18
Virusiniai hepatitai (VH) Rekomendacijos parengtos įgyvendinant projektą „Užkrečiamųjų ligų valdymo sistemos Lietuvoje stiprinimas“ (VP1-4.3-VRM-02-V-05-009). Projekto vykdytojas – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras.

Virusiniai hepatitai (VH) - ULAC ABC.pdf · Tikimasi, kad metodinė priemonė sustiprins specialistų gebėjimus ar-gumentuotai komunikuoti su gyventojais, visuomenės informavimo

  • Upload
    others

  • View
    0

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: Virusiniai hepatitai (VH) - ULAC ABC.pdf · Tikimasi, kad metodinė priemonė sustiprins specialistų gebėjimus ar-gumentuotai komunikuoti su gyventojais, visuomenės informavimo

Virusiniai hepatitai (VH)

Rekomendacijos parengtos įgyvendinant projektą „Užkrečiamųjų ligų valdymo sistemos Lietuvoje stiprinimas“ (VP1-4.3-VRM-02-V-05-009).

Projekto vykdytojas – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras.

Page 2: Virusiniai hepatitai (VH) - ULAC ABC.pdf · Tikimasi, kad metodinė priemonė sustiprins specialistų gebėjimus ar-gumentuotai komunikuoti su gyventojais, visuomenės informavimo

ISBN 978-609-454-160-5

© Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, 2014© UAB „Vitae Litera“, 2014

Recenzentas:

Prof. dr. Leonas ValiusLietuvos sveikatos mokslų universitetas

Redaktorė:

gyd. Irma ČaplinskienėLietuvos dermatovenerologų draugijos narėTarptautinės AIDS draugijos narė

2014-10-15. Tiražas 500 egz.Leido ir spausdino UAB „ Vitae Litera“, Savanorių pr. 137, LT-44146 Kaunas.

Page 3: Virusiniai hepatitai (VH) - ULAC ABC.pdf · Tikimasi, kad metodinė priemonė sustiprins specialistų gebėjimus ar-gumentuotai komunikuoti su gyventojais, visuomenės informavimo

— Virusiniai hepatitai (VH)

— 1 —

ĮvadasŠiame metodiniame leidinyje pateikta glausta informacija-faktai apie

virusinius hepatitus. Tikimasi, kad metodinė priemonė sustiprins specialistų gebėjimus ar-

gumentuotai komunikuoti su gyventojais, visuomenės informavimo prie-monėmis.

Metodinė priemonė skirta specialistams, ypač tiems, kurie vykdo vi-suomenės švietimą ir informavimą.

Virusiniai hepatitai (VH)Virusiniai hepatitai – tai virusų sukeliami kepenų uždegiminiai ir dis-

trofiniai pokyčiai. Infekcinius hepatitus sukelia virusai: A, B, C, D, E. Virusi-niai hepatitai skiriasi plitimo būdais, inkubaciniais laikotarpiais, ligos vysti-musi ir jos sunkumu, laboratoriniais žymenimis, profilaktikos priemonėmis bei kitais medicininiais ir socialiniais aspektais.

Virusiniai hepatitai – dažniausia kepenų vėžio bei kepenų transplan-tacijų priežastis.

Virusiniai hepatitai (VH)

Page 4: Virusiniai hepatitai (VH) - ULAC ABC.pdf · Tikimasi, kad metodinė priemonė sustiprins specialistų gebėjimus ar-gumentuotai komunikuoti su gyventojais, visuomenės informavimo

— 2 —

Virusiniai hepatitai (VH) —

Kepenys vienas svarbiausių žmogaus gyvybinių organų. Jos padeda virškinimo procesui, gamindamos tulžį; kovoja su infekcijomis; stabdo kraujavimą; šalina medžiagų apykaitos produktus, gamina energiją ir kt.

1. Hepatito A viruso (HAV) infekcija — faktai

Ê HAV infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus. Ê Žmonių imlumas infekcijai visuotinis. Ê HAV plitimo būdas: fekalinis-oralinis. Užsikrėsti galima artimai kon-

taktuojant su užsikrėtusiu asmeniu; turint lytinių santykių (ypač orali-nių) su užsikrėtusiu asmeniu; vartojant užterštą HAV maistą ir gėrimus. Kepenyse pasidauginęs hepatito A virusas su tulžimi patenka į žarnas ir į aplinką išsiskiria su išmatomis. Vandenyje HAV gali išlikti gyvybin-gas iki 12 mėnesių. Ant maisto produktų HAV dažniausiai patenka per nešvarias rankas.

Ê HAV inkubacinis laikotarpis – nuo 15 iki 50 dienų (vidutiniškai 28 dienos).

