Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2008 / 4

13

Vilhelmas Jonas Broel Pliateris – Jono Vil-helmo ir Helenos Filipinos Broel Pliateriø sû-nus. Gimë jis 1715 metais. Pasiraðinëdavoabiem vardais. Nuolat gyvendavo Vilniuje ar-ba Ðateikiuose, o Ðvëkðnoje tik apsilankyda-vo. Paveldëjo visus tëvo dvarus, tarp jø ir Ða-teikius. 1766 m. ið Mykolo Kazimiero Ogins-kio uþ 714 tûkst. lenkiðkø auksiniø ásigijoÐvëkðnà. Buvo Lietuvos dvasinio tribunolovicemarðalka, vëliau – marðalka (pirminin-kas). Jo kalba, uþdarant ðá tribunolà, buvoparengta spaudai ir iðspausdinta atskiru lei-diniu – „Kalba grafo J. W. I. P., Jono Pliate-rio dvasinio tribunolo marðalkos“. MirëV. J. Broel Pliateris 1769 metais. PalaidotasVilniuje. Buvo vedæs Petronëlæ Nagurskà(Petronela Nagórska herbu Leszczyc (1730–1790). Po vyro mir ties jos rûpesèiuÐateikiuose vietoje senosios baþnyèios pa-statyta nauja, kuri stovi iki ðiol. Petronëlë Na-gurska mirë 1790 m. Ðateikiuose, ten ir pa-laidota. Vilhelmas Jonas Broel Pliateris ir Pet-ronëlë Nagurska iðaugino 6 vaikus: 3 dukrasir 3 sûnus.

Ðateikiø ir Ðvëkðnos grafasVilhelmas Jonas BroelPLIATERIS (1715–1769)

Ðateikiø ir Ðvëkðnos grafas Vilhelmas Jonas Broel Pliateris ir jo þmona Petronëlë Nagurska.Portretai saugomi Þemaièiø muziejuje „Alka“. Nuotraukos ið Onos Norkutës archyvo

ONA

NORKUTË

1. Klara (1749–1834) iðtekëjo uþ naðlioDomininko Aleksandrovièiaus;

2. Jonas Antanas Vilhelmas (1750–1832). Paveldëjo Ðateikiø dvarà. Su þmo-na Terese Abramovièiûte susilaukë dviejødukterø (Onos Julijos (1776–1845) ir Kon-stancijos (1782–1874) bei penkiø sûnø –Gracijono Viktoro (1777–1784), Jono Nor-berto (1778–1786), Filipo Nerijaus Graci-jono Viktoro (1784–1838), PranciðkausKsavero (1786–1786) ir Vilhelmo Ignoto(1784–1838);

3. Jurgis. Gimë po 1750 m., mirë prieð1825 metais. Paveldëjo Ðvëkðnà. Su þmonakunigaikðtyte Karolina Giedraityte susilau-kë septyniø dukterø ir ðeðiø sûnø;

4. Juozas Konstantinas (1758–1840). Bu-vo Abiejø Tautø Respublikos Seimo atstovas;

5. Rozalija iðtekëjo uþ grafo Juozo BroelPliaterio;

6. Marijona iðtekëjo uþ Jozefo Zybergo –Liksnos dvaro savininko. Mirë 1831 metais.Palaidota Liksnos kapiniø koplyèioje.

Kunigaikðtis Mykolas Kazimieras Ogins-kis – paskutinysis LDK iþdininkas, buvæspretendentas á Lietuvos-Lenkijos karaliauskarûnà, átakingas LDK valstybës veikëjas,vienas ið labiausiai iðsilavinusiø savo epo-chos þmoniø, Ðvëkðnos dvaro savininkas.Jis þinomas ir kaip poetas, dailininkas, mu-zikas, knygø leidëjas. Kûrë muzikà, eiles irlibretus operoms, gerai grieþë smuiku, gro-jo klarnetu ir arfa, pats kûrë muzikà, buvoparengæs arfos mechanizmo tobulinimoprojektà.

