ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIO 2014 METŲ APŽVALGA

Žemės ūkio produkcija Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis 2014 m. žemės ūkio produkcijos buvo

pagaminta už 2,35 mlrd. EUR (8,12 mlrd. Lt). Bendrosios žemės ūkio produkcijos vertė 2014 m., palyginti su 2013 m., sumažėjo. Tam įtakos

turėjo sumažėjusios žemės ūkio produktų supirkimo kainos, nors buvo gautas rekordinis grūdų derlius, daugiau buvo išauginta galvijų, naminių paukščių, primelžta pieno.

1 pav. Žemės ūkio produkcija, to meto gamintojų kainomis, mln. EUR

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. išankstiniai d.

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

1194.8938.2 1006.8

1397.41752.1

1512

931

714.6843.4

956.6

959.11036.7

Augalininkystės produkcija Gyvulininkystės produkcija

2125,8

1652,91850,2

2354,02711,2

2548,72352,9

Šaltinis. Lietuvos statistikos departamento duomenys.

2014 m. palyginti su 2013 m., žemės ūkio produkcijos apimtis palyginamosiomis kainomis padidėjo 5,6 proc.

Bendroji pridėtinė vertėIšankstiniais duomenimis 2014 m. pridėtinė vertė žemės ūkyje, miškininkystėje ir

žuvininkystėje padidėjo 3,5 proc., palyginti su 2013 m. (pokyčiai įvertinti naudojant grandininę pridėtinės vertės apimtį).

2 pav. Bendrosios pridėtinės vertės pokyčiai žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje,palyginti su ankstesniais metais, proc.

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.* 2014 m. išankstiniai d.

-10

-5

0

5

10

15

2.51.4

-6.8

8.2

12

-3.2

3.5

Chart Title

Šaltinis. Lietuvos statistikos departamento duomenys. * ) Negalutiniai d.

Lietuvos ūkio struktūroje žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriui tenkanti bendrosios pridėtinės vertės dalis 2014 m. sudarė 3,4 proc.

2

Užsienio prekyba žemės ūkio ir maisto produktaisIšankstiniais duomenimis 2014 m. iš Lietuvos eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už

4,66 mlrd. EUR (16,1 mlrd. Lt) arba 0,7 proc. mažiau nei per 2013 m., importuota – už 3,70 mlrd. EUR (12,8 mlrd. Lt) arba 0,6 proc. mažiau. Teigiamas prekybos balansas 2014 m. sudarė 0,96 mlrd. EUR (3,3 mlrd. Lt) ir, palyginti su 2013 m., sumažėjo 1,1 proc. (1 lentelė).

1 lentelė. Lietuvos užsienio prekyba žemės ūkio ir maisto produktais 2013–2014 m., mln. EUR Lietuvos užsienio prekyba iš viso

2014 m. palyginti su 2013 m., +,

–, %

2013 m. 2014 m.

2014 m. palyginti su

2013 m., +, –, %

Žemės ūkio ir maisto produktų dalis, proc.

2013 m. 2014 m. 2013 m. 2014 m.

Eksportas 24 544,6 24 401,0 -0,6 4 695,8 4 662,0 -0,7 19,1 19,1

Importas 26 207,7 26 530,6 1,2 3 722,2 3 699,3 -0,6 14,2 13,9

Balansas -1 663,1 -2 129,6 28,1 973,6 962,7 -1,1 x x

Šaltinis. Lietuvos statistikos departamento duomenys. 2014 m. išankstiniai duomenys.

2014 m. žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė 19,1 proc. viso šalies prekių eksporto, o palyginti su 2013 m., jo dalis nepakito. Importas sudarė 13,9 proc. viso importo, jo dalis sumažėjo 0,3 procentinio punkto.

Daugiausia eksportuota grūdų ir pieno ir jo produktų.

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. išankst. d.

0

1000

2000

3000

4000

5000

2575.92311

2812.33339.3

42404695.8 4662

2357.51926

2310.52774.6

3265.33722.2 3699.3

218.4 385 501.8 564.7974.7 973.6 962.7

3 pav. Lietuvos užsienio prekyba žemės ūkio ir maisto produktais 2008-2014 m., mln. EUR

Eksportas Importas Balansas

Šaltinis. Lietuvos statistikos departamento duomenys.

2014 m., palyginti su 2013 m., žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Rusiją smuko 22,2 proc., lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų – 28,3 proc. (2013 m. jų eksportas sudarė 309,6 mln. EUR (1069 mln. Lt), o 2014 m. – 222 mln. EUR (766,5 mln. Lt)). Įtakos tam turėjo smukęs pieno ir pieno produktų (35,3 proc.), mėsos ir valgomųjų mėsos subproduktų (44,8 proc.) eksportas.

Žemės ūkio produktų gamybaIšankstiniais duomenimis 2014 m., palyginti su 2013 m., gautas beveik 17 proc. didesnis

grūdinių augalų derlius – 5,3 mln. t. Derliaus padidėjimą lėmė 7 proc. išaugęs derlingumas ir 9 proc. – nuimtas plotas.

2014 m., palyginti su 2013 m., cukrinių runkelių derlius padidėjo 5 proc., bulvių ir lauko daržovių – po 10 proc., o rapsų derlius sumažėjo 9 proc.

3

Cukrinių runkelių derliaus padidėjimą lėmė 9 proc. didesnis derlingumas, nors nuimtas plotas sumažėjo 4 proc. Rapsų derliaus sumažėjimui įtakos turėjo 17 proc. mažesnis nuimtas plotas, nors derlingumas buvo 9 proc. didesnis. Bulvių derliaus padidėjimą lėmė 16 proc. išaugęs derlingumas, nors nuimtas plotas buvo 5 proc. mažesnis. Lauko daržovių derlius padidėjo dėl 16 proc. didesnio derlingumo, nors nuimtas plotas sumažėjo 6 proc.

2 lentelė. Žemės ūkio produktų gamyba, tūkst. t

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.2014 m. išankst.

d.

2014 m. palyginti su

2013 m., +, -, %

D e r l i u sGrūdiniai augalai 3 892,3 2 866,8 3 303,9 4 736,5 4 564,4 5 324,1 16,6Rapsai 415,8 416,7 484,3 632,9 550,6 501,5 -9Cukriniai runkeliai 682,0 706,7 877,8 1 003,0 967,1 1 014,4 5Bulvės 662,5 476,9 587,7 549,9 426,5 468,5 10Daržovės iš viso 321,7 188,6 315,0 307,4 251,0 274,8 9,5iš jų lauko daržovės 292,3 164,0 287,6 283,6 227,8 251,1 10

Gyvulininkystės produktų gamybaPaskersta gyvulių ir paukščių (gyvojo svorio) 272,0 301,2 309,8 313,3 326,5 330 1

Primelžta pieno 1 791,0 1 736,5 1 786,4 1 778,1 1 723,1 1 790 4Surinkta kiaušinių, mln. vnt. 853,4 829,6 773,7 770,9 771,6 775 0,5

Šaltinis. Lietuvos statistikos departamento duomenys.

Gyvulininkystės produktų gamyba praeitais metais didėjo. Išankstiniais duomenimis 2014 m., palyginti su 2013 m., gyvulių ir paukščių (gyvojo svorio) paskersta 1 proc. daugiau, pieno primelžta 4 proc. daugiau ir kiaušinių surinkta 0,5 proc. daugiau.

Žemės ūkio produktų supirkimas2014 m. grūdų supirkta 3240 tūkst. t arba 9,7 proc. daugiau, palyginti su 2013 m. Rapsų sėklų

supirkta 405,6 tūkst. t arba 19 proc. mažiau. Gyvulių ir paukščių gyvojo svorio supirkta 268,7 tūkst. t arba 2,6 proc. daugiau, iš jų: galvijų

supirkta 6 proc. daugiau, paukščių – 3,8 proc. daugiau, kiaulių supirkta 2,9 proc. mažiau. Natūralaus pieno supirkta 1435,5 arba 7,2 proc. daugiau, kiaušinių – 4,4 proc. daugiau.

3 lentelė. Žemės ūkio produktų supirkimas, tūkst. t

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.2014 m.

išankstiniai d.

2014 m. palyginti su 2013 m.,

+, -, %Grūdai 1 927,2 1660,8 3092,0 2953,8 3240,0 9,7Rapsų sėklos 385,9 395,3 581,9 501,0 405,6 –19,0Cukriniai runkeliai 722,5 877,1 886,9 989,9 1004,5 1,5Bulvės 54,5 45,8 53,0 52,9 48,2 -8,9Daržovės 55,6 47,4 55,6 56,4 57,4 1,8Vaisiai 24,6 40,7 49,4 57,1 42,9 -24,9Gyvuliai ir paukščiai gyvojo svorio 231,2 233,7 244,2 262,0 268,7 2,6

skerdenos svorio 149,1 151,8 160,3 174,6 179,9 3,0 Iš jų: galvijai gyvojo svorio 79,6 78,5 77,1 71,6 75,9 6,0 kiaulės gyvojo svorio 55,3 56,9 61,1 72,7 70,6 –2,9 paukščiai gyvojo svorio 96,2 98,2 105,9 117,6 122,1 3,8Natūralus pienas 1278,3 1 317,1 1 359,9 1339,5 1435,5 7,2

4

Kiaušiniai, mln. vnt. 446,0 411,6 392,2 463,0 483,3 4,4Šaltinis. Lietuvos statistikos departamento duomenys.

2014 m. palyginti su 2013 m., žemės ūkio produktų supirkimo kainos sumažėjo 12,1 proc., iš jų augalininkystės produktų supirkimo kainos – 15 proc. ir gyvulių ir gyvulininkystės produktų – 9,9 proc.

4 pav. Žemės ūkio produktų supirkimo kainų pokyčiai, palyginti su ankstesniais metais, proc.

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014-40

-30

-20

-10

0

10

20

30

40

11.4

-24.5

16.6 23.8

-0.5

2.5

-12.1

10.9

-32.3

22.637.5

-2.90000000000001-2.90000000000001

-15

11.8

-17.8

12.4 13.31.7

7.2

-9.90000000000001

Žemės ūkio produktų augalininkystės produktų gyvulių ir gyvulininkystės produktų

pro

c.

Šaltinis. Lietuvos statistikos departamento duomenys.

Grūdų sektoriusStatistikos departamento išankstiniais duomenimis 2014 m. grūdų derlius (įskaitant ankštinius)

siekė 5324,1 tūkst. t, t. y. 16,6 proc. didesnis nei 2013 metais. Iš jų javų grūdų derlius – 5123,2 tūkst. t,. Ūkininkų ir šeimos ūkiuose išauginti grūdai 2014 m. sudarė 79 proc. viso grūdų derliaus (2013 m. – tiek pat). Gausesnio grūdų derliaus, palyginti su 2013 m., sulaukta tiek dėl 7 proc. padidėjusio derlingumo, tiek dėl 8,9 proc. padidėjusių grūdinių augalų pasėlių plotų.

4 lentelė. Grūdinių augalų plotas, derlius, derlingumas 2013-2014 m.

Nuimtas plotas, tūkst. ha Derlius, tūkst. t Derlingumas, t/ha

2013 m.2014 m.išankstiniai

d.

2014/2013, +,-, %

2013 m.2014 m.išankstiniai

d.

2014/2013, +,-, %

2013 m.2014 m.išankstiniai

d.

2014/2013, +,-, %

Grūdiniai augalai iš viso 1 257,8 1 370,3 8,9 4 564,4 5 324,1 16,6 36,3 38,9 7,2

žiem. javai 643,4 488,0 -24,2 2 632,3 2 120,2 -19,5 40,9 43,5 6,4vasar. javai 570,0 800,8 40,5 1 842,5 3 003,0 63,0 32,3 37,5 16,1ankštiniai augalai 44,4 81,5 83,6 89,6 200,9 2,2 k. 20,2 24,6 21,8

Šaltinis. Lietuvos statistikos departamento duomenys.

Didžiausias grūdinių augalų derlingumas 2014 m., kaip ir 2013 m., buvo Marijampolės, Kauno ir Šiaulių apskrityse – atitinkamai 5,2, 4,6 ir 4,5 tonos iš hektaro. Mažiausiai derlingi metai buvo Vilniaus, Alytaus ir Utenos apskričių grūdinių augalų augintojams.

Išankstiniais duomenimis 2014 m. rapsų derlius – 501,5 tūkst. t arba 9 proc. mažesnis nei 2013 m., o jų derlingumas – 2,33 t/ha. Rapsų derliaus sumažėjimą nulėmė tai, kad dėl nepalankių žiemojimo sąlygų kai kuriose savivaldybėse iššalo beveik visi žieminių rapsų pasėliai.

Per 2014 metus iš šalies grūdų augintojų supirkta 3,24 mln. t įvairių rūšių grūdų (įskaitant ankštines) ir 0,41 mln. t rapsų sėklos, kurių bendra vertė siekė 604,7 mln. EUR (2,09 mlrd. Lt).

5

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. išankstiniai

d.

