TURININGA IRNUOTAIKINGA ÐVENTË

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO DVISAVAITIS LAIKRAÐTIS

http://www.vtu.ltLeidþiamas nuo 1973 m.

spalio 17 d.; antradieniais

2005 m. vasario 22 d.

Nr. 4 (1286)

TRYS MOKSLO PREMIJOSJulius Kontrimas

Universiteto senatas 2004 m. Lietuvos mokslo premijai pateikë keturis dar-

bus, kuriuos rengë vienas mokslininkas ar jø grupës. Lietuvos mokslo premijø

komitetas praneðë, kad mûsø kandidatams paskirtos net trys premijos.

Technologijos mokslø srities premijà pelnë profesoriai Edmundas KazimierasZavadskas ir Artûras Kaklauskas uþ darbø ciklà „Statybos ðakos modeliavi-

mas (metodai, modeliavimas, sprendimø paramos ir informacinës sistemos, in-ternetinës technologijos, praktiniai taikymai (1996-2003 m.)“.

Ið keturiø taikomosios mokslinës veiklos (eksperimentinës plëtros) premijuotødarbø – du mûsiðkiai. Tai Urbanistikos katedros profesorius Jurgis Vanagas,pelnæs mokslo premijà uþ darbø ciklà „Vilniaus ir Kauno dvimiestis: Lietuvosdidmiesèiø urbanistinës sandaros ir plëtros modeliavimas (1969-2003 m.)“. Pre-mija ávertintas ir mûsø universiteto Senato ir UAB „SICOR Biotech“ direktoriøkomiteto pristatytas Bioinformatikos mokslo laboratorijos vedëjo prof. Vlado Al-girdo Bumelio ir jo kolegø Mykolo Maurico, Vytauto Naktinio, Jono HenrikoPesliako biomedicinos mokslo darbø ciklas „Terapiniai rekombinantiniai balty-mai ir jø panaudojimas medicinoje (1983-2003 m.)“.

Sveikiname mokslo premijos laureatus!

„PALËPË“ – Á FESTIVALÁLaimutë Bernotienë

Teatras-studija „Palëpë“ iðvyko á tarptautiná universitetiniø teatrø festivalá

„RITU 22“, kuris vyks Belgijoje, Ljeþo mieste.

Festivalyje „Palëpë“ parodys F. G. Lorkos „Viena“, dalyvaus kûrybinëse labo-ratorijose, diskusijose. Taip pat festivalio dalyviams surengs vakaronæ, su-

paþindins su lietuviø paproèiais, mokys folkloriniø ðokiø ir þaidimø, vaiðins tau-tiðkais valgiais.

Universiteto teatras-studija „Palëpë“ antrà kartà atstovaus Lietuvai tarptauti-niame universitetiniø teatrø festivalyje „RITU 22“ Belgijoje. 2003 m. festivalyje„RITU 20“ teatras parodë Ray Bredbury „Kostiumas“. Kûrybinëse laboratorijoselietuviø studentai atkreipë tiek vadovø, tiek kitø dalyviø dëmesá savo idëjomis,smalsumu, drausmingumu, susiklausimu per uþsiëmimus. Todël buvo sutartarengti naujà bendrà kûrybinæ laboratorijà Lietuvoje. 2004 m. ágyvendintas pro-jektas „Mes vël kartu“ su Ljeþo karaliðkojo universiteto studentø teatru.

KONFERENCIJOS ATSPINDYSEdita Juèiûtë

Berne iðleistas 40-asis Tarptautinës FESF konferencijos, vykusios mû-

sø universitete, moksliniø straipsniø rinkinys.

Rinkinyje spausdinami ir daugelio mûsø universiteto mokslininkø praneði-mai. Tai Èeslovo Aksamitausko, Jurgitos Antuchevièienës, Stepono De-

veikio, Artûro Kaklausko, Algirdo Kumetaièio, Vidos Malienës, Petro Petroð-kevièiaus, Sauliaus Raslano, Armino Stanionio, Algimanto Zakarevièiaus beiEdmundo Kazimiero Zavadsko publikacijos. Iðspausdintø raðiniø autoriai ana-lizuoja sociologijos, ekonomikos, vadybos, teisës, geologijos, ekologijos irkitas nûdienos mokslo problemas bei aktualijas.

Tarptautinës FESF konferencijø straipsniø rinkiná sudarë prof. habil. dr. Ed-mundas Kazimieras Zavadskas.

