ŽIV infekcijos plitimo veiksniai ir mokslu pagrįsta prevencija bendruomenėje

ŽIV infekcijos plitimo veiksniai ir mokslu pagrįsta prevencija

bendruomenėje

Savivaldybių Narkotikų kontrolės komisijų narių mokymai

SAULIUS ČAPLINSKAS

Medicinos mokslų daktarasLietuvos AIDS centro direktorius

Mykolo Romerio universiteto [email protected]

mailto:[email protected]

mailto:[email protected]

ŽIV infekcijos plitimo veiksniai ir mokslu pagrįsta prevencija bendruomenėje

1. Pasaulinės ŽIV epidemijos statusas 2. ŽIV infekcijos plitimas Lietuvoje3. Natūrali ŽIV infekcijos eiga, diagnostika ir gydymas4. ŽIV plitimo veiksniai

1. Plitimo per lytinius santykius veiksniai2. Plitimo tarp ir iš ŠNV veiksniai

5. ŽIV infekcijos kontrolės tikslai ir uždaviniai6. ŽIV infekcijos prevencija tarp ir iš ŠNV

1. “Žemo slenksčio” paslaugos ŠNV2. LAC žemo slenksčio paslaugų kabinetas ŠNV ir KSD3. ŽIV prevencija ir kontrolė įkalinimo įstaigose4. Rezultatų vertinimas

7. Išvados ir rekomendacijos

Paskaitos planas:

1. Pasaulinės ŽIV epidemijos statusas

Pasaulinės ŽIV epidemijos statusas

• Apie 30 mln. mirė – 3.100.000 – ŽIV mirčių per metus– 258.333 – ŽIV mirčių per mėnesį– 59.615 – ŽIV mirčių per savaitę– 8.493 – ŽIV mirčių per dieną

• 170.000 - 250.000 cunamio aukų

• Apie 42 mln. užsikrėtusių– Maždaug trečdalis infekuotųjų yra 15-24 metų

amžiaus – Dauguma infekuotųjų nežino, kad yra užsikrėtę

ŽIVŠaltinis: UNAIDS, 2006

Pasaulinės ŽIV epidemijos statusas

• Pasaulyje kasdien apie 14 000 žmonių užsikrečia ŽIV• Rytų Europoje kasdien apie 700 žmonių užsikrečia ŽIV • Estijoje kasdien nustatomi 2 ŽIV infekuoti žmonės• Kaliningrado srityje kasdien nustatomas ne mažiau,

kaip 1 ŽIV infekuotas žmogus• Lietuvoje kas 4 dieną nustatomas 1 ŽIV infekuotas

žmogus • Šiuo metu ŽIV - ketvirtas iš didžiausių mirtinų

žmonijos priešų pasaulyje• Prognozuojama, kad per ateinančius 50 metų

kiekvieną minutę 10 žmonių pasaulyje mirs dėl AIDS

Šaltinis: UNAIDS, 2006

• JAV– Metamfetamino kristalų ir vaistų nuo erekcijos sutrikimų

vartojimas tarp vyrų, turinčių santykius su vyrais (ang. MSM – men having sex with men);

– Neproporcingai didelis tarp AA ir AA MSM;• Afrika

– Neproporcingai didelis poveikis jaunoms moterims;– Susimąstyti verčianti tikrovė: prevencijos nesėkmės, ART ir

iniciatyvos ``3x5`` ribotumas, našlaičiai;

• Rusija, Rytų Europa, Centrinė Azija, Kinija, Pietryčių Azija– Pigus heroinas ir ŽIV;

• Jaunimo pažeidžiamumas pasaulio mastu– 50 % naujų infekcijos atvejų 15-24 metų amžiaus grupėje.

Regioninės ŽIV epidemiologijos problemosRegioninės ŽIV epidemiologijos problemos

Spartaus ŽIV epidemijos plitimo Rytų Europoje veiksniai

Socialiniai-ekonominiai pokyčiai ir didelis augimas 1. Narkomanijos 2. Prostitucijos 3. Lytiškai plintančių infekcijų (LPI) 4. VHB ir VHC 5. Tuberkuliozės

Didelė ŽIV epidemija tarp narkomanųKalėjimų problemos Pavojus spartaus ŽIV plitimo lytiškai

Tiltinės žmonių grupės Saugaus donorinio kraujo tiekimo problema Milžiniška AIDS epidemija netolimoje ateityje

2. ŽIV infekcijos plitimas Lietuvoje

ŽIV infekcijos plitimas Lietuvoje

Pirmas etapas (1989–1993):• ŽIV labiausiai plito tarp gėjų

– užsikrėtė užsienyje, kur dirbo ar kurį laiką gyveno Antras etapas (1994–1997):• tolimojo plaukiojimo jūreiviai

– užsikrėtė nuo KSD Afrikos, Azijos, Rusijos uostuose (heteroseksualūs lytiniai santykiai)

Trečias etapas (1996–2006):• 1994 m. pirmas ŽIV infekuotas INV

– užsikrėtė Lenkijoje• 1996–1997 m. intensyvus ŽIV plitimas tarp INV

– po kontaktų su Kaliningrado srities narkomanais • 1997–2006 m. vyrauja INV Šaltinis: LAC, 2006

ŽIV/AIDS plitimo dinamika Lietuvoje

20020077 01 01 01 01 (registruoti atvejai)(registruoti atvejai)

The Lithuanian AIDS centre data, 2007Saulius Čaplinskas

Lietuvos epidemiologinės ŽIV padėties ypatumai

1200 kumuliacinių ŽIV atvejų

Pagal užsikrėtimo būdą:– 77,3% (928) švirkščiamų narkotikų

vartojimas– 10,8% (130) heteroseksualūs santykiai – 6,5% (78) homoseksualūs santykiai – 5,4% (64) užsikrėtimo būdas

nežinomas– nediagnozuota perinatalinių atvejųŠaltinis: LAC, 2007

20020077 0101 01 01


Pagal lytį:– 87% (1044) vyrų – 13% (156) moterų

Pagal amžių:– 44% 25-34 metų amžiaus – diagnozės nustatymo metu jauniausiam

buvo 15 m., vyriausiam 68 m.– 0 vaikų iki 14 m. amžiaus

Šaltinis: LAC, 2007

20020077 0101 01 01


Pagal socialinę charakteristiką:– 58% - kali ar kalėjo laisvės atėmimo įstaigose– 29% - užsikrėtė Alytaus pataisos darbų

kolonijoje – 67 % turi vidurinį išsilavinimą– reprodukcinio amžiaus moterys

Pagal gyvenamą vietą:– 29% - Klaipėda (uostamiestis)– 16% - Vilnius (sostinė)– Po 4% - Kaunas, Šiauliai, Mažeikiai


20020077 0101 01 01

Geografinis ŽIV pasiskirstymas Lietuvoje 20020077 0101 01 01

ApskritysAlytaus - 22Kauno - 64Klaipėdos - 380Marijampolės - 14Panevėžio - 15Šiaulių - 57Tauragės - 6Telšių - 45Utenos - 10Vilniaus – 203*********Alytaus pataisos namai - 322Ne Lietuvos gyventojai - 53Nežinoma gyvenamoji vieta – 9Viso: 1200


2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m.

1 3 2 11 3

• 2002-20054 metais gimę vaikai yra sveiki

• 2005-2006 metais gimę vaikai bus stebimi iki 1,5 m. amžiaus

ŽIV užsikrėtusių nėščių gimdymai Lietuvoje:

Šaltinis: Lietuvos AIDS centras, 2007

2007 2007 001 011 01


Pagal ŽIV paplitimo lygį:Mažas ŽIV/AIDS paplitimas- nesiekia 5% jokioje

subpopuliacijoje

Šaltinis: UNAIDS ir LAC, 2005

2007 2007 001 011 01


Pagal ŽIV ligos eigą:– 123 diagnozuotas AIDS – 112 ŽIV infekuotų mirė:

• 46 nuo AIDS• 66 dėl nesusijusių su AIDS priežasčių


2007 2007 001 011 01

ŽIV paplitimas Lietuvos apskrityse 100 tūkst. gyv.

Apskritis ŽIV paplitimas 100 tūkst.gyventojų 2003

metais

ŽIV paplitimas 100 tūkst.gyventojų 2004

metais

ŽIV paplitimas 100 tūkst.gyventojų 2005

metais

Vilniaus 15,21 15,79 17.21

Kauno 3,76 5,83 6.61

Klaipėdos 50,36 66,20 81.71

Šiaulių 7,69 11,37 13.16

Panevezio 2,37 3,08 3.11

Alytaus 7,58 7,11 7.19

Marijampolės 3,75 5,93 7.61

Tauragės 2,26 2,28 3.02

Telsiu 14,60 16,95 23.93

Utenos 0,55 1,68 2.83

Lietuvoje 22,78 26,13 29.41

Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenys

ŽIV/AIDS užsikrėtusių asmenų diagnozės nustatymo vieta

(abs.sk.)

