Vaikų ir jaunimo psichinės
sveikatos problemos ir jų
prevencija
Teresė Ramanauskienė
Respublikinės Klaipėdos ligoninės
vaikų ir paauglių psichiatrė
2015.11.26
Kas tai yra psichikos sveikata?
Tai nėra vien psichikos ligos ar sutrikimo nebuvimas
Tai gebėjimas būti savimi tarp kitų
Tai emocinė ir dvasinė būsena, kuri leidžia žmogui
džiaugtis gyvenimo pilnatve, bet taip pat išgyventi
skausmą ir liūdesį
Tai gebėjimas išreikšti save tokiais būdais, kurie
teikia malonumą pačiam individui ir aplinkiniams;
Tai gebėjimas pačiam daryti sprendimus ir už juos
atsakyti
Socialinės rizikos vaikas
Tai vaikas iki 18 metų, kuris: valkatauja, elgetauja;
nelanko mokyklos ar turi elgesio problemų mokykloje;
piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis;
yra priklausomas nuo azartinių lošimų;
yra įsitraukęs ar linkęs įsitraukti į nusikalstamą veiklą;
yra patyręs ar kuriam kyla pavojus patirti psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą;
Yra patyręs smurtą šeimoje ir dėl šių priežasčių jo galimybės ugdytis ir dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos.
Socialinės rizikos vaikų apskaitos Lietuvoje nėra. (VTAT)
Statistika (Lietuvos statistikos departamento
duomenys)
2013m. Socialinės rizikos šeimų Lietuvoje –
10 235, vaikų jose – 20 664;
Globos institucijose gyveno 3 821 vaikai;
Globa šeimoje – 5 906 vaikai;
O kiek socialinės rizikos vaikų iš viso???
Socialinės rizikos vaikų dažniausios psichikos
sveikatos problemos
Elgesio problemos
Mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai
Emocijų sutrikimai (depresija)
Alkoholio, psichoaktyvių medžiagų vartojimas
Potrauminio streso sutrikimas
Savižudybės , savęs žalojimas
Elgesio sutrikimai (F90 – F91)
Hiperkinezinis elgesio sutrikimas (F90.1)
Elgesio sutrikimas, pasireiškiantis tik šeimoje
(F91.0)
Nesocialaus elgesio sutrikimas (F91.1)
Socializuoto elgesio sutrikimas (F91.2)
Priešraraujančio neklusnumo sutrikimas
(F91.3)
Agresyvaus elgesio priežastys
Paveldimumas
“sunkaus vaiko” auklėjimas
Vyriški hormonai
Socialiniai veiksniai (aplinka): Psichinės tėvų ligos;
Kriminalinis tėvų elgesys;
Nuolatiniai konfliktiški tėvų tarpusavio santykiai;
Vaiko apleistumas;
Žiaurus elgesys su vaiku;
Impulsyvus – agresyvus auklėjimo stilius;
Pasikartojančios smurtinės scenos televizijoje;
Draugų ir bendraamžių įtaka.
Agresijos kilimas
Nerimas ar
frustracija Pyktis
Agresijos
prasiveržimas
Elgesio savikontrolė ar
Socialiniai įgūdžiai
Galimas vaikų agresijos mažinimas
Tinkams suaugusiųjų elgesys vaikui matant;
Agresijos pašalinimas iš namų;
Konfliktų su vaiku sprendimo išmokimas;
Mokėjimas apraminti vaiką, kai jis supyksta;
Suaugusiojo pykčio kontrolė;
Suaugusiojo mokėjimas išreikšti teigiamus jausmus ir
paskatinti vaiką už pasikeitusį elgesį.
