Leidþiamas nuo 1973 m.

spalio 17 d.; antradieniais

2007 m. vasario 27 d.

Nr. 4 (1328)

http://www.vtu.lt

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO DVISAVAITIS LAIKRAÐTIS

„RAIDOS“ SUTIKTUVËS

Miglë Kairytë

Rytoj Mokslininkø rûmai ir Gedimino klubas rengia doc. Algimanto Nakomonografijos „Vilniaus Gedimino technikos raida 1956–2006“ oficialias sutik-tuves.

Ko gero, tiksliau bûtø, jei sakytume, kad ávyks universitetui nepaprastai reikðmin-gos knygos aptarimas. Didelio formato ir daugiau kaip penkiø ðimtø puslapiø

knygà pirmieji, dar spaustuvës daþais kvepianèià, savo rankose laikë, vartë universi-teto penkiasdeðimtmeèio iðkilmiø dalyviai. Tuoj pat susirinkti ir pasikalbëti sutrukdëskubûs darbai darbeliai, komandiruotës, konferencijos. Bet gal ir ne taip jau blogai,kad ðis pokalbis nusikëlë á þiemos pabaigà. Per tà laikà daugelis spëjo monografijàperskaityti, atidþiai iðstudijuoti. Todël, tikëkime, ðneka apie universiteto raidos atspin-dþius knygoje bus iðsamesnë, kryptingesnë, visapusiðkesnë, turiningesnë.

DURIS ATVËRË MODERNIAUDITORIJA

Agnë Valtûnaitë

Atvërë duris atnaujinta Mechanikos fakulteto 105-oji auditorija, kurios ap-þiûrëti atvyko VGTU studijø prorektorius Alfonsas Daniûnas, kancleris ArûnasKomka, Mechanikos fakulteto dekanas Algirdas Vaclovas Valiulis.

Studentai ir sveèiai dþiaugësi ne tik atnaujintomis lubomis, grindimis bei sieno-mis, bet ir árengta ðiuolaikine vaizdo ir garso aparatûra.

– Darome viskà, kad uþtikrintume geresnæ studijø kokybæ. Studentai turi pratintisprie naujø technologijø, formuoti kitoká poþiûrá á studijas, siekti geresniø rezultatø.Ateityje tokiø auditorijø daugës, – kalbëjo studijø prorektorius Alfonsas Daniûnas.

Pasak VGTU kanclerio Arûno Komkos, mechanika – tai mokslø mokslas, tokiefakultetai puoðia universitetus, todël buvo priimtas sprendimas renovuoti auditorijànepaisant to, kad ateityje ðis fakultetas persikels á Saulëteká.

Iki remonto mokymosi sàlygos ðioje vienoje ið didþiausiø fakulteto auditorijø bu-vo ið tikrøjø blogos. Patalpa niûri, seniai nemaèiusi remonto. Á paskaitas susirink-davo apie 100 studentø, sëdintys gale beveik negirdëjo, kà kalba dëstytojas, irnematë, kas rašoma ant lentos. Po rekonstrukcijos viskas ið esmës pasikeitë. Au-ditorija tapo ðviesi ir jauki, o ðiuolaikinës technologijos uþtikrina gerà paskaitosgarso ir vaizdo kokybæ. Pirmàjà dienà po remonto auditorija buvo sausakimða.Studentai klausësi paskaitos „Robotø taikymas medicinoje“. Ateityje panašiai re-konstruoti rengiamasi ir 125-àjà Mechanikos fakulteto auditorijà.

VGTU LENGVAATLEÈIAI – TRETI

Jonas PeèiûraKûno kultûros katedra

Naujo semestro pradþià graþiai pasitiko mûsø universiteto lengvaatleèiai.Vilniuje vykusiame Lietuvos aukðtøjø mokyklø èempionate mûsø komanda pir-mà kartà tapo prizininke, surinkusi 20 957 taðkus ir átemptoje kovoje dël tre-èios vietos nugalëjo Ðiauliø universiteto komandà (20937 tðk.).

Èempionato nugalëtoja tapo LKKA komanda, kuri jau daugelá metø yra neávei-kiama varþovë, antri liko VU lengvaatleèiai, kurie prieð mûsiðkius laimëjo tik

162 taðkais. Toliau komandos iðsirikiavo tokia tvarka: penkti VPU – 20742 tšk.,šešti – KTU – 19829 tšk., septinti – KU – 17592 tšk., aštunti – KMU – 12959 tšk.,devinti – MRU – 8730 tšk., dešimti – LÞÛU – 3724 tšk., vienuolikti – VDU- 1518 tðk.Pagal varþybø nuostatus komandoms ávairiose rungtyse reikëjo surinkti 25 rezulta-tus, kurie pagal tarptautinæ taðkø skaièiavimo lentelæ buvo sumuojami ir taip nusta-tomos komandø uþimtos vietos.

Trys mûsø lengvaatleèiai uþëmë prizines vietas atskirose rungtyse. Tai ðiuo metupajëgiausias universiteto bëgikas Tomas Matijoðius (S-4/2 gr.), kuris buvo antras3000 m. bëgime (8:43.75 min.), Inga Riaukaitë (PI-4/2) iðkovojo treèià vietà 400 mbëgime (1:02,58 min) ir pirmakursë Kotryna Kozlovskaja (A-06/3 gr.) triðuolio rung-tyje taip pat buvusi treèia (11.81 m).

Pagal surinktus taðkus svariausiai mûsø komandoje pasirodë pirmakursë Eglë Kon-drotaitë (VVu-06), kuri 60 m distancijoje pasiekë asmeniná rekordà 7.90 sek. ir surinko980 taðkø, o 200 m. áveikusi per 26.24 sek. pelnë 946 taðkus. Aukðtà rezultatà parodëVaidas Daunaravièius (CI-5/2 gr.)nuðokæs á tolá 6,88 m (892 tðk.) bei Povilas Boguðevi-èius (ETv-5/2) 6,85 m – (885 tðk.) Triðuolio rungtyje Kotryna Kozlovskaja (A-06/3) su-rinko 869 tðk., o ðuolyje á tolá – 5.42 m – 857 tðk. Ðuolio á aukðtá rungtyje MantvydasAmbraziejus (TET-4/1) kartelæ áveikë 200 cm aukðtyje ir pelnë 685 tðk. Pagirtinai starta-vo ir magistrantas Pijus Vyèas (GDm-5) 60 m – 7.22 s. – 853 tðk. Aukðtas vietas uþëmëEdmundas Valantiejus (II-4/4) 200 m -23.25 s. – 825 tðk. (asmeninis pasiekimas), Eve-lina Makðeckaitë (SVA-5/2) 400 m – 1:03.02 sek – IV vieta, Miglë Paliukaitë 400 m –1:04.01 sek. -803 tšk. VI vieta, Pranas Petrauskas – rutulys 13.60 m – VI vieta.

Ið viso ðiose varþybose dalyvavo 28 VGTU lengvaatleèiai, kurie pasiaukodami ko-vojo dël kiekvieno centimetro, kiekvienos sekundës ir tai davë puikius rezultatus.

Dabar pajëgiausiø mûsø sportininkø laukia SELL studentø þaidynës, kurios vyksðiais metais Kaune.

KASMETIS PRISISTATYMASBÛSIMIEMS STUDENTAMS

Rûta Ðaltenytë

Praëjusá ketvirtadiená Lietuvos pa-

rodø centras LITEXPO negalëjo skøs-

tis lankytojais. Á rûmus ypaè gausiai

plûdo jaunimas. Ir ne vien vilnieèiai.

Juos viliojo kasmetinë tradicinë pa-

roda „Mokymasis, studijos, karjera –

2007“.

Per spaudos konferencijà LITEXPOdirektorius Aloyzas Tarvydas paaið-

kino, kad ketverius metus vykusi paro-da „Studijos“ pakeitë pavadinimà, nessiekiama atkreipti dëmesá ne tik á aukð-tojo iðsilavinimo, bet ir profesinio ug-dymo, tæstiniø studijø, mokymosi visàgyvenimà svarbà.

