Transcript
Page 1: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

TURINYS

ĮVADAS

LRT STRATEGIJOS PLANO VYKDYMAS

LRT VALDYMAS IR STRUKTŪRA

LRT ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS

LRT UŽSIENIO RYŠIAI

LRT.LT

NAUJOS ŽINIASKLAIDOS KRYPTYS

LRT ŽURNALISTŲ ĮVERTINIMAS

KALBOS KULTŪRA

RYŠIAI SU ŽINIASKLAIDA IR VISUOMENE

RINKODARA IR SAVIREKLAMA

SOCIALINĖ, KULTŪRINĖ REKLAMA LRT PROGRAMOJE

LRT MUZIEJUS

LRT ARCHYVAS

TECHNIKOS CENTRAS

TELEVIZIJA

TV UŽSIENIO PROGRAMŲ TRANSLIACIJOS

LRT TV NAUJIENŲ TARNYBA

RADIJAS

2013 METŲ FINANSINIAI REZULTATAI

METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS IR AUDITO IŠVADA

2013 METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

LRT TARYBOS 2013 M. POSĖDŽIŲ NUTARIMŲ IR SPRENDIMŲ SUVESTINĖ

3

3

13

6

17

15

19

18

23

21

31

25

33

31

37

35

61

55

89

67

100

97

113

Page 2: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

ĮVADAS

Viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

(LRT) yra Lietuvos Respublikos visuomeninis

transliuotojas, rengiantis keturias televizijos programas

(LRT TELEVIZIJA, LRT KULTŪRA, LRT LITUANICA, LRT

HD), tris radijo programas (LRT RADIJAS, LRT KLASIKA,

LRT OPUS), valdantis naujienų, vaizdo ir garso interneto

portalą www.lrt.lt, kaupiantis ir saugantis visuomeninio

transliuotojo garso ir audiovizualinių kūrinių archyvus,

istorinius, su ilgamete Lietuvos nacionalinio radijo ir

televizijos veikla susijusius eksponatus.

LRT yra valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji

ne pelno siekianti įstaiga, kurios veiklą reglamentuoja

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas. LRT

finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, gauna

pajamų iš reklaminio eterio laiko ir ploto pardavimo,

leidybos ir iš komercinės bei ūkinės veiklos.

Europos Sąjungos lygiu Europos Parlamentas 2008 m.

rugsėjo 25 d. Rezoliucijoje dėl žiniasklaidos koncentracijos

ir pliuralizmo pabrėžė, jog visuomeninei žiniasklaidai,

kad ji būtų pajėgi transliuoti aukštos kokybės kultūros

ir žinių laidas, yra būtinas pakankamas finansavimas.

Deja, tokio finansavimo LRT vis dar negauna, todėl visų

keliamų uždavinių negali įgyvendinti.

Nuo 1993 m. LRT yra Europos transliuotojų sąjungos

(European Broadcasting Union – EBU) narė.

LRT STRATEGIJOS PLANO VYKDYMAS

1 prioritetas: aukštų žurnalistikos standartų, programų išskirtinumo ir kokybės augimas.

Įgyvendintos priemonės:

1. 1608 tiesioginiai jungimaisi radijo ir televizijos

laidose.

2. Efektyviai veikiantis LRT Briuselio korespondentų

punktas – 153 TV ir 106 radijo reportažai.

3. Atliktas vienas kokybinis ir du kiekybiniai LRT

operatyvumo ir objektyvumo tyrimai.

4. Keičiama TV ir radijo programa, atsižvelgiant į

reitingus ir rinkos pokyčius.

5. Sukurta laidų reitingavimo formulė.

6. Dviem pareigybėms priskirta internautų nuomonės

rinkimo funkcija.

7. Bendradarbiavimas su geriausiomis Lietuvos

mokslo įstaigomis – 75 studentai atliko praktiką LRT.TV naujienų tarnybos žurnalistas Edvardas Špokas dirbo

Briuselyje Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu

3

Page 3: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Neįgyvendintos priemonės:

Regioninių televizijų asociacijos atstovas, pasiūlęs

pirkti jų produkciją, iškėlė nepriimtinas sąlygas. Jų TV

vaizdo kokybė LRT buvo nepakankama.

2 prioritetas: aktyvios komunikacijos praktika – įvairių auditorijų, kūrėjų ir dalyvių informacinių poreikių tenkinimas.

Įgyvendintos priemonės:

1. Ištransliuoti 254 koncertai ir kultūriniai renginiai.

2. Per savaitę subitruojamos 2 laidos, 2

dokumentiniai ir 2 vaidybiniai filmai.

3. LRT RADIJUJE ir LRT KLASIKOJE kuriama po 7

savaitines, TV sezono metu televizijoje – 5 savaitinės

laidos tautinėms mažumoms.

4. 1,7 proc. viso TV eterio laiko skiriama kultūros

laidoms, kartu su KULTŪROS kanalu kultūros laidos

sudaro 8,2 proc. viso LRT televizijų eterio.

5. 64 proc. viso LRT RADIJO laiko ir 99 proc. viso

LRT KLASIKOS eterio laiko skiriama informacinėms ir

kultūros-šviečiamosioms laidoms.

3 prioritetas: lietuvių kalbos ir kultūros puoselėjimas.

Įgyvendintos priemonės:

1. LRT RADIJUJE kuriama laida „Manasis aš“, skirta

tapatybės paieškai.

2. Per LRT KULTŪROS kanalą kartojamos

mokomosios taisyklingos kalbos laidelės.

3. Per LRT RADIJĄ transliuojama 20 kalbos

valandėlių per mėnesį.

4. Gegužės mėnesį išrinktas LRT„Kalbos grynuolis“.

5. Per 50 darbuotojų tobulino bendrinės kalbos

įgūdžius specializuotuose kursuose.

6. LRT intranete įkurta kalbos patarimų svetainė.

Net 75 studentai 2013 m. atliko praktiką LRT

Laidos „Auksinis balsas” filmavimas

4

Page 4: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

4 prioritetas: atvirumas ir skaidrumas – svarbiausia veiklos efektyvumo prielaida.

Įgyvendintos priemonės:

1. Sukurtas naujo darbuotojo adaptacijos modelis ir

parengta „LRT naujoko knyga“.

2. Patikslintos daugelio LRT darbuotojų pareiginės

instrukcijos, atkreipiant dėmesį į atsakomybę ir

reikalavimus.

3. Išskirtos prioritetinės kvalifikacijos tobulinimo sritys

2014 metams: HD ir perėjimas į viešąjį sektorių bei

komandinis darbas.

4. Išplėsta LRT redakcinės kolegijos veikla.

5. Atrinkta 10 naujų darbuotojų.

6. Dalyvauta 12-oje EBU surengtų renginių.

7. Dalyvauta trijose EBU asamblėjose pagal profesinę sritį.

8. Rengiami periodiniai padalinių vadovų susirinkimai.

9. Į biudžeto formavimą įtraukti departamentų

vadovai.

10. Su vadovais analizuojamos mėnesinės veiklos

ataskaitos.

11. Seimas patvirtino LRT metinę ataskaitą.

Neįgyvendintos priemonės:

1. Nepavyko savais resursais sukurti Laidų gamybos

skyriaus ir darbuotojams skirtos tikslios darbo laiko

apskaitos sistemos. Nuspręsta tikslinti ir stebėti, kaip

šiuo metu apskaitomas šių darbuotojų laikas.

2. Dėl lėšų trūkumo neįkurtos darbuotojų poilsio

zonos, skirtos valgyti.

5 prioritetas: technologinės inovacijos – pasirengimas transliavimo skaitmeninimui bei interaktyvumui.

Įgyvendintos priemonės:

1. Sėkmingai pereita prie 16:9 vaizdo formato TV

programų transliavimo technologijos.

2. 10 vnt. KTS-2 ir KTS-3 kamerų pritaikytos dirbti

16:9 formatu.

3. Senos TV naujienų tarnybos reportažinės kameros

pakeistos naujomis.

4. Įdiegta programinė įranga, leidžianti automatizuoti

TV naujienų tarnybos transliacijas ir pereiti prie

skaitmeninio laidų montažo ir archyvavimo sistemos.

5. TV ir Radijo naujienų tarnybų sukurtos laidos

dedamos į LRT.LT portalą.

6. Iš dalies sukurta programinė įranga, leidžianti

naudotis archyvų turiniu, sukurta naujienų kūrimo,

platinimo ir archyvavimo programinė įranga,

leidžianti greitai parengti naujienas, jas publikuoti

internete, naudoti laidose.

7. Atliktas vidinio tinklo ir įrangos auditas.

8. IT specialistų pastangomis sukurta automatinė

laidų perkodavimo sistema, susieta su laidų

gamybos, planavimo ir transliavimo programomis.

9. Sudaryta galimybė tvarkyti laidų metaduomenis.

10. Automatizuota archyvo turinio judėjimo sistema.

11. LRT TV ir radijo transliuojamų programų turinys

tapo pasiekiamas 5 medijomis.

12. Sukurta programėlė „Labas rytas, Lietuva!“.

Su ja galima stebėti laidą ir jos klausytis tiesiogiai,

žiūrėti laidų įrašus ir žiniasklaidos apžvalgą, skaityti

naujienas, sužinoti dienos orus, dalyvauti žaidimuose

ir bendrauti su laidos vedėjais bei žiūrovais.

Neįgyvendintos priemonės:

1. Galimybė DBV-T tinkle pasirinkti subtitrų ir garso

takelį bus įmanoma, LRT įdiegus DBV-T tinklą.

2. Skaitmeninės įgarsinimo įrangos pirkimas

perkeltas į 2014 m. I ketvirtį.

3. Neįkurta LRT sklaidos kontrolė, nes ši priemonė

bus reikalinga tik tada, kai LRT turės įdiegusi savo

DVBT tinklą.

4. Neišplėstos LRT RADIJO, LRT KLASIKOS ir

LRT OPUS girdimumo aprėpties zonos, didinant

dažnių ir siųstuvų skaičių. Šią priemonę planuojama

įgyvendinti užbaigus teisminius LRT ir LRTC ginčus.

5

Page 5: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

LRT VALDYMAS IR STRUKTŪRA

LRT taryba yra aukščiausias LRT organas, kuriam įstatymu pavestos LRT visuotinio susirinkimo funkcijos ir kuris atstovauja visuomenės interesui. Taryba

sudaroma iš 12 asmenų, kuriuos skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas (4 narius), Seimas (4), po 1 narį – Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

LRT tarybos sudėties pokyčiai 2013 m.

LRT tarybos nariai:

• Darius Chmieliauskas

• Gražina Daunoravičienė

• Tomas Eitutis

• Liudvikas Gadeikis

• Zina Gaidienė (iki lapkričio)

• Edmundas Ganusauskas

• Česlovas Juršėnas

• Giedrė Lastauskienė

• Kornelijus Platelis (nuo kovo)

• Eglė Pranckūnienė

Keitėsi Tarybos vadovybė. Kovo mėnesį LRT tarybos

pirmininkas Dainius Radzevičius, dalyvavęs konkurse

eiti LRT generalinio direktoriaus pareigas, nusišalino

nuo posėdžių pirmininkavimo, vėliau iš LRT tarybos

atsistatydino. Lietuvos meno kūrėjų asociacija vietoj

D. Radzevičiaus delegavo Kornelijų Platelį.

Balandžio mėnesį vyko LRT tarybos pirmininko ir

pavaduotojo rinkimai. Pirmininku išrinktas Žygintas

Pečiulis, pavaduotoja – Lolita Jablonskienė.

Lapkričio mėnesį dėl asmeninių priežasčių iš LRT

tarybos atsistatydino Zina Gaidienė. Lietuvos

Respublikos Prezidentei buvo išsiųstas raštas dėl kito

nario teikimo. Iki metų pabaigos Taryboje dirbo 11 narių.

LRT tarybos pirmininkas – Žygintas Pečiulis (nuo

balandžio 23 d., Dainius Radzevičius – iki kovo 12 d.)

Tarybos pirmininko pavaduotoja – Lolita Jablonskienė.

LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis

6

Page 6: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Taryba laišku kreipėsi į Seimą dėl svarstomo LRT įstatymo

6, 7 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo. Kreipimesi

buvo konstatuota, kad tarptautiniuose dokumentuose

Lietuva yra įsipareigojusi sukurti atitinkamą finansavimo

mechanizmą, kuris užtikrintų, jog visuomeninis

transliuotojas sugebės tinkamai vykdyti savo pagrindines

funkcijas. Tačiau iki šiol valstybės biudžeto lėšų, skiriamų

visuomeniniam transliuotojui, planavimo tvarka nebuvo

nustatyta. Konstatuota, kad būtina sukurti ir įgyvendinti

visuomeninio transliuotojo finansavimo modelį, nustatantį

LRT skiriamų valstybės biudžeto lėšų planavimo tvarką.

Tarybos nuomone, kol alternatyvus visuomeninio

transliuotojo finansavimo modelis nėra sukurtas, reklamos

ir komercinių audiovizualinių pranešimų atsisakymas

neužtikrintų pakankamo visuomeninio transliuotojo

finansavimo, sykiu ir tinkamo valstybinės reikšmės jo

funkcijų vykdymo.

LRT taryba, vykdydama įstatymu jai pavestas funkcijas, tvirtino:

2013 m. LRT pajamų ir išlaidų, LRT tarybos ir LRT

administracinės komisijos išlaidų sąmatas;

2013 m. patikslintą LRT pajamų ir išlaidų sąmatą;

2012 m. LRT pajamų ir išlaidų, LRT tarybos ir LRT

administracinės komisijos išlaidų sąmatų vykdymo

ataskaitas;

2012 m. LRT ataskaitą Seimui;

LRT programų mastą ir struktūrą;

Televizijos programų pirkimo konkurso rezultatus;

Naują raiškiosios televizijos kanalą LRT TELEVIZIJA HD.

LRT taryba pritarė siūlymui išplėsti LRT radijo

programos siųstuvų tinklą.

Svarbiausios LRT tarybos veiklos kryptys

Surengtas viešas konkursas eiti LRT generalinio

direktoriaus pareigas

Iki paskelbiant konkursą, buvo peržiūrėti ir papildyti

konkurso tvarką reglamentuojantys dokumentai.

Pasibaigus pateikimo terminui, atlikta pretendentų

dokumentų patikra. Visiems septyniems pretendentams

buvo leista dalyvauti konkurse. Kovo 26 d. posėdyje

pristatytos Edvino Butkaus, Sauliaus Jakutavičiaus,

Virginijaus Pikturnos, Liudvikos Pociūnienės, Dainiaus

Radzevičiaus, Audriaus Siaurusevičiaus, Irmanto Šerio

veiklos programos, pretendentai atsakė į Tarybos

narių klausimus. Generaliniu direktoriumi nuo 2013 m.

gegužės 4 d. paskirtas A. Siaurusevičius.

Generalinio direktoriaus teikimu buvo pakeistas LRT

įstatų punktas, reglamentuojantis generalinio direktoriaus

pavaduotojų skaičių. Numatyti du generalinio direktoriaus

pavaduotojai, patikslintos jų kompetencijų sritys.

Generalinio direktoriaus pavaduotoju birželio 25 d.

patvirtintas Rimvydas Paleckis.

Kontroliuotas LRT strategijos vykdymas

LRT administracijai parengus LRT strategijos vykdymo

planą, buvo paprašyta jį susieti su finansiniais ištekliais,

reikalingais LRT strategijai įgyvendinti. LRT taryba du

kartus per metus išklauso LRT administracijos ataskaitą

apie LRT strategijos įgyvendinimo plano vykdymą.

Pareikšta Tarybos nuomonė svarbiais su LRT veikla susijusiais klausimais

LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius

LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis

7

Page 7: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Taryba nepritarė Kultūros ministerijos siūlymui pradėti

mažinti radijo ir televizijos reklamos laiką iki 10 proc.

astronominės transliavimo valandos. Taryba laikėsi

nuostatos, kad pirma turi būti sukurta skaidri ir LRT

poreikius tenkinanti finansavimo tvarka.

Iš esmės buvo pritarta Seimo Teisės ir teisėtvarkos

komiteto siūlymui naujai reglamentuoti Lietuvos himno

transliavimo per LRT RADIJĄ tvarką.

Taryba parengė atsakymą Lietuvos Respublikos

valstybės kontrolei dėl LRT lėšų panaudojimo. Laiške

konstatuota, kad LRT tarybai yra žinoma informacija apie

Viešosios įstaigos Lietuvos radijas ir televizija teisinius

ginčus su akcine bendrove Lietuvos radijo ir televizijos

centras dėl galimo LRT įsiskolinimo. Konstatuota,

kad ekonominės krizės metu sumažėjus biudžetiniam

LRT finansavimui, buvo ieškoma galimybių užtikrinti

visuomeninio transliuotojo funkcijų ir tikslų įgyvendinimą.

Taupant lėšas, 2008 m. pabaigoje priimtas sprendimas

nutraukti LR RADIJO transliacijas viduriniosiomis

bangomis, nuo 2009 m. rugsėjo atsisakyta radijo

siųstuvų, skirtoms laidoms užsienio lietuviams

transliuoti, nuo 2009 m. gruodžio nutrauktos LTV2

programos transliacijos analoginiu būdu. 2010-aisiais

buvo nuspręsta trumpinti programų transliavimo apimtis.

LRT taryba skatino LRT administraciją bendradarbiauti

su įvairiomis atsakingomis valstybinėmis institucijomis,

siekiant spręsti susidariusią situaciją.

LRT administracija klausė Tarybos nuomonės dėl Lietuvos

gėjų lygos (LGL) socialinės reklamos transliavimo per LRT.

Susipažinusi su pateikta informacija, LRT taryba įpareigojo

administraciją veikti teisės aktų nustatyta tvarka. LGL buvo

apskundusi administraciją Žurnalistų etikos inspektoriaus

tarnybai, tačiau ši konstatavo, kad LRT, netransliuodama

reklamos jų reikalaujamu laiku, LRT veiklos principų

nepažeidė.

Buvo nuolat analizuojamas LRT programų turinys

Buvo svarstomas LRT muzikos programų kokybės

gerinimo priemonių planas. Kalbėta apie tai, kad

programose reikia transliuoti daugiau instrumentinės

muzikos, siekti kokybiškesnių garso parametrų,

skatinti profesinį tobulėjimą. Svarstyta bendros radijo ir

televizijos muzikos redakcijos galimybė. Nutarta muzikos

programų kokybės pokyčius dar kartą aptarti 2014 m.

pabaigoje. Diskutuojant šiuo klausimu, kilo ir bendresnio

pobūdžio idėjų – su visuomenės atstovais aptarti radijo

ir televizijos kultūros programas, parengti nacionalinės

kultūros prioritetų įgyvendinimo programą.

Buvo svarstytas klausimas dėl LRT.lt vyriausiojo

redaktoriaus V. Laučiaus komentaro apie popiežių

Pranciškų. Taryba išklausė LRT nuolatinės redakcinės

kolegijos išvadą, kurioje konstatuota, kad komentaras

parengtas profesionaliai ir nepažeidžia Lietuvos

žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso.

Buvo išsakyta pastabų dėl laidų ciklo „Mūsų laisvės

metai“. Konstatuota, kad labai daug dėmesio skiriama

politikai, pasigendama platesnio ir nuoseklesnio kultūros

ir švietimo reiškinių pristatymo.

Diskutuota dėl laidos „Duokim garo“ formato, dekoracijų,

ateities perspektyvos.

Buvo atkreiptas administracijos dėmesys į tai, kad

televizijos laida „Šventadienio mintys“ perkelta į labai

ankstyvą metą ir kad sumažėjo jos žiūrimumas. Siūlyta,

kad LRT bent iš dalies finansuotų religinių radijo laidų

rengimą, nes jos yra visuomenino transliuotojo misijos

dalis.

„Eurovizijos” dainų konkurso transliacija iš Švedijos

8

Page 8: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Taryba paprašė administracijos televizijos programose

rodyti daugiau animacijos, nes laidos vaikams rodomos

tik savaitgaliais.

Konstatuota, kad LRT programa darbo dienomis yra

nuobodi, pasigesta pozityvių laidų, pramogos, muzikos,

kultūros.

Išsakyta pastabų dėl radijo laidos „Kaip žmonės gyvena“.

Aptartas atvejis, kai tiesioginės transliacijos iš Lietuvos

pirmininkavimo ES Tarybai renginio metu nebuvo

vertimo į valstybinę kalbą.

LRT tarybos posėdžiuose buvo supažindinama su LRT veikos aktualijomis

Tradiciškai LRT vadovybė ir kiti administracijos atstovai

posėdžiuose pateikdavo informaciją apie praėjusio

mėnesio įvykius ir atsakydavo į Tarybos narių klausimus.

Nuo 2013 m. rugsėjo nuolat pateikiami televizijos ir

radijo laidų žiūrimumo pokyčiai. Tarybos pageidavimu,

reitingai pateikiami įvairiais pjūviais (tam tikro laiko

periodo, lyginant su kitais transliuotojais, pagal žanrus).

Analizuotas ir kokybinis programų vertinimas.

Sukurtas naujas LRT tarybos veiklos modelis

Kad Tarybos darbas būtų efektyvesnis, sudarytos trys

nuolatinės darbo grupės: Strateginės plėtros (vadovas

Tomas Eitutis), Audito ir finansų (Zina Gaidienė),

Redakcinės politikos (Kornelijus Platelis). Grupių tikslas –

teikti ir rengti klausimus Tarybos posėdžiams, analizuoti

LRT veiklą pagal numatytą kompetenciją. Svarbesni

klausimai, pasitelkiant ekspertus, svarstomi nuolatinių

grupių posėdžiuose, Tarybai teikiamos išvados,

rekomendacijos ar nutarimų projektai.

Parengus nuolatinių grupių darbo planus, suformuotas

perspektyvinis 2014 m. Tarybos veiklos planas.

Atnaujinta LRT administracinės komisijos veikla

2012 m., pasibaigus LRT administracinės komisijos

įgaliojimams, konstatuota, kad Taryba ir administracija

nepakankamai išnaudojo komisijos kompetenciją. Buvo

atnaujinti Administracinės komisijos nuostatai, parengta

nauja jos narių skyrimo tvarka. Vadovaujantis naujais

dokumentais, surengti LRT administracinės komisijos

rinkimai. Nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio komisiją

sudaro šie nariai: Linas Gusarovas (pirmininkas), Rimas

Kanevičius, Valentinas Sventickas, Tadas Šarapovas,

Ieva Augustinavičiūtė.

Energingos kapelų varžytuvės laidoje „Duokim garo”

LRT tarybos redakcinės politikos vadovas Kornelijus Platelis

9

Page 9: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Sukurta LRT tarybos nutarimų vykdymo kontrolės

tvarka

Konstatavus, kad yra neįvykdytų LRT tarybos

sprendimų, numatyti Tarybos sprendimų įgyvendinimo

terminai, kas ketvirtį nutarimų vykdymo klausimas

įtraukiamas į posėdžio darbotvarkę. Nutarimų vykdymo

kontrolė pavesta Tarybos pirmininko pavaduotojai.

Pradėjo veikti LRT tarybos informacinė sistema

Drauge su LRT administracija buvo sukurta informacinė

sistema, leidžianti kaupti, saugoti ir interaktyviai

naudotis LRT tarybos darbui reikalingais dokumentais,

todėl papildytas LRT tarybos funkcijoms atlikti būtinos

informacijos apie LRT veiklą teikimo LRT tarybos nariams

ir naudojimo tvarkos aprašas, supaprastinta daug

diskusijų kėlusi priėjimo prie konfidencialios informacijos

tvarka. Išmėginus bandomąją versiją, nutarta sistemą

tobulinti, keičiant jos elementų turinį ir išdėstymą.

Probleminiai klausimai:

1. Buvo nuolat diskutuojama dėl finansinių

duomenų pateikimo formų tobulinimo, kad Tarybos

nariai galėtų tinkamai priimti sprendimus. LRT

administracija teigė, kad vadovaujasi Finansų

ministerijos patvirtintomis formomis. Baigiantis

metams, pavyko surasti kompromisinį sprendimą.

Administracinei komisijai pasiūlius, nutarta, kaip

patobulinti esamąsias finansinių ataskaitų formas.

Taip pat nutarta kiekvienais metais nustatyti LRT

išorės audito užduotis.

2. Buvo gaunama visuomenės atsiliepimų dėl LRT

santrumpos vartojimo. LRT taryba ne kartą ragino

administraciją kuo dažniau vartoti junginius Lietuvos

radijas ir Lietuvos televizija. Administracijos teigimu,

buvo nemažai investuota į LRT ženklo viešinimą,

LRT santrumpa apima ne tik radiją ir televiziją, bet ir

interneto portalą. Tačiau, anot administracijos, laidų

vedėjams nėra draudžiama išplėsti santrumpą.

3. Kai kurių Tarybos narių nuomone, administracijai

kartais stinga įsiklausymo į LRT tarybos siūlymus

ir pastabas, pasigendama konstruktyvaus dialogo,

užimama gynybinė pozicija.

4. Nors buvo pakeisti LRT administracinės komisijos

nuostatai ir sudaryta naujos sudėties komisija, vis

dar išlieka jos kompetencijos, bendradarbiavimo su

Taryba ir administracija klausimų.

5. Taryba buvo priėmusi nutarimą parengti LRT

darbo etikos kodeksą. Administracija, nors tam ir

nepritarė, motyvuodama, kad yra pakankamai LRT

darbą reglamentuojančių dokumentų, vis dėlto

buvo įpareigota, atsižvelgiant į LRT strategijos

reikalavimus, atnaujinti esamus LRT darbo etikos

dokumentus ir parengti trumpą LRT darbuotojo

atmintinę. Diskutuojant buvo siūloma parengti LRT

redagavimo taisykles, suvienodinančias turinio

rengimo tvarką.

6. Persvarstyta LRT veiklos viešumo koncepcija.

Atsisakyta tiesioginių posėdžių transliacijų internetu,

apie svarbiausius svarstytus klausimus ir priimtus

sprendimus informuojama pranešimu spaudai,

LRT tinklalapyje skelbiama posėdžių darbotvarkė ir

protokolai.

7. Daug pastangų ir laiko 2013 m. skirta naujų

dokumentų rengimui ir galiojančių atnaujinimui,

generalinio direktoriaus konkurso organizavimui, LRT

administracinės komisijos, nuolatinių darbo grupių

sudarymui, todėl kiek mažiau dėmesio teko programų

turinio kokybei.

Laidos „Auksinis balsas” komisija tuoj paleis kritikos strėles

10

Page 10: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

2013 m. vasarą pasikeitė LRT valdymo struktūra: panaikintos radijo direktoriaus-generalinio direktoriaus pavaduotojo ir

televizijos direktoriaus-generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigybės. Įsteigtos dvi generalinio direktoriaus pavaduotojo

pareigybės: vienas atsakingas už tarpinstitucinius ryšius ir veiklos ir organizavimą, kitas – už kūrybą, turinį, programas,

redakcinę politiką. Pasikeitus LRT struktūrai, radijo veiklai vadovauja radijo programų direktorius, televizijos – televizijos

programų direktorius.

11

Page 11: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius

LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis

LRT radijo programų direktorė Guoda Litvaitienė

LRT TV naujienų tarnybos direktorius Audrius Matonis

LRT.lt portalo vyriausiasis redaktorius Vladimiras Laučius

LRT televizijos programų direktorius Rolandas Maskoliūnas

LRT Komunikacijos ir teisių valdymo departamento direktorius Arnas Zuikis

LRT Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovė Asta Kružikienė

12

LRT technikos centro vadovas Rimvydas Zgirskis

Page 12: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

LRT ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS:DARBUOTOJŲ TOBULĖJIMAS IR ŽINIOS JAUNAJAI KARTAI

Žmogiškųjų išteklių politikai įtakos turėjo nusibrėžti

strategijos tikslai 2013 metams: daug dėmesio skirta

darbuotojų bendrinės kalbos įgūdžių tobulinimui,

naujo darbuotojo supažindinimui su darbo aplinka bei

vidinei komunikacijai. Dėmesys skirtas ne tik esamiems

darbuotojams, bet ir ateinančiai kartai – LRT praktiką

atliko rekordinis skaičius studentų.

LRT interesas – suburti ir išlaikyti profesionalią,

dinamišką, kūrybišką, nuolat tobulėjančią, savo darbą

mylinčią ir motyvuotą komandą, vieningai siekiančią

bendrų LRT tikslų, todėl personalo politika yra nukreipta

į kolektyvo tobulėjimą ir jo gerovės kūrimą.

• Siekiama būti vienu iš darbo rinkos lyderių, į

kurio komandą norėtų įsitraukti kompetentingi,

profesionalūs ir kūrybingi darbuotojai.

• LRT vizija – būti Lietuvos visuomenę ir išeiviją

telkiančiu, atsakingu, patikimu ir moderniu

visuomeniniu transliuotoju, todėl skatinamas

iniciatyvumas, naujų idėjų kūrimas ir įgyvendinimas,

domėjimasis naujomis technologijomis.

• Puoselėjamos tradicijos ir vienijamas kolektyvas –

2013 m. „Auksinėmis bitėmis“ pagerbti geriausi

darbuotojai, sezono pabaigos šventėje paminėti

Tarmių metai. Siekiama, kad LRT kolektyvas būtų

• Siekiama sudaryti sąlygas kolektyvui tobulėti,

skatinami vidiniai mokymai, kuriamas pagrindas

darbuotojams tarpusavyje dalytis žiniomis,

informacija, įgūdžiais, organizuojami kvalifikacijos

tobulinimo kursai. 2013 m. kartu su EBU surengti

lyderystės mokymai, keičiantis technologijoms

specialistai gerino įgūdžius videoprograma

„Adobe Premiere Pro CS6“, daug dėmesio skirta

bendrinės kalbos tobulinimui.

fiziškai aktyvus, darbuotojai skatinami aktyviai

leisti laisvalaikį – LRT komandos 2013 m. dalyvavo

įvairiuose sporto renginiuose, LRT surengti futbolo

bei stalo teniso turnyrai.

„Auksinės bitės 2013”

Sezono uždarymo šventė

13

Page 13: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

• Gerinama vidinė komunikacija. – Kiek įmanoma

daugiau informacijos darbuotojams pateikiama

intranetu, sudaromos sąlygos bendrauti gyvai.

Siekiama, kad vidinė komunikacija būtų efektyvi

ir padėtų darbuotojams suprasti ir įgyvendinti

LRT tikslus, įsisąmoninti LRT vertybes, skatinti

efektyvų pavaldinių ir vadovų bendravimą.

• Rūpinamasi, kad naujas darbuotojas sklandžiai

adaptuotųsi įstaigoje. 2013 m. parengta „LRT

naujoko knyga“, patvirtintas naujo darbuotojo

adaptavimo modelis.

• LRT – socialiai atsakinga įstaiga: darbuotojai

draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų, remiami

sunkių gyvenimiškų situacijų atveju, siekiama,

kad įstaiga ir darbuotojas suderintų interesus.

Darbuotojai raginami tausoti gamtą – sudaryta

galimybė darbo vietoje rūšiuoti atliekas. Sudarytos

sąlygos jaunimui žengti pirmuosius profesinius

žingsnius – suteikiama materialinė bazė ir

profesionalų pagalba praktiką atliekantiems

studentams, kurių 2013 m. buvo 73.

• Užtikrinama darbuotojų sauga ir sveikata.

Atliekamas aplinkos ir darbo sąlygų vertinimas,

sprendžiami aktualūs su sveikata ir sauga susiję

klausimai. Siekiant užtikrinti darbuotojų saugą ir

sveikatą, sukurtas kompleksas priemonių – nuo

saugaus darbo instrukcijų iki saugių darbo vietų

įrengimo bei sveikatos patikrinimų.

• Siekiama užtikrinti, kad LRT būtų laikomasi darbo

santykius reguliuojančių įstatymų, taisyklių ir

susitarimų.

2013 m. daug dėmesio skirta TV ir Radijo naujienų darbo

organizavimui, todėl šiose tarnybose įvyko struktūrinių

pokyčių.

2013 m. gruodžio 31 d. LRT buvo 580,75 pareigybės.

Pagal darbo sutartį dirbo 572 darbuotojai (52 proc. vyrų

ir 48 proc. moterų).

2012 m. gruodžio 31 d. LRT buvo 576 pareigybės. Pagal

darbo sutartį dirbo 552 darbuotojai (51 proc. vyrų ir

49 proc. moterų).

2013 m. atleista 19, priimti 33 darbuotojai (2012 m.

atleista 40, priimta 37).

Komisija vertina sezono uždarymo šventės, skirtos „Tarmių metams”, dalyvius

• LRT darbuotojai dalyvauja visuomeninėje veikloje

– socialiniuose, kultūriniuose projektuose. 2013 m.

LRT darbuotojai pirmieji prisidėjo prie Maltos ordino

akcijos „Padėk man išgyventi“. Dalis darbuotojų

tapo kraujo donorais. LRT buvo viena iš projekto

„Sėkmės mokykla“ dalyvių, suteikusi praktikos

savaitę mokiniui, norinčiam studijuoti žurnalistiką.

14

Page 14: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

LRT UŽSIENIO RYŠIAI

LRT Užsienio ryšių skyrius yra atsakingas už ryšius

su EBU ir koordinuoja LRT dalyvavimą įvairiuose EBU

projektuose. Nuo 2013 m. šiam skyriui buvo perduotos

ir EBU techninio koordinavimo funkcijos.

2013 m. per palydovinį EBU „Eurovison“ tinklą buvo

užsakyta per 60 tiesioginių transliacijų. Visam pasauliui

tiesiogiai transliuoti svarbiausi Lietuvos pirmininkavimo

ES Tarybai renginiai. Iš EBU užsakytos 38 sporto

transliacijos, 11 transliacijų iš Vatikano, 4 koncertai,

3 specialiosios transliacijos (Margaret Thatcher

laidotuvės, Nyderlandų karalienės Beatričės sosto

perdavimo ceremonija, Karolio Didžiojo apdovanojimo

įteikimo prezidentei Daliai Grybauskaitei ceremonija).

Užsienio ryšių skyrius rūpinasi LRT darbuotojų kvalifikacijos

kėlimu. 2013 m., pasinaudodamas EBU „Eurovision

Academy“ siūlymu, skyrius suorganizavo tęstinius kursus

LRT padalinių vadovams. Į mokymų grupę įtraukta 10

įvairių LRT padalinių vadovų. Mokymai vyko dviem etapais:

po savaitę vasario ir rugsėjo mėn. Su kursų dalyviais vyko

ne tik seminarai, bet ir individualūs pokalbiai per programą

„Skype“. Didžiąją dalį šio projekto išlaidų padengė EBU.

Užsienio ryšių skyrius suorganizavo LRT Archyvų skyriaus

vadovės išvykimą į dviejų savaičių stažuotę Prancūzijoje,

rengiamą Nacionalinio audiovizualinio archyvo instituto

(INA) ir Tarptautinės televizijos archyvų federacijos

(IFTA). Parengti visi dokumentai, kad EBU Partnerystės

programa padengtų seminaro dalyvio mokestį.

LRT Archyvų skyriaus vadovė Miglė Greičiuvienė stažavosi Prancūzijoje

15

Page 15: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Užsienio ryšių skyrius koordinavo darbą su Užsienio

reikalų ministerija dėl „Globalios Lietuvos“ – užsienio

lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą 2011–2019 m.

programos bei „Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo

perspektyvų“, derino tarpinstitucinės veiklos programas,

rengė veiklos ataskaitas.

Nuo 2013 m. Užsienio ryšių skyrius ne tik reguliariai

atnaujina LRT interneto svetainėje www.lrt.lt skelbiamą

informaciją apie LRT anglų kalba, bet ir pildo žinių anglų

kalba puslapį. Šiame puslapyje publikuojami TV naujienų

tarnybos specialiai EBU „Eurovision News Exchange“

parengti reportažai, mūsų partnerių DELFI, „The

Lithuanian Tribune“ ir BNS pranešimai anglų kalba.

Užsienio ryšių skyrius palaiko glaudžius ryšius su

Lietuvoje veikiančiomis užsienio valstybių ambasadomis.

Itin glaudūs ryšiai susiklostę su Jungtinės Karalystės,

JAV, Prancūzijos, Nyderlandų, Latvijos, Estijos, Kinijos

Liaudies Respublikos, Japonijos ambasadomis. Iš

užsienio šalių ambasadų gauta nemažai įvairių televizijos

programų, meninių, animacinių ir dokumentinių filmų.

Bendradarbiaujant su užsienio ambasadomis, siūloma

LRT įrašyti įvairius kultūrinius renginius, į laidas

pasikviesti į mūsų šalį atvykstančius aukštus svečius.

Užsienio ryšių skyrius verčia iš anglų kalbos ir į anglų

kalbą įvairius su LRT veikla susijusius dokumentus ir

sutartis, renka, sistemina ir teikia LRT vadovybei bei

LRT tarybai informaciją apie kitų Europos visuomeninių

transliuotojų veiklą, jų strateginius planus ir finansavimą.

Užsienio ryšių skyrius veda ekskursijas po LRT

atvykstantiems užsieniečiams, talkina į Lietuvą

atvykstantiems kitų Europos visuomeninių transliuotojų

žurnalistams.

„Eurovizijos” spaudos konferencija

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginys

16

Page 16: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

LRT.LT:DAUGIAU NAUJIENŲ, DAUGIAU LANKYTOJŲ

2013 m. apie pusantro karto išaugo LRT.lt vieno

mėnesio skaitomumas, didėjo portale publikuojamų

žinių dienos srautas. LRT.lt autoriniai tekstai vis dažniau

atsidurdavo didžiausių Lietuvos naujienų portalų

aukščiausiose pozicijose ir tapdavo vieni labiausiai

skaitomų dienos straipsnių.

Per 2013 m. LRT.lt portale apsilankė 2,34 mln. unikalių

vartotojų. Tai daugiausia Lietuvos (77,65 proc.)

vartotojai, bet nemažą dalį sudarė ir Jungtinės Karalystės

(6,07 proc.), JAV (2,46 proc.), kitų užsienio šalių

lankytojai. Jie atvertė daugiau kaip 32 mln. LRT.lt portalo

puslapių: naujienų, tiesioginių transliacijų bei vaizdo ir

garso įrašų.

2013 m. sėkmingai vyko LRT radijo medžiagų

integravimas į LRT.lt portalo naujienų srautą. Nuo

sausio mėn. įsibėgėjo LRT.lt rubrika „Kalba Vilnius“,

kurioje skelbiami pagal LRT radijo laidas kuriami tekstai.

Įgyvendinant projektą „Skaitykite LRT radiją“, tradicinę

radijo klausytojų auditoriją esmingai papildė tekstiniu

pavidalu pateiktos medžiagos skaitytojai.

Kaip ir LRT radijo, LRT televizijos informacinė sklaida

per LRT.lt irgi smarkiai išaugo: portale buvo skelbiama

gerokai daugiau LRT televizijos medžiagos nei

2012-aisiais.

