HIGIENOS INSTITUTAS
HOSPITALINIŲ INFEKCIJŲ EPIDEMIOLOGINĖ PRIEŽIŪRA
REANIMACIJOS IR INTENSYVIOSIOS TERAPIJOS SKYRIUOSE
PROTOKOLAS
VILNIUS
2
2016 M.
3
TURINYS
1. Hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros reanimacijos ir intensyvios terapijos
skyriuose tikslas ir uždaviniai ..................................................................................................................3
2. Hospitalinių infekcijų apibrėžimai ..........................................................................................................3
2.1. Kraujo infekcijos .............................................................................................................................4
2.2. Pneumonija .......................................................................................................................................4
2.3. Šlapimo takų infekcijos ...................................................................................................................5
2.4. Su kraujagysliniais kateteriais susijusios infekcijos .....................................................................6
2.5. Kitos infekcijos .................................................................................................................................7
3. Ligoninių veiksmai ir atsakomybė ...........................................................................................................7
4. Duomenų rinkimas ....................................................................................................................................7
4.1. Populiacija ........................................................................................................................................7
4.2. Populiacijos sekimo periodas ..........................................................................................................7
4.3. Renkama informacija .....................................................................................................................8
4.3.1. Anketinis duomenų rinkimas ............................................................................................8
4.3.2. Kompiuterinė duomenų rinkimo sistema .........................................................................9
5. Duomenų perdavimas .............................................................................................................................12
6. Ataskaitų rengimas ir pateikimas ..........................................................................................................12
7. Konfidencialumas ....................................................................................................................................12
7.1. Pacientų konfidencialumas .............................................................................................................12
7.2. Ligoninės konfidencialumas ...........................................................................................................12
8. Priedas 1. Antimikrobiniai vaistai ir jų kodai .........................................................................................13
9. Priedas 2. Mikroorganizmai ir jų kodai ...................................................................................................19
10. Duomenų registracijos forma ...................................................................................................................23
4
HOSPITALINIŲ INFEKCIJŲ EPIDEMIOLOGINĖS PRIEŽIŪRA REANIMACIJOS IR
INTENSYVIOS TERAPIJOS SKYRIUOSE
1. HOSPITALINIŲ INFEKCIJŲ EPIDEMIOLOGINĖS PRIEŽIŪROS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI.
Siekiant sėkmingai valdyti hospitalines infekcijas (HI), pirmiausia reikia jas išmatuoti: žinoti jų dažnumą,
struktūrą, didžiausios rizikos vietas. Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriai (RITS), tai skyriai, kur
gydomi sudėtingiausi, reikalaujantys ypatingo dėmesio ir slaugos pacientai. RITS besigydantys pacientai įgyja
5-10 kartų didesnę riziką įgyti HI ne tik dėl pačių pacientų sunkios būklės, bet ir išorinių rizikos veiksnių
poveikio (dirbtinės plaučių ventiliacijos, kateterizacijos ir pan.).
Pagrindinis HI priežiūros RITS tikslas yra pastoviai sekti HI ir jų rizikos veiksnius, naudojant vienodus HI
diagnozavimo kriterijus ir apibrėžimus.
Pagrindiniai HI priežiūros IT skyriuose uždaviniai:
sekti HI ir nustatyti vietas, reikalaujančias papildomų profilaktinių priemonių
nustatyti pagrindines ligonių rizikos grupes, bei svarbiausius rizikos veiksnius.
šviesti personalą HI priežiūros ir kontrolės tema.
teikti skyriams grįžtamąją informaciją apie HI ir koreguoti infekcijų kontrolės politiką:
o esamų higieninių rekomendacijų laikymasis
o esamų rekomendacijų tobulinimas, koregavimas.
o naujų higieninių rekomendacijų rengimas.
2. HOSPITALINIŲ INFEKCIJŲ APIBRĖŽTYS
HOSPITALINĖ INFEKCIJA ĮGYTA REANIMACIJOS IR INTENSYVIOSIOS TERAPIJOS SKYRIUJE - tai infekcijos,
kurios pasireiškia praėjus 48 val. ir daugiau po hospitalizavimo į reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių.
Taigi visos infekcijos pasireiškusios trečią hospitalizavimo į RITS dieną ir vėliau registruojamos kaip
hospitalinės infekcijos.
Išimtinai infekcijos yra hospitalinės, kurios pasireiškia anksčiau nei 3 hospitalizavimo dieną ar vėliau:
kai pacientas buvo operuotas 1-ą arba 2-ą hospitalizavimo dieną ir prieš 3-ią dieną pasireiškia
operacinės žaizdos infekcijos simptomai;
kai 1-ą arba 2-ą hospitalizavimo dieną pacientui buvo įvesta invazinė priemonė ir iki 3-ios
hospitalizavimo dienos pasireiškė su invazinės priemonės įvedimo vieta susijusi infekcija (pvz.
ventiliacinė pneumonija, su kraujagyslinių kateteriu susijusi kraujo infekcija ar kateterio įvedimo vietos
infekcija ir kt.).
Infekcija nelaikoma hospitaline infekcija įgyta reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, jeigu:
pacientas hospitalizavimo metu jau serga užkrečiamąja liga (įgyta kitame ligoninės skyriuje ar
visuomenėje);
pacientas į RITS buvo hospitalizuotas, gydomas ir (ar) jam atliekami tyrimai (apžiūra) užkrečiamosios
ligos inkubacijos periodu;
buvimo RITS metu komplikuojasi ar išplinta infekcija, dėl kurios asmuo hospitalizuotas;
mikroorganizmų kolonizacija ant žmogaus kūno ar jo viduje nesukelia klinikinių infekcijos simptomų;
uždegimas yra organizmo atsakas į neinfekcinį veiksnį, pvz., sužeidimą.
Kiekviename RITS privalo registruoti hospitalinę pneumoniją, kraujo ir šlapimo takų infekcijas.
5
2.1. KRAUJO INFEKCIJA
Kraujo infekcijos (bakteremijos) skirstomos į pirmines ir antrines.
Laboratorijos patvirtinta kraujo infekcija (KRI) registruojama tada, kai iš kraujo išskiriami mikrobai ARBA
yra vienas klinikinis simptomas iš šių: karščiavimas (>38 C), šalčio krėtimas ar hipotenzija IR įprastinis odos
mikroorganizmas (pvz., koaguliazės nesintetinantys stafilokokai, Micrococcus., Corynebacterium, Bacillus,
Propionibacterium padermės) išskiriamas iš dviejų atskirai paimtų kraujo mėginių (laikas tarp tyrimų – 48 val.).
Klinikinis sepsis (suaugusių ir vaikų) (KSEP) – pacientui būdingas bent vienas iš šių požymių: pasireiškia
požymiai arba simptomai be jokios kitos žinomos priežasties, karščiavimas (> 38 °C), hipotenzija (sistolinis
spaudimas < 90 mm/Hg) arba oligurija (20 cm 3 (ml)/val.) IR kraujo pasėlis nepaimtas arba kraujyje nenustatyta
jokių mikroorganizmų ar antigenų, ir nėra aiškios infekcijos kitoje organizmo vietoje, ir gydytojo skirtas
būdingas sepsio gydymas.
Kraujo infekcijos pagal šaltinį
Pirminės ir antrinės kraujo infekcijos skirstomos pagal pirminį židinį ir koduojamos sekančiai:
Su kraujagyslinio kateterio naudojimu susijusios KRI: tas pats mikroorganizmas išskiriamas iš kraujo
ir iš kateterio vietos pasėlio ARBA simptomai išnyksta per 48 val. po kateterio pašalinimo:
B-CVK – bakteremija, kurios priežastis centrinis kateteris
B-PVK – bakteremija, kurios priežastis periferinis kateteris.
Antrinė kraujo infekcija (bakteremija): tas pats mikroorganizmas buvo išskirtas iš kitos užkrėstos vietos ARBA
akivaizdžiai kliniškai nustatyta, kad kraujo infekcija pasireiškė dėl kitos vietos infekcijos, invazinės diagnozavimo
procedūros arba svetimkūnio:
B-PUL – bakteremija, kurios židinys plaučių infekcija
B-ŠTI – bakteremija, kurios židinys šlapimo takų infekcija
B-VTI – bakteremija, kurios židinys virškinamojo trakto infekcija
B-OŽI – bakteremija, kurios židinys operacinė žaizdos infekcija
B-OMA – bakteremija, kurios židinys odos/minkštųjų audinių infekcija
B-KT – bakteremija, kurios židinys kita infekcija
B-X – bakteremija, kurios židinys nežinomas/nenustatytas
Pastabos: Pirminėms kraujo infekcijoms priklauso su kraujagyslinių kateterių naudojimu susijusios kraujo
infekcijos ir kai kraujo infekcijos šaltinis nežinomas.
Jei centrinis kraujagyslinis kateteris buvo įvestas 48 val. iki kraujo infekcijos pasireiškimo, tai ir be mikrobiologinio
patvirtinimo registruojama kaip pirminė kraujo infekcija (KRI).
2.2. PNEUMONIJA
Pneumonija (PNE) diagnozuojama tuomet, kai yra:
– Dviejų ar daugiau krūtinės ląstos radiografinių tyrimų arba tyrimų magnetinio rezonanso metodu
rezultatai rodo pneumonijos požymius (širdies ar plaučių ligomis sergantys pacientai). Širdies ir plaučių
ligomis nesergantiems pacientams pakanka vieno galutinio krūtinės ląstos radiografinio tyrimo arba
tyrimo magnetinio rezonanso metodu;
– IR bent vienas šių kriterijų: karščiavimas (> 38 °C), nesant jokios kitos priežasties, leukopenija (< 4
000 leukocitų/mm 3 ) arba leukocitozė (≥ 12 000 leukocitų/mm
3), IR bent vienas iš šių požymių (arba
bent du požymiai, tik klinikinės pneumonijos atveju = PN 4 ir PN 5):
atsiradęs pūlingų skreplių atkosėjimas ar skreplių pobūdžio pasikeitimas (spalva, kvapas, kiekis,
tirštumas),
kosulys, dispnėja arba tachipnėja,
girdimi garsai (karkalai arba kvėpuojant bronchuose girdimi garsai), švokščiantis kvėpavimas,
pablogėjusi dujų apykaita (pvz., prisotintojo O 2 junginio pavertimas neprisotintuoju, padidėjęs
deguonies poreikis arba didesnė būtinybė ventiliuoti plaučius)
– IR mikrobiologinis tyrimas.
