ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS
VANDENS ŪKIO IR ŽEMĖTVARKOS FAKULTETAS
ŽEMĖTVARKOS IR GEOMATIKOS INSTITUTAS
Viktorija Zujavičienė
GYVENAMŲJŲ PASTATŲ BŪKLĖS ĮTAKA NEMUNO DELTOS
REGIONINIO PARKO KRAŠTOVAIZDŽIUI
Magistro baigiamasis darbas
Studijų sritis: Technologijos mokslai
Studijų kryptis: Inžinerija
Studijų šaka: Žemėtvarka
Studijų programa: Žemėtvarka
Akademija, 2015
2
Baigiamųjų darbų vertinimo komisija:
(Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr. 157-PA, 2015 m. gegužės 20 d.)
Pirmininkas mag. Audrius Petkevičius, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos
departamento direktorius
Nariai:
1. Prof. dr. Audrius Aleknavičius, Aleksandro Stulginskio universitetas;
2. Doc. dr. Virginija Gurskienė, Aleksandro Stulginskio universitetas;
3. Doc. dr. Vilma Sudonienė, Aleksandro Stulginskio universitetas;
4. Mag. Saulius Mocevičius, UAB „Geometra" Kraštotvarkos direktorius.
Mokslinis vadovas doc. dr. Vincas Gurskis, Aleksandro Stulginskio universitetas
Recenzentė doc. dr. Vilma Kriaučiūnaitė – Neklejonovienė, Aleksandro Stulginskio
universitetas
Instituto direktorė doc. dr. Virginija Gurskienė, Aleksandro Stulginskio universitetas
Oponentas doc. dr. Alfonas Darbutas, Aleksandro Stulginskio universitetas
3
Darbo aprobacija
Tyrimų rezultatai, paskelbti mokslinėse konferencijose:
ZUJAVIČIENĖ V. Gyvenamųjų pastatų būklės įtaka Nemuno deltos regioninio parko
kraštovaizdžiui. Iš: Jaunasis mokslininkas 2015: studentų mokslinė konferencija. ASU,
Akademija, 2015.
Tyrimų rezultatai paskelbti leidiniuose:
ZUJAVIČIENĖ V. Gyvenamųjų pastatų būklės įtaka Nemuno deltos regioninio parko
kraštovaizdžiui. Iš: Jaunasis mokslininkas 2015: studentų mokslo darbai (kompaktinė
plokštelė), 2015.
4
SANTRAUKA
Viktorija ZUJAVIČIENĖ
GYVENAMŲJŲ PASTATŲ BŪKLĖS ĮTAKA NEMUNO DELTOS
REGIONINIO PARKO KRAŠTOVAIZDŽIUI
Magistro baigiamasis darbas 53 puslapiai, 28 paveikslai ir 6 lentelės, 40 literatūros
šaltinių, 2 priedai, lietuvių kalba.
PRASMINIAI ŽODŽIAI: gyvenamieji pastatai, saugomos teritorijos, Nemuno
deltos regioninis parkas, kraštovaizdis.
Tyrimo tikslas – ištirti gyvenamųjų pastatų įtaką Nemuno deltos regioninio parko
kraštovaizdžiui.
Tyrimo uždaviniai: 1) Išanalizuoti Nemuno deltos regioninio parko gyvenamosios
paskirties pastatus; 2) nustatyti, kaip laikomasi regioniniame parke nustatytų nekilnojamojo
turto naudojimo sąlygų bei apribojimų. 3) Ištirti, kokią įtaką turi užstatytos teritorijos
regioninio parko kraštovaizdžiui.
Tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė, empirinis pažinimo metodas –
stebėjimui, vertinimui. Interviu metodas. Duomenų lyginimo metodas. Gauti duomenys
apdoroti matematiniais statistiniais metodais ir pateikti lentelėse bei grafikuose.
Tyrimo rezultatai. Tyrimo rezultatas parodė, kad dauguma Nemuno deltos regioninio
parko gyventojų laikosi parko tvarkymo plano, parko apsaugos reglamento bei direkcijos
nurodymų ir prižiūri gyvenamuosius pastatus bei konsultuojasi su parko direkcijoje
dirbančiais specialistais. Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje užfiksuota ir keletas
grubių pažeidimų. Parko direkcija susiduria su savavališkomis statybomis, bei pastatais, kurie
gadina architektūrinį parko vaizdą. Taip pat yra apleistų ir nebenaudojamų pastatų, kuriais
nebesirūpina šeimininkai. Tokie pastatai neigiamai veikia regioninio parko kraštovaizdį ir
nedžiugina lankytojų. Atlikus tyrimą pagal gautus duomenis iš Šilutės rajono savivaldybės,
matyti, kad Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje gyvenamųjų namų vidutinis bendras
plotas yra apie 153 m2. Vidutinis naudingas plotas 148 m
2, gyvenamasis plotas 106 m
2, tūris
600 m3, o sklypo vidutinis plotas yra 0,25 ha.
Apibendrinant tyrimo rezultatus paaiškėjo, jog didžiulę įtaką Nemuno deltos
regioninio parko kraštovaizdžiui visgi turi užstatytos teritorijos. Todėl norėdami išsaugoti tai,
kas šiam Mažosios Lietuvos kraštui suteikia nepaprastumą ir išskirtinumą, daug dėmesio
turime skirti senųjų tradicinių kraštovaizdžio elementų išsaugojimui ir tradicinės urbanistinės
5
struktūros puoselėjimui. Šiam tikslui pasiekti reikia didžiulio noro ir suvokimo, kad
autentiško kraštovaizdžio išsaugojimas yra kultūros paveldo dalis, o jo savitumo bei senovės
tradicijų išsaugojimas yra ypač svarbus norint atskleisti šio regioninio parko išskirtinumą.
6
SUMMARY
Viktorija ZUJAVIČIENĖ
RESIDENTIAL BUILDINGS BEARING ON THE NEMUNAS DELTA
REGIONAL PARK LANDSCAPE
Master thesis 53 pages, 28 images and 6 tables, 40 literary sources, 2 appendixes, the
Lithuanian language.
Keywords: residential buildings, protected areas, Nemunas Delta Regional Park,
landscape.
The aim of the research - to investigate the impact of residential buildings on
Nemunas Delta Regional Park landscape.
The objectives of the research: 1) To analyze the Nemunas Delta Regional Park
residential buildings; 2) to determine compliance with the regional park down real estate
operating conditions and limitations. 3) To investigate the influence of built-up area on
regional park landscape.
Research methods: literature analysis, empirical knowledge method - observation,
evaluation. Interview method. Data comparison method. The received data processing
mathematical and statistical methods presented in tables and graphs.
Results of the study. The results showed that the majority of population of the
Nemunas Delta Regional Park follow the instructions and supervise residential buildings as
well as consult with the Park Authority working professionals. There are recorded some
serious abuses at Nemunas Delta Regional Park. Park Authority faced with unauthorized
construction, and the buildings that spoil the architectural image of the park. There are also
abandoned and disused buildings which hosts care less. Such buildings negatively affect the
regional landscape park and disappoint visitors. The investigation based on date of Šilutė
District Municipality shows that the Nemunas Delta Regional Park residential average total
area is about 153 m2. The average useful area is of 148 m
2 and 106 m
2 of living space, the
volume is of 600 m3 and average area is of 0.25 hectares.
Summing up the results of the study showed that a build up area the major impact of
the Nemunas Delta Regional Park on the landscape still has a built-up area. Therefore, to
preserve what the Minor Lithuania land distinguishes itself, we have devoted much attention
to the old traditional features of the countryside and the fostering of traditional urban
structure. This requires a tremendous desire and understanding that an authentic landscape
7
preservation of the cultural heritage and its ancient traditions and identity preservation is
essential to reveal the uniqueness of the park.
8
TURINYS
ĮVADAS....................................................................................................................................10
1. LITERATŪROS APŽVALGA.............................................................................................12
1.1. Saugomų teritorijų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai........................................12
1.2. Mokslinių publikacijų apie saugomų teritorijų tvarkymą ir urbanizaciją apžvalga.......17
2. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINA..................................................................................23
3. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS.................................................................24
3.1. Nemuno deltos regioninio parko teritorijos apžvalga....................................................24
3.2. Tyrimo metodika............................................................................................................27
4. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS..................................................................29
4.1. Reikalavimai statiniams Nemuno deltos regioniniame parke........................................29
4.2. Nemuno deltos regioninio parko statiniai ir jų įtaka kraštovaizdžiui............................31
4.3. Pastatai, darantys neigiamą įtaką Nemuno deltos regioninio parko kraštovaizdžiui.....38
4.4. Nemuno deltos regioninio parko statinių bendrieji rodikliai.........................................41
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI...................................................................................................50
LITERATŪROS SĄRAŠAS ...................................................................................................51
PRIEDAI ..................................................................................................................................54
9
SANTRUMPŲ SĄRAŠAS
GEk – Kultūros paveldo požiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių
kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo zona.
GEr – Kultūros paveldo požiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių
kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – kraštovaizdžio atnaujinamojo tvarkymo zona.
GEp – Kultūros paveldo požiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių
kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – kraštovaizdžio pertvarkomojo tvarkymo zona.
GRe – Rekreacinių miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių ekstensyvaus (palaikomojo)
tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zona.
GAi – Apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių sugriežtinto vizualinio
reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona.
GŪe – Bendrojo tvarkymo miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių ekstensyvaus tvarkymo
kraštovaizdžio tvarkymo zona.
10
ĮVADAS
Saugoma teritorija – tai sausumos arba vandens plotas, kuriame dėl jo savitumo
valstybė yra nustačiusi apsaugos ir naudojimo režimą (Saugomos..., 2013).
Saugomos teritorijos Lietuvoje įkurtos siekiant išsaugoti ne tik gamtos ir kultūros
paveldo vertybes, kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, bet ir kraštovaizdžio ekologinę
pusiausvyrą, genetinį fondą, atkurti gamtos išteklius, sudaryti sąlygas pažintinei rekreacijai,
moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo
vertybių apsaugą.
Lietuva, kaip ir visos civilizuotos valstybės, nuo seno steigia saugomas teritorijas,
kuria jų sistemą. Turime savitą saugomų teritorijų sistemą, senas gamtos ir kultūros paveldo
apsaugos tradicijas. Šiose teritorijose ne tik saugomos gamtos ir kultūros paveldo vertybės,
jos pritaikomos pažinimui, poilsiui bei kitiems visuomenės poreikiams. Daug gamtos
pažinimo ir poilsio galimybių suteikia nacionaliniai ir regioniniai parkai.
Lietuvos saugomos teritorijos skirtos gamtai ir kultūros paveldo kompleksams,
ekologinei pusiausvyrai ir biologinei įvairovei išsaugoti, gamtos ištekliams atkurti. Jose taip
pat sudaromos sąlygos pažintiniam poilsiui, moksliniams tyrimams, gamtosauginiam ir
etnokultūriniam švietimui. Pagrindinis saugomų teritorijų steigimo tikslas – kad visuomenė
galėtų susipažinti su savo gimtuoju kraštu, jo gamta, retomis augalų bei gyvūnų rūšimis.
Lietuvoje bendras saugomų teritorijų plotas – 15,74 %. Didžiausius plotus užima nacionaliniai
ir regioniniai parkai.
Didžiausia grėsme saugomoms teritorijoms išlieka atitinkamų struktūrų, siekiančių
komercinės naudos teritorijose, spaudimas, saugomų teritorijų planavimo proceso stabdymas,
stichiškas teritorijų urbanizavimas, nelegalios statybos ir žemės reformos vykdymas mažai
atsižvelgiant į valstybinių parkų ir draustinių paskirtį bei tikslus. Žemės reformos eigoje
saugomose teritorijose suformuota smulki žemėvalda, visuomenės poreikiams naudojamų
rekreacinių teritorijų privatizavimas, vertingiausių teritorijų užstatymas sukelia visuomenės
nepasitenkinimą ir konfliktus. Nacionaliniuose parkuose (išskyrus Kuršių Nerijos nacionalinį
parką) valstybinės nuosavybės miškų liko mažiau nei 50 proc., todėl tampa sudėtinga planuoti
rekreacinę infrastruktūrą, pažintinio turizmo trasas. Ypač sudėtingas ir ilgalaikis „Natura
2000“ teritorijų steigimo procesas. Pilnai neišspręsta kompensavimo už ūkinės veiklos
apribojimus sistema, ilgos teisės aktų pakeitimo ir teritorijų planavimo procedūros
(Lietuvos..., 2010).
11
Žmonės, įsigiję pastatus nacionaliniame ar regioniniame parke, privalo žinoti, kad jų
tvarkymas, rekonstravimas ir priežiūra turi griežtesnius reikalavimus. Saugomų teritorijų
užstatymą riboja saugomų teritorijų įstatymas (Lietuvos..., 2001) – taigi naujos statybos ten
sunkiai įmanomos. Siekiama, kad parko statusas garantuotų ramesnį gyvenimą ir patrauklią
aplinką.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos siūlo statyti naujus namus, renovuoti ir
prižiūrėti esamus pastatus pagal Lietuvos regionams būdingas architektūros tradicijas. Tai
turėtų padėti atskleisti regioninių ir nacionalinių parkų unikalumą ir išskirtinį kraštovaizdį.
Temos pasirinkimą lėmė tai, kad saugomose teritorijose gyventojai siekia rekonstruoti,
modernizuoti esančius pastatus, taip keičiamas kraštovaizdis. Šiuo darbu siekiama įvertinti
statybų įtaką Nemuno deltos regioninio parko kraštovaizdžiui.
Tyrimo objektu pasirinktas Nemuno deltos regioninis parkas dėl ypač vaizdingo
kraštovaizdžio ir savo unikalios architektūros, kuri turi būti saugoma ir prižiūrima.
Darbą sudaro įvadas ir 4 skyriai, išvados ir naudotos literatūros sąrašas, priedai. Darbo
apimtis – 53 puslapiai, 6 lentelės ir 28 paveikslai. Bibliografinį aprašą sudaro 40 šaltinių.
Darbo pabaigoje pateikti 2 priedai.
12
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Saugomų teritorijų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai
Rašant magistrantūros studijų baigiamąjį darbą buvo analizuojami literatūros šaltiniai,
teisiniai dokumentai, moksliniai straipsniai bei vadovautasi Lietuvos Respublikos įstatymais,
Vyriausybės nutarimais ir ministerijų bei kitų valdžios įstaigų patvirtintomis taisyklėmis.
Baigiamajame darbe nagrinėjama statybų apribojimai saugomoje teritorijoje, todėl
pirmiausia išsamiai išnagrinėtas Lietuvos Respublikos (toliau – LR) saugomų teritorijų
įstatymas (Lietuvos..., 2001), kuris nustato visuomeninius santykius, susijusius su
saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą, saugomų teritorijų steigimo, apsaugos,
tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat reglamentuoja veiklą jose.