UNIVERSITETO BENDRUOMENË GRAÞIAI PAMINËJO NEPRIKLAUSOMYBËS DIENÀUNIVERSITETO BENDRUOMENË GRAÞIAI PAMINËJO NEPRIKLAUSOMYBËS DIENÀ

BRANGÛS TËVYNAINIAIVasario 16-oji – Lietuvos valstybës atkûrimo diena. Ilgus ðimtmeèius

neðusi svetimðaliø jungà, lietuviø tauta prieð aðtuoniasdeðimt septyne-rius metus paskelbë pasauliui, kad já atstato „nepriklausomà, demokra-tiniais pamatais sutvarkytà Lietuvos valstybæ su sostine Vilniuje“. Ðioseilutës ið Nepriklausomybës Akto yra brangios kiekvienam lietuviui, ne-svarbu, kokiame pasaulio kampelyje jis begyventø. NepriklausomybësAktas ákûnijo ilgaamþæ lietuviø tautos svajonæ – gyventi laisvoje, nepri-klausomoje valstybëje, iðsaugoti ir perduoti ateities kartoms tautinesvertybes – kalbà, kultûrà, tradicijas ir paproèius.

Nuo mûsø visø priklauso, kokià valstybæ sukursime mûsø vaikams. Á de-mokratinës Lietuvos kûrimà, jos stiprinimà savo indëlá áneða ir mûsø tau-

tieèiai uþsienio ðalyse. Jûs garsinate Lietuvos vardà, padedate kurti teigiamàmûsø valstybës ávaizdá pasaulyje.

Nuoðirdþiai sveikinu Jus, Brangûs Tëvynainiai, Lietuvos valstybës atkûri-mo dienos proga. Linkiu, kad Jus lydëtø Vasario 16-osios dvasia ir idëjos,kurios teiktø jëgø naujiems darbams mûsø Tëvynës labui.

Ministras Pirmininkas Algirdas BRAZAUSKAS

Edita Juèiûtë

Julius Norkevièius

Universiteto bendruomenës nariaigausiai susirinko á Vytauto Izbickoauditorijà. Èia ávyko renginys, skir-tas Lietuvos valstybës atkûrimo die-nai – Vasario 16-ajai paminëti.

Bendruomenës susirinkimà trumpusveikinimo þodþiu pradëjo Senato

pirmininko pavaduotojas prof. JuozasAtkoèiûnas. Jis taip pat pristatë á ðiàðventæ atvykusius sveèius.

Universiteto rektorius prof. Romual-das Ginevièius pasidþiaugë, kad ben-

dradarbiai gausiai susirinko paminëtiVasario ðeðioliktosios, kuri kiekvienamnepaprastai svarbi, dþiugi ðventë ir ne-paprastai reikðminga kasdienos gyve-nime. Sveikindamas su Lietuvos nepri-klausomybës diena, linkëjo visokerio-pos sëkmës, prasmingø darbø tautaiir savajam universitetui bei dþiugiøðventës akimirkø.

Renginio sveèias Lietuvos MA tikra-sis narys, Nacionalinës ir Lietuvosmokslø premijø laureatas prof. habil. dr.Edvardas Gudavièius trumpai apþvel-gë mûsø tautos istorijà, papasakojokaip eita iki Vasario 16-osios Nepriklau-somybës akto. Sveèias, kaip visada

ekspresyviai ir áspûdingai papasakojoapie istorinæ Vasario 16-osios reikðmæ.Vaizdingi palyginimai, paradoksalios is-torijos prieðprieðos, savita, elegantiðkaprofesoriaus ironija sulaukë ypaè dide-lio auditorijos dëmesio, skatino teirau-tis, klausti. Sveèias á visus klausimusgana iðsamiai atsakë.

Po áspûdingo prof. E. Gudavièiauspasisakymo, prasidëjo savotiðkos iðkil-mës. Pirmiausia rektorius prof. Romu-aldas Ginevièius 90-meèio proga pa-sveikino universiteto Garbës mecena-tà Gediminà Orentà. Be sveikinimo rað-to, suvenyrø jubiliatas buvo dar kartà„pririðtas“ prie universiteto.

Toliau p. 3

Bendruomenës susirinkimo sveèiai ir vadovai (ið kairës) Gediminas Orentas, Edvardas Gudavièius, Juozas Atkoèiûnas, Romualdas Ginevièius

Ðventës dalyviai pakiliai gieda ðalies himnà

Ale

kso

Ja

un

iau

s n

uo

tr.

Ale

kso

Ja

un

iau

s n

uo

tr.

2 Inþinerija, 2005 m. vasario 22 d.

REKTORATE(2005 02 07, 14)

Posëdis prasidëjo rektoriaus,

prorektoriø, dekanø, Rektorato na-

riø informacija.

Rektoratas apsvarstë Rektoratoposëdþiø planà 2004-2005 m. m. pa-vasario semestrui; bendras su uþsie-nio universitetais studijø programas;Rektorato priimtø nutarimø vykdymà;pasirengimà VGTU karjeros die-noms; VGTU 2004 m. biudþeto sà-matos vykdymà; kai kuriuos ben-druosius klausimus.

