socmin.lrv.lt · Web viewDidžiausia dalis šių išlaidų skiriama valstybinėms socialinio draudimo senatvės pensijoms, kurios yra svarbiausia socialinės apsaugos senatvėje rūšis,

I. MISIJA IR STRATEGINIAI POKYČIAI

MISIJA

Užtikrinti kokybiško užimtumo galimybes, visuomenės socialinį saugumą, socialinę sanglaudą ir šeimos gerovę.

VEIKLOS PRIORITETAI

VP-01. Lietuvos ūkio konkurencingumo nacionaliniu ir regioniniu lygiais didinimas (ypač investicijų aplinkos gerinimas ir darbo santykių lankstumo didinimas) (LRV prioritetas 01-01)

Svarbiausi darbai Įgyvendinimo terminas, ketvirtis

1. Parengti socialinį draudimą, užimtumą ir darbo santykius reguliuojančių teisės aktų projektus, kad būtų subalansuota socialinio draudimo, užimtumo ir darbo santykių visuma bei kuriamos darbo vietos

2014 m. IV ketv.

VP-02. Nedarbo (ypač jaunimo) mažinimas (LRV prioritetas 01-02)


1. Teikti subsidijas naujam verslui pradėti pažeidžiamoms gyventojų grupėms, ypač jaunimui, moterims ir vyresnio amžiaus asmenims, toliau įgyvendinti verslumo skatinimo finansų inžinerijos priemones

2014 m. I–IV ketv.

2. Remti vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, skirtus steigti naujas darbo vietas teritorijose, kuriose bedarbių daugiau negu vidutiniškai šalyje


3. Įgyvendinant jaunimo garantijų darbo rinkoje iniciatyvą, nedirbančiam ir nesimokančiam jaunimui per 4 mėnesius suteikti galimybę dirbti, toliau mokytis, atlikti gamybinę praktiką ar stažuotę


4. Remti ilgalaikių ir vyresnio amžiaus bedarbių darbo įgūdžių įgijimą ir įdarbinimą – teikti darbdaviams subsidijas


5. Parengti projektus teisės aktų, kurių paskirtis – sudaryti palankias sąlygas neįgaliesiems dalyvauti darbo rinkoje, atsižvelgiant į jų turimą negalią, taikyti lanksčias užimtumo formas

2014 m. III ketv.

Eil. Nr.

Vertinimo kriterijai Siektina reikšmė 2014-ais metais

1. Vidutinis metinis 15–64 metų asmenų užimtumo lygis (Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis), procentais

62,7

2. Vidutinis metinis 15–24 metų asmenų užimtumo lygis (Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis), procentais

24,1

3. Ilgalaikio nedarbo lygis (Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis), procentais

6,2

4. Laisvos darbo vietos užpildymo trukmė, teikiant tarpininkavimo įdarbinant paslaugas (darbo dienos)

9

5. Įsidarbinusių neįgaliųjų (iš visų įsidarbinusiųjų), procentais 3,2

VP-03. Nuoseklus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficito mažinimas (LRV prioritetas 02-01)


1. Parengti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo 2015 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, siekiant mažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitą

2014 m. III ketv.

2. Parengti ir Vyriausybei pateikti pasiūlymus dėl nacionalinės pensijos ir naujo pensijų skaičiavimo būdo

2014 m. III ketv.

Eil. Nr.


1. Einamųjų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficito ir BVP santykio mažėjimas, palyginti su ankstesniais metais, procentiniais punktais

0,5

VP-04. Migracijos politikos gairių įgyvendinimas (LRV prioritetas 05-03)


1. Parengti Užsieniečių integracijos politikos įgyvendinimo veiksmų plano projektą

2014 m. IV ketv.

VP-05. Bendradarbiavimo su socialiniais partneriais ir nevyriausybinėmis organizacijomis gerinimas


1. Parengti Nacionalinio pilietinės visuomenės fondo modelį (fondo tikslai, valdymo ir administravimo struktūra, finansavimo šaltiniai) ir pristatyti jį Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginiame komitete

2014 m. I ketv.

2. Kartu su suinteresuotų institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais aptarti ir parengti nevyriausybinių organizacijų duomenų bazės koncepciją

2014 m. II–III ketv.