6
Pagal mikrobiologinį ištyrimą pneumonijos skirstomos ir koduojamos sekančiai:
PN1 – teigiamas minimaliai kontaminuotos apatinių kvėpavimo takų tiriamosios medžiagos kiekybinio pasėlio
rezultatas
– bronchoalveolinio levažo (BAL) tyrimo rezultatas, kurio ribinė vertė ≥ 104 KSV*/ml, arba atlikus
tiesioginį mikroskopinį tyrimą ≥ 5 % iš BAL paimtų ląstelių nustatyta intraląstelinių bakterijų
(klasifikuota remiantis BAL diagnostine kategorija),
– bronchų gleivinės nuograndų tyrimo rezultatas, kurio ribinė vertė – ≥ 103 KSV/ml,
– bronchoskopijos metu paimto aspirato (angl. distal protected aspirate, DPA) mėginio tyrimo rezultatas,
kurio ribinė vertė – ≥ 10 3 KSV/ml.
PN2 – teigiamas galimai kontaminuotas apatinių kvėpavimo takų tiriamosios medžiagos kiekybinio pasėlio
rezultatas
– tiriant kiekybiniu metodu gautas AKT mėginio (pvz., endotrachėjinio aspirato) pasėlio rezultatas, kurio
riba 10 6 KSV/ml..
PN3 – teigiamas alternatyvaus mikrobiologinio tyrimo rezultatas;
– teigiamas kraujo pasėlis, nesusijęs su kitos kilmės infekcija,
– iš pleuros skysčio pasėlio išskirta mikroorganizmų,
– pleuros arba plaučių abscesas, nustatytas atlikus adatinę punkciją,
– histologinio plaučių tyrimo metu nustatyta pneumonijos požymių,
– nustatyta virusų arba kitų mikrobų (pvz., Legionella, Aspergillus, mikobakterijų, mikoplazmų,
Pneumocystis jirovecii) sukelta pneumonija,
– kvėpavimo takų išskyrose nustatyti virusų antigenai arba antikūnai (pvz., EIA, FAMA, modifikuotas
ląstelių pasėlio metodas (angl. shell vial assay), PCR),
– teigiamas tiesioginio bronchų išskyrų arba audinio tyrimo arba pasėlio rezultatas,
– serokonversija (pvz., gripo virusai, Legionella, Chlamydia),
– šlapime nustatyta antigenų (Legionella).
PN4 – teigiamas skreplių arba apatinių kvėpavimo takų nekiekybinis pasėlis;
PN5 – klinikinė pneumonija be mikrobiologinio patvirtinimo (atliktas mikrobiologinis tyrimas, tačiau tyrimo
atsakymas neigiamas).
*KSV – kolonijas sudarantys vienetai
2.3. ŠLAPIMO TAKŲ INFEKCIJOS
Šlapimo takų infekcijos (ŠTI) skirstomos sekančiai:
Mikrobiologiniu tyrimu patvirtinta simptominė šlapimo takų infekcija (ŠTI –A) – diagnozuojama tuomet,
kai teigiamas nors vienas šių simptomų: karščiavimas (>38 C), staigus ir dažnas šlapinimasis, dizurija ar
skausmas viršgaktinėje srityje IR iš paciento šlapimo pasėlio išskirta ne daugiau kaip dviejų rūšių
mikroorganizmų, t. y. ≥ 105 arba daugiau kolonijų viename šlapimo ml.
Mikrobiologiniu tyrimu nepatvirtinta simptominė šlapimo takų infekcija (ŠTI-B) – diagnozuojama tuomet,
kai pasireiškia du simptomai iš šių: karščiavimas (> 38 °C), staigus ir dažnas šlapinimasis, dizurija arba
jautrumas viršgakčio srityje IR bent vienas iš šių požymių:
– teigiamas leukocitų esterazės ir (arba) nitratų bandymo rezultatas,
– piurija šlapimo mėginyje (≥ 104 leukocitų/ml arba ≥ 3 leukocitų necentrifuguoto šlapimo regėjimo
lauke didžiuoju padidinimu),
– Gramo būdu nudažytame necentrifuguoto šlapimo tepinėlyje matomi mikroorganizmai,
– iš bent dviejų šlapimo pasėlių pakartotinai išskiriama ≥ 102 kolonijų mililitre to paties šlapimo takų
patogeno (gramneigiamos bakterijos arba Staphylococcus saprophyticus),
– iš paciento, kuriam paskirtas antimikrobinis gydymas, šlapimo pasėlio išskiriama ≤ 105 kolonijų
mililitre vienos rūšies šlapimo takų patogeno (gramneigiamos bakterijos arba Staphylococcus
saprophyticus),
7
– gydytojo nustatyta šlapimo takų infekcija,
– gydytojo skirtas tinkamas šlapimo takų infekcijos gydymas.
2.4. SU CENTRINIŲ IR PERIFERINIŲ KRAUJAGYSLIŲ KATETERIAIS SUSIJUSIOS INFEKCIJOS
Su centrinių ir periferinių kraujagyslių kateterių naudojimu susijusios infekcijos skirstomos ir koduojamos
sekančiai:
CVK-1 - Vietinė infekcija, susijusi su centrinių kraujagyslių kateteriu (CVK) (nėra teigiamo kraujo pasėlio)
– tiriant kiekybiniu metodu iš pasėlio, paimto CVK buvimo vietoje, išauginama ≥ 103 KSV/ml arba,
tiriant pusiau kiekybiniu metodu, – > 15 KSV
– IR pūlingos išskyros pažeistos kraujagyslės vietoje (įterpimo vietoje arba tunelyje).
PVK-1 - Vietinė infekcija, susijusi su periferinių kraujagyslių kateteriu (PVK) (nėra teigiamo kraujo pasėlio)
– tiriant kiekybiniu metodu iš pasėlio, paimto PVK buvimo vietoje, išauginama > 103 KSV/ml arba,
tiriant pusiau kiekybiniu metodu, – > 15 KSV
– IR pūlingos išskyros pažeistos kraujagyslės vietoje (įterpimo vietoje arba tunelyje).
CVK-2 - Bendra infekcija, susijusi su centrinių kraujagyslių kateteriu (CVK) (nėra teigiamo kraujo pasėlio)
– tiriant kiekybiniu metodu iš pasėlio, paimto CVK buvimo vietoje, išauginama ≥ 103 KSV/ml arba,
tiriant pusiau kiekybiniu metodu, – > 15 KSV
– IR klinikiniai požymiai pagerėjo per 48 valandas po kateterio pašalinimo.
PVK-2 - Bendra infekcija, susijusi su periferinių kraujagyslių kateteriu (PVK) (nėra teigiamo kraujo pasėlio)
– tiriant kiekybiniu metodu iš pasėlio, paimto PVK buvimo vietoje, išauginama ≥ 103 KSV/ml arba,
tiriant pusiau kiekybiniu metodu, – > 15 KSV
– IR klinikiniai požymiai pagerėjo per 48 valandas po kateterio pašalinimo.
CVK-3 - Mikrobiologiniu tyrimu patvirtinta kraujo infekcija, susijusi su CVK
– kraujo infekcija, pasireiškianti per 48 valandos iki arba po kateterio pašalinimo,
– IR teigiamas to paties mikroorganizmo pasėlis viename iš šių mėginių:
tiriant kiekybiniu metodu iš pasėlio, paimto CVK buvimo vietoje, išauginama ≥ 103 KSV/ml
arba, tiriant pusiau kiekybiniu metodu, – > 15 KSV,
tiriant kiekybiniu metodu kraujo, paimto CVK buvimo vietoje, ir periferinio kraujo mėginio
pasėlio tyrimo rezultatų santykis yra > 5,
skirtingi teigiamų kraujo pasėlių tyrimo rezultatai: kraujo, paimto CVK buvimo vietoje,
pasėlis yra teigiamas 2 valandomis anksčiau nei periferinis kraujo pasėlis (kraujo mėginiai
paimti tuo pačiu metu),
teigiamas to paties mikroorganizmo pasėlis, paimtas iš įterpimo vietos pūlinio.
PVK-3 - Mikrobiologiniu tyrimu patvirtinta kraujo infekcija, susijusi su PVK
– Kraujo infekcija, pasireiškianti per 48 valandas iki arba po kateterio pašalinimo,
– IR teigiamas to paties mikroorganizmo pasėlis viename iš šių mėginių:
tiriant kiekybiniu metodu iš pasėlio, paimto PVK buvimo vietoje, išauginama ≥ 103 KSV/ml
arba, tiriant pusiau kiekybiniu metodu, – > 15 KSV,
teigiamas to paties mikroorganizmo pasėlis, paimtas iš įterpimo vietos pūlinio
8
2.5. KITOS INFEKCIJOS
Infekcijos koduojamos sekančiai:
CNS – centrinės nervų sistemos infekcija IAB – intraabdominalinė infekcija
LOR – akių, ausų, nosies, gerklės ar burnos infekcija LYT – lytinių takų infekcija
AKT – apatinių kvėpavimo takų infekcija OMA – odos ir minkštųjų audinių infekcija
SKI – širdies ir kraujagyslių sistemos infekcija OZI – operacinių žaizdų infekcija
KSI – kaulų ir sąnarių infekcija SIS – sisteminės infekcijos
VTR – virškinimo sistemos infekcija
Specifinės naujagimių infekcijos:
NEO-KSEP - klinikinis sepsis NEO-KRI - laboratorijos patvirtinta kraujo inf.
NEO-PNEU - pneumonija NEO-CNSB - laboratorijos patvirtinta kraujo inf.
NEO-NEC - nekrozuojantis enterokolitas su koaguliazės nesintetinančiais stafilokokais
Hospitalinės infekcijos registruojamos naudojat specialiųjų sveikatos problemų atvejų apibrėžtis, priimtas 2012
m. rugpjūčio 8 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. 2012/506/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas
2002/253/EB, nustatantis atvejų (ligų) apibrėžimus, naudotinus pateikiant duomenis apie užkrečiamąsias ligas į
Bendrijos tinklą pagal Europos Parlamento ir Tarybos spendimą Nr. 2119/98/EB (OL L 262, 2012 9 27, p. 1)
(http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2012:262:0001:0057:LT:PDF).
