www.somo.lt
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
ĮMONIŲ, ĮSTAIGŲ IR
ORGANIZACIJŲ
VADOVŲ
PRIEŠGAISRINĖS
SAUGOS MOKYMŲ
DALIJAMOJI
MEDŽIAGA
2
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-44154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS Į S A K Y M A S
DĖL KRITERIJŲ ĮMONĖMS, ĮSTAIGOMS BEI ORGANIZACIJOMS, KURIŲ
VADOVAI TURI BAIGTI PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS MOKYMO
PROGRAMOS KURSĄ, PATVIRTINIMO IR ĮGALIOJIMŲ SUTEIKIMO
ĮGYVENDINANT LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS
ĮSTATYMĄ
2003 m. gegužės 29 d. Nr. 1V-193
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo (Žin., 2002,
Nr. 123-5518) 11 straipsnio 5 dalimi ir 17 straipsnio 3 dalimi:
1. T v i r t i n u kriterijus įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, kurių vadovai
turi baigti priešgaisrinės saugos mokymo programos kursą (pridedama).
2. Į g a l i o j u Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus
reikalų ministerijos direktorių patvirtinti gaisrų gesinimo organizavimo tvarką,
priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sąveikos principus gaisrų metu bei priešgaisrinių
gelbėjimo pajėgų reagavimą į pranešimus apie kilusius gaisrus.
3. N u s t a t a u, kad:
3.1. gaisrų gesinimo organizavimo tvarka, priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sąveikos
principai gaisrų metu bei priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų reagavimas į pranešimus apie
kilusius gaisrus turi būti patvirtinti iki 2003 m. liepos 1 d.;
3.2. šio įsakymo 1 punktas įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.
VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS VIRGILIJUS BULOVAS
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro
2003 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1V-193
KRITERIJAI ĮMONĖMS, ĮSTAIGOMS BEI ORGANIZACIJOMS, KURIŲ
VADOVAI TURI BAIGTI PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS MOKYMO
PROGRAMOS KURSĄ
1. Įmonės, įstaigos ir organizacijos (toliau – objektai), kuriose yra daugiau kaip 100
m2 bendro ploto A, B kategorijos pagal pavojų gaisrui arba sprogimui ir gaisrui kilti
gamybos ir sandėliavimo patalpų.
2. Objektai, kuriuose yra daugiau kaip 300 m2 bendro ploto C kategorijos pagal
pavojų gaisrui arba sprogimui ir gaisrui kilti gamybos ir sandėliavimo patalpų.
3. Objektai, kuriuose naudojamų ar laikomų pavojingų medžiagų kiekis pagal
Lietuvos ūkio objektuose naudojamų pavojingų medžiagų ribinius kiekius, patvirtintus
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 221 (Žin., 1999,
Nr. 68-2186), viršija pirmąjį (I) ribinių kiekių lygį.
4. Prekybos objektai, kuriuose yra daugiau kaip 100 m2 bendro ploto prekybos salių.
5. Gydymo įstaigos, kuriose yra daugiau kaip 20 stacionarių gydymo vietų.
6. Viešbučiai, moteliai, socialinės rūpybos įstaigos, kuriose yra daugiau kaip 20 vietų.
7. Kultūros objektai, kuriuose yra daugiau kaip 100 m2 bendro ploto salių, saugyklų.
3
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-44154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
8. Kiti objektai, kuriuose vienu metu gali būti daugiau kaip 50 žmonių.
LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS
ĮSTATYMAS
2002 m. gruodžio 5 d. Nr. IX-1225
Vilnius
III SKYRIUS
GYVENTOJŲ, ĮMONIŲ, ĮSTAIGŲ BEI ORGANIZACIJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS SRITYJE
10 straipsnis. Gyventojų teisės ir pareigos priešgaisrinės saugos srityje
1. Lietuvos Respublikos gyventojai turi teisę:
1) į gyvybės, sveikatos bei turto apsaugą kilus gaisrui;
2) į gaisro metu padarytos žalos atlyginimą Civilinio kodekso ir kitų įstatymų
nustatyta tvarka;
3) teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauti nustatant gaisro, padariusio žalą jų sveikatai
ar turtui, priežastis;
4) gauti informaciją priešgaisrinės saugos klausimais;
5) dalyvauti užtikrinant priešgaisrinę saugą, taip pat kurti ir vienytis į savanoriškas
ugniagesių formuotes.
2. Lietuvos Respublikos gyventojai privalo:
1) laikytis priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų;
2) kilus gaisrui, imtis priemonių gelbėti žmones, apsaugoti materialines vertybes ir
gesinti gaisrą, jeigu tai nesukelia rimto pavojaus jų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai;
3) vykdyti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų bei gaisro
gesinimo vadovo teisėtus nurodymus;
4) mokėti naudotis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis;
5) informuoti Valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą apie pastebėtą gaisrą,
priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus, keliančius gaisro pavojų;
6) įstatymų nustatytais atvejais leisti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos
pareigūnams apžiūrėti ir patikrinti jiems priklausančias gamybines, ūkines, gyvenamąsias,
kitas patalpas, statinius bei teritoriją;
7) leisti naudotis gaisrui gesinti ar gaisro gesinimui organizuoti jam priklausančiais
vandens telkiniais, vandens tiekimo sistemomis, gamtiniais ištekliais (smėliu, žvyru ir kt.),
transporto, ryšio priemonėmis bei kitais gaisro gesinimui ar jo organizavimui būtinais
daiktais, neatsižvelgiant į gaisro kilimo vietą.
11 straipsnis. Įmonių, įstaigų, organizacijų ir jų vadovų teisės bei pareigos
priešgaisrinės saugos srityje
1. Lietuvos Respublikoje veikiančios įmonės, įstaigos ir organizacijos turi teisę:
1) teisės aktų nustatyta tvarka steigti, pertvarkyti, reorganizuoti ir likviduoti iš savo
arba joms skirtų lėšų išlaikomus padalinius, skirtus gaisrams gesinti bei pirminiams
žmonių ir turto gelbėjimo darbams gaisrų metu atlikti;
2) į gaisro metu padarytos žalos atlyginimą Civilinio kodekso ir kitų įstatymų
nustatyta tvarka.
2. Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai turi
teisę:
1) teikti valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms pasiūlymus dėl
priešgaisrinės saugos užtikrinimo;
4
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
2) netrukdant kompetentingų institucijų atliekamam tyrimui, tirti objekte kilusių
gaisrų priežastis ir sąlygas;
3) nustatyti ekonomines ir socialines priemones, kurios skatintų užtikrinti
priešgaisrinę saugą objekte;
4) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją
priešgaisrinės saugos klausimais.
3. Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai
privalo:
1) užtikrinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų
vykdymą objekte bei nustatyti priešgaisrinį režimą jame;
2) vykdyti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų teisėtus nurodymus;
3) įstatymų nustatytais atvejais leisti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos
pareigūnams apžiūrėti ir patikrinti jų vadovaujamos įmonės, įstaigos, organizacijos
gamybines, ūkines, kitas patalpas, statinius bei teritoriją;
4) nedelsdami šalinti nustatytus priešgaisrinės saugos pažeidimus;
5) nutraukti atliekamus darbus, jeigu jie gali sukelti gaisrą ar sprogimą;
6) organizuoti valstybės tarnautojų ir darbuotojų instruktavimą, mokymą ir
atestavimą priešgaisrinės saugos klausimais, pagal kompetenciją tvirtinti priešgaisrinės
saugos instrukcijas;
7) aprūpinti objektą reikiamomis gaisro gesinimo priemonėmis;
8) užtikrinti, kad objekte įrengti gaisrinės technikos, automatikos įrenginiai, gaisrų
gesinimo priemonės būtų techniškai tvarkingi ir veiktų;
9) teisės aktų nustatytais atvejais atlikti objekto pavojaus ir rizikos analizę;
10) parengti valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planus ir jiems
išmokti rengti pratybas objekte;
11) teikti valstybinę priešgaisrinę priežiūrą vykdantiems pareigūnams informaciją,
reikalingą gaisrų prevencijos priemonėms objekte nustatyti;
12) kilus gaisrui objekte, kol atvyks priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, imtis
priemonių jį gesinti, vadovauti gaisro gesinimui, žmonių ir turto evakavimui, o atvykus
valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgoms vykdyti gaisro gesinimo vadovo
nurodymus;
13) prireikus skirti valstybės tarnautojus ir darbuotojus gaisrui objekte gesinti ir
materialinėms vertybėms evakuoti;
14) leisti naudotis gaisrui gesinti ar gaisro gesinimui organizuoti įmonei, įstaigai,
organizacijai priklausančiais arba įmonės, įstaigos, organizacijos teritorijoje esančiais
vandens telkiniais, vandens tiekimo sistemomis, gamtiniais ištekliais (smėliu, žvyru ir kt.),
gaisro gesinimo, transporto, ryšio priemonėmis bei kitais gaisro gesinimui ar jo
organizavimui būtinais daiktais, neatsižvelgiant į gaisro kilimo vietą;
15) nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sąlygų gaisrui kilti ir išsiplėsti.
4. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose už objekto priešgaisrinę būklę asmeniškai
atsakingi yra jų vadovai. Atlikdamas šią pareigą, vadovas privalo imtis būtinų objekto bei
jame esančių arba galinčių būti žmonių apsaugos nuo gaisro priemonių.
5. Įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurių sąrašą pagal vidaus reikalų ministro
patvirtintus kriterijus nustato Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento
direktorius, vadovas turi baigti priešgaisrinės saugos mokymo programos kursą.
6. Priemonės priešgaisrinei saugai užtikrinti visų rūšių įmonėse, įstaigose,
organizacijose finansuojamos iš jų arba joms skirtų lėšų.
7. Įmonės, įstaigos, organizacijos gali imtis priešgaisrinės įrangos gamybos ir jos
techninės priežiūros turėdamos įstatymų nustatyta tvarka išduotą licenciją. (negalioja nuo
2010 m. rugsėjo 21 d. (Žin.,2010,Nr. XI-1018)).
5
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
PATVIRTINTA
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64
(Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento
prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m.
liepos 27d. įsakymo Nr. 1-233 redakcija) (su 2011 m.
rugpjūčio 1 d. Nr. 1-234 pakeitimais (Žin., 2005, Nr.
26-852; 2010, Nr. 99-5167) , 2011, Nr. 100-4727):
BENDROSIOS GAISRINĖS SAUGOS TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės (toliau vadinama – taisyklės) nustato bendruosius
eksploatuojamų objektų, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas, gaisrinės saugos
reikalavimus, kurių privalo laikytis visi Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys asmenys.
2. Be šių taisyklių, būtina laikytis kitų eksploatuojamiems objektams taikomų gaisrinę
saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
3. Lietuvos Respublikoje veikiančios įmonės, įstaigos, organizacijos pagal kompetenciją,
atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką ir nesumažindamos reikalavimų, numatytų šiose
taisyklėse bei kituose gaisrinę saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose, gali parengti ir,
suderinusios su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie Vidaus reikalų
ministerijos (toliau – Priešgaisrin÷s apsaugos ir gelbėjimo departamentas), patvirtinti
įmonių, įstaigų, organizacijų gaisrinės saugos taisykles.
4. Šiose taisyklėse minimas statinio atsparumo ugniai laipsnis, statinio konstrukcijų ir
statybos produktų degumo klasės, statinio ir jo konstrukcijų gaisrinio pavojingumo klasės,
pastatų ir patalpų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų, priešgaisrinių užtvarų
(sienų, pertvarų, perdangų, durų, vartų, liukų, vožtuvų) tipai bei atsparumas ugniai
nustatomi pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.01.04:2004 „Gaisrin÷ sauga.
Pagrindiniai reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m.
gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 704 (Žin., 2004, Nr. 23-720).
5. Kiekvienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje turi būti parengtos gaisrinės saugos
instrukcijos (1 priedas).
6. Valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planas įmon÷je, įstaigoje,
organizacijoje rengiamas pagal 2 priede nurodytus reikalavimus.
7. Įmonėje, įstaigoje, organizacijoje organizuojami šie valstyb÷s tarnautojų ir darbuotojų
instruktažai gaisrinės saugos klausimais:
7.1. įvadinis (bendras);
7.2. periodinis (darbo vietoje);
7.3. papildomas (darbo vietoje).
8. Įvadinis (bendras) instruktažas turi būti organizuojamas visiems valstybės tarnautojams
ir darbuotojams, pradedantiems eiti pareigas ar dirbti. Įvadinis (bendras) instruktažas
įforminamas įvadinių (bendrų) gaisrinės saugos instruktažų registracijos žurnale (3
priedas).
9. Periodinis instruktažas darbo vietoje turi būti organizuojamas ne rečiau kaip kartą per
12 mėnesių.
10. Papildomai darbo vietoje turi būti instruktuojama pakeitus gaisrinės saugos instrukciją
6
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
(išskyrus redakcinio pobūdžio pakeitimus), darbo vietą, pasikeitus darbo funkcijoms,
gamybos technologiniams procesams, įvykus sprogimui arba kilus gaisrui, paaiškėjus, kad
valstybės tarnautojas ar darbuotojas stokoja reikiamų gaisrinės saugos žinių.
11. Instruktažai darbo vietoje (periodinis, papildomas) įforminami gaisrinės saugos
instruktažų darbo vietoje registracijos žurnale (4 priedas).
12. Įmonių, įstaigų, organizacijų valstybės tarnautojų ir darbuotojų gaisrinės saugos
mokymą ir atestavimą (žinių tikrinimą) ne rečiau kaip kartą per trejus metus privalo
organizuoti įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai pagal Minimalius reikalavimus valstybės
tarnautojų ir darbuotojų priešgaisrinės saugos mokymo programoms, patvirtintus
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
direktoriaus 2003 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 112 (Žin., 2003, Nr. 63-2873).
1 priedas
GAISRINĖS SAUGOS INSTRUKCIJA
Gaisrinės saugos instrukciją tvirtina įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas. Joje turi būti
nurodyta:
1. Teritorijos, statinių ir evakuacijos kelių priežiūros reikalavimai.
2. Atskirų gamybos procesų gaisrinės saugos reikalavimai, kurių pažeidimai gali sukelti
gaisrą.
3. Sprogių ir gaisringų medžiagų laikymo ir transportavimo sąlygos.
4. Rūkymo vietų ir vietų, skirtų suvirinimo ir kitiems darbams, kai naudojama atvira ugnis,
įrengimo reikalavimai.
5. Degių medžiagų surinkimo ir šalinimo iš patalpų, specialiųjų drabužių naudojimo
reikalavimai.
6. Kontrolinių matavimo prietaisų (termometrų, manometrų ir t. t.) pavojingos ribos,
kurias peržengus gali kilti gaisras ar sprogimas.
7. Elektros šildymo prietaisų ir šildymo įrenginių eksploatavimo reikalavimai.
8. Patalpų uždarymo pasibaigus darbui tvarka.
9. Valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmai kilus gaisrui: priešgaisrinių gelbėjimo
pajėgų iškvietimas, žmonių ir turto evakavimas, technologinio proceso (įrenginių) avarinio
stabdymo veiksmų eiliškumas, elektros prietaisų ir vėdinimo sistemos išjungimas,
gaisrinės įrangos naudojimas gaisrui gesinti.
Gaisrinės saugos instrukcijos tekstas turi būti aiškus, reikalavimai – trumpi ir konkretūs.
Įsigaliojus naujiems ar pasikeitus galiojantiems gaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės
aktams, keičiant technologinius procesus, pradedant naudoti naujas gaisrinės saugos
priemones, medžiagas, žaliavas ir pan., instrukcija privalo būti peržiūrėta, esant reikalui –
pataisyta ir iš naujo patvirtinta.
Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių
2 priedas
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ IR DARBUOTOJŲ VEIKSMŲ KILUS GAISRUI
PLANAS
Valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planas (toliau – planas) turi būti
parengtas įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kurioje dirba arba nuolat būna daugiau kaip
šimtas žmonių. Planą, suderintą su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui
pavaldžia įstaiga, tvirtina įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas. Šiam planui išmokti
įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ne rečiau kaip kartą per metus turi būti rengiamos
pratybos.
Plane turi būti numatyta:
7
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
1. Pagalba ugniagesiams renkantis trumpiausią kelią prie gaisro židinio, gesinti reikalingo
vandens telkinio ir t. t.
2. Elektros energijos išjungimas (išskyrus gaisrinės saugos sistemas), transportavimo
įrenginių ir agregatų sustabdymas, įvairių komunikacijų uždarymas, vėdinimo sistemų
išjungimas degančiose ir šalia jų esančiose patalpose ir kiti veiksmai, kuriais bus siekiama
sustabdyti gaisro plitimą.
3. Automatinių gaisro gesinimo sistemų (dūmų šalinimo, žmonių informavimo)
patikrinimas.
4. Žmonių, gesinančių gaisrą, apsauga nuo galimų griūčių, apsinuodijimų ir t. t.
5. Žmonių evakavimas iš gaisro zonos, materialinių vertybių apsauga ir evakavimas.
6. Žinybinių priešgaisrinių pajėgų, savanoriškų ugniagesių formuočių (jei tokios yra)
veiksmų tvarka, gesinimo priemonių ir technikos panaudojimas.