3. Parengti teisės aktų projektus, reikalingus įsteigti Nacionalinį pilietinės visuomenės fondą

2014 m. IV ketv.

4. Siekiant skatinti kolektyvinių sutarčių tarp darbdavių ir darbuotojų (įmonių, šakos ir teritorijų) pasirašymo, telkti socialinius partnerius, šviesti juos, organizuoti derybas

2014 m. IV ketv.

Eil. Nr.


1. Pasirašytų kolektyvinių sutarčių (šakos ir teritorinių) skaičius 3

VP-06. Pagalbos priemonių šeimai ir vaikui plėtojimas

Svarbiausi darbai Įgyvendinimo

terminas, ketvirtis1. Užtikrinti palankią aplinką vaikams, augantiems šeimose ar

likusiems be tėvų globos, plėtojant pagalbos priemones ir paslaugas vaikų dienos centruose, teikiant pagalbą globėjų (rūpintojų) ir įtėvių šeimoms bei paslaugas šeimoms krizinėse situacijose

2014 m. IV ketv.

2. Įgyvendinti priemones, skirtas smurto artimoje aplinkoje prevencijai ir pagalbos teikimui specializuotuose pagalbos centruose

2014 m. IV ketv.

3. Siekiant gerinti vaiko teisę į socialinę apsaugą parengti Vaikų išlaikymo fondo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą

2014 m. IV ketv.

Eil. Nr.


1. Vaikų, dalyvaujančių vaikų dienos centrų veikloje, dalis iš visų socialinės rizikos šeimose augančių vaikų, proc.

24

2. Smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų, gavusių pagalbą specializuotuose pagalbos centruose, dalis iš visų smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų, proc.

100

ASIGNAVIMAI VEIKLOS PRIORITETAMS ĮGYVENDINTIEil. Nr.

Prioriteto pavadinimas Asignavimai iš visų

šaltinių (tūkst. Lt)

1. Nedarbo (ypač jaunimo) mažinimas 180851

PAGRINDINĖS TEISĖKŪROS INICIATYVOS:

Parengti Darbo kodekso pakeitimo projektą (nauja redakcija) Parengti Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Parengti Valstybinio socialinio draudimo fondo 2015 metų rodiklių patvirtinimo

įstatymo projektą

VEIKLOS EFEKTYVUMO DIDINIMO KRYPTYS

Peržiūrėti ministro valdymo srityje esančių labai mažų įstaigų (iki 20 pareigybių) veiklą, siekiant jų veiklos optimizavimo.

1 STRATEGINIS TIKSLAS SIEKTI SUMAŽINTI NEDARBO LYGĮ, EFEKTYVIAU TAIKANT AKTYVIOS DARBO RINKOS

POLITIKOS PRIEMONES, MODERNIZUOTI DARBO SANTYKIŲ REGLAMENTAVIMĄ, UŽTIKRINTI SAUGIĄ DARBO APLINKĄ BEI PLĖTOTI SOCIALINĮ DIALOGĄ

PROGRAMA 1.2UŽIMTUMO DIDINIMAS

231998 tūkst. litų, iš jų 11156 tūkst. litų DU

2 STRATEGINIS TIKSLASSIEKTI EFEKTYVIOS SOCIALINĖS APSAUGOS

PROGRAMA 2.4SOCIALINIŲ PASLAUGŲ INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA

89851 tūkst. litų

PROGRAMA 2.7SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PLĖTRA GLOBOS IR KITOSE ĮSTAIGOSE


PROGRAMA 2.8VALSTYBINĖS PENSIJOS, ŠALPOS IR KITOS SOCIALINĖS PARAMOS IŠMOKOS

1439201 tūkst. litų

PROGRAMA 2.10IŠMOKOS VAIKAMS227454 tūkst. litų

PROGRAMA 2.12VAIKŲ IŠLAIKYMO FONDAS


PROGRAMA 2.13SOCIALINĖS APSAUGOS SRITIES SPECIALIOSIOS TIKSLINĖS

DOTACIJOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS437982 tūkst. litų

PROGRAMA 2.14 SPECIALIOJI VALSTYBĖS PARAMOS GYVENAMIESIEMS

NAMAMS, BUTAMS ĮSIGYTI FINANSAVIMO PROGRAMA 22400 tūkst. litų

PROGRAMA 2.15EUROPOS PAGALBOS LABIAUSIAI SKURSTANTIEMS ASMENIMS FONDAS

23530 tūkst. litų

3 STRATEGINIS TIKSLAS STIPRINTI ŠEIMŲ SAVARANKIŠKUMĄ IR ATSAKOMYBĘ, SIEKTI PALANKIOS

ŠEIMAI APLINKOS IR JAUNIMO AKTYVUMO

PROGRAMA 3.1ŠEIMOS GEROVĖS IR VAIKO TEISIŲ APSAUGOS POLITIKOS

ĮGYVENDINIMAS20852 tūkst. litų, iš jų 1345 tūkst. litų DU

PROGRAMA 3.2JAUNIMO POLITIKOS ĮGYVENDINIMAS3151 tūkst. litų, iš jų 481 tūkst. litų DU

4 STRATEGINIS TIKSLAS UŽTIKRINTI SOCIALIAI PAŽEIDŽIAMŲ GYVENTOJŲ SOCIALINĘ

INTEGRACIJĄ

PROGRAMA 4.1NEĮGALIŲJŲ SOCIALINĖ INTEGRACIJA


PROGRAMA 4.2SOCIALINĖS APRĖPTIES STIPRINIMAS


PROGRAMA 4.3EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO PROGRAMA


PROGRAMA 4.57EUROPOS FONDO TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIŲ INTEGRACIJAI

PROGRAMA3884 tūkst. litų, iš jų 99 tūkst. litų DU

5 STRATEGINIS TIKSLAS SIEKTI BENDRUOMENIŲ IR NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ

PARTNERYSTĖS SU VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJOMIS, JŲ PLĖTROS IR AKTYVAUS DALYVAVIMO SOCIALINĖJE VEIKLOJE

PROGRAMA 5.2NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ IR BENDRUOMENIŲ

PLĖTRA1316 tūkst. litų

PROGRAMA 5.3VIETOS BENDRUOMENIŲ SAVIVALDOS PROGRAMA

8000 tūkst. litų

Asignavimų 2014 metams paskirstymas pagal programas (proc.)

6 STRATEGINIS TIKSLAS ĮGYVENDINTI EFEKTYVIĄ SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO POLITIKĄ

PROGRAMA 6.1SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO POLITIKOS ĮGYVENDINIMO

ADMINISTRAVIMAS39906 tūkst. litų, iš jų 20711 tūkst. litų DU

Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra (89851,0 tūkst. litų)

3,0 %Socialinių paslaugų plėtra globos ir ki-

tose įstaigose(166207,0 tūkst.

litų)5,8 %

Neįgaliųjų socialinė inte-

gracija(60354,0 tūkst.

litų)2,1 %

Valstybinės pensi-jos, šalpos ir kitos socialinės paramos

išmokos(1439201,0 tūkst.

litų)50,2 %Nevyriausybinių

organizacijų ir bendruomenių plė-

tra(1316,0 tūkst. litų)

0,1 %Socialinės apsaugos ir

darbo politikos įgyvendinimo

administravimas(39906,0 tūkst.

litų)1,4 %

Šeimos gerovės ir vaiko

teisių apsaugos politikos įgyvendin-

imas(20852,0 tūkst.

litų)0,8 %

Išmokos vaikams(227454,0 tūkst.

litų)8,0 %

Vietos bendruomenių

savivaldos programa

(8000,0 tūkst. litų)0,3 %

Vaikų išlaikymofondas

(45659,0 tūkst. litų)

1,6 %

Užimtumo didinimas

(231998,0 tūkst. litų)8,1%

Socialinės apsaugos srities specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams

(437982,0 tūkst. litų)15,0 %

Specialioji valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo

programa(22400,0 tūkst. litų)

0,8 %Socialinės aprėpties stiprinimas

(38356,0 tūkst. litų)1,4 %

Europos pabėgėlių fondo programa (2384,0 tūkst. litų)

0,1 %

Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai programa(3884,0 tūkst. litų)