2013 m. sustiprinta LRT.lt žurnalistų bei redaktorių

komanda ne tik padidino LRT radijo, LRT televizijos

ir portalo kuriamų žinių srautą, bet ir pagerino turinio

kokybę, pasiekė didesnės temų įvairovės. Šie ir

kiti veiksniai neabejotinai prisidėjo prie augančios

LRT.lt ir visos LRT informacinės įtakos Lietuvos viešojoje

erdvėje, žinomumo bei geros reputacijos. Populiariausi

Lietuvos naujienų portalai (DELFI, 15min.lt, lrytas.lt)

bendradarbiauja su LRT.lt informacijos mainų pagrindu,

o šitai savo ruožtu didina LRT.lt žinių sklaidą.

LRT.lt portalas 2013 m. LOGIN konferencijoje laimėjo

geriausio tinklalapio Lietuvoje titulą. Tuo metu LRT.lt

mediateka apdovanota kaip geriausias elektroninio turinio

sprendimas konkurse „Naujasis knygnešys 2013“.

LRT.lt portalas LOGIN konferencijoje laimėjo geriausio Lietuvoje tinklalapio vardą

17

Page 17: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

LRT, siekiantis tapti moderniausiu transliuotoju Baltijos

šalyse, ir toliau intensyviai stiprina savo veiklą internete

bei mobiliose platformose. Per metus pristatytos naujos

LRT programėlės išmaniesiems telefonams; stiprinant

bendravimą su mūsų auditorija, pasitelktas socialinis

tinklas „Twitter“.

LRT aktyvumas socialiniuose tinkluose kiekvienais

metais vis didesnis. Šiemet įvairiomis naujienomis bei

konkursais buvo pasidalinta su daugiau nei 50 tūkst.

gerbėjų (socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Twitter“).

LRT siekis būti šiuolaikiškiems ir aktyviai reaguoti į

socialinių tinklų tendencijas, todėl LRT paskyrose

kiekvieną dieną skelbiamos įdomiausios ir svarbiausios

naujienos, laidų įrašai arba kadrai iš jų. Šalia įdomybių

nepasimeta aktuali informacija apie radijo bei televizijos

laidas ir tiesiogines transliacijas. LRT nori išlaikyti

balansą tarp pramogos ir informatyvumo, kad žmonės,

leisdami laiką prie kompiuterių ar išmaniųjų telefonų

ekranų, tuo pačiu metu įgytų žinių bei įsitrauktų į

visuomeninio transliuotojo kuriamą turinį.

LRT youtube.com/lrtinklas puslapyje vaizdo įrašų

peržiūros per pastaruosius metus stipriai išaugo ir

pasiekė 26 mln. ribą. Šiuo metu tinkle yra 8 300 įrašų,

kuriuos nuolat stebi ir prenumeruoja daugiau nei

18 tūkst. gerbėjų.

Suaktyvinta veikla paskyroje „Twitter“. Tai daroma

LRT vardu arba tiesiogiai per konkrečias laidas ir LRT

televizijos veidus. Taip atsirado daugiau galimybių

interaktyviai bendrauti su žiūrovais. Jų įtraukimas į

turinio kūrimą bei vertinimą duoda puikių rezultatų

ir prisideda prie jaunesnės auditorijos pritraukimo.

Sėkmingas pavyzdys yra laidų vedėjas, žurnalistas,

rašytojas Algimantas Čekuolis, kurį šiuo metu seka 1400

gerbėjų.

Prie jau sukurtų ir sėkmingai integruotų LRT programėlių

sąrašo 2013 m. pridėtos dar dvi naujienos – „Labas

rytas, Lietuva!“ ir „Gustavo receptai“.

Programėlė „Labas rytas, Lietuva!“, sulaukianti vis didesnio

populiarumo, greitai integruojama į vartotojų kasdienybę.

Tai puiki ryto pradžia, ritualas, leidžiantis žiūrėti laidas

„Labas rytas, Lietuva!“ laidas tiesiogiai ar bet kuriuo

kitu metu. Taip pat į programėlę yra integruoti Lietuvos

miestų orai, tiesioginis svarbiausių naujienų srautas iš

LRT.lt portalo bei aktuali žiniasklaidos apžvalga. Iš viso

programėlė parsisiųsta daugiau kaip 13 tūkst. kartų.

Į naująją LRT programėlę išmaniesiems telefonams

„Gustavo receptai“, kuri buvo sukurta bendradarbiaujant

NAUJOS ŽINIASKLAIDOS KRYPTYS:LRT – SIEKIANTIS TAPTI MODERNIAUSIU TRANSLIUOTOJU

BALTIJOS ŠALYSE

18

Page 18: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

su Kauno technologijos universitetu, sudėta per 50

geriausių „Gustavo enciklopedijos“ laidose rodomų

receptų. Vartotojai šią programėlę pamėgo nuo pirmų

dienų. Visi receptai pateikiami vaizdo medžiagoje,

su iliustracijomis ir lengvomis instrukcijomis, kaip

pasigaminti pamėgtą receptą. Spalvingas dizainas

bei plačios programėlės funkcijų galimybės žavi ir

suaugusiuosius, ir vaikus.

2013 m. rudens sezoną atnaujinta iki dabar

populiariausia programėlė „Lietuvos tūkstantmečio

vaikai“. Naujas dizainas sutapatintas su laidos dizaino

elementais, išaugo treniruotės klausimų skaičius iki

1000, supaprastinta vartotojų sąsaja, kurioje nuo šiol

galima patogiau stebėti savo rezultatus, sekti, kaip kinta

teisingų atsakymų skaičius ir kt. Parsisiuntimų skaičius

jau perkopė 140 tūkst., tad šiuo metu LRT turi daugiau

nei 47 tūkst. registruotų vartotojų.

Jau tampa tradicija, kad LRT, kurdama išmaniąsias

technologijas, dalyvauja konferencijose LOGIN bei

„Naujasis knygnešys“.

LRT ŽURNALISTŲ ĮVERTINIMAS

LRT žurnalistai susižėrė net tris konkurso „Euromedia” 2013 apdovanojimus

19

Page 19: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

2013-aisiais nemažai įvertinimų susilaukė LRT

elektroniniai produktai ir inovacijos. LOGIN interneto

apdovanojimuose LRT.lt išrinktas geriausiu tinklalapiu.

LRT.lt mediateka „Naujojo knygnešio“ apdovanojimuose

nugalėjo kategorijoje „e. media ir žurnalistika“ kaip

geriausias elektroninio turinio sprendimas.

LRT pastangos įtvirtinti savo naująjį prekės ženklą

įvertintos kasmet „Verslo žinių“ rengiamuose

rinkodaros apdovanojimuose „Password 2013“.

2012-ųjų vasarą įvykusi LRT prekės ženklų atnaujinimo

ir pokyčių pristatymo kampanija „Password 2013“

apdovanojimuose įvertinta kaip efektyviausia viešojo

sektoriaus ir valstybinių įmonių komunikacijos

kampanija. Nacionalinio transliuotojo prekės ženklų

keitimo kampanija gavo ir „Password 2013“ dalyvių

simpatijų prizą.

Praėjusiais metais ypatingą dėmesį Lietuvos

pirmininkavimui ES Tarybai skyrusi LRT susižėrė

net tris žiniasklaidos konkurso „Euromedia 2013“

apdovanojimus. Laureatais skirtingose kategorijose

tapo LRT radijo žurnalistė Živilė Kropaitė bei LRT

televizijos žurnalistas Ignas Krupavičius, o specialiu

prizu apdovanota LRT televizijos žurnalistė Kristina

Jackūnaitė.

I. Krupavičius nugalėjo „Metų televizijos darbo“

nominacijoje, konkursui pateikęs TV reportažą „Nauja

ES narė – Kroatija“. Ž. Kropaitė už radijo reportažą

„Skuodas: teigiamos emigracijos pusės“ įvertinta

„Metų radijo darbo“ nominacijoje. K. Jackūnaitė

apdovanota specialiu komisijos prizu už TV reportažų

ciklą „Ukrainos sprendimas – didžioji Rytų partnerystės

susitikimo intriga“.

Trims LRT žurnalistams praėjusiais metais įteikti

Estijos valstybiniai apdovanojimai. Už Estijos ir

Lietuvos santykių plėtojimą ir indėlį į abiejų šalių

nepriklausomybių atkūrimą ir užtikrinimą Estijos

valstybiniais apdovanojimais pagerbti LRT generalinio

direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis, laidos

„Teisė žinoti“ vedėja Rita Miliūtė ir LRT TV naujienų

tarnybos vadovas Audrius Matonis. Apdovanojimai įteikti

Estijos prezidento T. H. Ilveso vizito Lietuvoje metu.

LRT radijo žurnalistė Aistė Plaipaitė pateko į

raštingiausių lietuvių gretas. Rašydama Nacionalinį

diktantą, ji nepadarė nė vienos klaidos.

LRT TV naujienų tarnybos žurnalistė Jovita Sukackaitė

apdovanota Lietuvos radijo ir televizijos komisijos

(LRTK) diplomu už geriausią praktiką. Jovitą puikiai

įvertino ir kolegos – ji sėkmingai darbuojasi TV naujienų

tarnyboje ir pasibaigus praktikai. J. Sukackaitė

apdovanota Žurnalistų sąjungos ir Žurnalistikos instituto

organizuotame žurnalistų dienų renginyje „LeŽuDi 2013“.

Raštingoji radijo žurnalistė Aistė Plaipaitė

LRT žurnalistas Ignas Krupavičius laimėjo „Grand Prix“ 10-uosiuose Kroatijos turizmo departamento apdovanojimuose „Auksinė plunksna”

20

Page 20: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

LRT televizijos laidų vedėja, knygų autorė, patriotinių ir

labdaros projektų puoselėtoja Edita Mildažytė paskelbta

„Lietuvos ryto“ žurnalo „Stilius“ 2013-ųjų metų

moterimi. E. Mildažytė – jau 15-oji moteris Lietuvoje,

kurią „Stilius“ išrenka Metų moterimi. Ankstesniais

metais šį apdovanojimą yra gavusios Alma Adamkienė,

Violeta Urmanavičiūtė-Urmana, Daina Gudzinevičiūtė,

Irena Degutienė, Galina Dauguvietytė ir kitos žinomos

visuomenė veikėjos.

Žurnalisto ir LRT laidų vedėjo Andriaus Tapino

fantastinis nuotykių romanas „Vilko valanda“ (leidykla

„Alma littera“) paskelbtas akcijos „Metų knygos rinkimai

2013“ nugalėtoju suaugusiųjų knygų kategorijoje.

KALBOS KULTŪRA: 2013 M. ATGAIVINTA TRADICIJA RINKTI „KALBOS GRYNUOLIUS“ IR ĮKURTA KALBOS PATARIMŲ SVETAINĖ LRT DARBUOTOJAMS

Po kelerių metų pertraukos jau šeštą kartą, pasitelkus

kompetentingą komisiją ir žiūrovus bei klausytojus,

išrinkti taisyklingiausiai kalbantys radijo ir televizijos

laidų vedėjai. „Kalbos grynuoliai“ skelbiami Spaudos

atgavimo, kalbos ir knygos dieną.

2013 m. pabaigoje įkurtoje kalbos svetainėje „Kalbos

sodas“ LRT darbuotojai gali ne tik tobulinti bendrinės

kalbos įgūdžius, turtinti žodyną, bet ir plėsti akiratį, nes

čia galima pasiskaityti apie žodžių kilmę, reikšmių kitimą,

rasti įdomių faktų iš žodžių istorijos.

Kalbos kultūros grupės kasdienio darbo tikslas – kad

į televizijos ir radijo eterį patektų kuo mažiau kalbos

klaidų, todėl LRT kalbininkai iš anksto redaguoja ir

kirčiuoja netiesioginių laidų tekstus, informacinius

pranešimus, laidų ir filmų anonsus, tvarko dinaminių

eilučių ir titrų kalbą, tikrina transliuojamą reklamą,

o pastebėję klaidų, jei yra galimybė, stabdo tokios

reklamos transliavimą.

Nuo 2013 m., Neįgaliųjų reikalų departamento prie

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymu,

klausos negalią turintiems žiūrovams pradėtos rodyti

kelios subtitruotos LRT TELEVIZIJOS laidos („Popietė

su Algimantu Čekuoliu“ ir „Gustavo enciklopedija“),

tad Kalbos kultūros grupės redaktoriai šiuos tekstus

parengia – atidžiai ištaiso rašybos ir skyrybos klaidas.

Edita Mildažytė išrinkta žurnalo „Stilius” 2013 Metų moterimi Andriaus Tapino romanas „Vilko valanda” – „Metų knygos rinkimų 2013” nugalėtojas

21

Page 21: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Kad būtų išlaikytas nacionalinio transliuotojo

informacinių laidų kaip etaloninės kalbos nuo seno

visuomenėje įsitvirtinęs įvaizdis, Kalbos kultūros grupė

išskirtinį dėmesį skiria TV ir Radijo naujienų tarnybos

rengiamoms laidoms. Ypač daug dėmesio ir laiko

skiriama naujienų tarnybose dirbantiems praktikantams

ir jauniems, pradėjusiems dirbti žurnalistams, tad

TV ir Radijo naujienų tarnybos yra tapusios mokymo

bazėmis. 2013 m. šiose tarnybose praktiką atliko per 20

studentų iš Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto ir

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto. Ypač

daug tenka dirbti su Tarptautinių santykių ir politikos

mokslų instituto studentais. Nors jie puikiai orientuojasi

užsienio politikos įvykiuose, bet nėra parengti dirbti

eteryje, paprastai neturi bendrinės tarties ir kirčiavimo,

reportažo rašymo ir skaitymo įgūdžių, nebūna išklausę

išsamaus kalbos kultūros kurso, todėl naujienų tarnybų

kalbininkai juos moko ne tik taisyklingos tarties,

intonacijų, kirčiavimo, primena kalbos kultūros dalykus,

bet ir padeda parengti pirmuosius reportažus.

Prižiūrima ir LRT.lt portalo kalba. Kadangi kasdien

portale nepaliaujamai skelbiamas didžiulis informacijos

srautas, kalbininkai daugiausia dėmesio skiria

populiariems straipsniams iš Dienos aktualijų skilties,

peržiūri straipsnių, rubrikų pavadinimus, kad jie būtų

aiškūs, nedviprasmiški, patikrina apklausų klausimus,

televizijos ir radijo anonsus, reklamos tekstus.

Vienas iš LRT misijos tikslų – puoselėti gimtąją kalbą.

Kalbos kultūros grupė šį tikslą padeda įgyvendinti

ne tik kasdieniu darbu, bet ir platesne veikla, į kurią

įtraukiama ir visuomenė. Po kelerių metų pertraukos,

2013 m. Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, LRT

jau šeštą kartą rinko „Kalbos grynuolius“ – taisyklingai

kalbančius radijo ir televizijos laidų vedėjus. Kaip visada,

„Kalbos grynuolius“ rinko ne tik kompetentinga kalbos

specialistų komisija: savo simpatijas, balsuodami

portale LRT.lt, galėjo pareikšti žiūrovai ir klausytojai.

Šįkart buvo siūloma klausytis ir stebėti tas laidas,

kurių vedėjai improvizuoja, ekspromtu reaguoja į

pašnekovų dėstomas mintis ir diskutuoja iš anksto

nepasirengę klausimų. Atkreiptas dėmesys į vedėjo

kalbos taisyklingumą, gyvumą, turtingumą, šmaikštumą

ir sugebėjimą tiksliai, konkrečiai pateikti klausimus ar

replikuoti. Komisija, kurią sudarė dr. Irena Smetonienė,

dr. Irena Kruopienė ir Donatas Smalinskas, perklausiusi

keliasdešimt laidų, taisyklingiausiai LRT televizijoje

kalbančia pripažino mėgstančią tarmiškai pakalbėti,

nebijančią improvizuoti „Duokim garo“ vedėją Loretą

Sungailienę. Iš LRT radijo laidų vedėjų išskyrė tiksliai,

šmaikščiai ar rimtai, beveik be klaidų klausimus

pašnekovams pateikiančią laidos „Manasis Aš“ vedėją

Agnę Kairiūnaitę. Visuomenės ir kalbininkų nuomonės

nesutapo. Klausytojams patiko laidos „Kaip žmonės

gyvena“ vedėjo Beno Rupeikos kalba, o televizijos

žiūrovai pirmenybę teikė laidos „Įžvalgos“ vedėjui

Virginijui Savukynui. „Kalbos grynuoliai“ apdovanoti

vertingomis knygomis ir statulėlėmis.

Gruodžio pradžioje LRT intranete pradėjo veikti LRT

darbuotojams skirta kalbos patarimų svetainė „Kalbos

sodas“. Kalbininkai parenka aktualesnes klaidas ir

stengiasi jas žaismingai aptarti. „Kalbos sode“ lankytojai

gali ne tik mokytis taisyklingos kalbos, bet ir turtinti

žodyną, plėsti akiratį, nes stengiamasi parinkti vaizdingų

posakių, įdomesnių, bet jau primirštų, žodyne nugulusių

žodžių, papasakoti apie tarptautinių žodžių ar vardų

įdomesnę kilmę, pateikti žinių iš žodžių istorijos.

Metų pabaigoje, remiantis LRT 2013–2017 m. strategijos

įgyvendinimo planu, kartu su Personalo ir dokumentų

valdymo skyriumi surengtas dviejų valandų kalbos

seminaras „Bendrinės kalbos vartojimas LRT televizijoje

ir radijuje“. Buvo pakviesti visuomenėje gerai žinomi

lektoriai – ne vieno leidinio autorius, ilgametis VU

docentas Aldonas Pupkis ir Lietuvių kalbos instituto

Bendrinės kalbos katedros vadovė dr. Rita Miliūnaitė.

Kalbos kultūros grupė aktyviai bendradarbiavo su

lektoriais: apklausė žurnalistus, kokie klausimai jiems

būtų įdomūs, siūlė temas, kurios būtų aktualios tiek

sakytinės (radijas, televizija), tiek rašytinės (internetas)

žiniasklaidos atstovams. Seminare buvo aptartos

dėl anglų kalbos įtakos įsigalinčios sintaksinės

Viena iš subtitruojamų laidų – „Popietė su Algimantu Čekuoliu”

Laidose tarmiškai pašnekėti mėgstanti LRT „Kalbos grynuolė“ Loreta Sungailienė

22

Page 22: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

konstrukcijos, kitų tautų asmenvardžių rašymas, tarimas,

kirčiavimas. Seminaras sulaukė didelio populiarumo –

dalyvavo 45 žmonės.

LRT yra viena iš Metų knygos rinkimų organizatorių.

Viena iš LRT užduočių – kad visuomenė aktyviai

dalyvautų šiuose rinkimuose, todėl tam, kad klausytojai

susidarytų nuomonę apie visas skirtingų kategorijų

pretendentes, per LRT RADIJĄ jos skaitomos. Kad būtų

užtikrinta taisyklinga kalba, Kalbos kultūros grupės

redaktoriai skaitomas knygų ištraukas sukirčiuoja.

Kirčiuojami ir kiti įdomesnių užsienio ir lietuvių

autorių knygų ir radijo spektaklių tekstai. Per metus

sukirčiuojama ne vienas tūkstantis puslapių.

Kalbos kultūros grupės redaktoriai kalbos klausimais

konsultuoja ne tik LRT darbuotojus, bet LRT radijo

klausytojus. Laida „Jūs paskambinote į LRT RADIJĄ“

klausytojams suteikia galimybę išsakyti savo pastabas,

pageidavimus ir paklausti. Periodiškai pasitaiko ir su

kalba susijusių klausimų, į kuriuos laidos rengėjai kviečia

atsakyti Kalbos kultūros grupės redaktorius.

Kalbos kultūros grupės redaktoriai tvarko ir kontroliuoja

dviejų televizijos programų (LRT TELEVIZIJOS, LRT

KULTŪROS), trijų radijo programų (LRT RADIJO, LRT

KLASIKOS, LRT OPUS) ir LRT.lt portalo kalbą, redaguoja

LRT vidaus dokumentus ir siunčiamuosius raštus.

RYŠIAI SU ŽINIASKLAIDA IR VISUOMENE

Televizijos žiūrovai LRT „Kalbos grynuoliu“ išrinko Virginijų Savukyną

23

Page 23: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Ryšiai su žiniasklaida ir visuomene – būdas kurti LRT,

kaip visuomenei dirbančio nacionalinio transliuotojo,

skleidžiančio demokratiškos, pilietinės visuomenės

vertybes, įvaizdį. Šią funkciją siekiama atlikti palaikant

gerus santykius su žiniasklaida, visuomeninėmis

organizacijomis, mokslo įstaigomis bei pavieniais

žmonėmis, kurie kreipiasi į LRT įvairiais klausimais.

Siekiama, kad visuomenei informacija apie LRT būtų

pateikiama objektyviai, išorinėje žiniasklaidoje ir portale

LRT.lt laiku anonsuojamos laidos ir specialūs projektai.

Laidų anonsai dedami į specialią portalo skiltį. Spaudos

leidiniams ir naujienų portalams reguliariai siunčiami

spaudos pranešimai, informuojantys apie svarbius

visuomenei LRT projektus, laidas, renginius.

Svarbių projektų, ypatingų transliacijų išvakarėse

rengiamos spaudos konferencijos, žurnalistams

sudaromos sąlygos susisiekti su laidų vedėjais ir

rengėjais, siunčiamos laidų vedėjų nuotraukos,

tariamasi dėl svarbiems projektams skirtų straipsnių,

žurnalų viršelių.

2013-aisiais daug dėmesio sutelkta į Lietuvos

pirmininkavimo ES Tarybai transliacijas ir specialius

projektus, svarbias valstybės datas. LRT svarbus

renginys – Vilniaus knygų mugė, iš kurios tiesiogiai

transliuojama daug radijo ir televizijos laidų, daug

dėmesio skirta „Eurovizijos“ dainų konkursui ir jo

nacionalinei atrankai bei kitiems pramoginiams

konkursams, FIFA Konfederacijų taurės varžyboms,

naujojo sezono laidų pristatymui, tradiciniams geriausių

LRT darbuotojų „Auksinių bičių“ apdovanojimams,

komunikacijai apie inovatyvius LRT produktus, LRT

pasiekimus ir įvertinimus. „Eurovizijos” nacionalinės atrankos filmavimas

FIFA Konfederacijų taurės 2013 nugalėtoja brazilų komanda švenčia pergalę

24

Page 24: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

RINKODARA IR SAVIREKLAMA

25

Page 25: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

2013 m. LRT rinkodaros skyrius daugiausia dirbo prekės

ženklų stiprinimo kryptimi: buvo atliekami vartotojų

tyrimai, kuriami įvaizdiniai vaizdo klipai, stiprinama

integracija remiamuose renginiuose. Buvo gerinama

televizijos eterio vizualika, rengiami tinklelių pristatymai

visuomenei ir žiniasklaidai. Sukurtas pusšimtis

savireklaminių klipų ir kelios dešimtys informacinių

kampanijų, inicijuotos tiesioginės transliacijos iš įvairių

renginių.

Prekės ženklų stiprinimas

2012 m. pabaigoje atnaujinus prekės ženklus,

komunikaciją ir jos vizualinę dalį, 2013 m. LRT Rinkodaros

skyrius daugiausia dėmesio skyrė prekės ženklų

stiprinimui. Sukurti LRT KLASIKOS, LRT.lt, LRT OPUS bei

LRT RADIJO įvaizdiniai klipai.

Daugiau nei 100 remiamų renginių, prie kurių viešinimo

prisidėjo LRT, buvo parenkami įvairūs LRT prekės

ženklai. Jie buvo matomi per visą renginio komunikaciją

ir stiprino parinkto kanalo įvaizdį tarp galimų klausytojų,

žiūrovų ar skaitytojų. Išskirtinis dėmesys prekės ženklų

integracijai buvo skiriamas remiant kanalų įvaizdžiams

svarbius ilgalaikius projektus.

Išskirtiniais sprendimais pasižymėjo LRT KLASIKOS

prekės ženklo komunikacija: specialiai remiamiems

festivaliams sukurtas stendas LRT KLASIKA, imituojantis

violončelę ir reaguojantis į judesį – priartėjus žmogui,

pradeda groti klasikinė muzika ir taip atkreipiamas

dėmesys. Stendas buvo statomas netikėtose, atvirose

erdvėse, kuriose vyko klasikinės muzikos koncertai,

ir maloniai stebino, leisdamas „pakilti“ auščiau

kasdienybės.

Antrą pusmetį intensyvi LRT KLASIKOS ir LRT.lt.

reklama nenuėjo veltui – klausymosi bei apsilankymo

rodikliai išaugo keliomis dešimtimis procentų.

Galima išskirti koncertų seriją „LRT OPUS gyvai“, visus

metus rinkusią pilnas menų fabriko „Loftas“ sales ir

padėjusią atrasti kitokią muziką. Bendradarbiavimas

su LRT šio koncertų ciklo rengėjams leido atsivežti

išskirtinius, pasaulyje gerai žinomus atlikėjus, kurių

kūriniai nepatenka į populiariąją muziką grojančių radijo

stočių grojaraščius.

Andrius Mamontovas nusifilmavo naujame LRT KLASIKOS vaizdo klipe

Kadras iš LRT.lt klipo

Naujos erdvės LRT OPUS klipe

26

Page 26: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Daug dėmesio susilaukė LRT.lt, dalyvavęs

viename masiškiausių renginių Vilniuje – „Kultūros

naktyje“, kuriame pristatė LRT mediatekoje turimus

trumpametražius filmus „LRT.lt šmaikštus retro kinas“.

LRT OPUS šiame renginyje padėjo publikai atrasti naujų

talentų, prisidėdama prie jaunųjų grupių koncerto, kuris

vyko Lietuvos muzikos teatro ir kino muziejaus amfiteatre.

Žiūrovų ir klausytojų tyrimai

2013 m. LRT Rinkodaros skyrius iniciavo daugiau nei 10

tyrimų, skirtų tiek turinio tobulinimui ir plėtrai, tiek LRT,

kaip medijos grupės, veiklai įvertinti. Atlikus kiekybinius

tyrimus, paaiškėjo, kad LRT patenka tarp geriausiai

visuomenės vertinamų visuomeninių transliuotojų

Europoje. Atsakymuose matyti ne tik bendras LRT veiklos

vertinimas, bet ir kaip LRT atitinka vertybes: žiūrovų

nuomone, LRT TELEVIZIJA yra lyderė puoselėdama

kultūrą, skleisdama patikimą ir objektyvią informaciją.

Svarbu paminėti, kad, vertinant pagal tuos pačius

kriterijus, LRT RADIJAS lenkia ne tik kitas radijo stotis, bet

ir tam tikrus televizijos kanalus, populiariausius naujienų

portalus ar žiniasklaidos grupes.

Planuojant naują sezoną, programos turinio plėtrą

ir tobulinimą, atliktas kokybinis tyrimas, naudojant

fokusuotų grupinių diskusijų metodologiją. Jo metu buvo

nagrinėjami žiūrovų įpročiai, atskirų programų vedėjų

vertinimai bei tai, ko auditorija pasigenda.

Buvo ne tik klausiama apie konkrečias laidas, žiūrovai

irgi buvo informuojami apie tyrimus: metų pradžioje

transliuotas klipas, skelbiantis, kad LRT atitinka

reikliausių žiūrovų poreikius.

LRT turinio reklama

2013 m. LRT rinkodara prisidėjo prie eterio vizualinės

dalies, kūrė laidų vinjetes, surengė tris televizijų tinklelių

pristatymus visuomenei ir žiniasklaidai.

„Kultūros naktis 2013”

LRT sezono atidarymo šventė Valdovų rūmuose

LRT KULTŪROS svečiai į RUPERTO galeriją, kur vyko sezono atidarymo šventė, plaukė garlaiviu

27

Page 27: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Per sportiškumo dvasia persmelktą LRT televizijos

vasaros pristatymą birželio mėn. žiūrovai buvo

supažindinti su gausiomis LRT vasaros transliacijomis.

LRT turiniui ir įvairiems projektams reklamuoti buvo

sukurta pusšimtis savireklaminių klipų ir kelios dešimtys

informacinių kampanijų. 2013 m. išsiskyrė sporto

transliacijomis – LRT TELEVIZIJA transliavo Konfederacijų

taurės varžybas iš Brazilijos, du plaukimo čempionatus,

LRT RADIJAS buvo oficialus Europos krepšinio

čempionato Slovėnijoje transliuotojas. Surengtos

atskiros visų šių transliacijų rinkodaros kampanijos, o

komunikacija apėmė tiek LRT, tiek išorės medijų kanalus.

Daug dėmesio skirta LRT programėlių pristatymui –

sukurtas kiekvienos programėlės reklaminis klipas,

atskleidžiantis jos funkcionalumą ir galimybes.

Kaip ir kasmet, LRT kvietė dalyvauti savo laidų

filmavimuose, bet arčiausiai savo žiūrovų ir klausytojų

LRT buvo Vilniaus knygų mugėje. LRT studijoje,

įsikūrusioje Rašytojų kampe, 4 dienas nenutrūkstamai

buvo filmuojami ar tiesiogiai transliuojami įvairūs

susitikimai, LRT RADIJO ir LRT TELEVIZIJOS laidos.

Tiesiogines laidas vedė V. Savukynas, A. Tapinas,

M. Lučkaitė, J.Katinaitė, G. Čiužaitė, J. Kryževičienė.

Didelio mugės dalyvių susidomėjimo sulaukė

susitikimus su knygų autoriais moderavę I. Krupavičius,

A. Matonis, L. Sungailienė, T. Jačiauskas.

Rinkodara svariai prisidėjo prie LRT darbuotojams

įvertinti skirtų renginių – sausio mėnesį vykusių „LRT

Bitinukų 2012“, kuriuose buvo apdovanoti darbščiausi

LRT darbuotojai, ir LRT sezono uždarymo šventės. Šioje

šventėje buvo nuotaikingai paminėti ir Tarmių metai –

pagal etninius regionus komandomis pasiskirstę LRT

darbuotojai varžėsi dainomis, šokiais, pasakojimais,

demonstruodami, kad nepamiršo savo tarmės.

LRT sezono atidarymo akimirka

2013 m. LRT transliavo du plaukimo čempionatus

28

Page 28: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

2013 m. LRT OPUS suintensyvino bendradarbiavimą

su menų fabriku „Loftas“, taip prisidėdamas prie

progresyvios muzikos populiarinimo, kartu rengė

koncertus ir vieni kitus reklamavo. LRT KLASIKOS

vardas buvo viešinamas, rengiant koncertus

Užutrakyje. LRT KLASIKA buvo matoma ir kituose gerai

žinomuose festivaliuose: Kristupo, Pažaislio, Tytuvėnų.

Kaip ir kiekvienais metais, LRT KLASIKA iniciavo

„Kultūros šviesulio“ rinkimus.

Knygų mugė

29

LRT Klasika transliuoja iš parodos „ArtVilnius’13“

M. Levickis Kristupo vasaros festivalio metu

Page 29: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

LRT – socialinių projektų partneris

2012 m. į LRT eterį sugrįžusi socialinė akcija „Maltiečių

sriuba“ 2013 m. tapo dar didesnė ir keliavo per Lietuvą.

Kelionėje dalyvavo ir sriubą pilstė ryškiausios Lietuvos

scenos žvaigždės ir LRT žurnalistai, laidų vedėjai kvietė

padėti tiems, kam šiuo metu sunkiausia – vienišiems,

beglobiams seneliams, kuriuos lanko Maltos ordino

savanoriai.

LRT tradiciškai kartu su Almos Adamkienės labdaros ir

paramos fondu kvietė žmones paremti Lietuvos kaimo

bibliotekas. Reklaminiai klipai kvietė įsigyti L. Frank

Baumo knygą „Nuostabusis Ozo šalies burtininkas“ ir

taip paremti fondo globojamus kaimo mokyklų vaikus.

Visuomeninis transliuotojas prisidėjo prie LR Prezidentės

Dalios Grybauskaitės socialinės iniciatyvos „Knygų

Kalėdos“, skirtos papildyti miestų ir kaimų bibliotekas

naujomis knygomis.

LRT vardas buvo girdimas, reklamuojamas šiuose LRT

ar partnerių inicijuotuose projektuose ir renginiuose:

Tarmių metai (LRT transliavo klipus, kuriuose LRT

laidų vedėjai ir žinomi žmonės kalbėjo tarmiškai); Metų

knygos rinkimai, Konstitucijos egzaminas, Nacionalinis

diktantas, „Švari kalba – švari galva“, „Kino pavasaris“,

„Sidabrinės gervės“, „Nike“ aš bėgu“, „Sumažink tylą“,

„Savaitė be patyčių“, „Padėk man pasveikti“ ir daugelyje

kitų socialinių, visuomeninių projektų.

Visus 2013 m. LRT kvietė į intelektualaus kino seansus,

pristatomus ACME FILM filmus, kurie pripažinti

tarptautiniuose kino festivaliuose, ugdo ir įkvepia

žiūrovą. LRT garsino ir pirmojo Lietuvos palydovo

paleidimą, skatino tapti istorijos dalimi ir rezervuoti

pikselį pirmojoje lietuviškoje nuotraukoje iš kosmoso.

„Maltiečiams“ noriai talkino Vilniaus miesto meras A. Zuokas

Jau daug metų LRT sėkmingai bendradarbiauja su festivaliu „Kino pavasaris”

30

Page 30: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

SOCIALINĖ, KULTŪRINĖ REKLAMA LRT PROGRAMOJE

2013 m. LRT TELEVIZIJOS eteryje nemokamos socialinės

ir kultūrinės reklamos transliuota daugiau nei už 4,9 mln.

litų, daugiau nei 8,1 mln. litų suteikta kaip nuolaida.

LRT priklausančiose radijo stotyse nemokamos

reklamos transliuota už 350 tūkst. litų, kaip nuolaida

suteikta dar per 1,5 mln. litų.

LRT MUZIEJŲ ATRANDA JAUNUOMENĖ

2013 m. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos

istorijos muziejų aplankė 5506 lankytojai, surengtos

235 ekskursijos. 159 iš jų skirtos moksleiviams (iš viso

dalyvavo 3807 moksleiviai). Muziejuje labai padaugėjo

universitetų, kolegijų, profesinių mokyklų studentų.

Po ekskursijų studentams rengiami susitikimai su

žurnalistais, LRT portalo darbuotojais, reklamos

specialistais. Lankėsi ikimokyklinio amžiaus vaikų,

neįgaliųjų, senjorų, suaugusiųjų, svečių iš užsienio

grupės. Ikimokyklinio amžiaus vaikams ir pradinukams

rengiami susitikimai su laidos vaikams ,,Gustavo

enciklopedija“ autoriumi Audriumi Rakausku. Tokių

ekskursijų surengta 76, dalyvavo 1699 lankytojai.

Lietuvos nepriklausomybės istorijoje ypatingą vietą

užima 1991-ųjų metų sausio įvykiai. 2013 m. sausio

10–17 dienomis LRT buvo rengiamos teminės

ekskursijos, kuriose prisimenama baisioji Sausio

13-osios naktis. Ekskursijas vedė ir prisiminimais dalijosi

LRT darbuotojai – tos nakties įvykių liudininkai. Lankytojai

pamatė ne tik muziejaus ekspoziciją, bet ir radijo bei

televizijos studijas, pastato fojė, kur dar ir šiandien yra

išlikusios šūvių žymės. LRT eksponuotos fotomenininko

Vytauto Butkaus nuotraukos, kuriose užfiksuoti 1991-ųjų

vaizdai. Ekranuose demonstruojami dokumentiniai kadrai,

kaip šturmuojamas pastatas, rodomos paskutinės eterio

minutės, pasakojamos badautojų namelio istorijos. Tokių

ekskursijų surengta 28, muziejų aplankė 832 lankytojai.

Sausio mėnesį LRT klube pristatyta pirmosios televizijos

diktorės Gražinos Bigelytės atsiminimų knyga. Vakarą

vedė žurnalistė, laidų vedėja Nijolė Baužytė, kuri, mirus

autorei, rūpinosi ir knygos išleidimu. Renginyje dalyvavo

G. Bigelytės artimieji, kolegos, draugai. Buvo parengta

nuotraukų paroda iš LRT muziejaus fondų ir asmeninio

archyvo.

Eksponatu susidomėjęs LRT muziejaus lankytojas

31

Page 31: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

LRT parodų galerijoje savo darbus noriai eksponuoja

ir žinomi, ir ne tokie garsūs autoriai. Vasario mėnesį

eksponuota Janinos Krasauskienės tapybos ir

pastelės darbų paroda. Balandį – Lietuvos televizijos

operatoriaus Algimanto Juknevičiaus tapybos paroda,

kurio paveiksluose užfiksuoti mūsų kolegos, aktoriai,

vaidinę LTV filmuose, spektakliuose, gegužę – Juliaus

Jokūbonio pastelės. Lapkritį – žinomos dalininkės

Gražinos Vitartaitės jubiliejinė tapybos darbų paroda

,,Vidinės laisvės link“. LRT klube parodytas kino

režisieriaus Algirdo Tarvydo dokumentinis filmas apie šią

dailininkę ir jos kūrybą.

Kovo mėnesį klubas ,,Fotokablys“ pristatė fotografijų

parodą ,,29“. Ekspozicijos darbai labai skirtingi, kaip

ir juos sukūrę autoriai. Pristatytos 29 asmenybės, jų

požiūriai, pasauliai, kadrai.

Rugpjūčio mėnesį pirmą kartą istorijoje eksponuotos

fotokorespondento Leonardo Skirpsto nuotraukos,

skirtos didžiausio mitingo Vilniuje, Vingio parke,

25-mečiui. Parodos atidaryme dalyvavo nemažai

nuotraukų herojų, mitingo dalyvių.

2013 m. LRT istorijos muziejaus daiktinių eksponatų

rinkinį sudarė 589 eksponatai. Pernai šį rinkinį papildė 22

eksponatai, kurie buvo suinventorinti.

LRT istorijos muziejus rengia pažintines, edukacines

ekskursijas, kuriose supažindina su Lietuvos radijo ir

televizijos istorija, o besidomintiems LRT veikla rengiamos

ekskursijos po radijo ir televizijos studijas. Be LRT

neįsivaizduojama kova dėl nepriklausomybės – vyksta

teminės ekskursijos, kuriose lankytojai susipažįsta su

svarbiausiu iš jų – Sausio 13-ąja. LRT parodų galerijoje

rengiamos parodos, teminiai vakarai. LRT muziejaus

fondai kasmet papildomi naujais eksponatais, susijusiais

su nacionalinio transliuotojo istorija. Nijolė Baužytė – Gražinos Bigelytės atsiminimų knygos sudarytoja

Leonardo Skirpsto fotografijų paroda, skirta Sąjūdžio mitingo Vilniuje 25-mečiui

32

Page 32: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

LRT ARCHYVAS – DIDŽIAUSIA UNIKALIOS AUDIOVIZUALINĖS IR GARSO PRODUKCIJOS SAUGYKLA

LRT archyvas – vienas didžiausių, seniausių ir unikaliausių

archyvų tarp audiovizualinę ir garso produkciją

gaminančių kompanijų Lietuvoje.

Prioritetinis LRT archyvo uždavinys – formuoti

skaitmeninį audiovizualinio ir garso paveldo archyvą,

užtikrinantį ilgalaikio skaitmeninto turinio, užfiksuoto

LRT archyvo duomenų bazės elektroniniame kataloge,

išsaugojimą ir sklaidą.

