ES transporto mokslinių tyrimų politika

ir Lietuvos transporto politika –

sinergija konkurencingumui didinti

2014-11-07

LT pozicija 2012 m.: 58 vieta

LT pozicija 2014 m.: 46 vieta

Tarptautinis logistikos lygio indeksas (LPI)

Lietuva ES inovacijų švieslentėje 2014 m.

ES valstybių inovacijų išeigos rodikliai 2010-2011 m.

Išlaidos MTEP veiklai ir jų santykis su BVP

Inovacijos yra ES ekonomikos augimo

ir darbo vietų kūrimo strategijos

dėmesio centre.

ES šalys skatinamos iki 2020 m. į

mokslinius tyrimus ir plėtrą investuoti

3 % BVP (1 % viešojo finansavimo,

2 % privačiojo sektoriaus investicijų).

Dėl to turėtų būti sukurta 3,7 mln.

darbo vietų, o ES metinis BVP

padidėtų beveik 800 mlrd. eurų.

Lietuva ES transporto inovacijų švieslentėje

1.2. Mokslo rezultatų komercinimas ir inovatyvių įmonių veiklos plėtra,

skatinant viešas ir privačias investicijas.

Svarbiausi darbai:

Lietuvos sumanios specializacijos veiksmų planų įgyvendinimas;

Jungtinių mokslo ir verslo iniciatyvių finansavimo modelio parengimas;

Ekspertinės ir finansinės pagalbos teikimas verslo dalyvavimui tarptautinėse

MTEPI iniciatyvose;

Europos bendradarbiaujančios valstybės plano su Europos kosmoso agentūra

pasirašymas;

Mokslo ir verslo bendradarbiavimo ir įmonių investicijų į MTEP skatinimas;

Perkančiųjų organizacijų gebėjimų ugdymas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. veiklos prioritetai

Pagal strategijoje „Europa 2020“ numatytą pavyzdinę iniciatyvą „Tausiai

išteklius naudojanti Europa“ ir naująjį 2011 m. efektyvaus energijos vartojimo

planą, svarbiausias Europos transporto politikos tikslas – padėti sukurti

sistemą, kuri sudarytų sąlygas skatinti Europos ekonominę pažangą,

didinti konkurencingumą ir teikti aukštos kokybės judumo skatinimo

paslaugas, o išteklius naudoti kur kas efektyviau.

Transporto sistemos vizija:

Transporto sektorius auga, skatinamas judumas ir siekiama išmetamųjų

teršalų sumažinti 60 proc.

Europos transporto sistemos vizija

Baltosios knygos (2011) technologijų plane teigiama, kad didžiausios

naudos visai Europai gali duoti moksliniai tyrimai šiose srityse (I):

• ekologiškos, saugios ir tyliai veikiančios įvairių rūšių transporto priemonės

(įskaitant naujas medžiagas, naujas varymo sistemas, informacinių

technologijų ir valdymo priemones);

• technologijos, skirtos gerinti transporto saugumą ir saugą;

• naujos ar netradicinės transporto sistemos ir transporto priemonės, tokios

kaip nepilotuojamų orlaivių sistemos, netradicinės prekių paskirstymo sistemos;

• alternatyvių degalų kūrimas, įskaitant tinkamą infrastruktūrą;

Europos transporto mokslinių tyrimų ir inovacijų politika

Baltosios knygos (2011) technologijų plane teigiama, kad didžiausios

naudos visai Europai gali duoti moksliniai tyrimai šiose srityse (II):

• integruota transporto valdymo ir informavimo sistema, sudaranti sąlygas

teikti pažangaus judumo paslaugas, taip pat realiojo laiko informacijos

sistemos, skirtos nustatyto krovinių buvimo vietą ir valdyti krovinių srautus;

keleivių informavimo apie keliones, užsakymo ir mokėjimo sistemos;

• pažangi infrastruktūra (įdiegta ir Žemėje, ir kosminėje erdvėje), siekiant

užtikinti kuo visapusiškesnę skirtingų transporto rūšių stebėseną ir sąveiką, taip

pat ryšį tarp infrastruktūros ir transporto priemonių.

• darnaus judumo mieste inovacijos, pagrįstos CIVITA programa ir

iniciatyvomis, susijusiomis su miesto kelių kainodara ir judėjimo ribojimo

schemomis.

Europos transporto mokslinių tyrimų ir inovacijų politika

Mokslinių tyrimų finansavimo ES paramos lėšomis galimybės

EK programa “Horizontas 2020” ES struktūrinė parama

2014 m. ES pradėjo vykdyti naujausią 7 metų mokslinių tyrimų programą

„Horizontas 2020“. Iki 2020 m. numatytas beveik 80 mlrd. eurų ES finansavimas,

be to, šios lėšos pritrauks privačiojo sektoriaus ir nacionalinių viešojo sektoriaus

investicijų.

„Horizontas 2020“ tikslai:

• sustiprinti ES pozicijas mokslo srityje (24,4 mlrd. eurų);

• didinti pramonės inovacijas (17 mlrd. eurų), įskaitant investicijas į pagrindines

technologijas ir daugiau galimybių mažosioms įmonėms gauti paramos;

• spręsti didžiausią susirūpinimą keliančias socialines problemas,

pavyzdžiui, klimato kaitos, tvaraus transporto, atsinaujinančiosios energijos,

maisto saugos, aprūpinimo maistu ir senėjančios visuomenės (29,7 mlrd. eurų).

Horizontas 2020

Horizontas 2020: Socialiniai iššūkiai

ES struktūrinės paramos prioritetai

*2014 m. rugsėjo 8 d. patvirtinta EK

ES fondų investicijų Veiksmų programos* prioritetai

Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas

Informacinės visuomenės skatinimas

Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas

Energijos efektyvumo ir AIE gamybos ir naudojimo skatinimas

Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas

Darnaus transporto ir pagrindinių tinklų infrastruktūros plėtra

Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas

Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu

Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas

Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos

Techninė parama veiksmų programai administruoti

Techninė parama, skirta informuoti apie veiksmų programą ir jai vertinti

678,9

244,0

531,6

971,3

837,6

1 153,7

664,9

535,7

663,8

150,4

187,5

25,8

mln. Eur.

10,1%

Sumani specializacija: ex-ante sąlyga ES struktūrinei paramai

Lietuvos sumanios specializacijos kryptys

Energetika ir tvari aplinka

Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos

Įtrauki ir kūrybinga visuomenė

Agroinovacijos ir maisto technologijos

Sveikatos technologijos ir biotechnologijos

Transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos (IRT)sumanios transporto sistemos ir

informacinės ir ryšių technologijos

tarptautinių transporto koridorių

valdymo ir transporto rūšių

integracijos technologijos / modeliai

pažangus elektroninis turinys,

technologijos jam kurti ir

informacinė sąveika

informacinių ir ryšių technologijų

infrastruktūros, debesų kompiuterijos

sprendimai ir paslaugos

Prioritetai

17

Dėkoju už dėmesį