Savo rezidencijoje Slonime buvo ákûræsorkestrà ir operos teatrà, kurio èia ne kartàyra klausæsi ir nemaþai ano meto Europosvalstybiø politikos ir kultûros veikëjø. Èia,savo „mûzø dvare“, specialiai tam pastaty-tuose namuose, buvo ákûræs mokyklas, ku-riose rengdavo profesionalius dainininkus,muzikantus ir ðokëjus. Jose dirbo geriausivietiniai ir uþsienio ðaliø mokytojai. Anot ty-rinëtojø, jo ákurtas teatras ir kapela nenusi-leido tuo metu geriausiems Europos kolek-tyvams. Globojo savo giminaitá, visuome-nës ir politikos veikëjà, kompozitoriø My-kolà Kleopà Oginská, kuris vëliau tapo Rie-tavo dvaro ðeimininku, o jo vaikams ir anû-kams priklausë Plungës ir Rietavo, bei dau-gelis kitø dvarø istorinëje Lietuvoje.

Mykolas Kazimieras Oginskis, be Ðvëkð-nos, turëjo ir daugiau dvarø. 1765–1784 m.jo rûpesèiu buvo iðkastas 54 km ilgio kana-las per Nemuno intakà Ðèarà, Jeseldà,Dnieprà (kanalas pavadintas Mykolo Kazi-miero Oginskio vardu), kuris atvërë kelià iðBaltijos jûros á Juodàjà jûrà. Kanalo statybaikunigaikðtis paaukojo 12 milijonø auksiniø.

1766 m. M. K. Oginskis Ðvëkðnos dva-rà uþ 714 tûkstanèiø lenkiðkø auksiniø par-davë Vilhelmui Jonui Pliateriui, kurio moti-na buvo Helena Oginska.

MykolasKazimierasOGINSKIS(1730–1800)

14

Adomas Alfredas Gustavas Broel Pliateris – Alinos Þabaitës-Marcinkevièiûtës ir Stepono Emeryko Leonardo Broel Pliaterio sû-nus, vienas ið Lietuvos didikø Broel Pliateriø giminës atstovø, ku-rie turi herbà (Herb Plater). Gimë 1836 m. Vilniuje.

Adomas Alfredas

Gustavas Broel

PLIATERIS (1836–1909)

Jurgis Broel PLIATERIS(po 1750 m. – prieð 1825 m.)

ISTORIJA IR ÞMONËS

Jurgis Broel Pliateris (gimë po 1750 m., mirë prieð 1825 m.)buvo Vilhelmo Jono Pliaterio ir Petronëlës Nagurskos sûnus. Jispradëjo Ðvëkðnos Pliateriø giminës ðakà. 1779 m. ëjo karaliausStanislovo Augusto ðambeliono pareigas. 1789 m. apdovanotasÐventojo Stanislovo ordinu. Manoma, kad galëjo bûti Lietuvos ka-riuomenës generolas majoras.

1804 m. vedë kunigaikðtytæ Karolinà Giedraitytæ. Jie susilaukë13 vaikø: 6 sûnø ir 7 dukterø:

1. Ana Vincencija Marijana (gimë 1794 m., mirë jauna, konkretimir ties data neþinoma);

2. Paulina Brigita Juzefa (1796–1814);3. Marcelina Aleksandra Juzefa (gimë 1796 m., mirties data

neþinoma);4. Pranciðkus Steponas Juozas (1798–1867);5. Emerykas Steponas Leonardas (1799–1864);6. Aleksandras Juozas (1800–1859). Gimë Ðvëkðnoje. Kartu su

broliais Jurgiu ir Kazimieru mokësi Kraþiø gimnazijoje, Vilniaus

Jurgio Broel Pliaterio (gimë po 1750 m., mirë prieð 1825 m.) portretas.1830 m. Dailininkas Juozapas Oleðkovièius (1777–1830). Drobë, aliejus,97 x 79 cm. Kûrinys saugomas Þemaièiø muziejuje „Alka“ (ÞMA D-319).Kûrinys á muziejø atveþtas ið Plungës rajono Ðateikiø dvaro. Nuotraukaið redakcijos archyvo

universitete. Buvo Aleksandravo dvaro paveldëtojas (dvaras vëliauatiteko jo broliui Steponui). Vedæs nebuvo;

7. Viktorija Rozalija Kunigunda (1801–1853);8. Juozas Antanas (1804–1834). Gimë 1804 m. rugpjûèio 30 d.

Klaipëdoje. Mokësi Peterburgo universitete. Vedæs nebuvo. MirëPeterburge. Palaidotas Sankt Peterburgo Smolensko kapinëse.