7. Personalo, dirbančio įmonėje, įstaigoje, organizacijoje skirtingomis sąlygomis (darbo ir
poilsio dienomis, žiemos metu ir t. t.), veiksmų variantai.
Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių
3 priedas
(Įvadinių (bendrų) gaisrinės saugos instruktažų registracijos žurnalo formos
pavyzdys)
ĮVADINIŲ (BENDRŲ) GAISRINĖS SAUGOS INSTRUKTAŽŲ
REGISTRACIJOS ŽURNALAS*
Eil.
Nr.
Instruktažo
data
Instruktuojamo
asmens
vardas,
pavardė
Instruktuojamo
asmens pareigos
Instruktuojančio
asmens
pareigos, vardas,
pavardė
Parašai
instruktavusio
asmens
išklausiusio
instruktažą
asmens
1
2
3
4
5
6
7
* Žurnalo forma gali būti papildyta kitomis reikalingomis skiltimis
Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių
4 priedas
(Gaisrinės saugos instruktažų darbo vietoje registracijos žurnalo formos pavyzdys)
GAISRINĖS SAUGOS INSTRUKTAŽŲ DARBO VIETOJE
REGISTRACIJOS ŽURNALAS*
Data
Instruktuoja-
mo asmens
vardas ir
pavardė
Instruktuojamo
asmens pareigos
Instrukcijos
Nr.
Instruktažo
pavadinima
s
Instruktuojančio
asmens
pareigos, vardas
ir pavardė
Parašai
Instruktuo-
jančio
asmens
Instruktuo-
jamo
asmens
1
2
3
4
5
6
7
8
8
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
* Žurnalo forma gali būti papildyta kitomis reikalingomis skiltimis.
Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių
5 priedas
GESINTUVŲ IR GAISRINIO INVENTORIAUS PARINKIMO REIKALAVIMAI
1. Nešiojamieji gesintuvai turi atitikti LS EN 3 standartų serijos, o kilnojamieji – LST EN
1866:2006 ir LST EN 1866-1:2007 standartų reikalavimus. (5 priedo 1 punktas negalioja
nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. (Žin., 2011, Nr. 100-4727))
2. Gaisrų klasių žymėjimas:
2.1. A klasė – kietųjų (dažniausia organinių) medžiagų gaisrai, kai degimas vyksta
susidarius įkaitusioms anglims;
2.2. B klasė – skystųjų arba galinčių suskystėti kietųjų medžiagų gaisrai;
2.3. C klasė – dujų gaisrai;
2.4. D klasė – metalų gaisrai.
3. Gesintuvų tipas ir skaičius nustatomas atsižvelgiant į galimo gaisro klasę, gesinimo
priemonių tinkamumą gaisrui gesinti, veiksmingumą, maksimalų gesinimo plotą,
patalpose ar įrenginiuose naudojamų medžiagų savybes, taip pat patalpų kategoriją pagal
sprogimo ir gaisro pavojų, patalpose naudojamų ir laikomų medžiagų fizikines bei
chemines savybes.
4. Technologinių įrenginių apsaugai gesintuvų turi būti tiek, kiek jų numatyta pagal
technologinius reikalavimus.
5. Jei patalpoje yra elektros įrenginių, nuolat turinčių įtampos, tai ne mažiau kaip 50 proc.
patalpose esančių gesintuvų turi būti tinkami elektros įrenginiams gesinti neišjungus
įtampos. Elektros įrenginius, turinčius įtampos (iki 1000 V), veiksmingiausia gesinti dujų
ir miltelių ABC klasės gesintuvais.
6. Gaisrus muziejuose, archyvuose, kompiuterinės technikos ir kituose panašiuose
pastatuose ir patalpose veiksmingiausia gesinti dujų ir miltelių ABC klasės gesintuvais.
7. Naudojant kitokio tipo gesinimo medžiagą, būtina atsižvelgti į jos gesinimo savybes ir
gamintojo standartą, taip pat į techninių sąlygų reikalavimus.
8. Patalpose gesintuvai turi būti išdėstyti tolygiai.
9. Gesintuvų skaičius parenkamas taip:
9.1. nustatoma galimo gaisro klasė, atsižvelgiant į naudojamų ir laikomų medžiagų
fizikines bei chemines savybes;
9.2. parenkamas gesintuvas su atitinkama gesinimo medžiaga (1 lentelė);
9.3. apskaičiuojamas nešiojamųjų gesintuvų skaičius (2 lentelė);
9.4. apskaičiuojamas kilnojamųjų gesintuvų skaičius (3 lentelė).
10. Jei patalpos plotas yra mažesnis už skaičiuojamąjį, gesintuvų skaičius apskaičiuojamas
proporcingai tam plotui.
11. Jei patalpos plotas mažesnis kaip 50 m2 (išskyrus gamybos ir sandėliavimo, taip pat
techninės paskirties patalpas), gesintuvus galima laikyti bendro naudojimo koridoriuose ir
vestibiuliuose. Gesintuvų skaičius nustatomas pagal bendrą visų patalpų plotą.
12. Nenurodytais atvejais gesintuvų skaičius nustatomas, atsižvelgiant į panašios paskirties
patalpas ir konkrečias sąlygas.
13. Įmonės, įstaigos, organizacijos teritorijoje (5000 m2 ir daugiau) pirminėms gaisro
gesinimo priemonėms laikyti turi būti įrengti specialūs skydai ar stendai. Juose turi būti
laikomi: 2 gesintuvai, 2 kibirai, smėlio dėžė ir kastuvas, nedegus audeklas, 2 laužtuvai,
2 kirviai. Skydai ir stendai turi būti įrengti lengvai prieinamose ir gerai matomose vietose,
netoli nuo išėjimų iš patalpų. 5000 m2 teritorijoje turi būti įrengtas vienas skydas. Prie
9
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
skydo ar stendo turi būti įrengta smėlio dėžė. Jei teritorijoje yra medinių ar karkasinių
pastatų, skyduose turi būti po du kobinius. (5 priedo 13 punktas negalioja nuo 2011 m.
rugpjūčio 1 d.(Žin., 2011, Nr. 100-4727)). 14. Nedegaus audeklo matmenys turi būti 0,9–1,8 m. Jis skirtas nedideliam plotui gesinti.
15. Dėžės su smėliu arba sorbentu talpa turi būti ne mažesnė kaip 0,3 m3. Prie dėžės
privalo būti kastuvas. Dėžės su smėliu arba sorbentu turi būti įrengiamos galimo ypač
degių, labai degių ir degių skysčių nuotėkio vietose. Smėlio dėžė įrengiama taip, kad į ją
nepatektų kritulių ir būtų patogu kasti smėlį. Įvairios talpos indai ir inventorius dažomas
raudonai.
1 lentelė
Gaisro
klasė
Gesinimo medžiaga
vanduo putos dujos
Milteliai
ABC
tipo
BC
tipo D tipo
A + + - ++ - -
B - ++ + ++ ++ -
C - - + ++ ++ -
D - - - - - ++
Sutartiniai ženklai:
+ + veiksmingiausia;
+ veiksminga;
- ne tokia veiksminga.
Nešiojamųjų gesintuvų skaičiaus nustatymas
2 lentelė
Eil. Nr. Gesintuvų laikymo vieta
Skaičiuojamasis
matavimo
vienetas
Minimalus gesinimo medžiagos
kiekis gesintuvuose (miltelių ar
angliarūgštės – kilogramais,
vandens ar putokšlio – vandens
mišinio – litrais)
2 kg (l) 4 kg (l) 6 kg (l)
1
Gamybos ir sandėliavimo
paskirties patalpos, kurioms
nustatytos šios pagal sprogimo ir
gaisro pavojų kategorijos:
1.1. Asg, Bsg 100 m2 - - 21
1.2. Cg 400 m2 - 3 2
1.3. Dg 600 m2 - 2 1
1.4. Eg 800 m2 - 2 1
2 Visuomeninės paskirties
patalpos 200 m
2 4 3 2
10
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
3 Medžiagų laikymas po
stoginėmis ir atvirose aikštelėse:
3.1. kietų degių medžiagų 400 m2 - 2 1
3.2. ypač degių, labai degių ir degių
skystų medžiagų bei dujų 400 m
2 - 41 31
4 Transporto priemonių stovėjimo
aikštelės:
4.1. lengvųjų automobilių 50 vietų - 31 21
4.2. krovininių automobilių,
autobusų 25 vietų - 31 21
5 Degalinės 2 kolonėlės - - 21
6 Statybos:
6.1. statomų pastatų viduje 1000 m2 - 3 2
6.2. pastoliai (pagal aukštus) 20 m - 1 -
7 Ugnies darbų vietos 1 vieta 21 11 -
8 Transporto priemonės:
8.1.
lengvieji automobiliai ir
automobiliai, kuriuose yra ne
daugiau kaip 8 sėdimos vietos
keleiviams ir 1 sėdima vieta
vairuotojui
1 vnt. 12 - -
8.2.
autobusai, kuriuose yra daugiau
kaip 8 sėdimos vietos keleiviams
ir 1 sėdima vieta vairuotojui, bet
ne daugiau kaip 16 sėdimų vietų
keleiviams ir 1 sėdima vieta
vairuotojui
1 vnt. 1 - -
8.3.
autobusai, kuriuose yra daugiau
kaip 16 sėdimų vietų keleiviams
ir 1 sėdima vieta vairuotojui
1 vnt. - 2 -
8.4.
krovininiai automobiliai, kurių
didžiausioji leidžiamoji masė ne
didesnė kaip 3,5 t
1 vnt. 1 - -
8.5.
krovininiai automobiliai, kurių
didžiausioji leidžiamoji masė
didesnė kaip 3,5 t
1 vnt. - 1 -
8.6. kombainai 1 vnt. - 21 -
8.7. kita žemės ūkio technika 1 vnt. 2 1 -
9 Individualūs lengvųjų
automobilių garažai 1 vieta - 1 -
10 Individualūs gyvenamosios
paskirties pastatai 150 m
2 2 1 -
Sutartiniai ženklai: 1 – privalomas nedegus audeklas;
11
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
2 – leidžiama turėti gesintuvą, turintį 1 kg (l) gesinimo medžiagos. nuo 2011 m. rugpjūčio
1 d. 5 priedo 2 lentelės sutartinis ženklas 2 išdėstomas (Žin., 2011, Nr. 100-4727).
„2 – leidžiama tur÷ti gesintuvus, turinčius 2 x 1 kg (l) gesinimo medžiagos.“
16. Jūrų, geležinkelio ir oro transporto priemonėse gesintuvų turi būti tiek, kiek jų
numatyta pagal techninės eksploatacijos taisyklių reikalavimus.
17. Nustatant gesintuvų skaičių konkrečiai vietai būtina išsirinkti tik vieną iš 2 lentelės 4,
5 ir 6 skiltyse nurodytų normatyvų.
18. Transporto priemonėse gesintuvai turi būti patikimai pritvirtinti lengvai pasiekiamose
vietose.
19. Transporto priemonėje, gabenančioje pavojingus krovinius, turi būti vienas 6 kg ir
vienas 2 kg miltelių turintys gesintuvai.
20. Pirotechnikos priemonių paleidimo aikštelėje turi būti ne mažiau kaip 6 kg gesinimo
medžiagos turintis gesintuvas ir nedegus audeklas.
21. Patalpose įrengtose rūkymo vietose turi būti ne mažiau kaip 2 kg gesinimo medžiagos
turintis gesintuvas. (5 priedo 21 punktas negalioja nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. (Žin.,
2011, Nr. 100-4727) . 22. Ugnies darbų atlikimo vietoje turi būti gaisro gesinimo priemonių (gesintuvas arba
dėžė su smėliu ir kastuvu, kibirai su vandeniu ir pan.).
Bendrųjų priešgaisrinės saugos
taisyklių
6 priedas
PAGRINDINIAI ŽMONIŲ EVAKUACIJOS PLANO REIKALAVIMAI
1. Žmonių evakuacijos planas turi būti pakabintas gerai matomoje vietoje
kiekvieno pastato visuose aukštuose (išskyrus gyvenamuosius namus), kai pastatuose
nuolat ar laikinai būna daugiau kaip 100 žmonių, taip pat neatsižvelgiant į žmonių skaičių
mokslo paskirties pastatuose: vaikų darželiuose, lopšeliuose, bendrojo lavinimo,
profesinėse ir aukštosiose mokyklose; gydymo paskirties pastatuose – ligoninėse,
sanatorijose, medicininės priežiūros įstaigų slaugos namuose; viešbučių paskirties
pastatuose. Žmonių evakuacijos planas, jo simboliai ir tekstas turi būti matomi iš ne
mažesnio kaip 1 m atstumo.
2. Aukšto žmonių evakuacijos plane būtina nurodyti: laiptines, liftus ir liftų holus,
kambarius, balkonus, išorines kopėčias, taip pat laiptinių, liftų holų ir evakuacijos keliuose
esančias duris.
3. Kiekvieno viešbučio, motelio, senelių prieglaudos kambario matomoje vietoje
turi būti pakabintas žmonių evakuacijos planas ir priešgaisrinės saugos reikalavimų
atmintinė, kurioje būtų nurodyta, kaip elgtis kilus gaisrui. Kiekvienos patalpos žmonių
evakuacijos plane turi būti užrašas „Jūsų kambarys...“.
4. Pagrindinis evakuacijos kelias žmonių evakuacijos plane turi būti pažymėtas
ištisine linija, atsarginis – punktyru. Šios linijos turi būti žalios spalvos ir dukart storesnės
už aukšto žmonių evakuacijos plano linijas. Pagrindinį evakuacijos kelią aukšto žmonių
evakuacijos plane būtina nurodyti per laiptines, apsaugotas nuo dūmų, taip pat laiptines,
vedančias į I pastato aukštą. Kai laiptinės vienodai apsaugotos nuo dūmų ir ugnies,
pagrindinis evakuacijos kelias yra iki artimiausios laiptinės. Linijos, rodančios evakuacijos
kelią, turi būti nubrėžtos iš kambario iki išėjimo į laiptinę arba kitą saugią vietą.
5. Aukšto žmonių evakuacijos plane simboliais turi būti pažymėta: žmonių
evakuacijos plano vietos, rankinių gaisrinių signalizatorių mygtukai, gaisriniai čiaupai,
gaisrininių siurblių (elektrifikuotų sklendžių) įjungimo mygtukai, gesintuvai, stacionarių
12
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
gesinimo ir dūmų šalinimo įrenginių rankinio paleidimo mygtukai, elektros skydeliai,
telefonai. Simboliai turi būti ryškūs ir gerai matomi.
6. Aukšto žmonių evakuacijos plane simbolius būtina aiškiai iššifruoti.
7. Su žmonių evakuacijos planu turi būti supažindinti visi valstybės tarnautojai ir
darbuotojai. Pakartotinai turi būti supažindinama kiekvienais metais.
8. Žmonių evakuacijos planą privalo patvirtinti įmonės, įstaigos, organizacijos
vadovas.
9. Žmonių evakuacijos plano sutartiniai ženklai pateikti lentelėje.
ŽENKLAS REIKŠMĖ KONTŪRO
SPALVA FONO SPALVA
GGESINTUVAS RAUDONA BBALTA
GAISRINIS ČIAUPAS RAUDONA BALTA / RAUDONA
ELEKTROS SKYDELIS JUODA GELTONA
TELEFONAS MĖLYNA
GAISRINĖS SIGNALIZACIJOS
MYGTUKAS RAUDONA BALTA
GAISRINIO SIURBLIO
(ELEKTRIFIKUOTOS
SKLENDĖS) ĮJUNGIMO
MYGTUKAS
RAUDONA BALTA
PAGRINDINIS EVAKUACIJOS
KELIAS ŽALIA
ATSARGINIS EVAKUACIJOS
KELIAS ŽALIA
JŪS ESATE ČIA (PLANO
VIETA) ŽALIA BALTA
(Evakuacijos iš N aukšto M kambario plano pavyzdys)
13
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
Bendrųjų priešgaisrinės saugos
taisyklių
7 priedas
PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS REIKALAVIMŲ ATMINTINĖ
Gerbiamieji svečiai!
Prašome laikytis priešgaisrinės saugos taisyklių:
nejunkite kambaryje elektrinių šildymo prietaisų (virdulių, lygintuvų, vandens
šildytuvų), išeidami iš kambario išjunkite televizorių, radijo imtuvą, kondicionierių,
apšvietimo lempas. Primename, kad pavojinga uždengti toršerus ir stalines lempas
degiomis medžiagomis. Tikimės, kad Jūs nerūkysite lovoje ir nepaliksite neužgesintų
cigarečių. Tai pavojinga. Draudžiama į lifto kabiną neštis neužgesintą cigaretę. Prašome
nemėtyti cigarečių ir nuorūkų į dėžes popieriams, tam tikslui naudokitės peleninėmis.
Nesineškite į kambarį ir jame nelaikykite medžiagų, galinčių sukelti gaisrą. Susipažinkite
su žmonių evakuacijos planu. Pasistenkite gerai įsiminti vietas, pro kurias galima išeiti, ir
laiptinių išdėstymą.