2012 m. atnaujintos LRT interneto svetainės lankytojai

gali lengvai pasiekti LRT sukauptą istorinį, kultūrinį

audiovizualinį ir garsinį paveldą, naudoti jį savišvietai,

moksliniams ar kūrybiniams, meniniams darbams.

Mediateka ir fonoteka kasmet papildomos ypatingą

vertę turinčiais LRT archyvo audiovizualiniais ir garso

kūriniais. Šiuo metu mediatekoje yra 11 400 valandų

vaizdo įrašų, fonotekoje – 45 tūkst. valandų garso įrašų.

2013 m. TV skaitmeninius archyvus papildė 2018 val.

audiovizualinių kūrinių iš kino ir vaizdo juostų. Radijo

klausytojams sukurtos 5075 naujos laidos. Apie 60

proc. visų LRT.lt portalo lankytojų domisi mediatekoje

sukaupta 55 400 valandų vaizdo ir garso kolekcija.

TV archyvai

Televizijos archyvo fonduose sukaupta daugiau kaip

35 tūkst. valandų vaizdo juostose, apie 5 tūkst. valandų –

kino juostose, iš viso – daugiau kaip 30 tūkst. vnt. įvairių

laikmenų, apimančių laikotarpį nuo 1896 metų iki šių

dienų. Kiekvienais metais TV archyvai pasipildo 1 tūkst.

valandų įvairių žanrų kūriniais.

Viena svarbesnių archyvo veiklų, pradėtų dar 2008

audiovizualinių kūrinių analoginėse laikmenose

skaitmeninimas. Saugyklose sukauptos video- ir kino

juostos konvertuojamos į skaitmenines laikmenas,

siekiant užtikrinti jų ilgalaikį išsaugojimą ir kokybę.

Duomenys apie kūrinius formuojami elektroniniame

Taip skaitmeninami archyviniai įrašai

33

m., –

Dalis senųjų LRT audiovizualinių įrašų saugoma analoginėse laikmenose

Page 33: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

kataloge, kuriuo gali naudotis TV programų planuotojai,

naujų laidų kūrėjai ar besidomintys LRT audiovizualiniu

paveldu.

2013 m. suskaitmeninta daugiau kaip 170 val. kino

juostų, 1848 val. arba 4070 vnt. vaizdo juostų: TV

naujienų tarnybos informaciniai siužetai, politinės,

religinės, publicistinės, pažintinės, kultūrinės, pramoginės,

vaikams skirtos laidos, dokumentiniai ir vaidybiniai filmai,

koncertai, transliacijos ir kt. Populiarėjanti LRT interneto

svetainės mediateka pritraukia vis didesnius lankytojų

srautus – 2013 m. per mėnesį svetainė buvo aplankoma

daugiau kaip 1,8 mln. kartų.

Radijo archyvai

Šiuo metu LRT radijo archyvuose saugoma garso

medžiaga, apimanti laikotarpį nuo XX a. pradžios iki

šių dienų. Radijo archyve saugomose analoginėse

laikmenose, užfiksuotose garso juostose ir plokštelėse,

yra beveik 40 tūkst. valandų garso medžiagos. Tai –

Lietuvos istorija ir jos kultūrinis paveldas, nušviečiantis

prieškario, tarpukario, sovietinio laikotarpio ir dabartinę

nepriklausomą Lietuvą. Ši medžiaga yra unikali ir

labai vertinga, aktuali ir įdomi Lietuvos visuomenei bei

užsienio šalių gyventojams.

Siekiant išsaugoti sukauptą palikimą ir padaryti jį

prieinamą visuomenei, 2010 m. pradėtas įgyvendinti

radijo archyvų ir eterio programų skaitmeninimo

projektas. Jo tikslas – archyvines laidas perkelti į

šiuolaikines laikmenas ir viešinti per interneto prieigą.

Projekto metu suskaitmenintas archyvines ir eteryje

transliuotas programas galima perklausyti LRT.lt

fonotekoje. 2013 m. Lietuvos radijo archyvo fondai

pasipildė Lietuvos koncertų salėse įrašytu 121 koncertu,

t. y. 916 kūriniais, kurių bendras chronometražas –

9342 min. (155 val. 42 min.); iš Lietuvos radijo studijos –

7 kūriniais (26 min.). LRT radijo skaitmeninius archyvus

papildė 5075 naujos sukurtos laidos bei suskaitmeninti

8925 įrašai.

Visų trijų LRT radijo programų – LRT RADIJO, LRT

KLASIKOS ir LRT OPUS transliuojama programa

įamžinama skaitmeniniame archyve; laidas galima rasti

LRT.lt fonotekoje.

34

Page 34: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

TECHNIKOS CENTRAS PRADEDA TRANSLIUOTI HD

2013-aisias sėkmingai transliuoti Lietuvos

pirmininkavimo ES Tarybai renginiai, atliktos pirmos

bandomosios tiesioginės HD transliacijos iš renginių

Vilniaus mieste ir LRT Didžiosios studijos. Nutraukta

sutartis su įsipareigojimų nevykdžiusiu konkursą

laimėjusiu siuntimo tinklo paslaugų teikėju.

2013 m. buvo tęsiami du investicijų projektai:

2008 m. pradėtas visuomeniniam transliuotojui svarbus

projektas „Skaitmeninė kilnojamoji televizijos stotis“

(KTS) ir „TV laidų filmavimo ir montavimo įranga“,

siekiant atsisakyti pasenusios juostinės technologijos.

Abiem projektams 2013 m. LR Vyriausybė skyrė tik

1 mln. 245 tūkst. litų investicinių lėšų. Kadangi LRT

2012–2013 m. TV laidų filmavimo ir montavimo įrangai

įsigyti negavo pakankamo finansavimo, Tarybai leidus,

2012 m. šios technikos įsigyta iš skolintų lėšų. Siekiant

kuo greičiau užbaigti investicinį KTS projektą, kurio

finansavimas tęsiasi nuo 2008 m., nutarta prašyti

Finansų ministerijos 2013 m. nutraukti investicinio

projekto „TV laidų filmavimo ir montavimo įranga“

finansavimą, 2013 m. 100 tūkst. litų panaudojus

skaitmeninei TV laidų saugyklai išplėsti, kitas

investicines lėšas sukoncentruojant projektui KTS

vykdyti, siekiant, kad bent iki 2015 m. jis būtų baigtas.

2013 m. šiam projektui panaudota 1145 tūkst. litų

investicinių lėšų bei 502 tūkst. litų papildomai skirtų

lėšų nuo kitose programose nepanaudotų lėšų. Už

šias lėšas įsigyti 8 raiškiosios (HD) televizijos kamerų

komplektai, todėl jau kilnojamoji TV stotis gali

transliuoti laidas raiškiosios (HD) televizijos formatu,

o tai atitinka Tarybos priimtus planus 2014 m. pradėti

bandomąsias TV transliacijas raiškiosios (HD) televizijos

formatu. Projekto KTS vertė – 14 mln. litų, iki 2013 m.

gruodžio 31 d. skirta 8 mln. 400 tūkst. litų.

35

Kilnojamosios televizijos stotys renginyje

Page 35: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Siekis diegti skaitmenines technologijas nėra

savitikslis – šios technologijos suteikia daug platesnes

kūrybines galimybes TV ir radijo programų kūrėjams

(operatyvumas, transliacijų iš bet kurios vietos

galimybė, beveik neribotos meninės raiškos priemonės,

naudojant kompiuterinio montažo teikiamus privalumus

ir t. t.). TV žiūrovui siūlomas puikios kokybės vaizdas

ir stereo-, arba erdvinis, garsas. Tiesioginio ryšio

su TV studija galimybės (interaktyvumas), galimas

platus papildomų galimybių spektras (kalbų, subtitrų

pasirinkimas ir kt.).

Elektroninis programų gidas (EPG) – tik skaitmeninei TV

būdinga paslauga, leidžianti peržiūrėti visos savaitės TV

programą.

Galimas platus kalbų ir subtitrų pasirinkimas.

Transliuojami kanalai gali būti dubliuoti keliomis

kalbomis. TV žiūrovas gali išsirinkti suprantamos kalbos

garso takelį. Kartu su kalba galima papildomai pasirinkti

ir subtitrus norima kalba. Šios paslaugos LRT TV

programose dar nėra dėl ribotų resursų TV programų

siuntimo įrenginiuose, tačiau pradėjus veikti LRT TV

programoms transliuoti skirtam tinklui, šios funkcijos bus

pradėtos diegti.

Kaip jau buvo pabrėžiama 2012 metų ataskaitoje,

techninės plėtros požiūriu LRT dabar yra patogioje

padėtyje sparčiam technologiniam progresui. Dauguma

studijinių bei kilnojamų studijų techninių priemonių

eksploatacijos laikas viršija 10 metų, jas būtina

atnaujinti. Todėl gera proga įdiegti raiškiosios televizijos

technologijas. Tam būtinas Seimo ir Vyriausybės

supratimas ir palaikymas.

Negaunant pakankamo valstybės finansavimo

techninėms priemonėms atnaujinti, tam tikslui LRT

2013 m. panaudojo apie 3 mln. litų iš komercinės veiklos

uždirbtų lėšų. Įsigyta įrangos ir pradėtos TV programų

transliacijos perspektyviu 16:9 vaizdo formatu, įsigyta

papildomos įrangos, reikalingos sėkmingai nušviesti

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginius. Reikėtų

atkreipti dėmesį, kad norint užtikrinti bent minimalų

techninį progresą, techninėms priemonėms atnaujinti

per metus būtina skirti 3–5 mln. litų. Pasikeitus LRT

finansavimo modeliui, kyla pavojus, kad LRT techninė

plėtra susidurs su rimtais sunkumais, jei valstybės

investicijos LRT projektams nebus padidintos.

Kaip jau buvo pabrėžta 2012 m. ataskaitoje, būtina

Vyriausybės patvirtinta programa dėl raiškiosios (HD)

televizijos transliavimo. LRT iniciatyva pakeistas LRT

įstatymo 5 straipsnis, numatantis atskirą skaitmeninės

televizijos tinklą, skirtą LRT programoms transliuoti.

Pasirinktas progresyvus kodavimas, suteikiantis

galimybę Lietuvos gyventojams priimti LRT programas

kur kas patikimiau už komercinių TV programas.

Viešos procedūros būdu išrinktas paslaugos tiekėjas,

tinklas turėjo pradėti veikti 2013 m. Deja, paslaugos

teikėjas nesugebėjo įvykdyti savo įsipareigojimų, todėl

sutartis su juo dėl skaitmeninio tinklo įdiegimo buvo

nutraukta 2013 m. pabaigoje. Kol LRT neturi galimybės

HD TV programų transliuoti visiems gyventojams,

transliuoti siūloma technines galimybes turintiems

retransliuotojams. Tad 2013 m. Taryba pritarė LRT

administracijos siūlymui 2014 m. pradėti transliuoti TV

programą „LRT HD“. Šis sprendimas įpareigoja LRT

TV laidų filmavimo ir montažo techninę bazę pritaikyti

didelės raiškos laidoms kurti ir transliuoti. Be to, LRT

yra EBU narė. Daugelis EBU transliacijų jau šiandien

vyksta HD TV standartu, todėl ir pasikeitimui parengtos

medžiagos iš Lietuvos pageidaujama minimu standartu.

36

Dalis Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginių vyko „Litexpo” parodų rūmuose

Page 36: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

TELEVIZIJA

Lietuvos visuomeninis transliuotojas rengia tris televizijos programas – LRT TELEVIZIJĄ, LRT KULTŪRĄ ir LRT LITUANICĄ.

2013 m. visuomeninio transliuotojo pagrindinis tikslas

nesikeitė – užtikrinti visuomenės interesų gynimą,

pilietinių vertybių puoselėjimą, rodyti kokybišką

produkciją, kuo efektyviau panaudoti interneto teikiamas

galimybes programų sklaidai, kurti savo programas,

konkuruoti su komerciniais TV kanalais.

Deja, visų pirma dėl lėšų trūkumo konkuruoti sudėtinga.

Neįmanoma įsigyti populiariausių filmų bei serialų,

sukurtų didžiųjų JAV studijų, didžiųjų Europos

prodiuserių („Endemol“ ir kt.) siūlomų pramoginių

formatų, kadangi užsienio programoms įsigyti skiriama

itin mažai lėšų. Svarbu pažymėti, kad pirktinė produkcija

užpildo apie 35 proc. LRT TELEVIZIJOS eterio.

Pavyzdžiui, 2013 m. užsienio programų (filmai, serialai)

įsigijimo sutarčių pasirašyta už 2,3 mln. litų, o skirta tik

1,6 mln.

Dėl laiku neapmokėtų kontraktų platintojai nesiunčia

laikmenų su medžiaga, todėl trumpėja įsigytos

produkcijos licencijos trukmė. Pateikiamoje lentelėje

matyti, kad užsienio produkcijos biudžetas nepasiekė

prieškrizinio lygio. Tai viena iš sumažėjusių LRT

TELEVIZIJOS reitingų priežasčių. Kadangi nuolat auga

užsienio programų licencijų kainos, garsinimo įkainiai,

realiai metams reiktų 4,5–5 mln. litų.

2007 m. – 2.791.687 Lt

2008 m. – 2.702.149 Lt

2009 m. – 2.576.233 Lt

2010 m. – 1.719.153 Lt

2011 m. – 1.137.999 Lt

2012 m. – 1.684.555 Lt

2013 m. – 1.605.073 Lt

Tikslai ir iššūkiai Reitingų pokyčiai

LRT TELEVIZIJOS auditorijos dalis 2013 m. mažėjo ir

dėl kitų priežasčių. Didžiausius pokyčius lėmė perėjimas

nuo analoginių prie skaitmeninių transliacijų. Įdomu

pastebėti, kad kitų kanalų auditorijos dalis ryškiai

sumažėjo. Kas tai nulėmė, šiuo metu sunku atsakyti, ir

reiktų atskiros analizės. Akivaizdu, kad mažųjų kanalų

auditorijos dalis augo LRT TELEVIZIJOS ir užsienio

kanalų sąskaita. BTV paaugo dėl kelių priežasčių. Pirma,

perėjus prie skaitmeninės transliacijos, šio kanalo

matymo kokybė pagerėjo. Antra, stiprus užnugaris.

BTV laidos anonsuojamos per LNK bei kitas tai grupei

priklausančias televizijas. PBK praranda auditorijos

dalį trečius metus iš eilės. 2013 m. šiam kanalui daug

įtakos turėjo laikinas turinio transliavimo uždraudimas.

Tuo metu TV6, TV1, Info TV, TV8, LRT KULTŪRA augo

dėl išsiplėtusio matomumo visoje Lietuvoje. Šių kanalų

(išskyrus Info TV ir LRT KULTŪRĄ) turinys remiasi

pramogine užsienio produkcija, įskaitant rusiškus

serialus bei filmus, pokalbių laidas. LRT TELEVIZIJOS

kanalas negali atsakyti tuo pačiu. Kita vertus, konkuruoti

dabar reikia jau ne su pavieniais kanalais, o su kanalų

grupėmis. Ir ne tik perkant užsienio produkciją iš tiekėjų,

bet ir formuojant tinklelį, nes keli kanalai derina savo

veiksmus, bandydami perimti auditoriją.

37

Page 37: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

38

Page 38: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

2013 m. LRT išskirtinį dėmesį skyrė valstybinėms

šventėms, atmintinoms dienoms, kitiems svarbiems

šalies įvykiams. Tokiomis dienomis transliuojami

oficialūs renginiai, formuojama atitinkama programa:

teminiai koncertai, kuriamos specialios laidos.

Programoje dominavo jau ne kartą rodyti filmai bei

koncertai, nes dėl lėšų trūkumo LRT negali užsakyti

sukurti naujų filmų arba pakankamai įrašyti proginių

koncertų. Plačiau apie 2013 m. transliacijas, skirtas

atmintinoms dienoms, šventėms, – A priede.

Šį prioritetą įgyvendinti padeda ir tiesioginės

transliacijos. Sausio 13-ąją, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją,

Liepos 6-ąją, Birželio 14-ąją LRT tiesiogiai transliuoja

valstybės ir istorinės vėliavos bei trijų Baltijos valstybių

vėliavų pakėlimo ceremonijas, minėjimus bei rikiuotes,

iškilmingus Seimo posėdžius.

2013 m. transliacijos iš Seimo: valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo

įstatymo projektų svarstymai ir priėmimas; Seimo

rezoliucijos „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo

narę Neringą Venckienę patraukti baudžiamojon

atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę“

projekto teikimas, svarstymas ir priėmimas; Seimo

nutarimo „Dėl Vytauto Gapšio atleidimo iš Seimo

Pirmininko pavaduotojo pareigų“ projekto teikimas,

svarstymas, priėmimas; dėl Vydo Gedvilo atleidimo

iš Seimo Pirmininko pareigų teikimas, svarstymas,

priėmimas; Seimo Pirmininko rinkimai; Lietuvos

Respublikos Seimo iškilmingas Lietuvos Persitvarkymo

Sąjūdžio dvidešimtpenkmečio minėjimas Seimo Kovo

11-osios Akto salėje ir kt.

Ypatingas 2013 metų įvykis Lietuvoje – Lietuvos

pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai. LRT

tiesiogiai transliavo iškilmingą Seimo plenarinį posėdį,

skirtą LR pirmininkavimo ES Tarybai pradžiai. Kitos

tiesioginės transliacijos: transliacija iš Kovo 11-osios

Akto salės; liepos 3 d. Lietuvos pirmininkavimo prioritetų

pristatymas Europos Parlamente (EP) Strasbūre,

kuriame dalyvavo LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė;

diskusija Vilniaus universitete „Europos ekonominė

integracija: iššūkiai ir galimybės“; EP Pirmininko

Martino Schulzo susitikimas su LR Seimo nariais; EP

pirmininkų sueigos susitikimas su LR Seimo nariais;

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai atidarymo renginys

(tiesioginė transliacija iš Vilniaus universiteto rūmų);

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų

atidarymo iškilmės (tiesioginė transliacija); ES Rytų

partnerystės forumą pasitinkant (tiesioginė transliacija iš

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų; ES

Rytų partnerystė: Vilniaus forumas (speciali laida).

Sausio 13-osios minėjimas

Iškilmingas Sausio 13-osios minėjimas Seime

Prezidentė sako kalbą Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginyje

Akimirkos iš Valdovų rūmų atidarymo

39

Page 39: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Kitos transliacijos, skirtos šalies ir tarptautiniams

įvykiams, atmintinoms dienoms ir šventėms

nušviesti: Popiežiaus Benedikto XVI atsisveikinimas su

visuomene Šv. Petro aikštėje (tiesioginė transliacija iš

Vatikano); LR Prezidentės D. Grybauskaitės tarptautinio

Karolio Didžiojo apdovanojimo įteikimo ceremonija Achene

gegužės 9 d.; LR Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus

spaudos konferencija „Politinis sezonas baigiasi startu

atsakingai misijai ES“ iš LR Vyriausybės rūmų; Vasario

16-osios minėjimas prie Signatarų namų; Lietuvos

nacionalinių kultūros ir meno premijų teikimo iškilmės LR

Aktualijų laidos

2013 m. LRT TELEVIZIJA, toliau įgyvendindama prioritetą

„Aukštų žurnalistikos standartų, programų išskirtinumo

ir kokybės augimas“, rengė bei transliavo kokybiškas

aktualijų laidas. Praėjusiais metais startavo ir keletas naujų,

sėkmingų projektų. Viena tokių – patyrusio žurnalisto

Edmundo Jakilaičio kasdieninė laida „Dėmesio centre“

apie svarbiausius viešojo gyvenimo įvykius, procesus,

reiškinius, tendencijas. Laidos vedėjas E. Jakilaitis kas

vakarą studijoje kalbino svarbiausio dienos įvykio herojų.

17 metų E. Jakilaičio patirtis žurnalistinėje veikloje sudarė

sąlygas rimtos analizės, profesionalių klausimų rengimui.

„Lietuva gali!” – verslumą bei naujų darbo vietų kūrimą

regionuose skatinantis projektas. Laidos tikslas –

konkrečiais pavyzdžiais parodyti, kad sėkmingą verslą

galima kurti ne tik Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, o bet

kur, kur tik yra entuziazmo, iniciatyvos ir noro keisti

dabartį. Projekte dalyvavo naujai įsikūrę ar besikuriantys

verslai regionuose. Jaunuosius verslininkus konsultavo

patyrę verslo lyderiai – penki puikiai visuomenei

pažįstami verslininkai, kurie, sugrįžę į savo vaikystės

ir jaunystės kraštą, stengėsi padėti tėviškėje

besikuriančiam jaunam verslui.

Prezidento rūmuose; birželio 14 d. okupacijos, genocido

ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonija

prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų

gatvėje; birželio 3 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio

įkūrimo 25-mečio minėjimas LR Seime; liepos 6 d.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų

atidarymo iškilmės; liepos 10 d. metinė LR Prezidentės

D. Grybauskaitės spaudos konferencija; Pasaulio lietuvių

ekonomikos forumas; Seime iškilmingai paminėta Lietuvos

pirmininkavimo ES Tarybai pradžia; „Globalios Lietuvos

apdovanojimai 2013“.

Pažymėtinos ir kitos naujos 2013 m. rudens sezone

startavusios laidos, kurios gilinosi į įvairias valstybės sritis

(ekonomikos, finansų, socialinės politikos, verslo). „LRT

ekonomikos forumas“ – kartą per mėnesį transliuota

didžiausia šalyje ekonomikos konferencija. Čia buvo

diskutuojama apie svarbiausius krašto ekonomikos

sprendimus, ieškoma alternatyvų. Diskusijoje dalyvavo

žinomi Lietuvos politikai, ekspertai, verslininkai.

Popiežius Benediktas XVI atsisveikina su visuomene

Patyręs televizijos vilkas E. Jakilaitis veda laidas „Dėmesio centre” ir „LRT ekonomikos forumas” Jaunieji verslininkai įdėmiai klauso Iljos Laurso patarimų

40

Page 40: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Tiriamosios žurnalistikos laida „Specialus tyrimas“

parengė nemažai aktualių mūsų visuomenei siužetų:

kodėl garsiai prasideda, bet netrukus tyliai subliūkšta

kyšininkavimo bylos; kaip demokratinėje ES šalyje

galioja nerašytos sovietmečio taisyklės; kodėl valstybės

tarnautojus vis dar pagarbiai vadiname valdininkais;

kokiais „stebuklingais“ būdais už valdišką algą dirbantis

pareigūnas pasistato dvarus. Laidos turinį formuoja

žiūrovas, kuris raginamas netylėti, o drąsiai kalbėti apie

matomas negeroves.

2013 m. LRT laimėjo konkursą pagal su LR užsienio

reikalų ministerija sudarytą paslaugų sutartį (Nr. 227-

12-IV RD) ir vykdė projektą „Lietuvos pirmininkavimui

ES Tarybai besirengiant“ – 2013 m. kovo–birželio mėn.

sukūrė 7 (septynių) laidų ciklą pavadinimu „mES 2013“

ir jį transliavo visos LRT televizijos programos. Tai

informacinių-analitinių laidų ciklas, skirtas artėjančiam

Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai. Laidose šalies

vadovai, ministrai, diplomatai, politikai pasakojo, kaip

vyko pasirengimas išskirtiniam įvykiui, kokioms temoms Laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės” tikslas – padėti

sėkmingai vykdyti misiją, mažinant avaringumą keliuose,

gerinant eismo saugumą, šviečiant eismo dalyvius

(žiūrovus) svarbiausiomis temomis, formuojant gero

elgesio kelyje kultūrą. Esami ir buvę eismo saugumo

specialistai turi nemažai įvairių pasiūlymų, kurie padeda

žiūrovui išvengti eismo nelaimių, prisidėti prie vykdomų

priemonių, skirtų šalinti avarijų priežastis ir mažinti

avaringumą.

Be abejo, buvo rodomos ir tradicinės, ne vienerius

metus LRT eteryje esančios laidos. „Pinigų karta“

pradėjo vienuoliktąjį sezoną, pristatydama naują

rubriką, kuri sudomino TV žiūrovus, besirūpinančius

savo finansais. „Geresnio gyvenimo akademija“ – tai

interaktyvių TV paskaitų ciklas, kurio metu buvo

patariama, kaip geriau valdyti savo pinigus, taupyti,

investuoti, susirasti darbą ir pradėti verslą. Žiūrovai

galėjo klausytis ekspertų patarimų, stebėti, kaip sekasi

savanoriams, pasiryžusiems pakeisti savo gyvenimą,

ir interaktyviai pasitikrinti savo žinias. Laida papildyta

šį laikotarpį buvo skiriamas didžiausias šalies diplomatų

dėmesys. Reportažuose buvo siekiama profesionalia,

konstruktyvia ir aiškia televizine kalba papasakoti

Lietuvos gyventojams apie Lietuvos pasirengimą

pirmininkauti ES Tarybai, supažindinti visuomenę su

pirmininkavimo ir Europos Komisijos (EK) prioritetais,

sprendimų priėmimo ES mechanizmais, iššūkiais,

kurie laukia Lietuvos, pirmininkavimo nauda bei su tuo

susijusiomis aktualijomis. Briuselyje pirmininkavimui

sutelkta gausi diplomatų komanda, Europos institucijose

jau dirba nemažai aukštus postus užimančių lietuvių.

Laidose atskleidžiama jų darbo kasdienybė. Per pusmetį

Lietuvai teko surengti nemažai didelių konferencijų,

susitikimų. Žurnalistai aiškinosi, kaip šiems renginiams

ruošiamasi. Iš Vilniaus, Briuselio ir Dublino apie metų

Lietuvos politinį įvykį buvo parengti išsamūs TV naujienų

tarnybos žurnalistų reportažai, interviu bei diskusijos

LRT studijoje Vilniuje ir Briuselyje, kurias vedė Modestas

Naudžius ir Edvardas Špokas.Laidos „Specialusis tyrimas” vedėjas Daumantas Butkus

Laidą „Keliai. Mašinos. Žmonės” vairuoja Valdas Vilūnas

Modestas Naudžius – vienas iš laidos „mES 2013“ vedėjų

41

Page 41: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

įdomiais reportažais ir eksperimentais bei interviu su

verslo ir politikos pasaulio žmonėmis.

„Teisė žinoti“ – politinė diskusijų laida, operatyviai

reaguojanti į aktualiausius politinius, ekonominius,

socialinius valstybės gyvenimo klausimus, su

informuotais ir savo nuomonę turinčiais pašnekovais,

kurių veikla žiūrovui būna įdomi ir svarbi. Nuo

2008 m. transliuojamoje laidoje dalyvavo ne tik visi

Lietuvos prezidentai ir premjerai, bet ir dauguma kitų

iškilių visuomenės veikėjų. Žiūrovai galėjo pamatyti ir

užsienio politikų – nuo galingiausia pasaulio moterimi

tituluotos JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton

iki paskutiniuoju Europos diktatoriumi vadinamo

Aleksandro Lukašenkos.

2013 m. į LRT TELEVIZIJOS eterį grįžo socialinės

dokumentikos laida „Emigrantai“, sulaukusi didžiulio

žiūrovų susidomėjimo. Laidoje rodomos kartais

sėkmingos, o kartais itin graudžios lietuvių gyvenimo

užsienyje istorijos.

Buvo tęsiama savaitinė tiesioginė analitinė pokalbių

laida „Įžvalgos“ (ved. V. Savukynas). Laidose buvo

diskuojama įvairiomis aktualiomis temomis: ar Lietuvos

elektros ūkyje vyrauja netvarka; kas priešinasi šilumos

kainų mažėjimui; ar prasidėjo kova dėl simbolių

Lietuvoje; ką reiškia popiežiaus Benedikto XVI

atsistatydinimas; ar koalicija sutaria dėl strateginių

darbų; kokį sprendimą priims Seimas dėl skalūnų dujų;

kaip rinksime Seimo narius ir pan.

Andriaus Tapino „Pinigų karta” skaičiuoja jau 11-ąjį sezoną Orijus Gasanovas turi ką papasakoti apie emigrantų gyvenimą

Laidos „Teisė žinoti” vedėja Rita Miliūtė Virginijus Savukynas – laidos „Įžvalgos” vedėjas

42

Page 42: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Pramoginės laidos

Įvertinant tai, kad Lietuvos žiūrovai itin mėgsta pramogines

laidas, rudens sezone buvo pasiūlyta nauja humoro laida

„Visi namie“. Laidą kūrė ištisą gerbėjų kartą užsiauginę

žinomi Lietuvos humoristai Haroldas Mackevičius, Vytautas

Šerėnas ir Gintaras Ruplėnas, visiems puikiai žinomi iš

„Dviračio šou“. Pagrindinius vaidmenis kūrė garsūs kino ir

televizijos aktoriai Arūnas Sakalauskas ir Giedrius Savickas.

Skirtingose situacijose skirtingų personažų lūpomis

A. Sakalauskas ir G. Savickas nagrinėja mažo žmogaus

problemą dideliame pasaulyje, prisiliečia prie gyvenimo

paradoksų ir skleidžia šimtmečių išmintį.

Sekmadienio pavakarę į savo pasakojimus įtraukia

populiari gyvenimo būdo, mados, įdomių asmenybių

fiksuotoja ir pasakotoja Violeta Baublienė, kuri savo laidą

„Stilius“ apibūdina kaip kokybės ženklą: „Tai – pozityvi

žinia, laikas atsipalaiduoti ir pamiršti rūpesčius. Šį sezoną

gyvenimo būdo žurnalas grįžta prie klasikinės formos

ir domisi šiuolaikiškomis gyvenimo būdo kryptimis,

skirtingomis kultūromis, ryškių žmonių patirtimis.”

Plačiau apie kitas pramogines laidas ir transliacijas –

skyriuje Muzikos laidos, transliacijos ir renginiai.

Meno, kultūros, švietimo ir mokslo laidos

Pastaruoju metu Lietuvos TV kanalų programose

nebuvo originalių laidų, kurios užpildytų istorinių

pasakojimų erdvę. 2013 m. rudenį LRT TELEVIZIJOJE

atsirado nauja Virginijus Savukyno laida „Istorijos

detektyvai“. Laidoje detektyvo principu, siekiant

sudominti kuo platesnį žiūrovų ratą, pasakojama apie

Lietuvai svarbius istorinius įvykius. Patraukliai, išlaikant

intrigą narpliojamos istorinės mįslės: ar gali būti, kad

iki mūsų dienų išliko Mindaugo karūna; kur yra pirmojo

Lietuvos karaliaus kapas; kas buvo Mindaugo žudikas

ir kaip jis tapo šventuoju; kokias istorines paslaptis

slepia Vilniaus įkūrimo legenda; kur buvo sudegintas

didysis kunigaikštis Algirdas; kas buvo Vytautas –

didvyris ar išdavikas ir daugelis kitų intriguojančių

pasakojimų.

Tokia pat populiari lieka Zitos Kelmickaitės laida „Ryto

suktinis“. Laidos autorė visuomet sugeba atrasti mūsų

tautos perlus ir atspindėti, kas svarbu ir įdomu miestelio

ar kaimo šviesuoliui. Beje, Z. Kelmickaitė parengė ir

specialią laidą Tarmių metams „Ar bešnekės vaikai

tarmiškai?“, kurioje įvairių Lietuvos etnografinių regionų

mokytojai, vaikai ir tėvai kalbėjo, mąstė apie regionų

šnektų tęstinumą.

Laidos „Visi namie” šmaikštuoliai

Violeta Baublienė laidoje „Stilius” moko atsipalaidavimo meno

V. Savukyno „Istorijos detektyvai” ieško atsakymų į istorines mįsles

43

Page 43: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Taip pat buvo tęsiamas istorinis dokumentinis

projektas „Mūsų laisvės metai“, kurį sudaro 20

laidų, skirtų vieniems nepriklausomybės metams. Per

2013 m. TV sezoną 10-yje laidų prisimintas pirmas

nepriklausomybės dešimtmetis – nuo 1991 iki 2000 m.

Kultūros laida „Durys atsidaro“ jau šeštąjį sezoną

sėkmingai nušviečia turtingą Lietuvos kultūrinį gyvenimą ir

atspindi svarbiausius kultūrinius įvykius: teatrų premjeras,

skambiausius koncertus ir jų atlikėjus, tarptautinius kino

festivalius, naujas knygas, knygų mugę ir pakalbina

jų svečius. Šioje laidoje buvo ieškoma atsakymų į

klausimus, kodėl reikalingos galerijos, apgalvotai

iškabintais paveikslais, apie kuriuos protingi žmonės

kalba protingais žodžiais; kodėl preciziškai suprojektuotos

koncertų salės, kuriose skamba kūriniai, kone sutartinai

vadinami šedevrais; kodėl statomi nekomerciniai filmai,

kurių specialieji efektai tikrai neblizga? Reportažuose taip

pat buvo kalbama apie tai, kaip per meno kūrinius žmogų

pasiekia jį supanti socialinė aplinka, kultūra. Laida „Durys

atsidaro“ jau turi savą auditoriją, o sukūrę naują laidos

rubriką „Jaunasis menininkas“, autoriai pritraukė ir kultūra

besidominčią jaunąją auditoriją.

2013 m. pavasarį–vasarą LRT TELEVIZIJA parodė

12 laidų ciklą „Svečių ekspresas“. Kelionių laidoje

užsieniečiai kartu su laidos vedėju Vytaru Radzevičiumi

tyrė Lietuvos kultūrą, tradicijas, pramogas, o antroji

laidos vedėja Vilma Anusaitė tą patį darė svečiose

šalyse. Buvo lyginamos pramogos Vilniuje ir Taline,

išbandoma, kur, už kiek ir kaip galima apsistoti

Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje, lyginami nacionaliniai

patiekalai, restoranų meniu ir greitasis maistas gatvėje

Lietuvoje ir Škotijoje, išbandomos SPA paslaugos

Druskininkuose ir Karlovy Vary kurorte Čekijoje ir t. t.

Populiarioji Zita Kelmickaitė

Laidos „Mūsų laisvės metai” vedėjų duetas

Kultūros puoselėtoja Lolita Bytautaitė

„Svečių ekspreso” vedėjas – patyręs keliautojas V. Radzevičius

44

Page 44: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Į nacionalinio transliuotojo eterį sugrįžo „Panoramos“

legenda Algimanta Žukauskienė, kurianti laidą „Girių

horizontai“. Autorė narpliojo paslaptingas girių istorijas,

kalbino įdomius miškų žinovus, atskleidė miesto ir miško

santykių subtilybes, dalijo patarimus ūkininkaujantiems

miške. Laida „Girių horizontai“– tai žvilgsnis į mišką, į visai

šalia mūsų esančią, bet dažnai nepastebimą Lietuvą.

Mokslo ir technologijų mėgėjams 2013 m. pavasarį buvo

parodytas laidų „Mokslo ekspresas“ ciklas. Laidos,

pasakojančios apie sėkmingiausius Lietuvos mokslininkų

projektus, buvo kuriamos bendradarbiaujant su Lietuvos

mokslo taryba.

Laidos vaikams

Atsižvelgiant į tai, jog kokybiškų ir originalių laidų

vaikams itin trūksta, 2013 m. rudenį per LRT TELEVIZIJĄ

startavo nauja laida „Linksmoji knyga“. Laidos misija

– ugdyti vaiko asmenybę, skatinti kūrybiškumą bei

savarankiškumą, didinti vaikų domėjimąsi menine bei

sportine veikla, supažindinti su juos supančia aplinka.

Laidos vedėja – smalsioji žurnalistė INdY, kuriai „vartyti“

„Linksmąją knygą“ padeda mažasis dailininkas Andrius

ir „Mažojo atradėjo“ rubrikos šeimininkas Lukas bei

animaciniai namų pasakos herojai – žaismingasis

mašiniukas Tobis, katinas Kefyras, išmintingasis

šaldytuvas dėdė Sniegas ir grakščioji vaza Rožė.

Be abejo, LRT eteryje toliau gyvuoja laida „Gustavo

enciklopedija“, skirta visai šeimai.

Kitos laidos

Populiariausia LRT produkcija išlieka socialinės

laidos „Nacionalinė paieškų tarnyba“ bei „Bėdų

turgus“. Pastarosios laidos autoriai per visą gyvavimo

laikotarpį surinko net 7 mln. 900 tūkst. litų pagalbos

besikreipiantiems žmonėms, o 2013 m. sezono metu

pavyko surinkti 700 tūkst. litų. „Nacionalinė paieškų

tarnyba“ sėkmingai plečia auditoriją ir padeda surasti

pasimetusius tautiečius. Laidos autorė P. Galkontaitė

drąsiai teigia, jog padėjo surasti ir susitikti maždaug 300

pasimetusių žmonių. Jau 15 sezoną gyvuojanti laida iš viso

surado 4500 žmonių, tačiau ne visi rastieji patenka į eterį.

Laidos „Bėdų turgus” filmavimas

Palmira Galkontaitė padeda pasimetusiems artimiesiems surasti vieniems kitus

Laidos „Linksmoji knyga” vedėja Indrė Pivoraitė (INdY)

45

Page 45: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Lietuviški filmai

2013 m. ir toliau ypatingas dėmesys buvo skiriamas

įgyvendinti vieną iš LRT uždavinių – LRT TELEVIZIJOS

programose užtikrinti tinkamą vietą lietuviškam kinui.

Lietuvių autoriai dažnai kreipiasi, siūlydami savo naujų

filmų parodymo teises mainais už reklaminę informacinę

paramą. Didžioji dalis tokių prašymų patenkinama,

todėl galima teigti, jog žiūrint LRT programas, galima

puikiai užčiuopti Lietuvos vaidybinio ir dokumentinio

kino pulsą, susipažinti su pagrindinėmis naujienomis

ir tendencijomis. LRT programose buvo parodyta

daugiau nei 300 lietuviškų dokumentinių, vaidybinių

kino ir TV filmų, iš jų – daugiau nei 50 premjerų. LRT ar

bendradarbiaujant su LRT sukurta naujų dokumentinių

filmų ir apybraižų, rodyti anksčiau sukurti filmai. LRT

taip pat bendradarbiavo su nepriklausomais kino

kūrėjais, dalyvavo bendros gamybos kino projektuose,

aktyviai bendradarbiavo kaip informacinis partneris

anonsuodamas lietuvių filmų premjeras kino teatruose

bei transliavo naujus lietuvių kūrėjų filmus.

2013 m. vasarą per LRT TELEVIZIJĄ startavo

jaunatviška vasaros staigmena – vieną kartą per savaitę

rodyta dinamiška informacinė laida apie kiną „KINFO“,

kurios vedėja tapo jaunosios kartos aktorė Justė

Zinkevičiūtė. „KINFO“ buvo apžvelgiamos Lietuvos ir

pasaulio kino naujienos, vyko pokalbiai su kino aktoriais,

režisieriais ir kitais šios industrijos atstovais. Viena iš

rubrikų buvo skirta naujiems lietuviškiems projektams

pristatyti – žiūrovai vieni pirmųjų galėjo sužinoti apie

dar tik kuriamus lietuvių projektus. Buvo sukurtos ir

parodytos 7 laidos. Dėl riboto finansavimo 2013 m.

rudenį vietoj šios laidos nuspręsta kurti 10 min. trukmės

savaitinę rubriką „Kino gidas“, kuri rodoma kiekvieną

ketvirtadienį laidoje „Labas rytas, Lietuva“.