0,2 % Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas

(23530,0 tūkst. litų)0,9 %

Jaunimo politikos įgyvendinimas(3151,0 tūkst. Lt) 0,2 %

Asignavimų 2014 metams paskirstymas pagal programas

Programos

kodasProgramos pavadinimas

Asignavimai

(tūkst. litų)

1.2 Užimtumo didinimas 2319982.4 Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra 898512.7 Socialinių paslaugų plėtra globos ir kitose įstaigose 1662072.8 Valstybinės pensijos, šalpos ir kitos socialinės paramos

išmokos 1439201

6,3

11,4 %

82,3 %

vadovai ir pavaduotojaikitų padalinių vadovai ir pavaduotojaispecialistai ir kiti

2014-ųjų metų pareigybių skaičiaus ir išlaidų darbo užmokesčiui pasiskirstymas pagal pareigybių grupes

14247,1 tūkst. litų



II. STRATEGINIŲ TIKSLŲ IR PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

VEIKLOS KONTEKSTAS

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – ministerija) vykdo įstatymais ir kitais teisės aktais jai pavestų socialinės apsaugos ir darbo sričių valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šiose srityse valstybės politiką. Ministerijos veikla planuojama taip, kad būtų įgyvendinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51, programos įgyvendinimo priemonės bei Vyriausybės prioritetai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 931 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 metų veiklos prioritetų“. Ministerijos veiksmai yra susieti su ilgalaike perspektyva ir nukreipiami strateginėmis kryptimis.

Politiniai, ekonominiai ir socialiniai veiksniai daro įtaką socialinės politikos formavimui ir pagrindinėms jos įgyvendinimo kryptims.

Socialinės apsaugos ir darbo sistema yra finansuojama iš valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, savivaldybių biudžetų lėšų ir kitų šaltinių. Ekonominė ir finansinė padėtis šalyje daro įtaką asignavimų, skiriamų socialinei politikai įgyvendinti, apimčiai. 2014 m. socialinės apsaugos išlaidos turėtų sudaryti apie 40 proc. visų valstybės išlaidų. Didžiausią dalį šių išlaidų sudaro valstybinio socialinio draudimo išmokos, išlaidos aktyviai darbo politikai, socialinės apsaugos išmokos, išlaidos piniginei socialinei paramai, socialinėms paslaugoms ir programoms, skirtoms socialinei politikai įgyvendinti.

Valstybinio socialinio draudimo išlaidos sudaro didžiausią socialinės apsaugos išlaidų dalį. Didžiausia dalis šių išlaidų skiriama valstybinėms socialinio draudimo senatvės pensijoms, kurios yra svarbiausia socialinės apsaugos senatvėje rūšis, dažniausiai vienintelis apie 600 tūkst. gavėjų pragyvenimo šaltinis.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2014 m. sausio 1 d. bedarbių santykis su darbingo amžiaus gyventojais sudarė 11,1 procento, darbo biržoje buvo registruota 203,5 tūkst. bedarbių.

Darbo rinkoje vis dar yra teritorinis netolygumas. 2014 m. sausio 1 d. daugiausia darbingo amžiaus bedarbių buvo registruota Ignalinos (19,8 proc.), Alytaus (19,2) ir Lazdijų (18,9 proc.) rajonų savivaldybėse. Žemiausias nedarbas buvo Neringoje (7,0 proc.), Trakuose (7,4 proc.) ir Kretingoje (7,5 proc.).

Visose 60 savivaldybių vidutiniškai per vieną 2013 metų mėnesį socialinę pašalpą gavo 190,0 tūkst. asmenų (6,5 proc. visų Lietuvos gyventojų). Palyginti su 2012 metais, vidutinis per mėnesį socialinę pašalpą gavusių asmenų skaičius sumažėjo 14,4 proc. (nuo 221,9 iki 190,0 tūkst. asmenų), išlaidos socialinei pašalpai mokėti sumažėjo 15,2 proc. (nuo 599,5 iki 508,2 mln. litų). Vidutinis socialinės pašalpos dydis per mėnesį vienam gyventojui šiose savivaldybėse per 2013 metus, palyginti su 2012 metais, sumažėjo 0,98 proc. (nuo 225,1 iki 222,9 lito).