Kilus gaisrui Jūsų kambaryje:
nedelsdami praneškite apie jį priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai telefono ryšio
numeriu....………... (nurodyti telefono ryšio numerį, skirtą priešgaisrinei gelbėjimo
tarnybai iškviesti), jeigu degimo židinio negalite nuslopinti savo jėgomis, išeikite iš
kambario ir uždarykite duris, jų nerakindami; būtinai praneškite apie gaisrą koridoriaus
budėtojai arba kitam administracijos darbuotojui; pasitraukite iš pavojingos zonos ir
veikite pagal administracijos arba priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų nurodymus.
Kilus gaisrui ne Jūsų kambaryje:
nedelsdami praneškite apie jį priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai telefono ryšio
numeriu...…………... (nurodyti telefono ryšio numerį, skirtą priešgaisrinei gelbėjimo
6
p
r
i
e
d
o
t
ę
s
i
n
y
s
14
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
tarnybai iškviesti), išeikite iš savo kambario tada, kai uždarysite langus ir duris; jeigu
koridoriai ir laiptinės uždūmintos ir pasitraukti iš patalpų negalima, pasilikite savo
kambaryje ir plačiai atverkite langus. Sandariai uždarytos durys gali ilgam apsaugoti nuo
pavojingos temperatūros. Kad neapsinuodytumėte dūmais, uždenkite plyšius ir vėdinimo
sistemos kanalus vandenyje sudrėkintais rankšluosčiais arba patalyne; pasistenkite
telefonu pranešti administracijai savo buvimo vietą; atvykus į įvykio vietą ugniagesiams,
prieikite prie lango ir šaukitės pagalbos; evakuojantis nerekomenduojama naudotis liftu;
apsisaugoti galima pasislėpus balkone ar lodžijoje. Išėję į balkoną, būtinai sandariai
uždarykite duris.
Administracija
Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių
8 priedas
CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ LAIKYMAS
Grupės
pavadinimas
Grupės
Nr.
Medžiagos pavadinimas Grupės, su kuria
galima laikyti, Nr.
1 2 3 4
Ypač degūs ir
labai degūs
skysčiai
1.
2.
Acetonas, lakas, skiediklis
Nr. 648, RS-1
Spiritas, akmens anglys, derva,
Nr. 649, Nr. 651, RS-2
1, 2, 7, 8, 9, 10, 11,
12
Nuodingi ypač
degūs ir labai
degūs skysčiai
3.
4.
5.
6.
Etilo spiritas
Metilo spiritas
Etilo celozolvas
Etilenglikolis
3
4
5, 6
5, 6
Nitrilai 7. Nitroemalis, nitrolakas, nitrogruntas 1, 2, 7, 8, 9, 10, 11,
12
Degūs skysčiai 8.
9.
10.
11.
12.
Emalis, gruntas, antifrizas, stabdžių skystis
Natūrali alyva
Glicerinas, alyva, tepalas, drėkiklis
Monoetanolio aminas
Smulkus baliklis, dažai, glaistas
1, 2, 7, 8, 9, 10, 11,
12
Suslėgtos ir
suskystintos dujos
13.
14.
15.
16.
17.
Inertinės ir nedegios dujos: argonas, neonas,
azotas, anglies dioksidas
Degios ir sprogios dujos: metanas, vandenilis,
etilenas
Dujos palaikančios degimą: oras, deguonis
Nuodingos dujos: sieros trioksidas
Degios, nuodingos, sprogios dujos
13, 14, 15
13, 14
13, 15
16
17
Ypač degios ir
labai degios kietos
medžiagos
18.
19.
20.
21.
22.
Kalcio karbidas
Siera
Aliuminio pudra
Savaime užsidegančios medžiagos: aktyvintos
anglys, sulfatinė anglis
Medžiagos, su oru sudarančios sprogius mišinius
18
19
20
21, 35, 36
15
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
Grupės
pavadinimas
Grupės
Nr.
Medžiagos pavadinimas Grupės, su kuria
galima laikyti, Nr.
1 2 3 4
Oksiduojančios
medžiagos
23.
24.
25.
26.
27.
28.
Chlorkalkės, kalcio hipochloritas
Kalio permanganatas
Nuodingosios medžiagos oksidatoriai: chromo
oksidas ir kt.
Natrio ir kalio salietra
Amonio salietra
Vandenilio peroksidas
23
24
25
26
27
28
Nuodingos
medžiagos
29. Kristalinis fenolis, bario chloridas, boraksas 29
Mineralinės
rūgštys
30. Druskos, fluoro vandenilio rūgštis, pirofosforo
rūgštis
30
31.
32.
Sieros rūgštis
Azoto rūgštis
31
32
Šarmai 33.
34.
Skysti šarmai: natrio ir ličio, kalio ir ličio
elektrolitai
Sausi šarmai: kaustinė soda
33, 34
33, 34, 35
Bendroji chemija 35.
36.
Geležies chloro druskos: kalcinuotoji soda, natrio
fluoridas, kalcio chloridas
Sausi dažai: dažiklis, pigmentas (su oru sudaro
sprogius mišinius)
21, 22, 34, 35, 36
21, 22, 35, 36
Bendrųjų priešgaisrinės saugos
taisyklių
9 priedas
CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ GAISRŲ GESINIMO MEDŽIAGOS IR PRIEMONĖS
1. Vanduo kompaktinėmis čiurkšlėmis naudojamas kietoms degiosioms
cheminėms medžiagoms gesinti, sunkiems naftos produktams ir vandens uždangoms
sudaryti, kai reikia atskirti netoli gaisro židinio esančius objektus.
2. Vandens kompaktinėmis čiurkšlėmis negalima gesinti labai degių skysčių:
benzino, žibalo, benzeno, acetono, eterio, mineralinių alyvų, cheminių medžiagų, kurios
lengvesnės už vandenį, taip pat salietros, kalcio karbido, žemės šarminių metalų, magnio
lydinių.
3. Išpurslinta vandens srove gesinamos kietos cheminės medžiagos, taip pat
sunkesni už vandenį labai degūs ir degūs skysčiai.
4. Vandeniu su vilgikliais (0,5–2 % vilgiklio) gesinamos cheminės medžiagos,
kurios blogai drėksta. Tam tikslui naudojami vilgikliai: sulfonatas, sulfonoliai, putokšlis
PO-1 ir kt.
5. Vandens garai naudojami uždarose patalpose naftos produktams ir kitiems
degiems skysčiams gesinti. Vandens garai veikia kaip inertinės dujos. Oras, kuriame yra
30 % vandens garų, nepalaiko degimo.
6. Putomis, pagamintomis iš sulfonatų, gesinami naftos produktai ir kietos
degiosios cheminės medžiagos, o putomis, pagamintomis iš PO – hidrofiliniai skysčiai
(spiritas, acetonas ir kt.).
7. Suskystintas anglies dioksidas (CO2), arba angliarūgštė, naudojami gesintuvuose
ir stacionariuose įrenginiuose. Dujiniu anglies dioksidu gesinama ugnis uždarose patalpose
16
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
bei neišjungti iš elektros tinklo įrenginiai. Anglies dioksidu negalima gesinti degančių
metalų.
Anglies dioksidu gesinami ypač degūs, labai degūs ir degūs skysčiai bei dulkės.
Gesinant anglies dioksidu uždarose patalpose reikia būti su dujokauke arba tiekti dujas iš
kitos patalpos pro duris ar kitą angą.
8. Inertinėmis dujomis – azotu ir argonu gesinamas kalis ir natris. Argonas
efektyviai gesina skystą litį.
9. Halonai (halogeninti angliavandeniliai, taip pat vadinami freonais arba
chladonais) naudojami gesintuvuose, stacionariuose gesinimo įrenginiuose. Halonai
efektyviai gesina organinių medžiagų (naftos produktų, tirpiklių) gaisrus, kur kas silpniau
– vandenilį, amoniaką ir kt. medžiagas. Halonais negalima gesinti šarminių ir žemės
šarminių metalų, metalo organinių junginių. Halonai priklauso ozono sluoksnį ardančioms
medžiagoms, dėl to juos leidžiama naudoti tik tais atvejais, kai kitos gesinimo priemonės
yra neveiksmingos.
10. Milteliais gesinami šarminiai ir žemės šarminiai metalai, naftos produktai.
Milteliai gerai neutralizuoja liepsną, tačiau neužgesina labai įkaitusių, smilkstančių daiktų.
11. Smėliu gesinami nedideli gaisrai tais atvejais, kai negalima naudoti vandens.
Ypač degių ar labai degių cheminių medžiagų sandėlyje smėlio dėžės talpa turi būti 1 m3,
kituose – 0,5 m3.
Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių
10 priedas
(Leidimo atlikti ugnies darbus formos pavyzdys)
TVIRTINU
Įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas
_______________
(parašas)
_____________________________
(vardas, pavardė)
LEIDIMAS ATLIKTI UGNIES DARBUS
200 ____ _______ Nr _______
1. Įmonė, įstaiga, organizacija
________________________________________________________________________
_
2. Darbo vieta
________________________________________________________________________
_
3. Darbo apibūdinimas
________________________________________________________________________
_
________________________________________________________________________
_
4. Asmuo, atsakingas už vietos paruošimą ugnies darbams
________________________________________________________________________
________________________________________________________________________
__
17
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
5. Asmuo, atsakingas už ugnies darbų atlikimą
________________________________________________________________________
__________________________________________________________________
6. Veiksmai ir jų eilės tvarka ruošiantis atlikti ir atliekant ugnies darbus
6.1. ruošiantis atlikti ugnies darbus:
________________________________________________________________________
6.2. atliekant ugnies darbus:
________________________________________________________________________
_______________________________________________________________________
7. Darbų vykdytojai ir įrašai apie instruktavimą:
Eil.
Nr.
Vardas ir pavardė
Profesija
Instruktuojamų
asmenų
parašai
Instruktuojančio
asmens
parašas
8. Oro analizės rezultatai:
Data
Laikas
Mėginių paėmimo tvarka
Koncentracija
Darbus atlikti
leidžiama arba
neleidžiama
Analizę
atlikusio
asmens
parašas
9. Veiksmai, numatyti 6.1 punkte, atlikti
________________________________________________________________________
_
________________________________________________________________________
_
________________________________________________________________________
(asmens, atsakingo už vietos paruošimą ugnies darbams, parašas)
18
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
10. Vieta ugnies darbams paruošta
________________________________________________________________________
________________________________________________________________________
__
(asmens, atsakingo už ugnies darbų atlikimą, parašas)
Asmuo, atsakingas už paruošimą atlikti ugnies darbus
___________________________ ______________________________
(parašas) (vardas, pavardė)
Asmuo, atsakingas už ugnies darbų atlikimą
___________________________ ______________________________
(parašas) (vardas, pavardė)
Asmuo, atsakingas įmonėje, įstaigoje organizacijoje už priešgaisrinę saugą
___________________________ ______________________________
(parašas) (vardas, pavardė)
Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių
11 priedas
DURPYNŲ GAISRO GESINIMO PRIEMONIŲ PARINKIMAS
Gaisrinė technika
Durpyno plotas (ha)
iki 100 100–300 300–400 400–600 600–800 daugiau
kaip 800
vikšrinis traktorius su pritaikyta
priešgaisrine įranga ir inventoriumi
-
1
1
1
1
1
gaisrinis agregatas
- 1 1 1 2 2
prikabinamoji vandens cisterna (>4 m3) 1 1 1 2 2 3
siurbliai ir pan. 4 8 12 16 18 18
nešiojamieji motosiurbliai***
, kurių
našumas 500 l/min ir daugiau
1 1 2 2 3 3
Sutartiniai ženklai:
gaisrinis automobilis arba ratinis traktorius su siurbliu (traktoriuje turi būti
20 m ilgio gaisrinė žarna ir švirkštas);
siurbliai jungiami prie traktorių, dirbančių durpių gamyboje; ***
į komplektą turi įeiti 20 m ilgio 5 gaisrinės žarnos ir švirkštas.
PASTABOS:
1. Durpių įmonės teritorijoje turi būti pirminių gaisro gesinimo priemonių.
Kiekvienoje 50 ha ploto dalyje turi būti: dėžė su smėliu (ne mažesnė kaip 1 m3 talpos),
19
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
kastuvai – 2 vnt., statinės su vandeniu (ne mažesnės kaip 0,2 m3 talpos) – 2 vnt., kibirai –
2 vnt. ir gesintuvai – 2 vnt.
2. Durpių įmonės teritorijoje gali būti ir kitų papildomų gaisro gesinimo
priemonių bei įrenginių, kuriais galima pranešti apie gaisrą.
3. Kitas reikalingas gaisro gesinimo priemonių ir įrenginių normas nustato durpių
įmonės vadovas.
Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisykli
12 priedas
(Vidaus priešgaisrinio vandentiekio patikros žurnalo formos pavyzdys)
VIDAUS PRIEŠGAISRINIO VANDENTIEKIO PATIKROS ŽURNALAS
Eil.
Nr.
Patikros
data
Patikros rezultatai Tikrinusio
asmens vardas,
pavardė,
pareigos, parašas
Už gedimų
(trūkumų)
pašalinimą
atsakingo
asmens vardas
ir pavardė
Gedimai
(trūkumai)
pašalinti
(data, parašas)
Pastabos
1 2 3 4 5 6 7
PATVIRTINTA
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu
Nr. 1-327
GAISRINĖS SAUGOS REIKALAVIMŲ NEDIDELIEMS PREKYBOS, MAITINIMO
IR PASLAUGŲ PASKIRTIES STATINIAMS (PATALPOMS) KLAUSIMYNAS
1. Ar objekte yra gaisrinės saugos instrukcija.
2. Ar darbuotojams organizuojami instruktažai gaisrinės saugos klausimais, ar jie
įforminami gaisrinės saugos instruktažų registracijos žurnaluose.
3. Ar evakuacijos keliai ir išėjimai yra laisvi ir parengti žmonėms netrukdomai
evakuoti.
4. Ar koridoriuose, laiptinėse ir ant durų evakuaciniuose išėjimuose yra įrengti
evakuacijos kryptį nurodantys ženklai.
5. Ar patalpose elektros instaliacija ir elektros prietaisai yra tvarkingi.
6. Ar objekte yra pakankamas gesintuvų skaičius (100 m2 patalpos plote turi būti ne
mažiau kaip du 2 kg (l) ar 4 kg (l) talpos gesintuvai arba vienas 6 kg (l) talpos gesintuvas).
7. Ar gesintuvų garantinis galiojimo laikas, nurodytas ant gesintuvo etiketės, nėra
pasibaigęs.
8. Ar gesintuvai laikomi lengvai prieinamose ir matomose vietose, ne arčiau kaip 1 m
iki šildymo prietaisų.
9. Ar gesintuvai pakabinti taip, kad atstumas nuo grindų iki gesintuvo apačios yra ne
didesnis kaip 1,5 m; ar jie statomi gaisrinių čiaupų spintelėse arba ant grindų, laikomi
specialiose spintelėse, dėžėse ar stovuose.
10. Ar gesintuvų paleidimo įtaisai yra užplombuoti.
20
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
11. Ar objekte įrengtas vidaus gaisrinis vandentiekis techniškai yra sutvarkytas ir
patikrintas (vandentiekis perplautas, gaisrinės žarnos perkantuotos ir hidrauliškai
išbandytos), ar patikros rezultatai įrašyti į tam tikslui skirtą žurnalą.
12. Ar objekte įrengtos gaisrinės saugos sistemos ir gaisrinės automatikos įrenginiai
(stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos,
perspėjimo apie gaisrą ir evakuacijos valdymo sistemos, statinių vidaus gaisrinio
vandentiekio sistemos, lauko gaisrinio vandentiekio sistemos, dūmų ir šilumos kontrolės
sistemos) yra techniškai tvarkingi ir parengti darbui.
13. Ar atliekama gaisrinės saugos sistemų ir gaisrinės automatikos įrenginių techninė
priežiūra ir bandymai, ar jų rezultatai įrašyti į žurnalus.
PATVIRTINTA
Priešgaisrinės apsaugos ir
gelbėjimo departamento prie
Vidaus reikalų ministerijos
direktoriaus 2010 m. vasario
22 d. įsakymu Nr. 1-63
OBJEKTO ATITIKTIES PRIEŠGAISRINĘ SAUGĄ REGLAMENTUOJANTIEMS
TEISĖS
AKTAMS PATIKRINIMŲ ATLIKIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Objekto atitikties priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams
patikrinimų atlikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato valstybinės priešgaisrinės
priežiūros pareigūnų atliekamų priešgaisrinių techninių patikrinimų objektuose
organizavimo tvarką ir objektų patikrinimų periodiškumą.
Priešgaisrinių techninių patikrinimų tikslas – nustatyti, kaip laikomasi teisės aktų,
nustatančių eksploatuojamų objektų priešgaisrinės saugos reikalavimus ir kitus veiksnius,
turinčius įtakos žmonių ir turto priešgaisrinei saugai.
2. Apraše vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, apibrėžtas Lietuvos Respublikos
priešgaisrinės saugos įstatyme (Žin., 2002, Nr. 123-5518) ir Valstybinės priešgaisrinės
priežiūros nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio
9 d. nutarimu Nr. 739 (Žin., 2003, Nr. 57-2549).
II. OBJEKTŲ GRUPĖS IR TIKRINIMO PERIODIŠKUMAS
3. Visi tikrinami objektai skirstomi į keturias grupes (I, II, III, IV). Statiniai objektų
grupėms priskiriami pagal naudojimo paskirtį (1 priedas), vadovaujantis statinių
klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį reglamentuojančiais teisės aktais. Kai pastatą
sudaro įvairių paskirčių patalpos, pastato paskirtis nustatoma pagal patalpą, kuri atitinka
dažniau tikrinamos grupės kriterijus nei visas pastatas.
4. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
(toliau – PAGD) pavaldžios įstaigos viršininkas, vadovaudamasis statinių klasifikavimą
pagal jų naudojimo paskirtį reglamentuojančiais teisės aktais, įmonių, įstaigų, organizacijų
pastatus, esančius vienoje teritorijoje (vienu adresu), gali prilyginti vienam objektui.
5. Objektų priešgaisrinių techninių patikrinimų periodiškumas:
5.1. I grupės objektų priešgaisriniai techniniai patikrinimai atliekami ne rečiau kaip
kartą per metus;
21
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
5.2. II grupės objektų – ne rečiau kaip kartą per 2 metus;
5.3. III grupės objektų – ne rečiau kaip kartą per 3 metus;
5.4. IV grupės objektų priešgaisriniai techniniai patikrinimai atliekami pasirinktinai,
atsižvelgiant į gaisrų statistiką bei kitas aplinkybes, vyriausiojo valstybinės priešgaisrinės
priežiūros inspektoriaus, PAGD pavaldžios įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens, PAGD
pavaldžios įstaigos struktūrinio padalinio, atliekančio valstybinės priešgaisrinės priežiūros
funkcijas (toliau – VPP padaliniai), vadovo (toliau – įgaliotas asmuo) nuožiūra.
Tokia pat tvarka valstybinė priešgaisrinė priežiūra atliekama miškuose, durpynuose,
geležinkelio juostose, kaimo vietovėje šienapjūtės, javapjūtės bei žolės gaisrams kilti
pavojingu metu;
5.5. naujai pripažintų tinkamais naudoti objektų pirmasis planinis priešgaisrinis
techninis patikrinimas atliekamas atsižvelgiant į jo grupę ir šiame Apraše nustatytą
patikrinimo periodiškumą;
5.6. objektų atitiktį priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams deklaravę
objektai tikrinami PAGD nustatyta tvarka, bet ne dažniau kaip:
5.6.1. I grupės objektų – kartą per 3 metus;
5.6.2. II grupės objektų – kartą per 4 metus;
5.6.3. III grupės objektų – kartą per 5 metus.
6. Įgalioto asmens nuožiūra objektų priešgaisrinės būklės patikrinimai gali būti
atliekami ir dažniau, jeigu tai neprieštarauja kitų teisės aktų nuostatoms.
7. Diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų patalpos tikrinamos diplomatinius ir
konsulinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
8. Statybviečių priešgaisrinių techninių patikrinimų periodiškumą nustato įgaliotas
asmuo.
III. OBJEKTŲ PATIKRINIMŲ PLANAVIMAS
9. PAGD pavaldžių įstaigų VPP padaliniai sudaro metinius objektų planinių
priešgaisrinių techninių patikrinimų planus (toliau – patikrinimų planas), į kuriuos
įtraukiami visi tais metais tikrintini objektai, atsižvelgiant į šio Aprašo 5 punkte nustatytą
periodiškumą bei PAGD direktoriaus nustatyta tvarka gautas objektų atitikties
priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams deklaracijas.
10. Patikrinimų planuose nurodomi I, II ir III grupių objektų patikrinimai. IV grupės
objektai nenurodomi.
11. Patikrinimų planus sudaro VPP padalinių viršininkai. Objektai valstybinės
priešgaisrinės priežiūros pareigūnams priskiriami atsižvelgus į kiekvieno jų
profesionalumą bei turimą kvalifikaciją, taikant rotacijos principą (to paties objekto
planinius patikrinimus atlieka vis kitas VPP pareigūnas). Patikrinimo planus tvirtina
PAGD pavaldžios įstaigos viršininkas.
PAGD pavaldžios įstaigos iki sausio 31 dienos Patikrinimų planus privalo pateikti
PAGD elektroniniu paštu [email protected]. Patikrinimo planai yra skelbiami PAGD
oficialioje interneto svetainėje www.vpgt/prevencija/objektų patikrinimo planai.
12. Objektai, kuriuose esamų pavojingų medžiagų kiekiai, vadovaujantis Pramoninių
avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 (Žin., 2004, Nr. 130-4649; 2008,
Nr. 109-4159), prilygsta II lygiui ar viršija jį, tikrinami pagal atskirą PAGD direktoriaus
patvirtintą grafiką.
13. VPP padaliniuose esančiuose metiniuose objektų patikrinimų planuose daromos
žymos apie priemonių įvykdymą.
22
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
IV. OBJEKTŲ PRIEŠGAISRINIAI TECHNINIAI PATIKRINIMAI
14. Ar gyvenamosios patalpos atitinka teisės aktų, nustatančių eksploatuojamų objektų
priešgaisrinę saugą, reikalavimus, gali būti tikrinama tik jų savininko (bendraturčio)
sutikimu, be jo sutikimo – tik teismo sprendimu.
15. Objektų priešgaisriniai techniniai patikrinimai skirstomi į planinius ir
operatyvinius.
16. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas prieš 10 darbo dienų privalo
informuoti objekto savininką, teisėtą valdytoją, vadovą ar jų raštiškai įgaliotą asmenį
(toliau – objekto atstovas) telefonu, raštu arba elektroniniu būdu apie numatomą
patikrinimą, nurodyti atliekamo patikrinimo pagrindą, laiką, dalyką ir preliminarų
dokumentų sąrašą, kurį, atsižvelgdamas į objekto naudojimo funkcinę paskirtį, objekto
atstovas turi pateikti priežiūrą atliekančiam pareigūnui, išskyrus atvejus, numatytus šio
Aprašo 19 punkte.
17. Patikrinimą atliekantis valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas (pareigūnų
grupė) privalo prisistatyti patikrinimo metu dalyvausiančiam objekto atstovui,
pateikdamas savo tarnybinį pažymėjimą, skiriamąjį ženklą, nurodyti patikrinimo priežastį
ir turėti įgalioto asmens pasirašytą pavedimą „Pavedimas atlikti objekto priešgaisrinį
techninį patikrinimą“ (2 priedas) atlikti patikrinimą, kuris turi būti registruotas žurnale
„Pavedimų atlikti objekto priešgaisrinį techninį patikrinimą registracijos žurnalas“ (3
priedas).
18. Objekto priešgaisriniai techniniai patikrinimai atliekami dalyvaujant objekto
atstovui, išskyrus atvejus, numatytus šio Aprašo 19 punkte.
19. Esant pagrįstam įtarimui, kad objekte yra priešgaisrinę saugą reglamentuojančių
teisės aktų reikalavimų pažeidimų, atliekami operatyviniai priešgaisriniai techniniai
patikrinimai.
Apie operatyvinio priešgaisrinio techninio patikrinimo rezultatus tarnybiniu pranešimu
informuojamas pareigūnas, įpareigojęs jį atlikti.
20. Pripažinus statinį (patalpą) tinkamu naudoti, pirmą kartą atliekant jo planinį
priešgaisrinį techninį patikrinimą objekto atstovui teikiama tik konsultacija priešgaisrinės
saugos klausimais. Po patikrinimo valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas surašo
tarnybinį pranešimą apie nustatytus pažeidimus, konsultacijos metu aptartus klausimus.
Dėl nustatytų pažeidimų objekto atstovui įstatymų numatytos poveikio priemonės
netaikomos, išskyrus šio Aprašo 28.2 punkte nustatytus atvejus.
21. Priešgaisrinio techninio patikrinimo metu tikrinama, kaip laikomasi teisės aktų,
nustatančių eksploatuojamų objektų priešgaisrinės saugos reikalavimus, ir atsižvelgiama į
kitus veiksnius, turinčius įtakos žmonių ir turto priešgaisrinei saugai. Patikrinimo metu
valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas privalo patikrinti šiuos pagrindinius
klausimus:
21.1. ar objekte yra parengtos priešgaisrinės saugos instrukcijos ir atliekamas
periodinis visų darbuotojų instruktavimas bei mokymas priešgaisrinės saugos klausimais;
21.2. ar objekte yra parengti žmonių evakuacijos planai;
21.3. ar privažiavimo keliai ir priėjimai prie statinių, gaisrinių kopėčių, gaisrinio
inventoriaus, gaisrinių hidrantų ir vandens telkinių yra laisvi, tvarkingi;
21.4. ar evakuacijos keliai ir išėjimai laisvi ir parengti žmonėms evakuoti;
21.5. ar koridoriuose, laiptinėse ir ant durų evakuaciniuose išėjimuose yra evakuacijos
kryptį nurodantys ženklai, ar jie įrengti pagal nustatytus reikalavimus;
21.6. ar teritorija, patalpos yra pakankamai aprūpintos pirminėmis gaisro gesinimo
priemonėmis;
23
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
21.7. ar gesintuvai techniškai tvarkingi, laiku pripildomi, jų tipas ir išdėstymo vietos
atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus;
21.8. ar statiniuose ir patalpose tvarkinga elektros instaliacija, ar naudojami tik
techniškai tvarkingi elektros prietaisai, ar jie tinkamai eksploatuojami;
21.9. ar laiku matuojama kabelių ir laidų izoliacijos varža;
21.10. ar technologiniai įrenginiai techniškai tvarkingi ir eksploatuojami pagal teisės
aktų nustatytus reikalavimus;
21.11. ar medžiagos sandėliuojamos nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų
reikalavimų;
21.12. ar techniškai tvarkingi gaisriniai hidrantai, vidaus gaisrinis vandentiekis, ar jie
tikrinami teisės aktų nustatyta tvarka;
21.13. ar aktyviosios gaisrinės saugos priemonės techniškai tvarkingos ir nuolat
veikiančios, ar atliekama jų periodinė techninė priežiūra.
Taip pat tikrinama objektų atitiktis ir kitiems priešgaisrinę saugą reglamentuojančių
teisės aktų reikalavimams, nustatantiems eksploatuojamų objektų priešgaisrinę saugą,
atsižvelgiant į statinių, patalpų, įrenginių funkcinio naudojimo paskirtį.
22. Patikrinimo metu nustačius teisės aktų, nustatančių eksploatuojamų objektų
priešgaisrinę saugą, reikalavimų pažeidimų, surašomas privalomasis valstybinės
priešgaisrinės priežiūros pareigūno nurodymas „Dėl objekto priešgaisrinės būklės
pagerinimo“ (4 priedas) ir taikomos įstatymų numatytos poveikio priemonės, išskyrus
atvejus, numatytus šio Aprašo 20 punkte.
23. Pažeidimų šalinimo terminai I, II, III grupės objektuose nustatomi atsižvelgiant į jų
grupę ir negali būti ilgesni nei iki kito planinio patikrinimo. Nustačius pažeidimus
tikrinant IV grupės objektus, taikomos įstatymų numatytos poveikio priemonės.
24. Nurodymas „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“ registruojamas žurnale
„Nurodymų dėl objektų priešgaisrinės būklės pagerinimo registracijos žurnalas“ (5
priedas), jo pirmasis egzempliorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po priešgaisrinio
techninio patikrinimo įteikiamas objekto atstovui, antrasis paliekamas VPP padalinyje.
Jeigu objekto atstovas atsisako priimti nurodymą arba nėra galimybės nurodymą įteikti
jam asmeniškai, tai pažymima nurodyme, kuris užregistruojamas objekto sekretoriate arba
išsiunčiamas registruotu paštu.
25. Jeigu objekto atstovas nesutinka su jam nurodyme „Dėl objekto priešgaisrinės
būklės pagerinimo“ surašytais reikalavimais pašalinti teisės aktų, nustatančių
eksploatuojamų objektų priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus objekte, per 10
darbo dienų nuo nurodymo gavimo jis turi teisę apskųsti nurodymą atitinkamai PAGD
pavaldžiai įstaigai arba vyriausiajam valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriui.
26. Planinio priešgaisrinio techninio patikrinimo metu taip pat tikrinama, kaip
vykdomos anksčiau surašytos nurodyme „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“
įvardytos priemonės. Nepašalinus atliktų patikrinimų metu nustatytų pažeidimų, taikomos
įstatymų numatytos poveikio priemonės. Patikrinimo metu nustačius naujų teisės aktų,
nustatančių eksploatuojamų objektų priešgaisrinę saugą, reikalavimų pažeidimų,
surašomas naujas nurodymas „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“ ir taikomos
įstatymų numatytos poveikio priemonės.
27. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas, atlikęs objekto planinį
priešgaisrinį techninį patikrinimą ir jo metu nenustatęs teisės aktų, nustatančių
eksploatuojamų objektų priešgaisrinę saugą, reikalavimų pažeidimų, apie tai tarnybiniu
pranešimu informuoja objekto patikrinimą atlikti įpareigojusį pareigūną. Vėliau šis
pranešimas įsegamas į atitinkamo objekto priežiūros bylą.
24
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
V. UŽDRAUDIMAS EKSPLOATUOTI OBJEKTĄ
28. Statinį, tam tikras patalpas (išskyrus gyvenamąsias), įrenginius, įrangą eksploatuoti
uždraudžiama, statinio statybos, rekonstravimo, remonto darbai, technologinių linijų
naudojimas sustabdomas (toliau vadinama – uždraudimas eksploatuoti objektą) šiais
atvejais:
28.1. jeigu objekto atstovui buvo taikyta įstatymų nustatyta poveikio priemonė už
teisėtų valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų reikalavimų nevykdymą ir
priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai objekte nėra pašalinti;
28.2. jeigu yra teisės aktų, nustatančių eksploatuojamų objektų priešgaisrinę saugą,
reikalavimų pažeidimų, dėl kurių gali kilti gaisras, sprogimas ir neužtikrinama objekto,
kuriame nustatyta pažeidimų, ir aplinkiniuose objektuose esančių žmonių sauga.
29. Šios tvarkos 28.1 punkte nustatytais atvejais valstybinės priešgaisrinės priežiūros
pareigūnas surašo įspėjimą „Įspėjimas dėl nepatenkinamos objekto priešgaisrinės būklės“
(6 priedas) objekto atstovui dėl nepatenkinamos objekto priešgaisrinės būklės,
nustatydamas ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų pažeidimų pašalinimo terminą. Jeigu
objekto atstovas atsisako pasirašyti, tai pažymima įspėjime ir jis išsiunčiamas registruotu
paštu arba užregistruojamas objekto sekretoriate ir paliekamas.
Šį terminą, esant motyvuotam objekto atstovo raštiškam prašymui, jeigu dalis
pažeidimų pašalinta ir toliau atliekami jų šalinimo darbai, ne ilgesniam kaip 30
kalendorinių dienų laikotarpiui gali pratęsti vyriausiasis valstybinės priešgaisrinės
priežiūros inspektorius ir vyresnieji valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriai.
30. Pasibaigus įspėjime dėl nepatenkinamos objekto priešgaisrinės būklės nustatytam
laikotarpiui pašalinti teisės aktų, nustatančių eksploatuojamų objektų priešgaisrinę saugą,
reikalavimų pažeidimus, ir jeigu pažeidimai lieka nepašalinti, priimamas nutarimas
„Nutarimas uždrausti eksploatuoti objektą “ (7 priedas).
31. Jeigu yra teisės aktų, nustatančių eksploatuojamų objektų priešgaisrinę saugą,
reikalavimų pažeidimų, dėl kurių gali kilti gaisras, sprogimas ir grėsmė žmonių saugai,
nutarimas dėl objekto eksploatavimo uždraudimo priimamas nenustatant pažeidimų
pašalinimo terminų.
32. Nutarimą uždrausti eksploatuoti objektą gali priimti vyriausiasis valstybinės
priešgaisrinės priežiūros inspektorius, jo pavaduotojas ir vyresnieji valstybinės
priešgaisrinės priežiūros inspektoriai, išskyrus atvejus, numatytus šio Aprašo 35 punkte.
33. Nutarimas uždrausti eksploatuoti objektą per 10 kalendorinių dienų nuo jo
priėmimo gali būti apskųstas atitinkamos apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai,
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybai arba Vyriausiajam valstybinės
priešgaisrinės priežiūros inspektoriui. Skundo teikimas nesustabdo šio nutarimo vykdymo.
34. Eksploatuoti statinį ar tam tikras jo patalpas, tęsti statinio statybą, rekonstravimo,
remonto darbus, technologinių linijų naudojimą leidžiama tik pašalinus teisės aktų,
nustatančių eksploatuojamų objektų priešgaisrinę saugą, reikalavimų pažeidimus.
35. Techniškai netvarkingus elektros įrenginius bei įrangą, galinčią sukelti gaisrą ar
sprogimą, uždraudžiama eksploatuoti išjungiant elektros tiekimą ir (arba) ją
užplombuojant. Tai įforminama protokolu „Techniškai netvarkingų elektros įrenginių, kitų
agregatų eksploatavimo uždraudimo protokolas“ (8 priedas), kurį surašyti turi teisę visi
valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai. Jeigu objekto atstovas atsisako pasirašyti,
tai pažymima protokole ir jis išsiunčiamas registruotu paštu arba užregistruojamas objekto
sekretoriate ir paliekamas.
