Leidþiamas nuo 1973 m.

spalio 17 d.; antradieniais

2006 m. lapkrièio 14 d.Nr. 19 (1322)

http://www.vtu.lt

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO DVISAVAITIS LAIKRAÐTIS

KANDIDATAI PREMIJAI GAUTIAntanas Šniukðtinaitis

Lietuvos mokslo premijø komisija paskelbë 2006 m. Lietuvos mokslo pre-mijoms gauti pateiktø darbø sàraðà. Jame yra ir keli mûsø universiteto moks-lininkø darbai.

Taikomosios mokslinës veiklos (eksperimentinës plëtros) srities premijai PetroPetroðkevièiaus, Jono Skeivalo, Algimanto Zakarevièiaus, Eimunto Kazimiero

Parðeliûno darbø ciklà „Lietuvos geodezinio pagrindo sukûrimas ir plëtra Europoslygmenyje (1990–2005 m.) pateikë mûsø universiteto Senatas kartu su UAB „Aero-geodezijos institutas“, Nacionaline geodezijos, kartografijos ir þemëtvarkos ámoniøasociacija.

Lietuvos energetikos instituto taryba, Vilniaus Gedimino technikos universitetosenatas Fundamentiniø ir taikomøjø moksliniø tyrimø darbø srities premijai pateikëBenedikto Èësnos, Leono Vaidoto Aðmanto, Petro Vaitiekûno darbø ciklà „Ðilu-mos-masës mainø intensifikavimo ir dësningumø nustatymas energetiniuose áren-giniuose (1975–2005 m.)“.

Donatas Èygas, Alfredas Laurinavièius kandidatuoja Taikomosios mokslinës veik-los („eksperimentinës plëtros“) darbø srities premijai. Ðiø mokslininkø darbø ciklà„Automobiliø keliø ir gatviø tiesybos technologijø eksperimentiniai tyrimai ir taiky-mas (1993–2005 m.)“ pateikë Vilniaus Gedimino technikos universiteto senatas,asociacija „Lietuvos keliai“, Lietuvos nacionalinë veþëjø automobiliais asociacija„Linava“.

Atsiliepimus ir siûlymus galima siøsti Lietuvos mokslo premijø komitetui (Gedi-mino pr. 3, LT-01103 Vilnius) iki 2007 m. sausio 15 d.

DËSTYTOJAI TAIP PAT MOKOSIProf. habil. dr. Romualdas Maèiulaitis

Nuo 2005 m. kovo mën. VGTU Termoizoliacijos institutas kartu su partne-riu – KTU Architektûros ir statybos institutu vykdo ES struktûriniø fondø lëðo-mis remiamà projektà „Þmogiðkøjø iðtekliø kokybës gerinimas statybos mok-siniø tyrimø ir inovacijos srityje“. Projektas skirtas statybos srities mokslinin-kams, tyrëjams, kolegijø dëstytojams ir doktorantams. Projekto vadovë – dr. Lai-ma Kunskaitë.

Projekto tikslas – padidinti dalyviø kvalifikacijà ir praplësti jø kompetencijà, su-teikti jiems naujausiø profesiniø þiniø, supaþindinti su mokslo laimëjimais ir ga-

limybëmis nustatyti statybiniø medþiagø makro- ir mikrostruktûrà bei jos átakà me-dþiagø savybëms, ugdyti gebëjimus atlikti tyrimus ir jø ávertinimà pagal naujausiøEuropos standartø reikalavimus. Per 2005–2008 m. m. numatyta surengti 31 semi-narà ávairiomis statybos srities specialistams aktualiomis temomis.

Termoizoliacijos institute jau ávyko vienas ið seminarø „Makro- ir mikrostruktûrosátaka poringø medþiagø savybëms. Riðamøjø medþiagø ir termoizoliaciniø gaminiøsavybiø matavimas ir ávertinimas“, kuriame dalyvavo Statybiniø medþiagø katedros,Vilniaus statybos ir dizaino kolegijos, Termoizoliacijos instituto mokslininkai, tyrëjai,dëstytojai ir doktorantai. Visi dalyviai gavo po leidinukà, kuriame iðspausdinta svar-biausia seminaro medþiaga.

Paskaitas skaitë ir uþsiëmimus vedë Termoizoliacijos instituto direktorius prof.habil. dr. Antanas Laukaitis, laboratorijos vedëjai dr. Vladislovas Kerðulis ir dr. Ed-mundas Spudulis, vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Ivan Gnip, vyr. m. d. dr. Jad-vyga Þvironaitë ir dr. Alfonsas Algimantas Ðpokauskas.

Seminaruose ágytos naujos þinios ir gebëjimai, klausytojø nuomone, bus naudin-gi ir reikalingi tiek atliekant mokslinius tyrimus, tiek ir dëstant studentams. Be to,keièiamasi adresais su lektoriais, tarp seminaro klausytojø uþsimezga glaudesnidalykiniai kontaktai su ávairiø institucijø darbuotojø, kurie ateityje gali praversti pri-reikus kvalifikuotos konsultacijos ar net tapti pretekstu bendriems tyrimams.

POMËGIS SUGULË Á KNYGÀJuozas Galkus

Fotoalbumo „Dieviðko perlo ðviesa“ autorius doc. dr. Rimantas Èechavièius il-gus metus dirbo VGTU Metaliniø ir mediniø konstrukcijø katedroje. Visà gyve-

nimà fotografavo, o iðëjæs á pensijà Lietuvos technikos bibliotekoje parengë 6 per-sonalines foto parodas: „Atsakomybë, 2002“, „Iðsisupus plaèiai..., 2003“, „Tu pa-klausyk, kaip neða smëlá..., 2004“, „Dieviðko perlo ðviesa, 2004“, „Kalnø tylos ai-dai, 2005“, „Esamojo laiko laðas, 2006“.

Knyga pristatyta VGTU 50-meèio dienomis. Autorius skiria jà visai universitetobendruomenei, mieliems kolegoms, bendradarbiams ir studentams. Autorius tikisi,kad ðioje knygoje paliesti statinio architektûrinio groþio, kûrybinio pasiðventimo,mûsø gyvenimo esmës ir prasmës klausimai ras atgarsá esamø ir bûsimø skaityto-jø ðirdyse.

Laimonas Lileika

Stiprindami verslo ir mokslo ben-

dradarbiavimà, technologijø ir inova-

cijø bendrovë UAB „Siemens“ ir Vil-

niaus Gedimino technikos universi-

tetas (VGTU) pasiraðë neterminuotà

bendradarbiavimo sutartá.

Mokslo ir verslo atstovai kartu ágy-vendins kvalifikuotø specialistø

rengimo ir moksliniø tyrimø plëtros pro-gramas, skatins moderniausiø techno-logijø naudojimà. UAB „Siemens“ spe-cialistai ir VGTU dëstytojai taip pat ska-tins studentus kurti praktikoje pritaiko-mus inovatyvius mokslinius darbus.

Sutartá pasiraðë VGTU rektorius prof.habil. dr. Romualdas Ginevièius ir UAB

Bronislava KatinienëVilniaus darbo birþos Klientø aptarnavi-mo skyriaus vedëjo pavaduotoja

Vilniaus darbo birþa kartu su Len-

kijos Respublikos Varmino–Mazûrø

vaivadijos Darbo tarnybos Olðtyno at-

stovais organizavo seminarà. Aptartos

„Socialinës partnerystës vaidmuo

sprendþiant uþimtumo problemas“,

„Europos socialinio fondo projektai –

naujos integracijos á darbo rinkà gali-

mybës“, „Bendradarbiavimas Euro-

pos ádarbinimo tarpininkavimo srityje

EURES tinkle“ bei kitos temos.