Ê HAV infekcija gali būti simptominė ir besimptomė. Ê HAV infekcijos (virusinio hepatito A) požymių pasireiškimas priklau-

so nuo amžiaus. Geltinė HAV forma dažnesnė tarp suaugusiųjų, 6–14 metų amžiaus kas antras vaikas suserga gelta, o iki 6 m. - kas dešimtas.

Ê Persirgus simptomine ar besimptome ligos forma įgyjamas patvarus ilgalaikis imunitetas. Lėtinių HAV infekcijos formų nebūna, lėtinis viru-so nešiojimas nebūdingas.

Ê Didesnė rizika užsikrėsti gresia asmenims, keliaujantiems į vidutinio ar didelio HAV infekcijos paplitimo šalis; vyrams, turintiems lytinių san-tykių su vyrais (VSV); švirkščiamųjų narkotikų vartotojams (ŠNV); HAV infekuoto asmens šeimos nariams, neskiepytiems asmenims.

Ê Universali HAV infekcijos profilaktika – skiepai. Visiems neskiepytiems ir nesirgusiems rekomenduojama pasiskiepyti nuo HAV, ypač keliau-jantiems į HAV infekcijos endemines šalis. Skiepytis hepatito A vakcina reikia du kartus, darant 6–12 mėnesių pertrauką.

Page 5: Virusiniai hepatitai (VH) - ULAC ABC.pdf · Tikimasi, kad metodinė priemonė sustiprins specialistų gebėjimus ar-gumentuotai komunikuoti su gyventojais, visuomenės informavimo

— Virusiniai hepatitai (VH)

— 3 —

2. Virusinis E hepatitas (VHE) — faktai Ê Hepatito E infekcijos šaltinis yra sergantis besimptome ir simptomi-

ne ligos forma žmogus. Ê VHE perdavimo būdas – fekalinis-oralinis. Dažniausiai užsikrečiama

per užterštą vandenį, kurį savo fekalijomis užteršia sergantis žmogus. Rečiau – per maistą.

Ê Inkubacinis laikotarpis – vidutiniškai 40 dienų (15-64 dienos). Ê Gelta pasireiškia tik kas antram ligoniui. Ê HEV infekcijos kontrolės priemonės yra analogiškos HAV profilaktikos

priemonėms, išskyrus, kad nuo HEV nėra vakcinos. Viena svarbiausių priemonių – geriamojo vandens kontrolė (esant abejonių – jį virinti).

Ê Persirgus susidaro patvarus imunitetas. Ê Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse VHE infekcija yra keliautojų infek-

cija. VHE protrūkiai dažniau registruojami ekonomiškai atsilikusiuose regionuose. Ligos protrūkiai kyla liūčių sezono metu.

3. Hepatito B viruso (HBV) infekcija — faktai

Ê Hepatito B infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus arba HBsAg ne-šiotojas.

Ê Žmonių imlumas infekcijai - visuotinis. Ê HBV nustatomas beveik visuose užsikrėtusio žmogaus organizmo

skysčiuose. Epidemiologiškai reikšmingiausias HBV buvimas yra užsi-krėtusio žmogaus kraujyje ar kituose skysčiuose su kraujo priemaiša, spermoje, makšties išskyrose. HBV infekcinė dozė yra labai maža – 1 ml infekuoto kraujo serume gali būti iki 10 mln. ir daugiau infekcinių dozių. Užsikrėsti hepatito B infekcija daug lengviau nei žmogaus imu-nodeficito virusu (ŽIV), nes jo infekcinės savybės šimtą kartų didesnės nei ŽIV.

Page 6: Virusiniai hepatitai (VH) - ULAC ABC.pdf · Tikimasi, kad metodinė priemonė sustiprins specialistų gebėjimus ar-gumentuotai komunikuoti su gyventojais, visuomenės informavimo

— 4 —

Virusiniai hepatitai (VH) —

Ê Virusinis hepatitas B plinta:

− Per visų rūšių (vagininius, oralinius, analinius) lytinius santykius.− Per kraują: perpilant kraują ar jo produktus; per užkrėstas adatas,

švirkščiantis narkotikus, atliekant tatuiruotes, veriant auskarus; naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, skutimosi maši-nėle, manikiūro ir kitais reikmenimis, kuriais gali būti pažeista oda arba gleivinė.

− Iš motinos vaikui – užsikrėtusi virusiniu hepatitu B motina gali per-duoti virusą nėštumo ir gimdymo metu.

Ê Virusinio hepatito perdavimas priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant viruso koncentracijos biologiniuose skysčiuose (1 lentelė).

