TURINYS
ĮVADAS
LRT STRATEGIJOS PLANO VYKDYMAS
LRT VALDYMAS IR STRUKTŪRA
LRT ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS
LRT UŽSIENIO RYŠIAI
LRT.LT
NAUJOS ŽINIASKLAIDOS KRYPTYS
LRT ŽURNALISTŲ ĮVERTINIMAS
KALBOS KULTŪRA
RYŠIAI SU ŽINIASKLAIDA IR VISUOMENE
RINKODARA IR SAVIREKLAMA
SOCIALINĖ, KULTŪRINĖ REKLAMA LRT PROGRAMOJE
LRT MUZIEJUS
LRT ARCHYVAS
TECHNIKOS CENTRAS
TELEVIZIJA
TV UŽSIENIO PROGRAMŲ TRANSLIACIJOS
LRT TV NAUJIENŲ TARNYBA
RADIJAS
2013 METŲ FINANSINIAI REZULTATAI
METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS IR AUDITO IŠVADA
2013 METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
LRT TARYBOS 2013 M. POSĖDŽIŲ NUTARIMŲ IR SPRENDIMŲ SUVESTINĖ
3
3
13
6
17
15
19
18
23
21
31
25
33
31
37
35
61
55
89
67
100
97
113
ĮVADAS
Viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
(LRT) yra Lietuvos Respublikos visuomeninis
transliuotojas, rengiantis keturias televizijos programas
(LRT TELEVIZIJA, LRT KULTŪRA, LRT LITUANICA, LRT
HD), tris radijo programas (LRT RADIJAS, LRT KLASIKA,
LRT OPUS), valdantis naujienų, vaizdo ir garso interneto
portalą www.lrt.lt, kaupiantis ir saugantis visuomeninio
transliuotojo garso ir audiovizualinių kūrinių archyvus,
istorinius, su ilgamete Lietuvos nacionalinio radijo ir
televizijos veikla susijusius eksponatus.
LRT yra valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji
ne pelno siekianti įstaiga, kurios veiklą reglamentuoja
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas. LRT
finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, gauna
pajamų iš reklaminio eterio laiko ir ploto pardavimo,
leidybos ir iš komercinės bei ūkinės veiklos.
Europos Sąjungos lygiu Europos Parlamentas 2008 m.
rugsėjo 25 d. Rezoliucijoje dėl žiniasklaidos koncentracijos
ir pliuralizmo pabrėžė, jog visuomeninei žiniasklaidai,
kad ji būtų pajėgi transliuoti aukštos kokybės kultūros
ir žinių laidas, yra būtinas pakankamas finansavimas.
Deja, tokio finansavimo LRT vis dar negauna, todėl visų
keliamų uždavinių negali įgyvendinti.
Nuo 1993 m. LRT yra Europos transliuotojų sąjungos
(European Broadcasting Union – EBU) narė.
LRT STRATEGIJOS PLANO VYKDYMAS
1 prioritetas: aukštų žurnalistikos standartų, programų išskirtinumo ir kokybės augimas.
Įgyvendintos priemonės:
1. 1608 tiesioginiai jungimaisi radijo ir televizijos
laidose.
2. Efektyviai veikiantis LRT Briuselio korespondentų
punktas – 153 TV ir 106 radijo reportažai.
3. Atliktas vienas kokybinis ir du kiekybiniai LRT
operatyvumo ir objektyvumo tyrimai.
4. Keičiama TV ir radijo programa, atsižvelgiant į
reitingus ir rinkos pokyčius.
5. Sukurta laidų reitingavimo formulė.
6. Dviem pareigybėms priskirta internautų nuomonės
rinkimo funkcija.
7. Bendradarbiavimas su geriausiomis Lietuvos
mokslo įstaigomis – 75 studentai atliko praktiką LRT.TV naujienų tarnybos žurnalistas Edvardas Špokas dirbo
Briuselyje Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu
3
Neįgyvendintos priemonės:
Regioninių televizijų asociacijos atstovas, pasiūlęs
pirkti jų produkciją, iškėlė nepriimtinas sąlygas. Jų TV
vaizdo kokybė LRT buvo nepakankama.
2 prioritetas: aktyvios komunikacijos praktika – įvairių auditorijų, kūrėjų ir dalyvių informacinių poreikių tenkinimas.
Įgyvendintos priemonės:
1. Ištransliuoti 254 koncertai ir kultūriniai renginiai.
2. Per savaitę subitruojamos 2 laidos, 2
dokumentiniai ir 2 vaidybiniai filmai.
3. LRT RADIJUJE ir LRT KLASIKOJE kuriama po 7
savaitines, TV sezono metu televizijoje – 5 savaitinės
laidos tautinėms mažumoms.
4. 1,7 proc. viso TV eterio laiko skiriama kultūros
laidoms, kartu su KULTŪROS kanalu kultūros laidos
sudaro 8,2 proc. viso LRT televizijų eterio.
5. 64 proc. viso LRT RADIJO laiko ir 99 proc. viso
LRT KLASIKOS eterio laiko skiriama informacinėms ir
kultūros-šviečiamosioms laidoms.
3 prioritetas: lietuvių kalbos ir kultūros puoselėjimas.
Įgyvendintos priemonės:
1. LRT RADIJUJE kuriama laida „Manasis aš“, skirta
tapatybės paieškai.
2. Per LRT KULTŪROS kanalą kartojamos
mokomosios taisyklingos kalbos laidelės.
3. Per LRT RADIJĄ transliuojama 20 kalbos
valandėlių per mėnesį.
4. Gegužės mėnesį išrinktas LRT„Kalbos grynuolis“.
5. Per 50 darbuotojų tobulino bendrinės kalbos
įgūdžius specializuotuose kursuose.
6. LRT intranete įkurta kalbos patarimų svetainė.
Net 75 studentai 2013 m. atliko praktiką LRT
Laidos „Auksinis balsas” filmavimas
4
4 prioritetas: atvirumas ir skaidrumas – svarbiausia veiklos efektyvumo prielaida.
Įgyvendintos priemonės:
1. Sukurtas naujo darbuotojo adaptacijos modelis ir
parengta „LRT naujoko knyga“.
2. Patikslintos daugelio LRT darbuotojų pareiginės
instrukcijos, atkreipiant dėmesį į atsakomybę ir
reikalavimus.
3. Išskirtos prioritetinės kvalifikacijos tobulinimo sritys
2014 metams: HD ir perėjimas į viešąjį sektorių bei
komandinis darbas.
4. Išplėsta LRT redakcinės kolegijos veikla.
5. Atrinkta 10 naujų darbuotojų.
6. Dalyvauta 12-oje EBU surengtų renginių.
7. Dalyvauta trijose EBU asamblėjose pagal profesinę sritį.
8. Rengiami periodiniai padalinių vadovų susirinkimai.
9. Į biudžeto formavimą įtraukti departamentų
vadovai.
10. Su vadovais analizuojamos mėnesinės veiklos
ataskaitos.
11. Seimas patvirtino LRT metinę ataskaitą.
Neįgyvendintos priemonės:
1. Nepavyko savais resursais sukurti Laidų gamybos
skyriaus ir darbuotojams skirtos tikslios darbo laiko
apskaitos sistemos. Nuspręsta tikslinti ir stebėti, kaip
šiuo metu apskaitomas šių darbuotojų laikas.
2. Dėl lėšų trūkumo neįkurtos darbuotojų poilsio
zonos, skirtos valgyti.
5 prioritetas: technologinės inovacijos – pasirengimas transliavimo skaitmeninimui bei interaktyvumui.
Įgyvendintos priemonės:
1. Sėkmingai pereita prie 16:9 vaizdo formato TV
programų transliavimo technologijos.
2. 10 vnt. KTS-2 ir KTS-3 kamerų pritaikytos dirbti
16:9 formatu.
3. Senos TV naujienų tarnybos reportažinės kameros
pakeistos naujomis.
4. Įdiegta programinė įranga, leidžianti automatizuoti
TV naujienų tarnybos transliacijas ir pereiti prie
skaitmeninio laidų montažo ir archyvavimo sistemos.
5. TV ir Radijo naujienų tarnybų sukurtos laidos
dedamos į LRT.LT portalą.
6. Iš dalies sukurta programinė įranga, leidžianti
naudotis archyvų turiniu, sukurta naujienų kūrimo,
platinimo ir archyvavimo programinė įranga,
leidžianti greitai parengti naujienas, jas publikuoti
internete, naudoti laidose.
7. Atliktas vidinio tinklo ir įrangos auditas.
8. IT specialistų pastangomis sukurta automatinė
laidų perkodavimo sistema, susieta su laidų
gamybos, planavimo ir transliavimo programomis.
9. Sudaryta galimybė tvarkyti laidų metaduomenis.
10. Automatizuota archyvo turinio judėjimo sistema.
11. LRT TV ir radijo transliuojamų programų turinys
tapo pasiekiamas 5 medijomis.
12. Sukurta programėlė „Labas rytas, Lietuva!“.
Su ja galima stebėti laidą ir jos klausytis tiesiogiai,
žiūrėti laidų įrašus ir žiniasklaidos apžvalgą, skaityti
naujienas, sužinoti dienos orus, dalyvauti žaidimuose
ir bendrauti su laidos vedėjais bei žiūrovais.
Neįgyvendintos priemonės:
1. Galimybė DBV-T tinkle pasirinkti subtitrų ir garso
takelį bus įmanoma, LRT įdiegus DBV-T tinklą.
2. Skaitmeninės įgarsinimo įrangos pirkimas
perkeltas į 2014 m. I ketvirtį.
3. Neįkurta LRT sklaidos kontrolė, nes ši priemonė
bus reikalinga tik tada, kai LRT turės įdiegusi savo
DVBT tinklą.
4. Neišplėstos LRT RADIJO, LRT KLASIKOS ir
LRT OPUS girdimumo aprėpties zonos, didinant
dažnių ir siųstuvų skaičių. Šią priemonę planuojama
įgyvendinti užbaigus teisminius LRT ir LRTC ginčus.
5
LRT VALDYMAS IR STRUKTŪRA
LRT taryba yra aukščiausias LRT organas, kuriam įstatymu pavestos LRT visuotinio susirinkimo funkcijos ir kuris atstovauja visuomenės interesui. Taryba
sudaroma iš 12 asmenų, kuriuos skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas (4 narius), Seimas (4), po 1 narį – Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.
LRT tarybos sudėties pokyčiai 2013 m.
LRT tarybos nariai:
• Darius Chmieliauskas
• Gražina Daunoravičienė
• Tomas Eitutis
• Liudvikas Gadeikis
• Zina Gaidienė (iki lapkričio)
• Edmundas Ganusauskas
• Česlovas Juršėnas
• Giedrė Lastauskienė
• Kornelijus Platelis (nuo kovo)
• Eglė Pranckūnienė
Keitėsi Tarybos vadovybė. Kovo mėnesį LRT tarybos
pirmininkas Dainius Radzevičius, dalyvavęs konkurse
eiti LRT generalinio direktoriaus pareigas, nusišalino
nuo posėdžių pirmininkavimo, vėliau iš LRT tarybos
atsistatydino. Lietuvos meno kūrėjų asociacija vietoj
D. Radzevičiaus delegavo Kornelijų Platelį.
Balandžio mėnesį vyko LRT tarybos pirmininko ir
pavaduotojo rinkimai. Pirmininku išrinktas Žygintas
Pečiulis, pavaduotoja – Lolita Jablonskienė.
Lapkričio mėnesį dėl asmeninių priežasčių iš LRT
tarybos atsistatydino Zina Gaidienė. Lietuvos
Respublikos Prezidentei buvo išsiųstas raštas dėl kito
nario teikimo. Iki metų pabaigos Taryboje dirbo 11 narių.
LRT tarybos pirmininkas – Žygintas Pečiulis (nuo
balandžio 23 d., Dainius Radzevičius – iki kovo 12 d.)
Tarybos pirmininko pavaduotoja – Lolita Jablonskienė.
LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis
6
Taryba laišku kreipėsi į Seimą dėl svarstomo LRT įstatymo
6, 7 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo. Kreipimesi
buvo konstatuota, kad tarptautiniuose dokumentuose
Lietuva yra įsipareigojusi sukurti atitinkamą finansavimo
mechanizmą, kuris užtikrintų, jog visuomeninis
transliuotojas sugebės tinkamai vykdyti savo pagrindines
funkcijas. Tačiau iki šiol valstybės biudžeto lėšų, skiriamų
visuomeniniam transliuotojui, planavimo tvarka nebuvo
nustatyta. Konstatuota, kad būtina sukurti ir įgyvendinti
visuomeninio transliuotojo finansavimo modelį, nustatantį
LRT skiriamų valstybės biudžeto lėšų planavimo tvarką.
Tarybos nuomone, kol alternatyvus visuomeninio
transliuotojo finansavimo modelis nėra sukurtas, reklamos
ir komercinių audiovizualinių pranešimų atsisakymas
neužtikrintų pakankamo visuomeninio transliuotojo
finansavimo, sykiu ir tinkamo valstybinės reikšmės jo
funkcijų vykdymo.
LRT taryba, vykdydama įstatymu jai pavestas funkcijas, tvirtino:
2013 m. LRT pajamų ir išlaidų, LRT tarybos ir LRT
administracinės komisijos išlaidų sąmatas;
2013 m. patikslintą LRT pajamų ir išlaidų sąmatą;
2012 m. LRT pajamų ir išlaidų, LRT tarybos ir LRT
administracinės komisijos išlaidų sąmatų vykdymo
ataskaitas;
2012 m. LRT ataskaitą Seimui;
LRT programų mastą ir struktūrą;
Televizijos programų pirkimo konkurso rezultatus;
Naują raiškiosios televizijos kanalą LRT TELEVIZIJA HD.
LRT taryba pritarė siūlymui išplėsti LRT radijo
programos siųstuvų tinklą.
Svarbiausios LRT tarybos veiklos kryptys
Surengtas viešas konkursas eiti LRT generalinio
direktoriaus pareigas
Iki paskelbiant konkursą, buvo peržiūrėti ir papildyti
konkurso tvarką reglamentuojantys dokumentai.
Pasibaigus pateikimo terminui, atlikta pretendentų
dokumentų patikra. Visiems septyniems pretendentams
buvo leista dalyvauti konkurse. Kovo 26 d. posėdyje
pristatytos Edvino Butkaus, Sauliaus Jakutavičiaus,
Virginijaus Pikturnos, Liudvikos Pociūnienės, Dainiaus
Radzevičiaus, Audriaus Siaurusevičiaus, Irmanto Šerio
veiklos programos, pretendentai atsakė į Tarybos
narių klausimus. Generaliniu direktoriumi nuo 2013 m.
gegužės 4 d. paskirtas A. Siaurusevičius.
Generalinio direktoriaus teikimu buvo pakeistas LRT
įstatų punktas, reglamentuojantis generalinio direktoriaus
pavaduotojų skaičių. Numatyti du generalinio direktoriaus
pavaduotojai, patikslintos jų kompetencijų sritys.
Generalinio direktoriaus pavaduotoju birželio 25 d.
patvirtintas Rimvydas Paleckis.
Kontroliuotas LRT strategijos vykdymas
LRT administracijai parengus LRT strategijos vykdymo
planą, buvo paprašyta jį susieti su finansiniais ištekliais,
reikalingais LRT strategijai įgyvendinti. LRT taryba du
kartus per metus išklauso LRT administracijos ataskaitą
apie LRT strategijos įgyvendinimo plano vykdymą.
Pareikšta Tarybos nuomonė svarbiais su LRT veikla susijusiais klausimais
LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius
LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis
7
Taryba nepritarė Kultūros ministerijos siūlymui pradėti
mažinti radijo ir televizijos reklamos laiką iki 10 proc.
astronominės transliavimo valandos. Taryba laikėsi
nuostatos, kad pirma turi būti sukurta skaidri ir LRT
poreikius tenkinanti finansavimo tvarka.
Iš esmės buvo pritarta Seimo Teisės ir teisėtvarkos
komiteto siūlymui naujai reglamentuoti Lietuvos himno
transliavimo per LRT RADIJĄ tvarką.
Taryba parengė atsakymą Lietuvos Respublikos
valstybės kontrolei dėl LRT lėšų panaudojimo. Laiške
konstatuota, kad LRT tarybai yra žinoma informacija apie
Viešosios įstaigos Lietuvos radijas ir televizija teisinius
ginčus su akcine bendrove Lietuvos radijo ir televizijos
centras dėl galimo LRT įsiskolinimo. Konstatuota,
kad ekonominės krizės metu sumažėjus biudžetiniam
LRT finansavimui, buvo ieškoma galimybių užtikrinti
visuomeninio transliuotojo funkcijų ir tikslų įgyvendinimą.
Taupant lėšas, 2008 m. pabaigoje priimtas sprendimas
nutraukti LR RADIJO transliacijas viduriniosiomis
bangomis, nuo 2009 m. rugsėjo atsisakyta radijo
siųstuvų, skirtoms laidoms užsienio lietuviams
transliuoti, nuo 2009 m. gruodžio nutrauktos LTV2
programos transliacijos analoginiu būdu. 2010-aisiais
buvo nuspręsta trumpinti programų transliavimo apimtis.
LRT taryba skatino LRT administraciją bendradarbiauti
su įvairiomis atsakingomis valstybinėmis institucijomis,
siekiant spręsti susidariusią situaciją.
LRT administracija klausė Tarybos nuomonės dėl Lietuvos
gėjų lygos (LGL) socialinės reklamos transliavimo per LRT.
Susipažinusi su pateikta informacija, LRT taryba įpareigojo
administraciją veikti teisės aktų nustatyta tvarka. LGL buvo
apskundusi administraciją Žurnalistų etikos inspektoriaus
tarnybai, tačiau ši konstatavo, kad LRT, netransliuodama
reklamos jų reikalaujamu laiku, LRT veiklos principų
nepažeidė.
Buvo nuolat analizuojamas LRT programų turinys
Buvo svarstomas LRT muzikos programų kokybės
gerinimo priemonių planas. Kalbėta apie tai, kad
programose reikia transliuoti daugiau instrumentinės
muzikos, siekti kokybiškesnių garso parametrų,
skatinti profesinį tobulėjimą. Svarstyta bendros radijo ir
televizijos muzikos redakcijos galimybė. Nutarta muzikos
programų kokybės pokyčius dar kartą aptarti 2014 m.
pabaigoje. Diskutuojant šiuo klausimu, kilo ir bendresnio
pobūdžio idėjų – su visuomenės atstovais aptarti radijo
ir televizijos kultūros programas, parengti nacionalinės
kultūros prioritetų įgyvendinimo programą.
Buvo svarstytas klausimas dėl LRT.lt vyriausiojo
redaktoriaus V. Laučiaus komentaro apie popiežių
Pranciškų. Taryba išklausė LRT nuolatinės redakcinės
kolegijos išvadą, kurioje konstatuota, kad komentaras
parengtas profesionaliai ir nepažeidžia Lietuvos
žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso.
Buvo išsakyta pastabų dėl laidų ciklo „Mūsų laisvės
metai“. Konstatuota, kad labai daug dėmesio skiriama
politikai, pasigendama platesnio ir nuoseklesnio kultūros
ir švietimo reiškinių pristatymo.
Diskutuota dėl laidos „Duokim garo“ formato, dekoracijų,
ateities perspektyvos.
Buvo atkreiptas administracijos dėmesys į tai, kad
televizijos laida „Šventadienio mintys“ perkelta į labai
ankstyvą metą ir kad sumažėjo jos žiūrimumas. Siūlyta,
kad LRT bent iš dalies finansuotų religinių radijo laidų
rengimą, nes jos yra visuomenino transliuotojo misijos
dalis.
„Eurovizijos” dainų konkurso transliacija iš Švedijos
8
Taryba paprašė administracijos televizijos programose
rodyti daugiau animacijos, nes laidos vaikams rodomos
tik savaitgaliais.
Konstatuota, kad LRT programa darbo dienomis yra
nuobodi, pasigesta pozityvių laidų, pramogos, muzikos,
kultūros.
Išsakyta pastabų dėl radijo laidos „Kaip žmonės gyvena“.
Aptartas atvejis, kai tiesioginės transliacijos iš Lietuvos
pirmininkavimo ES Tarybai renginio metu nebuvo
vertimo į valstybinę kalbą.
LRT tarybos posėdžiuose buvo supažindinama su LRT veikos aktualijomis
Tradiciškai LRT vadovybė ir kiti administracijos atstovai
posėdžiuose pateikdavo informaciją apie praėjusio
mėnesio įvykius ir atsakydavo į Tarybos narių klausimus.
Nuo 2013 m. rugsėjo nuolat pateikiami televizijos ir
radijo laidų žiūrimumo pokyčiai. Tarybos pageidavimu,
reitingai pateikiami įvairiais pjūviais (tam tikro laiko
periodo, lyginant su kitais transliuotojais, pagal žanrus).
Analizuotas ir kokybinis programų vertinimas.
Sukurtas naujas LRT tarybos veiklos modelis
Kad Tarybos darbas būtų efektyvesnis, sudarytos trys
nuolatinės darbo grupės: Strateginės plėtros (vadovas
Tomas Eitutis), Audito ir finansų (Zina Gaidienė),
Redakcinės politikos (Kornelijus Platelis). Grupių tikslas –
teikti ir rengti klausimus Tarybos posėdžiams, analizuoti
LRT veiklą pagal numatytą kompetenciją. Svarbesni
klausimai, pasitelkiant ekspertus, svarstomi nuolatinių
grupių posėdžiuose, Tarybai teikiamos išvados,
rekomendacijos ar nutarimų projektai.
Parengus nuolatinių grupių darbo planus, suformuotas
perspektyvinis 2014 m. Tarybos veiklos planas.
Atnaujinta LRT administracinės komisijos veikla
2012 m., pasibaigus LRT administracinės komisijos
įgaliojimams, konstatuota, kad Taryba ir administracija
nepakankamai išnaudojo komisijos kompetenciją. Buvo
atnaujinti Administracinės komisijos nuostatai, parengta
nauja jos narių skyrimo tvarka. Vadovaujantis naujais
dokumentais, surengti LRT administracinės komisijos
rinkimai. Nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio komisiją
sudaro šie nariai: Linas Gusarovas (pirmininkas), Rimas
Kanevičius, Valentinas Sventickas, Tadas Šarapovas,
Ieva Augustinavičiūtė.
Energingos kapelų varžytuvės laidoje „Duokim garo”
LRT tarybos redakcinės politikos vadovas Kornelijus Platelis
9
Sukurta LRT tarybos nutarimų vykdymo kontrolės
tvarka
Konstatavus, kad yra neįvykdytų LRT tarybos
sprendimų, numatyti Tarybos sprendimų įgyvendinimo
terminai, kas ketvirtį nutarimų vykdymo klausimas
įtraukiamas į posėdžio darbotvarkę. Nutarimų vykdymo
kontrolė pavesta Tarybos pirmininko pavaduotojai.
Pradėjo veikti LRT tarybos informacinė sistema
Drauge su LRT administracija buvo sukurta informacinė
sistema, leidžianti kaupti, saugoti ir interaktyviai
naudotis LRT tarybos darbui reikalingais dokumentais,
todėl papildytas LRT tarybos funkcijoms atlikti būtinos
informacijos apie LRT veiklą teikimo LRT tarybos nariams
ir naudojimo tvarkos aprašas, supaprastinta daug
diskusijų kėlusi priėjimo prie konfidencialios informacijos
tvarka. Išmėginus bandomąją versiją, nutarta sistemą
tobulinti, keičiant jos elementų turinį ir išdėstymą.
Probleminiai klausimai:
1. Buvo nuolat diskutuojama dėl finansinių
duomenų pateikimo formų tobulinimo, kad Tarybos
nariai galėtų tinkamai priimti sprendimus. LRT
administracija teigė, kad vadovaujasi Finansų
ministerijos patvirtintomis formomis. Baigiantis
metams, pavyko surasti kompromisinį sprendimą.
Administracinei komisijai pasiūlius, nutarta, kaip
patobulinti esamąsias finansinių ataskaitų formas.
Taip pat nutarta kiekvienais metais nustatyti LRT
išorės audito užduotis.
2. Buvo gaunama visuomenės atsiliepimų dėl LRT
santrumpos vartojimo. LRT taryba ne kartą ragino
administraciją kuo dažniau vartoti junginius Lietuvos
radijas ir Lietuvos televizija. Administracijos teigimu,
buvo nemažai investuota į LRT ženklo viešinimą,
LRT santrumpa apima ne tik radiją ir televiziją, bet ir
interneto portalą. Tačiau, anot administracijos, laidų
vedėjams nėra draudžiama išplėsti santrumpą.
3. Kai kurių Tarybos narių nuomone, administracijai
kartais stinga įsiklausymo į LRT tarybos siūlymus
ir pastabas, pasigendama konstruktyvaus dialogo,
užimama gynybinė pozicija.
4. Nors buvo pakeisti LRT administracinės komisijos
nuostatai ir sudaryta naujos sudėties komisija, vis
dar išlieka jos kompetencijos, bendradarbiavimo su
Taryba ir administracija klausimų.
5. Taryba buvo priėmusi nutarimą parengti LRT
darbo etikos kodeksą. Administracija, nors tam ir
nepritarė, motyvuodama, kad yra pakankamai LRT
darbą reglamentuojančių dokumentų, vis dėlto
buvo įpareigota, atsižvelgiant į LRT strategijos
reikalavimus, atnaujinti esamus LRT darbo etikos
dokumentus ir parengti trumpą LRT darbuotojo
atmintinę. Diskutuojant buvo siūloma parengti LRT
redagavimo taisykles, suvienodinančias turinio
rengimo tvarką.
6. Persvarstyta LRT veiklos viešumo koncepcija.
Atsisakyta tiesioginių posėdžių transliacijų internetu,
apie svarbiausius svarstytus klausimus ir priimtus
sprendimus informuojama pranešimu spaudai,
LRT tinklalapyje skelbiama posėdžių darbotvarkė ir
protokolai.
7. Daug pastangų ir laiko 2013 m. skirta naujų
dokumentų rengimui ir galiojančių atnaujinimui,
generalinio direktoriaus konkurso organizavimui, LRT
administracinės komisijos, nuolatinių darbo grupių
sudarymui, todėl kiek mažiau dėmesio teko programų
turinio kokybei.
Laidos „Auksinis balsas” komisija tuoj paleis kritikos strėles
10
2013 m. vasarą pasikeitė LRT valdymo struktūra: panaikintos radijo direktoriaus-generalinio direktoriaus pavaduotojo ir
televizijos direktoriaus-generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigybės. Įsteigtos dvi generalinio direktoriaus pavaduotojo
pareigybės: vienas atsakingas už tarpinstitucinius ryšius ir veiklos ir organizavimą, kitas – už kūrybą, turinį, programas,
redakcinę politiką. Pasikeitus LRT struktūrai, radijo veiklai vadovauja radijo programų direktorius, televizijos – televizijos
programų direktorius.
11
LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius
LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis
LRT radijo programų direktorė Guoda Litvaitienė
LRT TV naujienų tarnybos direktorius Audrius Matonis
LRT.lt portalo vyriausiasis redaktorius Vladimiras Laučius
LRT televizijos programų direktorius Rolandas Maskoliūnas
LRT Komunikacijos ir teisių valdymo departamento direktorius Arnas Zuikis
LRT Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovė Asta Kružikienė
12
LRT technikos centro vadovas Rimvydas Zgirskis
LRT ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS:DARBUOTOJŲ TOBULĖJIMAS IR ŽINIOS JAUNAJAI KARTAI
Žmogiškųjų išteklių politikai įtakos turėjo nusibrėžti
strategijos tikslai 2013 metams: daug dėmesio skirta
darbuotojų bendrinės kalbos įgūdžių tobulinimui,
naujo darbuotojo supažindinimui su darbo aplinka bei
vidinei komunikacijai. Dėmesys skirtas ne tik esamiems
darbuotojams, bet ir ateinančiai kartai – LRT praktiką
atliko rekordinis skaičius studentų.
LRT interesas – suburti ir išlaikyti profesionalią,
dinamišką, kūrybišką, nuolat tobulėjančią, savo darbą
mylinčią ir motyvuotą komandą, vieningai siekiančią
bendrų LRT tikslų, todėl personalo politika yra nukreipta
į kolektyvo tobulėjimą ir jo gerovės kūrimą.
• Siekiama būti vienu iš darbo rinkos lyderių, į
kurio komandą norėtų įsitraukti kompetentingi,
profesionalūs ir kūrybingi darbuotojai.
• LRT vizija – būti Lietuvos visuomenę ir išeiviją
telkiančiu, atsakingu, patikimu ir moderniu
visuomeniniu transliuotoju, todėl skatinamas
iniciatyvumas, naujų idėjų kūrimas ir įgyvendinimas,
domėjimasis naujomis technologijomis.
• Puoselėjamos tradicijos ir vienijamas kolektyvas –
2013 m. „Auksinėmis bitėmis“ pagerbti geriausi
darbuotojai, sezono pabaigos šventėje paminėti
Tarmių metai. Siekiama, kad LRT kolektyvas būtų
• Siekiama sudaryti sąlygas kolektyvui tobulėti,
skatinami vidiniai mokymai, kuriamas pagrindas
darbuotojams tarpusavyje dalytis žiniomis,
informacija, įgūdžiais, organizuojami kvalifikacijos
tobulinimo kursai. 2013 m. kartu su EBU surengti
lyderystės mokymai, keičiantis technologijoms
specialistai gerino įgūdžius videoprograma
„Adobe Premiere Pro CS6“, daug dėmesio skirta
bendrinės kalbos tobulinimui.
fiziškai aktyvus, darbuotojai skatinami aktyviai
leisti laisvalaikį – LRT komandos 2013 m. dalyvavo
įvairiuose sporto renginiuose, LRT surengti futbolo
bei stalo teniso turnyrai.
„Auksinės bitės 2013”
Sezono uždarymo šventė
13
• Gerinama vidinė komunikacija. – Kiek įmanoma
daugiau informacijos darbuotojams pateikiama
intranetu, sudaromos sąlygos bendrauti gyvai.
Siekiama, kad vidinė komunikacija būtų efektyvi
ir padėtų darbuotojams suprasti ir įgyvendinti
LRT tikslus, įsisąmoninti LRT vertybes, skatinti
efektyvų pavaldinių ir vadovų bendravimą.
• Rūpinamasi, kad naujas darbuotojas sklandžiai
adaptuotųsi įstaigoje. 2013 m. parengta „LRT
naujoko knyga“, patvirtintas naujo darbuotojo
adaptavimo modelis.
• LRT – socialiai atsakinga įstaiga: darbuotojai
draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų, remiami
sunkių gyvenimiškų situacijų atveju, siekiama,
kad įstaiga ir darbuotojas suderintų interesus.
Darbuotojai raginami tausoti gamtą – sudaryta
galimybė darbo vietoje rūšiuoti atliekas. Sudarytos
sąlygos jaunimui žengti pirmuosius profesinius
žingsnius – suteikiama materialinė bazė ir
profesionalų pagalba praktiką atliekantiems
studentams, kurių 2013 m. buvo 73.
• Užtikrinama darbuotojų sauga ir sveikata.
Atliekamas aplinkos ir darbo sąlygų vertinimas,
sprendžiami aktualūs su sveikata ir sauga susiję
klausimai. Siekiant užtikrinti darbuotojų saugą ir
sveikatą, sukurtas kompleksas priemonių – nuo
saugaus darbo instrukcijų iki saugių darbo vietų
įrengimo bei sveikatos patikrinimų.
• Siekiama užtikrinti, kad LRT būtų laikomasi darbo
santykius reguliuojančių įstatymų, taisyklių ir
susitarimų.
2013 m. daug dėmesio skirta TV ir Radijo naujienų darbo
organizavimui, todėl šiose tarnybose įvyko struktūrinių
pokyčių.
2013 m. gruodžio 31 d. LRT buvo 580,75 pareigybės.
Pagal darbo sutartį dirbo 572 darbuotojai (52 proc. vyrų
ir 48 proc. moterų).
2012 m. gruodžio 31 d. LRT buvo 576 pareigybės. Pagal
darbo sutartį dirbo 552 darbuotojai (51 proc. vyrų ir
49 proc. moterų).
2013 m. atleista 19, priimti 33 darbuotojai (2012 m.
atleista 40, priimta 37).
Komisija vertina sezono uždarymo šventės, skirtos „Tarmių metams”, dalyvius
• LRT darbuotojai dalyvauja visuomeninėje veikloje
– socialiniuose, kultūriniuose projektuose. 2013 m.
LRT darbuotojai pirmieji prisidėjo prie Maltos ordino
akcijos „Padėk man išgyventi“. Dalis darbuotojų
tapo kraujo donorais. LRT buvo viena iš projekto
„Sėkmės mokykla“ dalyvių, suteikusi praktikos
savaitę mokiniui, norinčiam studijuoti žurnalistiką.
14
LRT UŽSIENIO RYŠIAI
LRT Užsienio ryšių skyrius yra atsakingas už ryšius
su EBU ir koordinuoja LRT dalyvavimą įvairiuose EBU
projektuose. Nuo 2013 m. šiam skyriui buvo perduotos
ir EBU techninio koordinavimo funkcijos.
2013 m. per palydovinį EBU „Eurovison“ tinklą buvo
užsakyta per 60 tiesioginių transliacijų. Visam pasauliui
tiesiogiai transliuoti svarbiausi Lietuvos pirmininkavimo
ES Tarybai renginiai. Iš EBU užsakytos 38 sporto
transliacijos, 11 transliacijų iš Vatikano, 4 koncertai,
3 specialiosios transliacijos (Margaret Thatcher
laidotuvės, Nyderlandų karalienės Beatričės sosto
perdavimo ceremonija, Karolio Didžiojo apdovanojimo
įteikimo prezidentei Daliai Grybauskaitei ceremonija).
Užsienio ryšių skyrius rūpinasi LRT darbuotojų kvalifikacijos
kėlimu. 2013 m., pasinaudodamas EBU „Eurovision
Academy“ siūlymu, skyrius suorganizavo tęstinius kursus
LRT padalinių vadovams. Į mokymų grupę įtraukta 10
įvairių LRT padalinių vadovų. Mokymai vyko dviem etapais:
po savaitę vasario ir rugsėjo mėn. Su kursų dalyviais vyko
ne tik seminarai, bet ir individualūs pokalbiai per programą
„Skype“. Didžiąją dalį šio projekto išlaidų padengė EBU.
Užsienio ryšių skyrius suorganizavo LRT Archyvų skyriaus
vadovės išvykimą į dviejų savaičių stažuotę Prancūzijoje,
rengiamą Nacionalinio audiovizualinio archyvo instituto
(INA) ir Tarptautinės televizijos archyvų federacijos
(IFTA). Parengti visi dokumentai, kad EBU Partnerystės
programa padengtų seminaro dalyvio mokestį.
LRT Archyvų skyriaus vadovė Miglė Greičiuvienė stažavosi Prancūzijoje
15
Užsienio ryšių skyrius koordinavo darbą su Užsienio
reikalų ministerija dėl „Globalios Lietuvos“ – užsienio
lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą 2011–2019 m.
programos bei „Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo
perspektyvų“, derino tarpinstitucinės veiklos programas,
rengė veiklos ataskaitas.
Nuo 2013 m. Užsienio ryšių skyrius ne tik reguliariai
atnaujina LRT interneto svetainėje www.lrt.lt skelbiamą
informaciją apie LRT anglų kalba, bet ir pildo žinių anglų
kalba puslapį. Šiame puslapyje publikuojami TV naujienų
tarnybos specialiai EBU „Eurovision News Exchange“
parengti reportažai, mūsų partnerių DELFI, „The
Lithuanian Tribune“ ir BNS pranešimai anglų kalba.
Užsienio ryšių skyrius palaiko glaudžius ryšius su
Lietuvoje veikiančiomis užsienio valstybių ambasadomis.
Itin glaudūs ryšiai susiklostę su Jungtinės Karalystės,
JAV, Prancūzijos, Nyderlandų, Latvijos, Estijos, Kinijos
Liaudies Respublikos, Japonijos ambasadomis. Iš
užsienio šalių ambasadų gauta nemažai įvairių televizijos
programų, meninių, animacinių ir dokumentinių filmų.
Bendradarbiaujant su užsienio ambasadomis, siūloma
LRT įrašyti įvairius kultūrinius renginius, į laidas
pasikviesti į mūsų šalį atvykstančius aukštus svečius.
Užsienio ryšių skyrius verčia iš anglų kalbos ir į anglų
kalbą įvairius su LRT veikla susijusius dokumentus ir
sutartis, renka, sistemina ir teikia LRT vadovybei bei
LRT tarybai informaciją apie kitų Europos visuomeninių
transliuotojų veiklą, jų strateginius planus ir finansavimą.
Užsienio ryšių skyrius veda ekskursijas po LRT
atvykstantiems užsieniečiams, talkina į Lietuvą
atvykstantiems kitų Europos visuomeninių transliuotojų
žurnalistams.
„Eurovizijos” spaudos konferencija
Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginys
16
LRT.LT:DAUGIAU NAUJIENŲ, DAUGIAU LANKYTOJŲ
2013 m. apie pusantro karto išaugo LRT.lt vieno
mėnesio skaitomumas, didėjo portale publikuojamų
žinių dienos srautas. LRT.lt autoriniai tekstai vis dažniau
atsidurdavo didžiausių Lietuvos naujienų portalų
aukščiausiose pozicijose ir tapdavo vieni labiausiai
skaitomų dienos straipsnių.
Per 2013 m. LRT.lt portale apsilankė 2,34 mln. unikalių
vartotojų. Tai daugiausia Lietuvos (77,65 proc.)
vartotojai, bet nemažą dalį sudarė ir Jungtinės Karalystės
(6,07 proc.), JAV (2,46 proc.), kitų užsienio šalių
lankytojai. Jie atvertė daugiau kaip 32 mln. LRT.lt portalo
puslapių: naujienų, tiesioginių transliacijų bei vaizdo ir
garso įrašų.
2013 m. sėkmingai vyko LRT radijo medžiagų
integravimas į LRT.lt portalo naujienų srautą. Nuo
sausio mėn. įsibėgėjo LRT.lt rubrika „Kalba Vilnius“,
kurioje skelbiami pagal LRT radijo laidas kuriami tekstai.
Įgyvendinant projektą „Skaitykite LRT radiją“, tradicinę
radijo klausytojų auditoriją esmingai papildė tekstiniu
pavidalu pateiktos medžiagos skaitytojai.
Kaip ir LRT radijo, LRT televizijos informacinė sklaida
per LRT.lt irgi smarkiai išaugo: portale buvo skelbiama
gerokai daugiau LRT televizijos medžiagos nei
2012-aisiais.