Visais svarstytais klausimais Rek-toratas priëmë atitinkamus nutari-mus.

� „Lietuvos þiniø“ priedo „Trasa“ (Nr. 3,2005 01 20) raðinys „Mokslininkai ku-ria transporto informacines sistemas“pasakoja apie mûsø universitetoTransporto mokslo instituto, Vil-niaus, Kauno technologijos universi-tetø ir mobiliojo ryðio operatoriaus„Bitë“ bendrà projektà.

� Universiteto mokslininkai pagaltarptautiniø projektø sutartis atlikomokslo tyrimø daugiau kaip uþ vie-nà milijonà litø. Daugiausia darbø pa-darë profesoriø A. Kaklausko, R. Ka-èianausko, doc. A. Ðakalio ir L. Fur-monavièiaus vadovaujamos grupës.

� Verslo vadybos fakultetas surengëmoksliná seminarà „Rinkovados ana-lizës principai ir metodai“, kuriamepraneðimà padarë prof. A. Þvirblis.

� Elektronikos fakulteto dekanë prof.Roma Rinkevièienë ir Automatikoskatedros profesorius Algirdas Smil-gevièius dalyvavo Talino tarptautinë-je konferencijoje „Aktualios elektrosinþinerijos mokymo problemos“. De-kanë èia skaitë praneðimà „Studen-tës inþinerijos studijose“, o prof.A. Smilgevièius – „Þadinimosi reiðki-niai indukacinëse maðinose“.

� Cankaga (Turkija) universiteto docen-tas Halil Tanyer Eyyuboglu Teleko-munikacijos inþinerijos katedros dës-tytojams ir studentams padarë pra-neðimà apie suderintø filtrø taikymàtelekomunikacijø sistemos ir jø mo-deliavimà MALAB terpëje.

� Mokslo direkcijos direktorius Valen-tinas Skarþauskas ir Strateginiø tyri-mø skyriaus vedëjas Rytis Zabiels-kas dalyvavo Ûkio ministerijos su-rengtame pasitarime, kaip raciona-liai panaudoti ministerijos lëðas,skirtas taikomiesiems (verslui) moks-lo darbams.

� Praëjusiø metø Informaciniø tech-nologijø katedros mokslininkø, dës-tytojø mokslo kraitis – beveik ketu-riasdeðimt publikacijø, ið kuriø dvi suISI indeksu.

� „Mokslo Lietuva“ (Nr. 2, 2005 01 20)iðspausdino dr. Daliaus Maþeikos irSauliaus Lapienio raðiná „Diegiamaspaskirstytøjø skaièiavimø tinklas“.

� Juozas Danys-Daniliauskas dëko-ja uþ universiteto pastangas pami-nëti jo devyniasdeðimties metø jubi-liejø ir dþiaugiasi atsiøstais leidiniais,kuriuose apraðomas jo gyvenimas irsvarbiausi darbai.

� Geodezijos ir kadastro katedros ve-dëjas prof. A. Zakarevièius IgnalinosAE organizuotame seminare skaitëpraneðimà „Dël seisminio perspëjimoir monitoringo sistemos eksploatavi-mo ir þemës plutos judesiø tyrimøIAE teritorijoje“.

Nuoðirdþiai uþjauèiame Statybosekonomikos ir nekilnojamojo turtokatedros docentà Gintautà ÐAT-KAUSKÀ, mirus mylimai Mamai.

Statybos ekonomikos ir nekilnojamojoturto katedros kolektyvas

Informaciniø technologijø katedros kolektyvas nuoðirdþiai sveikina

prof. habil. dr. Genadijø KULVIETÁ

jubiliejaus proga

ir linki kûrybinës sëkmës pedagoginëje bei mokslinëje veikloje,

jaunatviðkos energijos ir asmeninës laimës.

Informaciniø technologijø katedros kolektyvas nuoðirdþiai sveikina

doc. dr. Rimantà KALINAUSKÀ

ðeðiasdeðimt penkeriø metø sukakties proga

ir linki kûrybinës energijos, stiprios sveikatos ir visokeriopos sëkmës

Jolanta Ðiugþdaitë

Jau tapo tradicija valstybës ðven-èiø ir universiteto svarbiø datø, tra-diciniø renginiø proga prisiminti irpadëkoti bendruomenës nariams uþgerà kasdienos darbà, visuomenináaktyvumà.

Ðiemet Valstybës atkûrimo dienosproga universiteto rektorius prof.