Daugiau kaip ðimtas mokymo ástai-gø ið Lietuvos, Latvijos, Estijos, Airijos,Danijos, Didþiosios Britanijos, Italijos,Olandijos, Ðveicarijos, Vokietijos, Ðve-dijos árengë turiningas ekspozicijas. Èiagausi medþiaga parodos lankytojui pa-

teikia daug vertingos, visapusiðkos in-formacijos apie profesiná ugdymà, stu-dijas, kalbø kursus, verslo ir kompeten-cijos ugdymo kursus suaugusiems, ne-formalø ðvietimà.

Ðvietimo ir mokslo ministerijos vals-tybës sekretorius Dainius Numgaudisbei Vilniaus miesto ir apskrities versli-ninkø darbdaviø konfederacijos prezi-dentas Rimvydas Jasinavièius akcen-tavo parodos, kuri kiekvienam þmoguiatveria galimybiø per mokslà ir þiniastobulinti savo gyvenimà, svarbà.

Áprastinëje vietoje turiningà ekspozi-cijà, pasakojanèià apie mokslà, studi-jas, studentø laisvalaikius, árengë mû-sø universitetas. Kiekvienas fakultetas,Priëmimo komisija, Studijø direkcija pa-rengë daug lankstinukø, bukletø, kny-guèiø, kuriose gausu informacijos apiestudijø programas, pasirenkamuosiusdalykus. Ið jø parodos lankytojai galë-jo suþinoti apie Studentø atstovybæ,akademiná chorà „Gabija“, tautiniø ðo-

kiø ansamblá „Vingis“, teatrà-studijà„Palëpë“, sporto klubà „Inþinerija“, ki-tas ádomias, turiningas laisvalaikio for-mas.

Studijø direkcija specialiai parodaiparengë ir iðleido net du leidinius. Vie-name, besidomintieji studijomis mûsøuniversitete, galëjo rasti atsakymus á vi-sus juos dominanèius klausimus. Kitaspasakoja tai, kas bûtina þinoti bakalau-rams, planuojantiems rinktis antros pa-kopos studijas. Parodos lankytojai bu-vo bene pirmieji Priëmimo komisijosparengto gana informatyvaus leidinio„Kà reikia þinoti apie studijas VilniausGedimino technikos universitete“ skai-tytojai.

Parodos lankytojus noriai ir iðsamiaikonsultavo fakultetø, Studentø atstovy-bës atstovai.

Aplankæ parodos universiteto ekspo-zicijà be lankstinukø gavo ir studijø ka-lendoriukà-kortelæ. O jei norëjo, tai ga-lëjo pasidabinti ir firminiu balionu.

Universiteto vadovai ir parodos organizatoriai laukia sveèiø ir lankytojø

Gin

taro

Urb

anav

ièia

us n

uotr

.

Varþybø prizininkai (ið kairës) Kotryna Kazlovskaja, Tomas Matijoðius ir Inga Riaukaitë

Jono P

eèiû

ros n

uotr

.

2 Inþinerija, 2007 m. vasario 27 d.

praneša, kad 2007 m. kovo 2 d.8.30 val. VGTU Senato posëdþiø salëje(Saulëtekio al. 11, Vilnius) bus ginamaELENOS MAÈIULAITYTËS daktaro di-sertacija tema: „Valstybës finansø eko-nometrinis modeliavimas“ (fiziniø moks-lø sritis, matematika – 01P).

Moksliniai vadovai: prof. habil. dr. Ri-mantas RUDZKIS (Matematikos ir infor-matikos institutas, fiziniai mokslai, mate-matika – 01P), (2004-03-22–2006-08-31),prof. habil. dr. Henrikas PRAGARAUS-KAS (Vilniaus Gedimino technikos uni-versitetas, fiziniai mokslai, matematika –01P), (2001-11-08–2004-03-21).

Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. habil. dr. Leonas

SAULIS (Vilniaus Gedimino technikosuniversitetas, fiziniai mokslai, matemati-ka – 01P).

Nariai: prof. dr. Kæstutis DUÈINSKAS(Klaipëdos universitetas, fiziniai mokslai,matematika – 01P), prof. habil. dr. Alfre-das RAÈKAUSKAS (Vilniaus universite-tas, fiziniai mokslai, matematika – 01P),doc. dr. Marijus RADAVIÈIUS (VilniausGedimino technikos universitetas, fiziniaimokslai, matematika – 01P), prof. habil.dr. Aleksandras Vytautas RUTKAUSKAS(Vilniaus Gedimino technikos universite-tas, socialiniai mokslai, ekonomika –04S).

Oponentai: prof. habil. dr. KæstutisKUBILIUS (Matematikos ir informatikosinstitutas, fiziniai mokslai, matematika –

01P), dr. Virmantas KVEDARAS (Vilniausuniversitetas, socialiniai mokslai, ekono-mika – 04S).

praneša, kad 2007 m. kovo 2 d.11 val. VGTU Senato posëdþiø salëje(Saulëtekio al. 11, Vilnius) bus ginamaTOMO REKAŠIAUS daktaro disertacijatema: „Evoliucinis neinformatyviø gene-tiniø sekø modelis“ (fiziniø mokslø sri-tis, matematika – 01P).

Mokslinis vadovas: doc. dr. MarijusRADAVIÈIUS (Vilniaus Gedimino techni-kos universitetas, fiziniai mokslai, mate-matika – 01P).

Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. habil. dr. Leonas

SAULIS (Vilniaus Gedimino technikosuniversitetas, fiziniai mokslai, matemati-ka – 01P).

Nariai: prof. habil. dr. MindaugasBLOZNELIS (Vilniaus universitetas, fizi-niai mokslai, matematika – 01P), prof. ha-bil. dr. Feliksas IVANAUSKAS (Vilniausuniversitetas, fiziniai mokslai, matemati-ka – 01P), prof. habil. dr. Kæstutis KUBI-LIUS (Matematikos ir informatikos insti-tutas, fiziniai mokslai, matematika – 01P),prof. habil. dr. Juozas KULYS (VilniausGedimino technikos universitetas, fiziniaimokslai, chemija – 03P).

Oponentai: prof. dr. Kæstutis DUÈINS-KAS (Klaipëdos universitetas, fiziniaimokslai, matematika – 01P), prof. habil.dr. Rimantas RUDZKIS (Matematikos ir

informatikos institutas, fiziniai mokslai,matematika – 01P).

praneša, kad 2007 m. kovo 2 d.14 val. VGTU Senato posëdþiø salëje(Saulëtekio al. 11, Vilnius) bus ginamaTOMO RUZGO daktaro disertacija tema:„Daugiamaèio pasiskirstymo tankio ne-parametrinis ávertinimas naudojant ste-bëjimø klasterizavimà“ (fiziniø moksløsritis, matematika – 01P).

Mokslinis vadovas prof. habil. dr. Ri-mantas RUDZKIS (Matematikos ir infor-matikos institutas, fiziniai mokslai, mate-matika – 01P).

Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. habil. dr. Kæstutis KU-

BILIUS (Matematikos ir informatikos insti-tutas, fiziniai mokslai, matematika – 01P).

Nariai: prof. habil. dr. Mindaugas BLOZ-NELIS (Vilniaus universitetas, fiziniai moks-lai, matematika – 01P), prof. habil. dr. Vy-gantas PAULAUSKAS (Vilniaus universi-tetas, fiziniai mokslai, matematika – 01P),doc. dr. Jonas RIMAS (Kauno technolo-gijos universitetas, fiziniai mokslai, mate-matika – 01P), prof. habil. dr. Leonas SAU-LIS (Vilniaus Gedimino technikos univer-sitetas, fiziniai mokslai, matematika – 01P).

Oponentai: prof. dr. Kæstutis DUÈINS-KAS (Klaipëdos universitetas, fiziniaimokslai, matematika – 01P), doc. dr. Ma-rijus RADAVIÈIUS (Vilniaus Gediminotechnikos universitetas, fiziniai mokslai,matematika – 01P).

REKTORATE2007 02 14

Posëdis prasidëjo dekanø, pro-dekanø, rektoriaus informacija.