Vaikų depresijos simptomai
Depresinisnusiteikimas(liūdnumas,verksmingumas,pesimizmas)
Savo vertės praradimas(nereikalingumo,kvailumo, kaltės jausmas,noras numirti)
Agresyvus elgesys (ginčijasi, sunkiai bendrauja, piktdžiugiškas, pykčio priepuoliai)
Miego sutrikimai (sunku užmigti,neramus miegas, košmarai, ankstyvas nubudimas, sunku keltis ryte)
Mokykliniai sunkumai (susilpnėjusi koncentracija,užsisvajojimas, blogi pažymiai)
Socialinio gyvenimo sutrikimai (mažas aktyvumas, socialinis atsitraukimas)
Požiūrio į mokyklą pasikeitimas (bėga iš pamokų)
Somatiniai požymiai (galvos, pilvo,raumenų skausmai)
Apetito svyravimai (anoreksija, polifagija, svorio kritimas)
Paauglių depresija
Dažnai atipinės,su elgesio sutrikimais
Disforija, nuotaikos nestabilumas
Miego sutrikimai (padidėjęs mieguistumas)
Fizinis nuovargis
Elgesio sutrikimai (palaidas seksualinis gyvenimas,piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotikais,pabėgimai iš namų ir mokyklos)
Mokymosi problemos
Bendravimo problemos
12
Vartojo alkoholį bent 1-2 kartus per
gyvenimą 1995-2011 m.
13
Girtumo atvejų dažnumas (proc.)
Tyrimo metai Bent kartą gyvenime buvo
girti
20 ir daugiau kartų per
gyvenimą buvo girti
Berniukai Mergaitės Iš viso Berniukai Mergaitės Iš viso
1995 73 68 70 12 5 9
1999 81 66 74 20 6 13
2003 86 77 81 28 12 20
2007 64 61 62 9 3 6
2011 66 60 63 7 3 5
Girtumo paplitimas, iki 2003 metų didėjęs, 2007 metais sumažėjo, bet nuo 2007
metų išlieka stabilus. Stabilus išliko dažno girtavimo atvejų skaičius, ypač
mergaičių (berniukų 2 proc. sumažėjo).
14
Bent kartą per 30 dienų iki apklausos nurodė rūkę 37 proc. Lietuvos paauglių (39 proc.
berniukų ir 35 proc. mergaičių, ESPAD vidurkis 28 proc.).
Lietuvos paaugliai yra 9-je vietoje (Latvija - 1-oje - 43 proc., Estija -17-oje - 29 proc., Lenkija
- 21-oje - 28 proc.),
Mažiausiai rūko Islandijos, Norvegijos, Juodkalnijos, Albanijos paaugliai, daugiausia – Latvijos,
Čekijos (42 proc.), Kroatijos (41 proc.) mokiniai.
15
Nelegalių narkotikų vartojimas bent kartą per gyvenimą
2007 ir 2011 m. (proc., visi mokiniai)
Vartojusių bent 1-2 kartus gyvenime kokį nors nelegalų narkotiką, išskyrus marihuaną/hašišą
Lietuvos paauglių skaičius atitinka ESPAD vidurkį – 6 proc. (berniukų 7, mergaičių 5 proc.).
Estijoje ir Latvijoje tokių mokinių – 8-9 proc. Daugiausia vartojusių kitus nelegalius narkotikus,
išskyrus kanapes – Monake, Bulgarijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, mažiausia – Norvegijoje,
Suomijoje, Švedijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje (po 3 proc.).
16
Inhaliantų vartojimas bent kartą per gyvenimą, 1995-
2011 m., proc.
Inhaliantus - bent kartą per gyvenimą vartojo 7 proc. Lietuvos paauglių
(tai kiek žemiau už ESPAD vidurkį – 9 proc.).
Narkotinių medžiagų vartojimo
prevencija (1)
Daugumos priemonių dėmesio centre – psichologiniai bei socialiniai veiksniai,
darantys įtaką ,,kvaišalų” vartojimui.
Ugdomi griežto atsisakymo vartoti, priešinimosi socialiniam spaudimui įgūdžiai, atliekamas
,,psichologinis skiepijimas”,
Ugdomi socialiniai ir asmeniniai, arba gyvensenos įgūdžiai.
Narkotinių medžiagų vartojimo prevencija (2)
Tačiau vien informacija bei socialiniai įgūdžiai žmogaus elgesio nepakeis. Tam, kad asmuo nevartotų alkoholio, narkotikų, jis turi turėti tvirtas nuostatas gyventi sveikai, rūpintis sveikata bei gerove, galvoti apie ateitį, gerbti įstatymus….