Romualdas Ginevièius nuoðirdþià padë-kà raðtu pareiðkë Statybinës mechani-kos katedros reikalø tvarkytojui Remi-

gijui Aðmenskui, Estetinio ugdymocentro direktorei Laimutei Bernotienei,Transporto technologiniø árenginiø ka-tedros meistrui Vladislovui Bilinskui,Statybos fakulteto studentëms SandraiButkutei, Birutei Griðkaitytei, Automa-tinio projektavimo sistemø mokomosioslaboratorijos vedëjai Danutei Gudelie-nei, Tarptautiniø studijø centro vadybi-ninkei Inai Gujienei, Studijø direkcijosvyresniajai vadybininkei Jurgitai Jaz-gevièienei, „Vingis“ kapelos vadovuiAntanui Jonuðui, Informaciniø techno-

logijø katedros docentui Rimantui Ka-linauskui, Aplinkos inþinerijos fakulte-to administratorei Vidai Kaminskienei,Vaizdo ir garso techniniø priemoniø la-boratorijos inþinieriui Edmundui Ka-pustai, Þiniasklaidos ir renginiø direk-cijos reikalø tvarkytojai Rasai Karnilai-tei, Automatikos katedros reikalø tvar-kytojai Zitai Kunickaitei, Personalo di-rekcijos direktorës pavaduotojai RitaiKudzienei, Automobiliø transporto ka-tedros docentui Valentinui Mickûnai-èiui, Elektronikos fakulteto studentui

PADËKOTA UÞ GERÀ DARBÀ

Apdovanotieji su universiteto vadovybe, renginio sveèiais

Ale

kso

Ja

un

iau

s n

uo

tr.

Dariui Mleèkai, Transporto inþinerijosfakulteto studentui Justui Nugarui,Vandentvarkos katedros docentui An-tanui Sakalauskui, Ðildymo ir vëdini-mo katedros profesoriui AlfonsuiSkrinskui, Geotechnikos katedros ve-dëjui Vincentui Stragiui, kanclerio pa-dëjëjai Daivai Ðatûnaitei, Architektûroskatedros profesoriui Justinui Ðeibokui,Skrydþiø praktikos bazës vyriausiam in-þinieriui Danui Ðpokui, docentui Vy-tautui Virðilui, Matematinës statistikoskatedros docentui Antanui Þemaièiui.

Mindaugas Ðatas

Pernai þurnalas „Privati erdvë“,kaip pripaþásta patys redakcijosdarbuotojai, pasiraðë naudingà irperspektyvià bendravimo sutartá suStatybos ekonomikos ir nekilnoja-mo turto katedra. Ðiandien ásiparei-gojimai jau vykdomi .

Þurnalo redakcijà papildë profeso-riai habilituoti daktarai Edmundas

Kazimieras Zavadskas, Artûras Kak-lauskas, docentai daktarai NatalijaLepkova, Saulius Raslanas. O svar-biausia, kad leidinys pasipildë nekil-nojamojo turto rinkos tematikos pro-fesionaliais analitiniais raðiniais. Part-neriai sako, jog jie nedings ir ateityje.Prieðingai, tematika plësis minëto dar-bo ataskaitomis, ðalies ir uþsienionaujovëmis.

Ðiø metø þurnalo pirmajame nume-

ryje iðspausdinti doc. Sauliaus Rasla-no „Þemës vertës mokestis. Lietuvosnekilnojamojo turto mokesèio siste-mos informavimo alternatyva“, doc.Sauliaus Raslano ir magistrantës Lau-ros Tupënaitës „Vilniaus miesto dau-giaaukðèio bûsto kaimø tyrimai“. Doc.Natalija Lepkova pasakoja apie tarp-tautinæ mokslinæ praktinæ konferenci-jà „Ekonomika, nekilnojamojo turtovertinimas ir valdymas“.

Ketvirtas þurnalo virðelis pristatomûsø aukðtàjà mokyklà. Èia universi-teto emblema, po jos uþraðai: „Vil-niaus Gedimino technikos universite-tas. Statybos ekonomikos ir nekilno-jamojo turto vadybos katedra“. Ir api-bendrinantis priminimas: „Universite-tas dirba vadovaujantis samprata –daryti tai, kas reikalinga valstybei“.

Nemaþa „Privaèios erdvës“ tiraþodalis skirta mûsø universiteto skaity-tojams.

LAIMËJO KONKURSÀ

„Studentø era“ skelbë studentiðkø istorijø konkursà. Redakcija ilgaisvarstë ir daug ginèijosi, kol galiausiai nusprendë apdovanoti tris stu-dentus, atsiuntusius savo istorijas. Tarp apdovanotøjø ir Architektûrosfakulteto studentas Justinas. Spausdiname jo kûrinëlá.