Rektoratas apsvarstë VGTU vardi-niø stipendijø skyrimà; studijø su vie-na akademine skola tvarkà; VGTUreikalavimus, keliamus magistrantû-ros studijø programoms ir jø suda-rymo tvarkos apraðà; VGTU reikala-vimø pagrindiniø universitetiniø stu-dijø ir jø sudarymo tvarkos apraðopatikslinimus; kai kuriuos bendruo-sius klausimus.

Visais svarstytais klausimais Rek-toratas priëmë atitinkamus nutari-mus.

� Apie 12 proc. ðalies mokslininkø yrajaunesni nei trisdeðimt penkeriø me-tø.

� „Lietuvos aidas“ (Nr. 7, 2007 01 10)pasakoja apie mûsø bibliotekos dar-buotojø rengiamas parodas Galeri-joje „A“.

� Geodezijos ir kadastro katedros pro-fesorius Algimantas Zakarevièius da-lyvavo „Ûkininko patarëjo“ surengta-me pokalbyje „Þemës plotø nesuta-pimai – valstybës grobstymas ar logi-në politizuotos þemës reformos pa-sekmës?“ Pokalbio dalyviø mintis api-bendrino ir iðspausdino þurnalas „Þe-mëtvarka ir hidrotechnika“ (2006 m.Nr. 4).

� Universiteto vadovai pasveikinoKauno technologijos universitetà 75-ojo, o Lietuvos þemës ûkio universi-tetà 85-ojo jubiliejaus proga.

� „Technikos“ leidykla iðleido PranoGerdþiûno, Vytauto Plakio, JuozoGrabio „Inþinerinë ir kompiuterinëgrafika“. Tai mokomoji knyga pagrin-diniø transporto, mechanikos, staty-bos pramonës krypties ir transportoinþinerijos ekonomikos ir vadybosprogramos neakivaizdiniø studijø stu-dentams. Èia teoriniai pagrindai irmetodinës rekomendacijos, kaip sëk-mingai atlikti 32 uþduotis.

� Nidoje surengtame moksliniame se-minare „Aukðtojo mokslo reforma: is-torinis paveldas ir nauji visuomenësiððûkiai“ Architektûros fakulteto do-centas Almantas Samalavièius, skai-tytame praneðime atskleidë mûsø ða-lies aukðtosios mokyklos perspekty-vas eurointegracijos sàlygomis.

� Keliø katedros docentas KæstutisSkrebys – krepðinio teisëjas, FIBAkomisaras, sporto þenkliukø ir pieð-tukø kolekcininkas. Apie tai savoskaitytojams papasakojo „Respubli-kos“ priedas „Julius“ (2007 02 17).

� Þurnalo „Gedimino universitetas“specialø priedà, artëjant ataskaitineikonferencijai, parengë Studentø at-stovybë.

� Studijø direkcija parengë ir iðleidokasmetiná kalendoriukà-kortelæ, kurio-je pateikiama studentui, dëstytojuibûtina informacija apie sesijà, egza-minø, baigiamøjø darbø gynimo lai-kà ir pan.

� „Technikos leidyklos 1245 mokslo li-teratûros knyga – „Metai ir dienos“.VGTU 2004", kuriuos sudarytojaiE. K. Zavadskas ir V. Lujanienë. Kar-tu tai dvideðimtasis Mokslotyros cen-tro leidinys.

� Kûno kultûros katedros lektoriaus Jo-no Peèiûros globojami universitetolengvaatleèiai dalyvavo Taline „Bal-tijos taurës“ varþybose.

� Statybos fakulteto magistrantasGiedrius Girskas tapo pirmuojubendrovës „Philip Morris Baltic“ irasociacijos „Investros Forum“ ásteig-tos paramos studentams programos„Laurus“ laureatu.

� Vakar universiteto Bibliotekos galeri-joje „A“ atidaryta Jûratës Vaþgaus-kaitës darbø paroda.

DEVINTAJAILAIDAI –PRAKTIKA

Valentina Leonova

Daugiau kaip prieð savaitæ baigësiteoriniai uþsiëmimai devintosios laidosstatybos saugos ir sveikatos darbe ko-ordinatoriams. Dabar jiems – praktika.Per jà kiekvienas raðo pasirinktà temadarbà, kuriame apibendrina savàjàpraktinæ veiklà, pagrásdamas per se-minarà ágytomis teorinëmis þiniomis.

Paskui egzaminai ir atestacija. Ir de-vintosios laidos klausytojai gaus

kvalifikacinius paþymëjimus. Tiesa, ðilaida ne itin gausi – tik vienuolika. Ið jødaugiausia (ðeði) – vilnieèiai. Kiti atvy-ko ið Naujosios Akmenës, Ðiauliø, Tel-ðiø statybiniø organizacijø.

Darbo ir gaisrinës saugos katedrastatybos saugos ir sveikatos darbe ko-ordinatorius pradëjo rengti 2005 m. pa-vasará. Per tà laikà koordinatoriaus kva-lifikacinius paþymëjimus gavo daugiaukaip ðimtas klausytojø.

STAÞUOTËDNIEPRO-

PETROVSKEDr. Gintautas Bureika

Geleþinkeliø transporto katedros docentas

Ðiø eiluèiø autorius staþavosi Dniep-ropetrovsko nacionaliniame geleþin-keliø transporto universitete (DNUZT).Pedagoginës staþuotës metu dëstyto-jas analizavo DNUZT katedrø metodi-næ veiklà, apþiûrëjo jø laboratorijas,dirbo su riedmenø traukos skaièiavi-mo kompiuterinëmis programomis.Parveþtos metodinës, vaizdinës prie-monës ir kompiuterinës programosleis patobulinti geleþinkeliø transpor-to inþinerijos disciplinø dëstymà mû-sø universitete.

Dniepropetrovskas – tai milijoninisUkrainos miestas, turintis labai

galingà metalurgijos, maðinø ir geleþin-kelio riedmenø gamybos pramonæ. Lan-kiausi Kriukovo vagonø gamykloje,Dniepropetrovsko ieðmø, Dniepropetrov-sko elektroveþiø ir Dniepropetrovskovamzdþiø valcavimo gamyklose, kuriosestebëjau visà gamybiná procesà. Laisva-laikio metu lankiausi Dniepropetrovskoistorijos, Dailës muziejuose, Ukrainos ae-rokosminio ðvietimo centre ir Dniepropet-rovsko Operos ir baleto teatre.

Nuoðirdþiai uþjauèiame bendra-darbá doc. dr. Valentinà ÐAULÁ dëljo mylimo brolio mirties.

Hidraulikos katedros darbuotojai

Gerbiama Vida ÐIMULIONYTE!

Jums – ne paslaptis posakis, kad gyvenimas metais ir darbaismatuojamas. Jûsø kasdienë veikla pastebima ir dþiuginanti, neskiekvienà patikëtà uþduotá atliekate kruopðèiai ir su meile. Be-triûsiant prabëgo ir neeilinis gimtadienis. Kà ðià dienà Jums pa-þadëjo gamta?

Baltø þiedø, o gal sparnø glamones...

Geriau Tu paklausyk dainuojanèios þvaigþdës –

Tau išsipildys viltys ir svajonës.

Visokeriopos sëkmës, sveikatos, laimës, dþiaugsmo Jums linkibièiuliai ið Saulëtekio rûmø.

Paversk svajones á tvirtybës tiltà,

Te šešiasdešimt švyti su aušra!

Neleisk likimui kryþkelëj apvilti,

Ir àþuolu ðlamëki visada.

