PROJEKTAS „EUROPA 2030“Iššūkiai ir galimybės
Svarstymų grupės ataskaitaEuropos Vadovų Tarybai
dėl „ES 2030“ ateities
LT
PROJEKTAS „EUROPA 2030“Iššūkiai ir galimybės
Svarstymų grupės ataskaitaEuropos Vadovų Tarybai
dėl „ES 2030“ ateities
2010 m. gegužės mėn.
Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete.
Ji prieinama per portalą EUROPA (http://europa.eu).
Katalogo duomenys pateikiami šio leidinio pabaigoje.
Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2010
ISBN 978-92-824-2706-4
doi:10.2860/97060
© Europos Sąjunga, 2010
Dizainas © Štutgarto miestas, 2010 m.
Leidžiama atgaminti nurodžius šaltinį.
Printed in Belgium
SPAUSDINTA POPIERIUJE, BALINTAME NENAUDOJANT ELEMENTINIO CHLORO (ECF)
LT.indd 2 13/07/10 13:13:17
3
Gerbiamas Pirmininke ir Europos Vadovų Tarybos nariai,
turime garbės pateikti ataskaitą dėl iššūkių, su kuriais ES gali susidurti 2030 m., ir dėl jų
sprendimo būdų, kurią 2007 m. gruodžio 14 d. Briuselyje įvykusiame susitikime pateikti
paprašė Europos Vadovų Taryba.
Ataskaitoje atspindėti įvairialypės grupės, kurią sudaro skirtingų prioritetų ir interesų
turintys asmenys, darbo rezultatai. Ataskaita parengta po ilgų debatų ir diskusijų, taigi,
ji atspindi bendrą sutarimą ir kompromisą. Ne visi nariai pritaria visiems pasiūlymams,
bet kiekvienas narys pritaria didžiajai jų turinio daliai.
Dėl mūsų laikams būdingo netikrumo buvo itin sudėtinga atlikti mums pavestą užduotį.
Rengdami analizę buvome priversti remtis tik tomis ilgalaikėmis tendencijomis, kurias
paprasčiau pastebėti.
Mūsų išvados nesuteikia pasitikėjimo nei Sąjungai, nei mūsų piliečiams: pasau-
linė ekonomikos krizė, bankus gelbėjančios valstybės, visuomenės senėjimas, dėl kurio
kyla grėsmė mūsų ekonomikos konkurencingumui ir mūsų socialinių modelių tvarumui,
spaudimas mažinti sąnaudas ir atlyginimus, su klimato kaita bei didėjančia energetine
priklausomybe susijusios problemos ir besikeičiantis pasaulinis gamybos bei santaupų
pasiskirstymas; jos perkeliamos į Rytų šalis. Be to, virš mūsų valstybių pakibo terorizmo,
organizuoto nusikalstamumo ir masinio naikinimo ginklų platinimo grėsmės.
Ar ES galės išlaikyti ir padidinti savo gerovės lygį šiame besikeičiančiame pasau-
lyje? Ar ji galės propaguoti ir apsaugoti Europos vertybes ir interesus?
Mūsų atsakymas yra teigiamas. ES gali būti ne tik pasyvi stebėtoja, bet ir varo-
moji jėga pasaulyje, skatinanti pasikeitimus ir diktuojanti tendencijas. Tačiau tai
bus įmanoma tik tuo atveju, jeigu visi dirbsime kartu; ateities uždaviniai yra pernelyg
dideli, kad bet kuri Europos šalis galėtų juos pati išspręsti. Tai, ar mes galėsime daryti
poveikį už mūsų sienų vykstantiems įvykiams, savo ruožtu priklausys nuo mūsų gebė-
jimo užtikrinti tvirtą augimą ir vidaus sanglaudą Sąjungoje. Tokią išvadą mūsų Svars-
tymų grupė padarė po intensyvių diskusijų ir konsultacijų su daugeliu ekspertų ir institu-
cijų.
Visi mūsų nariai sutaria dėl vieno esminio dalyko: Europos istorijoje šiuo metu pasiek-
tas persilaužimo etapas. Ateities iššūkius įveiksime tik tuo atveju, jeigu visi mes
– politikai, piliečiai, darbdaviai ir darbuotojai – galėsime dirbti išvien turėdami
naują bendrą tikslą, kurį lemia dabartinės epochos poreikiai.
SVARSTYMŲ GRUPĖS NARIAI EUROPOS VADOVŲ TARYBAI
4
Nuo to laiko, kai buvo įsteigta mūsų Grupė, Europoje buvo daug svarbių įvykių, įskai-
tant dėl Lisabonos sutarties atmetimo kilusią institucinę krizę ir pastarojo meto finansų
krizę, kuri lėmė pasaulinę recesiją.
Sėkmingai ratifikavus Lisabonos sutartį galėjome baigti ilgą savistabos laikotarpį, kurio
metu Sąjunga negalėjo pakankamai dėmesio skirti pagrindinėms problemoms, turin-
čioms įtakos mūsų ateičiai.
Deja, finansų krizė, kilusi dėl mūsų finansų įstaigų veikimo ir priežiūros trūkumų, dar
nesibaigė. Padėčiai Sąjungoje, taigi – ir mūsų svarstymams, didžiulį poveikį padarė
krizės socialiniai, ekonominiai ir politiniai padariniai. Šiuo kritišku metu ES turi veikti
ryžtingai ir bendrai, išvengdama protekcionizmo pagundų.
Ši krizė, kuri prasidėjo kitoje Atlanto vandenyno pusėje, Europai padarė didesnį poveikį
nei bet kuriam kitam pasaulio regionui; jos metu išryškėjo Europos ekonomikos struk-
tūriniai trūkumai, kurie buvo žinomi jau ilgą laiką, tačiau pernelyg dažnai buvo ignoruo-
jami.
Todėl krizė suveikė kaip įspėjamasis signalas Europai, kad reikia reaguoti į besikeičiančią
tvarką pasaulyje. Kaip ir visų permainų atveju, besiformuojant naujajai tvarkai atsiras
naujų laimėtojų ir pralaimėtojų. Jeigu Europa nenori būti tarp pralaimėtojų, ji turi orien-
tuotis į ateitį ir pradėti plataus užmojo ilgalaikę reformų programą, skirtą ateinantiems
dvidešimčiai metų.