EGZORCISTAS

Per LNK paþiûrëjæs filmà „Egzorcistas: versija, kurios dar nematëte“, nu-sprendþiau pavartyti knygà pagal kurià jis sukurtas. Buvo ádomu pasitikslintikai kurias scenarijaus detales. William Peter Blatty knygà „Ðëtono iðvarymas“buvau skaitæs prieð ketverius metus. Taigi nuëjau prie lentynos, kur ji visadgulëjo. Ir kà jûs manot? Jos neradau ir kitose lentynose, ir spintose… Iðklau-sinëjau namiðkius, gal kas matë… Ne… Dingo kaip á vandená… O dar tieprasidëjæ ðiurpuliukai sutemus… O kaip jûs manot: ar tai atsitiktinumas, ar èiaman kaþkas negerai?

PRIVATI ERDVËIÐSIPLËTË

� Valstybës stipendija 2005 metamsskirta Aplinkos apsaugos katedrosdocentei daktarei Auðrai Zigmontie-nei.

� Ðildymo ir vëdinimo katedros profe-soriai V. Martinaitis, A. Skrinska, doc.

S. Paulauskaitë, asistentai J. Èiup-rinskienë, G. Ðiupðinskas ir doktoran-tai E. Jaraminienë, Ð. Prieskus skai-të praneðimus Kauno respublikinë-

je konferencijoje „Ðilumos energijair technologijos“.

� Kinijos vyriausybë skelbia konkursà

stipendijoms gauti studijoms ir moks-linëms staþuotëms Kinijos mokslo irstudijø institucijose 2005–2006 moks-lo metams.

Inþinerija, 2005 m. vasario 22 d. 3

TURININGA IR NUOTAIKINGA ÐVENTË

Pasveikinti, gëliø puokðtëmis apdova-noti universiteto mokslininkai, kurie ðio-mis dienomis pelnë Lietuvos mokslopremijas uþ 2004 metø darbus. Laure-atais ðiemet tapo profesoriai Vladas Al-girdas Bumelis, Edmundas KazimierasZavadskas, Artûras Kaklauskas, JurgisVanagas. Tiesa, pastaràjá mokslininkàðventës iðvakarëse gera þinia pasiekëið Baltarusijos: jis iðrinktas Architektûrosakademijos uþsienio nariu. Dëmesio su-laukë ir prof. Raimondas Èiegis, kurisiðrinktas Latvijos mokslø akademijos uþ-sienio nariu.

Nepriklausomybës dienos proga gru-pë bendruomenës nariø – dëstytojai,studentai, darbuotojai – paskatinti rek-toriaus Padëkos raðtais.

Renginá paávairino originalûs AntanoJonuðo muzikiniai intarpai.

Baigiantis renginiui rektorius prof.Romualdas Ginevièius, Senato pirmi-ninko pavaduotojas, susirinkimo vedë-jas prof. Juozas Atkoèiûnas dar kartàpadëkojo universiteto bendruomeneibei sveèiams uþ pastangas kaupiantdvasines ir mokslines vertybes.

Ðiltà renginio atmosferà uþbaigëkvietimas visus apdovanotuosius nusi-fotografuoti.

Atkelta ið p. 1

Ne vienas Humanitarinio instituto direktorius prof. Povilas Tamoðauskas klausinëjo istorikà

Apie Vasario 16-osios iðtakas ir reikðmæ pasakoja istorikas prof. Edvardas Gudavièius

Garbës mecenatas Gediminas Orentas buvo pasveikintas su devyniasdeðimtuoju gimtadieniu

Rektorius prof. Romualdas Ginevièius garbøjá sveèià Edvardà Gudavièiø tradiciðkai „pririð” prieuniversiteto

Vienaip ar kitaip pagerbtiems, gëliø negailëjo besiðypsanèios ðokëjos Susirinkusieji atidþiai klausosi kalbëtojø

Renginio sveèias atsakinëja á mokslininkø klausimus

„Vingio” kapelos vadovas Antanas Jonuðasbirbynës trelëmis paávairina renginá

Ale

kso

Ja

un

iau

s n

uo

tr.

4 Inþinerija, 2005 m. vasario 22 d.

SL 342. 1 sp. l. Tiraþas 700 egz.

Spausdino UAB „Sapnø sala“.

Redakcija:

vyr. redaktorius Julius Norkevièius

redaktorë Asta Verbickienë maketuotoja Birutë Bilotienë

teksto rinkëja Nijolë Strumilienë

Redakcijos adresas:

Saulëtekio 11, Vilnius, 415 k.

tel. 274 49 37, v. 9937

el. paðtas: inzinerija@adm.vtu.lt

Aldona Sabalienë

Kasmet Nepriklausomybës iðvaka-rëse sostinës ðokiø ansambliai su-rengia koncertà visuomenei. Ir ðiaismetais ði graþi tradicija nebuvo pa-þeista. Ðiemet koncertavo devyni ðo-kiø kolektyvai. Tarp jø ir mûsø uni-versiteto ðokiø ansamblis „Vingis“bei ðio kolektyvo veteranai, susibû-ræ á liaudies muzikos ir ðokiø ansam-blá „Vilnis“.