2013 m. sustiprinta LRT.lt žurnalistų bei redaktorių
komanda ne tik padidino LRT radijo, LRT televizijos
ir portalo kuriamų žinių srautą, bet ir pagerino turinio
kokybę, pasiekė didesnės temų įvairovės. Šie ir
kiti veiksniai neabejotinai prisidėjo prie augančios
LRT.lt ir visos LRT informacinės įtakos Lietuvos viešojoje
erdvėje, žinomumo bei geros reputacijos. Populiariausi
Lietuvos naujienų portalai (DELFI, 15min.lt, lrytas.lt)
bendradarbiauja su LRT.lt informacijos mainų pagrindu,
o šitai savo ruožtu didina LRT.lt žinių sklaidą.
LRT.lt portalas 2013 m. LOGIN konferencijoje laimėjo
geriausio tinklalapio Lietuvoje titulą. Tuo metu LRT.lt
mediateka apdovanota kaip geriausias elektroninio turinio
sprendimas konkurse „Naujasis knygnešys 2013“.
LRT.lt portalas LOGIN konferencijoje laimėjo geriausio Lietuvoje tinklalapio vardą
17
LRT, siekiantis tapti moderniausiu transliuotoju Baltijos
šalyse, ir toliau intensyviai stiprina savo veiklą internete
bei mobiliose platformose. Per metus pristatytos naujos
LRT programėlės išmaniesiems telefonams; stiprinant
bendravimą su mūsų auditorija, pasitelktas socialinis
tinklas „Twitter“.
LRT aktyvumas socialiniuose tinkluose kiekvienais
metais vis didesnis. Šiemet įvairiomis naujienomis bei
konkursais buvo pasidalinta su daugiau nei 50 tūkst.
gerbėjų (socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Twitter“).
LRT siekis būti šiuolaikiškiems ir aktyviai reaguoti į
socialinių tinklų tendencijas, todėl LRT paskyrose
kiekvieną dieną skelbiamos įdomiausios ir svarbiausios
naujienos, laidų įrašai arba kadrai iš jų. Šalia įdomybių
nepasimeta aktuali informacija apie radijo bei televizijos
laidas ir tiesiogines transliacijas. LRT nori išlaikyti
balansą tarp pramogos ir informatyvumo, kad žmonės,
leisdami laiką prie kompiuterių ar išmaniųjų telefonų
ekranų, tuo pačiu metu įgytų žinių bei įsitrauktų į
visuomeninio transliuotojo kuriamą turinį.
LRT youtube.com/lrtinklas puslapyje vaizdo įrašų
peržiūros per pastaruosius metus stipriai išaugo ir
pasiekė 26 mln. ribą. Šiuo metu tinkle yra 8 300 įrašų,
kuriuos nuolat stebi ir prenumeruoja daugiau nei
18 tūkst. gerbėjų.
Suaktyvinta veikla paskyroje „Twitter“. Tai daroma
LRT vardu arba tiesiogiai per konkrečias laidas ir LRT
televizijos veidus. Taip atsirado daugiau galimybių
interaktyviai bendrauti su žiūrovais. Jų įtraukimas į
turinio kūrimą bei vertinimą duoda puikių rezultatų
ir prisideda prie jaunesnės auditorijos pritraukimo.
Sėkmingas pavyzdys yra laidų vedėjas, žurnalistas,
rašytojas Algimantas Čekuolis, kurį šiuo metu seka 1400
gerbėjų.
Prie jau sukurtų ir sėkmingai integruotų LRT programėlių
sąrašo 2013 m. pridėtos dar dvi naujienos – „Labas
rytas, Lietuva!“ ir „Gustavo receptai“.
Programėlė „Labas rytas, Lietuva!“, sulaukianti vis didesnio
populiarumo, greitai integruojama į vartotojų kasdienybę.
Tai puiki ryto pradžia, ritualas, leidžiantis žiūrėti laidas
„Labas rytas, Lietuva!“ laidas tiesiogiai ar bet kuriuo
kitu metu. Taip pat į programėlę yra integruoti Lietuvos
miestų orai, tiesioginis svarbiausių naujienų srautas iš
LRT.lt portalo bei aktuali žiniasklaidos apžvalga. Iš viso
programėlė parsisiųsta daugiau kaip 13 tūkst. kartų.
Į naująją LRT programėlę išmaniesiems telefonams
„Gustavo receptai“, kuri buvo sukurta bendradarbiaujant
NAUJOS ŽINIASKLAIDOS KRYPTYS:LRT – SIEKIANTIS TAPTI MODERNIAUSIU TRANSLIUOTOJU
BALTIJOS ŠALYSE
18
su Kauno technologijos universitetu, sudėta per 50
geriausių „Gustavo enciklopedijos“ laidose rodomų
receptų. Vartotojai šią programėlę pamėgo nuo pirmų
dienų. Visi receptai pateikiami vaizdo medžiagoje,
su iliustracijomis ir lengvomis instrukcijomis, kaip
pasigaminti pamėgtą receptą. Spalvingas dizainas
bei plačios programėlės funkcijų galimybės žavi ir
suaugusiuosius, ir vaikus.
2013 m. rudens sezoną atnaujinta iki dabar
populiariausia programėlė „Lietuvos tūkstantmečio
vaikai“. Naujas dizainas sutapatintas su laidos dizaino
elementais, išaugo treniruotės klausimų skaičius iki
1000, supaprastinta vartotojų sąsaja, kurioje nuo šiol
galima patogiau stebėti savo rezultatus, sekti, kaip kinta
teisingų atsakymų skaičius ir kt. Parsisiuntimų skaičius
jau perkopė 140 tūkst., tad šiuo metu LRT turi daugiau
nei 47 tūkst. registruotų vartotojų.
Jau tampa tradicija, kad LRT, kurdama išmaniąsias
technologijas, dalyvauja konferencijose LOGIN bei
„Naujasis knygnešys“.
LRT ŽURNALISTŲ ĮVERTINIMAS
LRT žurnalistai susižėrė net tris konkurso „Euromedia” 2013 apdovanojimus
19
2013-aisiais nemažai įvertinimų susilaukė LRT
elektroniniai produktai ir inovacijos. LOGIN interneto
apdovanojimuose LRT.lt išrinktas geriausiu tinklalapiu.
LRT.lt mediateka „Naujojo knygnešio“ apdovanojimuose
nugalėjo kategorijoje „e. media ir žurnalistika“ kaip
geriausias elektroninio turinio sprendimas.
LRT pastangos įtvirtinti savo naująjį prekės ženklą
įvertintos kasmet „Verslo žinių“ rengiamuose
rinkodaros apdovanojimuose „Password 2013“.
2012-ųjų vasarą įvykusi LRT prekės ženklų atnaujinimo
ir pokyčių pristatymo kampanija „Password 2013“
apdovanojimuose įvertinta kaip efektyviausia viešojo
sektoriaus ir valstybinių įmonių komunikacijos
kampanija. Nacionalinio transliuotojo prekės ženklų
keitimo kampanija gavo ir „Password 2013“ dalyvių
simpatijų prizą.
Praėjusiais metais ypatingą dėmesį Lietuvos
pirmininkavimui ES Tarybai skyrusi LRT susižėrė
net tris žiniasklaidos konkurso „Euromedia 2013“
apdovanojimus. Laureatais skirtingose kategorijose
tapo LRT radijo žurnalistė Živilė Kropaitė bei LRT
televizijos žurnalistas Ignas Krupavičius, o specialiu
prizu apdovanota LRT televizijos žurnalistė Kristina
Jackūnaitė.
I. Krupavičius nugalėjo „Metų televizijos darbo“
nominacijoje, konkursui pateikęs TV reportažą „Nauja
ES narė – Kroatija“. Ž. Kropaitė už radijo reportažą
„Skuodas: teigiamos emigracijos pusės“ įvertinta
„Metų radijo darbo“ nominacijoje. K. Jackūnaitė
apdovanota specialiu komisijos prizu už TV reportažų
ciklą „Ukrainos sprendimas – didžioji Rytų partnerystės
susitikimo intriga“.
Trims LRT žurnalistams praėjusiais metais įteikti
Estijos valstybiniai apdovanojimai. Už Estijos ir
Lietuvos santykių plėtojimą ir indėlį į abiejų šalių
nepriklausomybių atkūrimą ir užtikrinimą Estijos
valstybiniais apdovanojimais pagerbti LRT generalinio
direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis, laidos
„Teisė žinoti“ vedėja Rita Miliūtė ir LRT TV naujienų
tarnybos vadovas Audrius Matonis. Apdovanojimai įteikti
Estijos prezidento T. H. Ilveso vizito Lietuvoje metu.
LRT radijo žurnalistė Aistė Plaipaitė pateko į
raštingiausių lietuvių gretas. Rašydama Nacionalinį
diktantą, ji nepadarė nė vienos klaidos.
LRT TV naujienų tarnybos žurnalistė Jovita Sukackaitė
apdovanota Lietuvos radijo ir televizijos komisijos
(LRTK) diplomu už geriausią praktiką. Jovitą puikiai
įvertino ir kolegos – ji sėkmingai darbuojasi TV naujienų
tarnyboje ir pasibaigus praktikai. J. Sukackaitė
apdovanota Žurnalistų sąjungos ir Žurnalistikos instituto
organizuotame žurnalistų dienų renginyje „LeŽuDi 2013“.
Raštingoji radijo žurnalistė Aistė Plaipaitė
LRT žurnalistas Ignas Krupavičius laimėjo „Grand Prix“ 10-uosiuose Kroatijos turizmo departamento apdovanojimuose „Auksinė plunksna”
20
LRT televizijos laidų vedėja, knygų autorė, patriotinių ir
labdaros projektų puoselėtoja Edita Mildažytė paskelbta
„Lietuvos ryto“ žurnalo „Stilius“ 2013-ųjų metų
moterimi. E. Mildažytė – jau 15-oji moteris Lietuvoje,
kurią „Stilius“ išrenka Metų moterimi. Ankstesniais
metais šį apdovanojimą yra gavusios Alma Adamkienė,
Violeta Urmanavičiūtė-Urmana, Daina Gudzinevičiūtė,
Irena Degutienė, Galina Dauguvietytė ir kitos žinomos
visuomenė veikėjos.
Žurnalisto ir LRT laidų vedėjo Andriaus Tapino
fantastinis nuotykių romanas „Vilko valanda“ (leidykla
„Alma littera“) paskelbtas akcijos „Metų knygos rinkimai
2013“ nugalėtoju suaugusiųjų knygų kategorijoje.
KALBOS KULTŪRA: 2013 M. ATGAIVINTA TRADICIJA RINKTI „KALBOS GRYNUOLIUS“ IR ĮKURTA KALBOS PATARIMŲ SVETAINĖ LRT DARBUOTOJAMS
Po kelerių metų pertraukos jau šeštą kartą, pasitelkus
kompetentingą komisiją ir žiūrovus bei klausytojus,
išrinkti taisyklingiausiai kalbantys radijo ir televizijos
laidų vedėjai. „Kalbos grynuoliai“ skelbiami Spaudos
atgavimo, kalbos ir knygos dieną.
2013 m. pabaigoje įkurtoje kalbos svetainėje „Kalbos
sodas“ LRT darbuotojai gali ne tik tobulinti bendrinės
kalbos įgūdžius, turtinti žodyną, bet ir plėsti akiratį, nes
čia galima pasiskaityti apie žodžių kilmę, reikšmių kitimą,
rasti įdomių faktų iš žodžių istorijos.
Kalbos kultūros grupės kasdienio darbo tikslas – kad
į televizijos ir radijo eterį patektų kuo mažiau kalbos
klaidų, todėl LRT kalbininkai iš anksto redaguoja ir
kirčiuoja netiesioginių laidų tekstus, informacinius
pranešimus, laidų ir filmų anonsus, tvarko dinaminių
eilučių ir titrų kalbą, tikrina transliuojamą reklamą,
o pastebėję klaidų, jei yra galimybė, stabdo tokios
reklamos transliavimą.
Nuo 2013 m., Neįgaliųjų reikalų departamento prie
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymu,
klausos negalią turintiems žiūrovams pradėtos rodyti
kelios subtitruotos LRT TELEVIZIJOS laidos („Popietė
su Algimantu Čekuoliu“ ir „Gustavo enciklopedija“),
tad Kalbos kultūros grupės redaktoriai šiuos tekstus
parengia – atidžiai ištaiso rašybos ir skyrybos klaidas.
Edita Mildažytė išrinkta žurnalo „Stilius” 2013 Metų moterimi Andriaus Tapino romanas „Vilko valanda” – „Metų knygos rinkimų 2013” nugalėtojas
21
Kad būtų išlaikytas nacionalinio transliuotojo
informacinių laidų kaip etaloninės kalbos nuo seno
visuomenėje įsitvirtinęs įvaizdis, Kalbos kultūros grupė
išskirtinį dėmesį skiria TV ir Radijo naujienų tarnybos
rengiamoms laidoms. Ypač daug dėmesio ir laiko
skiriama naujienų tarnybose dirbantiems praktikantams
ir jauniems, pradėjusiems dirbti žurnalistams, tad
TV ir Radijo naujienų tarnybos yra tapusios mokymo
bazėmis. 2013 m. šiose tarnybose praktiką atliko per 20
studentų iš Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto ir
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto. Ypač
daug tenka dirbti su Tarptautinių santykių ir politikos
mokslų instituto studentais. Nors jie puikiai orientuojasi
užsienio politikos įvykiuose, bet nėra parengti dirbti
eteryje, paprastai neturi bendrinės tarties ir kirčiavimo,
reportažo rašymo ir skaitymo įgūdžių, nebūna išklausę
išsamaus kalbos kultūros kurso, todėl naujienų tarnybų
kalbininkai juos moko ne tik taisyklingos tarties,
intonacijų, kirčiavimo, primena kalbos kultūros dalykus,
bet ir padeda parengti pirmuosius reportažus.
Prižiūrima ir LRT.lt portalo kalba. Kadangi kasdien
portale nepaliaujamai skelbiamas didžiulis informacijos
srautas, kalbininkai daugiausia dėmesio skiria
populiariems straipsniams iš Dienos aktualijų skilties,
peržiūri straipsnių, rubrikų pavadinimus, kad jie būtų
aiškūs, nedviprasmiški, patikrina apklausų klausimus,
televizijos ir radijo anonsus, reklamos tekstus.
Vienas iš LRT misijos tikslų – puoselėti gimtąją kalbą.
Kalbos kultūros grupė šį tikslą padeda įgyvendinti
ne tik kasdieniu darbu, bet ir platesne veikla, į kurią
įtraukiama ir visuomenė. Po kelerių metų pertraukos,
2013 m. Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, LRT
jau šeštą kartą rinko „Kalbos grynuolius“ – taisyklingai
kalbančius radijo ir televizijos laidų vedėjus. Kaip visada,
„Kalbos grynuolius“ rinko ne tik kompetentinga kalbos
specialistų komisija: savo simpatijas, balsuodami
portale LRT.lt, galėjo pareikšti žiūrovai ir klausytojai.
Šįkart buvo siūloma klausytis ir stebėti tas laidas,
kurių vedėjai improvizuoja, ekspromtu reaguoja į
pašnekovų dėstomas mintis ir diskutuoja iš anksto
nepasirengę klausimų. Atkreiptas dėmesys į vedėjo
kalbos taisyklingumą, gyvumą, turtingumą, šmaikštumą
ir sugebėjimą tiksliai, konkrečiai pateikti klausimus ar
replikuoti. Komisija, kurią sudarė dr. Irena Smetonienė,
dr. Irena Kruopienė ir Donatas Smalinskas, perklausiusi
keliasdešimt laidų, taisyklingiausiai LRT televizijoje
kalbančia pripažino mėgstančią tarmiškai pakalbėti,
nebijančią improvizuoti „Duokim garo“ vedėją Loretą
Sungailienę. Iš LRT radijo laidų vedėjų išskyrė tiksliai,
šmaikščiai ar rimtai, beveik be klaidų klausimus
pašnekovams pateikiančią laidos „Manasis Aš“ vedėją
Agnę Kairiūnaitę. Visuomenės ir kalbininkų nuomonės
nesutapo. Klausytojams patiko laidos „Kaip žmonės
gyvena“ vedėjo Beno Rupeikos kalba, o televizijos
žiūrovai pirmenybę teikė laidos „Įžvalgos“ vedėjui
Virginijui Savukynui. „Kalbos grynuoliai“ apdovanoti
vertingomis knygomis ir statulėlėmis.
Gruodžio pradžioje LRT intranete pradėjo veikti LRT
darbuotojams skirta kalbos patarimų svetainė „Kalbos
sodas“. Kalbininkai parenka aktualesnes klaidas ir
stengiasi jas žaismingai aptarti. „Kalbos sode“ lankytojai
gali ne tik mokytis taisyklingos kalbos, bet ir turtinti
žodyną, plėsti akiratį, nes stengiamasi parinkti vaizdingų
posakių, įdomesnių, bet jau primirštų, žodyne nugulusių
žodžių, papasakoti apie tarptautinių žodžių ar vardų
įdomesnę kilmę, pateikti žinių iš žodžių istorijos.
Metų pabaigoje, remiantis LRT 2013–2017 m. strategijos
įgyvendinimo planu, kartu su Personalo ir dokumentų
valdymo skyriumi surengtas dviejų valandų kalbos
seminaras „Bendrinės kalbos vartojimas LRT televizijoje
ir radijuje“. Buvo pakviesti visuomenėje gerai žinomi
lektoriai – ne vieno leidinio autorius, ilgametis VU
docentas Aldonas Pupkis ir Lietuvių kalbos instituto
Bendrinės kalbos katedros vadovė dr. Rita Miliūnaitė.
Kalbos kultūros grupė aktyviai bendradarbiavo su
lektoriais: apklausė žurnalistus, kokie klausimai jiems
būtų įdomūs, siūlė temas, kurios būtų aktualios tiek
sakytinės (radijas, televizija), tiek rašytinės (internetas)
žiniasklaidos atstovams. Seminare buvo aptartos
dėl anglų kalbos įtakos įsigalinčios sintaksinės
Viena iš subtitruojamų laidų – „Popietė su Algimantu Čekuoliu”
Laidose tarmiškai pašnekėti mėgstanti LRT „Kalbos grynuolė“ Loreta Sungailienė
22
konstrukcijos, kitų tautų asmenvardžių rašymas, tarimas,
kirčiavimas. Seminaras sulaukė didelio populiarumo –
dalyvavo 45 žmonės.
LRT yra viena iš Metų knygos rinkimų organizatorių.
Viena iš LRT užduočių – kad visuomenė aktyviai
dalyvautų šiuose rinkimuose, todėl tam, kad klausytojai
susidarytų nuomonę apie visas skirtingų kategorijų
pretendentes, per LRT RADIJĄ jos skaitomos. Kad būtų
užtikrinta taisyklinga kalba, Kalbos kultūros grupės
redaktoriai skaitomas knygų ištraukas sukirčiuoja.
Kirčiuojami ir kiti įdomesnių užsienio ir lietuvių
autorių knygų ir radijo spektaklių tekstai. Per metus
sukirčiuojama ne vienas tūkstantis puslapių.
Kalbos kultūros grupės redaktoriai kalbos klausimais
konsultuoja ne tik LRT darbuotojus, bet LRT radijo
klausytojus. Laida „Jūs paskambinote į LRT RADIJĄ“
klausytojams suteikia galimybę išsakyti savo pastabas,
pageidavimus ir paklausti. Periodiškai pasitaiko ir su
kalba susijusių klausimų, į kuriuos laidos rengėjai kviečia
atsakyti Kalbos kultūros grupės redaktorius.
Kalbos kultūros grupės redaktoriai tvarko ir kontroliuoja
dviejų televizijos programų (LRT TELEVIZIJOS, LRT
KULTŪROS), trijų radijo programų (LRT RADIJO, LRT
KLASIKOS, LRT OPUS) ir LRT.lt portalo kalbą, redaguoja
LRT vidaus dokumentus ir siunčiamuosius raštus.
RYŠIAI SU ŽINIASKLAIDA IR VISUOMENE
Televizijos žiūrovai LRT „Kalbos grynuoliu“ išrinko Virginijų Savukyną
23
Ryšiai su žiniasklaida ir visuomene – būdas kurti LRT,
kaip visuomenei dirbančio nacionalinio transliuotojo,
skleidžiančio demokratiškos, pilietinės visuomenės
vertybes, įvaizdį. Šią funkciją siekiama atlikti palaikant
gerus santykius su žiniasklaida, visuomeninėmis
organizacijomis, mokslo įstaigomis bei pavieniais
žmonėmis, kurie kreipiasi į LRT įvairiais klausimais.
Siekiama, kad visuomenei informacija apie LRT būtų
pateikiama objektyviai, išorinėje žiniasklaidoje ir portale
LRT.lt laiku anonsuojamos laidos ir specialūs projektai.
Laidų anonsai dedami į specialią portalo skiltį. Spaudos
leidiniams ir naujienų portalams reguliariai siunčiami
spaudos pranešimai, informuojantys apie svarbius
visuomenei LRT projektus, laidas, renginius.
Svarbių projektų, ypatingų transliacijų išvakarėse
rengiamos spaudos konferencijos, žurnalistams
sudaromos sąlygos susisiekti su laidų vedėjais ir
rengėjais, siunčiamos laidų vedėjų nuotraukos,
tariamasi dėl svarbiems projektams skirtų straipsnių,
žurnalų viršelių.
2013-aisiais daug dėmesio sutelkta į Lietuvos
pirmininkavimo ES Tarybai transliacijas ir specialius
projektus, svarbias valstybės datas. LRT svarbus
renginys – Vilniaus knygų mugė, iš kurios tiesiogiai
transliuojama daug radijo ir televizijos laidų, daug
dėmesio skirta „Eurovizijos“ dainų konkursui ir jo
nacionalinei atrankai bei kitiems pramoginiams
konkursams, FIFA Konfederacijų taurės varžyboms,
naujojo sezono laidų pristatymui, tradiciniams geriausių
LRT darbuotojų „Auksinių bičių“ apdovanojimams,
komunikacijai apie inovatyvius LRT produktus, LRT
pasiekimus ir įvertinimus. „Eurovizijos” nacionalinės atrankos filmavimas
FIFA Konfederacijų taurės 2013 nugalėtoja brazilų komanda švenčia pergalę
24
RINKODARA IR SAVIREKLAMA
25
2013 m. LRT rinkodaros skyrius daugiausia dirbo prekės
ženklų stiprinimo kryptimi: buvo atliekami vartotojų
tyrimai, kuriami įvaizdiniai vaizdo klipai, stiprinama
integracija remiamuose renginiuose. Buvo gerinama
televizijos eterio vizualika, rengiami tinklelių pristatymai
visuomenei ir žiniasklaidai. Sukurtas pusšimtis
savireklaminių klipų ir kelios dešimtys informacinių
kampanijų, inicijuotos tiesioginės transliacijos iš įvairių
renginių.
Prekės ženklų stiprinimas
2012 m. pabaigoje atnaujinus prekės ženklus,
komunikaciją ir jos vizualinę dalį, 2013 m. LRT Rinkodaros
skyrius daugiausia dėmesio skyrė prekės ženklų
stiprinimui. Sukurti LRT KLASIKOS, LRT.lt, LRT OPUS bei
LRT RADIJO įvaizdiniai klipai.
Daugiau nei 100 remiamų renginių, prie kurių viešinimo
prisidėjo LRT, buvo parenkami įvairūs LRT prekės
ženklai. Jie buvo matomi per visą renginio komunikaciją
ir stiprino parinkto kanalo įvaizdį tarp galimų klausytojų,
žiūrovų ar skaitytojų. Išskirtinis dėmesys prekės ženklų
integracijai buvo skiriamas remiant kanalų įvaizdžiams
svarbius ilgalaikius projektus.
Išskirtiniais sprendimais pasižymėjo LRT KLASIKOS
prekės ženklo komunikacija: specialiai remiamiems
festivaliams sukurtas stendas LRT KLASIKA, imituojantis
violončelę ir reaguojantis į judesį – priartėjus žmogui,
pradeda groti klasikinė muzika ir taip atkreipiamas
dėmesys. Stendas buvo statomas netikėtose, atvirose
erdvėse, kuriose vyko klasikinės muzikos koncertai,
ir maloniai stebino, leisdamas „pakilti“ auščiau
kasdienybės.
Antrą pusmetį intensyvi LRT KLASIKOS ir LRT.lt.
reklama nenuėjo veltui – klausymosi bei apsilankymo
rodikliai išaugo keliomis dešimtimis procentų.
Galima išskirti koncertų seriją „LRT OPUS gyvai“, visus
metus rinkusią pilnas menų fabriko „Loftas“ sales ir
padėjusią atrasti kitokią muziką. Bendradarbiavimas
su LRT šio koncertų ciklo rengėjams leido atsivežti
išskirtinius, pasaulyje gerai žinomus atlikėjus, kurių
kūriniai nepatenka į populiariąją muziką grojančių radijo
stočių grojaraščius.
Andrius Mamontovas nusifilmavo naujame LRT KLASIKOS vaizdo klipe
Kadras iš LRT.lt klipo
Naujos erdvės LRT OPUS klipe
26
Daug dėmesio susilaukė LRT.lt, dalyvavęs
viename masiškiausių renginių Vilniuje – „Kultūros
naktyje“, kuriame pristatė LRT mediatekoje turimus
trumpametražius filmus „LRT.lt šmaikštus retro kinas“.
LRT OPUS šiame renginyje padėjo publikai atrasti naujų
talentų, prisidėdama prie jaunųjų grupių koncerto, kuris
vyko Lietuvos muzikos teatro ir kino muziejaus amfiteatre.
Žiūrovų ir klausytojų tyrimai
2013 m. LRT Rinkodaros skyrius iniciavo daugiau nei 10
tyrimų, skirtų tiek turinio tobulinimui ir plėtrai, tiek LRT,
kaip medijos grupės, veiklai įvertinti. Atlikus kiekybinius
tyrimus, paaiškėjo, kad LRT patenka tarp geriausiai
visuomenės vertinamų visuomeninių transliuotojų
Europoje. Atsakymuose matyti ne tik bendras LRT veiklos
vertinimas, bet ir kaip LRT atitinka vertybes: žiūrovų
nuomone, LRT TELEVIZIJA yra lyderė puoselėdama
kultūrą, skleisdama patikimą ir objektyvią informaciją.
Svarbu paminėti, kad, vertinant pagal tuos pačius
kriterijus, LRT RADIJAS lenkia ne tik kitas radijo stotis, bet
ir tam tikrus televizijos kanalus, populiariausius naujienų
portalus ar žiniasklaidos grupes.
Planuojant naują sezoną, programos turinio plėtrą
ir tobulinimą, atliktas kokybinis tyrimas, naudojant
fokusuotų grupinių diskusijų metodologiją. Jo metu buvo
nagrinėjami žiūrovų įpročiai, atskirų programų vedėjų
vertinimai bei tai, ko auditorija pasigenda.
Buvo ne tik klausiama apie konkrečias laidas, žiūrovai
irgi buvo informuojami apie tyrimus: metų pradžioje
transliuotas klipas, skelbiantis, kad LRT atitinka
reikliausių žiūrovų poreikius.
LRT turinio reklama
2013 m. LRT rinkodara prisidėjo prie eterio vizualinės
dalies, kūrė laidų vinjetes, surengė tris televizijų tinklelių
pristatymus visuomenei ir žiniasklaidai.
„Kultūros naktis 2013”
LRT sezono atidarymo šventė Valdovų rūmuose
LRT KULTŪROS svečiai į RUPERTO galeriją, kur vyko sezono atidarymo šventė, plaukė garlaiviu
27
Per sportiškumo dvasia persmelktą LRT televizijos
vasaros pristatymą birželio mėn. žiūrovai buvo
supažindinti su gausiomis LRT vasaros transliacijomis.
LRT turiniui ir įvairiems projektams reklamuoti buvo
sukurta pusšimtis savireklaminių klipų ir kelios dešimtys
informacinių kampanijų. 2013 m. išsiskyrė sporto
transliacijomis – LRT TELEVIZIJA transliavo Konfederacijų
taurės varžybas iš Brazilijos, du plaukimo čempionatus,
LRT RADIJAS buvo oficialus Europos krepšinio
čempionato Slovėnijoje transliuotojas. Surengtos
atskiros visų šių transliacijų rinkodaros kampanijos, o
komunikacija apėmė tiek LRT, tiek išorės medijų kanalus.
Daug dėmesio skirta LRT programėlių pristatymui –
sukurtas kiekvienos programėlės reklaminis klipas,
atskleidžiantis jos funkcionalumą ir galimybes.
Kaip ir kasmet, LRT kvietė dalyvauti savo laidų
filmavimuose, bet arčiausiai savo žiūrovų ir klausytojų
LRT buvo Vilniaus knygų mugėje. LRT studijoje,
įsikūrusioje Rašytojų kampe, 4 dienas nenutrūkstamai
buvo filmuojami ar tiesiogiai transliuojami įvairūs
susitikimai, LRT RADIJO ir LRT TELEVIZIJOS laidos.
Tiesiogines laidas vedė V. Savukynas, A. Tapinas,
M. Lučkaitė, J.Katinaitė, G. Čiužaitė, J. Kryževičienė.
Didelio mugės dalyvių susidomėjimo sulaukė
susitikimus su knygų autoriais moderavę I. Krupavičius,
A. Matonis, L. Sungailienė, T. Jačiauskas.
Rinkodara svariai prisidėjo prie LRT darbuotojams
įvertinti skirtų renginių – sausio mėnesį vykusių „LRT
Bitinukų 2012“, kuriuose buvo apdovanoti darbščiausi
LRT darbuotojai, ir LRT sezono uždarymo šventės. Šioje
šventėje buvo nuotaikingai paminėti ir Tarmių metai –
pagal etninius regionus komandomis pasiskirstę LRT
darbuotojai varžėsi dainomis, šokiais, pasakojimais,
demonstruodami, kad nepamiršo savo tarmės.
LRT sezono atidarymo akimirka
2013 m. LRT transliavo du plaukimo čempionatus
28
2013 m. LRT OPUS suintensyvino bendradarbiavimą
su menų fabriku „Loftas“, taip prisidėdamas prie
progresyvios muzikos populiarinimo, kartu rengė
koncertus ir vieni kitus reklamavo. LRT KLASIKOS
vardas buvo viešinamas, rengiant koncertus
Užutrakyje. LRT KLASIKA buvo matoma ir kituose gerai
žinomuose festivaliuose: Kristupo, Pažaislio, Tytuvėnų.
Kaip ir kiekvienais metais, LRT KLASIKA iniciavo
„Kultūros šviesulio“ rinkimus.
Knygų mugė
29
LRT Klasika transliuoja iš parodos „ArtVilnius’13“
M. Levickis Kristupo vasaros festivalio metu
LRT – socialinių projektų partneris
2012 m. į LRT eterį sugrįžusi socialinė akcija „Maltiečių
sriuba“ 2013 m. tapo dar didesnė ir keliavo per Lietuvą.
Kelionėje dalyvavo ir sriubą pilstė ryškiausios Lietuvos
scenos žvaigždės ir LRT žurnalistai, laidų vedėjai kvietė
padėti tiems, kam šiuo metu sunkiausia – vienišiems,
beglobiams seneliams, kuriuos lanko Maltos ordino
savanoriai.
LRT tradiciškai kartu su Almos Adamkienės labdaros ir
paramos fondu kvietė žmones paremti Lietuvos kaimo
bibliotekas. Reklaminiai klipai kvietė įsigyti L. Frank
Baumo knygą „Nuostabusis Ozo šalies burtininkas“ ir
taip paremti fondo globojamus kaimo mokyklų vaikus.
Visuomeninis transliuotojas prisidėjo prie LR Prezidentės
Dalios Grybauskaitės socialinės iniciatyvos „Knygų
Kalėdos“, skirtos papildyti miestų ir kaimų bibliotekas
naujomis knygomis.
LRT vardas buvo girdimas, reklamuojamas šiuose LRT
ar partnerių inicijuotuose projektuose ir renginiuose:
Tarmių metai (LRT transliavo klipus, kuriuose LRT
laidų vedėjai ir žinomi žmonės kalbėjo tarmiškai); Metų
knygos rinkimai, Konstitucijos egzaminas, Nacionalinis
diktantas, „Švari kalba – švari galva“, „Kino pavasaris“,
„Sidabrinės gervės“, „Nike“ aš bėgu“, „Sumažink tylą“,
„Savaitė be patyčių“, „Padėk man pasveikti“ ir daugelyje
kitų socialinių, visuomeninių projektų.
Visus 2013 m. LRT kvietė į intelektualaus kino seansus,
pristatomus ACME FILM filmus, kurie pripažinti
tarptautiniuose kino festivaliuose, ugdo ir įkvepia
žiūrovą. LRT garsino ir pirmojo Lietuvos palydovo
paleidimą, skatino tapti istorijos dalimi ir rezervuoti
pikselį pirmojoje lietuviškoje nuotraukoje iš kosmoso.
„Maltiečiams“ noriai talkino Vilniaus miesto meras A. Zuokas
Jau daug metų LRT sėkmingai bendradarbiauja su festivaliu „Kino pavasaris”
30
SOCIALINĖ, KULTŪRINĖ REKLAMA LRT PROGRAMOJE
2013 m. LRT TELEVIZIJOS eteryje nemokamos socialinės
ir kultūrinės reklamos transliuota daugiau nei už 4,9 mln.
litų, daugiau nei 8,1 mln. litų suteikta kaip nuolaida.
LRT priklausančiose radijo stotyse nemokamos
reklamos transliuota už 350 tūkst. litų, kaip nuolaida
suteikta dar per 1,5 mln. litų.
LRT MUZIEJŲ ATRANDA JAUNUOMENĖ
2013 m. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos
istorijos muziejų aplankė 5506 lankytojai, surengtos
235 ekskursijos. 159 iš jų skirtos moksleiviams (iš viso
dalyvavo 3807 moksleiviai). Muziejuje labai padaugėjo
universitetų, kolegijų, profesinių mokyklų studentų.
Po ekskursijų studentams rengiami susitikimai su
žurnalistais, LRT portalo darbuotojais, reklamos
specialistais. Lankėsi ikimokyklinio amžiaus vaikų,
neįgaliųjų, senjorų, suaugusiųjų, svečių iš užsienio
grupės. Ikimokyklinio amžiaus vaikams ir pradinukams
rengiami susitikimai su laidos vaikams ,,Gustavo
enciklopedija“ autoriumi Audriumi Rakausku. Tokių
ekskursijų surengta 76, dalyvavo 1699 lankytojai.
Lietuvos nepriklausomybės istorijoje ypatingą vietą
užima 1991-ųjų metų sausio įvykiai. 2013 m. sausio
10–17 dienomis LRT buvo rengiamos teminės
ekskursijos, kuriose prisimenama baisioji Sausio
13-osios naktis. Ekskursijas vedė ir prisiminimais dalijosi
LRT darbuotojai – tos nakties įvykių liudininkai. Lankytojai
pamatė ne tik muziejaus ekspoziciją, bet ir radijo bei
televizijos studijas, pastato fojė, kur dar ir šiandien yra
išlikusios šūvių žymės. LRT eksponuotos fotomenininko
Vytauto Butkaus nuotraukos, kuriose užfiksuoti 1991-ųjų
vaizdai. Ekranuose demonstruojami dokumentiniai kadrai,
kaip šturmuojamas pastatas, rodomos paskutinės eterio
minutės, pasakojamos badautojų namelio istorijos. Tokių
ekskursijų surengta 28, muziejų aplankė 832 lankytojai.
Sausio mėnesį LRT klube pristatyta pirmosios televizijos
diktorės Gražinos Bigelytės atsiminimų knyga. Vakarą
vedė žurnalistė, laidų vedėja Nijolė Baužytė, kuri, mirus
autorei, rūpinosi ir knygos išleidimu. Renginyje dalyvavo
G. Bigelytės artimieji, kolegos, draugai. Buvo parengta
nuotraukų paroda iš LRT muziejaus fondų ir asmeninio
archyvo.
Eksponatu susidomėjęs LRT muziejaus lankytojas
31
LRT parodų galerijoje savo darbus noriai eksponuoja
ir žinomi, ir ne tokie garsūs autoriai. Vasario mėnesį
eksponuota Janinos Krasauskienės tapybos ir
pastelės darbų paroda. Balandį – Lietuvos televizijos
operatoriaus Algimanto Juknevičiaus tapybos paroda,
kurio paveiksluose užfiksuoti mūsų kolegos, aktoriai,
vaidinę LTV filmuose, spektakliuose, gegužę – Juliaus
Jokūbonio pastelės. Lapkritį – žinomos dalininkės
Gražinos Vitartaitės jubiliejinė tapybos darbų paroda
,,Vidinės laisvės link“. LRT klube parodytas kino
režisieriaus Algirdo Tarvydo dokumentinis filmas apie šią
dailininkę ir jos kūrybą.
Kovo mėnesį klubas ,,Fotokablys“ pristatė fotografijų
parodą ,,29“. Ekspozicijos darbai labai skirtingi, kaip
ir juos sukūrę autoriai. Pristatytos 29 asmenybės, jų
požiūriai, pasauliai, kadrai.
Rugpjūčio mėnesį pirmą kartą istorijoje eksponuotos
fotokorespondento Leonardo Skirpsto nuotraukos,
skirtos didžiausio mitingo Vilniuje, Vingio parke,
25-mečiui. Parodos atidaryme dalyvavo nemažai
nuotraukų herojų, mitingo dalyvių.
2013 m. LRT istorijos muziejaus daiktinių eksponatų
rinkinį sudarė 589 eksponatai. Pernai šį rinkinį papildė 22
eksponatai, kurie buvo suinventorinti.
LRT istorijos muziejus rengia pažintines, edukacines
ekskursijas, kuriose supažindina su Lietuvos radijo ir
televizijos istorija, o besidomintiems LRT veikla rengiamos
ekskursijos po radijo ir televizijos studijas. Be LRT
neįsivaizduojama kova dėl nepriklausomybės – vyksta
teminės ekskursijos, kuriose lankytojai susipažįsta su
svarbiausiu iš jų – Sausio 13-ąja. LRT parodų galerijoje
rengiamos parodos, teminiai vakarai. LRT muziejaus
fondai kasmet papildomi naujais eksponatais, susijusiais
su nacionalinio transliuotojo istorija. Nijolė Baužytė – Gražinos Bigelytės atsiminimų knygos sudarytoja
Leonardo Skirpsto fotografijų paroda, skirta Sąjūdžio mitingo Vilniuje 25-mečiui
32
LRT ARCHYVAS – DIDŽIAUSIA UNIKALIOS AUDIOVIZUALINĖS IR GARSO PRODUKCIJOS SAUGYKLA
LRT archyvas – vienas didžiausių, seniausių ir unikaliausių
archyvų tarp audiovizualinę ir garso produkciją
gaminančių kompanijų Lietuvoje.
Prioritetinis LRT archyvo uždavinys – formuoti
skaitmeninį audiovizualinio ir garso paveldo archyvą,
užtikrinantį ilgalaikio skaitmeninto turinio, užfiksuoto
LRT archyvo duomenų bazės elektroniniame kataloge,
išsaugojimą ir sklaidą.