1 1 7 4 2 9 11 10 12 23 29 26 34 31 37 341 715 17 22 29

49 4580 55

395 5

7 14

64

3

11

817 4 4

4 2

1015

11

1 1 1 2 11

13 3 6

11 12

125

11

24

2

1924

15

299

0

50

100

150

200

250

300

350

400

450

1988 1989 1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005

gydymo įstaigos patekę į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietasšvirkštų keitimo punktai detoksikacijos, reabilitacijos, metadono programaLietuvos AIDS centras Alytaus protrūkis

Šaltinis:Lietuvos AIDS centras

20072007 01 01 0101

3. Natūrali ŽIV infekcijos eiga, diagnostika ir gydymas

ŽIV ir AIDSŽIV

Ž – žmogausI - imunodeficitoV – virusas

Paskutinė ŽIV ligos (infekcijos) stadija AIDS

AIDSA – akvizitinis (įgytas) I – imunitetoD – deficitoS - sindromas

(klinikinė būklė)

Asmenys, gyvenantys su ŽIV ir AIDS

“ŽIV tai dar nereiškia AIDS”

ŽIV infekcijos šaltinis

Infekcijos šaltinis – ŽIV infekuotas žmogus Imlumas visuotinis Specifinės imunoprofilaktikos priemonių nėra –

vakcina dar tik kuriama Didžiausia ŽIV koncentracija randama kraujyje,

makšties išskyrose, spermoje, motinos piene Seilėse, šlapime, ašarose, prakaite ŽIV

koncentracija yra nedidelė, todėl epidemiologiniu požiūriu nekelia užsikrėtimo pavojaus

ŽIV infekuotas asmuo

• Ir infekuotas ir infektabilus visą likusį gyvenimą

• Net kai atrodo ir jaučiasi gerai gali perduoti virusą kitam asmeniui

ŽIV PLITIMO BŪDAI

ŽIV plitimo būdai: 1. Lytinis

(virusas praeina per epitelį ar pažeistą membraną)jį perduoda ir vyras moteriai, ir moteris vyrui, ir vyrasvyrui, ir moteris moteriai

2. Per kraują (parenteralinis)1. kraujo perpylimas, atsitiktinai įsidūrus užteršta

adata; 2. Per nesterilius narkotikų vartojimo instrumentus,

dalijantis adatomis ar leidimosi instrumentais, (ar užkrėstą narkotinę medžiagą)

3. ŽIV infekuota motina gali užkrėsti vaiką (perinatalinis, vertikalus) nėštumo metu, gimdymo metu ir po gimdymo maitinantkrūtimi

ŽIV užsikrečiama kai tiesiogiai į kraują, pro gleivines ar sužeistą odą patenka 0,001 ml. ŽIV infekuoto žmogaus kraujo

ŽIV NEPLINTA

Oro lašiniu būdu

Neužsikrečiama kosint, čiaudint, bučiuojantis, per prakaitą ar ašaras

ŽIV neužsikrečiama buitinių ir socialinių kontaktų su infekuotu asmeniu metu

Neužsikrečiama liečiant vienam kitą, per rankos paspaudimą sveikinantis, glėbesčiuojantis, maudantis, naudojantis bendru tualetu, vonia, sauna, baseinu, indais, suolais, sporto įrankiais, žaidžiant, gyvenant šalia infekuoto asmens, valgant infekuoto asmens paruoštą maistą, per kasdienę veiklą, naudojantis tais pačiais biuro reikmenimis

Per vabzdžių įkandimus

Viruso neplatina uodai ir erkės

ŽIV infekcijos stadijos1. “Lango” laikotarpis ir serokonversijos stadija

– trunka nuo keleto savaičių iki keleto mėnesių iškart po užsikrėtimo, kai ŽIV tyrimo rezultatas dar neigiamas, bet žmogus gali užkrėsti kitus

2. Besimptomis laikotarpis– trunka 5-12 metų, kai žmogus jaučiasi visiškai

sveikas3. Simptominė ŽIV infekcijos stadija4. AIDS

– tai sindromas, oportunistinių infekcijų (pvz., pneumonija, diarėja, meningitas) kombinacija, būdinga yrant imuninei sistemai

ŽIV užkariauja Jūsų organizmą!!

• Užkrečiamos įvairios ląstelės:

• Hematopoetinės

• Smegenų

• Žarnų

• Odos

• Kitų tipų ląstelės

• (n=>30)

February 2001 28

Infekcinių ligų ir ŽIV infekcijos Infekcinių ligų ir ŽIV infekcijos epidemiologiniai skirtumaiepidemiologiniai skirtumai

Gydymas

Mirtys

Paplitimas (ligotumas)

Nauji atvejai (sergamumas)

Mirtys

Besimptomi-nė infekcija

Natūrali ŽIV infekcijos eiga

• ŽIV dauginasi CD4 ląstelėse, jas sunaikindamas; • sumažėjus CD4 ląstelių skaičiui, padidėja viruso

koncentracija ir silpsta imuninė sistema;• žmonės, užsikrėtę ŽIV, tampa pažeidžiami

oportunistinėms infekcijoms;• ŽIV yra lėtinė virusinė infekcija; kaip ją išgydyti,

nėra žinoma;• netaikant ART, ŽIV ilgainiui progresuoja į

simptominę ŽIV infekciją ir AIDS.

Natūrali ŽIV infekcijos eiga

ŽIV testas

Testai antikūnams prieš ŽIV nustatyti ELISA Western Blot Greiti testai

Lango periodas paprastai trunka 6 savaites, bet gali būti ir iki 3 ar 6 mėnesių

后果 1

CD4 = nuotolis iki skardžio krašto

(imuninis rezervas)

Viruso koncentracija (VL) = sunkvežimio greitis

(ligos progresavimo rodiklis)

ŽIV panašus į sunkvežimį,

lekiantį prie skardžio

“Angl. VL – viral loud”“Angl. VL – viral loud”

0

5

10

15

20

25

30

35

40

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001

Mir

tys

10

0 A

IDS

se

rga

nč

ių p

er

me

tus

0

25

50

75

100 Pacien

tų d

alis gau

nan

ti antiviru

sinę terap

iją (pro

c.)

MIRTYS

Antivirusinė terapija

AIDS GYDYMAS VIETOJ MIRTIES

Gydymą ARV galima pradėti tik tada, kai pacientas yra tam pasirengęs

• Ši terapija reikalauja pasišventimo, - daugeliui mūsų sunkiai įsivaizduojamo, - pasišventimo gerti dideles dozes vaistų, kurių dažnai nesinori gerti, pasišventimo laikytis medikamentinio režimo, kuris neatleidžia klaidų ir aplaidumo

GYDYMGYDYMOSI DISCIPLINA (1)OSI DISCIPLINA (1)

o Ar pacientas naudoja vaistus :o Tomis dozėmis, kaip paskirtao Tokiu laiku, kaip paskirtao Tokiu būdu, kaip paskirta

Dienos dozė

GYDYMGYDYMOSI DISCIPLINA OSI DISCIPLINA (2)

• Jei pacientas išgeria 70 procentų jam paskirtų vaistų kitose medicinos srityse tai laikoma geros terapinės disciplinos rodikliu

• ŽIV infekcijos atveju toks terapinės disciplinos rodiklis dažnai reiškia nesėkmingą gydymą ir viruso atsparumo susiformavimą

GYDYMGYDYMOSI DISCIPLINA OSI DISCIPLINA (3)

• ŽIV infekcijos atveju sėkmingam gydymui, būtina 95 % lygio terapinė disciplina

• Jei kalbame apie dviejų paros dozių gydymo režimą, tai reiškia, kad galima užmiršti pavartoti ne daugiau kaip 2-3 vaistų dozes per mėnesį

• Disciplina reiškia griežta disciplina

Paterson D.L., Swindells S., Mohr J. et al. Adherence to protease inhibitor

therapy and outcomes in patients with HIV infection.

Ann Intern Med, 2000; 133 (1): 21-30

GYDYMGYDYMOSI DISCIPLINA - DIENOS DOZĖOSI DISCIPLINA - DIENOS DOZĖ

Jei pacientas niekada neužmiršta išgerti jam paskirtų vaistų - sėkmė beveik garantuota

Vystantis atsparumui vaistams vėl išauga ŽIV perdavimo rizika

Lancet 1999, 354: 729-733

• kasdien pasigamina 10 milijardų virijonų;

• itin didelė klaidos galimybė vykstant atvirkštinei transkripcijai

– 1 atvejis 10 000 ciklų;

• taigi kasdien vyksta ne tik vienetinės, bet ir nemažai porinių mutacijų;

• Todėl greitai vystosi viruso atsparumas tokiems vaistams, kuriems užtenka vienos mutacijos rezistentiškumui atsirasti: lamivudinui (3TC), nevirapinui (NVP) ir efavirenzai (EFV).

ŽIV – sparčiai besidauginantis virusasŽIV – sparčiai besidauginantis virusas

ART prailgina gyvenimą ir pagerina prevencijąART prailgina gyvenimą ir pagerina prevenciją

• Padeda įveikti neviltį ir neigimą• Sumažina viruso koncentraciją kraujyje ir lytinių

organų skysčiuose• Stipriai sumažina perinatalinį ŽIV perdavimą• Suteikia naujų galimybių gydymo įstaigų

darbuotojams• Padidina savanoriško konsultavimo ir testavimo

naudą• Mažina naujosios kartos pažeidžiamumą

• Sumažėjus viruso koncentracijai, sumažėja tikimybė užkrėsti kitą asmenį - GYDYMAS TAMPA PREVENCIJA

• Padeda įveikti neviltį ir neigimą• Sumažina viruso koncentraciją kraujyje ir lytinių

organų skysčiuose• Stipriai sumažina perinatalinį ŽIV perdavimą• Suteikia naujų galimybių gydymo įstaigų

darbuotojams• Padidina savanoriško konsultavimo ir testavimo

naudą• Mažina naujosios kartos pažeidžiamumą

• Sumažėjus viruso koncentracijai, sumažėja tikimybė užkrėsti kitą asmenį - GYDYMAS TAMPA PREVENCIJA

Source: Laga, IAS Rio 2005

• “Vaistai neveikia, jei jų nevartojame.”

• Sėkmingam gydymui antiretrovirusiniais vaistais būtina terapinė disciplina.

• Už optimalų gydymo režimą atsakingas pacientas, gydytojas ir kolektyvas, užtikrinantis sveikatos priežiūrą.

• Parengti pacientą ART pradėti gydymą dar prieš jį skiriant.

• Domėtis, kaip sekasi laikytis gydymosi režimo kiekvieno kontakto metu.

• Nėra vienos veiksmingos visiems pacientams strategijos. Būtina pažinti savo pacientą.

• Skatinti šeimos narius ir draugus padėti pacientui.