Nuoðirdþiausius sveikinimus ir linkëjimusgimimo dienos proga

Jonui KLEIZAI

siunèia Matematinio modeliavimo katedrosbendradarbiai ir Fundamentiniø mokslø

fakulteto bendruomenë

PAGRINDINËS STUDIJOS

I laipsnio (2,5 MGL)

L.D.K. Gedimino

1. Ryèiui Muðauskui, STF, ETS-4/22. Aleksui Mirinavièiui, FMF, TM-4/23. Jonui Masiulioniui, TIF, TLu-3

II laipsnio (2,25 MGL)

A. Èyro

4. Julijai Zabelskai, STF, SEV-35. Sigitui Vitkauskui, STF, IA-4

L. S. Gucevièiaus

6. Gaudrei Þebenkaitei ARF, A-04/1

K. Antanavièiaus

7. Robertui Volvaèiovui, STF, NTV-4/18. Tadui Steckiui , VVF, ÁV-4/39. Dovilei Skrickaitei, VVF, VVu-410. Alai Kremenèugskajai, VVF, ÁV-4/211. Justinai Volkûnaitei, VVF, ÁV-05/3

V. A. Graièiûno

12. Juliui Puidokui, STF, NTV-3/213. Renatui Zubenui, TIF, TV-5/114. Þilvinui Steibliui, STF, NTV-4/1

D. Maciulevièiaus

15. Editai Kemzûraitei, FMF, TM-5/216. Vladimir Šakel, FMF, TM-4/217. Andrej Bugajev, FMF, TM-5/218. Artûrui Linkel, MEF, BM-0519. Rokui Matuliui, FMF, II-05/520. Julijai Škatulaitei, FMF, IT-3/1

K. Semenavièiaus

21. Tomui Kuzmai, MEF, PI-5/1

22. Vytautui Arminui, ELF, TET-4/123. Jonui Kriauèiûnui, ELF, ATV-3/224. Olesiai Sbojevai, ELF, TEV-3

S. Kairio

25. Andrej Èibièik, STF, S-5/426. Giedrei Levickaitei, APF, AP-5/1

S. Grinkevièiaus

27. Viktor Skrickij, TIF, TTI-4/2

P. Vileišio

28. Viktor Nareiko, APF, GD-5/229. Alfredui Vybernaièiui, STF, GS-330. Benui Širvinskui, STF, S-5/3

S. Dirmanto

31. Editai Janèienei, APF, GK-3

S. Kerbedþio

32. Andþej Denkovski, STF, S-5/6

V. Kulakausko

33. Linai Bubulytei, VVF, VV-05/1

MAGISTRANTÛROS STUDIJOS

I laipsnio (2,5 MGL)

L.D.K. Gedimino

34. Robert Stupak, FMF, BIm-635. Adomui Ginevièiui, VVF, MAm-536. Evelinai Trutnevytei, APF, EPm-6

II laipsnio (2,25 MGL)

A. Èyro

37. Astai Kelmelytei, STF, SEVm-538. Ingai Zelionkaitei, STF, SEVm-5

L. S. Gucevièiaus

39. Matui Cirtautui, ARF, UKAm-640. Jurgitai Ðakënaitei, STF, ESm-5

K. Antanavièiaus

41. Agnei Matuliauskaitei, STF, NTVm-642. Modestui Plakiui, VVF, FIm-543. Dariui Bivainiui, VVF, MAm-5

V. A. Graièiûno

44. Jolitai Gujytei, MEF, PEVm-545. Sandrai Kaminskaitei, STF, NTVm-5

D. Maciulevièiaus

46. Julijai Basiuk MEF, PIVm-547. Vilmai Nekrašaitei, FMF, TSMm-548. Dariui Maþeikai, FMF, BIm-649. Irinai Šibajevai, MEF, PIVm-5

K. Semenavièiaus

50. Vyteniui Puidokui, ELF, EPKm-5

S. Kairio

51. Viktorijai Petravièienei, APF, GDm-552. Rositai Birvydienei, APF, KISm-6

S. Kerbedþio

53. Erikai Kaliuþnajai, APF, ISm-06

P. Vileišio

54. Rasai Vainalavièiûtei, APF, ASm-0655. Gintarei Miceikaitei, STF, SAIm-556. Simonai Kaðëtaitei, APF, ASm-0657. Karinai Elmytei, APF, GDm-06

V. Kulakausko

58. Pauliui Kudriavcevui, TIF, TVOm-06

Studijø direkcija

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

Daktaro disertacijas galima perþiûrëti Matematikos ir informatikos instituto bei

Vilniaus Gedimino technikos universiteto bibliotekose.

Rektorius

VARDINËS STIPENDIJOS2006–2007 M. M. PAVASARIO SEMESTRUI

2007 m. kovo 15 d. 13.45 val.SRC 307 auditorijoje

Statybos fakultetoTarybos atvirame posëdyje

e. prof. p. dr.Egidijus Rytas VAIDOGAS

skaitys vieðà paskaità

RIZIKOS ANALIZËPROJEKTUOJANT

PAVOJINGUS STATYBINIUSOBJEKTUS

Statybos fakulteto Tarybos pirmininkasDoc. dr. R. Vadlûga

Nuoðirdþiai uþjauèiame docentæRûtà Elþbietà KATALYNAITÆ mirusbroliui.

Uþsienio kalbø katedra

Inþinerija, 2007 m. vasario 27 d. 3

Rûta Steponaitytë

Statybø sektorius yra didþiausiasdarbdavys Lietuvoje. Lietuvos statis-tikos departamento metø duomeni-mis, statybose dirba apie 10 proc.visø ðalies dirbanèiøjø. Pasak VGTUStatybos ekonomikos ir nekilnojamo-jo turto vadybos katedros vedëjoprofesoriaus Artûro Kaklausko, ðiaislaikais á statybø sektoriø þiûrima pla-èiau: tai ir statybos medþiagø, ir ga-miniø bei statybos maðinø, ir árengi-niø gamyba, statiniø projektavimas,techninës paslaugos, statiniø ir infra-struktûros prieþiûra, valdymas.

Ákurta Lietuvos statybø technologijøplatforma (LSTP) padës padidinti sta-

tybø sektoriaus konkurencingumà ir at-liepti procesus, vykstanèius Europosstatybø sektoriuje.

„Ðia struktûra siekiama skatinti Lie-tuvos statybø verslo plëtrà ir ðalies eko-nomikos augimà, pritraukiant tiesiogi-

nes vidaus ir uþsienio investicijas. Sta-tybø sektoriaus plëtra negali bûti atsietanuo aplinkos tausojimo. Vienas ið LSTPuþdaviniø yra padëti ekonomiðkai efek-tyviai, tausojant aplinkà, plëtotis Lietu-vos statybø sektoriui“, – pabrëþë prof.A. Kaklauskas.

Baigiamoje rengti LSTP galimybiøstudijoje ir strateginiø tyrimø plane nu-statytos ir siûlomos kryptys, kuriomisdabar ir ateityje turi bûti plëtojamas sta-tybø sektorius. Projekte pirmà kartà su-formuluoti statybø sektoriaus Lietuvojestrateginiai tikslai, kurie turëtø paska-tinti mokslo, verslo bei valstybës ben-dradarbiavimà ðioje srityje, taip pat nu-matyta vystymosi vizija, apimanti 15–20metø perspektyvà. Ðios gairës taip patleis plëtoti statybø, tausojanèiø aplin-kà, verslà.

Parengtoje galimybiø studijoje siûlo-mos aðtuonios statybø verslo plëtrosprioritetinës kryptys: miestai ir pastatai,poþeminë statyba, tinklai ir infrastruk-tûra, kultûros paveldas, gyvenimo ko-

kybë, medþiagos, þmogiðkøjø iðtekliøplëtra, informacinës ir ryðiø technolo-gijos statyboje bei eurokodø ir nacio-naliniø priedø rengimas ir mokymas.

„Uþsibrëþtoms strateginëms kryptimságyvendinti LSTP leis suvienyti verslo,mokslo ir valstybës pajëgas kuriant mo-dernias ir efektyvias statybø plëtros sis-temas“, – ásitikinæs prof. A. Kaklauskas.

LSTP sujungs visas suinteresuotasgrupes. Jos galës kartu ðalinti iðkilu-sias kliûtis, kryptingai kurti statybø, tau-sojanèiø aplinkà, plëtotei reikalingas sà-lygas.

VGTU Fundamentiniø mokslø fakul-teto dekanas Algirdas Èiuèelis ásitiki-næs, kad Lietuvai reikalingi pragmatið-ki, apgalvoti, konstruktyvûs sprendimai.„VGTU yra tokiø specialistø inþinieriøkalvë, – teigë paðnekovas. – Mûsø Uni-versiteto absolventai dirba ávairioseámonëse. Mes ruoðiame ir statybinin-kus, ir kelininkus, ir ekonomistus, kitømiestø ûkiui svarbiø specialistø“.

