Izanga

Ar bijote mirt ies? A r norite z inoti , kas nutiks j u m s m in i s? GalbQt

j u s turite s ie l^ , kur i atkel iavo is kazkur kitur ir sugrjs ten t ik

suirus j u s q kunui? O gal tai v iso labo t ik baimes sukeltos fan-

tazijos?

Paradoksalu, kad zmones, v ieninte l ia i is gyvi j butybii j Zemeje,

noredami gyventi normali j gyven im^ turi mals int i mirt ies baim?, nes bio-

loginis musi} instinktas nele idz ia pamirst i §io paskutinio pavojaus. Mums

pasenus, mirt ies va iduokl is s^moneje darosi ypac ve ik lus . Net religingi

zmones mano, kad mirt is y r a j q asmenybes pabaiga. M i l z i n i ska mirties

baime siejasi su mint imis apie nebutj, kur i nutrauks bet kokius rysius su

artimaisiais ir draugais. Mir t ies akivaizdoje v i s i z emisk i t iks la i tampa be-

prasmiai .

J e i mirt is isties butij musq egzistavimo pabaiga, tuomet gyveni-

mas t ikra i butij beprasmis. V i sg i tam tikros zmoniq galios le idzia patiketi

pomirt iniu gyven imu bei pajusti rys j su aukstesnemis jegomis ir net su

amzina siela. Je i t ikra i turime s ie l^ , tuomet kurgi j i ke l iauja po mirt ies? A r

t ikrai anapus fizines visatos y r a kazkas panasaus j dangij, p i ln^ protingij

butybii j? Ka ipg i j i s atrodo? K a s bus, ka i pateksime ten? A r y r a kazkok ia

auksc iausia gal ia, atsakinga uz tokj roji j? Panasi is k laus imai y r a seni kaip

pati zmoni ja ir daugel iui j i e v i s dar l i eka didele paslaptimi.

T i k r i e j i a tsakymai apie pomirt inio gyvenimo paslaptis daugeliui

zmoni i j l i eka paslepti uz nepasiekiamo sydo. Taip y r a todel, j og daugelis

musi4 serga jg imta amnezi ja, del kurios s ie la s^mones lygmenyje sutapa-

t inama su protu. Per pastaruosius keler ius metus placioj i v isuomene isgir-

do apie zmones, kur ie la ik ina i mire ir paskui ve l sugrjzo j sj pasaulj . J ie

pasakojo mat? i lg^ tunelj, rysk ias sviesas ir net trumpai sut ik? draugiskas

sielas, taciau ne vienas sii j pasakoj imij , pasirodziusi i| daugybeje knygi j

apie re inkamaci ja , neatskleide mums ne vienos paslapties apie pomirtinj

gyvenim^.

S i knyga — tai asmeninis dienorastis apie sielq pasaulj . C i a labai

nuodugniai aprasomi t ikr i ats i t ik imai apie tai, kas mums nut inka pasi-

baigus zemiskam gyvenimui . Jus pateksite anapus gerai z inomo tunelio

ir pazvelgsite j sielq pasaulj bei suzinosite, kas nut inka sieloms pries su -

grjztant j Z e m ? k i tam gyvenimui .

Is prigimties esu skeptikas, taciau taip v i sa i neatrodo pazvelgus j sios

knygos turinj. Mano kaip psichologijos patarejo ir hipnoterapeuto special i -

zaci ja y r a elgesio pokyc ia i psichologinems l igoms gydyti . Nemaz^ mano

darbo dalj sudaro trumpalaike kognityv ine perkaita, padedanti kl ientams

suderinti savo mint is bei emocijas ir skatinanti teisingq elgsen^. Mes kartu

tyrinejame j i j paziun4 prasm?, poveikj i r padarinius, nes as esu js i t ik in^s,

kad j o k i a psichine l iga nera isgalvota.