36. VPP pareigūnas, gavęs objekto atstovo raštišką pranešimą apie pašalintus
pažeidimus, patikrina pranešime minimus faktus ir jeigu pažeidimai iš tikrųjų pašalinti,
leidžia toliau eksploatuoti elektros įrenginius ar kitus agregatus, tai pasirašytinai
25
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
pažymėjęs „Techniškai netvarkingų elektros įrenginių, kitų agregatų eksploatavimo
uždraudimo protokole“ (8 priedas).
37. Po nutarimo dėl objekto eksploatavimo uždraudimo įteikimo, VPP pareigūnas raštu
informuoja statinių naudojimo priežiūrą atliekančią instituciją. Periodinis šio objekto
patikrinimas neatliekamas, kol iš objekto atstovo negaunamas raštiškas pranešimas apie
visų pažeidimų pašalinimą.
38. VPP pareigūnas privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po objekto atstovo
raštiško pranešimo apie pašalintus pažeidimus patikrinti, ar pašalinti visi objekte nustatyti
pažeidimai, ir tik tada leisti toliau eksploatuoti statinį ar tam tikras patalpas, vykdyti
statinio statybą, rekonstravimo, remonto darbus, naudoti technologines linijas.
39. Statinio statyba, rekonstravimo, remonto darbai Lietuvos Respublikos statybos
įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) nustatytais atvejais stabdomi šio
įstatymo nustatyta tvarka.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
40. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros darbo dokumentai registruojami ir saugomi
teisės aktų nustatyta tvarka.
www.somo.lt
Objekto atitikties priešgaisrinę saugą
reglamentuojantiems teisės aktams
patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo
1 priedas
OBJEKTŲ GRUPAVIMO KRITERIJAI PAGAL NAUDOJIMO PASKIRTĮ
Eil.
Nr. Paskirtis I grupė II grupė III grupė
1. Viešbučių
pastatai
kuriuose yra 100 ir daugiau vietų
apgyvendinimo paslaugoms teikti
kuriuose yra nuo 50 iki 100 vietų apgyvendinimo
paslaugoms teikti
kuriuose yra nuo 20 iki 50 vietų, apgyvendinimo
paslaugoms teikti
2. Poilsio pastatai kuriuose yra 100 ir daugiau vietų
apgyvendinimo paslaugoms teikti
kuriuose yra nuo 50 iki 100 vietų apgyvendinimo
paslaugoms teikti nepriskirti II grupės objektams
3. Prekybos pastatai kurių bendras plotas viršija 2000 m2 kurių bendras plotas yra nuo 500 m
2 iki 2000 m
2
kurių bendras plotas yra nuo 100 m2 iki
500 m2
4. Kultūros pastatai
(patalpos)
kurių bendras plotas viršija 1000 m2 kurių bendras plotas yra nuo 500 m
2 iki 1000 m
2 kurių bendras plotas neviršija 500 m
2
klubų patalpos, įrengtos rūsiuose arba
cokoliniuose aukštuose, kurių bendras plotas
viršija 500 m2
klubų patalpos, įrengtos rūsiuose arba cokoliniuose
aukštuose, kurių bendras plotas yra nuo 200 m2 iki 500 m
2
klubų patalpos, įrengtos rūsiuose arba
cokoliniuose aukštuose, kurių bendras plotas
neviršija 200 m2
5. Maitinimo
pastatai (patalpos)
kurių bendras plotas viršija 1000 m2 kurių bendras plotas yra nuo 500 m
2 iki 1000 m
2 kurių bendras plotas neviršija 500 m
2
restoranų, kavinių ir barų patalpos, įrengtos
rūsiuose arba cokoliniuose aukštuose, kurių
bendras plotas viršija 500 m2
restoranų, kavinių ir barų patalpos, įrengtos rūsiuose arba
cokoliniuose aukštuose, kurių bendras plotas yra nuo 200
m2 iki 500 m
2
restoranų, kavinių ir barų patalpos, įrengtos
rūsiuose arba cokoliniuose aukštuose, kurių
bendras plotas neviršija 200 m2
6. Administraciniai
pastatai - kuriuose dirba arba nuolat būna daugiau kaip 100 žmonių
kuriuose dirba arba nuolat būna nuo 50 iki 100
žmonių
7. Gydymo pastatai
kuriuose yra daugiau kaip 50 stacionarių
gydymo vietų nepriskirti I grupės objektams -
medicininės priežiūros įstaigų slaugos namai
8. Sporto pastatai kurių bendras plotas viršija 2000 m2 kurių bendras plotas yra nuo 1000 m
2 iki 2000 m
2 nepriskirti II grupės objektams
9. Paslaugų pastatai
(patalpos) - -
autoservisai, kuriuose įrengtos Asg, Bsg
pavojingumo sprogimo bei gaisro atžvilgiu
kategorijų patalpos arba yra 10 ir daugiau
techninės priežiūros postų
27
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
10. Mokslo pastatai bendrojo lavinimo, profesinės ir aukštosios
mokyklos, vaikų darželiai, lopšeliai nepriskirti I grupės objektams -
11.
Gamybos,
pramonės,
sandėliavimo
pastatai
turintys daugiau kaip 750 m2 bendro ploto Asg,
Bsg pavojingumo sprogimo bei gaisro atžvilgiu
kategorijos patalpas
turintys nuo 500 m2 iki 750 m
2 bendro ploto Asg, Bsg
pavojingumo sprogimo bei gaisro atžvilgiu kategorijos
patalpas nepriskirti II grupės objektams
turintys didesnes kaip 2000 m2 bendro ploto
Cg pavojingumo gaisro atžvilgiu kategorijos
patalpas
turintys nuo 1000 m2 iki 2000 m
2 bendro ploto Cg
pavojingumo gaisro atžvilgiu kategorijos patalpas
12.
Gyvenamieji
(įvairių socialinių
grupių) pastatai
vaikų ir kūdikių namai, internatai nepriskirti I grupės objektams -
13. Gyvenamieji
pastatai -
kurių aukštis nuo gaisrinių mašinų važiavimo paviršiaus
iki pastato aukščiausio aukšto grindų altitudės viršija
56 m
kurių aukštis nuo gaisrinių mašinų važiavimo
paviršiaus iki pastato aukščiausio aukšto grindų
altitudės yra nuo 26,5 m iki 56 m
14. Negyvenami
pastatai
kurių aukštis nuo gaisrinių mašinų važiavimo
paviršiaus iki pastato aukščiausio aukšto
grindų altitudės viršija 26,5 m
- -
15. Garažų pastatai
(patalpos) - -
kurių bendras plotas viršija 600 m2 plotą, taip pat
50 ir daugiau vietų atitverti automobilių garažai
požeminės automobilių aikštelės, įrengtos po
pastatais, kuriose yra 50 ir daugiau vietų
automobiliams statyti
16. Transporto
pastatai - -
oro uosto, jūrų ir upių laivyno, geležinkelio ir
autobusų stočių pastatai, judėjimo postų,
dispečerinių, iešmų postai, uosto terminalai,
signalų perdavimo pastatai, švyturių pastatai,
muitinių pastatai ir kita
17. Religiniai pastatai - bažnyčios, cerkvės, koplyčios, sinagogos, maldos namai,
katedros ir kiti religiniams tikslams naudojami pastatai -
18. Specialieji
pastatai -
kareivinės, kalėjimai, tardymo izoliatoriai, policijos,
gaisrinės tarnybos, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai,
techniniai stebėjimo bokštai ir kita
-
www.somo.lt
PASTABOS:
1) IV grupės objektai - I, II, III grupės objektams nepriskirti objektai;
2) objektai, kuriuose pavojingų medžiagų kiekis, vadovaujantis Pramoninių avarijų prevencijos,
likvidavimo ir tyrimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m.
rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 (Žin., 2004, Nr. 130-4649; 2008, Nr. 109-4159), prilygsta arba
viršija I lygį, priskiriami I grupei;
3) objektai, kuriuose atsiranda pareiga steigti priešgaisrinius gelbėjimo padalinius (žinybines
priešgaisrines pajėgas), vadovaujantis Gaisro atžvilgiu pavojingų objektų, kurių savininkui
(valdytojui) atsiranda pareiga steigti priešgaisrinius gelbėjimo padalinius (žinybines priešgaisrines
pajėgas) kriterijais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 19 d.
nutarimu Nr. 794 (Žin., 2003, Nr. 60-2726), priskiriami I grupei;
4) PAGD pavaldžios įstaigos viršininkas gali priskirti objektą dažniau tikrinamai grupei,
atsižvelgdamas į objekto gaisrinį pavojingumą.
PIRMINĖS GAISRŲ GESINIMO PRIEMONĖS
Būtiniausios gaisro gesinimo priemonės skirtos ugniai gesinti pirminėje gaisro
pakopoje. Joms priklauso gamtiniai ir dirbtiniai vandens telkiniai, vandens rezervuarai,
gaisriniai čiaupai su prijungtomis prie jų rankovėmis, gaisriniai skydai, įvairūs gesintuvai,
dėžės su smėliu, storo audinio gabalai ir kt.; prie jų galima priskirti ir gaisrinius hidrantus.
Gamtoje esantys vandens telkiniai — tai upės, ežerai, tvenkiniai, balos.
Dirbtiniai vandens telkiniai — tai rezervuarai, dažniausiai įrengiami pačiose
aukščiausiose pastato vietose, kad susidarytų reikalingas vandens slėgis ir čiurkšlės ilgis.
Vandens juose turi būti tiek, kad būtų galima gesinti ne trumpiau kaip 5 minutes. Paskui
įsijungia siurbliai ir jie pradeda tiekti vandenį. Rezervuarai gali būti įrengti ir pastato
apačioje arba lauke. Tokiu atveju jie turi būti sandarūs, juose automatiškai palaikomas
reikalingas vandens slėgis, kad čiurkšlė galėtų pasiekti aukščiausius gesinimo objektus.
Gaisriniai čiaupai įtaisomi administraciniuose, visuomeniniuose pastatuose, gamyklose,
įmonėse, mokymo įstaigose... Jie patalpinami specialiose dėžėse, pritvirtintose prie sienų
matomose, lengvai prieinamose vietose. Šios dėžės su faneros ar presuoto kartono
durelėmis turi būti užplombuotos, bet neužrakintos. Ant durelių užrašoma "GČ Nr. ..." ir
nurodomas telefonas, kuriuo reikia skambinti kilus gaisrui. Dėžėje yra vandens kolonėlė
(vamzdis), prie kurio nuolat prijungta gaisrinė rankovė. Kitas rankovės galas baigiasi
specialiu purkštuvu. Kilus gaisrui, reikia išvynioti rankovę ir, paleidus vandenį, nukreipti
čiurkšlę į gaisro židinį. Čiurkšlė turi pasiekti tolimiausią pastato dalį, bent jau būti ne
trumpesnė kaip 6 metrai. Vieną kartą per 6 mėnesius rankovę reikia išvynioti, patikrinti, ar
ji pralaidi, nesuplyšusi, po to perlenkti kitoje vietoje ir tvarkingai suvynioti — prieš tai
išdžiovinus. Šio reikalavimo dažnai nesilaikoma.
Gaisriniai skydai įrengiami specialiose vietose: pastatų vestibiuliuose, lauke prie
pavojingų gaisro atžvilgiu objektų. Skydai turi būti lengvai prieinami. Skydo sudėtis
įprasta: du gesintuvai, du laužtuvai, du kobiniai, du kirviai, du smėlio kibirai. Skydo
sudėtis gali ir skirtis nuo rekomenduojamojo, atsižvelgiant į gaisro pobūdį. Šalia skydo
turi būti dėžė su smėliu ir kastuvas. Kad smėlį galima būtų lengvai ir greitai pasemti, dėžę
patariama daryti be dugno, tada pakanka greitai ją nukelti ir smėlį galima kasti. Šalia
skydo turėtų būti statinė su vandeniu, kurį nuolat reikia papildyti ir keisti. Gali būti
padėtas ir storo audinio gabalas (jis gerai atskiria degimo šaltinį nuo aplinkos deguonies).
Gaisrinis skydas turi būti nudažytas baltai ir apvestas raudonos spalvos rėmeliu.
www.somo.lt
1 pav. Gaisrinis čiaupas
2 pav. Gaisrinis skydas
Gaisrinis hidrantas su vandens kolonėle — tai prie vandentiekio tinklo prijungtas
vandens ėmimo įrenginys, tiekiantis vandenį į gaisrines rankoves arba maitinantis
gaisrinio automobilio vandens ėmimo siurblį. Hidrantai būna antžeminiai ir požeminiai, jie
įrengiami specialiuose šuliniuose. Svarbiausi reikalavimai hidrantams: greitai tiekti
vandenį ir neužšalti. Hidrantai įtaisomi išilgai gatvių ant vandentiekio vamzdžių. Nuotolis
tarp jų — 50—120 metrų. Prie jų turi būti patogu privažiuoti bet kuriuo metų laiku. Kad
juos būtų galima lengviau surasti, ant namo sienos tvirtinamos specialios lentelės, kuriose
nurodoma hidranto vieta (rodyklė ir nuotolis metrais) ir jo skersmuo milimetrais.
Kiekviena gaisrinė tarnyba turi žinyną, kuriame nurodyti visi siurbliai jų prižiūrimame
rajone. Hidrantų kolonėlės vieną kartą per metus išbandomos 10 kgf/cnr bandomuoju
slėgiu.
Gesintuvai — tai techniniai įrenginiai, skirti gaisrui gesinti pirminėje jo pakopoje. Jie
skirstomi pagal gesinančios medžiagos rūšį, baliono dydį, gesinančios medžiagos tiekimo
būdą ir paleidimo įtaiso konstrukciją. Pagal gesinančios medžiagos rūšį skiriami vandens-
putų, angliarūgštės, miltelių ir kombinuotieji gesintuvai.
1 lentelė
Gesintuvų parinkimas pagal gaisro klasę
Kokios medžiagos dega Gaisro
klasė
Kuo geriausia
gesinti
Mediena, popierius, guma, tekstilė ir kitos kietosios
anglėjančios medžiagos A
Milteliais,
vandeniu, putomis
Benzinas, dyzelinas, tepalai, lakai, skiedikliai,
besilydančios plastmasės ir kiti degūs skysčiai ir
skystėjančios kietosios medžiagos
B
Milteliais,
angliarūgšte,
putomis
Vandenilis, acetilenas, gamtinės, suskystintos ir kitokios
degios dujos C
Milteliais,
angliarūgšte
Kalis, natris, magnis ir kiti degūs metalai ir jų lydiniai D Specialiais
milteliais
Elektros įrenginiai Milteliais,
angliarūgšte
Miltelių gesintuvai yra universaliausi. Paprastai jie yra užpildyti ABC milteliais ir yra
skirti gesinti A, B, C klasių gaisrus ir elektros įrenginius, esant iki 1000 V ar iki 10000 V
elektros įtampai.
30
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
Nešiojamieji miltelių gesintuvai skirti gamybinėms, administracinėms, sandėlių,
visuomeninės paskirties patalpoms, teritorijoms, transporto priemonėms, individualiems
pastatams ir pan. Šiuose gesintuvuose yra 1 kg, 2 kg, 4 kg, 6 kg ar 12 kg gesinimo
medžiagos.
Vežiojamieji miltelių gesintuvai skirti gamybinėms ir sandėlių patalpoms, kur yra didesnis
gaisro pavojus, taip pat teatrų ir koncertų salių scenoms, transporto priemonių stovėjimo
aikštelėms, lengvai užsidegančių ir degių skysčių bei dujų laikymo vietoms, degalinėms.
Gesintuvuose yra nuo 25 iki 100 kg gesinimo medžiagos.
Automatiniai miltelių gesintuvai naudojami ten, kur yra būtinybė gesinti gaisrą, kai
patalpose nėra žmonių (archyvai, garažai ir kt.).
3 pav. Automatinis, nešiojamieji ir vežiojamasis miltelių gesintuvai
Angliarūgštės gesintuvai yra užpildyti skystu anglies dvideginiu CO2 ir yra skirti gesinti
B ir C klasių gaisrus ir elektros įrenginius, esant iki 1000 V elektros įtampai.
Nešiojamieji angliarūgštės gesintuvai skirti gamybinėms, administracinėms, sandėlių,
patalpoms, muziejams, archyvams, teritorijoms, transporto priemonėms ir pan.
Nešiojamuosiuose angliarūgštės gesintuvuose yra 2 kg arba 5 kg gesinimo medžiagos.
Vežiojamieji angliarūgštės gesintuvai skirti gamybinėms ir sandėlių patalpoms, kur yra
didesnis gaisro pavojus, taip pat teatrų ir koncertų salių scenoms, transporto priemonių
stovėjimo aikštelėms, lengvai užsidegančių ir degių skysčių bei dujų laikymo vietoms,
degalinėms.
Automatiniai angliarūgštės gesintuvai naudojami ten, kur yra būtinybė gesinti gaisrą, kai
patalpose nėra žmonių (archyvai, garažai ir kt.).
4 pav. Nešiojamieji ir vežiojamieji angliarūgštės gesintuvai
Vandens putų gesintuvai skirti kietoms degioms medžiagoms (dažniausiai organinės
prigimties), kurių degimo metu susidaro žarijos (A klasės gaisrams) ir degiems skysčiams
ar skystėjančioms kietoms medžiagoms (B klasės gaisrams) gesinti. Draudžiama gesinti
31
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
elektros įrenginius kuriuose yra elektros įtampa. Gesintuvai naudojami, kai aplinkos
temperatūra ne žemesnė kaip -5o C ir ne aukštesnė kaip +60
o C.