Visose 60 savivaldybių būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijoms teikti per 2013 metus išleista 10,2 proc. mažiau lėšų nei per 2012 metus – išlaidos sumažėjo nuo 169,5 mln. litų iki 152,2 mln. litų.

Vidutiniškai per vieną 2013 metų mėnesį būsto šildymo išlaidų kompensacijas gavo 204,9 tūkst. asmenų (7,0 proc. visų Lietuvos gyventojų). Per 2013 metus, palyginti su 2012 metais, vidutinis per mėnesį gavusių būsto šildymo išlaidų kompensacijas asmenų skaičius išaugo 2,8 proc. (nuo 199,4 iki 204,9 tūkst. asmenų). Vidutinis būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis vienam asmeniui per vieną 2013 metų šildymo sezono mėnesį būstą šildant centralizuotai sudarė apie 130 litų (2012 metais – 121 litą), būstą šildant kitomis energijos ir kuro rūšimis – 127 litus (2012 metais – 128 litus).

Gyventojų sveikatos sutrikimai, jų padėtis darbo rinkoje, pragyvenimo lygis bei lengvatos sąlygoja neįgaliųjų skaičių šalyje. Apytiksliais duomenimis, šalyje 2013 metais gyveno daugiau kaip 70 tūkst. judėjimo, 22 tūkst. psichikos, 9 tūkst. regos, 7 tūkst. klausos, 147 tūkst. vidaus organų ir kitas negalias turinčių asmenų. Netekto darbingumo (invalidumo) pensijų („Sodros“ ir šalpos) gavėjų 2014 metų sausio 1 d. buvo 255,4 tūkstančio.

Vaiko teisių ir teisėtų interesų apsauga – vienas iš svarbiausių uždavinių, keliamų valstybei ir visuomenei. Pasikeitusi ekonominė padėtis Lietuvoje tapo tikru išbandymu socialiai pažeidžiamoms šeimoms, t. y. darbo netekusioms, gausioms, nedarnioms (asocialioms) ir kt. šeimoms. Savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų duomenimis, 2012 m., palyginti su 2011 m., socialinės rizikos šeimų skaičius sumažėjo nuo 10598 šeimų iki 10398 šeimų. 2012 metais likusių be tėvų globos vaikų skaičius sumažėjo 9,3 procento, palyginti su 2011 metais. 2011 m. buvo 2305 be tėvų globos likę vaikai, 2012 metais – 2090 vaikų. Lietuvoje siekiama sudaryti sąlygas vaikui augti biologinėje šeimoje, o netekusiam tėvų globos vaikui – tinkamas globos (rūpybos) sąlygas, kurios atitiktų vaiko interesus ir poreikį augti šeimos aplinkoje arba aplinkoje, artimoje šeimai, tinkamai pasirengti savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.

Jaunimas traktuojamas kaip atskira socialinė grupė bei ypatinga visuomenės dalis. Jaunimo išskirtinumas siejamas su žmogaus gyvenimo laikotarpiu, kai yra integruojamasi į visuomenę, bręstama, tampama nepriklausomais žmonėmis, bandoma įsitvirtinti darbo rinkoje, pradedama kurti šeimas. Jaunimas tampa vis aktyvesnis tiek socialinėje, tiek politinėje erdvėje, tačiau bendras organizuoto ir socialiai aktyvaus jaunimo procentas valstybėje yra labai mažas.

Išorės ir vidaus aplinkos bei stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizėa leido nustatyti pagrindinius veiksmus ir suformuluoti strateginius ministro valdymo sričių tikslus.

Pagrindiniai veiksmai:1. Siekiant integruoti į darbo rinką ieškančius darbo asmenis, ypač jaunimą, numatoma

lėšas skirti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms įgyvendinti. Vykdyti aktyvios politikos priemones, susijusias su darbo vietų išsaugojimu.

2. Tobulinti darbo santykių reglamentavimą, siekiant didinti jų lankstumą ir užtikrinti užimtumo saugumą.

3. Siekiant sudaryti sąlygas mažinti darbuotojų profesinius sveikatos pakenkimus, būtina sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas darbo vietose.

