UDK 165 Ne83

Monografij apsvarste ir rekomendavo spaudai:

Vilniaus universiteto Tarptautiniq santykiq ir politikos moksli( institute taryba (2009 m. spalio 3 d., protokolas Nr. 73)

Vilniaus universiteto Filosofijos fakidteto taryba (2009 m. spalio 4 d., protokolas Nr. 65)

Recenzenta i :

prof. dr. A L V Y D A S J O K U B A I T I S (Vilniaus universitetas)

prof. dr. T o M A S S o D E I K A (Kauno technologijos universitetas)

dr. A L G I R D A S D E G U T I S (Lietuvos kulturos tyrimi) institutas)

Virselyje Paul Klee Ulbanti ma'sina (Die Zwitscher-Maschine)

ISBN 978-9955-33-543-6

© Evaldas Nekrasas, 2010 © Vilniaus universitetas, 2010

T u r i n y s

Pratarme / 9

Jvadas. P O Z I T Y V I Z M O SAMPRATA / 14

I D A L I S

R A I D A 1 skyr ius . ANKSTYVASIS P O Z I T Y V I Z M A S / 25

1.1 Filosofijos ir specialiqjq mokslq skyrybos / 25 1.2 Hume'o pozityvizmas / 37

1.2.1 Hume'as ir Newtonas / 39 1.2.2 fspudziai, idejos ir metafizika / 42 1.2.3 Dvi zinojimo riisys / 45 1.2.4 Kridne priezasdngumo analize / 48 1.2.5 Tikrumas ir tikimybe / 49 1.2.6 „Yra" ir „tun bud" / 51 1.2.7 Morales principal ir socialine pazanga / 52

1.3 Pazangos Ideja pranciizq Apsvietos filosofijoje / 56

2 skyr ius . K L A S I K I N I S A R E A S O C I A L I N I S P O Z I T Y V I Z M A S / 69

2.1 Pranciizija po revoliucijos / 69 2.2 Auguste'as Comte'as / 74

2.2.1 Pozityviq darbq planas / 76 2.2.2 Teologinis, metafizinis ir pozityvus protas / 77 2.2.3 Mokslq hierarchija / 83 2.2.4 Socialine tvarka ir socialine pazanga / 88 2.2.5 Pozityvi politika ir pozityvi morale / 94

5

Turinys

2.3 Johnas Stuartas Millis / 100 2.3.1 Millis ir Comte'as: s^jungininkai ir oponentai / 1 02 2.3.2 Mokslo logika ir metodologija / 105 2.3.3 Gamtos mokslai ir socialiniai mokslai / 116 2.3.4 Nauda ir laisve / 120

2.4 Pozityvistinis judejimas X I X amziuje / 127

3 skyr ius . NUO K L A S I K I N I O L I N K M O D E R N I O J O P O Z I T Y V I Z M O / 132

3.1 Poziurio j pozityvizm^ pokyciai X I X a. pabaigoje / 132 3.2 Macho empiriokriticizmas / 136 3.3 Poincare konvencionalizmas / 148 3.4 Duhemo hipotetizmas /153

4 skyr ius . MODERNUSIS A R E A L O G I N I S P O Z I T Y V I Z M A S / 161

4.1 Mokslo revoliucija ir filosofijos revoliucija / 161 4.2 Vienos ratelis ir mokslo vienoves judejimas / 170 4.3 Moritzas Schlickas / 190

4.3.1 Filosofija kaip prasmes ieskojimas / 191 4.3.2 Pozityvizmas ir realizmas / 194 4.3.3 Pazinimo pagrindai / 196 4.3.4 Gyvenimo filosofija ir etika / 201

4.4 Rudolfas Carnapas / 205 4.4.1 Filosofija kaip logine analize / 207 4.4.2 Formalus ir empiriniai mokslai / 215 4.4.3 Empirinis prasmes kriterij us / 219 4.4.4 Mokslo ziniq struktura / 229 4.4.5 Tikimybinis hipoteziq vertinimas / 235 4.4.6 Mokslinis humanizmas ir socializmas / 248

6

Turinys

I I D A L I S

f T A K A

5 skyr ius . P O Z I T Y V I Z M A S , JO K R I T I K A I IR VARZOVAI / 253

3.1 Pozityvizmas ir du jo kritikai: Nietzsche ir Heideggeris / 253 5.2 Pozityvizmas, marksizmas ir kritine teorija / 264 5.3 Pozityvizmas ir pragmatizmas / 282 5.4 Pozityvizmas ir kritinis racionalizmas / 295 5.5 Pozityvizmas ir analitine tradicija / 307 5.6 Pozityvizmas, Kuhnas ir postmodernizmas / 324

