Vilniaus universitetas, ðiemet ðvenèiantis 425 metø ju-biliejø, yra seniausia Lietuvos aukðtoji mokykla. Ákurtas

1579 m. jis ilgam tapo ryèiausiu europietiðku universi-tetu, skleidë mokslo ðviesà ne tik etninei Lietuvai, visaidaugiatautei Lietuvos Didþiajai Kunigaikðtystei, bet irVidurio ir Rytø Europai. Kai kurie ðio universiteto auk-lëtiniø darbai (Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus, Ka-zimiero Semenavièiaus ir kt.) veikë visos Europos civili-

zacijà bei kultûrà.Vilniaus universiteto atsiradimas buvo ir europinës ci-

vilizacijos plëtros padarinys, ir valstybës politikos vaisius.Tai buvo krikðèioniðka mokslo institucija, ákurta praëjus tik

200 metø po Lietuvos krikðto. Ðá kelià – nuo krikðto iki universiteto – Lietuva áveikëgerokai sparèiau negu daugelis kitø Europos kraðtø. Netrukus po krikðto po visà Lietuvàpaplito parapinës mokyklos, o XVI a. viduryje ëmë rastis aukðtesniosios mokyklos – kole-gijos.

Tiesiogiai Vilniaus universiteto ákûrimà paskatino Reformacija ir katalikybës atsinauji-nimo ðalininkø varþybos ðvietimo plëtros srityje. Protestantams skubant ásteigti savàjà ko-legijà, jëzuitai nedelsë ir 1570 m. Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevièiaus iniciatyvaákûrë Vilniaus jëzuitø kolegijà, kurià buvo numatyta netrukus pertvarkyti á universitetà.Lenkijos karalius ir didysis Lietuvos kunigaikðtis Steponas Batoras 1579 m. balandþio 1 d.iðdavë Vilniaus akademijos atidarymo privilegijø raðtà. Tø paèiø metø spalio 29 d. popie-þius Grigalius XIII iðleido bulæ, patvirtinusià Vilniauskolegijà universitetu, oficialiai vadintu Academia etUniversitas Vilnensis Societatis Iesu.

Pirmuoju rektoriumi tapo Petras Skarga. Ið pat pra-dþiø Vilniaus universitete pradëjo veikti Filosofijos irTeologijos fakultetai, buvo gauta teisë teikti „teologi-jos, metafizikos, fizikos ir logikos“ mokslø (bakalauro,magistro, daktaro) laipsnius. 1641 m. karalius Vladis-lovas Vaza pasiraðë privilegijà steigti Teisës ir Medici-nos fakultetus.

Vilniaus universiteto mokslo lygis ið esmës prilygoPrahos, Krokuvos, Vienos ar Romos universitetams.Jame dëstyta modernioji scholastika buvo imli Rene-sanso epochos idëjoms. Universiteto teologai pasiþy-mëjo ir misionieriðka veikla. Vienintelis Vilniaus uni-versiteto auklëtinis – XVII a. kankinys Andrius Bobo-ta – paskelbtas antruoju (po ðv. Kazimiero) Lietuvosðventuoju. 1623 m. Romos popieþiaus Urbono VIIIlaurø vainiku vainikuotas poetas Motiejus Kazimieras

Sarbievijus Vilniaus universitete dëstë retorikà, filosofijà ir teologijà, o 1633 m. tapo Filo-sofijos ir Teologijos fakulteto dekanu.

Universitetas turëjo aiðkià humanitarinæ pakraipà, bet tai jo auklëtiniams nekliudë gi-lintis ir á kitas sritis. Karybos moksle pasiþymëjo Jonas Karolis Chodkevièius. Lietuvoskaro inþinerijos mokyklos iðkiliausias atstovas Kazimieras Semenavièius 1650 m. Amster-dame iðleistame veikale „Didysis artilerijos menas“ iðdëstë daugiapakopiø raketø idëjà. Japagrásta ir ðiuolaikinë raketø teorija.

XVIII a. Vilniaus universitete ypaè suklestëjo gamtos mokslai, atitikæ tuometinës ðvie-èiamosios epochos dvasià. Mokslas sietas su praktine veikla ir valstybës poreikiais. ÞanasEmanuelis Þilberas ákûrë Vilniaus universiteto Botanikos sodà ir paraðë 5 tomø veikalà„Lietuvos flora“. Jis vadinamas Lietuvos botanikos tëvu. 1753 m. matematikos profesoriusTomas Þebrauskas ásteigë vienà ið pirmøjø Europoje ir ketvirtàjà pasaulyje observatorijà,kuri, specialistø nuomone, prilygo garsiajai Grinvièo observatorijai. Vëliau astronominiamstyrinëjimams vadovavo Martynas Poèobutas – ilgametis Vilniaus universiteto rektorius,Paryþiaus mokslø akademijos narys korespondentas, priklausæs ir Londono karaliðkajai moks-lo draugijai.

Nenutrûko tuomet ir humanitarinës minties tradicija, XVIII–XIX a. sandûroje pasipil-dþiusi naujais istorijos mokslo laimëjimais. Joachimas Lelevelis pirmasis Vilniaus universi-tete pradëjo istorijos teorijos ir metodologijos tyrinëjimus. Vëliau ðiems tyrinëjimams va-dovavo Ignas Onacevièius. Ðiame universitete mokësi ir Simonas Daukantas, paraðæs pir-màjà Lietuvos istorijà lietuviðkai. Þymus tapytojas Pranciðkus Smuglevièius vadovavo1793 m. ákurtai Pieðimo ir tapybos katedrai, jis buvo pirmasis klasicizmo stiliaus atstovasLietuvoje. To paties stiliaus menininkas Laurynas Gucevièius ákûrë Architektûros katedrà.Pagal jo projektus pastatyta Vilniaus rotuðë ir Katedra.