2013 m. toliau buvo kuriamas ir per LRT TELEVIZIJĄ

rodomas „Giminių“ kūrėjų naujas TV serialas „Rojus

Lietuvoj“ (scen. aut. Bronius Bušma, rež. Saulius

Vosylius, Justinas Lingys). 2 sezone buvo sukurtos ir

parodytos 64 serijos.

2013 m. LRT aktyviai bendradarbiavo kaip

informacinis partneris anonsuodamas lietuvių filmų

premjeras kino teatruose. LRT tapo lietuvių filmų

„Vardas tamsoje“ (rež. A. Marcinkevičiūtė), „Aurora“

(rež. K. Buožytė), „Emigrantai“ (rež. J. Krisiūnas),

„Streikas“ (rež. R. Zabarauskas), „Ekskursantė“

(rež. A. Juzėnas), „Trispalvis“ (rež. V. V. Landsbergis)

informaciniu partneriu, anonsuodamas premjeras kino

teatruose, kartu įgydamas išskirtines TV transliacijos

teises Lietuvos teritorijoje.

Kitų lietuvių autorių sukurtų dokumentinių ir vaidybinių

filmų premjeros per LRT TELEVIZIJĄ ir LRT KULTŪRĄ

pateikiamos B priede.

Kadras iš filmo „Rojus lietuvoj”

Laidos „KINFO” vedėja Justė Zinkevičiūtė

Kadras iš filmo „Aurora”

Kadras iš filmo „Ekskursantė”

46

Page 46: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Lietuvos kino paveldo sklaida

2013 m. buvo sėkmingai tęsiama 2012 m. rudenį

sukurta nauja kanalo LRT KULTŪRA skiltis „Lietuvių

kinas trumpai”, kurioje buvo rodomi nauji jaunosios

lietuvių kino kartos režisierių trumpametražiai vaidybiniai,

dokumentiniai ir animaciniai filmai, tarp kurių – ne

vienas „Sidabrinės gervės“ apdovanojimo laureatas ir

nominantas.

Pirmą kartą buvo parodyti ilgametės LRT partnerės

„Vasaros MEDIA studijos“ nuo 2001 m. iki 2013 m.

sukurti geriausi lietuvių ir užsienio kino studentų

trumpametražiai filmai. Parodyti ir lietuvių animacijos

autorių darbai – išsami Algirdo ir Aurekos Selenių

animacinių filmų retrospektyva, Jūratės Leikaitės,

minėjusios savo 50-ies metų jubiliejų, animacinių filmų

retrospektyva.

2013 m. per LRT KULTŪRĄ buvo tęsiamas savaitinis

ciklas „Lietuvių dokumentika“, kurioje buvo rodomi

nauji ir anksčiau sukurti lietuvių dokumentikos

darbai. Parodyti filmai „Lagerių moterys. Jadvyga

Bieliauskienė“ (2012 m., aut. Vytautas Damaševičius,

Juozas Matonis); „Lagerių moterys. Anastazija

Kanoverskytė“ (2012 m., aut. Vytautas Damaševičius,

Juozas Matonis); „Nulinio laiko zona“ (2012 m., N-14,

rež. Audrius Juzėnas); „Mocarto obuoliai“ (2011 m.,

rež. Aloyzas Jančoras.); „Man Lietuva kaip motina“

(2012 m., scen. aut. ir rež. Robertas Šarknickas);

„Lietuva. Šiaurės jungtys“ (2012 m., aut. Edita

Mildažytė); „Baltam skersgatvy...“ (2012 m., scen. aut.

ir rež. Juozas Matonis); „Pavienės bitės“ (aut. Valdas

Mikolaitis – 2013 m. P. Abukevičiaus premijos laureatas);

„Vidinės laisvės link. Tapytoja Gražina Vitartaitė“

(2013 m., aut. Algirdas Tarvydas.); „Barzakh“ (2011 m.,

Lietuva, Suomija. Rež. Mantas Kvedaravičius); „Šarūnas

Bartas, vienas lauke – karys“ (2010 m., Lietuva,

Prancūzija. Rež. Guillaume Coudray) ir kt.

2013 m. per LRT KULTŪRĄ buvo rodoma savaitinė

skiltis „Lietuvių kino aukso fondo retrospektyva“ kartu

su ją papildančia laida „Kine kaip kine“ (aut. A. Stonytė,

A. Stonys, Č. Stonys), kuri, dalyvaujant filmų kūrybinės

grupės nariams, praskleidžia lietuviško kino virtuvės

užkulisius ir parodo, kaip gimė lietuviškas kinas. Laidoje

pristatomas ir iškart po laidos parodomas lietuvių Aukso

fondo filmas. Taip pat per LRT KULTŪRĄ parodytos

išsamios Š. Barto ir J. Meko filmų retrospektyvos.

Kadras iš filmo „Šarūnas Bartas, vienas lauke – karys”

Aistė Stonytė – laidos „Kine kaip kine” vedėja

47

Page 47: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Religinės transliacijos ir tautinių bendrijų bei

mažumų laidos

Gausiai transliuojamų Mišių reitingai, palyginti su

praėjusiais keleriais metais, mažėja, tačiau dar yra

gana aukšti. Mišių transliacijas žiūri žmonės, negalintys

dalyvauti mišiose, žiūrovai šių transliacijų pageidauja dar

daugiau ir iš įvairių Lietuvos vietų. Populiarios ir žiūrimos

velykinės ir kalėdinės transliacijos iš Vatikano, daug

žiūrovų pritraukė naujojo popiežiaus Pranciškaus rinkimai.

Tautinėms bendrijoms LRT KULTŪRA transliuoja

laidą „Kultūrų kryžkelė“, jungiančią specialias

laidas: „Vilniaus albumas“, „Vilniaus sąsiuvinis“,

„Rusų gatvė“, „Trembita“, „Menora“. Tikintiesiems

transliuojama laida „Šventadienio mintys“ (LRT

TELEVIZIJA).

Muzikos laidos, transliacijos ir renginiai

Rengiant LRT strategijos 2013–2017 m. įgyvendinimo

planą, buvo remtasi LRT muzikos programų kokybės

tobulinimo klausimams LRT tarybos sudarytos darbo

grupės siūlymais. Plane numatyta 2014 m. sukurti LRT

muzikos redakciją, nuo 2013 m. kasmet transliuoti apie

180 koncertų ir kultūrinių renginių iš Lietuvos salių.

2015 m. pagerinti internetu transliuojamų ir archyve

esančių laidų kokybę ir pan.

Praėję ataskaitiniai metai išsiskyrė premjeromis. Metų

pradžioje sėkmingai startavo projektas „Auksinis

balsas”. Tai buvo logiška ir nuosekli ankstesnio

LRT sėkmės projekto – konkurso „Triumfo arka” –

tąsa. Tačiau naujame projekte gerokai praplėstas

muzikos žanrų laukas bei pakviesta dalyvauti daugiau

profesionalių populiariosios muzikos atlikėjų. Šis

projektas labai prisidėjo prie Lietuvos populiariosios

muzikos profesionalumo ir meniškumo ugdymo. Todėl

jis buvo tęsiamas ir naujajame 2013–2014 m. sezone,

labai sėkmingai pradėjęs pirmąjį jo pusmetį, o kartu

užbaigęs visus kalendorinius 2013 metus.

Naujajame sezone, nuo 2013 rugsėjo pabaigos, taip

pat buvo rodomas naujo formato šokių projektas –

nacionalinis šokio talentų konkursas „ŠOK!”. Kokybiškai

tai buvo naujas žingsnis, lyginant su 2007–2008 m.

tuometinėje LTV pradėtais ir vėliau komerciniuose

kanaluose tęstais šokių projektais.

48

Įspūdingas laidos „Auksinis balsas” dalyvio V. Gerasimovo pasirodymas

Page 48: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Visus 2013 m. sėkmingai gyvavo bene seniausia be

pertraukos transliuojama muzikinė laida — liaudiškos

muzikos kapelų varžytuvės „Duokim garo“. Jau

kelerius metus iš eilės ji sėkmingai plečia savo žanrinį

spektrą, apimdama gana plačią lietuvių liaudies muzikos

panoramą – nuo folkloro ansamblių iki stilizuotų

liaudiškos muzikos kapelų. 2013 m. rudens sezoną laida

pradėjo kokybiškai atsinaujinusi.

Visus 2013 m. ir toliau buvo rodomas jau tradicinis

moksleiviams skirtas žinių turnyras „Tūkstantmečio

vaikai” – vienintelis toks projektas Lietuvos televizijų

eteryje. Toliau sėkmingai buvo tęsiamas kokybiškai

atnaujintas žinių konkursas „Lyderiai”, kuris 2013 m.

rudens sezoną pradėjo, pakeitęs formatą ir pavadinimą

(pervadintas į „Žinių riteriai ir damos”).

49

Lietuvos tautinę kultūra puoselėjanti laida „Duokim garo” išlieka tarp populiariausiųjų

Netikėtas vedėjų duetas J. Jurkutė ir A. Bumblauskas

Laidos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai” filmavimas

Page 49: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Dar vienas naujas reiškinys Lietuvos populiariosios

muzikos padangėje buvo per visus ataskaitinius metus

LRT organizuotas, įrašinėtas bei transliuotas tęstinis

projektas „LRT OPUS ore”. Jo dėmesio centre –

perspektyvios jaunimo grupės bei meniškai turiningos

programos.

Kaip ir kiekvienais metais, per visus 2013 m. buvo

įrašinėjami įvairūs koncertai, proginiai renginiai bei

festivaliai. Per šį laiką nufilmuota daugiau nei 120

įvairių koncertų, iš jų daugiau nei 80 įvairių klasikinės

ir rimtosios muzikos. Tarp šių koncertų – nemažai

proginių, skirtų įvairioms svarbioms datoms. Minėtini

Lietuvos kultūrai svarbūs koncertai, skirti B. Dvariono

dešimtmetės muzikos mokyklos 65-mečiui, žymaus

Lietuvos chorvedžio ir Kauno valstybinio choro

vadovo Petro Bingelio jubiliejui, tarptautinės šlovės

sulaukusio rusų kompozitoriaus ir Lietuvos piliečio

Rodiono Ščedrino 80-mečiui, bei specialus renginys,

skirtas Vilniaus geto 70-osioms likvidavimo metinėms.

LRT 2013 m. tapo ir svarbaus Lietuvos populiariosios

muzikos kultūros įvykio – dainininko Andriaus

Mamontovo bei grupės „Fojė“ 30-mečio programos bei

pagrindinio jų renginio transliuotoju bei partneriu.

Toliau buvo sėkmingai bendradarbiaujama su tokiais

svarbiais vasaros renginiais, kaip Vilniaus festivalis,

Pažaislio festivalis, „Kristupo muzikos vasara“, festivalis

„Piano.lt“. LRT tapo išskirtiniu „Žagarės vyšnių

festivalio” rėmėju ir visų jo renginių transliuotoju, tuo

reikšmingai prisidėdamas prie kultūros sklaidos Lietuvos

regionuose.

Visi įrašyti klasikinės ir populiariosios muzikos koncertai

buvo transliuoti LRT kanalais (dalis jų — tiesiogiai).

Nemažai jų galima pasižiūrėti internete – LRT svetainės

lrt.lt mediatekoje.

50

„LRT OPUS ore”z koncertų serijos koncertuose gausu norinčių stebėti įrašą gyvai

Akimirka iš „Fojė” 30-mečio koncerto

Pažaislio muzikos festivalio renginių populiarumas nepriklauso nuo oro

Page 50: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Šalies kultūros palikimo išsaugojimas

LRT mediateka toliau pildoma Lietuvos teatrų įrašais.

2013 m. įrašyta 16 spektaklių. Išsaugoti Lietuvos

rusų dramos teatro spektakliai: rež. Jono Vaitkaus

„Stabmeldžiai“, „Eglutė pas Ivanovus“, rež. Algirdo Latėno

„Juokdarys Balakirevas“, rež. Peterio Uray`aus (Vengrija)

judesio spektaklis „Romeo ir Džiuljeta“. Taip pat Vilniaus

mažojo teatro rež. Rimo Tumino „Trys seserys“, „Mistras“,

„Belaukiant Godo“, Juozo Miltinio dramos teatro

rež. Rolando Augustino „Hanana, kelkis ir eik“, Klaipėdos

universiteto teatro spektaklis „Raganos“, rež. Sauliaus

Varno „Kai mes mirę nubusime“, Šiaulių dramos teatro

rež. Algimanto Pociūno „Baltaragio malūnas“, Meno forto

rež. Eimunto Nekrošiaus „Dieviškoji komedija“, „Rojus“.

Paskutinį kartą vaidinamas rež. Eimunto Nekrošiaus

„Hamletas“ buvo tiesiogiai transliuojamas per LRT

KULTŪRĄ ir sulaukė daug palankių žiūrovų vertinimų.

Išskirtinis kultūrinio gyvenimo įvykis buvo režisieriaus

Rimo Tumino vadovaujamo Maskvos J. Vachtangovo

teatro gastrolės Lietuvoje. Garsiausi Rusijos teatro

aktoriai Olegas Makarovas, Sergejus Makoveckis,

Liudmila Maksakova, Julija Borisova, Viktoras

Dobronravovas Vilniuje suvaidino du spektaklius –

Aleksandro Puškino „Eugenijų Oneginą“ ir Geraldo

Sibleyro „Vėją tuopose“ (rež. Rimas Tuminas, dailininkas

Adomas Jacovskis, kompozitorius Faustas Latėnas).

LRT prodiuseris ir režisierius Juozas Sabolius

2013 m. sukūrė TV dokumentinį filmą „Dovydas prieš

Galijotą“, kuris buvo nominuotas „Sidabrinės gervės“

apdovanojimui.

Kiti kultūros renginiai, laidų ciklai

LR Seimas, pritardamas ES skatinimui išlaikyti vietines

kalbas ir atsižvelgdamas į tai, kad „gyvoji tarmių tradicija

Lietuvoje sparčiai nyksta“, 2013-uosius paskelbė Tarmių

metais. LRT plačiai nušvietė Tarmių metų kultūrinius ir

edukacinius renginius savo informacinėse laidose, sukūrė

ir transliavo tarmes populiarinančius televizijos klipus,

transliavo vaikų ir jaunimo – liaudies kūrybos atlikėjų –

konkurso „Tramtatulis“ baigiamąjį renginį, parengė laidą,

skirtą Tarmių metams (autorė Z. Kelmickaitė).

LRT kartu su Kultūros ministerija sukūrė vaizdo

skirtukus (25 sek., 16 skaitovų) – tarmiškus palinkėjimus.

Juos skaitė LRT laidų vedėjai bei žymūs visuomenės

žmonės: žurnalistės U. Galadauskaitė, A. Žukauskienė,

R. Miliūtė, operos dainininkai S. Stonytė ir E. Seilius,

aktoriai V. Rumšas, J. Jurkutė, V. Moczkevičiūtė, prof.

B. Stundžia, F. ir A. Latėnai. Vaizdo skirtukai, kurių

51

R. Tumino spektaklis „Trys seserys“ LRT Televizijos žiūrovus stebino tarmiškai kalbantys laidų vedėjai

2013 m. LRT įrašė 16 spektaklių. Epizodas iš E. Nekrošiaus „Dieviškosios komedijos“

Page 51: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

autorės – kultūros prodiuserė L. Bytautaitė ir muzikologė

Z. Kelmickaitė, buvo rodomi nuo LRT rudens sezono

pradžios, t. y. rugsėjo 10 d., iki gruodžio 2 d. geriausiu

laiku bei kartojami per LRT KULTŪRĄ. Apie projektą

buvo rašoma ne tik lrt.lt, bet kituose portaluose. O

socialiniuose tinkluose „Facebook“ klipą su J. Jurkute

peržiūrėjo 18.264, „Youtube“ – net 22.598 lankytojai.

Apie šį projektą buvo parodytas siužetas laidoje „Labas

rytas, Lietuva“. Beje, šį projektą apdovanojo ir šalies

Prezidentė D. Grybauskaitė.

Kartu su Rašytojų klubu buvo parengti ir transliuoti šie

Lietuvos rašytojų kūrybos pristatymai:

• Vakaras su Viktorijos Daujotytės knygomis:

„Balsa ūkūs/Balsai ūkuose“ ir „Givenu vina/

Gyvenu viena“. Vakare dalyvavo knygų autorė

V. Daujotytė, literatūrologė Brigita Speičytė, poetai

Vladas Braziūnas, Justinas Kubilius, aktorė Edita

Zizaitė. Žemaitiškai dainavo Loreta Sungailienė.

• Pokalbis apie nacionalinės literatūros paveldą,

Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklai baigus

leisti knygų seriją „Lietuvių literatūros lobynas.

XX amžius“. Pokalbyje dalyvavo knygų serijos

Visuomeninės redaktorių tarybos nariai Viktorija

Daujotytė, Algis Kalėda, Petras Palilionis,

Valentinas Sventickas, mecenatai Česlovas ir

Ramūnas Karbauskiai, Lietuvos rašytojų sąjungos

pirmininkas Antanas A. Jonynas, literatūrologas

Regimantas Tamošaitis.

• Vakaras-koncertas „Pėsčias paukštis“ – poeto

Algimanto Baltakio eilėraščiai muzikoje, muzika

eilėraščiuose. Vakare buvo pristatyta poeto

eilėraščių rinktinė „Pėsčias paukštis“.

• Vakaras, skirtas Nacionalinės kultūros ir meno

premijos laureato, poeto Sigito Gedos 70-osioms

gimimo metinėms. Vakare kalbėjo poetai Gintaras

Bleizgys, Liudvikas Jakimavičius, Kornelijus

Platelis, literatūrologai prof. V. Daujotytė,

prof. Kęstutis Nastopka. S. Gedos poeziją skaitė

aktorius Andrius Bialobžeskis.

• Teatrologės, rašytojos Audronės Girdzijauskaitės

sukaktuvinis kūrybos vakaras, kuriame dalyvavo

Audronė Girdzijauskaitė, literatūrologė Jūratė

Sprindytė, literatūros kritikas V. Sventickas,

rašytojai Aidas Marčėnas, Rimantas Šavelis,

pianistas Povilas Jaraminas.

• 2013 m. mirė poetas, eseistas, vertėjas,

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas

Marcelijus Martinaitis. Poetui atminti per LRT

KULTŪRĄ buvo transliuojama speciali programa,

parengta iš poeto kūrybos vakarų, laidų „Kūrybos

metas“, „Brydė“, dok. filmo „Žolės prakalbėjimas“

(rež. A. Tarvydas), vaidybinio filmo „Vakar ir

visados“ (rež. G. Lukšas) ir laidotuvių tiesioginės

transliacijos.

Pasaulis ir Lietuva minėjo kompozitorių Giuseppe Verdi

ir Richardo Wagnerio 200-ąsias gimimo metines. LRT

KULTŪROS žiūrovai turėjo unikalią galimybę pamatyti

G. Verdi operų „Traviata“, „Don Karlas“, „Otelo“,

„Nabukas“, „Aida“, „Rigoletas“ ir R. Wagnerio operų

„Skrajojantis Olandas“, „Valkirija“, „Lohengrinas“ vaizdo

įrašus, LNOBT baletą „Tristanas ir Izolda“, sukurtą pagal

R. Wagnerio muziką.

• Tradicija tapo tarptautinio poezijos festivalio

„Poezijos pavasaris“ atidarymo, laureato

paskelbimo ir uždarymo iškilmių tiesioginės

transliacijos.

Nacionalinės filharmonijos scenoje pirmą kartą Lietuvoje

nuskambėjo garsiosios R. Wagnerio operos „Tristanas ir

Izolda“ II veiksmas. Kartu su N. Kazlauskaite-Kazlaus jį

atliko ir garsūs pasaulio talentai. Šiuo ypatingu koncertu

buvo paminėtos kompozitoriaus R. Wagnerio 200-osios

gimimo metinės bei Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai

52

M. Martinaičiui atminti buvo transliuota speciali programa

R. Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“

Page 52: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

pabaiga. Koncerto globėjas – Lietuvos Ministras

Pirmininkas A. Butkevičius. Koncertas transliuotas per

LRT KULTŪRĄ.

Daugiau nei po 300 metų opera sugrįžo į Lietuvos

Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus. Liepos 6-ąją

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras juose

surengė teatralizuotą koncertą „Opera atsiveria Valdovų

rūmuose“. Šį įspūdingą renginį tiesiogiai galėjo stebėti

LRT KULTŪROS žiūrovai ir interneto svetainės lrt.lt

lankytojai visame pasaulyje.

Kompozitoriui Broniui Kutavičiui sukako 80. Šia proga

Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje pirmą kartą visą

B. Kutavičiaus oratoriją „Metai“ pagal Kristijoną

Donelaitį atliko Donato Katkaus diriguojamas kamerinis

choras „Jauna muzika“ ir Šv. Kristoforo orkestras. Šis

vakaras buvo tiesiogiai transliuotas per LRT KULTŪRĄ.

Kane, Prancūzijoje, kas dvejus metus vyksta

Europos pianistų konkursas. Konkurso globėjas – EP

pirmininkas, nugalėtojui premiją skiria ES Tarybai

pirmininkaujančios šalies ministras pirmininkas.

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai proga finaliniame

koncerte trims pianistams akompanavo Lietuvos

nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Roberto

Šerveniko. Finalinį koncertą ir premijos įteikimo

ceremoniją tiesiogiai transliavo LRT.

Palankaus žiūrovų dėmesio susilaukė muzikologo

Viktoro Gerulaičio vedama laida „Posūkiai su Viktoru

Gerulaičiu“. Laidos tikslas – atskleisti žinomo ir

populiaraus žmogaus asmenines, etines savybes,

pasaulėžiūros, pasaulėjautos, estetinių nuostatų,

emocijų, būties-buities sanklodas ir gyvenimą.

Laidose dalyvavo kompozitorius Giedrius Kuprevičius,

Kauno technologijos universiteto rektorius Petras

Baršauskas, operos solistė N. Kazlauskaitė-Kazlaus,

Kauno valstybinio choro meno vadovas ir dirigentas

Petras Bingelis, operos solistas Virgilijus Noreika,

aktorius Vladas Bagdonas, Lietuvos etnokultūrologijos

muziejaus direktorius Gunaras Kakaras ir kiti.

Vilniuje duris atvėrė Vieno garsiausių mūsų kultūros

atstovo, dailininko Vytauto Kasiulio (1918–1995 m.)

muziejus. Atidarymo iškilmes įamžino ir tiesiogiai

transliavo LRT KULTŪRA.

53

LRT KULTŪROS žiūrovai galėjo matyti Luvro muziejaus

parodos „Antoine Watteu ir prancūzų graviūros

menas“ ir parodų „Lukas Kranachas Vyresnysis

(1472–1553 m.)“, „Madona su kūdikiu po obelimi“ (iš

Valstybinio ermitažo rinkinių) atidarymo iškilmes. Vieną

vertingiausių Sankt Peterburgo valstybinio ermitažo

lobyno eksponatų – Jadvygos Jogailaitės brangenybių

skrynutę – savo televizorių ekranuose galėjo

apžiūrėti LRT žiūrovai parodos „Jadvygos Jogailaitės

brangenybių skrynutė – šedevras iš Valstybinio

ermitažo rinkinių“ atidarymo iškilmių transliacijos metu.

Scenoje skamba R. Wagnerio opera „Tristanas ir Izolda“

LRT Kultūros sezono atidarymas. Tadas Jačiauskas kalbina Viktorą Gerulaitį

V. Kasiulio paveikslas „Knygų pardavėjai prie Senos Paryžiuje“

Page 53: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

150 metų jubiliejui paminėti parodytas dokumentinis

filmas „1863–1964 metų sukilimas“ (scenarijaus aut.

Inga Berulienė, rež. Justinas Lingys). Taip pat parodyta

režisieriaus Romualdo Jarašausko dokumentinė

apybraiža „Kaip žydinti obelis“ apie Lietuvos kultūros

veikėją, literatę ir pedagogę, tautinės mokyklos

koncepcijos kūrėją prof. Meilę Lukšienę.

Toliau rengti laidų ciklai „Legendos“ (ved. Aistė Stonytė),

„Mūsų miesteliai“ (ved. Nijolė Baužytė), transliuotas 5

laidų ciklas „Žemaičių vyskupija“, skirtas Žemaitijos

600 metų krikšto jubiliejui (aut. Inga Berulienė, Justinas

Lingys). Transliuotos Nacionalinės kultūros ir meno

premijų teikimo iškilmės LR Prezidento rūmuose,

tarptautinės dailės mugės „Art Vilnius 2013“ atidarymo

iškilmės, Vilniaus knygų mugės 2013 renginiai iš LRT

studijos, įsikūrusios Rašytojų kampe.

2013 m. rudens sezoną LRT KULTŪRA rodė kelias

naujas laidas. Pradėtas rengti laidų ciklas „...Formatas“:

LRT studijoje Lietuvos poetai skaitė geriausius savo

eilėraščius. Laidose dalyvavo poetai A. Baltakis, Violeta

Palčinskaitė, A. Marčėnas, Gintaras Patackas, Dalia

Teišerskytė, A. A. Jonynas, Tautvyda Marcinkevičiūtė,

Vacys Reimeris ir kiti.

Savaitinio televizijos laidų ciklo „Kultūros savanoriai“

kūrybinė grupė (ved. Ingrida Daraškevičiūtė) LRT

KULTŪROS žiūrovams pradėjo pasakoti apie mažuosius

Lietuvos muziejus. Tai pasakojimai apie kultūros

provincijoje puoselėtojus, mažųjų krašto muziejų

darbuotojus, retus ir įdomius eksponatus, kuriuos

dovanoja vietos žmonės.

Pradėtas rengti televizijos dailės žurnalas „Linija,

spalva, forma“ (idėjos aut. A. Kepežinskas,

rež. M. Siparis). Laida skirta dailei ir visoms jos rūšims

populiarinti, supažindinti visuomenę ir jaunimą su dailės

istorija, kūrėjais ir talentais. Laidoje rodomi ir dabar

kuriantys menininkai, ir seniausių laikų meistrai.

Laidos „Teatras“ autorė Margarita Alper kas mėnesį

žiūrovams pristatė Lietuvos teatro gyvenimo įvykius,

premjeras, festivalius, teatro srities atstovų portretus,

ekspertų nuomones.

Vėlyvo vakaro pokalbių laidoje „Naktinis ekspresas“,

rodomoje tris kartus per savaitę, žurnalistė Jolanta

Kryževičienė pristatydavo įdomiausią dienos kultūros

įvykį ir jo herojų: teatro premjerą ir spektaklio režisierių

ar įdomiausiai sukurto vaidmens atlikėją, parodą ir

dailininką ar kuratorių, naują knygą ir jos autorių, kino

filmo premjerą ir t. t.

54

Parodos „ArtVilnius‘13” eksponatas

Laidos „Linija. Spalva. Forma” sumanytojas A. Kepežinskasz. LRT Kultūros sezono atidarymas.

Page 54: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

TV UŽSIENIO PROGRAMŲ TRANSLIACIJOS2013 M. PER LRT TELEVIZIJĄ IR LRT KULTŪRĄ

Transliacijų apimtys

2013 m. per LRT TELEVIZIJĄ ir LRT KULTŪRĄ užsienio

programų, transliuota 2839 valandų. Iš jų:

• animacijos – 173 val.;

• dokumentikos – 309 val.;

• serialų – 1792 val.;

• vaidybinių filmų – 555 val.;

• kitų transliacijų – 10 val.

Tai sudaro daugiau nei 35 proc. LRT TELEVIZIJOS ir

apie 15 proc. LRT KULTŪROS programos.

Programų įvairovė

LRT įsigyjamų programų įvairovę ir kryptingumą lemia

2013 m. LRT TV tinklelis, programos tikslai, auditorijos

poreikiai ir lūkesčiai, taip pat programai skirtas

biudžetas. Bendroje konkurencinėje televizijų aplinkoje

didelę įtaką daro sumažėjęs užsienio programoms

skirtas biudžetas. Nors galimybės įsigyti užsienio

programų ribotos, vis tiek daug dėmesio skiriama

jų kokybei, atsižvelgiama į tarptautinius vertinimus,

žiūrėjimo reitingus, apdovanojimus, režisierius,

aktorių kolektyvą, sudėtį, įvertinamas kūrinio politinis,

ekonominis aktualumas LRT žiūrovams, produkcijos

kaina, kitos kontrakto derybinės sąlygos.

Dėmesys europinei produkcijai

Vienas iš LRT privalumų – didelis europinės produkcijos

kiekis. Žiūrovai gali pamatyti ne tik anglakalbių kurtas

programas, bet ir vokiečių, italų, prancūzų, lenkų, čekų

kalba sukurtus filmus.

2013 m. buvo parodyta apie 2216 valandų europinės

produkcijos, o tai sudaro 78 proc. visos ištransliuotos

užsienio produkcijos. Daug dėmesio Europos kinui buvo

skiriama 2013 m. gruodžio mėnesį, kai per LRT KULTŪRĄ

kartu su kitomis Europos transliavimo sąjungos (EBU)

narėmis buvo surengta „Europos filmų savaitė”. Per

vieną savaitę kiekvieną dieną žiūrovai turėjo galimybę

pamatyti 10 įvairių Europos šalių filmų, kuriuos pristatė

skirtingi EBU transliuotojai. Šiame projekte dalyvavo 26

transliuotojai iš 25 šalių. Tai – didžiausias kino festivalis,

transliuojamas per Europos televizijas. Per šią savaitę

Europos kinui EBU transliuotojai skyrė 300 val. eterio.

Sutartys su tarptautinėmis kompanijomis

2013 m. toliau buvo tęsiamos sutartys su tokiomis

tarptautinėmis platintojų kompanijomis kaip „ZDF“,

„Discovery“, „MGM“, „BBC“, „National Geographic“,

„ITV“, „Global Screen“, „Beta Film“ ir kt.

55

Aukštų kino kritikų įvertinimo sulaukęs BBC serialas „Šerlokas“

Serialai apie gamtą – tarp labiausiai žiūrovų vertinamų

Page 55: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis

Įsigyjant užsienio programas, bendradarbiaujama su

tokiomis organizacijomis kaip Japonijos, Jungtinės

Karalystės, Prancūzijos, Kinijos LR, Nyderlandų

ambasados, iš kurių nemokamai gaunama užsienio

programų.

Per LRT KULTŪRĄ toliau transliuojama dokumentika,

gauta pagal NORDVISION projektą, kurį pasirašė 5

skandinavų šalių televizijos: DR, NRK, SVT, UR ir YLE.

Iš viso gauta 104 dokumentinės programos. Šiuose

filmuose atspindimos Europos aktualijos, temos,

skirtos šeimai ir visuomenei, menui, gamtai, kelionėms,

kultūrai, istorijai. Per LRT KULTŪRĄ rodyta Kinijos

LR ambasados Vilniuje dovanota dokumentika apie

Kinijos gamtą, kultūrą, istoriją. Nyderlandų ambasados

dokumentika apie Olandijos gamtą, sportą, dizainą, bei

dokumentinis filmas „Šviežia silkė”, kuris 2013 m. rudenį

buvo pristatytas Vilniaus dokumentikos festivalyje.

Dirbant su kolegomis iš užsienio, naudojant LRT

archyvinę medžiagą, sukurti ir parodyti filmai apie

Lietuvos totorius „Diasporos. Lietuvos totoriai” bei filmas

„Filosofų garlaivis”. Abiejų autorė Marina Kirejeva.

2013 m. LRT ir toliau glaudžiai bendradarbiavo su

įvairiomis organizacijomis:

• Lenkijos institutas Vilniuje suteikė teisę transliuoti

filmus „Niekada neužmiršk meluoti“ (į LRT interviu

atvyko filmo režisierius), „1863 m. sukilimas“.

• Šiaurės šalių ministrų tarybos biuro Vilniuje

dėka LRT toliau transliuoja latvių prodiuserinės

kompanijos „SIA Vides“ filmų studijos dokumentinį

ciklą „Šiaurietiškas būdas“ apie Skandinavijos šalis.

• Su kompanija „Kino aljansas“, organizuojančia

„Scanoramos“ kino festivalį, pasirašyta sutartis dėl

filmų „Karališkas romanas“ ir „Bet kuriuo keliu“.

• VšĮ „Kino pavasaris“ mainų pagrindu suteikė teisę

rodyti keturis vaidybinius filmus.

• Sudaryta sutartis su leidybine grupe „Prior“

dėl vaidybinio filmo „Didis grožis“ transliacijos

per LRT 2015 m. Filmas 2013 m. Europos kino

apdovanojimuose gavo geriausio filmo, geriausios

režisūros ir pagrindinio aktoriaus vaidmens prizus.

• Iš kompanijos „Euronews“ nemokamai gauta

dokumentika „Jaunoji karta“ („Generation Y“)

18x5, „Apie teisę“ („Right On“) 23x8‘, taip pat

dokumentinė medžiaga apie 2013 m. pasaulio

išradėjų rinkimus (buvo transliuojami nominantų

trumpi pristatymai bei apdovanojimo ceremonija).

• Gautas nemokams tarptautinis projektas, „DR

Medier“ kompanijos sukurtas dokumentikos ciklas

„Kodėl egzistuoja skurdas“. 8 valandinės dalys

transliuotos per LRT KULTŪRĄ.

• Bendradarbiaujant su Rusijos platintojais ir

naudojant LRT archyvinę vaizdo medžiagą,

sukurtas ir parodytas dokumentinis filmas

„Diasporos. Lietuvos totoriai“.

• Suomijos režisierius, kovojantis už Baltijos jūros

regiono ekologiją, pasisakantis prieš gamtos

naikinimą ir taršą, suteikė LRT teisę rodyti savo

dokumentinį aktualijų filmą „Lašas Baltijos jūroje“.

56

Vaidybinis filmas „Didis grožis“

Dokokumentinis filmas „Jaunoji karta“

Dokumentinis filmas „Šiaurietiškas būdas“ kvietė susipažinti su Skandinavija

Epizodas iš filmo „Filosofų garlaivis“

Page 56: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Vaidybiniai filmai

2013 m. per LRT TELEVIZIJĄ parodyta apie 250 val.

vaidybinių filmų, per LRT KULTŪRĄ – net 305 val.

Filmų įsigijimo ir planavimo koncepcija koncentruojasi

į žanrų, šalių įvairovę bei kokybę. Rodomi ir klasikiniai

filmai, tapę kino istorija, Aukso fondu, ir naujausi

kūriniai, apdovanoti „Oskarais“ bei kitomis prestižinėmis

premijomis. Dauguma filmų dalyvavę įvairiuose

festivaliuose.Kiekvienais metais britai sukuria po tris naujus „Mis

Marpl“ ir po šešis „Puaro“ filmus. Šias naujienas LRT

TELEVIZIJOS žiūrovai seka kiekvieną sekmadienio

popietę rubrikoje „Detektyvo klasika”. Čia rodomi ne tik

naujausi britų filmai, sukurti pagal Agatos Kristi romanus

(„Puaro“, „Mis Marpl“ ir kt.), bet ir senos pamėgtos šių

seklių detektyvinės istorijos.

Jau antri metai šeštadienio popietę rodomas

„Šeštadienio detektyvas“. Ši rubrika pritraukia vis

daugiau žiūrovų. Šiuo metu rodomi britų detektyvai

pasižymi logiška ir nuoseklia filmo fabula, žanro klasika ir

minimaliu žiaurių scenų propogavimu.

„Elito kino“ skiltyje per LRT KULTŪRĄ – nauji ir

klasikiniai geriausių Europos bei kitų šalių režisierių

darbai. Daug dėmesio šiais metais buvo skiriama lenkų

ir skandinavų filmams. Buvo parodyti lenkų režisierių

filmai: B. Lindos „Šviesiai žydri langai“, K. Niewolskio

„Simetrija“, J. Borcucho „Tulpės“, C. Weitzo „Rytoj

bus geriau“. Iš skandinavų filmų išsiskyrė filmai „Nes

tai gražu“ (rež. L. Langseth), „Karališkas romanas“ (rež.

N. Arcel), „Geresnis pasaulis“ (rež. S. Bier), „Nesveikai

laiminga“ (rež. A. Sewitsky). Elito rubrikoje buvo unikali

galimybė pamatyti italų režisierių M. T. Giordanos,

G. Tornatore, prancūzų P. Chereau, rusų A. Melikiano,

vokiečių T. Schweigerio ar net indų, bosnių kino filmus.

57

Vaidybinis filmas „Šviesiai žydri langai“

Vaidybinis filmas „Geresnis pasaulis“

Detektyvo „Puaro“ pagrindiniai veikėjai

Page 57: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Nuo 2013 m. rudens LRT TELEVIZIJOS žiūrovai

vaidybinius filmus gali žiūrėti ne tik vėlų šeštadienio

vakarą, bet ir ketvirtadienio naktį. Naktinis programos

laikas tinkamas veiksmo, detektyvo, trilerio žanrui ar

gerai, šmaikščiai komedijai.

Romantinės komedijos bei istorijos apie meilę iki šiol lieka

svarbiausias Holivudo sapnų fabrikų pelno ir populiarumo

šaltinis. Tokius filmus kiekvieną sekmadienio vakarą rodo

LRT TELEVIZIJA. Sekmadienio vakarą buvo rodomas iki

šiol bene pelningiausias britų filmas „Ketverios vestuvės

ir vienos laidotuvės“ („Four Weddings and a funeral“),

romantiškasis „Prancūziškas bučinys“ („French Kiss“),

komedijos „Žuvelė, vardu Vanda“ („Fish called Vanda“) ir

„Rožinė pantera“ („Pink Panther“). 2013 m. rudenį žiūrovai

matė nuotaikingą komediją „Už borto“ („Overboard“),

komišką detektyvą „Tomo Krauno afera“ („Tomas Crown

Affair“), melodramą „Kai Haris sutiko Sali“ („When Harry

met Sally“) ir pan.

Serialai

2013 m. per LRT TELEVIZIJĄ rodytas vienas

populiariausių BBC serialų pasaulyje „Šerlokas“, kuris,

žiūrovų balsavimu, gavo „Bitinuko“ apdovanojimą. Toliau

rodomi didelio žiūrovų susidomėjimo sulaukę klasikiniai

kriminaliniai vokiečių serialai: „Senis”, „Viena byla dviem“,

„Komisaras Reksas”, „Kobra 11“. Šeimyninei auditorijai

skirtas Australijos serialas „Hartlando užuovėja”,

prabangūs kostiuminiai britų serialai „Forsaitų saga“ ir

„Paskutinis paradas“. Eteryje pasirodė naujausios šių

serialų ekrano versijos.

58

BBC serialas „Šerlokas“

Kostiuminis britų serialas „Forsaitų saga“

Page 58: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Jaunieji žiūrovai darbo dienomis galėjo žiūrėti serialą

„Namelis prerijose“. Ypač vaikų pamėgtas brolių Grimų

ir H. K. Anderseno pasakų ciklas, rodomas kiekvieną

sekmadienį, suburdavo prie ekranų visą šeimą.