5 pav. Vežiojamasis ir nešiojamas vandens putų gesintuvas
KAIP TEISINGAI GESINTI
32
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
PATVIRTINTA
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamento prie Vidaus reikalų
ministerijos direktoriaus
2010 m. gruodžio 20 d.
įsakymu Nr. 1-360
GESINTUVŲ TECHNINĖS PRIEŽIŪROS TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Gesintuvų techninės priežiūros taisyklės (toliau vadinama – Taisyklės) nustato
privalomus reikalavimus gesintuvų savininkams (naudotojams) bei gesintuvų techninę
priežiūrą atliekantiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
2. Taisyklės parengtos vadovaujantis Tarptautinės standartizacijos organizacijos
(ISO), Europos standartizacijos komiteto (CEN) standartų nuostatomis.
II. BENDRIEJI GESINTUVŲ TECHNINĖS PRIEŽIŪROS REIKALAVIMAI
3. Gesintuvo techninę priežiūrą sudaro gesintuvų priežiūros norminiuose aktuose
ir gamintojo pateiktuose techniniuose dokumentuose nustatytų techninių paslaugų, teisinių
ir organizacinių priemonių, skirtų užtikrinti, kad naudojamas gesintuvas būtų veiksminga
gesinimo priemonė, visuma.
4. Pagal gesinimo medžiagos tipą gesintuvai skirstomi į šias kategorijas:
4.1. I kategorija – vandens gesintuvai (pripildyti vandens, vandens su priedais
arba vandens ir putų koncentrato mišinio);
4.2. II kategorija – miltelių gesintuvai (pripildyti gesinimo miltelių);
4.3. III kategorija – anglies dioksido gesintuvai (pripildyti anglies dioksido).
5. Pagal pristatymą į gaisro vietą gesintuvai skirstomi į nešiojamuosius (bendroji
masė ne didesnė kaip 20 kg) ir vežiojamuosius (bendroji masė didesnė kaip 20 kg).
6. Eksploatuojami gesintuvai privalo būti periodiškai tikrinami. Patikrinimai
atliekami ne rečiau kaip kas 30 dienų. Jų metu nustatoma, ar:
6.1. gesintuvai yra jiems skirtose vietose;
6.2. gesintuvai yra matomi, neužkrauti, neužstatyti priėjimai prie jų, gesintuvų
naudojimo instrukcijos yra matomoje jų korpuso pusėje;
6.3. tvarkinga vežiojamųjų gesintuvų važiuoklė, neatsilaisvinę gesintuvų
tvirtinimo įtaisai;
6.4. gesintuvų naudojimo instrukcijos yra įskaitomos;
6.5. nepažeistos gesintuvų plombos, nesugadinti slėgmačiai;
6.6. gesintuvai yra su užpildu (nustatoma gesintuvą pasveriant arba pakilnojant);
6.7. gesintuvas neturi akivaizdžių apgadinimo, korozijos požymių, gesinimo
medžiagos nutekėjimo;
6.8. neužsikimšęs gesintuvo purkštas;
6.9. slėgio matuoklio rodmenys ar indikatoriai yra darbinio diapazono ar padėties.
7. Gesintuvo patikrinimo metu nustatomi trūkumai, nurodyti Taisyklių 6.1–6.3
punktuose, turi būti pašalinti nedelsiant.
8. Gesintuvo patikrinimo metu nustačius trūkumus, nurodytus Taisyklių 6.4–6.9
punktuose, turi būti atliekamos atitinkamos techninės priežiūros procedūros.
9. Gesintuvo techninė priežiūra atliekama ne rečiau kaip kartą per metus (išskyrus
Taisyklių 8 punkte nurodytus atvejus).
33
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
10. Gesintuvų techninę priežiūrą atliekantys fiziniai ir juridiniai asmenys (toliau –
techniniai prižiūrėtojai) privalo būti išmokyti šios veiklos (arba turėti išmokytų
specialistų).
11. Techniniai prižiūrėtojai turi parengti ir patvirtinti gesintuvų technologines
instrukcijas. Jose nurodoma, kaip gesintuvai priimami, registruojami, tikrinami,
ištuštinami, pildomi, laikinai saugomi, išduodami ir kraunami į transporto priemones.
12. Gesintuvų technologinėse instrukcijose taip pat turi būti nurodyta gesintuvų
ženklinimo tvarka, remonto ir utilizavimo sąlygos.
13. Atliekant gesintuvų techninę priežiūrą turi būti atsižvelgiama į gamintojo
rekomendacijas naudoti tinkamo tipo įrankius, gesinimo medžiagas, tepalus ir atsargines
dalis.
14. Gesintuvai turi veikti nuo gamintojo deklaruotos žemiausios veikimo
temperatūros – Tmin iki gamintojo deklaruotos aukščiausios veikimo temperatūros –Tmax:
14.1. visų gesintuvų Tmax turi būti 60 oC ar aukštesnė;
14.2. visų gesintuvų (išskyrus vandens) Tmin turi būti -20 oC, -30
oC ar žemesnė;
14.3. vandens gesintuvų Tmin turi būti +5 oC, 0
oC, -5
oC, -10
oC, -15
oC, -20
oC, -25
oC, -30
oC ar žemesnė. Vandens be priedų nuo užšalimo gesintuvų Tmin turi būti +5
oC.
15. Nešiojamųjų gesintuvų nominalieji užpildų tūriai (masės) nurodyti 1 lentelėje,
vežiojamųjų – 2 lentelėje.
1 lentelė. Nešiojamųjų gesintuvų nominalieji leidžiamieji užpildų tūriai (masės)
Vandens gesintuvų
nominalieji leidžiamieji
užpildų tūriai, l
Miltelių gesintuvų
nominaliosios leidžiamosios
užpildų masės, kg
Anglies dioksido gesintuvų
nominaliosios leidžiamosios
užpildų masės, kg
2; 3; 6; 9 1; 2; 3; 4; 6; 9; 12 2; 5
2 lentelė. Vežiojamųjų gesintuvų nominalieji leidžiamieji užpildų tūriai (masės)
Vandens gesintuvų
nominalieji leidžiamieji
užpildų tūriai, l
Miltelių gesintuvų
nominaliosios leidžiamosios
užpildų masės, kg
Anglies dioksido gesintuvų
nominaliosios leidžiamosios
užpildų masės, kg
20; 25; 45; 50; 90; 100;
135; 150
25; 50; 100; 150 10; 20; 30; 50
16. Gesintuvų santykinės pripildymo tolerancijos nurodytos 3 lentelėje.
3 lentelė. Gesintuvų gesinimo medžiagos ir santykinės pripildymo tolerancijos
Gesinimo medžiaga, kg Santykinė pripildymo tolerancija, proc.
Milteliai
1 kg ± 5
2 kg ± 3
> 3 kg ± 2
Kitos medžiagos 0 -5
17. Išstumiamųjų dujų balionėlių, skirtų slėgiui gesintuve sudaryti, pripildymo
tolerancijos:
34
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
17.1. 30 g arba mažesnių balionėlių – 0 ÷ -15 proc.
17.2. didesnių nei 30 g balionėlių – 0 ÷ -10 proc.
18. Leistinas slėginių gesintuvų (kuriuose nuolat būna slėgis, didesnis už
atmosferos) dujų nuotėkis per metus turi būti ne didesnis kaip 6 proc. jų tūrio, o gesintuvų
ir išstumiamųjų dujų balionėlių, kurie tikrinami sveriant, – ne didesnis kaip 5 proc.
nominaliosios jų užpildo vertės. Gesintuvuose, kuriuose slėgis sudaromas tik jų naudojimo
metu, dujų nuotėkio greitis, padidėjus slėgiui, neturi viršyti 5 cm3 dujų per minutę vienam
gesintuvo užpildo kilogramui ar litrui. Kai išstumiamųjų dujų nuotėkis iš slėginių
gesintuvų ar išstumiamųjų dujų balionėlių per metus yra didesnis negu leistina, tokie
gesintuvai turi būti remontuojami ir iš naujo pildomi.
19. Gesinimo medžiagos išleidimo mechanizmas turi būti apsaugotas nuo
netyčinio gesintuvo suveikimo, o jo užplombavimo įtaisai turi parodyti, kad jis nebuvo
panaudotas.
20. Gesinimo medžiaga keičiama, kai yra pasibaigęs jos galiojimo terminas arba
kai nustatoma, kad bent vienas jos rodiklių neatitinka techninių sąlygų reikalavimų.
21. Gesintuvuose turi būti naudojamos tik tos išstumiamosios dujos arba jų
mišiniai, taip pat didžiausias leistinas vandens kiekis juose (išskyrus vandens gesintuvus),
kurie pateikti 4 lentelėje.
4 lentelė. Leistinos išstumiamosios dujos ir didžiausias leistinas vandens kiekis
Išstumiamosios dujos Didžiausias leistinas vandens kiekis (masės
dalis), proc.
Oras 0,006
Argonas 0,006
Anglies dioksidas 0,015
Helis 0,006
Azotas 0,006
22. Gesintuvų slėgmačiai turi būti tikrinami ne rečiau kaip kartą per metus
prietaisu, kuriame slėgiui tikrinti naudojamas kontroliuojamas išorinis slėgis.
23. Slėgmačio konstrukcijos medžiagos turi būti apsaugotos nuo sąlyčio su
gesinimo medžiagomis ir išstumiamosiomis dujomis arba su jomis suderintos.
24. Slėginiuose gesintuvuose slėgį galima didinti tik iki didžiausio darbinio slėgio
(Pd), kuriam esant gesintuvas naudojamas. Didžiausias darbinis slėgis gali būti lygus
didžiausiam leistinam slėgiui (Ps) arba už jį mažesnis (Ps – slėgis gesintuve esant
didžiausiai ( 60 oC) veikimo temperatūrai).
25. Slėgiui gesintuvuose sudaryti turi būti naudojamas reguliuojamas slėgio
šaltinis, kurio vertė negali būti 1,1 karto didesnė už darbinį slėgį.
26. Gesintuvų techninės priežiūros metu atliekamos 5 lentelėje nurodytos
procedūros.
5 lentelė. Gesintuvų techninės priežiūros procedūros
Eil.
Nr.
Priežiūros procedūra
Gesintuvo
kategorija
I II III
1. Patikrinkite, ar nepasibaigęs korpuso hidraulinio bandymo
terminas. Jei šis terminas pasibaigęs – gesintuvą
išbandykite Taisyklių VI skyriuje nurodyta tvarka.
X X X
35
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
Eil.
Nr.
Priežiūros procedūra
Gesintuvo
kategorija
2. Sumažinkite darbinį slėgį gesintuvo korpuse iki atmosferos
(neatsižvelgę į slėgio indikatoriaus rodmenis) vienu iš šių
būdų:
a) paspauskite paleidimo rankenėlę ir miltelius išpilkite į
cikloną. Juos išpylus slėgmačio rodyklė turi būti ties nuline
padala;
b) apverskite gesintuvą dugnu į viršų, paspauskite
paleidimo rankenėlę ir išleiskite slėgį iš korpuso, dalį
miltelių išpilkite į cikloną. Atsukite gesintuvo galvutę ir
korpuse likusius miltelius išpilkite į tarą;
c) nežymiai atsukite slėgmatį, kad atlaisvintumėte guminį
žiedą ir konstatuotumėte slėgio kritimą korpuse pagal garsą
ir slėgmačio rodmenis. Norėdami visiškai įsitikinti, kad
korpuse nėra slėgio, paspauskite paleidimo rankenėlę, prieš
tai įdėję žarnos antgalį į cikloną.
X
3. Išmontuokite išleidimo mechanizmą, persijokite gesinimo
miltelius, jei jų trūksta – papildykite.
X
4. Apžiūrėkite gesintuvą ir nustatykite, ar nėra korpuso
korozijos požymių ir defektų. Jei gesintuvas šiek tiek
aprūdijęs (iki 5 proc. paviršiaus ploto) ar turi nedidelių
defektų (įbrėžimų, įlinkių), privalomas jo hidraulinis
bandymas. Jei gesintuvas stipriai surūdijęs ar turi didelių
defektų, jis pripažįstamas netinkamu naudoti.
X X X
5. Patikrinkite, ar laisvai juda išleidimo mechanizmo
rankenėlė ir vožtuvas, ar nepažeisti sriegiai. Jei reikia,
išvalykite, sutaisykite ar pakeiskite.
X X X
6. Pasverkite gesintuvą, kad įsitikintumėte, ar jis pakankamai
pripildytas. Palyginkite nustatytą svorį su svoriu, kuris
buvo užregistruotas.
X
7. Pripildykite gesintuvą gesinimo medžiagos, įmontuokite
pripildytą išstumiamųjų dujų balionėlį arba sudarykite
reikalingą slėgį gesintuve.
X X
8. Patikrinkite purkštą ir žarną (jei yra) ir, jei būtina,
išvalykite, prapūskite juos suslėgtuoju oru. Pašalinkite
pastebėtus žarnos viršutinio sluoksnio, purkšto įtrūkius,
įlinkius ar kitus defektus. Pritvirtinkite žarnų laikiklius.
X X X.
9. Slėginio gesintuvo nuotėkis nustatomas pagal jo slėgmačio
rodmenis tik gesintuvą pripildžius ir praėjus 24 valandoms.
Jei slėgio rodmenys praėjus parai po gesintuvo pripildymo
nepakito, gesintuvas laikomas sandariu. Galima pagreitinti
nuotėkio tikrinimą gesintuvą panardinant į indą su
vandeniu taip, kad gesintuvas būtų visiškai apsemtas 3–5
min. Jeigu burbulų nematyti, daroma išvada, kad
gesintuvas sandarus.
X X
10. Esant teigiamiems gesintuvo techninės priežiūros
rezultatams, užplombuokite išleidimo mechanizmą, o ant
gesintuvo korpuso priklijuokite lipduką (-us) su
X X X
36
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
Eil.
Nr.
Priežiūros procedūra
Gesintuvo
kategorija
atitinkamomis žymomis.
27. Draudžiama pildyti ir naudoti gesintuvus, jei pasibaigęs jų korpusų
hidraulinių bandymų terminas arba jei šis terminas pasibaigs anksčiau negu kito
patikrinimo data. Kai nėra galimybių nustatyti gesintuvų korpusų bandymo datos,
gesintuvai išbandomi, o esant pažeistai išorinei dangai – jų korpusai dažomi.
28. Panaudoti gesintuvai turi būti pripildomi.
29. Draudžiama perdaryti gesintuvus į kito tipo gesintuvus ir pritaikyti juos kito
tipo užpildui.
30. Gesintuvas, kuris pripažintas netinkamu naudoti, gavus gesintuvo savininko
(naudotojo) sutikimą, sugadinamas vienu iš šių būdų: mechaniniu būdu sugniuždomas,
pragręžiamos skylės bent trijose vietose, netaisyklinga forma nupjaunamas kaklelis,
supjaustomas į dvi ar daugiau dalių.
31. Techniniai prižiūrėtojai privalo turėti gesintuvų techninei priežiūrai
naudojamus patikrintus slėgmačius, svarstykles, svarsčius ir tūrio matavimo priemones.
III. VANDENS GESINTUVŲ PILDYMAS
32. Vandens gesintuvas pildomas tik patikrinus visus sudėtinius jo mazgus.
Detalės, turinčios defektų, pakeičiamos naujomis arba remontuojamos, patikrinami saugos
įtaisai (saugikliai, slėgmačiai), pažeista antikorozinė vidaus danga atnaujinama. Esant
pažeistam išoriniam dažų sluoksniui, gesintuvas dažomas.
33. Panaudotame nešiojamajame gesintuve gesinimo medžiagos liekamasis
užpildas neturi viršyti 10 proc. nominaliosios užpildo vertės, o panaudotame
vežiojamajame gesintuve – 5 proc. nominaliosios užpildo vertės.
34. Draudžiama perpildyti gesintuvus (3 lentelė). Reikiamas skysčio kiekis
nustatomas sveriant, matuojant pagal tūrį, naudojant pildymo lygio žymas ir kitais
metodais.
35. Pripildytas gesintuvas sukomplektuojamas. Slėginiuose gesintuvuose
sudaromas gamintojo techninėje dokumentacijoje nurodytas darbinis slėgis.
36. Vandens gesintuvo užpildas keičiamas ne rečiau kaip kartą per metus. Putų
koncentratas, kuriuo kartu su vandeniu pildomas vandens gesintuvas, turi atitikti standarto
reikalavimus. Draudžiama maišyti skirtingų tipų putų koncentratus.
IV. MILTELIŲ GESINTUVŲ PILDYMAS
37. Gesintuvams pildyti naudojamos gesinimo medžiagos turi būti tvarkingoje
gamintojo taroje. Gesintuvai turi būti atidaromi tik užtikrinus tinkamas sąlygas (santykinė
drėgmė patalpoje turi būti ne didesnė kaip 70 proc.).