Perspausdinta ið „Pastogës“

Antanas Šniukštinaitis

Atidþiai perskaièiau praëjusiaismetais išleistus šešis þurnalo „Gedi-mino universitetas“ numerius. Juoseiðspausdinti 74 raðiniai, kuriuos pa-raðë 50 universiteto mokslininkø,darbuotojø ir 12 studentø. Penkisrašinius galima ávardyti kaip bevar-dþius, nes autoriai pasislëpë po pa-dalinio pavadinimu.

Aktyviausi buvo P. Tamaðauskas (5),A. Verbickienë (5), A. Nakas (4).

Po tris paraðë V. Plakys, J. Jasënas,po du – R. Abramèikienë, V. Lujanie-në, J.V. Grigutis, R. Kuktaitë; R. Krikð-èiûnaitë, B. Tamulaitienë. Visi kiti – pokartà publikavosi þurnale. Tik vienà ádo-mø publicistiná raðiná pasiûlë pirmasisprorektorius prof. Edmundas Kazimie-ras Zavadskas. Tiek pat kartø þurnalesavo mintis skelbë studijø prorektoriusdoc. Alfonsas Daniûnas. Gerokai priti-lo anksèiau aktyvûs þurnalo talkininkaidoc. Darius Bazaras, doc. R. Kliukas.Bene pirmà kartà þurnale publikavosidoc. R. Vaiðkûnaitë, doc. H. Sausena-vièius, prof. L. Ustinovièius, L. Dirkaitë.

Þurnale išspausdintos 17 A. Jau-niaus ir dar 48 autoriø (daugiausia stu-dentø ið kelioniø) nuotraukø, trys pie-ðiniai, dvi dailës kûriniø reprodukcijos,14 diagramø ir 7 lentelës.

Visi rašiniai spausdinami su rubriko-mis. Daugelis yra pastovios, nemaþaijø sukuriama vienai ar kitai publikaci-jai. Pati populiariausia yra „GyvenimasVGTU“. Su šia rubrika išspausdinta 20raðiniø. Nedaug atsilieka „Tarptautinisbendradarbiavimas“ (7), „Menø gel-mës“ (12), „Kolegø jubiliejai“ (14). Pir-majame numeryje ðiai rubrikai skirti netdevyni didesnës ar maþesnës apimtiespasakojimai, apybraiþos. Penkiuose nu-meriuose po 2 kartus pasirodë rubri-kos „Nuomonës“, „Problemos“, „Sutiktikelyje“, „Bibliotekoje“, „Knygø lentyno-se“, „Sveèiuose“. Nuomones iðsakë,problemas këlë docentai J. V. Grigutis,T. Kaèerauskas, profesoriai V. Pruskus,P. Tamošauskas.

Kartà kità þurnale pasirodë tokiosádomios rubrikos, kaip „Asmenybës“,„Istorija ir mes“, „Interviu“, „Ið þurnalis-to bloknoto“. Tik ðiemet skaitytojai pa-stebëjo rubrikà „Technikos“ leidykla in-formuoja“. Ji pasirodë kiekviename þur-nale. Jai skirti 2–3 leidinio puslapiai, ku-riuose spausdinami iðleistø monografi-jø, mokymo priemoniø, kito pobûdþioleidiniø sàraðai, trumpos anotacijos suspalvotais knygø virðeliais.

Viena paantraðtë yra pati ištikimiau-sia, nebe pirmus metus keliaujanti iðnumerio á numerá, pasirodanti tai þur-nalo virðelyje, tai viduriniuose pusla-piuose. Tai „Ávykiø mozaika“. Pernai pa-sirodë 6 tokie rinkiniai. Èia iðspausdin-tos 30 spalvotos nuotraukos, pasako-janèios apie bendradarbiavimo sutarèiøpasiraðymà, ávairias parodas, susitiki-mus, rëmëjø paramos akcijas, premi-juotus mokslininkus, surengtas konfe-rencijas, diplomø áteikimo ðventes, ge-riausiø studentø-sportininkø pagerbimà,jaunuosius donorus, Studentø atstovy-bës renginius, Statybos, Aplinkos inþi-nerijos fakultetø bei kitas universitetogyvenimo aktualijas.

Praëjusieji metai universitetui – ypa-tingi, penkiasdeðimties metø jubiliejausmetais. Þurnalas ðiai sukakèiai skyrëdaug dëmesio, negailëjo leidinio plo-to. Jubiliejui skirtus raðinius pradëjo

doc. Algimantas Nakas, publikuoda-mas ištraukas iš monografijos „VilniausGedimino technikos universiteto raida.1956–2006“. Tai „KPI vakarinio fakulte-to Vilniaus kûrimosi aplinkybës“, „Pir-mosios absolventø laidos dëstytojai“,„1973-ieji mûsø aukðtosios technikosmokyklos istorijoje“, „Tik iðsilavinusitauta stipri“ ir Astos Verbickienës „Pa-minklas akademikui Aleksandrui Èyrui“,prof. Povilo Tamoðausko „Universitetobendruomenës tradicijos“, bibliotekosdirektorës Rimutës Abramèikienës „Bib-liotekoje – Seimo nario piešti sarþai“,Studijø direkcijos direktoriaus VytautoPlakio „46 tûkstanèiai diplomø per 50metø“ (per 2 numerius).

Þurnalo redakcija beveik pusë penk-tojo numerio skyrë svarbiausiam jubi-liejaus renginiui Siemens arenoje. Ant-rajame virðelyje graþiai sumaketuotasspalvotas fotoreportaþas „50 metø bu-vome drauge“ ir didelës apimties ko-respondencija-reportaþas „Nueitas ke-lias ir þvilgsnis á ateitá“, kuriame tilpo irrektoriaus prof. Romualdo Ginevièiausðventinis praneðimas ir jubiliejui atgimu-sio „Ðiupinio“ ðmaikðtus pasveikinimas.Rašinys gausiai iliustruotas jubiliejiniorenginio nuotraukomis.

Jubiliejaus dienomis þurnalas „Gedi-mino universitetas“ iðleido penkiasde-ðimtàjá numerá. Tai graþus ir nepaprastaireikðmingas sutapimas. Sukakèiai pami-nëti redakcija net dviejuose numeriuosespausdino šios tematikos rašinius. Šiospublikacijos dràsiai galima sudëti á„VGTU – 50“ raðiniø aruodà. Kaip ir vi-sus raðinius, spausdintus su rubrika „Gy-venimas VGTU“, „Kolegø jubiliejai“, „As-menybës“ ir daugelá „Menø gelmës“, nestai pasakojimai apie ðiø jubiliejiniø metøistorijos puslapius.

Tinkamai þurnalas paminëjo valsty-bës ðventes – Vasario 16–àjà, Kovo-11-àjà, skirdamas du mokslinës publicis-tikos ir publicistikos raðinius su rubri-ka „Istorija ir mes“. Nebuvo pamirðtasir rektoriaus prof. Romualdo Ginevi-èiaus ðeðiasdeðimtmetis, rektoriaus rin-kimai. Ádomus þvilgsnis ið ðalies – klie-riko Justo Jasëno „Bièiuliai ið VGTU“.

Visus þurnale iðspausdintus raðiniuspagal þanrà galima suskirstyti taip:mokslo straipsniai – 7, reportaþai – 8,publicistika – 8, korespondencija – 6,apþvalga – 9, iðvykø ataskaita – 2, in-formaciniai raðiniai ir þinutës – 7, apy-braiþos, pasakojimas – 17. Taip patišspausdintos 7 ataskaitos apie Sena-te svarstytus klausimus ir priimtus nu-tarimus.

Patys padaliniø darbuotojai arba þur-nalas apie juos raðë taip: Aplinkos in-þinerijos (1), Architektûros (2), Elektro-nikos (1), Fundamentiniø mokslø (4),Statybos (4), Verslo vadybos (4), Trans-porto inþinerijos (1) fakultetai, Humani-tarinis institutas (8), po penkis Studijødirekcija, leidykla „Technika“, akademi-nis choras „Gabija“, teatras studija „Pa-lëpë“, Biblioteka (3), po du Buhalterija,Integracijos ir karjeros direkcija, Tarp-tautiniø studijø centras, Mokslotyroscentras, po kartà – Mokslo direkcija,knygynas „Technika“, tautiniø ðokiø an-samblis „Vingis“, Studentø atstovybë.