Seminare dalyvavo Varmino–Mazû-rø vaivadijos darbo tarnybos Olðty-

ne direktorius Zdzislav Šèepkovski, Sei-melio pirmininkas Miron Syè, vaivadi-jos Marðalko tarnybos direktorius Ja-nuð Smolinski.

Lenkijos Respublikos Varmino–Mazû-rø vaivadijos Darbo tarnybos Olðtynodelegacija lankësi Vilniaus Gediminotechnikos universitete. Seminaro daly-viams pateikta informacija apie Vilniausdarbo birþos ir Vilniaus Gedimino tech-nikos universiteto bendradarbiavimà,sprendþiant jaunimo uþimtumo proble-

mas. Varmino–Mazûrø vaivadijos Dar-

bo tarnybos Olðtyno delegacija susi-

paþino su universiteto Integracijos ir

karjeros direkcijos veikla. Susitikime da-

lyvavo pirmasis prorektorius Edmundas

Kazimieras Zavadskas, direkcijos vado-

vë Arûnë Usonienë ir vyresnioji vady-

bininkë Inga Veþevièienë, Vilniaus dar-

bo birþos direktorius Juozas Kankevi-

èius, Klientø aptarnavimo skyriaus ve-

dëjo pavaduotoja Bronislava Katinienë,

Profesinio informavimo centro vedëjas

Feliksas Gudauskas.

Susitikimo dalyviai pabrëþë, kad la-

bai svarbus yra visø darbo rinkos da-

lyviø bendradarbiavimas didinant uþim-

tumà.

TRIŠALIS SUSITIKIMAS

Susitikimas VGTU

Arûnë Usonienë

Vilniaus Gedimino technikos uni-

versitetas, Vieðoji ástaiga „Perspek-

tyviniø technologijø taikomøjø tyrimø

Ale

kso J

aunia

us n

uotr

.A

lekso J

aunia

us n

uotr

.

„SIEMENS“ STIPRINA RYÐIUS

„Siemens“ generalinis direktorius Aud-

ris Barcevièius. Pasiraðant sutartá daly-

vavo universiteto prorektoriai, Elektro-

nikos ir Fundamentiniø mokslø fakulte-

tø vadovai, katedrø vedëjai, UAB „Sie-

mens“ vadovai.

SUTARTIS BENDRØ PROJEKTØ VYKDYMUIinstitutas“ ir UAB „Europarama“ lap-

krièio 8 d. pasiraðë bendradarbiavi-

mo sutartá ketveriems metams.

Pagal ðià sutartá visos trys ðalys ben-

dradarbiauja rengdamos projektinius

siûlymus Europos Komisijai, vykdyda-

mos projektø valdymà, rengiant projek-

tø vykdymo technines ir administraci-

nes ataskaitas, kurdamos naujus ga-

minius.

Ale

kso J

aunia

us n

uotr

.

Sutartá pasiraðo VGTU rektorius prof. habil. dr. Romualdas Ginevièius ir UAB „Siemens“ generalinisdirektorius Audris Barcevièius

Pasiraðoma triðalë bendradarbiavimo sutartis

2 Inþinerija, 2006 m. lapkrièio 14 d.

Nuoðirdþiai uþjauèiame Verslo va-dybos fakulteto Verslo technologijøkatedros vedëjà Narimantà PALIU-LÁ, mirus mylimai Mamai.

Ámoniø ekonomikos irvadybos katedros darbuotojai

Nuoðirdþiai uþjauèiame katedrosvedëjà prof. N. K. PALIULÁ mirus my-limai Mamai.

Verslo technologijø katedros kolektyvas

� praneða, kad 2006 m. lapkrièio 27 d.10 val. VGTU Senato posëdþiø salëje(Saulëtekio al. 11, Vilnius) bus ginamaOLGOS LINGAITIENËS daktaro diserta-cija tema: „Transporto priemoniø porei-kio modeliavimas kroviniø veþimo lo-gistikos grandyje“ (technologijos moks-lø sritis, transporto inþinerija – 03T).

Mokslinis vadovas prof. habil. dr. Le-onas Povilas LINGAITIS (Vilniaus Gedi-mino technikos universitetas, technologi-jos mokslai, transporto inþinerija – 03T).

Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. habil. dr. Adolfas

BAUBLYS (Vilniaus Gedimino technikosuniversitetas, technologijos mokslai,transporto inþinerija – 03T).

Nariai: prof. habil. dr. Alvydas PIKÛ-NAS (Vilniaus Gedimino technikos uni-versitetas, technologijos mokslai, trans-porto inþinerija – 03T), prof. habil. dr. Jo-nas SAPRAGONAS (Kauno technologi-jos universitetas, technologijos mokslai,transporto inþinerija – 03T), prof. habil.dr. Vytautas PAULAUSKAS (Klaipëdos

universitetas, technologijos mokslai,transporto inþinerija – 03T), doc. dr. Ole-gas PRENTKOVSKIS (Vilniaus Gedimi-no technikos universitetas, technologijosmokslai, transporto inþinerija – 03T).

Oponentai: doc. dr. Þilvinas BAZA-RAS (Kauno technologijos universitetas,technologijos mokslai, transporto inþine-rija – 03T), doc. dr. Jonas BUTKEVIÈIUS(Vilniaus Gedimino technikos universite-tas, technologijos mokslai, transportoinþinerija – 03T).

� praneða, kad 2006 m. lapkrièio 27 d.14 val. VGTU Senato posëdþiø salëje(Saulëtekio al. 11, Vilnius) bus ginamaeksterno MARTYNO JONKAUS daktarodisertacija tema: „Trumpøjø nuotoliø lai-vybos ES tyrimai ir jos optimizavimogalimybës“ (technologijos mokslø sritis,transporto inþinerija – 03T).

Mokslinis vadovas prof. habil. dr. Vy-tautas PAULAUSKAS (Klaipëdos univer-sitetas, technologijos mokslai, transportoinþinerija – 03T).

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

Daktaro disertacijas galima perþiûrëti Vilniaus Gedimino technikos universiteto bibliotekoje.Rektorius

� Švietimo ir mokslo ministrës patarë-jas dr. Giedrius Viliûnas LTV televizi-jos ðeðtadienio laidoje „Negali bûti“(2006 10 28) iðsakë savo nuomonæapie ðalies aukðtøjø mokyklø ateitá.

� Aðtuoniolikos Seimo nariø grupë siû-lo kitø metø ðalies biudþete aukðtøjømokyklø dëstytojams, mokslininkamspapildomai skirti 70 mln. litø, tuo tar-pu Ðvietimo ir mokslo ministerija atly-ginimams kelti numatë 35 mln. litø.

� Ðvietimo ir mokslo ministerijos uþsa-kyto tyrimo duomenimis 80,2 proc.apklaustøjø absolventø sakë, jogjiems labiausiai trûksta praktiniopasirengimo. Taip mano ir 75,1proc. darbdaviø.

� Lietuva pagal darbuotojø su aukðtuo-ju iðsilavinimu skaièiø yra 12 tarp Eu-ropos Sàjungos ðaliø, taèiau moksloir technologijos plëtrai ið valstybës biu-dþeto teskiriama tik 78 proc. ES vidur-kio.