LR aplinkos apsaugos įstatymas (Lietuvos..., 2005) reguliuoja visuomeninius
santykius aplinkosaugos srityje, nustato pagrindines juridinių bei fizinių asmenų teises ir
pareigas išsaugant Lietuvos Respublikai būdingą biologinę įvairovę, ekologines sistemas bei
kraštovaizdį, užtikrinant sveiką ir švarią aplinką, racionalų gamtos išteklių naudojimą
Lietuvos Respublikoje, jos teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje
zonoje. Šio įstatymo pagrindu priimami kiti gamtos išteklių naudojimą bei aplinkos apsaugą
reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.
Teritorijų vystymuisi reguliuoti svarbus LR teritorijų planavimo įstatymas (Lietuvos...,
2008), kuris reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimą, planavimo
organizatorių, planų rengėjų, fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų
teises ir pareigas šiame procese. Šiame įstatyme nurodoma specialiųjų planų saugomoms
teritorijoms tvarkyti rengimo tvarka.
Saugomų teritorijų darna neatsiejama nuo kultūros paveldo, kurio tvarkymą reguliuoja
LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas. Įstatymu siekiama išsaugoti Lietuvos
nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį
pažinti ir juo naudotis (Lietuvos..., 2008). Šis įstatymas:
1) įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Tarptautinių sutarčių ir
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymų nuostatas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos
srityje;
2) nustato nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje,
apskaitos, saugojimo ir tvarkybos, šio ir kitų teisės aktų nustatytų paveldosaugos reikalavimų
laikymosi priežiūros, kultūros paveldo objektų būklės stebėjimo teisinius pagrindus;
13
3) saugo nematerialųjį kultūros paveldą, nustatydamas su juo susijusių vietų ir kitokių
nekilnojamųjų daiktų apsaugą.
Saugomose teritorijose yra gausu miškų, todėl tenka vadovautis miškų įstatymu
(Lietuvos..., 1994), kuris reglamentuoja, kad miškas yra vienas pagrindinių Lietuvos gamtos
turtų, tarnaujantis valstybės ir piliečių gerovei, saugantis kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos
kokybę, tvarkomas pagal nenutrūkstamo ir daugiatikslio naudojimo principus, laiduojant
nuosavybės formų įvairovę.
Svarbus yra ir žemės įstatymas (Lietuvos..., 1994), nes jis reguliuojamas taip, kad būtų
sudarytos sąlygos gyventojų poreikių tenkinimui, visų ūkio šakų racionaliam teritoriniam
išdėstymui ir plėtojimui, gamtinės aplinkos išsaugojimui ir gerinimui, racionaliam žemės
naudojimui, žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisės apsaugai.
Saugomose teritorijose gyvenantys žmonės privalo laikytis ir specialiųjų žemės ir
miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d.
Nr. 343. Šis nutarimas yra specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų rinkinys, kuris
nustato, kad žemės savininkai ir žemės naudotojai privalo atlyginti žalą, jei atsiras pažeidimų
pagal šiuos reikalavimus.
Baigiamojo darbo objektu pasirinktas Nemuno deltos regioninis parkas, todėl buvo
išanalizuoti regioninio parko nuostatai (Lietuvos..., 1999). Šiuose nuostatuose numatyta
regioninio parko paskirtis:
1) išsaugoti Nemuno deltos protakų (Atmatos, Pakalnės, Skatulės, Skirvytės, Vytinės,
Vorusnės ir kitų) sistemą, Rusnės salos, Ventės rago bei Žalgirių kraštovaizdį, senvaginius
ežerus – žiogius, lagūninės kilmės Krokų lankos ežerą, Nemuno žemupio užliejamąsias
pievas;
2) išsaugoti Rusnės miestelio senąją dalį, Minijos kaimą, unikalų Uostadvario švyturį,
senosios vandens kėlimo stoties inžinerinį kompleksą ir senuosius polderių inžinerinius
įrenginius;
3) išsaugoti gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą augaliją ir
gyvūniją, svarbias vandens paukščių perėjimo ir poilsio migracijų metu vietas, natūralius žuvų
migracijos kelius bei nerštavietes;
4) atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros kompleksus bei objektus;
5) vykdyti tyrimus ir stebėjimus, kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo
apsaugos ir kitose srityse;
6) sudaryti sąlygas plėtoti pažintinį turizmą ir poilsiavimą tam skirtose zonose bei
vietose, nustatytose regioninio parko planavimo schemoje;
14
7) reglamentuoti ūkinę veiklą bei urbanizacijos plėtotę pagal regioninio parko
planavimo schemą;
8) vykdyti švietėjišką ir kultūrinę veiklą, propaguoti gamtos ir kultūros paveldą bei jo
apsaugą (Lietuvos..., 1999).
Taip pat išanalizuoti Aplinkos ministro bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos
direktoriaus įsakymais (2004) priimti Nemuno deltos regioninio parko direkcijos nuostatai.
Šie nuostatai nurodo, kad Nemuno deltos regioninio parko direkcija yra biudžetinė įstaiga,
pagal kompetenciją vykdanti Nemuno deltos regioninio parko kraštovaizdžio kompleksų ir
objektų (vertybių) apsaugą, organizuojanti nuolatinę jų priežiūrą ir tvarkymą, skatinanti
pažintinį turizmą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, pagal kompetenciją kontroliuojanti,
kad fizinių ir juridinių asmenų veikla parko teritorijoje atitiktų nustatytą saugomos teritorijos
apsaugos ir naudojimo tvarką, turinti kitas nuostatų nustatytas teises ir pareigas.
Atsižvelgiant į vieną iš užsibrėžtų baigiamojo darbo tikslų, nustatyti, kaip laikomasi
regioniniame parke nustatytų statybos ir žemės naudojimo apribojimų, buvo išnagrinėtas
Nemuno deltos regioninio parko apsaugos reglamentas (Lietuvos..., 2011), kuris nustato
specialius Nemuno deltos regioninio parko teritorijų planavimo, statinių projektavimo ir
statybos jo teritorijoje reikalavimus, apsaugos, tvarkymo ir naudojimo ypatumus. Regioninio
parko apsauga ir tvarkymas, veiklos reglamentavimas siejamas su teritorijos funkcinio
prioriteto zonomis:
1) konservacinio prioriteto: Medžioklės pelkės ir Nemuno priešakinės deltos gamtiniai
rezervatai; Pakalnės polderių, Ventės ir Žalgirių kaimo kraštovaizdžio draustiniai; Leitės,
Leitgirių, Nemuno žiogių, Tenenio hidrografiniai draustiniai; Galzdonų ir Leitgirių botaniniai
draustiniai; Minijos ichtiologinis draustinis; Rupkalvių, Sausgalvių, Uostadvario ir Žalgirių
ornitologiniai draustiniai; Berštų, Kniaupo, Krokų lankos, Kūlynų ir Minijos senvagės
botaniniai-zoologiniai draustiniai; Aukštumalės, Kintų, Medžioklės pelkės ir Rupkalvių
telmologiniai draustiniai; Skirvytės kaimo etnokultūrinis draustinis; Minijos (Mingės) kaimo
architektūrinis draustinis ir Rusnės urbanistinis draustinis;
2) rekreacinio prioriteto;
3) ekologinės apsaugos prioriteto;
4) ūkinio prioriteto;
5) kitos (gyvenamosios) paskirties prioriteto (Lietuvos..., 2011).
Nagrinėjama tema yra taip pat svarbus Nemuno deltos regioninio parko tvarkymo
planas, kuris buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos ministro įsakymu 2014 m. vasario 25 d.
Šiame įstatyme Nemuno deltos regioninio parko tvarkymo plano tikslai yra šie:
1) nustatyti kraštovaizdžio tvarkymo zonas;
15
2) nustatyti gamtos apsaugos kryptis ir priemones;
3) nustatyti kultūros paveldo apsaugos kryptis ir priemones;
4) nustatyti rekreacinio naudojimo plėtros kryptis ir priemones;
5) nustatyti gyvenamųjų vietovių ir infrastruktūros plėtros kryptis.
Baigiamojo darbo tema susijusi su penktuoju tvarkymo plano tikslu, todėl atsižvelgta į
šio punkto reikalavimus:
1) Statiniai Nemuno deltos regioniniame parke projektuojami, statomi, rekonstruojami
ar kapitališkai remontuojami bei planavimo dokumentai rengiami, įvertinus vietovės
kraštovaizdžio ypatumus ir tradicinės Mažosios Lietuvos etnografinio regiono, nustatyto
Etninės globos tarybos prie Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. rugsėjo 17 d.
rekomendacijoje Nr. 1 „Dėl etnografinių regionų ribų nustatymo“, planavimo ir architektūros
savitumus, siekiant:
a) išsaugoti bendrą kraštovaizdžio struktūrą ir jo estetinę vertę, erdvinį raiškumą ir
raiškius reljefo bei hidrografinio tinklo elementus;
b) išlaikyti gamtinių, kultūrinių kompleksų ir objektų vertę;
c) išsaugoti išlikusią (susiformavusią iki 1939 m.) būdingą gyvenamųjų vietovių
planinę struktūrą;
d) išlaikyti tradicinės etnografinio regiono architektūros pobūdį: formas, dydžius,
statybos produktus, spalvas. Pagrindinis gyvenamųjų vietovių infrastruktūros plėtros
Regioniniame parke principas – gyvenviečių renovacija ir infrastruktūros tobulinimas,
siekiant patenkinti vietos gyventojų ir lankytojų reikmes.
2) Regioniniame parke gyvenviečių plėtra numatoma Rusnės miestelyje, Šyškrantėje,
Sausgalvių ir Paleičių gyvenvietėse.
3) Gyvenamųjų vietovių plėtra ir esamo užstatymo sutankinimas galimas visose
gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonose (GEr, GEp,
GRe, GAi, GŪe,), išskyrus kultūros paveldo požiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ar jų
dalių kraštovaizdžio išsaugojančio tvarkymo (GEk) kraštovaizdžio tvarkymo zonas (1
priedas).
4) Naujų sodybų kūrimas galimas 3 punkte nurodytose kraštovaizdžio tvarkymo
zonose arba kitos pagrindinės paskirties (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai) žemės
sklypuose. Pakalnės kaimo GEr kraštovaizdžio tvarkymo zonoje naujų sodybų kūrimas
galimas tuo atveju, kai į šią zoną patenkanti sklypo dalis yra ne mažesnė nei 0,2 ha, o sklypo
plotis – ne mažesnis kaip 35 metrai. Ūkininkų sodybas galima kurti tik Paleičių žemės ūkio
funkcinio prioriteto zonoje esančiuose didesniuose kaip 10 ha žemės ūkio paskirties sklypuose
teisės aktų nustatyta tvarka. Nauji gyvenamieji namai taip pat gali būti statomi buvusių
16
sodybų vietose (kai yra išlikę buvusių statinių arba nustatant juridinį faktą) ir Tvarkymo plano
brėžinyje pažymėtose vietose.
5) Regioniniame parke esančios sodybos, nepatenkančios į gyvenamosios ir
visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonas, tvarkomos pagal sugriežtinto
vizualinio reguliavimo (GAi) kraštovaizdžio tvarkymo zonos reglamentą.
6) Urbanistiniuose draustiniuose, sunykusio istorinio užstatymo vietose, buvusio
užstatymo atkūrimas galimas tik atliktų istorinių ir (ar) urbanistinių, ir (ar) archeologinių
išvadų pagrindu.
7) Žemės ūkio gamybiniai centrai, neatitinkantys pasikeitusių gamybos sąlygų ir
aplinkosaugos reikalavimų, turi būti rekonstruojami. Rekomenduojama griauti apleistus,
apgriuvusius ir jokiai ūkinei veiklai nepritaikytus žemės ūkio gamybos centrus arba pastatus
rekonstruoti taip, kad jie atitiktų Regioninio parko steigimo tikslus bei architektūros
reikalavimus. Gamybinių centrų tvarkymo klausimai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiami
atsižvelgiant į regioninio parko steigimo tikslus.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, 2003 birželio 11 d. įsakymu Nr. 289, priimtas
statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) STR 1.01.09:2003 (Statybos, 2003),
nustatantis statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį. Pagal šį reglamentą yra dvi
pagrindinės statinių rūšys:
• pastatai;
• inžineriniai statiniai.
Darbe pagal šį reglamentą nagrinėjama pastato paskirties viena iš pagrindinių pastatų
grupių – gyvenamieji pastatai. Reglamente gyvenamieji pastatai pagal tipą yra skirstomi į 4
pogrupius:
• gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatai (namai);
• gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatai (namai);
• gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai (namai);
• gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatai (namai).
Gyvenamosios paskirties vieno buto ar dviejų butų pastatai ar namai yra skirti gyventi
vienai ar kelioms šeimoms. Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų mažiausi techniniai
reikalavimai yra nustatyti statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 (Statybos,
2005).
Statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 (Statybos, 2004) yra nustatoma
gyvenamosios paskirties trijų ir daugiau butų (daugiabučių) pastatų (namų) reikalavimų
sistema. Šio pogrupio statinys skirtas gyventi trims ir daugiau šeimoms.
17
Statiniai regioniniame parke projektuojami, statomi, rekonstruojami ar kapitališkai
remontuojami ar planavimo dokumentai rengiami, įvertinus vietovės kraštovaizdžio ypatumus
ir tradicinės Mažosios Lietuvos etnografinio regiono, nustatyto Etninės globos tarybos prie
Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. rugsėjo 17 d. rekomendacijoje Nr. 1 „Dėl etnografinių
regionų ribų nustatymo“ (Lietuvos..., 2011), planavimo ir architektūros savitumus siekiant:
1) išsaugoti bendrą kraštovaizdžio struktūrą ir jo estetinę vertę, erdvinį raiškumą ir
raiškius reljefo bei hidrografinio tinklo elementus;
2) išlaikyti gamtinių, kultūrinių kompleksų ir objektų vertę;
3) išsaugoti išlikusią (susiformavusią iki 1939 m.) būdingą gyvenamųjų vietovių
planinę struktūrą;
4) išlaikyti tradicinės etnografinio regiono architektūros pobūdį: formas, dydžius,
statybos produktus, spalvas.
Kadangi darbe analizuojami gyvenamieji pastatai, jų statyba buvo išnagrinėtas ne tik
jau anksčiau minėtas regioninio parko apsaugos reglamentas, bet ir LR statybos įstatymas
(Lietuvos..., 2002), kuris nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų,
rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio
normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naujų statinių statybos,
rekonstravimo, remonto, jų pripažinimo tinkamais naudoti, statinių naudojimo ir priežiūros,
nugriovimo bei visos šios veiklos priežiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo
subjektų, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkų (ar naudotojų), kitų
juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principu.