ES vadovai turi ir toliau tvirtinti priemones, kurios padėtų įveikti dabartinę krizę,
tačiau jos turi būti susietos su vidutinės trukmės laikotarpio ir ilgalaikėmis refor-
momis, kurios yra reikalingos Sąjungai. Kalbame apie Sąjungą, nes turime vieną
bendrą rinką, bendrą valiutą bei Stabilumo ir augimo paktą, o tai reiškia, kad esame
priklausomi vieni nuo kitų. Europiečiai turi įveikti šią krizę kartu, nes priešingu atveju
žlugs mūsų atitinkamos iniciatyvos.
Norėdami visapusiškai įveikti krizę, turime toliau taikyti skatinamąsias priemones, kol
mūsų valstybių ekonomika galės savarankiškai veikti. Jeigu išlaidos bus sumažintos per
anksti, mūsų ekonomikos atsigavimas gali sustoti. Mūsų pagrindinis prioritetas ir toliau
turi būti darbo vietų kūrimas bei ekonomikos augimas. O tos valstybės narės, kurios
dėl daug kainuojančių gelbėjimo operacijų, didėjančių socialinių išlaidų ir mažėjančių
pajamų šaltinių nebegali skirti išlaidų, turės pasikliauti tuo, kad ES ir kitos valstybės
narės imsis vadovaujamojo vaidmens sudarant sąlygas ekonomikos atgaivinimui.
Jeigu norime išvengti asimetrinių sukrėtimų, atsirandančių dėl to, kad mūsų pinigų
sąjunga ir viena bendra rinka egzistuoja kartu su skirtinga įvairių šalių ekonomine
politika, būtina skubiai stiprinti ekonomikos valdymą Europos Sąjungoje. Krizės
priežastys iš esmės nebuvo susijusios su euru bei Stabilumo ir augimo paktu, tačiau šių
mechanizmų nepakako, kad krizės metu būtų užtikrinta ekonomikos konvergencija. ES
turi rasti esamo disbalanso tarp valstybių narių sprendimus nagrinėdama ir taisydama
konkurencingumo mažėjimą, kurį atspindi mokėjimų balansas ir einamosios sąskaitos
deficitai. Šie aspektai turi būti įtraukti į Sąjungos konvergencijos kriterijus; taip pat,
siekiant kovoti su nenumatytomis krizėmis, reikalinga priemonė, kuria būtų užtikrintas
piniginis stabilumas.
ES turi skubiai imtis mūsų finansų įstaigų veikimo ir priežiūros reformų, kad krizė
nepasikartotų. Šiuo metu tokios finansų įstaigos iš esmės nėra pakeitusios savo taiko-
mos praktikos, dėl kurios kilo krizė; jos tik gerokai sumažino skolinimą. Būtų pageidau-
tina, kad šios reformos būtų koordinuojamos Didžiojo dvidešimtuko (G20) narių, tačiau,
kol taip dar nėra, ES turi parengti savo reguliavimo normas ir kontrolės bei priežiūros
mechanizmus. Mūsų piliečiai tiesiog nebetoleruos dar vienos tokio masto gelbėjimo
operacijos, kurią matėme.
Žvelgiant į 2030 m. perspektyvą, europiečiams bus reikalinga itin konkurencinga ir
tvari socialinė rinkos ekonomika, kad būtų išlaikyta socialinė sanglauda ir kovo-
jama su klimato kaita.
Siekiant šio tikslo reikės parengti plataus užmojo reformų programą, kurioje būtų
nustatyti aiškūs prioritetai ir daug veiksmingesni vykdymo užtikrinimo mechanizmai, nei
galima užtikrinti taikant atvirąjį koordinavimo metodą. Atsižvelgdami į tai, darome prie-
laidą, kad Komisijos naujoji strategija „Europa 2020“ bus šių svarbių pastangų dalis.
Todėl ES turi toliau nedelsdama įgyvendinti su Lisabonos sutartimi susijusias struktūrines
reformas, kurios vis dar nėra įvykdytos. Šiuo tikslu, sukuriant veiksmingesnę paskatų
sistemą, reikės reformuoti naujosios strategijos įgyvendinimo mechanizmus, kad būtų
užtikrinta, jog tikslai, kuriuos nustato Europos Vadovų Taryba ir kitos Europos instituci-
jos, būtų faktiškai įgyvendinami.
Žmogiškasis kapitalas yra svarbiausia strateginė priemonė norint užtikrinti sėkmę
pasaulio ekonomikoje. Tačiau Europa gerokai užleido pozicijas kurdama žinių ekono-
miką. Reikės dėti koordinuotas pastangas, kad įveiktume šį atsilikimą. Valstybės narės,
padedant privačiajam sektoriui, turi sutelkti išteklius, kuriuos jos sutiko investuoti į
mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą (MTTP), ir reformuoti visus švietimo aspektus,
įskaitant profesinį mokymą. Be to, Sąjunga turi imtis veiksmų pasitelkdama savo pako-
reguotas biudžeto priemones, kartu geriau pasinaudodama Europos investicijų banko
ir Europos investicijų fondo teikiamomis galimybėmis. Galiausiai turime apsvarstyti gali-
mybę rasti naujų pajamų šaltinių, pavyzdžiui, nustatydami anglies dioksido mokestį.
5
6
ES turi įgyvendinti bendrą energetikos politiką, kurioje būtų numatyti vidaus bei išorės
aspektai ir kuri mums suteiks galimybę užtikrinti didesnį energijos vartojimo efekty-
vumą bei tokios rūšies taupymą, už kurį pasisakoma strategijoje „Europa 2020“, taip
pat įvairinti iš trečiųjų šalių gaunamus energijos išteklius. Be to, europiečiai turi pradėti
rimtas diskusijas dėl to, ar Europoje reikalinga saugi branduolinė energija, ir nustatyti
nuolatinės sistemos, kurią sudarytų alternatyvių energijos išteklių plėtojimo paskatos,
metmenis.
ES turi toliau vadovauti kovai su klimato kaita. Tačiau, norėdama atlikti veiksmin-
gesnį ir svarbesnį vaidmenį kuriant naująją tvarką pasaulyje, ES turi nebekartoti klaidų,
kurios buvo padarytos Kopenhagoje. Reikės parengti tikrai bendrą derybų strategiją,
kuri mums suteiktų galimybę geriau ginti mūsų interesus.