Naujos hospitalinių infekcijų apibrėžtys įteisintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m.
sausio 30 d. įsakymu Nr. V-137 Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 14 d.
įsakymo Nr. V-1110 „Dėl hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros ir valdymo“ pakeitimo
(https://www.e-tar.lt/portal/forms/legalAct.html?documentId=5a2522f0993011e3bdd0a9c9ad8ce1bf).
3. LIGONINIŲ VEIKSMAI IR ATSAKOMYBĖ
Ligoninės turi garantuoti ir patvirtinti duomenų kokybę prieš siunčiant į bendrą duomenų bazę. Duomenys
perduodamos tiesiogiai iš ligoninių į bendrą duomenų bazę internetinio ryšio pagalba adresu: [email protected] .
4. DUOMENŲ RINKIMAS
Visi tinkami ligoninių duomenys įjungimui į bendrą duomenų bazę.
Registraciją vykdo reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių arba infekcijų kontrolės skyrių personalas
pasirinktinai.
Kiekviename RITS privalo registruoti hospitalines pneumoniją, kraujo ir šlapimo takų infekcijas. ASPĮ gali
papildomai registruoti ir kitas hospitalines infekcija (pvz., OŽI, kitas apatinių kvėpavimo takų, virškinamojo
trakto, odos/minkštųjų audinių ir kt. infekcijas).
Hospitalinių infekcijų registracijos bendra trukmė ne mažiau 4 mėn. per metus. Kiekviena ligoninė pasirenka
savo registracijos struktūros variantą. Hospitalines infekcijas galima registruot kas 2 mėn. su 2 mėn. pertrauka
(pvz. 2+2, 2+2+2, 3+3 ir pan.), arba nepertraukiamai visą pasirinktą laikotarpį. Vieno nepertraukiamo
registracijos periodo trukmė – ne mažiau 2 mėn.
4.1. TIRIAMOJI POPULIACIJA
HI epidemiologinė priežiūra vykdoma visiems RITS pacientams, kurie skyriuje gydymo daugiau nei 48 val. (3
paros ir daugiau):
GYDYMOSI TRUKMĖ = PACIENTO IŠRAŠYMO IŠ RITS DATA – PACIENTO
HOSPITALIZACIJOS Į RITS DATA + 1 > 2
4.2. POPULIACIJOS SEKIMO PERIODAS
Pacientas sekamas visą gydymo RITS laiką.
9
4.3. RENKAMA INFORMACIJA
4.3.1. Anketinis duomenų rinkimas
Duomenys renkami į Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. V-1110 5 priede
pateiktą duomenų rinkimo formą (toliau – anketa).
Pirmąją anketos dalį pildo atsakingas skyriaus slaugytoja ar gydytojas.
Antroji anketos dalis (duomenys apie rizikos veiksnius) pildoma kasdien. Ją pildo atsakinga skyriaus
slaugytoja ar gydytojas.
Trečioji anketos dalis (duomenys apie antibakterinius vaistus) pildoma kasdien. Ją pildo atsakingas skyrius
gydytojas.
Ketvirtąją anketos dalį (duomenys apie hospitalines infekcijas) pildo gydytojas nustačius reanimacijos –
intensyvios terapijos skyriuje išsivysčiusią hospitalinę infekciją.
Ligonio numeris: nuosekli ligonių numeracija: 0101001, 0101002, 0101003... 0101049 ir t.t. (pirmi du skaičiai
pažymi ligoninę, antri du – skyrių, trys paskutiniai – ligonius). Kiekvienais metais ligonių numeracija
pradedama iš naujo (pvz. 0103001,0103002 ir t.t.). Dėmesio - dėl pirmųjų 2 skaičių kodo prašome kreiptis į
Higienos institutą [email protected].
Ligos istorijos numeris: pildoma arba nepildoma pasirinktinai. Šie duomenys neanalizuojami.
Paguldymo data: metai/mėnuo/diena. Įrašoma paguldymo į RITS data.
Perkėlimo į kitą skyrių /mirties data: metai/mėnuo/diena.
Išeitys: perkeltas į kitą sk. (kitą ligoninę) arba mirė ().
Lytis: vyras, moteris ().
Gimimo data: metai mėnuo/diena.
Ligonis atvyko iš: kito sk./lig., kito RITS, namų, slaugos lig. Pažymėti tinkamą variantą ().
Ligonio būklė (pagal APACHE II, SAPS II, PIM-2): įrašomas skaičius, skliausteliuose pabraukiama skalė,
pagal kurią ligonis vertinamas (pvz. 10 (APACHE II, SAPS II, PIM-2). Pildo skyriai, kurie minėtas skales
naudoja kasdieninėje praktikoje.
Imuninė ligonio būklė: vertinama ligonio būklė hospitalizavimo į skyrių metu. Reikiamoje vietoje įrašomas
vertinimo balas, kuris atitinka tuometinę ligonio būklę: 0 – nėra imuniteto susilpnėjimo požymių; 1 – < 0,5
109 /l (polinuklearinių leukocitų skaičius litre kraujo); 2 – susilpnėjęs imunitetas dėl imunosupresinio gydymo ir
ligų, išskyrus AIDS; 3 – ligonis serga AIDS.
Paguldymo priežastis: terapinė, chirurginė planinė, chirurginė skubi. Pažymėti tinkamą variantą ().
Trauma: pacientas atvyksta į skyrių po traumos, turintis tiek atvirus, tiek uždarus sužalojimus. Pažymėti taip,
ne ().
Infekcija atvykimo metu: Infekcija, kuria pacientas jau serga hospitalizuojant jį į RITS (infekcija įgyta
visuomenėje ar kitame skyriuje/gydymo įstaigoje). Žymėti taip, ne ().
Antibakteriniai vaistai 48 val. laikotarpyje iki ir/ar po hospitalizacijos į RITS pradžios: TAIP žymėti
tuomet, kai ligonis buvo gydomas antibakteriniais vaistais 48 val. laikotarpyje prieš atvykstant į RITS. Žymėti
NE, jei ligoniui buvo skirti antibakteriniai vaistai profilaktikai, selektyviniai virškinamojo trakto
dekontaminacijai bei vietiniam gydymui (tepalai, tirpalai). Žymėti taip, ne ().
Operacija mėn. laikotarpyje iki hospitalizacijos į RITS pradžios: pacientas, prieš atvykstant į RITS, 30
dienų laikotarpyje buvo operuotas. Pažymėti taip, ne. Jei TAIP, pažymėti atitinkamą operacijos tipą ().
Glasgo komos skalė (GKS): paciento sąmonės būklės įvertinimas. GKS stebėjimo balas – tikslus gydančio
gydytojo suskaičiuotas mažiausias sąmonės balas per pirmas 24 val. nuo hospitalizacijos pradžios (3–15); GKS
prieš sedaciją – prieš sedaciją nustatytas paciento sąmonės balas (3–15).
Ūmus širdies/koronarinis sutrikimas: TAIP žymėti tuomet, kai yra bet kuri ūmi širdies liga, išskyrus
chirurgines intervencijas. Žymėti taip, ne ().
Intubacija (su/be DPV): pildyti tik intubuotiems pacientams su ar be dirbtinės plaučių ventiliacijos, pažymint
intubacijos dienas ().
Centrinės venos/arterijos kateteris: pildyti tik esant įvestam kateteriui, pažymint kateterio buvimo dienas ().
Parenterinis maitinimas: pildyti tuomet, kai pacientas gauna ≥ 2 mitybos elementus perfuzijos būdu:
baltymus, lipidus ir angliavandenius, pažymint parenterinio maitinimo dienas ().
Maitinimas per zondą nosyje/burnoje: pildyti esant maitinamajam zondui, pažyminti maitinimo dienas ().
Šlapimo pūslės kateteris ar stoma: pildyti jei yra įvestas kateteris per šlaplę arba kateteris įvestas virš gaktos.
Pildyti tik esant pastoviai įvestam kateteriui, pažymint kateterio buvimo dienas (). Vienkartinio ligonio
šlapimo pūslės kateterizavimo nežymėti.
Antibakteriniai vaistai (AB): pildoma tik vaisto skyrimo metu, įrašant skiriamo antibakterinio vaisto
pavadinimą bei jo skyrimo dienas. Langeliuose rašomas AB skyrimo tikslas: P – profilaktika, E – empirinis
10
gydymas – infekcijos gydymas be mikrobiologinio tyrimo, S – selektyvi virškinamojo trakto dekontaminacija.
M – gydymas pagal išskirtą mikroorganizmą/antibiotikogramą.
Infekcijos tipas: rašomas hospitalinės infekcijos kodas (žr. 2.1 – 2.6).
Infekcijos nustatymo data: diena/mėnuo/metai. Data, kai buvo nustatyta hospitalinė infekcija RITS.
Sukėlėjas 1, 2, 3: nurodyti išskirto sukėlėjo pavadinimą.
Rizikos veiksnys 48 val. iki hospitalinės infekcijos nustatymo. Pildoma tik nustačius pneumoniją ar
šlapimo takų infekciją ar kraujo infekciją. Rašyti TAIP esant pneumonijai ir jos rizikos veiksniui
dirbtinei plaučių ventiliacijai arba kraujo infekcijai ir įvestam centriniam kateteriui arba šlapimo takų
inf. ir esant įvestam šlapimo takų kateteriui. Jei rizikos veiksnio nebuvo, rašyti – NE.
Antrinė bakteremija. Pildoma tik esant laboratoriškai patvirtintai pirminei ar antrinei kraujo infekcijai
(bakteremijai). Nurodyti jos pirminį židinį (kilmę).
Antibakterinis vaistas. Jei hospitalinės infekcijos gydymui skirtas vaistas, rašome TAIP, jei neskirtas – NE.