1 lentelė. HBV koncentracija įvairiuose biologiniuose skysčiuose*

Didelė Vidutinė Maža (nenustatoma)

Kraujas Sperma Šlapimas

Serumas Makšties išskyros Išmatos

Žaizdos eksudatas Seilės Prakaitas

Ašaros

Motinos pienas

*Šaltinis: CDC,2014.

Ê HBV neplinta čiaudint, kosint, sveikinantis, kartu valgant su sergan-čiu VHB iš tų pačių indų.

Ê HBV infekcijos (virusinio hepatito B) inkubacinis laikotarpis – nuo 6 iki 24 savaičių (dažniausiai, 60–90 dienų).

Ê Ūmi virusinio hepatito B forma dažnai praeina savaime per 4–8 savaitės po susirgimo. Ūmi HBV infekcija gali būti besimptomė arba simptominė (pasireikšti klinikiniais ūmaus kepenų uždegimo požy-miais). Pirmieji hepatito simptomai gali pasirodyti praėjus 1-6 mėn. mėnesiams po kontakto su užsikrėtusiu asmeniu.

Page 7: Virusiniai hepatitai (VH) - ULAC ABC.pdf · Tikimasi, kad metodinė priemonė sustiprins specialistų gebėjimus ar-gumentuotai komunikuoti su gyventojais, visuomenės informavimo

— Virusiniai hepatitai (VH)

— 5 —

Ê Klinikiniai ūmaus kepenų uždegimo požymiai:

− bendras silpnumas; − šleikštulys, rečiau vėmimas; − apetito stoka; − sąnarių skausmai; − pilvo jautrumas viršutinėje pilvo dalyje, skausmas dešinėje pašonėje; − subfebrilus karščiavimas; − odos ir gleivinių pageltimas; − patamsėjęs šlapimas; − pašviesėjusios išmatos.

Ê Lėtinis hepatitas B – tai per 6 mėn. neišgydytas ūmus virusinis hepa-

titas B, kuriam būdingi atitinkami klinikiniai pokyčiai.

Ê HBV infekcijos didelės rizikos grupei priklauso: 1. Kūdikiai, gimę HBV infekuotoms motinoms;2. HBV infekuotų asmenų lytiniai partneriai;3. Asmenys, dažnai keičiantys lytinius partnerius (daugiau nei 1 per

12 mėn.);4. Asmenys, sergantys kita lytiškai plintančia infekcija;5. Vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais (VSV);6. Švirkščiamųjų narkotikų vartotojai (ŠNV);7. HBV nešiotojų šeimos nariai ir lytiniai partneriai;8. Sveikatos priežiūros darbuotojai, turintys sąlytį su krauju ar kitais

kūno skysčiais (pvz., atliekantys invazines procedūras, laboratori-jų darbuotojai);

9. Hemodializuojami pacientai;10. Keliautojai, vykstantys į endemines šalis (HBsAg paplitimas ≥ 2

proc.);11. Nuteistieji.

Ê Kam rekomenduojama pasitikrinti dėl hepatito B?1. Asmenims, gimusiems tose šalyse, kuriose HBsAg paplitimas sie-

kia ≥ 2 proc.;2. Asmenims, kurie kūdikystėje nebuvo skiepijami nuo HBV ir kurių

tėvai yra gimę tose šalyse, kuriose HBsAg paplitimas yra ≥ 8 proc.;3. Asmenims, vartojantiems švirkščiamąsias narkotines medžiagas

(ŠNV);

Page 8: Virusiniai hepatitai (VH) - ULAC ABC.pdf · Tikimasi, kad metodinė priemonė sustiprins specialistų gebėjimus ar-gumentuotai komunikuoti su gyventojais, visuomenės informavimo

— 6 —

Virusiniai hepatitai (VH) —

4. Vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais (VSV);5. Asmenims, kuriems dėl nežinomų priežasčių yra pasidėjęs ALT

(alanino aminotransferazė) arba AST (asparagino aminotransfe-razė) aktyvumas kraujyje;

6. Imunodeficitinės būklės ligoniams;7. Nėščioms moterims;8. Kūdikiams, kurių motinoms nustatytas HBsAg (+);9. HBV nešiotojų šeimos nariams ir / arba lytiniams partneriams;10. Ekspozicijos šaltiniui, su kurio krauju ar kitais kūno skysčiais kon-

taktavo kiti asmenys, kuriems gali būti reikalinga poekspozicinė HBV profilaktika (pvz., adatos dūrio sužeidimai sveikatos priežiū-ros specialistams);

11. ŽIV infekuotiems asmenims ir kt.