Europiečiai turi spręsti mums kilusią demografinę problemą. Jeigu nebus skubiai
imtasi veiksmų, dėl mūsų visuomenės senėjimo atsiras nepakeliamas spaudimas mūsų
pensijų, sveikatos priežiūros bei socialinės gerovės sistemoms ir bus pakenkta mūsų
ekonominiam konkurencingumui. Be kita ko, reikia imtis šių prioritetinių priemonių:
didinti moterų dalį darbo rinkoje; sudaryti palankesnes sąlygas geresniam profesinio ir
asmeninio gyvenimo derinimui; reformuoti mūsų požiūrį į išėjimą į pensiją, kad jis būtų
laikomas teise, o ne pareiga; ir plėtoti aktyvesnę imigracijos politiką, pritaikytą prie
mūsų demografinių ir darbo rinkos poreikių.
ES turi stiprinti vieną bendrą rinką, kurioje būtų atsispiriama ekonominio nacio-
nalizmo pagundoms, ir užbaigti jos sukūrimą, įtraukiant į ją paslaugas, skaitmeninę
visuomenę ir kitus sektorius, kurie gali tapti pagrindiniais ekonomikos augimo ir darbo
vietų kūrimo skatinimo veiksniais rinkoje, kurioje yra 500 milijonų naudotojų ir varto-
tojų. Stiprinant vieną bendrą rinką ir užbaigiant jos sukūrimą, kartu reikėtų geriau koor-
dinuoti mokesčius.
Europiečiai turi reformuoti darbo rinką ir modernizuoti mūsų įmonių valdymo
praktiką. Norėdami visapusiškai realizuoti technologinės revoliucijos teikiamas galimy-
bes, turime iš esmės pakeisti mūsų darbo rinkos struktūras. Kai kurios valstybės narės
jau įvykdė sėkmingas reformas, grindžiamas darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garan-
tijų pusiausvyros modeliu; turime pasimokyti iš šios patirties, kartu pritaikydami ją prie
mūsų skirtingų nacionalinių aplinkybių. Nuolat kintančioje ekonomikoje turime didinti
mūsų darbuotojų galimybes įsidarbinti ir mūsų bendrovių lankstumą. Darbo jėgos
našumo didinimui turi būti teikiama pirmenybė, ir turi būti užtikrinta, kad didesnis našu-
mas būtų tiesiogiai proporcingas pajamų kiekiui.
Norint išspręsti šias problemas nereikės keisti Sutarties. Be to, vadovaujantis
mūsų įgaliojimais, ataskaitoje nėra griežtai atskiriami įvairūs galios lygiai ir nėra
tiksliai nurodyta, kuriuo lygiu reikia imtis veiksmų. Mums svarbu ne tai, kas turėtų
imtis veiksmų, o tai, kokios tinkamos veiksmų krypties, toliau nebedelsiant, reikėtų
laikytis. Tai taip pat reiškia, kad būtina skubiai įvertinti esamus biudžeto lygius ir prio-
ritetus, įskaitant tiek Sąjungos, tiek valstybių narių skiriamą finansavimą įgyvendinant
ES lygiu sutartus prioritetus. Kai plataus užmojo tikslų siekiama turint ribotus išteklius ir
silpnus įgyvendinimo mechanizmus, nusivylimas yra garantuotas.
Norint, kad ES pasiektų savo tikslus, Europos Vadovų Taryba ir Euro grupė turės
sustiprinti savo vadovaujamąjį vaidmenį, koordinuodamos veiklą su Komisija ir
Europos Parlamentu.
Imdamiesi šių reformų, turime visapusiškai pasinaudoti Lisabonos sutartyje numatyto-
mis naujomis priemonėmis, kad būtų užtikrintas didesnis piliečių dalyvavimas Sąjungos
gyvenime, veiksminga vidaus ir išorės saugumo politika, tvirtesni santykiai su mūsų
kaimynais ir galimybė atstovauti mūsų interesams užsienyje.
ES projektas turėtų tapti ir piliečių projektu. Mūsų piliečiai yra įsitikinę, – kaip rodo
tyrimai, dažnai netgi labiau nei jų vadovai – jog Sąjunga ir jos valstybės narės yra suinte-
resuotos, kad ES taptų svarbesne ir veiksmingesne pasaulinės svarbos veikėja ir laikytųsi
vieningos pozicijos stengdamasi apginti mūsų bendrus interesus.
Mūsų piliečiai reikalauja, kad Europos kovos su organizuotu nusikalstamumu ir tero-
rizmu veiksmai būtų labiau koordinuojami, nes jie žino, kad tai – vienintelis būdas
išspręsti šiuos uždavinius tokioje erdvėje, kurioje žmonės gali laisvai judėti iš vienos vals-
tybės į kitą.
Mūsų piliečiai suvokia, kad mūsų gerovė, vystymasis ir saugumas yra susiję su mūsų
kaimynų gerove, vystymusi ir saugumu, ir kad siekdami mūsų bendrų interesų turime
plėtoti su jais itin glaudų bendradarbiavimą.
Mūsų piliečiai žino, kad mūsų užsienio politika bus stipresnė ir veiksmingesnė, jeigu
galėsime kartu veikti gindami savo interesus, o ne būsime susiskaldę, kiekvienai valsty-
bei narei, kaip praeityje, varžantis dėl pagrindinio vaidmens.
Mūsų piliečiai nori, kad Europos Sąjunga gintų jų interesus, ir todėl tikisi, kad jų sociali-
nės, pilietinės, šeimos ir darbuotojų teisės bus užtikrintos, kur jie bebūtų Sąjungos teri-
torijoje. Sąjunga taps reikšmingesnė mūsų piliečiams, jeigu bus garantuotas socialinių
teisių perkeliamumas.
Dėl visų šių priežasčių būtinas naujas Europos institucijų ir ekonominių bei socialinių
subjektų susitarimas, taip pat naujas skirtingų galios lygių – nacionalinės, regioninės ir
7
8
vietos valdžios – susitarimas. Visų pirma dėl susidariusios padėties būtinas tvirtas
politinis vadovavimas – tokios formos vadovavimas, kuris pasižymėtų tuo, kad vadovai
gebėtų vesti atvirą bei rezultatyvų dialogą su piliečiais ir valdyti palaikydami partne-
rystę. Bus itin svarbu užtikrinti mūsų piliečių paramą, ne tik tam, kad Sąjunga atlaikytų
socialinį ir ekonominį krizės poveikį, bet ir tam, kad ji imtųsi struktūrinių reformų, kurios
yra būtinos, kad Europa ateityje taptų stipresnė.