1773 m. panaikinus Jëzuitø ordinà, Vilniaus universiteto valdymà perëmë Edukacinëkomisija, daug dëmesio skyrusi valstybës pilieèio ugdymui. Universitetas ryþtingai parëmë1791 m. geguþës 3 d. konstitucijà, kuri numatë panaikinti politinæ sistemà griaunanèiàliberum veto teisæ ir ádiegti konstitucinæ monarchijà. Rusijai,Prûsijai ir Austrijai pasidalijus Lenkijos ir Lietuvos vals-tybæ, Vilniaus universitetas buvo vienintelis valsty-bingumo atgavimo idëjos sergëtojas bei puoselë-tojas. Universitete ásikûrë nelegalios Filaretø irFilomatø draugijos, jas susekus prasidëjo vienaið didþiausiø to meto Europoje studentø by-lø. Nemaþai universiteto studentø didvyrið-kai kovësi 1831 m. sukilëliø gretose. 1832 m.geguþës 1 d. Rusijos imperijos valdþia uni-versitetà uþdarë. Peterburgo Ermitaþe atsidû-rë ir ðiandien ten dar saugomas Vilniaus uni-versiteto autonominës valdþios þenklas – Len-kijos karaliaus ir didþiojo Lietuvos kunigaikð-èio Stepono Batoro dovanotas rektoriaus skeptras.

Bet kokie Lietuvos bajorø ar apskritai inteligen-tijos mëginimai atkurti Vilniaus universitetà atsimuðda-vo á caro valdþios savivalæ. Restitucijos viltis ásiþiebë tikPirmojo pasaulinio karo pabaigoje.

V I L N I A U S U N I V E R S I T E T A S

50 LITØ PROGINË MONETA, SKIRTAVILNIAUS UNIVERSITETO

425-eriø METØ SUKAKÈIAI

Sidabras 925Kokybë „proof“

Skersmuo 38,61 mmMasë 28,28 g

Monetos briaunoje yra uþraðas:UNIVERSITAS VILNENSIS

Tiraþas 2 000 vnt.

1 LITO APYVARTINË PROGINË MONETA

Vario ir nikelio lydinysSkersmuo 22,3 mm

Masë 6,25 g

Monetos briauna – rantai su tarpais

Tiraþas 200 000 vnt.

Monetø dailininkas Rytas Jonas BelevièiusIðleista 2004 m.

Lietuvos Taryba, 1918 m. vasario 16 d. paskelbusi Lietuvos valstybës atkûrimà, gruodþio5 d. priëmë Vilniaus universiteto statutà. Jo pirmasis punktas skelbë, jog universitetas„atgaivinamas nuo 1919 m. sausio 1 d.“. Taèiau Raudonajai armijai ásiverþus á Lietuvà,1919 m. kovo 13 d. bolðevikai paskelbë apie Darbo universiteto Vilniuje atidarymà.

Lietuvos sostinëje ásitvirtinæ lenkai 1919 m. spalio 11 d. oficialiai atidarë Vilniaus uni-versitetà, pavadinæ já Stepono Batoro vardu. Lietuvai teko atkurti universitetà savo laikino-joje sostinëje Kaune. Tai padaryta 1922 m. vasario 16 d., remiantis Vilniaus universitetostatutu. 1930 m. Lietuvos universitetui Kaune buvo suteiktas Vytauto Didþiojo vardas.

1939 m. Lietuvai atgavus Vilniø, tuoj pat èia atkurtas ir universitetas. Nepraëjus nëmetams ásiverþæ sovietai ëmë sovietizuoti ir Vilniaus universitetà, o kiti okupantai – vokie-èiai – 1943 m. kovo 17 d. já visai uþdarë. 1944 m. vasarà gráþus sovietams, Vilniaus univer-siteto veikla atnaujinta, nors buvo varþoma akademinë laisvë, mokslas ir studijos atskirtosnuo Vakarø pasaulio. Bet ir okupacijos sàlygomis Vilniaus universitetas iðtvërë ideologinæprieþiûrà.

Ðiandien Lietuvoje ásisteigus daugybei universitetø, Vilniaus universitetas tebëra soli-dþiausia mokslo ástaiga. Èia yra 12 fakultetø, 8 institutai, 10 studijø ir tyrimø centrø,senoji biblioteka (ákurta 1570 m.), astronomijos observatorija, botanikos sodas, tarptauti-në verslo mokykla ir kt.

Dr. Zenonas Butkus

Informacija Lietuvos banke

Tel. (8 5) 2 68 03 16

Faksas (8 5) 2 68 03 14

www.lb.lt

Monetos nukaldintos

valstybës ámonëje „Lietuvos monetø kalykla“

www.lithuanian-mint.lt

Lietuviðkos kolekcinës monetos

© Lietuvos bankas, 2004. Tir. 3 000 egz.

Iðleido Lietuvos bankas, Gedimino pr. 6, LT-01103 Vilnius

Spausdino UAB „Baltijos kopija“, Kareiviø g. 13B, LT-09109 Vilnius

Lietuviðkos

kolekcinës

monetos