2012 m. atnaujintos LRT interneto svetainės lankytojai
gali lengvai pasiekti LRT sukauptą istorinį, kultūrinį
audiovizualinį ir garsinį paveldą, naudoti jį savišvietai,
moksliniams ar kūrybiniams, meniniams darbams.
Mediateka ir fonoteka kasmet papildomos ypatingą
vertę turinčiais LRT archyvo audiovizualiniais ir garso
kūriniais. Šiuo metu mediatekoje yra 11 400 valandų
vaizdo įrašų, fonotekoje – 45 tūkst. valandų garso įrašų.
2013 m. TV skaitmeninius archyvus papildė 2018 val.
audiovizualinių kūrinių iš kino ir vaizdo juostų. Radijo
klausytojams sukurtos 5075 naujos laidos. Apie 60
proc. visų LRT.lt portalo lankytojų domisi mediatekoje
sukaupta 55 400 valandų vaizdo ir garso kolekcija.
TV archyvai
Televizijos archyvo fonduose sukaupta daugiau kaip
35 tūkst. valandų vaizdo juostose, apie 5 tūkst. valandų –
kino juostose, iš viso – daugiau kaip 30 tūkst. vnt. įvairių
laikmenų, apimančių laikotarpį nuo 1896 metų iki šių
dienų. Kiekvienais metais TV archyvai pasipildo 1 tūkst.
valandų įvairių žanrų kūriniais.
Viena svarbesnių archyvo veiklų, pradėtų dar 2008
audiovizualinių kūrinių analoginėse laikmenose
skaitmeninimas. Saugyklose sukauptos video- ir kino
juostos konvertuojamos į skaitmenines laikmenas,
siekiant užtikrinti jų ilgalaikį išsaugojimą ir kokybę.
Duomenys apie kūrinius formuojami elektroniniame
Taip skaitmeninami archyviniai įrašai
33
m., –
Dalis senųjų LRT audiovizualinių įrašų saugoma analoginėse laikmenose
kataloge, kuriuo gali naudotis TV programų planuotojai,
naujų laidų kūrėjai ar besidomintys LRT audiovizualiniu
paveldu.
2013 m. suskaitmeninta daugiau kaip 170 val. kino
juostų, 1848 val. arba 4070 vnt. vaizdo juostų: TV
naujienų tarnybos informaciniai siužetai, politinės,
religinės, publicistinės, pažintinės, kultūrinės, pramoginės,
vaikams skirtos laidos, dokumentiniai ir vaidybiniai filmai,
koncertai, transliacijos ir kt. Populiarėjanti LRT interneto
svetainės mediateka pritraukia vis didesnius lankytojų
srautus – 2013 m. per mėnesį svetainė buvo aplankoma
daugiau kaip 1,8 mln. kartų.
Radijo archyvai
Šiuo metu LRT radijo archyvuose saugoma garso
medžiaga, apimanti laikotarpį nuo XX a. pradžios iki
šių dienų. Radijo archyve saugomose analoginėse
laikmenose, užfiksuotose garso juostose ir plokštelėse,
yra beveik 40 tūkst. valandų garso medžiagos. Tai –
Lietuvos istorija ir jos kultūrinis paveldas, nušviečiantis
prieškario, tarpukario, sovietinio laikotarpio ir dabartinę
nepriklausomą Lietuvą. Ši medžiaga yra unikali ir
labai vertinga, aktuali ir įdomi Lietuvos visuomenei bei
užsienio šalių gyventojams.
Siekiant išsaugoti sukauptą palikimą ir padaryti jį
prieinamą visuomenei, 2010 m. pradėtas įgyvendinti
radijo archyvų ir eterio programų skaitmeninimo
projektas. Jo tikslas – archyvines laidas perkelti į
šiuolaikines laikmenas ir viešinti per interneto prieigą.
Projekto metu suskaitmenintas archyvines ir eteryje
transliuotas programas galima perklausyti LRT.lt
fonotekoje. 2013 m. Lietuvos radijo archyvo fondai
pasipildė Lietuvos koncertų salėse įrašytu 121 koncertu,
t. y. 916 kūriniais, kurių bendras chronometražas –
9342 min. (155 val. 42 min.); iš Lietuvos radijo studijos –
7 kūriniais (26 min.). LRT radijo skaitmeninius archyvus
papildė 5075 naujos sukurtos laidos bei suskaitmeninti
8925 įrašai.
Visų trijų LRT radijo programų – LRT RADIJO, LRT
KLASIKOS ir LRT OPUS transliuojama programa
įamžinama skaitmeniniame archyve; laidas galima rasti
LRT.lt fonotekoje.
34
TECHNIKOS CENTRAS PRADEDA TRANSLIUOTI HD
2013-aisias sėkmingai transliuoti Lietuvos
pirmininkavimo ES Tarybai renginiai, atliktos pirmos
bandomosios tiesioginės HD transliacijos iš renginių
Vilniaus mieste ir LRT Didžiosios studijos. Nutraukta
sutartis su įsipareigojimų nevykdžiusiu konkursą
laimėjusiu siuntimo tinklo paslaugų teikėju.
2013 m. buvo tęsiami du investicijų projektai:
2008 m. pradėtas visuomeniniam transliuotojui svarbus
projektas „Skaitmeninė kilnojamoji televizijos stotis“
(KTS) ir „TV laidų filmavimo ir montavimo įranga“,
siekiant atsisakyti pasenusios juostinės technologijos.
Abiem projektams 2013 m. LR Vyriausybė skyrė tik
1 mln. 245 tūkst. litų investicinių lėšų. Kadangi LRT
2012–2013 m. TV laidų filmavimo ir montavimo įrangai
įsigyti negavo pakankamo finansavimo, Tarybai leidus,
2012 m. šios technikos įsigyta iš skolintų lėšų. Siekiant
kuo greičiau užbaigti investicinį KTS projektą, kurio
finansavimas tęsiasi nuo 2008 m., nutarta prašyti
Finansų ministerijos 2013 m. nutraukti investicinio
projekto „TV laidų filmavimo ir montavimo įranga“
finansavimą, 2013 m. 100 tūkst. litų panaudojus
skaitmeninei TV laidų saugyklai išplėsti, kitas
investicines lėšas sukoncentruojant projektui KTS
vykdyti, siekiant, kad bent iki 2015 m. jis būtų baigtas.
2013 m. šiam projektui panaudota 1145 tūkst. litų
investicinių lėšų bei 502 tūkst. litų papildomai skirtų
lėšų nuo kitose programose nepanaudotų lėšų. Už
šias lėšas įsigyti 8 raiškiosios (HD) televizijos kamerų
komplektai, todėl jau kilnojamoji TV stotis gali
transliuoti laidas raiškiosios (HD) televizijos formatu,
o tai atitinka Tarybos priimtus planus 2014 m. pradėti
bandomąsias TV transliacijas raiškiosios (HD) televizijos
formatu. Projekto KTS vertė – 14 mln. litų, iki 2013 m.
gruodžio 31 d. skirta 8 mln. 400 tūkst. litų.
35
Kilnojamosios televizijos stotys renginyje
Siekis diegti skaitmenines technologijas nėra
savitikslis – šios technologijos suteikia daug platesnes
kūrybines galimybes TV ir radijo programų kūrėjams
(operatyvumas, transliacijų iš bet kurios vietos
galimybė, beveik neribotos meninės raiškos priemonės,
naudojant kompiuterinio montažo teikiamus privalumus
ir t. t.). TV žiūrovui siūlomas puikios kokybės vaizdas
ir stereo-, arba erdvinis, garsas. Tiesioginio ryšio
su TV studija galimybės (interaktyvumas), galimas
platus papildomų galimybių spektras (kalbų, subtitrų
pasirinkimas ir kt.).
Elektroninis programų gidas (EPG) – tik skaitmeninei TV
būdinga paslauga, leidžianti peržiūrėti visos savaitės TV
programą.
Galimas platus kalbų ir subtitrų pasirinkimas.
Transliuojami kanalai gali būti dubliuoti keliomis
kalbomis. TV žiūrovas gali išsirinkti suprantamos kalbos
garso takelį. Kartu su kalba galima papildomai pasirinkti
ir subtitrus norima kalba. Šios paslaugos LRT TV
programose dar nėra dėl ribotų resursų TV programų
siuntimo įrenginiuose, tačiau pradėjus veikti LRT TV
programoms transliuoti skirtam tinklui, šios funkcijos bus
pradėtos diegti.
Kaip jau buvo pabrėžiama 2012 metų ataskaitoje,
techninės plėtros požiūriu LRT dabar yra patogioje
padėtyje sparčiam technologiniam progresui. Dauguma
studijinių bei kilnojamų studijų techninių priemonių
eksploatacijos laikas viršija 10 metų, jas būtina
atnaujinti. Todėl gera proga įdiegti raiškiosios televizijos
technologijas. Tam būtinas Seimo ir Vyriausybės
supratimas ir palaikymas.
Negaunant pakankamo valstybės finansavimo
techninėms priemonėms atnaujinti, tam tikslui LRT
2013 m. panaudojo apie 3 mln. litų iš komercinės veiklos
uždirbtų lėšų. Įsigyta įrangos ir pradėtos TV programų
transliacijos perspektyviu 16:9 vaizdo formatu, įsigyta
papildomos įrangos, reikalingos sėkmingai nušviesti
Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginius. Reikėtų
atkreipti dėmesį, kad norint užtikrinti bent minimalų
techninį progresą, techninėms priemonėms atnaujinti
per metus būtina skirti 3–5 mln. litų. Pasikeitus LRT
finansavimo modeliui, kyla pavojus, kad LRT techninė
plėtra susidurs su rimtais sunkumais, jei valstybės
investicijos LRT projektams nebus padidintos.
Kaip jau buvo pabrėžta 2012 m. ataskaitoje, būtina
Vyriausybės patvirtinta programa dėl raiškiosios (HD)
televizijos transliavimo. LRT iniciatyva pakeistas LRT
įstatymo 5 straipsnis, numatantis atskirą skaitmeninės
televizijos tinklą, skirtą LRT programoms transliuoti.
Pasirinktas progresyvus kodavimas, suteikiantis
galimybę Lietuvos gyventojams priimti LRT programas
kur kas patikimiau už komercinių TV programas.
Viešos procedūros būdu išrinktas paslaugos tiekėjas,
tinklas turėjo pradėti veikti 2013 m. Deja, paslaugos
teikėjas nesugebėjo įvykdyti savo įsipareigojimų, todėl
sutartis su juo dėl skaitmeninio tinklo įdiegimo buvo
nutraukta 2013 m. pabaigoje. Kol LRT neturi galimybės
HD TV programų transliuoti visiems gyventojams,
transliuoti siūloma technines galimybes turintiems
retransliuotojams. Tad 2013 m. Taryba pritarė LRT
administracijos siūlymui 2014 m. pradėti transliuoti TV
programą „LRT HD“. Šis sprendimas įpareigoja LRT
TV laidų filmavimo ir montažo techninę bazę pritaikyti
didelės raiškos laidoms kurti ir transliuoti. Be to, LRT
yra EBU narė. Daugelis EBU transliacijų jau šiandien
vyksta HD TV standartu, todėl ir pasikeitimui parengtos
medžiagos iš Lietuvos pageidaujama minimu standartu.
36
Dalis Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginių vyko „Litexpo” parodų rūmuose
TELEVIZIJA
Lietuvos visuomeninis transliuotojas rengia tris televizijos programas – LRT TELEVIZIJĄ, LRT KULTŪRĄ ir LRT LITUANICĄ.
2013 m. visuomeninio transliuotojo pagrindinis tikslas
nesikeitė – užtikrinti visuomenės interesų gynimą,
pilietinių vertybių puoselėjimą, rodyti kokybišką
produkciją, kuo efektyviau panaudoti interneto teikiamas
galimybes programų sklaidai, kurti savo programas,
konkuruoti su komerciniais TV kanalais.
Deja, visų pirma dėl lėšų trūkumo konkuruoti sudėtinga.
Neįmanoma įsigyti populiariausių filmų bei serialų,
sukurtų didžiųjų JAV studijų, didžiųjų Europos
prodiuserių („Endemol“ ir kt.) siūlomų pramoginių
formatų, kadangi užsienio programoms įsigyti skiriama
itin mažai lėšų. Svarbu pažymėti, kad pirktinė produkcija
užpildo apie 35 proc. LRT TELEVIZIJOS eterio.
Pavyzdžiui, 2013 m. užsienio programų (filmai, serialai)
įsigijimo sutarčių pasirašyta už 2,3 mln. litų, o skirta tik
1,6 mln.
Dėl laiku neapmokėtų kontraktų platintojai nesiunčia
laikmenų su medžiaga, todėl trumpėja įsigytos
produkcijos licencijos trukmė. Pateikiamoje lentelėje
matyti, kad užsienio produkcijos biudžetas nepasiekė
prieškrizinio lygio. Tai viena iš sumažėjusių LRT
TELEVIZIJOS reitingų priežasčių. Kadangi nuolat auga
užsienio programų licencijų kainos, garsinimo įkainiai,
realiai metams reiktų 4,5–5 mln. litų.
2007 m. – 2.791.687 Lt
2008 m. – 2.702.149 Lt
2009 m. – 2.576.233 Lt
2010 m. – 1.719.153 Lt
2011 m. – 1.137.999 Lt
2012 m. – 1.684.555 Lt
2013 m. – 1.605.073 Lt
Tikslai ir iššūkiai Reitingų pokyčiai
LRT TELEVIZIJOS auditorijos dalis 2013 m. mažėjo ir
dėl kitų priežasčių. Didžiausius pokyčius lėmė perėjimas
nuo analoginių prie skaitmeninių transliacijų. Įdomu
pastebėti, kad kitų kanalų auditorijos dalis ryškiai
sumažėjo. Kas tai nulėmė, šiuo metu sunku atsakyti, ir
reiktų atskiros analizės. Akivaizdu, kad mažųjų kanalų
auditorijos dalis augo LRT TELEVIZIJOS ir užsienio
kanalų sąskaita. BTV paaugo dėl kelių priežasčių. Pirma,
perėjus prie skaitmeninės transliacijos, šio kanalo
matymo kokybė pagerėjo. Antra, stiprus užnugaris.
BTV laidos anonsuojamos per LNK bei kitas tai grupei
priklausančias televizijas. PBK praranda auditorijos
dalį trečius metus iš eilės. 2013 m. šiam kanalui daug
įtakos turėjo laikinas turinio transliavimo uždraudimas.
Tuo metu TV6, TV1, Info TV, TV8, LRT KULTŪRA augo
dėl išsiplėtusio matomumo visoje Lietuvoje. Šių kanalų
(išskyrus Info TV ir LRT KULTŪRĄ) turinys remiasi
pramogine užsienio produkcija, įskaitant rusiškus
serialus bei filmus, pokalbių laidas. LRT TELEVIZIJOS
kanalas negali atsakyti tuo pačiu. Kita vertus, konkuruoti
dabar reikia jau ne su pavieniais kanalais, o su kanalų
grupėmis. Ir ne tik perkant užsienio produkciją iš tiekėjų,
bet ir formuojant tinklelį, nes keli kanalai derina savo
veiksmus, bandydami perimti auditoriją.
37
38
2013 m. LRT išskirtinį dėmesį skyrė valstybinėms
šventėms, atmintinoms dienoms, kitiems svarbiems
šalies įvykiams. Tokiomis dienomis transliuojami
oficialūs renginiai, formuojama atitinkama programa:
teminiai koncertai, kuriamos specialios laidos.
Programoje dominavo jau ne kartą rodyti filmai bei
koncertai, nes dėl lėšų trūkumo LRT negali užsakyti
sukurti naujų filmų arba pakankamai įrašyti proginių
koncertų. Plačiau apie 2013 m. transliacijas, skirtas
atmintinoms dienoms, šventėms, – A priede.
Šį prioritetą įgyvendinti padeda ir tiesioginės
transliacijos. Sausio 13-ąją, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją,
Liepos 6-ąją, Birželio 14-ąją LRT tiesiogiai transliuoja
valstybės ir istorinės vėliavos bei trijų Baltijos valstybių
vėliavų pakėlimo ceremonijas, minėjimus bei rikiuotes,
iškilmingus Seimo posėdžius.
2013 m. transliacijos iš Seimo: valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo
įstatymo projektų svarstymai ir priėmimas; Seimo
rezoliucijos „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo
narę Neringą Venckienę patraukti baudžiamojon
atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę“
projekto teikimas, svarstymas ir priėmimas; Seimo
nutarimo „Dėl Vytauto Gapšio atleidimo iš Seimo
Pirmininko pavaduotojo pareigų“ projekto teikimas,
svarstymas, priėmimas; dėl Vydo Gedvilo atleidimo
iš Seimo Pirmininko pareigų teikimas, svarstymas,
priėmimas; Seimo Pirmininko rinkimai; Lietuvos
Respublikos Seimo iškilmingas Lietuvos Persitvarkymo
Sąjūdžio dvidešimtpenkmečio minėjimas Seimo Kovo
11-osios Akto salėje ir kt.
Ypatingas 2013 metų įvykis Lietuvoje – Lietuvos
pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai. LRT
tiesiogiai transliavo iškilmingą Seimo plenarinį posėdį,
skirtą LR pirmininkavimo ES Tarybai pradžiai. Kitos
tiesioginės transliacijos: transliacija iš Kovo 11-osios
Akto salės; liepos 3 d. Lietuvos pirmininkavimo prioritetų
pristatymas Europos Parlamente (EP) Strasbūre,
kuriame dalyvavo LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė;
diskusija Vilniaus universitete „Europos ekonominė
integracija: iššūkiai ir galimybės“; EP Pirmininko
Martino Schulzo susitikimas su LR Seimo nariais; EP
pirmininkų sueigos susitikimas su LR Seimo nariais;
Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai atidarymo renginys
(tiesioginė transliacija iš Vilniaus universiteto rūmų);
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų
atidarymo iškilmės (tiesioginė transliacija); ES Rytų
partnerystės forumą pasitinkant (tiesioginė transliacija iš
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų; ES
Rytų partnerystė: Vilniaus forumas (speciali laida).
Sausio 13-osios minėjimas
Iškilmingas Sausio 13-osios minėjimas Seime
Prezidentė sako kalbą Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginyje
Akimirkos iš Valdovų rūmų atidarymo
39
Kitos transliacijos, skirtos šalies ir tarptautiniams
įvykiams, atmintinoms dienoms ir šventėms
nušviesti: Popiežiaus Benedikto XVI atsisveikinimas su
visuomene Šv. Petro aikštėje (tiesioginė transliacija iš
Vatikano); LR Prezidentės D. Grybauskaitės tarptautinio
Karolio Didžiojo apdovanojimo įteikimo ceremonija Achene
gegužės 9 d.; LR Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus
spaudos konferencija „Politinis sezonas baigiasi startu
atsakingai misijai ES“ iš LR Vyriausybės rūmų; Vasario
16-osios minėjimas prie Signatarų namų; Lietuvos
nacionalinių kultūros ir meno premijų teikimo iškilmės LR
Aktualijų laidos
2013 m. LRT TELEVIZIJA, toliau įgyvendindama prioritetą
„Aukštų žurnalistikos standartų, programų išskirtinumo
ir kokybės augimas“, rengė bei transliavo kokybiškas
aktualijų laidas. Praėjusiais metais startavo ir keletas naujų,
sėkmingų projektų. Viena tokių – patyrusio žurnalisto
Edmundo Jakilaičio kasdieninė laida „Dėmesio centre“
apie svarbiausius viešojo gyvenimo įvykius, procesus,
reiškinius, tendencijas. Laidos vedėjas E. Jakilaitis kas
vakarą studijoje kalbino svarbiausio dienos įvykio herojų.
17 metų E. Jakilaičio patirtis žurnalistinėje veikloje sudarė
sąlygas rimtos analizės, profesionalių klausimų rengimui.
„Lietuva gali!” – verslumą bei naujų darbo vietų kūrimą
regionuose skatinantis projektas. Laidos tikslas –
konkrečiais pavyzdžiais parodyti, kad sėkmingą verslą
galima kurti ne tik Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, o bet
kur, kur tik yra entuziazmo, iniciatyvos ir noro keisti
dabartį. Projekte dalyvavo naujai įsikūrę ar besikuriantys
verslai regionuose. Jaunuosius verslininkus konsultavo
patyrę verslo lyderiai – penki puikiai visuomenei
pažįstami verslininkai, kurie, sugrįžę į savo vaikystės
ir jaunystės kraštą, stengėsi padėti tėviškėje
besikuriančiam jaunam verslui.
Prezidento rūmuose; birželio 14 d. okupacijos, genocido
ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonija
prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų
gatvėje; birželio 3 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio
įkūrimo 25-mečio minėjimas LR Seime; liepos 6 d.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų
atidarymo iškilmės; liepos 10 d. metinė LR Prezidentės
D. Grybauskaitės spaudos konferencija; Pasaulio lietuvių
ekonomikos forumas; Seime iškilmingai paminėta Lietuvos
pirmininkavimo ES Tarybai pradžia; „Globalios Lietuvos
apdovanojimai 2013“.
Pažymėtinos ir kitos naujos 2013 m. rudens sezone
startavusios laidos, kurios gilinosi į įvairias valstybės sritis
(ekonomikos, finansų, socialinės politikos, verslo). „LRT
ekonomikos forumas“ – kartą per mėnesį transliuota
didžiausia šalyje ekonomikos konferencija. Čia buvo
diskutuojama apie svarbiausius krašto ekonomikos
sprendimus, ieškoma alternatyvų. Diskusijoje dalyvavo
žinomi Lietuvos politikai, ekspertai, verslininkai.
Popiežius Benediktas XVI atsisveikina su visuomene
Patyręs televizijos vilkas E. Jakilaitis veda laidas „Dėmesio centre” ir „LRT ekonomikos forumas” Jaunieji verslininkai įdėmiai klauso Iljos Laurso patarimų
40
Tiriamosios žurnalistikos laida „Specialus tyrimas“
parengė nemažai aktualių mūsų visuomenei siužetų:
kodėl garsiai prasideda, bet netrukus tyliai subliūkšta
kyšininkavimo bylos; kaip demokratinėje ES šalyje
galioja nerašytos sovietmečio taisyklės; kodėl valstybės
tarnautojus vis dar pagarbiai vadiname valdininkais;
kokiais „stebuklingais“ būdais už valdišką algą dirbantis
pareigūnas pasistato dvarus. Laidos turinį formuoja
žiūrovas, kuris raginamas netylėti, o drąsiai kalbėti apie
matomas negeroves.
2013 m. LRT laimėjo konkursą pagal su LR užsienio
reikalų ministerija sudarytą paslaugų sutartį (Nr. 227-
12-IV RD) ir vykdė projektą „Lietuvos pirmininkavimui
ES Tarybai besirengiant“ – 2013 m. kovo–birželio mėn.
sukūrė 7 (septynių) laidų ciklą pavadinimu „mES 2013“
ir jį transliavo visos LRT televizijos programos. Tai
informacinių-analitinių laidų ciklas, skirtas artėjančiam
Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai. Laidose šalies
vadovai, ministrai, diplomatai, politikai pasakojo, kaip
vyko pasirengimas išskirtiniam įvykiui, kokioms temoms Laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės” tikslas – padėti
sėkmingai vykdyti misiją, mažinant avaringumą keliuose,
gerinant eismo saugumą, šviečiant eismo dalyvius
(žiūrovus) svarbiausiomis temomis, formuojant gero
elgesio kelyje kultūrą. Esami ir buvę eismo saugumo
specialistai turi nemažai įvairių pasiūlymų, kurie padeda
žiūrovui išvengti eismo nelaimių, prisidėti prie vykdomų
priemonių, skirtų šalinti avarijų priežastis ir mažinti
avaringumą.
Be abejo, buvo rodomos ir tradicinės, ne vienerius
metus LRT eteryje esančios laidos. „Pinigų karta“
pradėjo vienuoliktąjį sezoną, pristatydama naują
rubriką, kuri sudomino TV žiūrovus, besirūpinančius
savo finansais. „Geresnio gyvenimo akademija“ – tai
interaktyvių TV paskaitų ciklas, kurio metu buvo
patariama, kaip geriau valdyti savo pinigus, taupyti,
investuoti, susirasti darbą ir pradėti verslą. Žiūrovai
galėjo klausytis ekspertų patarimų, stebėti, kaip sekasi
savanoriams, pasiryžusiems pakeisti savo gyvenimą,
ir interaktyviai pasitikrinti savo žinias. Laida papildyta
šį laikotarpį buvo skiriamas didžiausias šalies diplomatų
dėmesys. Reportažuose buvo siekiama profesionalia,
konstruktyvia ir aiškia televizine kalba papasakoti
Lietuvos gyventojams apie Lietuvos pasirengimą
pirmininkauti ES Tarybai, supažindinti visuomenę su
pirmininkavimo ir Europos Komisijos (EK) prioritetais,
sprendimų priėmimo ES mechanizmais, iššūkiais,
kurie laukia Lietuvos, pirmininkavimo nauda bei su tuo
susijusiomis aktualijomis. Briuselyje pirmininkavimui
sutelkta gausi diplomatų komanda, Europos institucijose
jau dirba nemažai aukštus postus užimančių lietuvių.
Laidose atskleidžiama jų darbo kasdienybė. Per pusmetį
Lietuvai teko surengti nemažai didelių konferencijų,
susitikimų. Žurnalistai aiškinosi, kaip šiems renginiams
ruošiamasi. Iš Vilniaus, Briuselio ir Dublino apie metų
Lietuvos politinį įvykį buvo parengti išsamūs TV naujienų
tarnybos žurnalistų reportažai, interviu bei diskusijos
LRT studijoje Vilniuje ir Briuselyje, kurias vedė Modestas
Naudžius ir Edvardas Špokas.Laidos „Specialusis tyrimas” vedėjas Daumantas Butkus
Laidą „Keliai. Mašinos. Žmonės” vairuoja Valdas Vilūnas
Modestas Naudžius – vienas iš laidos „mES 2013“ vedėjų
41
įdomiais reportažais ir eksperimentais bei interviu su
verslo ir politikos pasaulio žmonėmis.
„Teisė žinoti“ – politinė diskusijų laida, operatyviai
reaguojanti į aktualiausius politinius, ekonominius,
socialinius valstybės gyvenimo klausimus, su
informuotais ir savo nuomonę turinčiais pašnekovais,
kurių veikla žiūrovui būna įdomi ir svarbi. Nuo
2008 m. transliuojamoje laidoje dalyvavo ne tik visi
Lietuvos prezidentai ir premjerai, bet ir dauguma kitų
iškilių visuomenės veikėjų. Žiūrovai galėjo pamatyti ir
užsienio politikų – nuo galingiausia pasaulio moterimi
tituluotos JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton
iki paskutiniuoju Europos diktatoriumi vadinamo
Aleksandro Lukašenkos.
2013 m. į LRT TELEVIZIJOS eterį grįžo socialinės
dokumentikos laida „Emigrantai“, sulaukusi didžiulio
žiūrovų susidomėjimo. Laidoje rodomos kartais
sėkmingos, o kartais itin graudžios lietuvių gyvenimo
užsienyje istorijos.
Buvo tęsiama savaitinė tiesioginė analitinė pokalbių
laida „Įžvalgos“ (ved. V. Savukynas). Laidose buvo
diskuojama įvairiomis aktualiomis temomis: ar Lietuvos
elektros ūkyje vyrauja netvarka; kas priešinasi šilumos
kainų mažėjimui; ar prasidėjo kova dėl simbolių
Lietuvoje; ką reiškia popiežiaus Benedikto XVI
atsistatydinimas; ar koalicija sutaria dėl strateginių
darbų; kokį sprendimą priims Seimas dėl skalūnų dujų;
kaip rinksime Seimo narius ir pan.
Andriaus Tapino „Pinigų karta” skaičiuoja jau 11-ąjį sezoną Orijus Gasanovas turi ką papasakoti apie emigrantų gyvenimą
Laidos „Teisė žinoti” vedėja Rita Miliūtė Virginijus Savukynas – laidos „Įžvalgos” vedėjas
42
Pramoginės laidos
Įvertinant tai, kad Lietuvos žiūrovai itin mėgsta pramogines
laidas, rudens sezone buvo pasiūlyta nauja humoro laida
„Visi namie“. Laidą kūrė ištisą gerbėjų kartą užsiauginę
žinomi Lietuvos humoristai Haroldas Mackevičius, Vytautas
Šerėnas ir Gintaras Ruplėnas, visiems puikiai žinomi iš
„Dviračio šou“. Pagrindinius vaidmenis kūrė garsūs kino ir
televizijos aktoriai Arūnas Sakalauskas ir Giedrius Savickas.
Skirtingose situacijose skirtingų personažų lūpomis
A. Sakalauskas ir G. Savickas nagrinėja mažo žmogaus
problemą dideliame pasaulyje, prisiliečia prie gyvenimo
paradoksų ir skleidžia šimtmečių išmintį.
Sekmadienio pavakarę į savo pasakojimus įtraukia
populiari gyvenimo būdo, mados, įdomių asmenybių
fiksuotoja ir pasakotoja Violeta Baublienė, kuri savo laidą
„Stilius“ apibūdina kaip kokybės ženklą: „Tai – pozityvi
žinia, laikas atsipalaiduoti ir pamiršti rūpesčius. Šį sezoną
gyvenimo būdo žurnalas grįžta prie klasikinės formos
ir domisi šiuolaikiškomis gyvenimo būdo kryptimis,
skirtingomis kultūromis, ryškių žmonių patirtimis.”
Plačiau apie kitas pramogines laidas ir transliacijas –
skyriuje Muzikos laidos, transliacijos ir renginiai.
Meno, kultūros, švietimo ir mokslo laidos
Pastaruoju metu Lietuvos TV kanalų programose
nebuvo originalių laidų, kurios užpildytų istorinių
pasakojimų erdvę. 2013 m. rudenį LRT TELEVIZIJOJE
atsirado nauja Virginijus Savukyno laida „Istorijos
detektyvai“. Laidoje detektyvo principu, siekiant
sudominti kuo platesnį žiūrovų ratą, pasakojama apie
Lietuvai svarbius istorinius įvykius. Patraukliai, išlaikant
intrigą narpliojamos istorinės mįslės: ar gali būti, kad
iki mūsų dienų išliko Mindaugo karūna; kur yra pirmojo
Lietuvos karaliaus kapas; kas buvo Mindaugo žudikas
ir kaip jis tapo šventuoju; kokias istorines paslaptis
slepia Vilniaus įkūrimo legenda; kur buvo sudegintas
didysis kunigaikštis Algirdas; kas buvo Vytautas –
didvyris ar išdavikas ir daugelis kitų intriguojančių
pasakojimų.
Tokia pat populiari lieka Zitos Kelmickaitės laida „Ryto
suktinis“. Laidos autorė visuomet sugeba atrasti mūsų
tautos perlus ir atspindėti, kas svarbu ir įdomu miestelio
ar kaimo šviesuoliui. Beje, Z. Kelmickaitė parengė ir
specialią laidą Tarmių metams „Ar bešnekės vaikai
tarmiškai?“, kurioje įvairių Lietuvos etnografinių regionų
mokytojai, vaikai ir tėvai kalbėjo, mąstė apie regionų
šnektų tęstinumą.
Laidos „Visi namie” šmaikštuoliai
Violeta Baublienė laidoje „Stilius” moko atsipalaidavimo meno
V. Savukyno „Istorijos detektyvai” ieško atsakymų į istorines mįsles
43
Taip pat buvo tęsiamas istorinis dokumentinis
projektas „Mūsų laisvės metai“, kurį sudaro 20
laidų, skirtų vieniems nepriklausomybės metams. Per
2013 m. TV sezoną 10-yje laidų prisimintas pirmas
nepriklausomybės dešimtmetis – nuo 1991 iki 2000 m.
Kultūros laida „Durys atsidaro“ jau šeštąjį sezoną
sėkmingai nušviečia turtingą Lietuvos kultūrinį gyvenimą ir
atspindi svarbiausius kultūrinius įvykius: teatrų premjeras,
skambiausius koncertus ir jų atlikėjus, tarptautinius kino
festivalius, naujas knygas, knygų mugę ir pakalbina
jų svečius. Šioje laidoje buvo ieškoma atsakymų į
klausimus, kodėl reikalingos galerijos, apgalvotai
iškabintais paveikslais, apie kuriuos protingi žmonės
kalba protingais žodžiais; kodėl preciziškai suprojektuotos
koncertų salės, kuriose skamba kūriniai, kone sutartinai
vadinami šedevrais; kodėl statomi nekomerciniai filmai,
kurių specialieji efektai tikrai neblizga? Reportažuose taip
pat buvo kalbama apie tai, kaip per meno kūrinius žmogų
pasiekia jį supanti socialinė aplinka, kultūra. Laida „Durys
atsidaro“ jau turi savą auditoriją, o sukūrę naują laidos
rubriką „Jaunasis menininkas“, autoriai pritraukė ir kultūra
besidominčią jaunąją auditoriją.
2013 m. pavasarį–vasarą LRT TELEVIZIJA parodė
12 laidų ciklą „Svečių ekspresas“. Kelionių laidoje
užsieniečiai kartu su laidos vedėju Vytaru Radzevičiumi
tyrė Lietuvos kultūrą, tradicijas, pramogas, o antroji
laidos vedėja Vilma Anusaitė tą patį darė svečiose
šalyse. Buvo lyginamos pramogos Vilniuje ir Taline,
išbandoma, kur, už kiek ir kaip galima apsistoti
Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje, lyginami nacionaliniai
patiekalai, restoranų meniu ir greitasis maistas gatvėje
Lietuvoje ir Škotijoje, išbandomos SPA paslaugos
Druskininkuose ir Karlovy Vary kurorte Čekijoje ir t. t.
Populiarioji Zita Kelmickaitė
Laidos „Mūsų laisvės metai” vedėjų duetas
Kultūros puoselėtoja Lolita Bytautaitė
„Svečių ekspreso” vedėjas – patyręs keliautojas V. Radzevičius
44
Į nacionalinio transliuotojo eterį sugrįžo „Panoramos“
legenda Algimanta Žukauskienė, kurianti laidą „Girių
horizontai“. Autorė narpliojo paslaptingas girių istorijas,
kalbino įdomius miškų žinovus, atskleidė miesto ir miško
santykių subtilybes, dalijo patarimus ūkininkaujantiems
miške. Laida „Girių horizontai“– tai žvilgsnis į mišką, į visai
šalia mūsų esančią, bet dažnai nepastebimą Lietuvą.
Mokslo ir technologijų mėgėjams 2013 m. pavasarį buvo
parodytas laidų „Mokslo ekspresas“ ciklas. Laidos,
pasakojančios apie sėkmingiausius Lietuvos mokslininkų
projektus, buvo kuriamos bendradarbiaujant su Lietuvos
mokslo taryba.
Laidos vaikams
Atsižvelgiant į tai, jog kokybiškų ir originalių laidų
vaikams itin trūksta, 2013 m. rudenį per LRT TELEVIZIJĄ
startavo nauja laida „Linksmoji knyga“. Laidos misija
– ugdyti vaiko asmenybę, skatinti kūrybiškumą bei
savarankiškumą, didinti vaikų domėjimąsi menine bei
sportine veikla, supažindinti su juos supančia aplinka.
Laidos vedėja – smalsioji žurnalistė INdY, kuriai „vartyti“
„Linksmąją knygą“ padeda mažasis dailininkas Andrius
ir „Mažojo atradėjo“ rubrikos šeimininkas Lukas bei
animaciniai namų pasakos herojai – žaismingasis
mašiniukas Tobis, katinas Kefyras, išmintingasis
šaldytuvas dėdė Sniegas ir grakščioji vaza Rožė.
Be abejo, LRT eteryje toliau gyvuoja laida „Gustavo
enciklopedija“, skirta visai šeimai.
Kitos laidos
Populiariausia LRT produkcija išlieka socialinės
laidos „Nacionalinė paieškų tarnyba“ bei „Bėdų
turgus“. Pastarosios laidos autoriai per visą gyvavimo
laikotarpį surinko net 7 mln. 900 tūkst. litų pagalbos
besikreipiantiems žmonėms, o 2013 m. sezono metu
pavyko surinkti 700 tūkst. litų. „Nacionalinė paieškų
tarnyba“ sėkmingai plečia auditoriją ir padeda surasti
pasimetusius tautiečius. Laidos autorė P. Galkontaitė
drąsiai teigia, jog padėjo surasti ir susitikti maždaug 300
pasimetusių žmonių. Jau 15 sezoną gyvuojanti laida iš viso
surado 4500 žmonių, tačiau ne visi rastieji patenka į eterį.
Laidos „Bėdų turgus” filmavimas
Palmira Galkontaitė padeda pasimetusiems artimiesiems surasti vieniems kitus
Laidos „Linksmoji knyga” vedėja Indrė Pivoraitė (INdY)
45
Lietuviški filmai
2013 m. ir toliau ypatingas dėmesys buvo skiriamas
įgyvendinti vieną iš LRT uždavinių – LRT TELEVIZIJOS
programose užtikrinti tinkamą vietą lietuviškam kinui.
Lietuvių autoriai dažnai kreipiasi, siūlydami savo naujų
filmų parodymo teises mainais už reklaminę informacinę
paramą. Didžioji dalis tokių prašymų patenkinama,
todėl galima teigti, jog žiūrint LRT programas, galima
puikiai užčiuopti Lietuvos vaidybinio ir dokumentinio
kino pulsą, susipažinti su pagrindinėmis naujienomis
ir tendencijomis. LRT programose buvo parodyta
daugiau nei 300 lietuviškų dokumentinių, vaidybinių
kino ir TV filmų, iš jų – daugiau nei 50 premjerų. LRT ar
bendradarbiaujant su LRT sukurta naujų dokumentinių
filmų ir apybraižų, rodyti anksčiau sukurti filmai. LRT
taip pat bendradarbiavo su nepriklausomais kino
kūrėjais, dalyvavo bendros gamybos kino projektuose,
aktyviai bendradarbiavo kaip informacinis partneris
anonsuodamas lietuvių filmų premjeras kino teatruose
bei transliavo naujus lietuvių kūrėjų filmus.
2013 m. vasarą per LRT TELEVIZIJĄ startavo
jaunatviška vasaros staigmena – vieną kartą per savaitę
rodyta dinamiška informacinė laida apie kiną „KINFO“,
kurios vedėja tapo jaunosios kartos aktorė Justė
Zinkevičiūtė. „KINFO“ buvo apžvelgiamos Lietuvos ir
pasaulio kino naujienos, vyko pokalbiai su kino aktoriais,
režisieriais ir kitais šios industrijos atstovais. Viena iš
rubrikų buvo skirta naujiems lietuviškiems projektams
pristatyti – žiūrovai vieni pirmųjų galėjo sužinoti apie
dar tik kuriamus lietuvių projektus. Buvo sukurtos ir
parodytos 7 laidos. Dėl riboto finansavimo 2013 m.
rudenį vietoj šios laidos nuspręsta kurti 10 min. trukmės
savaitinę rubriką „Kino gidas“, kuri rodoma kiekvieną
ketvirtadienį laidoje „Labas rytas, Lietuva“.