Savo praktikos pradzioje del pol inkio j tradicin? psichoterapij^ as at-

mesdavau zmonii j prasymus pazvelgti j praeitus gyvenimus. Naudodamas

hipnozes ir keliones per la ik^ technikas, ner im^ kel ianci i j pr is iminimi j

ir vaikystes traumij priezastims atrasti, j auc i au , kad bet koks bandymas

skverbtis j praeit^ gyvenimq neatit inka normij i r perzengia k l in ik ines

praktikos ribas. Mano susidomejimas re inkamac i ja ir metaf iz ika buvo

tik teorinis, ko l pradejau dirbti su j aunu zmogumi ir meginau padeti j a m

jve ikt i skausm^.

S is kl ientas skundesi v i s ^ gyven im^ j j kamuojanc iu bais iu skaus-

m u desiniajame sone. V ienas hipnoterapijos budq skausmui mazint i

- tai padeti kl ientui pajusti dar didesnj skausmq, kad ve l i au j i s gebetq

savarankiskai kontroliuoti j j . V ienos skausmo st iprinimo sesijos metu sis

zmogus js ivaizdavo, kad j j persmeigia pei l iu. leskodamas tokii j va izdini i j

istakij, as gal iausiai supratau, kad praeitame gyvenime j i s buvo P i rmo-

j o pasaulinio karo kare iv is , kur j Prancuzi joje persmeige durtuvu, todel

mums kartu pavyko v i s i ska i panaikint i j o skausm^.

Dr^sinamas savo kl ientq, pradejau eksperimentuoti megindamas

sugr^zinti juos j j i | gyvenimo laikotarpj dar pries sj atg imim^ Zemeje.

Is pradzii} j aud inaus i , kad dabartiniij zmogaus poreiki i j , js i t ik inimi j ir

baimiij derinys gali suformuoti i l iuz i j i j bang^, taciau greitai supratau, kad

giliai uzslepti pr i s imin imai atveria vartus j daugyb? praeities potyrii j , k u ­

rie y ra v i s i ska i reali is i r kur iuos tiesiog neprotinga ignoruoti. Pradejau

suprasti, kaip svarbu terapijoje y r a atrasti rys j tarp praeitij gyvenimij kuni j

bei j vyk i i j i r to, kuo esame dabar.

Tuomet padariau nepaprastai svarbij atradim^. A s pastebejau, j o g j

sieli} pasaulj ga l ima pazvelgti protu uzhipnotizuoto zmogaus, kur is paskui

papasakodavo man apie tai , kq ve ike tarp zemiskq atgimimij.

Dur i s j siel i j pasaulj man atvere v idutinio amziaus moteris, ypac im i i

hipnoterapijos kliente. Ba i gus i pr is imin imus apie praeitq savo gyvenim^, j i

staiga prakalbo apie v ienatv? ir uzdarum^. S i nejprasta asmenybe v i s i ska i

spontaniskai persoko j auksc iaus i^ pakitusios s^mones busen^, o as, pats

to nesuvokdamas, atradau akst in^ tokiems potyriams - pasiul iau klientei

paieskoti draugq netekimo priezasties ir tuo pac iu metu netyciomis pavar-

tojau v i en^ zodj, tapusj impulsu dvas in iams pr is imin imams. A s paklau-

siau, ar buvo kok i a nors draugij, kur iuos j i prarado, grupe.

Staiga mano kliente pradejo verkt i . K a i paklausiau, kas gi nutiko, j i

atsove: „As praradau kelet^ draugij is savo grupes i r todel jauc iuos i ypac

v ienisa" . Mane tai labai suglumino, taciau paklausiau, kurgi y r a ta draugij

grupe. - C i a , nuolatiniuose mano namuose, - paprastai atsake j i , — stebiu

juos net si4 ak imi rk^ !

Ba i g?s dirbti su s ia kl iente ir perklaus^s j os balso jrasi j , supratau, j og

kelias j sielq pasaulj y r a glaudziai susi j?s su praeitij gyvenimij pr is imi-

nimais. Y r a daugybe knygi j apie buvus ius gyvenimus, taciau ne vienoje

nekalbama apie musi j kaip siel i j gyvenimq arba apie tai, kaip suzadinti

dvasinius zmoni i j pr i s imin imus. A s nusprendziau pats pradeti tyrineti i r

per laikq jgi jau tam t ikn j gebejimij per savo kl ientus patekti j sieli j pasaulj.