Ê Riziką užsikrėsti hepatito B virusu sumažina: − Skiepijimasis nuo HBV infekcijos. − Saugesnis, atsakingesnis lytinis elgesys:

1) susilaikymas nuo lytinių santykių,2) monogaminiai santykiai su neužsikrėtusiu partneriu,3) taisyklingas (nuolatinis ir tinkamas) prezervatyvų naudojimas,4) atsitiktinių lytinių partnerių skaičiaus mažinimas.

4. Hepatito D viruso (HDV) infekcija — faktai

Ê Hepatito D infekcijos šaltinis yra sergantis besimptome ir simptomi-ne ligos forma žmogus.

Ê HDV perdavimo būdai - kaip ir hepatito B viruso (HBV). Ê Inkubacinis laikotarpis priklauso nuo infekcijos klinikinės formos:

koinfekcijos atveju – nuo 6 sav. iki 6 mėn., superinfekcijos atveju – nuo 2 iki 8 savaičių.

Ê Hepatito D virusui, kad prisijungtų prie kepenų ląstelių (hepatocitų), reikia hepatito B viruso išorinio apvalkalo receptorių, todėl HDV infek-cija pasireiškia tik kartu su HBV infekcija, dažnai pasunkindama šios infekcijos eigą.

Page 9: Virusiniai hepatitai (VH) - ULAC ABC.pdf · Tikimasi, kad metodinė priemonė sustiprins specialistų gebėjimus ar-gumentuotai komunikuoti su gyventojais, visuomenės informavimo

— Virusiniai hepatitai (VH)

— 7 —

Ê Yra trys hepatito D infekcijos klinikinės formos:

− Ūmi HBV ir HDV koinfekcija; − Superinfekcija nešiojant HBV (jei ūmaus hepatito B nešiotojas užsi-

krečia hepatito D virusu, įvyksta superinfekcija); − Lėtinė HDV infekcija.

Ê Užsikrėtus HBV ir HDV vienu metu, inkubacinis laikotarpis trunka nuo 6 savaičių iki 6 mėnesių. Geltinis hepatitas pasireiškia po 3–7 savai-čių: jo metu žmogus jaučia nuovargį, tampa mieguistas, pasireiškia apetito stoka, pykinimas, trunkantis 3–7 dienas, patamsėja šlapimas, pašviesėja išmatos.

Ê Vakcinacija nuo hepatito B yra veiksmingiausia HDV infekcijos kontro-lės priemonė.

5. Hepatito C viruso (HCV) infekcija — faktai

Ê HCV infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus. Ê Žmonių imlumas infekcijai – visuotinis. Ê Užsikrėsti HCV infekcija daug lengviau nei ŽIV, nes HCV infekcinė dozė

dešimt kartų mažesnė nei ŽIV.

Ê HCV plinta:

− Parenteriniu būdu (per kraują) − Per kontaktą su lytinių organų gleivinėmis ir lytinėmis išskyromis

(retai) − Perinatalinis (iš užsikrėtusios motinos naujagimiui gimdymo metu)

(labai retai)

Ê Per kraują (parenteriniu būdu) HCV infekcija dažniausiai užsikrečia švirkščiamųjų narkotikų vartotojai, kai jie dalijasi panaudotomis ada-tomis ir švirkštais bei pagalbiniais švirkštimosi reikmenis (tamponė-lius, servetėles, šaukštus, filtrus ir kt.). Tokiam plitimui gali užtekti mi-kroužteršimo.

Page 10: Virusiniai hepatitai (VH) - ULAC ABC.pdf · Tikimasi, kad metodinė priemonė sustiprins specialistų gebėjimus ar-gumentuotai komunikuoti su gyventojais, visuomenės informavimo

— 8 —

Virusiniai hepatitai (VH) —

Ê Atliekant medicinines procedūras (įsidūrus ir įvykus sąveikai su užsi-krėtusio asmens krauju ar kitais biologiniai skysčiais) yra rizika užsi-krėsti HCV infekcija. Ši rizika priklauso nuo užkrato kiekio, darbuotojo imuninės sistemos būklės, susižalojimo gylio, profilaktikos priemonių naudojimo po ekspozicijos ir kitų.

Ê Perpilant užkrėsta HCV kraują ar jo produktus rizika perduoti HCV in-fekciją artima 100 procentų.

Ê HCV infekcija gali būti perduodama darant tatuiruotes, veriant aus-karus nesteriliais instrumentais bei naudojantis užkrėsto asmens daiktais: dantų šepetėliu, skutimosi, pedikiūro, manikiūro reikme-nimis.

Ê Heteroseksualių (ypač monogaminių) lytinių santykių metu HCV in-fekcija perduodama retai. Rizika užsikrėsti HCV infekcija lytinių santy-kių metu yra maža ir siekia apie 5 procentus. Tarp ŽIV infekuotų asme-nų seksualinis HCV infekcijos perdavimas pasitaiko dažniau, ypač tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su vyru.