� 82,4 proc. ásitikinæ, jog jiems nepa-kanka asmenybës tobulinimo dalykø:savarankiðko darbo ágûdþiø, kritinioanalitinio ir kûrybinio màstymo, lai-ko planavimo, kompiuterinio raðtin-gumo, uþsienio kalbos.

� Statybiniø medþiagø katedros vedëjasprof. Romualdas Maèiulaitis uþ indë-lá rengiant gaisrinës saugos specialis-tus gimtadienio proga apdovanotas„Ugniagesiø gelbëtojø þvaigþde“.

� Darbo ir gaisrinës saugos katedrapasveikino nuoðirdþius rëmëjus ir tal-kininkus – Gaisrininkø gelbëtojømokyklà – ákurtuviø proga.

� Ar vaikai, jaunimas mylës Tëvynæ, arjie bus vedami praeities paþinimo,kaip dabarties realybës suvokimo, ta-ku? Ðito „Respublikoje“ (Nr. 250,2006 11 02) klausia þemës ûkio mi-nistrë prof. Kazimira Prunskienë.

� Pasak socialinës apsaugos ir darboministrës nuo lapkrièio mënesio vi-sos pensijos bus mokamos uþ ei-namàjá mënesá. Todël ðá mënesá 282tûkst. asmenø gaus dvi pensijas.

� „Respublika“ (Nr. 252, 2006 11 04)iðspausdino raðiná „Studentams ne-átikæs dëstytojas ne visur pakeièia-mas“. Jame kai kuriø universitetøstudijø prorektoriai iðsako savo nuo-monæ ðiuo klausimu.

Dalia Bloþienë

Vilniaus Gedimino technikos uni-versitetas, bendradarbiaudamas suVokietijos Rostoko, Bremeno ir Liu-beko universitetais, jau antrà kartàorganizavo techninës informatikos,informacinës technikos ir komunika-cijos technologijø vasaros mokyklà.Šis projektas buvo finansuojamasVokietijos Akademiniø mainø tarny-bos (DAAD). Vasaros mokyklà orga-nizavo Uþsienio ryðiø direkcija.

Vasaros mokykloje dalyvavo 18 da-lyviø ið ávairiø ðaliø: Lietuvos, Lat-

vijos, Estijos, Lenkijos, Gruzijos, Korë-jos, Kinijos, Ispanijos. Paskaitas „Kom-

piuteriniai tinklai ir jø valdymas“, „3Dgrafikos árankiai ir programavimas“,„Analogiðkos kompiuterinës sistemos“,„Kanalø kodavimas“, „Naujausios kar-tos mobilumo sistemos“, „Visuomenësinformavimo priemoniø technologijos“skaitë Vokietijos ir mûsø universitetoprofesoriai. Sëkmingai mokyklà baigu-siø studentø darbas prilygintas 12ECTS kreditams, kurie bus áskaityti á jømagistrantûros studijø programas. Pro-gramoje taip pat numatytas praktinisuþsiëmimas Lietuvos IT kompanijojeUAB „ALNA Software“.

Uþsienio ryðiø direkcija dalyviamsparengë plaèià ir ádomià kultûrinæ pro-gramà.

Skaudþià netekties valandà, mirusGeleþinkeliø transporto katedrosdoktorantui Vidmantui JURÐËNUI,nuoðirdþiai uþjauèiame velionio ðei-mà ir artimuosius.Geleþinkeliø transporto katedros darbuotojai

Nikolaj Viðniakov

„Suvirinimo specialybës inþinieri-niø darbuotojø kvalifikacijos tobuli-nimas ir patvirtinimas pagal ES rei-kalavimus“ Nr. BPD2004-ESF-2.5.0-03-05/0018 projektui skirta 1 014 242Lt Europos socialinio fondo parama.Ji bus naudojama Lietuvos moksloir ávairiose pramonës ðakose dirban-èiø suvirinimo inþineriniø darbuoto-jø kvalifikacijai kelti ir ðiuos specia-listus atestuoti uþsiimanèioms pagalES reikalavimus struktûroms formuo-ti.

Lietuvai tapus ES nare, ðalyje ásiga-liojo ir ES valstybëms taikomi rei-

kalavimai. Daugumai ámoniø ir organi-zacijø atstovams tenka reorganizuotisavo veiklà pagal ðiuolaikinius reikala-vimus, kurie grieþtai reglamentuoja irpersonalo atitinkamo kvalifikacijos lygiouþtikrinimà. Dabartinëmis rinkos sàly-gomis iðryðkëjo atestuotø pagal ES rei-kalavimus specialistø stoka. Tai ypatin-gai lieèia suvirinimo specialistus.

Suvirinimo technologijø sritis viena iðnedaugelio, kur visas personalas, pra-dedant nuo þemiausio lygio darbinin-kø-suvirintojø iki inþinieriø privalo bûtiatestuoti. Dabartinë Lietuvos suvirinimoinþineriniø darbuotojø atestavimo siste-ma jau atsilieka nuo ES reikalavimø.Todël nacionaliniu mastu, siekiant pa-

didinti Lietuvoje rengiamø inþinieriø su-virinimo srities darbuotojø kompetencijàir uþtikrinti, kad ðalies aukðtàsias mo-kyklas baigusiøjø suvirinimo specialis-tø atliekami suvirinimo darbai atitiktøES reikalavimams, didinti ámoniø ir or-ganizacijø konkurencingumà naujomissàlygomis, bûtina imtis priemoniø, ku-rios leistø atestuoti Lietuvos suvirinimosrities specialistus pagal geriausià pa-saulinæ praktikà. Iki ðiol Lietuvos ámo-nës ir mokslo institucijos, siekianèiosparengti savo kokybës sistemà ir per-sonalà pagal ES normø reikalavimus,buvo priverstos komandiruoti savo dar-buotojus á kitose ðalyse vedamus suvi-rinimo specialistø mokymus. Galimybëpatiems kelti suvirinimo specialistø kva-lifikacijà atsirado, gavus Europos Sà-jungos finansinæ paramà.

2006 m. lapkrièio 1 d. startavæs pro-jektas BPD 2, skirtas „Þmogiðkøjø iðtek-liø plëtrai“, „Þmogiðkøjø iðtekliø kokybësgerinimas moksliniø tyrimø ir inovacijøsrityje“, „Mokslininkø ir kitø tyrëjø, atitin-kanèiø rinkos poreikius ruoðimas, jø kva-lifikacijos tobulinimas bei perkvalifikavi-mas“, „Þiniø ir gebëjimø apie mokslà,technologijas, inovacijas gilinimas irsklaida“ srièiø tikslams ágyvendinti. Me-chanikos fakulteto Suvirinimo ir medþia-gotyros problemø instituto parengto pro-jekto pagrindinis tikslas – Vilniuje orga-nizuotuose specializuotuose kursuose

mokyti ir atestuoti pagal ES reikalavimusLietuvos aukðtosiose mokyklose, moks-liniø tyrimø centruose dirbanèiøjø suviri-nimo technologijø srities mokslininkus,pedagogus, doktorantus ir kitus tyrëjus,Lietuvoje ugdomø suvirinimo technolo-gijø specialybës magistrantus ir aukðtà-sias mokyklas baigusius suvirinimo sri-ties inþinerinius darbuotojus, kurie jaudirba ávairiose pramonës ðakose, susi-jusiose su aukðtosiomis technologijo-mis. Europos Sàjungos paramos dëkabus parengta suvirinimo inþinieriø ir tech-nologø specializuotø mokymø programair mokomoji medþiaga, atitinkanti ðiuo-laikinius suvirinimo srities inþineriniusdarbuotojø kvalifikacinius reikalavimus irjos patvirtinimo procedûrai bei suderin-ta su universitete vykdoma ðios specia-lybës studijø programa; patobulins sa-vo kvalifikacijà ir projektà vykdantis uni-versiteto mokslininkai, pedagogai, kurietiesiogiai diegs praktikoje inovatyvø su-virinimo inþineriniø darbuotojø mokymoprocesà; bus sustiprinta reikalingomistechninëmis ir kitomis mokymo priemo-nëmis ðiems mokymams bûtina struktû-ra.