2013 m. toliau buvo kuriamas ir per LRT TELEVIZIJĄ
rodomas „Giminių“ kūrėjų naujas TV serialas „Rojus
Lietuvoj“ (scen. aut. Bronius Bušma, rež. Saulius
Vosylius, Justinas Lingys). 2 sezone buvo sukurtos ir
parodytos 64 serijos.
2013 m. LRT aktyviai bendradarbiavo kaip
informacinis partneris anonsuodamas lietuvių filmų
premjeras kino teatruose. LRT tapo lietuvių filmų
„Vardas tamsoje“ (rež. A. Marcinkevičiūtė), „Aurora“
(rež. K. Buožytė), „Emigrantai“ (rež. J. Krisiūnas),
„Streikas“ (rež. R. Zabarauskas), „Ekskursantė“
(rež. A. Juzėnas), „Trispalvis“ (rež. V. V. Landsbergis)
informaciniu partneriu, anonsuodamas premjeras kino
teatruose, kartu įgydamas išskirtines TV transliacijos
teises Lietuvos teritorijoje.
Kitų lietuvių autorių sukurtų dokumentinių ir vaidybinių
filmų premjeros per LRT TELEVIZIJĄ ir LRT KULTŪRĄ
pateikiamos B priede.
Kadras iš filmo „Rojus lietuvoj”
Laidos „KINFO” vedėja Justė Zinkevičiūtė
Kadras iš filmo „Aurora”
Kadras iš filmo „Ekskursantė”
46
Lietuvos kino paveldo sklaida
2013 m. buvo sėkmingai tęsiama 2012 m. rudenį
sukurta nauja kanalo LRT KULTŪRA skiltis „Lietuvių
kinas trumpai”, kurioje buvo rodomi nauji jaunosios
lietuvių kino kartos režisierių trumpametražiai vaidybiniai,
dokumentiniai ir animaciniai filmai, tarp kurių – ne
vienas „Sidabrinės gervės“ apdovanojimo laureatas ir
nominantas.
Pirmą kartą buvo parodyti ilgametės LRT partnerės
„Vasaros MEDIA studijos“ nuo 2001 m. iki 2013 m.
sukurti geriausi lietuvių ir užsienio kino studentų
trumpametražiai filmai. Parodyti ir lietuvių animacijos
autorių darbai – išsami Algirdo ir Aurekos Selenių
animacinių filmų retrospektyva, Jūratės Leikaitės,
minėjusios savo 50-ies metų jubiliejų, animacinių filmų
retrospektyva.
2013 m. per LRT KULTŪRĄ buvo tęsiamas savaitinis
ciklas „Lietuvių dokumentika“, kurioje buvo rodomi
nauji ir anksčiau sukurti lietuvių dokumentikos
darbai. Parodyti filmai „Lagerių moterys. Jadvyga
Bieliauskienė“ (2012 m., aut. Vytautas Damaševičius,
Juozas Matonis); „Lagerių moterys. Anastazija
Kanoverskytė“ (2012 m., aut. Vytautas Damaševičius,
Juozas Matonis); „Nulinio laiko zona“ (2012 m., N-14,
rež. Audrius Juzėnas); „Mocarto obuoliai“ (2011 m.,
rež. Aloyzas Jančoras.); „Man Lietuva kaip motina“
(2012 m., scen. aut. ir rež. Robertas Šarknickas);
„Lietuva. Šiaurės jungtys“ (2012 m., aut. Edita
Mildažytė); „Baltam skersgatvy...“ (2012 m., scen. aut.
ir rež. Juozas Matonis); „Pavienės bitės“ (aut. Valdas
Mikolaitis – 2013 m. P. Abukevičiaus premijos laureatas);
„Vidinės laisvės link. Tapytoja Gražina Vitartaitė“
(2013 m., aut. Algirdas Tarvydas.); „Barzakh“ (2011 m.,
Lietuva, Suomija. Rež. Mantas Kvedaravičius); „Šarūnas
Bartas, vienas lauke – karys“ (2010 m., Lietuva,
Prancūzija. Rež. Guillaume Coudray) ir kt.
2013 m. per LRT KULTŪRĄ buvo rodoma savaitinė
skiltis „Lietuvių kino aukso fondo retrospektyva“ kartu
su ją papildančia laida „Kine kaip kine“ (aut. A. Stonytė,
A. Stonys, Č. Stonys), kuri, dalyvaujant filmų kūrybinės
grupės nariams, praskleidžia lietuviško kino virtuvės
užkulisius ir parodo, kaip gimė lietuviškas kinas. Laidoje
pristatomas ir iškart po laidos parodomas lietuvių Aukso
fondo filmas. Taip pat per LRT KULTŪRĄ parodytos
išsamios Š. Barto ir J. Meko filmų retrospektyvos.
Kadras iš filmo „Šarūnas Bartas, vienas lauke – karys”
Aistė Stonytė – laidos „Kine kaip kine” vedėja
47
Religinės transliacijos ir tautinių bendrijų bei
mažumų laidos
Gausiai transliuojamų Mišių reitingai, palyginti su
praėjusiais keleriais metais, mažėja, tačiau dar yra
gana aukšti. Mišių transliacijas žiūri žmonės, negalintys
dalyvauti mišiose, žiūrovai šių transliacijų pageidauja dar
daugiau ir iš įvairių Lietuvos vietų. Populiarios ir žiūrimos
velykinės ir kalėdinės transliacijos iš Vatikano, daug
žiūrovų pritraukė naujojo popiežiaus Pranciškaus rinkimai.
Tautinėms bendrijoms LRT KULTŪRA transliuoja
laidą „Kultūrų kryžkelė“, jungiančią specialias
laidas: „Vilniaus albumas“, „Vilniaus sąsiuvinis“,
„Rusų gatvė“, „Trembita“, „Menora“. Tikintiesiems
transliuojama laida „Šventadienio mintys“ (LRT
TELEVIZIJA).
Muzikos laidos, transliacijos ir renginiai
Rengiant LRT strategijos 2013–2017 m. įgyvendinimo
planą, buvo remtasi LRT muzikos programų kokybės
tobulinimo klausimams LRT tarybos sudarytos darbo
grupės siūlymais. Plane numatyta 2014 m. sukurti LRT
muzikos redakciją, nuo 2013 m. kasmet transliuoti apie
180 koncertų ir kultūrinių renginių iš Lietuvos salių.
2015 m. pagerinti internetu transliuojamų ir archyve
esančių laidų kokybę ir pan.
Praėję ataskaitiniai metai išsiskyrė premjeromis. Metų
pradžioje sėkmingai startavo projektas „Auksinis
balsas”. Tai buvo logiška ir nuosekli ankstesnio
LRT sėkmės projekto – konkurso „Triumfo arka” –
tąsa. Tačiau naujame projekte gerokai praplėstas
muzikos žanrų laukas bei pakviesta dalyvauti daugiau
profesionalių populiariosios muzikos atlikėjų. Šis
projektas labai prisidėjo prie Lietuvos populiariosios
muzikos profesionalumo ir meniškumo ugdymo. Todėl
jis buvo tęsiamas ir naujajame 2013–2014 m. sezone,
labai sėkmingai pradėjęs pirmąjį jo pusmetį, o kartu
užbaigęs visus kalendorinius 2013 metus.
Naujajame sezone, nuo 2013 rugsėjo pabaigos, taip
pat buvo rodomas naujo formato šokių projektas –
nacionalinis šokio talentų konkursas „ŠOK!”. Kokybiškai
tai buvo naujas žingsnis, lyginant su 2007–2008 m.
tuometinėje LTV pradėtais ir vėliau komerciniuose
kanaluose tęstais šokių projektais.
48
Įspūdingas laidos „Auksinis balsas” dalyvio V. Gerasimovo pasirodymas
Visus 2013 m. sėkmingai gyvavo bene seniausia be
pertraukos transliuojama muzikinė laida — liaudiškos
muzikos kapelų varžytuvės „Duokim garo“. Jau
kelerius metus iš eilės ji sėkmingai plečia savo žanrinį
spektrą, apimdama gana plačią lietuvių liaudies muzikos
panoramą – nuo folkloro ansamblių iki stilizuotų
liaudiškos muzikos kapelų. 2013 m. rudens sezoną laida
pradėjo kokybiškai atsinaujinusi.
Visus 2013 m. ir toliau buvo rodomas jau tradicinis
moksleiviams skirtas žinių turnyras „Tūkstantmečio
vaikai” – vienintelis toks projektas Lietuvos televizijų
eteryje. Toliau sėkmingai buvo tęsiamas kokybiškai
atnaujintas žinių konkursas „Lyderiai”, kuris 2013 m.
rudens sezoną pradėjo, pakeitęs formatą ir pavadinimą
(pervadintas į „Žinių riteriai ir damos”).
49
Lietuvos tautinę kultūra puoselėjanti laida „Duokim garo” išlieka tarp populiariausiųjų
Netikėtas vedėjų duetas J. Jurkutė ir A. Bumblauskas
Laidos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai” filmavimas
Dar vienas naujas reiškinys Lietuvos populiariosios
muzikos padangėje buvo per visus ataskaitinius metus
LRT organizuotas, įrašinėtas bei transliuotas tęstinis
projektas „LRT OPUS ore”. Jo dėmesio centre –
perspektyvios jaunimo grupės bei meniškai turiningos
programos.
Kaip ir kiekvienais metais, per visus 2013 m. buvo
įrašinėjami įvairūs koncertai, proginiai renginiai bei
festivaliai. Per šį laiką nufilmuota daugiau nei 120
įvairių koncertų, iš jų daugiau nei 80 įvairių klasikinės
ir rimtosios muzikos. Tarp šių koncertų – nemažai
proginių, skirtų įvairioms svarbioms datoms. Minėtini
Lietuvos kultūrai svarbūs koncertai, skirti B. Dvariono
dešimtmetės muzikos mokyklos 65-mečiui, žymaus
Lietuvos chorvedžio ir Kauno valstybinio choro
vadovo Petro Bingelio jubiliejui, tarptautinės šlovės
sulaukusio rusų kompozitoriaus ir Lietuvos piliečio
Rodiono Ščedrino 80-mečiui, bei specialus renginys,
skirtas Vilniaus geto 70-osioms likvidavimo metinėms.
LRT 2013 m. tapo ir svarbaus Lietuvos populiariosios
muzikos kultūros įvykio – dainininko Andriaus
Mamontovo bei grupės „Fojė“ 30-mečio programos bei
pagrindinio jų renginio transliuotoju bei partneriu.
Toliau buvo sėkmingai bendradarbiaujama su tokiais
svarbiais vasaros renginiais, kaip Vilniaus festivalis,
Pažaislio festivalis, „Kristupo muzikos vasara“, festivalis
„Piano.lt“. LRT tapo išskirtiniu „Žagarės vyšnių
festivalio” rėmėju ir visų jo renginių transliuotoju, tuo
reikšmingai prisidėdamas prie kultūros sklaidos Lietuvos
regionuose.
Visi įrašyti klasikinės ir populiariosios muzikos koncertai
buvo transliuoti LRT kanalais (dalis jų — tiesiogiai).
Nemažai jų galima pasižiūrėti internete – LRT svetainės
lrt.lt mediatekoje.
50
„LRT OPUS ore”z koncertų serijos koncertuose gausu norinčių stebėti įrašą gyvai
Akimirka iš „Fojė” 30-mečio koncerto
Pažaislio muzikos festivalio renginių populiarumas nepriklauso nuo oro
Šalies kultūros palikimo išsaugojimas
LRT mediateka toliau pildoma Lietuvos teatrų įrašais.
2013 m. įrašyta 16 spektaklių. Išsaugoti Lietuvos
rusų dramos teatro spektakliai: rež. Jono Vaitkaus
„Stabmeldžiai“, „Eglutė pas Ivanovus“, rež. Algirdo Latėno
„Juokdarys Balakirevas“, rež. Peterio Uray`aus (Vengrija)
judesio spektaklis „Romeo ir Džiuljeta“. Taip pat Vilniaus
mažojo teatro rež. Rimo Tumino „Trys seserys“, „Mistras“,
„Belaukiant Godo“, Juozo Miltinio dramos teatro
rež. Rolando Augustino „Hanana, kelkis ir eik“, Klaipėdos
universiteto teatro spektaklis „Raganos“, rež. Sauliaus
Varno „Kai mes mirę nubusime“, Šiaulių dramos teatro
rež. Algimanto Pociūno „Baltaragio malūnas“, Meno forto
rež. Eimunto Nekrošiaus „Dieviškoji komedija“, „Rojus“.
Paskutinį kartą vaidinamas rež. Eimunto Nekrošiaus
„Hamletas“ buvo tiesiogiai transliuojamas per LRT
KULTŪRĄ ir sulaukė daug palankių žiūrovų vertinimų.
Išskirtinis kultūrinio gyvenimo įvykis buvo režisieriaus
Rimo Tumino vadovaujamo Maskvos J. Vachtangovo
teatro gastrolės Lietuvoje. Garsiausi Rusijos teatro
aktoriai Olegas Makarovas, Sergejus Makoveckis,
Liudmila Maksakova, Julija Borisova, Viktoras
Dobronravovas Vilniuje suvaidino du spektaklius –
Aleksandro Puškino „Eugenijų Oneginą“ ir Geraldo
Sibleyro „Vėją tuopose“ (rež. Rimas Tuminas, dailininkas
Adomas Jacovskis, kompozitorius Faustas Latėnas).
LRT prodiuseris ir režisierius Juozas Sabolius
2013 m. sukūrė TV dokumentinį filmą „Dovydas prieš
Galijotą“, kuris buvo nominuotas „Sidabrinės gervės“
apdovanojimui.
Kiti kultūros renginiai, laidų ciklai
LR Seimas, pritardamas ES skatinimui išlaikyti vietines
kalbas ir atsižvelgdamas į tai, kad „gyvoji tarmių tradicija
Lietuvoje sparčiai nyksta“, 2013-uosius paskelbė Tarmių
metais. LRT plačiai nušvietė Tarmių metų kultūrinius ir
edukacinius renginius savo informacinėse laidose, sukūrė
ir transliavo tarmes populiarinančius televizijos klipus,
transliavo vaikų ir jaunimo – liaudies kūrybos atlikėjų –
konkurso „Tramtatulis“ baigiamąjį renginį, parengė laidą,
skirtą Tarmių metams (autorė Z. Kelmickaitė).
LRT kartu su Kultūros ministerija sukūrė vaizdo
skirtukus (25 sek., 16 skaitovų) – tarmiškus palinkėjimus.
Juos skaitė LRT laidų vedėjai bei žymūs visuomenės
žmonės: žurnalistės U. Galadauskaitė, A. Žukauskienė,
R. Miliūtė, operos dainininkai S. Stonytė ir E. Seilius,
aktoriai V. Rumšas, J. Jurkutė, V. Moczkevičiūtė, prof.
B. Stundžia, F. ir A. Latėnai. Vaizdo skirtukai, kurių
51
R. Tumino spektaklis „Trys seserys“ LRT Televizijos žiūrovus stebino tarmiškai kalbantys laidų vedėjai
2013 m. LRT įrašė 16 spektaklių. Epizodas iš E. Nekrošiaus „Dieviškosios komedijos“
autorės – kultūros prodiuserė L. Bytautaitė ir muzikologė
Z. Kelmickaitė, buvo rodomi nuo LRT rudens sezono
pradžios, t. y. rugsėjo 10 d., iki gruodžio 2 d. geriausiu
laiku bei kartojami per LRT KULTŪRĄ. Apie projektą
buvo rašoma ne tik lrt.lt, bet kituose portaluose. O
socialiniuose tinkluose „Facebook“ klipą su J. Jurkute
peržiūrėjo 18.264, „Youtube“ – net 22.598 lankytojai.
Apie šį projektą buvo parodytas siužetas laidoje „Labas
rytas, Lietuva“. Beje, šį projektą apdovanojo ir šalies
Prezidentė D. Grybauskaitė.
Kartu su Rašytojų klubu buvo parengti ir transliuoti šie
Lietuvos rašytojų kūrybos pristatymai:
• Vakaras su Viktorijos Daujotytės knygomis:
„Balsa ūkūs/Balsai ūkuose“ ir „Givenu vina/
Gyvenu viena“. Vakare dalyvavo knygų autorė
V. Daujotytė, literatūrologė Brigita Speičytė, poetai
Vladas Braziūnas, Justinas Kubilius, aktorė Edita
Zizaitė. Žemaitiškai dainavo Loreta Sungailienė.
• Pokalbis apie nacionalinės literatūros paveldą,
Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklai baigus
leisti knygų seriją „Lietuvių literatūros lobynas.
XX amžius“. Pokalbyje dalyvavo knygų serijos
Visuomeninės redaktorių tarybos nariai Viktorija
Daujotytė, Algis Kalėda, Petras Palilionis,
Valentinas Sventickas, mecenatai Česlovas ir
Ramūnas Karbauskiai, Lietuvos rašytojų sąjungos
pirmininkas Antanas A. Jonynas, literatūrologas
Regimantas Tamošaitis.
• Vakaras-koncertas „Pėsčias paukštis“ – poeto
Algimanto Baltakio eilėraščiai muzikoje, muzika
eilėraščiuose. Vakare buvo pristatyta poeto
eilėraščių rinktinė „Pėsčias paukštis“.
• Vakaras, skirtas Nacionalinės kultūros ir meno
premijos laureato, poeto Sigito Gedos 70-osioms
gimimo metinėms. Vakare kalbėjo poetai Gintaras
Bleizgys, Liudvikas Jakimavičius, Kornelijus
Platelis, literatūrologai prof. V. Daujotytė,
prof. Kęstutis Nastopka. S. Gedos poeziją skaitė
aktorius Andrius Bialobžeskis.
• Teatrologės, rašytojos Audronės Girdzijauskaitės
sukaktuvinis kūrybos vakaras, kuriame dalyvavo
Audronė Girdzijauskaitė, literatūrologė Jūratė
Sprindytė, literatūros kritikas V. Sventickas,
rašytojai Aidas Marčėnas, Rimantas Šavelis,
pianistas Povilas Jaraminas.
• 2013 m. mirė poetas, eseistas, vertėjas,
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Marcelijus Martinaitis. Poetui atminti per LRT
KULTŪRĄ buvo transliuojama speciali programa,
parengta iš poeto kūrybos vakarų, laidų „Kūrybos
metas“, „Brydė“, dok. filmo „Žolės prakalbėjimas“
(rež. A. Tarvydas), vaidybinio filmo „Vakar ir
visados“ (rež. G. Lukšas) ir laidotuvių tiesioginės
transliacijos.
Pasaulis ir Lietuva minėjo kompozitorių Giuseppe Verdi
ir Richardo Wagnerio 200-ąsias gimimo metines. LRT
KULTŪROS žiūrovai turėjo unikalią galimybę pamatyti
G. Verdi operų „Traviata“, „Don Karlas“, „Otelo“,
„Nabukas“, „Aida“, „Rigoletas“ ir R. Wagnerio operų
„Skrajojantis Olandas“, „Valkirija“, „Lohengrinas“ vaizdo
įrašus, LNOBT baletą „Tristanas ir Izolda“, sukurtą pagal
R. Wagnerio muziką.
• Tradicija tapo tarptautinio poezijos festivalio
„Poezijos pavasaris“ atidarymo, laureato
paskelbimo ir uždarymo iškilmių tiesioginės
transliacijos.
Nacionalinės filharmonijos scenoje pirmą kartą Lietuvoje
nuskambėjo garsiosios R. Wagnerio operos „Tristanas ir
Izolda“ II veiksmas. Kartu su N. Kazlauskaite-Kazlaus jį
atliko ir garsūs pasaulio talentai. Šiuo ypatingu koncertu
buvo paminėtos kompozitoriaus R. Wagnerio 200-osios
gimimo metinės bei Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai
52
M. Martinaičiui atminti buvo transliuota speciali programa
R. Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“
pabaiga. Koncerto globėjas – Lietuvos Ministras
Pirmininkas A. Butkevičius. Koncertas transliuotas per
LRT KULTŪRĄ.
Daugiau nei po 300 metų opera sugrįžo į Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus. Liepos 6-ąją
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras juose
surengė teatralizuotą koncertą „Opera atsiveria Valdovų
rūmuose“. Šį įspūdingą renginį tiesiogiai galėjo stebėti
LRT KULTŪROS žiūrovai ir interneto svetainės lrt.lt
lankytojai visame pasaulyje.
Kompozitoriui Broniui Kutavičiui sukako 80. Šia proga
Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje pirmą kartą visą
B. Kutavičiaus oratoriją „Metai“ pagal Kristijoną
Donelaitį atliko Donato Katkaus diriguojamas kamerinis
choras „Jauna muzika“ ir Šv. Kristoforo orkestras. Šis
vakaras buvo tiesiogiai transliuotas per LRT KULTŪRĄ.
Kane, Prancūzijoje, kas dvejus metus vyksta
Europos pianistų konkursas. Konkurso globėjas – EP
pirmininkas, nugalėtojui premiją skiria ES Tarybai
pirmininkaujančios šalies ministras pirmininkas.
Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai proga finaliniame
koncerte trims pianistams akompanavo Lietuvos
nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Roberto
Šerveniko. Finalinį koncertą ir premijos įteikimo
ceremoniją tiesiogiai transliavo LRT.
Palankaus žiūrovų dėmesio susilaukė muzikologo
Viktoro Gerulaičio vedama laida „Posūkiai su Viktoru
Gerulaičiu“. Laidos tikslas – atskleisti žinomo ir
populiaraus žmogaus asmenines, etines savybes,
pasaulėžiūros, pasaulėjautos, estetinių nuostatų,
emocijų, būties-buities sanklodas ir gyvenimą.
Laidose dalyvavo kompozitorius Giedrius Kuprevičius,
Kauno technologijos universiteto rektorius Petras
Baršauskas, operos solistė N. Kazlauskaitė-Kazlaus,
Kauno valstybinio choro meno vadovas ir dirigentas
Petras Bingelis, operos solistas Virgilijus Noreika,
aktorius Vladas Bagdonas, Lietuvos etnokultūrologijos
muziejaus direktorius Gunaras Kakaras ir kiti.
Vilniuje duris atvėrė Vieno garsiausių mūsų kultūros
atstovo, dailininko Vytauto Kasiulio (1918–1995 m.)
muziejus. Atidarymo iškilmes įamžino ir tiesiogiai
transliavo LRT KULTŪRA.
53
LRT KULTŪROS žiūrovai galėjo matyti Luvro muziejaus
parodos „Antoine Watteu ir prancūzų graviūros
menas“ ir parodų „Lukas Kranachas Vyresnysis
(1472–1553 m.)“, „Madona su kūdikiu po obelimi“ (iš
Valstybinio ermitažo rinkinių) atidarymo iškilmes. Vieną
vertingiausių Sankt Peterburgo valstybinio ermitažo
lobyno eksponatų – Jadvygos Jogailaitės brangenybių
skrynutę – savo televizorių ekranuose galėjo
apžiūrėti LRT žiūrovai parodos „Jadvygos Jogailaitės
brangenybių skrynutė – šedevras iš Valstybinio
ermitažo rinkinių“ atidarymo iškilmių transliacijos metu.
Scenoje skamba R. Wagnerio opera „Tristanas ir Izolda“
LRT Kultūros sezono atidarymas. Tadas Jačiauskas kalbina Viktorą Gerulaitį
V. Kasiulio paveikslas „Knygų pardavėjai prie Senos Paryžiuje“
150 metų jubiliejui paminėti parodytas dokumentinis
filmas „1863–1964 metų sukilimas“ (scenarijaus aut.
Inga Berulienė, rež. Justinas Lingys). Taip pat parodyta
režisieriaus Romualdo Jarašausko dokumentinė
apybraiža „Kaip žydinti obelis“ apie Lietuvos kultūros
veikėją, literatę ir pedagogę, tautinės mokyklos
koncepcijos kūrėją prof. Meilę Lukšienę.
Toliau rengti laidų ciklai „Legendos“ (ved. Aistė Stonytė),
„Mūsų miesteliai“ (ved. Nijolė Baužytė), transliuotas 5
laidų ciklas „Žemaičių vyskupija“, skirtas Žemaitijos
600 metų krikšto jubiliejui (aut. Inga Berulienė, Justinas
Lingys). Transliuotos Nacionalinės kultūros ir meno
premijų teikimo iškilmės LR Prezidento rūmuose,
tarptautinės dailės mugės „Art Vilnius 2013“ atidarymo
iškilmės, Vilniaus knygų mugės 2013 renginiai iš LRT
studijos, įsikūrusios Rašytojų kampe.
2013 m. rudens sezoną LRT KULTŪRA rodė kelias
naujas laidas. Pradėtas rengti laidų ciklas „...Formatas“:
LRT studijoje Lietuvos poetai skaitė geriausius savo
eilėraščius. Laidose dalyvavo poetai A. Baltakis, Violeta
Palčinskaitė, A. Marčėnas, Gintaras Patackas, Dalia
Teišerskytė, A. A. Jonynas, Tautvyda Marcinkevičiūtė,
Vacys Reimeris ir kiti.
Savaitinio televizijos laidų ciklo „Kultūros savanoriai“
kūrybinė grupė (ved. Ingrida Daraškevičiūtė) LRT
KULTŪROS žiūrovams pradėjo pasakoti apie mažuosius
Lietuvos muziejus. Tai pasakojimai apie kultūros
provincijoje puoselėtojus, mažųjų krašto muziejų
darbuotojus, retus ir įdomius eksponatus, kuriuos
dovanoja vietos žmonės.
Pradėtas rengti televizijos dailės žurnalas „Linija,
spalva, forma“ (idėjos aut. A. Kepežinskas,
rež. M. Siparis). Laida skirta dailei ir visoms jos rūšims
populiarinti, supažindinti visuomenę ir jaunimą su dailės
istorija, kūrėjais ir talentais. Laidoje rodomi ir dabar
kuriantys menininkai, ir seniausių laikų meistrai.
Laidos „Teatras“ autorė Margarita Alper kas mėnesį
žiūrovams pristatė Lietuvos teatro gyvenimo įvykius,
premjeras, festivalius, teatro srities atstovų portretus,
ekspertų nuomones.
Vėlyvo vakaro pokalbių laidoje „Naktinis ekspresas“,
rodomoje tris kartus per savaitę, žurnalistė Jolanta
Kryževičienė pristatydavo įdomiausią dienos kultūros
įvykį ir jo herojų: teatro premjerą ir spektaklio režisierių
ar įdomiausiai sukurto vaidmens atlikėją, parodą ir
dailininką ar kuratorių, naują knygą ir jos autorių, kino
filmo premjerą ir t. t.
54
Parodos „ArtVilnius‘13” eksponatas
Laidos „Linija. Spalva. Forma” sumanytojas A. Kepežinskasz. LRT Kultūros sezono atidarymas.
TV UŽSIENIO PROGRAMŲ TRANSLIACIJOS2013 M. PER LRT TELEVIZIJĄ IR LRT KULTŪRĄ
Transliacijų apimtys
2013 m. per LRT TELEVIZIJĄ ir LRT KULTŪRĄ užsienio
programų, transliuota 2839 valandų. Iš jų:
• animacijos – 173 val.;
• dokumentikos – 309 val.;
• serialų – 1792 val.;
• vaidybinių filmų – 555 val.;
• kitų transliacijų – 10 val.
Tai sudaro daugiau nei 35 proc. LRT TELEVIZIJOS ir
apie 15 proc. LRT KULTŪROS programos.
Programų įvairovė
LRT įsigyjamų programų įvairovę ir kryptingumą lemia
2013 m. LRT TV tinklelis, programos tikslai, auditorijos
poreikiai ir lūkesčiai, taip pat programai skirtas
biudžetas. Bendroje konkurencinėje televizijų aplinkoje
didelę įtaką daro sumažėjęs užsienio programoms
skirtas biudžetas. Nors galimybės įsigyti užsienio
programų ribotos, vis tiek daug dėmesio skiriama
jų kokybei, atsižvelgiama į tarptautinius vertinimus,
žiūrėjimo reitingus, apdovanojimus, režisierius,
aktorių kolektyvą, sudėtį, įvertinamas kūrinio politinis,
ekonominis aktualumas LRT žiūrovams, produkcijos
kaina, kitos kontrakto derybinės sąlygos.
Dėmesys europinei produkcijai
Vienas iš LRT privalumų – didelis europinės produkcijos
kiekis. Žiūrovai gali pamatyti ne tik anglakalbių kurtas
programas, bet ir vokiečių, italų, prancūzų, lenkų, čekų
kalba sukurtus filmus.
2013 m. buvo parodyta apie 2216 valandų europinės
produkcijos, o tai sudaro 78 proc. visos ištransliuotos
užsienio produkcijos. Daug dėmesio Europos kinui buvo
skiriama 2013 m. gruodžio mėnesį, kai per LRT KULTŪRĄ
kartu su kitomis Europos transliavimo sąjungos (EBU)
narėmis buvo surengta „Europos filmų savaitė”. Per
vieną savaitę kiekvieną dieną žiūrovai turėjo galimybę
pamatyti 10 įvairių Europos šalių filmų, kuriuos pristatė
skirtingi EBU transliuotojai. Šiame projekte dalyvavo 26
transliuotojai iš 25 šalių. Tai – didžiausias kino festivalis,
transliuojamas per Europos televizijas. Per šią savaitę
Europos kinui EBU transliuotojai skyrė 300 val. eterio.
Sutartys su tarptautinėmis kompanijomis
2013 m. toliau buvo tęsiamos sutartys su tokiomis
tarptautinėmis platintojų kompanijomis kaip „ZDF“,
„Discovery“, „MGM“, „BBC“, „National Geographic“,
„ITV“, „Global Screen“, „Beta Film“ ir kt.
55
Aukštų kino kritikų įvertinimo sulaukęs BBC serialas „Šerlokas“
Serialai apie gamtą – tarp labiausiai žiūrovų vertinamų
Bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis
Įsigyjant užsienio programas, bendradarbiaujama su
tokiomis organizacijomis kaip Japonijos, Jungtinės
Karalystės, Prancūzijos, Kinijos LR, Nyderlandų
ambasados, iš kurių nemokamai gaunama užsienio
programų.
Per LRT KULTŪRĄ toliau transliuojama dokumentika,
gauta pagal NORDVISION projektą, kurį pasirašė 5
skandinavų šalių televizijos: DR, NRK, SVT, UR ir YLE.
Iš viso gauta 104 dokumentinės programos. Šiuose
filmuose atspindimos Europos aktualijos, temos,
skirtos šeimai ir visuomenei, menui, gamtai, kelionėms,
kultūrai, istorijai. Per LRT KULTŪRĄ rodyta Kinijos
LR ambasados Vilniuje dovanota dokumentika apie
Kinijos gamtą, kultūrą, istoriją. Nyderlandų ambasados
dokumentika apie Olandijos gamtą, sportą, dizainą, bei
dokumentinis filmas „Šviežia silkė”, kuris 2013 m. rudenį
buvo pristatytas Vilniaus dokumentikos festivalyje.
Dirbant su kolegomis iš užsienio, naudojant LRT
archyvinę medžiagą, sukurti ir parodyti filmai apie
Lietuvos totorius „Diasporos. Lietuvos totoriai” bei filmas
„Filosofų garlaivis”. Abiejų autorė Marina Kirejeva.
2013 m. LRT ir toliau glaudžiai bendradarbiavo su
įvairiomis organizacijomis:
• Lenkijos institutas Vilniuje suteikė teisę transliuoti
filmus „Niekada neužmiršk meluoti“ (į LRT interviu
atvyko filmo režisierius), „1863 m. sukilimas“.
• Šiaurės šalių ministrų tarybos biuro Vilniuje
dėka LRT toliau transliuoja latvių prodiuserinės
kompanijos „SIA Vides“ filmų studijos dokumentinį
ciklą „Šiaurietiškas būdas“ apie Skandinavijos šalis.
• Su kompanija „Kino aljansas“, organizuojančia
„Scanoramos“ kino festivalį, pasirašyta sutartis dėl
filmų „Karališkas romanas“ ir „Bet kuriuo keliu“.
• VšĮ „Kino pavasaris“ mainų pagrindu suteikė teisę
rodyti keturis vaidybinius filmus.
• Sudaryta sutartis su leidybine grupe „Prior“
dėl vaidybinio filmo „Didis grožis“ transliacijos
per LRT 2015 m. Filmas 2013 m. Europos kino
apdovanojimuose gavo geriausio filmo, geriausios
režisūros ir pagrindinio aktoriaus vaidmens prizus.
• Iš kompanijos „Euronews“ nemokamai gauta
dokumentika „Jaunoji karta“ („Generation Y“)
18x5, „Apie teisę“ („Right On“) 23x8‘, taip pat
dokumentinė medžiaga apie 2013 m. pasaulio
išradėjų rinkimus (buvo transliuojami nominantų
trumpi pristatymai bei apdovanojimo ceremonija).
• Gautas nemokams tarptautinis projektas, „DR
Medier“ kompanijos sukurtas dokumentikos ciklas
„Kodėl egzistuoja skurdas“. 8 valandinės dalys
transliuotos per LRT KULTŪRĄ.
• Bendradarbiaujant su Rusijos platintojais ir
naudojant LRT archyvinę vaizdo medžiagą,
sukurtas ir parodytas dokumentinis filmas
„Diasporos. Lietuvos totoriai“.
• Suomijos režisierius, kovojantis už Baltijos jūros
regiono ekologiją, pasisakantis prieš gamtos
naikinimą ir taršą, suteikė LRT teisę rodyti savo
dokumentinį aktualijų filmą „Lašas Baltijos jūroje“.
56
Vaidybinis filmas „Didis grožis“
Dokokumentinis filmas „Jaunoji karta“
Dokumentinis filmas „Šiaurietiškas būdas“ kvietė susipažinti su Skandinavija
Epizodas iš filmo „Filosofų garlaivis“
Vaidybiniai filmai
2013 m. per LRT TELEVIZIJĄ parodyta apie 250 val.
vaidybinių filmų, per LRT KULTŪRĄ – net 305 val.
Filmų įsigijimo ir planavimo koncepcija koncentruojasi
į žanrų, šalių įvairovę bei kokybę. Rodomi ir klasikiniai
filmai, tapę kino istorija, Aukso fondu, ir naujausi
kūriniai, apdovanoti „Oskarais“ bei kitomis prestižinėmis
premijomis. Dauguma filmų dalyvavę įvairiuose
festivaliuose.Kiekvienais metais britai sukuria po tris naujus „Mis
Marpl“ ir po šešis „Puaro“ filmus. Šias naujienas LRT
TELEVIZIJOS žiūrovai seka kiekvieną sekmadienio
popietę rubrikoje „Detektyvo klasika”. Čia rodomi ne tik
naujausi britų filmai, sukurti pagal Agatos Kristi romanus
(„Puaro“, „Mis Marpl“ ir kt.), bet ir senos pamėgtos šių
seklių detektyvinės istorijos.
Jau antri metai šeštadienio popietę rodomas
„Šeštadienio detektyvas“. Ši rubrika pritraukia vis
daugiau žiūrovų. Šiuo metu rodomi britų detektyvai
pasižymi logiška ir nuoseklia filmo fabula, žanro klasika ir
minimaliu žiaurių scenų propogavimu.
„Elito kino“ skiltyje per LRT KULTŪRĄ – nauji ir
klasikiniai geriausių Europos bei kitų šalių režisierių
darbai. Daug dėmesio šiais metais buvo skiriama lenkų
ir skandinavų filmams. Buvo parodyti lenkų režisierių
filmai: B. Lindos „Šviesiai žydri langai“, K. Niewolskio
„Simetrija“, J. Borcucho „Tulpės“, C. Weitzo „Rytoj
bus geriau“. Iš skandinavų filmų išsiskyrė filmai „Nes
tai gražu“ (rež. L. Langseth), „Karališkas romanas“ (rež.
N. Arcel), „Geresnis pasaulis“ (rež. S. Bier), „Nesveikai
laiminga“ (rež. A. Sewitsky). Elito rubrikoje buvo unikali
galimybė pamatyti italų režisierių M. T. Giordanos,
G. Tornatore, prancūzų P. Chereau, rusų A. Melikiano,
vokiečių T. Schweigerio ar net indų, bosnių kino filmus.
57
Vaidybinis filmas „Šviesiai žydri langai“
Vaidybinis filmas „Geresnis pasaulis“
Detektyvo „Puaro“ pagrindiniai veikėjai
Nuo 2013 m. rudens LRT TELEVIZIJOS žiūrovai
vaidybinius filmus gali žiūrėti ne tik vėlų šeštadienio
vakarą, bet ir ketvirtadienio naktį. Naktinis programos
laikas tinkamas veiksmo, detektyvo, trilerio žanrui ar
gerai, šmaikščiai komedijai.
Romantinės komedijos bei istorijos apie meilę iki šiol lieka
svarbiausias Holivudo sapnų fabrikų pelno ir populiarumo
šaltinis. Tokius filmus kiekvieną sekmadienio vakarą rodo
LRT TELEVIZIJA. Sekmadienio vakarą buvo rodomas iki
šiol bene pelningiausias britų filmas „Ketverios vestuvės
ir vienos laidotuvės“ („Four Weddings and a funeral“),
romantiškasis „Prancūziškas bučinys“ („French Kiss“),
komedijos „Žuvelė, vardu Vanda“ („Fish called Vanda“) ir
„Rožinė pantera“ („Pink Panther“). 2013 m. rudenį žiūrovai
matė nuotaikingą komediją „Už borto“ („Overboard“),
komišką detektyvą „Tomo Krauno afera“ („Tomas Crown
Affair“), melodramą „Kai Haris sutiko Sali“ („When Harry
met Sally“) ir pan.
Serialai
2013 m. per LRT TELEVIZIJĄ rodytas vienas
populiariausių BBC serialų pasaulyje „Šerlokas“, kuris,
žiūrovų balsavimu, gavo „Bitinuko“ apdovanojimą. Toliau
rodomi didelio žiūrovų susidomėjimo sulaukę klasikiniai
kriminaliniai vokiečių serialai: „Senis”, „Viena byla dviem“,
„Komisaras Reksas”, „Kobra 11“. Šeimyninei auditorijai
skirtas Australijos serialas „Hartlando užuovėja”,
prabangūs kostiuminiai britų serialai „Forsaitų saga“ ir
„Paskutinis paradas“. Eteryje pasirodė naujausios šių
serialų ekrano versijos.
58
BBC serialas „Šerlokas“
Kostiuminis britų serialas „Forsaitų saga“
Jaunieji žiūrovai darbo dienomis galėjo žiūrėti serialą
„Namelis prerijose“. Ypač vaikų pamėgtas brolių Grimų
ir H. K. Anderseno pasakų ciklas, rodomas kiekvieną
sekmadienį, suburdavo prie ekranų visą šeimą.