Antivirusinis gydymasSantrauka

Antivirusinis gydymasSantrauka

Testinė priežiūraPaliatyvinė priežiūra

Priežiūra namuose

Perinatalinė ŽIV

profilaktika (iš motinos vaikui)

Antiretrovirusinė terapija (ART)

Poekspozicinė profilaktika

Oportunistinių ligų prevencija, diagnozė ir gydymas

Psichologinė, socialinė ir dvasinė parama

individo šeimos

sveikatos priežiūros darbuotojai sielvartas našlaičiai Savanoriškas

konsultavimas ir testavimas

Prevencija

LPI paslaugos. Elgsenos keitimo bendruomenė. Švietimas. Visapusiškos atsargumo priemonės. Prezervatyvai

Neinfekuoti asmenys

Turėję rizikingų kontaktų asmenys

Žmonės, gyvenantys su ŽIV

Žmonės, gyvenantys

su AIDS Paskutinės stadijos

4. ŽIV plitimo veiksniai

Žmogaus elgesio ligos

Saulius Čaplinskas

Ž m o g a u s e l g e s i o l i g o s

L y t i š k a i p l i n t a n č i o s l i g o s

N u t u k i m a sP o d a g r aA t e r o s k l e r o z ėH i p e r t o n i n ė l i g a

1 k a r t o sS i f i l i sG o n o r ė j aT r i c h o m o n o z ė

P r i k l a u s o m y b ė s , į p r o č i a i M e d ž i a g ų a p y k a i t o s l i g o s

Ž m o g a u s e l g e s i o l i g o s

L y t i š k a i p l i n t a n č i o s l i g o s

N u t u k i m a sP o d a g r aA t e r o s k l e r o z ėH i p e r t o n i n ė l i g a

1 k a r t o sS i f i l i sG o n o r ė j aT r i c h o m o n o z ė

P r i k l a u s o m y b ė s , į p r o č i a i M e d ž i a g ų a p y k a i t o s l i g o s

Pasaulyje 333 milijonai išgydomų lytiškai plintančių ligų per metus

Socialinių užkrečiamųjų ligų paplitimas priklauso nuo rizikingo elgesio ir atsakomybės, todėl yra skirtingas įvairiose socialinėse grupėse, ypač mažesnėse ir labiau uždarose

Rizikinga elgsena

• Nesaugūs lytiniai santykiai – santykiai su nepažįstamu ar mažai pažįstamu žmogumi be apsaugos priemonių, – dažna partnerių kaita

• narkotikų vartojimas – dalijimasis švirkštimosi įranga – pakartotinai naudojama švirkštimosi įranga– naudojama ne savo švirkštimosi įranga ir kita

Šaltinis : UNAIDS

Tai :


1. Plitimo per lytinius santykius veiksniai

ŽIV plitimas per lytinius santykius

Jeigu vienas iš partnerių yra infekuotas,

ŽIV gali plisti per visų rūšių lytinius santykius :

Heteroseksualinius

Homoseksualinius

Oralinius

ŽIV užsikrėtimo lytiškai veiksniai

• Dažnai keičiami partneriai

• Dažnas užsikrėtimas LPI

• Užsikrėtimo tikimybė didžiausia, kai:– didelis virusų krūvis– žmogus užsikrėtęs kita LPI– trauma arba kontaktas su krauju– analinis>vaginalinis>oralinis– varpa neapipjaustyta

Wawer, JID, May 1 2005 plus Cohen and Pilcher (editorial)

ŽIV užsikrėtimo tikimybė per lytinius santykius didėja:

• Jei vienas iš partnerių serga:– kita LPI (chlamidijoze, lytiniu herpesu, sifiliu, gonorėja ir kt.),– bakterine vaginoze ar gimdos kaklelio erozija

Jei santykiaujama menstruacijų metu, pirmų lytinių santykių metu arba naudojant kontraceptikus

Jei vieno iš partnerių mechaniškai pažeista gleivinė (lytinių organų, išeinamosios angos ar burnos), jei santykiai buvo prievartiniai, mechaniškai žalojantys gleivinę (išprievartavimo atvejais)

Kitos kartu pasireiškiančios infekcijos tuberkuliozė, maliarija, helmintinė infekcija

Jei vienas iš partnerių yra pirminėje ŽIV infekcijos ar AIDS stadijoje tada jo organizmo biologiniuose skysčiuose ypač didelė viruso

koncentracija Wawer, JID, May 1 2005 plus Cohen and Pilcher (editorial)

Rizika užsikrėsti ŽIV

Lytiniai santykiai

Rizika neapsaugotų analinių santykių metu 0,8 – 3 % Iš vyro moteriai rizika analinių santykių metu 20 kartų didesnė negu vaginalinių santykių metu

200 kartų didesnė, jeigu santykiaujama per pirmuosius tris ŽIV infekcijos mėnesius

Kas penkti lytiniai santykiai su šviežiai ŽIV infekuotu asmeniu baigiasi užsikrėtimu ŽIV

Manoma, kad iki 8 % Anglijos ir JAV ŽIV infekuotų gėjų užsikrėtė ŽIV oralinio sekso metu

Am J Epidemiol 1998

STI 2001

Q J Med 2001

Reuters Healths 2003-10-09

ŽIV

RN

R s

perm

oje

ŽIV

RN

R s

perm

oje

(Log

(Log

1010

kopi

jųko

pijų

/ml)

/ml)

Ūmi infekcija

Ūmi infekcija

3 3 sav.sav. Besimptomė infekcija

Besimptomė infekcija

ŽIV perėjimas į A

IDS

ŽIV perėjimas į A

IDS22

33

44

55

1/1000 - 1/1000 - 1/10,0001/10,000

1/500 - 1/500 - 1/20001/2000

1/100-1/100-1/10001/1000

Užsikrėtimo rizikaUžsikrėtimo rizikaVirusų kiekis lytinių organų skysčiuoseVirusų kiekis lytinių organų skysčiuose

1/30-1/30-1/2001/200

ŽIV užsikrėtimas lytiškai(Cohen and Pilcher, JID May 2005)

ŽIV

ŽIV

RN

A

RN

A s

perm

oje

sper

moj

e(L

og(L

og1

010

kopi

jųko

pijų

/ml)

/ml)

Ūmi ŽIV infekcija

Ūmi ŽIV infekcija

3 3 sav.sav. LPI LPI

LPILPIAIDSAIDS

22

33

44

55

Ūmi ŽIV infekcija ir kita LPI tuo pačiu metu didina ŽIV perdavimo tikimybę

(Cohen and Pilcher, JID, 2005)

ŽIV ir LPI sąveika (1): Dažniausiai užsikrečiama nesaugių

lytinių santykių metu Serga rizikingo elgesio asmenys (kartais

net patys neįtardami, kad jų lytiniai partneriai ar jie patys elgiasi rizikingai)

Jų galima išvengti, o profilaktikos priemonės tos pačios

Apsilankiusius pas gydytoją pacientus galima konsultuoti ir padėti jiems keisti savo elgesį, kad ateityje neužsikrėstų ŽIV (arba neužkrėstų kitų)

Ankstyva LPI diagnostika, KP, gydymas, sekimas pristabdys ŽIV plitimą

Antrinė LPI profilaktika yra pirminė ŽIV profilaktika

Lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos bendri uždaviniai

Pirminė profilaktika

Bendra populiacija

Užsikrėtusieji LPI

Žinantieji apie savo ligą

Asmenys, kurie kreipėsi į gydytoją

Asmenys, kuriems diagnozuota LPI

Nuo LPI gydyti asmenys

Nuo LPI išgydyti asmenys

Antrinė profilaktika

ŽIV ir LPI sąveika (2):

Sergamumo LPI tendencijos - patogus lytinio elgesio rodiklis

Sergant LPI, yra didesnė tikimybė užsikrėsti ŽIV Esant lytinių organų uždegimui, atsiranda

mikroskopinių žaizdelių, opų, per kurias į organizmą lengvai patenka ŽIV

Kraujyje, taip pat lytiniuose organuose pagausėja leukocitų, kurių reikia virusui daugintis

ŽIV infekcija savo ruožtu veikia kitas LPI Užsikrėtusius ŽIV ir sergančius kitomis

LPI, kur kas sunkiau gydyti

Moterys yra labiau pažeidžiamos

ŽIV/LPI biologiniu požiūriu Moterys yra labiau pažeidžiamos

ŽIV/LPI biologiniu požiūriu

Source: Callahan & Padian, IAS Rio 2005

• labai pažeidžiamas gimdos kaklelis ir lytiniai takai: didelis gleivinės plotas;

• spermoje didesnė ŽIV koncentracija negu makšties išskyrose;

• maži sužalojimai lytinių santykių metu;

• mažiausiai 4 kartus pažeidžiamesnės lytiškai plintančioms infekcijoms, kurios palengvina ŽIV perdavimą.

Moterys labiau pažeidžiamos ŽIV/LPI ekonomikos požiūriu

Didelė dalis moterų yra finansiškai ir materialiai priklausomos nuo vyrų;

Didelei daliai moterų lytiniai santykiai yra atsiskaitymo už gautą materialinę naudą ar išgyvenimą šaltinis:netgi ištekėjusiųneskaitant oficialių sekso darbuotojų

Kai kuriose kultūrose yra įprasta, kad vyrai turi daug lytinių partnerių, tarp jų ir komercinio sekso darbuotojų;

Moterys negali kalbėti /daryti sprendimų dėl lytinių santykių ar prezervatyvų naudojimo;atsisakydamos turėti lytinius santykius, moterys rizikuoja patirti smurtą ar būti įtartos dėl neištikimybės.