0500

100015002000250030003500400045005000

0

50

100

150

200

250

3484.23892.3

2866.8

3303.9

4736.54564.4

5324.1

2405.92551

1927.2 1660.8

3092

2953.8

3240162

105

150

190 205176

150

5 pav. Grūdų derlius ir supirkimas Lietuvoje 2008–2014 m.

Grūdų derlius, tūkst. t Supirkta grūdų, tūkst. tGrūdų vidutinė supirkimo kaina, EUR/t

tūkst. t Lt/t

Šaltinis. Lietuvos statistikos departamento duomenys.

Vidutinė grūdų supirkimo kaina 2014 kalendoriniais metais siekė 150 EUR už toną (518 Lt už toną), o rapsų sėklos – 293,1 EUR už toną (1012 Lt už toną). Grūdų ir rapsų supirkimo kainos, įtakojamos tiek ES, tiek kitose grūdų ir rapsų rinkose susiklosčiusiųjų kainų pokyčių tendencijų, palyginti su 2013 m. sumažėjo atitinkamai 15 proc. ir 16 proc.

Per 2014 kalendorinius metus iš Lietuvos eksportuota 3,1 mln. t javų grūdų, iš jų net 80,6 proc. (2,5 mln. t) kviečių ir 0,28 mln. t rapsų sėklos. Palyginti su 2013 m., grūdų eksportas padidėjo 22 proc., tačiau rapsų sėklos daugiau nei ketvirtadaliu sumažėjo.

Daugiausia kviečių, kaip ir ankstesniais metais, eksportuota į Iraną – per 1 mln. t, Saudo Arabiją – 0,26 mln. t, Egiptą – 0,21 mln. t, Turkiją – 0,15 mln. t.

Bendra eksportuotų grūdų ir rapsų vertė – 669,5 mln. EUR arba 2 mlrd. Lt.Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis 2015 m. derliui pasėta 764,7 tūkst. ha

žieminių javų ir rapsų arba 28 proc. daugiau nei 2014 metų derliui (po iššalimo). Daugiausia žieminių augalų pasėta Šiaulių apskrityje, beveik 200 tūkst. ha, t. y. ketvirtadalis šalies žiemkenčių pasėlių plotų. Kauno apskrityje – 145,2 tūkst. ha, Panevėžio – 125,2 tūkst. ha, Marijampolės – 110,7 tūkst. ha. Net 48 proc., padidėjo žieminių kviečių ir 11 proc. žieminių rapsų pasėlių plotai.

Vaisių ir daržovių sektoriusIšankstiniais duomenimis 2014 m. daržovėmis buvo užsėta ar užsodinta

13,4 tūkst. ha, įskaitant ir šiltnamių daržoves. Lauko daržovių surinktas derlius – 251,1 tūkst. t. Bendras daržovių derlius, įskaitant šiltnamių daržoves – apie 274,8 tūkst. t.

Lietuvoje išaugintomis pagrindinėmis daržovėmis, kaip kopūstais, morkomis, burokėliais ir svogūnais gyventojų poreikiai metų bėgyje aprūpinami pakankamai, tačiau kitomis prieskoninėmis daržovėmis tenkinami netolygiai ir nepakankamai. Daržovių auginimas sukoncentruotas specializuotuose ūkininkų ūkiuose. Pasėlių deklaravimo duomenimis minėtuose ūkiuose buvo auginama 4,2 tūkst. ha daržovių, t. y. daugiau kaip trečdalis auginamo šalyje daržovių ploto.

2014 m. daržovių supirkta 57,4 tūkst. t .Specializuotuose sodininkystės bendrovių bei ūkininkų ūkiuose praėjusiais

metais, pagal pasėlių deklaravimo duomenis, sodai ir uogynai augo 14,7 tūkst. ha plote. Kol kas specializuotuose bendrovių ir ūkininkų sodininkystės ūkiuose išauginama tik nedidelė dalis (12–15 tūkst. t) desertinių obuolių, kurie tinka ilgam saugojimui ir realizuojami žiemos laikotarpiu (tai sudaro trečdalį vidaus rinkos

6

poreikio), tačiau daugėja stambesnių specializuotų ūkininkų ūkių, kuriuose veisiamų sodų ir uogynų plotai užima nuo 10 iki 40 ha ir daugiau.

2014 m. vaisių ir uogų buvo supirkta 42,9 tūkst. t arba 25 proc. mažiau negu 2013 m.

Cukriniai runkeliai2014 m. cukriniai runkeliai buvo auginami 17 tūkst. ha plote. Išankstiniais duomenimis

2014 m. gautas cukrinių runkelių derlius – 1014,4 tūkst. t. Cukrinių runkelių derliaus padidėjimą lėmė 9 proc. didesnis derlingumas, nors nuimtas plotas sumažėjo 4 proc.

2014 m. buvo supirkta 1004,5 tūkst. t cukrinių runkelių arba 1,5 proc. daugiau nei 2013 m. 2014 m. sausio mėn. buvo supirkta dalis 2013 m. derliaus cukrinių runkelių.

Mėsos sektoriusŽemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ŽŪIKVC) Gyvulių registro

duomenimis 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo laikoma apie 731 tūkst. galvijų arba apie 3 proc. daugiau nei prieš metus. Skerdimui skirtų vyresnių nei 12 mėn. amžiaus bulių buvo 5,6 proc. daugiau (56,1 tūkst.) nei 2014 m. sausio 1 d.

Statistikos departamento duomenimis 2014 m. sausio 1 d. auginamų kiaulių skaičius buvo 754,6 tūkst., t. y. 6,7 proc. mažiau nei 2013 m. sausio 1 d., kai jų Lietuvoje buvo 807,5 tūkst. Kiaulininkystei pradėjus stabilizuotis po klasikinio kiaulių maro 2011 m., iškilo nauja grėsmė – afrikinio kiaulių maro protrūkiai visoje šalyje.

Per 2014 m Lietuvoje įmonių supirktas ir paskerstas gyvulių ir paukščių kiekis skerdenos svoriu sudarė 179,9 tūkst. t. Palyginti su 2013 m., supirkimas padidėjo apie 3 proc.

Galvijų skerdenos svorio supirkta 36,9 tūkst. t arba 7 proc. daugiau nei 2013 m. Kiaulių skerdenos svorio supirkta 50,4 tūkst. t arba 2 proc. mažiau nei 2013 m. Paukščių skerdenos svorio supirkta 92,7 tūkst. t arba 4 proc. daugiau nei 2013 m.

Galvijai Kiaulės Paukščiai0

20

40

60

80

100

38.8 39.1

71.2

38 40.4

73.4

37.243.4

79.6

34.4

51.4

88.7

36.9

50.4

92.7

6 pav. Supirkta gyvulių ir paukščių 2010–2014 m., tūkst. t skerdenos svorio

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. išankstiniai d.

tūkst. t

Šaltinis. Lietuvos statistikos departamento duomenys.

Statistikos departamento duomenimis Lietuvoje 2014 m. vidutinė galvijų supirkimo kaina buvo 2,10 EUR/kg (7,25 Lt/kg) už skerdenos kilogramą arba 14,5 proc. mažesnė nei 2013 m. Lietuvoje už galvijus mokama kaina sudarė apie 64 proc. ES vidutinės kainos lygio. Ypatingas kainų mažėjimas buvo stebimas antroje metų pusėje (nuo 2014 m. rugpjūčio pradžios), kai Rusija sustabdė galvijienos eksportą iš Lietuvos.

Kiaulių vidutinė supirkimo kaina 2014 m. buvo 9 proc. mažesnė nei 2013 m. ir siekė 1,70 EUR (5,88 Lt) už skerdenos kilogramą. Ši kaina praktiškai sutapo ir su vidutine ES kiaulienos kaina (svyravo 1–2 proc.).

7

Paukščių skerdenėlių kaina 2014 m. buvo praktiškai tokia pati (1 proc. mažesnė) kaip ir 2013 m. bei siekė 1,46 EUR/kg (5,05 Lt/kg). Palyginti ją su vidutine paukštienos kaina ES, Lietuvoje ji buvo apie 20 proc. mažesnė.

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. išankstiniai d.

0.00

0.50

1.00

1.50

2.00

2.50

3.00

2.131.88 1.97

2.332.53

2.45

2.101.74

1.61 1.451.67 1.88 1.88

1.70

1.301.09

1.19 1.381.42 1.48

1.46

7 pav. Gyvulių ir paukščių vidutinės supirkimo kainos 2008–2014 m., EUR/kg skerdenos svorio

Galvijų Kiaulių Paukščių

Lt/kg

Šaltinis. Lietuvos statistikos departamento duomenys.

Šalies mėsos eksporto–importo balansas neigiamas. Per 2014 m. iš Lietuvos mėsos ir jos produktų buvo išvežta 115,8 tūkst. t (už 907,4 mln. Lt / 487,3 mln. EUR). Palyginti su 2013 m. eksportuotos produkcijos kiekis buvo praktiškai toks pat, tačiau eksportuotos produkcijos vertė sumažėjo apie 8 proc. Iš kitų šalių mėsos ir jos produktų į Lietuvą buvo įvežta 134,4 tūkst. t (už 783 mln. Lt / 226,8 mln. EUR) arba 1,6 proc. daugiau, palyginti su 2013 m. Per 2014 m. eksportuota 25,4 tūkst. t galvijienos, t. y. 19 proc. daugiau nei 2013 m. Nuo 2014 m. rugpjūčio pradžios, Rusijai uždraudus įvežti mėsą ir jos produktus iš Lietuvos, keitėsi visa galvijienos eksporto struktūra. Tik 26 proc. galvijienos išvežta į Rusiją, į ES šalis – 64 proc. (daugiausia į Olandiją, Italiją). Šie apribojimai turėjo neigiamų pasekmių ne tik perdirbėjams, bet ir galvijų laikytojams, kurie ypatingai nukentėjo dėl kritusių supirkimo kainų. Nors galvijienos importas visada buvo labai menkas, bet 2014 m. jis buvo dar 7 proc. mažesnis nei 2013 m. ir sudarė 1,3 tūkst. t. Daugiausia jautienos buvo įvežama iš Latvijos ir Lenkijos.

Kiaulienos eksportas, metai po metų buvęs labai nežymus, 2014 m. sumažėjo net 38 proc. – eksportuota 8,8 tūkst. t kiaulienos (to priežastis – prekybos apribojimai kiauliena dėl afrikinio kiaulių maro). Daugiausia kiaulienos išvežta į ES šalis – 74 proc. Daugiausia į Latviją (41 proc.), Lenkiją (15 proc.), apie 17 proc. visos kiaulienos išvežta į Gruziją. Gyvų kiaulių eksportas dėl minėtų priežasčių mažėjo apie 17 proc., palyginti su 2013 m. Išvežta 310 tūkst. kiaulių. Dagiausia buvo išvežta į Lenkiją (88 proc.).

Esant nepakankamam apsirūpinimui (61 proc.) savos gamybos kiauliena vietinėje rinkoje, kiaulienos pasiūlos balansas atstatomas jos importu, visgi kiaulienos importas 2014 m. buvo 4 proc. mažesnis, palyginti su 2013 m., ir siekė 57,3 tūkst. t. Visa kiauliena įvežama iš ES šalių: daugiausia iš Lenkijos, Vokietijos ir Belgijos.

Per 2014 m. paukštienos eksportuota 46,2 tūkst. t arba 7 proc. daugiau, o jos importuota 32,8 tūkst. t arba 2 proc. daugiau nei 2013 m. Pagrindinė eksporto rinka – ES šalys (Latvija, Olandija), į Rusiją buvo išvežta apie 10 proc. paukštienos. Į Lietuvą paukštiena buvo įvežama iš ES šalių – daugiausia iš Lenkijos (70 proc.).

Dešrų ir panašių mėsos produktų eksportas 2014 m. sekė 13,3 tūkst. t arba sumažėjo 27 proc., palyginti su 2013 m. Jų importas 2014 m. buvo 8 proc. mažesnis nei 2013 m. ir siekė 19,7 tūkst. t. Dešros daugiausia buvo įvežamos iš Lenkijos ir Estijos, išvežamos – į Latviją, Rusiją, Daniją.

8

ŽŪIKVC Gyvulių registro duomenimis per 2014 m iš Lietuvos išvežta 104 tūkst. veršelių arba 3 proc. daugiau nei 2013 m.

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 0.0

20.0

40.0

60.0

80.0

100.0

120.0

140.0126.9 126.3

112.6101.1 104.0

8 pav. Veršelių iki 8 mėn. amžiaus išvežimas, tūkst.

Šaltinis. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys.

Lietuvos apsirūpinimas sava galvijiena dėl ypač sumažėjusio vidaus vartojimo (tik 4 kg 1 gyventojui) išaugo iki 258 proc., taigi galvijienos pasiūlos pertekliaus nebūna tik didelio eksporto (60–70 proc. pagamintos galvijienos buvo eksportuojama). Blogiausia žinia šalies galvijų laikytojams ir perdirbėjams 2014 m. buvo mėsos, tame tarpe ir galvijienos, bei mėsos produktų eksporto sustabdymas į Rusiją nuo 2014 m. rugpjūčio pradžios. Galvijienos eksporto apribojimas padarė neigiamą įtaką galvijų supirkimo kainoms šalyje, ypač artėjant rudens sezonui, kai tradiciškai yra parduodama daugiau galvijų.