ES yra daugiau nei bendra rinka. Ji yra taip pat vertybių Sąjunga. Turėdama Europos
piliečių paramą, ES galės vadovauti veiksmams, kuriais siekiama išspręsti pagrindines
pasaulines problemas. Mūsų piliečiai, susidūrę su krize, kurios jie nesukėlė, vėl patikės
europiniu projektu tik tuo atveju, jeigu jų vadovai sąžiningai informuos juos apie ateityje
laukiančių uždavinių mastą ir jeigu jie bus paraginti dėti pastangas, kurios būtų palygi-
namos su po Antrojo pasaulinio karo Europai klestėjimą atnešusiomis pastangomis.
Su pagarba
SVARSTYMŲ GRUPĖS NARIAI
Felipe González Márquez, pirmininkas Vaira Vīķe-Freiberga, pirmininko pavaduotoja
Jorma Ollila, pirmininko pavaduotojas Lykke Friis (iki 2009 m. lapkričio mėn.)
Rem Koolhaas Richard Lambert
Mario Monti Rainer Münz
Kalypso Nicolaïdis Nicole Notat
Wolfgang Schuster Lech Wałęsa
SVARSTYMŲ GRUPĖS NARIAI EUROPOS VADOVŲ TARYBAI 3
ES TURI PASIRINKIMĄ 11
EUROPOS EKONOMINIO IR SOCIALINIO MODELIO ATNAUJINIMAS 15
ŽINIOMIS GRINDŽIAMAS AUGIMAS: GALIMYBIŲ SUTEIKIMAS INDIVIDUI 21
DEMOGRAFIJOS PROBLEMA: VISUOMENĖS SENĖJIMAS, MIGRACIJA IR INTEGRACIJA 25
ENERGETINIS SAUGUMAS IR KLIMATO KAITA: NAUJA INDUSTRINĖ REVOLIUCIJA 31
IŠORĖS IR VIDAUS SAUGUMAS: NUOLATINIS UŽDAVINYS 37
EUROPA PASAULYJE: TAPTI RYŽTINGA VEIKĖJA 43
ES IR JOS PILIEČIAI 47
ES PRIVALUMŲ PANAUDOJIMAS 51
PADĖKA 53
TURINYS
9
10
11
Pasibaigus Šaltajam karui permainos vyko kvapą gniau-
žiančiu greičiu ir mastu. Per pastaruosius dvidešimt metų
permainų buvo visose srityse: darbo, vartojimo, kelionių
įpročiai, tarpusavio santykiai, užuojautos priežastys ir
mums baimę keliantys dalykai – viskas pakito. Dauguma šių
permainų užklupo mus netikėtai. Pasaulinė finansų krizė –
tai tik paskutinis iš įvykių, kurie sukrėtė mūsų įsitikinimus ir
tikėjimo sistemas. Pirmą kartą pastarojo meto Europos isto-
rijoje plačiai paplito baimė, kad mūsų vaikai gyvens blogiau
nei jų tėvų karta. Šiandien gyvename nesaugumo amžiuje.
Dėl tokios situacijos Europos Sąjunga susiduria su prece-
dento neturinčiu iššūkiu. Beveik visą savo egzistavimo laiko-
tarpį Europos Sąjunga buvo vidaus stabilumo garantas, po
Antrojo pasaulinio karo užtikrinantis pusei Europos žemyno
taiką, demokratiją ir pakankamą gerovę. Galiausiai, pasi-
telkdama precedento neturinčios politinės ir ekonominės
integracijos procesą, ji užtikrino tai ir kitai pusei Europos
žemyno. Tokie laimėjimai sudarė sąlygas ES įgyti didžiausią
pasaulyje ekonominę galią, apimančią vieną bendrą rinką ir
valiutą. Nepaisant to, šiuo metu, kai Europos piliečių ateitis
yra kaip niekada sudėtinga ir neapibrėžta, priešingai nei
pokario metais, jie pasitinka ją neturėdami bendro tikslo.
ES praeities pasiekimai daugiausia buvo susiję su įvykiais
Europoje. Vykdant nuoseklius integracijos etapus, Europos
ES TURI PASIRINKIMĄ
12
išorės sąlygos išliko palyginti stabilios. Šiandien padėtis
kaip niekada skiriasi. Pasaulį užgriuvo sparčios permainos.
Per ateinančius dvidešimt metų ne tik susiformuos keletas
galios polių, bet pasaulio svorio centras pasistūmės į Aziją
ir į pietus, atsiras naujų viešųjų bei privačiųjų subjektų,
stiprės tarpvalstybinės institucijos. Dabartinės proble-
mos, su kuriomis susiduria Europa, kyla tiek dėl įvykių už
jos ribų, tiek dėl ES neryžtingumo į juos reaguoti. Jeigu
Sąjunga nori užsitikrinti ateitį, jai reikės pakoreguoti savo
tikslus ir politiką, kad galėtų atsilaikyti šiame sparčiai besi-
keičiančiame pasaulyje.
Reikia būti pasirengus dramatiškoms permainoms
pasaulyje
Per pastaruosius dvidešimt metų būta sukrėtimų, tačiau
tikėtina, kad ateinantys dvidešimt metų atneš dar daugiau
neramumų. Formuojasi naujas daugiapolis pasaulis,
kuriame galia yra nevienalytė, o tarptautinių įvykių dina-
mika tampa vis sudėtingesnė. ES ekonomika auga lėčiau
nei jos pagrindinių konkurentų, todėl jos sukuriamo pasau-
lio turto dalis neišvengiamai mažėja. ES ekonomika, grin-
džiama novatoriškumu ir kūrybiškumu, nuo seno rėmėsi
jos žmogiškuoju kapitalu. Tačiau dabar kiti regionai juda
pirmyn daugiau investuodami į mokslinius tyrimus, techno-
loginę plėtrą ir inovacijas. Prognozuojama, kad iki 2030 m.
Azija turėtų būti mokslinių tyrimų ir technologijų plėtojimo
priešakyje, gamindama didesnės pridėtinės vertės prekes,
galinčias pakeisti gamybos būdus ir apskritai gyvenimo
kokybę.
Besiformuojančios ekonomikos šalims siekiant pažengusių
pramoninių šalių gyvenimo lygio, didėja energijos suvar-
tojimas pasaulio mastu. Iki 2030 m. energijos paklausa
pasaulyje tikriausiai padidės 50 %, o iškastinis kuras suda-
rys 80 % pasiūlos. Priklausomybė nuo energijos importo
didės, o ES savo poreikiams patenkinti importuos beveik du
trečdalius energijos.