PASTABOS:
1. Forma įdedama į ligos istoriją ir pildoma kiekvienam ilgiau nei 48 val. besigydančiam RITS pacientui.
2. Pacientui gydantis skyriuje ilgiau nei 14 d., pildomas kitas duomenų registracijos formos lapas. Pirma dalis
nepildoma, išskyrus grafą: Paciento numeris – būtina įrašyti tą patį paciento numerį!
3. Jei pacientas, perkeltas į kitą skyrių, sugrįžta atgal į RITS per 72 val., jo registracija pratęsiama – pildoma
ta pati registracijos forma arba imamas naujas lapas ir įrašomas buvęs paciento numeris.
4. Jei pacientas, perkeltas į kitą skyrių, sugrįžta į RITS vėliau nei po 72 val., jis registruojamas kaip naujas
RITS pacientas (suteikiamas naujas paciento numeris).
5. Prieš perkeliant pacientą į kitą skyrių/ligoninę, forma išimama ir perduodama atsakingam asmeniui, kuris
suveda duomenis į elektroninę duomenų formą (EpiData programoje).
4.3.2. Kompiuterinė duomenų rinkimo sistema
Anketiniai duomenys suvedami į kompiuterinę duomenų bazę – EpiData programoje sukurtą elektroninę
duomenų formą. Elektroninėje duomenų bazėje duomenys koduojami.
Kiekviena kintamoji yra svarbi ir reikalinga duomenų analizei.
Kintamosios skirstomos į 3 grupes:
P = privalomos; jei šios kintamosios nenurodytos, ligonio anketa iš bendros duomenų bazės išbraukiama.
R = reikalaujamos; šios kintamosios reikalingos tiksliai rezultatų interpretacijai ir/ar analizei.
L= laisvai pasirenkamos.
Lentelė 1. Elektroninės duomenų formos kintamosios ir jų kodavimas.
Kintamosios
grupė
Kintamoji Formatas Ilgis
1 P Ligonio numeris Skaičiai 7
2 L Ligos istorijos numeris Skaičiai/
raidės/ženklai
14
Duomenys apie ligonį
3 P Paguldymo data (diena/mėnuo/metai) Data 8
4 P Perkėlimo į kitą skyrių /mirties data
(diena/mėnuo/metai)
Data 8
5 P Išeitys Skaičiai 1
6 R Lytis Raidės 1
7 P Gimimo data (diena/mėnuo/metai) Data 8
8 L Ligonis atvyko iš Skaičiai 1
9 L Ligonio būklė (pagal APACHE II, SAPS II, PIM) Skaičiai 5
10 L Imuninė ligonio būklė Skaičiai 1
11 R Paguldymo priežastis Skaičiai 1
11
12 L Trauma Raidės 1
13 R Infekcija atvykimo metu Raidės 1
14 R Antibakteriniai vaistai 48 val. laikotarpyje iki
atvykimo
Raidės 1
15 L Operacija mėn. laikotarpyje iki hospitalizacijos Skaičiai 1
16 L GKS stebėjimo balas Skaičiai 2
17 L Ūmus širdies/koronarinis sutrikimas Raidės 1
Duomenys apie rizikos veiksnius
18 P Intubacinis vamzdelis (su/be DPV) Raidės 1
19 P DPV pradžia (diena/mėnuo/metai) Data 8
20 P DPV trukmė Skaičiai 3
21 P Centrinės venos/arterijos kateteris (CVK) Raidės 1
22 P CVK pradžia (diena/mėnuo/metai) Data 8
23 P CVK trukmė Skaičiai 3
24 P Parenterinis maitinimas (PM) Raidės 1
25 P PM trumkė Skaičiai 3
26 P PM pradžia (diena/mėnuo/metai) Data 8
27 L Maitinimas per zondą nosyje/burnoje (MZ) Raidės 1
28 MZ pradžia (diena/mėnuo/metai) Data 8
29 L MZ trukmė Skaičiai 3
30 P Šlapimo pūslės kateteris ar stoma Raidės 1
31 P ŠPK pradžia (diena/mėnuo/metai) Data 8
32 P ŠPK trukmė Skaičiai 3
Duomenys apie antibakterinių vaistų vartojimą
33 P Antibakterinis vaistas (AB) Raidės 1
34 R AB vaisto kodas Raidės/skaičiai 7
35 R AB paskirtis Raidės 1
36 R AB skyrimo pradžia (diena/mėnuo/metai) Data 8
37 R AB skyrimo trukmė Skaičiai 2
Duomenys apie hospitalinę infekciją
38 P Infekcija Raidės 1
39 P Infekcijos tipas Raidės/skaičiai 8
40 P Infekcijos nustatymo data (diena/mėnuo/metai) Data 8
41 R Infekcija patvirtinta mikrobiologiškai Raidės 1
42 P Sukėlėjas 1,2,3 Raidės/ženklai 6
43 R Rizikos veiksnys 48 val. iki hospitalinės infekcijos
diagnozavimo
Raidės 1
44 P Kraujo infekcijos kilmė Raidės/ženklai 5
45 R Antibakterinis vaistas Raidės 1
12
1. Ligonio numeris: nuosekli ligonių numeracija: 0101001, 0101002, 0101003...0101049 ir t.t. Pacientų
numeracija nenutrūkstama visu metus. Kiekvienais metais ligonių numeracija pradedama iš naujo (pvz.
0101001,0101002 ir t.t.). 2. Ligos istorijos numeris: įrašomas numeris. 3. Paguldymo data: diena /mėnuo/metai. 4. Perkėlimo į kitą skyrių /mirties data: diena /mėnuo/metai. 5. Išeitys: 1 – perkeltas į kitą sk. (kitą ligoninę), 2 – mirė, 9 – nežinoma. 6. Lytis: V – vyras, M – moteris; X – nepažymėta. 7. Gimimo data: diena /mėnuo/metai. 8. Ligonis atvyko iš: 1 – kito sk./lig., 2 – kito RITS, 3 – namų, 4 – slaugos lig., 9 – nežinoma. 9. Ligonio būklė (pagal APACHE II, SAPS II, PIM-2): įrašomas skaičius. 10. Imuninė ligonio būklė: 0 – nėra imuniteto susilpnėjimo požymių; 1 – < 0,5 10
9 /l (polinuklearinių
leukocitų skaičius litre kraujo); 2 – susilpnėjęs imunitetas dėl imunosupresinio gydymo ir ligų, išskyrus
AIDS; 3 – ligonis serga AIDS; 9 – nežinoma. 11. Paguldymo priežastis: 1 – terapinė; 2 – chirurginė planinė; 3 – chirurginė skubi; 4 – nudegimas;
9 – nežinoma. 12. Trauma: T – taip; N – ne; X – nežinoma. 13. Infekcija atvykimo metu: T – taip; N – ne; X – nežinoma. 14. Antibakteriniai vaistai 48 val. laikotarpyje iki atvykimo: T – taip; N – ne; X – nežinoma. 15. Operacija mėn. laikotarpyje iki hospitalizacijos: 0 – neoperuotas, 1 – širdies kraujagyslių šuntavimo op.,
2 – kitos širdies op.; 3 – kitos krūtinės ląstos op.; 4 – kitos stambių kraujagyslių op.; 5 – neurochirurginės
op.; 6 – abdominalinės op.; 7 – ortopedinės op.; 8 – kitos operacijos; 9 – nežinoma. 16. Glasgo komos skalė (GKS): įrašyti balus (3–15). 17. Ūmus širdies/koronarinis sutrikimas: T – taip; N – ne; X – nežinoma. 18. Intubacinis vamzdelis (su/be DPV): T – taip; N – ne; X – nežinoma. 19. DPV trukmė: įrašyti laiką dienomis. 20. DPV pradžia: diena /mėnuo/metai. 21. Centrinės venos/arterijos kateteris (CVK): T – taip; N – ne; X – nežinoma. 22. CVK pradžia: diena /mėnuo/metai. 23. CVK trukmė: įrašyti laiką dienomis. 24. Parenterinis maitinimas (PM): T – taip; N – ne; X – nežinoma. 25. PM pradžia: diena /mėnuo/metai. 26. PM tukmė: įrašyti laiką dienomis. 27. Maitinamasis zondas nosyje/burnoje (MZ): T – taip; N – ne; X – nežinoma. 28. MZ pradžia: diena /mėnuo/metai 29. MZ trukmė: įrašyti laiką dienomis. 30. Šlapimo pūslės kateteris ar stoma: T – taip; N – ne; X – nežinoma. 31. ŠPK pradžia: diena /mėnuo/metai. 32. ŠPK trukmė: įrašyti laiką dienomis. 33. Antibakterinis vaistas (AB): T – taip; N – ne. 34. Antibakterinis vaistas (AB): žr. protokolo 1 priedą. 35. AB paskirtis: P – profilaktika, E – empirinis gydymas – infekcijos gydymas be mikrobiologinio tyrimo, S
– selektyvi virškinamojo trakto dekontaminacija, M – gydymas pagal išskirtą
mikroorganizmą/antibiotikogramą, X – nežinoma. 36. AB skyrimo pradžia: diena /mėnuo/metai. 37. AB skyrimo trukmė: įrašyti laiką dienomis. 38. Infekcija: T – taip; N – ne. 39. Infekcijos tipas: PN1 – pneumonija kai gautas teigiamas minimaliai kontaminuotos apatinių kvėpavimo
takų tiriamosios medžiagos kiekybinio pasėlio rezultatas; PN2 – pneumonija kai gautas teigiamas galimai
kontaminuotas apatinių kvėpavimo takų tiriamosios medžiagos kiekybinio pasėlio rezultatas; PN3 –
pneumonija patvirtinta alternatyviais mikrobiologiniais metodais; PN4 – pneumonija kai gautas teigiamas
skreplių ar kito nekiekybinio apatinių kvėpavimo takų tiriamosios medžiagos pasėlio rezultatas; PN5 –
klinikinė pneumonija be mikrobiologinio patvirtinimo; AKT – apatinių kvėpavimo takų inf. (išskyrus
pneumoniją); KRI – laboratorijos patvirtinta kraujo infekcija; STI-A – mikrobiologiniu tyrimu patvirtinta
simptominė šlapimo takų inf.; STI-B – mikrobiologiniu tyrimu nepatvirtinta šlapimo takų inf.; CVK1 –
vietinė infekcija, susijusi su centrinių kraujagyslių kateteriu (nėra teigiamo kraujo pasėlio); CVK2 – bendra
infekcija, susijusi su centrinių kraujagyslių kateteriu (nėra teigiamo kraujo pasėlio); CVK3 –
mikrobiologiniu tyrimu patvirtinta kraujo infekcija, susijusi su CVK); PVK1 - vietinė infekcija, susijusi su
periferinių kraujagyslių kateteriu (nėra teigiamo kraujo pasėlio); PVK2 - bendra infekcija, susijusi su
periferinių kraujagyslių kateteriu (nėra teigiamo kraujo pasėlio); PVK3 - mikrobiologiniu tyrimu patvirtinta
13
kraujo infekcija, susijusi su PVK; OZI – operacinės žaizdos inf.; CNS – centinės nervų sistemos inf.; VTR
– virškinamojo trakto inf.; OMA – odos ir minkštųjų audinių inf.; KSI – kaulų ir sąnarių inf.; SKI – širdies
ir kraujagyslių sistemos inf.; LOR – akių, ausų, nosies, gerklės ar burnos inf.; IAB – intraabdominalinė inf.;
LYT – lytinių takų inf.; SIS – sisteminės infekcijos; KSEP – klinikinis sepsis; NEO-KSEP – naujagimių
klinikinis sepsis; NEO-PNEU – naujagimių pneumonija; NEO-NEC - naujagimių nekrozuojantis
enterokolitas; NEO-KRI – naujagimių laboratorijos patvirtinta kraujo inf.; NEO-CNSB - laboratorijos
patvirtinta kraujo inf. su koaguliazės nesintetinančiais stafilokokais.