9. Kazimieras Konstantinas (1807–1872);10. Jurgis Konstantinas (1810–1836);11–13. Brigita ir kitos dvi dukros (vardai neþinomi), mirë jaunos.

Steponas EmerykasLeonardas Broel

PLIATERIS (1799–1864)

Steponas Emerykas Leonardas Broel Pliateris, Jurgio Broel Plia-terio ir kunigaikðtytës Karolinos Giedraitytës sûnus, gimë 1799 m.Ðvëkðnoje. Baigë Kraþiø gimnazijà, vëliau Vilniaus universitete ási-gijo teisiná iðsilavinimà. 9 metus praleido keliaudamas – 1825–1834 m. aplankë Graikijà, Turkijà, Artimuosius Rytus, Ðventàjà þe-mæ (Palestinà) bei Egiptà, daugelá kitø ðaliø. Ið kelioniø parsiveþëdaug suvenyrø bei dailës dirbiniø.

1834–1860 m. buvo ribø teismo teisëjas, nuo 1840 m. – civilinioteismo rûmø pirmininkas. 1858 m. ëjo Telðiø ir Vilniaus bajorømarðalkos pareigas. Buvo Rusijos dvaro kamerjunkeris, Ðvento-sios Anos ordino kavalierius. Daug dëmesio skirdavo ðvietimo rei-kalams, buvo daugelio mokyklø garbës globëjas, kuratorius (Telðiøir Vilniaus pavietuose). Jis skyrë lëðø naujos Kretingos mokyklosstatybai, Vilniuje iðlaikë gimnazistø bendrabutá.

Paveldëjo Ðvëkðnos, Aleksandravo ir keletà kitø dvarø Þemaiti-joje. Vedë vilnietæ Alinà Þabaitæ-Mickevièiûtæ, kuri kraièio atsineðëdaug dvarø, buvusiø Vilniaus kraðte ir kitur.

Steponas ir Alina Broel Pliateriai turëjo tris vaikus:1. Alina (Aloiza Floriana Joana). Gimë 1834 metais. Mirë vaikystëje;2. Adomas Alfredas Gustavas. Gimë 1836 metais. Paveldëjo

Ðvëkðnos dvarà;3. Gustavas Vilhelmas Gþegoþas. Gimë 1841 m. Vilniuje. 1859 m.

studijavo muzikà Paryþiuje. Mirë 1912 m.

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2008 / 4

15

Jurgis Felicijonas Broel Pliateris – Adomo Alfredo ir GenovefosPuslovskos Pliaterienës sûnus. Gimë 1875 m. rugpjûèio 19 d. Pra-

Jurgis Felicijonas Broel

PLIATERIS (1875–1943)

(Nukelta á 23 p.)

ISTORIJA IR ÞMONËS

Anksti pradëjo domëtis archeologija ir numizmatika. Bûdamas15 metø amþiaus (1852 m.) pradëjo kasinëti Ðvëkðnos dvaro terito-rijoje buvusius kapinynus. Ið viso iðtyrë 164 kapus. KasinëdamasRokantiðkëse tarp Strielèiukø, Pûèkoriø ir Þvirbliø surado 72 VI–XII a. pilkapius. Yra tyrinëjæs ir Kernavës piliakalnius bei pilkapy-nus (1859 m.). Tarp ano meto archeologø buvo þinomas ir gerbia-mas þmogus, todël 1860 m. já iðrinko Vilniaus Laikinosios archeo-logijos komisijos nariu bei Peterburgo Rusø archeologø draugijosnariu. Paslaptingiausias jo radinys – 1852 m. viename pilkapyje,yra pagrindo manyti, kad Jurgaièiuose, surastos septynios Egiptostatulëlës (amuletai). Ið kur jos èia atsirado, archeologai iki ðiolneiðsiaiðkina. Yra mananèiø, kad ðios skulptûrëlës galëjo bûti graføPliateriø parveþtos ið kelioniø po Egiptà.

A. A. G. Broel Pliateris labai domëjosi ir numizmatika, daugkeliaudavo. Lankësi Vakarø Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir kt.

1862 m. ið tëvo paveldëjo keletà dvarø, tarp jø ir Ðvëkðnos.Ðiuose dvaruose nuolat negyvendavo. A. A. G. Broel Pliateriui pri-klausë ir Vepriø dvaras, kurá XIX a. pabaigoje nusipirko ið Podberes-kiø (ðá dvarà paveldëjo ir valdë jo sûnus Marijonas).