Be to, tikėtina, kad klimato kaita gali neigiamai paveikti
energijos ir kitų pagrindinių gamtinių išteklių prieinamumą,
taip pat yra nemažai prognozių, kad iki 2030 m. pradės
smarkiai trūkti išteklių. Padėtį, susidariusią dėl kainų nesta-
bilumo ir neužtikrinto tiekimo, apsunkins politinis nestabi-
lumas energijos išteklių turinčiose šalyse. Atsinaujinančiųjų
energijos išteklių naudojimas didės greičiau nei tradicinių
energijos išteklių naudojimas, tačiau iki 2030 m. jie vis dar
sudarys tik nedidelę visos pasaulio energijos pasiūlos dalį.
Padėtis sunkės dėl mūsų nesugebėjimo sustabdyti biologi-
nės įvairovės nykimą, o tai turės rimtų pasekmių ilgalaikiam
ekonomikos tvarumui.
Visa tai vyksta didžiulių pokyčių mūsų šalių visuomenėje
fone. Senėjančioje visuomenėje, kurioje vienam dirban-
čiam asmeniui teks beveik dvigubai daugiau vyresnių nei
65 metų amžiaus asmenų nei šiuo metu, ES valstybės
narės turės dėti daug pastangų, kad galėtų finansuoti savo
Europos Sąjungos piliečių gyvenimas 2030 m. – ateities lūkesčiai
„Įsivaizduokite, kaip 2030 m. atrodys Europos Sąjunga. Palyginti su dabartimi,ar Europos piliečių gyvenimas bus ...?“
Lengvesnis
Sunkesnis
Nei lengvesnis, nei sunkesnis
Nežinau
procentais (%)
Šaltinis: Eurobarometras 6/2009; ES 27
13
socialinės apsaugos sistemas ir išlaikyti vyresnio amžiaus
asmenis darbo rinkoje. Mažėjant darbo jėgos ir gebėjimų
vidaus pasiūlai, Europa turės pritraukti daugiau darbuotojų
migrantų, o tai turės pasekmių mūsų gebėjimui valdyti jų
integraciją į visuomenę. Galiausiai revoliucija technologijų
ir ryšių srityje keičia mūsų asmeninius bei profesinius santy-
kius, primesdama naują gyvenimo būdą ir darbo metodus
– daugeliui žmonių tampa per sunku prie to prisitaikyti.
Akivaizdu, kad ES turi pasirinkti – reforma ar
nuosmukis
Daugelį šių pokyčių paspartino dabartinė finansų ir ekono-
mikos krizė – pati sunkiausia tokio pobūdžio nuo Didžiosios
depresijos laikų, tad ES prireiks kelerių metų, kad visiš-
kai po jos atsigautų. Krizė išryškino daugumos Europos
ekonomikos sričių struktūrinius trūkumus: menką našumą,
struktūrinį nedarbą, nepakankamą darbo rinkos lankstumą,
pasenusius gebėjimus ir menką ekonomikos augimą.
Tuo pačiu metu dėl švelnesnio krizės poveikio tokiose
šalyse, kaip Kinija bei Indija, ir daug greitesnio jų atsiga-
vimo daugelis linkę laikytis ne tokio palankaus požiūrio į
pasaulio ekonomikai poveikį darančius sparčius pokyčius.
Šiuo metu nerimaujama, kad besiformuojančios ekonomi-
kos šalys, pasinaudodamos Europos struktūriniais trūku-
mais, gali realizuoti visą savo ekonomikos potencialą. Iš
tiesų, šiuo metu vykstantys ekonominių rezultatų pokyčiai
gali būti abipusiai naudingi, dėl to gali padidėti visų šalių
investicijų, prekybos ir vartojimo lygis. Tačiau ES negali
daryti prielaidos, kad likusių šalių ekonomikos augimas
būtinai bus abipusiai naudingas. Jei ES neprisitaikys prie
pasaulinės ekonomikos poreikių, egzistuoja realus pavojus,
kad santykinis Europos ekonomikos smukimas gali tapti
absoliučiu.
Po 50 metų trukusio konsolidavimo, vykdyto pasitelkiant
tiek gilinimo, tiek plėtimo priemones, ES turi iš esmės
pasirinkti. 2010 m. ES galėtų reikšti naujo etapo pradžią ir
per artimiausius 50 metų Europa galėtų įtvirtinti savo, kaip
ryžtingo pasaulinės svarbos subjekto, vaidmenį pasaulyje
arba, kitu atveju, Sąjunga ir jos valstybės narės galėtų
būti nustumtos į pakraštį ir tapti vis mažiau svarbiu Azijos
žemyno vakariniu pusiasaliu.
Pasaulinio masto užmojai anaiptol neturėtų reikšti, kad
būtų vykdoma mažiau vidaus reformų: Europos Sąjunga
negalės užsitikrinti įtakos išorėje neužtikrinusi tvirto ekono-
mikos augimo ir vidaus sanglaudos visoje savo teritorijoje.
Tačiau aišku, kad dabartinėje epochoje reikia veikti pasau-
liniu mastu – tai transformacijos metas, kai atsiranda naujų
laimėtojų ir pralaimėtojų. Jeigu nenorime stoti į pralaimė-
tojų gretas, jau dabar turime imtis ryžtingų veiksmų.
Kodėl Europos Sąjunga?
Problemos, su kuriomis susiduriame šiandien, skiriasi
nuo praeities problemų, todėl reaguoti į jas reikia kitaip.
Nesvarbu, ar nagrinėsime santykinio demografinio bei
ekonominio nuosmukio, klimato kaitos ar energijos išteklių
trūkumo problemas, jas tinkamai suvokti ir spręsti galima
tik šias problemas įvertinus regioniniame ir pasauliniame
kontekste. Tai sritis, kurioje ES kaip subjektas, kuris yra
daug daugiau nei valstybių narių visuma, gali įrodyti savo
vertę. Sujungdama daugelį galios lygių – nuo pasaulinio iki
vietos lygio, ES gali geriau nei bet kuri valstybė narė atlai-
kyti didžiausius XXI amžiaus išbandymus.