Išnagrinėjus įstatymus ir apsaugos reglamentą pastebėta, kad saugomose teritorijose
esamiems, rekonstruojamiems ir naujai statomiems statiniams yra keliama papildomų
reikalavimų ir sąlygų. Remiantis apsaugos reglamento nuostatomis yra nustatytos
gyvenamųjų namų išorės sienų apdailos medžiagos, sienų spalva, stogo dangos medžiagos ir
t.t. Tokie reikalavimai verčia susimastyti ar saugomose teritorijose žemės sklypų savininkai
pajėgūs juos įgyvendinti.
1.2. Mokslinių publikacijų apie saugomų teritorijų tvarkymą ir urbanizaciją
apžvalga
Magistrantūros studijų baigiamajame darbe taip pat buvo apžvelgti kitų autorių
moksliniai straipsniai ir jų atlikti tyrimai analizuojama tema. Buvo nagrinėjami ne tik lietuvių,
bet ir užsienio autorių darbai.
18
Vienas iš pagrindinių baigiamojo darbo tikslų yra išnagrinėti pastatus ir jų įtaką
Nemuno deltos regioninio parko kraštovaizdžiui. Todėl buvo peržvelgti kitų autorių atlikti
moksliniai tyrimai panašiomis temomis.
J. Bučo (2001) knygoje „Kraštotvarkos pagrindai“ išdėstomi kraštotvarkos pagrindai,
pateikiama informacija apie Lietuvos kraštovaizdžio kaitą, struktūros ir kompozicijos
ypatybes, nagrinėjami klausimai, susiję su kraštovaizdžio vertybių pažinimo, perimamumo ir
apsaugos procedūromis, su paties kultūrinio kraštovaizdžio formavimo praktiniais uždaviniais
ir jų sprendimo būdais.
J. Bučas ir A. Mlinkauskienė (2011) siekia išsiaiškinti koks yra vietos gyventojų
požiūris į statybinį paveldą saugomose teritorijose. Autoriai teigia, kad kultūros paveldo
apsauga teikia nemažai ekonominių privalumų, tačiau paveldo objekto nuosavybė dažnai
tampa finansine našta ir sukelia ekonominių problemų naudotojui ar savininkui ne tik dėl
išlaidų priežiūrai, funkcijų atgaivinimui, tvarkymui restauruojant ar rekonstruojant paveldo
objektus, bet ir dėl mokesčių bei nuosavybės plėtros suvaržymų. J. Bučo ir A. Mlinkauskienės
tyrimas parodė, kad kraštovaizdžio išteklių apsauga, taikant griežtus suvaržymus, tampa našta
vietos gyventojams. Apklausos duomenų analizė parodė, kad teigiamai saugomas teritorijas
Lietuvos Respublikoje vertina ne daugiau kaip 9 proc. vietos gyventojų. Vietos gyventojų
nepalankų požiūrį į saugomas teritorijas sukelia:
statybinės veiklos ribojimai ir draudimai, varžantys vietines iniciatyvas verstis
ūkine veikla;
ribotas saugomų teritorijų reikšmės ir kūrimo prasmės supratimas dėl vietovės
statuso ir veiklos reglamentavimo aiškinimo stokos, taip pat vertybių
identifikavimo, priežiūros, naudojimo ir vertinimo procedūrų menko viešinimo,
nepakankamo vertingųjų kraštovaizdžio savybių išsaugojimo tikslų ir prasmės
propagavimo ir dėl silpno administracinių struktūrų kontaktavimo su vietos
bendruomenėmis.
Nepalankų požiūrį į saugomas teritorijas skatina ir nepakankama informacija apie
vietovei suteiktą saugomos teritorijos režimo statusą, apie alternatyvios veiklos galimybes ir
pačių gyventojų švietimą, mokymą ir įtraukimą į saugomos teritorijos kūrimo procedūras.
P. Mierauskas (2010) savo straipsnyje nagrinėjo suinteresuotų asmenų saugomose
teritorijose išteklių naudojimo ir teritorijų plėtros poreikius bei jų galimybės dalyvauti
valdymo procese. Lietuvoje suinteresuotieji asmenys saugomų teritorijų valdyme gali
dalyvauti saugomų teritorijų steigimo, veiklų planavimo, tvarkymo, jungtinio valdymo
proceso, planuojamos ūkinės veiklos vystymo ir strateginiame veiklų vertinimo etapuose.
19
A. Baležentis (2011) siekė išanalizuoti kaimo vietovių raidą, modelius ir atlikti
vertinimą darnaus vystymo požiūriu. Vienas iš pagrindinių kaimo vietovės elementų yra
sodyba. Sodybų išsidėstymas esmingai nulemia kaimo kraštovaizdžio formavimo procesus.
Sodybų išsidėstymas turi įtakos kelių tinklo atsiradimui, laukų ir miško išsidėstymui.
Visose valstybėse egzistuoja plati kaimo tipų įvairovė. Kaimo modelis – tai
apibendrintas tipiškas kaimo variantas, kuriame labiausiai atsispindi šalies kaimo
ekonominiai, socialiniai ir aplinkos ypatumai. Kaimo modelis ir kraštovaizdis yra neatsiejami
dalykai.
I. Lazdinis, V. Rudzkienė ir V. Azbainis (2013) bandė įvertinti pasirinktų Lietuvos
nacionalinių ir regioninių parkų vertę naudojant kontingento vertinimo metodą. Tyrimui buvo
pasirinkti Aukštaitijos, Dzūkijos ir Žemaitijos nacionaliniai parkai. Siekiant galimybės
išsiaiškinti galimus panašumus ir skirtumus tarp nacionalinių ir regioninių parkų duomenų,
buvo pasirinkti ir trys regioniniai parkai: Asvejos, Kurtuvėnų ir Nemuno kilpų regioniniai
parkai, esantys maždaug tuose pačiuose etnografiniuose (geografiniuose) regionuose, kaip ir
nacionaliniai parkai bei turintys kitas panašias sąlygas. Autoriai gavę tyrimo rezultatus
pastebėjo, kad daugelis šio tyrimo respondentų nelanko tiriamų Lietuvos parkų. Šio tyrimo
metu nepavyko nustatyti parkų vertės nes respondentai neturi apie juos pakankamai
informacijos.
A. Juknevičiūtė ir P. Mierauskas (2013) nagrinėjo saugomų teritorijų plėtrą Lietuvoje
bei valdymo iššūkius. Autoriai išnagrinėjo saugomų teritorijų tinklo Lietuvoje raidą bei kaip
keitėsi teritorijų plotai. Autoriai priėjo išvados, kad saugomų teritorijų valdymas nėra
efektyvus ne tik dėl netinkamai taikomų reikiamų priemonių, bet ir dėl neadekvataus
suinteresuotųjų asmenų ir vietos gyventojų įtraukimo į tvarkymo procesą. Efektyviam
valdymui trikdys yra ne tik neveiksmingas lėšų panaudojimas, bet ir brangiai kainuojantis
teritorijų perplanavimas, o ne lėšų skyrimas konkrečių tvarkymo veiklų įgyvendinimui.
Suinteresuotųjų asmenų ir vietos gyventojų nepakankamas įtraukimas į planavimo procesą
taip pat yra neefektyvaus valdymo pavyzdys.
P. Kavaliauskas (2014) savo straipsnyje apie kraštovaizdžio planavimo metodologijos
problemas įžvelgę, kad kraštovaizdžio planavimo sistemą būtina tobulinti remiantis
universalia jos samprata, integruojant užsienio šalių (Vokietijos, Didžiosios Britanijos) patirtis
kraštovaizdžio planavimo organizavimo srityje.
V. Mizeraitės (2004) savo straipsnyje „Žemės naudojimas Tytuvėnų regioniniame
parke" aprašo Tytuvėnų regioninio parko gamtinės aplinkos bruožus bei saugomos gamtos ir
kultūros paveldo objektus. Išnagrinėja regioninio parko funkcinės zonas, rekreacinė veiklą bei
turizmo organizavimą, žemės naudotojų išdėstymą.
20
I. Simonaitienės (2004) darbe „Labanoro regioninio parko teritorijos tvarkymo
planavimo tyrimas" nagrinėjamos Labanoro regioninio parko teritorijų tvarkymo planavimo
schemos.
M. Bytauto (2004) straipsnyje „Varnių regioninio parko teritorijos tvarkymas" pateikti
strateginiai Varnių regioninio parko tikslai ir šių tikslų įgyvendinimui siūlomi uždaviniai.
D. Jokubaitytės (2004) darbe „Žemės naudojimas Kurtuvėnų regioniniame parke"
ištirti Kurtuvėnų regioninio parko gamtinės aplinkos bruožai bei saugomos gamtos ir kultūros
paveldo objektai. Taip pat išnagrinėtos regioninio parko funkcinės zonos, rekreacinė veikla
bei turizmo organizavimas, bei kaimo turizmo plėtojimo galimybės šioje teritorijoje ir
atskirose kadastro vietovėse, kurių ne maža dalis patenka į kadastro vietovės teritoriją, žemės
naudotojų išdėstymas.
M. Pilecko, Z. Gulbino (2004) moksliniame darbe „Aukštadvario regioninio parko
rekreacinio naudojimo sistemos kūrimas“ nagrinėjama Lietuvos valstybinių (nacionalinių ir
regioninių) parkų rekreacinio naudojimo sistemų kūrimo metodika, taip pat aptariama
rekreacinio naudojimo sistema, rekreacinio potencialo įvertinimas, rekreacijos plėtojimo
krypčių nustatymas bei poilsio ir turizmo organizavimas.
J. Kamičaitytės – Virbašienės (2004) moksliniame darbe „Architektūrinis
reglamentavimas valstybiniuose parkuose siekiant kraštovaizdžio vizualinės kokybės“
apžvelgiama kraštovaizdžio vizualinio pobūdžio kaitos reglamentavimo pagrindas bei
išskiriamos pagrindinės architektūrinio reglamentavimo problemos priežastys valstybiniuose
parkuose. Aptariamas teorinis planuojamo objekto vizualinio poveikio aplinkai vertinimo
modelio taikymas reglamentuojant rekreacinio komplekso architektūrinius sprendimus Trakų
istoriniame nacionaliniame parke.
N. Jurkonio (2001) darbe „Kauno marių regioninio parko rekreacinio panaudojimo
analizė“ išnagrinėtas Kauno marių regioninio parko rekreacinis patrauklumas, išanalizuotas jo
panaudojimas atskiroms rekreacijos formoms.
Pasak A. Basalyko (1977), kraštovaizdis – tai gamtos ir žmonių sukurtų objektų
visuma, t.y. visa geosistema. Profesorius jau tada į žvelgė kaip svarbu suvokti, kad
kraštovaizdis yra pagrindinis šiuolaikinės kompleksinės geografijos mokslo objektas svarbus
jo reikalavimas ne tik priderinti gamtą prie visuomenės poreikių, bet ir žmonėms prisiderinti
prie esminių gamtos ypatybių, jų nedarkant.
V. Gurskienė (2008) teigė, kad saugomos teritorijos – viena svarbiausių priemonių
natūraliai ir sveikai gamtinei aplinkai išsaugoti. Saugomos teritorijos steigiamos siekiant
išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus, kraštovaizdžio ir
biologinę įvairovę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos išteklių
21
subalansuotą naudojimą ar atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams
tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius
kompleksus ir objektus. Autorės požiūriu regioniniai parkai – tai saugomos teritorijos,
įsteigtos gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriais regioninės svarbos kraštovaizdžiui ir
ekosistemoms saugoti, jų rekreaciniam bei ūkiniam naudojimui reglamentuoti. Daugeliu
atveju jie labai svarbūs rekreacijai. Regioniniai parkai sudaro sąlygas rekreacijai, ypač
pažintiniam turizmui. Leidžia plačiau susipažinti su įvairių Lietuvos regionų etnokultūros
tradicijomis. Regioniniai parkai steigiami vaizdingose vietose, prie upių ir upelių slėnių,
ežerų, į juos dažnai įeina miškai.
G. Ivavičiūtė (2006) savo darbe analizavo saugomų bei „Natūra 2000“ teritorijų esamą
padėtį, šių teritorijų plėtros galimybes, įvardijo pagrindines problemas, kurios turi neigiamos
įtakos saugomų teritorijų būklei bei kylančias grėsmes biologinei įvairovei ir priemones joms
išvengti. Pateikė pagrindinius kraštovaizdžio, biologinės įvairovės ir kultūros paveldo
išsaugojimo tikslus. Autorė analizavo Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos,
susijusios su saugomomis teritorijomis, įgyvendinimo priemones, nagrinėjo teisės aktus,
reglamentuojančius saugomų teritorijų apsaugą.
Apie ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos Lietuvoje savo darbe rašė ir B.
Bendaravičius (2008). Šis autorius teigė, kad tai yra svarbios teritorijos, kuriose būtina griežta
apsauga. Tokias teritorijas reikia atrinkti atsakingai, pagal reikalavimus, saugotinuose vietose
ir informaciją apie jas pateikti Europos Komisijai.
J. Jurevičienė (2013) savo darbe pateikdama informaciją apie saugomas teritorijas
teigė, kad darnios plėtros koncepcija siekia išsaugoti vertingiausius kraštovaizdžius skatinant
jų naudojimą visuomenės reikmėms. Autorė teigia, kad vienintelis būdas kraštovaizdžio
kultūrinei vertei išsaugoti yra saugomų teritorijų: parkų, rezervatų ir draustinių steigimas.
Saugomose teritorijose yra ribojama ūkinė veikla, sudaromos sąlygos natūraliam
gamtos vystymuisi. Jose išlieka turtingesnis, natūralesnis ir įvairesnis kraštovaizdis, savo
estetinėmis savybėmis keliantis žmogui teigiamų emocijų. Saugomose teritorijose dažnai
gamtos elementus papildo kultūros paveldo objektai (V. Gurskienė ir kt. 2012).
A. Brukas (2009) pabrėžia, kad saugomų teritorijų gyventojai susiduria su daugybe
problemų valdydami šias teritorijas. Taigi, saugomose teritorijose socialiniai klausimai
privalo būti sprendžiami, žmogui turi būti sudaromos žmoniškos gyvenimo sąlygos, o kartu
saugomos gamtinės vertybės bei biologinė įvairovė.