Pavargæ nuo vulgaraus televiziniobei komercinio kièo, nuo nesibai-

gianèiø politiniø rietenø, seniai perþen-

gusiø elementariausio padorumo ribas,vilnieèiai gausiai rinkosi á Vidaus reika-lø ministerijos kultûros, pramogø irsporto rûmus Þirmûnuose minëti Vals-tybës atkûrimo ðventës.

Tikrumo, esminiø vertybiø pasiilgu-siø, jaunø ir pagyvenusiø, prisirinko pil-na salë. Lietuvai gerai paþástamo Sta-nislovo Kavaliausko áþanginis þodistrumpas ir labai prasmingas apie mû-sø kelià á Vasario 16-àjà. Paskui tylosminute pagerbiami þuvusieji uþ nepri-klausomybæ, gyvenimà paaukojusiejiuþ tai, kad ði ðventë bûtø ir iðliktø.

Paskui kartu su ðokëjais, dainininkais

Antanas Ðniukðtinaitis

„Kauno diena“ iðspausdino Aldo-nos Kibirkðtienës raðiná „Europinisverdiktas lietuviðkai mokyklai“ (Nr. 34,2005 02 10). Tai þurnalistës pokalbisapie ðvietimo aktualijas, aukðtøjø irbendrojo lavinimo mokyklø reformà,ástatyminës bazës netobulumà ir bû-tinybæ jà gerinti su Seimo Ðvietimomokslo ir kultûros komiteto pirminin-ku, biomedicinos mokslø daktaru, 24metus dirbusá Lietuvos kûno kultûrosakademijoje, Vydu GEDVILU. Spaus-diname jo santraukà.

Pradëdama pokalbá, þurnalistë paðne-kovo teiravosi, ar universitetai ne-

paþeidþia Aukðtojo mokslo ástatymà irstudentø teises, neleisdami neiðlaikiu-siems egzamino jo perlaikyti nemoka-mai.

Seimo komiteto pirmininkas priminë,kad ástatymas reglamentuoja, jog vienàkartà perlaikyti egzaminà studentas turiteisæ. Taèiau 49 str. II dalis teigia ir kitànuostatà – jei universitete taikoma kau-piamoji þiniø vertinimo sistema, ðito ga-lima ir neleisti. Vadinasi, juridiðkai yrateisûs. Bet lazda turi galus. Tokia verti-nimo sistema nehumaniðka, þmogiðkà-ja prasme studentø teisës labai paþei-dþiamos. Be to, gerokai „kertama“ perstudentø kiðenæ, ne visi, neiðlaikiusiejiegzamino, gali toliau tæsti studijas. Kitavertus, aukðtoji mokykla yra autonomið-ka, á jos vidiná gyvenimà valdininkai ne-gali kiðtis. Be to, galima teigti, jog tokiasistema turi savo privalumø: esà jei stu-dentas nesimokë visà semestrà, suteik-ta galimybë kartà perlaikyti egzaminà joneiðgelbës. Taèiau akivaizdu, jog ástaty-mà bûtina tobulinti, visoms aukðtosiomsmokykloms turi bûti taikomi vienodi rei-kalavimai.

Be to, universitetai ástatymui nusiþen-gia ir imdami nevienodus mokesèius uþneakivaizdines studijas. Kurioziðka, betakivaizdu: aukðtosios mokyklos, sàþinin-gai vykdanèios ástatymà, labai pablogi-na savo finansinæ padëtá. Tad, norëda-mi papildyti savo biudþetus, daugelis irperlenkia lazdà. Tokià jø savivalæ bûti-na sustabdyti.

– Kokias nuostatas tobulins Seimosudaryta darbo grupë Aukðtojo moks-lo ástatymo pataisoms parengti?

– Ástatymo spragø daug, – sako pa-ðnekovas. – Aukðtøjø mokyklø turtas tu-rëtø priklausyti paèiai mokyklai, kad jigalëtø juo laisvai disponuoti. Pavyzdþiui,turëdamas senà pastatà, bet neásteng-damas jo renovuoti, universitetas galë-tø já parduoti ir pasistatyti naujà. Aiðku,privalo veikti tam tikri reguliavimo me-chanizmai, kad tai netaptø vien rektoriøsavivale. Be to, Vyriausybë turëtø su-kurti aukðtøjø mokyklø kreditavimo fon-dà. Ið valstybës aukðtosios mokyklosgalëtø pasiimti paskolas, renovuoti, pa-vyzdþiui, ðiluminius mazgus ir taip kas-met sutaupyti nemaþai pinigø.