Source: Padian, IAS Rio 2005


2. Plitimo tarp ir iš ŠNV veiksniai

ŽIV plitimo tarp ir iš ŠNV

rizikingo elgesio veiksniai

Intraveninių narkotikų vartojimasDalijimasis nešvariomis jau naudotomis

adatomis ir švirkštaisNarkotikų gamybos proceso įpatumai ar tam

tikri ritualaiNenuolatinių lytinių (ypač komercinių)

partnerių gausa ir dažna jų kaitaNeapsaugoti (prezervatyvų nevartojimas)

penetraciniai lytiniai santykiai(heteroseksualūs ar homoseksualūs)

Iš ŽIV infekuotos motinos vaikui (perinatalinis)

Narkomanijos ir ŽIV sąsajos

• 80 % ŽIV atvejų Lietuvoje nustatoma tarp INV

• Dauguma ŽIV infekuotų asmenų turi ilgą injekcinių narkotikų vartojimo stažą:

- vidutiniškai 5 metai (yra vartojančių 10-20 metų)

• 98 % ŽIV infekuotų INV dar užsikrėtę ir hepatito C virusu

• Tai rodo, kad narkotikai injekcijomis naudojami ypač rizikingai

– pakartotinai naudota švirkštimosi įranga ar kita

• 20-40 % INV turi kitų psichikos ligų

• Išlieka didelė užkrečiamų ligų, įskaitant ŽIV, plitimo rizika, kurią būtina mažinti

Saulius Čaplinskas

Vienas ligonis – dvi ligos

Vienas ligonis – dvi ligos

Vienas ligonis – puokštė ligų ir problemų

Narkotikų vartotojų grupės

Šaltinis: WHO Training Guide for HIV Prevention Outreach to IDUs

Eksperim entuojantieji

Nuolatiniai

Priklausom i

Niekada nevartoję

Situaciniai

NuolatiniaiSusila ikantieji

Narkotikų vartojimo trikampis


Narkotikai Asmuo (grupė)

Aplinka (situacija)

5. ŽIV infekcijos kontrolės tikslai ir uždaviniai

ŽIV infekcijos kontrolės pagrindiniai tikslai ir

uždaviniai:

Tikslai:

1. Pristabdyti ŽIV plitimą

2. Sumažinti neigiamas ŽIV infekcijos pasekmes individui ir visuomenei

1. Tikslas – pristabdyti ŽIV plitimą

ŽIV plitimo stabdymo uždaviniai:

1. Užkirsti kelią ŽIV plitimui lytiškai

2. Užkirsti kelią ŽIV plitimui per kraująa. Atliekant invazines procedūrasb. Vartojant švirkščiamus narkotikus

3. Užkirsti kelią perinataliniam (motinos – vaikui) ŽIV plitimui

1. Uždavinys Užkirsti kelią ŽIV plitimui

lytiškai• Svarbiausia užduotis: keisti žmonių lytinį elgesį

nepriklausomai nuo jų ŽIV statuso, siekiant, kad neužsikrėtę žmonės išvengtų, o užsikrėtę neplatintų infekcijos

• Tam reikia įgyvendinti pirminės ir antrinės profilaktikos priemones : – Pirminės profilaktikos tikslas – sumažinti naujai

užsikrėtusiųjų skaičių– Antrinės profilaktikos tikslas – sutrumpinti laiką,

kai asmuo, nežinodamas, kad yra infekuotas, gali platinti infekciją ir užkrėsti kitus. Tai pasiekiama užtikrinant priimtiną ir prieinamą pacientui kvalifikuotą sveikatos priežiūrą

Užkirsti kelią ŽIV plitimui lytiškai galima 4 intervencijomis

:

1. Formuoti saugų lytinį elgesį

2. Aprūpinti prezervatyvais

3. Gydyti sergančius lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI)

4. Skatinti sergančius LPI kreiptis medicinos pagalbos

1. Intervencija Padėti formuoti saugų lytinį

elgesį Tikslas - padėti visuomenei suvokti saugaus

lytinio elgesio elementus

Saugaus lytinio elgesio elementai yra penki :1. Abstinencija 2. Saugūs lytiniai santykiai 3. Abipusės ištikimybės išsaugojimas 4. Nepastovių lytinių partnerių skaičiaus sumažinimas 5. Taisyklingas prezervatyvų naudojimas

Pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas didžiausios rizikos užsikrėsti ŽIV grupėms

– vadinamoms TIKSLINĖMS GRUPĖMS

Saugaus lytinio elgesio elementų svarba kiekvienai tikslinei grupei kiek skiriasi

Kiekvienos tikslinės grupės saugus lytinis elgesys formuojamas atsižvelgiant į grupės ypatumus ir elgesio stereotipą

Tikslinė grupė

• Tikslinė grupė – žmonės, rizikuojantys užsikrėsti ŽIV infekcija.

• Tikslinės grupės skiriamos pagal joms būdingą elgesį ir (arba) situacijas, dėl kurių jos rizikuoja užsikrėsti ŽIV ar gali užkrėsti šiuo virusu kitus. Šios grupės gali būti apibūdinamos pagal demografines ypatybes, pvz., amžius, lytis, išsilavinimas, profesija ar geografinė padėtis.

UNAIDS

Keturių lygių visuomenės grupių pažeidžiamumo ŽIV infekcijai identifikacija

Pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas didžiausios rizikos užsikrėsti ŽIV grupėms – vadinamoms DIDELĖS RIZIKOS irTIKSLINĖMS GRUPĖMS

Šaltinis : UNAIDS

Saulius Čaplinskas

80 % naujų ŽIV infekcijos atvejų užsikrečia nuo20 % asmenų, gyvenančių su ŽIV

Šaltinis: The Washington Blade

Table 3

Prognostinis aukštos rizikos užsikrėsti ŽIV tikslinių grupių dydis

Šaltinis: PSO EURO duomenys 2003**

ÐalisIntraveninius narkotikus

vartotojai (paplitimas %)

Vyrai lytiðkaisantykiaujantys su

vyrais*

Sekso darbuotojai(vyrai ir moterys)

Kaliniai** (santykis 1000,000)

Baltarusija 41,000-51,000 (0.4-0.5) 45,000 - 77,000 10,000-25,000 55,000 (554)

Estija 10,000-15,000 (0.72-1.1) 5,000-12,000 3,000-5,000 5,000 (361)

Latvija 9,000-12,000 (0.4-0.5) 6,000-19,000 4,000-15,000 8,100 (352)

Lietuva 7,000-11,000 (0,2-0,3) 17,000-44,000 5,000-8,000 11,400 (327)

Lenkija 77,000-116,000 (0.2-0.3) 105,000-310,000 42,000-83,000 83,000 (215)

Rusija 1,500,000-3,500,000 (1.01-2.4) 400,000-2,000,000 150,000-300,000 875,000 (611)

Ukraina 400,000-600,000 (0.78-1.17) 200,00 45,000-55,000 200,000 (413)

ŽIV plitimo lytiškai prevencija

• Rizikos pašalinimas

• Rizikos sumažinimas

Pusiau sumažinus rizikingą elgesį ŽIV plitimas bus pristabdytas

(UNAIDS)

Saugaus lytinio elgesio elementų svarba kiekvienai tikslinei grupei kiek skiriasi

Kiekvienos tikslinės grupės saugus lytinis elgesys formuojamas atsižvelgiant į grupės ypatumus ir elgesio stereotipą

Didesnės rizikos grupė

Teisingas prezervatyvo

vartojimas

Lytinių partnerių skaičiaus

mažinimas

Abiejų partnerių

ištikimybė

Saugių lytinių aktų

propagavimas

Susilaikymas nuo lytinio

aktyvumo

Jaunimas + + + + +

Prostitutės + +

Kitos grupės Propaguojami svarbiausi ir priimtiniausi tai grupei elgesio elementai

ABCkoncepcija ŽIV prevencijoje

• A bstinence -ABSTINENCIJA

• B ehaviour - ELGESYS

–Būk ištikimas• C ondoms -

PREZERVATYVAI

Vyriško latekso prezervatyvo

efektyvumas apsaugant nuo nepageidaujamo

nėštumo ir lytiškai plintančių ligų

• Įrodyta, kad prezervatyvas – vienintelė dvigubos apsaugos priemonė, sumažinanti riziką– visų lytiškai

plintančių infekcijų (LPI)

• iskaitant ŽIV

– nėštumoWHO fact shett No. 243, June 2000

Vyriško latekso prezervatyvo veiksmingumas

• Įtikimiausi duomenis gauti tiriant poras, kurių vienas iš partnerių yra užsikrėtęs ŽIV, o kitas sveikas

• Tyrimai rodo, kad nuolat naudojant prezervatyvus ŽIV infekcijos dažnis tarp neužsikrėtusių partnerių mažesnis nei 1 proc. per metus

• Jei prezervatyvai naudojami ne visada, rizika tokia pati kaip iš viso jų nenaudojant

WHO fact shett No. 243, June 2000


• Įrodyta, kad vyriški latekso prezervatyvai sumažina ŽIV plitimą heterosek-sualiai 80 proc.



• Tailando vyriausybei pradėjus propaguoti būtinybę naudoti prezervatyvus tarp prostitučių, jų naudojimas išaugo

- nuo 14 proc. 1990 m. iki 94 proc. 1994 m.

• Žymiai sumažėjo bakterinių LPL atvejų skaičius– nuo 410,406 atvejų 1997m. Iki 27,362 atvejų 1994

m.• ŽIV paplitimas tarp Tailando kareivių

sumažėjo.