Vakaro programoje rodomi naujausi šiuo metu Vokietijoje

transliuojami veiksmo detektyviniai serialai: „Paskutinis

faras“, „Detektyvė King“, „Žemės stulpai“ (sukurtas pagal

rašytojo K. Foleto to paties pavadinimo romaną) bei britų

kultinis serialas „Šnipai“, keturis kartus nominuotas britų

kino premijai BAFTA, įvertintas Karališkosios televizijos

draugijos ir specialiais BBC apdovanojimais.

Dokumentika

„Dokumentinio kino vakaras” – 2011 m. rudenį

pradėta transliuoti rubrika. Kiekvieną pirmadienį

z23.15 val. rodoma dokumentika apie pasaulio įvykius,

kurie sukrėtė visą pasaulį. Transliuoti šie filmai:

„Sunaikinti Bin Ladeną“, „Kaip Vakarai bankrutavo“,

„Slaptasis Pakistanas“, „Pralaimėta Vatikano kova“,

„Galingiausia pasaulio bomba“, „Išminuotojų būrys“,

prancūzų dokumentalistų ciklas apie Antrąjį pasaulinį

karą – „Apokalipsė“, „Lobotomija“ (apie įvykius

Gruzijoje). Taip pat buvo rodomi filmai apie asmenybes:

M. Chodorkovskį, S. Jobsą, V. Havelą. 2013 m.

pradėtas rodyti ciklas „Keisčiausi pasaulio ginklai“.

59

Detektyvinis serialas „Žemės stulpai“

Britų serialas „Šnipai“

Brolių Grimų pasakų ekranizacija

Dokumentinis filmas apie S. Jobsą

Filmas „Sunaikinti Bin Ladeną“

Page 59: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

„Pasaulio dokumentikos“ rubrika sekmadieniais

per LRT TELEVIZIJĄ – seniai žinoma LRT žiūrovams.

Ši rubrika programų tinklelyje turi didelį žiūrimumo

reitingą, nes produkcija yra aukštos kokybės, įsigyta iš

BBC, „Discovery” ir „National Geographic Television”

kompanijų. 2013 m. buvo kartojamas BBC ciklas

„Planeta Žemė”, „Civilizacijų paslaptys”, „Didžiosios

migracijos”. Sekmadienio filmai apie keliones visada

pritraukia daug žiūrovų. Vasarą kartu su LRT buvo

galimybė aplankyti Australiją, Indiją, Galapagus, Karibus,

Madagaskarą, Florenciją, pažinti Afriką.

„Šeštadienio dienos dokumentiniai ciklai“ skirti

nagrinėti pasaulio mokslo paslaptis. Šioje rubrikoje

rodoma daug BBC mokslinės dokumentikos – „Visatos

stebuklai“, „Žmogaus kūno gelmėse“, „Žmogaus sąmonės

gelmėse“, „Chirurgijos istorija“, „Pirmoji gyvybė“.

Istorinės asmenybės taip pat gyvos mūsų

dokumentiniuose filmuose. Per 2013 m. LRT žiūrovui

buvo galimybė peržiūrėti Hanibalo, Čingischano

istorijas, prisiminti Romos istoriją, pamatyti filmų ciklą

„Senovės pasauliai“. Iš pusvalandinių dokumentinių

serialų galima paminėti „Ekologiškiausi pasaulio

namai“ apie novatoriškus gamtos apsaugos

sprendimus ir estetinius ekologiškų statybinių

medžiagų panaudojimo būdus.

Animacija

Animacija vaikams rodoma kiekvieną šeštadienį ir

sekmadienį rytinėje LRT TELEVIZIJOS programoje.

Kartojami tokie serialai kaip čekų „Kurmis ir draugai”,

„Aviukas Šonas”. Toliau rodomas ypatingo dėmesio

susilaukęs prancūzų ir italų kurtas animacinis serialas

„Džeronimas”. Šį serialą lietuviškai dubliavo – tekstą

įskaitė ir daineles įdainavo – šeši aktoriai, kurių balsų

tinkamumą tvirtino filmuko kūrėjai. Tokią kokybišką

programą vaikai tuoj pastebėjo ir įvertino – serialo

žiūrimumas savaitgalio rytinėje tinklelio pozicijoje viršija

visų kitų kanalų. Per įvairias šventes buvo parodyta

nemažai proginių animacinių filmų šeimai ir vaikams. LRT

mažieji žiūrovai pripratę prie klasikinių istorijų, todėl šiais

metais galėjo toliau sekti Odisėjo keliones, Aivenho žygius.

Viena iš LRT TELEVIZIJOS rudens tinklelio naujovių

– anksti rytais per laidą „Labas rytas” transliuojamas

trumpas animacinis filmukas. Prieš 7 val. ryto vaikai galėjo

pasidžiaugti „Spaiko“ ir „Džiunglių būrio” nuotykiais.

60

Pasaulio dokumentikoje – BBC ciklas „Planeta žemė“

BBC mokslinė dokumentika: „Žmogaus kūno gelmėse“

Vaikų pamėgtas „Aviukas Šonas“

Serialą „Džeronimas“ garsino net 6 aktoriai

Page 60: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Kita užsienio produkcija

Nuo 2013 m. sausio mėnesio LRT pagal pratęstą sutartį

su EBU kasmet transliuoja tris klasikinės muzikos

koncertus. Tai Vienos filharmonijos orkestro naujametis

koncertas, vasaros koncertas Šėnbrune (Austrija),

kurio metu buvo atliekami W. A. Mozarto, J. Haydno,

J. Bramso, J. Strausso ir kitų žymių kompozitorių

kūriniai. Lapkričio mėnesį buvo transliuojamas

trečiasis EBU koncertas iš Pekino, jame skambėjo

L. van Bethoveno simfonijos. Taip pat iš EBU gautas

koncertas „Be sienų. Dainuojanti Europa”, kurį transliavo

dauguma Europos transliuotojų. 2013 m žiemą buvo

kartojamas BBC koncertas, skirtas karalienės Elžbietos

II deimantiniam karūnavimo jubiliejui („The Diamond

Jubilee Concert“). Šiame pasirodyme visos britų

muzikos žvaigždės pagerbė savo karalienę.

LRT TV NAUJIENŲ TARNYBA

61

BBC koncertas, skirtas karalienės Elžbietos II deimantiniam karūnavimo jubiliejui

Page 61: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Nauja technika ir vaizdo montažo technologija

• Pereita prie skaitmeninio montažo, įrengtos

keturios naujos vaizdo montažo studijos.

• Tiesioginiams įsijungimams naudojami šeši

bevielio interneto komplektai TERADEK.

• Filmuojama septyniomis naujomis skaitmeninėmis

vaizdo kameromis.

• Atnaujinta informacinė sistema (LRT žinios).

• Atnaujinta kompiuterinė technika (įsigyta 30 naujų

kompiuterių).

Darbuotojai:

• 66 etatiniai;

• 26 dirba pagal autorinę sutartį;

• rengiantis Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai,

atnaujintas Briuselio korespondentų punkto

darbas – įdarbinti du reporteriai-TV operatoriai.

Veiklos analizė

LRT TV naujienų tarnyba kasdien parengia ir transliuoja

vidutiniškai 7 val. programos: kelias dešimtis originalių

reportažų iš Lietuvos ir užsienio, specialistų komentarų ir

interviu, „Laba diena, Lietuva“ programose organizuoja

vidutiniškai 30 min. tiesioginių įsijungimų iš įvykių vietų

regionuose, konferencijų.

Ypatingas žurnalistų bei televizijos operatorių

išbandymas laukė Lietuvai rengiantis pirmininkauti

ES Tarybai ir pirmininkavimo laikotarpiu. Kūrybinių

grupių ilgametė darbo patirtis, profesinis pasirengimas

lėmė sėkmingą ir objektyvų Lietuvoje vykusių renginių

atspindėjimą, didelę informacijos sklaidą.

Svarbiausia LRT TELEVIZIJOS žinių programa

„Panorama“ rengiama ir transliuojama nuo 1970 m.

Visos TV naujienų tarnybos kuriamos žinių ir analitinės

programos kasdien operatyviai informuoja visuomenę

apie Lietuvos ir pasaulio politikos, ekonomikos,

visuomenės gyvenimo, verslo, mokslo ir kultūros

įvykius. TV žinių tarnybos dėmesys Lietuvos regionams

ir kaimyninėms valstybėms išskiria visuomeninio

transliuotojo naujienų programas iš kitų šalies

transliuotojų.

Per 2013 m. daug vertingos informacijos LRT

TELEVIZIJOS žiūrovams pateikė Briuselio

korespondentų punkto žurnalistai-TV operatoriai,

parengę porą šimtų reportažų iš Prancūzijos, Vokietijos,

Liuksemburgo, Švedijos, Belgijos, apie ES institucijas

ir šalis, EP darbą, pasirengimą pirmininkavimui ES

Tarybai ir pirmininkavimo renginius. TV naujienų

tarnyba žiūrovus nuolat informuoja apie Latvijos,

Estijos, Lenkijos lietuvių bendruomenių gyvenimą,

politinį, ekonominį, kultūrinį bendradarbiavimą,

turizmo plėtrą. Panevėžio, Alytaus korespondentų

punktų žurnalistai dažniausiai siunčiami į tarnybines

komandiruotes Varšuvoje, Kijeve, Rygoje.

Beveik tris savaites TV naujienų tarnybos žurnalistai

fiksavo įvykius Ukrainos sostinėje Kijeve. Kasdien

tiesiogiai jungėsi į dienos ir vakaro žinių programas,

pasakojo apie valdančiųjų ir opozicijos veiksmus,

nepasirašius asociacijos sutarties su ES. LRT

TELEVIZIJOS žiūrovai taip pat buvo informuoti apie

euro įvedimą Latvijoje.

62

„Panoramos” vedėja E. Bučelytė

„Laba diena, Lietuva” vedėjas Juras Jankevičius

Page 62: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

2013 m. LRT TV naujienų tarnybos Panevėžio

korespondentai iš Tbilisio parengė reportažų ciklą

apie Panevėžio dramos teatro gastroles, Gruzijoje

gyvenančių tautiečių kultūrinį gyvenimą, ten dirbančius

lietuvius verslininkus.

Dešimtys reportažų buvo skirti nedarbo mažinimo,

neįgaliųjų socialinės globos, senyvo amžiaus ir vienišų

žmonių rūpybos, pensijų atkūrimo klausimams.

Žinių programose visuomenė nuolat informuojama apie

švietimo reformą, mokslo naujienas. Apie Lietuvos

mokslininkų laimėjimus LRT TV naujienų tarnybos

žurnalistai pasakojo ir tiesioginėse programose,

ir reportažuose. Ypatingas dėmesys buvo skirtas

Lietuvos mokslininkų pasiekimams kosminės

technologijos srityje, lietuviškai kosmoso misijai –

lietuviškų palydovų „LituanicaSat-1“ ir „Lit-Sat-1“

sukonstravimui ir išsiuntimui į NASA bei paleidimui į

kosmosą. Pusšimtis reportažų buvo skirta švietimo

reformai, Mokslo ir studijų įstatymui aiškinti, aukštųjų

mokyklų pertvarkai, lenkiškų mokyklų Lietuvoje

ir lietuviškų Lenkijoje neišspręstiems klausimams

analizuoti.

2013-ieji buvo paskelbti Tarmių ir Sveikatingumo metais.

Per 2013 m. „Panoramos“ ir kitose informacinėse

programose sveikatingumo renginiams atspindėti

buvo nufilmuoti ir parodyti 35 reportažai, demonstruoti

mankštos pratimų kompleksai „Labas rytas, Lietuva“

sporto rubrikoje.

Apie Tarmių metams skirtus renginius TV naujienų

tarnybos žurnalistai tiesiogiai pasakojo laidose „Labas

rytas, Lietuva“ ir „Laba diena, Lietuva“. Iš viso buvo

parengta 17 reportažų.

Kaip ir kasmet, ypatingas dėmesys žinių programose

skiriamas socialiniams, ekonominiams, kultūriniams

klausimams. Per 2013 m. „Panoramoje“ kasdien

buvo transliuojami reportažai kultūrinio gyvenimo,

paveldosaugos, aplinkosaugos, būsto atnaujinimo

temomis. Nuolat pasakojama apie nacionalinės

kultūros ir meno bei mokslo premijų laureatus, rengiami

reportažai iš teatrų, kino festivalių, kitų renginių. Žinių

programose parodyta 14 reportažų apie kovą su

korupcija.

63

Euromaidanas, Kijevas

„Lituanica SAT-1” prabils: „Linkėjimai lietuviams visame pasaulyje“

Žinių vedėjai I. Janauskaitė ir M. Žiedas

Page 63: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

TV naujienų tarnybos veikloje ypatingas dėmesys

skiriamas objektyvumo, nuomonių įvairovės ir etiškumo

kriterijams, išdėstytiems Visuomenės informavimo,

Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios

informacijos poveikio, Lietuvos nacionalinio radijo ir

televizijos įstatymuose bei Lietuvos žurnalistų ir leidėjų

etikos kodekse.

LRT TV naujienų tarnyba toliau tobulina ir plečia belaidžio

interneto galimybes. Naudojant TERADEK komplektus,

TV žiūrovai kur kas operatyviau informuojami apie įvykius

Vilniuje, taip pat Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir

Alytaus regionuose. Nuolat tiesiogiai jungiamasi į žinių

programas iš LR Seimo. Programos „Laba diena, Lietuva“

kūrybinės grupės beveik kasdien tiesiogiai kalbina

Seimo narius, ministrus, kitus valstybės pareigūnus

ir visuomenės atstovus, kurie komentuoja priimamus

įstatymus ir informuoja visuomenę apie socialines,

politines, ekonomines aktualijas.

Antra pagal populiarumą po „Panoramos“ yra 18.00

val. žinių programa. Tai vienintelė programa Lietuvoje,

jau 15 metų verčiama į gestų kalbą. Klausos negalią

turintiems žmonėms plačiai prieinamos naujienos ir

iš pasaulio, ir iš Lietuvos. Socialinė, ekonominė bei

kultūrinė informacija pateikiama ne tik darbo dienomis,

bet ir savaitgaliais 16.00 val. žiniose. Neįgaliųjų

patogumui kasdien bėgančia eilute paleidžiami

reportažų tekstai svarbiausioje žinių programoje

„Panorama“. Kasmet LRT TV naujienų tarnybos

žurnalistai apie svarbius įvykius Lietuvoje EBU vaizdo

kanalais informuoja ir kitas ES šalis. Per mėnesį apie

šalies aktualijas parengiama iki dešimties reportažų.

Nuo 1988 m. rytais transliuojama informacinė-pramoginė

programa „Labas rytas, Lietuva“. Programoje 5 kartus kas

pusvalandį transliuojamos naujausios ryto žinios, aktualūs

pokalbiai, muzikiniai intarpai. 2013 m. laidoje „Labas

rytas, Lietuva“ skirtas ypatingas dėmesys Lietuvos

pirmininkavimui ES Tarybai. Parengti du interviu (įžanginis

ir baigiamasis) su LR Prezidente D. Grybauskaite,

pristatyti visi svarbiausi pirmininkavimo susitikimai, vykę

Vilniuje. Juos pristatė LR Prezidentūros, URM atstovai.

Parlamento komitetų vadovai pasakojo apie parlamentinio

matmens renginius Seime. Rodyti reportažai apie techninį

renginių organizavimą.

Minint Tarmių metus, laidoje visus metus rengta speciali

savaitinė „Tarmių enciklopedijos“ rubrika, kurioje

kalbininkai pristatė lietuvių kalbos tarmių ir šnektų

įvairovę, būtinybę ją išsaugoti. Mintis apie būtinybę

saugoti ir išlaikyti tarmę išsakė visuomenei žinomi

asmenys, jau nebegyvenantys savo tarminėje aplinkoje.

Sveikatingumo metams rengtoje savaitinėje „Žvalaus

ryto“ skiltyje sporto, medicinos specialistai pateikdavo

kiekvienam žiūrovui tinkamų pratimų, kuriems nebūtina

speciali įranga. zz„Gardaus ryto“ skiltyje, kurioje

pristatomi įvairių valgių receptai, išskirtinis dėmesys

skirtas sveikam maistui. Laidoje rodyti ir reportažai

iš sporto renginių. Jau dveji metai laidoje rengiama

„Medicinos“ skiltis, kurioje savo srities specialistai ne

tik pasakoja apie ligas, bet ir teikia patarimus, kaip jų

išvengti.

Šalies politinio, ekonominio gyvenimo naujienoms

skirta savaitinė „Studijos svečio“ skiltis, kurioje Lietuvos

aktualijas komentavo LR Seimo ir LR Vyriausybės

vadovai, LR Prezidentės patarėjai, ministrai.

Tęsėsi aktyvus bendradarbiavimas su Metų knygos

rinkimų organizatoriais. Laidoje viešėjo ir savo kūrinius

pristatė visi Metų knygos titului nominuoti rašytojai.

„Labas rytas, Lietuva“ tradiciškai išskirtinį dėmesį skyrė

nacionalinio kino sklaidai. Laidoje pristatyti visi naujausi

lietuviški vaidybiniai filmai, nemažai dokumentinių juostų. Studijoje viešėjo filmų režisieriai, pagrindinių vaidmenų atlikėjai. Galima pridurti, kad sėkmingai tęstas bendradarbiavimas su didžiausiu ir sėkmingiausiu Lietuvoje tarptautiniu kino festivaliu „Kino pavasaris“.

64

„Labas rytas, Lietuva” vedėjai E. Daugėlaitė ir I. Krupavičius

„Gardaus ryto“ skiltyje pristatomi įvairių valgių receptai

Page 64: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Keli pokalbių ciklai buvo skirti žiūrovų teisiniam švietimui

ir finansiniam raštingumui didinti. Kartu su Lietuvos

banku parengtas dešimties pokalbių ciklas „Pinigų bitė“

apie asmeninių finansų tvarkymą, atsakingą skolinimąsi,

įvairius investavimo būdus, kaupimą senatvei ir

pan. Padedant Lietuvos laisvosios rinkos institutui,

suorganizuotas savaitinis dviejų mėnesių pokalbių

ciklas apie verslą ir verslumą. Tema nagrinėta istoriniu,

moraliniu, religijotyros, literatūriniu aspektu.

Kasdieniame gyvenime pasitaikančios juridinės

problemos buvo aptariamos savaitinėje „Teisės“

rubrikoje. Patyrę Vilniaus universiteto dėstytojai, žinomi

advokatai komentavo su darbo teise susijusias situacijas,

operatyviai atsakė į žiūrovų atsiųstus klausimus.

Rytiniuose pokalbiuose apie savo naujausią kūrybą

nuolat pasakojo žymiausi Lietuvos rašytojai, muzikantai,

dainininkai. Programas puošė ir kaimyninių bei egzotiškų

kraštų atlikėjai. Trečiadieniais tradiciškai buvo rengiamos

knygų apžvalgos.

Laidai „Labas rytas, Lietuva” žurnalistai parengė kelias

dešimtis reportažų socialinėmis, švietimo ir mokslo,

jaunimo muzikinio lavinimo temomis.

Jau vienuolika metų sekmadieniais 20.45 val.

transliuojama politinių aktualijų laida „Savaitė“, nuolat

pagal reitingus patenkanti tarp penkių žiūrimiausių

programų.

LRT TV naujienų tarnyba nuo 2008 m. rengia pasaulio

įvykių apžvalginę programą „Pasaulio panorama“.

LRT sporto redakcija

LRT sporto redakcijos svarbiausi tikslai – rengti sporto

žinias, rūpintis sporto renginių transliacijomis per radiją ir

televiziją. 2013 m. kiekvieną dieną buvo rengiamos sporto

apžvalgos LRT TV ir LRT Radijo naujienų tarnyboms.

Kiekvieną darbo dieną rengiamos penkios sporto

apžvalgos TV naujienų tarnybos laidoms „Labas rytas,

Lietuva“, „Laba diena, Lietuva“, „Šiandien“, „Panorama“

ir „Vakaro žinios“. TV sporto žinioms sukuriamos

produkcijos kiekis kone padvigubėjo (nuo 12–14 min. iki

22–24 min. per dieną).

65

Laidos „Savaitė” vedėja N. Pumprickaitė Laidos „Pasaulio panorama” vedėjas K. Kaupinis

Pasaulio jaunimo irklavimo čempionatas Trakuose

Page 65: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

LRT RADIJUI yra rengiamos 7 sporto apžvalgos (nuo

7 val. ryto naujienų ir nuolat atnaujinamos iki pat 22.00 val.

vakaro). Po dvi sporto apžvalgas per dieną išgirsta ir radijo

stoties LRT OPUS klausytojai. LRT RADIJUJE kiekvieną

sekmadienį yra rengiama speciali 25 min. trukmės laida

„Septynios sporto dienos“.

Vertėtų išskirti tiesiogines sporto transliacijas,

kurių 2013 m. buvo labai daug. LRT lieka vienintelė

televizija, žiūrovams suteikianti ypatingą galimybę

tiesiogiai pamatyti olimpinės ir pasaulio čempionės

Rūtos Meilutytės startus svarbiausiose varžybose. Tai

ir Pasaulio plaukimo čempionatas Barselonoje liepos

28–rugpjūčio 4 dienomis bei Europos čempionatas 25 m

baseine Hergene gruodžio 12–15 dienomis. Unikalios

dar dvi plaukimo transliacijos – Kauno plaukimo baseino

„Girstutis“ atidarymas ir R. Meilutytės šeimų plaukimo

estafečių varžybos.

Per LRT TELEVIZIJĄ buvo transliuojami svarbiausi

Lietuvos ir pasaulio futbolo įvykiai. LRT TELEVIZIJA nuo

birželio 15 iki liepos 2 d. buvo oficiali pasaulinio sporto

įvykio – FIFA Konfederacijų futbolo taurės Brazilijoje –

transliuotoja. Ne tik tiesiogiai transliuotos rungtynės,

bet ir rengtos apžvalgos bei laidelės „Futbolas moterų

akimis“. Taip pat LRT eteryje buvo rodomos Lietuvos

futbolo rinktinės rungtynės FIFA pasaulio futbolo

čempionato atrankoje, Lietuvoje pirmą kartą vykęs UEFA

U-19 čempionato finalinis turnyras, be to, Lietuvos

futbolo A lygos čempionato rungtynės ir puikus Vilniaus

VFMD „Žalgiris“ klubo pasirodymas UEFA Europos

lygos turnyre.

LRT TELEVIZIJOS eteryje daug dėmesio skiriama ir

krepšiniui. Į LRT sugrįžo stipriausių Lietuvos krepšinio

komandų turnyras – Lietuvos krepšinio lyga (LKL).

Transliuotas tarptautinis Klaipėdoje vykęs krepšinio

turnyras V. Garasto taurei laimėti, Kauno „Žalgirio“

sezono atidarymo rungtynės, Nacionalinės krepšinio

lygos (NKL) finalas, FIBA pasaulio merginų (U-19)

krepšinio čempionatas Klaipėdoje.

Neeilinis sporto įvykis buvo Pasaulio lengvosios atletikos

čempionatas Maskvoje, vykęs rugpjūčio 10–18 d.

LRT TELEVIZIJA jį transliavo tiesiogiai, suteikdama

galimybę stebėti ne tik geriausių pasaulio, bet ir Lietuvos

lengvaatlečių pasirodymus.

2010 m. LRT pasirašė bendradarbiavimo sutartį su

Lietuvos rankinio federacija, todėl jau keleri metai

savo programose skatina domėjimąsi šiuo žaidimu.

2013 m. jau 52-ąjį kartą įvyko LRT didžiosios taurės

finalas. Tradiciškai šių varžybų vyrų ir moterų rungtynes

tiesiogiai transliavo LRT TELEVIZIJA. Taip pat buvo

transliuojamos Lietuvos moterų ir vyrų rankinio

nacionalinių rinktinių rungtynės.

Kitos tiesioginės transliacijos: Europos jaunimo (iki

20 metų) paplūdimio tinklinio čempionatas Vilniuje,

atviras Lietuvos konkūrų čempionatas, Pasaulio kanojų

irklavimo čempionatas iš Duisburgo, pasaulio regbio-7

čempionatas Maskvoje, Europos rankų lenkimo

čempionatas Druskininkuose.

LRT kūrybinė komanda (Stasys Petkus, Žilvinas Petkus,

Gintarė Grikštaitė, Miroslavas Stankevičius) sukūrė

dokumentinį filmą apie olimpinį vicečempioną ėjiką

Antaną Mikėną. 2013 m. šis filmas buvo parodytas per

LRT TELEVIZIJĄ.

Sporto redakcija bendradarbiauja su sporto

federacijomis, Kūno kultūros ir sporto departamentu prie

LR Vyriausybės, Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu,

Lietuvos parolimpiniu komitetu, Sporto federacijų

sąjunga, miestų savivaldybėmis, taip pat tarptautinėmis

organizacijomis (tokiomis kaip EBU).

66

LRT Televizija transliavo R. Meilutytės triumfo akimirkas

Konfederacijų taurės čempionatą iš Brazilijos omentavo N. Kesminas

Page 66: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

RADIJAS

Radijas: operatyvi ir objektyvi informacija 24 val. per parą

LRT radijas išlieka Lietuvos radijo rinkos lyderiu. Jo

klauso kas penktas radijo klausytojas. Didžiausias

dėmesys skiriamas naujienų laidų operatyvumui ir

objektyvumui, tiesioginėms transliacijoms iš įvykio

vietos. 2013 m. žinios pradėtos transliuoti visą parą,

o pavakare atsirado dar viena tiesioginė informacinė

laida „60 minučių“. Informacinės ir šviečiamosios laidos

sudaro beveik 70 proc. visos programos.

Lietuvos visuomeninis transliuotojas rengia tris radijo

programas: LRT RADIJO, LRT KLASIKOS ir LRT OPUS.

LRT RADIJO ir LRT OPUS programos transliuojamos

24 val. per parą, o LRT KLASIKOS programa – 18 val.

Nepaisant labai didelės ir nuolat augančios

konkurencijos, LRT radijas ir toliau yra lyderis, užimantis

20,6 proc. šalies radijo rinkos, ir 2013 m. šios programos

klausomumas išaugo beveik 2 proc. LRT KLASIKOS

programos, skirtos rimtajai muzikai ir kultūros laidoms,

jau keleri metai klausosi apie 0,8 proc. radijo klausytojų.

Jaunimui skirtos LRT OPUS programos klauso apie

0,3 proc. radijo klausytojų. Tačiau ši programa 2013 m.

buvo transliuojama vos 8 siųstuvais. LRT RADIJAS ir

LRT KLASIKA turėjo po 22 siųstuvus.

67

LRT Klasikos laidos „Muzikinis pastišas“ kūrybinė grupė

Page 67: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

LRT RADIJO programa

Dėmesys informacijai ir diskusijoms, gimtosios kalbos

puoselėjimui, krašto pažinimui, jo istorijai, mokslo

pasiekimams, skaitymo skatinimui bei muzikinio

skonio lavinimui. Vienintelė radijo stotis, kurianti radijo

dokumentiką (4 dokumentikos ciklai: „Sveikatingumo

metai“, „Kodas: emigracija“, „Vilniaus geto likvidavimas“,

„Lietuvos mokyklos ateitis“), kasdien skaitanti pasakas

vaikams.

LRT radijo programoms 2013 m. buvo rengiamos kelios

dešimtys įvairių autorinių laidų. LRT RADIJAS vienintelis

Lietuvoje visą parą žinias kiekvieną valandą transliuoja

tiesiogiai, o nuo 6 val. ryto iki 16 val. – kas pusvalandį.

LRT RADIJAS tiesiogines laidas darbo dienomis

pradeda transliuoti 5 val. ryto, kai eteryje nuskamba

pirmoji Lietuvoje spaudos apžvalga. Tiesioginės laidos

transliuojamos iki 20 val. vakaro, o savaitgaliais dažnai

tiesiogiai transliuojami koncertai ir laida jaunimui

„Nežinau“.

Didelė naujovė – 2013-ųjų rudens sezoną pradėjusi

laida „60 minučių“, kurioje aptariamos pagrindinės

dienos temos. Valandinę laidą, prasidedančią

17 val., pakaitomis veda Agnė Skamarakaitė ir Deividas

Jursevičius. Laida buvo apdovanota „Auksinės bitės“

prizu kaip geriausia LRT radijo laida.

2013 m. laida „Atrask Lietuvą“, kurią rengia redaktorė

Jolanta Jurkūnienė, buvo pristatyta „Auksinės bitės“

apdovanojimui. Vos metus gyvuojanti laida sulaukė labai

didelio klausytojų susidomėjimo, yra rengiama labai

radijiškai, gyvai, keliaudama po gražiausias Lietuvos

kultūros, istorijos, gamtos vietas, redaktorė skatina

pažinti ir keliauti po savo šalį.

Iš Skaitymo skatinimo programos buvo paremtas 17-os

radijo laidų ciklas „Ką man skaityti?“. Šešių žmonių

grupė sukūrė gyvą, aktualią trijų puslapių laidą, kurioje

buvo svarstoma, kaip išsirinkti tinkamą knygą, kaip

rasti gerą romaną ar knygą vaikams ir ką skaito žinomi

Lietuvos žmonės, kokios knygos patinka rašytojams.

2013 m. rugsėjo mėnesį LRT RADIJAS tiesiogiai

transliavo Europos krepšinio čempionato rungtynes,

kuriose žaidė Lietuvos rinktinė.

68

Laidos „60 minučių“ vedėjai A. Skamarakaitė ir D. Jursevičius

Page 68: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

69

Page 69: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

70

Page 70: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

71

Page 71: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Lietuvos radijo žinios visą parą 7 dienas per savaitę – patikima ir operatyvi informacija iš Lietuvos ir pasaulio

Visuomeninio radijo veiklai ypač reikšminga yra LRT Radijo naujienų tarnyba, kurioje 2013 m. pabaigoje iš viso dirbo 51 etatinis žurnalistas, iš jų – 4 korespondentai Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Rygoje, 10 etatinių naujienų tarnybos žurnalistų ir trys neetatiniai autoriai rengė laidas rusų, lenkų, baltarusių, ukrainiečių, žydų (jidiš) kalbomis. LRT Radijo naujienų tarnyba palaiko ryšius su daugiau nei 20 spaudos žurnalistų įvairiose šalies vietose. Su LRT radiju nuolat bendradarbiauja apie 20 neetatinių korespondentų užsienio šalyse: Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, JAV, Rusijoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje, Indijoje,

Argentinoje, Australijoje, Olandijoje, Slovėnijoje, Graikijoje, Italijoje, Airijoje, Islandijoje ir kt.

Nuo rudens žinios redaguojamos ir tiesiogiai skaitomos visą parą. Toks žingsnis, be kita ko, buvo būtinas ir dėl to, kad internetinė šalies žiniasklaida jau kurį laiką irgi dirba be pertraukų.

Pačiose žiniose atkreiptas dėmesys į pranešimus kasdienio gyvenimo ir kultūros temomis, ypač savaitgaliais. Atsižvelgiant į priekaištus dėl tokios tematikos trūkumo, taip pat pradėta rengti daugiau pranešimų iš užsienio gyvenimo naujovių ir mokslo pasiekimų tematika.

LRT Radijo naujienų tarnyba rengia tris informacines aktualijų laidas: „Ryto garsus“, „Lietuvos dieną“ ir „60 minučių“, kurių trukmė per dieną siekia net 6,5 valandos.

72

Laidos „Ryto garsai“ komanda

Page 72: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Parengti bent keli dokumentinių laidų ciklai.

Kadangi 2013-ieji buvo Sveikatingumo metai, sveikos

gyvensenos – mitybos, sporto, laisvalaikio – klausimams

buvo skiriama ypač daug dėmesio. Kiekvieną trečiadienį

laidoje „Ryto garsai“ transliuotas pokalbis su sveikuoliu

ar šiaip įdomios patirties turinčiu ir sveiką gyvenimo

būdą propaguojančiu pašnekovu. Kartą per mėnesį buvo

rengiamas platesnis pasakojimas sveikatingumo tema.

Čia būtina paminėti Naujienų tarnybos žurnalistę Justiną

Mitkaitę, kuri ištisus metus ne tik kuravo sveikatingumo

temą, bet ir parengė įspūdingą keturių dalių dokumentinį

ciklą apie šiuolaikinės mitybos problemas. Ypač

pasiteisino visus metus kaip socialinės reklamos

skirtukai transliuojami Naujienų tarnybos žurnalistų

įrašyti trumpi įvairių žmonių pasisakymai ar patarimai

sveikatingumo klausimais. Visa tai vainikavo LRT radijo

2013-ųjų Metų žmogaus vardo suteikimas daug kartų

laidose dalyvavusiam sveikuoliui ir keliautojui Algimantui

Jucevičiui.

Balandžio–gegužės mėnesiais transliuotas 8-ių dalių

(kartą per savaitę) ciklas „Kodas: emigracija“. Pasakojimai

buvo parengti iš skirtingų Lietuvos vietų: kaimų ir

miestelių, kur emigracija palietė vos ne kiekvieną šeimą,

Vilniaus oro uosto išvykimo salės, į Daniją vykstančio

mikroautobuso ir t. t. Medžiaga dviem pasakojimams

buvo surinkta Anglijos mieste Bostone, kuriame gyvena ir

dirba didelė lietuvių bendruomenė, ir Londone.

Vilniaus geto likvidavimo 70-mečio proga žurnalistė

Indrė Anskaitytė parengė 4-ių dalių pasakojimų ciklą nuo

seniausių žydų istorijos Lietuvoje epizodų iki holokausto

tragedijos 1941–1943 m. Pasakojimai transliuoti artėjant

rugsėjo 23-iajai.

Dar viena dokumentinių pasakojimų serija skambėjo

gruodžio mėnesį. Naujienų tarnybos žurnalistai šįkart

gilinosi į Lietuvos mokyklos problemas. Medžiagą

pasakojimams jie rinko tiek garsiausiuose šalies

licėjuose ir gimnazijose, tiek mažose pradinėse kaimo

mokyklose, neretai atsidūrusiose ant uždarymo

slenksčio.

Apskritai jau galima teigti, kad per pastaruosius

kelerius metus Radijo naujienų tarnyboje sėkmingai

prigijo tradicija per metus parengti bent du didelius

dokumentinių pasakojimų ciklus – pavasarį ir vėlyvą

rudenį.

Beje, net keturios LRT Radijo naujienų tarnybos

žurnalistės už dokumentinius pasakojimus gavo

konkurso „Pragiedruliai“ apdovanojimus. Geriausia

konkurso „Pragiedruliai“ 2013-ųjų radijo laida išrinktas

S. Aginskaitės pasakojimas iš ciklo „Lietuvos mokykla“.

Šiuo apdovanojimu įvertintas ir radijo dokumentikos

laidų ciklas, skirtas Vilniaus geto likvidavimo 70-mečiui

(autorė I. Anskaitytė). Už stereotipus laužantį požiūrį

į emigraciją minėtame konkurse apdovanotas

pasakojimas „Skuodas: teigiamos emigracijos pusės“

(autorė Ž. Kropaitė) iš ciklo „Kodas: emigracija“. Dar

vieną apdovanojimą konkurse pelnė J. Mitkaitės

pasakojimas iš dokumentikos ciklo „Lietuvos mokykla“

už bandymą naujai pažvelgti į pedagogo vietą

šiuolaikinėje visuomenėje.

Bendradarbiaujant su Lietuvos centriniu valstybės

archyvu, toliau transliuoti „Amerikos balso“ lietuviškų

laidų įrašai.

LRT Radijo naujienų tarnyba dalyvauja EBU naujienų

mainų programoje „Euroradio News“. EBU narės siūlo

ištraukas (interviu, pokalbius, pasisakymus) iš savo šalių

ir gali laisvai naudotis kitų šalių įdėtais įrašais.

73

J. Mitkaitė parengė įspūdingą keturių dalių dokumentinį ciklą apie šiuolaikinės mitybos problemas

Page 73: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Reikšmingiausi visuomenei įvykiai ir renginiai – per LRT RADIJĄ

LRT radijo eteryje 2013-aisiais transliuoti visuomenei

reikšmingi įvykiai bei renginiai: Vasario 16-osios

minėjimas, Vyriausybės ataskaita Seime, Prezidentės

metinis pranešimas, speciali programa, skirta Kovo

11-osios – Lietuvos nepriklausomybės dienai, speciali

šventinė programa Valstybės dienai – Liepos 6-ajai,

renginiai, skirti Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai,

svarbūs Seimo posėdžiai, iškilmingi renginiai, svarbios

Lietuvai ir jos žmonėms spaudos konferencijos.

2013 m. parengta daugiau tiesioginių transliacijų iš

Seimo. Tai susiję su vis stiprėjančia nuostata, kad

radijas, jei tik įmanoma, turi transliuoti tiesiogiai. Laikytis

tokios nuostatos skatina ir klausytojų pageidavimai.

Dėmesys žemės ūkiui

Radijo laida „Gimtoji žemė“ 2013 m. daugiausia

dėmesio skyrė ES bendrosios žemės ūkio politikai

aiškinti. Transliuoti pokalbiai su Lietuvos politikais,

ekspertais ir specialistais, dalyvavusiais Briuselyje

derybose dėl žemės ūkio finansavimo, naujų paramos

principų ir tvarkos. Laidose dalyvavo ir šalies

žemdirbių visuomeninių organizacijų atstovai, paprasti

žemdirbiai. Domėtasi ir Lietuvos žemdirbių protesto

akcijomis Briuselyje (2013 m. vasario mėn. 7 d.) dėl

mažų tiesioginių išmokų. Keletas reportažų parengta

iš Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai skirtų renginių,

kuriuose dalyvavo ES šalių žemės ūkio ministrai. Kalbėta

ir su kolegomis žurnalistais iš Šiaurės Airijos, Vengrijos,

Portugalijos, Čekijos, Graikijos, buvusiais Vilniuje. Jų

patirtis ir įspūdžiai iš Lietuvos kaimo taip buvo naudingi

mūsų klausytojams. Bene įdomiausi buvo žurnalisto

iš Vengrijos P. Totho pastebėjimai apie Vengrijos

parlamento priimtus sprendimus, ribojančius žemės

pardavimą užsieniečiams.

Laida, kaip ir kasmet, daug dėmesio skyrė aktualijoms

žemės ūkio sektoriuje ir kaime aptarti. Parengti

reportažai iš visuotinio žemdirbių suvažiavimo,

svarbiausių Lietuvoje organizuojamų parodų. Toliau

transliuojama rubrika „Diena kaime”, kurioje kalbinami

kaime gyvenantys ir dirbantys įvairiausių profesijų

specialistai. Ieškoma naujų laidos formų – parengtos

kelios laidos mozaikos principu (įdomi informacija

iš viso pasaulio papildomos specialistų ar ekspertų

komentarais). Metų pabaigoje, pasitelkiant klausytojus,

buvo renkami gerais darbais, labdaringa veikla

garsėjantys ūkininkai, kaimo bendruomenių aktyvistai,

su kuriais buvo parengti pokalbiai. Laidose daugiau

dėmesio buvo skiriama temoms apie ekologinį

ūkininkavimą, tausojantį žemę ir gamtą.