38. Naudojamų gesinimo miltelių drėgmė turi būti ne didesnė kaip 0,5 proc.
39. Panaudotame nešiojamajame gesintuve gesinimo medžiagos liekamasis
užpildas neturi viršyti 10 proc. nominaliosios užpildo vertės, o panaudotame
vežiojamajame gesintuve – 10 proc. ABC tipo ir 15 proc. BC tipo gesinimo miltelių
nominaliosios užpildo vertės. Esant didesniam gesinimo medžiagos liekamojo užpildo
kiekiui, nustatomos priežastys (trumpas išpurškimo vamzdelis, nepakankamas
išstumiamosios medžiagos kiekis, gesintuvas, kuriame slėgis sudaromas naudojimo metu,
nesandarus, netvarkingas gesinimo medžiagos išpurškimo kanalas ir kt.) ir jos
pašalinamos.
40. Miltelių gesintuvų korpusuose slėgiui sudaryti naudojamas azotas arba
išvalytas ir sausas oras.
37
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
41. Į gesintuvus pilami tie patys (buvę gesintuvuose iki jų techninės priežiūros)
gesinimo milteliai turi būti persijojami. Jei gesinimo milteliai buvo pagaminti daugiau nei
prieš 5 metus, turi būti atlikta jų patikra arba gesintuvas turi būti pripildomas naujų
standartų reikalavimus atitinkančių gesinimo miltelių. Draudžiama maišyti skirtingo tipo ir
skirtingų spalvų miltelius.
42. Pildant gesintuvus reikia laikytis gamintojo rekomendacijų.
43. Netinkami naudoti milteliai utilizuojami.
V. ANGLIES DIOKSIDO GESINTUVŲ PILDYMAS
44. Prieš pildant gesintuvą patikrinamas korpuso įspaude nurodytas tuščio
gesintuvo (su išleidimo mechanizmu ir visomis pritvirtintomis nenuimamomis detalėmis)
svoris, vardinis (darbinis) slėgis, hidraulinio bandymo slėgis, atlikto paskutinio bandymo
data, jį atlikusio techninio prižiūrėtojo identifikavimo žyma ir kito bandymo data.
45. Siekiant įsitikinti, kad gesintuve nėra nešvarumų, kiekvieną tuščią gesintuvą
būtina pasverti ir jo svorį palyginti su nurodytu ant gesintuvo. Nešvarus gesintuvas
valomas ir atliekamas jo hidraulinis bandymas. Po hidraulinio bandymo gesintuvus būtina
išdžiovinti.
46. Jeigu tikrinant gesintuvą defektų nenustatoma, gesintuvas pildomas.
47. Gesintuvai pripildomi neviršijant 0,75 kg/l gesinimo medžiagos, kurios kiekis
pildymo metu kontroliuojamas sveriant.
48. Anglies dioksido gesintuvo užpildas keičiamas ne rečiau kaip kartą per 5
metus.
VI. GESINTUVŲ HIDRAULINIAI BANDYMAI
49. Gesintuvų hidrauliniai bandymai atliekami ne rečiau kaip kas 10 metų.
50. I–II kategorijos gesintuvų hidraulinių bandymų metu atliekamos šios
procedūros:
50.1. gesintuvas visiškai ištuštinamas. Ištuštinto gesintuvo slėgmatis (jei toks
yra) turi rodyti nulinį slėgį, paskui gesintuvas atidaromas, išvalomas jo vidus ir
patikrinama, ar viduje nėra korozijos požymių bei defektų. Pripažinti netinkamais naudoti
gesintuvai hidrauliškai nebandomi;
50.2. išmontuojamas gesintuvo išorėje tvirtinamas išstumiamųjų dujų balionėlis,
žarna, reduktorius slėgiui mažinti (jeigu toks yra), pakeičiama gesintuvo galvutė su
apsauginiu vožtuvu ar saugikliu ir, užsandarinus visas angas, atliekamas hidraulinis
bandymas;
50.3. hidraulinio bandymo metu gesintuvas pripildomas vandens, visiškai išleidus
orą;
50.4. gesintuvo hidraulinis bandymas atliekamas gamintojo techninėje
dokumentacijoje nurodytu slėgiu. Kai nėra galimybės nustatyti gamintojo bandomąjį slėgį,
nešiojamieji gesintuvai bandomi Pb = 1,43 × Pd slėgiu, kur Pd – didžiausias darbinis slėgis
(barais) gesintuve. Mažiausias gesintuvo bandomasis slėgis turi būti ne mažesnis kaip 20
barų. Vežiojamieji gesintuvai bandomi
Pb =1,3 × Pd slėgiu, o mažiausias bandomasis slėgis turi būti ne mažesnis kaip 15 barų;
50.5. slėgis didinamas palaipsniui, kol pasiekiamas didžiausias bandymo slėgis,
bet ne greičiau kaip per 30 sek. Šį bandymo slėgį reikia palaikyti ne mažiau kaip 30 sek.
Bandymo metu reikia nustatyti visas gesintuvo korpuso deformacijas ar nuotėkį.
51. Jei bandymo slėgis nesumažėja ir nėra jokių deformacijų, laikoma, kad
gesintuvo hidraulinio bandymo rezultatas yra teigiamas.
52. Visus vandens ar drėgmės likučius iš miltelių gesintuvo korpuso reikia
pašalinti džiovintuvu.
38
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
53. III kategorijos gesintuvų hidraulinių bandymų metu atliekamos šios
procedūros:
53.1. priimant gesintuvą turi būti nustatytas gesintuvo savininkas (naudotojas),
atlikta išorės apžiūra, patikrintas įspaudas (įspaustos žymos). Gesintuvai, neturintys
įspaudo, pripažįstami netinkamais naudoti;
53.2. patikrinama, ar įspaudo vietoje aiškiai matyti šie duomenys: darbinis ir
hidraulinio bandymo slėgiai, tuščio gesintuvo svoris, atlikto paskutinio hidraulinio
bandymo ir kito bandymo datos (du paskutiniai metų skaitmenys ir mėnuo), jį atlikusio
techninio prižiūrėtojo identifikavimo žyma;
53.3. gesintuvai ištuštinami saugiu būdu išleidžiant liekamąjį slėgį,
išmontuojamas ir apžiūrimas išleidimo mechanizmas;
53.4. apžiūrimas gesintuvo korpuso vidus, esant saugiam tam tikslui skirtam
apšvietimui, patikrinama, ar jame nėra nešvarumų, korozijos požymių. Juos pastebėjus,
korpusas išvalomas vandens čiurkšle, garų srautu, cheminėmis medžiagomis ar kitu
tinkamu metodu, atidžiai stebint, kad korpusas nebūtų pažeistas;
53.5. išvalyto korpuso vidus apžiūrimas pakartotinai, patikrinamas vidinis
kaklelio sriegis (nustatoma, ar jis švarus ir ištisinis, nepažeistas, neturi ištrupų, įtrūkių ir
kitų trūkumų), apžiūrimi ir kiti kaklelio paviršiai, pastebėti trūkumai pašalinami;
53.6. kiekvienas gesintuvas išbandomas gamintojo nurodytu slėgiu barais, o
jo nesant – slėgiu Pb = 1,5 x Ps (kur Ps – didžiausias leistinas slėgis), naudojant
vandenį. Slėgis didinamas laipsniškai (ne greičiau kaip per 30 sekundžių), kol
pasiekiamas bandymo slėgis. Izoliavus gesintuvą nuo slėgio šaltinio, bandymo slėgis
turi išlikti nepakitęs 30 sekundžių, per kurias neturi būti pastebėta nuotėkio
požymių; 53.7. atlikus hidraulinį bandymą slėgiu gesintuvas išdžiovinamas, kad neliktų
vandens, apžiūrima, ar tikrai gesintuvo vidus sausas ir švarus;
53.8. patikrinamas išleidimo mechanizmo veikimas ir sandarumas, pašalinami
pažeidimai, mechanizmas įsukamas į gesintuvo korpusą, naudojant sandarinimo medžiagą;
53.9. pasveriant ne mažiau kaip 0,1 kilogramo tikslumu nustatomas tuščio
gesintuvo (įskaitant išleidimo mechanizmą ir visas prie gesintuvo nejudamai pritvirtintas
nenuimamas detales) svoris, kurio skaitinė reikšmė įspaudžiama ant gesintuvo korpuso
arba uždarymo mechanizmo;
53.10. esant teigiamiems hidraulinio bandymo rezultatams gesintuvo įspaudo
vietoje šalia ankstesniojo patikrinimo žymos įspaudžiama nauja žyma, kurioje nurodoma
atlikto hidraulinio bandymo data (du paskutiniai metų skaitmenys, mėnuo), techninio
prižiūrėtojo identifikavimo žyma ir kito hidraulinio bandymo data;
53.11. gesintuvų žarnų, kurių gale yra uždaromasis purkštas, hidraulinis
bandymas atliekamas 100 barų slėgiu, žarnos be uždaromojo purkšto bandomos 20 barų
slėgiu.
54. Išstumiamųjų dujų balionėlių, kurių skersmuo mažesnis kaip 5 cm ir kurių
maksimali talpa neviršija 300 g, hidrauliniai bandymai neatliekami, o kiti balionėliai turi
būti bandomi ne mažesniu kaip Pb = 1,5 × Ps slėgiu, kur Ps – didžiausias leistinas slėgis
balionėlyje. Anglies dioksido išstumiamųjų dujų balionėliai bandomi ne mažesniu kaip
250 barų slėgiu.
55. Gesintuvas pripažįstamas netinkamu naudoti, kai:
55.1. gesintuvas neišlaikė bandomojo slėgio;
55.2. gesintuvo korpusas taisytas lituojant, suvirinant;
55.3. pažeisti sriegiai.
39
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
VII. GESINTUVŲ SPALVA IR ŽENKLINIMAS
56. Remiantis Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO), Europos
standartizacijos komiteto (CEN) standartų nuostatomis, gesintuvų korpusai dažomi
raudona spalva.
57. Gesintuvo žymenų spalva turi išsiskirti iš fono. Etiketė su žymenimis arba
įrėminti žymenys (toliau – ženklas) turi būti padalyti į penkias dalis, kaip parodyta 1 ir 2
paveiksluose. 1, 2, 3 ir 5 dalyse nurodoma informacija turi būti pateikta tame pačiame
ženkle. Ženklas turi būti gerai įskaitomas, kai gesintuvas yra laikiklyje.
58. Ženklo 4 dalyje reikalaujama informacija gali būti bet kurioje gesintuvo
vietoje.
59. Ženklo užrašų aukštį sudaro jo kiekvienos dalies dešinėje pusėje nurodyto
skaičiaus ir atitinkamos skaitinės vertės sandauga.
60. Gesintuvų, turinčių 3 kg (l) ir mažiau užpildo, ženklo užrašų aukščiui
skaičiuoti naudojama skaitinė vertė turi būti ne mažesnė kaip 3 mm, o gesintuvų, turinčių
daugiau kaip 3 kg (l) užpildo, – ne mažesnė kaip 5 mm.
61. Ženklo 1 dalyje nuosekliai viena po kitos išdėstoma tokia informacija:
61.1. žodis „Gesintuvas“;
61.2. gesinimo medžiagos tipas ir nominalioji užpildo vertė;
61.3. gaisro židinio parametras (parametrai).
62. Ženklo 2 dalyje pateikiama viena ar daugiau piktogramų su paaiškinimais
lietuvių kalba. Skirtingi veiksmai, kuriuos reikia atlikti, turi būti vaizduojami vienas po
kito, iš viršaus į apačią. Piktogramos turi būti toje pačioje vietoje kaip ir atitinkamas
tekstas, reikalingų atlikti veiksmų kryptys žymimos rodyklėmis.
Piktogramos, vaizduojančios gaisrų tipus, pateiktos 3 paveiksle. Jos turi būti
kvadratiniuose rėmeliuose. Gesintuvų, turinčių 3 kg (l) ir mažiau užpildo, piktogramos
rėmelio kraštinės ilgis turi būti ne mažesnis kaip 20 mm, o gesintuvų, turinčių daugiau
kaip 3 kg (l) užpildo – ne mažesnis kaip 25 mm.
Piktogramos kampe turi būti kvadratinis rėmelis su simboline raide.
63. Ženklo 3 dalyje pateikiama informacija, susijusi su apribojimais ar pavojais
(ypač su toksiškumu ar elektros rizika), galinčiais atsirasti naudojant gesintuvus.
Gesintuvai, kuriuose naudojamas vanduo ar putos, turi būti pažymėti: „Įspėjama: Netinka
elektros įrenginiui gesinti esant įtampai“.
Gesintuvai, kuriuose naudojamos kitos gesinimo medžiagos, turi būti pažymėti,
kad jie tinka elektros įrenginiui gesinti, pavyzdžiui, „Tinka elektros įrenginiui iki 1000 V 1
m atstumu gesinti“.
64. Ženklo 4 dalyje turi būti nurodytas reikalavimas pripildyti panaudotą
gesintuvą, nuoroda apie gaminio modelį atitinkančių atsarginių dalių naudojimą atliekant
jo remontą ir pakartotinai pripildant, gesinimo medžiagos ir išstumiamųjų dujų
pavadinimai (jei naudojama), jų kiekiai ir veikimo temperatūros ribos.
65. Ženklo 5 dalyje turi būti nurodytas gamintojo ir (ar) tiekėjo pavadinimas ir
adresas.
66. Šalia ženklo klijuojami gesintuvų techninės priežiūros ir hidraulinių
bandymų lipdukai, kuriuose nurodomos kito hidraulinio bandymo ir techninės
priežiūros datos (metai ir mėnuo).
40
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
1 paveikslas. Nešiojamojo gesintuvo ženklo pavyzdys
41
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
2 paveikslas. Vežiojamojo gesintuvo ženklo pavyzdys
42
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
3 paveikslas. Piktogramos
VIII. ATLIKTŲ DARBŲ APSKAITA
67. Gesintuvų techninė priežiūra atliekama ir jų apskaita tvarkoma taip, kad būtų
galima nustatyti techninį prižiūrėtoją, konkrečius darbus atlikusį specialistą ir darbų
atlikimo datą.
68. Darbų apskaita tvarkoma technologinėje dokumentacijoje (kortelėse,
žurnaluose) arba kompiuterinėse laikmenose.
IX. SAUGOS REIKALAVIMAI
69. Gesintuvus techniškai prižiūrintis personalas privalo dėvėti darbo drabužius,
naudotis akių ir kvėpavimo organų apsaugos priemonėmis.
70. Prie anglies dioksido gesintuvų žarnomis prijungti difuzoriai turi būti su
izoliuotomis rankenomis, kad juos naudojant nenušaltų rankos.
71. Gesintuvų techninės priežiūros įranga privalo būti tvarkinga ir naudojama
vadovaujantis gamintojo techninėje dokumentacijoje nurodytais saugos reikalavimais.
72. Draudžiama:
72.1. atlikti bet kokius remonto darbus esant gesintuvo korpuse slėgiui;
72.2. sudaryti slėgį gesintuvo korpuse išstumiamosiomis dujomis, kai
netvarkingas slėgio reguliatorius (reduktorius) ar slėgmatis;
72.3. mėtyti gesintuvus, pašaliniais daiktais smūgiuoti į juos.
X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
73. Gesintuvo savininkas (naudotojas) ar jo įgaliotas asmuo turi teisę tikrinti
techninio prižiūrėtojo atliktų darbų kokybę – išbandyti gesintuvo veikimą, papildomai
sumokėjęs gesintuvo pakartotinio pripildymo bei paruošimo darbui mokestį.
74. Gesintuvo savininko (naudotojo) reikalavimu techninis prižiūrėtojas privalo
ištirti gesintuvo, kurio techninę priežiūrą jis atliko, nesuveikimo gaisro metu priežastis ir
informuoti apie jas gesintuvo savininką (naudotoją).
43
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
VIDAUS PRIEŠGAISRINIS VANDENTIEKIS
Vandentiekį būtina kartą per metus patikrinti: perplauti – nuleisti vandenį iš kiekvieno
čiaupo, įsitikinti, ar jie neužrūdiję, sugedusius gaisrinius čiaupus suremontuoti ar pakeisti
naujais, gaisrines žarnas perkantuoti, hidrauliškai išbandyti, patikrinti elektrifikuotų
sklendžių veikimą. Patikros rezultatus surašyti į tam tikslui skirtą žurnalą.
Nešildomuose statiniuose šaltuoju metų laiku vandentiekio tinklai turi būti be vandens, o
prie gaisrinių čiaupų turi būti nurodyta sklendės, kurią atidarius vanduo bus tiekiamas į
tinklą, vieta. Elektrifikuotos sklendės nuotolinis valdymas turi būti įrengtas prie kiekvieno
gaisrinio čiaupo.
REIKALAVIMAI GAISRINIAMS ČIAUPAMS
Gaisrinės žarnos turi būti sausos, susuktos į dvigubą ritę ir prijungtos prie čiaupų ir
švirkštų.
Gaisrinių čiaupų spintelės turi būti tvarkingos, lengvai atidaromos, ant durelių – aiškiai
pažymėtas raidžių indeksas „GČ“ arba grafinis ženklas, jo eilės ir priešgaisrinės gelbėjimo
tarnybos telefono numeris.
Priėjimų prie gaisrinių čiaupų vietos turi būti laisvos ir neužkrautos. Gaisrinių čiaupų ir
gaisrinių žarnų prijungimo galvutės turi atitikti galiojančio standarto reikalavimus.