Dėl žmogaus veiklos natūralus gamtinis kraštovaizdis dažnai yra naikinamas,
keičiamas, sukultūrinamas arba sukuriamas naujas kultūrinis kraštovaizdis, todėl vis mažiau
lieka teritorijų, kuriose natūraliai vyktų gamtiniai procesai. Esant tokiai situacijai, būtina
22
išsaugoti teritorijas, kuriose yra mokslui ir kultūrai vertingų objektų. Šalyje kuriama saugomų
teritorijų sistema. Šios teritorijos turi didžiulę ekologinę, socialinę, urbanistinę ir kultūrinę
reikšmę. Saugomose teritorijose yra ribojama ūkinė veikla, sudaromos sąlygos natūraliam
gamtos vystymuisi. Jose išlieka turtingesnis, natūralesnis ir įvairesnis kraštovaizdis, savo
estetinėmis savybėmis keliantis žmogui teigiamų emocijų. Saugomose teritorijose dažnai
gamtos elementus papildo kultūros paveldo objektai. Saugomų teritorijų sistemoje turi
atsispindėti visa šalies kraštovaizdžio įvairovė. Saugomomis teritorijomis vadinami sausumos
ir vandens plotai bei kraštovaizdžio objektai, dėl savo gamtinės ir kultūrinės vertės turintys
specialų valstybės nustatytą aplinkos apsaugos ir naudojimo režimą (Burinskienė ir kt...,
2000).
Nemažai ir užsienio autorių nagrinėjo saugomas teritorijas, bei kaip jose vykdoma
veikla, lygina su kitomis šalimis.
S. Chape ir kiti bendraautoriai (2008) savo darbe aptaria Europos šalių saugomas
teritorijas ir palygina kokie plotai yra saugomi kiekvienoje Europos šalyje.
Bendraautoriai P. F. J. Eagles ir S. F. McCool (2002) teigia, kad saugomos teritorijos
yra svarbios, bet norint jas atgaivinti reikia kurti daugiau turizmui tinkamų vietų ir pritaikyti
saugomas teritorijas laisvalaikio praleidimui.
G. Wright (1996) rašė, kad Jungtinių Amerikos Valstijų nacionaliniuose parkuose
apgyvendinimo formos įvairios: nėra gyvenviečių, kitose – tik vietos gyventoja, tačiau visi jie
yra laisvai prieinami lankytojams, tokia įstatyminė bazė skiriasi nuo Lietuvos.
Autoriai S. Navrud ir R.C. Ready (2002) kalba apie institucijų ir organizacijų misiją –
apsaugoti istoriškai bei kultūriškai svarbius paveldo objektus nuo taršos, klimato kaitos
veiksnių. Urbanistinių teritorijų plėtra neretai susiduria su įvairių socialinių veiksnių
priešprieša. Autoriai teigia, kad kultūrinės vertybės yra tokios pats svarbios visuomenei, kaip
ir aplinkosauginės vertybės, skirtos išsaugoti natūralią aplinką ateities kartoms.
M. Murzyn – Kupisz (2010) kalba apie gamtos ir kultūros vertybes kaip apie išteklius,
kurie galėtų „pasitarnauti“ šiandieninėje subalansuotoje plėtroje. Autorė pabrėžia, kad siekiant
išsaugoti paveldą ir pritaikyti naudojimui yra būtinos investicijos į saugomų objektų būklės
gerinimą bei objektų apsaugą.
A. Lots (2011) tam paantrina ir teigia, kad galima išsaugoti viską tik su sąlyga, kad
visuomenės ekonominiai įpročiai turi būti keičiami į svarbiausių prioritetų sąrašą įtraukiant
gamtos bei praeities kartų palikimą.
Apibendrinant galima teigti, kad baigiamajame darbe nagrinėjama tema iš tiesų yra
aktuali. Daug autorių nagrinėja saugomas teritorijas ir visi sutaria, kad šios teritorijos yra
svarbios. Tačiau kyla nesutarimai, nes vieni teigia, kad reikia griežtinti įstatymus, o kiti teigia
kad įstatymai yra per griežti ir saugomose teritorijose gyvenantys žmonės neįstengia jų laikytis.
23
2. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – ištirti gyvenamųjų pastatų įtaką Nemuno deltos regioninio parko
kraštovaizdžiui.
Siekiant įgyvendinti tikslą buvo išsikelti šie uždaviniai:
1) Išanalizuoti Nemuno deltos regioninio parko gyvenamosios paskirties pastatus.
2) Nustatyti, kaip laikomasi regioniniame parke nustatytų nekilnojamojo turto
naudojimo sąlygų bei apribojimų.
3) Ištirti, kokią įtaką turi užstatytos teritorijos regioninio parko kraštovaizdžiui.
24
3. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
3.1. Nemuno deltos regioninio parko teritorijos apžvalga
Šilutės rajono savivaldybėje saugomos teritorijos užima 44067,1 ha plotą, kas sudaro
25,8 % nuo bendro rajono ploto. Šioje savivaldybėje yra 4 rezervatai, 44 draustiniai, 7 gamtos
paveldo objektai, Kuršių nerijos nacionalinis parkas, Nemuno deltos regioninis parkas, 2
biosferos poligonai bei 10 buveinių apsaugai svarbių teritorijų ir 7 paukščių apsaugai svarbios
teritorijos (3.1 pav.).
3.1 pav. Saugomos teritorijos Šilutės rajono savivaldybėje (Geoportal..., 2014)
Nemuno deltos regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios
Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I–2913 „Dėl regioninių
parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30–913), siekiant išsaugoti Nemuno žemupio
kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai
naudoti.
Nemuno deltos regioninis parkas yra Vakarų Lietuvoje, Kuršių marių pietrytinėje
pakrantėje. Šis regioninis parkas užima nemažą Šilutės rajono savivaldybės dalį – net 17,09%.
Nemuno deltos regioninio parko teritorija apima seklias Kuršių marių įlankas, ištisą
Nemuno deltos upių ir upelių sistemą, senvaginius ežerus, Krokų lankos ežerą, Nemuno
žemupio užliejamas pievas, didžiausią regione polderių sistemą. Taip pat regioninio parko
teritorijoje yra Aukštumalos aukštapelkę ir Rupkalvių medžioklės pelkės, didžiausią Lietuvoje
Rusnės salą bei Ventės rago pusiasalis (3.2 pav.).
25
3.2 pav. Nemuno deltos regioninio parko (A) išsidėstymas Šilutės rajono savivaldybėje.
(Žemės..., 2014)
Kaip nurodyta parko direkcijos tinklalapyje (Nemuno...,2014) parko plotas yra
29149,00 ha, iš jo miškai sudaro 3002,35 ha (10,3 %), vandens telkiniai sudaro 5042,78 ha
(17,3 %), pelkės – 3789,37 (13,0 %), žemės ūkio naudmenos – 15040,88 ha (51,6 %),
gyvenvietės – 174,89 ha (0,6 %), kita – 2098,73 ha (7,2 %) (3.3 pav.).
3.3 pav. Nemuno deltos regioninio parko žemės naudmenų pasiskirstymas %
Nemuno deltos regioninis parkas – labai svarbi kaip tarptautinės ir nacionalinės
reikšmės teritorija. Parko pelkių ekosistema, Kuršių marios, Nemunas su visomis savo
šakomis, tvenkiniai, Krokų Lankos ežeras, nulėmė didelę perinčių bei migruojančių vandens,
pelkių bei drėgnų vietų paukščių koncentraciją. Per parką eina Arktikos – Europos – Rytų
Afrikos paukščių migracijos kelias (Nemuno..., 2014).
Nemuno deltos regioninio parko teritorija yra sudėtinė aliuvinės deltinės lygumos
kraštovaizdžio dalis. Pagal prof. A. Basalyką regioninio parko kraštovaizdis priklauso Baltijos
duburio srities Nemuno deltos lygumos rajonui. Jame išskiriami trys mikrorajonai: Šilutės,
10,3%
17,3%
13,0% 51,6%
0,6% 7,2%
Miškai
Vandens telkiniai
Pelkės
Žemės ūkio naudmenos
Gyvenvietės
Kita
26
Kintų ir Rusnės. Šilutės – pats didžiausias, plyti nuo pietrytinių parko ribų iki Minijos upės
žemupio. Šiame mikrorajone prof. A. Basalykas išskyrė tris kraštovaizdžio vienetus: smulkiai
banguotą priesmėlingos lygumos vietovaizdį, apsemiamos priesmėlingosios stambiai
pelkingos lygumos vietovaizdį ir neapsemiamų stambių pelkių priesmėlingos lygumos
vietovaizdį. Pietinė Kintų mikrorajono dalis yra moreninio kalvagūbrio kraštovaizdis, jame
išskiriami du vietovaizdžiai: stambiai banguotos priemolingos lygumos ir smulkiai banguotos
priesmėlingos lygumos. Rusnės mikrorajonas apima jauniausią deltos dalį. Ši lygiausia ir
žemiausia parko teritorijos dalis turi tankiausią paviršinių vandenų tinklą. Mikrorajone
vyrauja apsemiamos priemolingos lygumos vietovaizdis, kur įrengti vasaros ir žiemos
polderiai su našiomis ir nenašiomis lankomis.
Nemuno deltos regioninio parko apsauga ir tvarkymas, veiklos reglamentavimas
siejamas su teritorijos funkcinio prioriteto zonomis:
1) Konservacinio prioriteto;
2) Rekreacinio prioriteto;
3) Ekologinės apsaugos prioriteto;
4) Ūkinio prioriteto;
5) Kitos paskirties (gyvenamosios) zonomis (3.4 pav.).
3.4 pav. Nemuno deltos regioninio parko funkcinio prioriteto zonos
(Nemuno..., 2014)
27
Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje didžiausią plotą užima konservacinio
prioriteto zonos, kurios sudaro 53,23 % parko teritorijos, t.y. 15 516 ha plotą. Šio prioriteto
zoną sudaro gamtiniai rezervatai ir draustiniai. Gamtinių rezervatų parko teritorijoje yra du –
Nemuno priešakinės deltos gamtinis rezervatas ir Medžioklės pelkės gamtinis rezervatas. Šie
rezervatai sudaro 9,22 % konservacinio prioriteto zonos. Kiti 44,01 % šioje zonoje yra 22
gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai ir 3 kultūriniai draustiniai.
Rekreacinio prioriteto zonos – tai rekreacinių poreikių tenkinimui tinkamiausios
miškingos ir agrarinės teritorijos, skiriamos intensyviausiam rekreaciniam naudojimui,
paprastai su rekreacinių objektų statybomis ir miško parkų formavimu. Šių zonų Nemuno
deltos regioniniame parke yra 471,5 ha, tai sudaro 1,62 %.
Ekologinės apsaugos prioriteto saugomos teritorijos, išskiriamos norint išvengti
neigiamo poveikio saugomiems gamtos ir kultūros paveldo kompleksams bei objektams arba
neigiamo antropogeninių objektų poveikio aplinkai. Šiai kategorijai priskiriamos ekologinės
apsaugos zonos (Valstybinė..., 2014). Šio prioriteto zonų parko teritorijoje yra net 9 472 ha,
kurie sudaro 32,50 % parko dalies.
Ūkinio prioriteto zonos regioninio parko teritorijoje yra 3 391,30 ha ploto, kuris
sudaro 11,63 % parko dalies.
Mažiausia parko teritorijoje yra kitos (gyvenamosios) paskirties zona, kuri sudaro
298,2 ha plotą – 1,02 %.
3.2. Tyrimo metodika
Darbui atlikti taikyti šie metodai:
1. Literatūros šaltinių analizės metodas, siekiant apibendrinti kitų autorių atliktus
tyrimus nagrinėjama tema. Išnagrinėti Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai
ir kiti norminiai dokumentai, reglamentuojantys gyvenamuosius pastatus, saugomas
teritorijas.
2. Siekiant nustatyti kokią įtaka gyvenamieji pastatai daro Nemuno deltos regioninio
parko kraštovaizdžiui buvo pasirinktas empirinis pažinimo metodas. Šis metodas naudotas
stebėjimui ir užstatytų teritorijų būklės vertinimui, įvertinta bendra visuma. Stebėjimo metu
išnagrinėta Nemuno deltos regioninio parko teritorija, kaimai ir miesteliai, bei teritorijos, kur
stovi pavieniai pastatai. Tyrimo metu atsitiktinai pasirinkta ir įvertinta 100 gyvenamųjų
pastatų, pagal pasirinktus vertinimo kriterijus (3.1 lentelė). Visi gauti duomenys pateikiami 2
priede. Taip pat užfiksuoti nusižengimai parko teritorijoje.
28
3.1 lentelė. Nemuno deltos regioninio parko sodybų statinių vizualus vertinimas
Nr.
Vertinimo kriterijai
Išorės
sienų
apdaila
Išorės
sienų
spalva
Stogo danga
Stogo
dangos
spalva
Langų
konstrukcija
Tvoros
konstrukcija
1. Medinės
lentelės
Geltona Asbestinis
šiferis
Pilka Mediniai
suskirstyti
Metalinė
2. Tinkas Balta Asbestinis
šiferis
Pilka Plastikiniai
nesuskirstyti
Metalinė
3. Medinės
lentelės
Ruda Beasbestinis
šiferis
Raudona Plastikiniai
nesuskirstyti
Metalinė
4. Tinkas Geltona Čerpės Molio
raudonumas
Plastikiniai
nesuskirstyti
Nėra
3. Interviu metodas. Šis metodas buvo naudotas pokalbiui su Nemuno deltos
regioninio parko direkcijos vyr. specialiste – kraštotvarkininke J. Stanioniene. Buvo
užduodami klausimai, susijusieji su baigiamuoju darbu, įvertinta parko teritorija specialistės
akimis.
4. Lyginimo metodas naudotas palyginti parko teritorijoje esančių pastatų bendruosius
rodiklius su kitos seniūnijos duomenimis.
5. Dokumentų analizės metodas naudotas analizuojant statybų prašymus bei leidimus.
Duomenys gauti iš Šilutės rajono savivaldybės namų ūkio skyriaus, kur pavyko gauti
2005 – 2010 metų duomenis.
29
4. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
4.1. Reikalavimai statiniams Nemuno deltos regioniniame parke
Nemuno deltoje, kur pastoviai kildavo dideli potvyniai, žvejai stengėsi kurtis kiek
sausesnėse vietose, kurių buvo negausu. Todėl čia daugiau atsirado žvejų sodybų grupių ir
žvejų kolonijų – paupių kaimelių, apjuostų apsauginiais pylimais. Ribotuose plotuose tekdavo
tankiau suglausti sodybas, nebuvo įmanoma įsirengti erdvius kiemus, reikėdavo
kompaktiškiau išdėstyti pastatus sodybose (Purvinas, 2008).
Nemuno deltos regioninis parkas etnografinio palikimo požiūriu yra unikalus. Tai
istorinio Mažosios Lietuvos regiono dalis, priklausiusio Šiaurės Vakarų Europos kultūrinei
provincijai, germaniškosios – skandinaviškosios kultūrų įtakos zonai. Be to, parko teritorija
apima įvairialypę Mažosios Lietuvos, kuri atspindi įvairių krašto sričių tradicines gyvensenos
ypatybes, dalį (Nemuno..., 2014).