40. Infekcijos nustatymo data: diena/mėnuo/metai. 41. Infekcija patvirtinta mikrobiologiškai: T – taip, N – ne, X – nežinoma. 42. Mikroorganizmas 1, 2, 3: žr. protokolo 2 priedą. 43. Rizikos veiksnys 48 val. iki hospitalinės infekcijos diagnozavimo: T – taip; N – ne; X – nežinoma. 44. Kraujo infekcijos kilmė: įrašyti bakteremijos kilmę (židinį) sekančiai: B-CVK – centrinis kateteris, B-
PVK – periferinis kateteris, B-PUL – plaučių infekcija, B-ŠTI – šlapimo takų infekcija; B-VTI –
virškinamojo trakto infekcija; B-OŽI – operacinės žaizdos infekcija, B-OMA – odos ir minkštųjų audinių
inf.; B-KTI – kita infekcija, B-X – kilmė (židinys) nežinomas ar nenustatytas, N – nėra kraujo infekcijos. 45. Antibakterinis vaistas (AB): T – taip, N – ne, X – nežinoma.
5. DUOMENŲ PERDAVIMAS
Ligoninė, teikianti HI epidemiologinės priežiūros duomenis, suveda juos į elektroninę duomenų formą (EpiData
programoje) ir du kartus per metus: I pusmečio – iki rugsėjo 1 d., II pusmečio – iki ateinančių metų vasario 1 d.
siunčia juos Higienos institutui elektroninėje laikmenoje arba elektroniniu paštu [email protected].
Ligoninės, užregistravusios per I pusmetį mažiau nei 20 RITS pacientų, gali pateikti duomenis kartą metuose iki
einamų metų vasario 1 d. už praėjusius metus.
6. ATASKAITŲ RENGIMAS IR PATEIKIMAS
Higienos institutas du kartus per metus: I pusmečio – iki spalio 1 d. ir II pusmečio – iki ateinančių metų
balandžio 1 d. parengia HI epidemiologinės priežiūros RITS duomenų ataskaitas ir pateikia jas Užkrečiamųjų
ligų ir AIDS centrui bei paskelbia instituto tinklalapyje www.hi.lt.
7. KONFIDENCIALUMAS
7.1. Pacientų konfidencialumas
Neįmanoma identifikuoti atskirus pacientus, patekusius į HI registracijos duomenų bazę.
7.2. Ligoninės ir skyrių konfidencialumas
Ligoninės ir RITI yra sukoduoti. HI registracijos duomenų analizėje ir ataskaitose atskiros ligoninės
neidentifikuojamos.
14
Priedas 1
ANTIMIKROBINIAI VAISTAI IR JŲ KODAI
Elektroninėje duomenų suvedimo formoje antimikrobiniai vaistai koduojami pagal ATC5 tarptautinius kodus.
Antimikrobinio vaisto generinis pavadinimas (firminis pavadinimas) ATC5
Amikacin (Amikin, Biodacyna, Chemacin) J01GB06
Amoxicillin (Amopen, Amocileks, Ospamox, Clamoxil, Hiconocil, Moxaline) J01CA04
Amoxicillin ir enzimo inhibitorius (Amoxiklav, Augmentin, Medoclav) J01CR02
Amphotericin B (geriamas) (AmBisome) A07AA07
Amphotericin B (leidžiamas) J02AA01
Ampicillin (Standacilin, Pentrexyl) J01CA01
Ampicillin ir enzimo inhibitorius (Ampicilinas /Sulbaktamas) (Unazin) J01CR01
Ampicillin, deriniai J01CA51
Anidulafungin J02AX06
Arbekacin J01GB12
Azanidazole P01AB04
Azidocillin J01CE04
Azithromycin (Azitrox, Sumamed) J01FA10
Azlocillin J01CA09
Aztreonam J01DF01
Bacampicillin J01CA06
Bacitracin J01XX10
Benzathine benzylpenicillin (Retarpen) J01CE08
Benzathine phenoxymethylpenicillin (Ospen, Penicillin V) J01CE10
Benzylpenicillin (Penicillin G) J01CE01
Biapenem J01DH05
Brodimoprim J01EA02
Carbenicillin J01CA03
Carindacillin J01CA05
Caspofungin (Cancid) J02AX04
Cefacetrile J01DB10
Cefaclor (Ceclor, Vercef) J01DC04
Cefadroxil (Duracef, Moxacef, Biodroxil) J01DB05
Cefalexin (Ceporex, Keflex, Ospexin, Keforal, Sporidex) J01DB01
Cefaloridine J01DB02
Cefalotin J01DB03
Cefamandole (Mandolum) J01DC03
Cefapirin J01DB08
Cefatrizine J01DB07
Cefazedone J01DB06
Cefazolin (Cefamezin, Reflin, Kefzol, Totacef, Orizolin) J01DB04
Cefcapene J01DD17
Cefdinir J01DD15
Cefditoren J01DD16
Cefepime (Maxipime) J01DE01
Cefetamet J01DD10
Cefixime (Suprax) J01DD08
Cefmenoxime J01DD05
Cefmetazole J01DC09
Cefodizime J01DD09
Cefonicide J01DC06
Cefoperazone (Cefobid) J01DD12
Cefoperazone, deriniai (Sulperazon) J01DD62
Ceforanide J01DC11
15
Antimikrobinio vaisto generinis pavadinimas (firminis pavadinimas) ATC5
Cefotaxime (Abricef, Biotaksym, Claforan, Tarcefoksym, ) J01DD01
Cefotetan J01DC05
Cefotiam J01DC07
Cefoxitin J01DC01
Cefozopran J01DE03
Cefpiramide J01DD11
Cefpirome J01DE02
Cefpodoxime J01DD13
Cefprozil (Cefzil) J01DC10
Cefradine (Tafril A) J01DB09
Cefroxadine J01DB11
Cefsulodin J01DD03
Ceftaroline fosamil J01DI02
Ceftazidime (Biotum, Fortum, Kefadim) J01DD02
Ceftezole J01DB12
Ceftibuten J01DD14
Ceftizoxime J01DD07
Ceftobiprole medocaril J01DI01
Ceftriaxone (Biotrakson, Lendacin, Mesporin, Oframax, Rocephin) J01DD04
Ceftriaxone, deriniai J01DD54
Cefuroxime (Axetine, Zinnat, Zinacef, Kefurox) J01DC02
Cefuroxime, deriniai su kitais AB J01RA03
Chloramphenicol (Leavomycetinum) J01BA01
Chlortetracycline J01AA03
Cinoxacin J01MB06
Ciprofloxacin (Ciprinol, Ciprova, Cefran, Ciprobid) J01MA02
Clarithromycin (Klacid, Fromilid) J01FA09
Clindamycin (Dalacin C, Klimicin) J01FF01
Clofoctol J01XX03
Clometocillin J01CE07
Clomocycline J01AA11
Cloxacillin J01CF02
Colistin (geriamas) A07AA10
Colistin (injekijoms, infuzijoms) J01XB01
Dalbavancin J01XA04
Daptomycin J01XX09
Demeclocycline J01AA01
Dibekacin J01GB09
Dicloxacillin J01CF01
Dirithromycin J01FA13
Doripenem J01DH04
Doxycycline (Doxitin, Doxal, Doxyhexal, Vibramycin) J01AA02
Enoxacin J01MA04
Epicillin J01CA07
Ertapenem (Invanz) J01DH03
Erythromycin (Ilosone) J01FA01
Ethambutol J04AK02
Fleroxacin J01MA08
Flucloxacillin J01CF05
Fluconazole (Diflazon, Diflucan, Mycomax) J02AC01
Flucytosine J02AX01
Flumequine J01MB07
Flurithromycin J01FA14
16
Antimikrobinio vaisto generinis pavadinimas (firminis pavadinimas) ATC5
Fosfomycin J01XX01
Fusidic acid (Fucidin) J01XC01
Garenoxacin J01MA19
Gatifloxacin J01MA16
Gemifloxacin J01MA15
Gentamicin J01GB03
Grepafloxacin (Raxar) J01MA11
Griseofulvin D01BA01
Hachimycin J02AA02
Hetacillin J01CA18
Idaprim J01EA03
Imipenem ir enzimo inhibitorius (Cilastatinas) (Tienam) J01DH51
Isepamicin J01GB11
Isoniazid (Isozid, Laniazid, Nydrazid) J04AC01
Itraconazole (Orungal, Sporanox) J02AC02
Josamycin (Wilprafen) J01FA07
Kanamycin A07AA08
Kanamycin J01GB04
Ketoconazole (Ketozol, Nizoral) J02AB02
Latamoxef J01DD06
Levofloxacin (Tavanic) J01MA12
Lincomycin (Medoglycin, Lincocin) J01FF02
Linezolid J01XX08
Lomefloxacin J01MA07
Loracarbef (Lorabid) J01DC08
Lymecycline J01AA04
Mandelic acid J01XX06
Mecillinam J01CA11
Meropenem (Meronem) J01DH02
Metacycline (Rondomycin) J01AA05
Metampicillin J01CA14
Methenamine J01XX05
Meticillin J01CF03
Metronidazole (geriamas, rektalinis, vaginalinis) (Arilin, Efloran, Flagyl, Supplin) P01AB01
Metronidazole (leidžiams) (Efloran) J01XD01
Mezlocillin J01CA10
Micafungin J02AX05
Miconazole (Daktarin) J02AB01
Midecamycin J01FA03
Minocycline J01AA08
Miocamycin J01FA11
Moxifloxacin J01MA14
Nalidixic acid (Fucidin) J01MB02
Natamycin A07AA03
Neomycin (geriamas) A07AA01
Neomycin (injekcijai, infuzijai) J01GB05