Projekto ágyvendinimas truks 19mën. ES skirtos lëðos padës kokybið-kiau rengti suvirinimo inþinerinius dar-buotojus, ágalins paðalinti dabar egzis-tuojantá jø trûkumà ðalies pramonës ða-kose ir patenkinti ateities poreikius.

AUTORIUSTURI

APSISPRÆSTIJulius Norkevièius

„Inþinerijos“ vyr. redaktorius

Pastaruoju metu redakcija sulau-kia priekaiðtø, net yra apskundþia-ma vadovams, kad neiðspausdinovieno ar kito raðinio. Bet ar visaisatvejais tik redakcija kalta?

Vienam docentui pasakëme, kadjo raðiná iðspausdinsime, kai tik

laikraðtis „atsiskaitys“ su jubiliejiniaisrenginiais. Kai jau galëjome tesëti pa-þadà, redakcijos kompiuteryje to ra-ðinio nebuvo. Kai jis atsirado, paaið-këjo, kad autorius negalutinai já su-tvarkë: stigo finansiniø rëmëjø emble-mø. Bûtina vaizdine medþiaga spau-dai tinkama forma pasirûpina pats ra-ðinio autorius, o ne redakcija.

Iki ðiol buvo neiðspausdintas raði-nys apie vasaros mokyklà. Rugsëjopradþioje jis tikrai bûtø patekæs áspaudos puslapius. Deja, pasakoji-mas apie atostogø renginá redakcijàper tarpininkus pasiekë tik spalio vi-duryje. Ar ne per vëlu apie tai infor-muoti skaitytojus ápusëjus lapkrièiui?!

Tikiu, kad tokie ir panaðûs nesusi-pratimai bus iðvengiami, jei autoriusapsispræstø, kam skiria savo raðiná irperduotø tinkamu adresu. Norëdamipadëti raðantiems, primenama elek-troninio paðto adresus, kuriais kûriniaineklaidþiodami pasieks adresatà.

Jei raðinys skiriamas „Respubli-kos“, þurnalø „Mokslas ir technika“,„Mokslas ir gyvenimas“ puslapiams,kuriuos globoja universitetas, kitai ið-orës þiniasklaidai, tai já siøskite

vanda.zubelyte@adm.vtu.lt.„Gedimino universitetas“ raðiniø laukia

astavb@gmail.com arbagu@adm.vtu.lt.

„Inþinerijà“ skaitytojø, kitø raðanèiøjølaiðkai pasieks, jei kûrinius siøsite

inzinerija@adm.vtu.lt.Autoriui neapsisprendus, kam tinka

jo raðinys, galite persiøsti ird@adm.vtu.lt.

Tokiu atveju (o jie neturëtø bûti daþni)adresatà gautam kûriniui parinksÞiniasklaidos ir renginiø direkcijosdarbuotojai tarpusavio susitarimu.

Mirus mylimam Tëveliui, Geleþin-keliø transporto katedros darbuoto-jai nuoðirdþiai uþjauèia Transportoinþinerijos fakulteto administratoræAlæ DADURKIENÆ.

Auto

rës n

uotr

.

ANTROJI VASAROS MOKYKLA

VGTU studentas Andrej Kudyniuk pristato praktikos darbà

Kurkime ateitá drauge!

RENGSIME ATITINKANÈIUS ES REIKALAVIMUSSUVIRINIMO INÞINERINIUS DARBUOTOJUS

Mirus mylimai Mamytei, nuoðir-dþiai uþjauèiame Urbanistikos kated-ros docentæ Laimutæ JANULIENÆ.

Architektûros fakulteto bendruomenë

Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. habil. dr. Leonas Po-

vilas LINGAITIS (Vilniaus Gedimino tech-

nikos universitetas, technologijos moks-

lai, transporto inþinerija – 03T).

Nariai: prof. habil. dr. Adolfas BAUB-LYS (Vilniaus Gedimino technikos univer-

sitetas, technologijos mokslai, transpor-

to inþinerija – 03T), prof. habil. dr. Alvy-das PIKÛNAS (Vilniaus Gedimino tech-

nikos universitetas, technologijos moks-

lai, transporto inþinerija – 03T), prof. ha-

bil. dr. Jonas SAPRAGONAS (Kauno

technologijos universitetas, technologijos

mokslai, transporto inþinerija – 03T), prof.

habil. dr. Sergejus LEBEDEVAS (Klaipë-

dos universitetas, technologijos mokslai,

transporto inþinerija – 03T).

Oponentai: doc. dr. Þilvinas BAZA-RAS (Kauno technologijos universitetas,

technologijos mokslai, transporto inþine-

rija – 03T), doc. dr. Jonas BUTKEVIÈIUS(Vilniaus Gedimino technikos universite-

tas, technologijos mokslai, transporto

inþinerija – 03T).

REKTORATE2006 11 08

Posëdis prasidëjo dekanø, pro-rektoriø informacija.

Rektoratas patvirtino 2007 m.VGTU mokslinës literatûros leidybosplanà bei 2006 m. pirmøjø trijø ket-virèiø pajamø ir iðlaidø sàmatosávykdymo ataskaità, pristatyti VGTU2007 m. biudþeto metmenys, prista-tytas, bet bus tikslinamas 2007 m.statybos ir remonto darbø planoprojektas.

Visais svarstytais klausimais Rek-toratas priëmë atitinkamus nutari-mus.

Inþinerija, 2006 m. lapkrièio 14 d. 3

Julius Norkevièius

„Technikos“ leidykla iðleido Studijø

direkcijos direktoriaus Vytauto Plakio

ir Mokslo direkcijos direktoriaus doc.

Valentino Skarþausko sudarytà knygà

„Vilniaus Gedimino technikos univer-

sitetas. Mokslas ir studijos 2006“. Lei-

dinys pradedamas didele jau pradëto

statyti Mokslo ir studijø centro projek-

to spalvota nuotrauka ir rektoriaus þo-

dþiu.

Rektorius prof. Romualdas Ginevièiusáþangos þodyje, paèiais bendriau-

siais bruoþais nusakæs penkiasdeðimt-metá ðvenèianèio universiteto ásikûrimokelià, pabrëþë, kad „Skiriamasis VGTUbruoþas – plëtros dinamika. Tai padëjoUniversitetui ásitvirtinti tarp didþiausiø irprestiþiðkiausiø ðalies universitetø. Esa-me vieni ið geriausiø studentø ir dësty-tojø tarptautiniø mainø projektø dalyviøpagal mokslo produkcijà ir uþsakomøjødarbø apimtis ir pan. Mokyklos absol-ventai – þinomi ðalies politikai, vadovai,nusipelnæ gamybininkai. <...> Gerintiabsolventø rengimo kokybæ padedaglaudûs ryðiai su gamybininkø konfede-

racijomis, asociacijomis, ámonëmis. Kas-met didëja katedrø ir gamybiniø orga-nizacijø bendradarbiavimo sutarèiø skai-èius, galbût todël Darbo birþoje uþsire-gistravusiø mûsø mokyklos absolventøbeveik nëra.