Prevencijos programose taikoma formulė: žinios+ socialiniai įgūdžiai + nuostatos, vertybės.
Svarbu ne tik pateikti informaciją apie poveikį, pasekmes, bet ir
pakeisti žmonių nuostatas, puoselėti psichologinę brandą, tikintis, kad ateity tai užkirs kelia įv. asmenybės sutrikimams, socialinėms disfunkcijoms, taip pat svaiginimuisi alkoholiu ar kitomis narkotinėmis medžiagomis.
Akcentuojami šie socialiniai įgūdžiai:
Gebėjimas atsisakyti.
Gebėjimas įveikti stresą.
Gebėjimas pažinti ir įvertinti save.
Gebėjimas bendrauti.
Gebėjimas kritiškai mąstyti.
Gebėjimas kūrybiškai mąstyti.
Gebėjimas priimti konstruktyvius sprendimus.
Gebėjimas konstruktyviai spręsti problemas.
Pagalba
Asmeniui, turinčiam priklausomybes
Šeimos nariams
Artimiems
Bendradarbiams, bendraminčiams
Bendruomenei
Mirtingumas nuo savižudybių pagal amžių ir lytį
2011-2014m. 100 tūkst. gyventojų
Amžiaus
grupės Iš viso 2011 m. Iš viso 2012 m. Iš viso 2013 m.
Iš viso 2014 m.
Iš
viso
Vyr
ai
Moter
ys
Iš
viso
Vyr
ai
Moter
ys
Iš
viso
Vyr
ai
Mote
rys
Iš
viso Vyrai
Mote
rys
9–19 4,8 8,5 1,0 10,9 17,
9 3,5 17,8
22,
9 12,5 13,7 20,0 7,0
20–24 26,7 44,
9 7,5 20,0
36,
3 2,9 34,6
62,
7 4,8 34,7 61,0 6,9
25–44 35,7 60,
8 10,6 35,1
62,
6 8,1 41,0
71,
4 11,3 36,1 64,5 7,9
45–59 50,4 90,
9 15,3 50,4
86,
0 19,4 57,6
103
,6 17,6 41,5 77,2 10,4
60–74 38,4 71,
5 17,4 36,0
74,
6 10,9 35,4
72,
1 11,4 37,1 74,0 12,9
75+ 38,7 79,
0 22,1 34,7
69,
7 20,2 39,0
81,
3 21,4 43,6 91,4 23,8
Iš viso: 31,6 54,
6 11,6 31,0
54,
7 10,8 36,7
65,
1 12,4 31,7 56,9 10,2
Rizikos grupės, kurioms priklausantys vaikai
gali dažniau išgyventi savižudybės krizę
Lytis (dažniau nusižudo berniukai, mergaitės dažniau bando žudytis). Psichiniai sutrikimai. Šeimos psichinių sutrikimų istorija.
Nepilna šeima.
Nedarni šeima.
Labai griežti tėvai.
Vaikas šeimoje jaučiasi nemylimas, nereikalingas abiem ar vienam tėvų.
Vaikas patyrė daug stresinių situacijų.
Anksčiau buvę bandymai nusižudyti (taip pat ir demonstratyvūs).
Somatinės ligos.
Menkas savęs vertinimas.
mokymosi sunkumai, patyčios mokykloje.
Mitai apie vaikų savižudybes (1)
Mitas - Vaikai, paaugliai nesižudo.
Faktas - Deja, žudosi ne tik suaugę žmonės.
Mitas - Žudosi tik psichiškai nesveiki vaikai ( apskritai žmonės).
Faktas - Besižudantis vaikas - labai nelaimingas, kenčiantis, bet nebūtinai psichiškai nesveikas
Mitas - Savižudybė yra paveldėta.
Faktas - Tai nėra šeimos ar giminės tradicija, o individualus dalykas.
Mitas - Kas kalba apie savižudybes, tas nenusižudo.
Faktas - Iš dešimties nusižudžiusiųjų aštuoni yra pakankamai aiškiai kalbėję apie savo ketinimus.
Mitas - Nebūna jokių būsimos savižudybės signalų.
Faktas - Dauguma savižudžių nedviprasmiškai įspėja apie savo ketinimus, tik aplinkiniai ne visada pastebi ar sugeba iššifruoti tuos įspėjamuosius ženklus.