Neomycino deriniai (geriamas) A07AA51
Netilmicin J01GB07
Nifurtoinol J01XE02
Nimorazole P01AB06
Nitrofurantoin (Furadoninum, Uvamin Retard) J01XE01
Nitroxoline (5-NOK) J01XX07
Norfloxacin J01MA06
17
Antimikrobinio vaisto generinis pavadinimas (firminis pavadinimas) ATC5
Nystatin A07AA02
Ofloxacin (Ofloxin, Zanocin) J01MA01
Oleandomycin J01FA05
Oritavancin J01XA05
Ornidazole (geriamas) P01AB03
Ornidazole (leidžiamas) J01XD03
Oxacillin J01CF04
Oxolinic acid J01MB05
Oxytetracycline J01AA06
Oxytetracycline, deriniai J01AA56
Panipenem ir betamipron J01DH55
Paromomycin A07AA06
Pazufloxacin J01MA18
Pefloxacin (Abactal) J01MA03
Penamecilln J01CE06
Penicilinų deriniai J01CR50
Penicilinų deriniai jautrūs beta-laktamazes gaminantiems mikroorganizmas J01CE30
Penicilinų deriniai su kitais AB J01RA01
Penimepicycline J01AA10
Pheneticillin J01CE05
Phenoxymethylpenicillin (Ospen) J01CE02
Pipemidic acid (Palin) J01MB04
Piperacillin J01CA12
Piperacillin ir enzimo inhibitorius J01CR05
Piromidic acid J01MB03
Pivampicillin J01CA02
Pivmecillinam J01CA08
Plataus veikimo spektro penicilinų deriniai J01CA20
Polymyxin B A07AA05
Polymyxin B J01XB02
Posaconazole J02AC04
Pristinamycin (Pyostacine) J01FG01
Procaine benzylpenicillin J01CE09
Propenidazole P01AB05
Propicillin J01CE03
Prulifloxacin J01MA17
Pyrazinamide (Pyrafat) J04AK01
Quinupristin/dalfopristin J01FG02
Ribostamycin J01GB10
Rifampicin (Benemicin, Eremfar, Rimactane, Tubocin) J04AB02
Rifaximin (Xifaxan) A07AA11
Rokitamycin J01FA12
Rolitetracycline J01AA09
Rosoxacin J01MB01
Roxithromycin (Renicin, Surlid) J01FA06
Rufloxacin J01MA10
Secnidazole P01AB07
Sisomicin J01GB08
Sitafloxacin J01MA21
Sparfloxacin J01MA09
Spectinomycin (Trobicin) J01XX04
Spiramycin (Rovamycine) J01FA02
Spiramycino deriniai su kitais AB J01RA04
18
Antimikrobinio vaisto generinis pavadinimas (firminis pavadinimas) ATC5
Streptoduocin J01GA02
Streptomycin (geriamas) A07AA04
Streptomycin (leidžiamas) J01GA01
Streptomycin, deriniai A07AA54
Sulbactam J01CG01
Sulbenicillin J01CA16
Sulfadiazine J01EC02
Sulfadiazine ir tetroxoprim J01EE06
Sulfadiazine ir trimethoprim J01EE02
Sulfadimethoxine J01ED01
Sulfadimidine J01EB03
Sulfadimidine ir trimethoprim J01EE05
Sulfafurazole J01EB05
Sulfaisodimidine J01EB01
Sulfalene J01ED02
Sulfamazone J01ED09
Sulfamerazine J01ED07
Sulfamerazine ir trimethoprim J01EE07
Sulfamethizole J01EB02
Sulfamethoxazole J01EC01
Sulfamethoxazole ir trimethoprim (Bactrim, Biseptol, Cotrimox, Groseptol) J01EE01
Sulfamethoxypyridazine J01ED05
Sulfametomidine J01ED03
Sulfametoxydiazine J01ED04
Sulfametrole ir trimethoprim J01EE03
Sulfamoxole J01EC03
Sulfamoxole ir trimethoprim J01EE04
Sulfanilamide J01EB06
Sulfaperin J01ED06
Sulfaphenazole J01ED08
Sulfapyridine J01EB04
Sulfathiazole J01EB07
Sulfathiourea J01EB08
Sulfonamidų deriniai ilgo veikimo J01ED20
Sulfonamidų deriniai su kitais AB (išskyrus trimetoprimą) J01RA02
Sulfonamidų deriniai trumpo veikimo J01EB20
Sulfonamidų deriniai vidutinio veikimo J01EC20
Sultamicillin J01CR04
Talampicillin J01CA15
Tazobactam J01CG02
Teicoplanin J01XA02
Telavancin J01XA03
Telithromycin J01FA15
Temafloxacin J01MA05
Temocillin J01CA17
Terbinafine D01BA02
Tetracycline J01AA07
Tetracyclino deriniai J01AA20
Thiamphenicol J01BA02
Thiamphenicol, deriniai J01BA52
Ticarcillin J01CA13
Ticarcillin ir enzimo inhibitorius J01CR03
Tigecycline J01AA12
19
Antimikrobinio vaisto generinis pavadinimas (firminis pavadinimas) ATC5
Tinidazole (geriamas, rektalinis) P01AB02
Tinidazole (leidžiamas) J01XD02
Tobramycin (Nebcin) J01GB01
Trimethoprim J01EA01
Troleandomycin J01FA08
Trovafloxacin J01MA13
Vancomycin (geriamas) (Edicin, Vancocin, Vanmixan) A07AA09
Vancomycin (leidžiamas) J01XA01
Voriconazole (Vfend) J02AC03
Xibornol J01XX02
20
Priedas 2
MIKROORGANIZMAI IR JŲ KODAI
Elektroninėje duomenų suvedimo formoje infekcijos sukėlėjai koduojami pagal ES epidemiologinės
priežiūros tinklo tarptautinius kodus.
Mikroorganizmas Kodas
Tyrimo atsakymas nežinomas _NA
Tyrimas nedarytas _NOEXA
Sukėlėjas neidentifikuotas _NONID
Nėra augimo _STERI
Achromobacter ACHSPP
Acinetobacter baumannii ACIBAU
Acinetobacter calcoaceticus ACICAL
Acinetobacter atspari karbapenemams ACICAR
Acinetobacter atspari karbapenemams ACICAR
Acinetobacter atspari colistinui ACICOL
Acinetobacter atspari colistinui ACICOL
Acinetobacter ESBL ACIEBL
Acinetobacter haemolyticus ACIHAE
Acinetobacter lwoffii ACILWO
Acinetobacter, neidentifikuota ACINSP
Acinetobacter, kitos ACIOTH
Acinetobacter atspari sulbaktamui ACISUL
Actinomyces spp ACTSPP
Aeromonas AEMSPP
Agrobacterium AGRSPP
Alcaligenes ALCSPP
Anaerobai, kiti ANAOTH
Aspergillus fumigatus ASPFUM
Aspergilus niger ASPNIG
Aspergilus, neidentifikuota ASPNSP
Aspergilus, kita ASPOTH
Bacillus spp BACSPP
Bacteroides fragilis BATFRA
Bacteroides, kiti BATOTH
Kitos bakterijos, neidentifikuotos BCTNSP
Kitos bakterijos BCTOTH
Burkholderia cepacia BURCEP
Campylobacter CAMSPP
Candida albicans CANALB
Candida globata CANGLA
Candida, neidentifikuota CANNSP
Candida, kita CANOTH
Candida parapsilosis CANPAR
Candida tropicalis CANTRO
Chlamidia spp CHLSPP
Citrobacter atspari karbapenemams CITCAR
Citrobacter atspari III k. cefalosporinams CITCEF
Citrobacter koseri/diversus CITDIV
Citrobacter freundii CITFRE
Citrobacter spp, neidentifikuota CITNSP
Citrobacter spp, kita CITOTH
Clostridium difficile CLODIF
Clostridium, kita CLOOTH
21
Mikroorganizmas Kodas
Corynebacterium spp CORSPP
Enterobacter aerogenes ENBAER
Enterobacter agglomerans ENBAGG
Enterobacter atspari amoksliklavui ENBAMC
Enterobacter atspari karbapenemams ENBCAR
Enterobacter atspari III k cefalosporinams ENBCEF
Enterobacter cloacae ENBCLO
Enterobacter gergoviae ENBGER
Enterobacter, neidentifikuota ENBNSP
Enterobacter, kita ENBOTH
Enterobacter sakazakii ENBSAK
Enterococcus faecalis ENCFAE
Enterococcus faecium ENCFAI
Enterococcus spp, neidentifikuoti ENCNSP
Enterococcus spp, kiti ENCOTH
Enterococcus atsparus ampicilinui ENSAMP
Enterococcus atsparus vancomicinui (VRE) ENSVRE
Escherichia coli atspari amoksiklavui ESCAMC
Escherichia coli atspari karbapenemams ESCCAR
Escherichia coli atspari III k cefalosporinams ESCCEF
Escherichia coli ESCCOL
Escherichia coli, ESBL ESCEBL
Enterobacteriaceae, neidentifikuota ETBNSP
Enterobacteriaceae, kitos ETBOTH
Kiti filamentai FILOTH
Flavobacterium FLASPP
Gardnerella GARSPP
Gram neig. bacilos, neidentifikuotos GNBNSP
Gram neig. bacilos, kitos GNBOTH
Gram neigiami kokai, neidentifikuoti GNCNSP
Gram neigiami kokai, kiti GNCOTH
Gram teigiamos bacilos, neidentifikuotos GPBNSP
Gram teigiamos bacilos, kitos GPBOTH
Gram teigiami kokai, neidentifikuoti GPCNSP