Ðiø dienø realijos iðkelia naujus aukð-tus reikalavimus. Ástojæ á Europos Sà-jungà, ásitraukiama á bendrà studijø irmokslo erdvæ, todël turime tapti lygia-verèiais partneriais geriausioms uþsienioaukðtosioms mokykloms. Tokie bûsime,jei didinsime savo konkurencingumà“.

Po tokio universiteto vadovo padëtiesapibendrinanèio ir kasdienës veiklai ápa-reigojanèio þodþio sudarytojai beveik trisknygos lapus skiria istoriniams faktamsapie VGTU iðdëstyti. Ir minimi tik aktua-liausi faktai, svarbiausios datos. Ði skai-èiuotë pradedama 1956 m. rugsëjo 1 die-na, kuri laikytina aukðtosios technikosmokyklos Vilniuje pradþia ir baigiama ne-paprastai glaustai skyreliu „Dabartis“. Èiapaminëti ir universiteto plëtotæ parodan-tys keli skaièiai. Pirmiausia, kad studen-tø skaièius 1956–2006 m. padidëjo atitin-kamai nuo 75 iki 16240. Lietuvos ûkiui pa-rengta 46 tûkst. specialistø. Èia taip patpasakoma, kad universitete dirba 950dëstytojø. Pedagoginá personalà sudaro119 profesoriai habilituoti mokslo dakta-rai, 508 docentai daktarai, 75 lektoriai,248 asistentai ir 50 mokslo darbuotojø.Rengiami 88 studijø programø bakalau-rai, inþinieriai, magistrai, 15 mokslo kryp-èiø mokslø daktarai. Kad fakultetuose irSkaièiavimo centre árengta 41 kompiute-riø klasë, kuriose yra 673 darbo vietos.Kad visiems pagrindiniø studijø pirmojokurso studentams suteikti el. paðto adre-sai, jais naudojasi 9250 studentø. Kele-tas þodþiø pasakyta, jog turime vienà mo-derniausiø ðalies akademiniø bibliotekø.

Toliau primenama universiteto misijair strateginiai tikslai. Skaitytojas iðsamiaisupaþindinamas su VGTU valdymu,struktûra. Ðiam tikslui sudarytojai skiriabene daugiausia knygos ploto. Ir skai-tytojas èia ras paèià reikalingiausià in-formacijà apie universiteto vadovybæ,mokslo padalinius, fakultetus, institutus.Pateikta ir nemaþai statistiniø duomenøapie studijø programas pagal studijø sri-tis ir kryptis, studentø priëmimà, absol-ventus, jø karjeros galimybes ir ásidar-binimà. Nepamirðta ir doktorantûra, pa-grindinës moksliniø tyrimø kryptys, lei-dþiami mokslo þurnalai, tarptautiniai ry-ðiai, studentø laisvalaikis. Trumpai pri-stato Studentø atstovybæ, Tarptautiniøstudijø centrà. Apie studijas anglø kal-ba daug pasako þemëlapis-lentelë, pri-menanti kokiø ðaliø jaunuoliai atvykstaá mûsø universitetà.

Gausioje ir be galo vertingos informa-cijos sraute pasigedau paèiø bûtiniau-siø þiniø apie prodekanus: kas jie, ko-kias sritis globoja, kaip juos rasti. Antðiø darbuotojø peèiø gula bene didþiau-sias fakulteto kasdienos darbo krûvis.Todël ateityje rengiant panaðaus pobû-dþio leidinius, manau, vertëtø trumpaipristatyti ir prodekanus.

Kaþin ar tikslinga leidiná uþbaigti Tarp-tautiniø studijø centro pristatymu. Ásiti-kinæs, kad ðio padalinio vieta knygojeturëtø bûti po studijø institutø, jeigu negerokai anksèiau.

Èia aptarta knyga – spalvota, origi-nalaus formato, gana ádomiai sumake-tuota, gausiai papuoðta Alekso Jauniausnuotraukomis, ne viena galëjo bûti irnaujesnë. Apskritai leidinys taps kiekvie-no universiteto sveèio vertinga dovana.Saviems darbuotojams ði knyga gerapatarëja kasdienos veiklai.

Julius Norkevièius

Prof. Algimanto Zakarevièiaus klau-

simà, kaip dirbti su nesidominèiu („In-

þinerija“ Nr. 17, 2006 10 19), norëèiau

pratæsti. Ir klausti, o kaip dirbti ne pa-

gal turimas þinias pasirinkusá mûsø

universiteto studijas. Tokiø yra ne vie-

nas, ir ne deðimt. Klausimas verèia

prisiminti apie planuojamus pokyèius

bendrojo lavinimo mokyklose.

Keturioliktosios Vyriausybës ðvietimoir mokslo ministrë pasiryþusi siûlyti

mokykloms atsisakyti ankstyvo, gilausprofiliavimo. Ið ne vieno jos pasisaky-mo tarp eiluèiø galëjai suprasti, kad ver-ta gràþinti profesinio orientavimo pagrin-dus. Jie bûtini, nes padës mokiniui tiks-lingiau apsispræsti renkantis profilá, su-sigaudyti savo pomëgiuose, ateities ke-tinimuose. Neþinodami svarbiausiø pro-fesijos ypatumø, jai keliamø reikalavimø,paaugliai neretai padaro klaidingussprendimus.

Pamenu: bièiulë apsidþiaugë manoapsilankymu, atseit, galësiu kaimynoberniokui paaiðkinti apie techniðkàsiasstudijas, patarti, kaip joms geriau pasi-rengti. Ir iðdygo prieð mane tepaluotuveidu bei dþinsais jaunuolis. Atsipraðë,kad nespëjo persirengti, nes padeda të-èiui remontuoti maðinas. Tai paaiðkinavaikino pasirinkimà – transporto inþine-rija. Todël be ilgø susipaþinimo áþangøpasiteiravau, kaip vidurinëje sekësi fizi-ka, matematika, chemija, kokiais balaisatestate ávertintas ðiø dalykø þinojimas.Jaunasis mechanikas nuo tiesmukoklausimo pasijuto ðiek tiek nejaukiai. Bet

neiðsisukinëjo, o prisipaþino, kad buvopasirinkæs humanitariná profilá.

Pagal toká pasirinkimà kai kurie tiks-lieji dalykai baigiami deðimtoje klasëje,o kai kà mokomasi pagal gerokai su-paprastintà programà. Ne vienas ir nedeðimtys, baigæ humanitarinio profilio vi-durinës mokyklos kursà, renkasi mecha-nikos, statybos, transporto ar aplinkosnet bioinþinerijos studijos programas.Paskui vargsta ir skundþiasi, kad nepa-prastai sunku ar net neámanoma studi-juoti aukðtojoje mokykloje. Ir jie teisûstaip sakydami, kai netvirti, negilûs tiks-liøjø dalykø pagrindai, studijuoti tikraisunku inþinerinius mokslus.