4. Siekiant neįgaliųjų socialinės integracijos į visuomenę, numatoma plėtoti neįgaliųjų reabilitaciją, paslaugas, ugdymą, aplinkos prieinamumą, užimtumą, visuomenės švietimą ir jų medicininį, socialinį bei techninį aptarnavimą.

5. Siekiant socialinėmis paslaugomis užtikrinti žmogui būtinųjų poreikių tenkinimą bei skatinant jį patį pagelbėti pačiam sau, numatoma efektyviai plėtoti socialines paslaugas, remti programas, padedančias bendruomenėse plėtoti nestacionarių bendruomeninių paslaugų tinklą pagyvenusiems žmonėms.

6. Siekiant užtikrinti, kad žmogus nebūtų diskriminuojamas dėl amžiaus, lyties, etninės kilmės, religinių įsitikinimų ar sveikatos būklės, numatoma toliau įgyvendinti lygių galimybių politiką.

7. Siekiant įgyvendinti vaiko teises į apsaugą, aprūpinimą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime, numatoma skatinti šeimas auginti ir išlaikyti savo vaikus, tobulinti vaiko teisių apsaugą, taip pat stiprinti socialinį darbą su socialinės rizikos šeimomis bendruomenėse.

8. Siekiant užtikrinti apsaugą senatvės, invalidumo, ligos, našlystės ir maitintojo netekimo atvejais, tęsti pensijų sistemos pertvarką.

9. Siekiant reintegruoti socialinę atskirtį patiriančias grupes į visuomenę, numatoma teikti šioms grupėms prevencines ir reabilitacines socialines paslaugas.

10. Siekiant, kad gyventojai pasinaudotų jiems teikiama socialine apsauga, numatoma informuoti visuomenę apie tai, kaip įgyvendinama darbo ir socialinės apsaugos politika, palaikyti ryšius su nevyriausybinėmis organizacijomis, bendradarbiauti su darbuotojų ir darbdavių organizacijomis formuojant ir įgyvendinant šią politiką.

11. Siekiant remti nepasiturinčius gyventojus, kai suaugę asmenys išnaudoję visas pajamų gavimo galimybes, teikti jiems piniginę socialinę paramą.

12. Siekiant plėtoti bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų veiklą, stiprinti bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų partnerystę su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei aktyvinti jų dalyvavimą socialinėje veikloje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai vadovauja ministras, kuris koordinuoja ministerijos administracijos padalinių veiklą per ministerijos kanclerį, o įstaigų prie ministerijos – per šių įstaigų vadovus. Socialinės apsaugos ir darbo ministras nustato viceministrų veiklos ir ministerijos kanclerio administravimo sritis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos struktūra: Vidaus audito skyrius, Apskaitos ir atskaitomybės departamentas, Teisės skyrius, Moterų ir vyrų lygybės skyrius, Personalo skyrius, Ryšių su visuomene skyrius, Strateginio planavimo ir analizės departamentas, Socialinio draudimo ir pensijų departamentas, Socialinės aprėpties departamentas, Šeimos ir bendruomenių departamentas, Darbo departamentas, Europos Sąjungos struktūrinės paramos departamentas, Tarptautinių reikalų departamentas, Bendrųjų reikalų departamentas.

Įstaigos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Lietuvos darbo birža, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, Valstybinė darbo inspekcija, Neįgaliųjų reikalų departamentas, Vaikų išlaikymo fondo administracija, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bei Jaunimo reikalų departamentas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžios biudžetinės įstaigos: Lietuvos Respublikos trišalės tarybos sekretoriatas, Ginčų komisija, Techninės pagalbos neįgaliesiems centras, 40 socialinės globos įstaigų, 5 gestų kalbos vertėjų centrai bei 1 neįgaliųjų reabilitacijos centras. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įgyvendina viešųjų įstaigų Technikos priežiūros tarnybos ir Europos socialinio fondo agentūros savininko (dalininko) turtines ir neturtines teises.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai nustatytas didžiausias leistinas pareigybių skaičius – 246 pareigybės. 202 ministerijos darbuotojai turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Valstybės tarnautojų kvalifikacija atitinka jų pareigybių aprašymuose keliamus reikalavimus.