NEDEGŪS AUDEKLAI
Nedegūs audeklai - skirti nedideliems gaisrų židiniams gesinti, pagaminti asbesto
pagrindu. Privalo būti ne mažesnio kaip 1,5 x 1,5 m dydžio (degalinėse, automobilių
aikštelėse ne mažesnio kaip 2,0 x 1,5 m dydžio).
SMĖLIS
Smėlis dėžėse turi būti sausas. Vietoj smėlio gali būtio pripilama fliukso, karnalito,
kalcinuotos sodos ar kitų birių nedegiųjų medžiagų. Dėžės su smėliu turi būti ne mažesnės
kaip 0,3 m3, prie jos turi būti kastuvas.
GAISRŲ GESINIMAS
KIETŲJŲ MEDŽIAGŲ GESINIMAS. Gesinant kietąsias medžiagas (A klasės gaisrai),
gesintuvo panaudojimo efektyvumas priklauso nuo gaisro židinio formos ir dydžio, vidinių
ertmių, rusenimo galimybės. Tokiems gaisrams gesinti geriausiai tinka vandens ir putų
gesintuvai, kuriuose gesinančioji medžiaga yra vandens ir jo paviršiaus įtempimą
mažinančio tirpalo mišinys. Jis gali prasiskverbti į siaurus plyšelius. Milteliai negali
įsiskverbti į medžiagą, todėl jie šiuo atveju yra mažiau efektyvūs, bet puikiai gesina
atvirus gaisro židinius.
Gaisro židinys pradedamas gesinti stovint pavėjui (jeigu židinys lauke). Reikia stengtis
nuslopinti pagrindinę liepsną, o vėliau gesinamąja medžiaga padengti visą degantį
paviršių. Jeigu degantis objektas yra kietų medžiagų rietuvė, ją būtina išardyti ir baigti
gesinti rusenančius židinius.
SKYSČIŲ GESINIMAS. Išsiliejusius skysčius (B klasės gaisrai) reikia pradėti gesinti
nuo artimiausio krašto, gesinamosios medžiagos srovę nukreipiant į degantį skystį 1 5 - 3 0
44
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
laipsnių kampu. Reikia stengtis, kad degantis skystis nebūtų ištaškytas, nes gali padidėti
gaisro plotas.
Gesintuvą reikia laikyti vertikaliai, nes stipriai palenkus, gali sumažėti gesinamosios
medžiagos čiurkšlė, nuo kurios priklauso gesinimo efektyvumas.
Jei gesinamosios medžiagos debesis padengia visą gaisro židinį, tai jis gęsta lengvai.
Gesinant didesnius gaisro židinius, gesintuvo difuzorius judinamas į šonus. Tokiais
judesiais siekiama gesinamąja medžiaga padengti visą degantį paviršių. Siekdami išvengti
pakartotino užsidegimo, net ir užgesus liepsnai, gesinamąją medžiagą vis dar turime tiekti.
Paskui gaisravietė tam tikrą laiką turi būti stebima.
Gesinti tekančius iš įrenginio ar vamzdyno skysčius yra sudėtinga. Visų pirma reikia
gesinamosios medžiagos čiurkšle atkirsti liepsną nuo angos, iš kurios liejasi skystis.
Paskui čiurkšlė nukreipiama žemyn ir gesinamas išsiliejęs skystis.
Didesnis gesinimo efektas pasiekiamas jei iškarto naudojami keli gesintuvai.
DUJŲ GESINIMAS. Suskystintas dujas (C klasės gaisrai) galima pradėti gesinti jeigu:
■ užgesinus galima nedelsiant nutraukti dujų nuotėkį ir išvengti sprogaus dujų mišinio
susidarymo;
■ neužgesinus gaisro židinio, gali įvykti didelė avarija su tragiškomis pasekmės.
Prieš gaisro gesinimą, būtina numatyti uždujintos zonos, kuri gali susidaryti užgesinus
ugnį, parametrus ir dujų debesies galimą judėjimo kryptį. Žmonės ir technika turi būti
evakuoti iŠ pavojingos zonos.
Pirmiausia miltelių srovė nukreipiama į dujų fakelo pagrindą, o vėliau - fakelo plitimo
kryptimi kol visiškai užges.
Suskystintų dujų išsiliejimas panašus i benzino. Jis pasižymi intensyvesniu garavimu.
Siekiant apsaugoti įrangą nuo šiluminio poveikio, naudojamos purslotosios vandens
srovės.
METALŲ GESINIMAS. Šiuo atveju degiosios medžiagos gali būti kietosios ir
skystosios (išlydytas metalas, metalo organiniai junginiai ir kt.), skirtis pagal pavojų gaisro
kilti (savaiminis užsidegimas, aktyvi reakcija su vandeniu ir kt.) bei toksiškumu.
Atsižvelgiant į medžiagos savybes, būtina parinkti tinkamas gesinimo priemones.
Tokie (D klasės) gaisrai gesinami tiktai specialiais milteliais, kurie užberiami tam tikro
storio sluoksniu, izoliuodami degančią medžiagą nuo oro deguonies. Metalų gaisrų
gesinimas sudėtingas, todėl reikia turėti įgūdžių ir specialiųjų apsaugos priemonių.
ELEKTROS ĮRENGINIŲ GESINIMAS
Prieš gesinant elektros įrenginį, būtina išjungti įtampą degančiame ir šalia esančiame
įrenginyje. Jeigu to padaryti negalima, leidžiama iki 1000 V veikiančius elektros
įrenginius gesinti angliarūgštės ir miltelių gesintuvais. Kai kurių gesintuvų techniniai
duomenys leidžia gesinti iki 10 000 V elektros įrenginius, tačiau kuo aukštesnė įtampa, tuo
ji pavojingesnė. Kad gesintojas nenukentėtų nuo elektros srovės, būtina laikytis saugaus
atstumo (1 metras) ir rekomenduojama dėvėti asmenines apsaugos priemones (dielektrines
pirštines, avalynę).
Išsiliejusią transformatoriaus ar generatoriaus alyvą rekomenduojama gesinti miltelių
gesintuvais.
Draudžiama gesinti veikiančius elektros įrenginius vandens ir vandens putų gesintuvais.
Jei blogas matomumas, draudžiama gesinti veikiančius elektros įrenginius rankinėmis
priemonėmis.
45
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
PATALPŲ ŽENKLINIMAS
3 lentelė. Patalpų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų
Patalpos kategorija
Medžiagų, esančių patalpoje ar naudojamų technologiniame
procese,
charakteristikos
Asg
Degios dujos, lengvai užsiliepsnojantys skysčiai, kurių pliūpsnio
temperatūra neviršija 28 °C, kai naudojama jų tiek, kad užsidegus
sprogstančiam garų ar dujų ir oro mišiniui patalpoje susidaro
didesnis kaip 5 kPa sprogimo momentinis slėgis.
Bsg
Degios dulkės arba pluoštas, lengvai užsiliepsnojantys skysčiai,
kurių pliūpsnio temperatūra viršija 28 °C, degūs skysčiai, įkaitinti
iki ir daugiau jų pliūpsnio temperatūros, degūs skysčiai, kurie
avarijos atveju gali sudaryti sprogius aerozolius, kai naudojama jų
tiek, kad užsidegus sprogstančiam dulkių ar garų ir oro mišiniui,
patalpoje išsivysto didesnis kaip 5 kPa sprogimo momentinis
slėgis
Cg
Degūs ir sunkiai degūs skysčiai, degios ir sunkiai degios kietos
medžiagos
(taip pat dulkės ir pluoštas); medžiagos, kurios tik dega,
sąveikaudamos su vandeniu, deguonimi ar viena su kita, jei patalpa
nepriskiriama Asg ir Bsg.
Dg
Karštos, įkaitusios, išlydytos nedegios medžiagos; medžiagos,
kurias apdorojant išspinduliuojama šiluma, išskiriamos kibirkštys
ar liepsna; degios dujos, skysčiai ir kietos medžiagos, kurios
naudojamos kaip kuras arba sunaikinamos deginant.
Eg
Nedegios medžiagos ir medžiagos šaltoje būklėje (šaldytuvuose).
7 pav. Ženklo, žyminčio patalpų pavojingumą sprogimo ir gaisro atžvilgiu, pavyzdys
46
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
Gaisrinės saugos ženklų
naudojimo įmonėse, įstaigose ir
organizacijose nuostatų
1 priedas
EVAKUACIJOS KRYPTIES (SAUGIŲ SĄLYGŲ) ŽENKLAI
Eil.
Nr.
Ženklas Forma ir
spalva
Pavadinimas Naudojimas
1.1
Kvadratas
Žalia ir balta
Evakuacinis
išėjimas į kairę
Virš durų
evakuaciniuose
išėjimuose
1.2
Kvadratas
Žalia ir balta
Evakuacinis
išėjimas į dešinę
Virš durų
evakuaciniuose
išėjimuose
1.3
Kvadratas
Žalia ir balta
Krypties
rodyklė
(pasukimas kas
900)
Evakuacijos
keliuose
1.4
Kvadratas
Žalia ir balta
Krypties 450
rodyklė
(pasukimas kas
900)
Evakuacijos
keliuose
1.5
Stačiakampis
Žalia ir balta
Evakuacinis
išėjimas į kairę
Virš durų
evakuaciniuose
išėjimuose,
evakuacijos
keliuose
1.6
Stačiakampis
Žalia ir balta
Evakuacinis
išėjimas lipant
laiptais aukštyn
Virš durų
evakuaciniuose
išėjimuose prieš
47
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
Eil.
Nr.
Ženklas Forma ir
spalva
Pavadinimas Naudojimas
į kairę
laiptines
1.7
Stačiakampis
Žalia ir balta
Evakuacinis
išėjimas lipant
laiptais žemyn į
kairę
Virš durų
evakuaciniuose
išėjimuose prieš
laiptines
1.8
Stačiakampis
Žalia ir balta
Evakuacinis
išėjimas į dešinę
Virš durų
evakuaciniuose
išėjimuose,
evakuacijos
keliuose
1.9
Stačiakampis
Žalia ir balta
Evakuacinis
išėjimas lipant
laiptais aukštyn
į dešinę
Virš durų
evakuaciniuose
išėjimuose prieš
laiptines
1.10
Stačiakampis
Žalia ir balta
Evakuacinis
išėjimas lipant
laiptais žemyn į
dešinę
Virš durų
evakuaciniuose
išėjimuose prieš
laiptines
1.11
Stačiakampis
Žalia ir balta
Evakuacinis
išėjimas tiesiai
Virš durų
evakuaciniuose
išėjimuose,
evakuacijos
keliuose
1.12
Stačiakampis
Žalia ir balta
Evakuacinis
išėjimas tiesiai
Virš (ant) durų
evakuaciniuose
išėjimuose
48
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
Eil.
Nr.
Ženklas Forma ir
spalva
Pavadinimas Naudojimas
Gaisrinės saugos ženklų
naudojimo
įmonėse, įstaigose ir
organizacijose
nuostatų
2 priedas
GAISRINĖS ĮRANGOS ŽENKLAI
Eil.
Nr.
Ženklas
Forma ir spalva
Pavadinimas
Naudojimas
2.1
Kvadratas
Raudona ir balta
Gesintuvas
Gesintuvų
išdėstymo vietose
2.2
Kvadratas
Raudona ir balta
Gaisrinės žarnos
ritinys
Gaisrinių čiaupų
įrengimo vietose
2.3
Kvadratas
Raudona ir balta
Gaisrinės
kopėčios
Gaisrinių kopėčių
įrengimo vietose
2.4
Kvadratas
Raudona ir balta
Gaisro gesinimo
įrangos rinkinys
Priešgaisrinių
skydų, stendų,
spintų įrengimo
49
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
Eil.
Nr.
Ženklas
Forma ir spalva
Pavadinimas
Naudojimas
vietose
2.5
Kvadratas
Raudona ir balta
Gaisro aliarmo
skelbimo vieta
Rankinių gaisrinių
signalizatorių
įrengimo vietose
2.6
Kvadratas
Raudona ir balta
Gaisro avarinis
telefonas
Vietose, iš kur
galima pranešti
ugniagesiams apie
gaisrą
2.7
Kvadratas
Raudona ir balta
Gaisrinis
hidrantas
Gaisrinių hidrantų
įrengimo vietoms
nurodyti
2.8
Kvadratas
Raudona ir balta
Krypties rodyklė
(pasukimas kas
900)
Gaisrinės įrangos
įrengimo ar
išdėstymo vietoms
nurodyti
50
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
Gaisrinės saugos ženklų
naudojimo
įmonėse, įstaigose ir
organizacijose
nuostatų
3 priedas
INFORMACIJOS ŽENKLAI
Eil.
Nr.
Ženklas
Forma ir spalva
Pavadinimas
Naudojimas
3.1
Kvadratas
Mėlyna ir balta
Pastato ar
patalpos
kategorija pagal
sprogimo ir
gaisro pavojų
Prie įėjimo į pastatą
ar patalpą
3.2
Kvadratas
Mėlyna ir balta
Rūkymo vieta
Rūkymui įrengtose
vietose
3.3
Kvadratas
Mėlyna ir balta
Vandens šaltinis
Prie vandens
šaltinių, įrengtų
arba pritaikytų
gaisrams gesinti
51
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
Gaisrinės saugos ženklų
naudojimo
įmonėse, įstaigose ir
organizacijose
nuostatų
4 priedas
DRAUDŽIAMIEJI ŽENKLAI
Eil.
Nr.
Ženklas
Forma ir spalva
Pavadinimas
Naudojimas
4.1
Skritulys
Balta, raudona,
juoda
Nerūkyti
Prie įėjimo į
teritoriją, pastatą ar
patalpą, kur
panaudojus atvirą
ugnį galimas
sprogimo ar gaisro
pavojus
4.2
Skritulys
Balta, raudona,
juoda
Draudžiama
naudotis ugnimi,
atvirais
uždegimo
šaltiniais ir rūkyti
Prie įėjimo į
teritoriją, pastatą ar
patalpą, kur
panaudojus atvirą
ugnį galimas
sprogimo ar gaisro
pavojus
4.3
Skritulys
Balta, raudona,
juoda
Draudžiama
gesinti vandeniu
Prie įėjimo į
teritoriją, pastatą ar
patalpą, kur
naudojamas ar
laikomas
medžiagas
draudžiama gesinti
vandeniu
Gaisrinės saugos ženklų naudojimo
įmonėse, įstaigose ir organizacijose
nuostatų
5 priedas
ĮSPĖJAMIEJI ŽENKLAI
52
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
Eil.
Nr.
Ženklas
Forma ir spalva
Pavadinimas
Naudojimas
5.1
Lygiakraštis
trikampis
Geltona ir juoda
Įspėjimas.
Sprogioji
medžiaga
Prie įėjimo į
teritoriją, pastatą ar
patalpą, kur
naudojamos ar
laikomos sprogiosios
medžiagos
5.2
Lygiakraštis
trikampis
Geltona ir juoda
Įspėjimas.
Sprogi aplinka
Prie įėjimo į
teritoriją, pastatą ar
patalpą, kur
susidarius tam
tikroms sąlygoms
atsiranda sprogimo
pavojus
5.3
Lygiakraštis
trikampis
Geltona ir juoda
Įspėjimas.
Liepsnioji
medžiaga
Prie įėjimo į
teritoriją, pastatą ar
patalpą, kur
naudojamos ar
laikomos liepsniosios
medžiagos
5.4
Lygiakraštis
trikampis
Geltona ir juoda
Įspėjimas.
Oksiduojančioji
medžiaga
Prie įėjimo į
teritoriją, pastatą ar
patalpą, kur
naudojamos ar
laikomos
oksiduojančiosios
medžiagos
53
darbuotojų sauga nuo pirmųjų žingsnių
UAB “SOMO LT”
Savanorių pr. 192, LT-4154 Kaunas Mob. Tel. 8 682 60 126
El. paštas: [email protected]
Gaisrinės saugos ženklų naudojimo
įmonėse, įstaigose ir
organizacijose
nuostatų
6 priedas
ŽENKLO MATMENŲ NUSTATYMAS
Santykis tarp didžiausio atstumo, iš kurio ženklas yra įskaitomas ir figūra bei
spalva pastebimos, ir ženklo aukščio kartu su atstumo faktoriumi Z yra aprašomas šia lygtimi:
h = l / Z,
čia:
h – ženklo aukštis;
l – pastebėjimo atstumas;
Z – atstumo faktorius = 1 / tan α;
α – ženklo kampinė skėstis (tan α = h / l);
h ir l turi tuos pačius vienetus (žr. paveikslą).
Ženklo aukščiu h imama stačiakampio arba kvadrato formos ženklo statmenoji
kraštinė, skritulio formos ženklo skersmuo ir trikampio formos ženklo aukštinė.
Z faktorius priklauso nuo ženklo aukščio, esminių detalių dydžio, ženklo
skaisčio ir jo kontrasto aplinkos atžvilgiu.
Santykis r, kuris yra ženklo aukščio ir esminės detalės dydžio dalmuo, turi būti
15 arba mažesnis. Kai r yra didesnis už 15, Z reikšmė turi būti koreguojama daugikliu 15 / r.
Pagal šią geometrinę sąlygą nekoreguotas atstumo faktorius Z, galiojantis
apšviestiems ženklams, turi būti 100, jeigu į ženklo paviršių krentanti apšvieta didesnė kaip 50
lx.