6 sky r i u s . POZITYVAUS PROTO {TAKA UZ FILOSOFIJOS R I B V / 343

6.1 Pozityvizmo jtaka gamtos ir socialiniams mokslams 6.1.1 Pozityvizmas, matematika ir fizika / 343 6.1.2 Pozityvizmo jtaka psichologijai / 345 6.1.3 Pozityvioji ekonomika / 349 6.1.4 Pozityvizmo jtaka sociologijai / 353 6.1.5 Pozityvizmo jtaka politikos mokslams / 355

6.2 Pozityvizmo ir postpozityvizmo gincas. Konstruktyvizmas / 362

6.3 Pozityvus protas ir teise / 385 6.4 Pozityvizmas ir politika / 391 6.5 Pozityvizmo poveikis literatiirai, dailei ir architekturai / 398

6.6 Pozityvus protas kasdieniame gyvenime. Pozityvizmas ir religija / 409

Bibliografija / 417 Asmenvardzit^ rodykle / 436 Summary / 444 Contents / 449

7

Pratarme

S i knyga - apie pozityvq protq, kurj daug kas biitq link^s tapatin-d su moksliniu, apie pozityvisdn^ filosofija, jos ir jos palikimo

reiksm^. Perfrazuodamas savo Filosofijos }vado mintj, galeciau pasa-kyti, kad tai yra pozityvausproto nuotykit^ istorija. Zodziai „itaka mo-dernybei ir postmodernybei" nurodo, kad del daugelio priezasciq, kurios knygoje bus aptartos, pozityvizmas, nors ir nebepletojamas kaip atskira filosofijos kryptis, iki siol daro zenkli^ jtak^ jvairiausiems miisi^ gyvenimo reiskiniams, ir ne tik moderniems, bet ir tiems, ku-rie paprastai vadinami postmoderniais.

Knyg^ apie poziryvq prot^, kurj suprantu kaip tam tikr^ m^s-tymo biid^, priesintin^ pirmiausia metafiziniam, pradejau rasyti se-nokai, Harvardo universitete, kur galejau apsvarstyti pamatines jos idejas ir aptarti pirmuosius skirsnius su filosofais, padariusiais didelq jtak^ X X amziaus pozityvizmo bei visos filosofijos raidai, tokiais kaip Willardas Van Ormanas Quine'as bei Hilary Putnamas. Su jq var-dais skaitytojas dar ne kart^ susidurs knygos puslapiuose. Beje, kiek nustebau (ir, aisku, apsidziaugiau) isgird^s is Putnamo, kad jis visada norejo tureti po ranka tokio ar panasaus pobtidzio knyg^.

Harvardo patirtis isejo, manau, knygai j naud^, bet sumanymas parasyti j^ kilo kiek anksciau. Vilniaus universitete pradej s studen-tams skaityti pozityvistines filosofijos kurs^, nesugebejau rasti kny-

9

Pratarme

gos, kuri^ galeciau ramia s^zine jiems rekomenduoti ir kurioje hntu nuodugniai nagrinejamos skirtingos pozityvizmo formos, aiskinami jo santykiai su kitomis filosofijos kryptimis bei jtaka uz filosofijos ribq. Padetis per prabegusius metus menkai tepakito. Mano galva, svarbiausia krintancios j akis spragos literattiroje priezastis yra filo­sofijos ir idejn istorijoje vyraujantis pozitiris, kad egzistavo tik du, tarpusavyje beveik nesusij^, pozityvizmai - Auguste'o Comte'o so-cialinis (XIX a.) ir X X a. loginis pozityvizmas. Klausimas, kodel dvi skirtingu laiku pletotos filosofijos kryptys vadinamos tuo paciu var-du, daznai net nekeliamas. Jj iskel^s palyginti greitai supratau, kad tiksliau apibrezus pozityvizmo s^vok^ reikia pripazinti, jog jo formq yra daugiau, o tikrasis pozityvizmo pradininkas yra ne Comte'as, kaip paprastai manoma, o Davidas Hume'as. Pozityvizmas yra daugiau kaip du simtmecius egzistavusi filosofijos stove, jgaudavusi skirtings fiDtm^ jvairiose epochose, bet pletota remiantis tomis paciomis pa-matinemis nuostatomis. Jq laikesi tokie skirtingi m^stytojai kaip Da­vidas Hume'as, Jeanas le Rond d'Alembertas, Auguste'as Comte'as, Johnas Stuartas Millis, Ernstas Machas, Moritzas Schlickas, Rudolfas Carnapas, Hansas Reichenbachas ir Alfredas Ayeris. Visus juos sieja bendra tradicija.