Universitetas, nepakankamai pasiren-gusiems studijoms, siûlo lankyti papildo-mas iðlyginamàsias paskaitas. Jø dësty-tojai pasiryþæ padëti likviduoti vieno ar kitodalyko þiniø spragas. Kiek tai duos nau-dos, priklausys nuo paèio studento nusi-teikimo ir, aiðku, nuo dëstytojo nuoðir-daus noro, rûpesèio pagelbëti norinèiamgeriau pasirengti studijoms.

Bet gal reikëtø sutankinti Priëmimo tai-sykliø tinklà, kuris nepraleistø neturinèiøpagrindø inþinerinëms studijoms. Ðitokásiûlymà teko iðgirsti ne ið vieno tiksliøjødalyko dëstytojø. Svarbu ir stojanèiojotvirtas apsisprendimas, pasiryþimas. Tik-riausia, ateityje nuo nevisai inþinerinioprofilio studentø, ko gero, bent ðiek tiekapsaugos ir ministrës ásitikinimas, kad ábendrojo lavinimo mokyklas reikia sugrà-þinti moksleiviø supaþindinimà su profe-sijos reikalavimø pasirinkimo pagrindais.Kai á aukðtàsias stos tik gerai apsispren-dæ, tvirtai þinodami, kad jø ten laukia, tei-giamai paveiks ir studijø kokybæ.

Raminta Kuktaitë

Daugelis studijuodami pradëjo sa-

vo profesinæ karjerà, sukûrë ðeimà,

sportavo. Studentø amþius pats pa-

lankiausias siekti mokslo ir sporto

aukðtumø.

Sportas mûsø universitete klestëjonuo pat ásikûrimo. Sporto klubui „In-

þinerija“ ávairaus rango varþybose atsto-vavo daugelis gabiø sportininkø. Taisprinteris V. Germanas, stajeris J. Jaki-mavièius, slidininkai V.Gervytë, S. Sur-vutas, A.Grigaliûnas, A. Visockis, ðau-liai G. Mikalajûnas, V. Milaknis, V. Turla,A. Treinytë, J. Stasevièiûtë, gimnastaiA. Aulas, S. Kubilius, S. Mianikova, fech-tuotojai S. Skripkinas, I. Podagelis,M. Kankanas ir daugelis kitø.

Nuo pat pradþiø turime dziudo imtyniø,futbolo, krepðinio, lengvosios atletikos,stalo teniso, teniso studentø rinktines ko-mandas. Vëliau suburtos irklavimo, orien-tavimosi sporto, keliautojø, kulkinio ðau-dymo, tinklinio rinktinës. Jos atstovaujauniversitetui ávairaus rango sporto varþy-bose mûsø ðalyje ir uþsienyje.

Komandø laimëjimai daug priklausonuo to, kokio sportinio lygio ir meistrið-kumo jaunimas ateina á mûsø universi-tetà. Pavyzdþiui, 2005-2006 mokslo me-tais ástojo gabiø imtynininkø, kurie darlabiau sustiprino tvirtai ant kojø stovin-èià ðios sporto ðakos komandà. Galbûttai ir lëmë, kad universiteto sambo im-tyniø komanda iðkovojo Lietuvos aukð-tøjø mokyklø èempionø vardà. Imtyni-ninkas Tomas Meèkovskis praëjusiaismokslo metais atstovavo Lietuvai Euro-pos èempionate, o savo kraðte jis iðko-vojo sambo imtyniø absoliutaus svoriokategorijoje èempiono vardà. Pernai stu-dijas mûsø universitete pasirinko kele-

tas gabiø futbolininkø, kurie prisidëjoprie mûsø komandos pergaliø: aukðtø-jø mokyklø salës futbolo ir futbolo èem-pionatuose – 3, tarptautinëse SELL stu-dentø þaidynëse 4 vieta. Tai didelis lai-mëjimas, nes treniruotës vyksta maþojemiðko aikðtelëje bei salëje kiauru sto-gu.

Nemaþas bûrys gerø sportininkø, bai-gæ mûsø universitetà, tapo mokslinin-kais, þymiomis asmenybëmis, uþimaaukðtus postus ávairiose visuomenës gy-venimo srityse. Tinklininkas G. Vagno-rius, ne kartà buvo paskirtas nepriklau-somos Lietuvos premjeru. RankininkaiR. Ginevièius – profesorius, habilituotasdaktaras, dabartinis universiteto rekto-rius, o R. Busila – Lietuvos bankø aso-ciacijos prezidentas. Tinklininkas R. Po-dagelis, rankininkas J. Rudalevièius,krepðininkas A. Kudzys – ambasadoriai.Tinklininkas ir stendinio ðaudymo atsto-vas prof. O. Vasilecas, rankininkas prof.V. Kvedaras dirba mûsø universitete irvadovauja (atitinkamai) mokslinei labo-ratorijai, Elektrotechnikos katedrai.

Studentams sportininkams sudarytossàlygos aktyviai sportuoti bei studijuotipasirinktà specialybæ. Jau treti metai di-delio meistriðkumo sportininkams, ge-riausiems rinktiniø komandø nariams tai-koma studijø sàlygø laikinoji tvarka. Da-bar didelio meistriðkumo sportininkai,stodami á VGTU, gauna papildomà 0,5balo. Ástojusieji skatinami ir toliau siektisportiniø aukðtumø. Jei sportininkas ne-spëja pasiruoðti sesijai, jis gali jà atidëtiiki III laikymo pabaigos. Studentas spor-tininkas gali baigti vieno kurso studijøprogramà per dvejus mokslo metus.Gerai besimokantys bei pasiekæ aukðtørezultatø sportininkai gali gauti áþymauskrepðininko V. Kulikausko stipendijà. Uþdidelius nuopelnus sporte paþangûs

studentai sportininkai premijuojami. Pre-mijos dydis priklauso nuo rezultatø.

2005-2006 m.m. atsinaujino Lietuvosstudentø krepðinio lyga. Didþiausia nau-jovë tai, kad neribojamas pirmosios gru-pës komandose þaidþianèiø profesiona-liø krepðininkø skaièius. Taigi komandospasipildë pajëgiais þaidëjais, kilo meist-riðkumo lygis. LSKL tapo matoma ne tikstudentams, bet ir visuomenei – kai ku-rias krepðinio rungtynes tiesiogiai tran-sliavo televizija.

Praëjæs sezonas mûsø krepðininkamstapo dideliu iððûkiu. Komandai pradëjovadovauti treneris Gintaras Ðerkðnas.Naujai surinkta komanda atkakliai kovësikrepðinio aikðtelëse, pralaimëdamas fa-voritams vos keliais taðkais. Mûsø ko-mandoje praëjusá sezonà neþaidë nëvienas profesionalus krepðininkas. Vil-niaus miesto krepðinio èempionato irdienraðèio „Lietuvos rytas“ priedo vilnie-èiams „Sostinës“ taurës varþybose mû-siðkiai „B“ lygoje iðkovojo pirmàjà vietàir ágijo teisæ kitais metais þaisti „A“ ly-goje.

Studentø sportas turi savo ypatumø.Pasak futbolo trenerio A. Tarulio, sunkusurinkti sportininkus á treniruotes, juk pa-skaitos vyksta iki vëlumos. Be to, jauantrame kurse dauguma studentø pra-deda dirbti. Treneris turi sugebëti átikintijaunus þmones skirti laiko sportui. Þi-noma, prie to prisideda ir mûsø univer-sitete sudarytos sportininkams lengva-tos. Taèiau ði lengvatø sistema negaliiðlaikyti profesionalaus sportininko. Pa-vyzdþiui, daugelis krepðininkø mieliaurenkasi atstovavimà kituose klubuose,kur jiems mokamos algos. Tuometsportininkai, pasiraðæ kontraktus su ki-tais klubais, atstovauti universitetui rung-tynëse gali tik su tø klubø vadovø suti-kimu. O klubø vadovai nenori iðleisti sa-

vo krepðininkø. Be to, þaidëjas, ateinan-tis tik á varþybas, daþniausiai sunkiai pri-sitaiko prie komandinio þaidimo.