Tai neįvyks automatiškai. Net jei ES ir turi būtinas struktūras
bei priemones, valstybės narės jas turi naudoti ryžtingai ir
deramam tikslui. Iš esmės, bendrą ES darbotvarkę sudaro
du pagrindiniai integruoti uždaviniai: užtikrinti mūsų socia-
linio bei ekonominio modelio tvarumą ir parengti priemo-
nes, kuriomis galima paremti bei apginti šį modelį ir mūsų
bendras vertybes bei interesus pasaulinėje arenoje. Todėl
reikėtų pritarti naujajai Komisijos darbotvarkei „Europa
2020“, tačiau galiausiai ją reikės integruoti į platesnę pers-
pektyvą.
14
Tam, kad ES taptų veiksminga ir dinamiška pasaulinės
svarbos veikėja, ji taip pat turės užtikrinti, kad solidarumas
taptų europinio projekto pagrindu. Solidarumas nėra besą-
lyginė teisė – jis priklauso nuo individualios ir kolektyvinės
atsakomybės. Iš esmės juo gali ir turi būti grindžiamas ES
politikos formavimas ir santykiai visais lygiais – asmenų
ir ištisų kartų, taip pat vietovių, regionų ir valstybių narių
santykiai.
Tačiau Europos piliečiai vis dar nenoriai ieško savo
problemų sprendimo ES. Jeigu mūsų misija bendra, politi-
kai ir piliečiai turi prisiimti atsakomybę už europinį projektą.
Jeigu vyriausybės ir toliau, kai joms tai naudinga, žvelgs į
ES ir jos institucijas kaip į svetimas ar priešiškas struktūras,
tėra nedaug vilties, kad gyventojai susitapatins su ES, o tai
yra būtina siekiant jos sėkmės. Priešingai, ES sėkmei reikia,
kad jos piliečiai vėl ją remtų, užtikrinant didesnį dalyvavimą
ir skaidrumą.
Didelės problemos 2030 m.
„Įsivaizduodami, kaip pasaulis atrodys 2030 m., pasakykite savo nuomonę, kokios bus dvi didžiausios MŪSŲ ŠALIES) problemos 2030 m.?“ (DAUGIAUSIA 2 ATSAKYMAI)
Ekonominė padėtis
Nedarbas
Nusikalstamumas
Pensijos
Aplinkos apsauga
Sveikatos priežiūros sistema
Imigracija
Kylančios kainos / infliacija
Terorizmas
Švietimo sistema
Būstas
Mokesčiai
Krašto apsauga / užsienio reikalai
Nežinau: 8 % Šaltinis: Eurobarometras 6/2009; ES 27
procentais (%)
15
Viena iš svarbiausių Europos bendrijos ypatybių yra jos
išskirtinis ekonominis ir socialinis modelis, Lisabonos sutar-
tyje vadinamas „didelio konkurencingumo socialine rinkos
ekonomika“. Egzistuoja keli šio modelio variantai, kurių
funkcionavimas kokybės požiūriu yra įvairus, tačiau jie visi
iš esmės atitinka bendrą sistemą. Šis modelis, grindžiamas
idėja, kad ekonomikos augimo reikėtų siekti rinkos priemo-
nėmis, užsibrėžus socialinius tikslus, yra labai populiarus.
Po Antrojo pasaulinio karo jis padėjo Europai tapti erdve,
kurioje egzistuoja stipri pramonė ir paslaugos bei didelis
darbo vietų kūrimo potencialas, kuris, savo ruožtu, leido
sukurti teisingą socialinės apsaugos sistemą. Taip buvo
užbaigtas pozityvus „uždaras ratas“, susiejęs solidarumą,
atsakomybę ir konkurenciją.
Tačiau, atsižvelgiant į naują vidinę ir pasaulinio masto
įtampą, šį modelį reikia iš naujo apibrėžti ir pritaikyti prie
besikeičiančių sąlygų. Per pastaruosius du dešimtmečius
ES potencialas užtikrinti ekonomikos augimą bei kurti
darbo vietas ir tokiu būdu gerinti gyvenimo kokybę, ėmė
atsilikti nuo jos pagrindinių prekybos partnerių potencialo.
Nors kai kurios valstybės narės sugebėjo įveikti šį lėtėjimą,
bendrai tokia padėtis tęsiasi lig šiol. Dabartinę finansų
ir ekonomikos krizę, atskleidusią Europos ekonomikos
struktūrinius trūkumus, galima laikyti įspėjamuoju signalu.
Susidūrusi su vis didesniu besiformuojančios ekonomikos ir
išsivysčiusių šalių konkurencingumu, ES privalo imtis naujos
drąsios reformų programos, kurios paskirtis – pasiekti
didesnį ekonominį rezultatyvumą.
Tuo pačiu dabartinis konsensusas dėl modelio priklauso
nuo nuolatinės pusiausvyros tarp jo socialinio ir rinkos
aspektų. Ši pusiausvyra ilgainiui buvo sutrikdyta, kadangi
padidėjo socialinė nelygybė. Socialinė atskirtis ir pras-
EUROPOS EKONOMINIO IR SOCIALINIO MODELIO ATNAUJINIMAS
Miesto turgus: galų gale visas verslas yra vietinis. Nuotrauka: Schubert
16
tos darbo sąlygos tebėra kai kurių ES piliečių realybė.
Šios problemos sprendimas anaiptol nereiškia ekonomi-
kos reformų pabaigos. Priešingai, naujas ryžtas didinti
ekonominį efektyvumą turi būti neatsiejamas nuo naujos
socialinės politikos. Kitaip tariant, Europos ekonominio ir
socialinio modelio tvarumas priklausys nuo mūsų gebėjimo
atkurti dinamišką pusiausvyrą tarp vystymosi ekonominių,
socialinių ir aplinkosaugos aspektų.
Siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo
Stipri ir pasauliniu mastu konkurencinga ekonomika,
kuriai būdingas didelis našumas, yra būtina gyvenimo
kokybės gerinimo sąlyga. Ekonomikos augimas vis labiau
grindžiamas technologijų raida ir didesne specializacija
vis didėjančios globalizacijos sąlygomis. Ši raida, vykstant
struktūrinių pokyčių procesui, daro poveikį darbuotojams
ir bendrovėms, taip pat rinkų veikimui ir bendrovių valdy-
mui. Skaitmeninimas suteikia daugiau galimybių naudotis
užsakomosiomis paslaugomis, o IRT revoliucija ateinančiais
dešimtmečiais gali suteikti daug našumo didinimo galimy-
bių.