Labai svarbu išsaugoti ir puoselėti būtent tam kraštui būdingus kraštovaizdžio
elementus. Šiam tikslui pasiekti būtina laikytis Nemuno deltos regioninio parko direkcijos
reikalavimų bei kitų teisinių reglamentų.
Kaip jau buvo minėta literatūros apžvalgoje, statiniai parko teritorijoje projektuojami,
statomi, rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami įvertinus vietovės kraštovaizdžio
ypatumus ir regiono planavimo ir architektūros savitumus.
Nemuno deltos regioninio parko tikslai susiję su gyvenamosiomis vietovėmis yra šie:
1. Žalgirių kaimo kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti pelkininkų kolonijos
kaimą ir jo žemėnaudos ypatumus;
2. Skirvytėlės kaimo etnokultūrinio draustinio tikslas – išsaugoti Skirvytės kaimo
(Rusnės miestelio dalies), vieno etnografiškai vertingiausių ir geriausiai išlikusių Mažosios
Lietuvos žvejų kaimų, planinę, erdvinę, tūrinę ir užstatymo struktūrą, tradicinę statinių
architektūrinę išraišką, jame esančius kultūros paveldo objektus ir jų aplinką, etnines
tradicijas bei tradicinę gyvenseną;
3. Minijos (Mingės) kaimo architektūrinio draustinio tikslas – išsaugoti gatvinio-
upinio etnografiškai vertingo žvejų kaimo planinę erdvinę, tūrinę ir užstatymo struktūrą,
tradicinę statinių architektūrinę išraišką;
4. Rusnės urbanistinio draustinio tikslas – išsaugoti Rusnės miestelio istorinės dalies
urbanistinę (planinę, erdvinę, tūrinę) struktūrą, tradicinį visos teritorijos ir joje esančių atskirų
sklypų užstatymo tipą (-us), tradicinę statinių architektūrinę išraišką, joje esančius kultūros
paveldo objektus ir jų aplinką (Lietuvos..., 2014).
30
Apibendrinant Nemuno deltos regioninio parko tradicinio kraštovaizdžio struktūrą ir
elementus galima teigti, kad šiam parkui unikalumą suteikia ne tik graži gamta, bet daug
įtakos tam turi ir nepriekaištingai darniai į bendrą visumą su gamta susilieję tradiciniai
pastatai ir išskirtinė urbanistinė miestelių struktūra. Taigi galima teigti, kad tradicinės
architektūros išsaugojimas yra labai svarbus norint atskleisti šio parko kraštovaizdį. Šiam
tikslui pasiekti buvo atlikta Nemuno deltos regioninio parko pastatų apžvalga.
Nemuno deltos regioninio parko direkcija taiko tokius reikalavimus gyvenamųjų namų
statybai ir rekonstrukcijai:
1) nauji gyvenamieji namai ir priklausiniai statomi dvišlaičiais stogais. Gyvenamojo
namo aukštis – iki 8 m, priklausinių – iki 6,5 m, kluonas, daržinė gali būti iki 9 m aukščio
(aukštis skaičiuojamas nuo visų pastato projektinių kampų žemės paviršių altitudžių
aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško);
2) gyvenamojo namo bendras užstatomas plotas negali viršyti 200 m2;
3) viename žemės sklype leidžiama formuoti vieną sodybą (vieną gyvenamąjį namą su
priklausiniais). Tradicinė sodyba susideda iš šių pastatų: gyvenamojo namo, klėties, lauko
virtuvės, lauko rūsio, tvarto, daržinės, svirno, klojimo, pirties, malkinės. Projektuojant,
rekonstruojant ar statant naują sodybą, nėra privaloma statyti visus nurodytus priklausinius.
Be to, joje gali būti ir kiti sodybos pastatai (garažai, pagalbinio ūkio paskirties pastatai),
architektūriniais sprendimais priderinti prie tradicinių pastatų. Sodybos planuojamos pagal
šiuos reikalavimus:
a) kai žemės sklypo plotas yra iki 0,5 ha, sodybos pastatais bendras užimamas žemės
plotas turi atitikti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 (Statybos..., 2005) 9
priedo reikalavimus, bet negali viršyti 500 m2. Šios nuostatos netaikomos esamoms
sodyboms, kurių pastatais užstatytas žemės plotas yra didesnis;
b) kai žemės sklypo plotas yra nuo 0,5 ha iki 3 ha, sodybos pastatais užstatomas žemės
plotas – iki 700 m2.
Ūkininko sodybos planuojamos pagal šiuos reikalavimus (Nemuno..., 2014):
a) ūkininko sodyboje vienu fermos ar kitu pagalbinio ūkio paskirties pastatu
užstatomas didžiausias žemės plotas negali viršyti 800 m². Leidžiamas ūkininko sodybos
pastatais, įskaitant fermas, užstatomas žemės plotas (išskyrus konservacinio ir rekreacinio
funkcinio prioriteto zonas):
◦ iki 1000 m2 – kai žemės ūkio paskirties žemės sklypo plotas yra nuo 3 iki 10 ha;
◦ iki 1500 m2 – kai žemės ūkio paskirties žemės sklypo plotas yra nuo 10 iki 50 ha;
◦ iki 2500 m2 – kai žemės ūkio paskirties žemės sklypo plotas yra daugiau kaip 50 ha.
31
4) sodybos pastatų stogai dengiami tradicinėmis dangomis: lentelėmis (malksnomis),
skiedromis, nendrėmis, šiaudais, molio čerpėmis, kita vizualiai panašia danga arba smulkiai
skaidyta bitumine danga, (bituminėmis čerpėmis), beasbestiniu šiferiu, neblizgia skarda.
Lauko rūsiai gali būti apželdinami žole;
5) tradicinės sodybos pastatų statybos ir apdailos medžiagos: mediena, akmuo, molis,
mūras, tinkas. Leidžiama naudoti vizualiai panašias medžiagas, išskyrus Skirvytės kaimo
etnokultūriniame draustinyje ir Minijos (Mingės) kaimo architektūriniame draustinyje;
6) sodybų gyvenamųjų namų langų rėmai suskaidomi (vizualiai) į keturias ar šešias
dalis;
7) rekomenduojama sodybos pastatų stogų spalva: tamsiai ruda, raudona, pilka. Visų
rekonstruojamų ar naujai statomų sodybos pastatų stogus rekomenduojama dengti vienodos
spalvos ir tekstūros statybos produktais;
8) pastatų sienų spalvos: pilka, ruda, bordo, mėlyna, geltona. Rekomenduojama
pastatus apkalti medinėmis lentomis ar medinėmis dailylentėmis.
9) sodybos tveriamos ne aukštesnėmis nei 1,5 m aukščio ažūrinėmis (vielos, medinių
virbų, tašelių, karčių, vytelių, medinių lentelių) tvoromis;
10) Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje draudžiama statyti, laikyti ir naudoti
apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems panašiems tikslams vagonėlius ir kitus
kilnojamuosius objektus bei įrenginius (mobiliuosius namelius, konteinerius, nebenaudojamas
transporto priemones, metalinius garažus).
4.2. Nemuno deltos regioninio parko statiniai ir jų įtaka kraštovaizdžiui
Apsilankius regioniniame parke galima pastebėti, kad dauguma pastatų savininkų
konsultuojasi su parko direkcijos darbuotojais, laikosi nurodytų apribojimų, supranta, kad
norint išsaugoti šio parko grožį ir unikalumą reikia įdėti pastangų.
Tyrimo metu atsitiktinai pasirinkta 100 sodybų, įsikūrusių skirtinguose regioninio
parko kaimuose. Sodybos buvo vertinamos pagal šešis kriterijus: stogo danga, stogo dangos
spalva, išorės sienų apdaila, išorės sienų spalva, langų konstrukcija, tvoros konstrukcija.
Stogas – viršutinė pastatą dengianti dalis, sauganti pastato vidų nuo atmosferos
poveikio (Statybos.., 2008). Nėra nė vieno namo ar statinio kuris apsietų be stogo. Tad stogas
yra viena pagrindinių pastato konstrukcijų. Stogo konstrukcijų būna įvairiausių – plokščių,
vienšlaičių, dvišlaičių, ar šlaitinių stogų su valmomis (valminio stogo trikampis šlaitas) ar
pusvalmėmis. Lietuvoje nuo senų laikų išlieka populiariausi dvišlaičiai stogai, nors dauguma
naujos statybos namų jau yra statomi ir vienšlaičiai.
32
Parko teritorijoje namai yra dvišlaičiais stogais, neužfiksuotas nei vienas namas
vienšlaičiu stogu. Didelė šių dienų problema yra asbestinis šiferis, kuris yra pavojingas ne tik
aplinkai bet ir žmonių sveikatai. Kol asbesto turintys statiniai, konstrukcijos ar gaminiai
neliečiami, ši medžiaga didesnio pavojaus nekelia. Pavojus atsiranda tuos statinius,
konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai
smulkios, akimi nematomos skaidulos. Žmogui įkvepiant asbesto skaidulas, jos lyg adatėlės
susminga į kvėpavimo takų audinį, tapdamos įvairių nepagydomų vėžinių susirgimų bei
asbestozės priežastimi. Iš atsitiktinai pasirinktų parko teritorijoje esančių pastatų net 56 %
stogų yra dengti asbestiniu šiferiu (4.1 pav.).
4.1 pav. Sodybos stogas dengtas asbestiniu šiferiu (Autorės nuotrauka)
Gauti tyrimo rezultatai nedžiugina, nes tai kenkia ne tik žmogaus sveikatai, bet ir
regioninio parko kraštovaizdžiui, kuriame lankosi gausybė žmonių. Naujai statomų ar
rekonstruojamų pastatų stogai dengiami rekomenduojamomis medžiagomis, tokiomis kaip
beasbestiniu šiferiu, nendrėmis ar čerpėmis (4.2 pav.). Parko teritorijoje iš 100 analizuotų
sodybų užfiksuota 18 kuriose pastatų stogai uždengti yra beasbesčiu šiferiu, 22 sodybose
pastatai yra čerpių-stogais ir tik keturių pastatų stogai buvo dengti nendrėmis.
4.2 pav. Sodybų pastatų stogo dangų pasiskirstymas Nemuno deltos regioniniame parke
33
Parko direkcija rekomenduoja rinktis šias stogo spalvas: tamsiai rudą, raudoną ir pilką.
Pilkos spalvos stogų regioniniame parke yra daugiausiai – 55 sodybos iš 100 atsitiktinai
pasirinktų. Senų sodybų stogai yra dengti pilkos spalvos asbestiniu šiferiu, todėl šios spalvos
stogų parko teritorijoje yra tiek daug. Ši danga per daugelį metų nubluko ar patamsėjo, todėl
atrodo prastai (4.3 pav.)
4.3 pav. Asbestiniu šiferiu dengtas stogas Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje
(Autorės nuotrauka)
Raudonos spalvos stogų parko teritorijoje taip pat nėra mažai – 37 stogai, tačiau
naudojama raudona spalva skiriasi dviem atspalviais. Naujų ar rekonstruotų namų, dengtų
raudonos spalvos beasbestiniu šiferiu parko teritorijoje yra 14 %, o čerpinių stogų, kurių
spalva yra molio raudonumo, užfiksuota 23 % (4.4 pav.)
4.4 pav. Raudonos spalvos stogai parko teritorijoje (Autorės nuotrauka)
Nemuno deltos regioniniame parke buvo užfiksuota 7 sodybų stogai tamsiai rudos
spalvos. Pagal parko direkcijos reglamentą ši spalva yra leidžiama parko teritorijoje, tačiau iš
atsitiktinai pasirinktų pastatų, tamsiai rudos spalvos stogų buvo užfiksuota mažiausiai (4.6
pav.).
34
4.5 pav. Stogų dangos spalvos pasiskirstymas Nemuno deltos regioniniame parke
Taip pat buvo užfiksuotas 1 % stogų dangos žalios spalvos, kuri nėra įtraukta į
direkcijos rekomendacijas, todėl tai galima fiksuoti, kaip nusižengimą parko teritorijos
tvarkymo reglamentui (4.6 pav.).
4.6 pav. Žalios spalvos stogo danga Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje (Autorės nuotrauka)
Tradicinės sodybų pastatų sienų apdailos ir statybų medžiagos – mediena, akmuo,
molis, mūras, tinkas. Dažniausiai žmonėms renkantis statybines medžiagas jie atkreipia
dėmesį į statybinės medžiagos kainos ir kokybės santykį. Nemuno deltos regioniniame parke
nebuvo rasta namų iš akmens, tačiau daugiausiai yra medinių namų – net 48 sodybos (4.7
pav.).
55% 37%
7%
1%
Pilka
Raudona
Ruda
Žalia
35
4.7 pav. Medinis namas Nemuno deltos regioniniame parke (Autorės nuotrauka)
Mūrinių bei tinkuotų namų pako teritorijoje pasiskirsto apytiksliai po lygiai. Mūrinių
pastatų parko teritorijoj yra 27 % , o tinkuotų – 23 % (4.8 pav.).
4.8 pav. Sodybų sienų apdailos ar sienų medžiagos pasiskirstymas
Parko direkcija rekomenduoja pilką, rudą, bordo, mėlyną bei geltoną pastatų sienų
spalvas. Iš šimto nagrinėtų sodybų yra tokių, kurių pastatų sienos yra įvairaus atspalvių pilkos
spalvos – 36 %. Rusvos ir rudos spalvos sodybų pastatų apdailos parko teritorijoje yra 23 %,
geltonos – 22 %, baltos – 10 %, raudonos – 3 %. Taip pat buvo užfiksuota ir 6 % sodybos
pastatų, kurių sienų spalva žalia, nors tokios spalvos parko direkcijos rekomendacijose nėra
(4.9 pav.).
48%
27%
23%
0
10
20
30
40
50
60
Mediena Mūras Tinkas
36
4.9 pav. Parko teritorijoje sodybų sienų spalvos pasiskirstymas
Dauguma parko teritorijoje esančių sodybų pastatuose yra pakeisti langai iš medinių į
plastikinius. Šiuos sprendimus žmonės priėmė, nes plastikiniai langai ilgaamžiai, ekonomiški,
lengvai prižiūrimi bei atsparūs aplinkos poveikiams. Plastikinių langų parko teritorijoje yra 65
%, o medinių – tik 35 %. Tačiau ne visų naujų langų rėmai yra suskaidomi vizualiai į keturias
ar šešias dalis, kaip nustatyta parko direkcijos reikalavimuose (4.10 pav.).