Nuo 2014 m. spalio pabaigos atnaujintas gyvų galvijų išvežimas į tam tikras Turkijos teritorijas, kuriose nėra snukio ir nagų ligos grėsmės.

Po tiek šalies, tiek ES kiaulininkystės sektorių lydėjusių sukrėtimų (drastiškas pašarinių grūdų kainų kilimas, 2011 m. vasarą Lietuvoje užfiksuoti klasikinio kiaulių maro židiniai), situacija sektoriuje vėl komplikavosi dėl 2014 m. sausio pabaigoje šalyje nustatytų afrikinio kiaulių maro atvejų (ne tik šernams, bet ir kritusioms kiaulėms). Viena iš prevencinių priemonių dėl afrikinio kiaulių maro buvo kiaulių registracija visos Lietuvos mastu, kuri baigėsi 2014 m. rugsėjo 15 d. Be to, ūkininkai, laikantys ne daugiau kaip 100 kiaulių, kurių laikymo vietos pateko į buferinės zonos vietovių sąrašą, turėjo paskersti kiaules savo reikmėms arba skerdykloje iki 2014 m. gruodžio 15 d. Buvo numatyta, kad valstybė kompensuos kiaulių laikytojams dalį išlaidų už paskerstas kiaules dėl afrikinio kiaulių maro grėsmės.

Pieno sektoriusKarvių skaičius. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis 2015-01-01

Lietuvoje buvo laikoma 313,5 tūkst. karvių arba 1 proc. daugiau, palyginti su 2014-01-01. 2014 m. I pusmetį karvių skaičius didėjo, tačiau nuo rugpjūčio mėn. jis pradėjo mažėti ir per rugpjūčio–lapkričio mėn. karvių skaičius sumažėjo 6,1 tūkst.

9 pav. Ūkių, laikančių karves, ir karvių skaičius Lietuvoje (sausio 1 d.), tūkst.

9

2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015200

250

300

350

400

0

20

40

60

80

100

120

380.2 357.1 345.4 328.4 316.4 310.4 313.5

107.8

95.591.1

77.670.6

64.4 60.1

Karvių skaičius Karvių laikytojų skaičius

Ka

rv

ių s

ka

ičiu

s, tū

kst.

Ūk

ių s

ka

ičiu

s, tū

kst.

Šaltinis. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys.

Ūkių skaičius. 2015-01-01 buvo 60,1 tūkst. ūkių, laikančių karves. Per metus tokių ūkių sumažėjo 6,7 proc. (4,3 tūkst.). 98,7 proc. ūkių, pasitraukusių iš pieno gamybos, buvo 1–2 karvių laikytojai. Ūkių, laikančių daugiau kaip 11 karvių, skaičius padidėjo neženkliai (per metus padidėjo 112 ūkių).

Pastaraisiais metais stebima ūkių stambėjimo tendencija: 2015-01-01 vidutinis ūkio dydis buvo 5,22 karvės/ūkyje, kai 2005-01-01 - tik 2,6 karvės/ūkyje.

Pieno supirkimas. Per 2014 m. buvo supirkta 1435,5 tūkst. t natūralaus pieno, t. y. 7,2 proc. daugiau negu per 2013 m. (1339,5 tūkst. t).

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. išankstiniai

d.

0200400600800

100012001400160018002000

0

100

200

300

400

1883.8 1791 1736.5 1786.4 1778.1 1723.1 17901375.6 1274.2 1278.3 1317.1 1359.9 1339.5 1435.5

250

179

250285

260

317280

10 pav. Pieno gamyba ir supirkimas Lietuvoje 2008–2014 m.

Primelžta pieno, tūkst. t Supirkta natūralaus pieno, tūkst. t

Natūralaus pieno vidutinė supirkimo kaina, EUR/t

tūkst. t EUR/t

Šaltinis. Lietuvos statistikos departamento duomenys.

Pieno supirkimo kaina. 2014 m. po sausio–vasario mėn. buvusių aukštų kainų, pieno supirkimo kainos pradėjo mažėti. Kainų kritimą įtakojo mažėjančios pasaulinės pieno gaminių kainos. 2014 m. rugpjūčio 6 d. Rusijos Federacijai paskelbus apie pieno gaminių importo draudimą, pieno supirkimo kainos vėl pradėjo mažėti. Dėl Rusijos embargo per rugpjūčio–rugsėjo mėn. vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina sumažėjo 12,6 proc.

10

Sausis

Vasaris

Kovas

Balandis

Gegužė

Birželis

Liepa

Rugpjūtis

Rugsėjis

Spalis

Lapkr

itis

Gruodis

400500

600700

800900

1000

11001200

13001400

1259 12781250

1128

958 903 900838

787841 874 868

11 pav. Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje 2009-2014 metais, Lt/t

2009201220132014K

ain

a, L

t/t

Šaltinis. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys.2014 m. vidutinė metinė natūralaus pieno kaina buvo 968 Lt/t (280 EUR/t) arba 11,5 proc.

mažesnė, palyginti su 2013 m. (sumažėjo nuo 1093 Lt/t iki 968 Lt/t).Pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t pieno per mėnesį (daugiau kaip 1,3 t per

dieną), stambiausios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės (AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“, AB „Žemaitijos pienas“, AB „Vilkyškių pieninė“, UAB „Marijampolės pieno konservai“) 2014 m. už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 1172 Lt/t (be priemokų ar nuoskaitų). Ši kaina yra 21 proc. didesnė už vidutinę natūralaus pieno supirkimo kainą. Pažymėtina, kad supirkto pieno dalis iš gamintojų, tiekiančių daugiau kaip 40 t pieno per mėnesį, sudarė vidutiniškai 22 proc. viso Lietuvoje supirkto pieno kiekio.

Pieno supirkimo kainas Lietuvoje, palyginti su kainomis kitose šalyse, 2014 m. gruodį Lietuvoje ji buvo apie 24 proc. mažesnė negu ES vidutinė kaina, tačiau nežymiai didesnė negu Estijoje ir Latvijoje (pati mažiausia pieno kaina tarp ES šalių gruodžio mėn. buvo Latvijoje – 24,3 EUR/100 kg). Per metus ES vidutinė kaina sumažėjo 18 proc.

Žaliavinio pieno importas. 2014 m. Lietuva importavo 426,4 tūkst. t pieno arba 6,2 proc. daugiau, palyginti su 2013 m. Daugiausia pieno buvo importuota iš Latvijos (62 proc. viso importuoto pieno) ir Estijos. Importuoto pieno kaina 2014 m. buvo 1117 Lt/t (323,5 EUR/t), o palyginti su 2013 m., ji sumažėjo 9 proc. Importuoto pieno perdirbimas sudarė 24 proc. viso per 2014 m. perdirbto pieno kiekio.

Pieno eksportas. Per 2014 m. Lietuva eksportavo 118,1 tūkst. t pieno, t. y. 30,6 proc. daugiau nei 2013 m.. Daugiausia pieno buvo eksportuota į Lenkiją (98 proc. viso eksportuoto pieno). Eksportuoto pieno kaina 2014 m. buvo 1155 Lt/t (335 EUR/t), palyginti su 2013 m. gruodžio mėn., ji sumažėjo 15 proc. Iš viso per 2014 m. buvo eksportuota 8,2 proc. viso supirkto pieno.

2014 m. buvo perdirbta 1743 tūkst. t pieno, t. y. 5,6 proc. daugiau nei 2013 m. Pieno gamybos kvotos. Lietuvoje yra 37,2 tūkst. gamintojų, turinčių pieno kvotas. Iš viso

mūsų šaliai 2014–2015 kvotos metams yra nustatyta 1,83 mln. t pieno kvota. Per dešimt 2014-2015 kvotos metų mėnesių pieno pardavimo perdirbti kvota įvykdyta 79,6 proc. Prognozuojame, kad užbaigus 2014–2015 kvotos metus pardavimo perdirbti kvotos įvykdymas bus apie 85 proc.

ES pieno gamybos kvotų sistema bus panaikinta 2015 m. balandžio 1 d.Pieno gaminių gamyba. Praėjusiais metais, Rusijos Federacijai įvedus importo apribojimus,

ženkliai padidėjo pieno gaminių, kurie gali būti ilgai saugomi, gamyba (palyginti su 2013 m., lieso

11

pieno miltelių buvo pagaminta 43 proc. daugiau, sviesto – 42 proc. daugiau), ženkliai išaugo ir geriamojo pieno gamyba, tačiau tai susiję su perteklinio pieno eksportu į Baltarusiją. Dėl Rusijos rinkos praradimo 2014 m. fermentinių sūrių buvo pagaminta 27 proc. mažiau.

Geriamasis pienas

Grietinėlė

Rauginto pieno produktai

Kond. pienas

LPM

Sviestas

Švieži sūriai

Fermentiniai sūriai

Laktozė

Išrūgų milteliai

020000

4000060000

80000

100000

120000

140000

12 pav. Pieno gaminių gamyba 2013 m. ir 2014 m.

2014 m. 2013 m.

Šaltinis. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys.

Pieno gaminių pardavimai vidaus rinkoje ir eksportas. Statistikos departamento duomenimis 2014 m. Lietuvos perdirbimo įmonės pardavė produkcijos už 3,97 mlrd. Lt (1,15 mlrd. EUR) (Pardavimų pajamos, palyginti su 2013 m., išaugo 2 proc. Pardavimai vidaus rinkoje sudarė 48 proc. visų pardavimų (parduota pieno gaminių už 1,91 mlrd. Lt (0,55 mlrd. EUR)). Pardavimų pajamos vidaus rinkoje išaugo 1,7 proc. Dėl Rusijos importo embargo poveikio, Lietuvos pieno pramonės pardavimai sumažėjo 21 proc. (rugsėjo mėn. pardavimų vertę, palyginti su liepos mėn. pardavimais).

Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis0.0

50.0

100.0

150.0

200.0

250.0

300.0

350.0

13 pav. Pieno gaminių pardavimai 2014 m., mln. Lt

Pardavimai Lietuvoje, mln. Lt Pardavimai ES šalyse, mln. LtPardavimai trečiosiose šalyse, mln. Lt

Šaltinis. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys.

Muitinės departamento duomenimis per 2014 m. iš viso pieno gaminių buvo eksportuota už 2134,3 mln. Lt (618,1 mln. EUR) (kartu su reeksportu), t. y. 0,4 proc. mažiau nei 2013 m.

5 lentelė. Pieno gaminių eksportas 2013-2014 m.

Pieno gaminių eksportas

ES šalys Rusija Trečiosios šalys (be Rusijos) Iš viso

t tūkst. Lt t tūkst. Lt t tūkst. Lt t tūkst. Lt2013 m. 292.173 1.339.745 54.290 580.618 25.057 213.963 371.519 2.134.3252014 m. 308.399 1.273.259 36.153 379.383 90.009 47 3.221 434.560 2.125.863Pokytis, proc. 6% -5% -33% -35% 259,2% 121,2% 17,0% -0,4%

12

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento ir Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenys.

Dėl Rusijos importo embargo poveikio, Lietuvos pieno gaminių eksportas sumažėjo 25 proc. arba 51 mln. Lt (rugsėjo mėn. eksporto vertę, palyginti su liepos mėn. eksportu). Paskutiniais 2014 m. mėnesiais pieno gaminių eksporto apimtys buvo svyruojančios: spalį pieno gaminių eksporto vertė padidėjo 8,2 proc., palyginti su rugsėju, o tačiau lapkritį-gruodį – sumažėjo.

14 pav. Pieno gaminių eksportas 2013–2014 m., tūkst. Lt

Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa RugpjūtisRugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis0

50000

100000

150000

200000

250000

ES Rusija Kitos šalys 2013 Iš viso2014 m.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento ir Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenys.Pastaba. 2014 m. rugsėjo-gruodžio mėn. į Rusiją buvo eksportuojama laktozė bei ledai. Nuo 2013 m. spalio mėn. Rusija taip pat buvo sustabdžiusi lietuviškų pieno gaminių importą, todėl nuo 2013 m. spalio mėn. stebimas ryškesnis pieno gaminių eksporto sumažėjimas į trečiąsias šalis.

Statistikos departamento duomenimis vidutinės pieno gaminių kainos per 2014 m. sumažėjo 12,1 proc.: pieno gaminių, parduodamų vidaus rinkoje, pardavimo kainos iš įmonių sumažėjo 8,1 proc., pieno gaminių, parduodamų ne Lietuvos rinkoje, – 15,4 proc.

Pieno gamintojų pajamos už parduotą pieną 2014 m. buvo 75 mln. Lt mažesnės, palyginti su 2013 m. Tačiau 2014 m. pieno gamintojams buvo išmokėta 187,9 mln. Lt (54,4 mln. EUR) tiesioginių išmokų (127,5 mln. Lt daugiau negu 2013 m.). Iš viso pieno gamintojų pajamos, skaičiuojant su tiesioginėmis išmokomis, 2014 m. buvo 52,5 mln. Lt didesnės nei 2013 m.