Visuomeninio radijo eteryje – tiesioginės laidos iš švenčių ir varžybų

Kita sena tradicija – vasaros transliacijos iš įvairių

Lietuvos vietų – praėjusiais metais buvo gerokai

pakoreguota, ir atrodo, sėkmingai. Vietoj anksti rytais

iš kilnojamos studijos miestų ar miestelių gatvėse

transliuotų „Ryto garsų“ nutarta rengti specialias

programas labiau įdienojus – nuo 12 val. iki 15 val. Toks

laikas labiau pasiteisina jau vien dėl to, kad gatvėje tuo

metu būna daugiau žmonių, tad ir dėmesio sulaukiama

daugiau. Be to, dieną transliacijas lengviau derinti su

renginiais, kuriems jos dažnai ir būna skirtos.

74

Prezidentės D. Grybauskaitės metinis pranešimas Seime

Page 74: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

2013 m. gegužės 18 d. transliuota laida iš Palangos

J. Basanavičiaus gatvės, skirta vasaros sezono

atidarymui. Pirmą kartą iš Palangos, tuometinės Lietuvos

kultūros sostinės, vyko tiesioginė „Kultūros savaitės“

transliacija.

Birželio mėnesį sekė laida iš Šiaulių centro, kur tuo metu

vyko liaudies muzikos festivalis. Liepos 1 d. transliuota

laida iš Vinco Kudirkos aikštės Vilniuje, skirta Lietuvos

pirmininkavimo ES Tarybai pradžiai.

Liepos pabaigoje LRT RADIJAS transliavo iš Kauno

Aleksoto aerodromo, kur vyko aviacijos šventė Dariaus ir

Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečiui.

Rugpjūčio mėnesį surengta transliacija iš Trakuose

vykusio pasaulio jaunių irklavimo čempionato.

Tiesioginės LRT RADIJO laidos iš Vilniaus knygų mugės 2013 m.

Ketvirtus metus iš eilės LRT Vilniaus knygų mugėje

turėjo savo studiją Rašytojų kampe. Iš šios studijos

tiesiogiai buvo transliuojamos laidos „LRT aktualijų

studija“, „Nežinau“, „Mes, moterys“, „Kultūros savaitė“.

Radijo Metų žmogaus rinkimai – jau dešimtą kartą

Tradiciškai LRT RADIJAS rinko Metų žmogų. 2013-ųjų

Metų žmogaus titulas atiteko sveikuoliui ir keliautojui

Algimantui Jucevičiui.

75

LRT Radijo kelionės po Lietuvą

Page 75: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

LRT RADIJO programoje muzika užima beveik 35 proc.

Iš jų 70 proc. sudaro klausytojų labiausiai mėgstama

populiari lietuviška ir užsienio šalių muzika, likę 30 proc.

skirti populiariai ir stilizuotai klasikai, stilizuotam folklorui,

džiazui, pasaulio muzikai (angl. world music), tarpiniams

žanrams, pop ir roko klasikai.

Muzikos turinys ir santykis kinta, priklausomai nuo įvairių

švenčių, įvykių, datų. LRT RADIJO Muzikos redakcija

rengia specialias šventines programas, skirtas Kalėdoms ir

Naujiesiems metams, Sausio 13-ajai, Vasario 16-ajai, Kovo

11-ajai, Tremties, Mindaugo karūnavimo, Žalgirio mūšio,

Juodojo kaspino dienoms, Mokslo metų pradžiai. Tada

skamba išimtinai lietuviška įvairių žanrų ir stilių muzika.

Specialios muzikinės programos buvo rengiamos

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pradžiai ir

pabaigai, holokausto aukoms atminti, kalendorinėms

bei religinėms šventėms: Užgavėnėms, Velykoms,

Joninėms, Žolinei, Vėlinėms, Motinos ir Tėvo dienoms.

2013-ieji buvo pažymėti didžių kompozitorių G. Verdi ir

R. Wagnerio, poetų Maironio ir Vinco Mykolaičio Putino,

S. Gedos, V. Palčinskaitės, St. Žlibino sukaktimis.

Muzikos įvairovę LRT RADIJO programoje atspindi

„Muzikinio vidudienio“ laidų tematika: Europos

tautų himnai, lietuviško roko pionieriai – nuo bliuzo

iki sutartinių, opera Valdovų rūmuose, gyvybingas

liaudies instrumentų pasaulis, „Anties“ fenomenas,

Vilniaus geto muzika, atgimę „Miraklio“ burtai, tarmės

ir muzika, Šopenas – nuo klasikos iki džiazo, tango

Muzika LRT RADIJUJE

aistra su K. Žebriūnaite, mažosios scenos meistras

A. Šabaniauskas, multiinstrumentalistas S. Petreikis,

skrabalų virtuozas R. Šilinskas, bardas A. Kulikauskas,

kompozitoriaus T. Makačino, poetų V. Palčinskaitės,

R. Stankevičiaus, St. Žlibino, aktoriaus K. Smorigino,

operos primadonos I. Milkevičiūtės, G. Grigoriano ir

A. Grigorian, tėviškėn sugrįžusio V. Daunoro, estrados

veterano St. Povilaičio kūrybiniai portretai.

LRT RADIJO Muzikos redakcija aktyviai talkino LRT

TELEVIZIJAI rengiant „Eurovizijos“ dainų konkursą.

Laidose „Muzikinis vidudienis“ buvo pristatomi

nacionalinės atrankos ir kitų šalių dalyviai, jų dainos,

tiesiogiai transliuojamas nacionalinės atrankos finalas,

du tarptautinio „Eurovizijos“ konkurso pusfinaliai

ir finalas. Buvo skleidžiama informacija ir apie

populiariausią LRT projektą „Auksinis balsas“, vyko

tiesioginės konkurso transliacijos.

76

Laidos „Muzikinis vidudienis“ komanda

LRT Radijo eteryje skambėjo geriausios „Auksinio balso“ dainos

Page 76: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

LRT RADIJAS pirmąsyk tiesiogiai transliavo Kauno karo

muziejaus kariliono koncertą.

LRT RADIJAS ėmėsi socialinės-meninės akcijos: iš LRT

Didžiosios studijos tiesiogiai transliavo jaunų autorių

– kompozitorės Linos Lapelytės ir libretistės Vaivos

Grainytės – kapitalizmą kritikuojančią operą „Geros

dienos!“. Operos herojės – prekybos centrų kasininkės,

apie savo kasdienybę prabilusios dramatiškais,

ironiškais ir tragikomiškais monologais bei chorais.

„Auksinėse bitėse“ – apdovanojimai radijui

Tradiciniuose „Auksinių bičių“ apdovanojimuose,

kuriuose pagerbiami geriausių visuomeninio

transliuotojo laidų kūrėjai, profesionaliausi žurnalistai

bei radijo ir televizijos darbuotojai, 2013 m. geriausia

radijo laida paskelbta LRT RADIJO laida „60 minučių“,

geriausia LRT radijo žurnaliste – Aistė Plaipaitė, o radijo

profesionale paskelbta radijo garso operatorė Regina

Verbaitienė. Geriausiu LRT metų projektu išrinktas

„LRT OPUS ore“. „Garbės bitinuku“ už nuopelnus ir

ilgametį darbą apdovanotas Selemonas Paltanavičius

ir visa laidos „Gamta – visų namai“ kūrybinė komanda.

Tai ilgiausiai gyvuojanti radijo laida Lietuvoje, pradėta

transliuoti 1957 m.77

„Auksinės bitės 2013“. Geriausia radijo žurnalistė A. Plaipaitė „Auksinės bitės 2013“. Radijo profesionalė – R. Verbaitienė

„Garbės bitė“ – S. Paltanavičiui ir visai laidos „Gamta – visų namai“ kūrybinei komandai

Page 77: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Didžiausią Lietuvos radijo programos auditorijos dalį sudaro 60–74 metų bei 40–59 metų gyventojai. Šiek tiek sumažėjo

50–59 metų klausytojų, padaugėjo jaunų (15–19 metų) klausytojų – 210. Šio amžiaus klausytojai vieni sunkiausiai

pasiekiamų visuomeniniam transliuotojui. Šiek tiek sumažėjo ir 20–29 bei 40–49 metų klausytojų. Tačiau LRT RADIJUI

pavyksta patenkinti kuo įvairesnės auditorijos lūkesčius. Komercinių transliuotojų programos yra orientuotos į labai

konkrečią amžiaus grupę, o LRT RADIJAS savo laidas skiria įvairiausio amžiaus ir poreikių klausytojams.

LRT RADIJO PROGRAMOS AUDITORIJOS PORTRETAS

78

Page 78: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

LRT KLASIKOS programa

Kultūros, istorijos, tapatybės paieškos laidos, literatūros skaitymai ir vienintelis Lietuvoje radijo teatras. Muzika, kurios netransliuoja nė viena Lietuvos radijo stotis: nuo viduramžių iki šių dienų, nuo klasikos iki džiazo, folkloro ir šiuolaikinių opusų. LRT KLASIKOS programoje pristatomas platus Lietuvos ir pasaulinio garso atlikėjų, kūrėjų ir kolektyvų spektras. 2013-aisiais – 121 koncertas iš Lietuvos koncertų salių, 400 „Euroradijo“ koncertų ir 40 operų iš Europos ir Amerikos šalių.

Programa LRT KLASIKA skirta kultūra bei rimtąja muzika besidominčiai auditorijai. Tai vienintelė tokio pobūdžio radijo programa Lietuvoje. Programos paskirtis lemia ir atitinkamą laidų pobūdį bei programos struktūrą. LRT KLASIKOJE daugiausia vietos skiriama kultūros temoms, klasikinės muzikos koncertams, pokalbiams apie klasikinės muzikos istoriją, muzikos pasaulio naujoves, kūrybą. Beveik ketvirtadalį programos sudaro pažintinės ir meno laidos.

2013 m. daugiausia dėmesio buvo skiriama kokybiniams kriterijams, laidų tobulinimui, siekiama kurti daugiau analitinių pasakojimų, žurnalistinio tyrimo laidų, ieškoti ryšio su klausytojais ne tik tiesioginėse laidose, bet ir per paskyras „Facebooko“ tinkle (pavyzdžiui, laidos „Ryto allegro“ puiki nuotraukų kolekcija, tik laidų paskyrose

rengiamos viktorinos ir t. t.).

Nuolat atnaujinamos laidų „Vakaras su knyga“ ir

LRT KLASIKOS programose stiprėja senųjų, ilgus metus

transliuojamų laidų, tokių kaip „Ryto allegro“, „Žmonės

ir idėjos“, „Kasdienybės kultūra“ pozicijos. Intensyviai

su aukštosiomis mokyklomis ir mokslo įstaigomis

bendradarbiauja laidos „Radijo paskaitos“ rengėjai.

Universitetai jau patys siūlo temas, kviečia į mokslines

konferencijas.

Laida „Iš radijo aukso fondo“, kurioje klausytojams

primenami geriausi mūsų aktorių, režisierių darbai,

skambėjo jau Anapilin išėjusių rašytojų, dailininkų,

solistų balsai, sulaukia vis didesnio klausytojų skaičiaus,

o laida „Po lyros ženklu“ jau sukaupė vertingą mūsų

poetų pristatomų ir skaitomų eilėraščių fondą.

Vis didesnio klausytojų dėmesio sulaukia kultūros

antropologijos laida „Manasis aš“, kurią rengia

korespondentė Kaune Agnė Kairiūnaitė.

„Vakaro pasakos“ valandėlės. Šios klausytojų labai mėgstamos pozicijos kelerius metus buvo užpildomos vien iš radijo fondų, 2013 m. papildytos penkiomis naujomis valandėlėmis. Esant didesnėms finansinėms galimybėms, galima būtų parengti ir daugiau naujų laidų.

Toliau bendradarbiaujama rengiant Metų knygos rinkimus. LRT KLASIKOS klausytojai galėjo pasiklausyti konkurse dalyvaujančių knygų fragmentų, susipažinti su jų autoriais, laimėti knygas dalyvaudami viktorinose.

Surengtos tiesioginės transliacijos iš šiuolaikinio meno

mugės ARTVILNIUS’13.

Jau šeštą kartą laida „Ryto allegro“ rinko „Metų kultūros

šviesulį“ – žmogų, šiais metais daugiausiai nuveikusį

savo miesto ar kaimo bendruomenės labui bet kurioje

kultūros srityje. 2013-aisiais juo tapo operos meno

propaguotojas, medicinos mokslų daktaras Rimgaudas

Kazakevičius. Rinkimai vis labiau populiarėja, sulaukta

siūlymų nominacijoms ne tik iš miestelių bendruomenių,

bet ir mokslo įstaigų, teatrų, menininkų organizacijų.

Deja, vis dar nėra galimybės pakankamai dėmesio

skirti Radijo teatro pastatymams. Dėl ribotų finansinių

galimybių per tris mėnesius galima parengti vos vieną

radijo vaidinimą, o geriausių radijo fondų spektakliai

jau daugybę kartų kartoti. Reikėtų atnaujinti ir laidų

„Vidurnakčio lyrika“, „Vaikų radijo teatras“ pozicijas.

Populiarios laidos visiškai neturi galimybių atsinaujinti,

nes nėra skirta pakankamai pinigų honorarams.

Maži honorarai neleidžia pritraukti į programą rimtų

autorių. Pavyzdžiui, „Radijo paskaitų“ autoriams,

savo kūrybą skaitantiems menininkams honoraras yra

apskritai nemokamas.

Per finansinę krizę daugybės laidų įrašus sustabdžiusi

Kultūros laidų redakcija taip ir negrįžo į prieškrizinį lygį,

jaučiamas finansinių resursų stygius, skiriant honorarus

tiek etatiniams, tiek neetatiniams autoriams.

79

2013-ųjų „Kultūros šviesulys“ – medicinos mokslų daktaras R. Kazakevičius

Laidos „Ryto allegro“ komanda

Page 79: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Muzika LRT KLASIKOJE

LRT KLASIKOS muzikos spektras nuo viduramžių iki

šių dienų, nuo klasikos iki džiazo, folkloro ir šiuolaikinių

opusų, pristatomas platus Lietuvos ir pasaulinio garso

atlikėjų, kūrėjų ir kolektyvų spektras. Klausytojų pamėgti

„Klasikos sodai“, „Belkanto“, „Paralelės“, „Senas

patefonas“, „L,estro armonico“, laida apie šiuolaikinę

muziką „Modus“, V. Gerulaičio „Likimai“, kompozitoriaus

Š. Nako „Bacevičiaus laikai“ ir muzikinės eseistikos

ciklas „Skersvėjai“, A. Foko „Skambanti planeta“, skirta

pasaulio tradicinei muzikai, „Sėsk į traukinį A“ – džiazo

muzikai, etnokultūros laida „Ryto rasa krito“, nepamiršti

ir patys mažiausieji klasikos klausytojai, jiems jau ne

vienerius metus rengiama laida „Muzikinė dėžutė“.

LRT KLASIKOS laidoje „Muzikinis pastišas“ parengti

laidų ciklai, skirti R. Wagnerio ir G. Verdi metams,

lietuvių kompozitorių ir dirigentų: Š. Nako, T. Makačino,

V. Paketūro, S. Sondeckio, P. Bingelio, operos

solisto V. Noreikos, muzikologų E. Gedgaudo ir

J. Trilupaitienės, vargonininko B. Vasiliausko kūrybiniai

portretai, atskiromis laidomis pažymėtos Anapilin išėjusių

kompozitorių R. Žigaičio, V. Jurgučio, J. Bašinsko,

A. Rekašiaus, St. Šimkaus, operos solisto K. Petrausko,

neregės dainininkės B. Grincevičiūtės, dirigentų

A. Kalinausko ir M. Bukšos sukaktys, liaudies muzikos

puoselėtojo Prano Stepulio ir garsaus smuikininko litvako

J. Heifeco 100-mečiai. „Muzikinis pastišas“ nesibodi

„nusileisti“ ant žemės, pašnekindamas provincijos,

kurioje nevažinėja autobusai, šviesuolę B. Dabkuvienę

arba „pakilti“ į kosmosą su pirmojo lietuviško palydovo

„LITUANICA SAT1“ komanda, čia buvo parengtos

laidos, skirtos LMTA 80-mečiui, jaunų kompozitorių

konkursui „Vox Juventus“, pasaulinei operos „Everardas

II – Lietuvos karalius“ premjerai, „Sugrįžimų“ festivalio

svečiams, „Vilniaus festivalio“ žvaigždėms V. Urmanai,

balsų choru tituluojamam vokaliniam ansambliui „The

Kings Singer“, B. McFerrinui, lenkų kompozitoriui

K. Pendereckiui, senosios muzikos legendai A. Savall,

F. Šaliapinui, M. Caballe, M. Callas ir t. t.

LRT RADIJAS – nuolatinis Vilniaus koncertų salių

(Lietuvos nacionalinės filharmonijos, Taikomosios

dailės muziejaus, Šv. Kotrynos bažnyčios, Kongresų

rūmų, LNOBT, Vilniaus rotušės ir kt.), koncertinių

erdvių, svečias, įrašinėja, transliuoja ir rengia specialias

laidas LRT KLASIKOS ir LRT RADIJO programose

apie ryškiausius, svarbiausius šalyje rengiamus

koncertus, operų premjeras ir festivalius: „Banchetto

musicale“, „Jauna muzika“, „Kristupo vasaros“,

Vilniaus, Pažaislio, „Gaidos“ festivalius, jaunųjų atlikėjų

festivalį „Sugrįžimai“, „Alma Mater musicalis“ ciklą,

skirtą akademiniam jaunimui, Užutrakio rūmuose,

Vilniaus botanikos sode, Palangos Tiškevičių rūmuose,

Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose, Biržuose ir kt. Lietuvos

miestuose vykusius koncertus, Tomo Mano festivalį

Nidoje, Druskininkų vasarą su Čiurlioniu.

LRT RADIJAS yra EBU transliuotojų sąjungos narys,

dėl to LRT KLASIKOS klausytojai turi galimybę kasdien

klausytis muzikos iš įvairiausių pasaulio koncertų salių,

operos teatrų, festivalių ir kitų muzikinių renginių.

2013 m. gegužės mėn. Prahoje vyko šiuolaikinės

muzikos radijo įrašų konkursas – 60-oji „Tarptautinė

kompozitorių tribūna“. Tarp geriausių, rekomenduojamų

transliuoti kūrinių išrinktas LRT RADIJO pristatytas 24

metų lietuvaitės Justinos Repečkaitės kūrinys „Šartras“.

80

Jaunosios kompozitorės J. Repečkaitės kūrinys artras“ pelnė tarptautinį pripažinimą

Koncertuoja „Banchetto musicale“

Page 80: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

2013 m. liepos 12 d. LRT kartu su fondu

„Europamusicale“ surengė šventinį koncertą Vokietijos

Federacinės Respublikos prezidento Joachimo

Gaucko valstybinio vizito proga. Tai vienas iš Lietuvos

pirmininkavimo ES Tarybai atidarymo renginių.

Koncertavo Vokietijos valstybinis džiazo orkestras

„BuJazzO“ (vad. Nielsas Kleinas), dalyvavo lietuvių

solistas Kęstutis Vaiginis, kuriam renginio metu buvo

įteikta fondo „Europamusicale“ premija. Koncertą

tiesiogiai transliavo LRT KLASIKA, LRT KULTŪRA ir

LRT.lt, taip pat EBU internetu.

2013 m. lapkričio 25 d. LRT KLASIKA kartu su dar

7-iais Šiaurės ir Baltijos šalių nacionalinių transliuotojų

kultūriniais kanalais, minėdami bendradarbiavimo

20-metį, surengė 8 šalių tiesioginę „Euroradijo“

transliaciją „Jūros istorijos“. Trumpuose koncertuose iš

Oslo, Rygos, Talino, Stokholmo, Vilniaus, Kopenhagos,

Helsinkio ir Reikjaviko buvo pristatytos nacionalinės

istorijos, susijusios su regioną vienijančia tema – jūra.

Lietuvos koncertų salėse 2013 metais įrašyta

121 koncertas, t. y. 916 kūrinių, kurių bendras

chronometražas 9342 min. (155 val. 42 min.), Lietuvos

radijo studijoje įrašyti 7 kūriniai, t. y. 26 min. Visi šie

kūriniai priimti į LRT radijo fondus.

81

Kristupo vasaros festivalio koncertas Šv. Kotrynos bažnyčioje

„Euroradijo“ koncertas iš Reikjaviko koncertų salės

Page 81: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

82

Page 82: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Tautinių bendrijų programa

Tautinių bendrijų programa „Santara“ 2013-aisias dėmesį

skyrė Lietuvoje gyvenančių kitataučių bendruomenių

aktualijoms, įdomiems kaimyninių šalių istorijos

momentams, kitų tautų vaidmeniui Lietuvos istorijoje ir

kultūroje. „Santaros“ laidose buvo minimos reikšmingos

sukaktys: 300-osios lietuvių literatūros pradininko K.

Donelaičio gimimo metinės (Lietuvos ir Karaliaučiaus

bendros programos pristatymas, parodos ir susitikimai

Lietuvoje, Karaliaučiuje, Tolminkiemyje); praėjo 150 metų

nuo 1863-ųjų sukilimo; S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio

per Atlantą 80-metis; praėjo 70 metų nuo Vilniaus

geto sunaikinimo; 200-osios vokiečių kompozitoriaus

R. Wagnerio ir italų kompozitoriaus G. Verdi gimimo

metinės; 180-osios lenkų diplomato ir kompozitoriaus

M. K. Oginskio mirties metinės; Vilniaus J. Basanavičiaus

gatvėje esančio teatro pastato 100-metis; Nacionalinės

M. Mažvydo bibliotekos 50-metis.

Įvykiai, svarbūs Lietuvos rusų bendruomenei:

kasmetiniai Rusų sakralinės muzikos ir rusų folkloro

festivaliai, tradiciniai rusų kultūros festivaliai Vilniaus

83

Tarptautinės vasaros karaimų kalbos ir kultūros stovyklos Trakuose dalyvis

Page 83: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Neįgaliųjų problemoms – speciali laida

LRT KLASIKOS laida „Arčiau manęs“ visą savo dėmesį

skiria problemoms, su kuriomis susiduria Lietuvoje

gyvenantys neįgalieji. Laidoje 2013 m. kalbėta apie

neįgaliųjų švietimo ir ugdymo sąlygas, valstybės

pagalbos neįgaliesiems aktualijas, problemas, su

kuriomis susiduria neįgalius vaikus auginančios šeimos,

neįgaliųjų darbo, būsto problemas. Nepamirštos

svarbios sukaktys, pasakota apie neįgaliųjų dalyvavimą

ir pasiekimus sporto, kultūros srityse.

universitete ir Kauno M. Dobužinskio estetinio lavinimo

centre Kaune, Vasaros literatūros seminarai (rengėjas –

Monrealio Konkordijos universitetas), Jaunųjų žurnalistų

konkursas „Točka ru“ ir skaitovų konkursas „Gimtoji

kalba“, tradicinis saviveiklos teatrų festivalis „Vilniaus

rampa“. Teatrų festivalis „Vasara“ Druskininkuose, rusų

kalbos olimpiada Trakuose. Žymaus Rusijos režisieriaus

J. Cimbalo filmo apie J. Baltrušaitį „Jurgis Baltrušaitis:

paskutinis sidabrinio amžiaus riteris“ pristatymas. Rusų

kultūros dienos Druskininkuose ir prof. L. Karsavino

veikalams skirta konferencija.

Įvykiai, svarbūs Lietuvos lenkų bendruomenei: Gdansko

dienos Vilniuje ir Vilniaus dienos Gdanske, „Lenkų kino

savaitė“, kunigaikščių Oginskių giminei skirti renginiai

Rietave, Vilniuje ir Baltarusijoje. Leidiniai ir parodos, skirti

1863 m. sukilimo dalyviams. „Vilniečių prisiminimai“ – tai

tęstinis radijo laidų ciklas, kuriame apie savo gyvenimą

pasakoja žmonės, vaikystę ir jaunystę praleidę prieškario

ir karo metų Vilniuje, o po karo – likdami Vilniuje ar

apsigyvendami Lenkijoje – palikę ryškius pėdsakus

moksle, mene, visuomeniniame gyvenime.

Laidose baltarusiams plačiai pristatyta seniausios

Lietuvos baltarusių visuomeninės organizacijos

klubo „Siabryna“ ir Baltarusių kultūros draugijos

veikla. Lietuvos dienos Baltarusijoje (pokalbis su

ambasadoriumi E. Ignatavičiumi).

Laidose Lietuvos žydams buvo kalbama apie renginius,

skirtus Vilniaus geto likvidavimo 70-mečiui, apie IV

pasaulio litvakų kongresą. Vasaros idiš kalbos ir kultūros

kursai Vilniaus universitete. Mokslinė konferencija, skirta

pasaulinio garso filosofui E. Levinasui. Pokalbiai su

„Izraelio kino“ programos dalyviais. Žinomo dailininko

– litvako Arbit Blato kūrinių kolekcijos atgabenimas

į Lietuvą, parodų atidarymas. Interviu su litvaku iš

Austrijos – smuikininku Julianu Rachlinu.

Tarptautinė vasaros karaimų kalbos ir kultūros stovykla

Trakuose. Krymo totorių Medžliso delegacijos vizitas,

Krymo totorių istorijos aprašymas. VU Turkų kalbos

centro 20-mečiui skirta mokslinė konferencija. Lietuvos

totorių bendruomenės gyvenimo kronikos, papildyto

leidinio apie Lietuvos totorius pristatymas: „Lietuvos

totoriai istorijoje ir kultūroje“

Tarptautinei čigonų holokausto dienai atminti skirti

renginiai.

Rytų partnerystės šalių kultūros dienos Lietuvoje.

Gruzijos kultūros dienos lapkričio–gruodžio mėn.

Lietuvos moksleivių piešinių konkursas „Vaikai piešia

Armėniją“, armėnų dailininkų paroda. Renginių ciklas,

skirtas režisieriui dailininkui S. Paradžanovui. Interviu

su pasaulinio garso muzikantu, duduko meistru

D. Gasparianu. Moldovos ir Ukrainos menininkų

delegacijų viešnagės.

Laidose atsispindėjo svarbiausi Lietuvos vokiečių, latvių,

rumunų bendruomenių įvykiai. Tradiciškai „Santara”

pasakoja apie Frankofonijos renginius, prancūzų kino

festivalį, Lotynų Amerikos kultūros savaitę, apie „Misijos

Sibiras” dalyvių keliones, Indijos muzikos ir šokių festivalį.

Tęstiniai „Santaros“ projektai: Kauno įvairių tautų

kultūrų centro veiklos pristatymas, Vilniaus tautinių

bendrijų namų veiklos pristatymas, Klaipėdos kultūros

ir komunikacijos centro veiklos pristatymas, Lietuvos

kultūros sostinių programos (2013 m. – Palanga)

pristatymas, Tarptautinis monospektaklių festivalis

„Visagino atspindys“.

84

„Misija Sibiras“ 2013 dalyviai

Laidos „Arčiau manęs” vedėja G. Padribonienė

Page 84: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Didžiausią LRT KLASIKOS programos auditorijos dalį sudaro 60–74 metų bei 50–59 metų gyventojai. Ryškiausiai

padidėjo 30–39 ir 40–49 metų auditorijos dalis. Ypač džiugu, kad LRT KLASIKOS programą vis dažniau atranda

jaunesni klausytojai. Tiesa, sumažėjo 20–29 metų bei vyresnės kartos klausytojų.

LRT KLASIKOS PROGRAMOS PROGRAMOS AUDITORIJOS PORTRETAS

85

Page 85: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

LRT OPUS

Nepaisant nepadidėjusio biudžeto, LRT OPUS 2013

m. išlaikė senąsias, pasiteisinusias laidas, taip pat

atgimė kadaise didelio susidomėjimo sulaukę „Švelnūs

tardymai“. LRT OPUS ir toliau stengiasi teikti Lietuvos

jaunimui gerą, kokybišką produktą, kuris skirtųsi nuo

šalies komercinių stočių. Čia savo erdves atranda

ne tik įdomiausia muzika, kuriama visose pasaulio

šalyse (ne tik Jungtinėje Karalystėje ar JAV), bet ir

perspektyviausi, kūrybingiausi lietuviškos muzikos

atstovai, kurie dėl savo nekomercinio, savito požiūrio į

meną yra reti svečiai komercinėse radijo stotyse.

Dienos programos pagrindą sudaro trys laidos – rytinė

„Atmerk akis“ su Mariumi Andrijausku, dieninė „Dienos

pulsas“ su Karoliu Ramoška bei pavakario „Be problemų“

su Povilu Varvuoliu. Suaktyvėjo savaitgalinė laida „Vėlyvi

pusryčiai“ bei vėl transliuojama pokalbių laida „Švelnūs

tardymai“. Joje lankosi įdomiausi šiuolaikinio teatro, kino

atstovai, rašytojai ar muzikantai, kurių mintys įvairiais

gyvenimo klausimais sukelia didelį LRT OPUS klausytojų

susidomėjimą. Įdomiausi interviu atsiranda LRT portale,

o iš šio portalo perspausdinami ir kitose internetinės

žiniasklaidos priemonėse, pavyzdžiui, Delfi.lt. Taip

populiarinamas LRT OPUS vardas bei programa.

86

Laidos „Švelnūs tardymai“ vedėjas R. Jonaitis

LRT Opus ore. A. Orlova

„LRT Opus metai Ore” komanda su Giedriumi Širka („Golden Parazyth“)

Page 86: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Vienas iš daugiausia atgarsio šiais metais sulaukusių

projektų – „LRT OPUS ore“. Prasidėjusi praėjusiais

metais, gyvo garso koncertų serija ir toliau sėkmingai

gyvavo. Buvo transliuojama ne tik LRT OPUS bangomis,

bet ir rodoma per kanalą LRT KULTŪRA, dedama į

interneto puslapį „Youtube“. Čia sulaukta ypač didelio

susidomėjimo. Grupės „Golden Parazyth“ koncertą

peržiūrėjo daugiau nei 86 tūkst. žiūrovų, Alinos Orlovos –

daugiau nei 35 tūkst., Leono Somovo ir Jazzu – daugiau

nei 31 tūkst. ir t. t. Todėl nebuvo netikėta, kad šiais

metais „LRT OPUS ore“ buvo pripažintas LRT Metų

projektu ir pelnė „Auksinę bitę“.

LRT OPUS eteryje išliko ir dvi laidos, skirtos specifinei,

jaunimo mėgstamai „drum`n`bass“ bei „jungle“ muzikai.

Laidas rengia du šio stiliaus autoritetai Lietuvoje –

Romas Giriūnas ir Dovilas Kazlauskas. Laidose dažni

svečiai – ne tik Lietuvos muzikantai, bet ir užsienio

atlikėjai, grojantys „gyvai“ specialiai radijo stočiai

parengtas programas, kurių neišgirsi klubiniuose

pasirodymuose.

87

LRT Opus ore. „Golden Parazyth“

LRT Opus ore. Leon Somov ir Jazzu

„Auskinės bitės 2013“. „LRT metų projektu“ tapo LRT Opus ORE tikro garso koncertų serija

Page 87: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

LRT OPUS AUDITORIJOS PORTRETAS

88

Page 88: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

2013 METŲ FINANSINIAI REZULTATAI

Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtos finansinės ataskaitos

Parengtos 2013 m. (nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013

gruodžio 31 d.) finansinės ataskaitos. Finansinėse

ataskaitose nurodyti 2013 m. gruodžio 31 d. skaičiai.

Papildomi paaiškinimai apie finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis

Šioje veiklos ataskaitoje pateikti finansiniai duomenys

yra apskaičiuoti pagal audituotas finansines ataskaitas,

parengtas pagal LR galiojančius teisės aktus,

reglamentuojančius pelno nesiekiančių ribotos civilinės

atsakomybės juridinių asmenų buhalterinę apskaitą ir

finansinių ataskaitų sudarymą, patvirtintas nustatyta

tvarka paskirto auditoriaus.

LRT pagrindinės veiklos pobūdis

Viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

įregistruota 1997 m. liepos mėn., reorganizavus Lietuvos

radiją ir televiziją.

LRT yra Seimo įsteigto Lietuvos radijo ir televizijos teisių

ir pareigų perėmėjas. Negali būti jokių kitų LRT dalininkų.

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija yra pelno

nesiekiantis juridinis asmuo, patikėjimo teise valdantis

valstybės turtą. LRT, kaip transliacinės žiniasklaidos

priemonė, vaidinanti pagrindinį šiuolaikinės

demokratinės visuomenės funkcionavimo vaidmenį,

teikia visuomenei viešojo ir neviešojo pobūdžio

paslaugas.

Ypatinga nacionalinio transliuotojo svarba ir statusas

ne kartą pabrėžtas tiek ES, tiek Lietuvos institucijų

ir teismų sprendimuose. 2006 m. gruodžio 21 d. LR

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad konstitucinė

visuomeninio transliuotojo misija suponuoja būtinumą

sudaryti materialines, organizacines, finansines sąlygas

visuomeniniam transliuotojui veiksmingai vystyti savo

konstitucinę misiją. Visuomeninio transliuotojo prigimtis

ir konstitucinė misija suponuoja ir valstybės priedermę

ne tik įsteigti visuomeninį transliuotoją, bet ir pareigą

užtikrinti jo veiklą, taip pat pareigą visuomeniniam

transliuotojui skirti deramą finansavimą.

2012 m. Tarybos patvirtintoje LRT valstybinėje programų

strategijoje taip pat akcentuojama LRT ilgalaikio

finansavimo bei investicijų programa, kurią turi parengti

Seimas ir Vyriausybė.

Visuomeninio transliavimo paslaugos, nors ir turinčios

aiškią ekonominę svarbą, nesulyginamos su viešąja

paslauga jokiame kitame ekonomikos sektoriuje. Nėra

jokios kitos paslaugos, kuria tuo pačiu metu galėtų

naudotis tiek daug gyventojų, kuri suteiktų gyventojams

tiek daug informacijos bei turinio ir tokia veikla perteiktų

ir veiktų tiek individualią, tiek viešąją nuomonę. Be to,

transliavimas paprastai suvokiamas kaip labai patikimas

informacijos šaltinis ir gana didelei daliai gyventojų yra

pagrindinis. Taigi jis skatina viešas diskusijas ir galiausiai

gali užtikrinti, kad visi piliečiai aktyviai dalyvautų

viešame gyvenime – pabrėžiama Europos Sąjungos

teisės aktuose bei Komisijos Komunikate dėl valstybės

pagalbos taisyklių taikymo visuomeninio transliavimo

paslaugoms (2009/C 257/ 01).

Viešojo transliavimo svarba skatinant kultūrų įvairovę

pripažinta ir 2005 m. UNESCO konvencijoje dėl kultūrų

raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo. Konvencijoje

teigiama, kad kiekviena konvencijos šalis gali imtis

„priemonių, skirtų žiniasklaidos priemonių įvairovei

skatinti, taip pat ir per visuomeninį transliuotoją“.

(UNESCO Konvencija dėl kultūrų raiškos įvairovės

apsaugos ir skatinimo, patvirtinta 2006 m. gegužės 18 d.

Tarybos sprendimu 2006/515/EB, 6 straipsnio 1 dalis ir 6

straipsnio 2 dalies h punktas)

Finansinių veiklos rezultatų analizė

LRT yra finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų

bei pajamų, gautų iš reklamos transliavimo, ūkinės

komercinės veiklos ir paramos. Iš reklamos gaunamos

pajamos bei jų kitimo tendencijos yra tiesiogiai

susijusios su bendra padėtimi ES, Lietuvos ekonomikos

būkle, vartotojų ir prekybininkų lūkesčiais, įmonių

reklamos biudžetais bei tiksline auditorija.

2013 m. Lietuvos ekonomika išlaikė nuosaikaus augimo

trajektoriją. Lietuvos ūkio augimą daugiausia lėmė

vidaus paklausa. Pasaulio ekonomikos augimas tebėra

silpnas, o tolesnio augimo prognozės atsargios (šaltinis:

Lietuvos bankas)

LRT siekia efektyvaus materialinių ir finansinių išteklių

valdymo.

89

m.

Page 89: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

2013 m. LRT dirbo pelningai. Grynasis veiklos rezultatas –

1.501,4 tūkst. Lt pelno.

Gerus rezultatus lėmė tolesnis veiklos optimizavimas,

didėjusios pajamos už suteiktas paslaugas ir pagerėjusi

bendra padėtis rinkoje.

2013 m. buvo vykdomos šios programos: „Visuomenės

informavimas radijo ir televizijos komunikacijos tinklais“

ir „Radijo ir televizijos programų siuntimas komunikacijų

tinklais“.

2013 m., kaip ir anksčiau, pagrindinis LRT finansavimo

šaltinis buvo asignavimai iš valstybės biudžeto.

Valstybės biudžeto asignavimai išlaidoms sudarė

45.307 tūkst. Lt, asignavimai ilgalaikiam turtui įsigyti

sudarė 1.747 tūkst. Lt – 655 tūkst. Lt daugiau nei

2012 m.

Bendras 2013 m. LRT biudžetas – 72.214,0 tūkst. Lt:

valstybės biudžeto tiksliniai įnašai – 45.307,0 tūkst. Lt,

panaudota dotacijų dalis – 3.882,6 tūkst. Lt, kitų valstybės

institucijų tiksliniai įnašai, parama, dovana – 109,4 tūkst.

Lt, pajamos iš komercinės ūkinės veiklos – 22.915 tūkst.

Lt. 2013 m. LRT komercinės ūkinės veiklos pajamos

išaugo 4,7 proc., lyginant su 2012 m., kai komercinės

ūkinės veiklos pajamos buvo 21.882,7 tūkst. Lt. LRT

reklamos pajamos 2013 m. sudarė 17.244,3 tūkst. Lt – 3,2

proc. mažiau nei 2012 m. (17.823,1 tūkst. Lt). Reklamos

pajamos iš esmės mažėjo dėl stiprėjančios konkurencijos

reklamos rinkoje ir TV kanalų koncentracijos.

2013 m. finansavimo pajamos sudarė 49.299,0 tūkst. Lt.

2013 m. LRT patyrė 70.712,6 tūkst. Lt sąnaudų, iš jų:

suteiktų paslaugų, parduotų prekių savikainos sąnaudos

– 53.068,8 tūkst. Lt (2012 m. – 52.037 tūkst. Lt),

veiklos sąnaudos – 17.375,0 tūkst. Lt, kitos sąnaudos –

268,8 tūkst. Lt. 2013 m. LRT sąnaudos išaugo 1.042,8

tūkst. Lt. (1,5 proc.), lyginant su 2012 m. Sąnaudų

didėjimą sąlygojo savikainos sąnaudų didėjimas, t. y.

išlaidos programų turiniui ir kokybei stiprinti.

2013 m. darbo užmokesčio sąnaudos – 18.086,3 tūkst. Lt.

LRT generaliniam direktoriui Audriui Siaurusevičiui 2013 m.

priskaičiuota 157,4 tūkst. Lt. darbo užmokesčio.

2013 m. LRT valdymo sąnaudos – 4.684,5 tūkst. Lt.

Kolegialus organas – LRT taryba. Tai aukščiausioji

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo

institucija, atstovaujanti visuomenės interesams,

sudaroma 6 metams iš 12 asmenų (visuomenės, mokslo

ir kultūros veikėjų). Tarybai skirtos lėšos numatytos LRT

metinėje pajamų ir išlaidų sąmatoje ir naudojamos tik

įstatymo numatytoms funkcijoms atlikti. Priskaičiuotas

atlyginimas LRT tarybos nariams 2013 m. sudarė 167,8

tūkst. Lt.