Padarqs toki^ isvad^ nusprendziau parasyti knyg^ apie si^ tradi­cija, jos reiksm^ ir jtak^. {gyvendinti sj sumanym^ pasirode daug kebliau ir uztruko gerokai ilgiau, nei maniau is pradzitj. Sudetingesni pasirode ir tie uzdaviniai, kuriuos ketinau isspr^sti.

Pirma, patikslinti pozityvizmo samprat^. Antra, isdestyti poziurj j pozityvizmo kaip m^stymo kryptj, kuriai

rupejo ne vien tik pazinimo teorijos ir mokslo filosofijos, bet taip pat ir etikos, socialines ir politines filosofijos problemos, ir kurios atsto-vai dazniausiai mane, kad antrqjt^ nejmanoma isspr^sti neissprendus pirmqjq.

Trecia, isnagrineti pozityvizmo, kaip t paci^ tradicija pletojusio ir todel palyginti vientiso judejimo, raid^, nors sio judejimo formos skirtingomis istorinemis aplinkybemis kito: jis uzgime X V I I I a. Aps-

10

Pratarme

vietos epochoje, jgavo socialinio pozityvizmo pavidal^XIX a., trans-formavosi X I X ir X X a. sandiiroje (tada atsirado empiriokriticizmas), o X X a. igijo loginio pozityvizmo (loginio empirizmo) formq.

Ketvirta, atskleisti tos raidos isorinius veiksnius ir jos vidin^ lo-gik% nustatyti ne tik jvairiq formt skirtumus, bet ir jq rysius, pa-aiskinti tos pacios pozityvizmo formos atstovq paziiirq skirtumus ir istirti tq skirtumq priezastis.

Penkta, isaiskinti pozityvizmo santykj su kitomis filosofijos srove-mis, visq pirma su jam palyginti artimomis, tokiomis kaip marksiz­mas, pragmatizmas, kritinis racionalizmas, istorine mokslo filosofijos mokykla bei analitine filosofija, atskleisti pozityvizmo jtakos sioms filosofijos kryptims pobQdj ir mastq. Taip pat nustatyti mqstytojq bei judejimq, itin kritisktf. pozityvizmo atzvilgiu, tokiq kaip Friedrichas Nietzsche, Martinas Heideggeris ar postmodernizmas, tikrqjj santykj su pozityvizmu. Tai padarius turetq isrysketi naujo, nestandartinio, pastarqjq trijq amziq filosofijos pletros vaizdo konturai.

Sesta, isanalizuoti ne tik pozityvaus proto jtakq filosofijai, bet ir kitiems kultiaros reiskiniams: gamtos ir socialiniams mokslams, tei-sei, politikai, menui, religijai ir kasdieniam gyvenimui.

Knygq rasiau ir perrasinejau, tekstq negailestingai trumpinau ir atsargiai pildziau ilgokai, darydamas nemenkas pertraukas, bet siq pratarm^, tiksliau, jos paskutinj variant^, rasau 2009 metq pabai­goje. Isvardij^s pagrindinius knygos uzdavinius aiskiai suvokiu, kad skaitytojui jie gali pasirodyti gana ambicingi. Ar pavyko juos jveikti, nuspr^s jis pats. Mano tikslas buvo parasyti ne siaura problemad-ka apsiribojanciq akademin^ studijq, o platq skaitytojq ratq - ne tik jvairiq specialybiq studentus, destytojus ir mokslininkus, bet ir visus filosofijos myletojus - galinciq sudominti knygj , kurioje pozityvus mqstymas bQtq pateikiamas jvairiais pjiiviais ir rakursais, aptariama J O geneze, problemos ir dilemos, atskleidziami pozityviam protui kilq issukiai ir perteikiamas visas jo raidos dramatizmas. Siq dramq siandien ypac aktualiq daro ne tik pastaraisiais metais zenkliai isau-g?s susidomejimas loginiu pozityvizmu, bet ir arsiis postmodernistq

Pratarme

ispuoliai pries visq pozityvizmq, kurj jie laiko pragaistingiausiu mo-dernybes ir modernizmo jsikCinijimu.