6 lentelė. Pieno gamintojų pajamos 2013 ir 2014 m.

2013 m. 2014 m. Pokytis, mln. Lt

Pokytis proc.

Pieno gamintojų pajamos už parduotą pieną, mln. Lt 1463,1 1388,0 -75,0 -5,1%Pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną, mln. Lt 60,4 67,0 +6,6 10,9%Specialioji parama už pieną, mln. Lt - 42,4 +42,4 -Parama embargo nuostoliams kompensuoti, mln. Lt - 78,6 +78,6 -Iš viso, mln. Lt 1523,5 1576,0 +52,5 3,4%

Dėl rinkos reguliavimo priemonių. Rusijos Federacijai pradėjus taikyti pieno gaminių importo embargą, nuo 2014 m. rugsėjo 8 d. Europos Komisija pradėjo taikyti sviesto, lieso pieno miltelių ir sūrių privataus sandėliavimo paramos priemonę bei pratęsė sviesto ir lieso pieno miltelių intervencijos laikotarpį. Pagal dabar galiojančius teisės aktus privataus sandėliavimo paramos priemonė bei sviesto ir lieso pieno miltelių intervenciniai pirkimai galėtų būti taikomi iki 2015 m. rugsėjo 30 d.

EK 2014 m. rugsėjo 23 d. sustabdė privataus sūrių sandėliavimo paramos priemonę. To priežastis – neproporcingai didelis Italijos sūrių gamintojų naudojimasis šia parama, kurie daug sūrių į Rusiją neeksportavo.

13

Lietuvos pieno perdirbimo įmonės sudarė privataus sandėliavimo paramos sutartis dėl 139 t sviesto, 3040 t lieso pieno miltelių bei per rugsėjo 8-23 d. laikotarpį suspėjo padėti 170 t sūrių, nors ketinimai buvo apie 8000 t. Esant tokiems privačiai sandėliuojamų pieno gaminių kiekiams, apskaičiuota parama Lietuvos pieno perdirbimo įmonėms sieks 563,2 tūkst. Lt (163,1 tūkst. EUR).

Maisto produktų ir gėrimų pramonėStatistikos departamento išankstiniais duomenimis 2014 m., palyginti su 2013 m., maisto

produktų ir gėrimų pramonės šakų gamybos apimtys kito įvairiai. Išaugo paruoštų arba konservuotų produktų iš vaisių ir daržovių gamyba (17,4%). Daugiau pagaminta majonezo (13,2%), margarino (15,6%), alaus (9,7%), nealkoholinių gėrimų (9,4%) ir konditerijos gaminių (9,3%). Mažiau pagaminta natūralių mineralinių ir aeruotų vandenų (6,7%), cukraus (3,9%), acto (1,7%).

Paruošti arba konservuoti produktai iš daržovių bei vaisių ir vaisių sultysPer 2014 m. tik daržovių (išskyrus bulves), vaisių, uogų, riešutų ir kitų valgomųjų augalų

dalių, paruoštų arba konservuotų su actu arba acto rūgštimi gamyba padidėjo beveik 29 proc., tačiau eksportas ir pardavimai Lietuvos rinkoje sumažėjo atitinkamai 21,5 proc. ir 12 proc. Kečupų ir kitų pomidorų padažų Lietuvos gamintojai 2014 m. pagamino tiek pat kiek ir 2013 m., tačiau šių gaminių pardavimai išaugo beveik 2 kartus. Taip išaugusi kečupų ir kitų pomidorų padažų paklausa Lietuvos rinkoje sąlygojo eksporto sumažėjimą. Džemų, marmeladų, vaisių ar uogų drebučių, vaisių, uogų ar riešutų tyrių ir pastų, paruoštų verdant (išskyrus citrusinių vaisių, homogenizuotus produktus) 2014 m. gamyba sumažėjo 6,8 proc., pardavimai Lietuvoje – 5 proc., o eksportas – 27 proc.

Nekoncentruotų bet kurių vienos rūšies vaisių ir daržovių sulčių gamyba per 2014 m. išaugo net 46,5 proc. Šių bet kurių vienos rūšies vaisių arba daržovių sulčių pardavimai Lietuvoje augo vos 3 proc., o eksportas – 2 proc. 2014 m. obuolių sulčių gamyba nepakito, palyginti su 2013 m., tačiau eksportas ir pardavimai Lietuvos rinkoje sumažėjo, atitinkamai 31,5 proc. ir 7 proc. Nekoncentruotų apelsinų sulčių gamyba padidėjo 11,9 proc., pardavimai Lietuvoje mažėjo 4,3 proc. Pomidorų sulčių gamyba analizuojamu laikotarpiu sumažėjo 4,8 proc., o 2,5 karto išaugę pardavimai Lietuvos rinkoje sąlygojo eksporto sumažėjimą.

Gėrimų pramonė2014 m., palyginti su 2013 m., spirito, pagaminto distiliuojant vynuogių vyną arba vynuogių

išspaudas, pagaminta 7,8 proc. daugiau, o parduota Lietuvos rinkoje 5,3 proc. daugiau, 14 proc. mažiau pagaminta džino. Lietuvoje šio gėrimo parduota 4 proc. mažiau. Degtinės, kurios alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 45,4 proc. tūrio, gamyba ir pardavimai nekito, palyginti su 2013 m. Spirito, likerio ir kitų spiritinių gėrimų 2014 m., palyginti su 2013 m., pagaminta 19,6 proc. daugiau, parduota 12 proc. daugiau. 12 proc. mažėjo midaus trauktinės gamyba, tačiau kitų spirituotų gėrimų pagaminta net 2 kartus daugiau, o pardavimai Lietuvos rinkoje ūgtelėjo 45,6 proc. Putojančio vynuogių vyno 2014 m. gamyba praktiškai nesikeitė – sumažėjo vos 0,6 proc. Šio gėrimo parduota vos 2 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Neženkliai mažėjo fermentuotų gėrimų ir jų mišinių gamyba ir pardavimai, atitinkamai 5,2 proc. ir 14 proc. Vaisių ir uogų vyno 2014 m. pagaminta ir parduota 10 proc. mažiau, sidro – 20 proc. mažiau. Alaus gamybos apimtys analizuojamu laikotarpiu išaugo beveik 10 proc., o pardavimai padidėjo 4,3 proc., tačiau nealkoholinio alaus pagaminta ir parduota mažiau, atitinkamai 12 proc. ir 22 proc.

2014 m. 6,8 proc. išaugo neskrudinto salyklo gamyba, o pardavimai Lietuvoje sumažėjo 4,6 proc. Neskrudinto salyklo 2014 m. eksportuota 2,8 proc. mažiau.

14

2014 m. 6,7 proc. mažėjo natūralių mineralinių ir aeruotų vandenų gamyba. Nesaldinto mineralinio ir gazuoto vandens pagaminta 10,5 proc. mažiau, o parduota Lietuvoje 3,3 proc. daugiau. Analizuojamu laikotarpiu 9,4 proc. išaugo nealkoholinių gėrimų gamyba. Vandens, į kurį pridėta saldiklių, cukraus bei aromatinių medžiagų pagaminta 6 proc. daugiau, o nealkoholinių gėrimų, kuriuose nėra pieno riebalų, pagaminta 10 proc. daugiau.

CukrusCukraus gamyba. 2014 m. Lietuvos cukraus gamybos kvota buvo 90,25 tūkst. t. Per 2014 m.

cukraus gamintojai pagamino 159 tūkst. t cukraus. Palyginti su 2013 m., cukraus gamyba sumažėjo 3,9 proc. Gamybos sumažėjimui įtakos turėjo padidėjęs cukraus perteklius Bendrijoje ir labai nukritusios cukraus kainos pasaulinėje rinkoje.

Cukraus pardavimai. Per 2014 m. cukraus fabrikai pardavė 116,5 tūkst. t baltojo cukraus. Lietuvos rinkoje per 2014 m. parduota 87,2 tūkst. t, ES – 29,3 tūkst. t. Palyginti su 2013 m., cukraus pardavimai sumažėjo 18 proc. Pardavimai į Lietuvos rinką padidėjo 27,5 proc., į ES rinką sumažėjo 60 proc.

Cukraus eksportas. 2014 m. eksportuota 110,2 tūkst. t baltojo cukraus į trečiąsias šalis. Palyginti su 2013 m., cukraus eksportas padidėjo 131 proc.

Cukraus kainos. 2014 m. vidutinė mažmeninė cukraus kaina buvo 1,01 EUR/kg, o vidutinė cukraus gamintojų cukraus pardavimo kaina – 0,53 EUR/kg. Palyginti su 2013 m., vidutinės cukraus kainos sumažėjo: mažmeninė kaina – 13 proc., o vidutinė cukraus gamintojų kaina – 23,2 proc.

Konditerijos gaminiai, duonos ir pyrago kepiniaiMiltinės ir cukrinės konditerijos gaminių gamyba bendrai per 2014 metus padidėjo beveik 9,3

proc. Labiausiai didėjo įdarytų šokolado gaminių (48,8 proc.), maisto produktų su kakava (45,9 proc.), kepinių į kuriuos nepridėta saldiklių (24,2 proc.) gamyba. Labiausiai sumažėjo pikantiškų arba sūdytų iškočiotų produktų, šokolado briketų, plytelių ir juostelių ir šokoladinių saldainių gamyba, atitinkamai 91,8 proc., 92,5 proc., 51,7 proc. Analizuojamu laikotarpiu nekito saldainių iš virtos cukraus masės, irisų, karamelės, gaminių su cukraus apvalkalu, vaflių ir sausblynių gamyba. 2014 m. 21 proc. mažiau buvo pagaminta baltojo šokolado, tačiau šio produkto parduota 13,5 proc. daugiau nei praėjusiais metais.

2014 m., palyginti su 2013 m., duonos ir pyrago kepinių gamybos apimtys pakito nežymiai. Iškepta 5,5 proc. mažiau ruginės duonos, 12,5 proc. daugiau kitos duonos ir 6,7 proc. daugiau pyrago kepinių. Analizuojamu laikotarpiu ruginės duonos, kurios sudėtyje kvietinių miltų yra ne daugiau kaip 40 proc., pardavimai sumažėjo 7,9 proc., kitos duonos 2014 m. parduota ir eksportuota daugiau, atitinkamai 11,1 ir 24,5 proc. Pyrago ir konditerijos gaminių, kitų kepinių, į kuriuos pridėta saldiklių, per 2014 m. buvo parduota 5,2 proc., o eksportuota 39 proc. daugiau.

Kiti gaminiaiActo gamyba per 2014 m. sumažėjo neženkliai – vos 1,7 proc., jo pardavimai Lietuvoje augo 5

proc., o eksportuota 22,4 proc. mažiau acto ir acto pakaitalų (išskyrus pagamintus iš vyno). Margarino gamyba 2014 m. augo 15,4 proc., palyginti su 2013 m. Šio produkto 2014 m.

Lietuvos rinkoje parduota 12,8 proc., o eksportuota 12,3 proc. daugiau.Majonezo gamyba 2014 m. padidėjo 14 proc., o pardavimai Lietuvoje ir eksportas nepakito.Per 2014 metus neapdoroto rapsų aliejaus pagaminta 2,5 proc. mažiau. Tačiau pardavimai

Lietuvoje išaugo beveik 30 proc., o eksportas padidėjo 1,3 karto.

15

7 lentelė. Pagrindinių maisto pramonės gaminių gamyba

Gaminių pavadinimasMato vnt.

Pagaminta 2014 m. palyginti su 2013 m. +, –, 2013 m. 2014 m.

Paruošti arba konservuoti produktai iš daržo-vių ir vaisių (be sulčių ir pomidorų padažų) tūkst. t 27,6 32,4 17,4Vaisių ir daržovių sultys mln. l 11,7 12,5 6,8Majonezas tūkst. t 12,1 13,7 13,2Margarinas tūkst. t 12,8 14,8 15,6Neapdorotas rapsų aliejus tūkst. t 64,9 63,3 -2,5Duona ir pyrago gaminiai tūkst. t 144,6 151,3 4,6Cukrus tūkst. t 165,4 159,0 -3,9Konditerijos gaminiai tūkst. t 52,6 57,5 9,3Actas tūkst. dal 485,1 476,7 -1,7

Degtinės ir likerio gaminiai tūkst. dal alc 100% 1095,1 1129,2 3,1

Putojantis vynuogių vynas tūkst. dal 441,3 438,5 -0,6Alus mln. dal 28,9 31,7 9,7Natūralūs mineraliniai ir aeruoti vandenys mln. dal 17,8 16,6 -6,7Nealkoholiniai gėrimai mln. dal 18,0 19,7 9,4Salyklas (neskrudintas) tūkst. t 79,4 84,8 6,3

Šaltinis. Lietuvos statistikos departamento duomenys.