Dar supratau, j og vietos dvasineje erdveje atradimas y r a daug prasminges-

nis uz paprasciausius praeitij savo gyvenimi j Zemeje atpasakojimus.

Ka ipg i jmanoma hipnozes budu atrasti sielq? fs ivaizduokite, kad

protas turi tris koncentrinius ratus, kur i i j k iekv ienas y r a mazesnis uz pas-

11

Sie l i } ke l i ones

kutinj j j i r esantis kito v iduje, atskirtas t ik proto s^mones s luoksniu. Pirma:

sluoksnis s imbol izuoja s^moning^ prot^, kr i t ikos ir analizes saltinj. A n

tras sluoksnis y r a pasqmone, kur iskart patenkame hipnozes metu ir tokii

budu atveriame vartus j atminties saugykl^ , sauganci^ v i s ^ informacij i

apie s} i r praeitus gyvenimus. Trec ias is — tai pats gi l iausias branduolys

kurj vadiname auks t esn i^a s^mone. Ta i paties auksciausio lygmens musi

asmenybes centras, auksciausiqj i } gali i j i s ra iska.

Aukstesnio j i s^mone y r a tikrojo musi j tapatumo namai , pa la ikom

pas^mones, kurioje saugoma daugybes praeitij kuni j sukaupta patirtis

Aukstesnio j i sqmone - tai ne lygmuo, o pati s iela. J i y r a isminties namai

o v i sa informaci ja apie pomirtinj gyven im^ pasiekia mus butent is sic

informacijos saltinio.

K a i p ve iksminga i gal ime taikyt i hipnoz? tiesai atskleist i? Zmonei

hipnozes busenoje nei miega, nei patir ia hal iucinaci jas. T ies ioginio tran­

so busenos mes nefantazuojame chronologine tvarka ir nematome j o k i i

hal iucinaci j i j . Transe esancii j zmoni i j protas letai v ibruoja nuo Be ta budru-

mo busenos ir per meditatyv i^ A l f a sritj daznai pas iekia jva i r ius Tetoj

lygmenis. Teta y r a hipnoze, o ne miegas. Miegodami mes pasiekiame

galutinj De l ta buvj , kuomet informaci ja is smegenij patenka j pas^mon? ii

iss i l ie ja sapnuose. V i sg i Tetos busenos s^moningas protas kuo puikiausiai

v i skg suvokia , todel per atvertus atminties kanalus gal ime gauti i r siijsti

informacija.

Hipnozes busenos esantys zmones t iks l ia i perteikia pas^moneje

matomus vaizdus ir g irdimus dialogus. Atsakydamas j k laus im^, toks

zmogus negali meluoti , taciau daznai k la id ingai a i sk ina is pas^mones

atejusi^ informaci ja, lyg ia i kaip ir mes panasiai elgiames budami s^mo-

ningi. Hipnozes busenos esantiesiems sunku suvokt i tai, kuo j i e netiki

tikroveje.

K a i kur ie hipnozes kr i t ika i tv irt ina, kad transo busenos esantys

zmones gali sufabrikuoti savo pr i s imin imus ir pateikti atsakymus, pr is i -

taikancius prie teorines hipnotizuotojo persamos schemos. M a n atrodo,

kad tokia taisykle y r a v i s i ska i klaidinga. Savo praktikoje k i ekv i en^ atvejj

t i r iu taip, l yg panasi^ informaci ja girdeciau p i rm^ kart^. Je i kl ientai nori

tam t ikru budu nugaleti hipnoz? ir t yc ia sukurti k o k i ^ nors fantazijq apie

sieli j pasaulj arba pomirtinj gyvenim^, j i j atsakymai gana greitai prades

•10

priestarauti k i tq kl ienti j atsakymams. J a u savo praktikos pradzioje supra­

tau kryzmines apklausos vert? ir nebuvo ne vieno atvejo, kad kas nors

butij norej?s apgauti mane ar pamaloninti klaidingais teiginiais. T i es^

sakant, hipnozes busenos esantys zmones dr^siai istaisydavo mane, j e i

neteisingai a i sk indavau j i j pasakoj imus.