Dauguma futbolo komandos þaidëjødirba, yra sukûræ ðeimà. Taèiau trenerisA. Tarulis sugeba átikinti sportininkussportuoti. Daugelis jo auklëtiniø, baigæuniversitetà, toliau þaidþia futbolà mies-to komandose, susirenka á VGTU spor-to klubo organizuojamus salës futboloturnyrus.

Ðiais metais sublizgëjo mûsø stalo te-nisininkai: aukðtøjø mokyklø èempiona-te iðkovojo èempionø vardà, áveikusi pa-jëgiausias Lietuvos kûno kultûros aka-demijos ir Vilniaus pedagoginio univer-siteto komandas. Treneris H. Sausena-vièius ávardijo kelias ðios pergalës prie-þastis. Pirma, mûsø studentai turi ge-ras treniruoèiø sàlygas – specializuotàstalo teniso salæ su 5 naujais ðvedið-kais stalais. Tai sudarë galimybes stu-dentams treniruotis ne tik visiems kar-tu, bet ir pagal asmenines uþduotis. An-tra, tokio stiprumo naujokø „derliaus“mes dar neturëjome. Treèiasis fakto-rius – ilgas atsarginiø þaidëjø suolelis.

Sustiprëjo ir mûsø lengvosios atletikoskomanda. Ðiais metais komandà papil-dë keli gabûs lengvaatleèiai. DëstytojasJ. Peèiûra, kuruojantis ðià komandà,dþiaugësi pasiektais rezultatais: aukðtø-jø mokyklø þiemos èempionate iðkovojo4 vt. (2004 m. – 7 vt., 2005 m. – 6 vt.),vasaros èempionate – 3 vt. (2004 m. ir2005 m. 6 vt.), kroso varþybose merginøkomanda iðkovojo sidabro medalius,SELL studentø þaidynëse Tomas Matijo-ðius 1500 m. bëgime iðkovojo antràjà vie-tà. J. Peèiûra pasidþiaugë, kad ðiais me-tais pagerinti keturi universiteto lengvo-sios atletikos rekordai.

Orientavimosi sporto atstovas PauliusKudriavcevas jau ketvirti metai ið eilës

dþiugina universitetà savo laimëjimais.Jis iðkovojo pirmàjà vietà Lietuvos èem-pionate naktinio orientacinio trasoje,aukðtøjø mokyklø èempionate – sidab-ro medalá, o SELL studentø þaidynësetarp 40 dalyviø buvo treèias. Paulius netik geras sportininkas, bet ir paþangusstudentas. Jam buvo paskirta vardinëstipendija. Ðiais metais sëkmingai bai-gæs bakalauro studijas, jis pasirinko ma-gistratûros studijas.

Universiteto irkluotojø komanda jauantruosius metus aukðtøjø mokykløèempionate iðkovoja treèiàjà vietà. Ðie-met keli mûsø irkluotojai dalyvavo ru-dená Trakuose vykusiame Pasaulio stu-dentø irklavimo èempionate.

Naujoji tinklinio komanda su neseniaipradëjusiu dirbti treneriu Jonu Adomai-èiu iðkovojo Vilniaus miesto tinklinio pir-menybiø „B“ lygoje ir Lietuvos I lygosèempionate antràsias vietas. Treneris J.Adomaitis tikisi kitais metais aukðtøjø mo-kyklø èempionate iðkovoti prizinæ vietà.

Jau trisdeðimt vienerius metus akty-viai veikia VGTU turistø klubas, kurisnuo 2004 m. priklauso sporto klubui „In-þinerija“. Keliautojai garsina klubo, uni-versiteto ir Lietuvos vardà tolimiausiuo-se pasaulio kampeliuose, kopdami áaukðèiausias kalnø virðûnes. Kola, Ura-las, Tian Ðanis, Kaukazas, Altajus, Kry-mas, Karelija, Kamèiatka... Turizmo më-gëjai dalyvauja ir ávairaus rango varþy-bose, kur iðkovoja aukðtus apdovanoji-mus. Ðtai keliautojø sporto komanda jauantri metai ið eilës parveþa aukðtøjømokyklø èempionato bronzos medalius.

Dþiugina mûsø sportininkø laimëjimai.Taèiau tenka apgailestauti, kad dël ava-rinës sporto salës bûklës jiems tenkaglaustis nuomojamose sporto salëse.Guodþia tai, jog numatoma naujos spor-to salës statyba.

Studijø kokybës iðvestinë

HUMANITARAI RENKASIINÞINERIJÀ?!

Penkiasdeðimtmeèio istorijos puslapiai

NE VIEN DOVANA SVEÈIUI

Knygos virðelis

SPORTININKAI – UNIVERSITETO AMBASADORIAISPORTININKAI – UNIVERSITETO AMBASADORIAI

4 Inþinerija, 2006 m. lapkrièio 14 d.

SL 342. 1 sp. l. Tiraþas 700 egz.

Spausdino UAB „Baltijos kopija“.

Redakcija:

vyr. redaktorius Julius Norkevièius

redaktorë Asta Verbickienë maketuotoja Birutë Bilotienë

teksto rinkëja Nijolë Strumilienë

Redakcijos adresas:

Saulëtekio 11, Vilnius, 415 k.

tel. 274 49 37, v. 9937

el. paðtas: inzinerija@adm.vtu.lt

EUROPOSSÀJUNGOSÐALIØ

PRIZININKËA. Šulinskas

Treneris

Ðiø metø rugsëjo 21–24 d. Atë-nuose vyko Europos Sàjungosvalstybiø sambo imtyniø pirmeny-bës.

Jose dalyvavo ir mûsø VGTU sam-bo imtynininkë Aplinkos inþineri-

jos antrojo kurso studentë Vilma Ver-telkaitë (AP-5/1). Ðiose aukðto rangovarþybose Vilma iðkovojo aukðtà tre-èià vietà. Vilma Vertelkaitë savo per-galëmis dþiugino mus ir praëjusiaismokslo metais. Ðtai 2006 m. vasariomënesá Vilmà iðkovojo Vilniaus mies-to dziudo pirmenybiø èempionës var-dà, geguþës mënesá tarptautinëseSELL studentø þaidynëse, kurios vy-ko Tartu mieste (Estija), ji iðkovojobronzos medalá. Dabar Vilma ruoðia-si artëjanèiam Lietuvos aukðtøjø mo-kyklø èempionatui, kuris vyks lapkri-èio mënesá Ðiauliuose.

SOSTINËS PIRMENYBËSE

Ðiø metø spalio 15 d. Vilniuje„Pelëdos“ imtyniø klubo salëje vykoVilniaus miesto dziudo imtyniø pir-menybës. Treèias vietas iðkovojo ðieVGTU dziudo imtynininkai: iki 60 kgIgnas Petkevièius M-5/2 gr., iki 73 kgTomas Cimbolas CI-6/1 gr., iki 66 kgRolandas Kovalevièius S-5/9 gr.,+100 kg Titas Lukðas CI-5/3 gr. irVilma Vertelkaitë +78 kg AP-5/1 gr.