1872 m. vedë Genovefà Puslovskà.1878–1881 m. buvo Vilniaus gubernijos bajorø marðalka, yra

buvæs ir Peterburgo caro rûmø didysis marðalka, Vilniaus þemësbanko pirmininkas.

1894 m. apdovanotas Ðv. Vladimiro II laipsnio ordinu, 1896 m. –Rusijos Baltojo Erelio ordinu, 1900 m. – Aleksandro Nevskio ordinu.

Pertvarkë Ðvëkðnos parkà, jo teritorijoje 1880 m. pastatë gra-þius nedidelius ampyro stiliaus rûmus ir þmonos garbei juos pava-dino vila „Genowefa“.

Buvo sukaupæs dideles archeologiniø radiniø ið Þemaitijos irVilniaus apylinkiø, medþioklës trofëjø, meno dirbiniø kolekcijas.Mëgo medþioklæ. Dvarui priklausanèiame miðke buvo ákûræs þvë-rynà, èia laikydavo keliø rûðiø briedþius ir stirnas. Dvare atskiraibuvo laikomi dar ir fazanai. A. Pliaterio nuðautos meðkos iðkamða,buvusi dvaro rûmuose, dabar saugoma Ðvëkðnos muziejuje.

1867 m. A. A. G. Broel Pliateris skyrë þemës Ðvëkðnos liuteronøevangelikø baþnyèiai. Kartu su pusbroliu Aleksandru Broel Pliate-riu, kuris gyveno Vilkëno dvare, pastatë Ðvëkðnos liuteronø baþnyèià,daug pinigø (50 tûkst. rubliø), visas statybines medþiagas ir kt.paaukojo dabartinës neogotikinës Ðvëkðnos katalikø baþnyèios sta-tybai. Nenorëjo, kad Ðvëkðnoje bûtø pastatyta cerkvë, todël jai sky-rë vietà pelkëtoje þemëje ir taip netiesiogiai pasisakë prieð lietuviørusinimo politikà. Grafas mokëjo kalbëti lietuviðkai ir þemaitiðkai,pritarë lietuviø tautinio atgimimo judëjimui, nuo tremties iðgelbëjoðvëkðniðká gydytojà Juozapà Rugá, kai caro þandarai iðsiaiðkino,jog pastarasis aktyviai dalyvauja lietuviø tautiniame judëjime irplatina uþdraustus lietuviðkus leidinius. Tokià spaudà grafas yra irpats ne kartà savo puoðnioje karietoje gabenæs ið Prûsijos á Didþià-jà Lietuvà. Muitinëje jo nedrásdavo kratyti, todël caro valdþios atsto-vai jo ir nesusekdavo.

A. A. G. Broel Pliateris palaikë artimus ryðius su kaimyninioTeneniø dvaro savininku Piotru Stolypinu, kuris 1906 m. buvo pa-skir tas Rusijos vidaus reikalø ministru ir ministru pirmininku(Ðvëkðnos dvare jis yra ne kartà lankæsis).

Mirë A. A. G. Broel Pliateris 1909 m. gruodþio 24 dienà. Palaido-tas Ðvëkðnos baþnyèios kriptoje, kuri yra po centriniu altoriumi.

Grafo þmona Genovefa Puslovska 1912 m. apie 450 vienetø vyrosurinktø archeologiniø eksponatø, kartu ir minëtàsias 7 egiptietiðkas

skulptûrëles padovanojo Vilniaus mokslo bièiuliø draugijos muzie-jui. Keletas ðiø skulptûrëliø dabar saugoma NacionaliniameM. K. Èiurlionio dailës muziejuje.

Genovefa ir Adomas Alfredas Gustavas Broel Pliateriai uþaugino2 sûnus – Marijonà Vandalinà ir Jurgá Felicijonà:

Marijonas Vandalinas (1873–1951 m.).Jurgis Felicijonas (1875–1943 m.). Po tëvo mirties paveldëjo ir

valdë Ðvëkðnos dvarà.

Grafas Adomas Alfredas Gustavas Broel Pliateris (1836–1909). Portretassaugomas Þemaièiø muziejuje „Alka“. Onos Norkutës nuotrauka