Didejant mano kartotekai, bandymij i r k la id i j metodu ismokau k l au -

simus apie sielq pasaulj pateikti t inkama tvarka. S u aukstesni^ja s^mone

susitapatin? asmenys nelabai troksta k^ nors pasakoti apie sielq gyvenim^

kitame pasaulyje, todel dur ims j sj pasaulj atverti r e ik ia tureti nemaz^

rakti} r ink in j . Ta ip gal iausiai sukur iau t inkam^ metod^ - per pr is iminimus

patekti j skirt ingas s ie lq pasaulio dal is z inodamas, kurias duris atverti

t inkamu hipnozes sesijos metu.

S u k i ekv i ena sesija jgavau v i s daugiau pasit ikej imo ir v i s daugiau

zmoniij juto , kad sj bei t^ nutuokiu apie pomirtinj gyvenim^, todel su

v i s i sku pas i t ike j imu man apie tai pasakojo. Mano kl ientai y r a ir nepa­

prastai rel ig ingi v y ra i bei moterys, i r nieko bendro su j ok ia i s t ikej imais ne-

turintys asmenys. K i t a nemaza dalis y r a tarpine grandis, pasizymint i pacia

jvair iausia gyvenimo filosofija. Dirbdamas tol iau padariau stulbinantj

atradim^ - ka i t ik kl ientai regresijos budu susitapatindavo su savo siela,

v is i j i e labai log iskai atsakinejo j k laus imus apie sieli j pasaulj. K a i k u ­

rie zmones, pasakodami apie savo kaip s ie lq gyvenimus, net vartojo tuos

pacius zodzius ir va izd in ius .

V i sg i panasus daugelio kl ienti j potyriai neuzkirto man kel io t ikr int i

k iekvien^ j i j formuluot? ir aptikti ypat ing^ siel i j v e ik l^ . Z inoma, klienti j

pasakojimo budas s iek tiek skyres i , taciau to priezastis daugiau buvo sie­

los raidos lygmuo, o ne kl ienti j dvasines erdves suvokimo skirtumai.

Tyr imas buvo ypac letas, taciau didejant atvejij a rchyvu i , gal iau­

siai atradau modelj amzino pasaulio, kur iame gyvena musij sielos. A s

pastebejau, kad pasakoj imuose apie sieli j pasaulj y r a universal i i j tiesij,

kurias supranta v isos gyvenanci i j j i j Zemeje sielos. Butent tokia jvair iausi i j

zmoniij j zva lga mane j t ik ino, kad j i j pasakoj imais t iketi gal ima. Nesu re-

ligingas zmogus, taciau atradau, j o g po mirt ies patenkame j tvarking^

ir krypting^ pasaulj , i r supratau, j o g egzistuoja mi l z in i skas zemisko bei

pomirtinio gyvenimo model is.

13

Sie l i j ke l i ones

Galvodamas, kaip kuo geriau pristatyti savo atradimus, nusprend;

j og atveji4 tyr imo metodas y r a geriausias budas skaitytojui jvert int

k^ klientas pasakoja apie pomirtinj gyvenim^. K i ekv i enas mano ati

tas atvejis y r a tiesioginis dialogas tarp man?s ir kl iento. Informacijg

surinkta is mano jrasi j , darytij sesijos metu. Sioje knygoje v i sa i nekt

pasakoti apie savo kl ienti j gyvenimus, tai greic iau y r a j i j potyriq s ie l i

saulyje aprasymas lyginant juos su zemisku gyvenimu.

K a i kur iems skaitytojams gali buti sunku suvokt i sielq ka ip ne

teriali} objekt^, todel pirmuose skyr iuose a isk inama, is kur sielos ats in

ir k o k i ^ funkc i j^ at l ieka. K i ekv i enas atvejis vietos taupymo sumetime

tam, kad skaitytojas gaiety la ipsniskai suvokt i sielos v e ik l ^ , y r a sutr

pintas. Sky r i a i isdestyti taip, kad atskleisti j jprast^ sieli j jude j im^ j dva

erdv? ir is j os , be to, j i e pate ikiami kartu su k i ta dvasine informaci ja.