Atidus þvilgsnis uþkliuvo uþ tokio fak-to: devyniose nuotraukose su universi-teto, ðalies vadovais uþfiksuotas Stu-dentø atstovybës prezidentas JustasNugaras. Kai kuriose jis net uþgoþiarektoriø, nustumdamas á antrà planà.Nejaugi jis pats svarbiausias, aktyviau-sias asmuo universitete?!

Prof. habil. dr. Jonas Stankûnas

Antano Gustaièio aviacijos institu-tas (AGAI) gali dþiaugtis dar vienapergale. Ðiø metø sausio pradþiojejis gavo Civilinës aviacijos administ-racijos akreditavimo paþymëjimà, su-teikiantá teisæ rengti aviacijos tech-ninës prieþiûros specialistus – me-chanikus ir avionikus (elektronikosbei aviaciniø elektros árenginiø irprietaisø specialistus).

Ðis dokumentas – tai treèiasis labaisvarbus per pastaruosius metus

ágytas sertifikatas. Nuo ðiol Antano Gus-taièio aviacijos institutas tapo pripaþás-tamas aviacijos pasaulyje kaip tarptau-tinius reikalavimus tenkinanti aukðtojiaviacijos mokykla bei vienintele Baltijosvalstybëse visas aviacines studijø pro-gramas turinti universitetinë aviacijosmokymo ástaiga. Tuo ji gerokai pranoks-ta kitas analogiðkas kaimyniniø valsty-biø aviacijos mokyklas, kuriose daþniau-

siai apsiribojama tik viena-dviem sertifi-kuotomis studijø programomis.

Pirmàjá akreditavimo paþymëjimà, pa-tvirtinantá, kad institutas tenkina Euro-pos Jungtinës aviacijos administracijosstandarto reikalavimus ir gali rengti pi-lotus mëgëjus, komercines aviacijos pi-lotus, avialinijø pilotus, pilotus instruk-torius, mokyti radijo ryðio frazeologijos,AGAI gavo prieð keletà metø. Antràjá la-bai svarbø akreditavimo paþymëjimà,suteikusá teisæ rengti skrydþiø valdymospecialistus, AGAI gavo pernai rugsëjá.Ðiais metais gautas treèiasis sertifika-tas atvërë institutui galimybes iðplëstiveiklà ir rengti visø rûðiø aviacijos spe-cialistus su garantija, kad studijø pro-gramos atitinka tarptautiniø standartøreikalavimus.

Ðie trys sertifikatai suteikia institutuidaug privalumø: pirma, pasiekiamasaukðtas studijø efektyvumas – be di-deliø problemø institutas gali rengti vi-sus specifinius skirtingø studijø progra-mø modulius; antra, maksimaliai tau-

pomos lëðos – visoms 3 instituto stu-dijø programø grupëms dësto tie pa-tys dëstytojai, naudojamos tos paèioslaboratorijos, mokomoji áranga.

KELIAS Á TIKSLÀ NEBUVOLENGVAS

Jeigu visø standartiniø fakultetø rû-pesèiai áteisinant naujas studijø progra-mas baigiasi gavus teigiamà Studijøkokybës vertinimo centro sprendimà,tai institutui pereiti ðià procedûrà tebu-vo tik pusë, bet daþniausiai – tik ma-þesnioji darbo dalis. Dalykas tas, kadAGAI studijø programos yra konvenci-nës. Jos be universitetiniø Bolonijos rei-kalavimø turi tenkinti dar ir tarptautinësÈikagos konvencijos – Tarptautinës ci-vilinës aviacijos organizacijos (ICAO)standartø reikalavimus. Pastarojoje eg-zistuoja kelios standartø grupës, reg-lamentuojanèios profesinius reikalavi-mus ávairiø srièiø specialistams.

STATYBOSE DIRBA DAUGIAUSIALIETUVOS ÞMONIØ

Lietuvoje baigiamas vykdyti projektas „Lietuvos statybø technologijø platformos galimybiø studijos, vizijos irstrateginiø tyrimø plano parengimas bei dalyvavimas Europos technologiniø platformø veikloje“

AUKÐÈIAUSIO LYGMENSAVIATORIUS RENGSIME LIETUVOJE

Toliau p. 4

Spaudos apþvalga

MINTYS IR SKAIÈIAIAPIE ÞURNALÀ

Apie lëktuvø valdymà kompiuteriais, bûsimasis lakûnas supaþindina svajojantyjá skraidyti Alekso Jauniaus nuotr.

4 Inþinerija, 2007 m. vasario 27 d.

SL 342. 1 sp. l. Tiraþas 700 egz.

Spausdino UAB „Baltijos kopija“.

Redakcija:

vyr. redaktorius Julius Norkevièius

redaktorë Asta Verbickienë maketuotoja Birutë Bilotienë

teksto rinkëja Nijolë Strumilienë

Redakcijos adresas:

Saulëtekio 11, Vilnius, 415 k.

tel. 274 49 37, v. 9937

el. paðtas: inzinerija@adm.vtu.lt

Kas bendra visiems standartams?Ogi tai, kad juose apibrëþti bûtiniausidalykai, kuriuos privalo þinoti tam tik-ros srities aviacijos specialistas.

Ðiems dalykams ásisavinti standar-tuose numatyta speciali studijø progra-mos struktûra, egzaminavimo ir þiniøvertinimo metodai, reikalavimai uþsië-mimø lankomumui. Pavyzdþiui, aviaci-jos specialaus rengimo dalykas studen-tui negali bûti uþskaitytas ir esant tei-giamam egzamino ávertinimui, jeigu jisnedalyvavo uþsiëmime, kuriame tai bu-vo iðdëstyta. Studento profesinës þiniosteigiamai vertintinos tik tada, jeigu tei-singai atsakyti 75 proc. testo klausimø.Kiekvienas testas – specifiðkas, jamenurodomas klausimø skaièius ir laikas,per kurá privalu á juos atsakyti. Kai ku-riuos specialybës dalykus gali dëstytitik didelæ profesinæ patirtá ir galiojan-èias profesines licencijas turintys spe-cialistai.

Reikalavimai, keliami AGAI studijøprogramai ir þiniø vertinimo sistemai,daþnai sunkiai suvokiami universitete.O kà jau kalbëti apie Studijø kokybësvertinimo centrà! Juk Lietuvoje yra tikdvi konvencinës transporto inþinerijosstudijø kryptys – aviacijos ir jûrininkys-tës.

Pirmasis þingsnis pripaþástant kon-venciniø studijø programø specifikà bu-vo þengtas dar prieð keletà metø Trans-porto inþinerijos studijø reguliamine ára-ðius pastraipà, áteisinanèià konvencinesstudijø programas ir leidþianèià taikytijoms kai kurias iðimtis. Taèiau to ne-pakanko, kad galima bûtø pilnai áver-tinti studijø specifikà. Reguliamine rei-këjo áteisinti ne tik konvencijø reikala-vimus, bet galimybæ operatyviai keististudijø programas atsiþvelgiant á kon-venciniø standartø kitimo dinamikà. Ne-paisant sudëtingos padëties, VGTU pa-maþu kuria tarptautinius standartusatitinkanèià studijø sistemà. Jau áteisintaspeciali profesinio parengimo testavimosistema – sukurtas ir diegiamas egza-minas E2. Studijø programos pertvar-komos taip, kad tenkintø ir konvenci-nius, ir universiteto reikalavimus

Lietuvai ástojus á Europos SàjungàAGAI sëkmingai iðlaikë EASA auditoegzaminus. Jo iðvada tokia: nepaisantmenko finansavimo ir materialinio ap-rûpinimo AGAI profesinis lygis yra pa-kankamai aukðtas. Tai buvo paminëtanet specialioje Prancûzijos televizijoslaidoje.