Tiesioginės išmokos2014 m. paraiškas tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenas ir pasėlius gauti pateikė

142,6 tūkst. žemdirbių. 2014 m. pateikta mažiau paraiškų (2013 m. – 151,2 tūkst.), tačiau bendras deklaruotas plotas kiek padidėjo: 2014 m. žemdirbiai deklaravo apie 2,84 mln. ha, o 2013 m. – 2,80 mln. ha. Vidutinis vieno pareiškėjo deklaruotas plotas padidėjo 1,4 ha (nuo 18,5 ha – 2013 m. iki 19,9 ha – 2014 m.).

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

0

5

10

15

20

25

30

35

237.5 226.7 212.8 197.6 182.8 176.6 172.1 167.7 159.4 151.2 142.6

2554.5 2574 2619 2646.5 2627.6 2648.2 2687.3 2736.5 2784.3 2803.2 2836.6

10.8 11.4 12.3 13.414.4 14.9 15.6 16.3

17.5

18.5 19.9

15 pav. Pateiktų deklaracijų skaičius, bendras deklaruotas plotas, vidutinis deklaruoto ploto dydis 2004-2014 m.

Pateiktų deklaracijų skaičius, tūkst. Deklaruotas plotas, tūkst. haVidutinis deklaruoto ploto dydis, ha

tūkst. ha

Šaltinis. ŽŪIKVC duomenys.

Nuo 2004 m. paraiškų skaičius kasmet mažėja, kadangi, vykstant struktūriniams pokyčiams žemės ūkyje, stambėja ūkiai, dalis paramos gavėjų pasitraukia iš žemės ūkio gamybos.

Už deklaruojamus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus Lietuvoje žemdirbiams mokamos tiesioginės išmokos pagal vienkartinės tiesioginės išmokos už plotus schemą (VIPS), pagal kurią ES tiesioginės išmokos mokamos už deklaruojamą žemės ūkio naudmenų plotą, nepriklausomai nuo gaminamos produkcijos pobūdžio. Be minėtų išmokų žemdirbiams mokama papildoma nacionalinė parama iš Lietuvos nacionalinio biudžeto už deklaruotus pasėlių plotus, gyvulius ir pieną. Už 2014

16

metus iš ES ir Lietuvos biudžeto tiesioginėmis išmokomis iš viso bus išmokėta 1,47 mlrd. Lt (0,426 mlrd. EUR) paramos.

16 pav. Paramos tiesioginėmis išmokomis kitimas 2004-2014 m.

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 20140

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

Europos Sąjungos (ES ) tiesioginės išmokos, mln. LtSpecialioji parama (mėsiniams gyvuliams remti, parama už pieną* ), mln. Lt Papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos (PNTI), mln. Lt

Šaltinis. Žemės ūkio ministerijos duomenys. *) Parama už pieną - 2014 m.

Siekiant labiau paremti smulkiuosius ir vidutinius ūkius, tokiu būdu mažinant socialinę atskirtį kaime bei padidinant mažų ir vidutinių ūkių konkurencingumą, 2014 m. dalis ES tiesioginių išmokų lėšų buvo skirta išmokai už pirmuosius hektarus, mokant papildomas išmokas už deklaruotus 30 ha. Šioms išmokoms 2014 m. buvo skirta 136 mln. Lt (39,3 mln. EUR).

Siekiant paskatinti gyvulininkystę Lietuvoje, dalis lėšų tiesioginėms išmokoms iš ES skirto voko buvo nukreipta (lėšos perskirstytos) paramai pagal specialiąją paramos schemą tiesioginėms išmokoms už mėsinius galvijus ir mėsines avis bei paramai už pieną. Minėtoms paramos schemoms 2014 m. skirta bendra suma yra apie 88 mln. Lt (25,5 mln. EUR).

ŽEMĖS TVARKYMAS – PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į ŽEMĘ, MIŠKĄ IR VANDENS TELKINIUS ATKŪRIMAS IR KITI ŽEMĖS REFORMOS DARBAI LIETUVOJE

IKI 2015 M. SAUSIO 1 D.

Piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimas kaimo vietovėseNuo žemės reformos pradžios (1991 m.) iki 2015 m. sausio 1 d. pateikta 784,21 tūkst. piliečių

prašymų šalies kaimo vietovėse atkurti nuosavybės teises į 4,02 mln. ha turėtos žemės. Iki 2015 m. sausio 1 d. 770,88 tūkst. piliečių priimti sprendimai atkurti nuosavybės teises į

4 mln. ha žemės, miško ir vandens telkinių. Tai sudaro 99,38 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto (99,53 proc., įvertinus plotus, kurių negalima atkurti dėl pačių piliečių neveikimo).

Pagal 2015 m. sausio 1 d. patikslintus duomenis kaimo vietovėse nuosavybės teises liko atkurti 13,33 tūkst. piliečių į 24,84 tūkst. ha žemės (iš jų negrąžinta natūra – 2,76 tūkst. piliečių į 6,34 tūkst. ha plotą), tačiau patvirtintuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose jau suformuoti 6,67 tūkst. piliečių grąžintinos žemės, miško sklypai 18,02 tūkst. ha plote ir šiuo metu vykdomi žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbai, rengiamos žemės sklypų kadastro dokumentų bylos dėl šios žemės įteisinimo ją turėjusiems piliečiams, taip pat šiuo metu rengiamuose projektuose projektuojami 3,23 tūkst. piliečių žemės sklypai 4,54 tūkst. ha plote, o 1,41 tūkst. piliečių artimiausiu metu rengiamuose projektuose numatoma atkurti nuosavybės teises į 1,79 tūkst. ha ploto. Pažymėtina, kad šiuo metu net

17

3,13 tūkst. piliečių negalima atkurti nuosavybės teisių į 5,97 tūkst. ha žemės, miško ir vandens telkinių dėl pačių piliečių neveikimo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. spalio 26 d. protokolu Nr. 69 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo spartinimo Vilniaus rajone“ pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtam Piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo spartinimo Vilniaus rajone priemonių planui, kuriame numatyta 2011 m. suformuoti grąžintinos žemės sklypus 3,8 tūkst. piliečių (iš jų – 1,2 tūkst. grąžinant žemę natūra, 2,6 tūkst. – žemę perduodant nuosavybėn neatlygintinai), 2012 m. suformuoti grąžintinos žemės sklypus 3,2 tūkst. piliečių (iš jų – 0,2 tūkst. grąžinant žemę natūra, 3 tūkst. – žemę perduodant nuosavybėn neatlygin-tinai), o 2013 m. suformuoti grąžintinos žemės sklypus 0,6 tūkst. piliečių, žemę perduodant nuosavybėn neatlygintinai. Šiame Priemonių plane numatyta Vilniaus rajone 2012 m. baigti žemės grąžinimą natūra, o iš esmės visą piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesą užbaigti iki 2013 metų pabaigos.

Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjui buvo ir (ar) yra likę atkurti nuosavybės teises:

2010 m. spalio 1 d. – 7,6 tūkst. piliečių;2011 m. spalio 1 d. – 7,2 tūkst. piliečių (skirtumas per metus 0,4 tūkst. piliečių*);2012 m. spalio 1 d. – 4,4 tūkst. piliečių (skirtumas per metus 2,8 tūkst. piliečių*);2013 m. sausio 1 d. – 4,3 tūkst. piliečių (skirtumas per ketvirtį 0,1 tūkst. piliečių*);2013 m. balandžio 1 d. – 4,2 tūkst. piliečių (skirtumas per ketvirtį 0,1 tūkst. piliečių*);2013 m. liepos 1 d. – 4,08 tūkst. piliečių (skirtumas per ketvirtį 0,12 tūkst. piliečių*);2013 m. spalio 1 d. – 3,92 tūkst. piliečių (skirtumas per ketvirtį 0,16 tūkst. piliečių*);2014 m. sausio 1 d. – 3,80 tūkst. piliečių (skirtumas per ketvirtį 0,12 tūkst. piliečių*);2014 m. balandžio 1 d. – 3,59 tūkst. piliečių (skirtumas per ketvirtį 0,21 tūkst. piliečių*);2014 m. liepos 1 d. – 3,39 tūkst. piliečių (skirtumas per ketvirtį 0,20 tūkst. piliečių*);2014 m. spalio 1 d. – 3,28 tūkst. piliečių (skirtumas per ketvirtį 0,11 tūkst. piliečių*);2015 m. sausio 1 d. – 3,14 tūkst. piliečių (skirtumas per ketvirtį 0,14 tūkst. piliečių*)*Pastaba. Vienam piliečiui gali būti priimami keli sprendimai atkurti nuosavybės teises, t. y. ne vienu sprendimu

gali būti atkuriamas plotas, į kurį pilietis turi teisę atkurti nuosavybės teises.

Pagal 2015 m. sausio 1 d. atnaujintą informaciją 3,14 tūkst. piliečių liko atkurti nuosavybės teises į 5,52 tūkst. ha plotą, iš jų: 1,14 tūkst. piliečių patvirtintuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose (toliau – Projektai) suprojektuoti žemės sklypai 3,12 tūkst. ha plote; 1,58 tūkst. piliečių žemės sklypai yra ar bus projektuojami šiuo metu rengiamuose Projektuose (2,14 tūkst. ha plote), o dar 0,34 tūkst. piliečių laukia, kol bus paskelbtos naujos Projektų rengimo teritorijos (numatoma atkurti nuosavybės teises į 0,47 tūkst. ha plotą). Pažymėtina, kad šiuo metu 0,29 tūkst. piliečių negalima atkurti nuosavybės teisių į 0,53 tūkst. ha žemės, miško ir vandens telkinių dėl pačių piliečių neveikimo.

Piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimas miestuoseIki 2015 m. sausio 1 d. pateikta 51,82 tūkst. piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į 39,66

tūkst. ha žemės miestams iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose. Nuosavybės teisės į miestuose turėtą žemę atkurtos 82,55 proc. piliečių, pateikusių visus

nuosavybės teisę įrodančius ir giminystės ryšį su turėtos žemės savininku patvirtinančius dokumentus, į 85,74 proc. ploto, nurodyto jų prašymuose.

18

Iki 2015 m. sausio 1 d. didžiuosiuose šalies miestuose ir kurortuose piliečių nuosavybės teisės į iki nacionalizacijos turėtą žemę atkurtos taip: Vilniaus m. – 45,02 proc.; Kauno m. – 86,15 proc.; Klaipėdos m. – 100 proc.; Marijampolės m. – 99,88 proc.; Telšių m. – 99,52 proc.; Šiaulių m. – 93,9 proc.; Panevėžio m. – 84,82 proc.; Druskininkuose – 90,09 proc. ir Palangoje – 74,21 proc. prašymuose nurodyto ploto.

Pagal 2015 m. sausio 1 d. būklę miestų teritorijose liko atkurti nuosavybės teises 9,04 tūkst. piliečių į 5,66 tūkst. ha žemės plotą.

Priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimoNacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2014 m. kovo 28 d.

įsakymu Nr. 1P-(1.3)-112 patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių 2014 m. žemės tvarkymo darbų planą bei įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių vedėjus organizuoti žemės tvarkymo darbus atitinkamos savivaldybės teritorijoje ir užtikrinti plano įgyvendinimą. 2014 m. žemės tvarkymo darbų plane numatyta priimti iš viso 19,84 tūkst. sprendimų dėl piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo kaimo vietovėje ir 10,31 tūkst. sprendimų dėl piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo miesto vietovėje.

Per 2014 m. IV ketvirtį šalyje priimta 3 250 sprendimų atkurti piliečiams nuosavybės teises, iš jų: 2 489 sprendimai atkurti nuosavybės teises kaimo vietovėje ir 761 sprendimas atkurti nuosavybės teises miesto vietovėje. Iš viso 2014 m. priimta 11 363 sprendimai atkurti piliečiams nuosavybės teises, iš jų: 8 250 sprendimų atkurti nuosavybės teises šalies kaimo vietovėse ir 3 113 – miestų teritorijose.

17 pav. Priimtų sprendimų skaičius dėl nuosavybės teisių atkūrimo 2010-2014 m.

Kaimo vietovėse Miestų teritorijose Iš viso0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

5,783

2,118

7,901

9,646

1,607

11,253

7,957

3,070

11,027

5,490

2,292

7,7828,250

3,113

11,363

20102011201220132014

Šaltinis. Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenys.

2014 metais Vilniaus rajono skyrius įpareigotas priimti 3 804 sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje: I ketvirtį – 270 sprendimų; II ketvirtį – 600 sprendimų; III ketvirtį – 600 sprendimų; IV ketvirtį – 2 334 sprendimus.

Vilniaus rajono skyriuje 2014 m. IV ketvirtį priimtas 271 sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Iš viso 2014 m. Vilniaus rajono skyriuje priimti 1 177 sprendimai.Asmeniniam ūkiui suteiktos ir naudojamos žemės įteisinimasNacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d.

įsakymu Nr. 1P-(1.3)-112 patvirtintame 2014 m. žemės tvarkymo darbų plane numatyta, kad

19

Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai per 2014 metus 18,61 tūkst. naudotojų įteisins asmeniniam ūkiui suteiktą ir naudojamą žemę, arba bus įregistruota Nekilnojamojo turto registre, arba jiems bus nutrauktos naudojimosi asmeninio ūkio žeme teisės.