Ê Didesnę riziką užsikrėsti HCV infekcija lytinių santykių metu turi asmenys:

− kurie turi daug lytinių partnerių (daugiau nei 1 per 12 mėn.), − serga kitomis lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI), − anksti pradėję lytinį gyvenimą (iki 16 metų), − nenaudojantys prezervatyvų lytiniu santykių metu, − vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais, − teikiantys seksualines paslaugas už atlygį, − kalinamieji ir nuteistieji.

Ê HCV užsikrėtusi moteris gali pastoti, išnešioti vaisių ir gimdyti natūra-liu būdu. Rizika, kad HCV užsikrėtusi nėščioji perduos infekciją nauja-gimiui gimdymo metu yra 4–8 proc. Jei nėščioji užsikrėtusi mišria ŽIV ir HCV infekcijomis, tada HCV perdavimo rizika naujagimiui gimdymo metu yra 3–4 kartus didesnė.

Ê HCV neplinta per maistą, vandenį, čiaudint, kosint, žindant. Ê HCV infekcijos (virusinio hepatito C) inkubacinis laikotarpis – nuo 4

iki 20 savaičių (vidutiniškai 7–8 savaitės). Ê HCV infekcija gali būti ūmi ir lėtinė. Daugumai pacientų (> 80 proc.)

ūmi HCV infekcijos forma būna besimptomė, tik apie 20 proc. užsi-krėtusiųjų suserga ūminiu geltiniu hepatitu (klinikiniai požymiai ap-

Page 11: Virusiniai hepatitai (VH) - ULAC ABC.pdf · Tikimasi, kad metodinė priemonė sustiprins specialistų gebėjimus ar-gumentuotai komunikuoti su gyventojais, visuomenės informavimo

— Virusiniai hepatitai (VH)

— 9 —

rašyti 3 skyrelyje). Užsikrėtus hepatito C virusu, 15–45 proc. ligonių pasveiksta savaime per 6 mėnesius.

Ê Vidutiniškai 70–85 proc. asmenų, užsikrėtusių hepatito C virusu, sa-vaime nepasveiksta, išsivysto lėtinė ligos forma. Jei per 6 mėn. ne-pasveikstama, dažniausiai vystosi lėtinis kepenų uždegimas, kuris gali būti besimptomis. Lėtinei HCV infekcijai progresuojant per 20–40 metų gali išsivystyti kepenų cirozė. Kepenų cirozė – negrįštamas ke-penų pažeidimo procesas (kai pažeistos kepenys neregeneruoja).

Ê HCV infekcijos gydymui skiriami antivirusiniai vaistai. Lietuvoje šios ligos gydymas reglamentuotas 2012 m. LR sveikatos apsaugos minis-tro įsakymu V – 960. Iš PSDF biudžeto apmokamas gydymas skiriamas pacientams, kurie atitinka LR sveikatos apsaugos ministro įsakyme numatytus gydymo kriterijus.

6. Skiepai nuo virusinių hepatitų (vakcinacija)

Ê Skiepai yra nuo hepatito A viruso, nuo hepatito B viruso. Skiepų nuo hepatito C, E virusų nėra.

Ê Skiepai nuo hepatito B. Pilnaverčiam povakcininiam imunitetui užti-krinti ir apsaugoti nuo galimos HBV infekcijos reikia trijų skiepų dozių: po pirmosios dozės sušvirkštimo, antroji vakcinos dozė švirkščiama po 1 mėnesio, o trečioji – po 6 mėnesių. Galimos ir kitos skiepijimų schemos pagal vaistų aprašus. Galima skiepytis ir kombinuota virusi-nio hepatito A ir virusinio hepatito B vakcina1.

Ê Lietuvoje nuo 1998 m. hepatito B vakcina pradėti skiepyti visi nauja-gimiai2. Vakcinacija nuo HBV infekcijos sukelia ilgalaikį (10–15 metų) imunitetą arba gali trukti ir visą gyvenimą.

Ê Skiepai nuo hepatito A viruso. Suaugusiesiems rekomenduojamos 2 vakcinos dozės. Antroji dozė įskiepijama praėjus 6–36 mėnesiams po pirmosios. Vakcina labai imunogeniška. Daugiau nei 95 proc. su-augusiųjų organizme per 4 savaites po pirmos dozės susiformuoja ap-sauginiai antikūnai. Visų paskiepytų organizme po dviejų sušvirkštų vakcinos dozių susidaro apsauginė antikūnų koncentracija.