Ðie svarbûs laimëjimai – tai viso ins-tituto kolektyvo ilgametës ir produkty-vios veiklos rezultatas.

Þinoma, aviacijos specialistø rengi-mas nëra pigus dalykas. Ðiuo metu pa-sigirsta nuomoniø, kad Lietuvoje reikiapalikti tik pigias studijas, suteikiant ga-limybæ brangesnes baigti uþsienyje. To-kia pozicija netoliaregiðka. Juk studijosuþsienyje kainuos kur kas brangiau ne-gu Lietuvoje. Be to, didelë tikimybë,kad svetur baigæ mokslus specialistainebenorës gráþti á Lietuvà. Todël kylapavojus, kad praradus galimybæ rengtisavus specialistus, vëliau teks juossamdytis ið treèiøjø pasaulio ðaliø. Var-gu ar tai bus priimtina kraðto apsaugaibei Valstybës sienos apsaugos tarny-bos aviacijai.

Julius Norkevièius

Mûsø universitetas gerbia knygos„Didysis artilerijos menas“ autoriø.Beveik jau deðimtmetis puikiai studi-juojantys bûsimieji aviacijos, mecha-nikos specialistai gauna jo vardinæ sti-pendijà. A. Gustaièio aviacijos insti-tuto direktoriaus prof. Jono Stankûnorûpesèiu surengta mokslinë konferen-cija Kazimiero Semenavièiaus soli-daus gimtadienio proga. Praneðëjai,o jø buvo bent keliolika, iðsamiai ap-tarë ðio garbaus þmogaus biografijà,kasdienæ veiklà, daug dëmesio skyrëjo pagrindiniam veikalui.

Mûsø þinias apie Kazimiero Semenavièiaus gyvenimà ir veiklà ge-

rokai praturtintø mokslo istoriko prof.Romualdo Ðviedrio bene mënesá uþsi-tæsusios mokslinës ekspedicijos á Pa-ryþiø, Santjagà, Didþiàjà Britanijà rezul-tatai.

Já jau kuris laikas domina „Didþiojiartilerijos meno“ I dalyje išspausdintasautoriaus áþangos þodis, kuriame uþsi-mena, apie kà bus raðoma knygos ant-ros dalies septyniuose skyriuose. Ka-

zimieras Semenavièius jà þadëjo skirtigynybiniams átvirtinimams.

Sklinda kalbos, kad vokieèiø karinin-kas pagal K. Semenavièiaus brëþiniusparaðë „Didþiojo artilerijos meno“ II da-lá. Profesorius kelia versijà, jeigu leidë-jas gavo K. Semenavièiaus brëþinius,tai veikiausiai buvo gavæs ir tekstà. Jeimokslo istorikui, specialistams pade-dant pavyktø árodyti, kad K.Semenavi-èiaus knygos vokiðko vertimo I daliesstilistinë ir gramatinë struktûra yra to-kia pati, kaip ir antros dalies, tada ga-lëtume teigti, jog vokieèiø karininkasneparaðë, bet jà išvertë.

Mokslo istorikas puoselëja ir dar vie-nà sumanymà: nuvykti á Didþiàjà Brita-nijà ir pamatyti atrastàjá Kazimiero Se-menavièiaus rankraðtá. Mokslininkas þi-no, kad vienas XIX a. kolekcininkas su-rinko apie 14 tûkst. moksliniø knygø,apie 100 rankraðèiø. Tarp jø apie 70puslapiø K. Semenavièiaus rankraðtis.Spëjama, kad tai yra K. Semenavièiausknygos „Didysis artilerijos menas“ II da-lies tekstas, ar bent jos dalis.

Kiek ðios versijos teisingos, parodysateitis. Tad belieka laukti ieðkojimø re-zultatø.

Leonidas Ziberkas

Š. m. sausio mën. 30 d. centriniørûmø penktame aukðte atidaryta Ar-chitektûros fakulteto absolventø bai-giamøjø darbø paroda. Joje ekspo-nuojami kai kurie 2003–2006 metøpagrindiniø ir magistrantûros studijøArchitektûros programos dviejø spe-cializacijø – „Statiniø architektûra“(Architektûros katedra) ir „Urbanisti-niø kompleksø architektûra“ (Urba-nistikos katedra) baigiamøjø darbøsantraukos. Jose talpinama projektøgrafinë medþiaga, sukomponuota 2 –4 planðetuose, kurie rengiami teikiantdarbus Lietuvos architektø sàjungosrengiamoms kasmetinëms ðalies ar-chitektûros mokyklø apþiûroms –konkursams, siunèiant á ávairias tarp-tautines ar vietines parodas. Todëlèia nematome visø bûtinø baigiamø-jø darbø komponenèiø: tiriamosiosmedþiagos, magistriniø teziø, projek-tø maketø ir pan. Parodoje demonst-ruojama baigiamøjø projektø temati-kos ávairovë ir jaunøjø architektø kû-rybinës aspiracijos.

Parodoje eksponuojamus darbuspagal tematikà ir sprendþiamø pro-

blemø pobûdá galima suskirstyti á dvigrupes: internacionalizuotus, pagaltarptautiniø konkursø programas, atli-kus darbus ir projektus, kuriuose ana-lizuojamos ir pilotuojamos mûsø ðaliesmiestams aktualios architektûrinës ir ur-banistinës problemos. Pirmosios gru-pës darbus atstovauja Lino Krûgelio„Civilizacijø dialogo observatorija Niu-jorke“ ir Igno Vengelio „Las Palmo ko-

ledþo informacinis centras“ projektai,kurie sudaro maþesnæ dalá ne tik ðiojeekspozicijoje pateiktø, bet ir tarpe visøArchitektûros fakultete rengiamø baigia-møjø darbø. Natûralu, kad mûsø ðaliesarchitektûrinëms aktualijoms skiriamaspagrindinis dëmesys, o baigiamuosiuo-se darbuose gvildenamos tiek pastatøar jø kompleksø projektavimo konkre-èioje aplinkoje, tiek ávairiø urbanistiniødariniø socialinio, funkcinio ir meniniomodeliavimo problemos. Kartu, ekspo-nuojami projektai atspindi ir mûsø ar-chitektûrinës mokyklos deklaruojamusmeninës kûrybos ir didaktikos princi-pus. Èia matome ir inovatyvius, labaikonceptualius, kelianèius diskusijas irnevienareikðmiðkai vertintus darbus,(pvz., Lino Krûgelio observatorija Niu-jorke, Mindaugo Gribausko gamtosmuziejus Pavilniø regioniniame parke,Noros Vëlyvytës meno biblioteka Vil-niaus senamiestyje) ir akademiðkes-nius, pragmatiðkesnius, bet stipriai „su-ræstus“ projektus (pvz., Mindaugo Rai-ðuèio vieðbutis Klaipëdoje, Rapolo Bë-èiaus stadionas Elektrënuose, MildosRekevièienës komercinis – gyvenama-sis kompleksas Klaipëdoje ir kt.).

Eksponuojami urbanistiniai projektaipasiþymi nuoseklia, iðsamia analize,daþniausiai turi tiesiogines sàsajas suUrbanistikos katedroje vykdomaismoksliniais ir praktiniais uþsakomaisiaisdarbais. Èia rodomi Margaritos Poda-gëlytës „Visuomeniniø erdviø sistemaKlaipëdos senamiesèio prieigose“, An-driaus Uoginto „Istorinio Vitës kvartaloKlaipëdoje regeneracija“ projektai bu-vo eksponuoti Architektø dienos paro-doje Klaipëdoje, gerai ávertinti Klaipë-

dos savivaldybës taryboje, áteikti meropadëkos raðtai. Tai praktinæ vertæ tu-rintys darbai, kuriø idëjos ir sprendiniaineretai panaudojami rengiant realiusmiestø ar atskirø jø daliø suplanavimodokumentus, meninës raidos progra-mas.