2014 m. IV ketvirtį. 2,53 tūkst. asmeninio ūkio žemės naudotojų įteisinta naudojama asmeninio ūkio žemė, arba įregistruota Nekilnojamojo turto registre, arba jiems nutrauktos naudojimosi asmeninio ūkio žeme teisės.

Iš viso 2014 m. 9,09 tūkst. asmeninio ūkio žemės naudotojų įteisinta naudojama asmeninio ūkio žemė, arba įregistruota Nekilnojamojo turto registre, arba jiems nutrauktos naudojimosi asmeninio ūkio žeme teisės.

Iki 2015 m. sausio 1 d. 265,34 tūkst. piliečių privatizavo iš viso 573,64 tūkst. ha teisės aktais asmeniniam ūkiui jiems suteiktos ir naudojamos žemės ūkio paskirties žemės, su 23,11 tūkst. piliečių sudarytos sutartys dėl 48,07 tūkst. ha valstybinės žemės nuomos, o 6,81 tūkst. šios žemės naudotojų parduodami ar išnuomojami žemės sklypai (10,47 tūkst. ha) įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu.

Privatizuota ir išnuomota, sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis, asmeninio ūkio žemė sudaro 96,94 proc. naudojamos asmeninio ūkio žemės ploto.

Pagal 2015 m. sausio 1 d. būklę liko įteisinti 12,56 tūkst. asmeninio ūkio žemės naudotojų 19,63 tūkst. ha asmeninio ūkio žemės, iš jų: 11,63 tūkst. piliečių asmeninio ūkio žemė dar neprivatizuota ir (ar) nesudarytos sutartys dėl šios žemės nuomos, tačiau žemės sklypai suformuoti patvirtintuose žemėtvarkos projektuose (18,45 tūkst. ha plote), atliekami žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbai ir rengiamos žemės sklypų kadastro bylos dėl asmeninio ūkio žemės įteisinimo, 0,2 tūkst. piliečių žemės sklypai yra ar bus projektuojami šiuo metu rengiamuose Projektuose (0,19 tūkst. ha plote), dar 0,06 tūkst. piliečių laukia, kol bus paskelbtos naujos Projektų rengimo teritorijos (numatoma suformuoti asmeninio ūkio žemės sklypus 0,08 tūkst. ha plote); o 0,69 tūkst. piliečių dėl objektyvių priežasčių (vyksta teismai, ginčai dėl ribų ir t. t.) šiuo metu negali įteisinti asmeninio ūkio žemės. Apie 1,13 tūkst. asmenų suteikta teisė naudoti asmeninio ūkio žemę, tačiau nėra nustatytas asmeninio ūkio žemės naudojimo faktas, todėl Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių skyrių darbuotojai artimiausiu laiku inicijuos asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės nutraukimo procedūras.

Taip pat pažymėtina, kad iš 11,63 tūkst. piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemės sklypai suprojektuoti patvirtintuose Projektuose, trečdaliui (4,06 tūkst.) piliečių žemės sklypų ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje (5,82 tūkst. ha plote), tačiau su pastaraisiais piliečiais nėra sudaromos valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartys dėl pačių piliečių kaltės ar neveikimo (neatvyksta pasirašyti parengtų sutarčių projektų, nepateikia reikalingų dokumentų, neinformuoja apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, kontaktus ir kt.).

Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimasIki 2015 m. sausio 1 d. 28,9 tūkst. fizinių ir juridinių asmenų, pageidaujančių kaimo vietovėse

pirkti 461,37 tūkst. ha žemės, yra pateikę prašymus įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės.Iki 2015 m. sausio 1 d. fiziniai ir juridiniai asmenys iš valstybės įsigijo 344,97 tūkst. ha žemės

ūkio paskirties žemės, tai sudaro 74,77 proc. viso asmenų prašymuose nurodyto ploto. 2014 m. IV ketvirtį parduota 2,33 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės.Iš viso 2014 m. jau parduota 41,33 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės.

20

Pagal 2015 m. sausio 1 d. atnaujintus duomenis 0,42 tūkst. asmenų nepriimti sprendimai parduoti 1,75 tūkst. ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, tačiau patvirtintuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai 0,95 tūkst. ha plote suprojektuoti 0,41 tūkst. piliečių. Šiuo metu rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus piliečių, kuriems formuojami parduotini žemės sklypai, nėra, o 10 piliečių numatyta suformuoti žemės sklypus 4 ha plote, patvirtinus naujas žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo teritorijas.

2014 m. į valstybės biudžetą už parduotą visų paskirčių valstybinę žemę gauta 44,05 mln. EUR (152,08 mln. Lt).

LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007–2013 M. PROGRAMOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMAS

Bendra informacija apie Programos įgyvendinimąLietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programai (toliau – Programa) įgyvendinti 2007–2013

m. skirta virš 7,89 mlrd. Lt (iš jų 6,097 mlrd. Lt – ES lėšos). Programą sudaro 4 kryptys: I kryptis „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“, kuriai numatyta beveik 3 482,2 mln. Lt (iš jų 2 621,9 mln. Lt – ES lėšos, arba 43 proc. visų Programos ES lėšų), II kryptis „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ – 2 734,7 mln. Lt (iš jų 2 187,7 mln. Lt – ES lėšos, arba 35,88 proc. visų Programos ES lėšų), III kryptis „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ – 904,6 mln. Lt (iš jų 681 mln. Lt – ES lėšos, arba 11,17 proc. visų Programos ES lėšų) ir IV kryptis „Leader“ metodo įgyvendinimas“ (įgyvendinamos ir 3 krypties priemonės) – 464,4 mln. Lt (iš jų 371,5 mln. Lt – ES lėšos, arba 6,1 proc. visų Programos ES lėšų). Programoje numatytai techninei pagalbai skirta 313 mln. Lt (iš jų 234,8 mln. Lt – ES lėšos, arba 3,9 proc. visų Programos ES lėšų). Pagal Programos nuostatas metinės lėšos įsipareigojimams paskirstytos kiekvienai priemonei, priemonės veiklos sritims, sektoriams ir subsektoriams.

Nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki 2014 m. pabaigos (2014-12-31) buvo organizuoti 267 kvietimai teikti paramos paraiškas (per 2014 m. IV ketvirtį – 2 nauji kvietimai), gauta 998 158 paraiškos, kuriose prašoma paramos suma yra 9 762,5 mln. Lt (iš jų 7 480,9 mln. Lt – ES lėšos, arba 123 proc. visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų). Nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki 2014 m. pabaigos pagal pateiktas paraiškas pasirašyta 892 290 paramos sutarčių, kurių paramos suma sudaro per 7,8 mlrd. Lt (iš jų per 6 mlrd. Lt – ES lėšos, t. y. 99 proc. visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų), iš jų per 2014 metų IV ketvirtį – 51,1 mln. Lt (iš jų 40,4 mln. Lt – ES lėšos). Nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki 2014 m. pabaigos išmokėta 7 037,3 mln. Lt (iš jų 5 351,99 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 88 proc. visų Programai skirtų ES lėšų).

Programos I krypties įgyvendinimo analizėParaiškų teikimas. Apibendrinant nuo 2007 iki 2014 m. pabaigos kvietimų teikti paraiškas

pagal Programos I krypties priemones rezultatus, matyti, kad iki IV ketvirčio pabaigos pateiktos 144 067 paraiškos, kuriose prašoma paramos suma – 4 506,3 mln. Lt (iš jų 3 379,8 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 129 proc. pagal šią kryptį visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų). Daugiausia paramos prašoma pagal investicines priemones „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ (14 482 paraiškos, kuriose prašoma paramos suma – 2 225,77 mln. Lt), „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ (328 paraiškos, kuriose prašoma paramos suma – 732,08 mln. Lt) ir „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ (488 paraiškos, kuriose prašoma paramos suma –

21

565,6 mln. Lt). Per IV ketvirtį pagal pirmos krypties priemones buvo gautos 186 paraiškos / mokėjimo prašymai, kuriose prašoma 24,7 mln. Lt (iš jų 18,5 mln. Lt – ES lėšos) paramos.

Sutarčių pasirašymas. Nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki 2014 m. pabaigos pagal pateiktas paraiškas pasirašyta paramos sutarčių, kurių paramos suma sudaro 3 431,6 mln. Lt (iš jų 2 583,5 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 99 proc. pagal šią kryptį visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų), iš jų per IV ketvirtį – beveik 3,1 mln. Lt (iš jų 2,3 mln. Lt – ES lėšos). I krypties 2014 m. IV ketvirčio sutarčių pasirašymo planas įgyvendintas 100 proc. Pagal priemones „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“, „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ ir „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ keli pareiškėjai atsisakė paramos arba buvo išregistruotos paraiškos ar nutrauktos sutartys, todėl šių priemonių ketvirčio duomenų reikšmės neigiamos.

Paramos išmokėjimas. 2014 m. pabaigoje pagal pateiktas paraiškas yra išmokėta 3 032,13 mln. Lt (iš jų 2 275,23 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 87 proc. pagal šią kryptį visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų), iš jų per IV ketvirtį – 21,1 mln. Lt (iš jų 16,1 mln. Lt – ES lėšos). I krypties priemonėms skirtų lėšų mokėjimo planas įgyvendintas 98 proc. Pagal priemones „Miškų ekonominės vertės didinimas“ ir „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ dėl nutrauktų sutarčių ar pritaikytų sankcijų paramos lėšos sugrąžintos, todėl šių priemonių ketvirčio duomenys neigiami.

Programos II krypties įgyvendinimo analizėParaiškų teikimas. Pagal Programos II krypties priemones nuo Programos įgyvendinimo

pradžios iki 2014 m. pabaigos pateikta 834 691 paraiška, kuriose prašoma paramos suma yra 2 710,7 mln. Lt (iš jų 2 168,5 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 99 proc. pagal šią kryptį visam laikotarpiui Programoje skirtų lėšų). Daugiausia paraiškų gauta pagal priemonę „Parama ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves“ – 702 198 paraiškos, kuriose prašoma paramos suma – 1 408,2 mln. Lt. Pagal priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ pateiktos 102 093 paraiškos ir mokėjimo prašymai, kuriuose prašoma paramos suma – 1 090,4 mln. Lt.

Autorizuotos paraiškos ir pasirašytos sutartys. Pagal II krypties priemones nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki 2014 m. pabaigos pripažinta tinkamų (autorizuota) paraiškų ir pasirašyta sutarčių, įskaitant tęstinius įsipareigojimus, kurių paramos suma sudaro 2 750,4 mln. Lt (iš jų 2 200,3 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 101 proc. pagal šią kryptį visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų). Iki 2014 m. pabaigos II krypties sutarčių pasirašymo planas įgyvendintas 98 proc. Informacinėje sistemoje patikslinus priemonės „Parama ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves“ „NATURA 2000 išmokos ir išmokos, susijusios su Direktyva 200/600/EC‘ ir „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ paraiškų duomenis (paraiškų būsenos pasikeitimas informacinėje sistemoje), šių priemonių ketvirčio duomenų reikšmės neigiamos.

Lėšų išmokėjimas. Pagal II kryptį nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki 2014 m. pabaigos, įskaitant tęstinius įsipareigojimus, išmokėta per 2 532,1 mln. Lt (iš jų 2 025,7 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 93 proc. pagal šią kryptį visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų), iš jų per IV ketvirtį – 766 tūkst. Lt (iš jų 613 tūkst. Lt – ES lėšos). II krypties priemonėms skirtų lėšų iki IV ketvirčio pabaigos mokėjimo planas įgyvendintas 101 proc.

Programos III krypties įgyvendinimo analizėParaiškų teikimas. Pagal Programos III krypties priemones nuo Programos įgyvendinimo

pradžios iki 2014 m. pabaigos pateiktos 17 987 paraiškos, kuriose prašoma paramos suma yra 1 760,9 mln. Lt (iš jų 1 320,6 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 194 proc. pagal šią kryptį visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų).

22

Sutarčių pasirašymas. Nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki 2014 m. pabaigos pasirašytos 13 822 paramos sutartys arba patvirtintos paramos paraiškos, kurių paramos suma sudaro 875,4 mln. Lt (iš jų 656,5 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 96 proc. pagal šią kryptį visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų). Per IV ketvirtį sudaryta 19 paramos sutarčių arba patvirtinta paramos paraiškų (12 pagal priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir 7 pagal priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“), tačiau 270 paramos sutarčių nutraukta dėl to, kad pareiškėjai atsisakė paramos (269 pagal priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“) arba buvo išregistruoti (1 pagal priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“), todėl per ketvirtį pasirašytų sutarčių skaičius neigiamas (-251). Prašoma paramos suma per ketvirtį yra 5,3 mln. Lt. Iki IV ketvirčio pabaigos III krypties sutarčių pasirašymo planas įgyvendintas 97 proc.