Vakaro programoje rodomi naujausi šiuo metu Vokietijoje
transliuojami veiksmo detektyviniai serialai: „Paskutinis
faras“, „Detektyvė King“, „Žemės stulpai“ (sukurtas pagal
rašytojo K. Foleto to paties pavadinimo romaną) bei britų
kultinis serialas „Šnipai“, keturis kartus nominuotas britų
kino premijai BAFTA, įvertintas Karališkosios televizijos
draugijos ir specialiais BBC apdovanojimais.
Dokumentika
„Dokumentinio kino vakaras” – 2011 m. rudenį
pradėta transliuoti rubrika. Kiekvieną pirmadienį
z23.15 val. rodoma dokumentika apie pasaulio įvykius,
kurie sukrėtė visą pasaulį. Transliuoti šie filmai:
„Sunaikinti Bin Ladeną“, „Kaip Vakarai bankrutavo“,
„Slaptasis Pakistanas“, „Pralaimėta Vatikano kova“,
„Galingiausia pasaulio bomba“, „Išminuotojų būrys“,
prancūzų dokumentalistų ciklas apie Antrąjį pasaulinį
karą – „Apokalipsė“, „Lobotomija“ (apie įvykius
Gruzijoje). Taip pat buvo rodomi filmai apie asmenybes:
M. Chodorkovskį, S. Jobsą, V. Havelą. 2013 m.
pradėtas rodyti ciklas „Keisčiausi pasaulio ginklai“.
59
Detektyvinis serialas „Žemės stulpai“
Britų serialas „Šnipai“
Brolių Grimų pasakų ekranizacija
Dokumentinis filmas apie S. Jobsą
Filmas „Sunaikinti Bin Ladeną“
„Pasaulio dokumentikos“ rubrika sekmadieniais
per LRT TELEVIZIJĄ – seniai žinoma LRT žiūrovams.
Ši rubrika programų tinklelyje turi didelį žiūrimumo
reitingą, nes produkcija yra aukštos kokybės, įsigyta iš
BBC, „Discovery” ir „National Geographic Television”
kompanijų. 2013 m. buvo kartojamas BBC ciklas
„Planeta Žemė”, „Civilizacijų paslaptys”, „Didžiosios
migracijos”. Sekmadienio filmai apie keliones visada
pritraukia daug žiūrovų. Vasarą kartu su LRT buvo
galimybė aplankyti Australiją, Indiją, Galapagus, Karibus,
Madagaskarą, Florenciją, pažinti Afriką.
„Šeštadienio dienos dokumentiniai ciklai“ skirti
nagrinėti pasaulio mokslo paslaptis. Šioje rubrikoje
rodoma daug BBC mokslinės dokumentikos – „Visatos
stebuklai“, „Žmogaus kūno gelmėse“, „Žmogaus sąmonės
gelmėse“, „Chirurgijos istorija“, „Pirmoji gyvybė“.
Istorinės asmenybės taip pat gyvos mūsų
dokumentiniuose filmuose. Per 2013 m. LRT žiūrovui
buvo galimybė peržiūrėti Hanibalo, Čingischano
istorijas, prisiminti Romos istoriją, pamatyti filmų ciklą
„Senovės pasauliai“. Iš pusvalandinių dokumentinių
serialų galima paminėti „Ekologiškiausi pasaulio
namai“ apie novatoriškus gamtos apsaugos
sprendimus ir estetinius ekologiškų statybinių
medžiagų panaudojimo būdus.
Animacija
Animacija vaikams rodoma kiekvieną šeštadienį ir
sekmadienį rytinėje LRT TELEVIZIJOS programoje.
Kartojami tokie serialai kaip čekų „Kurmis ir draugai”,
„Aviukas Šonas”. Toliau rodomas ypatingo dėmesio
susilaukęs prancūzų ir italų kurtas animacinis serialas
„Džeronimas”. Šį serialą lietuviškai dubliavo – tekstą
įskaitė ir daineles įdainavo – šeši aktoriai, kurių balsų
tinkamumą tvirtino filmuko kūrėjai. Tokią kokybišką
programą vaikai tuoj pastebėjo ir įvertino – serialo
žiūrimumas savaitgalio rytinėje tinklelio pozicijoje viršija
visų kitų kanalų. Per įvairias šventes buvo parodyta
nemažai proginių animacinių filmų šeimai ir vaikams. LRT
mažieji žiūrovai pripratę prie klasikinių istorijų, todėl šiais
metais galėjo toliau sekti Odisėjo keliones, Aivenho žygius.
Viena iš LRT TELEVIZIJOS rudens tinklelio naujovių
– anksti rytais per laidą „Labas rytas” transliuojamas
trumpas animacinis filmukas. Prieš 7 val. ryto vaikai galėjo
pasidžiaugti „Spaiko“ ir „Džiunglių būrio” nuotykiais.
60
Pasaulio dokumentikoje – BBC ciklas „Planeta žemė“
BBC mokslinė dokumentika: „Žmogaus kūno gelmėse“
Vaikų pamėgtas „Aviukas Šonas“
Serialą „Džeronimas“ garsino net 6 aktoriai
Kita užsienio produkcija
Nuo 2013 m. sausio mėnesio LRT pagal pratęstą sutartį
su EBU kasmet transliuoja tris klasikinės muzikos
koncertus. Tai Vienos filharmonijos orkestro naujametis
koncertas, vasaros koncertas Šėnbrune (Austrija),
kurio metu buvo atliekami W. A. Mozarto, J. Haydno,
J. Bramso, J. Strausso ir kitų žymių kompozitorių
kūriniai. Lapkričio mėnesį buvo transliuojamas
trečiasis EBU koncertas iš Pekino, jame skambėjo
L. van Bethoveno simfonijos. Taip pat iš EBU gautas
koncertas „Be sienų. Dainuojanti Europa”, kurį transliavo
dauguma Europos transliuotojų. 2013 m žiemą buvo
kartojamas BBC koncertas, skirtas karalienės Elžbietos
II deimantiniam karūnavimo jubiliejui („The Diamond
Jubilee Concert“). Šiame pasirodyme visos britų
muzikos žvaigždės pagerbė savo karalienę.
LRT TV NAUJIENŲ TARNYBA
61
BBC koncertas, skirtas karalienės Elžbietos II deimantiniam karūnavimo jubiliejui
Nauja technika ir vaizdo montažo technologija
• Pereita prie skaitmeninio montažo, įrengtos
keturios naujos vaizdo montažo studijos.
• Tiesioginiams įsijungimams naudojami šeši
bevielio interneto komplektai TERADEK.
• Filmuojama septyniomis naujomis skaitmeninėmis
vaizdo kameromis.
• Atnaujinta informacinė sistema (LRT žinios).
• Atnaujinta kompiuterinė technika (įsigyta 30 naujų
kompiuterių).
Darbuotojai:
• 66 etatiniai;
• 26 dirba pagal autorinę sutartį;
• rengiantis Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai,
atnaujintas Briuselio korespondentų punkto
darbas – įdarbinti du reporteriai-TV operatoriai.
Veiklos analizė
LRT TV naujienų tarnyba kasdien parengia ir transliuoja
vidutiniškai 7 val. programos: kelias dešimtis originalių
reportažų iš Lietuvos ir užsienio, specialistų komentarų ir
interviu, „Laba diena, Lietuva“ programose organizuoja
vidutiniškai 30 min. tiesioginių įsijungimų iš įvykių vietų
regionuose, konferencijų.
Ypatingas žurnalistų bei televizijos operatorių
išbandymas laukė Lietuvai rengiantis pirmininkauti
ES Tarybai ir pirmininkavimo laikotarpiu. Kūrybinių
grupių ilgametė darbo patirtis, profesinis pasirengimas
lėmė sėkmingą ir objektyvų Lietuvoje vykusių renginių
atspindėjimą, didelę informacijos sklaidą.
Svarbiausia LRT TELEVIZIJOS žinių programa
„Panorama“ rengiama ir transliuojama nuo 1970 m.
Visos TV naujienų tarnybos kuriamos žinių ir analitinės
programos kasdien operatyviai informuoja visuomenę
apie Lietuvos ir pasaulio politikos, ekonomikos,
visuomenės gyvenimo, verslo, mokslo ir kultūros
įvykius. TV žinių tarnybos dėmesys Lietuvos regionams
ir kaimyninėms valstybėms išskiria visuomeninio
transliuotojo naujienų programas iš kitų šalies
transliuotojų.
Per 2013 m. daug vertingos informacijos LRT
TELEVIZIJOS žiūrovams pateikė Briuselio
korespondentų punkto žurnalistai-TV operatoriai,
parengę porą šimtų reportažų iš Prancūzijos, Vokietijos,
Liuksemburgo, Švedijos, Belgijos, apie ES institucijas
ir šalis, EP darbą, pasirengimą pirmininkavimui ES
Tarybai ir pirmininkavimo renginius. TV naujienų
tarnyba žiūrovus nuolat informuoja apie Latvijos,
Estijos, Lenkijos lietuvių bendruomenių gyvenimą,
politinį, ekonominį, kultūrinį bendradarbiavimą,
turizmo plėtrą. Panevėžio, Alytaus korespondentų
punktų žurnalistai dažniausiai siunčiami į tarnybines
komandiruotes Varšuvoje, Kijeve, Rygoje.
Beveik tris savaites TV naujienų tarnybos žurnalistai
fiksavo įvykius Ukrainos sostinėje Kijeve. Kasdien
tiesiogiai jungėsi į dienos ir vakaro žinių programas,
pasakojo apie valdančiųjų ir opozicijos veiksmus,
nepasirašius asociacijos sutarties su ES. LRT
TELEVIZIJOS žiūrovai taip pat buvo informuoti apie
euro įvedimą Latvijoje.
62
„Panoramos” vedėja E. Bučelytė
„Laba diena, Lietuva” vedėjas Juras Jankevičius
2013 m. LRT TV naujienų tarnybos Panevėžio
korespondentai iš Tbilisio parengė reportažų ciklą
apie Panevėžio dramos teatro gastroles, Gruzijoje
gyvenančių tautiečių kultūrinį gyvenimą, ten dirbančius
lietuvius verslininkus.
Dešimtys reportažų buvo skirti nedarbo mažinimo,
neįgaliųjų socialinės globos, senyvo amžiaus ir vienišų
žmonių rūpybos, pensijų atkūrimo klausimams.
Žinių programose visuomenė nuolat informuojama apie
švietimo reformą, mokslo naujienas. Apie Lietuvos
mokslininkų laimėjimus LRT TV naujienų tarnybos
žurnalistai pasakojo ir tiesioginėse programose,
ir reportažuose. Ypatingas dėmesys buvo skirtas
Lietuvos mokslininkų pasiekimams kosminės
technologijos srityje, lietuviškai kosmoso misijai –
lietuviškų palydovų „LituanicaSat-1“ ir „Lit-Sat-1“
sukonstravimui ir išsiuntimui į NASA bei paleidimui į
kosmosą. Pusšimtis reportažų buvo skirta švietimo
reformai, Mokslo ir studijų įstatymui aiškinti, aukštųjų
mokyklų pertvarkai, lenkiškų mokyklų Lietuvoje
ir lietuviškų Lenkijoje neišspręstiems klausimams
analizuoti.
2013-ieji buvo paskelbti Tarmių ir Sveikatingumo metais.
Per 2013 m. „Panoramos“ ir kitose informacinėse
programose sveikatingumo renginiams atspindėti
buvo nufilmuoti ir parodyti 35 reportažai, demonstruoti
mankštos pratimų kompleksai „Labas rytas, Lietuva“
sporto rubrikoje.
Apie Tarmių metams skirtus renginius TV naujienų
tarnybos žurnalistai tiesiogiai pasakojo laidose „Labas
rytas, Lietuva“ ir „Laba diena, Lietuva“. Iš viso buvo
parengta 17 reportažų.
Kaip ir kasmet, ypatingas dėmesys žinių programose
skiriamas socialiniams, ekonominiams, kultūriniams
klausimams. Per 2013 m. „Panoramoje“ kasdien
buvo transliuojami reportažai kultūrinio gyvenimo,
paveldosaugos, aplinkosaugos, būsto atnaujinimo
temomis. Nuolat pasakojama apie nacionalinės
kultūros ir meno bei mokslo premijų laureatus, rengiami
reportažai iš teatrų, kino festivalių, kitų renginių. Žinių
programose parodyta 14 reportažų apie kovą su
korupcija.
63
Euromaidanas, Kijevas
„Lituanica SAT-1” prabils: „Linkėjimai lietuviams visame pasaulyje“
Žinių vedėjai I. Janauskaitė ir M. Žiedas
TV naujienų tarnybos veikloje ypatingas dėmesys
skiriamas objektyvumo, nuomonių įvairovės ir etiškumo
kriterijams, išdėstytiems Visuomenės informavimo,
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios
informacijos poveikio, Lietuvos nacionalinio radijo ir
televizijos įstatymuose bei Lietuvos žurnalistų ir leidėjų
etikos kodekse.
LRT TV naujienų tarnyba toliau tobulina ir plečia belaidžio
interneto galimybes. Naudojant TERADEK komplektus,
TV žiūrovai kur kas operatyviau informuojami apie įvykius
Vilniuje, taip pat Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir
Alytaus regionuose. Nuolat tiesiogiai jungiamasi į žinių
programas iš LR Seimo. Programos „Laba diena, Lietuva“
kūrybinės grupės beveik kasdien tiesiogiai kalbina
Seimo narius, ministrus, kitus valstybės pareigūnus
ir visuomenės atstovus, kurie komentuoja priimamus
įstatymus ir informuoja visuomenę apie socialines,
politines, ekonomines aktualijas.
Antra pagal populiarumą po „Panoramos“ yra 18.00
val. žinių programa. Tai vienintelė programa Lietuvoje,
jau 15 metų verčiama į gestų kalbą. Klausos negalią
turintiems žmonėms plačiai prieinamos naujienos ir
iš pasaulio, ir iš Lietuvos. Socialinė, ekonominė bei
kultūrinė informacija pateikiama ne tik darbo dienomis,
bet ir savaitgaliais 16.00 val. žiniose. Neįgaliųjų
patogumui kasdien bėgančia eilute paleidžiami
reportažų tekstai svarbiausioje žinių programoje
„Panorama“. Kasmet LRT TV naujienų tarnybos
žurnalistai apie svarbius įvykius Lietuvoje EBU vaizdo
kanalais informuoja ir kitas ES šalis. Per mėnesį apie
šalies aktualijas parengiama iki dešimties reportažų.
Nuo 1988 m. rytais transliuojama informacinė-pramoginė
programa „Labas rytas, Lietuva“. Programoje 5 kartus kas
pusvalandį transliuojamos naujausios ryto žinios, aktualūs
pokalbiai, muzikiniai intarpai. 2013 m. laidoje „Labas
rytas, Lietuva“ skirtas ypatingas dėmesys Lietuvos
pirmininkavimui ES Tarybai. Parengti du interviu (įžanginis
ir baigiamasis) su LR Prezidente D. Grybauskaite,
pristatyti visi svarbiausi pirmininkavimo susitikimai, vykę
Vilniuje. Juos pristatė LR Prezidentūros, URM atstovai.
Parlamento komitetų vadovai pasakojo apie parlamentinio
matmens renginius Seime. Rodyti reportažai apie techninį
renginių organizavimą.
Minint Tarmių metus, laidoje visus metus rengta speciali
savaitinė „Tarmių enciklopedijos“ rubrika, kurioje
kalbininkai pristatė lietuvių kalbos tarmių ir šnektų
įvairovę, būtinybę ją išsaugoti. Mintis apie būtinybę
saugoti ir išlaikyti tarmę išsakė visuomenei žinomi
asmenys, jau nebegyvenantys savo tarminėje aplinkoje.
Sveikatingumo metams rengtoje savaitinėje „Žvalaus
ryto“ skiltyje sporto, medicinos specialistai pateikdavo
kiekvienam žiūrovui tinkamų pratimų, kuriems nebūtina
speciali įranga. zz„Gardaus ryto“ skiltyje, kurioje
pristatomi įvairių valgių receptai, išskirtinis dėmesys
skirtas sveikam maistui. Laidoje rodyti ir reportažai
iš sporto renginių. Jau dveji metai laidoje rengiama
„Medicinos“ skiltis, kurioje savo srities specialistai ne
tik pasakoja apie ligas, bet ir teikia patarimus, kaip jų
išvengti.
Šalies politinio, ekonominio gyvenimo naujienoms
skirta savaitinė „Studijos svečio“ skiltis, kurioje Lietuvos
aktualijas komentavo LR Seimo ir LR Vyriausybės
vadovai, LR Prezidentės patarėjai, ministrai.
Tęsėsi aktyvus bendradarbiavimas su Metų knygos
rinkimų organizatoriais. Laidoje viešėjo ir savo kūrinius
pristatė visi Metų knygos titului nominuoti rašytojai.
„Labas rytas, Lietuva“ tradiciškai išskirtinį dėmesį skyrė
nacionalinio kino sklaidai. Laidoje pristatyti visi naujausi
lietuviški vaidybiniai filmai, nemažai dokumentinių juostų. Studijoje viešėjo filmų režisieriai, pagrindinių vaidmenų atlikėjai. Galima pridurti, kad sėkmingai tęstas bendradarbiavimas su didžiausiu ir sėkmingiausiu Lietuvoje tarptautiniu kino festivaliu „Kino pavasaris“.
64
„Labas rytas, Lietuva” vedėjai E. Daugėlaitė ir I. Krupavičius
„Gardaus ryto“ skiltyje pristatomi įvairių valgių receptai
Keli pokalbių ciklai buvo skirti žiūrovų teisiniam švietimui
ir finansiniam raštingumui didinti. Kartu su Lietuvos
banku parengtas dešimties pokalbių ciklas „Pinigų bitė“
apie asmeninių finansų tvarkymą, atsakingą skolinimąsi,
įvairius investavimo būdus, kaupimą senatvei ir
pan. Padedant Lietuvos laisvosios rinkos institutui,
suorganizuotas savaitinis dviejų mėnesių pokalbių
ciklas apie verslą ir verslumą. Tema nagrinėta istoriniu,
moraliniu, religijotyros, literatūriniu aspektu.
Kasdieniame gyvenime pasitaikančios juridinės
problemos buvo aptariamos savaitinėje „Teisės“
rubrikoje. Patyrę Vilniaus universiteto dėstytojai, žinomi
advokatai komentavo su darbo teise susijusias situacijas,
operatyviai atsakė į žiūrovų atsiųstus klausimus.
Rytiniuose pokalbiuose apie savo naujausią kūrybą
nuolat pasakojo žymiausi Lietuvos rašytojai, muzikantai,
dainininkai. Programas puošė ir kaimyninių bei egzotiškų
kraštų atlikėjai. Trečiadieniais tradiciškai buvo rengiamos
knygų apžvalgos.
Laidai „Labas rytas, Lietuva” žurnalistai parengė kelias
dešimtis reportažų socialinėmis, švietimo ir mokslo,
jaunimo muzikinio lavinimo temomis.
Jau vienuolika metų sekmadieniais 20.45 val.
transliuojama politinių aktualijų laida „Savaitė“, nuolat
pagal reitingus patenkanti tarp penkių žiūrimiausių
programų.
LRT TV naujienų tarnyba nuo 2008 m. rengia pasaulio
įvykių apžvalginę programą „Pasaulio panorama“.
LRT sporto redakcija
LRT sporto redakcijos svarbiausi tikslai – rengti sporto
žinias, rūpintis sporto renginių transliacijomis per radiją ir
televiziją. 2013 m. kiekvieną dieną buvo rengiamos sporto
apžvalgos LRT TV ir LRT Radijo naujienų tarnyboms.
Kiekvieną darbo dieną rengiamos penkios sporto
apžvalgos TV naujienų tarnybos laidoms „Labas rytas,
Lietuva“, „Laba diena, Lietuva“, „Šiandien“, „Panorama“
ir „Vakaro žinios“. TV sporto žinioms sukuriamos
produkcijos kiekis kone padvigubėjo (nuo 12–14 min. iki
22–24 min. per dieną).
65
Laidos „Savaitė” vedėja N. Pumprickaitė Laidos „Pasaulio panorama” vedėjas K. Kaupinis
Pasaulio jaunimo irklavimo čempionatas Trakuose
LRT RADIJUI yra rengiamos 7 sporto apžvalgos (nuo
7 val. ryto naujienų ir nuolat atnaujinamos iki pat 22.00 val.
vakaro). Po dvi sporto apžvalgas per dieną išgirsta ir radijo
stoties LRT OPUS klausytojai. LRT RADIJUJE kiekvieną
sekmadienį yra rengiama speciali 25 min. trukmės laida
„Septynios sporto dienos“.
Vertėtų išskirti tiesiogines sporto transliacijas,
kurių 2013 m. buvo labai daug. LRT lieka vienintelė
televizija, žiūrovams suteikianti ypatingą galimybę
tiesiogiai pamatyti olimpinės ir pasaulio čempionės
Rūtos Meilutytės startus svarbiausiose varžybose. Tai
ir Pasaulio plaukimo čempionatas Barselonoje liepos
28–rugpjūčio 4 dienomis bei Europos čempionatas 25 m
baseine Hergene gruodžio 12–15 dienomis. Unikalios
dar dvi plaukimo transliacijos – Kauno plaukimo baseino
„Girstutis“ atidarymas ir R. Meilutytės šeimų plaukimo
estafečių varžybos.
Per LRT TELEVIZIJĄ buvo transliuojami svarbiausi
Lietuvos ir pasaulio futbolo įvykiai. LRT TELEVIZIJA nuo
birželio 15 iki liepos 2 d. buvo oficiali pasaulinio sporto
įvykio – FIFA Konfederacijų futbolo taurės Brazilijoje –
transliuotoja. Ne tik tiesiogiai transliuotos rungtynės,
bet ir rengtos apžvalgos bei laidelės „Futbolas moterų
akimis“. Taip pat LRT eteryje buvo rodomos Lietuvos
futbolo rinktinės rungtynės FIFA pasaulio futbolo
čempionato atrankoje, Lietuvoje pirmą kartą vykęs UEFA
U-19 čempionato finalinis turnyras, be to, Lietuvos
futbolo A lygos čempionato rungtynės ir puikus Vilniaus
VFMD „Žalgiris“ klubo pasirodymas UEFA Europos
lygos turnyre.
LRT TELEVIZIJOS eteryje daug dėmesio skiriama ir
krepšiniui. Į LRT sugrįžo stipriausių Lietuvos krepšinio
komandų turnyras – Lietuvos krepšinio lyga (LKL).
Transliuotas tarptautinis Klaipėdoje vykęs krepšinio
turnyras V. Garasto taurei laimėti, Kauno „Žalgirio“
sezono atidarymo rungtynės, Nacionalinės krepšinio
lygos (NKL) finalas, FIBA pasaulio merginų (U-19)
krepšinio čempionatas Klaipėdoje.
Neeilinis sporto įvykis buvo Pasaulio lengvosios atletikos
čempionatas Maskvoje, vykęs rugpjūčio 10–18 d.
LRT TELEVIZIJA jį transliavo tiesiogiai, suteikdama
galimybę stebėti ne tik geriausių pasaulio, bet ir Lietuvos
lengvaatlečių pasirodymus.
2010 m. LRT pasirašė bendradarbiavimo sutartį su
Lietuvos rankinio federacija, todėl jau keleri metai
savo programose skatina domėjimąsi šiuo žaidimu.
2013 m. jau 52-ąjį kartą įvyko LRT didžiosios taurės
finalas. Tradiciškai šių varžybų vyrų ir moterų rungtynes
tiesiogiai transliavo LRT TELEVIZIJA. Taip pat buvo
transliuojamos Lietuvos moterų ir vyrų rankinio
nacionalinių rinktinių rungtynės.
Kitos tiesioginės transliacijos: Europos jaunimo (iki
20 metų) paplūdimio tinklinio čempionatas Vilniuje,
atviras Lietuvos konkūrų čempionatas, Pasaulio kanojų
irklavimo čempionatas iš Duisburgo, pasaulio regbio-7
čempionatas Maskvoje, Europos rankų lenkimo
čempionatas Druskininkuose.
LRT kūrybinė komanda (Stasys Petkus, Žilvinas Petkus,
Gintarė Grikštaitė, Miroslavas Stankevičius) sukūrė
dokumentinį filmą apie olimpinį vicečempioną ėjiką
Antaną Mikėną. 2013 m. šis filmas buvo parodytas per
LRT TELEVIZIJĄ.
Sporto redakcija bendradarbiauja su sporto
federacijomis, Kūno kultūros ir sporto departamentu prie
LR Vyriausybės, Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu,
Lietuvos parolimpiniu komitetu, Sporto federacijų
sąjunga, miestų savivaldybėmis, taip pat tarptautinėmis
organizacijomis (tokiomis kaip EBU).
66
LRT Televizija transliavo R. Meilutytės triumfo akimirkas
Konfederacijų taurės čempionatą iš Brazilijos omentavo N. Kesminas
RADIJAS
Radijas: operatyvi ir objektyvi informacija 24 val. per parą
LRT radijas išlieka Lietuvos radijo rinkos lyderiu. Jo
klauso kas penktas radijo klausytojas. Didžiausias
dėmesys skiriamas naujienų laidų operatyvumui ir
objektyvumui, tiesioginėms transliacijoms iš įvykio
vietos. 2013 m. žinios pradėtos transliuoti visą parą,
o pavakare atsirado dar viena tiesioginė informacinė
laida „60 minučių“. Informacinės ir šviečiamosios laidos
sudaro beveik 70 proc. visos programos.
Lietuvos visuomeninis transliuotojas rengia tris radijo
programas: LRT RADIJO, LRT KLASIKOS ir LRT OPUS.
LRT RADIJO ir LRT OPUS programos transliuojamos
24 val. per parą, o LRT KLASIKOS programa – 18 val.
Nepaisant labai didelės ir nuolat augančios
konkurencijos, LRT radijas ir toliau yra lyderis, užimantis
20,6 proc. šalies radijo rinkos, ir 2013 m. šios programos
klausomumas išaugo beveik 2 proc. LRT KLASIKOS
programos, skirtos rimtajai muzikai ir kultūros laidoms,
jau keleri metai klausosi apie 0,8 proc. radijo klausytojų.
Jaunimui skirtos LRT OPUS programos klauso apie
0,3 proc. radijo klausytojų. Tačiau ši programa 2013 m.
buvo transliuojama vos 8 siųstuvais. LRT RADIJAS ir
LRT KLASIKA turėjo po 22 siųstuvus.
67
LRT Klasikos laidos „Muzikinis pastišas“ kūrybinė grupė
LRT RADIJO programa
Dėmesys informacijai ir diskusijoms, gimtosios kalbos
puoselėjimui, krašto pažinimui, jo istorijai, mokslo
pasiekimams, skaitymo skatinimui bei muzikinio
skonio lavinimui. Vienintelė radijo stotis, kurianti radijo
dokumentiką (4 dokumentikos ciklai: „Sveikatingumo
metai“, „Kodas: emigracija“, „Vilniaus geto likvidavimas“,
„Lietuvos mokyklos ateitis“), kasdien skaitanti pasakas
vaikams.
LRT radijo programoms 2013 m. buvo rengiamos kelios
dešimtys įvairių autorinių laidų. LRT RADIJAS vienintelis
Lietuvoje visą parą žinias kiekvieną valandą transliuoja
tiesiogiai, o nuo 6 val. ryto iki 16 val. – kas pusvalandį.
LRT RADIJAS tiesiogines laidas darbo dienomis
pradeda transliuoti 5 val. ryto, kai eteryje nuskamba
pirmoji Lietuvoje spaudos apžvalga. Tiesioginės laidos
transliuojamos iki 20 val. vakaro, o savaitgaliais dažnai
tiesiogiai transliuojami koncertai ir laida jaunimui
„Nežinau“.
Didelė naujovė – 2013-ųjų rudens sezoną pradėjusi
laida „60 minučių“, kurioje aptariamos pagrindinės
dienos temos. Valandinę laidą, prasidedančią
17 val., pakaitomis veda Agnė Skamarakaitė ir Deividas
Jursevičius. Laida buvo apdovanota „Auksinės bitės“
prizu kaip geriausia LRT radijo laida.
2013 m. laida „Atrask Lietuvą“, kurią rengia redaktorė
Jolanta Jurkūnienė, buvo pristatyta „Auksinės bitės“
apdovanojimui. Vos metus gyvuojanti laida sulaukė labai
didelio klausytojų susidomėjimo, yra rengiama labai
radijiškai, gyvai, keliaudama po gražiausias Lietuvos
kultūros, istorijos, gamtos vietas, redaktorė skatina
pažinti ir keliauti po savo šalį.
Iš Skaitymo skatinimo programos buvo paremtas 17-os
radijo laidų ciklas „Ką man skaityti?“. Šešių žmonių
grupė sukūrė gyvą, aktualią trijų puslapių laidą, kurioje
buvo svarstoma, kaip išsirinkti tinkamą knygą, kaip
rasti gerą romaną ar knygą vaikams ir ką skaito žinomi
Lietuvos žmonės, kokios knygos patinka rašytojams.
2013 m. rugsėjo mėnesį LRT RADIJAS tiesiogiai
transliavo Europos krepšinio čempionato rungtynes,
kuriose žaidė Lietuvos rinktinė.
68
Laidos „60 minučių“ vedėjai A. Skamarakaitė ir D. Jursevičius
69
70
71
Lietuvos radijo žinios visą parą 7 dienas per savaitę – patikima ir operatyvi informacija iš Lietuvos ir pasaulio
Visuomeninio radijo veiklai ypač reikšminga yra LRT Radijo naujienų tarnyba, kurioje 2013 m. pabaigoje iš viso dirbo 51 etatinis žurnalistas, iš jų – 4 korespondentai Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Rygoje, 10 etatinių naujienų tarnybos žurnalistų ir trys neetatiniai autoriai rengė laidas rusų, lenkų, baltarusių, ukrainiečių, žydų (jidiš) kalbomis. LRT Radijo naujienų tarnyba palaiko ryšius su daugiau nei 20 spaudos žurnalistų įvairiose šalies vietose. Su LRT radiju nuolat bendradarbiauja apie 20 neetatinių korespondentų užsienio šalyse: Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, JAV, Rusijoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje, Indijoje,
Argentinoje, Australijoje, Olandijoje, Slovėnijoje, Graikijoje, Italijoje, Airijoje, Islandijoje ir kt.
Nuo rudens žinios redaguojamos ir tiesiogiai skaitomos visą parą. Toks žingsnis, be kita ko, buvo būtinas ir dėl to, kad internetinė šalies žiniasklaida jau kurį laiką irgi dirba be pertraukų.
Pačiose žiniose atkreiptas dėmesys į pranešimus kasdienio gyvenimo ir kultūros temomis, ypač savaitgaliais. Atsižvelgiant į priekaištus dėl tokios tematikos trūkumo, taip pat pradėta rengti daugiau pranešimų iš užsienio gyvenimo naujovių ir mokslo pasiekimų tematika.
LRT Radijo naujienų tarnyba rengia tris informacines aktualijų laidas: „Ryto garsus“, „Lietuvos dieną“ ir „60 minučių“, kurių trukmė per dieną siekia net 6,5 valandos.
72
Laidos „Ryto garsai“ komanda
Parengti bent keli dokumentinių laidų ciklai.
Kadangi 2013-ieji buvo Sveikatingumo metai, sveikos
gyvensenos – mitybos, sporto, laisvalaikio – klausimams
buvo skiriama ypač daug dėmesio. Kiekvieną trečiadienį
laidoje „Ryto garsai“ transliuotas pokalbis su sveikuoliu
ar šiaip įdomios patirties turinčiu ir sveiką gyvenimo
būdą propaguojančiu pašnekovu. Kartą per mėnesį buvo
rengiamas platesnis pasakojimas sveikatingumo tema.
Čia būtina paminėti Naujienų tarnybos žurnalistę Justiną
Mitkaitę, kuri ištisus metus ne tik kuravo sveikatingumo
temą, bet ir parengė įspūdingą keturių dalių dokumentinį
ciklą apie šiuolaikinės mitybos problemas. Ypač
pasiteisino visus metus kaip socialinės reklamos
skirtukai transliuojami Naujienų tarnybos žurnalistų
įrašyti trumpi įvairių žmonių pasisakymai ar patarimai
sveikatingumo klausimais. Visa tai vainikavo LRT radijo
2013-ųjų Metų žmogaus vardo suteikimas daug kartų
laidose dalyvavusiam sveikuoliui ir keliautojui Algimantui
Jucevičiui.
Balandžio–gegužės mėnesiais transliuotas 8-ių dalių
(kartą per savaitę) ciklas „Kodas: emigracija“. Pasakojimai
buvo parengti iš skirtingų Lietuvos vietų: kaimų ir
miestelių, kur emigracija palietė vos ne kiekvieną šeimą,
Vilniaus oro uosto išvykimo salės, į Daniją vykstančio
mikroautobuso ir t. t. Medžiaga dviem pasakojimams
buvo surinkta Anglijos mieste Bostone, kuriame gyvena ir
dirba didelė lietuvių bendruomenė, ir Londone.
Vilniaus geto likvidavimo 70-mečio proga žurnalistė
Indrė Anskaitytė parengė 4-ių dalių pasakojimų ciklą nuo
seniausių žydų istorijos Lietuvoje epizodų iki holokausto
tragedijos 1941–1943 m. Pasakojimai transliuoti artėjant
rugsėjo 23-iajai.
Dar viena dokumentinių pasakojimų serija skambėjo
gruodžio mėnesį. Naujienų tarnybos žurnalistai šįkart
gilinosi į Lietuvos mokyklos problemas. Medžiagą
pasakojimams jie rinko tiek garsiausiuose šalies
licėjuose ir gimnazijose, tiek mažose pradinėse kaimo
mokyklose, neretai atsidūrusiose ant uždarymo
slenksčio.
Apskritai jau galima teigti, kad per pastaruosius
kelerius metus Radijo naujienų tarnyboje sėkmingai
prigijo tradicija per metus parengti bent du didelius
dokumentinių pasakojimų ciklus – pavasarį ir vėlyvą
rudenį.
Beje, net keturios LRT Radijo naujienų tarnybos
žurnalistės už dokumentinius pasakojimus gavo
konkurso „Pragiedruliai“ apdovanojimus. Geriausia
konkurso „Pragiedruliai“ 2013-ųjų radijo laida išrinktas
S. Aginskaitės pasakojimas iš ciklo „Lietuvos mokykla“.
Šiuo apdovanojimu įvertintas ir radijo dokumentikos
laidų ciklas, skirtas Vilniaus geto likvidavimo 70-mečiui
(autorė I. Anskaitytė). Už stereotipus laužantį požiūrį
į emigraciją minėtame konkurse apdovanotas
pasakojimas „Skuodas: teigiamos emigracijos pusės“
(autorė Ž. Kropaitė) iš ciklo „Kodas: emigracija“. Dar
vieną apdovanojimą konkurse pelnė J. Mitkaitės
pasakojimas iš dokumentikos ciklo „Lietuvos mokykla“
už bandymą naujai pažvelgti į pedagogo vietą
šiuolaikinėje visuomenėje.
Bendradarbiaujant su Lietuvos centriniu valstybės
archyvu, toliau transliuoti „Amerikos balso“ lietuviškų
laidų įrašai.
LRT Radijo naujienų tarnyba dalyvauja EBU naujienų
mainų programoje „Euroradio News“. EBU narės siūlo
ištraukas (interviu, pokalbius, pasisakymus) iš savo šalių
ir gali laisvai naudotis kitų šalių įdėtais įrašais.
73
J. Mitkaitė parengė įspūdingą keturių dalių dokumentinį ciklą apie šiuolaikinės mitybos problemas
Reikšmingiausi visuomenei įvykiai ir renginiai – per LRT RADIJĄ
LRT radijo eteryje 2013-aisiais transliuoti visuomenei
reikšmingi įvykiai bei renginiai: Vasario 16-osios
minėjimas, Vyriausybės ataskaita Seime, Prezidentės
metinis pranešimas, speciali programa, skirta Kovo
11-osios – Lietuvos nepriklausomybės dienai, speciali
šventinė programa Valstybės dienai – Liepos 6-ajai,
renginiai, skirti Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai,
svarbūs Seimo posėdžiai, iškilmingi renginiai, svarbios
Lietuvai ir jos žmonėms spaudos konferencijos.
2013 m. parengta daugiau tiesioginių transliacijų iš
Seimo. Tai susiję su vis stiprėjančia nuostata, kad
radijas, jei tik įmanoma, turi transliuoti tiesiogiai. Laikytis
tokios nuostatos skatina ir klausytojų pageidavimai.
Dėmesys žemės ūkiui
Radijo laida „Gimtoji žemė“ 2013 m. daugiausia
dėmesio skyrė ES bendrosios žemės ūkio politikai
aiškinti. Transliuoti pokalbiai su Lietuvos politikais,
ekspertais ir specialistais, dalyvavusiais Briuselyje
derybose dėl žemės ūkio finansavimo, naujų paramos
principų ir tvarkos. Laidose dalyvavo ir šalies
žemdirbių visuomeninių organizacijų atstovai, paprasti
žemdirbiai. Domėtasi ir Lietuvos žemdirbių protesto
akcijomis Briuselyje (2013 m. vasario mėn. 7 d.) dėl
mažų tiesioginių išmokų. Keletas reportažų parengta
iš Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai skirtų renginių,
kuriuose dalyvavo ES šalių žemės ūkio ministrai. Kalbėta
ir su kolegomis žurnalistais iš Šiaurės Airijos, Vengrijos,
Portugalijos, Čekijos, Graikijos, buvusiais Vilniuje. Jų
patirtis ir įspūdžiai iš Lietuvos kaimo taip buvo naudingi
mūsų klausytojams. Bene įdomiausi buvo žurnalisto
iš Vengrijos P. Totho pastebėjimai apie Vengrijos
parlamento priimtus sprendimus, ribojančius žemės
pardavimą užsieniečiams.
Laida, kaip ir kasmet, daug dėmesio skyrė aktualijoms
žemės ūkio sektoriuje ir kaime aptarti. Parengti
reportažai iš visuotinio žemdirbių suvažiavimo,
svarbiausių Lietuvoje organizuojamų parodų. Toliau
transliuojama rubrika „Diena kaime”, kurioje kalbinami
kaime gyvenantys ir dirbantys įvairiausių profesijų
specialistai. Ieškoma naujų laidos formų – parengtos
kelios laidos mozaikos principu (įdomi informacija
iš viso pasaulio papildomos specialistų ar ekspertų
komentarais). Metų pabaigoje, pasitelkiant klausytojus,
buvo renkami gerais darbais, labdaringa veikla
garsėjantys ūkininkai, kaimo bendruomenių aktyvistai,
su kuriais buvo parengti pokalbiai. Laidose daugiau
dėmesio buvo skiriama temoms apie ekologinį
ūkininkavimą, tausojantį žemę ir gamtą.