ES gali paspartinti ekonomikos augimo procesą toliau
plėtodama vidaus rinką, pvz., paslaugų srityje, taip pat
kovodama su visų formų protekcionizmu ir užtikrindama,
kad Dohos derybų raundas būtų sėkmingai užbaigtas.
Negalima, užkraunant nereikalingą naštą darbo jėgai ir
bendrovėms, slopinti dinamiškų ir inovacinių paslaugų
kūrimo augimo, o verslumą ir rizikos prisiėmimą reikėtų
skatinti. Laikomės bendros vizijos, kad dėl technologijų
raidos, globalizacijos ir visuomenės senėjimo reikia skubiai
imtis struktūrinių reformų, kuriomis būtų didinamas lanks-
tumas, konkurencingumas ir dinamiškumas.
Norint sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų, svarbiausia
yra reformuoti darbo rinką. Valstybės narės turėtų siekti
tobulinti tris pagrindinius savo darbo rinkų aspektus: darbo
jėgos lankstumą ir jos užimtumo garantijas (vadinamąją
„darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiaus-
vyrą“); darbo jėgos judumą; įmonių kultūrą bei valdymo
praktiką. Taip pat reikėtų didinti darbo jėgos aktyvumo lygį
(žr. skirsnį dėl demografijos).
Siekiant išlaikyti produktyvumą, vienas svarbiausių dalykų
yra darbo jėgos sugebėjimas prisitaikyti prie nuolat kintan-
čios gamybos. Darbo jėgos lankstumas turi būti derina-
mas su atitinkamomis užimtumo garantijomis. Sparčiai
Profesinio mokymo ir švietimo programos – kelias į profesinę sėkmę. Nuotrauka: Hass
17
kintančiame pasaulyje reikia saugoti ne darbo vietas, o
veikiau darbo netekusius žmones, didinant jų gebėjimą
įsidarbinti iš naujo. „Darbo rinkos lankstumo ir užimtumo
garantijų pusiausvyros“ koncepcija yra geriausias būdas
tokiai apsaugai užtikrinti, sudarant darbuotojams galimybę
pasinaudoti darbo rinkos permainomis kaip galimybe gauti
geresnį darbą. Šiuo požiūriu svarbiausia – sugebėjimas
visą gyvenimą įgyti bei pritaikyti gebėjimus ir sąlygos šiuos
gebėjimus perkelti iš vienos valstybės narės į kitą, taip pat
pačiose valstybėse.
Šiandien darbuotojams ir verslininkams vis dar sudėtinga
gauti ir suprasti taisykles bei reglamentus, taikomus įsidar-
binimui ar pradedant naują verslą. Nors biurokratizmo
neįmanoma visiškai uždrausti teisės aktais, ji neturėtų tapti
kliūtimi judumui. Svarbiausia būtų kartą ir visiems laikams
užtikrinti galimybę perkelti socialinės apsaugos teises iš
vienos valstybės narės į kitą. Reikia užtikrinti kvalifikacijų
pripažinimą visoje ES ir skatinti daugiakalbystę. ES taip pat
turėtų kurti naują „profesinės veiklos keitimo politiką“,
kad paskatintų darbuotojus keisti darbo vietą ir sudarytų
tam palankesnes sąlygas, taip pat remti Sąjungos socialinį
aspektą.
Galiausiai, siekiant sėkmingai atnaujinti darbo jėgos gebė-
jimus, reikia iš esmės keisti įmonių kultūrą ir vadybos prak-
tiką. Bendrovės turės labiau remti darbuotojų iniciatyvas ir
atviras inovacijas, kuriomis siekiama didinti konkurencin-
gumą pasitelkiant naujus gamybos procesus ir technologi-
jas. Jos taip pat turės skatinti įmonėje atsakomybės kultūrą.
Europos socialinių užmojų įgyvendinimas vykdant
naują tikslinę politiką
Siekiant šio naujo postūmio ekonomikos reformai turi
būti taikomos ir naujos tikslinės priemonės, kuriomis būtų
siekiama stiprinti asmens saugumą ir didinti solidarumą.
Socialinės paramos sistemos turi būti patikimai apsaugotos
nuo piktnaudžiavimo ar polinkio elgtis mažiau atsakin-
gai. Turi būti nustatyta teisių ir atsakomybės bei pareigų
pusiausvyra. Be kita ko, socialinės apsaugos sistemose
pirmenybė turėtų būti teikiama sparčiai reintegracijai į
darbo rinką, o ne ilgalaikei paramai darbingo amžiaus
asmenims.
Atsižvelgiant į dabartinį kompetencijų pasiskirstymą socia-
linės politikos srityje, pirmenybė turėtų būti teikiama aiškiai
apibrėžtiems ir bendrai sutartiems tikslams, kaip rekomen-
duojama darbotvarkėje „Europa 2020“. Valstybės narės
turėtų imtis vadovaujamojo vaidmens siekdamos panaikinti
nevienodas sąlygas, susidarančias dėl dviejų pakopų darbo
rinkų, kuriose vienos darbuotojų grupės naudojasi ilgalaikių
sutarčių teikiama apsauga, o kitos tuo tarpu yra neapsau-
gotos ir joms nuolat gresia atleidimo iš darbo pavojus.
Valstybės narės taip pat turėtų skirti pakankamai išteklių
kovai su socialine atskirtimi, skurdu bei diskriminacija dėl
lyties, pavyzdžiui, įgyvendindamos galiojančius ES teisės
aktus, kad būtų užtikrinti sutarti būtiniausi standartai.
Vykdant šią užduotį, nepaprastai svarbu suteikti daugiau
galių darbo ieškantiems asmenims ir kitiems socialiniams
partneriams. Gera pradžia būtų per Europos užimtumo
tarnybas (EURES) teikiamos informacijos gerinimas ir
e. infrastruktūros plėtimas, kad ja būtų galima naudotis
namuose, mokyklose ir įmonėse.
Užtikrindama tinkamą veiksmų koordinavimą socialinės
ir mokesčių politikos srityje, ES gali padidinti savo valsty-
bių narių galimybes siekti socialinių tikslų atsižvelgiant į
savo individualias preferencijas, nesukeliant konkurencijos
iškraipymų ir nekenkiant vienai bendrai rinkai. Siekiant ES
lygiu sutartų kovos su skurdu ir socialinės sanglaudos tikslų
reikėtų išnaudoti visas Europos investicijų banko ir Europos
socialinio fondo teikiamas galimybes.