2. Uždavinys Užkirsti kelią ŽIV plisti per

kraują

Pagrindinės intervencijos :

1. Saugiai perpilti kraują

2. Saugiomis sąlygomis atlikti invazines, injekcines, chirurgines ir stomatologines procedūras

3. Užkirsti kelią nesaugiam narkotikų vartojimui

1. Intervencija Užtikrinti saugų kraujo

tiekimąTikslas:

sudaryti ir palaikyti kraujo, neužkrėsto ŽIV, tiekimo sistemą

Pagrindinis uždavinys: Formuoti teigiamą visuomenės nuostatą į savanorišką neapmokamą donorystę. Atrinkti donorus, kurių rizikos faktorius nedidelis, laikantis savanoriškos, neapmokamos, nuolatinės donorystės principo

2. IntervencijaSudaryti sterilias invazinių,

injekcinių,chirurginių ir stomatologinių procedūrų sąlygas

• Tikslas:

išvengti ŽIV perdavimo medicinos paslaugas teikiančiose įstaigose

• Būtina rūpintis, kad medicinos personalas ir invazines, injekcines, chirurgines, stomatologines ir kosmetines procedūras atliekantys asmenys (pvz., chirurgai, akušeriai, tatuiruočių salonai ir kt.) laikytųsi universalių atsargumo priemonių

3. Intervencija Užkirsti kelią nesaugiam narkotikų

vartojimuiTikslas:

vengti tolesnių pasekmių, grąžinti į visuomenę asmenis, nukentėjusius nuo

narkotikų vartojimo

vykdyti pirminės, antrinės ir tretinės prevencijos uždavinius

Pirminė prevencija – mažinti narkotikų vartojimą naujų piktnaudžiavimo narkotikais atvejų skaičių

Antrinė prevencija – kuo anksčiau (kol komplikacijos nesukėlė invalidumo) piktnaudžiavimą diagnozuoti ir gydyti, formuojant neigiamą nuostatą narkotikams bei užtikrinant “saugesnį” narkotikų vartojimą

Tretinė prevencija – tai priklausomybės nuo narkotinių medžiagų gydymas

ŽIV/AIDS IR NARKOTIKŲ VARTOJIMAS

• Kuo mažiau vartojančių narkotikus, tuo mažiau ŽIV infekuotų ir AIDS sergančiųjų

• Vienas iš svarbių ŽIV/AIDS prevencijos strateginių tikslų – narkotikų vartojimo ir narkotikų vartojimo žalos mažinimas (elgesio keitimas)

Antinarkotinės politikos formulė :

S = ME S – rizika

M – asmenybės polinkis(paklausos mažinimas)

E – aplinkos spaudimas (pasiūlos mažinimas)

Pagrindinis narkotikų politikos tikslas

• pasiekti, kad

– gauti narkotikus būtų sunku,

– vartoti pavojinga,

– o nevartoti ir gydytis, gauti šansą grįžti į gyvenimą – lengva ir saugu.

Kelias į priklausomybę ir AIDS

Intoksikacijos nustatymas

Intoksikacijos įtarimas

Vilniaus toksikologijos klinika 2003

Narkomanų gražinimo į gyvenimą etapai :

1. Žemo slenksčio paslaugų kabinetai (darbas gatvėje ir žalos mažinimo programos)

2. Metadono programos3. Detoksikacija4. Dienos centrai5. Ilgalaikė reabilitacija (narkomanų reabilitacijos bendruomenės)6. Socialinė reintegracija

BAUSMIŲ IR GYDYMO SUDERINIMO POLITIKA

Saulius Čaplinskas

6. ŽIV infekcijos prevencija tarp ir iš ŠNV

1.“Žemo slenksčio” paslaugos švirkščiamų narkotikų vartotojams

Efektyvios prevencijos elementai

Eiti kur yra narkotikų vartotojų (outreach)

Švietimas per asmenį, kuriuo ŠNV pasitikiŠvirkštų ir adatų prieinamumo gerinimasPakaitinė terapijaPrtiklausomybės gydymasPalaikanti politika, įstatymai ir

advokatavimasIntegravimas į visuomenę

Kaip pasiekti ŠNV?

Kur jūs surasite ŠNV jūsų mieste?Ar, norėdami pasikalbėti su ŠNV, jūs jaukiai

jausitės eidami į visas tas vietas?Ar jaukiai jausitės, kalbėdami su ŠNV apie

ŽIV ir narkotikų vartojimą?Ar jūs tikite, kad ŠNV paklausys jūsų

patarimo dėl jo elgesio keitimo?


Lygių švietimas...(Peer education)

Vienas į kitą panašūs žmonės šviečia vienas kitą

ŽIV prevencijos tarp ŠNV PRINCIPAI

Pirmiausia daryti tai, kas įmanomaNedideli pasikeitimai lengviau pasiekiamiTą patį dalyką sakyti daug kartų ir įvairiais

būdaisSuteikti ŠNV jiems reikalingą informaciją ir

priemonesĮtraukti pačius ŠNV


Žemo slenksčio paslaugos

• Tai žemo slenksčio paslaugų kabinetuose teikiamos sveikatos priežiūros ir socialinės paslaugos, kurioms būdingas:– anonimiškumas, – konfidencialumas, – lankstumas – ekonominis ir geografinis prieinamumas.

• Kabinetams ir šių paslaugų vartotojams norint jas gauti, skirtingai nuo kitų sveikatos ir socialines paslaugas teikiančių įstaigų, taikomi žemesni reikalavimai:– t.y. paslaugų vartojai gali būti nedrausti sveikatos ir

socialiniu draudimu,– paslaugas jie gauna nemokamai.

Saulius Čaplinskas

Klientai

• Tai žemo slenksčio paslaugų kabineto paslaugų vartotojai:– Injekcinių narkotikų vartotojai– Komercinio sekso atstovės– .....– Vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais– Pažeidžiamas jaunimas (Jaunimui palankios

paslaugos)

• Sveikatos priežiūros įstaigose gali būti naudojamas paciento terminas, kas iš esmės reikš tą patį.

Saulius Čaplinskas

Žemo slenksčio paslaugų kabinetų tikslas

• Padidinti paslaugų prieinamumą ir priimtinumą žemo slenksčio paslaugų vartotojui

• bei sumažinti ŽIV ir kitų SNIL (virusinių hepatitų, lytiškai plintančių ligų ir tuberkuliozės) plitimą tarp didelės rizikos grupių asmenų,

• sumažinti narkotikų vartojimo ir infekcijų plitimo daromą žalą asmeniui ir visuomenei

Saulius Čaplinskas

Žemo slenksčio paslaugų kabinetų pagrindinis uždavinys

• Motyvuoti kabinetų klientus keisti rizikingą elgseną bei žalingą sveikatai gyvenimo būdą

Saulius Čaplinskas

Kiti žemo slenksčio paslaugų kabinetų uždaviniai:

• Pasiekti (užmegzti ir palaikyti ) kontaktą su didelės rizikos grupių atstovais bei jų partneriais;

• Motyvuoti klientus atsisakyti narkotikų vartojimo;

• Teikiant kompleksą paslaugų, keisti rizikingą narkotikų vartojimo ir lytinę elgseną į saugesnę ir atsakingą;

• Siekti įtraukti kabinetų klientus ir jų partnerius į gydymo, reabilitacijos, resocializacijos ir integracijos į visuomenę programas;

• Ugdyti INV socialinius įgūdžius;

• Stebėti klientų rizikingos elgsenos pokyčius bei vertinti jų poreikius;

• Mažinti aplinkos užteršimą ir žalą visuomenei surenkant naudotą/potencialiai užkrėstą švirkštimosi įrangą (adatas, švirkštus ir kitą);

Saulius Čaplinskas

Žemo slenksčio paslaugų kabinetai

• Žemo slenksčio paslaugų kabinetai gali skirtis pagrindine aptarnaujamų asmenų (klientų/pacientų) grupe, teikiamų paslaugų apimtimi ir pobūdžiu.

• Žemo slenksčio paslaugų kabinetų, skirtų injekcinių narkotikų vartotojams, gali būti dviejų tipų:

- Stacionariniai žemo slenksčio paslaugų kabinetai

- Mobilūs punktai

Saulius Čaplinskas

Stacionariniai žemo slenksčio paslaugų kabinetai

• Paslaugos teikiamos specialiai tam pritaikytame kabinete (centre).

• Privalumai - galima teikti daug papildomų sveikatos priežiūros paslaugų (pavyzdžiui, žaizdų perrišimą, imti kraują).

• Kabineto darbas vyksta nepriklausomai nuo oro sąlygų; visos darbui reikalingos priemonės yra vienoje vietoje.

• Trūkumai - ne visada kabinetą pavyksta įsteigti ten, kur patogu pasiekti tikslinę grupę; gali būti nepasitikėjimas iš klientų pusės (pvz. manymas, kad kabinete yra filmuojama ir pan.); galimi nesutarimai su kaimynais, gyvenančiais šalia kabineto.

Saulius Čaplinskas

Mobilūs punktai

• Paslaugos teikiamos tam pritaikytoje transporto priemonėje (pavyzdžiui, mikroautobuse).

• Privalumai:– galimybė greitai reaguoti į pasikeitimus (pvz., pasikeitė rizikos

grupės dislokacijos vieta); – patogu ir efektyvu dideliuose miestuose, kur rizikos grupės

atstovai gyvena toli vienas nuo kito arba kur prastas susisiekimas;

– darbas vyksta būtent tose vietose kur daugiausia renkasi rizikos grupės atstovų;

– mažesnis pasipriešinimas iš gyventojų pusės.

• Trūkumai – negalima teikti vietoje sveikatos priežiūros paslaugų, todėl klientams siūlomi nukreipimai, kuriais jie gali nepasinaudoti.

Saulius Čaplinskas

Paslaugų teikimas per gatvės darbuotojus

• Specialiai apmokytų asmenų žemo slenksčio paslaugų teikimas specifinėse INV būriavimosi vietose (dažniausiai gatvėse) yra neatsiejama abiejų tipų kabinetų dalis.

• Privalumai – mobilumas ir galimybė susitikti su tikslinės grupės atstovais “jų teritorijoje”, kas padeda įgyti pasitikėjimą.

• Šis modelis tinka, kai narkotikų vartotojai yra ypač sunkiai pasiekiami socialinių ir sveikatos priežiūros tarnybų specialistų.

• Trūkumai - nėra galimybių įsigilinti į klientų apmokymus, teikti papildomas paslaugas, sunku užtikrinti gatvės darbuotojų saugumą, darbą įtakoja oro sąlygos, galimi nesusipratimai su policija (darbuotojas būna aplinkoje, kurioje vykdoma nelegali veikla pvz. vartojami narkotikai); darbuotojas gali teikti tik ribotą kiekį žemo slenksčio paslaugų

Saulius Čaplinskas

Darbo gatvėje vaidmuo(Role of outreach)

Darbas gatvėje (natūralioje narkotikų vartotojų aplinkoje) – efektyvi strategija, leidžianti pasiekti, įtraukti ir įgalinti ŠNV sumažinti ŽIV infekcijos riziką


Darbo natūralioje narkotikų vartotojų aplinkoje programos (outreach)

Surasti ir sukontaktuoti su ŠNVSuteikti informaciją ir šviesti apie ŽIV ir AIDS,

ŽIV testavimą, narkotikų vartojimą ir pagalbą vartotojams

Paprastai siejamos su adatų ir švirkštų keitimo programomis, priklausomybės gydymu, kitomis programomis


Jų teritorija, jų taisyklės...