Koks yra sios knygos santykis su kitais pozityvizmo raidq nagrine-janciais tekstais? Darbt^, kuriuose keliami visi anksciau mineti tyrimo klausimai, pasaulineje literattiroje (bent jau pagrindinemis kalbomis) man nepavyko aptikti. Pagal chronologin^ apreptj artimiausia siai knygai turbtit reiketq laikyti palyginti nedidel^ Leszeko Koiakovskio studijq Pozityvistine filosofija (Kokkowski 1966). Pamineciau ir dar mazesnes apimties Reinhardo Kamitzo Pozityvizmq. (Kamitz 1973). Taciau siuose ir kituose, cia mano neminetuose, taip pat ir naujau-siuose pozityvizmq nagrinejanciuose veikaluose, sprendziami tik kai kurie mano issikelti uzdaviniai ir sprendziami paprastai kitaip.

Siq knygq turbCit galeciau priskirti lyginamosios filosofijos zanrui. Be lyginamosios analizes nejmanoma issiversti nagrinejant daugiau kaip du simtus metq egzistavusio intelektinio judejimo raidq. Ji rei-kalauja lyginti pozityvizmq ir kitas filosofijos kryptis, gretinti jvairias jo formas ir skirtingq tos pacios formos atstovq paziiiras. Labiausiai mane domino sudetingi klasikinio ir loginio pozityvizmo santykiai. Nors jq pamatines nuostatos tos pacios, loginiai pozityvistai atme-te daugelj klasikinio pozityvizmo pradininko Comte'o idejq. Taciau ieskojau ne tik siq pozityvizmo formq skirtumq, bet ir panasumq. Apie vienq is jq galiu pasakyti jau dabar: santykiai tarp dviejq pa-grindiniq loginio pozityvizmo atstovq Schlicko ir Carnapo daug kuo primena santykius tarp klasikinio pozityvizmo grandq - Comte'o ir Millio. Tai - viena is priezasciq,.kodel du svarbus knygos skyriai (an-tras ir ketvirtas) turi dvipol^ struktiirq ir juose gretinamos toll grazu nepanasios nagrinejamq filosofq paziiiros.

Pozityvq mqstymq glaudiis rysiai sieja su moksliniu mqstymu. Daznai jie tiesiog tapatinami. Bet ar toks tapatinimas pagrjstas? Kvie-ciu skaitytojq drauge ieskoti atsakymo j sj klausimq. Taciau iskart atkreipsiu jo demesj j tai, kad mokslas ir jo pasiekimais grindziamos technologijos bei technika per kelis amzius radikaliai pakeite ir toliau keicia ne tik mus supantj pasaulj, bet taip pat ir mus pacius, mtisq

12

Pratarme

poziiirj j pasaulj ir savo vietq jame. Nera abejones, kad is visq filoso­fijos krypciq biitent pozityvizmas padare didziausiq jtakq siuolaiki-niam mokslui ir jo pazangai. Todel, jei norime suprasti siuolaikines technologines ar technogenines civilizacijos prigimtj ir (galbut pra-zutingq) jos raidos kryptj, turime perprasti pozityvq protq, jo logikq, susimqstyti apie jo laimejimus ir nesekmes.

Baigdamas siq pratarm^ noreciau atkreipti skaitytojo demesj j dar vienq knygos ypatumq. Pirmoje knygos dalyje daugiausiai demesio skiriu pozityvizmo idejq aiskinimui, jo raidos ir santykiq tarp jvairiq pozityvizmo formq bei jvairiq jo atstovq analizei. Joje yra kritiniq pastabq nagrinejamq koncepcijq adresu, ryskinamos vidines jq pro­blemos, bet astrios isorines pozityvizmo kritikos nera daug. Visazinio kritiko laikysena man apskritai nepriimtina. Taciau pamatines pozi­tyvizmo idejas bandau jvertinti. Tai darau daugiausiai antroje knygos dalyje, kurioje gvildenu pozityvizmo santykj bei sqveikq su kitomis filosofijos kryptimis. T ik isnagrinejus tokiq skirtingq filosofq, kaip Friedrichas Nietzsche, Martinas Heideggeris, Ludwigas Wittgenstei-nas, Karlas Raimundas Popperis, Willardas Van Ormanas Quine'as, Hilary Putnamas ir Thomas Kuhnas, poziurj j pozityvizmq ir aptarus pozityvizmo jtakq jiems, galima spr^sti, ko vertos pagrindines pozi­tyvizmo idejos. Bet galutinj sprendimq apie jq reiksm^ skaitytojas turetq priimti tik kiek daugiau pamqst s apie pozityvizmo poveikj jvairioms viesojo ir privataus gyvenimo sritims, miisq mqstysenai ir gyvensenai, t. y. uzvert^s paskutinj knygos puslapj.

13