1 Suaugusiųjų skiepijimo rekomendacijos. Lietuvos infektologų draugija. LBPGD. LID. 2013.2 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 27 d. Nr. V-283 įsakymas „Dėl Lietu-

vos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 1-27).

Page 12: Virusiniai hepatitai (VH) - ULAC ABC.pdf · Tikimasi, kad metodinė priemonė sustiprins specialistų gebėjimus ar-gumentuotai komunikuoti su gyventojais, visuomenės informavimo

— 10 —

Virusiniai hepatitai (VH) —

Viru

sini

ai h

epat

itai

A,

B, C

— y

paty

bės3

Infe

kcija

Hep

atit

as A

(VH

A)

Hep

atit

as B

(VH

B)H

epat

itas

C (V

HC)

Sukė

lėja

iH

epat

ito A

viru

sas

(HAV

)H

epat

ito B

viru

sas

(HBV

)H

epat

ito B

viru

sas

(HCV

)

Pliti

mo

būda

iFe

kalin

is-o

ralin

is:

Ê a

rtim

ai k

onta

ktuo

jant

su

infe

kuot

u as

men

iuÊ

tur

int l

ytin

ių s

anty

kių

(ypa

č or

alin

ių) s

u in

fe-

kuot

u as

men

iuÊ

var

toja

nt u

žter

štą

mai

s-tą

ar g

ėrim

us

Pare

nter

inis

, lyt

inis

. Daž

niau

siai

gim

dant

infe

kuot

ai m

otin

aiÊ

tur

int l

ytin

ių s

anty

kių

su in

feku

otu

asm

eniu

(pvz

., lė

tiniu

infe

kcijo

s ne

-ši

otoj

u –

Hbs

Ag n

ešio

toju

dal

ijant

is u

žter

štom

is a

dato

mis

, šv

irkšt

ais

ir ki

tom

is š

virk

štim

osi p

rie-

mon

ėmis

Ê s

usiž

eidu

s ad

ata

ar k

itais

ašt

riais

in

stru

men

tais

Pare

nter

inis

ir la

bai r

etai

– ly

tinis

. Daž

-ni

ausi

ai:

Ê d

alija

ntis

užt

eršt

omis

ada

tom

is,

švirk

štai

s ir

kito

mis

švi

rkšt

imos

i prie

-m

onėm

isÊ

per

infe

kuot

us k

rauj

o pr

oduk

tus

Reči

au:

Ê t

urin

t lyt

inių

san

tyki

ų su

infe

kuot

u as

men

iuÊ

gim

dant

infe

kuot

ai m

otin

aiÊ

sus

ižei

dus

adat

a ar

kita

is a

štria

is in

s-tr

umen

tais

Asm

enys

, ku

rie tu

ri di

desn

ę tik

imyb

ę už

sikr

ėsti

Ê k

elia

ujan

tieji

į vid

utin

io

ar d

idel

io h

epat

ito A

pa

pliti

mo

regi

onus

Ê t

urin

tys

lytin

ių s

anty

kių

su in

feku

otai

s as

men

i-m

isÊ

inf

ekuo

to a

smen

s še

i-m

os n

aria

i

Ê i

nfek

uotų

mot

inų

kūdi

kiai

Ê i

nfek

uotų

asm

enų

lytin

iai p

artn

eria

asm

enys

, tur

inty

s da

ug ly

tinių

par

t-ne

riųÊ

asm

enys

, ser

gant

ys ly

tiška

i plin

tan-

čiom

is in

fekc

ijom

is (L

PI)

Ê v

yrai

, tur

inty

s ly

tinių

san

tyki

ų su

vy

rais

Ê š

virk

ščia

mųj

ų na

rkot

ikų

vart

otoj

ai

Ê v

arto

jant

ys a

r var

toję

švi

rkšč

iam

uo-

sius

nar

kotik

usÊ

asm

enys

, kur

iem

s bu

vo p

erpi

ltas

krau

-ja

s / a

r jo

prod

ukta

i iki

199

3 m

hem

odia

lizuo

jam

iem

s pa

cien

tam

sve

ikat

os p

rieži

ūros

dar

buot

ojai

Ê u

žsik

rėtu

siej

i ŽIV

Ê i

nfek

uotų

mot

inų

kūdi

kiai

Ê n

utei

stie

ji ar

ank

sčia

u ka

lėję

Page 13: Virusiniai hepatitai (VH) - ULAC ABC.pdf · Tikimasi, kad metodinė priemonė sustiprins specialistų gebėjimus ar-gumentuotai komunikuoti su gyventojais, visuomenės informavimo

— Virusiniai hepatitai (VH)

— 11 —

Infe

kcija

Hep

atit

as A

(VH

A)