Tinkamai apsirengtiAiškiai kalbėtiNegąsdinti Neteisti Pritarimo taisyklės


Narkotikų švirkštimosi rizika

Per kraują plintančios infekcijos:

ŽIV, hepatitai B ir C, sifilisPerdozavimasVenų pažeidimaiBakterinės infekcijosGalūnių funkcionalumo sumažėjimas


Konsultacinė parama dirbant gatvėje (outreach counselling)

Privalumai

Palanki aplinkaLankstus laiko grafikas

Artima realiam gyvenimui situacija


Konsultacinė parama dirbant gatvėje (outreach counselling)...

Trūkumai

Mažai laikoMažai privatumoPriklauso nuo oro salygųŠNV gali būti apsvaigę nuo narkotikų

(narkotikų poveikyje)Sudėtinga nepatyrusiam konsultantui


Konsultacinės paramos dirbant gatvėje tikslai

Suteikti teisingą informaciją apie ŽIV ir AIDSPersonalinės rizikos įvertinimasRizikos mažinimo konsultacinė paramaRizikos mažinimo motyvavimas


Pagrindinės švietėjiškos žinutės

Penetruojančio sekso metu visada naudok prezervatyvus

Visada naudok tik savo adatą ir švirkštą, šauktus, puodus, tamponus, vandenį, filtrus, raiščius kraujotakai sustabdyti

Niekam neduok savo švirkštimosi įrangosSaugokis infekcijų ir perdozavimo (be aware)


Pagrindinės švietėjiškos žinutės

Kiekvieną adatą ir švirkštą naudok tik vieną kartą

Vartok ir ruošk narkotikus tik švarioje aplinkoje

Plauk rankas prieš kiekvieną ir po kiekvienos injekcijos

Jeigu neturi naujos švirkštimosi įrangos, pakartotinai naudok tik savo

Jei naudoji pakartotinai ar svetimą... Tinkamai išplauk


Kodėl reikia atlikti ŽIV testą?

Paciento rizikingas elgesysLytinio partnerio rizikingas elgesysPriimti sprendimą dėl neapsaugoto sekso su

patikimu lytiniu partneriuNuspręsti dėl nėštumoIšsiaiškinti simptomus, pva., pasikartojantis,

neaiškus negalavimas


ŽIV testavimo problemos

Kur atlikti testą?Prieštestinė ir potestinė konsultacinė paramaInformuotas sutikimas / konfidencialumasRezultatų pranešimas partneriui ar šeimos

nariamsGydymas, pagalba ir paramaStigma ir diskriminacija


Prieštestinė konsultacinė parama

Kodėl reikia atlikti testąInformacija apie ŽIV ir AIDS, apie ŽIV testąPersonalinės rizikos įvertinimas ir diskusijaTeigiamų ir neigiamų rezultatų poveikis


Potestinė konsultacinė parama

Kai testas teigiamas:Discuss likely effects, monitoring, options

regarding health, drug use, notificationKaip apsaugoti kitus nuo infekcijosKonfidencialumas

Kai testas neigiamas:Ar gali būti lango periodasBet kuriuo atveju, mažinti riziką


Žemo slenksčio kabinete teikiamos paslaugos

• Teikiamų paslaugų spektras gali būti labai platus ir priklauso nuo steigėjo galimybių.

• Minimalių paslaugų spektras – tai paslaugos, patenkinančios neatidėliotinus klientų poreikius

Saulius Čaplinskas

Žemo slenksčio kabineto minimalių paslaugų spektras

• Klientų ir jų partnerių sveikatos mokymas ir švietimas (užkrečiamų ligų ir žalingų įpročių prevencija);

• Klientų ir jų partnerių informavimas apie sveikatos priežiūros ir socialinės pagalbos tarnybas ir jų teikiamas paslaugas;

• Klientų motyvavimas dalyvauti priklausomybės bei užkrečiamų ligų gydymosi programose;

• Konsultacinės paramos teikimas ir testavimas dėl ŽIV, virusinių hepatitų A,B,C, tuberkuliozės ir lytiškai plintančių infekcijų;

• Gydytojo konsultacijos arba siuntimų/nukreipimų pas gydytoją užtikrinimas;

• Adatų ir švirkštų keitimo programų vykdymas (INV aprūpinimas švariais švirkštimosi instrumentais);

Saulius Čaplinskas

Žemo slenksčio kabineto minimalių paslaugų spektras

• Naudotų švirkštimosi instrumentų surinkimas bei nukenksminimas;

• Dezinfekcijos priemonių dalinimas;• Prezervatyvų dalinimas;• Švietėjiškos medžiagos dalinimas;• Socialinės paslaugos:

– informavimas, – pagalba tvarkant asmens dokumentus, – tarpininkavimas tarp kliento ir reikalingų

pagalbos tarnybų – ir kita;

Saulius Čaplinskas

Žemo slenksčio kabinete gali būti teikiamos papildomos paslaugos

• Sveikatos priežiūros paslaugos:– tvarstomos žaizdos, tyrimams imamas kraujas, teikiamos

kitos sveikatos priežiūros paslaugos– Papildomų paslaugų teikimui keliami reikalavimai turi

atitikti toms procedūroms taikomas medicinos ir higienos normas.

• Su asmens higiena susijusios paslaugos:– galimybė išsiprausti/dušas, rūbų išsiskalbimas, dalinami

higienos ar maisto paketai). – Papildomų paslaugų teikimą apsprendžia kabineto

steigėjas pagal turimas galimybes.• Gali būti vykdomas ir pakaitinis gydymas metadonu, tada

šiam kabinetui taikomi reikalavimai numatyti SAM

Saulius Čaplinskas

Rizikos hierarchija

Mesk / niekada nepradėk vartoti narkotikusJeigu negali nevartoti, nesileiskJeigu leidiesi, nenaudok naudotos

švirkštimosi įrangos ir nesidalink jaJeigu naudoji svetimą švirkštimosi įrangą,

tinkamai ją išplauk


Lytinio plitimo rizika

ŽIV ifekuoto partnerio viruso krūvisLytinių organų infekcijos būvimasLytinio akto pobūdisRizikinga seksualinė elgsena, salygojanti

kraujavimą ar gleivinės nubrozdinimusKraujas Kiti faktoriai

Kontakto su krauju rizika

Pakartotinai naudojamos adatos ar švirkštaiDalijimasis kitomis švirkštimosi

priemonėmis: vandeniu, spoon, filtraisUžkrėstas kraujas ar kraujo produktaiChirurginiai instrumentai


ŽIV perdavimo iš motinos vaikui rizika priklauso nuo...

ŽIV infekuotos motinos viruso krūvioJos ŽIV infekcijos stadijosMaitinimo krūtimiGimdymo natūraliu būdu (lyginant su cesario

sekcija)


ŽIV prevencija

Prezervatyvai penetracinio sekso metuNustoti dalintis švirkštimosi įrangaARV gydymas ŽIV infekuotoms motinoms ir

nemaitinimas krūtimi


Žemo slenksčio paslaugų kabineto steigimui būtinos sąlygos

• Geografinis prieinamumas klientams.

– Tokie kabinetai turi būti steigiami didelės rizikos grupių lankymosi/būriavimosi vietose t.y. tikslinės grupės aplinkoje (dažniausiai tai – stoties rajonas, turgaus rajonas, narkotikų prekiavimo vietų prieigos ir kitur).

– Tinkamos vietos parinkimas – vienas iš pagrindinių tikslinės grupės pasiekiamumo kriterijų.

Saulius Čaplinskas

Žemo slenksčio paslaugų kabineto steigimui būtinos sąlygos

• Personalas.

– Kabinete turi dirbti socialinis darbuotojas, specialiai parengta bendruomenės slaugytoja.

– Kokios specializacijos gydytojas/ai turėtų teikti konsultacijas turi apspręsti klientų poreikiai.

– Jeigu numatoma teikti papildomas paslaugas (psichologinio konsultavimo, teisinio konsultavimo ir kitas), tai apie būtiną personalą sprendžia steigėjas.

– Apie buvusių narkotikų vartotojų tinkamumą dirbti socialiniais darbuotojais tokiame kabinete sprendžia kabineto steigėjas.

– Siekiant užtikrinti darbuotojų, dirbančių žemo slenksčio paslaugų kabinetuose, saugumą vienu metu kabinete turi dirbti ne mažiau kaip du darbuotojai.

Saulius Čaplinskas

Socialinio darbuotojo vaidmuo teikiant socialines – medicinines paslaugas

Kabineto klientams:• Socialinis darbuotojas privalo atpažinti

psichologinių problemų slegiamus klientus;• Socialinis darbuotojas privalo nukreipti juos

reikiamoms konsultacijoms, inicijuoti jų detoksikaciją bei padėti reabilituotis ir integruotis į visuomenę;

• Socialinio darbuotojo, dirbančio su narkotikų vartotojais, darbas yra efektyvus tik kai darbuotojas pademonstruoja kompleksinius darbo įgūdžius ir išnaudoja galimybes suteikti įvairiausių rūšių pagalbą

Žemo slenksčio paslaugų kabineto paslaugų vertinimas ir stebėsena

• Nustatyti tikslinę grupę ir surinkti kuo daugiau informacijos apie ją yra viena pagrindinių žemo slenksčio paslaugų teikimo kabineto veiklos sričių.

• Tikslinės grupės pažinimas leidžia identifikuoti grupės poreikius bei numatyti galimų paslaugų spektrą.

• Kabineto klientams sutikus, renkami jų demografiniai duomenys (lytis, amžius, išsilavinimas, socialinis statusas ir kiti).

Saulius Čaplinskas


• Privalomai vykdoma klientų rizikingos elgsenos stebėsena.• Svarbiausi du INV rizikingos elgsenos vertinimo aspektai:

– pirmas - injekcinio elgesio vertinimas (kaip dažnai naudojama nesterili ir nesavo švirkštimosi įranga ir kita);

– antras - seksualinio elgesio vertinimas (ar naudojamos apsaugos priemonės lytinių santykių metų, ar dažna lytinių partnerių kaita ir kita).