Lėšų išmokėjimas. Pagal III kryptį nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki 2014 m. pabaigos išmokėta 658,9 mln. Lt (iš jų 494,2 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 73 proc. pagal šią kryptį visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų). Per IV ketvirtį išmokėta – 22,4 mln. Lt (iš jų 16,8 mln. Lt – ES lėšos). III krypties priemonėms skirtų lėšų iki IV ketvirčio pabaigos mokėjimo planas įgyvendintas 109 proc.

Programos IV krypties įgyvendinimo analizėParaiškų surinkimas. Pagal Programos IV krypties priemones nuo Programos įgyvendinimo

pradžios iki 2014 m. pabaigos pateiktos 226 paraiškos, kuriose prašoma paramos suma yra 469,7 mln. Lt (iš jų 375,7 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 101 proc. pagal šią kryptį visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų). Pagal priemonę „Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas“ surinktos 102 paraiškos, kuriose prašoma paramos suma – 19,6 mln. Lt.

Sutarčių pasirašymas. Pagal IV krypties priemones nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki 2014 m. pabaigos pasirašytos 194 paramos sutartys, kuriose patvirtinta paramos suma – 462,6 mln. Lt (iš jų 370 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 100 proc. pagal šią kryptį visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų). Per IV ketvirtį pagal priemonę ,,Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas“ pasirašytos 2 sutartys už 277 tūkst. Lt (iš jų 222 tūkst. Lt – ES lėšos). Iki IV ketvirčio pabaigos bendras IV krypties sutarčių pasirašymo planas įgyvendintas 100 proc.

Lėšų išmokėjimas. Pagal IV kryptį nuo Programos įgyvendinimo pradžios iki 2014 m. pabaigos išmokėta 408,7 mln. Lt (iš jų 326,9 mln. Lt – ES lėšos, t. y. 88 proc. pagal šią kryptį visam programavimo laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų). Per IV ketvirtį išmokėta 24,1 mln. Lt (iš jų 19,3 mln. Lt – ES lėšos). IV krypties mokėjimo planas iki IV ketvirčio pabaigos įgyvendintas 110 proc., todėl teigtina, kad lėšų įsisavinimas vyksta sklandžiai.

Žemės ūkio ministerijos veiksmai siekiant efektyviai panaudoti ES lėšas2014 m. gruodžio 22 d. Europos Komisija pritarė dėl XIV Programos pakeitimo. Šio pakeitimo

siūlymai buvo aprašyti 2014 m. I ir II ketvirčių ataskaitose.Siekiant efektyviai įsisavinti Programos lėšas, 2014 m. IV ketvirtį buvo paskelbti kvietimai

teikti paraiškas pagal priemones „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ (pirmąją veiklos sritį „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“, šiam kvietimui skirta apie 18 mln. Lt) ir „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ (šiam kvietimui skirta apie 20 mln. Lt). Be to, toliau buvo renkamos paraiškos pagal priemones „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ (antrąją veiklos sritį (gyvulininkystės sektorius) vietovėse, patekusiose į buferinę afrikinio kiaulių maro zoną, šiam kvietimui skirta 22 mln. Lt) ir „Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ (šiam kvietimui skirta 11 mln. Lt).

23

Informacija apie rizikingus projektusŠiuo metu yra vienas rizikingas projektas „Žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ plėtra

įkuriant naują modernią pieno perdirbimo gamyklą“ pagal programos priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas”. Projektui skirta paramos suma – 50,8 mln. Lt. Numatyta veikla – pieno perdirbimo gamyklos statyba ir įrengimas. Bankrutavus ankstesniam įrangos tiekėjui, kilo grėsmė, kad projektas gali būti neįgyvendintas iki 2015 m. gruodžio 31 d. Konkurso būdu buvo atrinktas kitas įrangos gamintojas, 2014 m. lapkričio 28 d. su juo pasirašyta įrangos tiekimo sutartis. Pateikti 6 mokėjimo prašymai. Išmokėta 20,03 mln. Lt (40 %). Pareiškėjas reguliariai informuoja NMA apie projekto įgyvendinimo eigą.

ŽUVININKYSTĖ

Žvejyba Baltijos jūroje. Lietuvai Baltijos jūroje skiriamos keturių rūšių žuvų – menkių, strimelių, šprotų ir lašišų žvejybos kvotos, tačiau pagal mūsų šalies žvejų žvejybos laimikį svarbiausios žuvys yra: menkės, strimelės, šprotai ir plekšnės.

8 lentelė. Lietuvai skirtos žvejybos Baltijos jūroje kvotos 2012-2014 m., tonomis

MetaiŽuvų rūšis

Lietuvos kvotaSugavimai

Kvotos panaudojimas (℅)

Skirta Po pasikeitimų Skirta Po

pasikeitimų

2012Menkės, t 4317 4693 2483 57,5 52,3Strimelės, t 2289 2289 2276 99,4 99,4Šprotai, t 11272 11272 11245 99,8 99,8Lašišos, vnt. 1899 1899 166 8,7 8,7

2013Menkės, t 3933 4399 1742 44,3 39,6Strimelės, t 2633 2663 2475 94,0 92,9Šprotai, t 12510 10668 10353 82,8 97,0Lašišos, vnt. 1685 1685 111 6,6 6,6

2014Menkės, t 4109 4662 1196 29,1 25,7Strimelės, t 3291 2474 2152 65,4 87,0Šprotai, t 12010 10519 9679 80,6 92,0

Per 2014 m. Lietuvos žvejybos įmonės Baltijos jūroje (įskaitant priekrantę) sugavo 13 824 t įvairių rūšių žuvų. Pagrindinę žvejybos laimikio Baltijos jūroje dalį sudarė: 9 679 t šprotų, 2 153 t strimelių, 1 196 t menkių ir 733 t upinių plekšnių.

2010 m 2011 m 2012 m 2013 m 2014 m0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

18 pav. Lietuvos žvejybos įmonių Baltijos jūroje sugautų žuvų kiekis 2010–2014 m., tonomis

menkė strimelė šprotai plekšnė

24

Šaltinis. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos duomenys.Žvejyba tolimuosiuose žvejybos rajonuose. Pagrindiniai Lietuvos Respublikos žvejybos laivų

tolimieji žvejybos rajonai – Vakarų Afrikos valstybių (Mauritanijos Islamo Respublikos ir Maroko Karalystės) išskirtinių ekonominių zonų vandenys, kuriuose žvejojama pagal dvišalius Europos Sąjungos ir šių trečiųjų šalių žuvininkystės partnerystės susitarimus; Svalbardo žvejybos rajonas (Norvegijos Karalystės išskirtinės ekonominės zonos vandenys), Pietų Ramusis vandenynas (už pakrančių valstybių išskirtinių ekonominių zonų ribų) (SPRFMO) Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos (NAFO) ir Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (NEAFC) reguliuojami rajonai.

2014 m. Mauritanijos Islamo Respublikos išskirtinės ekonominės zonos vandenyse žvejojo 7 Lietuvos Respublikos žvejybos laivai, sugauta 84 851 t pelaginių žuvų (daugiausia sardinėlių, stauridžių ir afrikinių skumbrių). Europos Sąjungos ir Mauritanijos Islamo Respublikos žvejybos partnerystės susitarimo protokolo galiojimas baigėsi 2012 m. liepos 31 d., nuo 2012 m. liepos 26 d. dvejiems metams buvo parafuotas partnerystės tarp ES ir Mauritanijos susitarimo naujasis protokolas, kuriuo ES laivams nustatomos individualios žvejybos galimybės. 2013 m. spalio mėnesį protokolas buvo patvirtintas. Pagal šį protokolą pelagines žuvis žvejojantiems Lietuvos laivams yra skirta 70 658 t ir 44 žvejybos licencijos. Pelaginių žuvų buvo sugauta daugiau, kadangi dalis individualios žvejybos galimybių buvo gauta keičiantis kvotomis su kitomis šalimis.

Maroko Karalystės išskirtinėje ekonominėje zonoje žvejybą vykdė 4 Lietuvos žvejybos laivai, iš kurių sugauta 29 561 t pelaginių žuvų.

2014 m. NAFO reguliuojamame rajone Lietuvai skirta 48 t krevečių, 161 t menkių, 1 571 t jūros ešerių, 128 t kalmarų, 22 t juodųjų (Grenlandijos) paltusų  ir 62 t rombinių rajų individualios žvejybos galimybių. Per 2014 m. šiame rajone žvejojęs 1 Lietuvos žvejybos laivas sugavo 7 t atlantinių menkių. Likusieji žvejybos ištekliai buvo iškeisti į kitus išteklius NEAFC reguliuojamoje akvatorijoje.

2014 m. NEAFC reguliuojamame rajone Lietuvai skirta 11 t juodųjų (Grenlandijos) paltusų, 85 t bukasnukių ilgauodegių grenadierių, 7 t melsvųjų molvų ir 17 t rombinių rajų individualios žvejybos galimybių. Per 2014 m. Lietuvos žvejybos laivai šiame žvejybos rajone sugavo 1 478 t jūros ešerių ir 1 006 t nekvotuojamų snieginių krabų.

2014 m. Svalbardo žvejybos rajone (Norvegijos išskirtinė ekonominė zona) Lietuvai skirtos 647 krevečių žvejybos dienos, per 2014 m. šiame rajone žvejojo vienas Lietuvos laivas, iš kurio sugautos 375 t krevečių.

25

Šaltinis. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos duomenys.

Pietų Ramiajame vandenyne Lietuvai buvo skirta 4 559,1 t Peru stauridžių individualios žvejybos galimybių. 2014 m. Lietuvos laivai šiame žvejybos rajone nežvejojo. Skirtos Lietuvai individualios žvejybos galimybės buvo iškeistos į žvejybos galimybes Šiaurės jūroje.

2014 m. ES vakarų vandenyse įskaitant Šiaurės jūrą žvejojo 2 Lietuvos Respublikos žvejybos laivai, kuriais sugautos 825 t tobių, 10 471 t atlantinių silkių, 4 871 t paprastųjų stauridžių, 4  620 t putasu, šiaurinių žydrųjų merlangų ir 9 411 t atlantinių skumbrių.

Žvejybos laivynas. 2014 m. gruodžio 31 d. Žvejojančių jūrų vandenyse žvejybos laivų duomenų sistemoje, kuri yra sudedamoji ES žvejybos laivyno registro dalis, buvo 145 aktyvūs su Lietuvos Respublikos vėliava plaukiojantys laivai; iš jų: 104 laivai, turintys teisę žvejoti Baltijos jūros priekrantės žvejybos zonoje, 29 laivai, turintys teisę žvejoti atviroje Baltijos jūroje, ir 12 laivų, turinčių teisę žvejoti tolimuosiuose žvejybos rajonuose. Bendroji laivų talpa GT (gross tonnage) sudarė 54 563, o bendra pagrindinių variklių galia – 56 087 kW. Esamo laivyno pajėgumai per 2014 m. padidėjo dėl to, kad išėjo keli priekrantės laivai ir atėjo Atlanto laivai. Šių laivų pajėgumai skiriasi tūkstančius kartų. Iš jų: 104 laivai (bendroji talpa GT sudarė 250, variklių bendra galia – 2 667 kW), turintys teisę žvejoti Baltijos jūros priekrantėje, 29 laivai, turintys teisę žvejoti Baltijos jūroje (bendroji talpa GT sudarė 4 041, variklių bendra galia 8 228 kW), ir 12 laivų, turinčių teisę žvejoti tolimuose žvejybos rajonuose (bendroji talpa GT sudarė 50 272, variklių bendra galia 45 192 kW).

Su žvejyba susiję pažeidimai. Per 2014 m. tolimuosiuose žvejybos rajonuose žvejojančios įmonės padarė 9 pažeidimus, iš kurių vienas buvo šiurkštus. Iš viso per šį laikotarpį skirti 4 įspėjimai ir 26 tūkst. EUR baudų bei po 5 baudos taškus šiurkštų pažeidimą padariusiai įmonei ir laivo kapitonui.

Žvejyba vidaus vandenyse. 2014 m. 45 Kuršių mariose žvejojančios įmonės sugavo 1 038,8 t žuvų. Pagrindinę sugautų žuvų dalį sudarė karšiai (44,1 proc.), kuojos (27 proc.), sterkai (10,3 proc.), žiobriai (5,9 proc.), ešeriai (2,9 proc.). Nemuno žemupyje stintų migracijos metu sugauta 75,8 t stintų. Polderiuose sugauta 14,4 t žuvų.

2014 m. 30-iai ūkio subjektų paskirstytos žvejybos kvotos 36 ežeruose; polderiuose – 9-iems ūkio subjektams bei upinių nėgių žvejybos kvotos upėse – 5-iems ūkio subjektams. Skirstant žvejybos kvotas aukciono būdu, žuvų ištekliams atkurti ir saugoti surinkta 14,2 tūkst. EUR (49 458 Lt).

26

Žvejybos kvotų vidaus vandenyse skirstymo ūkio subjektams funkcija Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau –Žuvininkystės tarnyba) grąžinta nuo 2014-03-20 pakeitus Žuvininkystės įstatymą. Kitas 2014 m. žvejybos vidaus vandenyse kvotas ūkio subjektams paskirstė Aplinkos ministerija.