Hep

atit

as B

(VH

B)H

epat

itas

C (V

HC)

Tęsi

nys

Ê v

yrai

, tur

inty

s ly

tinių

sa

ntyk

ių s

u vy

rais

Ê š

virk

ščia

mųj

ų na

rkot

ikų

vart

otoj

aiÊ

asm

enys

, tur

inty

s kr

aujo

kr

ešėj

imo

fakt

oria

us

sutr

ikim

ų

Ê k

onta

ktuo

jant

ys s

u in

feku

otu

asm

e-ni

u bu

ityje

(šei

mos

nar

iai)

Ê s

veik

atos

prie

žiūr

os d

arbu

otoj

ai,

kont

aktu

ojan

tys

su b

iolo

gini

ais

pa-

cien

tų s

kysč

iais

Ê h

emod

ializ

uoja

mi p

acie

ntai

Ê k

elia

ujan

tys

į vid

utin

io ir

did

elio

he-

patit

o B

papl

itim

o re

gion

us (H

BsAg

pa

pliti

mas

≥ 2

pro

c.)

Ê a

smen

ys, t

urin

tys

daug

lytin

ių p

artn

e-rių

Ê i

nfek

uotų

asm

enų

lytin

iai p

artn

eria

po

orga

nų, a

udin

ių tr

ansp

lant

acijų

Inku

baci

nis

laik

otar

pis

15–5

0 di

enų

(vid

utin

iška

i: 28

die

nos)

45–1

60 d

ienų

(vid

utin

iška

i: 12

0 di

enų)

14–1

80 d

ienų

(vid

utin

iška

i: 45

die

nos)

Ūm

ios

infe

kcijo

s si

mpt

omai

Visų

vir

usin

ių h

epat

itų

sim

ptom

ai p

anaš

ūs. P

acie

ntui

gal

i pas

irei

kšti

vie

nas

ar d

augi

au iš

čia

nur

odyt

ų si

mpt

omų:

kar

ščia

vim

as, n

uova

rgis

, ape

tito

prar

adim

as, p

ykin

imas

, vėm

imas

, pilv

o sk

ausm

ai, p

ilkos

spa

lvos

išm

a-to

s, są

narių

ska

usm

ai, g

elta

Ūm

ios

sim

ptom

i-nė

s in

fekc

i-jo

s tik

imyb

ė

Ê g

elta

ser

ga <

10

proc

. va

ikų,

kur

ių a

mži

us

< 6 

met

ai

Ê g

elta

ser

ga 4

0–50

pro

c.

vaik

ų, k

urių

am

žius

sie

-ki

a 6–

14 m

etų

Ê g

elta

ser

ga 7

0–80

pro

c.

asm

enų,

kur

ių a

mži

us

> 14

met

ų

Ê s

impt

omai

pas

ireiš

kia

< 1p

roc.

kūd

i-ki

ų, k

urių

am

žius

< 1

met

ai

Ê s

impt

omai

pas

ireiš

kia

5–15

pro

c.

vaik

ų, k

urių

am

žius

1–5

met

ai

Ê s

impt

omai

pas

ireiš

kia

30–5

0 pr

oc.

asm

enų,

kur

ių a

mži

us >

5 m

etai

Pa

stab

a:

sim

ptom

ai

pasi

reiš

kia

5–15

pr

oc. n

auja

i užs

ikrė

tusi

ų as

men

ų, t

urin

-či

ų im

unos

upre

siją

Ê 2

0–30

pro

c. n

auja

i užs

ikrė

tusi

ų as

me-

nų p

asire

iški

a ūm

ios

ligos

sim

ptom

ai

Page 14: Virusiniai hepatitai (VH) - ULAC ABC.pdf · Tikimasi, kad metodinė priemonė sustiprins specialistų gebėjimus ar-gumentuotai komunikuoti su gyventojais, visuomenės informavimo

— 12 —

Virusiniai hepatitai (VH) —

3 Ce

nter

for D

isea

se C

ontr

ol a

nd P

reve

ntio

n. V

iral h

eapt

is. A

vaila

ble

from

: htt

p://

ww

w.c

dc.g

ov/h

epat

itis/

Infe

kcija

Hep

atit

as A

(VH

A)

Hep

atit

as B

(VH

B)H

epat

itas

C (V

HC)

Lėtin

ės

infe

kcijo

s tik

imyb

ė

Nėr

Tar

p ne

pask

iepy

tų a

smen

ų lė

tinė

infe

kcija

pas

ireiš

kia

> 90

pro

c. k

ūdi-

kių,

Ê

25–

50 p

roc.

vai

kų, k

urių

am

žius

1–5

met

ai, i

r 6 –

10 p

roc.