Penktas vietas iðkovojo Þilvinas Ur-bas A-5/3 gr., Vadim Kaminskij GS-6ir Ramil Mustafajev S-5/3.

Ona Jurðaitë, Vaida Deikaitë

Bibliotekos Galerijoje „A“ praþydogëlës, suèiulbo paukðteliai. Tai – Lie-tuvos tautodailininkø sàjungos Vil-niaus skyriaus narës vrð. DanutësAleknienës popieriaus karpiniø paro-da „Þydëjimo ðviesa“.

Autorë gimë graþiame miðkø apsup-tame kaime, todël jos darbuose at-

sispindi augalijos bei gyvûnijos moty-vai. Nuo seno jau þinoma, kad karpi-niai – ypatingo kruopðtumo, laiko ir kan-trybës reikalaujantis uþsiëmimas. Kaipásitikinom parodos atidarymo metu, tuouþsiimti verta ir dël susiþavëjusiø þvilgs-niø bei pirmøjø lankytojø nuostabos.Kaip sakë parodos sveèiai, Danutës kar-piniai – tai subtilûs grafikos kûriniai.

Vakarà vedë Vilniaus águlos karininkøramovës virðininko pavaduotojas Gau-dentas Aukðtikalnis. Daug ðiltø þodþiø ko-legei sakë Lietuvos kariuomenës Vilniauságulos karininkø ramovës virðininkas Re-migijus Jukna, generalinis vikaras ir ka-

riuomenës vyriausiasis kapelionas Juo-zas Graþulis, draugai, Lietuvos tautodai-lininkø sàjungos Vilniaus skyriaus pirmi-ninkë Roma Kraujelienë, bibliotekos di-rektorë Rimutë Abramèikienë ir kiti. Ádo-mu buvo iðgirsti ir spalvingà darbø auto-rës biografijà, tai, kaip ji susidomëjo kar-piniais, pasiekimus meno srityje. Vakaràpagyvino kpt. Sauliaus Kriauèiûno kur-tos eilës bei gitaros garsai. Bibliotekosdarbuotojø bei parodos lankytojø nuo-mone, tai buvo vienas ið originaliausiø pri-statymø – gitaros skambesys, eilëraðèiaikarpiniø fone sukûrë ðiltà ir malonià at-mosferà, todël skirstytis niekas neskubë-jo ir iki pat vëlyvo vakaro.

Ekspozicijos viso groþio, nuotaikosvien þodþiais nupasakot neámanoma-reikia pamatyti. Jà apþiûrëti galima ikilapkrièio 18 d.

☺ ☺ ☺

Eina programuotojas á darbà. Mato –gatve varlë ðokuoja.

– Pabuèiuok mane, – sako varlë. – Aðesu uþburta karalaitë!

Programuotojas pagalvojo ir ásidëjovarlæ á kiðenæ, nes labai skubëjo. Per pie-tø pertraukà, atsiminæs, iðsitraukë jà vël.

– Praðau, pabuèiuok mane! – praðë vëlvarlë.

ÞYDËJIMO ÐVIESA BIBLIOTEKOJE

STUDENTAIIÐLIKO,NES JUOKËSI

Bet èia suskambo pertraukos skambu-tis – poilsis baigësi. Programuotojas vëlásidëjo varlæ á kiðenæ. Vakare programuo-tojas nuëjo á barà. Èia varlë sulaukë di-delio pasisekimo – programuotojà apspi-to visi baro lankytojai.

– Kodël tu manæs nebuèiuoji? Að jukuþburta karalaitë!!! – tvirtino vël varlë.

O programuotojas jai atsakë:– Þinai, panelëms að laiko neturiu. Bet

kalbanti varlë – tai kas kità!

☺ ☺ ☺

Vienuolë skambina á gaisrinæ:– Skubiai atvaþiuokite, èia kaþkoks vy-

riðkis pro langà bando álipti á mano celæ!– Gal geriau kreipkitës á policijà?

– Policija nepadës, reikalingos kopë-èios.

☺ ☺ ☺

Ateina trys studentai á kavinæ. Prieinapadavëja. Pirmas studentas sako:

– Kavos... baltos ...Antras studentas:– Kavos, bet ne baltos ...Treèias:– Baltos, bet ne kavos...

☺ ☺ ☺

XVI a. jaunuoliai merginoms sakyda-vo:

– Uþ vienà tavo buèiná atiduosiu pusægyvenimo!

XVIII a. studentai:– Mieloji, jei bûsi mano – auksu apipilsiu!XXI a. jaunimas:– Maþute, jei bus alaus, ateisiu...

☺ ☺ ☺

Per paskaità:– Petraiti, jûs vël miegate?!!!– Ne, ponas dëstytojau... Að tiesiog ið

lëto mirksiu...

☺ ☺ ☺

Du paþástami kalbasi:– Niekaip nesuprantu, kaip tu per vienà

dienà sugebi pridaryti tiek nesàmoniø?– Að tiesiog keliuosi labai anksti.

Julius Kontrimas

Á universiteto duris beldþiasi Tarptau-tinë studentø diena. Kai kas jà pripa-þásta ir ávairiais renginiais paþymi, o kitiðià dienà laiko atgyvena. Ásigilinæ á ðiosðventës atsiradimo istorijà, daugelis ájà pagarbiau pradëtø þiûrëti.

Tarptautinë studentø diena uþraðytakalendoriuje. Neraginama jos ðvæsti

ar vienaip ar kitaip paminëti, nenorintiemsnesiûlome gilintis á ðios dienos istorijà.Taèiau manome, kad kiekviena proga ga-lima perþvelgti studentø laisvalaiká.

Mûsø universiteto auklëtiniai turi kurturiningai pailsëti. Po paskaitø kiekvie-no laukia akademinis choras „Gabija“,tautiniø ðokiø ansamblis „Vingis“, teat-ras studija „Palëpë“, sporto klubas „In-þinerija“. Èia galima lankyti lengvosiosatletikos, krepðinio, tinklinio, futbolo,imtyniø ir kitø sporto ðakø treniruotes.

Yra ir veiklus Turistø klubas, kuriskiekvienà rudená primena apie save,universiteto paðonës puðynëlyje árengiaruoþà. Kvieèia pabandyti já áveikti, pa-

ÐVENTËS IR ÐIOKIADIENIAI

Lapkrièio 16 d. (ketvirtadiená), Biblio-tekoje (Saulëtekio al. 14) – vakaras suVGTU absolventu, bardu Algiu Svidins-ku. Pradþia – 18 val. Maloniai kvieèiame.

moko paprasèiausiø elementø. Pasika-panojæs ant virviø, ne vienas susiþaviturizmu ir pradeda lankyti klubà beiruoðiasi kategoriniams þygiams.

Ko gero, nëra akademinës grupës, ku-

rioje savarankiðkai nesitreniruotø spor-to entuziastai. Paprastai tai paaiðkëja, kaiStudentø atstovybë, „Inþinerijos“ klubasar abu kartu organizuoja Universitetostudentø dienas, ávairius ðventinius tur-

nyrus. Tada klega visas universitetas.Probëgða paminëjome tik kai kuriuos

turiningo studentø laisvalaikio atvejus.Daug kà primins ir ðiame puslapyjespausdinimos nuotraukos.

Ale

kso J

aunia

us n

uotr

.