Gram teigiami kokai, kiti GPCOTH
Haemophilus influenzae HAEINF
Haemophilus, neidentifikuotas HAENSP
Haemophilus, kiti HAEOTH
Haemophilus parainfluenzae HAEPAI
Hafnia HAFSPP
Helicobacter pylori HELPYL
Kl. pneumoniae atspari amoksicilinui KLEAMC
Kl. pneumoniae atspari karbapenemams KLECAR
Kl. pneumoniae atspari III k cefalosporinams KLECEF
Kl. pneumoniae, ESBL KLEESB
Klebsiella, neidentifikuota KLENSP
Klebsiella, kita KLEOTH
Klebsiella oxytoca KLEOXY
Klebsiella pneumoniae KLEPNE
Lactobacillus spp LACSPP
Legionella LEGSPP
Listeria monocytogenes LISMON
Morganella MOGSPP
Moraxella catharallis MORCAT
Moraxella spp, neidentifikuota MORNSP
22
Mikroorganizmas Kodas
Moraxella spp, kita MOROTH
Staphylococcus aureus atsparus meticilinui MRSA
Staphylococcus aureus jautrus meticilinui MSSA
Mycobacterium atypical MYCATY
Mycobacterium tuberculosis MYCTUB
Mycoplasma spp MYPSPP
Neissria meningitidis NEIMEN
Nesisseria, neidentifikuota NEINSP
Neisseria spp, kita NEIOTH
Nocardia spp NOCSPP
Kiti parazitai PAROTH
Pasteurella PASSPP
Prevotella spp PRESPP
Propionibacterium PROSPP
Proteus atsparus amoksiklavui PRTAMC
Proteus atsparus karbapenemams PRTCAR
Proteus atsparus III k cefalosporinams PRTCEF
Proteus mirabilis PRTMIR
Proteus, neidentifikuota PRTNSP
Proteus, kita PRTOTH
Proteus vulgaris PRTVUL
Providencia PRVSPP
Pseudomonas aeruginosa PSEAER
Ps. aeruginosa atsparus karbapenemams PSECAR
Ps. aeruginosa atsparus ceftazidimui PSECEF
Ps. aeruginosa atsparus colistinui PSECOL
Ps. aeruginosa, ESBL, IBL PSEEBL
Psedomonaceae neidentifikuota PSENSP
Psedomonacae, kiti PSEOTH
Ps. aeruginosa atsparus piperacilinui PSEPIP
Salmonella enteritidis SALENT
Salmonella, neidentifikuota SALOTH
Salmonella, kita SALSPP
Salmonella typhimurium SALTYM
Salmonella typhi or paratyphi SALTYP
Serratia atspari amoksiklavui SERAMC
Serratia atspari karbapenemams SERCAR
Serratia atspari III k. cefalosporinams SERCEF
Serratia liqefaciens SERLIQ
Serratia marcescens SERMAR
Serratia, neidentifikuota SERNSP
Serratia, kita SEROTH
Shigella SHISPP
Staphylococcus aureus STAAUR
Staph. plazmos nekoaguliuojantis, neidentifik. STACNS
Staphylococcus epidermidis STAEPI
Staphylococcus haemolyticus STAHAE
Staphylococcus spp, neidentifikuotas STANSP
Staph. plazmos nekoaguliuojantis, kiti STAOTH
Staphylococcus aureus atsparus vankomicinui STAVAN
Stenotrophomonas maltophilia STEMAL
Streptococcus agalactiae B STRAGA
Streptococcus C G grupes STRHCG
Streptococcus spp, neidentifikuoti STRNSP
Streptococcus spp, kiti STROTH
23
Mikroorganizmas Kodas
Streptococcus pneumoniae STRPNE
Streptococcus pyogenes A STRPYO
Adenovirusas VIRADV
Cytomegalovirus (CMV) VIRCMV
Enterovirus polio coxsackie echo VIRENT
Hepatito A virusas VIRHAV
Hepatito B virusas VIRHBV
Hepatito C virusas VIRHCV
Human immunodeficiency virusas (ŽIV) VIRHIV
Herpes simplex virusas VIRHSV
Influenza A virusas VIRINA
Influenza B virusas VIRINB
Influenza C virusas VIRINC
Virusai neidentifikuoti VIRNSP
Virusai kiti VIROTH
Parainfluenza virusas VIRPIV
Rhino virusas VIRRHI
Rotavirusas VIRROT
Rota viruras VIRROT
Respiratory syncytial virusas (RSV) VIRRSV
SARS virusas VIRSAR
Varicella oster virusas VIRVZV
Kiti grybai YEAOTH
Yersinia YERSPP
HOSPITALINIŲ INFEKCIJŲ EPIDEMIOLOGINĖ PRIEŽIŪRA
REANIMACIJOS-INTENSYVIOSIOS TERAPIJOS SKYRIUJE
(Duomenų registracijos forma)
I. BENDRIEJI DUOMENYS
PACIENTO NUMERIS: └────┴────┴────┴────┴────┴────┴────┴ LIGOS ISTORIJOS NR.
PAGULDYMO Į SKYRIŲ DATA: ________-____-_____ IŠVYKIMO IŠ SKYRIAUS /MIRTIES DATA: ________-____-______
IŠEITYS: perkeltas į kitą sk. mirė
LYTIS: vyras moteris GIMIMO DATA: ________-____-_____
ATVYKO IŠ: kito skyriaus/ligoninės kito RITS namų slaugos lig.
PACIENTO BŪKLĖ (APACHE II, SAPS II, PIM-2 pabraukti) IMUNINĖ PACIENTO BŪKLĖ (įrašyti balus)
PAGULDYMO PRIEŽASTIS: terapinė chirurginė planinė chirurginė skubi nudegimas
TRAUMA: taip ne INFEKCIJA ATVYKUS: taip ne
ANTIBAKTERINIAI VAISTAI 48 VAL. LAIKOTARPYJE IKI ATVYKIMO: taip ne nežinoma
OPERACIJA MĖN. LAIKOTARPYJE IKI HOSPITALIZACIJOS: taip ne nežinoma
Jei taip: širdies koronarų šuntavimo kitos širdies kitos krūtinės ląstos kt. stambiųjų kraujagyslių
neurochirurginės ortopedinės abdominalinės kitos operacijos
GLASGO KOMOS SKALĖ: GKS ______ stebėjimo balas GKS ______ balas prieš sedaciją
ŪMUS ŠIRDIES/KORONARINIS SUTRIKIMAS taip ne nežinoma
II. RIZIKOS VEIKSNIAI (pildoma kasdien)
1 d. 2 d. 3 d. 4 d. 5 d. 6 d. 7 d. 8 d. 9 d. 10 d. 11 d. 12 d. 13 d. 14 d.
Intubacinis vamzdelis (su/be DPV)
Centrinės venos/arterijos kateteris
Parenterinis maitinimas
Maitinimas zondas nosyje/burnoje
Šlapimo pūslės kateteris ar stoma
III. ANTIBAKTERINIŲ VAISTŲ VARTOJIMAS (AB) (pildoma skiriant AB, pažymint jo paskirtį: P – profilaktika, E – empirinis gydymas;
S – selektyvi virškinamojo trakto dekontaminacija, M – gydymas pagal išskirtą mikroorganizmą/antibiotikogramą)
AB pavadinimas 1 d. 2 d. 3 d. 4 d. 5 d. 6 d. 7 d. 8 d. 9 d. 10 d. 11 d. 12 d. 13 d. 14 d.
1. ______________________
2. ______________________
3. ______________________
4. ______________________
5. ______________________
6. ______________________
7. ______________________
IV. DUOMENYS APIE HOSPITALINĘ INFEKCIJĄ (HI) (pildoma esant hospitalinei infekcijai, žr. Hospitalinių infekcijų apibrėžtys)
Eil.
Nr. Infekcijos tipas Infekcijos
data
Sukėlėjas
1
Sukėlėjas
2
Sukėlėjas
3
Rizikos
veiksnys 48
val. iki HI
Kraujo
infekcijos
kilmė
AB
1.
2.
3.
4.
25
5.
26
FORMOS PILDYMO APRAŠAS
I. BENDRIEJI DUOMENYS
Paciento numeris: nuosekli pacientų numeracija: 0101001, 0101002, 0101003 ir t. t. (pirmi du skaičiai pažymi ligoninę, antri du – skyrių, trys paskutiniai – pacientus). Kiekvienais metais ligonių numeracija pradedama iš naujo (pvz. 0103001,0103002 ir t. t.).
Paguldymo data: metai, mėnuo, diena. Įrašoma paguldymo į reanimacijos-intensyvios terapijos skyrių (RITS) data. Paciento būklė: paciento sunkumo būklės vertinimas balais pagal standartizuotas APACE II (ūminių fiziologinių ir lėtinių ligų įvertinimo skalė), SAPS II (supaprastintą
ūminių fiziologinių sutrikimų skalė) ir PIM-2 (vaikų mirštamumo indekso skalė) būklės vertinimo sistemas. Įrašyti vertinimo balą ir pabraukti sistemą, pagal kurią pacientas vertinamas (pvz. 10 (APACHE II, SAPS II, PIM-2).
Imuninė paciento būklė: vertinama paciento būklė hospitalizavimo į skyrių metu. Reikiamoje vietoje įrašomas vertinimo balas, kuris atitinka tuometinę paciento būklę: 0 – nėra imuniteto susilpnėjimo požymių; 1 – < 0,5 109 /l (polinuklearinių leukocitų skaičius litre kraujo); 2 – susilpnėjęs imunitetas dėl imunosupresinio gydymo ir ligų,
išskyrus AIDS; 3 – pacientas serga AIDS.