vyr

esni

ų va

ikų

bei s

uaug

usių

Ê l

ėtin

ė in

fekc

ija p

asire

iški

a 75

–85

proc

. na

ujai

užs

ikrė

tusi

ų as

men

ų Ê

15–

25 p

roc.

nau

jai u

žsik

rėtu

sių

asm

e-nų

viru

sas

išny

ksta

sav

aim

e

Ligo

s su

n-ku

mas

Dau

gum

ai ū

mia

ligo

s fo

rma

serg

anči

ų as

men

ų pa

svei

kus

ilgal

aiki

ų ke

penų

pa

žeid

imų

nenu

stat

oma;

lig

a re

tai e

sti m

irtin

a

Ê d

augu

mai

ūm

ia li

gos

form

a se

rgan

-či

ų as

men

ų pa

svei

kus

ilgal

aiki

ų ke

-pe

nų p

ažei

dim

ų ne

nust

atom

a; li

ga

reta

i est

i mirt

ina

Ê 5

–25

proc

. asm

enų,

seg

anči

ų lė

tine

infe

kcija

, sus

erga

lėtin

ėmis

kep

enų

ligom

is –

kep

enų

ciro

ze, k

epen

ų ne

paka

nkam

umu

ar k

epen

ų vė

žiu

Ê ū

mi l

igos

form

a pa

sire

iški

a re

tai,

susi

r-gu

siem

s ūm

ia li

gos

form

a ir

pasv

eiku

s ilg

alai

kių

kepe

nų p

ažei

dim

ų ne

nust

a-to

ma;

Ê 6

0–70

pro

c. s

erga

nčių

jų lė

tiniu

VH

C su

serg

a lė

tine

kepe

nų li

ga,

Ê 5

–20

proc

. asm

enų

per 2

0–30

met

ų iš

sivy

sto

kepe

nų c

irozė

1–5

pro

c. a

smen

ų m

iršta

nuo

kep

enų

ciro

zės

ar k

epen

ų vė

žio

Page 15: Virusiniai hepatitai (VH) - ULAC ABC.pdf · Tikimasi, kad metodinė priemonė sustiprins specialistų gebėjimus ar-gumentuotai komunikuoti su gyventojais, visuomenės informavimo

— Virusiniai hepatitai (VH)

— 13 —

2 pav. Hepatito C infekcijos vystymasis

Ligos progresavimas

Norma

1 stadija

Uždegimas

2 stadija

Fibrozė

3 stadija

Cirozė

4 stadija

60–70 % pacientų pasireiškia kepenų uždegimo požymiai, jei infekcija nėra gydoma

10–20 % pacientų per 30 metų išsivysto kepenų cirozė

Hepatoceliulinėkarcinoma

Lėtinė HCV infekcija

Pasveikimas

Kepenų cirozė

Ūmi HCV infekcija

Mirtis arba kepenų transplantacija

3 pav. Hepatito C viruso infekcijos pasekmės

0 10 20Laikas (metais)

10–40 %60–85 %

15–40 %

1–3 %

30

Page 16: Virusiniai hepatitai (VH) - ULAC ABC.pdf · Tikimasi, kad metodinė priemonė sustiprins specialistų gebėjimus ar-gumentuotai komunikuoti su gyventojais, visuomenės informavimo

— 14 —

Virusiniai hepatitai (VH) —

Užrašams

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

Page 17: Virusiniai hepatitai (VH) - ULAC ABC.pdf · Tikimasi, kad metodinė priemonė sustiprins specialistų gebėjimus ar-gumentuotai komunikuoti su gyventojais, visuomenės informavimo

— Virusiniai hepatitai (VH)

— 15 —

Užrašams

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

...................................................................................................................................................................................

Page 18: Virusiniai hepatitai (VH) - ULAC ABC.pdf · Tikimasi, kad metodinė priemonė sustiprins specialistų gebėjimus ar-gumentuotai komunikuoti su gyventojais, visuomenės informavimo

— 16 —

Virusiniai hepatitai (VH) —

TurinysĮvadas ...................................................................................................................................1

Virusiniai hepatitai (VH) ................................................................................................1

1. Hepatito A viruso (HAV) infekcija — faktai ....................................................2

2. Virusinis E hepatitas (VHE) — faktai .................................................................3

3. Hepatito B viruso (HBV) infekcija — faktai ....................................................3

4. Hepatito D viruso (HDV) infekcija — faktai .................................................6

5. Hepatito C viruso (HCV) infekcija — faktai ...................................................7

6. Skiepai nuo virusinių hepatitų (vakcinacija) .................................................9

Virusiniai hepatitai A, B, C – ypatybės ................................................................... 10