• Injekcinis ir seksualinis elgesys turi būti vertinamas kartą metuose.

• Taip pat turi būti vertinamos INV žinios apie ŽIV ir kitas SNIL, jų plitimo bei apsisaugojimo nuo jų būdus.

• Tai atliekama vykdant klientų apklausas.

Saulius Čaplinskas


• Periodiškai (bent kartą metuose) atliekant apklausas būtina įvertinti klientų pasitenkinimą teikiamomis paslaugomis, naujų paslaugų poreikius.

• Vertinami ŽIV, LPI ir virusinių hepatitų sergamumo ir paplitimo rodiklių pokyčiai per pastaruosius metus.

Saulius Čaplinskas


2. Lietuvos AIDS centro žemo slenksčio paslaugų kabinetas švirkščiamų narkotikų vartotojams ir komercinio sekso darbuotojoms

Lietuvos AIDS centro darbo su tikslinėmis aukštos rizikos grupėmis principai

• Pripažinti jas lygiomis

• Atvirumas apie narkotikus

ir lytinius santykius

• Pagalbos prieinamumas ir

priimtinumas

• Lygių grupės švietimas

• Dvigubos prevencijos

ir ABC koncepcijos

Dvigubos prevencijos koncepcija

Informuojant apie ŽIV/AIDS ar teikiant

pagalbą gyvenantiems su ŽIV/AIDS

asmenims reikia teikti informaciją

(ir pagalbą) ne tik apie ŽIV/AIDS, bet ir

apie giminingas problemas ir atvirkščiai :

ŽIV/AIDS ir LPI LPI ir nepageidaujamas nėštumas ŽIV/AIDS ir narkotikai Narkotikai ir nusikalstamumas AIDS ir Tuberkuliozė

Lietuvos AIDS centro Žemo slenksčio kabineto klientai

• 2408 registruoti ŠNV (1998-2005 m.)90 gyvena su ŽIV (4 serokonversijos atvejai)69.93% užsikrėtę hepatito C viruse (HCV Ab teigiami)85% vyrai82% švirkščiasi narkotikus (įvairius)43% rusų tautybės39% nebaigę vidurinės mokyklos36% nepalaiko nuolatinių santykių, 33% iš viso nebendrauja su šeima 96% nedirba


Kabineto lankytojai, pabuvoję įkalinimo įstaigose

(daugiau kaip 85% turi patirtį)

Išėjimo iš įkalinimo įstaigos data

2004 metais41%

2003 metais

32%

2002 metais8%

2001 metais8%

2000 metais7%

1999 metais2%1998 metais

2%

Kabineto klientų socialinių poreikių grafinė analizė (remiantis apklausų duomenimis):

Darbas17%

Būstas8%

Maistas, nemokamas maitinimas

9%

Sveikatos priežiūros paslaugos, diagnostinės,

gydymo procedūros14%

Konsultavimas5%

Kitos paslaugos 2%

Juridinis konsultavimas 12%

Nepiniginė socialinė parama

11%

Socialinės pašalpos bei kita piniginė parama

22%

ŠNV pastoviai besilankančių LAC ŽSK rizikingos elgsenos determinančių ir

serologinis tyrimas - 2004 (1)

• n=103• 80 vyrų, 23 moterys• Vidutinis amžius 25,3 +1,4• 84,5% vidurinio išsilavinimo• 7,8% pradinio išsilavinimo• 83,5% niekur nedirba ir nesimoko• Visi narkotikus įsigyja čigonų tabore Vilniuje

Šaltinis:Lietuvos AIDS centras, 2004

Narkotikų vartojimo ypatybės (2)

• Švirkštimosi ypatybės (elgsena):– Narkotikus švirkščiasi 1-2 kartus per parą– 77,7% visada naudoja tik naują švirkštą

ir adatą – 13,4% švirkščiasi naudota švirkštimosi

įranga– 8,7% švirkščiasi kartais nauja, kartais

naudota įranga– 73,7% kam nors duoda savo panaudotą

švirkštimosi įrangą


Tiriamųjų lytinė elgsena (3)

• 64,7% turi tą patį seksualinį partnerį visus metus• 33,3% pastovaus lytinio partnerio neturi ir jį keičia• 62,7% nenaudoja prezervatyvų su atsitiktiniais

lytiniais partneriais• 26,4% naudoja prezervatyvus su atsitiktiniais

lytiniais partneriais• 8,8% kartais naudoja prezervatyvus, kartais ne su

atsitiktiniais lytiniais partneriais• 17,4% moterų ir 7,5% vyrų per paskutinius 12

mėnesių turėjo komercinius lytinius santykius– 70% nenaudojo prezervatyvų su komerciniu lytiniu partneriu


Tiriamųjų žinios (4)

• 100% žino, kad ŽIV galima užsikrėsti pakartotinai naudojant švirkštimosi (ne savo) priemones

• 98% žino, kad VHC/VHB galima užsikrėsti pakartotinai naudojant švirkštimosi (ne savo) priemones

• 92% pažįsta užsikrėtusiųjų ŽIV• 100% pažįsta užsikrėtusiųjų VHC ir VHB• 64,1% žino kad, taisyklingai naudojant

prezervatyvus, galima apsisaugoti nuo ŽIV • Daugiausia informacijos apie ŽIV, LPI ir kitas

SNIL gavo iš LAC


ŠNV elgsenos ir biologinių rodiklių tyrimo išvados (1)

• Dauguma narkotikus pradėjo vartoti paauglystėje (16 metų)

• Injekcinius narkotikus pradėjo vartoti būdami 19 metų

• Vidutinis injekcinių narkotikų vartojimo stažas - 6,4 metai

• Ketvirtadalis pakartotinai naudoja ne savo švirkštimosi įrangą (ypač rizikinga švirkštimosi elgsena)

• Aukštas (94,2%) VHC paplitimas (patvirtina švirkštimosi įrangos dalijimasį)


ŠNV elgsenos ir biologinių rodiklių tyrimo išvados (2)

• 8,7% yra ūmioje VHB fazėje (ypač užkrečiami) ir gali platinti virusą savo lytiniams parneriams su kuriais nenaudoja prezervatyvų

• 1,9% ŽIV infekuoti• Moterys 2,4 karto dažniau nei vyrai turi komercinius

lytinius santykius• Visų respondentų žinios apie ŽIV/VHC/VHB plitimo

riziką yra labai geros• Dėl vyraujančios INV subpopuliacijoje rizikingos

elgsenos ŽIV ir kitos infekcijos per lytinius partnerius gali pereiti į bendrą populiaciją


LAC žemo slenksčio kabinetas

ŠNV elgesio keitimas

Praėjusį mėnesį palyginus su pastaraisiais 6 mėnesiais:

Nesidalijančių su kitais savo švirkštimosi įranga ŠNV skaičius padvigubėjo

Naudojančių tik sterilią švirkštimosi įrangą ŠNV skaičius patrigubėjo

Skaičius ŠNV, kurie neišmeta, nesidalija su kitais ir neparduoda kitiems savo naudotos švirkštimosi įrangos, išaugo tris kartus

Šaltinis: Lietuvos AIDS Centras, 1999

Darbo su didelės rizikos grupėmis REZULTATAI

96%

75%68%

0,4%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

1999 2000 2002 2004


LPI paplitimas kontrolinėje Vilniaus gatvės prostitučių grupėje (n =56)

Vilniaus gatvės prostitutės: tendencijos

Vilniaus miesto gatvės prostitučių, vartojančių narkotikus procentai: 1998 metais 23% 2001 metais 65% 2004 metais 80%

Tendenciją “prostitucija – narkotikai” pakeitė

tendencija - “narkotikai – prostitucija”

Lietuvos AIDS centro duomenys. 2005 m.

Saulius Čaplinskas

Vilniaus gatvės prostitutės:

• 96% Lietuvos pilietės • Vidutiniškai 23,5 metų amžiaus (nuo 16 iki 59 metų )• Seksualinis debiutas vid. 15.4 m.• 37,7% pirmi lytiniai santykiai prievartiniai • 25,6% pradėjo užsiiminėti prostitucija 14-16 metų• 72% netekėjusios• 52,5% turi vaikus, kuriuos augina vienos • 55% išsilavinimas nebaigtas vidurinis • < 80% vartoja narkotikus ar alkoholį • 98% prostitucija pagrindinis pragyvenimo šaltinis • Per dieną aptarnauja 2-3 “klientus”, val. paslaugų kaina 10-50

Lt.• Klientus susiranda gatvėje, baruose, kavinėse• <50% gatvės prostitučių turi sutenerius• <80% buvo teistos už narkotikų laikymą ir vartojimą, smulkias

vagystes bei prostituciją

Lietuvos AIDS centro duomenys. 2005 m.


3. ŽIV prevencija ir kontrolė įkalinimo įstaigose

Narkomanija ir ŽIV įkalinimo įstaigose

• Narkomanų skaičius kalėjimuose neproporcingai didelis ir toliau didėja

• ŽIV, VHB ir VHC paplitimas daug didesnis nei bendroje populiacijoje

• Visoje Europoje toliau didėja ŽIV tarp narkotikus vartojančių nuteistųjų

Narkomanija, ŠNV procentas įkalinimo įstaigose ir ŽIV paplitimas Lietuvos

kalėjimuose

ŽIB paplitimas įkalinimo įstaigose (abs. sk)

ŠN

V p

roe

cn

tas

įka

linim

o įs

taig

os

eN

ark

om

an

ijo

s d

ina

mik

a

(10

0 0

00

gy

ve

nto

jų)

State Mental Healths Centre, Lithuanian AIDS centre and Prison Department data, 2005

Narkomanijos mastą įkalinimo įstaigose

lemiantys faktoriai

• Kalėjimo rėžimas• Nuteistųjų lytis• Socialinė padėtis• Kalėjimo vietovė• Migrantų skaičius• Duomenų registravimas• Kt.