Mitai apie vaikų savižudybes (2)
Mitas - Kas žudosi, tas tikrai nori mirti.
Faktas - Dauguma savižudžių svyruoja tarp noro gyventi ir mirti. 9 iš 10 atvejų tai – pagalbos šauksmas. Kalbant apie jaunesnius negu 12 metų vaikus (be abejo tai priklauso ir nuo konkretaus vaiko patirties), reikia žinoti, kad dauguma jų mirtį suvokia kaip laikiną reiškinį, pilnai neįsisąmoninę jos negrįžtamumo.
Mitas - Kas kartą bandė nusižudyti, tas vis tiek vėl tai darys.
Faktas - Apskritai žmonės, taip pat ir vaikai apie savižudybę galvoja tik tam tikrais gyvenimo momentais.
Mitas - Pagerėjimas po bandymo nusižudyti rodo, kad savižudybės rizika praėjo.
Faktas - Dauguma pakartotinių savižudybių įvyksta maždaug per 3 mėnesius po prasidėjusio “pagerėjimo”.
Mitai apie vaikų savižudybes (3)
Mitas - Klausinėdami žmogų apie jo savižudiškas mintis, galima paskatinti jį nusižudyti.
Faktas - Priešingai. Paskatinę žmogų kalbėti, galime sumažinti jo emocinę įtampą, kuri jam darosi nebepakeliama. Tik labai svarbu, kad prakalbinę žmogų, nepaliktume jo be pagalbos, nesumenkintume jo rūpesčių, neišjuoktume, nekaltintume ir nesmerktume. Dar vienas svarbus faktas - savižudybė – “užkrečiama”, ypatingai paauglystėje. Jeigu vaiką supančioje aplinkoje kas nors nusižudo, vaikui gali atrodyti, kad savižudybė - priimtinas problemų sprendimo būdas.
Vaikų savižudybių priežastys
Socialiniai ekonominiai visuomenės pokyčiai (konkurencija, dideli reikalavimai, netikrumas dėl ateities)
Tėvų dėmesio stoka (90 proc. vaikų teigia, kad tėvai jų nesupranta, jaučiasi nelaimingi)
Smurtas (žiniasklaidoje, šeimoje, tampa įprastu reiškiniu)
Alkoholio, kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas (lengviau priima sprendimą nusižudyti)
Pažįstamų ar žinomų žmonių savižudybė - suicidiško elgesio pamėgdžiojimas (Verterio efektas)
Psichikos ligos (depresija)
Vaikų savižudybės pavojaus ženklai
Tampa neįprastu elgesys
Nesutarimai su draugais, tėvais, nutrūksta buvę artimi ryšiai
Blogiau mokosi
Sutrinka dėmesys
Bėga iš namų
Konfliktuoja
Įtariama, kad vartoja narkotikus ar alkoholį
Skundžiasi įvairiais negalavimais
Pasikeičia valgymo ir miego įpročiai
Dalija savo labiausiai vertinamus daiktus
Rašo apie mirtį
Jau yra bandęs žudytis
Kalba apie savižudybę
“Užkrėtimas”savižudybe
Skatina pasirinkti tam tikrą nusižudymo būdą,
t.y. pamėgdžiojamas metodas ;
Skatina pasirinkti savižudybę kaip išeitį iš
sunkios situacijos ;
Diegia požiūrį, kad savižudybė yra visai
priimtinas problemų sprendimo būdas
Dažniausios vaikų savižudybių priežastys
Patirta seksualinė, fizinė,
emocinė prievarta ar
nesirūpinimas (šeimoje,
mokykloje, kitoje
aplinkoje)
Egzaminų baimė
Artimo žmogaus mirtis
Draugo ar kito artimo
žmogaus savižudybė
Tėvų skyrybos
Nelaiminga meilė.