2013 m. LRT nepatyrė išlaidų išmokoms su viešosios

įstaigos dalininku susijusiems asmenims, nurodytiems

LR viešųjų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje.

Visuomeninio transliuotojo programų ir laidų

transliavimas yra viešosios paslaugos, finansuojamos

ne tik iš valstybės biudžeto, bet ir iš komercinių lėšų.

Iš komercinių pajamų dengiamos programų kūrimo,

savireklamos, rinkodaros sąnaudos, dalis patalpų

eksploatacijos ir priežiūros sąnaudų bei įsigyjamas

ilgalaikis materialus ir nematerialus turtas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl vykdomos mišrios

veiklos LRT patiria neatskaitomo (negrąžintino) PVM

sąnaudas – 2013 m. jos sudarė 4.237,8 tūkst. Lt.

Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos 2013 m. sudarė

8.114,0 tūkst. Lt.

Valstybės skirti biudžeto asignavimai nepadengė

LRT 2013 m. viešojo pobūdžio paslaugų sąnaudų.

Šioms sąnaudoms kompensuoti, teikiant

kokybiškas viešąsias paslaugas visuomenei, trūko

12.266,0 tūkst. Lt. Šis lėšų trūkumas kompensuotas

LRT komercinės veiklos pelnu. 2012 m. LRT grynasis

veiklos rezultatas buvo teigiamas – 1.973,7 tūkst. Lt.

LRT, siekdama maksimaliai atsižvelgti ir į visuomeninio

transliuotojo misijos prioritetus, ir toliau optimizavo

išlaidas. LRT 2013 m. grynasis veiklos rezultatas –

1.501,4 tūkst. Lt pelno. Nors LRT pastarųjų trejų metų

grynasis veiklos rezultatas teigiamas, jis nepadengia

ankstesnių laikotarpių nuostolių.

Mokesčiai

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija per ataskaitinį

laikotarpį priskaičiavo 17.174,2 tūkst. Lt mokesčių (8 proc.

daugiau nei 2012 m.), tarp jų PVM, gyventojų pajamų,

socialinio draudimo mokesčių, įmokų į garantinį fondą ir

kt. Šie mokesčiai sumokėti į valstybės biudžetą arba bus

sumokėti, suėjus mokesčių mokėjimo terminui.

Turtas

LRT turtas 2013 m. pabaigoje buvo 79.982,4 tūkst. Lt,

ilgalaikio turto vertė – 20.401,0 tūkst. Lt, trumpalaikio

– 59.581,4 tūkst. Lt. 2012 m. ilgalaikio turto vertė –

22.320,5 tūkst. Lt, trumpalaikio – 53.847,1 tūkst. Lt.

Ilgalaikio turto vertė sumažėjo 1.919,5 tūkst. Lt, nes

dėl lėšų trūkumo nepakankamai investuojama į naują

ilgalaikį turtą. Informacija apie viešosios įstaigos įsigytą ir

perleistą ilgalaikį turtą per finansinius metus pateikta 2 ir

3 lentelėse.

90

Page 90: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Nuosavas kapitalas

Per 2013 m. LRT kapitalas nesikeitė ir 2013 m.

gruodžio 31 d. sudarė 33.765,3 tūkst. Lt.

2013 m. nuosavas kapitalas padidėjo 1.501,4 tūkst. Lt

dėl 2013 m. teigiamo veiklos rezultato nuo 5.753,8

tūkst. Lt iki 4.252,4 tūkst. Lt, tačiau išliko neigiamas

dėl ankstesnių laikotarpių veiklos nuostolių. Norėdama

palaikyti ar koreguoti kapitalo struktūrą, LRT negali

taikyti įprastinių komercinėms struktūroms priemonių.

Investicijos

LRT 2013 m. įsigijo ilgalaikio turto už 6.194,4 tūkst. Lt

(2012 m. – už 5.630 tūkst. Lt), iš jų 3.449,9 tūkst. Lt

nematerialaus turto ir už 2.744,5 tūkst. Lt materialaus

turto.

2012 m. gegužės mėn. LRT taryba patvirtino LRT

valstybinę programų strategiją, kurioje vienas iš esminių

visuomeninių uždavinių, tarnaujant viešajam interesui,

būti naujoviškų idėjų, kūrybinių sąjūdžių ir moderniausių

technologijų taikymo iniciatore.

Technologijų raida telekomunikacijų srityje vyksta

stulbinamu tempu, ir dabar TV laidų žiūrovai gali

mėgautis ne tik išaugusiu TV kanalų bei programų

pasirinkimu, vaizdo ir garso kokybe, bet ir laisve

rinktis, kur ir kada žiūrėti mėgstamas laidas, naudotis

interaktyvumo galimybe. TV turinys tapo prieinamas

ne tik žiūrint įprastinį televizorių, bet ir kompiuteriu,

mobiliaisiais įrenginiais, o interneto plėtra ir sparta

suteikė TV žiūrovui naujų galimybių. Vykstant sparčiai

technologijų raidai, TV kanalai, norėdami išsaugoti

turimas pozicijas, turi skirti ypatingą dėmesį technologijų

inovacijoms

Valstybės investicijų 2013–2015 m. programoje 2013 m.

LRT buvo numatyti 1.245 tūkst. Lt biudžeto asignavimų

ilgalaikiam turtui. 502 tūkst. Lt buvo papildomai

panaudoti investiciniam projektui „Skaitmeninė

kilnojama televizijos stotis (KTS)“ iš 01 03 programos

asignavimų ekonomijos lėšų. Pabrėžtina, kad kelerius

metus iš eilės patiriamas biudžeto deficitas neigiamai

veikia LRT kuriamų laidų kokybę ir įvairovę bei stabdo

investicijų plėtrą. Norint rengti tinkamos kokybės

programas ir kokybiškai transliuoti, kasmet reikia

investuoti bent jau ne mažesnę sumą, nei turto metinis

nusidėvėjimas. Metinis materialaus turto (daugiausia

televizijos ir radijo technikos) nusidėvėjimas 2013 m.

sudarė 5.138,0 tūkst. Lt, todėl 2014 m. kritiniu atveju

reikia ne mažiau nei 5 mln. Lt biudžeto asignavimų

ilgalaikiam turtui, technikai atnaujinti.

2009–2011 m. išlaidos filmams pirkti buvo sumažintos,

turimi fondai sparčiai mažėja, taigi LRT negalės vykdyti

LR visuomenės informavimo įstatymo 38 str. 3 p.,

reglamentuojančio, kad „Televizijos transliuotojai

daugiau kaip pusę programos laiko, kuris lieka

atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos

laidoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei,

kai tai įmanoma, turi skirti Europos kūriniams“. LRT

siekia, kad žiūrovai galėtų pamatyti ne tik anglakalbių

kurtas programas, bet ir vokiečių, italų, lenkų, čekų

kalba sukurtus filmus, kitą europinę ir ne tik europinę

produkciją. Dėl to būtinos investicijos į nematerialų turtą

– licencijas. Lėšų poreikis 1500 val. užsienio produkcijai

įsigyti yra bent 6.200 tūkst. Lt.

Veiklos planai ir prognozės

Suvokdama atsakomybės auditorijai laipsnį, siekdama

tinkamai vykdyti savo funkcijas, LRT stiprins programų

turinį, kokybę ir įvairovę, atsižvelgdama į finansines

galimybes, atnaujins techniką ir technologijas, ypatingą

dėmesį skirdama transliacijoms HD TV formatu.

Nacionalinis transliuotojas sieks tinkamai pasirengti euro

įvedimui bei apskaitos tvarkymui ir ataskaitų rinkinių

rengimui pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės

atskaitomybės standartus nuo 2015 m.

Lentelės ir grafikai

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 2013 m.

pajamų ir išlaidų sąmatos vykdymo ataskaita pateikta

lentelėje Nr. 1. Ataskaitoje pateikiami detalūs duomenys

apie finansavimo šaltinių skaičių ir visų pajamų, kurios

gautos ne iš viešojo pobūdžio paslaugų teikimo, dydį,

taip pat nurodytos išlaidos, susijusios su neviešojo

pobūdžio paslaugų teikimu (LR Lietuvos nacionalinio

radijo ir televizijos įstatymo 10 str. 6 p.).

Informacija apie viešosios įstaigos įsigytą ir perleistą

ilgalaikį turtą per finansinius metus pateikta lentelėse

Nr. 2 ir Nr. 3.

LRT 2008–2013 m. bendrųjų pajamų dinamika pateikta

grafike Nr. 1, 2008–2013 m. sąnaudų dinamika – grafike

Nr. 2, 2008–2013 m. LRT veiklos prieš apmokestinimą

dinamika pateikta grafike Nr. 3, 2008–2013 m. LRT

valstybės biudžeto asignavimų išlaidoms dinamika

pateikta grafike Nr. 4, 2008–2013 m. LRT valstybės

biudžeto asignavimų turtui dinamika pateikta grafike

Nr. 5.

91

Page 91: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

92

Page 92: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

93

Page 93: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

94

Page 94: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

95

Page 95: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

96

Page 96: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS IR AUDITO IŠVADA

VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija(ūkio subjekto pavadinimas)

124241078 S. Konarskio g. 49 Vilnius(kodas, buveinės adresas)

BALANSASPAGAL 2013 m. gruodžio 31 d. DUOMENIS

2014 m. kovo 3 d. Nr. (data)

97

Page 97: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius (ūkio subjekto vadovo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas, pavardė)

L. e. p. vyriausioji buhalterė Vaida Zabitytė (vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arbagalinčio tvarkyti apskaitą kito asmenspareigų pavadinimas)

(parašas) (vardas, pavardė)

98

LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis(parašas) (vardas, pavardė)

(ūkio subjekto vadovo pareigų pavadinimas)

Page 98: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija(ūkio subjekto pavadinimas)

124241078 S. Konarskio g. 49 Vilnius(kodas, buveinės adresas)

VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITAPAGAL 2013 m. gruodžio 31 d. DUOMENIS

2014 m. kovo 3 d. Nr. (data)

Generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius (ūkio subjekto vadovo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas, pavardė)

L. e. p. vyriausioji buhalterė (vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arbagalinčio tvarkyti apskaitą kito asmenspareigų pavadinimas) (parašas) (vardas, pavardė)

99

LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis

Vaida Zabitytė

(parašas) (vardas, pavardė)

(ūkio subjekto vadovo pareigų pavadinimas)

Page 99: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

2013 METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲAIŠKINAMASIS RAŠTAS

Viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

Įm. kodas 124241078, S. Konarskio g. 49 LT-03123, Vilnius

2014 m. kovo 3 d.

Šiame rašte pateikiama VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT, įstaiga) metinių finansinių ataskaitų,

sudarytų 2013 m. gruodžio 31 d., apžvalga.

I. BENDROJI DALIS

1. Įregistravimo data

Viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

įregistruota 1997 m. liepos mėn., reorganizavus Lietuvos

radiją ir televiziją.

2. Finansiniai metai

LRT finansiniai metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi

gruodžio 31 d.

3. Informacija apie LRT viešąsias įstaigas

2013 m. gruodžio 31 d. viešoji įstaiga Lietuvos

nacionalinis radijas ir televizija neturėjo įsteigusi viešųjų

įstaigų.

4. Įstaigos veikla

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – LRT) yra

ne pelno organizacija, valdanti valstybės turtą patikėjimo

teise. LRT – visuomeninis transliuotojas, veikiantis pagal

LR Konstituciją, Lietuvos Respublikos visuomenės

informavimo, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos,

Autorių teisių ir gretutinių teisių, Viešųjų įstaigų,

Valstybinės kalbos įstatymus, Reklamos įstatymą,

Žurnalistų etikos kodeksą bei kitus Lietuvos Respublikos

teisės aktus, Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų

direktyvą, Europos konvenciją dėl televizijos be sienų.

LRT vadovaujasi Europos Komisijos komunikate dėl

valstybinės paramos taisyklių taikymo visuomeniniam

transliavimui išdėstytais principais, Komisijos direktyva

dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės

įmonių skaidrumo bei dėl finansinio skaidrumo tam

tikrose įmonėse.

LRT programų skaičių, mastą ir struktūrą nustato

LRT įstatymas ir LRT tarybos sprendimai. LRT rengia

ir transliuoja tris televizijos (LRT TELEVIZIJA, LRT

KULTŪRA, LRT LITUANICA) ir tris radijo (LRT RADIJAS,

LRT KLASIKA, LRT OPUS) programas, turi LRT interneto

svetainę www.lrt.lt.

LRT veikla nėra licencijuojama. Kanalus (radijo dažnius)

LRT programoms transliuoti ne konkurso būdu skiria

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba. LRT

televizijos ir radijo programas privalo retransliuoti visi

operatoriai ir laidinio radijo transliuotojai, teikiantys

televizijos ar radijo programų retransliavimo paslaugas.

5. Svarbios sąlygos, kuriomis dirba LRT ir kurios gali paveikti LRT plėtrą

5.1. Strateginiai produktai

LRT misija strateginiame plane – teikti Lietuvos

visuomenei tikslią, objektyvią ir subalansuotą

informaciją, kokybiškas šviečiamąsias, kultūrines ir

pramogines programas, sudaryti prielaidas darniam

vystymuisi, demokratijos plėtrai bei atviros visuomenės

vertybių įsitvirtinimui Lietuvos Respublikoje.

Vadovaudamasis LRT įstatymu, visuomeninis

transliuotojas daug dėmesio skiria radijo ir televizijos

programų turinio įvairovei. Laidos yra skirtos įvairiems

visuomenės sluoksniams, įvairaus amžiaus, tautybių ir

įsitikinimų žmonėms.

Įgyvendindama savo misiją LRT:

• renka ir skelbia informaciją apie Lietuvą ir pasaulį,

supažindina visuomenę su Europos ir pasaulio

kultūros įvairove bei šiuolaikinės civilizacijos

pagrindais, stiprina Lietuvos Respublikos

nepriklausomybę ir demokratiją, kuria, puoselėja

ir saugo nacionalinės kultūros vertybes, ugdo

toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo,

mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprina visuomenės

moralę ir pilietiškumą;

• vadovaujasi objektyvumo, demokratijos,

nešališkumo principais, užtikrina žodžio ir

kūrybos laisvę; laidose atspindi įvairias pažiūras

ir įsitikinimus, įvairių įsitikinimų žmonėms suteikia

galimybę dalyvauti laidose ir reikšti savo pažiūras;

• pirmenybę teikia nacionalinei ir pasaulio kultūrai,

informacinėms ir šviečiamosioms laidoms.

LRT TELEVIZIJA orientuojasi į informacines, publicistines,

pažintines šviečiamąsias, visuomenines, kultūros bei

100

Page 100: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

pramogines laidas. LRT KULTŪROS paskirtis – transliuoti

šviečiamąsias, kultūros, istorinio paveldo, kino ir

televizijos paveldo, informacines programas, kurios prie

televizorių ekranų suburtų smalsius žiūrovus. Programą

LRT LITUANICA iš esmės sudaro geriausios LRT

TELEVIZIJOS ir LRT KULTŪROS laidos.

LRT RADIJAS kuria įvairias laidas, tačiau vyrauja

žinių ir publicistinės laidos bei populiarioji muzika.

LRT KLASIKA skirta rimtajai muzikai, kultūros bei

šviečiamosioms laidoms, o radijo stotis LRT OPUS

skirta 20–40 metų amžiaus žmonėms, besidomintiems

kokybiška nekomercine muzika.

LRT interneto svetainėje www.lrt.lt lankytojai gali stebėti

ne tik tiesiogines laidų transliacijas, bet ir naudodamiesi

mediatekos ir fonotekos paslaugomis rasti reikalingus

archyvinius įrašus.

5.2. Socialinės sąlygos

LRT dalyvauja kuriant atvirą, pilietinę žinių visuomenę,

ugdant visuomenės toleranciją, humanizmą, moralę ir

pilietiškumą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą

bei skatinant pagarbą žmogaus orumui ir jo teisėms.

Gyventojų išsilavinimas, gaunamos pajamos ir kiti

socialiniai aspektai keičia žiūrovų, klausytojų, partnerių,

užsakovų poreikius ir taip veikia rinką.

LRT savireklamos tikslas – užtikrinti, kad visuomenė

laiku gautų objektyvią informaciją apie visuomeninio

transliuotojo veiklą, kryptingai formuoti visuomenės

nuomonę, siekiant parodyti kokybiškos ir

bendražmogiškomis vertybėmis pagrįstos visuomeninio

transliuotojo produkcijos privalumus prieš komercinę

vartojimo kultūrą.

Savireklamos kampanijos dažniausiai vykdomos tiek

tradiciniais LRT kanalais, tiek socialinėse erdvėse,

tokiose kaip „Facebook“, „Youtube“. Taip tikimasi

pasiekti ne tik jau esamą LRT auditoriją, bet ir skleisti

informaciją apie visuomeninio transliuotojo programas,

iniciatyvas, vertybes jaunimo pamėgtose erdvėse.

Didelė visuomenės dalis teikia prioritetą pramoginei

bei kriminalines istorijas akcentuojančiai televizijos

produkcijai, tad LRT, siekdama išlaikyti ir pritraukti

žiūrovų ir klausytojų auditoriją, vykdydama visuomeninio

transliuotojo misiją, susiduria su nelengvais iššūkiais.

Pastebima, kad Europos šalyse dėl augančios galimybės

matyti daugiau TV kanalų, kiekvienam TV kanalui tenkanti

žiūrėto laiko dalis mažėja. Auditorijos išsiskaidymas

išaugo nuo tada, kai 2012 m. pabaigoje buvo pereita tik

prie skaitmeninio TV programų transliavimo. Iki 2013 m.

šios tendencijos galiojo ir Lietuvoje. 2013 m. šis procesas

sulėtėjo ir tendencijos pradėjo keistis. Rinkos tyrimų ir

konsultacijų bendrovės TNS LT duomenimis, nacionalinių

kanalų (TV3, LNK, LRT TELEVIZIJA, BTV) 2013 m.

auditorijos rodikliai (auditorijos dalis) stabilizavosi ir keitėsi

tik dėl tarpusavio konkurencijos. Mažesnių TV kanalų

(TV6, TV1, INFO TV, TV8, LRT KULTŪRA) auditorija augo

užsienio retransliuojamų televizijų sąskaita. Tai sietina

su išaugusiomis TV žiūrovų galimybėmis matyti gerokai

daugiau lietuviškų TV kanalų. Didžiųjų nacionalinių radijo

kanalų (LRT RADIJAS, M-1, RADIOCENTRAS) auditorijos

rodikliai šiek tiek didėjo, mažesnių radijo stočių – mažėjo.

Jau nemažai metų neslopstanti Lietuvos gyventojų

emigracija išplėtė LRT tikslinės auditorijos geografiją.

LRT siekia informuoti ir palaikyti ryšį su kitose šalyse

gyvenančiais Lietuvos piliečiais, todėl internetu,

palydoviniu ryšiu bei kabeliniais tinklais programas

transliuoja ir kitose šalyse. LRT siekia ne tik sukurti

technologines informacijos prieigos galimybes, bet

ir užmegzti ryšius su emigravusiais lietuviais ir juos

vienijančiomis organizacijomis.

5.3. Ekonominės sąlygos

LRT yra finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų

bei pajamų, gautų iš reklamos transliavimo, ūkinės

komercinės veiklos ir paramos.

2013 m. LRT skirta biudžeto asignavimų 1 proc.

daugiau nei 2012 m. Skirtų biudžeto asignavimų

nepakanka įstatymu pavestoms funkcijoms įgyvendinti,

programų kokybei ir įvairovei užtikrinti. Skiriamas

valstybės finansavimas taip pat neužtikrina LRT įrangos

atnaujinimo poreikio.

2013 m. LRT pajamos, lyginant su 2012 m., išaugo

1 proc., didžiąją dalį šių pajamų sudarė reklamos

transliavimo per televiziją ir radiją pajamos. Iš reklamos

gaunamos pajamos bei jų kitimo tendencijos yra

tiesiogiai susijusios su bendra padėtimi ES, Lietuvos

ekonomikos būkle, vartotojų ir prekybininkų lūkesčiais,

įmonių reklamos biudžetais bei tiksline auditorija.

5.4. Politinė aplinka

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija yra viešoji ne

pelno institucija, atliekanti įstatymų ir kitų teisės aktų jai

pavestas visuomenės informavimo radijo ir televizijos

komunikacijų tinklais funkcijas.

Visuomeninio transliuotojo funkcijų prigimtis kyla

iš aukščiausią galią LR teisės šaltinių hierarchijoje

užimančio pagrindinio šalies įstatymo – LR Konstitucijos.

LR Konstitucinis Teismas konstatavo, kad konstitucinė

visuomeninio transliuotojo misija suponuoja būtinumą

sudaryti materialines, organizacines, finansines sąlygas

visuomeniniam transliuotojui veiksmingai vystyti savo

konstitucinę misiją.

LRT pareigos yra detalizuotos LR Lietuvos nacionalinio

radijo ir televizijos įstatyme.

LRT tikslai ir veiklos kryptys yra nustatyti atsižvelgiant

į Vyriausybės prioritetus ir Valstybės ilgalaikės raidos

strategiją.

101

Page 101: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

LRT yra atskaitinga LR Seimui. Dėl įstatymiškai

neaiškiai apibrėžto finansavimo modelio LRT gali būti

veikiama politinių sprendimų. Veiklos pobūdį, turinį ir

mastą didžia dalimi lemia valstybiniu lygiu priimami

sprendimai.

5.5. Techniniai-technologiniai veiksniai

Naujų informacinių technologijų plėtra ir naudojimas

yra neatsiejama informacinės visuomenės dalis.

Siekiant užtikrinti kokybišką informacijos sklaidą,

palaipsniui atsisakoma pasenusių, daug darbo ir

finansinių resursų reikalaujančių technikos priemonių.

Modernizuojama technika skaitmeninių technologijų

pagrindu, kuriamas modernus, patikimas, paklausus

rinkoje ir rentabilus technikos kompleksas. Informacijos

sklaidos technologijos pastaraisiais metais nuolat

tobulėja ir tampa sudėtingesnės, atsiranda galimybė

taikyti šiuolaikines informacines technologijas, mažinant

darbo laiko sąnaudas informacijos kaupimui ir analizei,

suteikia galimybę operatyviai ir efektyviai panaudoti

sukauptą informaciją įstaigos tikslams įgyvendinti.

Trukdantis veiksnys – brangios šiuolaikinės informacinės

technologijos, todėl nėra galimybės jas laiku atnaujinti ir

įsigyti reikalingą programinę įrangą.

Atsižvelgdama į tai, kad LRT programoms kurti ir techninei

plėtrai neišvengiamai reikia papildomų lėšų, o valstybės

skiriamas finansavimas yra akivaizdžiai nepakankamas,

dar 2011 m. LRT taryba nutarė leisti LRT imti ilgalaikę

banko paskolą skaitmeninei laidų filmavimo bei montažo

įrangai įsigyti, skaitmeninei laidų saugyklai išplėsti, naujai

televizijos naujienų duomenų bazės programinei įrangai

įsigyti, naujienų portalo www.lrt.lt techniniam atnaujinimui,

kompiuterinės technikos atnaujinimui.

Sėkmingai LRT veiklai būtinos sąlygos – gerai išplėtota

skaitmeninių technologijų infrastruktūra (raiškioji TV, kiti

nauji formatai). Naujų skaitmeninių technologijų plėtra ir

naudojimas yra neatsiejama informacinės visuomenės

dalis. Siekiant užtikrinti kokybišką informacijos sklaidą,

technika modernizuojama skaitmeninių technologijų

pagrindu, kuriamas modernus, patikimas, paklausus

rinkoje ir rentabilus technikos kompleksas. Technika

komplektuojama atsižvelgiant į tai, kad artėja didelės

raiškos televizijos (HD TV) era. Norint LRT programas

transliuoti didele raiška (HD), visą LRT techninę bazę

reikia pritaikyti didelės raiškos laidoms kurti ir transliuoti.

Taigi investicijų į ilgalaikį turtą poreikis artimiausiais

metais sudaro dešimtis mln. litų.

Skaitmeninės technologijos perduoda ne tik

kokybiškesnį vaizdą, garsą, atsiranda didesnė TV

kanalų ir radijo stočių pasirinkimo galimybė, bet ir keičia

vartotojų žiūrėjimo ir klausymosi įpročius: atsiranda

didesnė TV kanalų ir radijo stočių pasirinkimo galimybė,

žiūrovai ir klausytojai gali programas užsakyti ir įrašyti,

atsisiųsti iš archyvų, sutitruoti, pasirinkti kalbas.

5.6. Žmonių ištekliai

2013 m. LRT buvo toliau buvo siekiama optimizuoti

įstaigos vidinį administravimą, tobulinama valdymo

organizavimo sistema.

2012 m. pabaigoje LRT vidutinis darbuotojų skaičius

buvo 558 darbuotojai, 2013 m. pabaigoje – 566

darbuotojai.

II. APSKAITOS POLITIKA

6. Norminiai aktai, kuriais vadovaujantis sudarytos metinės finansinės ataskaitos

6.1. LRT apskaitą tvarko ir metines finansines ataskaitas sudaro pagal šiuos teisės aktus:

• LR buhalterinės apskaitos įstatymą;

• 2004 m. lapkričio 22 d. LR finansų ministro įsakymą

Nr. 1K-372 „Dėl pelno nesiekiančių ribotos civilinės

atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės

apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir

pateikimo taisyklių patvirtinimo“ ir jo pakeitimus;

• LRT generalinio direktoriaus įsakymus, patvirtintus

vidaus teisės aktus, reglamentuojančius LRT

apskaitos politiką.

6.2. LRT mokesčius apskaičiuoja ir deklaruoja pagal:

• LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymą;

• LR pelno mokesčio įstatymą;

• LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymą;

• LR sveikatos draudimo įstatymą;

• LR valstybinio socialinio draudimo įstatymą;

• LR garantinio fondo įstatymą;

• LR autorių ir gretutinių teisių įstatymą;

• LR labdaros ir paramos įstatymą;

• LR mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą;

• LR nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą

• LR darbo kodeksą.

LRT įdiegta kompiuterinės programos „Navision“ 4.0

versija, kuria yra kompiuterizuota buhalterinė apskaita,

finansų valdymo apskaita, personalo apskaita. 2013 m.

pradėtas programos naujinimo procesas, kuriuo numatoma

pereiti prie „Navision“ 9.0 versijos.

102

Page 102: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

7. Nematerialiojo turto apskaitos politika

Nematerialiajam turtui priskiriamas identifikuojamas

nepiniginis turtas, neturintis materialios formos, kuriuo

LRT disponuoja ir kurį naudodama tikisi gauti tiesioginės

ir netiesioginės ekonominės naudos.

Nematerialusis turtas pripažįstamas, jeigu jis atitinka

visus šiuos nematerialiojo turto pripažinimo požymius:

a) įstaiga pagrįstai tikisi ateityje gauti iš turto

ekonominės naudos;

b) turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina gali būti

patikimai įvertinta ir atskirta nuo kito turto vertės;

c) įstaiga gali tuo turtu disponuoti, jį kontroliuoti arba

apriboti teisę juo naudotis kitiems.

Nematerialiojo turto grupėje „Vaizdo ir garso archyvai“

apskaitomi magnetiniai garso įrašai su įrašytais muzikos

kūriniais, archyvuojamos tiesioginės ir įrašytos radijo

laidos. Archyvuojami garso įrašai (viena laikmena ir/arba

viena valanda) yra įkainojami vieno lito verte.

8. Materialiojo turto apskaitos politika

Ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriamas turtas, kuris

teikia įstaigai ekonominės naudos ilgiau nei vienerius

metus ir kurio įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra

ne mažesnė už įstaigos nusistatytą minimalią ilgalaikio

materialiojo turto vertę.

Materialusis turtas priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jis

atitinka visus šiuos požymius:

a) įstaiga ketina jį naudoti ilgiau nei vienerius metus;

b) įstaiga pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonominės

naudos būsimaisiais laikotarpiais;

c) įstaiga gali patikimai nustatyti turto įsigijimo

(pasigaminimo) savikainą;

d) įstaigos turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra

ne mažesnė už minimalią ilgalaikio materialiojo turto

savikainą, įstaigos nusistatytą kiekvienai turto grupei;

c) įstaigai yra perduota rizika, susijusi su materialiuoju turtu.

Įstaigos ilgalaikio turto nusidėvėjimui skaičiuoti taikomas

tiesiogiai proporcingas (tiesinis) metodas.

9. Atsargos

Atsargomis laikomas įstaigos trumpalaikis turtas, kuris naudojamas pajamoms uždirbti per vienerius metus arba per vieną įstaigos veiklos ciklą. Atsargoms priskiriami

pastatymų inventorius (dekoracijos), žaliavos, medžiagos ir komplektuojamieji gaminiai ir pan.

Atsargos apskaitoje įvertinamos bei registruojamos įsigijimo savikaina, o apskaičiuojant veikloje sunaudotų

atsargų savikainą taikomas FIFO metodas.

103

Page 103: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Pinigai, gauti iš anksto apmokėjus už paslaugas, apskaitoje rodomi kaip įstaigos įsipareigojimų pirkėjams didėjimas. Pajamos šiuo atveju pripažįstamos tik suteikus paslaugas.

Į kitas pajamas įskaitomas ilgalaikio turto perleidimo pelnas, ataskaitiniam laikotarpiui tenkančios gauti palūkanos už kredito įstaigose laikomus pinigus, valiutos kurso teigiama įtaka.

Sąnaudomis apskaitoje pripažįstama išlaidų dalis, susijusi su paslaugų suteikimu arba parduotų prekių (produkcijos) pagaminimu. Per ataskaitinį laikotarpį padarytos išlaidos nedelsiant pripažįstamos to ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis. LRT, atsižvelgdama į savo veiklos specifiką, sąnaudas apskaito pagal finansavimo šaltinius, programas ir sąnaudų centrus.

Baudų ir delspinigių sąnaudos už mokėjimo termino nesilaikymą apskaitoje pripažįstamos tuo metu, kai gaunamas dokumentas arba kai sumokama.

Sąnaudos, susijusios su atskirų programų įgyvendinimu, pripažįstamos tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jos patirtos.

Prie kitų sąnaudų priskiriami ilgalaikio turto perleidimo nuostoliai, valiutos kurso neigiama įtaka, ataskaitiniam laikotarpiui tenkančios mokėti palūkanos, baudos, delspinigiai ir sąnaudos, nesusijusios su tipine įstaigos veikla.

13. Ūkinės komercinės veiklos sąnaudų nustatymo taisyklės

Vadovaudamasi LR pelno mokesčio įstatymo nuostatomis, kai sąnaudos susijusios tiek su pelno nesiekiančios organizacijos ūkine komercine veikla, tiek ir su šios organizacijos įstatuose numatytų visuomenei naudingų tikslų įgyvendinimu, sąnaudų dalis, tenkanti ūkinės komercinės veiklos pajamoms, leidžiamiems atskaitymams priskiriama, jeigu minėta organizacija gali pateikti tokių sąnaudų dalies pagrįstumą. Ūkinei komercinei veiklai tenkanti sąnaudų dalis nustatoma pagal pačios pelno nesiekiančios organizacijos apskaitos politikoje nustatytą tvarką.

LRT yra nustatyta ūkinei komercinei veiklai tenkančių sąnaudų dalies apskaičiavimo tvarka. Netiesioginių sąnaudų, susijusių su LRT ūkinės komercinės veiklos pajamomis, dalis apskaičiuojama atsižvelgiant į tai, kokį procentą visų gautų LRT pajamų sudaro ūkinės komercinės veiklos pajamos. LRT netiesioginės sąnaudos, susijusios su ūkinės komercinės veiklos pajamomis, apskaičiuojamos pagal formulę:

Televizijos laidoms reikalingas dekoracijas pagal

patvirtintas sąmatas pasigamina pati LRT arba

jas įsigyja iš įmonės gamintojos. Pagamintoms

dekoracijoms priimti ir sunaudotoms medžiagoms

nurašyti yra sudaryta komisija. Dekoracijų savikaina

tolygiai nurašoma iš apskaitos per vieną televizijos laidų

sezoną, t. y. jų vertė pripažįstama ataskaitinio laikotarpio

sąnaudomis kas mėnesį nuo televizijos sezono pradžios

iki pabaigos (t. y. nuo rugsėjo iki gegužės mėn.).

Pasibaigus LRT televizijos laidų sezonui, dekoracijos

nurašomos iš apskaitos, užpajamuojant liekamąsias

medžiagas kiekine išraiška, arba likviduojamos.

10. Gautinos sumos

Per vienerius metus gautinų sumų straipsniuose

nurodomos skolos, už kurias pirkėjai ir kiti asmenys

turėjo atsiskaityti per vienerius metus, atskaitingiems

asmenims išmokėtos pinigų sumos. Per vienerius

metus gautinos sumos parodomos grynąja verte, kuri

apskaičiuojama sumažinus gautiną sumą abejotinų

skolų suma. Kitose gautinose sumose rodomos gautinos

sumos iš LR valstybės biudžeto, iš Europos Sąjungos

fondų, iš kitų šaltinių.

11. Finansavimas

LRT finansavimo būdai:

a) dotacijos;

b) tiksliniai įnašai.

Dotacija įtraukiama į apskaitą gavus neatlygintinai

ilgalaikio turto arba įsigijus jo iš programai skirtų lėšų.

Dotacija pripažįstama panaudota, kai neatlygintinai

gautas ir įsigytas iš dotacijos lėšų turtas nudėvimas.

Balanse rodoma nepanaudota dotacijos dalis.

Tiksliniams įnašams priskiriama iš valstybės biudžeto ir

kitų valstybės institucijų, ES fondų, paramos ir dovanos

griežtai apibrėžtiems tikslams įgyvendinti gautos lėšos.

Tiksliniai įnašai pripažįstami ir rodomi apskaitoje, jeigu yra

dokumentais patvirtintų sprendimų, kad įnašai bus gauti.

Kitais atvejais tiksliniai įnašai apskaitoje registruojami po

jų faktiško gavimo kaip gauti tiksliniai įnašai.

Tiksliniai įnašai pripažįstami panaudotais tiek,

kiek patirtų sąnaudų pripažinta kompensuotomis.

Panaudojus tikslinių įnašų lėšas ilgalaikiam turtui įsigyti,

keičiasi tik finansavimo straipsnis: didėja dotacija,

mažėja tikslinis finansavimas.

12. Pajamų ir sąnaudų pripažinimas apskaitoje

Vadovaujantis kaupimo principu, pajamos apskaitoje

pripažįstamos ir registruojamos tada, kai jos

uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą. Pajamomis

laikomas įstaigos ekonominės naudos padidėjimas ir

biudžetinis finansavimas iš valstybės biudžeto pagal

programas, kitų valstybės institucijų, Europos Sąjungos

fondų bei parama ir dovana.

X – netiesioginės sąnaudos, susijusios su ūkinės komercinės veiklos pajamomis; P – visos ūkinės komercinės veiklos pajamos; F – iš valstybės biudžeto (valstybės institucijų) ir Europos Sąjungos fondų gautas ir panaudotas tikslinis finansavimas, gauta parama, dovana; N – visos netiesioginės sąnaudos.

104

Page 104: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

III. PASTABOS14. Nematerialusis turtas

Straipsnyje „Licencijos“ apskaitomos užsienyje ir šalyje sukurtų filmų transliavimo teisės per televiziją bei naudojimosi

programine įranga teisės.

* Išankstiniai apmokėjimai už gautinas filmų licencijas – 18 110 Lt.

15. Ilgalaikis materialusis turtas

105

Page 105: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Ilgalaikis materialusis turtas, įsigytas pagal išperkamosios nuomos sutartis, 2013 m. išmokėta

106

Page 106: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

LRT ilgalaikis turtas 2013 m. gruodžio 31 d. yra apdraustas nuo visų rizikų 16 959,6 tūkst. Lt suma.

2013 m. gruodžio 31 d. LRT neturėjo įkeisto turto.

16. Atsargos

17. Išankstiniai apmokėjimai

Išankstinių apmokėjimų straipsnyje yra avansai,

sumokėti už 2014 m. Pasaulio futbolo čempionato teises

ir kitas paslaugas.

Būsimųjų laikotarpių sąnaudas sudaro apmokėtos

ir gautos neapmokėtos sąskaitos už naudojimąsi

kompiuterinėmis programomis ir kitos sąnaudos, kurios

bus įtrauktos į sąnaudas įvykus renginiams arba kas

mėnesį (nario mokestis, draudimo įmoka, prenumerata).

18. Per vienerius metus gautinos sumos. Kitos gautinos sumos

2013 m. gautinose sumose įregistruotas 2014 m.

gautinas 50 684,0 tūkst. Lt valstybės finansavimas,

kuris LRT skirtas 2013 m. gruodžio 12 d. Lietuvos

Respublikos 2014 metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo

įstatymu Nr. XII-659 ir LRV 2014 m. vasario 12 d.

nutarimu Nr. 137 „Dėl 2014 metų LR valstybės biudžeto

patvirtintų asignavimų paskirstymo pagal programas“:

• 8 322,0 tūkst. Lt tikslinis finansavimas 1.3

programai (Radijo ir televizijos programų siuntimas

komunikacijų tinklais);

• 41 062,0 tūkst. Lt tikslinis finansavimas 1.5

programai (Visuomenės informavimas radijo ir

televizijos komunikacijų tinklais);

• 1 300,0 tūkst. Lt dotacija investicijoms.

107

Page 107: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

2013 m. gautinose sumose taip pat apskaitomas depozitas ekspertizei atlikti 48,5 tūkst. Lt suma, kuris skirtas Vilniaus apylinkės teismo sprendimu byloje su AB

„Lietuvos radijo ir televizijos centras“.

19. LRT kapitalas ir finansavimas

Per 2013 m. LRT kapitalas nesikeitė ir 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė 33 765 295 Lt.

*Perkeltos valstybės biudžeto lėšos iš 1.3 į 1.5 programą.

20. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

*2010–2011 m. dalis skolos AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ (toliau – Telecentras) yra ginčijama Vilniaus apygardos teisme dėl to, kad Telecentras taiko nepagrįstas ir nesutartas paslaugų teikimo sąlygas, tarifus ir kt.

Per 2010–2011 m. sukauptas atidėjinys ginčijamai Telecentro skolai sudaro 4 265,2 tūkst. Lt sumą.

108

Page 108: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

21. Tipinė veikla

Svarbiausi LRT procesai yra susiję su visuomeninio transliuotojo paslaugų teikimu, o pagalbiniai procesai užtikrina

sklandų įstaigos darbą. Vienas svarbiausių aspektų yra visuomeninio transliuotojo finansavimo šaltiniai ir santykis tarp jų.