Visuomeninio radijo eteryje – tiesioginės laidos iš švenčių ir varžybų
Kita sena tradicija – vasaros transliacijos iš įvairių
Lietuvos vietų – praėjusiais metais buvo gerokai
pakoreguota, ir atrodo, sėkmingai. Vietoj anksti rytais
iš kilnojamos studijos miestų ar miestelių gatvėse
transliuotų „Ryto garsų“ nutarta rengti specialias
programas labiau įdienojus – nuo 12 val. iki 15 val. Toks
laikas labiau pasiteisina jau vien dėl to, kad gatvėje tuo
metu būna daugiau žmonių, tad ir dėmesio sulaukiama
daugiau. Be to, dieną transliacijas lengviau derinti su
renginiais, kuriems jos dažnai ir būna skirtos.
74
Prezidentės D. Grybauskaitės metinis pranešimas Seime
2013 m. gegužės 18 d. transliuota laida iš Palangos
J. Basanavičiaus gatvės, skirta vasaros sezono
atidarymui. Pirmą kartą iš Palangos, tuometinės Lietuvos
kultūros sostinės, vyko tiesioginė „Kultūros savaitės“
transliacija.
Birželio mėnesį sekė laida iš Šiaulių centro, kur tuo metu
vyko liaudies muzikos festivalis. Liepos 1 d. transliuota
laida iš Vinco Kudirkos aikštės Vilniuje, skirta Lietuvos
pirmininkavimo ES Tarybai pradžiai.
Liepos pabaigoje LRT RADIJAS transliavo iš Kauno
Aleksoto aerodromo, kur vyko aviacijos šventė Dariaus ir
Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečiui.
Rugpjūčio mėnesį surengta transliacija iš Trakuose
vykusio pasaulio jaunių irklavimo čempionato.
Tiesioginės LRT RADIJO laidos iš Vilniaus knygų mugės 2013 m.
Ketvirtus metus iš eilės LRT Vilniaus knygų mugėje
turėjo savo studiją Rašytojų kampe. Iš šios studijos
tiesiogiai buvo transliuojamos laidos „LRT aktualijų
studija“, „Nežinau“, „Mes, moterys“, „Kultūros savaitė“.
Radijo Metų žmogaus rinkimai – jau dešimtą kartą
Tradiciškai LRT RADIJAS rinko Metų žmogų. 2013-ųjų
Metų žmogaus titulas atiteko sveikuoliui ir keliautojui
Algimantui Jucevičiui.
75
LRT Radijo kelionės po Lietuvą
LRT RADIJO programoje muzika užima beveik 35 proc.
Iš jų 70 proc. sudaro klausytojų labiausiai mėgstama
populiari lietuviška ir užsienio šalių muzika, likę 30 proc.
skirti populiariai ir stilizuotai klasikai, stilizuotam folklorui,
džiazui, pasaulio muzikai (angl. world music), tarpiniams
žanrams, pop ir roko klasikai.
Muzikos turinys ir santykis kinta, priklausomai nuo įvairių
švenčių, įvykių, datų. LRT RADIJO Muzikos redakcija
rengia specialias šventines programas, skirtas Kalėdoms ir
Naujiesiems metams, Sausio 13-ajai, Vasario 16-ajai, Kovo
11-ajai, Tremties, Mindaugo karūnavimo, Žalgirio mūšio,
Juodojo kaspino dienoms, Mokslo metų pradžiai. Tada
skamba išimtinai lietuviška įvairių žanrų ir stilių muzika.
Specialios muzikinės programos buvo rengiamos
Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pradžiai ir
pabaigai, holokausto aukoms atminti, kalendorinėms
bei religinėms šventėms: Užgavėnėms, Velykoms,
Joninėms, Žolinei, Vėlinėms, Motinos ir Tėvo dienoms.
2013-ieji buvo pažymėti didžių kompozitorių G. Verdi ir
R. Wagnerio, poetų Maironio ir Vinco Mykolaičio Putino,
S. Gedos, V. Palčinskaitės, St. Žlibino sukaktimis.
Muzikos įvairovę LRT RADIJO programoje atspindi
„Muzikinio vidudienio“ laidų tematika: Europos
tautų himnai, lietuviško roko pionieriai – nuo bliuzo
iki sutartinių, opera Valdovų rūmuose, gyvybingas
liaudies instrumentų pasaulis, „Anties“ fenomenas,
Vilniaus geto muzika, atgimę „Miraklio“ burtai, tarmės
ir muzika, Šopenas – nuo klasikos iki džiazo, tango
Muzika LRT RADIJUJE
aistra su K. Žebriūnaite, mažosios scenos meistras
A. Šabaniauskas, multiinstrumentalistas S. Petreikis,
skrabalų virtuozas R. Šilinskas, bardas A. Kulikauskas,
kompozitoriaus T. Makačino, poetų V. Palčinskaitės,
R. Stankevičiaus, St. Žlibino, aktoriaus K. Smorigino,
operos primadonos I. Milkevičiūtės, G. Grigoriano ir
A. Grigorian, tėviškėn sugrįžusio V. Daunoro, estrados
veterano St. Povilaičio kūrybiniai portretai.
LRT RADIJO Muzikos redakcija aktyviai talkino LRT
TELEVIZIJAI rengiant „Eurovizijos“ dainų konkursą.
Laidose „Muzikinis vidudienis“ buvo pristatomi
nacionalinės atrankos ir kitų šalių dalyviai, jų dainos,
tiesiogiai transliuojamas nacionalinės atrankos finalas,
du tarptautinio „Eurovizijos“ konkurso pusfinaliai
ir finalas. Buvo skleidžiama informacija ir apie
populiariausią LRT projektą „Auksinis balsas“, vyko
tiesioginės konkurso transliacijos.
76
Laidos „Muzikinis vidudienis“ komanda
LRT Radijo eteryje skambėjo geriausios „Auksinio balso“ dainos
LRT RADIJAS pirmąsyk tiesiogiai transliavo Kauno karo
muziejaus kariliono koncertą.
LRT RADIJAS ėmėsi socialinės-meninės akcijos: iš LRT
Didžiosios studijos tiesiogiai transliavo jaunų autorių
– kompozitorės Linos Lapelytės ir libretistės Vaivos
Grainytės – kapitalizmą kritikuojančią operą „Geros
dienos!“. Operos herojės – prekybos centrų kasininkės,
apie savo kasdienybę prabilusios dramatiškais,
ironiškais ir tragikomiškais monologais bei chorais.
„Auksinėse bitėse“ – apdovanojimai radijui
Tradiciniuose „Auksinių bičių“ apdovanojimuose,
kuriuose pagerbiami geriausių visuomeninio
transliuotojo laidų kūrėjai, profesionaliausi žurnalistai
bei radijo ir televizijos darbuotojai, 2013 m. geriausia
radijo laida paskelbta LRT RADIJO laida „60 minučių“,
geriausia LRT radijo žurnaliste – Aistė Plaipaitė, o radijo
profesionale paskelbta radijo garso operatorė Regina
Verbaitienė. Geriausiu LRT metų projektu išrinktas
„LRT OPUS ore“. „Garbės bitinuku“ už nuopelnus ir
ilgametį darbą apdovanotas Selemonas Paltanavičius
ir visa laidos „Gamta – visų namai“ kūrybinė komanda.
Tai ilgiausiai gyvuojanti radijo laida Lietuvoje, pradėta
transliuoti 1957 m.77
„Auksinės bitės 2013“. Geriausia radijo žurnalistė A. Plaipaitė „Auksinės bitės 2013“. Radijo profesionalė – R. Verbaitienė
„Garbės bitė“ – S. Paltanavičiui ir visai laidos „Gamta – visų namai“ kūrybinei komandai
Didžiausią Lietuvos radijo programos auditorijos dalį sudaro 60–74 metų bei 40–59 metų gyventojai. Šiek tiek sumažėjo
50–59 metų klausytojų, padaugėjo jaunų (15–19 metų) klausytojų – 210. Šio amžiaus klausytojai vieni sunkiausiai
pasiekiamų visuomeniniam transliuotojui. Šiek tiek sumažėjo ir 20–29 bei 40–49 metų klausytojų. Tačiau LRT RADIJUI
pavyksta patenkinti kuo įvairesnės auditorijos lūkesčius. Komercinių transliuotojų programos yra orientuotos į labai
konkrečią amžiaus grupę, o LRT RADIJAS savo laidas skiria įvairiausio amžiaus ir poreikių klausytojams.
LRT RADIJO PROGRAMOS AUDITORIJOS PORTRETAS
78
LRT KLASIKOS programa
Kultūros, istorijos, tapatybės paieškos laidos, literatūros skaitymai ir vienintelis Lietuvoje radijo teatras. Muzika, kurios netransliuoja nė viena Lietuvos radijo stotis: nuo viduramžių iki šių dienų, nuo klasikos iki džiazo, folkloro ir šiuolaikinių opusų. LRT KLASIKOS programoje pristatomas platus Lietuvos ir pasaulinio garso atlikėjų, kūrėjų ir kolektyvų spektras. 2013-aisiais – 121 koncertas iš Lietuvos koncertų salių, 400 „Euroradijo“ koncertų ir 40 operų iš Europos ir Amerikos šalių.
Programa LRT KLASIKA skirta kultūra bei rimtąja muzika besidominčiai auditorijai. Tai vienintelė tokio pobūdžio radijo programa Lietuvoje. Programos paskirtis lemia ir atitinkamą laidų pobūdį bei programos struktūrą. LRT KLASIKOJE daugiausia vietos skiriama kultūros temoms, klasikinės muzikos koncertams, pokalbiams apie klasikinės muzikos istoriją, muzikos pasaulio naujoves, kūrybą. Beveik ketvirtadalį programos sudaro pažintinės ir meno laidos.
2013 m. daugiausia dėmesio buvo skiriama kokybiniams kriterijams, laidų tobulinimui, siekiama kurti daugiau analitinių pasakojimų, žurnalistinio tyrimo laidų, ieškoti ryšio su klausytojais ne tik tiesioginėse laidose, bet ir per paskyras „Facebooko“ tinkle (pavyzdžiui, laidos „Ryto allegro“ puiki nuotraukų kolekcija, tik laidų paskyrose
rengiamos viktorinos ir t. t.).
Nuolat atnaujinamos laidų „Vakaras su knyga“ ir
LRT KLASIKOS programose stiprėja senųjų, ilgus metus
transliuojamų laidų, tokių kaip „Ryto allegro“, „Žmonės
ir idėjos“, „Kasdienybės kultūra“ pozicijos. Intensyviai
su aukštosiomis mokyklomis ir mokslo įstaigomis
bendradarbiauja laidos „Radijo paskaitos“ rengėjai.
Universitetai jau patys siūlo temas, kviečia į mokslines
konferencijas.
Laida „Iš radijo aukso fondo“, kurioje klausytojams
primenami geriausi mūsų aktorių, režisierių darbai,
skambėjo jau Anapilin išėjusių rašytojų, dailininkų,
solistų balsai, sulaukia vis didesnio klausytojų skaičiaus,
o laida „Po lyros ženklu“ jau sukaupė vertingą mūsų
poetų pristatomų ir skaitomų eilėraščių fondą.
Vis didesnio klausytojų dėmesio sulaukia kultūros
antropologijos laida „Manasis aš“, kurią rengia
korespondentė Kaune Agnė Kairiūnaitė.
„Vakaro pasakos“ valandėlės. Šios klausytojų labai mėgstamos pozicijos kelerius metus buvo užpildomos vien iš radijo fondų, 2013 m. papildytos penkiomis naujomis valandėlėmis. Esant didesnėms finansinėms galimybėms, galima būtų parengti ir daugiau naujų laidų.
Toliau bendradarbiaujama rengiant Metų knygos rinkimus. LRT KLASIKOS klausytojai galėjo pasiklausyti konkurse dalyvaujančių knygų fragmentų, susipažinti su jų autoriais, laimėti knygas dalyvaudami viktorinose.
Surengtos tiesioginės transliacijos iš šiuolaikinio meno
mugės ARTVILNIUS’13.
Jau šeštą kartą laida „Ryto allegro“ rinko „Metų kultūros
šviesulį“ – žmogų, šiais metais daugiausiai nuveikusį
savo miesto ar kaimo bendruomenės labui bet kurioje
kultūros srityje. 2013-aisiais juo tapo operos meno
propaguotojas, medicinos mokslų daktaras Rimgaudas
Kazakevičius. Rinkimai vis labiau populiarėja, sulaukta
siūlymų nominacijoms ne tik iš miestelių bendruomenių,
bet ir mokslo įstaigų, teatrų, menininkų organizacijų.
Deja, vis dar nėra galimybės pakankamai dėmesio
skirti Radijo teatro pastatymams. Dėl ribotų finansinių
galimybių per tris mėnesius galima parengti vos vieną
radijo vaidinimą, o geriausių radijo fondų spektakliai
jau daugybę kartų kartoti. Reikėtų atnaujinti ir laidų
„Vidurnakčio lyrika“, „Vaikų radijo teatras“ pozicijas.
Populiarios laidos visiškai neturi galimybių atsinaujinti,
nes nėra skirta pakankamai pinigų honorarams.
Maži honorarai neleidžia pritraukti į programą rimtų
autorių. Pavyzdžiui, „Radijo paskaitų“ autoriams,
savo kūrybą skaitantiems menininkams honoraras yra
apskritai nemokamas.
Per finansinę krizę daugybės laidų įrašus sustabdžiusi
Kultūros laidų redakcija taip ir negrįžo į prieškrizinį lygį,
jaučiamas finansinių resursų stygius, skiriant honorarus
tiek etatiniams, tiek neetatiniams autoriams.
79
2013-ųjų „Kultūros šviesulys“ – medicinos mokslų daktaras R. Kazakevičius
Laidos „Ryto allegro“ komanda
Muzika LRT KLASIKOJE
LRT KLASIKOS muzikos spektras nuo viduramžių iki
šių dienų, nuo klasikos iki džiazo, folkloro ir šiuolaikinių
opusų, pristatomas platus Lietuvos ir pasaulinio garso
atlikėjų, kūrėjų ir kolektyvų spektras. Klausytojų pamėgti
„Klasikos sodai“, „Belkanto“, „Paralelės“, „Senas
patefonas“, „L,estro armonico“, laida apie šiuolaikinę
muziką „Modus“, V. Gerulaičio „Likimai“, kompozitoriaus
Š. Nako „Bacevičiaus laikai“ ir muzikinės eseistikos
ciklas „Skersvėjai“, A. Foko „Skambanti planeta“, skirta
pasaulio tradicinei muzikai, „Sėsk į traukinį A“ – džiazo
muzikai, etnokultūros laida „Ryto rasa krito“, nepamiršti
ir patys mažiausieji klasikos klausytojai, jiems jau ne
vienerius metus rengiama laida „Muzikinė dėžutė“.
LRT KLASIKOS laidoje „Muzikinis pastišas“ parengti
laidų ciklai, skirti R. Wagnerio ir G. Verdi metams,
lietuvių kompozitorių ir dirigentų: Š. Nako, T. Makačino,
V. Paketūro, S. Sondeckio, P. Bingelio, operos
solisto V. Noreikos, muzikologų E. Gedgaudo ir
J. Trilupaitienės, vargonininko B. Vasiliausko kūrybiniai
portretai, atskiromis laidomis pažymėtos Anapilin išėjusių
kompozitorių R. Žigaičio, V. Jurgučio, J. Bašinsko,
A. Rekašiaus, St. Šimkaus, operos solisto K. Petrausko,
neregės dainininkės B. Grincevičiūtės, dirigentų
A. Kalinausko ir M. Bukšos sukaktys, liaudies muzikos
puoselėtojo Prano Stepulio ir garsaus smuikininko litvako
J. Heifeco 100-mečiai. „Muzikinis pastišas“ nesibodi
„nusileisti“ ant žemės, pašnekindamas provincijos,
kurioje nevažinėja autobusai, šviesuolę B. Dabkuvienę
arba „pakilti“ į kosmosą su pirmojo lietuviško palydovo
„LITUANICA SAT1“ komanda, čia buvo parengtos
laidos, skirtos LMTA 80-mečiui, jaunų kompozitorių
konkursui „Vox Juventus“, pasaulinei operos „Everardas
II – Lietuvos karalius“ premjerai, „Sugrįžimų“ festivalio
svečiams, „Vilniaus festivalio“ žvaigždėms V. Urmanai,
balsų choru tituluojamam vokaliniam ansambliui „The
Kings Singer“, B. McFerrinui, lenkų kompozitoriui
K. Pendereckiui, senosios muzikos legendai A. Savall,
F. Šaliapinui, M. Caballe, M. Callas ir t. t.
LRT RADIJAS – nuolatinis Vilniaus koncertų salių
(Lietuvos nacionalinės filharmonijos, Taikomosios
dailės muziejaus, Šv. Kotrynos bažnyčios, Kongresų
rūmų, LNOBT, Vilniaus rotušės ir kt.), koncertinių
erdvių, svečias, įrašinėja, transliuoja ir rengia specialias
laidas LRT KLASIKOS ir LRT RADIJO programose
apie ryškiausius, svarbiausius šalyje rengiamus
koncertus, operų premjeras ir festivalius: „Banchetto
musicale“, „Jauna muzika“, „Kristupo vasaros“,
Vilniaus, Pažaislio, „Gaidos“ festivalius, jaunųjų atlikėjų
festivalį „Sugrįžimai“, „Alma Mater musicalis“ ciklą,
skirtą akademiniam jaunimui, Užutrakio rūmuose,
Vilniaus botanikos sode, Palangos Tiškevičių rūmuose,
Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose, Biržuose ir kt. Lietuvos
miestuose vykusius koncertus, Tomo Mano festivalį
Nidoje, Druskininkų vasarą su Čiurlioniu.
LRT RADIJAS yra EBU transliuotojų sąjungos narys,
dėl to LRT KLASIKOS klausytojai turi galimybę kasdien
klausytis muzikos iš įvairiausių pasaulio koncertų salių,
operos teatrų, festivalių ir kitų muzikinių renginių.
2013 m. gegužės mėn. Prahoje vyko šiuolaikinės
muzikos radijo įrašų konkursas – 60-oji „Tarptautinė
kompozitorių tribūna“. Tarp geriausių, rekomenduojamų
transliuoti kūrinių išrinktas LRT RADIJO pristatytas 24
metų lietuvaitės Justinos Repečkaitės kūrinys „Šartras“.
80
Jaunosios kompozitorės J. Repečkaitės kūrinys artras“ pelnė tarptautinį pripažinimą
Koncertuoja „Banchetto musicale“
2013 m. liepos 12 d. LRT kartu su fondu
„Europamusicale“ surengė šventinį koncertą Vokietijos
Federacinės Respublikos prezidento Joachimo
Gaucko valstybinio vizito proga. Tai vienas iš Lietuvos
pirmininkavimo ES Tarybai atidarymo renginių.
Koncertavo Vokietijos valstybinis džiazo orkestras
„BuJazzO“ (vad. Nielsas Kleinas), dalyvavo lietuvių
solistas Kęstutis Vaiginis, kuriam renginio metu buvo
įteikta fondo „Europamusicale“ premija. Koncertą
tiesiogiai transliavo LRT KLASIKA, LRT KULTŪRA ir
LRT.lt, taip pat EBU internetu.
2013 m. lapkričio 25 d. LRT KLASIKA kartu su dar
7-iais Šiaurės ir Baltijos šalių nacionalinių transliuotojų
kultūriniais kanalais, minėdami bendradarbiavimo
20-metį, surengė 8 šalių tiesioginę „Euroradijo“
transliaciją „Jūros istorijos“. Trumpuose koncertuose iš
Oslo, Rygos, Talino, Stokholmo, Vilniaus, Kopenhagos,
Helsinkio ir Reikjaviko buvo pristatytos nacionalinės
istorijos, susijusios su regioną vienijančia tema – jūra.
Lietuvos koncertų salėse 2013 metais įrašyta
121 koncertas, t. y. 916 kūrinių, kurių bendras
chronometražas 9342 min. (155 val. 42 min.), Lietuvos
radijo studijoje įrašyti 7 kūriniai, t. y. 26 min. Visi šie
kūriniai priimti į LRT radijo fondus.
81
Kristupo vasaros festivalio koncertas Šv. Kotrynos bažnyčioje
„Euroradijo“ koncertas iš Reikjaviko koncertų salės
82
Tautinių bendrijų programa
Tautinių bendrijų programa „Santara“ 2013-aisias dėmesį
skyrė Lietuvoje gyvenančių kitataučių bendruomenių
aktualijoms, įdomiems kaimyninių šalių istorijos
momentams, kitų tautų vaidmeniui Lietuvos istorijoje ir
kultūroje. „Santaros“ laidose buvo minimos reikšmingos
sukaktys: 300-osios lietuvių literatūros pradininko K.
Donelaičio gimimo metinės (Lietuvos ir Karaliaučiaus
bendros programos pristatymas, parodos ir susitikimai
Lietuvoje, Karaliaučiuje, Tolminkiemyje); praėjo 150 metų
nuo 1863-ųjų sukilimo; S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio
per Atlantą 80-metis; praėjo 70 metų nuo Vilniaus
geto sunaikinimo; 200-osios vokiečių kompozitoriaus
R. Wagnerio ir italų kompozitoriaus G. Verdi gimimo
metinės; 180-osios lenkų diplomato ir kompozitoriaus
M. K. Oginskio mirties metinės; Vilniaus J. Basanavičiaus
gatvėje esančio teatro pastato 100-metis; Nacionalinės
M. Mažvydo bibliotekos 50-metis.
Įvykiai, svarbūs Lietuvos rusų bendruomenei:
kasmetiniai Rusų sakralinės muzikos ir rusų folkloro
festivaliai, tradiciniai rusų kultūros festivaliai Vilniaus
83
Tarptautinės vasaros karaimų kalbos ir kultūros stovyklos Trakuose dalyvis
Neįgaliųjų problemoms – speciali laida
LRT KLASIKOS laida „Arčiau manęs“ visą savo dėmesį
skiria problemoms, su kuriomis susiduria Lietuvoje
gyvenantys neįgalieji. Laidoje 2013 m. kalbėta apie
neįgaliųjų švietimo ir ugdymo sąlygas, valstybės
pagalbos neįgaliesiems aktualijas, problemas, su
kuriomis susiduria neįgalius vaikus auginančios šeimos,
neįgaliųjų darbo, būsto problemas. Nepamirštos
svarbios sukaktys, pasakota apie neįgaliųjų dalyvavimą
ir pasiekimus sporto, kultūros srityse.
universitete ir Kauno M. Dobužinskio estetinio lavinimo
centre Kaune, Vasaros literatūros seminarai (rengėjas –
Monrealio Konkordijos universitetas), Jaunųjų žurnalistų
konkursas „Točka ru“ ir skaitovų konkursas „Gimtoji
kalba“, tradicinis saviveiklos teatrų festivalis „Vilniaus
rampa“. Teatrų festivalis „Vasara“ Druskininkuose, rusų
kalbos olimpiada Trakuose. Žymaus Rusijos režisieriaus
J. Cimbalo filmo apie J. Baltrušaitį „Jurgis Baltrušaitis:
paskutinis sidabrinio amžiaus riteris“ pristatymas. Rusų
kultūros dienos Druskininkuose ir prof. L. Karsavino
veikalams skirta konferencija.
Įvykiai, svarbūs Lietuvos lenkų bendruomenei: Gdansko
dienos Vilniuje ir Vilniaus dienos Gdanske, „Lenkų kino
savaitė“, kunigaikščių Oginskių giminei skirti renginiai
Rietave, Vilniuje ir Baltarusijoje. Leidiniai ir parodos, skirti
1863 m. sukilimo dalyviams. „Vilniečių prisiminimai“ – tai
tęstinis radijo laidų ciklas, kuriame apie savo gyvenimą
pasakoja žmonės, vaikystę ir jaunystę praleidę prieškario
ir karo metų Vilniuje, o po karo – likdami Vilniuje ar
apsigyvendami Lenkijoje – palikę ryškius pėdsakus
moksle, mene, visuomeniniame gyvenime.
Laidose baltarusiams plačiai pristatyta seniausios
Lietuvos baltarusių visuomeninės organizacijos
klubo „Siabryna“ ir Baltarusių kultūros draugijos
veikla. Lietuvos dienos Baltarusijoje (pokalbis su
ambasadoriumi E. Ignatavičiumi).
Laidose Lietuvos žydams buvo kalbama apie renginius,
skirtus Vilniaus geto likvidavimo 70-mečiui, apie IV
pasaulio litvakų kongresą. Vasaros idiš kalbos ir kultūros
kursai Vilniaus universitete. Mokslinė konferencija, skirta
pasaulinio garso filosofui E. Levinasui. Pokalbiai su
„Izraelio kino“ programos dalyviais. Žinomo dailininko
– litvako Arbit Blato kūrinių kolekcijos atgabenimas
į Lietuvą, parodų atidarymas. Interviu su litvaku iš
Austrijos – smuikininku Julianu Rachlinu.
Tarptautinė vasaros karaimų kalbos ir kultūros stovykla
Trakuose. Krymo totorių Medžliso delegacijos vizitas,
Krymo totorių istorijos aprašymas. VU Turkų kalbos
centro 20-mečiui skirta mokslinė konferencija. Lietuvos
totorių bendruomenės gyvenimo kronikos, papildyto
leidinio apie Lietuvos totorius pristatymas: „Lietuvos
totoriai istorijoje ir kultūroje“
Tarptautinei čigonų holokausto dienai atminti skirti
renginiai.
Rytų partnerystės šalių kultūros dienos Lietuvoje.
Gruzijos kultūros dienos lapkričio–gruodžio mėn.
Lietuvos moksleivių piešinių konkursas „Vaikai piešia
Armėniją“, armėnų dailininkų paroda. Renginių ciklas,
skirtas režisieriui dailininkui S. Paradžanovui. Interviu
su pasaulinio garso muzikantu, duduko meistru
D. Gasparianu. Moldovos ir Ukrainos menininkų
delegacijų viešnagės.
Laidose atsispindėjo svarbiausi Lietuvos vokiečių, latvių,
rumunų bendruomenių įvykiai. Tradiciškai „Santara”
pasakoja apie Frankofonijos renginius, prancūzų kino
festivalį, Lotynų Amerikos kultūros savaitę, apie „Misijos
Sibiras” dalyvių keliones, Indijos muzikos ir šokių festivalį.
Tęstiniai „Santaros“ projektai: Kauno įvairių tautų
kultūrų centro veiklos pristatymas, Vilniaus tautinių
bendrijų namų veiklos pristatymas, Klaipėdos kultūros
ir komunikacijos centro veiklos pristatymas, Lietuvos
kultūros sostinių programos (2013 m. – Palanga)
pristatymas, Tarptautinis monospektaklių festivalis
„Visagino atspindys“.
84
„Misija Sibiras“ 2013 dalyviai
Laidos „Arčiau manęs” vedėja G. Padribonienė
Didžiausią LRT KLASIKOS programos auditorijos dalį sudaro 60–74 metų bei 50–59 metų gyventojai. Ryškiausiai
padidėjo 30–39 ir 40–49 metų auditorijos dalis. Ypač džiugu, kad LRT KLASIKOS programą vis dažniau atranda
jaunesni klausytojai. Tiesa, sumažėjo 20–29 metų bei vyresnės kartos klausytojų.
LRT KLASIKOS PROGRAMOS PROGRAMOS AUDITORIJOS PORTRETAS
85
LRT OPUS
Nepaisant nepadidėjusio biudžeto, LRT OPUS 2013
m. išlaikė senąsias, pasiteisinusias laidas, taip pat
atgimė kadaise didelio susidomėjimo sulaukę „Švelnūs
tardymai“. LRT OPUS ir toliau stengiasi teikti Lietuvos
jaunimui gerą, kokybišką produktą, kuris skirtųsi nuo
šalies komercinių stočių. Čia savo erdves atranda
ne tik įdomiausia muzika, kuriama visose pasaulio
šalyse (ne tik Jungtinėje Karalystėje ar JAV), bet ir
perspektyviausi, kūrybingiausi lietuviškos muzikos
atstovai, kurie dėl savo nekomercinio, savito požiūrio į
meną yra reti svečiai komercinėse radijo stotyse.
Dienos programos pagrindą sudaro trys laidos – rytinė
„Atmerk akis“ su Mariumi Andrijausku, dieninė „Dienos
pulsas“ su Karoliu Ramoška bei pavakario „Be problemų“
su Povilu Varvuoliu. Suaktyvėjo savaitgalinė laida „Vėlyvi
pusryčiai“ bei vėl transliuojama pokalbių laida „Švelnūs
tardymai“. Joje lankosi įdomiausi šiuolaikinio teatro, kino
atstovai, rašytojai ar muzikantai, kurių mintys įvairiais
gyvenimo klausimais sukelia didelį LRT OPUS klausytojų
susidomėjimą. Įdomiausi interviu atsiranda LRT portale,
o iš šio portalo perspausdinami ir kitose internetinės
žiniasklaidos priemonėse, pavyzdžiui, Delfi.lt. Taip
populiarinamas LRT OPUS vardas bei programa.
86
Laidos „Švelnūs tardymai“ vedėjas R. Jonaitis
LRT Opus ore. A. Orlova
„LRT Opus metai Ore” komanda su Giedriumi Širka („Golden Parazyth“)
Vienas iš daugiausia atgarsio šiais metais sulaukusių
projektų – „LRT OPUS ore“. Prasidėjusi praėjusiais
metais, gyvo garso koncertų serija ir toliau sėkmingai
gyvavo. Buvo transliuojama ne tik LRT OPUS bangomis,
bet ir rodoma per kanalą LRT KULTŪRA, dedama į
interneto puslapį „Youtube“. Čia sulaukta ypač didelio
susidomėjimo. Grupės „Golden Parazyth“ koncertą
peržiūrėjo daugiau nei 86 tūkst. žiūrovų, Alinos Orlovos –
daugiau nei 35 tūkst., Leono Somovo ir Jazzu – daugiau
nei 31 tūkst. ir t. t. Todėl nebuvo netikėta, kad šiais
metais „LRT OPUS ore“ buvo pripažintas LRT Metų
projektu ir pelnė „Auksinę bitę“.
LRT OPUS eteryje išliko ir dvi laidos, skirtos specifinei,
jaunimo mėgstamai „drum`n`bass“ bei „jungle“ muzikai.
Laidas rengia du šio stiliaus autoritetai Lietuvoje –
Romas Giriūnas ir Dovilas Kazlauskas. Laidose dažni
svečiai – ne tik Lietuvos muzikantai, bet ir užsienio
atlikėjai, grojantys „gyvai“ specialiai radijo stočiai
parengtas programas, kurių neišgirsi klubiniuose
pasirodymuose.
87
LRT Opus ore. „Golden Parazyth“
LRT Opus ore. Leon Somov ir Jazzu
„Auskinės bitės 2013“. „LRT metų projektu“ tapo LRT Opus ORE tikro garso koncertų serija
LRT OPUS AUDITORIJOS PORTRETAS
88
2013 METŲ FINANSINIAI REZULTATAI
Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtos finansinės ataskaitos
Parengtos 2013 m. (nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013
gruodžio 31 d.) finansinės ataskaitos. Finansinėse
ataskaitose nurodyti 2013 m. gruodžio 31 d. skaičiai.
Papildomi paaiškinimai apie finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis
Šioje veiklos ataskaitoje pateikti finansiniai duomenys
yra apskaičiuoti pagal audituotas finansines ataskaitas,
parengtas pagal LR galiojančius teisės aktus,
reglamentuojančius pelno nesiekiančių ribotos civilinės
atsakomybės juridinių asmenų buhalterinę apskaitą ir
finansinių ataskaitų sudarymą, patvirtintas nustatyta
tvarka paskirto auditoriaus.
LRT pagrindinės veiklos pobūdis
Viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
įregistruota 1997 m. liepos mėn., reorganizavus Lietuvos
radiją ir televiziją.
LRT yra Seimo įsteigto Lietuvos radijo ir televizijos teisių
ir pareigų perėmėjas. Negali būti jokių kitų LRT dalininkų.
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija yra pelno
nesiekiantis juridinis asmuo, patikėjimo teise valdantis
valstybės turtą. LRT, kaip transliacinės žiniasklaidos
priemonė, vaidinanti pagrindinį šiuolaikinės
demokratinės visuomenės funkcionavimo vaidmenį,
teikia visuomenei viešojo ir neviešojo pobūdžio
paslaugas.
Ypatinga nacionalinio transliuotojo svarba ir statusas
ne kartą pabrėžtas tiek ES, tiek Lietuvos institucijų
ir teismų sprendimuose. 2006 m. gruodžio 21 d. LR
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad konstitucinė
visuomeninio transliuotojo misija suponuoja būtinumą
sudaryti materialines, organizacines, finansines sąlygas
visuomeniniam transliuotojui veiksmingai vystyti savo
konstitucinę misiją. Visuomeninio transliuotojo prigimtis
ir konstitucinė misija suponuoja ir valstybės priedermę
ne tik įsteigti visuomeninį transliuotoją, bet ir pareigą
užtikrinti jo veiklą, taip pat pareigą visuomeniniam
transliuotojui skirti deramą finansavimą.
2012 m. Tarybos patvirtintoje LRT valstybinėje programų
strategijoje taip pat akcentuojama LRT ilgalaikio
finansavimo bei investicijų programa, kurią turi parengti
Seimas ir Vyriausybė.
Visuomeninio transliavimo paslaugos, nors ir turinčios
aiškią ekonominę svarbą, nesulyginamos su viešąja
paslauga jokiame kitame ekonomikos sektoriuje. Nėra
jokios kitos paslaugos, kuria tuo pačiu metu galėtų
naudotis tiek daug gyventojų, kuri suteiktų gyventojams
tiek daug informacijos bei turinio ir tokia veikla perteiktų
ir veiktų tiek individualią, tiek viešąją nuomonę. Be to,
transliavimas paprastai suvokiamas kaip labai patikimas
informacijos šaltinis ir gana didelei daliai gyventojų yra
pagrindinis. Taigi jis skatina viešas diskusijas ir galiausiai
gali užtikrinti, kad visi piliečiai aktyviai dalyvautų
viešame gyvenime – pabrėžiama Europos Sąjungos
teisės aktuose bei Komisijos Komunikate dėl valstybės
pagalbos taisyklių taikymo visuomeninio transliavimo
paslaugoms (2009/C 257/ 01).
Viešojo transliavimo svarba skatinant kultūrų įvairovę
pripažinta ir 2005 m. UNESCO konvencijoje dėl kultūrų
raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo. Konvencijoje
teigiama, kad kiekviena konvencijos šalis gali imtis
„priemonių, skirtų žiniasklaidos priemonių įvairovei
skatinti, taip pat ir per visuomeninį transliuotoją“.
(UNESCO Konvencija dėl kultūrų raiškos įvairovės
apsaugos ir skatinimo, patvirtinta 2006 m. gegužės 18 d.
Tarybos sprendimu 2006/515/EB, 6 straipsnio 1 dalis ir 6
straipsnio 2 dalies h punktas)
Finansinių veiklos rezultatų analizė
LRT yra finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų
bei pajamų, gautų iš reklamos transliavimo, ūkinės
komercinės veiklos ir paramos. Iš reklamos gaunamos
pajamos bei jų kitimo tendencijos yra tiesiogiai
susijusios su bendra padėtimi ES, Lietuvos ekonomikos
būkle, vartotojų ir prekybininkų lūkesčiais, įmonių
reklamos biudžetais bei tiksline auditorija.
2013 m. Lietuvos ekonomika išlaikė nuosaikaus augimo
trajektoriją. Lietuvos ūkio augimą daugiausia lėmė
vidaus paklausa. Pasaulio ekonomikos augimas tebėra
silpnas, o tolesnio augimo prognozės atsargios (šaltinis:
Lietuvos bankas)
LRT siekia efektyvaus materialinių ir finansinių išteklių
valdymo.
89
m.
2013 m. LRT dirbo pelningai. Grynasis veiklos rezultatas –
1.501,4 tūkst. Lt pelno.
Gerus rezultatus lėmė tolesnis veiklos optimizavimas,
didėjusios pajamos už suteiktas paslaugas ir pagerėjusi
bendra padėtis rinkoje.
2013 m. buvo vykdomos šios programos: „Visuomenės
informavimas radijo ir televizijos komunikacijos tinklais“
ir „Radijo ir televizijos programų siuntimas komunikacijų
tinklais“.
2013 m., kaip ir anksčiau, pagrindinis LRT finansavimo
šaltinis buvo asignavimai iš valstybės biudžeto.
Valstybės biudžeto asignavimai išlaidoms sudarė
45.307 tūkst. Lt, asignavimai ilgalaikiam turtui įsigyti
sudarė 1.747 tūkst. Lt – 655 tūkst. Lt daugiau nei
2012 m.
Bendras 2013 m. LRT biudžetas – 72.214,0 tūkst. Lt:
valstybės biudžeto tiksliniai įnašai – 45.307,0 tūkst. Lt,
panaudota dotacijų dalis – 3.882,6 tūkst. Lt, kitų valstybės
institucijų tiksliniai įnašai, parama, dovana – 109,4 tūkst.
Lt, pajamos iš komercinės ūkinės veiklos – 22.915 tūkst.
Lt. 2013 m. LRT komercinės ūkinės veiklos pajamos
išaugo 4,7 proc., lyginant su 2012 m., kai komercinės
ūkinės veiklos pajamos buvo 21.882,7 tūkst. Lt. LRT
reklamos pajamos 2013 m. sudarė 17.244,3 tūkst. Lt – 3,2
proc. mažiau nei 2012 m. (17.823,1 tūkst. Lt). Reklamos
pajamos iš esmės mažėjo dėl stiprėjančios konkurencijos
reklamos rinkoje ir TV kanalų koncentracijos.
2013 m. finansavimo pajamos sudarė 49.299,0 tūkst. Lt.
2013 m. LRT patyrė 70.712,6 tūkst. Lt sąnaudų, iš jų:
suteiktų paslaugų, parduotų prekių savikainos sąnaudos
– 53.068,8 tūkst. Lt (2012 m. – 52.037 tūkst. Lt),
veiklos sąnaudos – 17.375,0 tūkst. Lt, kitos sąnaudos –
268,8 tūkst. Lt. 2013 m. LRT sąnaudos išaugo 1.042,8
tūkst. Lt. (1,5 proc.), lyginant su 2012 m. Sąnaudų
didėjimą sąlygojo savikainos sąnaudų didėjimas, t. y.
išlaidos programų turiniui ir kokybei stiprinti.
2013 m. darbo užmokesčio sąnaudos – 18.086,3 tūkst. Lt.
LRT generaliniam direktoriui Audriui Siaurusevičiui 2013 m.
priskaičiuota 157,4 tūkst. Lt. darbo užmokesčio.
2013 m. LRT valdymo sąnaudos – 4.684,5 tūkst. Lt.