Verterio efekto istorija
1774 m. išėjusi J.W.Goethe’s knyga “Jaunojo Verterio kančios” paskatino jaunuolių savižudybes
Verterio efekto tyrimai Lietuvoje
Lietuvoje daugėjant savižudybių, jauni žmonės vis
labiau žiūri į jas kaip į priimtiną būdą spręsti gyvenimo problemas
Apie 20% jaunuolių buvo galvoję apie savižudybę kaip apie išeitį, esant krizinei situacijai (Gailienė, 1998)
Savižudybės dažniau aprašomos kaip tragedija, sensacija, politinis protestas, herojiškas poelgis, o tai labiau skatina įsijausti, pamėgdžioti.
Kaip aprašoma savižudybė?
“Savižudybė pavasario naktį”,
“Dažniausiai nusižudoma alyvoms žydint”
“nusižudė dėl meilės”, “patyrė spaudimą”
“Žmonės, negalintys išmokėti skolų, nusižudo”,
“Tėvas nusižudė, nesulaukęs dukros žūties kaltininko teismo”,
“Gatvėje nesuvaldęs mašinos vairuotojas pasikorė”,
“Sūnaus laidotuvių dieną motina puolė po autobuso ratais”,
“Darbo netekęs vyras nenorėjo būti našta”,
“Sostinėje vis daugiau vaikų bando žudytis dėl konfliktų šeimose ir nelaimingos meilės”,
“Po nelaimingos meilės – šūvis sau į galvą”).
Kurto Cobaino savižudybė
1994m. balandžio 5d. Sietle (JAV), nusižudė roko muzikos žvaigždė, muzikos grupės “Nirvana” lyderis Kurtas Cobainas
Žiniasklaidos priemonės šią savižudybę nušvietė labai profesionaliai ir atsakingai :
“…didis menininkas, puiki muzika,
…kvailas poelgis, nedarykite taip, štai kur galima paskambinti ir gauti pagalbos…
Cobainas buvo žmogus, kurį mes visi labai mylėjome, jis buvo labai žavus ir talentingas, jo muzika teikė mums džiaugsmo. Tačiau tai, ką jis padarė, yra kvailystė!
Kaip pagelbėti?
Pirmiausiai prisiminkite svarbiausius 6 NE ,ruošiantis kalbėtis su vaiku:
Neišsigąskit, neparodykit, kad esat šokiruoti, ką jis besakytų
Nesumenkinkit vaiko skausmo, nors jo kančios priežastis Jums, žvelgiančiam iš suaugusiojo pozicijų, ir atrodo menka (tokie teiginiai, kaip “Tai nėra priežastis žudytis”, tik parodo, kad Jūs jo nesuprantate )
Nesistenkit pralinksminti, vaikui “skauda”, parodykite, kad suprantate jį
Nenaudokite emocinio šantažo, nebandykite jam iššaukti kaltės jausmo
Nežadėkite laikyti paslaptyje savižudybės plano (Jūs galite pažadėti išlaikyti paslaptyje problemos turinį, bet ne ketinimą nusižudyti )
Neklausinėkite įkyriai.
Ką daryti?
Išklausyti, suprasti, nemenkinti problemos
Būti dėmesingiems, atidiems, pasakykite, kad padėsite įveikti problemas
Laimėkite laiko, kol pavyks susitarti
Pašalinkite savižudybės priemones
Praneškite apie vaiko ketinimus kitiems, pasitelkite juos į pagalbą
Kreipkitės į specialistus, konsultuokitės su vaiko gydytoju
Labai svarbu ketinančio žudytis nepalikti vieno!
Kas yra smurtas? Smurtas yra tada, kai
stipresnysis silpnesniojo
atžvilgiu rodo savo
pranašumą.
Smurto prieš vaikus rūšys
Fizinis smurtas;
Psichologinis arba emocinis smurtas;
Seksualinis smurtas;
Nesirūpinimas vaiku arba vaiko apleistumas.
PAGRINDINĖS PRIEŽASTYS DĖL KURIŲ
MUŠAMI VAIKAI Mušami dėl to, kad tėvai patys turėdami rimtų psichologinių
problemų, nesugeba išlikti ramūs ir atlaikyti vaiko isterijų.
Patys nepatyrę tėvų meilės, tėvai tikisi tos meilės iš savo vaikų - jie nepakenčia, kai vaikai verkia, nes tai primena jiems jų pačių nelaimingą vaikystę.