Informaci ja apie sieli j kel iones nuo mirt ies i k i kitos inkamac

r inkau daugiau ka ip trisdesimt metij. J au astuntajame desimtmetyje s

keliones nuo mirt ies i k i kitos inkamaci jos paskatino mane tirti i r rr

ryztas nuolatos augo. V i s g i daugelis sioje knygoje aprasytij G T G (gyv

mas tarp gyvenimi j ) atvejij y r a atrinkti is pastanjj i j 10 mano tyrinej

metij. Is pradzii j mane nustebino, kad ka i kur ie zmones tam t ikrus i

stesnius sieli j gyvenimo epizodus pr is imine geriau nei velesnius. \

del tam tikri j priezasci i j ne v ienas kl ientas negalejo pr is imint i v isos s

sielos gyvenimo chronologijos, k o k i ^ aprasiau sioje knygoje. K a i kuri

savo dvasinio gyvenimo aspektus mano kl ientai pr is imine ypac rys l

tuo tarpu kit i j p r i s imin imai buvo gana miglot i , todel net isdest^s 29 a

j u s , negal iu perteikti skaitytojui v isos apie siel i j pasaulj surinktos in

macijos. Knygos skyriuose y r a siek tiek daugiau informacijos, nei v i e i

kl ienti j pr i s imin imai .

Skaitytojui gal i pasirodyti , kad mano k laus ima i kartais y r a

sunkus. Hipnozes seanso metu klientq bQtina vesti tam t ikra krypt im

dirbant su siehj pasaul iu, vadovaujanciojo re ika lav ima i y r a daug die

n i , nei meginant isgauti praeitij gyvenimi j pr is imin imus. Transo buse

jprastas klientas y r a l ink?s kla idz iot i i r tuo pac iu metu stebeti jvair iau;

scenas bei vaizdus. Dazna i mano kl ientai nori , kad l iauciausi kalbe

nes troksta nutraukti savo pasakoj imus ir paprasciausiai megautis pra(

1 A

} zanga

sielos gyvenimij patirt imi. Tuomet stengiuosi buti svelnus ir atlaidesnis,

taciau mano sesijos paprastai t runka 3 valandas, todel y r a pakankamai

laiko daug k^ atskleist i . Zmones kartais atvyksta is labai toli i r daznai ne-

nori i s vyk t i .

Dide l j pas i tenkin im^ jausdavau stebedamas kliento veidq pasibaigus

sesijai. T i ems , kur ie is tiesij stebejo musij nemirtingumq, gimsta naujas

gilus suvokimas ir naujos galios. Pr ies pazadindamas savo klientus daznai

jdiegiu j i ems tam t ikr^ pojtaigin? atmintj. S^moningas suvokimas apie

savo sielos gyvenim^, dvas in? erdv? bei f iz inio planetij gyvenimo istori j^

suteikia siems zmonems kryptingos tvirtybes ir energijos.

Ga l i aus ia i tur iu pasakyt i , kad tai, k^ perskaitysite, gali sokiruoti j u s

ir pakeisti ankstesnj suprat im^ apie mirt j , be to, c i a destoma medziaga

gali priestarauti f i losofiniams ir re l ig iniams jus i j j s i t ik in imams. B u s ir

tokiij skaitytoji j , kur iems knygoje pateikta informaci ja t ik sustiprins j i j

nuomon?. K i t i ems klienti j pasakoj imai pasirodys per daug subjektyvus,

primenantys moksl ines fantastikos kur in ius . V i s g i kad ir kokie butij jus i j

js i t ik inimai , as t i k iu , j o g perskait? s i ^ knyg^, susim^stysite apie tai, k ok i ^

reiksm? zmoni ja i gali tureti c ia pateikta informaci ja apie pomirtinj gyve­

nimo, j e i j i is tiesij y r a t iks l i .

15