Kolegialus organas – LRT taryba. Tai aukščiausioji
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo
institucija, atstovaujanti visuomenės interesams,
sudaroma 6 metams iš 12 asmenų (visuomenės, mokslo
ir kultūros veikėjų). Tarybai skirtos lėšos numatytos LRT
metinėje pajamų ir išlaidų sąmatoje ir naudojamos tik
įstatymo numatytoms funkcijoms atlikti. Priskaičiuotas
atlyginimas LRT tarybos nariams 2013 m. sudarė 167,8
tūkst. Lt.
2013 m. LRT nepatyrė išlaidų išmokoms su viešosios
įstaigos dalininku susijusiems asmenims, nurodytiems
LR viešųjų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje.
Visuomeninio transliuotojo programų ir laidų
transliavimas yra viešosios paslaugos, finansuojamos
ne tik iš valstybės biudžeto, bet ir iš komercinių lėšų.
Iš komercinių pajamų dengiamos programų kūrimo,
savireklamos, rinkodaros sąnaudos, dalis patalpų
eksploatacijos ir priežiūros sąnaudų bei įsigyjamas
ilgalaikis materialus ir nematerialus turtas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl vykdomos mišrios
veiklos LRT patiria neatskaitomo (negrąžintino) PVM
sąnaudas – 2013 m. jos sudarė 4.237,8 tūkst. Lt.
Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos 2013 m. sudarė
8.114,0 tūkst. Lt.
Valstybės skirti biudžeto asignavimai nepadengė
LRT 2013 m. viešojo pobūdžio paslaugų sąnaudų.
Šioms sąnaudoms kompensuoti, teikiant
kokybiškas viešąsias paslaugas visuomenei, trūko
12.266,0 tūkst. Lt. Šis lėšų trūkumas kompensuotas
LRT komercinės veiklos pelnu. 2012 m. LRT grynasis
veiklos rezultatas buvo teigiamas – 1.973,7 tūkst. Lt.
LRT, siekdama maksimaliai atsižvelgti ir į visuomeninio
transliuotojo misijos prioritetus, ir toliau optimizavo
išlaidas. LRT 2013 m. grynasis veiklos rezultatas –
1.501,4 tūkst. Lt pelno. Nors LRT pastarųjų trejų metų
grynasis veiklos rezultatas teigiamas, jis nepadengia
ankstesnių laikotarpių nuostolių.
Mokesčiai
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija per ataskaitinį
laikotarpį priskaičiavo 17.174,2 tūkst. Lt mokesčių (8 proc.
daugiau nei 2012 m.), tarp jų PVM, gyventojų pajamų,
socialinio draudimo mokesčių, įmokų į garantinį fondą ir
kt. Šie mokesčiai sumokėti į valstybės biudžetą arba bus
sumokėti, suėjus mokesčių mokėjimo terminui.
Turtas
LRT turtas 2013 m. pabaigoje buvo 79.982,4 tūkst. Lt,
ilgalaikio turto vertė – 20.401,0 tūkst. Lt, trumpalaikio
– 59.581,4 tūkst. Lt. 2012 m. ilgalaikio turto vertė –
22.320,5 tūkst. Lt, trumpalaikio – 53.847,1 tūkst. Lt.
Ilgalaikio turto vertė sumažėjo 1.919,5 tūkst. Lt, nes
dėl lėšų trūkumo nepakankamai investuojama į naują
ilgalaikį turtą. Informacija apie viešosios įstaigos įsigytą ir
perleistą ilgalaikį turtą per finansinius metus pateikta 2 ir
3 lentelėse.
90
Nuosavas kapitalas
Per 2013 m. LRT kapitalas nesikeitė ir 2013 m.
gruodžio 31 d. sudarė 33.765,3 tūkst. Lt.
2013 m. nuosavas kapitalas padidėjo 1.501,4 tūkst. Lt
dėl 2013 m. teigiamo veiklos rezultato nuo 5.753,8
tūkst. Lt iki 4.252,4 tūkst. Lt, tačiau išliko neigiamas
dėl ankstesnių laikotarpių veiklos nuostolių. Norėdama
palaikyti ar koreguoti kapitalo struktūrą, LRT negali
taikyti įprastinių komercinėms struktūroms priemonių.
Investicijos
LRT 2013 m. įsigijo ilgalaikio turto už 6.194,4 tūkst. Lt
(2012 m. – už 5.630 tūkst. Lt), iš jų 3.449,9 tūkst. Lt
nematerialaus turto ir už 2.744,5 tūkst. Lt materialaus
turto.
2012 m. gegužės mėn. LRT taryba patvirtino LRT
valstybinę programų strategiją, kurioje vienas iš esminių
visuomeninių uždavinių, tarnaujant viešajam interesui,
būti naujoviškų idėjų, kūrybinių sąjūdžių ir moderniausių
technologijų taikymo iniciatore.
Technologijų raida telekomunikacijų srityje vyksta
stulbinamu tempu, ir dabar TV laidų žiūrovai gali
mėgautis ne tik išaugusiu TV kanalų bei programų
pasirinkimu, vaizdo ir garso kokybe, bet ir laisve
rinktis, kur ir kada žiūrėti mėgstamas laidas, naudotis
interaktyvumo galimybe. TV turinys tapo prieinamas
ne tik žiūrint įprastinį televizorių, bet ir kompiuteriu,
mobiliaisiais įrenginiais, o interneto plėtra ir sparta
suteikė TV žiūrovui naujų galimybių. Vykstant sparčiai
technologijų raidai, TV kanalai, norėdami išsaugoti
turimas pozicijas, turi skirti ypatingą dėmesį technologijų
inovacijoms
Valstybės investicijų 2013–2015 m. programoje 2013 m.
LRT buvo numatyti 1.245 tūkst. Lt biudžeto asignavimų
ilgalaikiam turtui. 502 tūkst. Lt buvo papildomai
panaudoti investiciniam projektui „Skaitmeninė
kilnojama televizijos stotis (KTS)“ iš 01 03 programos
asignavimų ekonomijos lėšų. Pabrėžtina, kad kelerius
metus iš eilės patiriamas biudžeto deficitas neigiamai
veikia LRT kuriamų laidų kokybę ir įvairovę bei stabdo
investicijų plėtrą. Norint rengti tinkamos kokybės
programas ir kokybiškai transliuoti, kasmet reikia
investuoti bent jau ne mažesnę sumą, nei turto metinis
nusidėvėjimas. Metinis materialaus turto (daugiausia
televizijos ir radijo technikos) nusidėvėjimas 2013 m.
sudarė 5.138,0 tūkst. Lt, todėl 2014 m. kritiniu atveju
reikia ne mažiau nei 5 mln. Lt biudžeto asignavimų
ilgalaikiam turtui, technikai atnaujinti.
2009–2011 m. išlaidos filmams pirkti buvo sumažintos,
turimi fondai sparčiai mažėja, taigi LRT negalės vykdyti
LR visuomenės informavimo įstatymo 38 str. 3 p.,
reglamentuojančio, kad „Televizijos transliuotojai
daugiau kaip pusę programos laiko, kuris lieka
atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos
laidoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei,
kai tai įmanoma, turi skirti Europos kūriniams“. LRT
siekia, kad žiūrovai galėtų pamatyti ne tik anglakalbių
kurtas programas, bet ir vokiečių, italų, lenkų, čekų
kalba sukurtus filmus, kitą europinę ir ne tik europinę
produkciją. Dėl to būtinos investicijos į nematerialų turtą
– licencijas. Lėšų poreikis 1500 val. užsienio produkcijai
įsigyti yra bent 6.200 tūkst. Lt.
Veiklos planai ir prognozės
Suvokdama atsakomybės auditorijai laipsnį, siekdama
tinkamai vykdyti savo funkcijas, LRT stiprins programų
turinį, kokybę ir įvairovę, atsižvelgdama į finansines
galimybes, atnaujins techniką ir technologijas, ypatingą
dėmesį skirdama transliacijoms HD TV formatu.
Nacionalinis transliuotojas sieks tinkamai pasirengti euro
įvedimui bei apskaitos tvarkymui ir ataskaitų rinkinių
rengimui pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės
atskaitomybės standartus nuo 2015 m.
Lentelės ir grafikai
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 2013 m.
pajamų ir išlaidų sąmatos vykdymo ataskaita pateikta
lentelėje Nr. 1. Ataskaitoje pateikiami detalūs duomenys
apie finansavimo šaltinių skaičių ir visų pajamų, kurios
gautos ne iš viešojo pobūdžio paslaugų teikimo, dydį,
taip pat nurodytos išlaidos, susijusios su neviešojo
pobūdžio paslaugų teikimu (LR Lietuvos nacionalinio
radijo ir televizijos įstatymo 10 str. 6 p.).
Informacija apie viešosios įstaigos įsigytą ir perleistą
ilgalaikį turtą per finansinius metus pateikta lentelėse
Nr. 2 ir Nr. 3.
LRT 2008–2013 m. bendrųjų pajamų dinamika pateikta
grafike Nr. 1, 2008–2013 m. sąnaudų dinamika – grafike
Nr. 2, 2008–2013 m. LRT veiklos prieš apmokestinimą
dinamika pateikta grafike Nr. 3, 2008–2013 m. LRT
valstybės biudžeto asignavimų išlaidoms dinamika
pateikta grafike Nr. 4, 2008–2013 m. LRT valstybės
biudžeto asignavimų turtui dinamika pateikta grafike
Nr. 5.
91
92
93
94
95
96
METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS IR AUDITO IŠVADA
VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija(ūkio subjekto pavadinimas)
124241078 S. Konarskio g. 49 Vilnius(kodas, buveinės adresas)
BALANSASPAGAL 2013 m. gruodžio 31 d. DUOMENIS
2014 m. kovo 3 d. Nr. (data)
97
Generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius (ūkio subjekto vadovo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas, pavardė)
L. e. p. vyriausioji buhalterė Vaida Zabitytė (vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arbagalinčio tvarkyti apskaitą kito asmenspareigų pavadinimas)
(parašas) (vardas, pavardė)
98
LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis(parašas) (vardas, pavardė)
(ūkio subjekto vadovo pareigų pavadinimas)
VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija(ūkio subjekto pavadinimas)
124241078 S. Konarskio g. 49 Vilnius(kodas, buveinės adresas)
VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITAPAGAL 2013 m. gruodžio 31 d. DUOMENIS
2014 m. kovo 3 d. Nr. (data)
Generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius (ūkio subjekto vadovo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas, pavardė)
L. e. p. vyriausioji buhalterė (vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arbagalinčio tvarkyti apskaitą kito asmenspareigų pavadinimas) (parašas) (vardas, pavardė)
99
LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis
Vaida Zabitytė
(parašas) (vardas, pavardė)
(ūkio subjekto vadovo pareigų pavadinimas)
2013 METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲAIŠKINAMASIS RAŠTAS
Viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Įm. kodas 124241078, S. Konarskio g. 49 LT-03123, Vilnius
2014 m. kovo 3 d.
Šiame rašte pateikiama VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT, įstaiga) metinių finansinių ataskaitų,
sudarytų 2013 m. gruodžio 31 d., apžvalga.
I. BENDROJI DALIS
1. Įregistravimo data
Viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
įregistruota 1997 m. liepos mėn., reorganizavus Lietuvos
radiją ir televiziją.
2. Finansiniai metai
LRT finansiniai metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi
gruodžio 31 d.
3. Informacija apie LRT viešąsias įstaigas
2013 m. gruodžio 31 d. viešoji įstaiga Lietuvos
nacionalinis radijas ir televizija neturėjo įsteigusi viešųjų
įstaigų.
4. Įstaigos veikla
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – LRT) yra
ne pelno organizacija, valdanti valstybės turtą patikėjimo
teise. LRT – visuomeninis transliuotojas, veikiantis pagal
LR Konstituciją, Lietuvos Respublikos visuomenės
informavimo, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos,
Autorių teisių ir gretutinių teisių, Viešųjų įstaigų,
Valstybinės kalbos įstatymus, Reklamos įstatymą,
Žurnalistų etikos kodeksą bei kitus Lietuvos Respublikos
teisės aktus, Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų
direktyvą, Europos konvenciją dėl televizijos be sienų.
LRT vadovaujasi Europos Komisijos komunikate dėl
valstybinės paramos taisyklių taikymo visuomeniniam
transliavimui išdėstytais principais, Komisijos direktyva
dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės
įmonių skaidrumo bei dėl finansinio skaidrumo tam
tikrose įmonėse.
LRT programų skaičių, mastą ir struktūrą nustato
LRT įstatymas ir LRT tarybos sprendimai. LRT rengia
ir transliuoja tris televizijos (LRT TELEVIZIJA, LRT
KULTŪRA, LRT LITUANICA) ir tris radijo (LRT RADIJAS,
LRT KLASIKA, LRT OPUS) programas, turi LRT interneto
svetainę www.lrt.lt.
LRT veikla nėra licencijuojama. Kanalus (radijo dažnius)
LRT programoms transliuoti ne konkurso būdu skiria
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba. LRT
televizijos ir radijo programas privalo retransliuoti visi
operatoriai ir laidinio radijo transliuotojai, teikiantys
televizijos ar radijo programų retransliavimo paslaugas.
5. Svarbios sąlygos, kuriomis dirba LRT ir kurios gali paveikti LRT plėtrą
5.1. Strateginiai produktai
LRT misija strateginiame plane – teikti Lietuvos
visuomenei tikslią, objektyvią ir subalansuotą
informaciją, kokybiškas šviečiamąsias, kultūrines ir
pramogines programas, sudaryti prielaidas darniam
vystymuisi, demokratijos plėtrai bei atviros visuomenės
vertybių įsitvirtinimui Lietuvos Respublikoje.
Vadovaudamasis LRT įstatymu, visuomeninis
transliuotojas daug dėmesio skiria radijo ir televizijos
programų turinio įvairovei. Laidos yra skirtos įvairiems
visuomenės sluoksniams, įvairaus amžiaus, tautybių ir
įsitikinimų žmonėms.
Įgyvendindama savo misiją LRT:
• renka ir skelbia informaciją apie Lietuvą ir pasaulį,
supažindina visuomenę su Europos ir pasaulio
kultūros įvairove bei šiuolaikinės civilizacijos
pagrindais, stiprina Lietuvos Respublikos
nepriklausomybę ir demokratiją, kuria, puoselėja
ir saugo nacionalinės kultūros vertybes, ugdo
toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo,
mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprina visuomenės
moralę ir pilietiškumą;
• vadovaujasi objektyvumo, demokratijos,
nešališkumo principais, užtikrina žodžio ir
kūrybos laisvę; laidose atspindi įvairias pažiūras
ir įsitikinimus, įvairių įsitikinimų žmonėms suteikia
galimybę dalyvauti laidose ir reikšti savo pažiūras;
• pirmenybę teikia nacionalinei ir pasaulio kultūrai,
informacinėms ir šviečiamosioms laidoms.
LRT TELEVIZIJA orientuojasi į informacines, publicistines,
pažintines šviečiamąsias, visuomenines, kultūros bei
100
pramogines laidas. LRT KULTŪROS paskirtis – transliuoti
šviečiamąsias, kultūros, istorinio paveldo, kino ir
televizijos paveldo, informacines programas, kurios prie
televizorių ekranų suburtų smalsius žiūrovus. Programą
LRT LITUANICA iš esmės sudaro geriausios LRT
TELEVIZIJOS ir LRT KULTŪROS laidos.
LRT RADIJAS kuria įvairias laidas, tačiau vyrauja
žinių ir publicistinės laidos bei populiarioji muzika.
LRT KLASIKA skirta rimtajai muzikai, kultūros bei
šviečiamosioms laidoms, o radijo stotis LRT OPUS
skirta 20–40 metų amžiaus žmonėms, besidomintiems
kokybiška nekomercine muzika.
LRT interneto svetainėje www.lrt.lt lankytojai gali stebėti
ne tik tiesiogines laidų transliacijas, bet ir naudodamiesi
mediatekos ir fonotekos paslaugomis rasti reikalingus
archyvinius įrašus.
5.2. Socialinės sąlygos
LRT dalyvauja kuriant atvirą, pilietinę žinių visuomenę,
ugdant visuomenės toleranciją, humanizmą, moralę ir
pilietiškumą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą
bei skatinant pagarbą žmogaus orumui ir jo teisėms.
Gyventojų išsilavinimas, gaunamos pajamos ir kiti
socialiniai aspektai keičia žiūrovų, klausytojų, partnerių,
užsakovų poreikius ir taip veikia rinką.
LRT savireklamos tikslas – užtikrinti, kad visuomenė
laiku gautų objektyvią informaciją apie visuomeninio
transliuotojo veiklą, kryptingai formuoti visuomenės
nuomonę, siekiant parodyti kokybiškos ir
bendražmogiškomis vertybėmis pagrįstos visuomeninio
transliuotojo produkcijos privalumus prieš komercinę
vartojimo kultūrą.
Savireklamos kampanijos dažniausiai vykdomos tiek
tradiciniais LRT kanalais, tiek socialinėse erdvėse,
tokiose kaip „Facebook“, „Youtube“. Taip tikimasi
pasiekti ne tik jau esamą LRT auditoriją, bet ir skleisti
informaciją apie visuomeninio transliuotojo programas,
iniciatyvas, vertybes jaunimo pamėgtose erdvėse.
Didelė visuomenės dalis teikia prioritetą pramoginei
bei kriminalines istorijas akcentuojančiai televizijos
produkcijai, tad LRT, siekdama išlaikyti ir pritraukti
žiūrovų ir klausytojų auditoriją, vykdydama visuomeninio
transliuotojo misiją, susiduria su nelengvais iššūkiais.
Pastebima, kad Europos šalyse dėl augančios galimybės
matyti daugiau TV kanalų, kiekvienam TV kanalui tenkanti
žiūrėto laiko dalis mažėja. Auditorijos išsiskaidymas
išaugo nuo tada, kai 2012 m. pabaigoje buvo pereita tik
prie skaitmeninio TV programų transliavimo. Iki 2013 m.
šios tendencijos galiojo ir Lietuvoje. 2013 m. šis procesas
sulėtėjo ir tendencijos pradėjo keistis. Rinkos tyrimų ir
konsultacijų bendrovės TNS LT duomenimis, nacionalinių
kanalų (TV3, LNK, LRT TELEVIZIJA, BTV) 2013 m.
auditorijos rodikliai (auditorijos dalis) stabilizavosi ir keitėsi
tik dėl tarpusavio konkurencijos. Mažesnių TV kanalų
(TV6, TV1, INFO TV, TV8, LRT KULTŪRA) auditorija augo
užsienio retransliuojamų televizijų sąskaita. Tai sietina
su išaugusiomis TV žiūrovų galimybėmis matyti gerokai
daugiau lietuviškų TV kanalų. Didžiųjų nacionalinių radijo
kanalų (LRT RADIJAS, M-1, RADIOCENTRAS) auditorijos
rodikliai šiek tiek didėjo, mažesnių radijo stočių – mažėjo.
Jau nemažai metų neslopstanti Lietuvos gyventojų
emigracija išplėtė LRT tikslinės auditorijos geografiją.
LRT siekia informuoti ir palaikyti ryšį su kitose šalyse
gyvenančiais Lietuvos piliečiais, todėl internetu,
palydoviniu ryšiu bei kabeliniais tinklais programas
transliuoja ir kitose šalyse. LRT siekia ne tik sukurti
technologines informacijos prieigos galimybes, bet
ir užmegzti ryšius su emigravusiais lietuviais ir juos
vienijančiomis organizacijomis.
5.3. Ekonominės sąlygos
LRT yra finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų
bei pajamų, gautų iš reklamos transliavimo, ūkinės
komercinės veiklos ir paramos.
2013 m. LRT skirta biudžeto asignavimų 1 proc.
daugiau nei 2012 m. Skirtų biudžeto asignavimų
nepakanka įstatymu pavestoms funkcijoms įgyvendinti,
programų kokybei ir įvairovei užtikrinti. Skiriamas
valstybės finansavimas taip pat neužtikrina LRT įrangos
atnaujinimo poreikio.
2013 m. LRT pajamos, lyginant su 2012 m., išaugo
1 proc., didžiąją dalį šių pajamų sudarė reklamos
transliavimo per televiziją ir radiją pajamos. Iš reklamos
gaunamos pajamos bei jų kitimo tendencijos yra
tiesiogiai susijusios su bendra padėtimi ES, Lietuvos
ekonomikos būkle, vartotojų ir prekybininkų lūkesčiais,
įmonių reklamos biudžetais bei tiksline auditorija.
5.4. Politinė aplinka
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija yra viešoji ne
pelno institucija, atliekanti įstatymų ir kitų teisės aktų jai
pavestas visuomenės informavimo radijo ir televizijos
komunikacijų tinklais funkcijas.
Visuomeninio transliuotojo funkcijų prigimtis kyla
iš aukščiausią galią LR teisės šaltinių hierarchijoje
užimančio pagrindinio šalies įstatymo – LR Konstitucijos.
LR Konstitucinis Teismas konstatavo, kad konstitucinė
visuomeninio transliuotojo misija suponuoja būtinumą
sudaryti materialines, organizacines, finansines sąlygas
visuomeniniam transliuotojui veiksmingai vystyti savo
konstitucinę misiją.
LRT pareigos yra detalizuotos LR Lietuvos nacionalinio
radijo ir televizijos įstatyme.
LRT tikslai ir veiklos kryptys yra nustatyti atsižvelgiant
į Vyriausybės prioritetus ir Valstybės ilgalaikės raidos
strategiją.
101
LRT yra atskaitinga LR Seimui. Dėl įstatymiškai
neaiškiai apibrėžto finansavimo modelio LRT gali būti
veikiama politinių sprendimų. Veiklos pobūdį, turinį ir
mastą didžia dalimi lemia valstybiniu lygiu priimami
sprendimai.
5.5. Techniniai-technologiniai veiksniai
Naujų informacinių technologijų plėtra ir naudojimas
yra neatsiejama informacinės visuomenės dalis.
Siekiant užtikrinti kokybišką informacijos sklaidą,
palaipsniui atsisakoma pasenusių, daug darbo ir
finansinių resursų reikalaujančių technikos priemonių.
Modernizuojama technika skaitmeninių technologijų
pagrindu, kuriamas modernus, patikimas, paklausus
rinkoje ir rentabilus technikos kompleksas. Informacijos
sklaidos technologijos pastaraisiais metais nuolat
tobulėja ir tampa sudėtingesnės, atsiranda galimybė
taikyti šiuolaikines informacines technologijas, mažinant
darbo laiko sąnaudas informacijos kaupimui ir analizei,
suteikia galimybę operatyviai ir efektyviai panaudoti
sukauptą informaciją įstaigos tikslams įgyvendinti.
Trukdantis veiksnys – brangios šiuolaikinės informacinės
technologijos, todėl nėra galimybės jas laiku atnaujinti ir
įsigyti reikalingą programinę įrangą.
Atsižvelgdama į tai, kad LRT programoms kurti ir techninei
plėtrai neišvengiamai reikia papildomų lėšų, o valstybės
skiriamas finansavimas yra akivaizdžiai nepakankamas,
dar 2011 m. LRT taryba nutarė leisti LRT imti ilgalaikę
banko paskolą skaitmeninei laidų filmavimo bei montažo
įrangai įsigyti, skaitmeninei laidų saugyklai išplėsti, naujai
televizijos naujienų duomenų bazės programinei įrangai
įsigyti, naujienų portalo www.lrt.lt techniniam atnaujinimui,
kompiuterinės technikos atnaujinimui.
Sėkmingai LRT veiklai būtinos sąlygos – gerai išplėtota
skaitmeninių technologijų infrastruktūra (raiškioji TV, kiti
nauji formatai). Naujų skaitmeninių technologijų plėtra ir
naudojimas yra neatsiejama informacinės visuomenės
dalis. Siekiant užtikrinti kokybišką informacijos sklaidą,
technika modernizuojama skaitmeninių technologijų
pagrindu, kuriamas modernus, patikimas, paklausus
rinkoje ir rentabilus technikos kompleksas. Technika
komplektuojama atsižvelgiant į tai, kad artėja didelės
raiškos televizijos (HD TV) era. Norint LRT programas
transliuoti didele raiška (HD), visą LRT techninę bazę
reikia pritaikyti didelės raiškos laidoms kurti ir transliuoti.
Taigi investicijų į ilgalaikį turtą poreikis artimiausiais
metais sudaro dešimtis mln. litų.
Skaitmeninės technologijos perduoda ne tik
kokybiškesnį vaizdą, garsą, atsiranda didesnė TV
kanalų ir radijo stočių pasirinkimo galimybė, bet ir keičia
vartotojų žiūrėjimo ir klausymosi įpročius: atsiranda
didesnė TV kanalų ir radijo stočių pasirinkimo galimybė,
žiūrovai ir klausytojai gali programas užsakyti ir įrašyti,
atsisiųsti iš archyvų, sutitruoti, pasirinkti kalbas.
5.6. Žmonių ištekliai
2013 m. LRT buvo toliau buvo siekiama optimizuoti
įstaigos vidinį administravimą, tobulinama valdymo
organizavimo sistema.
2012 m. pabaigoje LRT vidutinis darbuotojų skaičius
buvo 558 darbuotojai, 2013 m. pabaigoje – 566
darbuotojai.
II. APSKAITOS POLITIKA
6. Norminiai aktai, kuriais vadovaujantis sudarytos metinės finansinės ataskaitos
6.1. LRT apskaitą tvarko ir metines finansines ataskaitas sudaro pagal šiuos teisės aktus:
• LR buhalterinės apskaitos įstatymą;
• 2004 m. lapkričio 22 d. LR finansų ministro įsakymą
Nr. 1K-372 „Dėl pelno nesiekiančių ribotos civilinės
atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės
apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir
pateikimo taisyklių patvirtinimo“ ir jo pakeitimus;
• LRT generalinio direktoriaus įsakymus, patvirtintus
vidaus teisės aktus, reglamentuojančius LRT
apskaitos politiką.
6.2. LRT mokesčius apskaičiuoja ir deklaruoja pagal:
• LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymą;
• LR pelno mokesčio įstatymą;
• LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymą;
• LR sveikatos draudimo įstatymą;
• LR valstybinio socialinio draudimo įstatymą;
• LR garantinio fondo įstatymą;
• LR autorių ir gretutinių teisių įstatymą;
• LR labdaros ir paramos įstatymą;
• LR mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą;
• LR nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą
• LR darbo kodeksą.
LRT įdiegta kompiuterinės programos „Navision“ 4.0
versija, kuria yra kompiuterizuota buhalterinė apskaita,
finansų valdymo apskaita, personalo apskaita. 2013 m.
pradėtas programos naujinimo procesas, kuriuo numatoma
pereiti prie „Navision“ 9.0 versijos.
102
7. Nematerialiojo turto apskaitos politika
Nematerialiajam turtui priskiriamas identifikuojamas
nepiniginis turtas, neturintis materialios formos, kuriuo
LRT disponuoja ir kurį naudodama tikisi gauti tiesioginės
ir netiesioginės ekonominės naudos.
Nematerialusis turtas pripažįstamas, jeigu jis atitinka
visus šiuos nematerialiojo turto pripažinimo požymius:
a) įstaiga pagrįstai tikisi ateityje gauti iš turto
ekonominės naudos;
b) turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina gali būti
patikimai įvertinta ir atskirta nuo kito turto vertės;
c) įstaiga gali tuo turtu disponuoti, jį kontroliuoti arba
apriboti teisę juo naudotis kitiems.
Nematerialiojo turto grupėje „Vaizdo ir garso archyvai“
apskaitomi magnetiniai garso įrašai su įrašytais muzikos
kūriniais, archyvuojamos tiesioginės ir įrašytos radijo
laidos. Archyvuojami garso įrašai (viena laikmena ir/arba
viena valanda) yra įkainojami vieno lito verte.
8. Materialiojo turto apskaitos politika
Ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriamas turtas, kuris
teikia įstaigai ekonominės naudos ilgiau nei vienerius
metus ir kurio įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra
ne mažesnė už įstaigos nusistatytą minimalią ilgalaikio
materialiojo turto vertę.
Materialusis turtas priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jis
atitinka visus šiuos požymius:
a) įstaiga ketina jį naudoti ilgiau nei vienerius metus;
b) įstaiga pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonominės
naudos būsimaisiais laikotarpiais;
c) įstaiga gali patikimai nustatyti turto įsigijimo
(pasigaminimo) savikainą;
d) įstaigos turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra
ne mažesnė už minimalią ilgalaikio materialiojo turto
savikainą, įstaigos nusistatytą kiekvienai turto grupei;
c) įstaigai yra perduota rizika, susijusi su materialiuoju turtu.
Įstaigos ilgalaikio turto nusidėvėjimui skaičiuoti taikomas
tiesiogiai proporcingas (tiesinis) metodas.
9. Atsargos
Atsargomis laikomas įstaigos trumpalaikis turtas, kuris naudojamas pajamoms uždirbti per vienerius metus arba per vieną įstaigos veiklos ciklą. Atsargoms priskiriami
pastatymų inventorius (dekoracijos), žaliavos, medžiagos ir komplektuojamieji gaminiai ir pan.
Atsargos apskaitoje įvertinamos bei registruojamos įsigijimo savikaina, o apskaičiuojant veikloje sunaudotų
atsargų savikainą taikomas FIFO metodas.
103
Pinigai, gauti iš anksto apmokėjus už paslaugas, apskaitoje rodomi kaip įstaigos įsipareigojimų pirkėjams didėjimas. Pajamos šiuo atveju pripažįstamos tik suteikus paslaugas.
Į kitas pajamas įskaitomas ilgalaikio turto perleidimo pelnas, ataskaitiniam laikotarpiui tenkančios gauti palūkanos už kredito įstaigose laikomus pinigus, valiutos kurso teigiama įtaka.
Sąnaudomis apskaitoje pripažįstama išlaidų dalis, susijusi su paslaugų suteikimu arba parduotų prekių (produkcijos) pagaminimu. Per ataskaitinį laikotarpį padarytos išlaidos nedelsiant pripažįstamos to ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis. LRT, atsižvelgdama į savo veiklos specifiką, sąnaudas apskaito pagal finansavimo šaltinius, programas ir sąnaudų centrus.
Baudų ir delspinigių sąnaudos už mokėjimo termino nesilaikymą apskaitoje pripažįstamos tuo metu, kai gaunamas dokumentas arba kai sumokama.
Sąnaudos, susijusios su atskirų programų įgyvendinimu, pripažįstamos tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jos patirtos.
Prie kitų sąnaudų priskiriami ilgalaikio turto perleidimo nuostoliai, valiutos kurso neigiama įtaka, ataskaitiniam laikotarpiui tenkančios mokėti palūkanos, baudos, delspinigiai ir sąnaudos, nesusijusios su tipine įstaigos veikla.
13. Ūkinės komercinės veiklos sąnaudų nustatymo taisyklės
Vadovaudamasi LR pelno mokesčio įstatymo nuostatomis, kai sąnaudos susijusios tiek su pelno nesiekiančios organizacijos ūkine komercine veikla, tiek ir su šios organizacijos įstatuose numatytų visuomenei naudingų tikslų įgyvendinimu, sąnaudų dalis, tenkanti ūkinės komercinės veiklos pajamoms, leidžiamiems atskaitymams priskiriama, jeigu minėta organizacija gali pateikti tokių sąnaudų dalies pagrįstumą. Ūkinei komercinei veiklai tenkanti sąnaudų dalis nustatoma pagal pačios pelno nesiekiančios organizacijos apskaitos politikoje nustatytą tvarką.
LRT yra nustatyta ūkinei komercinei veiklai tenkančių sąnaudų dalies apskaičiavimo tvarka. Netiesioginių sąnaudų, susijusių su LRT ūkinės komercinės veiklos pajamomis, dalis apskaičiuojama atsižvelgiant į tai, kokį procentą visų gautų LRT pajamų sudaro ūkinės komercinės veiklos pajamos. LRT netiesioginės sąnaudos, susijusios su ūkinės komercinės veiklos pajamomis, apskaičiuojamos pagal formulę:
Televizijos laidoms reikalingas dekoracijas pagal
patvirtintas sąmatas pasigamina pati LRT arba
jas įsigyja iš įmonės gamintojos. Pagamintoms
dekoracijoms priimti ir sunaudotoms medžiagoms
nurašyti yra sudaryta komisija. Dekoracijų savikaina
tolygiai nurašoma iš apskaitos per vieną televizijos laidų
sezoną, t. y. jų vertė pripažįstama ataskaitinio laikotarpio
sąnaudomis kas mėnesį nuo televizijos sezono pradžios
iki pabaigos (t. y. nuo rugsėjo iki gegužės mėn.).
Pasibaigus LRT televizijos laidų sezonui, dekoracijos
nurašomos iš apskaitos, užpajamuojant liekamąsias
medžiagas kiekine išraiška, arba likviduojamos.
10. Gautinos sumos
Per vienerius metus gautinų sumų straipsniuose
nurodomos skolos, už kurias pirkėjai ir kiti asmenys
turėjo atsiskaityti per vienerius metus, atskaitingiems
asmenims išmokėtos pinigų sumos. Per vienerius
metus gautinos sumos parodomos grynąja verte, kuri
apskaičiuojama sumažinus gautiną sumą abejotinų
skolų suma. Kitose gautinose sumose rodomos gautinos
sumos iš LR valstybės biudžeto, iš Europos Sąjungos
fondų, iš kitų šaltinių.
11. Finansavimas
LRT finansavimo būdai:
a) dotacijos;
b) tiksliniai įnašai.
Dotacija įtraukiama į apskaitą gavus neatlygintinai
ilgalaikio turto arba įsigijus jo iš programai skirtų lėšų.
Dotacija pripažįstama panaudota, kai neatlygintinai
gautas ir įsigytas iš dotacijos lėšų turtas nudėvimas.
Balanse rodoma nepanaudota dotacijos dalis.
Tiksliniams įnašams priskiriama iš valstybės biudžeto ir
kitų valstybės institucijų, ES fondų, paramos ir dovanos
griežtai apibrėžtiems tikslams įgyvendinti gautos lėšos.
Tiksliniai įnašai pripažįstami ir rodomi apskaitoje, jeigu yra
dokumentais patvirtintų sprendimų, kad įnašai bus gauti.
Kitais atvejais tiksliniai įnašai apskaitoje registruojami po
jų faktiško gavimo kaip gauti tiksliniai įnašai.
Tiksliniai įnašai pripažįstami panaudotais tiek,
kiek patirtų sąnaudų pripažinta kompensuotomis.
Panaudojus tikslinių įnašų lėšas ilgalaikiam turtui įsigyti,
keičiasi tik finansavimo straipsnis: didėja dotacija,
mažėja tikslinis finansavimas.
12. Pajamų ir sąnaudų pripažinimas apskaitoje
Vadovaujantis kaupimo principu, pajamos apskaitoje
pripažįstamos ir registruojamos tada, kai jos
uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą. Pajamomis
laikomas įstaigos ekonominės naudos padidėjimas ir
biudžetinis finansavimas iš valstybės biudžeto pagal
programas, kitų valstybės institucijų, Europos Sąjungos
fondų bei parama ir dovana.
X – netiesioginės sąnaudos, susijusios su ūkinės komercinės veiklos pajamomis; P – visos ūkinės komercinės veiklos pajamos; F – iš valstybės biudžeto (valstybės institucijų) ir Europos Sąjungos fondų gautas ir panaudotas tikslinis finansavimas, gauta parama, dovana; N – visos netiesioginės sąnaudos.
104
III. PASTABOS14. Nematerialusis turtas
Straipsnyje „Licencijos“ apskaitomos užsienyje ir šalyje sukurtų filmų transliavimo teisės per televiziją bei naudojimosi
programine įranga teisės.
* Išankstiniai apmokėjimai už gautinas filmų licencijas – 18 110 Lt.
15. Ilgalaikis materialusis turtas
105
Ilgalaikis materialusis turtas, įsigytas pagal išperkamosios nuomos sutartis, 2013 m. išmokėta
106
LRT ilgalaikis turtas 2013 m. gruodžio 31 d. yra apdraustas nuo visų rizikų 16 959,6 tūkst. Lt suma.
2013 m. gruodžio 31 d. LRT neturėjo įkeisto turto.
16. Atsargos
17. Išankstiniai apmokėjimai
Išankstinių apmokėjimų straipsnyje yra avansai,
sumokėti už 2014 m. Pasaulio futbolo čempionato teises
ir kitas paslaugas.
Būsimųjų laikotarpių sąnaudas sudaro apmokėtos
ir gautos neapmokėtos sąskaitos už naudojimąsi
kompiuterinėmis programomis ir kitos sąnaudos, kurios
bus įtrauktos į sąnaudas įvykus renginiams arba kas
mėnesį (nario mokestis, draudimo įmoka, prenumerata).
18. Per vienerius metus gautinos sumos. Kitos gautinos sumos
2013 m. gautinose sumose įregistruotas 2014 m.
gautinas 50 684,0 tūkst. Lt valstybės finansavimas,
kuris LRT skirtas 2013 m. gruodžio 12 d. Lietuvos
Respublikos 2014 metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo
įstatymu Nr. XII-659 ir LRV 2014 m. vasario 12 d.
nutarimu Nr. 137 „Dėl 2014 metų LR valstybės biudžeto
patvirtintų asignavimų paskirstymo pagal programas“:
• 8 322,0 tūkst. Lt tikslinis finansavimas 1.3
programai (Radijo ir televizijos programų siuntimas
komunikacijų tinklais);
• 41 062,0 tūkst. Lt tikslinis finansavimas 1.5
programai (Visuomenės informavimas radijo ir
televizijos komunikacijų tinklais);
• 1 300,0 tūkst. Lt dotacija investicijoms.
107
2013 m. gautinose sumose taip pat apskaitomas depozitas ekspertizei atlikti 48,5 tūkst. Lt suma, kuris skirtas Vilniaus apylinkės teismo sprendimu byloje su AB
„Lietuvos radijo ir televizijos centras“.
19. LRT kapitalas ir finansavimas
Per 2013 m. LRT kapitalas nesikeitė ir 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė 33 765 295 Lt.
*Perkeltos valstybės biudžeto lėšos iš 1.3 į 1.5 programą.
20. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
*2010–2011 m. dalis skolos AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ (toliau – Telecentras) yra ginčijama Vilniaus apygardos teisme dėl to, kad Telecentras taiko nepagrįstas ir nesutartas paslaugų teikimo sąlygas, tarifus ir kt.
Per 2010–2011 m. sukauptas atidėjinys ginčijamai Telecentro skolai sudaro 4 265,2 tūkst. Lt sumą.
108
21. Tipinė veikla
Svarbiausi LRT procesai yra susiję su visuomeninio transliuotojo paslaugų teikimu, o pagalbiniai procesai užtikrina
sklandų įstaigos darbą. Vienas svarbiausių aspektų yra visuomeninio transliuotojo finansavimo šaltiniai ir santykis tarp jų.