Narkomanijos mastas ES kalėjimuose

• Į kalėjimus patekę narkotikų vartotojai nebūtinai nustoja vartoti

• Kalėjimai nei užkerta kelią narkotikų vartojimui, nei patenkina narkotikus vartojančių kalinių sveikatos poreikius

• Narkotikų prieinamumas įkalinimo įstaigose – pasaulinė problema ir tai reiškia, jog :– kalėjimuose atsiras naujų narkotikų vartotojų– kai kurie narkotikus vartos dar daugiau nei

laisvėje– kiti - ims vartoti ypač nesaugiai

Narkomanijos mastas ES kalėjimuose

• Užsikrėtimo ŽIV rizika kalėjimuose daug didesnė nei laisvėje, nes didelė narkotikus vartojančių asmenų koncentracija ir neprieinami sterilūs švirkštai ar adatos kas skatina nuteistuosius dalintis švirkštimosi įranga

ŽIV paplitimas tarp intraveninius narkotikus vartojančių kalinių

• Vokietijoje – 6,3 proc.• Anglijoje 0 – 2 proc.• Danijoje –23 proc.• Portugalijoje – 28 proc.• Škotijoje – 44 proc.• Alytaus kolonijoje - 15 proc.

ŽIV prevencija ir kontrolė įkalinimo įstaigose (ES rekomendacijos)

• Narkotikų patekimo užkardymas

• Narkomanijos gydymas

• Žalos mažinimo programos

• Konfidencialus testavimas dėl ŽIV

bei hepatitų B ir C

Kalinių žinios apie ŽIV/AIDS

• Nuteistieji pakankamai gerai informuoti apie ŽIV:– 91,8 proc. žino kad ŽIV galima užsikrėsti

naudojantis bendru švirkštu ar adata– 87,3 proc. žino, kad ŽIV galima užsikrėsti

nenaudojant prezervatyvo

• Kalėjimo aplinkoje nepaisant žinių elgiamasi rizikingai

TM Kalėjimų departamento duomenys. 2002 m.

ŽIV/AIDS įkalinimo įstaigose: visuotinis efektas

Per metus apie 17 - 20 000 žmonių

pereina per Lietuvos įkalinimo sistemą

Bet kuriuo metu 7000 žmonių Lietuvos

įkalinimo įstaigose 230 ŽIV infekuotų

15% INV

Nauji kaliniai

Paleisti kaliniai

Užsikrėtę laisvėje Užsikrėtę įkalinimo įstaigoje

Lytiniai partneri

aiKD duomenys, 2007m.

Narkotikų partneriai

BAUSMIŲ POLITIKA LIETUVOJE

- Būtina sukurti įstatyminį pagrindą alternatyvios bausmės politikai, kuri skatintų narkomanus įsijungti į gydymo ir reabilitacijos programas

- Būtina sukurti efektyvią gydymo bei reabilitacijos sistemą narkomanams bausmės atlikimo vietose (narkotikų vartojimo faktas įkalinimo įstaigoje ar atsisakymas gydytis nuo priklausomybės – sunkinanti aplinkybė prašant amnestijos ir kitoms lengvatoms)

- Būtina sukurti efektyvią priežiūros ir skatinimo įsijungti į gydymo, reabilitacijos bei socialines programas sistemą bausmę atlikusiems narkologiniams ligoniams

Vien kalėjimai nepakeičia priklausomo žmogaus elgesio (1)

• Norime, kad jie turėtų savigarbą,

tačiau ją sunaikiname.

• Norime, kad jie būtų atsakingi,

tačiau atimame visą atsakomybę.

• Norime, kad jie būtų teigiami ir kūrybingi,

mes juos žeminame ir padarome nenaudingais.

• Norime, kad jie būtų verti pasitikėjimo,

tačiau įkaliname juos ten, kur nėra jokio pasitikėjimo.

• Norime, kad jie nesmurtautų,

tačiau siunčiame ten, kur aplinkui smurtas.

• Norime, kad jie būtų geri ir mylėtų žmonės,

tačiau priverčiame patirti neapykantą ir žiaurumą.

JAV teisėjo Hon Dennis Challen žodžiai

Vien kalėjimai nepakeičia priklausomo žmogaus elgesio (2)

• Norime, kad jie nebebūtų chuliganai,tačiau “apgyvendiname” juos ten, kur chuliganai yra gerbiami.

• Norime, kad jie nebendrautų su nevykėliais,tačiau visus valstijos nevykėlius suburiame po vienu stogu.

• Norime, kad jie nustotų mus išnaudoti,tačiau pasiunčiame ten, kur jie vieni kitus išnaudoja.

• Norime, kad jie pradėtų kontroliuoti savo gyvenimus, spręstų problemas ir liautųsi buvę parazitais…,tačiau paverčiame totaliai priklausomais nuo mūsų.

• Atsakymas “ką daryti” – turime bausti pažeidėjus, kurių mes bijome, ir gydyti tuos, ant kurių pykstame

JAV teisėjo Hon Dennis Challen žodžiai

Atlikusių bausmę ŠNV užsikrėtusių ŽIV tyrimai LAC žemo slenksčio paslaugų

kabinete• Socialiniai demografiniai ypatumai :

– N=70 (42 vyrai, 28 moterys– Vidutinis amžius 28.7 m. (18-52)– išsilavinimas: 44% vidurinis, 32% bazinis, 10% aukštesnis, 10%

pradinis, 3% aukštasis– 70% nevedę ir neturi lytinio partnerio– 21.1% buvo vedę– 56.6% gyvena su sutuoktiniu– 2.8% gyvena su lytiniu partneriu

• 55% nežinojo, kur galėtų kreiptis išėję iš kalėjimo socialinės rūpybos klausimais

• 70% turėjo sunkumų dėl savo teistumo ir ŽIV infekcijos

The Lithuanian AIDS centre data, 2005

Išėjusių į laisvę kalinių elgesio tyrimai (n=70)

• Visi tolioau švirkštėsi:– 63% - opiatus– 37% - opiatus kartu su raminamaisiais– 60% švirkštėsi 5-6 kartus per dieną– 46% dalijosi švirkštimosi įranga su kitais

• Dauguma lytiškai elgėsi nesaugiai:– 40% lytiškai santykiavo 11-25 kartus per mėnesį– 99% nenaudojo prezervatyvų– Dažnai keitė lytinius partnerius– 6% parsiduodavo už pinigus ar dozę


Paslaugos ir programos ŠNVPsichologinė - socialinė reabilitacija

ir reintegracija

• ŠNV psichologinė socialinė rezbilitacija:– Psichologinės socialinės reabilitacijos paslaugos

prieinamos LAC nuo 1993 m.– 97 buvę pacientai atsisakė narkotikų (76.4%)– 90% įsidarbino– 14 buvusių ŠNV dirba narkomanijos prevencijos

srityje (6 - LAC)

• Resocializacijos programos



4. Rezultatų vertinimas

Vertinimas

Procesas: kontroliuoti apimtis, įgyvendinimą, teikiamas paslaugas

Rezultatas: vertinti žinių lygį, elgesio pokyčius

Poveikis: matuoti pastebimus pokyčius pagal įgyvendinamą programą

Vertinimo procesas

Personalo sudėtisMokymaiVadovavimas, tarpusavio priežiūraRyšių su INV užmezgimo būdaiTeikiamos paslaugosMobilias paslaugas teikiančių darbuotojų ataskaitos

Proceso vertinimo metodai

Interviu su vadovais ir mobiliąsias paslaugas teikiančiais darbuotojaisProjekto veiklos dienoraštisMobiliųjų paslaugų stebėjimasNaujų dalyvių paieškos ir mokymų vertinimasMobiliųjų paslaugų kontrolė

Rezultatų vertinimo tikslai:

Įvertinti pokyčius

Spręsti, ar įgyvendinti programos tikslai

Tarpiniai rezultatai:

Geresnės INV žinios apie programą, injekcijų pavojus, ŽIV ir AIDS

Švirkštimosi ir lytinio elgesio pokyčiai

Programos tęstinumas

Poveikio vertinimas

Sumažėję narkotikų problemos, pakitusios INV “saugesnio” narkotikų vartojimo normos

Sumažėjęs ŽIV paplitimas

Kontrolė – grįžtamasis ryšys – pokyčiai

Padėties ir veiksmų kontrolėGrįžtamasis ryšys per komandos pasitarimusVadovybė pritaria pokyčiams Mobiliąsias paslaugas teikiantys darbuotojai įgyvendina pokyčius Nuolatinė kontrolė

7. Išvados ir rekomendacijos

ŽIV infekcijos plitimo veiksniai ir mokslu pagrįsta prevencija bendruomenėje

Išvados ir rekomendacijos

ŽIV prevencija efektyvi, jei yra:politinis palaikymas ir partnerystė Investicijosmonitoringas

Skirtingos šalių socialinės – kultūrinės ypatybės lemia:ŽIV plitimą įtakojančius veiksniusatsako skirtumus

Strateginis ŽIV prevencijos tarp ŠNV tikslas - narkotikų vartojimo mažinimas:pagrindinis uždavinys – pasiekti, kad gauti narkotikus būtų

sunku, vartoti pavojinga, o gydytis ir gauti šansą gryžti į gyvenimą – lengva ir saugu.

Saulius Čaplinskas

Išvados ir rekomendacijos

Švirkščiamų narkotikų vartojai nepasiekiami tradicinėms sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos tarnyboms:būtina plėsti ŠNV “žemo slenksčio” paslaugų (sterilių adatų

švirkštų prieinamumas, sveikatos mokymas, švietimas ir kt.) kabinetų tinklą,

turime ieškoti naujų partnerių ir koncentruotis tikslinėms intervencijoms,

integruoti prevencinį konsultavimą į kasdienę socialinių darbuotojų, šeimos gydytojų, priklausomybės ir psichinės sveikatos centrų, bei kitų specialistų praktiką,

jeigu priimame narkomaną kaip žmogų, tai dar nereiškia, kad pritariame ir jo elgesiui,

visuomenei naudinga sudaryti galimybes pažeidžiamoms grupėms apsaugoti save

Saulius Čaplinskas

Documents

ŽIV infekcijos plitimo veiksniai ir mokslu pagrįsta prevencija bendruomenėje