Vykdant Atleistų nuo akcizo dyzelinių degalų, skirtų naudoti žemės ūkyje, taip pat tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystėje, įsigijimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 145, 4 punkto reikalavimus, 61 žemės ūkio veiklos subjektui, kuris verčiasi žuvininkyste, išduotos pažymos apie 2014 m. leidžiamą įsigyti akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų kiekį. Žemės ūkio veiklos subjektams, kurie verčiasi žuvininkyste, 2014 m. leista įsigyti 1 518 167 litrus akcizais neapmokestinamų degalų.

Akvakultūra. 2014 m. Lietuvos akvakultūros įmonės išaugino ir realizavo 3841 t įvairių prekinių žuvų, kurių vertė buvo 8,8 mln. EUR (30,5 mln. Lt). Apie 88 proc. akvakultūros sektoriuje užaugintų žuvų sudarė karpiai, 3 proc. – upėtakiai, 2 proc. – baltieji amūrai.

2009 2010 2011 2012 2013 20140

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

4500

20 pav. Užauginta ir realizuota akvakultūros produkcija, tonomis

Šaltinis: Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ir Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos duomenys.

Žuvivaisos darbai. Atsižvelgdama į mokslininkų rekomendacijas, turimos gamybinės bazės pajėgumus ir finansines galimybes, Žuvininkystės tarnyba parengė Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, 2014 metų planą ir Valstybinį žuvų ir vėžių gaudymo žuvivaisai 2014 metų planą, kurie nustatyta tvarka buvo suderinti su Aplinkos ministerija ir patvirtinti Žemės ūkio ministro 2014 m. kovo 18 d. įsakymu Nr.3D-150. Pagal patvirtintą Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, 2014 metų planą Žuvivaisos skyrius žuvų ir vėžių įveisimo darbus vykdė 108 valstybinės reikšmės neišnuomotuose ežeruose, 60-yje valstybinės reikšmės upių, 10-yje vandens talpyklų ir tvenkinių. Į šiuos vandens telkinius buvo suleista 18,167 mln. vnt. įvairių vertingų žuvų ir vėžių, iš jų 8,16 mln. vnt. – paaugintų jauniklių.

21 pav. 2014 m. į valstybinės reikšmės vandens telkinius įveista žuvų ir vėžių (tūkst. vnt.).

27

Eršketų; 20.667Karosų; 10 Karpių; 52.2Kiršlių; 12.5Lašišų; 250.5

Lydekų; 3150.63

Lynų; 6.6

Margųjų upėtakių; 180Pl. sykų; 300

Višt. sykų; 650Plač. vėžių; 7Siaur. vėžių; 6

Seliavų; 10000

Starkių; 1363.5

Šamų; 106.15

Šlakių; 170.6Ungurių; 380.5

Vėgėlių; 1500

Šaltinis. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos duomenys.

Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius neišnuomotus vandens telkinius 2014 m. planas įvykdytas 99,5 proc. Mažiau nei planuota žuvų ir vėžių įveista dėl kelių priežasčių: 1) dėl nepalankių oro sąlygų starkių paauginti jaunikliai buvo įveisiami šiųmetukų stadijos, todėl jų buvo įveista atitinkamai mažiau; 2) dėl mažesnio sužvejotų seliavų reproduktorių kiekio įveista mažiau seliavų lervučių; 3) gauta mažesnė vėgėlių paaugintų jauniklių išeiga.

Pirminis žuvininkystės produktų pardavimas ir supirkimas. Pagal ES bendrosios žuvininkystės politikos nuostatas siekiant užtikrinti žuvų išteklių naudojimo apskaitą ir kontrolę, pirmą kartą po iškrovimo sugautos žuvys turi būti parduodamos registruotiems pirminiams žuvininkystės produktų supirkėjams (toliau – supirkėjai), aukcione arba gamintojų organizacijoms. 2014 m. buvo įregistruota 15 naujų supirkėjų. Pirminio žuvininkystės produktų supirkimo ir pardavimo metu Lietuvos Respublikoje dažniausiai parduodamos Lietuvos žvejybos įmonių Baltijos jūroje sugautos ir Klaipėdos uoste iškrautos žuvys. Dalis atviros jūros žvejybos įmonių (ypač žvejojančių tolimuosiuose žvejybos rajonuose) sugautas žuvis iškrauna ir parduoda ne Lietuvoje.

Per 2014 m. Lietuvoje iškrauta ir pateikta pirminiam pardavimui 938 t menkių (perskaičiavus į gyvąjį svorį), 626 t upinių plekšnių, 388 t strimelių, 159 t šprotų. Didžioji sugautų šprotų ir strimelių dalis, kaip ir ankstesniais metais, buvo iškrautos ir pirmą kartą parduotos ne Lietuvoje.

Užsienio prekyba. 2014 m. Lietuvos Respublikos įmonės iš viso eksportavo 115,9 tūkst. t žuvininkystės produktų už 421,2 mln. EUR (1454,1 mln. Lt) (22 proc. didesnė eksporto vertė nei 2013 m.) ir importavo 139,7 tūkst. t už 374,6 mln. EUR (1293,5 mln. Lt) (18 proc. didesnė importo vertė nei 2013 m.). Pagrindinės eksporto partnerės yra Europos Sąjungos šalys – Vokietija, Prancūzija, Baltijos šalys. Kaip ir prognozuota, didelio neigiamo Rusijos embargo poveikio žuvininkystės produkcijos gamintojams ir eksportuotojams nebuvo. Uždrausta eksportuoti produkcija – su kodu KN kodas 0301-0308 – Žuvys ir vėžiagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiai, sudarė 8 proc. eksportuojamos produkcijos kiekio ir 2 proc. vertės apimties per 2014 m. I pusmetį. Produkcijos embargas į Rusiją neįtakojo metinių rodiklių, kurie išliko geri: 2014 m. Žuvininkystės produktų eksporto–importo balansas teigiamas bei ženkliai augo, palyginti su 2013 m.

28

2013 m. 2014 m.0

50100150200250300350400450

22 pav. Lietuvos užsienio prekyba žuvininkystės produktais 2013-2014 m., mln. eurų

Šaltinis. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys.Žuvų perdirbimo sektorius. 2014 m. veterinarinį patvirtinimą turinčių gyvūninio maisto

tvarkymo subjektų registre buvo įtrauktos 46 įmonės, užsiimančios žuvų ir jų produktų perdirbimu. 2014 m. Lietuvos žuvų perdirbimo sektoriuje tendencijos išliko nepakitusios – dauguma žuvų perdirbimo įmonių žaliavas importuoja, o didžiąją dalį pagamintų žuvų produktų – eksportuoja. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis 2014 m. žuvų perdirbimo įmonėse buvo pagaminta 92,7 tūkst. t produkcijos, kurios vertė – 318,9 mln. EUR (1101,4 mln. Lt). Apie 30 proc. pagamintos produkcijos struktūroje sudaro surimio produktai, 15 proc. – žuvų filė ir kita žuvų mėsa, 21 proc. – rūkytos žuvys, 11 proc. – gaminiai arba konservai iš žuvų (išskyrus surimio gaminius).

2009 2010 2011 2012 2013 201470000

76000

82000

88000

94000

7474676310

74492

82422 82444

92719

23 pav. Žuvų perdirbimo įmonėse pagaminta produkcija 2009-2014 m., tonomis

Šaltinis. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys.

Europos Sąjungos parama. 2014 m. pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007‒2013 metų veiksmų programos (toliau ‒ veiksmų programa) priemones / priemonių veiklos sritis paskelbti 5 kvietimai teikti paramos paraiškas, kvietimams teikti paramos paraiškas skirta paramos suma 6,127 mln. EUR (21,156 mln. Lt), iš viso gauta 14 paramos paraiškų, prašoma paramos suma pagal pateiktas paramos paraiškas ‒ 8,412 mln. EUR (29,045 mln. Lt).

1. Pagal I prioritetinės krypties „Jūrų žvejybos laivyno pritaikymo priemonės“ priemonę „Žvejybos laivų modernizavimas“ paramos paraiškos buvo priimamos nuo 2014-01-14 iki 2014-02-14. Kvietimui teikti paramos paraiškas skirta paramos suma 0,765 mln. EUR (2,64 mln. Lt.) Per šį kvietimą buvo gauta 1 paramos paraiška ir prašoma paramos suma projektui įgyvendinti – 0,665 mln. EUR (2,296 mln. Lt.) Priimtas sprendimas šiai paramos paraiškai skirti 0,431 mln. EUR (1,487 mln. Lt) paramos.

29

2. Pagal III prioritetinės krypties „Bendro intereso priemonės“ priemonę „Žvejybos uostai, prieplaukos iškrovimo vietos“ paramos paraiškos buvo priimamos nuo 2014-01-20 iki 2014-02-21. Kvietimui teikti paramos paraiškas skirta paramos suma 4,344 mln. EUR (15 mln. Lt.) Per šį kvietimą buvo gautos 5 paramos paraiškos ir prašoma paramos suma projektams įgyvendinti – 6,024 mln. EUR (20,8 mln. Lt.) Viena iš šių paraiškų pripažinta netinkama gauti paramą, dviems iš jų skirta atitinkamai 1,448 mln. EUR (5 mln. Lt) ir 0,092 mln. EUR (0,319 mln. Lt) parama, likusioms dviems paraiškoms trečiojo ketvirčio pabaigoje buvo priimtas sprendimas skirti paramą, sutartys pasirašytos (skirta paramos suma 2,804 mln. EUR (9,681 mln. Lt)).

3. Pagal III prioritetinės krypties „Bendro intereso priemonės“ priemonės „Kolektyviniai veiksmai“ veiklos sritį „Žuvininkystės sektoriaus darbuotojų mokymai“ paramos paraiškos buvo priimamos nuo 2014-01-20 iki 2014-02-21. Kvietimui teikti paramos paraiškas skirta paramos suma 0,579 mln. EUR (2 mln. Lt). Per šį kvietimą buvo gautos 2 paramos paraiškos. Šioms paraiškoms III ketvirčio pabaigoje buvo priimtas sprendimas skirti paramą, paramos sutartys pasirašytos IV ketvirtį (skirta paramos suma atitinkamai buvo 0,576 mln. EUR (1,99 mln. Lt) ir 0,298 mln. EUR (1,03 mln. Lt)). Iš viso numatyta skirti paramos suma minėtoms paraiškoms sudarys 0,875 mln. EUR (3,02 mln. Lt).

4. Pagal III prioritetinės krypties „Bendro intereso priemonės“ priemonės „Kolektyviniai veiksmai“ veiklos sritį „Žuvininkystės ir akvakultūros produktų naujų rinkų plėtra ir skatinimo kampanijos“ paramos paraiškos buvo priimamos nuo 2014-09-18 iki 2014-10-18. Kvietimui teikti paramos paraiškas skirta paramos suma 0,0724 mln. EUR (0,25 mln. Lt). Per šį kvietimą buvo gautos 2 paramos paraiškos. Prašoma paramos suma – 0,144 mln. EUR (0,498 mln. Lt). 1 paraiška buvo pripažinta tinkama paramai gauti, skirta paramos suma – 0,0715 mln. EUR (0,247 mln. Lt), paramos sutartis dar nepasirašyta.

5. Pagal IV prioritetinės krypties „Tvari žuvininkystės regionų plėtra“ priemonę „Žuvininkystės regionų plėtros strategijų įgyvendinimas“ paramos paraiškos buvo priimamos nuo 2014-01-03 iki 2014-01-17. Kvietimui teikti paramos paraiškas skirta paramos suma 0,367 mln. EUR (1,266 mln. Lt). Per šį kvietimą buvo gautos 6 paramos paraiškos ir prašoma papildoma parama Žuvininkystės regionų strategijoms įgyvendinti – 0,564 mln. EUR (1,948 mln. Lt). Šioms 6 paramos paraiškoms buvo skirta 0,367 mln. EUR (1,266 mln. Lt) paramos.

Vertinamu laikotarpiu projektams įgyvendinti pagal pasirašytas paramos sutartis, patvirtintas paramos paraiškas, kai paramos sutartis nepasirašoma, paramos gavėjams išmokėta paramos suma ‒ 9,267 mln. EUR paramos.

Iš viso nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. projektams įgyvendinti pagal pasirašytas paramos sutartis ar patvirtintas paramos paraiškas, kai paramos sutartis nepasirašoma, įsipareigota išmokėti paramos suma ‒ 69,166 mln. EUR (95,7 proc. veiksmų programai įgyvendinti skirto EŽF biudžeto lėšų). Išmokėta suma ‒ 53,384 mln. EUR (74 proc. veiksmų programai įgyvendinti skirto EŽF biudžeto lėšų).

30

74%

22%

4%

24 pav. Lėšų, skirtų Veiksmų programai įgyvendinti, įsisavinimas iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Išmokėta paramos lėšų dalis

Priimtas sprendimas skirti paramą, bet dar neišmokėta paramos lėšų dalis

Nepaskirstyta paramos lėšų dalis

Šaltinis. Nacionalinės mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos duomenys.

______________________________