Antibakteriniai vaistai 48 val. laikotarpiu iki atvykimo: taip, ne. TAIP žymėti tuomet, kai pacientas buvo gydomas antibakteriniais vaistais 48 val. laikotarpiu prieš atvykdamas į IT skyrių. Žymėti NE, jei ligoniui buvo skirti antibakteriniai vaistai profilaktikai, selektyviniai virškinamojo trakto dekontaminacijai bei vietiniam gydymui
(tepalai, tirpalai).
Operacija mėn. laikotarpyje iki hospitalizacijos: Pacientas, prieš atvykdamas į reanimacijos-intensyvios terapijos skyrių, 30 dienų laikotarpiu buvo operuotas. Pažymėti
taip, ne. Jei TAIP, pažymėti atitinkamą operacijos tipą ().
Glasgo komos skalė (GKS): paciento sąmonės būklės įvertinimas. GKS stebėjimo balas – tikslus gydančio gydytojo suskaičiuotas mažiausias sąmonės balas per pirmas
24 val. nuo hospitalizacijos pradžios (3–15); GKS prieš sedaciją – prieš sedaciją nustatytas paciento sąmonės balas (3–15).
Ūmus širdies/koronarinis sutrikimas: taip, ne. TAIP žymėti tuomet, kai yra bet kuri ūmi širdies liga, išskyrus chirurgines intervencijas.
II. RIZIKOS VEIKSNIAI
Intubacinis vamzdelis: pildyti intubuotiems pacientams su ar be dirbtinės plaučių ventiliacijos, pažymint intubacijos dienas (). Centrinės venos/arterijos kateteris: pildyti esant kateteriui, pažymint kateterio buvimo dienas ().
Parenterinis maitinimas: pildyti esant parenteriniam maitinimui, pažymint maitinimo dienas (). Maitinimas per zondą nosyje/burnoje: pildyti esant maitinamajam zondui, pažyminti jo buvimo dienas ().
Šlapimo pūslės kateteris ar stoma: pildyti, esant nuolat įkištam kateteriui, pažymint kateterio buvimo dienas (). Vienkartinio ligonio šlapimo pūslės kateterizavimo
nežymėti.
III. ANTIBAKTERINIŲ VAISTŲ VARTOJIMAS
Pildoma tik vaisto skyrimo metu, įrašant skiriamo antibakterinio vaisto pavadinimą ir paskirtį (langelyje įrašyti atitinkamą raidę): A – gydymas pagal antibiotikogramą, E
– empirinis gydymas – infekcijos gydymas be mikrobiologinio tyrimo, M – gydymas pagal išskirtą mikroorganizmą, P – profilaktika, S – selektyvi virškinamojo trakto dekontaminacija.
IV. DUOMENYS APIE HOSPITALINĘ INFEKCIJĄ
Registruojamos tik reanimacijos- intensyvios terapijos skyriuje, kuriame gydomas pacientas, išsivysčiusios hospitalinės infekcijos.
Infekcijos tipas: rašomas infekcijos kodas.
Infekcijos registruojamos ir koduojamos taip:
Pneumonija – registravimui yra būtinas rentgenologinis patvirtinimas, mažiausiai vienas iš klinikinių simptomų: karščiavimas (>38C), leukopenija, leukocitozė, kosulys, naujai prasidėjęs pūlingų skreplių atkosėjimas ar skreplių pobūdžio pasikeitimas, plaučiuose išklausomi karkalai ir mikrobiologinis tyrimas.
Pagal mikrobiologinį tyrimą hospitalinė pneumonija koduojama:
PN1 – teigiamas minimaliai kontaminuotos apatinių kvėpavimo takų tiriamosios medžiagos kiekybinio pasėlio rezultatas; PN2 – teigiamas galimai kontaminuotas apatinių kvėpavimo takų tiriamosios medžiagos kiekybinio pasėlio rezultatas; PN3 – teigiamas alternatyvaus mikrobiologinio tyrimo rezultatas; PN4 – teigiamas skreplių ar kito
nekiekybinio apatinių kvėpavimo takų tiriamosios medžiagos pasėlio rezultatas; PN5 – klinikinė pneumonija be mikrobiologinio patvirtinimo.
Kraujo infekcijos registruojamos ir koduojamos taip:
KRI – kraujo infekcija, kuri registruojama tada, kai iš kraujo išskiriami mikrobai arba yra vienas klinikinis simptomas iš šių: karščiavimas (>38 C), šalčio krėtimas ar
hipotenzija ir įprastinis odos mikroorganizmas (pvz., koaguliazės nesintetinantis stafilokokas, mikrokokas, Corynebacterium, Bacillus, Propionibacterium padermės)
išskiriamas iš dviejų paimtų kraujo pasėlių (laikas tarp tyrimų – 48 val.). Registruojamos pirminės ir antrinės kraujo infekcijos (žr. Protokolo 2.1 punktą). KSEP –
pacientui būdingas bent vienas iš šių požymių (be jokio kitos priežasties): karščiavimas (> 38 °C), hipotenzija (sistolinis spaudimas < 90 mm/Hg) arba oligurija (20 cm 3 (ml)/val.) ir kraujo pasėlis nepaimtas arba kraujyje nenustatyta jokių mikroorganizmų ar antigenų, ir nėra aiškios infekcijos kitoje organizmo vietoje, ir gydytojo skirtas
būdingas sepsio gydymas
Šlapimo takų infekcijos – registruojamos pagal įsakymo 1 priede pateiktus kriterijus. Jos koduojamos taip:
ŠTI-A – mikrobiologiškai patvirtinta šlapimo takų inf.; ŠTI-B – mikrobiologiniu tyrimu nepatvirtinta simptominė šlapimo takų infekcija.
Su kraujagyslių kateteriais susijusios infekcijos – registruojamos ir koduojamos taip:
CVK1 – centrinio kateterio buvimo vietos inf. (neigiamas kraujo pasėlis); CVK2 – centrinio kateterio bendra inf. (neigiamas kraujo pasėlis ir kraujo infekcijos simptomai pašalinus kateterį išnyksta per 48 val.); CVK3 – centrinio kateterio sukelta kraujo inf. (teigiamas kraujo pasėlis ir klinikiniai simptomai esant kateteriui ar jį pašalinus 48
val.); PVK-1 - vietinė infekcija, susijusi su periferinių kraujagyslių kateteriu (PVK) (nėra teigiamo kraujo pasėlio); PVK-2 - bendra infekcija, susijusi PVK (nėra teigiamo kraujo pasėlio); PVK-3 - mikrobiologiniu tyrimu patvirtinta kraujo infekcija, susijusi su PVK.
Kitos infekcijos: AKT – apatinių kvėpavimo takų inf. (išskyrus pneumoniją); VKT – viršutinių kvėpavimo takų inf.; OŽI – operacinių žaizdų inf.; CNS – centinės nervų sistemos inf.; VTR – virškinamojo trakto inf.; OMA – odos ir minkštųjų audinių inf.; KSI – kaulų/sąnarių inf.; ŠKI – širdies/kraujagyslių sistemos inf.; LOR –
akių/ausų/nosies/gerklės/burnos inf.; IAB – intraabdominalinė inf.; LYT – lytinių takų inf.; SIS – sisteminės infekcijos; KSEP – klinikinis sepsis, NEO-KSEP -
klinikinis sepsis, NEO-PNEU – pneumonija, NEO-NEC - nekrozuojantis enterokolitas, NEO-KRI - laboratorijos patvirtinta kraujo inf., NEO-CNSB - laboratorijos patvirtinta kraujo inf. su koaguliazės nesintetinančiais stafilokokais.
Infekcijos data: Įrašyti infekcijos nustatymo datą (metai, mėnuo, diena).
Sukėlėjas: Įrašyti sukėlėją. Jei mikroorganizmas nenustatytas, žymėti – NONIDI, jei nedarytas tyrimas – NE, jei nėra augimo – STERILU.
Rizikos veiksnys 48 val. iki hospitalinės infekcijos diagnozavimo. Pildoma tik nustačius pneumoniją/šlapimo takų infekciją/kraujo infekciją. Rašyti TAIP esant pneumonijai ir jos rizikos veiksniui dirbtinei plaučių ventiliacijai arba kraujo infekcijai ir įvestam centriniam kateteriui arba šlapimo takų inf. ir esant įvestam šlapimo takų
kateteriui. Jei rizikos veiksnio nebuvo, rašyti – NE.
Kraujo infekcijos kilmė. Pildoma tik esant kraujo infekcijai (KRI), įrašyti jos kilmę (židinį) sekančiai: B-CVK – centrinis kateteris, B-PVK – periferinis kateteris, B-PUL – plaučių infekcija, B-ŠTI – šlapimo takų infekcija; B-VTI –virškinamojo trakto infekcija; B-OŽI – operacinės žaizdos infekcija, B-OMA – odos/minkštųjų audinių
inf.; B-KTI – kita infekcija, B-X – kilmė (židinys) nežinomas/nenustatytas, N – nėra kraujo infekcijos.
Antibakterinis vaistas. Jei skirtas gydymas, rašome TAIP, jei neskirtas – NE.
PASTABOS:
1. Forma įdedama į ligos istoriją ir pildoma kiekvienam ilgiau nei 48 val. (3 paros ir daugiau) besigydančiam RITS pacientui. 2. Pacientui gydantis skyriuje ilgiau nei 14 d., pildomas kitas duomenų registracijos formos lapas. Pirma dalis nepildoma, išskyrus grafą: Paciento numeris – būtina
įrašyti tą patį paciento numerį!
3. Jei pacientas, perkeltas į kitą skyrių, sugrįžta atgal į RITS per 72 val. (3 parų bėgyje), jo registracija pratęsiama – pildoma ta pati registracijos forma arba imamas naujas lapas ir įrašomas buvęs paciento numeris (registruojamas kaip vienas pacientas).
4. Jei pacientas, perkeltas į kitą skyrių, sugrįžta į RITS vėliau nei po 72 val., jis registruojamas kaip naujas RITS pacientas (suteikiamas naujas paciento numeris).
5. Prieš perkeliant pacientą į kitą skyrių/ligoninę, forma išimama ir perduodama asmeniui, kuris suveda duomenis į elektroninę duomenų formą (EpiData programoje).