Laikas pagalvoti ir apie kitokià aukð-tøjø mokyklø valdymo struktûrà. Dabarrektoriumi gali bûti renkamas tik habili-tuotas daktaras, profesorius. Bet univer-siteto vadovui tenka atlikti daugiau ad-ministracines pareigas, tad galbût de-rëtø sumaþinti mokslinius reikalavimus,o padidinti vadybinius. Jaunas iniciaty-vus vadybininkas gali pasiþymëti orga-nizaciniais gebëjimais, bet neturëti aukð-èiausio mokslinio laipsnio. Kodël tokiopedagogo neiðrinkus aukðtosios mokyk-los vadovu?

Seimo komiteto pirmininkas ásitikinæs,jog privalu didinti universitetø tarybø áta-kà aukðtøjø mokyklø gyvenime. Nors irteigiama, jog jos – aukðèiausias univer-

sitetø organas, jø veikla daugiau formali.Jos turi tik patariamàjá balsà. Uþsieniouniversitetø tarybos atlieka daugiau me-cenato vaidmená: jose – daug versloþmoniø, padedanèiø universitetams ma-terialiai. Gerai, kad ir pas mus pradëtaeiti ðiuo keliu, á tarybas iðrenkama visdaugiau verslininkø. Jø parama univer-sitetams turëtø bûti itin ryðki, nes aukð-tosioms mokykloms vienoms, be jø pa-ramos, iðsilaikyti nelengva. Tarybomsderëtø suteikti ir daugiau ágaliojimø tvir-tinant rektoriaus kandidatûrà.

– Universitetø profesûrai daug prie-kaiðtaujama dël studijø kokybës. Kaipreikëtø reguliuoti jø rengimo mecha-nizmà?

– Nenormalu, jog dabar aukðtøjø mo-kyklø studijø programas vertina vietiniaiekspertai. Daug objektyviau bûtø, jei taidarytø tarptautiniai, nepriklausomi spe-cialistai. Jie turëtø ávertinti bent jau pu-sæ mûsiðkiø studijø programø, Vyriau-sybë turëtø tam skirti lëðø. Ástatyme tu-rëtø atsirasti pataisa, áteisinanti keliøaukðtøjø mokyklø bendras studijø pro-gramas, galimybæ kurti konsorciumus.Esame Europinëje erdvëje, tad turimekonkuruoti su kitø ðaliø universitetais,rengti tarptautinei rinkai tinkamus spe-cialistus. Kito kelio nëra, kaip universi-tetams vienytis. Kauno universitetø rek-toriø iniciatyva burtis á tokius konsorciu-mus taip ir liko neágyvendinta. O suma-nymø bûta ádomiø, belieka tikëtis, jogðios idëjos nebus atsisakyta.

Nenormalu ir tai, kad universitetai siû-lo bûsimiesiems pirmakursiams per 500studijø programø. Niekur pasaulyje taipnëra, reikia persiorientuoti ir mûsø aukð-tosioms mokykloms. Programø nereikë-tø dubliuoti, jø turëtø sumaþëti maþdaugperpus. Jei viena aukðtoji mokykla ren-gia, tarkim, kûno kultûros mokytojus irturi graþias ðio darbo tradicijas, ðià mi-sijà jai ir palikim. Dabar kas tik nori ren-gia ne tik juos, bet ir biologus, vadybi-ninkus ir kt. Ðvietimo ir mokslo ministe-rija turëtø ðiuos studijø programø neto-lygumus pareguliuoti. Rengiant ástatymopataisas daugiau pasiûlymø ir pageida-vimø lauktume pirmiausia ið aukðtøjømokyklø rektoriø.

Ir dar. Specialistø profesinis pasiren-gimas, jø iðsilavinimas daug priklausoir nuo dëstytojø kvalifikacijos. Universi-tetams ið tiesø ðia prasme reikia atsi-naujinti, taèiau ne viskas nuo jø priklau-so. Dël menko atlygio maþai jaunimogundosi moksline pedagogine veikla. Oir apsigynæ mokslinius laipsnius jaunimokslininkai daþnai ieðko lengvesnësduonos, migruoja á uþsiená. Kol nebusderamai sutvarkyta dëstytojø apmokëji-mo uþ darbà sistema, matyt, ir toliauteks konstatuoti, jog profesûra sensta,o pamainos jai trûksta. Kita vertus, dës-tytojai irgi turi mums priekaiðtø. Jieskundþiasi, jog mokslinio darbo srityjelabai iðkelta reikalavimø kartelë: jei pe-dagogas neturi iðsispausdinæs keliøstraipsniø prestiþiniuose tarptautiniuoseleidiniuose su vadinamuoju ISI indeksu,jis negali uþimti profesoriaus, docentopareigø, bûti atestuotas.

Konkurencija, norint iðsispausdintiðiuos straipsnius, labai didelë, ypaè sun-ku humanitarams, socialiniø moksløspecialistams. Gavome daug profesûrospraðymø ðià sistemà perþiûrëti. Reko-menduosime Mokslo tarybai tai pada-ryti. Be to, reikëtø kelti ir Lietuvoje lei-dþiamø moksliniø þurnalø lygá, stengtis,jog jie sulauktø tarptautinio pripaþinimo.