4.10 pav. Nesuskaidyti langų rėmai Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje (Autorės nuotrauka)
Nuo senų laikų parko teritorijoje sodybų langai vizualiai buvo skaidomi į keturias ar
šešias dalis. Kad išlaikyti senąjį architektūrinį vaizdą parko direkcijos rekomendacijose
rašoma, kad langai turi būti suskaidyti vizualiai į keturias ar šešias dalis (4.11 pav.).
0
5
10
15
20
25
30
35
40
Pilkos
spalvos
Rusva ir
ruda
spalvos
Geltonos
spalvos
Baltos
spalvos
Žalia
spalva
Raudona
spalva
36 %
23 % 22 %
10 % 6 %
3 %
37
4.11 pav. Langų suskaidymas vizualiai į 4 ir 6 dalis Minijos kaime (Autorės nuotrauka)
Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje sodybų, neapsitvėrusių tvora yra 48 %, o
52 % sodybų, kurios yra apsitvėrusios teritoriją, laikosi nurodytų taisyklių ir yra apsitvėrusios
ne aukštesnėmis nei 1,5 m aukščio ažūrinėmis (vielos, medinių virbų, tašelių, karčių, vytelių,
medinių lentelių) tvoromis (4.12 pav.)
4.12 pav. Sodyba apsitvėrusi teritorija pagal parko direkcijos reikalavimus (Autorės nuotrauka)
Apsilankius regioniniame parke galima pastebėti, kad dauguma pastatų savininkų
konsultuojasi su parko direkcijos darbuotojais, laikosi nurodytų apribojimų, supranta, kad
norint išsaugoti šio parko grožį ir unikalumą reikia įdėti pastangų. Dauguma gyvenamųjų
pastatų įsilieja į darnią visumą ir suteikia vientisumo pojūtį su supančiu kraštovaizdžiu.
Reikia nepamiršti, kad vienas iš Nemuno deltos regioninio parko tikslų yra tradicinės
urbanistinės struktūros puoselėjimas. Šiam tikslui pasiekti reikia didžiulio noro ir suvokimo,
kad autentiško kraštovaizdžio išsaugojimas yra kultūros paveldo dalis, o jo savitumo bei
senovės tradicijų išsaugojimas yra ypač svarbus norint atskleisti šio regioninio parko
išskirtinumą.
38
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba organizavo konkursą „Gražiausi etnografiniai
namai Lietuvos saugomose teritorijose“. Apdovanojimą laimėjo ir Nemuno deltos
regioniniame parke naujos statybos etnografinis namas, kurio savininkas – Kęstutis
Demereckas (4.13 pav.).
4.13 pav. Etnografinė sodyba parko teritorijoje (Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotrauka)
Savininkas padedamas parko direkcijos specialistų investavo daug lėšų ir pastangų,
kad šio namo idėja būtų įgyvendinta. Namo statyba truko ne vienerius metus, bet šiuo metu tai
yra vienas iš parko pasididžiavimo objektų. Norint, kad parko teritorijoje būtų daugiau tokių
namų, reiktų skatinti žmones statyti ar renovuoti pastatus, pagal reikalavimus.
4.3. Pastatai, darantys neigiamą įtaką Nemuno deltos regioninio parko
kraštovaizdžiui
Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje yra ir apleistų ir nebegyvenamų
gyvenamųjų pastatų. Apleisti gyvenamieji pastatai buvo pastebėti atokiau nuo kaimų,
vienkiemiuose. Čia gyvenantys žmonės gauna mažesnes lėšas ir jų neįstengia rekonstruoti
pagal reikalavimus. Taip pat parko teritorijoje yra ir visiškai apleistų gyvenamų pastatų, kurie
darko kraštovaizdį (4.14 pav. 4.15 pav.).
4.14 pav. Apleista sodyba Nemuno deltos regioniniame parke (Autorės nuotrauka)
39
4.15 pav. Nebegyvenamas namas parko teritorijoje (Autorės nuotrauka)
Analizuojant parko teritoriją pastebėta, kad viena iš problemų yra senų
nebenaudojamų gamybinių pastatų griuvėsių liekanos. Tokie pastatai darko kraštovaizdį,
suteikia neigiamą poveikį aplinkai. Šie pastatai, esantys ypač lankomose turistų vietose, turėtų
būti renovuojami arba griaunami. Tačiau nors šie pastatai jau ir yra pripažinti kaip
bešeimininkis turtas, parko direkcija iki šiol susiduria su daugybe problemų norint juos
nugriauti (4.16 pav., 4.17 pav.).
4.16 pav. Gamybinio pastato griuvėsiai Nemuno deltos regioniniame parke
(Autorės nuotrauka)
4.17 pav. Gamybinio pastato griuvėsiai ortofotoplane
40
Prie kraštovaizdžio degradacijos prisideda ir neestetiški statiniai, savavališki
sąvartynai, netvarkingi keliai ir kiti neūkiškumo reiškiniai, taip neapgalvotai žmonės
nuskurdina arba iš dalies nuniokoja natūralų kraštovaizdį. Neigiamą įtaką kraštovaizdžiui daro
pavieniai sugriuvę pastatai, kur griūvančios pastatų sienos ne tik, kad teršia gamtą, bet ir kelią
pavojų tiek parko gyventojams, tiek jo lankytojams.
Nemuno deltos regioniniame parke buvo pastebėta ir daugiau taisyklių nesilaikymo
atvejų, kurie įtakoja kraštovaizdžio būklę. Didžiausi nesutarimai tarp žemės savininkų ir
parko direkcijos darbuotojų kyla dėl laikinų statinių (vagonėliai, atvežami nameliai, metaliniai
garažai ir t. t.). Nemuno deltos regioninio parko apsaugos reglamente nustatyta, kad yra
draudžiama statyti, laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ir kitiems
panašiems tikslams vagonėlius ir kitus kilnojamuosius objektus ar įrenginius (mobiliuosius
namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, metalinius garažus), išskyrus
atvejus, kai jie naudojami Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka mokslo
institucijų moksliniams stebėjimams ir tyrimams vykdyti, teisės aktų nustatyta tvarka
įregistruotiems bitynams, masiniams renginiams, turint nustatyta tvarka savivaldybių
vykdomųjų institucijų išduotus leidimus, taip pat atvejus, kai vagonėliai naudojami statybos
laikotarpiu prie statomų, rekonstruojamų ar kapitališkai remontuojamų statinių, turint teisės
aktų nustatyta tvarka išduotus statybą leidžiančius dokumentus. Minijos kaime pastebėti tokie
kilnojamieji laikini objektai, nors statybų ar kitų įvardintų aplinkybių patvirtinančių jų buvimą
nebuvo pastebėta (4.18 pav., 4.19 pav.).
4.18 pav. Laikinas kilnojamasis statinys regioniniame parke (Autorės nuotrauka)
4.19 pav. Laikinas kilnojamasis statinys ortofotoplane
41
Parko direkcija buvo susidūrusi su problema, kai gyventojai pasistato savo teritorijoje
mobiliuosius namelius, kurie negalimi nei pagal apsaugos reglamentą, nei derinasi prie
vietinės architektūros, būdingos pamario kraštui (4.20 pav.).
4.20 pav. Keičiamas mobilaus namelio parko teritorijoje architektūrinis vaizdas jį apkalant lentelėmis (Autorės
nuotrauka)
Kilusios diskusijos privertė priimti sprendimą, kad šie nameliai būtų apkalti medine
apdaila, pakeičiančių jų architektūrinį vaizdą, kuris atitinka nustatytiems reikalavimams.
4.4. Nemuno deltos regioninio parko statinių bendrieji rodikliai
Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje 2005 – 2010 metais buvo rekonstruoti ar
naujai pastatyti 26 gyvenamieji pastatai, kuriems Šilutės rajono savivaldybės administracijoje
buvo išduoti statybos leidimai. Iš gautų duomenų (4.1, 4.5 lentelės) matyti, kad parko
teritorijoje daugiausiai statybos darbų vyko Rusnės miestelyje ir jo apylinkėse. Rusnės
miestelyje per šiuos metus, buvo pastatyta ir rekonstruota 16 pastatų, kuriems buvo išduoti
statybos leidimai (4.1 lentelė).
Iš statybos leidimo buvo išsirašyti pagrindiniai duomenys:
bendrasis plotas – visų buto patalpų plotų suma;
naudingasis plotas – visų kambarių, verslo patalpų bute ir šiltų pagalbinių
patalpų plotų suma;
gyvenamasis plotas – visų jo butų gyvenamųjų plotų suma;
tūris – horizontalaus pjūvio ploto ir aukščio sandauga;
sklypo plotas.
42
4.1 lentelė. Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje 2005 – 2010 metais rekonstruotų
ir naujų gyvenamųjų pastatų bendrieji rodikliai
Nr.
Vertinimo kriterijai
Pastato
vieta
Bendras
plotas
m2
Naudingas
plotas
m2
Gyvenamas
plotas
m2
Pastato
tūris
m3
Sklypo
plotas
ha
Užstatymo
intensyvumas
%
1. Skirvytėlės k. 164,04 128,9 85,97 500 0,30 5,47
2. Rusnė 100,37 100,37 100,37 588 0,04 25,09
3. Rusnė 155,8 155,8 119,64 606 0,20 7,79
4. Rusnė 161,36 161,36 106,62 576 0,20 8,07
5. Rusnė 127,57 127,57 97,65 332 0,15 8,50
6. Vorusnės k. 159,12 159,12 119,64 693 0,30 5,30
7. Ventės k. 158,69 158,69 107,10 670 0,25 6,35
8. Rusnė 165,32 165,32 106,94 681 0,20 8,27
9. Rusnė 162,66 162,66 106,94 607 0,20 8,13
10. Šturmų k. 152,64 152,64 95,48 668 0,20 7,63
11. Rusnė 149,20 143,20 106,60 600 0,20 7,46
12. Rusnė 82,96 76,76 37,74 274 0,15 5,53
13. Rusnė 155,00 155,00 104,00 640 0,25 6,20
14. Povilų k. 187,26 186,26 107,29 715 1,00 1,87
15. Pakalnės k. 162,61 162,61 97,37 680 0,25 6,50
16. Rusnė 58,38 51,95 45,25 200 0,15 3,89
17. Rusnė 154,91 110,00 96,44 668 0,25 6,20
18. Minijos k. 215,91 215,91 157,26 935 0,20 10,80
19. Rusnė 278,15 235,80 167,15 1193 0,40 6,95
20. Rusnė 143,80 134,60 100,62 600 0,20 7,19
21. Rusnė 123,26 123,26 85,36 595 0,20 6,16
22. Ventės k. 100,18 100,18 79,36 444 0,15 6,68
23. Rusnė 144,00 144,00 105,00 580 0,20 7,20
24. Rusnė 254,87 254,87 192,53 738 0,40 6,37
25. Pakalnės k. 97,73 97,73 97,73 405 0,15 6,52
26. Vorusnės k. 171,48 171,07 130,67 760 0,20 8,57
Vidutinės
reikšmės 153,4 147,5 106,0 613,4 0,25 7,49
43
Pagal gautus duomenis, matyti, kad gyvenamųjų namų vidutinis bendras plotas yra
apie 153 m2. Nemuno deltos regioniniame parke gyvenantys žmonės yra linkę savo
gyvenamųjų pastatų bendrąjį plotą rinktis nuo 150 – 200 m2 (4.21 pav.) Vidutinis naudingas
plotas 148 m2, gyvenamasis plotas 106 m
2, tūris 600 m
3, o sklypo vidutinis plotas yra 0,25 ha.
4.21 pav. Bendrojo ploto pasiskirstymas Nemuno deltos regioniniame parke
Žinant sklypo plotą ir bendrąjį plotą, buvo paskaičiuotas užstatymo intensyvumas.
Užstatymo intensyvumas – visų pastatų antžeminės dalies patalpų, įskaitant cokolinių aukštų
ir naudojamų pastogių patalpas, bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu.
Didžiausias užstatymo intensyvumas gautas 25,09 %, kai mažame žemės sklype (0,04 ha)
bandoma pasistatyti pakankamai didelį gyvenamąjį pastatą. Mažiausias užstatymo
intensyvumas gautas – 1,87 %, kai pakankamai didelėje ūkininko teritorijoje pasistatomas
gyvenamas namas.
Nagrinėjant 2005 – 2010 metų prašymus bei leidimus rekonstruoti ir naujai statyti
gyvenamuosius pastatus pastebėta, kad tik nuo 2008 metų pabaigos buvo pradėta į statybos
leidimus rašyti užstatymo tankis. Užstatymo tankis – pastatų ir turinčių stogą inžinerinių
statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų
projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu. Didžiausias užstatymo tankis
buvo 20 %, o mažiausias 8 %. Gautus duomenis (4.3 lentelė) patikriname ar atitinka pagal
statybos techninį reglamentą, kuriame surašyti maksimalūs užstatymo tankiai (4.4 lentelė)
3
6
14
1 2 0
2
4
6
8
10
12
14
16
50-100 100-150 150-200 200-250 250-300 m2 m2 m2 m2 m2
44
4.3 lentelė. Sklypo plotas ir užstatymo tankis Nemuno deltos regioniniame parke
Sklypo plotas, m2 Sklypo
užstatymo
tankis, %
Maksimalus sklypo
užstatymo tankis, % pagal
(Statybos..., 2005)
2000 5 20
2000 20 20
2000 15 20
2000 20 20
1500 8 25
2000 16 20
4000 10 15
1500 10 25
2000 16 20
4.4 lentelė. Maksimalus sklypo užstatymo tankis, % (Statybos..., 2005)
Sklypo plotas, m2
Maksimalus sklypo
užstatymo tankis, %
iki 400 40
400 40
600 35
900 30
1500 25
2500 20
10000 15
Lyginant gautus duomenis su maksimaliu sklypo užstatymo tankiu matyti, kad visų
sklypų užstatymo tankis neviršija maksimalaus ir nepažeidžia įstatymo.
Norint įsitikinti ar yra ryšys tarp pastato bendrojo ploto ir sklypo ploto, buvo atlikta
diagrama (4.22 pav.) Iš diagramos galime daryti išvadas, kad ne visada didesniame sklypo
plote statomi dideli gyvenamieji pastatai, nors didesniuose sklypuose visada yra didesnis
gyvenamo namo bendrasis plotas.
45
4.22 pav. Ryšys tarp sklypo ploto m2 ir bendrojo pastato ploto m
2
Tuo pačiu laikotarpiu kitoje Šilutės rajono seniūnijoje buvo išduoti 30 statybų leidimų
naujai statomiems ar rekonstruojantiems pastatams (4.5 lentelė). Surinkti analogiški
duomenys siekiant palyginti kiek skiriasi vertinimo kriterijai saugomoje teritorijoje ir
teritorijoje neturinčioje apsaugos statuso.