VšĮ Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai 2013 m. skirti valstybės biudžeto asignavimai nepadengė LRT 2013 m.
viešojo pobūdžio paslaugų sąnaudų, šioms sąnaudoms kompensuoti, teikiant kokybiškas viešąsias paslaugas visuomenei,
trūko 12 266,0 tūkst. Lt. Šis lėšų trūkumas kompensuotas LRT komercinės veiklos pelnu – 12 266,0 tūkst. Lt. LRT 2013 m.
grynasis veiklos rezultatas teigiamas – 1 501,4 tūkst. Lt.
109
* Netiesioginių (pridėtinių) sąnaudų apskaičiavimo procentas: 2013 m. – 31,7 proc.; 2012 m. – 30,5 proc.
2010 m., pasikeitus pelno mokesčio įstatymo nuostatoms, apskaičiuojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių
apmokestinamąjį pelną, pelno nesiekiančių vienetų ūkinės komercinės veiklos pajamoms nepriskiriamos pajamos,
kurios tiesiogiai skiriamos tenkinant viešuosius interesus vykdomai veiklai finansuoti. Todėl 2012 ir 2013 m. LRT nėra
prievolės mokėti pelno mokestį.
110
22. Finansiniai ryšiai su įstaigos vadovais
Lentelėje „Finansiniai ryšiai su įstaigos vadovais” yra nurodytos generaliniam direktoriui, jo dviem pavaduotojams bei
vyr. buhalteriui priskaičiuotos sumos, susijusios su darbo santykiais.
LRT nėra susijusių asmenų, kurie gali reikšmingai veikti įstaigos veiklą (priimant įstaigos veiklos ir finansinius
sprendimus), ir sandorių su jais.
23. Finansinės atskaitomybės auditas
2013 m. finansinės atskaitomybės ir mokesčių peržiūros audito sąnaudos sudarė 22 000,00 Lt, pridėjus įstatymais
nustatytą PVM.
Generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius
L. e. p. vyriausioji buhalterė Vaida Zabitytė
111
LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis
NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA
Dokumentą elektroniniu parašu pasirašė
VALDAS CICĖNAS
Data - 2014-05-04 16”21“15
VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos Tarybai
Mes atlikome VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir
televizijos toliau pateikiamo finansinių ataskaitų
rinkinio, kurį sudaro 2013 m. gruodžio 31 d. balansas
ir tą dieną pasibaigusių metų veiklos rezultatų
ataskaita bei aiškinamasis raštas (toliau – finansinės
ataskaitos), auditą.
Išvada dėl finansinių ataskaitų
Vadovybės atsakomybė už finansines ataskaitas
Vadovybė yra atsakinga už šių finansinių
ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal
Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus,
reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir finansinę
atskaitomybę, ir verslo apskaitos standartus, ir
tokią vidaus kontrolę, kokia, vadovybės nuomone,
yra būtina finansinėms ataskaitoms parengti be
reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos.
Auditoriaus atsakomybė
Mūsų atsakomybė – apie šias finansines ataskaitas
pareikšti nuomonę, pagrįstą atliktu auditu. Mes atlikome
auditą pagal tarptautinius audito standartus. Šiuose
standartuose nustatyta, kad mes laikytumėmės etikos
reikalavimų ir planuotume bei atliktume auditą taip,
kad gautume pakankamą užtikrinimą, jog finansinėse
ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų.
Auditas apima procedūras, kurias atliekant siekiama
surinkti audito įrodymų dėl finansinių ataskaitų sumų ir
atskleistos informacijos. Procedūrų parinkimas priklauso
nuo auditoriaus sprendimo, įskaitant finansinių ataskaitų
reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės ar klaidos rizikos
vertinimą. Vertindamas šią riziką, auditorius atsižvelgia į
vidaus kontrolę, susijusią su įmonės finansinių ataskaitų
rengimu ir teisingu pateikimu, kad pasirinktų tomis
aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, tačiau
ne tam, kad pareikštų nuomonę apie įmonės vidaus
kontrolės veiksmingumą. Auditas taip pat apima taikomų
apskaitos metodų tinkamumo ir vadovybės atliekamų
apskaitinių įvertinimų racionalumo ir bendro finansinių
ataskaitų pateikimo įvertinimą.
Mes tikime, kad mūsų surinkti audito įrodymai yra
pakankami ir tinkami auditoriaus nuomonei pagrįsti.
Nuomonė
Mūsų nuomone, finansinės ataskaitos visais
reikšmingais atžvilgiais parodo tikrą ir teisingą vaizdą
apie VšĮ Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją 2013 m.
gruodžio 31 d. finansinę būklę ir tą dieną pasibaigusių
metų finansinius veiklos rezultatus vadovaujantis
Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais,
reglamentuojančiais buhalterinę apskaitą ir finansinių
ataskaitų sudarymą, ir verslo apskaitos standartais.
Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų
Be to, mes perskaitėme toliau pateiktą VšĮ Lietuvos
nacionalinio radijo ir televizijos 2013 m. veiklos ataskaitą
ir nepastebėjome jokių reikšmingų į ją įtrauktos
finansinės informacijos neatitikimų VšĮ Lietuvos
nacionalinio radijo ir televizijos 2013 m. finansinėms
ataskaitoms.
Valdas Cicėnas 2014 m. balandžio mėn. 29 d.
Gedimino pr. 26, Vilnius
Auditoriaus pažymėjimo Nr. 000041
112
113
114
115
116
117
Priedai
Priedas A
Sausio 13 d. – Laisvės gynėjų diena
Sausio 13 d. – Laisvės gynėjų dienai – LRT parengė
specialią programą. Per LRT TELEVIZIJĄ buvo parodyti
dokumentiniai filmai:
„Kaip mes žaidėme revoliuciją“ (2011 m. Rež. Giedrė
Žickytė);
„Sausio 13-oji“ (2001 m. Rež. Ramunė Rakauskaitė,
Donatas Ulvydas, Scen. aut. Vytautas V. Landsbergis).
Per LRT KULTŪRĄ rodyti dokumentiniai filmai:
„Žodžiai. Lietuva – 1989“ („Paroles. Lituanie – 1989“
Prancūzija. 1990 m. Filmo autoriai Florence Borelly ir
Jonas Rosales);
„Lietuviški kino dienoraščiai“ (1991 m. Rež. Saulius
Beržinis).
Klaipėdos sukilimo 90-osios metinės
Klaipėdos sukilimo 90-osioms metinėms LRT užsakymu
specialiai sukurtas Rimo Bružo dokumentinis filmas
„Sukilimas“. Premjerą transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT
LITUANICA, LRT KULTŪRA.
Vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo diena
Per LRT TELEVIZIJĄ parodyti dokumentiniai filmai:
„1918 m. vasario 16-osios Akto signatarai“ (2009 m.
Rež. Justinas Lingys);
„Prie rugių ir prie ugnies“ (2010 m. Rež. Agnė
Marcinkevičiūtė);
„Pasijutau lietuviu esąs“ (Dok. filmas apie Vincą
Kudirką; 2009 m. Rež. Justinas Lingys).
Per LRT KULTŪRĄ parodyta:
Justino Lingio filmo „Lietuvos Prezidentas Aleksandras
Stulginskis“ premjera;
Kovo 11 d. – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.
Per LRT programas parodyti lietuvių filmai:
Premjera. „Misija Sibiras’12. Chakasija“ (Dok. filmas,
2012 m. Rež. Vytautas Puidokas. Transliavo LRT
TELEVIZIJA, LRT LITUANICA);
Premjera. „Dovydas prieš Galijotą“ apie Lietuvos
katalikų bažnyčios kroniką (Dok. filmas, 2013 m.
Aut. Juozas Sabolius, Virginijus Savukynas. Transliavo
LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA);
„Lietuva. Statusas – nepriklausoma“ (Dok. filmas,
2010 m. Aut. Vilma Balčiūnienė, Mindaugas Meškauskas.
Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA);
„Dievų miškas“ (Vaidyb. filmas, sukurtas pagal
B. Sruogos prisiminimų romaną „Dievų miškas“. 2005 m.
N-7. Rež. Algimantas Puipa. Transliavo LRT TELEVIZIJA);
„Neokupuotas“ (Dok. filmas apie Antaną Terlecką,
sukurtas bendradarbiaujant su LRT. Aut. Ramunė
Sakalauskaitė ir Edita Mildažytė. 2012 m. Transliavo LRT
TELEVIZIJA, LRT LITUANICA);
„Vytautas Landsbergis: mintys ir darbai“ (2012 m. 1 d.
Rež. Agnė Marcinkevičiūtė. Transliavo LRT KULTŪRA).
Velykos
Šv. Velykų programoje per LRT TELEVIZIJĄ buvo
parodytos dvi dokumentinių filmų, sukurtų
bendradarbiaujant su LRT, premjeros:
„Kita svajonių komanda“ („The Other Dream Team“.
2012 m. Rež. Marius A. Markevičius);
„Veidas už balso – Virgilijus Kęstutis Noreika“ (2012 m.
Rež. Virginija Vareikytė. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT
LITUANICA).
LRT KULTŪRA parodė dvi filmų, sukurtų bendradarbiaujant
su LRT, premjeras:
„Petras, teatras ir TV“ (Dokumentinis filmas.
Scen. aut. Nijolė Baužytė. Rež. Virgilijus Kubilius);
„Vienintelis, nepakartojamas ir paskutinis“
(Dokumentinis filmas apie kino režisierių Arūną Žebriūną.
Rež. Linas Augutis. 2011 m.).
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 25-metis
Per LRT TELEVIZIJĄ ir LRT LITUANICĄ parodytos dvi
dokumentinių filmų premjeros:
LRT specialiai šiai progai sukurtas filmas „Liaudis
tampa tauta. Sąjūdžio kelias“ (2013 m. Aut. Virginijus
Savukynas, Asta Einikytė);
„Disidentai“ (2013 m. Aut. Petras Savickis, Liudvika
Pociūnienė).
LRT KULTŪRA rodė šiuos lietuvių dokumentinius filmus:
„Lietuvos prisikėlimas“ (2000 m. Rež. Arūnas
Žebriūnas, Aloyzas Jančoras);
„Geltona. Žalia. Raudona“ (2008 m. Rež. Rimas
Bružas);
118
„Atgimimo kronika“ (1997 m. Scen. aut. ir rež. Vidmantas
Puplauskis).
Birželio 14 –15 d. – Gedulo ir vilties diena bei Okupacijos ir genocido diena
Per LRT programas parodyti lietuvių dokumentiniai
filmai:
„Ledo vaikai“ (2012 m. Aut. Justinas Lingys, Inga
Berulienė, Algirdas Žvinakevičius, Edgars Engizers.
Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA);
„Misija Sibiras’12. Chakasija“ (2012 m. Rež. Vytautas
Puidokas. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA);
Apybraiža „Įspaudas“ (2010 m. Aut. Palmira Galkontaitė.
Transliavo LRT KULTŪRA);
„Prezidentų likimai“ (2006 m. Aut. Vytautas Urbonavičius.
Transliavo LRT KULTŪRA).
Birželio sukilimas
Dokumentinio filmo „Pavergtųjų sukilimas“ (2011 m.
N-7. Rež. Algis Kuzmickas) premjera (Transliavo LRT
TELEVIZIJA, LRT LITUANICA).
Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena
Per LRT programas parodyti lietuvių filmai:
Premjera. „Epochų ženklai“ (Žemaitijos krikšto 600
metų jubiliejui. Dokumentinis filmas. 2013 m. Rež. Algis
Kuzmickas. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA);
„Moterų siluetai Lietuvos istorijoje“ (2012 m.
Aut. Edita Mildažytė. Vaidina Vaiva Mainelytė, Rūta
Ščiogolevaitė, Sigutė Stonytė, Rita Miliūtė, Laura
Imbrasienė, Veronika Povilionienė ir kt. Transliavo LRT
KULTŪRA);
„2000 km istorijos: žygis žirgais iki Juodosios
jūros“ (Dokumentinis filmas. 2011 m. Transliavo LRT
KULTŪRA).
Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-metis
LRT rodė:
Premjera. „Mes skrisime į Lietuvą“ (Animacinis
filmas, sukurtas LRT. Aut. Audrius Rakauskas ir
Vaidas Lekavičius. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT
LITUANICA);
„Skrydis per Atlantą“ (Istorinė drama. 1983 m.
Scen. aut. Juozas Glinskis, Raimondas Vabalas. Rež.
Raimondas Vabalas. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT
LITUANICA).
Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena
Per LRT programas buvo parodyti filmai:
Premjera. „Nuo Čiurlionio į Sąjūdį“ (Dokumentinis
filmas, sukurtas bendradarbiaujant su LRT. 2013 m.
Rež. Agnė Marcinkevičiūtė. Transliavo LRT KULTŪRA);
Premjera. „Bunda Baltijos dvasia“ (Dokumentinis
filmas, sukurtas bendradarbiaujant su LRT. 2013 m.
Rež. Agnė Marcinkevičiūtė. Transliavo LRT TELEVIZIJA,
LRT LITUANICA);
Premjera. „Baltijos keliu į Nepriklausomybę“
(Dokumentinis filmas, sukurtas bendradarbiaujant su
LRT. 2013 m. Rež. Agnė Marcinkevičiūtė. Transliavo LRT
TELEVIZIJA, LRT LITUANICA);
„Gyvoji grandis“ (Dokumentinė apybraiža. 2009 m.
Aut. Palmira Galkontaitė. Transliavo LRT KULTŪRA).
Vilniaus geto sunaikinimo 70-metis
Dokumentinio filmo „Fanios Vilnius“ premjera (2013 m.
Aut. Edita Mildažytė. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT
LITUANICA).
1863–1864 metų sukilimo 150-osios metinės
LRT KULTŪRA parodė dokumentinio filmo „1863–
64 metų sukilimas“ (Scen. aut. Inga Berulienė,
Rež. Justinas Lingys) premjerą.
119
Priedas B
Iškilių Lietuvos asmenybių jubiliejai, gimimo, mirties minėjimai:
Dirigento prof. Sauliaus Sondeckio 85-mečiui.
LRT KULTŪRA parodė dokumentinį filmą „Mocarto
obuoliai“ (2011 m. Rež. Aloyzas Jančoras).
Aktorės Kristinos Kazlauskaitės jubiliejui. Per LRT
KULTŪRĄ parodytas LRT muzikinis filmas „Dičiaus
karjera“ (1980 m. Rež. Balys Bratkauskas).
Aktorės Violetos Podolskaitės jubiliejui. Per LRT
KULTŪRĄ parodytas filmas pagal Juozo Grušo novelę
„Laimingasis – tai aš“ (1993 m. Rež. Vidmantas Bačiulis).
Algirdo Kaušpėdo jubiliejui. Per LRT KULTŪRĄ
parodytas muzikinis filmas „Kažkas atsitiko...“ (1986 m.
Rež. Artūras Pozdniakovas).
Aktoriaus ir režisieriaus Algio Latėno 60-mečiui. Per
LRT KULTŪRĄ parodyta tragikomedija „Riešutų duona“
(1977 m. Rež. Arūnas Žebriūnas).
Scenaristės, kino režisierės Dianos Matuzevičienės
65-mečiui. Per LRT KULTŪRĄ parodytas dokumentinis
filmas „Prisilietimai“ (1998 m.).
Rašytojo Sauliaus Tomo Kondroto 60-mečiui. Per
LRT KULTŪRĄ parodyta drama „Žalčio žvilgsnis“
(1990 m. Scen. aut. Saulius Tomas Kondrotas.
Rež. Gytis Lukšas).
Juozo Erlicko 60-mečiui. Per LRT KULTŪRĄ parodytas
filmas „Meilės apyvoka“ (Juozo Erlicko kūrinių
motyvais. 1992 m. Scen. aut. ir rež. Augustinas Gricius).
Režisierės, scenaristės Janinos Lapinskaitės
60-mečiui. Per LRT KULTŪRĄ parodytas dokumentinis
filmas „Venecijaus gyvenimas ir Cezario mirtis“
(2002 m. Rež. Janina Lapinskaitė).
Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjo,
ekonomisto, disidento Antano Terlecko 85-mečiui.
Per LRT KULTŪRĄ parodytas dokumentinis filmas
apie Antaną Terlecką „Neokupuotas“ (Aut. Ramunė
Sakalauskaitė ir Edita Mildažytė).
Režisieriaus Gedimino Skvarnavičiaus 80-mečiui. Per
LRT KULTŪRĄ parodyti dokumentiniai filmai „Būkite
sveiki, ufonautai“ (1979 m.), „Ko ašarojo Medėja“
(1979 m.), „Geležinės kaukės galas“ (1984 m.), „Kodėl
katinui patrumpino uodegą“ (1985 m.), „Ufonautams
sugrįžus“ (1986 m.), „Kuo prikąsime liežuvį?“ (1990 m.).
Rašytojui Mykolui Sluckiui atminti. Per LRT KULTŪRĄ
parodytas vaidybinis filmas „Laiptai į dangų“ (1966 m.
Rež. Raimondas Vabalas).
Aktoriui Vytautui Šapranauskui atminti. Per LRT
KULTŪRĄ parodytas vaidybinis trumpametražis filmas
„Lernavan“ (2009 m. Scen. aut. Marat Sargsyan,
Lina Lužytė. Rež. Marat Sargsyan. Vaidina Vytautas
Šapranauskas, Martynas Jasevičius, Ferdinandas Jakšys).
Režisieriui Arūnui Žebriūnui atminti. Per LRT
programas parodyti filmai: „Paskutinė atostogų diena“
(Drama. 1964 m. Rež. Arūnas Žebriūnas), „Turtuolis
vargšas“ (Vaidybinis filmas. Rež. Arūnas Žebriūnas),
„Riešutų duona“ (Vaidybinis filmas. Rež. Arūnas
Žebriūnas), „Lietuvos prisikėlimas. Sąjūdžio tarptautinė
reikšmė“ (Dokumentinis filmas. 2000 m. Scen. aut.
Arūnas Žebriūnas, rež. Arūnas Žebriūnas ir Aloyzas
Jančoras), „Mirtis ir vyšnios medis“ (1968 m. Scen. aut.
ir rež. Arūnas Žebriūnas), dokumentinis filmas apie kino
režisierių Arūną Žebriūną „Vienintelis, nepakartojamas ir
paskutinis“ (2011 m. Rež. Linas Augutis).
In memoriam Marcelijus Martinaitis. LRT
KULTŪRA parodė premjerą „Vaikystės dienoraštis“
(pagal M. Martinaičio eilėraštį „Rauda boružei. Vasaros
sapnas“. Animacinis filmas. 2009 m. Aut. Antanas
Skučas), „Vakar ir visados“ (Muzikinis filmas. 1984 m.
Scen. aut. Marcelijus Martinaitis, Gytis Lukšas, dalyvaujant
Povilui Mataičiui. Rež. Gytis Lukšas).
AM+FOJE=30. Andriaus Mamontovo 30-ies metų
sceninės veiklos jubiliejui paminėti LRT užsakymu
Rimas Bružas kūrė dokumentinį filmą „FOJĖ“, skirtą
ryškiausiai visų laikų Lietuvos muzikinei grupei FOJE ir
jos lyderiui Andriui Mamontovui.
Lietuvos advokatūrai – 95
LRT KULTŪRA parodė dokumentinių apybraižų
ciklą „Advokato kelias“ apie iškiliausius Lietuvos
advokatūros atstovus.
Lietuvių filmų premjeros:
Klaipėdos sukilimo 90-osioms metinėms. Premjera.
„Sukilimas“ (Dokumentinis filmas, sukurtas LRT.
Aut. Rimas Bružas. 2013 m. Transliavo LRT TELEVIZIJA,
LRT LITUANICA, LRT KULTŪRA).
Premjera. „Misija Sibiras’12. Chakasija“
(Dokumentinis filmas. 2012 m. Rež. Vytautas Puidokas.
Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA).
Premjera. „Kita svajonių komanda“ (The Other
Dream Team. Dokumentinis filmas. 2012 m.
Rež. Marius A. Markevičius. Transliavo LRT TELEVIZIJA).
Premjera. „Veidas už balso – Virgilijus Kęstutis
Noreika“ (Dokumentinis filmas, sukurtas
bendradarbiaujant su LRT. 2012 m. Rež. Virginija
Vareikytė. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA).
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 25-mečiui. Premjera.
„Liaudis tampa tauta. Sąjūdžio kelias“ (Dokumentinė
apybraiža, sukurta LRT. 2013 m. Aut. Virginijus
Savukynas, Asta Einikytė. Transliavo LRT TELEVIZIJA,
LRT LITUANICA).
120
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 25-mečiui. Premjera.
„Disidentai“ (Dokumentinis filmas. 2013 m. Aut. Petras
Savickis, Liudvika Pociūnienė. Transliavo LRT TELEVIZIJA,
LRT LITUANICA).
Premjera. „Pavergtųjų sukilimas“ (Dokumentinis
filmas. 2011 m. N-7. Rež. Algis Kuzmickas. Transliavo
LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA).
Premjera. „Olimpinio sidabro žingsniai. Antanas
Mikėnas“ (LRT dokumentinis filmas. 2013 m. Aut. Gintarė
Grikštaitė, Stasys Petkus, Miroslavas Stankevičius.
Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA).
Premjera. Dokumentinis filmas apie Vidmanto
Urbono ekologinę akciją „Vanduo–gyvybė“.
(Aut. Asta Ramoškaitė, Miroslavas Stankevičius.
Op. Žilvinas Petkus. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT
LITUANICA).
Premjera. „Epochų ženklai“ (Žemaitijos krikšto
600 metų jubiliejui. Dokumentinis filmas. Rež. Algis
Kuzmickas).
Premjera. „Mes skrisime į Lietuvą“ (Animacinis
filmas, sukurtas LRT. Aut. Audrius Rakauskas ir
Vaidas Lekavičius. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT
LITUANICA).
Premjera. „Tarp Nemuno ir Dniepro“ (Dokumentinis
filmas. 2012 m. 1, 2, 3 dalys. Scen. aut. Ingrida
Laimutytė. Rež. Aleksas Matvejevas. Transliavo LRT
TELEVIZIJA, LRT LITUANICA).
Premjera. „Lietuvos Respublikos Prezidentas
Valdas Adamkus“ (Dokumentinis filmas. 2013 m. 1 d.
Scen. aut. Arnas Ališauskas. Rež. Edita Kabaraitė.
Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA).
Premjera. „Bunda Baltijos dvasia“ (Dokumentinis
filmas, sukurtas bendradarbiaujant su LRT. 2013 m.
Rež. Agnė Marcinkevičiūtė. Transliavo LRT TELEVIZIJA,
LRT LITUANICA).
Premjera. „Baltijos keliu į Nepriklausomybę“
(Dokumentinis filmas, sukurtas bendradarbiaujant su
LRT. 2013 m. Rež. Agnė Marcinkevičiūtė. Transliavo LRT
TELEVIZIJA, LRT LITUANICA).
Premjera. „Rojus Lietuvoj“ (TV serialas. II sezonas.
1–64 s. 2013 m. Scen. aut. Bronius Bušma. Rež. Saulius
Vosylius, Justinas Lingys. Transliavo LRT TELEVIZIJA,
LRT LITUANICA).
Premjera. „Taizė Europos jaunimo susitikimas
– Roma 2013“ (Dokumentinis filmas. 2013 m.
Aut. Dalius Ramanauskas. Transliavo LRT TELEVIZIJA,
LRT LITUANICA).
Premjera. „Pokalbiai rimtomis temomis“
(Dokumentinis filmas. 2012 m. Rež. Giedrė Beinoriūtė.
Transliavo LRT TELEVIZIJA).
Vilniaus geto sunaikinimo 70-mečiui. Premjera. „Fanios
Vilnius“ (Dokumentinis filmas. 2013 m. Aut. Edita
Mildažytė. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA).
Lietuvių kinas trumpai. Premjera. „Jau puiku, tik dar
šiek tiek“ (Vaidybinis trumpametražis filmas. 2009 m.
Rež. ir scen. aut.Lina Lužytė. Vaidina Gabija Ryškuvienė,
Rytis Saladžius, Domas Pirštelis, Rimantė Valiukaitė,
Andrius Paulavičius. Transliavo LRT KULTŪRA).
Lietuvių kinas trumpai. Premjera. „Nadiežda“
(Dokumentinis filmas. 2010 m. Rež. Dali Rust. Transliavo
LRT KULTŪRA).
Lietuvių kinas trumpai. Premjera. „Tremtinės istorija,
kurią išvežė pats tėvas“ (Vaidybinis trumpametražis
filmas. 2011 m. Rež. Andrius Blaževičius. Transliavo LRT
KULTŪRA).
Lietuvių kinas trumpai. Premjera. „Baltos dėmės
mėlyname“ (Vaidybinis trumpametražis filmas. 2004 m.
N–14. Rež. Ramūnas Greičius. Vaidina E. Mikulionytė,
V. Martinaitis, J. Greičiūtė, B. Plaušinaitis, J. Bitinaitė,
A. Rauktys, I. Kaminskaitė. Transliavo LRT KULTŪRA).
Lietuvių kinas trumpai. Premjera. „Rendezvous“
(Vaidybinis trumpametražis filmas. 2011 m. N-7.
Rež. Simonas Gilys. Vaidina Dalius Jančiauskas,
Mindaugas Papinigis, Vilma Raubaitė. Transliavo LRT
KULTŪRA).
Lietuvių kinas trumpai. Premjera. „Gėlė“ (Vaidybinis
trumpametražis filmas. 2009 m. Rež. Darius Jarašūnas.
Vaidina Elvyra Žebertavičiūtė, Kristina Mauruševičiūtė,
Eimutis Kvoščiauskas, Juozapas Bagdonas, Laurynas
Jurgelis. Transliavo LRT KULTŪRA).
Lietuvių kinas trumpai. Premjera. „Aš, veteranė“
(Vaidybinis trumpametražis filmas. N-7. Rež. Darius
Jarašūnas. Vaidina Elvyra Žebertavičiūtė, Algina
Navickaitė, Virginija Kuklytė, Edvardas Voinič, Eglė
Mikulionytė. Transliavo LRT KULTŪRA).
Lietuvių kinas trumpai. Premjera. „Berniukas ir jūra“
(Vaidybinis trumpametražis filmas. 2006 m. Rež. Tomas
Donela. Vaidina Tomas Donela, Francisco D`Orey).
Lietuvių kinas trumpai. Premjera. „Dievas sukūrė
viską, išskyrus kilimą“ (Dokumentinis trumpametražis
filmas. 2012 m. Scen. aut. ir rež. Mikas Žukauskas,
Gintarė Valevičiūtė. Transliavo LRT KULTŪRA).
Lietuvių kinas trumpai. Premjera. „Sekmadienis toks,
koks yra“ (Vaidybinis trumpametražis filmas. 2003 m.
N-7. Rež. Ignas Jonynas. Vaidina Regimantas Adomaitis,
Arūnas Sakalauskas, Gytis Ivanauskas, Eglė Mikulionytė.
Transliavo LRT KULTŪRA).
Lietuvių kinas trumpai. Premjera. „Šanxai banzai“
(Dokumentinis trumpametražis filmas. 2010 m. N-7.
Rež. Jūratė Samulionytė. Transliavo LRT KULTŪRA).
121
Lietuvių kinas trumpai. Premjera. „Nerutina“
(Vaidybinis trumpametražis filmas. 2007 m. Rež. Jūratė
Samulionytė. Transliavo LRT KULTŪRA).
Lietuvių kinas trumpai. Premjera. „Aš tave žinau“
(Vaidybinis trumpametražis filmas. 2009 m. Rež. Dovilė
Šarutytė. Transliavo LRT KULTŪRA).
Lietuvių kinas trumpai. Premjera. Vasaros MEDIA
Studija 2001 m. Geriausi trumpametražiai filmai.
(Transliavo LRT KULTŪRA).
Lietuvių kinas trumpai. Premjera. Vasaros MEDIA
Studija 2002 m. Geriausi trumpametražiai filmai.
(Transliavo LRT KULTŪRA).
Lietuvių kinas trumpai. Premjera. Vasaros MEDIA
Studija 2003 m. Geriausi trumpametražiai filmai.
(Transliavo LRT KULTŪRA).
Lietuvių kinas trumpai. Premjera. Vasaros MEDIA
Studija 2004 m. Geriausi trumpametražiai filmai.
(Transliavo LRT KULTŪRA).
Lietuvių kinas trumpai. Premjera. Vasaros MEDIA
studija 2006 m. Geriausi trumpametražiai filmai.
(Transliavo LRT KULTŪRA).
Lietuvių kinas trumpai. Premjera. Vasaros MEDIA
studija 2007 m. Geriausi trumpametražiai filmai.
(Transliavo LRT KULTŪRA).
Lietuvių kinas trumpai. Premjera. Vasaros MEDIA
studija 2006 m. Geriausi trumpametražiai filmai.
(Transliavo LRT KULTŪRA).
Lietuvių kinas trumpai. Premjera. Vasaros MEDIA
studija 2009 m. Geriausi trumpametražiai filmai.
(Transliavo LRT KULTŪRA).
Lietuvių kinas trumpai. Premjera. Vasaros MEDIA
studija 2010 m. Geriausi trumpametražiai filmai.
(Transliavo LRT KULTŪRA).
Lietuvių kinas trumpai. Premjera. Vasaros MEDIA
studija 2012 m. Geriausi trumpametražiai filmai.
(Transliavo LRT KULTŪRA).
Lietuvių kinas trumpai. Premjera. Vasaros MEDIA
studija 2013 m. Geriausi trumpametražiai filmai.
(Transliavo LRT KULTŪRA).
Lietuvių dokumentika. Premjera. „Lagerių moterys.
Jadvyga Bieliauskienė“ (2012 m. Aut. Vytautas
Damaševičius, Juozas Matonis. Transliavo LRT
KULTŪRA).
Lietuvių dokumentika. Premjera. „Lagerių moterys.
Anastazija Kanoverskytė“ (2012 m. Aut. Vytautas
Damaševičius, Juozas Matonis. Transliavo LRT
KULTŪRA).
Premjera. „Lietuvos Prezidentas Aleksandras
Stulginskis“ (Dokumentinis filmas. 2012 m.
Rež. Justinas Lingys. Transliavo LRT KULTŪRA).
Lietuvių dokumentika. Premjera. „Baltam skersgatvy...“
(2012 m. Scen. aut. ir rež. Juozas Matonis).
Premjera. „Petras, teatras ir TV“ (Dokumentinis filmas,
sukurtas bendradarbiaujant su LRT. Scen. aut. Nijolė
Baužytė. Rež. Virgilijus Kubilius. 2013 m. Transliavo LRT
KULTŪRA).
Premjera. „Vienintelis, nepakartojamas ir paskutinis“
(Dokumentinis filmas apie kino režisierių Arūną Žebriūną,
sukurtas bendradarbiaujant su LRT. Rež. Linas Augutis.
2011 m. Transliavo LRT KULTŪRA).
Lietuvių dokumentika. Premjera. „Nulinio laiko zona“
(2012 m. N-14. Rež. Audrius Juzėnas. Filmas sukurtas
bendradarbiaujant su LRT. Transliavo LRT KULTŪRA).
Premjera. „Vaikystės dienoraštis“ (Pagal M. Martinaičio
eilėraštį „Rauda boružei. Vasaros sapnas“. Animacinis
filmas. 2009 m. Aut. Antanas Skučas. Transliavo LRT
KULTŪRA).
Lietuvių dokumentika. Premjera. „Mocarto obuoliai“
(Rež. Aloyzas Jančoras. 2011 m. Transliavo LRT
KULTŪRA).
Premjera. „Gegučių vaikai“ (Dokumentinis filmas.
2013 m. N-7. Rež. Inesa Kurklietytė. Transliavo LRT
KULTŪRA).
Premjera. „Vytautas Kasiulis. Iki Paryžiaus ir atgal“
(Dokumentinis filmas. 2013 m. Aut. Edita Mildažytė.
Filmas sukurtas bendradarbiaujant su LRT. Transliavo
LRT KULTŪRA).
Premjera. „Balsas iš teatro širdies. Aktorius
A. Rosenas“ (Scen. aut. Ina Drąsutienė. Rež.
Monika Juozapavičiūtė. 2013 m. Filmas sukurtas
bendradarbiaujant su LRT. Transliavo LRT KULTŪRA).
Premjera. „Nuo Čiurlionio į Sąjūdį“ (Dokumentinis
filmas. 2013 m. Rež. Agnė Marcinkevičiūtė. Filmas
sukurtas bendradarbiaujant su LRT. Transliavo LRT
KULTŪRA).
Premjera. Dokumentinių apybraižų ciklas „Advokato
kelias“. (Transliavo LRT KULTŪRA).
Lietuvių dokumentika. Premjera. „Man Lietuva kaip
motina“ (2012 m. Scen. aut. ir rež. Robertas Šarknickas.
Transliavo LRT KULTŪRA).
Tarmių metai. Premjera. „Vėliju Jum gerą giliukį, didelį
stukį (Linkiu laimės didelį gabalą)“ (Dokumentinis
filmas. 2013 m. Rež. Valdas Babaliauskas. Transliavo
LRT KULTŪRA).
122
Lietuvių dokumentika. Premjera. „Lietuva. Šiaurės
jungtys“ (2012 m. Aut. Edita Mildažytė. Transliavo LRT
KULTŪRA).
Lietuvių dokumentika. Premjera. 2013 m.
P. Abukevičiaus premijos laureatas. „Pavienės bitės“
(Dokumentinis filmas. Aut. Valdas Mikolaitis. Transliavo
LRT KULTŪRA).
Lietuvių dokumentika. Premjera. „Vidinės laisvės link.
Tapytoja Gražina Vitartaitė“ (Aut. Algirdas Tarvydas.
2013 m. Filmas sukurtas bendradarbiaujant su LRT.
Transliavo LRT KULTŪRA).
Lietuvių dokumentika. Premjera. „Lietuvos valstybės
atkūrimo kronika. Sausio 13-osios išvakarės“ 1, 2 d.
(2013 m. Rež. Domantas Vildžiūnas. Scen. aut. Rytas
Staselis).
Premjera. „Lietuvos valstybinio jaunimo teatro
metraštis 1985–1995 m.“ (Dokumentinis filmas.
2012 m. Rež. Rimgaudas Karvelis. Filmas sukurtas
bendradarbiaujant su LRT. Transliavo LRT KULTŪRA).
Medicinos darbuotojų dienai. Premjera. „Pranešimas
apie draugą“ (Dokumentinis filmas. 2012 m.
Rež. Aloyzas Jančoras. Transliavo LRT KULTŪRA).
123
Priedas C
ŠV. MIŠIŲ TRANSLIACIJOS PER LRT TELEVIZIJĄ
Sausio 1 d. – šv. Mišios, skirtos Pasaulinės taikos dienai
iš Vatikano.
Sausio 13 d. – šv. Mišios Laisvės gynėjų dienai.
Vasario 16 d. – Valstybės atkūrimo diena. Šv. Mišios iš
Vilniaus arkikatedros bazilikos.
Vasario 27 d. – popiežiaus Benedikto XVI
atsisveikinimas su visuomene. Tiesioginė transliacija iš
Vatikano.
Kovo 11 d. – Nepriklausomybės atkūrimo diena. Mišios
iš Vilniaus arkikatedros bazilikos.
Kovo 12 d. – naujojo popiežiaus belaukiant. Tiesioginė
transliacija iš Vatikano.
Kovo 13 d. – rytinė transliacija – naujojo popiežiaus
belaukiant. Tiesioginė transliacija iš Vatikano.
Kovo 13 d. – vakarinė transliacija – naujojo popiežiaus
belaukiant. Tiesioginė transliacija iš Vatikano (buvo
išrinktas popiežius Pranciškus).
Kovo 17 d. – Viešpaties Angelo malda. Tiesioginė
transliacija iš Vatikano.
Kovo 19 d. – popiežiaus Pranciškaus inauguracija.
Tiesioginė transliacija iš Vatikano.
Kovo 24 d. – Verbų sekmadienis. Šv. Mišios iš
Bernardinų bažnyčios.
Kovo 29 d. – Kryžiaus kelias iš Romos Koliziejaus.
Tiesioginė transliacija iš Romos.
Kovo 30 d. – Velyknakčio liturgija iš Vilniaus
arkikatedros bazilikos.
Kovo 31 d. – Velykų šv. Mišios ir popiežiaus
Pranciškaus pasveikinimas „Urbi et Orbi“. Tiesioginė
transliacija iš Vatikano.
Balandžio 7 d. – Dievo Gailestingumo sekmadienis.
Mišios iš Dievo Gailestingumo Šventovės.
Gegužės 5 d. – katalikiško jaunimo festivalis „Išeik į
aikštę“. Tiesioginė transliacija iš Vilniaus arkikatedros.
Gegužės 19 d. – Sekminių šv. Mišių tiesioginė
transliacija iš Vilniaus Kalvarijų.
Gegužės 25 d. – Kauno katedros 600 metų jubiliejus.
Tiesioginė transliacija.
Birželio 14 d. – Gedulo ir vilties diena. Šv. Mišios iš
Vilniaus arkikatedros bazilikos.
Birželio 30 d. – Lietuvos jaunimo dienos Kaune. Mišių
tiesioginė transliacija iš „Žalgirio“ arenos.
Liepos 6-oji – Valstybės diena. Šv. Mišios iš Vilniaus
arkikatedros bazilikos.
Liepos 7 d. – Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai.
Liepos 28 d. – Kryžių kalno atlaidai. Šv. Mišios iš Kryžių
kalno.
Rugpjūčio 4 d. – Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejus.
Šv. Mišių tiesioginė transliacija iš Telšių.
Rugpjūčio 10 d. – naujai paskirtojo Panevėžio vyskupo
Liongino Virbalo konsekracija. Tiesioginė transliacija.
Rugpjūčio 15 d. – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo
į Dangų atlaidai (Žolinė). Šv. Mišios iš Pivašiūnų
bažnyčios.
Rugsėjo 1 d. – Laisvės diena. Sovietinės kariuomenės
išvedimo 20-metis. Šv. Mišių tiesioginė transliacija iš
Vilniaus arkikatedros bazilikos.
Rugsėjo 8 d. – Šiluvos atlaidai. Sekmadienio Šv. Mišios
iš Šiluvos bažnyčios.
Lapkričio 1 d. – Visi Šventieji (Vėlinės). Šv. Mišių
transliacija.
Lapkričio 10 d. – Švč. Aušros Vartų Marijos
Gailestingumo Motinos atlaidai. Sekmadienio šv. Mišios
iš Aušros Vartų bažnyčios.
Lapkričio 23 d. – šv. Mišios, skirtos Lietuvos
kariuomenės dienai.
Gruodžio 24 d. – Kalėdų nakties Piemenėlių šv. Mišios
iš Vilniaus arkikatedros bazilikos.
Gruodžio 24 d. – Kalėdinės pamaldos iš Vilniaus
evangelikų liuteronų bažnyčios.
Gruodžio 24 d. – Kalėdų nakties šv. Mišios iš Vatikano.
Gruodžio 25 d. – „Urbi et Orbi“. Tiesioginė transliacija iš
Vatikano.
Gruodžio 26 d. – Kalėdų šv. Mišios iš Kauno
Paminklinės prisikėlimo bažnyčios.
124