Seimo Ðvietimo, mokslo ir kultûroskomiteto pirmininkas Vydas Gedvilas irþurnalistë Aldona Kibirkðtienë pokalby-je palietë ir bendrojo lavinimo mokyk-los reformos klausimus.

pasivaikðèiojimas po Lietuvà – graþus,nuotaikingas, prasmingai tokiai ðventeisukomponuotas. Tà vakarà ðoko, daina-vo visa Lietuva – Pamarys, Þemaitija, Su-valkija, Dzûkija, Aukðtaitija. Su ðalies re-gionais supaþindino devyni Vilniaus an-sambliai, nuo vaikø iki veteranø.

Vingieèiai, paðokæ „Antelæ“, „Kriko-niðkiø kadrilá“, „Galaliø geguþinæ“ beinuotaikingai pagrojæ „Gená“, atstovavoDzûkijà, Aukðtaitijà. Mûsiðkius koncer-tui rengë meno vadovë Rimutë Zalec-kaitë, choreografas Rièardas Tamutis(á programà buvo átraukti trys jo ðokiai)bei kapelos vadovas Antanas Jonuðas.

Miglë Kairytë

Vilniaus Katedros aikðtëje ávykojau tradicija tapusi Lietuvos valsty-bës atkûrimo dienos ðventë „Lietu-vos ðirdis“.

Specialiai ðiai ðventei Katedros aikð-tës viduryje buvo pastatyta netra-

dicinës formos scena, kurios centre 5metrø aukðtyje degë gyva ugnis. Aikð-tëje susirinkæ þiûrovai, kuriø bûryje bu-vo nemaþai ir mûsø studentø, scenàapsupo ið visø pusiø

Specialiesiems gyvos ugnies sceno-je efektams unikalià sistemà gaminoLietuvos kino studijoje dirbantis dauge-lio garsiø Holivudo filmø specialiøjøefektø autorius Maiklas Klifordas ið JAV.

Valandos trukmës ðventëje skambë-jo septynios muzikinës premjeros –naujos lietuviø liaudies ir didþiøjø tau-tos klasikø kûriniø interpretacijos. Jasatliko populiarûs Lietuvos atlikëjai Vy-tautas Kernagis, Rytis Cicinas, Veroni-ka Pavilionienë, Egidijus Sipavièius, Vy-tautas Juozapaitis, Gytis Paðkevièius,choras „Àþuoliukas“, grupës ÞAS, „Ba-

varija“, „Rebelheart“, folkloro ansam-blis „Blezdinga“. Tarp muzikiniøpremjerø – J. Naujalio kûrinys „UþRaseiniø ant Dubysos“, atliekamosroko grupës „Rebelheart“, liaudiesdaina „Puðelë“, kurià atliko Rytis Ci-cinas.

Unikalûs scenografijos, ugnies irðviesø efektai, specialus veiksmasprie Gedimino paminklo, finaliniaiðviesos ir ugnies efektai sukûrë ne-uþmirðtamà, áspûdingà reginá, pa-trauklø ávairiausio amþiaus þiûro-vams.

Raminta Kuktaitë

Universiteto darbuotojai rinkosi áKûno kultûros katedrà iðmëginti sa-vo sumanumà þaidþiant ðachmatais.

Turnyre dalyvavo penki þaidëjai: doc.dr. Saulius Vasarevièius (Aplinkos

inþinerijos fakultetas), doc. Igoris Be-lovas (Fundamentiniø mokslø fakulte-tas), Vaidas Guogis (Fundamentiniømokslø fakultetas), Jonas Peèiûra (Kû-

no kultûros katedra) ir Antanas Èer-niauskas (Kûno kultûros katedra).

Þaidþiama buvo ratø sistema, laikasnelimituojamas. Kovos vyko átemptai irpermainingai. Pirmoje turnyro pusëje

kilo intriga, nes visi þaidëjai patyrë povienà pralaimëjimà. Visi trys (S. Vasa-revièius, I. Belovas, V. Guogis) surinkopo lygiai taðkø ir pasidalino I-III vietà.Su kuo juos ir sveikiname.

Koks ëjimas dabar bûtø geriausias… Autorës nuotr.

Spaudos puslapiuose

NÛDIENA SIÛLOUNIVERSITETAMS POKYÈIUS

ÐOKËJØ ÐVENTINIS KONCERTAS

Scenoje nuotaikingai ratelius suka „Vingio” ðokëjai

JAUNIMUI – „LIETUVOS ÐIRDIS“

ÐACHMATØ TURNYRAS

Alekso Jauniaus nuotr.