1 STRATEGINIS TIKSLAS – SIEKTI SUMAŽINTI NEDARBO LYGĮ, EFEKTYVIAU TAIKANT AKTYVIOS DARBO RINKOS POLITIKOS PRIEMONES, MODERNIZUOTI DARBO SANTYKIŲ REGLAMENTAVIMĄ, UŽTIKRINTI SAUGIĄ DARBO APLINKĄ BEI PLĖTOTI SOCIALINĮ DIALOGĄ

Vertinimo kriterijaus kodas

Efekto vertinimo kriterijaus pavadinimas

ir mato vienetas2013-ųjų

metų planas2014-ųjų



metų planas

E-01-01

Vidutinis metinis 15–64 metų asmenų užimtumo

lygis (gyventojų užimtumo tyrimo

duomenimis), proc.

62,7 64,7 65

E-01-02

Užimtųjų (15–64 m.) skaičiaus padidėjimas, palyginti su 2012 metais (proc.)

4,4 8,9 13,4

E-01-0315–64 m. amžiaus gyventojų darbo jėgos aktyvumo lygis (proc.)

72,6 73,1 73,7

E-01-04

Jaunų (iki 25 m.) teritorinėse darbo biržose registruotų bedarbių dalis iš visų darbingų to paties amžiaus gyventojų sausio 1 d., proc.

6,1 5,5 4,9 4,9

E-01-05

Vidutinis metinis 15–24 metų asmenų nedarbo lygis (Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis), proc.

24 21,5 19,0 16,3

E-01-06Įsidarbinusiųjų neįgaliųjų (iš visų įsidarbinusiųjų), proc.

3,2 3,3 3,5

E-01-07

Vidutinis metinis 55–64 metų asmenų užimtumo lygis (Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis), proc.

51 51,2 51,5

E-01-08

Ilgalaikio nedarbo lygis (Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis), proc.

6,2 5,8 5,2

E-01-09

Laisvos darbo vietos užpildymo trukmė, teikiant tarpininkavimo įdarbinant paslaugas (darbo dienos)

9 8 7

E-01-10 Pasitraukimo iš darbo rinkos vidutinis amžius

62,5 62,7 63

E-01-11

Nedarbo lygis (Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis), procentais

10,5 9,8 9,2

E-01-12

Vidutinis metinis 15–24 metų asmenų užimtumo lygis (Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis)

24,1 25,3 26,6

E-01-13

Dirbančių darbingo amžiaus neįgaliųjų dalis, palyginti su bendru darbingo amžiaus neįgaliųjų skaičiumi (proc.)

29 30 32

PROGRAMA - UŽIMTUMO DIDINIMAS (KODAS 1.2)

2 STRATEGINIS TIKSLAS – SIEKTI EFEKTYVIOS SOCIALINĖS APSAUGOS


Efekto vertinimo kriterijaus pavadinimas 2013-ųjų 2014-ųjų 2015-ųjų 2016-ųjų

ir mato vienetas metų planas metų planas metų planas metų planasE-02-01 Vidutinio metinio

socialinės pašalpos gavėjų skaičiaus sumažėjimas, palyginti su 2012 metais, proc.

1,8 14,6 18,3 21,6

E-02-02 Asmenų, gyvenančių skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje, skaičius (ankstesnių metų tyrimo duomenimis)

988000 942000 906000

PROGRAMOS: - SOCIALINIŲ PASLAUGŲ INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA (KODAS 2.4)- SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PLĖTRA GLOBOS IR KITOSE ĮSTAIGOSE (KODAS

2.7)- VALSTYBINĖS PENSIJOS, ŠALPOS IR KITOS SOCIALINĖS PARAMOS

IŠMOKOS (KODAS 2.8)- IŠMOKOS VAIKAMS (KODAS 2.10)- VAIKŲ IŠLAIKYMO FONDAS (KODAS 2.12)- SOCIALINĖS APSAUGOS SRITIES SPECIALIOSIOS TIKSLINĖS DOTACIJOS

SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS (KODAS 2.13)- SPECIALIOJI VALSTYBĖS PARAMOS GYVENAMIESIEMS NAMAMS,

BUTAMS ĮSIGYTI FINANSAVIMO PROGRAMA (KODAS 2.14)- EUROPOS PAGALBOS LABIAUSIAI SKURSTANTIEMS ASMENIMS FONDAS

(KODAS 2.15)

3 STRATEGINIS TIKSLAS – STIPRINTI ŠEIMŲ SAVARANKIŠKUMĄ IR ATSAKOMYBĘ, SIEKTI PALANKIOS ŠEIMAI APLINKOS IR JAUNIMO AKTYVUMO


Efekto vertinimo kriterijaus pavadinimas 2013-ųjų 2014-ųjų 2015-ųjų 2016-ųjų

ir mato vienetas metų planas metų planas metų planas metų planasE-03-01 Socialinės rizikos

šeimų skaičiaus mažėjimas, proc.