4.5 lentelė. Saugų seniūnijos teritorijoje 2005 – 2010 metais rekonstruotų
ir naujų gyvenamųjų pastatų bendrieji rodikliai
Nr.
Vertinimo kriterijai
Pastato vieta Bendras
plotas
m2
Naudingas
plotas
m2
Gyvenamas
plotas
m2
Pastato
tūris
m3
Sklypo
plotas
ha
Užstatymo
intensyvumas
%
1 2 3 4 5 6 7
1. Lapalių k. 83,59 78,49 56,67 458 0,20 4,18
2. Grumblių k. 167,10 123,72 123,10 815 1,20 1,39
3. Saugos 234,00 199,00 119,20 988 1,40 1,67
4. Saugos 147,50 147,50 76,10 610 0,15 9,83
5. Petyrelių k. 265,01 192,05 120,11 1176 1,20 2,21
6. Vilkyčiai 216,27 139,94 94,08 696 0,20 10,81
7. Saugos 317,96 159,49 159,49 1150 0,40 7,95
y = 0,0134x + 120,39
R² = 0,2344
0
50
100
150
200
250
300
0 2000 4000 6000 8000 10000 12000
Ben
dra
s plo
tas
m2
Sklypo plotas m2
46
Nr. 1 2 3 4 5 6 7
8. Vilkyčiai 139,86 139,86 77,44 753 0,60 2,33
9. Vilkyčiai 232,50 209,66 125,42 253,77 0,20 11,63
10. Bundulių k. 127,92 124,18 93,38 554 0,20 6,40
11. Šilininkų k. 146,63 146,63 113,04 772 0,25 5,87
12. Čiutelių k. 58,77 58,77 44,94 410 0,15 3,92
13. Čiutelių k. 58,77 58,77 44,94 410 0,15 3,92
14. Vilkyčiai 131,50 128,10 85,60 625 0,20 6,58
15. Vilkyčiai 131,50 128,10 85,60 625 0,20 6,58
16. Mantvydų k. 207,67 140,67 140,67 818 0,40 5,19
17. Vilkyčiai 187,30 187,30 135,70 710 0,20 9,37
18. Lapalių k. 310,62 247,79 190,98 1152 0,60 5,18
19. Lapalių k. 177,48 114,95 114,95 684 0,20 8,87
20. Lapalių k. 145,02 119,95 68,90 594 0,20 7,25
21. Saugos 129,43 110,04 72,86 467 0,20 6,47
22. Lapalių k. 164,76 113,14 71,12 692 0,20 8,24
23. Saugos 143,80 134,60 134,60 600 0.20 7,19
24. Vilkyčiai 115,62 115,62 87,65 493 0,20 5,78
25. Grynaičių k. 49,65 49,65 49,65 118 0,04 12,41
26. Kukorų k. 132,56 132,56 97,83 533 0,20 6,63
27. Lapalių k. 63,12 63,12 51,34 300 0,15 4,21
28. Čiutelių k. 124,60 124,60 89,45 635 0,20 6,23
29. Lapalių k. 124,90 124,90 80,6 570 0,20 6,25
30. Kukorių k. 192,50 168,50 110,71 651 0,20 9,63
Vidutinės
reikšmės 159,9 135,0 97,7 644,3 0,31 6,74
47
Pagal gautus duomenis, matyti, kad vidutinis bendras plotas yra apie 160 m
2, nors
dažniausiai žmonės šioje seniūnijoje renkasi gyvenamuosius pastatus, kurių bendrasis plotas
yra vyraujantis nuo 100 – 150 m2 (4.23 pav.). Vidutinis naudingas plotas yra 135 m
2,
gyvenamasis plotas – 98 m2, tūris – 644 m
3, o sklypo vidutinis plotas yra 0,31 ha.
4.23 pav. Bendrojo ploto pasiskirstymas Saugų seniūnijoje
Saugų seniūnijai taip paskaičiuotas užstatymo intensyvumas. Šioje seniūnijoje didžiausiais
intensyvumas yra 12,41 %, o mažiausias – 1,39 %vidutinė reikšmė yra 6,74 %. Kaip ir
nagrinėtoje Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje taip ir šioje seniūnijoje renkant
duomenys apie gyvenamuosius pastatus pastebėta, kad tik nuo 2008 metų pabaigos buvo
pradėta į statybos leidimus rašyti užstatymo tankis. Didžiausias užstatymo tankis buvo 20 %,
o mažiausias 8 %. Gautus duomenis (4.6 lentelė) patikriname ar atitinka pagal statybos
techninį reglamentą, kuriame surašyti maksimalūs užstatymo tankiai (4.4 lentelė).
4.6 lentelė. Sklypo plotas ir užstatymo tankis Saugų seniūnijoje
Sklypo plotas, m2
Sklypo užstatymo
tankis, %
Maksimalus sklypo
užstatymo tankis, % pagal
(Statybos..., 2005)
1 2 3
6000 9 15
2000 16 20
2000 18 20
2000 8 20
2000 12 20
1
4
13
5 4
1 2 0
2
4
6
8
10
12
14
iki 50 m 50-100 m 100-150 m 150-200 m 200-250 m 250-300 m daugiau
kaip 300 m
2 2 2 2 2 2
2
48
1 2 3
2000 15 20
2000 13 20
400 5 40
2000 10 20
1500 11 25
2000 6,87 20
2000 11 20
2000 6 20
2000 16,82 20
Lyginant gautus duomenis su maksimaliu sklypo užstatymo tankiu matyti, kad visų
sklypų užstatymo tankis neviršija maksimalaus ir nepažeidžia įstatymo.
Kaip ir saugomoje teritorijoje, taip ir šioje seniūnijoje, buvo siekiama išsiaiškinti ar
yra ryšys tarp sklypo ploto ir bendrojo užstatymo ploto (4.24 pav.).
4.24 pav. Ryšys tarp sklypo ploto m2 ir bendrojo pastato ploto m
2
Iš gautų duomenų aiškiai matyti, kad yra nedidelis ryšys tarp sklypo ploto ir bendrojo
ploto. Didesniuose sklypuose statomi didesni gyvenamieji pastatai, o mažame žemės sklype
yra statomi mažesni namai.
Lyginant gautus duomenis matyti, kad saugomose teritorijose didesnis naudingas
plotas ir gyvenamasis plotas. Saugų seniūnijoje didesni yra bendrieji plotai ir sklypo plotai,
y = 0,0101x + 123,5
R² = 0,2532
0
50
100
150
200
250
300
350
0 2000 4000 6000 8000 10000 12000 14000 16000
Ben
dra
s plo
tas
m2
Sklypo plotas m2
49
nes šioje seniūnijoje yra didesnių ūkininkų, kurie apdirba žemę ir statosi gyvenamuosius
namus.
Nemuno deltos regioninio parko direkcija kartu su Valstybine teritorijų planavimo ir
statybos inspekcija prie Aplinkos ministerija Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos
valstybinės priežiūros skyriaus specialistais per 2010 – 2011 metus nustatė ir išaiškino keturis
galimai savavališkos statybos atvejus, kai statybos darbai vykdyti neturint nustatyta tvarka
suderinto projekto. 2011 m. įgyvendinant projektą „Apleistų statinių ir kitų aplinką žalojančių
objektų likvidavimas saugomose teritorijose (I etapas)“ Nemuno deltos regioniniame parke
nugriauti keli bešeimininkiai statiniai bei rekultivuotos teritorijos.
50
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
1. Dauguma Nemuno deltos regioninio parko gyventojų laikosi parko tvarkymo
reglamento bei direkcijos nurodymų ir prieš remontuodami, rekonstruodami
gyvenamuosius ir kitus pastatus konsultuojasi su parko direkcijoje dirbančiais
specialistais. Vienas iš nusižengimų renovuojant ar statant pastatus yra toks, kad nauji
langai nesuskaidomi vizualiai į keturias ar šešias dalis ir šitaip gadinamas
reglamentuotas pastatų architektūrinis vaizdas. Taip pat parko pastatų architektūrinį
vaizdą ir parko kraštovaizdį menkiną asbestiniu šiferiu dengti stogai.
2. Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje užfiksuota keletas su statybomis susijusių
grubių pažeidimų: nustatyti pavieniai savavališkų statybų atvejai; yra pastatų, kurie
gadina architektūrinį parko vaizdą – tai apleisti ir nebenaudojami pastatai, kuriais
nebesirūpina šeimininkai.
3. Atlikus tyrimą pagal gautus duomenis iš Šilutės rajono savivaldybės, matyti, kad
Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje gyvenamųjų namų vidutinis bendras
plotas yra apie 153 m2, naudingas plotas – apie 148 m
2, gyvenamasis plotas – apie 106
m2, tūris – apie 613 m
3, o sklypo vidutinis plotas yra 0,25 ha.
4. Lyginant parko teritorijoje esančius pastatus su kitoje, saugomos teritorijos statuso
neturinčioje, seniūnijoje esančiais pastatais nustatyta, kad parko teritorijoje esančių
gyvenamųjų namų yra didesnis naudingas ir gyvenamasis plotai. Taip yra, nes žmonės
saugomose teritorijose savo gyvenamus namus pritaiko turistų nuomai, kad atvykę jie
galėtų ilgiau čia apsistoti.
5. Saugomos teritorijos statuso neturinčioje Saugų seniūnijoje yra didesni gyvenamųjų
namų bendrieji plotai ir sklypo plotai, nes šioje teritorijoje yra stambių ūkininkų, kurie
apdirba žemę ir statosi gyvenamuosius namus. Saugomose teritorijose nebuvo aptikta
didelių ūkininkų, kurie užsiimtų žemės ūkiu parko teritorijoje.
6. Norint išlaikyti ir kurti autentišką architektūrą, būdingą pamario kraštui, Nemuno
deltos regioninio parko teritorijoje turėtų būti sugriežtinti naujų pastatų statybos bei
esamų rekonstravimo reikalavimai, be to, parko direkcija turėtų griežčiau vertinti
pastatus esančius parko teritorijoje.
51
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. BASALYKAS A. 1977. Lietuvos TSR kraštovaizdis. Vilnius. 239 p.
2. BRUKAS, A. Apie miškus, gamtosaugą ir nykstantį kultūros paveldą. Iš: Baltijos
miškai ir mediena. 2009 gegužė, p. 23 – 28.
3. BUČAS, J. Kraštotvarkos pagrindai. Kaunas: Technologija, 2001.
4. BUČAS J., MLINKAUSKIENĖ A. Vietos gyventojų požiūrio į statybinį paveldą
saugomuose teritorijose vertinimas [interaktyvus]. [žiūrėta 2014-10-14]. Prieiga per internetą:
http://www.ziemgala.lt/saugykla/pdf/5_bucas.pdf
5. CHAPE S., Spalding M., Jenkins M. The worlds protected areas, status, values and
prospects in the 21st century. London, 2008, 227 – 234 p.
6. GURSKIENĖ, V. Saugomų teritorijų tvarkymas: mokomoji knyga. Kaunas,2008,
19, 12-73 p.
7. GURSKIENĖ V., IVAVIČIŪTĖ G. Kraštovaizdžio planavimas: mokomoji knyga.
Akademija, 2012, 68-76 p.
8. JOKUBAITYTĖ, D. Kauno marių regioninio parko rekreacinio panaudojimo
analizė. Iš: Žmogaus ir gamtos sauga: respublikinės mokslinės konferencijos straipsnių
rinkinys. Akademija, 2001, p 190 – 193.
9. JUKNEVIČIŪTĖ A., MIERAUSKAS P. Saugomų teritorijų plėtra Lietuvoje:
valdymo iššūkiai [interaktyvus]. [žiūrėta 2014-09-29]. Prieiga per internetą:
http://www.lvb.lt/primo_library/libweb/action/dlDisplay.do?vid=LDB&docId=TLITLIJ.04~2
012~1370506866539&fromSitemap=1&afterPDS=true
10. JURKONIS N. 2008. Kraštotvarka. Kaunas.
11. JURKONIS N. 2012. Kraštovaizdžio ekologija. Kaunas.
12. JURKONIS, N. Kauno marių regioninio parko rekreacinio panaudojimo analizė.
Iš: Žmogaus ir gamtos sauga: respublikinės mokslinės konferencijos straipsnių rinkinys.
Akademija, 2001, p 190 – 193.
13. KAMIČAITYTĖ – VIRBAŠIENĖ, J., Architektūrinis reglamentavimas
valstybiniuose parkuose siekiant kraštovaizdžio vizualinės kokybės. Iš: Urbanistika ir
architektūra: mokslo darbai. KTU, 2004, p. 73 – 83.
14. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas. Iš: Valstybės žinios, 2005, Nr.
I-2223.
15. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-180 „Dėl Nemuno deltos
regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“. Iš: Valstybės žinios, 2014, Nr. 2171.
52
16. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas. Iš:
Valstybės žinios, 2008, Nr. I-733
17. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-517 „Dėl Nemuno deltos
regioninio parko apsaugos reglamento patvirtinimo“. Iš: Valstybės žinios, 2011, Nr. D1-517.
18. Lietuvos Respublikos miškų įstatymas. Iš: Valstybės žinios, 2003, Nr. I-671.
19. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Iš: Valstybės žinios, 2004, Nr. IX-1983.
20. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas. Iš: Valstybės žinios, 2008,
Nr. I-1120.
21. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas. Iš: Valstybės žinios, 2001, Nr.
IX-628.
22. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.343 „Dėl Specialiųjų žemės ir
miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Iš: Valstybės žinios, 2014, Nr. 22-652.
23. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 490 „Dėl regioninių parkų
nuostatų patvirtinimo“. Iš: Valstybės žinios, 2011. Nr. 490.
24. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1312 „Dėl Nemuno deltos
regioninio parko ir jo zonų ribų patvirtinimo“. Iš: Valstybės žinios, 2001. Nr. 95-3355.
25. LOITS, A. Social and Economic Integration of Cultural Heritage [interaktyvus].
[žiūrėta 2014–10–10]. Prieiga per internetą: http:// www.itam.cas.cz/n/arcchip/ariadneshml/.
26. MEZIRAITĖ, V. Žemės naudojimas Tytuvėnų regioniniame parke. Iš: Vandens
ūkio inžinerija: mokslo darbai. LŽŪU, LŽŪU Vandens ūkio institutas, 2004, p. 148 – 151.
27. MURZYN-KUPISZ, M. Sustainable approaches to natural environment and
cultural heritage. Two sides of the same coin? [interaktyvus], [žiūrėta 2015 – 02 – 05].