Parodoje eksponuojama nemaþaidarbø, laimëjusiø ávairius konkursus irparodø prizus. M. Rekevièienes projek-tas laimëjo pirmà vietà Centrinës Eu-ropos architektûros studentø konkurse„Naujos Centrinës Europos miesto vi-zijos“ Varðuvoje 2005 m.; Viltautës Kun-cevièiûtës projektas „Maskvos kultûrosir verslo centras Vilniuje“ buvo prista-tytas Vilniaus savivaldybëje ir gerai áver-tintas Rusijos ambasadoriaus bei Mask-vos vyriausybës delegacijos (diploman-tës medþiaga, vëliau pasitarnavo ren-giant profesionalø konkursà minimoobjekto projektui parengti); N. Vëlyvy-tës, L. Krûgelio, M. Gribausko projek-tai laimëjo tris ið keturiø parodos – kon-kurso geriausi „2006 metø Lietuvos ar-chitektûros mokyklø baigiamieji darbai“prizø (profesinis laikraðtis „Statybø pi-lotas“ pristatydamas ðá konkursà kon-statavo – „Ðákart akivaizdþiai laimëjoVGTU“); M. Podagëlytës projektas ðiuometu eksponuojamas pasaulinëje stu-dentø projektø parodoje Pekine.

Tikimës, kad ði paroda sudominsdaugelá universiteto studentø ir darbuo-tojø, o ypaè Verslo ir vadybos fakulte-to kolektyvà, nes magistrantë KristinaKvedaravièiûtë jiems suprojektavo fa-kultetà perspektyvioje Neries senvagësteritorijoje, Linkmenø gatvëje („Akropo-lio“ papëdëje) su nuostabiais tvenki-niais ir þeldynais.

Egidijus Juodis

Mano kolega gavo maþdaug tokiàe-þinutæ (pavardë ir tema pakeisti):„Laba diena…As Srunas Zukas dok-torantas, mano darbo tema „Zolesdziovikla“ Ginimas 2006 gruodzio…irt. t.“

Kolega, bûdamas mandagus, þino-ma, atsakë á kreipimàsi. Tik ne taip

kaip tikëjosi Srunas (gal Ðarûnas?) Zu-kas (Þukas?). Jis þinutæ ávertino ûkið-kai. Jei þmogus siunèia svarbø raðtàsu ryðkiomis klaidomis, nepasivarginæsnei ABC mygtuku klaidas pataisyti, neilietuviðka abëcële tekstà surinkti, tai ge-riau su tokiu neprasidëti. Þodþiu, aèiûuþ pasitikëjimà, bet esu ir bûsiu per-daug uþimtas, niekuo negaliu padëti.

Jei ðis bet kaip bet kam atmestinaisubaksnotø trumpø þinuèiø stilius ap-siribotø tik skverbimusi á kursinius pro-jektus ir namø darbus, galima rauky-tis, bet visiems pasitaiko skubëti ir vë-luoti atsiskaityti. Kur kas liûdniau, kaiateina nevalyva oficiali informacija. Gir-di, mat, raðant valstybinës kalbos abë-cële kaþkas gal matys ekrane daugkvadratëliø, girdi, raðant reikia perjun-ginëti kalbas ir kitokie niekingi pasitei-sinimai. Ir ateina ne ið bet kur, o ið ins-tancijø, kuriø tiesioginë pareiga rûpin-tis taisyklinga kalba, ne iðimtis ir VGTU.

Nuolat bet kaip raðydamas ir kalbë-damas þmogus atpranta nuo geros kal-bos (jei mokëjo), tiksliø terminø, pai-nioja þodþiø prasmes. Jis tampa ma-þaraðèiu. Kai reikia tiksliai iðreikðti min-tá – tik ëëë, aaa ir bliamba.

Ðtai per televizijà ir radijà visi girdë-jome: þmonës pakankamai maþai uþ-dirba. Pakankamai reiðkia, kad pakan-ka, gana, yra gerai. Vadinasi, þurnalis-tas dþiaugiasi, kad þmonës maþai uþ-dirba.

Bûna ir blogiau. Antrasis Merfio dës-nis primena: „Viskas, kas prasidedablogai, baigiasi dar blogiau“. KadangiVGTU Merfio dësniai nenagrinëjami, taiinþ. R. Paksas to neþinojo bûdamasprezidentu, keiksnojosi su bièiuliu pertelefonà. Anas jau buvo pakliuvæs á tei-sësaugos akiratá, ir jo pokalbiai buvo ára-ðinëjami. Bendrapartieèiams teko sutik-ti, kad prezidento lygis – ne preziden-tiðkas. Prie blogos pradþios prisidëjo kitidalykai. Teko R. P. keisti pareigas.

Tarnybiniam naudojimui bûtina vals-tybinë kalba, bet sëkmingam darbuipraverèia bet kuri. Pernai viena manomagistrantë tyliai iðnyko. Jai buvo persunku naudotis informacijos paieðka in-ternete. Në vienos kalbos nemokëjopadoriai, net gimtosios. Paieðkai nepa-kanka 200 þodþiø. Á karoèe, ta prasmepaieškos sistema nieko reikalingo ne-randa.

Jei yra keletas pareiðkimø priimti ádarbà, kà priims? Sklandaus biografi-jos teksto autoriø ar panaðø pilietá, betjovalà primurzojusi? Kà verèiau kelti pa-reigose – keikûnà ar save kontroliuo-jantá? Taigi ne tik uþsienio kalbø mo-këjimas yra pliusas, pliusas yra ir gim-tosios kalbos mokëjimas.

Švietimo vadovø pasiteiravau, kiekgramatikos klaidø leistina, kad lietuviøkalbos raðinys bûtø dar teigiamai ver-tinamas vidurinëje mokykloje? Maþ-

daug 15 pilname puslapyje, jei tai mo-kykla dëstomàja lietuviø kalba ir 25, jeilenkø arba rusø. Techninës aukðtosiosmokyklos dëstytojas neturi nei parei-gos, nei atitinkamos kvalifikacijos ver-tinti kalbinius studento gebëjimus, uþtai kelti ar maþinti vertinimà. Bet ne nuomedþiø pribyrëjo tø maþaraðèiø abitu-rientø. Kà senimas ápila, tuo jaunimaskliuksi. Tai gal padëkime klystantiems.Ðiais laikais visiems prieinama visaþi-nio ir kvalifikuoèiausio autoritetingojoABC parama, paspauskime ðá mygtu-kà. Jei pasitaikys daugiau 15 kl/psl.,nepagailëkime laiko kità savaitæ paben-drauti dar kartà.

Yra dar toks dalykas kaip interneti-nis etiketas, mandagumas. Tai ne tuð-èias prasimanymas, tai bûdas paleng-vinti darbà sau ir kitiems. Siunti þinu-tæ – viršuje parašyk, kokia tema, pasi-rašyk ne Gutalina ar Karklas, o supran-tamai gavëjui. Gutalinø ir visokiø krû-mø daug, kas juos visus sugaudys. De-ra iðsamiai: viršuje eilutëje subject kon-kreti þinutës tema. Vengiant interneti-niø parazitø, neþinomø siuntëjø laiðkaisveikatos, pinigø, labas, hi, nepapras-tos galios ir panaðiomis temomis trina-mi neatidarius. Paskui Gerbiamasis Kar-klas stebisi, kodël jam neatsakoma.

Pasiekus ðià bendravimo virðûnæ, jauámanoma atrodyti visiðkai kultûringam,kai uþ vertingà asmeniðkai skirtà infor-macijà pasiunèiamas trumpas aèiû irstengiamasi á visus elektroninius pa-klausimus vienaip ar kitaip atsakyti ne-uþdelsiant ilgiau kaip parà. Ðioje srity-je daug vilèiø pasiþymëti turi ne tik stu-dentai, bet ir dëstytojai.

Atkelta ið p. 3

AUKÐÈIAUSIO LYGMENSAVIATORIUS RENGSIME

LIETUVOJE

Tai ádomu

AR PARAŠYTA ANTROJI DALISKas jos autorius – Kazimieras Semenavièius ar maþai kam þinomas vokieèiø karininkas?

TA PRASME, GINIMAS, ËËË ...

EKSPOZICIJOJE – ARCHITEKTØDIPLOMINIAI DARBAI

EKSPOZICIJOJE – ARCHITEKTØDIPLOMINIAI DARBAI