba leidžiamą ašies (ašių) apkrovą bei leidžiamą bendrąjį svorį.

• Daugelis Lietuvos vežėjų vengia krovinių, kurių negalima transportuoti standartinėmis puspriekabėmis ar priekabomis, o tai rodo, kad specialios įrangos pritaikytos specifinių krovinių vežimui ir apdorojimui šiuo metu Lietuvoje yra labai nedaug;

• Nevieningas ir dažnai galintis keistis sunkiasvoriškumo reglamentavimas stabdo tarptautinį sunkiasvorių krovinių vežimų plėtojimąsi;

• Nepakankamas baudos dydis vežant sunkiasvorius ar negabaritiniuskrovinius be leidimo, suteikia galimybę vežėjams rizikuoti, nes su leidimo gavimu susijusios išlaidos gali būti kur kas didesnės, negu galima tikėtis baudos pažeidus reikalavimus tokių krovinių gabenimui;

• Norint užtikrinti ryšį tarp institucijų reikėtų kurti naują bendrą skyrių, kuris koordinuotų su sunkiasvorių ir negabaritinių krovinių vežimu susijusiųleidimų išdavimą, vykdytų krovininio transporto priemonių judėjimo keliuose kontrolę ir užtikrintų saugų jo judėjimą, atliktų leidimų išdavimo, krovinių transporto priemonių kontrolės funkcijas arba visas šias funkcijas perduoti vienai kuriai nors institucijai;

• Konsultacinio skyriaus steigimas Valstybinėje Kelių Transporto Inspekcijoje galėtų būti išeitis sprendžiant painios teisinės bazės problemą;

• Internetinės duomenų bazės kūrimas vežėjams galėtų būti išeitis siekiant efektyviau išnaudoti turimą specialią įrangą sunkiasvorių ir negabaritiniųkrovinių vežimui;

Išvados ir pasiūlymai

113

Ačiū už dėmesį

114