Mušami judrūs, nepaklusnūs vaikai.
Mušami, kai prieštarauja ir nevykdo paliepimų, "daryk taip, o ne kitaip", ypač kai reikalavimai yra per dideli ir vaikui neįvykdomi.
Mušami šeimose, kuriose būdinga aukšta tarpusavio santykių įtampa.
Mušami šeimose, kuriose piktnaudžiaujama alkoholiu.
Muša tėvai, kuriuos vaikystėje mušdavo jų tėvai, jie laikosi "tradicinių auklėjimo metodų“.
Fizinį smurtą paprastai taiko tėvai, kurie bendrai vertina bausmes ir siekia kontrolės veiksmų pagalba.
Psichologinis arba emocinis smurtas
Verbalinė prievarta (tyčiojimasis iš vaiko, barimas, rėkimas, žeminimas, niekinami epitetai);
Parodymas, kad jis nemylimas, nepageidaujamas ;
Nuolatinis blogos savijautos sukėlimas;
Vertimas jaustis kaltu ;
Suaugusiojo manipuliavimas siekiant sau naudos ar savo saugumo ;
Žiaurumas;
Ypatingas nenuoseklumas;
vaiko jausmų ignoravimas (neatsižvelgimas į vaiko poreikius)
Neadekvatus vaiko kontroliavimas;
Izoliacija (nesudaromos sąlygos bendrauti su kitais);
Atmetimas, atstūmimas;
Terorizavimas (gąsdinimas)
Seksualinis smurtas
Išprievartavimas;
Mėginimas išprievartauti;
Lytinių organų demonstravimas;
Leidimas ar skatinimas žiūrėti pornografinius filmus, žurnalus;
Vaiko panaudojimas pornografijai.
Vaiko, patyrusio seksualinę
prievartą, elgesys
Seksualiai viliojantis elgesys;
Vaiko amžiui nebūdingos seksualinės žinios;
Dažni seksualiniai žaidimai;
Viešose vietose liečia arba trina į kitus objektus savo genitalijas;
Perdėtas paklusnumas;
Prisilietimų baimė.
Nesirūpinimas vaiku arba vaiko
apleistumas Tai ilgalaikės situacijos, kai tėvai arba
globėjai nepatenkina pagrindinių vaiko fizinių
ir emocinių poreikių, dėl ko kyla grėsmė
visavertei vaiko raidai:
o Nesirūpinimas maitinimu;
o Nesirūpinimas apranga;
o Nesirūpinimas sveikata;
o Išvijimas ar mėginimas išvyti iš namų.
Patarimai tėvams bendravime su vaikais
Nebijokite atsiprašyti vaiko, jei praradote savitvardą ir prikalbėjote tokių dalykų, kurių nederėjo sakyti;
Nepravardžiuokite vaiko, neklijuokite etikečių (“kvailys”, “tinginys”, “niekam tikęs”);
Kuo tiksliau įvardinkite vaiko elgesį, kurį norėtumėte pakeisti;
Pagirkite vaiką už tinkamą elgesį;
Išmokite išvengti situacijų, kuriose prarandate savitvardą;
Įsivaizduokite savo jausmus, jei bosas su jumis kalbėtų :”greitai ateik čia!”, “ar tu kvailas? Aš tau milijoną kartų sakiau taip nedaryti!”, “ar tu ką nors sugebi padaryti teisingai?” ir pan.
Suvokite, jog neprivalote siekti tobulybės. Būtina vertinti ir mylėti vaiką tokį, koks jis yra.
Kas yra patyčios?
Patyčios apima tyčinius veiksmus
Šis elgesys yra pasikartojantis
Patyčių situacijoje yra psichologinė ar fizinė
jėgos persvara
Nebūna normalių patyčių – patyčios tai ne
humoras. Juokaujama norint pralinksminti,
tyčiojamasi, norint įskaudinti
Patyčių formos(1)
Tiesioginės patyčios
– kai vaikas atvirai
puolamas,
užgauliojamas,
stumdomas,
pravardžiuojamas
Patyčių formos(2)
Netiesioginės patyčios
– vaiko atstūmimas nuo
grupės, ignoravimas,
nebendravimas su
juo, neapykantos
prieš vaiką kurstymas
Patyčių formos(3)
Žodinės patyčios
Patyčių formos(4)
Fizinės patyčios
Elektroninės patyčios
- Įžeidinėjimai virtualioje erdvėje. Pavyzdžiui, socialinio tinklo profilyje
yra užrašomi įvairūs keiksmažodžiai, vaikas viešai pravardžiuojamas.