1 1 1 1

E-03-02 Jaunimo,dalyvaujančio jaunimo politikai įgyvendinti skirtose priemonėse, skaičiaus didėjimas, lyginant su praėjusiais metais, proc.

1 1 1 1

E-03-03 Suminis gimstamumo rodiklis

1,77 1,77 1,78

PROGRAMOS:- ŠEIMOS GEROVĖS IR VAIKO TEISIŲ APSAUGOS POLITIKOS

ĮGYVENDINIMAS (KODAS 3.1)- JAUNIMO POLITIKOS ĮGYVENDINIMAS (KODAS 3.2)

4 STRATEGINIS TIKSLAS – UŽTIKRINTI SOCIALIAI PAŽEIDŽIAMŲ GYVENTOJŲ SOCIALINĘ INTEGRACIJĄ


Efekto vertinimo kriterijaus 2013-ųjų 2014-ųjų 2015-ųjų 2016-ųjų

pavadinimas ir mato vienetas

metų planas metų planas metų planas metų planas

E-04-01 Neįgaliųjų, pasinaudojusių socialinės integracijos priemonėmis, skirtomis jų socialinei atskirčiaimažinti, dalis iš visų neįgaliųjų, proc.

33 34 35 35

PROGRAMOS:- NEĮGALIŲJŲ SOCIALINĖ INTEGRACIJA (KODAS 4.1)- SOCIALINĖS APRĖPTIES STIPRINIMAS (KODAS 4.2)- EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO PROGRAMA (KODAS 4.3)- EUROPOS TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIŲ INTEGRACIJAI PROGRAMA

(KODAS 4.57)

5 STRATEGINIS TIKSLAS – SIEKTI BENDRUOMENIŲ IR NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ PARTNERYSTĖS SU VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJOMIS, JŲ PLĖTROS IR AKTYVAUS DALYVAVIMO SOCIALINĖJE VEIKLOJE


Efekto vertinimo kriterijaus 2013-ųjų 2014-ųjų 2015-ųjų 2016-ųjų


metų planas metų planas metų planas metų planas

E-05-01 Nevyriausybinių organizacijų veikloje dalyvaujančių gyventojų dalis (proc.)

11 12 13

PROGRAMOS:- NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ IR BENDRUOMENIŲ PLĖTRA

(KODAS 5.2)- VIETOS BENDRUOMENIŲ SAVIVALDOS PROGRAMA (KODAS 5.3)

6 STRATEGINIS TIKSLAS – ĮGYVENDINTI EFEKTYVIĄ SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO POLITIKĄ


Efekto vertinimo kriterijaus


2013-ųjųmetų planas




E-06-01 Įgyvendintų Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo priemonių, už kurias atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, dalis iš viso šių priemonių skaičiaus, procentais

100 100 100 100

E-06-02 Valstybinio socialinio draudimo fondo einamųjų metų biudžeto deficito ir BVP santykio mažėjimas, palyginti su ankstesniais metais, procentiniais punktais

0,3 0,5 0,5 0,2

E-06-03 Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto įmokos, palyginti su BVP, procentais

7,8 7,77 8

E-06-04 Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio indekso pokyčiai, palyginti su ankstesniais metais, procentais

5,2 5,8 6,5

PROGRAMA – SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO POLITIKOS ĮGYVENDINIMO ADMINISTRAVIMAS (KODAS 6.1)

Documents

socmin.lrv.lt · Web viewDidžiausia dalis šių išlaidų skiriama valstybinėms socialinio draudimo senatvės pensijoms, kurios yra svarbiausia socialinės apsaugos senatvėje rūšis,