VšĮ Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai 2013 m. skirti valstybės biudžeto asignavimai nepadengė LRT 2013 m.

viešojo pobūdžio paslaugų sąnaudų, šioms sąnaudoms kompensuoti, teikiant kokybiškas viešąsias paslaugas visuomenei,

trūko 12 266,0 tūkst. Lt. Šis lėšų trūkumas kompensuotas LRT komercinės veiklos pelnu – 12 266,0 tūkst. Lt. LRT 2013 m.

grynasis veiklos rezultatas teigiamas – 1 501,4 tūkst. Lt.

109

Page 109: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

* Netiesioginių (pridėtinių) sąnaudų apskaičiavimo procentas: 2013 m. – 31,7 proc.; 2012 m. – 30,5 proc.

2010 m., pasikeitus pelno mokesčio įstatymo nuostatoms, apskaičiuojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių

apmokestinamąjį pelną, pelno nesiekiančių vienetų ūkinės komercinės veiklos pajamoms nepriskiriamos pajamos,

kurios tiesiogiai skiriamos tenkinant viešuosius interesus vykdomai veiklai finansuoti. Todėl 2012 ir 2013 m. LRT nėra

prievolės mokėti pelno mokestį.

110

Page 110: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

22. Finansiniai ryšiai su įstaigos vadovais

Lentelėje „Finansiniai ryšiai su įstaigos vadovais” yra nurodytos generaliniam direktoriui, jo dviem pavaduotojams bei

vyr. buhalteriui priskaičiuotos sumos, susijusios su darbo santykiais.

LRT nėra susijusių asmenų, kurie gali reikšmingai veikti įstaigos veiklą (priimant įstaigos veiklos ir finansinius

sprendimus), ir sandorių su jais.

23. Finansinės atskaitomybės auditas

2013 m. finansinės atskaitomybės ir mokesčių peržiūros audito sąnaudos sudarė 22 000,00 Lt, pridėjus įstatymais

nustatytą PVM.

Generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius

L. e. p. vyriausioji buhalterė Vaida Zabitytė

111

LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis

Page 111: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

Dokumentą elektroniniu parašu pasirašė

VALDAS CICĖNAS

Data - 2014-05-04 16”21“15

VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos Tarybai

Mes atlikome VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir

televizijos toliau pateikiamo finansinių ataskaitų

rinkinio, kurį sudaro 2013 m. gruodžio 31 d. balansas

ir tą dieną pasibaigusių metų veiklos rezultatų

ataskaita bei aiškinamasis raštas (toliau – finansinės

ataskaitos), auditą.

Išvada dėl finansinių ataskaitų

Vadovybės atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už šių finansinių

ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal

Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus,

reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir finansinę

atskaitomybę, ir verslo apskaitos standartus, ir

tokią vidaus kontrolę, kokia, vadovybės nuomone,

yra būtina finansinėms ataskaitoms parengti be

reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos.

Auditoriaus atsakomybė

Mūsų atsakomybė – apie šias finansines ataskaitas

pareikšti nuomonę, pagrįstą atliktu auditu. Mes atlikome

auditą pagal tarptautinius audito standartus. Šiuose

standartuose nustatyta, kad mes laikytumėmės etikos

reikalavimų ir planuotume bei atliktume auditą taip,

kad gautume pakankamą užtikrinimą, jog finansinėse

ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų.

Auditas apima procedūras, kurias atliekant siekiama

surinkti audito įrodymų dėl finansinių ataskaitų sumų ir

atskleistos informacijos. Procedūrų parinkimas priklauso

nuo auditoriaus sprendimo, įskaitant finansinių ataskaitų

reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės ar klaidos rizikos

vertinimą. Vertindamas šią riziką, auditorius atsižvelgia į

vidaus kontrolę, susijusią su įmonės finansinių ataskaitų

rengimu ir teisingu pateikimu, kad pasirinktų tomis

aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, tačiau

ne tam, kad pareikštų nuomonę apie įmonės vidaus

kontrolės veiksmingumą. Auditas taip pat apima taikomų

apskaitos metodų tinkamumo ir vadovybės atliekamų

apskaitinių įvertinimų racionalumo ir bendro finansinių

ataskaitų pateikimo įvertinimą.

Mes tikime, kad mūsų surinkti audito įrodymai yra

pakankami ir tinkami auditoriaus nuomonei pagrįsti.

Nuomonė

Mūsų nuomone, finansinės ataskaitos visais

reikšmingais atžvilgiais parodo tikrą ir teisingą vaizdą

apie VšĮ Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją 2013 m.

gruodžio 31 d. finansinę būklę ir tą dieną pasibaigusių

metų finansinius veiklos rezultatus vadovaujantis

Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais,

reglamentuojančiais buhalterinę apskaitą ir finansinių

ataskaitų sudarymą, ir verslo apskaitos standartais.

Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų

Be to, mes perskaitėme toliau pateiktą VšĮ Lietuvos

nacionalinio radijo ir televizijos 2013 m. veiklos ataskaitą

ir nepastebėjome jokių reikšmingų į ją įtrauktos

finansinės informacijos neatitikimų VšĮ Lietuvos

nacionalinio radijo ir televizijos 2013 m. finansinėms

ataskaitoms.

Valdas Cicėnas 2014 m. balandžio mėn. 29 d.

Gedimino pr. 26, Vilnius

Auditoriaus pažymėjimo Nr. 000041

112

Page 112: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

113

Page 113: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

114

Page 114: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

115

Page 115: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

116

Page 116: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

117

Page 117: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Priedai

Priedas A

Sausio 13 d. – Laisvės gynėjų diena

Sausio 13 d. – Laisvės gynėjų dienai – LRT parengė

specialią programą. Per LRT TELEVIZIJĄ buvo parodyti

dokumentiniai filmai:

„Kaip mes žaidėme revoliuciją“ (2011 m. Rež. Giedrė

Žickytė);

„Sausio 13-oji“ (2001 m. Rež. Ramunė Rakauskaitė,

Donatas Ulvydas, Scen. aut. Vytautas V. Landsbergis).

Per LRT KULTŪRĄ rodyti dokumentiniai filmai:

„Žodžiai. Lietuva – 1989“ („Paroles. Lituanie – 1989“

Prancūzija. 1990 m. Filmo autoriai Florence Borelly ir

Jonas Rosales);

„Lietuviški kino dienoraščiai“ (1991 m. Rež. Saulius

Beržinis).

Klaipėdos sukilimo 90-osios metinės

Klaipėdos sukilimo 90-osioms metinėms LRT užsakymu

specialiai sukurtas Rimo Bružo dokumentinis filmas

„Sukilimas“. Premjerą transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT

LITUANICA, LRT KULTŪRA.

Vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo diena

Per LRT TELEVIZIJĄ parodyti dokumentiniai filmai:

„1918 m. vasario 16-osios Akto signatarai“ (2009 m.

Rež. Justinas Lingys);

„Prie rugių ir prie ugnies“ (2010 m. Rež. Agnė

Marcinkevičiūtė);

„Pasijutau lietuviu esąs“ (Dok. filmas apie Vincą

Kudirką; 2009 m. Rež. Justinas Lingys).

Per LRT KULTŪRĄ parodyta:

Justino Lingio filmo „Lietuvos Prezidentas Aleksandras

Stulginskis“ premjera;

Kovo 11 d. – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.

Per LRT programas parodyti lietuvių filmai:

Premjera. „Misija Sibiras’12. Chakasija“ (Dok. filmas,

2012 m. Rež. Vytautas Puidokas. Transliavo LRT

TELEVIZIJA, LRT LITUANICA);

Premjera. „Dovydas prieš Galijotą“ apie Lietuvos

katalikų bažnyčios kroniką (Dok. filmas, 2013 m.

Aut. Juozas Sabolius, Virginijus Savukynas. Transliavo

LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA);

„Lietuva. Statusas – nepriklausoma“ (Dok. filmas,

2010 m. Aut. Vilma Balčiūnienė, Mindaugas Meškauskas.

Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA);

„Dievų miškas“ (Vaidyb. filmas, sukurtas pagal

B. Sruogos prisiminimų romaną „Dievų miškas“. 2005 m.

N-7. Rež. Algimantas Puipa. Transliavo LRT TELEVIZIJA);

„Neokupuotas“ (Dok. filmas apie Antaną Terlecką,

sukurtas bendradarbiaujant su LRT. Aut. Ramunė

Sakalauskaitė ir Edita Mildažytė. 2012 m. Transliavo LRT

TELEVIZIJA, LRT LITUANICA);

„Vytautas Landsbergis: mintys ir darbai“ (2012 m. 1 d.

Rež. Agnė Marcinkevičiūtė. Transliavo LRT KULTŪRA).

Velykos

Šv. Velykų programoje per LRT TELEVIZIJĄ buvo

parodytos dvi dokumentinių filmų, sukurtų

bendradarbiaujant su LRT, premjeros:

„Kita svajonių komanda“ („The Other Dream Team“.

2012 m. Rež. Marius A. Markevičius);

„Veidas už balso – Virgilijus Kęstutis Noreika“ (2012 m.

Rež. Virginija Vareikytė. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT

LITUANICA).

LRT KULTŪRA parodė dvi filmų, sukurtų bendradarbiaujant

su LRT, premjeras:

„Petras, teatras ir TV“ (Dokumentinis filmas.

Scen. aut. Nijolė Baužytė. Rež. Virgilijus Kubilius);

„Vienintelis, nepakartojamas ir paskutinis“

(Dokumentinis filmas apie kino režisierių Arūną Žebriūną.

Rež. Linas Augutis. 2011 m.).

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 25-metis

Per LRT TELEVIZIJĄ ir LRT LITUANICĄ parodytos dvi

dokumentinių filmų premjeros:

LRT specialiai šiai progai sukurtas filmas „Liaudis

tampa tauta. Sąjūdžio kelias“ (2013 m. Aut. Virginijus

Savukynas, Asta Einikytė);

„Disidentai“ (2013 m. Aut. Petras Savickis, Liudvika

Pociūnienė).

LRT KULTŪRA rodė šiuos lietuvių dokumentinius filmus:

„Lietuvos prisikėlimas“ (2000 m. Rež. Arūnas

Žebriūnas, Aloyzas Jančoras);

„Geltona. Žalia. Raudona“ (2008 m. Rež. Rimas

Bružas);

118

Page 118: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

„Atgimimo kronika“ (1997 m. Scen. aut. ir rež. Vidmantas

Puplauskis).

Birželio 14 –15 d. – Gedulo ir vilties diena bei Okupacijos ir genocido diena

Per LRT programas parodyti lietuvių dokumentiniai

filmai:

„Ledo vaikai“ (2012 m. Aut. Justinas Lingys, Inga

Berulienė, Algirdas Žvinakevičius, Edgars Engizers.

Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA);

„Misija Sibiras’12. Chakasija“ (2012 m. Rež. Vytautas

Puidokas. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA);

Apybraiža „Įspaudas“ (2010 m. Aut. Palmira Galkontaitė.

Transliavo LRT KULTŪRA);

„Prezidentų likimai“ (2006 m. Aut. Vytautas Urbonavičius.

Transliavo LRT KULTŪRA).

Birželio sukilimas

Dokumentinio filmo „Pavergtųjų sukilimas“ (2011 m.

N-7. Rež. Algis Kuzmickas) premjera (Transliavo LRT

TELEVIZIJA, LRT LITUANICA).

Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena

Per LRT programas parodyti lietuvių filmai:

Premjera. „Epochų ženklai“ (Žemaitijos krikšto 600

metų jubiliejui. Dokumentinis filmas. 2013 m. Rež. Algis

Kuzmickas. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA);

„Moterų siluetai Lietuvos istorijoje“ (2012 m.

Aut. Edita Mildažytė. Vaidina Vaiva Mainelytė, Rūta

Ščiogolevaitė, Sigutė Stonytė, Rita Miliūtė, Laura

Imbrasienė, Veronika Povilionienė ir kt. Transliavo LRT

KULTŪRA);

„2000 km istorijos: žygis žirgais iki Juodosios

jūros“ (Dokumentinis filmas. 2011 m. Transliavo LRT

KULTŪRA).

Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-metis

LRT rodė:

Premjera. „Mes skrisime į Lietuvą“ (Animacinis

filmas, sukurtas LRT. Aut. Audrius Rakauskas ir

Vaidas Lekavičius. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT

LITUANICA);

„Skrydis per Atlantą“ (Istorinė drama. 1983 m.

Scen. aut. Juozas Glinskis, Raimondas Vabalas. Rež.

Raimondas Vabalas. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT

LITUANICA).

Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena

Per LRT programas buvo parodyti filmai:

Premjera. „Nuo Čiurlionio į Sąjūdį“ (Dokumentinis

filmas, sukurtas bendradarbiaujant su LRT. 2013 m.

Rež. Agnė Marcinkevičiūtė. Transliavo LRT KULTŪRA);

Premjera. „Bunda Baltijos dvasia“ (Dokumentinis

filmas, sukurtas bendradarbiaujant su LRT. 2013 m.

Rež. Agnė Marcinkevičiūtė. Transliavo LRT TELEVIZIJA,

LRT LITUANICA);

Premjera. „Baltijos keliu į Nepriklausomybę“

(Dokumentinis filmas, sukurtas bendradarbiaujant su

LRT. 2013 m. Rež. Agnė Marcinkevičiūtė. Transliavo LRT

TELEVIZIJA, LRT LITUANICA);

„Gyvoji grandis“ (Dokumentinė apybraiža. 2009 m.

Aut. Palmira Galkontaitė. Transliavo LRT KULTŪRA).

Vilniaus geto sunaikinimo 70-metis

Dokumentinio filmo „Fanios Vilnius“ premjera (2013 m.

Aut. Edita Mildažytė. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT

LITUANICA).

1863–1864 metų sukilimo 150-osios metinės

LRT KULTŪRA parodė dokumentinio filmo „1863–

64 metų sukilimas“ (Scen. aut. Inga Berulienė,

Rež. Justinas Lingys) premjerą.

119

Page 119: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Priedas B

Iškilių Lietuvos asmenybių jubiliejai, gimimo, mirties minėjimai:

Dirigento prof. Sauliaus Sondeckio 85-mečiui.

LRT KULTŪRA parodė dokumentinį filmą „Mocarto

obuoliai“ (2011 m. Rež. Aloyzas Jančoras).

Aktorės Kristinos Kazlauskaitės jubiliejui. Per LRT

KULTŪRĄ parodytas LRT muzikinis filmas „Dičiaus

karjera“ (1980 m. Rež. Balys Bratkauskas).

Aktorės Violetos Podolskaitės jubiliejui. Per LRT

KULTŪRĄ parodytas filmas pagal Juozo Grušo novelę

„Laimingasis – tai aš“ (1993 m. Rež. Vidmantas Bačiulis).

Algirdo Kaušpėdo jubiliejui. Per LRT KULTŪRĄ

parodytas muzikinis filmas „Kažkas atsitiko...“ (1986 m.

Rež. Artūras Pozdniakovas).

Aktoriaus ir režisieriaus Algio Latėno 60-mečiui. Per

LRT KULTŪRĄ parodyta tragikomedija „Riešutų duona“

(1977 m. Rež. Arūnas Žebriūnas).

Scenaristės, kino režisierės Dianos Matuzevičienės

65-mečiui. Per LRT KULTŪRĄ parodytas dokumentinis

filmas „Prisilietimai“ (1998 m.).

Rašytojo Sauliaus Tomo Kondroto 60-mečiui. Per

LRT KULTŪRĄ parodyta drama „Žalčio žvilgsnis“

(1990 m. Scen. aut. Saulius Tomas Kondrotas.

Rež. Gytis Lukšas).

Juozo Erlicko 60-mečiui. Per LRT KULTŪRĄ parodytas

filmas „Meilės apyvoka“ (Juozo Erlicko kūrinių

motyvais. 1992 m. Scen. aut. ir rež. Augustinas Gricius).

Režisierės, scenaristės Janinos Lapinskaitės

60-mečiui. Per LRT KULTŪRĄ parodytas dokumentinis

filmas „Venecijaus gyvenimas ir Cezario mirtis“

(2002 m. Rež. Janina Lapinskaitė).

Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjo,

ekonomisto, disidento Antano Terlecko 85-mečiui.

Per LRT KULTŪRĄ parodytas dokumentinis filmas

apie Antaną Terlecką „Neokupuotas“ (Aut. Ramunė

Sakalauskaitė ir Edita Mildažytė).

Režisieriaus Gedimino Skvarnavičiaus 80-mečiui. Per

LRT KULTŪRĄ parodyti dokumentiniai filmai „Būkite

sveiki, ufonautai“ (1979 m.), „Ko ašarojo Medėja“

(1979 m.), „Geležinės kaukės galas“ (1984 m.), „Kodėl

katinui patrumpino uodegą“ (1985 m.), „Ufonautams

sugrįžus“ (1986 m.), „Kuo prikąsime liežuvį?“ (1990 m.).

Rašytojui Mykolui Sluckiui atminti. Per LRT KULTŪRĄ

parodytas vaidybinis filmas „Laiptai į dangų“ (1966 m.

Rež. Raimondas Vabalas).

Aktoriui Vytautui Šapranauskui atminti. Per LRT

KULTŪRĄ parodytas vaidybinis trumpametražis filmas

„Lernavan“ (2009 m. Scen. aut. Marat Sargsyan,

Lina Lužytė. Rež. Marat Sargsyan. Vaidina Vytautas

Šapranauskas, Martynas Jasevičius, Ferdinandas Jakšys).

Režisieriui Arūnui Žebriūnui atminti. Per LRT

programas parodyti filmai: „Paskutinė atostogų diena“

(Drama. 1964 m. Rež. Arūnas Žebriūnas), „Turtuolis

vargšas“ (Vaidybinis filmas. Rež. Arūnas Žebriūnas),

„Riešutų duona“ (Vaidybinis filmas. Rež. Arūnas

Žebriūnas), „Lietuvos prisikėlimas. Sąjūdžio tarptautinė

reikšmė“ (Dokumentinis filmas. 2000 m. Scen. aut.

Arūnas Žebriūnas, rež. Arūnas Žebriūnas ir Aloyzas

Jančoras), „Mirtis ir vyšnios medis“ (1968 m. Scen. aut.

ir rež. Arūnas Žebriūnas), dokumentinis filmas apie kino

režisierių Arūną Žebriūną „Vienintelis, nepakartojamas ir

paskutinis“ (2011 m. Rež. Linas Augutis).

In memoriam Marcelijus Martinaitis. LRT

KULTŪRA parodė premjerą „Vaikystės dienoraštis“

(pagal M. Martinaičio eilėraštį „Rauda boružei. Vasaros

sapnas“. Animacinis filmas. 2009 m. Aut. Antanas

Skučas), „Vakar ir visados“ (Muzikinis filmas. 1984 m.

Scen. aut. Marcelijus Martinaitis, Gytis Lukšas, dalyvaujant

Povilui Mataičiui. Rež. Gytis Lukšas).

AM+FOJE=30. Andriaus Mamontovo 30-ies metų

sceninės veiklos jubiliejui paminėti LRT užsakymu

Rimas Bružas kūrė dokumentinį filmą „FOJĖ“, skirtą

ryškiausiai visų laikų Lietuvos muzikinei grupei FOJE ir

jos lyderiui Andriui Mamontovui.

Lietuvos advokatūrai – 95

LRT KULTŪRA parodė dokumentinių apybraižų

ciklą „Advokato kelias“ apie iškiliausius Lietuvos

advokatūros atstovus.

Lietuvių filmų premjeros:

Klaipėdos sukilimo 90-osioms metinėms. Premjera.

„Sukilimas“ (Dokumentinis filmas, sukurtas LRT.

Aut. Rimas Bružas. 2013 m. Transliavo LRT TELEVIZIJA,

LRT LITUANICA, LRT KULTŪRA).

Premjera. „Misija Sibiras’12. Chakasija“

(Dokumentinis filmas. 2012 m. Rež. Vytautas Puidokas.

Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA).

Premjera. „Kita svajonių komanda“ (The Other

Dream Team. Dokumentinis filmas. 2012 m.

Rež. Marius A. Markevičius. Transliavo LRT TELEVIZIJA).

Premjera. „Veidas už balso – Virgilijus Kęstutis

Noreika“ (Dokumentinis filmas, sukurtas

bendradarbiaujant su LRT. 2012 m. Rež. Virginija

Vareikytė. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA).

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 25-mečiui. Premjera.

„Liaudis tampa tauta. Sąjūdžio kelias“ (Dokumentinė

apybraiža, sukurta LRT. 2013 m. Aut. Virginijus

Savukynas, Asta Einikytė. Transliavo LRT TELEVIZIJA,

LRT LITUANICA).

120

Page 120: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 25-mečiui. Premjera.

„Disidentai“ (Dokumentinis filmas. 2013 m. Aut. Petras

Savickis, Liudvika Pociūnienė. Transliavo LRT TELEVIZIJA,

LRT LITUANICA).

Premjera. „Pavergtųjų sukilimas“ (Dokumentinis

filmas. 2011 m. N-7. Rež. Algis Kuzmickas. Transliavo

LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA).

Premjera. „Olimpinio sidabro žingsniai. Antanas

Mikėnas“ (LRT dokumentinis filmas. 2013 m. Aut. Gintarė

Grikštaitė, Stasys Petkus, Miroslavas Stankevičius.

Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA).

Premjera. Dokumentinis filmas apie Vidmanto

Urbono ekologinę akciją „Vanduo–gyvybė“.

(Aut. Asta Ramoškaitė, Miroslavas Stankevičius.

Op. Žilvinas Petkus. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT

LITUANICA).

Premjera. „Epochų ženklai“ (Žemaitijos krikšto

600 metų jubiliejui. Dokumentinis filmas. Rež. Algis

Kuzmickas).

Premjera. „Mes skrisime į Lietuvą“ (Animacinis

filmas, sukurtas LRT. Aut. Audrius Rakauskas ir

Vaidas Lekavičius. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT

LITUANICA).

Premjera. „Tarp Nemuno ir Dniepro“ (Dokumentinis

filmas. 2012 m. 1, 2, 3 dalys. Scen. aut. Ingrida

Laimutytė. Rež. Aleksas Matvejevas. Transliavo LRT

TELEVIZIJA, LRT LITUANICA).

Premjera. „Lietuvos Respublikos Prezidentas

Valdas Adamkus“ (Dokumentinis filmas. 2013 m. 1 d.

Scen. aut. Arnas Ališauskas. Rež. Edita Kabaraitė.

Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA).

Premjera. „Bunda Baltijos dvasia“ (Dokumentinis

filmas, sukurtas bendradarbiaujant su LRT. 2013 m.

Rež. Agnė Marcinkevičiūtė. Transliavo LRT TELEVIZIJA,

LRT LITUANICA).

Premjera. „Baltijos keliu į Nepriklausomybę“

(Dokumentinis filmas, sukurtas bendradarbiaujant su

LRT. 2013 m. Rež. Agnė Marcinkevičiūtė. Transliavo LRT

TELEVIZIJA, LRT LITUANICA).

Premjera. „Rojus Lietuvoj“ (TV serialas. II sezonas.

1–64 s. 2013 m. Scen. aut. Bronius Bušma. Rež. Saulius

Vosylius, Justinas Lingys. Transliavo LRT TELEVIZIJA,

LRT LITUANICA).

Premjera. „Taizė Europos jaunimo susitikimas

– Roma 2013“ (Dokumentinis filmas. 2013 m.

Aut. Dalius Ramanauskas. Transliavo LRT TELEVIZIJA,

LRT LITUANICA).

Premjera. „Pokalbiai rimtomis temomis“

(Dokumentinis filmas. 2012 m. Rež. Giedrė Beinoriūtė.

Transliavo LRT TELEVIZIJA).

Vilniaus geto sunaikinimo 70-mečiui. Premjera. „Fanios

Vilnius“ (Dokumentinis filmas. 2013 m. Aut. Edita

Mildažytė. Transliavo LRT TELEVIZIJA, LRT LITUANICA).

Lietuvių kinas trumpai. Premjera. „Jau puiku, tik dar

šiek tiek“ (Vaidybinis trumpametražis filmas. 2009 m.

Rež. ir scen. aut.Lina Lužytė. Vaidina Gabija Ryškuvienė,

Rytis Saladžius, Domas Pirštelis, Rimantė Valiukaitė,

Andrius Paulavičius. Transliavo LRT KULTŪRA).

Lietuvių kinas trumpai. Premjera. „Nadiežda“

(Dokumentinis filmas. 2010 m. Rež. Dali Rust. Transliavo

LRT KULTŪRA).

Lietuvių kinas trumpai. Premjera. „Tremtinės istorija,

kurią išvežė pats tėvas“ (Vaidybinis trumpametražis

filmas. 2011 m. Rež. Andrius Blaževičius. Transliavo LRT

KULTŪRA).

Lietuvių kinas trumpai. Premjera. „Baltos dėmės

mėlyname“ (Vaidybinis trumpametražis filmas. 2004 m.

N–14. Rež. Ramūnas Greičius. Vaidina E. Mikulionytė,

V. Martinaitis, J. Greičiūtė, B. Plaušinaitis, J. Bitinaitė,

A. Rauktys, I. Kaminskaitė. Transliavo LRT KULTŪRA).

Lietuvių kinas trumpai. Premjera. „Rendezvous“

(Vaidybinis trumpametražis filmas. 2011 m. N-7.

Rež. Simonas Gilys. Vaidina Dalius Jančiauskas,

Mindaugas Papinigis, Vilma Raubaitė. Transliavo LRT

KULTŪRA).

Lietuvių kinas trumpai. Premjera. „Gėlė“ (Vaidybinis

trumpametražis filmas. 2009 m. Rež. Darius Jarašūnas.

Vaidina Elvyra Žebertavičiūtė, Kristina Mauruševičiūtė,

Eimutis Kvoščiauskas, Juozapas Bagdonas, Laurynas

Jurgelis. Transliavo LRT KULTŪRA).

Lietuvių kinas trumpai. Premjera. „Aš, veteranė“

(Vaidybinis trumpametražis filmas. N-7. Rež. Darius

Jarašūnas. Vaidina Elvyra Žebertavičiūtė, Algina

Navickaitė, Virginija Kuklytė, Edvardas Voinič, Eglė

Mikulionytė. Transliavo LRT KULTŪRA).

Lietuvių kinas trumpai. Premjera. „Berniukas ir jūra“

(Vaidybinis trumpametražis filmas. 2006 m. Rež. Tomas

Donela. Vaidina Tomas Donela, Francisco D`Orey).

Lietuvių kinas trumpai. Premjera. „Dievas sukūrė

viską, išskyrus kilimą“ (Dokumentinis trumpametražis

filmas. 2012 m. Scen. aut. ir rež. Mikas Žukauskas,

Gintarė Valevičiūtė. Transliavo LRT KULTŪRA).

Lietuvių kinas trumpai. Premjera. „Sekmadienis toks,

koks yra“ (Vaidybinis trumpametražis filmas. 2003 m.

N-7. Rež. Ignas Jonynas. Vaidina Regimantas Adomaitis,

Arūnas Sakalauskas, Gytis Ivanauskas, Eglė Mikulionytė.

Transliavo LRT KULTŪRA).

Lietuvių kinas trumpai. Premjera. „Šanxai banzai“

(Dokumentinis trumpametražis filmas. 2010 m. N-7.

Rež. Jūratė Samulionytė. Transliavo LRT KULTŪRA).

121

Page 121: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Lietuvių kinas trumpai. Premjera. „Nerutina“

(Vaidybinis trumpametražis filmas. 2007 m. Rež. Jūratė

Samulionytė. Transliavo LRT KULTŪRA).

Lietuvių kinas trumpai. Premjera. „Aš tave žinau“

(Vaidybinis trumpametražis filmas. 2009 m. Rež. Dovilė

Šarutytė. Transliavo LRT KULTŪRA).

Lietuvių kinas trumpai. Premjera. Vasaros MEDIA

Studija 2001 m. Geriausi trumpametražiai filmai.

(Transliavo LRT KULTŪRA).

Lietuvių kinas trumpai. Premjera. Vasaros MEDIA

Studija 2002 m. Geriausi trumpametražiai filmai.

(Transliavo LRT KULTŪRA).

Lietuvių kinas trumpai. Premjera. Vasaros MEDIA

Studija 2003 m. Geriausi trumpametražiai filmai.

(Transliavo LRT KULTŪRA).

Lietuvių kinas trumpai. Premjera. Vasaros MEDIA

Studija 2004 m. Geriausi trumpametražiai filmai.

(Transliavo LRT KULTŪRA).

Lietuvių kinas trumpai. Premjera. Vasaros MEDIA

studija 2006 m. Geriausi trumpametražiai filmai.

(Transliavo LRT KULTŪRA).

Lietuvių kinas trumpai. Premjera. Vasaros MEDIA

studija 2007 m. Geriausi trumpametražiai filmai.

(Transliavo LRT KULTŪRA).

Lietuvių kinas trumpai. Premjera. Vasaros MEDIA

studija 2006 m. Geriausi trumpametražiai filmai.

(Transliavo LRT KULTŪRA).

Lietuvių kinas trumpai. Premjera. Vasaros MEDIA

studija 2009 m. Geriausi trumpametražiai filmai.

(Transliavo LRT KULTŪRA).

Lietuvių kinas trumpai. Premjera. Vasaros MEDIA

studija 2010 m. Geriausi trumpametražiai filmai.

(Transliavo LRT KULTŪRA).

Lietuvių kinas trumpai. Premjera. Vasaros MEDIA

studija 2012 m. Geriausi trumpametražiai filmai.

(Transliavo LRT KULTŪRA).

Lietuvių kinas trumpai. Premjera. Vasaros MEDIA

studija 2013 m. Geriausi trumpametražiai filmai.

(Transliavo LRT KULTŪRA).

Lietuvių dokumentika. Premjera. „Lagerių moterys.

Jadvyga Bieliauskienė“ (2012 m. Aut. Vytautas

Damaševičius, Juozas Matonis. Transliavo LRT

KULTŪRA).

Lietuvių dokumentika. Premjera. „Lagerių moterys.

Anastazija Kanoverskytė“ (2012 m. Aut. Vytautas

Damaševičius, Juozas Matonis. Transliavo LRT

KULTŪRA).

Premjera. „Lietuvos Prezidentas Aleksandras

Stulginskis“ (Dokumentinis filmas. 2012 m.

Rež. Justinas Lingys. Transliavo LRT KULTŪRA).

Lietuvių dokumentika. Premjera. „Baltam skersgatvy...“

(2012 m. Scen. aut. ir rež. Juozas Matonis).

Premjera. „Petras, teatras ir TV“ (Dokumentinis filmas,

sukurtas bendradarbiaujant su LRT. Scen. aut. Nijolė

Baužytė. Rež. Virgilijus Kubilius. 2013 m. Transliavo LRT

KULTŪRA).

Premjera. „Vienintelis, nepakartojamas ir paskutinis“

(Dokumentinis filmas apie kino režisierių Arūną Žebriūną,

sukurtas bendradarbiaujant su LRT. Rež. Linas Augutis.

2011 m. Transliavo LRT KULTŪRA).

Lietuvių dokumentika. Premjera. „Nulinio laiko zona“

(2012 m. N-14. Rež. Audrius Juzėnas. Filmas sukurtas

bendradarbiaujant su LRT. Transliavo LRT KULTŪRA).

Premjera. „Vaikystės dienoraštis“ (Pagal M. Martinaičio

eilėraštį „Rauda boružei. Vasaros sapnas“. Animacinis

filmas. 2009 m. Aut. Antanas Skučas. Transliavo LRT

KULTŪRA).

Lietuvių dokumentika. Premjera. „Mocarto obuoliai“

(Rež. Aloyzas Jančoras. 2011 m. Transliavo LRT

KULTŪRA).

Premjera. „Gegučių vaikai“ (Dokumentinis filmas.

2013 m. N-7. Rež. Inesa Kurklietytė. Transliavo LRT

KULTŪRA).

Premjera. „Vytautas Kasiulis. Iki Paryžiaus ir atgal“

(Dokumentinis filmas. 2013 m. Aut. Edita Mildažytė.

Filmas sukurtas bendradarbiaujant su LRT. Transliavo

LRT KULTŪRA).

Premjera. „Balsas iš teatro širdies. Aktorius

A. Rosenas“ (Scen. aut. Ina Drąsutienė. Rež.

Monika Juozapavičiūtė. 2013 m. Filmas sukurtas

bendradarbiaujant su LRT. Transliavo LRT KULTŪRA).

Premjera. „Nuo Čiurlionio į Sąjūdį“ (Dokumentinis

filmas. 2013 m. Rež. Agnė Marcinkevičiūtė. Filmas

sukurtas bendradarbiaujant su LRT. Transliavo LRT

KULTŪRA).

Premjera. Dokumentinių apybraižų ciklas „Advokato

kelias“. (Transliavo LRT KULTŪRA).

Lietuvių dokumentika. Premjera. „Man Lietuva kaip

motina“ (2012 m. Scen. aut. ir rež. Robertas Šarknickas.

Transliavo LRT KULTŪRA).

Tarmių metai. Premjera. „Vėliju Jum gerą giliukį, didelį

stukį (Linkiu laimės didelį gabalą)“ (Dokumentinis

filmas. 2013 m. Rež. Valdas Babaliauskas. Transliavo

LRT KULTŪRA).

122

Page 122: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Lietuvių dokumentika. Premjera. „Lietuva. Šiaurės

jungtys“ (2012 m. Aut. Edita Mildažytė. Transliavo LRT

KULTŪRA).

Lietuvių dokumentika. Premjera. 2013 m.

P. Abukevičiaus premijos laureatas. „Pavienės bitės“

(Dokumentinis filmas. Aut. Valdas Mikolaitis. Transliavo

LRT KULTŪRA).

Lietuvių dokumentika. Premjera. „Vidinės laisvės link.

Tapytoja Gražina Vitartaitė“ (Aut. Algirdas Tarvydas.

2013 m. Filmas sukurtas bendradarbiaujant su LRT.

Transliavo LRT KULTŪRA).

Lietuvių dokumentika. Premjera. „Lietuvos valstybės

atkūrimo kronika. Sausio 13-osios išvakarės“ 1, 2 d.

(2013 m. Rež. Domantas Vildžiūnas. Scen. aut. Rytas

Staselis).

Premjera. „Lietuvos valstybinio jaunimo teatro

metraštis 1985–1995 m.“ (Dokumentinis filmas.

2012 m. Rež. Rimgaudas Karvelis. Filmas sukurtas

bendradarbiaujant su LRT. Transliavo LRT KULTŪRA).

Medicinos darbuotojų dienai. Premjera. „Pranešimas

apie draugą“ (Dokumentinis filmas. 2012 m.

Rež. Aloyzas Jančoras. Transliavo LRT KULTŪRA).

123

Page 123: 2013 LRT metinė veiklos ataskaita

Priedas C

ŠV. MIŠIŲ TRANSLIACIJOS PER LRT TELEVIZIJĄ

Sausio 1 d. – šv. Mišios, skirtos Pasaulinės taikos dienai

iš Vatikano.

Sausio 13 d. – šv. Mišios Laisvės gynėjų dienai.

Vasario 16 d. – Valstybės atkūrimo diena. Šv. Mišios iš

Vilniaus arkikatedros bazilikos.

Vasario 27 d. – popiežiaus Benedikto XVI

atsisveikinimas su visuomene. Tiesioginė transliacija iš

Vatikano.

Kovo 11 d. – Nepriklausomybės atkūrimo diena. Mišios

iš Vilniaus arkikatedros bazilikos.

Kovo 12 d. – naujojo popiežiaus belaukiant. Tiesioginė

transliacija iš Vatikano.

Kovo 13 d. – rytinė transliacija – naujojo popiežiaus

belaukiant. Tiesioginė transliacija iš Vatikano.

Kovo 13 d. – vakarinė transliacija – naujojo popiežiaus

belaukiant. Tiesioginė transliacija iš Vatikano (buvo

išrinktas popiežius Pranciškus).

Kovo 17 d. – Viešpaties Angelo malda. Tiesioginė

transliacija iš Vatikano.

Kovo 19 d. – popiežiaus Pranciškaus inauguracija.

Tiesioginė transliacija iš Vatikano.

Kovo 24 d. – Verbų sekmadienis. Šv. Mišios iš

Bernardinų bažnyčios.

Kovo 29 d. – Kryžiaus kelias iš Romos Koliziejaus.

Tiesioginė transliacija iš Romos.

Kovo 30 d. – Velyknakčio liturgija iš Vilniaus

arkikatedros bazilikos.

Kovo 31 d. – Velykų šv. Mišios ir popiežiaus

Pranciškaus pasveikinimas „Urbi et Orbi“. Tiesioginė

transliacija iš Vatikano.

Balandžio 7 d. – Dievo Gailestingumo sekmadienis.

Mišios iš Dievo Gailestingumo Šventovės.

Gegužės 5 d. – katalikiško jaunimo festivalis „Išeik į

aikštę“. Tiesioginė transliacija iš Vilniaus arkikatedros.

Gegužės 19 d. – Sekminių šv. Mišių tiesioginė

transliacija iš Vilniaus Kalvarijų.

Gegužės 25 d. – Kauno katedros 600 metų jubiliejus.

Tiesioginė transliacija.

Birželio 14 d. – Gedulo ir vilties diena. Šv. Mišios iš

Vilniaus arkikatedros bazilikos.

Birželio 30 d. – Lietuvos jaunimo dienos Kaune. Mišių

tiesioginė transliacija iš „Žalgirio“ arenos.

Liepos 6-oji – Valstybės diena. Šv. Mišios iš Vilniaus

arkikatedros bazilikos.

Liepos 7 d. – Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai.

Liepos 28 d. – Kryžių kalno atlaidai. Šv. Mišios iš Kryžių

kalno.

Rugpjūčio 4 d. – Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejus.

Šv. Mišių tiesioginė transliacija iš Telšių.

Rugpjūčio 10 d. – naujai paskirtojo Panevėžio vyskupo

Liongino Virbalo konsekracija. Tiesioginė transliacija.

Rugpjūčio 15 d. – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo

į Dangų atlaidai (Žolinė). Šv. Mišios iš Pivašiūnų

bažnyčios.

Rugsėjo 1 d. – Laisvės diena. Sovietinės kariuomenės

išvedimo 20-metis. Šv. Mišių tiesioginė transliacija iš

Vilniaus arkikatedros bazilikos.

Rugsėjo 8 d. – Šiluvos atlaidai. Sekmadienio Šv. Mišios

iš Šiluvos bažnyčios.

Lapkričio 1 d. – Visi Šventieji (Vėlinės). Šv. Mišių

transliacija.

Lapkričio 10 d. – Švč. Aušros Vartų Marijos

Gailestingumo Motinos atlaidai. Sekmadienio šv. Mišios

iš Aušros Vartų bažnyčios.

Lapkričio 23 d. – šv. Mišios, skirtos Lietuvos

kariuomenės dienai.

Gruodžio 24 d. – Kalėdų nakties Piemenėlių šv. Mišios

iš Vilniaus arkikatedros bazilikos.

Gruodžio 24 d. – Kalėdinės pamaldos iš Vilniaus

evangelikų liuteronų bažnyčios.

Gruodžio 24 d. – Kalėdų nakties šv. Mišios iš Vatikano.

Gruodžio 25 d. – „Urbi et Orbi“. Tiesioginė transliacija iš

Vatikano.

Gruodžio 26 d. – Kalėdų šv. Mišios iš Kauno

Paminklinės prisikėlimo bažnyčios.

124


Recommended