- Apsimetimas kitu asmeniu ir kenkimas jo reputacijai.
- Apgaulės būdu išgaunama asmeninė informacija ir paviešinama
kitiems. Tai gali būti asmeninės nuotraukos, video, prisijungimo
duomenys ir kita svarbi vaikui informacija, kuria jis nenori dalintis su
kitais.
- Atstūmimas ir nepriėmimas į draugų grupę pokalbių kambariuose,
socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, bendraklasiai susitarę ištrina vieną
savo klasioką iš savo draugų sąrašo.
-Šmeižimas internete, kuomet apie vaiką ar jų grupę yra skleidžiami
gandai.
- Persekiojimas, kuomet grasinima kaip nors pakenkti, tarkime, sumušti,
arba teigiama, kad vaikas yra paslapčia stebimas.
- Smurtinių veiksmų filmavimas ir įkėlimas bei platinimas internete.
Vaikų vaidmenys patyčiose
Klaidingos visuomenės nuostatos
apie patyčias(1) Mitas:vaikai yra vaikai, jie tik juokais užkabinėja vieni kitus.
Realybė: vaikui, iš kurio tyčiojamasi, nėra juokinga, ir jis jaučiasi blogai.
Mitas: laikui bėgant vaikai išaugs ir tyčiojimasis liausis.
Realybė: 60 proc.berniukų, kurie tyčiojosi iš bendraamžių iki 24m. padarė bent vieną nusikaltimą, 30-40 proc. – 3 ir daugiau.
Mitas:patyčių aukos privalo pačios apsiginti.
Realybė: vaikams be suaugusiųjų pagalbos gali būti sudėtinga sustabdyti patyčias.
Mitas: tyčiojimasis paliečia tik nedidelį skaičių moksleivių.
Realybė: 70 proc. vaikų Lietuvoje patiria patyčias, 79 proc. tyčiojasi iš kitų.
Klaidingos visuomenės nuostatos
apie patyčias(2) Mitas: patyčių masto neįmanoma sumažinti.
Realybė: prevencinių programų dėka patyčių mastą
galima sumažinti.
Mitas: kiekvienas vaikas privalo išmokti kovoti už save,
todėl tam tikra dozė patyčių nekenkia, o tik padeda
sutvirtėti, užsigrūdinti.
Realybė: vaikai išmoksta bendravime naudoti agresiją,
gali palikti daug įvairių pasekmių vaiko elgesiui,
emocinei būsenai, bendravimui.
Klaidingos visuomenės nuostatos
apie patyčias(3) Mitas: skųstis, kad iš tavęs
tyčiojasi yra kvaila ir vaikiška.
Realybė: ši nuostata neleidžia vaikams pasakyti apie patiriamas patyčias, o suaugusiems – sužinoti, kas vyksta tarp vaikų.
Klaidingos visuomenės nuostatos
apie patyčias(4) Mitas: skriaudėjus reikia
griežtai bausti.
Realybė: pagalbą reikia
suteikti tiek aukai, tiek
skriaudėjui, kurį būtina
mokyti neagresyvaus
elgesio.
Kokios tyčiojimosi pasekmės?
Kokius pėdsakus palieka
tyčiojimasis?(1) Nuolatinės bendraamžių
priekabės, tyčiojimasis
slegia, žemina vaikus,
kelia jiems įtampą ir
bejėgiškumo jausmą.
Nuolatinis tyčiojimasis
yra vaikui stresą kelianti
situacija.