Prieiga per internetą: http://www.ees.uni.opole.pl/content/04_10/ees_10_4_fulltext_03.pdf
28. Nemuno deltos regioninio parko direkcijos nuostatais vertinimas [interaktyvus].
[žiūrėta 2015-01-14]. Prieiga per internetą:
http://www.nemunodelta.lt/files/776/2010%20NDRPd%20nuostatai.pdf
29. Nemuno deltos regioninio parko vidaus tvarkos taisyklės [interaktyvus]. [žiūrėta
2015-03-16]. Prieiga per internetą: http://www.nemunodelta.lt/28858/teisine-
informacija/teises-aktai.html
30. NAVRUD, S., READY, R.C. Valuing Cultural Heritage. Great Britain. Oxford,
2002
31. PILECKAS, M., GULBINAS, Z. Aukštadvario regioninio parko rekreacinio
naudojimo sistemos kūrimas. Iš: Tiltai: mokslo darbai. Geologijos ir geografijos institutas,
VPU. 2004, Nr. 4, p. 63-77.
32. PURVINAS M. Mažosios Lietuvos tradicinė kaimo architektūra, Vilnius 2008.
53
33. Saugomos teritorijos [interaktyvus]. [žiūrėta 2014-10-18]. Prieiga per internetą:
http://mkp.emokykla.lt/enciklopedija/lt/straipsniai/zeme/saugomos_teritorijos/
34. Saugomos teritorijos [interaktyvus]. [žiūrėta 2015-02-05]. Prieiga per internetą:
https://saugomosteritorijos.wordpress.com/bendra-informacija/
35. SIMONAITIENĖ, I. Labanoro regioninio parko teritorijos tvarkymo planavimo
tyrimas. Iš: Vandens ūkio inžinerija: mokslo darbai. LŽŪU, LŽŪU Vandens ūkio institutas,
2004, T.25(45), 2, p.176 – 179.
36. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 Statinių klasifikavimas pagal jų
naudojimo paskirtį. Iš: Valstybės žinios 2003. Nr. D1-120.
37. Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 Vienbučiai ir dvibučiai
gyvenamieji pastatai. Iš: Valstybės žinios 2014. Nr. D1- 892.
38. Statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 Gyvenamieji pastatai. Iš:
Valstybės žinios 2014. Nr. D1-906.
39. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos [interaktyvus].
[žiūrėta 2014-11-13]. Prieiga per internetą: http://www.vstt.lt/VI/rubric.php?rubric_id=75
40. WRIGHT G., R. National Parks and Protected Areas: their Role in the
Environmental Protection. Blackwell Science. 1996.
54
PRIEDAI
55
1 priedas
Nemuno deltos regioninio plano tvarkymo planas (1 lapas)
56
Nemuno deltos regioninio plano tvarkymo planas (2 lapas)
57
2 priedas
Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančių sodybų statinių vizualinis
vertinimas 2015 metų kovo mėnesį
Ventės k.
Nr.
Vertinimo kriterijai
Išorės
sienų
apdaila
Išorės
sienų
spalva
Stogo
danga
Stogo
dangos
spalva
Langų
konstrukcija
Tvoros
konstrukcija
1. Medinės lentelės gelsva šiferis pilka mediniai metalinė
2. Medinės lentelės pilka šiaudai pilka mediniai nėra
3. Plastikinės
lentelės
žalsva šiferis raudona mediniai metalinė
4. Medinės lentelės ruda šiferis ruda plastikiniai metalinė
5. Tinkas balta šiferis pilka plastikiniai metalinė
6. Medinės lentelės ruda šiferis pilka mediniai metalinė
7. Tinkas rausva šiferis raudona plastikiniai metalinė
8. Medinės lentelės ruda šiferis pilka plastikiniai metalinė
9. Medinės lentelės žalia šiferis pilka plastikiniai metalinė
10. Medinės lentelės gelsva šiferis ruda plastikiniai metalinė
11. Medinės lentelės žalia šiferis pilka plastikiniai metalinė
12. Medinės lentelės rausva šiferis pilka plastikiniai metalinė
13. Medinės lentelės gelsva šiferis pilka mediniai nėra
14. Medinės lentelės žalia šiferis pilka mediniai metalinė
15. Medinės lentelės ruda šiferis raudona plastikiniai metalinė
16. Medinės lentelės balta šiferis pilka mediniai medinė
17. Tinkas gelsva čerpės pilka plastikiniai nėra
18. Medinės lentelės pilka šiferis pilka mediniai nėra
19. Tinkas geltona šiferis molio
raudonumo
plastikiniai nėra
20. Mūras pilka šiferis pilka plastikiniai nėra
Minijos k.
Nr.
Vertinimo kriterijai
Išorės
sienų
apdaila
Išorės
sienų
spalva
Stogo danga
Stogo
dangos
spalva
Langų
konstrukcija
Tvoros
konstrukcija
1. Medinės
lentelės
balta čerpės molio
raudonumo
plastikiniai nėra
2. Tinkas balta čerpės molio
raudonumo
plastikiniai nėra
3. Medinės
lentelės
ruda čerpės molio
raudonumo
mediniai nėra
4. Medinės
lentelės
ruda čerpės molio
raudonumo
mediniai medinė
5. Medinės ruda čerpės molio mediniai metalinė
58
lentelės raudonumo
6. Medinės
lentelės
ruda čerpės molio
raudonumo
mediniai metalinė
7. Medinės
lentelės
ruda čerpės molio
raudonumo
mediniai medinė
8. Medinės
lentelės
ruda čerpės molio
raudonumo
mediniai metalinė
9. Medinės
lentelės
ruda čerpės molio
raudonumo
mediniai medinė
10. Tinkas balta šiaudai pilka plastikiniai metalinė
Stankiškių k.
Nr.
Vertinimo kriterijai
Išorės
sienų
apdaila
Išorės
sienų
spalva
Stogo danga
Stogo
dangos
spalva
Langų
konstrukcija
Tvoros
konstrukcija
1. Mūras pilka šiferis pilka plastikiniai nėra
2. Mūras pilka šiferis pilka plastikiniai metalinė
3. Tinkas pilka šiferis pilka plastikiniai metalinė
4. Mūras pilka šiferis pilka plastikiniai metalinė
5. Tinkas balta šiferis pilka mediniai nėra
Suvernų k.
Nr.
Vertinimo kriterijai
Išorės
sienų
apdaila
Išorės
sienų
spalva
Stogo
danga
Stogo dangos
spalva
Langų
konstrukcija
Tvoros
konstrukci
ja
1. Mūras pilka šiferis pilka plastikiniai metalinė
2. Tinkas gelsva čerpės molio
raudonumo
plastikiniai metalinė
3. Medinės lentelės žalsva šiferis pilka mediniai metalinė
4. Mūras pilka šiferis pilka plastikiniai metalinė
5. Medinės lentelės rusva šiferis pilka plastikiniai medinė
Šturmų k.
Nr.
Vertinimo kriterijai
Išorės
sienų
apdaila
Išorės
sienų
spalva
Stogo danga
Stogo
dangos
spalva
Langų
konstrukcija
Tvoros
konstrukcija
1. Mūrinis ruda čerpės m. raudona mediniai nėra
2. Medinis ruda šiferis raudona plastikiniai nėra
3. Mūrinis pilka šiferis pilka mediniai nėra
4. Mūrinis pilka šiferis pilka plastikiniai nėra
5. Mūrinis pilka šiferis pilka plastikiniai nėra
59
Vorusnės k.
Nr.
Vertinimo kriterijai
Išorės
sienų
apdaila
Išorės
sienų
spalva
Stogo danga
Stogo
dangos
spalva
Langų
konstrukcija
Tvoros
konstrukcija
1. Medinis ruda čerpės m. raudona plastikiniai nėra
2. Mūrinis pilka šiferis pilka plastikiniai nėra
3. Tinkas gelsva čerpės m. raudona plastikiniai nėra
4. Mūrinis pilka šiferis pilka plastikiniai nėra
5. Mūrinis pilka šiferis pilka plastikiniai nėra
Rusnė
Nr.
Vertinimo kriterijai
Išorės
sienų
apdaila
Išorės
sienų
spalva
Stogo danga
Stogo
dangos
spalva
Langų
konstrukcija
Tvoros
konstrukcija
1. Tinkas gelsva šiferis raudona plastikiniai medinė
2. Medinis raudona čerpės m. raudona mediniai bukmedžiai
3. Medinis žalia čerpės m. raudona plastikiniai nėra
4. Tinkas balta šiferis pilka plastikiniai nėra
5. Tinkas balta šiferis raudona plastikiniai tujos
6. Mūrinis gelsva šiferis žalia plastikiniai metalinė
7. Medinis balta čerpės m. raudona mediniai metalinė
8. Medinis gelsva šiferis raudona plastikiniai medinė
9. Medinis gelsva šiferis pilka plastikiniai nėra
10. Mūrinis raudona čerpės m. raudona plastikiniai nėra
11. Tinkas gelsva šiferis ruda plastikiniai krūmynai
12. Plast. lent. gelsva šiferis ruda plastikiniai krūmynai
13. Medinis pilka čerpės m. raudona plastikiniai nėra
14. Tinkas gelsva šiferis raudona plastikiniai medinė
15. Mūrinis pilka šiferis ruda plastikiniai bukmedžiai
16. Medinis gelsva šiferis raudona plastikiniai metalinė
17. Tinkas gelsva šiferis pilka plastikiniai nėra
18. Tinkas balta šiferis pilka plastikiniai nėra
19. Medinis pilka čerpės m. raudona plastikiniai nėra
20. Klinkeris raudona čerpės m. raudona plastikiniai nėra
60
Skirvytėlės k.
Nr.
Vertinimo kriterijai
Išorės
sienų
apdaila
Išorės
sienų
spalva
Stogo danga
Stogo
dangos
spalva
Langų
konstrukcija
Tvoros
konstrukcija
1. Medinis geltona šiaudinis pilka mediniai nėra
2. Medinis geltona šiferis raudona mediniai nėra
3. Medinis ruda šiferis pilka plastikiniai nėra
4. Medinis pilka čerpės m. raudona mediniai metalinė
5. Medinis ruda čerpės m. raudona plastikiniai nėra
Pakalnės k.
Nr.
Vertinimo kriterijai
Išorės
sienų
apdaila
Išorės
sienų
spalva
Stogo danga
Stogo
dangos
spalva
Langų
konstrukcija
Tvoros
konstrukcija
1. Tinkas balta šiferis ruda plastikiniai metalinė
2. Medinis ruda šiferis pilka mediniai medinė
3. Medinis pilka šiferis pilka plastikiniai medinė
4. Medinis ruda šiferis raudona plastikiniai vytelės
5. Medinis pilka šiaudinis pilka plastikiniai medinė
Šyšgirių k.
Nr.
Vertinimo kriterijai
Išorės
sienų
apdaila
Išorės
sienų
spalva
Stogo danga
Stogo
dangos
spalva
Langų
konstrukcija
Tvoros
konstrukcija
1. Mūrinis pilka šiferis pilka plastikiniai nėra
2. Mūrinis pilka šiferis pilka mediniai nėra
3. Mūrinis pilka šiferis pilka plastikiniai nėra
4. Tinkas gelsvas šiferis raudonas plastikiniai nėra
5. Mūrinis pilka šiferis pilka mediniai nėra
Uostadvario k.
Nr.
Vertinimo kriterijai
Išorės
sienų
apdaila
Išorės
sienų
spalva
Stogo danga
Stogo
dangos
spalva
Langų
konstrukcija
Tvoros
konstrukcija
1. Mūrinis pilka šiferis pilka mediniai nėra
2. Tinkas pilka šiferis pilka plastikiniai medinė
3. Mūrinis raudonas šiferis pilka plastikiniai medinė
4. Mūrinis pilka šiferis pilka plastikiniai medinė
5. Tinkas pilka šiferis ruda plastikiniai nėra
61
Žalgirių k.
Nr.
Vertinimo kriterijai
Išorės
sienų
apdaila
Išorės
sienų
spalva
Stogo danga
Stogo
dangos
spalva
Langų
konstrukcija
Tvoros
konstrukcija
1. Medinis pilka šiferis pilka mediniai metalinė
2. Medinis geltona šiferis pilka plastikiniai nėra
3. Medinis pilka šiferis pilka mediniai nėra
4. Medinis ruda šiferis pilka plastikiniai metalinė
5. Medinis ruda šiferis pilka mediniai nėra
Šilinkų k.
Nr.
Vertinimo kriterijai
Išorės
sienų
apdaila
Išorės
sienų
spalva
Stogo danga
Stogo
dangos
spalva
Langų
konstrukcija
Tvoros
konstrukcija
1. Tinkas gelsva šiferis raudona plastikiniai medinė
2. Tinkas gelsva šiferis pilka plastikiniai nėra
3. Mūrinis pilka šiferis pilka mediniai nėra
4. Mūrinis pilka šiferis raudona mediniai nėra
5. Mūrinis pilka šiferis pilka plastikiniai nėra
62
Forma patvirtinta Aleksandro Stulginskio
Universiteto rektoriaus
2012 m. gegužės 2 d. įsakymu
Nr. 115-Kb§11
AUTORYSTĖS DEKLARACIJA
Aš, Aleksandro Stulginskio universiteto ..................................................fakulteto,
..............................................................................studijų programos studentas
......................................................................................................................................, (įrašyti vardą , pavardę)
PATVIRTINU, kad:
1. Esu teikiamo viešam gynimui bakalauro (magistrantūros) baigiamojo darbo tema
„...................................................................................................................................
......................................................................................................................................“ (toliau –
Darbo) autorius, tai yra:
• šį Darbą parengiau individualiomis pastangomis ir Darbas atspindi studijų metu
mano įgytas žinias bei gebėjimus;
• Darbe naudoti kitų autorių teoriniai teiginiai, mokslinės idėjos, tyrimų metodikos ir
tyrimų rezultatai yra nustatyta tvarka cituojami (turi nuorodas į literatūros šaltinius), nėra
ištisinio teksto nurašymo iš literatūros šaltinių;
• teisingai nurodyti visi Darbe naudoti duomenų šaltiniai, taip pat pirminių duomenų
surinkimo (gavimo) būdai;
2. Darbas kaip visuma mano vardu nebuvo ir nebus pristatomas viešam gynimui
kituose Aleksandro Stulginskio universiteto fakultetuose, taip pat kitose aukštosiose
mokyklose;
3. Prisiimu atsakomybę už autorių ir gretutinių teisių, apibrėžtų Lietuvos Respublikos
autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose, pažeidimus, jeigu tokie
pažeidimai Darbe būtų išaiškinti.
4. Esu informuotas, kad, nustačius Darbe autorinių ir gretutinių teisių pažeidimus,
Darbas nebus leidžiamas viešai ginti, o nustačius šiuos pažeidimus po viešo gynimo – bus
panaikinti Darbo viešo gynimo rezultatai su visomis tolesnėmis pasekmėmis.
(vardas, pavardė) (parašas )
20__________ m. ____________ mėn. ___ d.