Kokius pėdsakus palieka tyčiojimasis?(2)
Tokie vaikai neramūs, baimingi, bijo eiti į mokyklą;
Būna liūdni, prislėgti, nepasitikintys savimi, gali kilti mintys apie savižudybę;
Gali jausti nuolatinius somatinius negalavimus (galvos, pilvo skausmus, miego sutrikimus);
Gali turėti bendravimo sunkumų, būti nedrąsūs, jaustis nesaugūs ir kupini nepasitikėjimo;
Negali susikaupti pamokų metu, sumažėti motyvacija mokytis, vengti eiti į mokyklą;
Gali skatinti agresyvų elgesį, nukreiptą į kitus vaikus ar save (savęs žalojimas);
Vaikystėje patirtos patyčios gali būti susijęs su vyresniame amžiuje kylančiomis elgesio, bendravimo, emocinėmis problemomis.
Kodėl vaikams sunku prasitarti
apie patyčias? „Baisu, kad skriaudėjai kerštaus“.
„Nenoriu būti skundiku“.
„Nenoriu jaudinti tėvų“.
„Gėda, kad pats negaliu apsiginti“.
„Baisu prarasti draugus“.
„Sunku įrodyti patyčias, todėl neverta sakyti“.
„Bijau tėvų reakcijos“.
„Jaučiuosi sutrikęs“.
„Tai vis tiek nepakeis situacijos“.
Kaip sumažinti patyčias?
1. Ankstyvas vaikų ir paauglių psichikos sveikatos sutrikimų atpažinimas, savižudybės rizikos įvertinimas ir nukreipimas į aukštesnio lygmens vaikų ir paauglių psichikos sveikatos paslaugas teikiančias tarnybas. Atpažinimo funkciją atlieka šeimos gydytojai, gydytojai pediatrai, bendrosios praktikos slaugytojos, socialiniai darbuotojai, mokytojai, mokyklų slaugytojos, psichologai. 1.1 Šeimos gydytojų, gydytojų pediatrų, slaugytojų, mokytojų, socialinių darbuotojų, mokyklų psichologų kvalifikacijos tobulinimas atpažįstant vaikų ir paauglių raidos, psichikos ir elgesio sutrikimus, savižudybės riziką.
Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos sutrikimų
prevencija (1)
2. Tėvystės įgūdžių ir kitos mokymo programos, visuomenės švietimas vaikų ir paauglių psichikos sutrikimų prevencijai 2.1 Gydytojų, psichologų, slaugytojų, socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, specifinių žinių bei kompetencijų įgijimas darbui su rizikos grupės tėvais: 2.1.1 Šeimomis, kuriose bent vienas iš tėvų serga psichikos liga: 2.1.2 Šeimomis, kuriose bent vienas iš vaikų serga psichikos liga; 2.1.3 Padidintos socialinės rizikos šeimomis. 2.2 Pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymas tėvams, šeimoms: 2.2.1 Šeimoms, kuriose bent vienas iš tėvų serga psichikos liga; 2.2.2 Šeimoms, kuriose bent vienas iš vaikų serga psichikos liga; 2.2.3 Padidintos socialinės rizikos šeimoms.
Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos sutrikimų
prevencija (2)
2.3 Tėvų, auginančių vaikus su autizmo spektro sutrikimais, mokymo programa. 2.4 Bendravimo įgūdžių ugdymo grupės vaikams ir paaugliams, siekiant stiprinti jų psichologinį atsparumą, išmokti atpažinti problemas ir ieškoti jų sprendimo būdų. 2.5 Fizinio aktyvumo (dalyvavimo sporto būreliuose ir pan.) skatinimo programa vaikams ir paaugliams, turintiems aktyvumo ir dėmesio sutrikimą ar kitus elgesio sutrikimus. 2.6 Visuomenės informavimas aktualiais vaikų ir paauglių psichikos sveikatos klausimais: lankstinukų, video medžiagos sukūrimas.
Tėvystės įgūdžių ir kitos mokymo programos, visuomenės švietimas vaikų ir paauglių psichikos sutrikimų prevencijai
LR sveikatos apsaugos ministras
2014.07.16 įsakymu patvirtino
Vaikų ir paauglių psichikos
sveikatos stiprinimo gaires, kuriose
numatyta vaikų ir paauglių
psichikos sveikatos priežiūros
plėtros ktyptys ir jas
įgyvendinančios veiklos,
tarpinstitucinis bendradarbiavimas.
Ačiū už dėmesį