ES taip pat turėtų prisidėti siekiant tikslo užtikrinti Europos
visuomenės sveikatą, kuri yra itin svarbus ekonominis ir
socialinis turtas, visų pirma plėtodama sveikatos priežiūros,
su gerove susijusias ir į tam tikras amžiaus grupes orientuo-
tas ūkio šakas bei paslaugas.
18
lGaliausiai, atsižvelgiant į krizę, verslo bendruomenė turėtų
prisiimti atsakomybę ir įsipareigoti vykdyti savireguliavimą
etikos, atskaitomybės, socialinio ir ekologinio informuo-
tumo, kovos su diskriminacija, mokymosi visą gyvenimą ir
nuolatinio darbo sąlygų gerinimo srityse.
Sukurti padėtį, kurioje laimi visi: naujas susitarimas
dėl vienos bendros rinkos
Pirmiau minėtos socialinės ir ekonominės priemonės turi
būti vykdomos ir remiamos visapusiškai veikiančios vienos
bendros rinkos kontekste. Vienos bendros rinkos plėtoji-
mui ilgai trukdė du vienu metu vykstantys procesai: viena
vertus, pasipriešinimas vidaus rinkos, konkurencijos bei
valstybės pagalbos taisyklių taikymui kai kuriose valstybėse
narėse; kita vertus, kitose valstybėse narėse pastebima
tendencija prieštarauti net nuosaikioms iniciatyvoms
mokesčių koordinavimo srityje, kuriomis galėtų būti geri-
namas vienos bendros rinkos veikimas ir išsklaidomas neri-
mas, kad viena bendra rinka gali kliudyti siekti socialinių
tikslų.
Nesiimant atsakomųjų veiksmų, dėl šių tendencijų padi-
dėtų mokesčių sistemų neigiamas poveikis darbo vietų kūri-
mui, o valstybės narės, spręsdamos nelygybės klausimą,
susidurtų su didesniais sunkumais. Jos taip pat sukeltų
rungtyniavimą socialinės apsaugos srityje „bendro mažiau-
sio vardiklio“ link ir sustiprintų priešiškumą integracijai.
Trumpai tariant, ekonominio ir socialinio vystymosi požiūriu
susidarytų situacija, kurioje pralaimi visi.
Dabartinės ekonomikos krizės sąlygomis dar labiau išryš-
kėjo, kad reikia laikytis vienos bendros rinkos taisyklių. Atsi-
traukus į ekonominio nacionalizmo pozicijas, krizę įveikti
būtų sunkiau, o Europos ekonomika taptų ne tokia konku-
rencinga. Visgi daugelyje valstybių narių – tiek visuomenės
nuomonės, tiek politinių lyderių lygiu – pernelyg dažnai
pastebimos protekcionistinės nuotaikos.
Dėl šių nepalankių aplinkybių sunku tikėtis atnaujinti vieną
bendrą rinką ar užbaigti jos kūrimą nepriėmus naujos stra-
tegijos ar susitarimo. Šį susitarimą turėtų sudaryti įsiparei-
gojimas iki nustatytų terminų išplėsti vieną bendrą rinką į
sritis, kuriose ji dar neveikia ar kuriose ji dar nepakankamai
išplėtota, visų pirma paslaugų srityje, įskaitant finansų
sektorių. Kartu turėtų būti įgyvendinamos iniciatyvos arba
net tolesnė integracija sanglaudos, socialinės ir mokesčių
politikos srityse, atsižvelgiant į poreikį didinti ES konkuren-
cingumą. Tuo pačiu metu pastangos kurti mažai anglies
dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomiką turi
būti derinamos su priemonėmis, kuriomis siekiama didinti
socialinę aprėptį, ypač švietimo, užimtumo, informavimo,
sveikatos ir bankininkystės paslaugų srityse.
Sustiprintas ekonomikos valdymas: siekiant stabi-
lumo ir konvergencijos
Pasaulinė finansų krizė ir didėjantys ekonominiai skirtumai
tarp valstybių narių taip pat suteikė pagrindo pozicijai, kad
Europos Sąjungoje reikia sustiprinto ekonomikos koordi-
navimo. Siekiant visos ES, ypač euro zonos, ekonominės
sėkmės ir vienybės, labai svarbu atnaujinti 10-ame dešim-
tmetyje pradėtas konvergencijos pastangas, dėl kurių taip
pat būtų išplėsta euro zona. Šios konvergencijos pastangos
turėtų būti grindžiamos tokiomis priemonėmis:
– Vadovavimą ekonominės politikos koordinavimui
pavesti Europos Vadovų Tarybai, kuri visapusiškai
atsižvelgtų į Komisijos vaidmenį ir glaudžiai bendra-
darbiautų su Europos Parlamentu, pačia Komisija ir
kitomis atitinkamomis ekonominėmis institucijomis;
stiprinti ir išplėsti Euro grupės koordinavimo užduotis,
susijusias tiek su vidiniu, tiek išoriniu pinigų sąjungos
valdymu.
– Stiprinti nacionalinių biudžetų priežiūros procedūras
siekiant užtikrinti viešųjų finansų skaidrumą ir tvarumą;
skatinti valstybes nares derinti biudžeto sudarymo
procesus ir tvarkaraščius.
19
– Stiprinti makroekonominį koordinavimą, kad jis taip
pat apimtų privačias skolas, mokėjimų balansą ir, žvel-
giant plačiau, konkurencingumui užtikrinti reikiamas
sąlygas.
– Stiprinti bendrą biudžeto patikimumą sukuriant finan-
sinę priemonę, skirtą kovai su netikėtomis krizėmis ir
asimetriniais sukrėtimais, kartu atsižvelgiant į polinkį
elgtis mažiau atsakingai.
– Stiprinti finansų įstaigų veikimą ir priežiūrą, kad būtų
kovojama su pernelyg dideliu įsiskolinimu ir rizikos
prisiėmimu.
– Stiprinti ES investavimo pastangas nustatant valstybių
narių viešųjų išlaidų investicijų dalies siektiną augimo
rodiklį; didinti Europos investicijų banko ir Europos
investicijų fondo išteklius; ir pakoreguoti Europos
reglamentavimo sistemą, kad būtų pritraukta daugiau
ilgalaikių investuotojų ir skatinama atsargi bankinin-
kystė, kuria būtų tenkinami realiosios ekonomikos
poreikiai, o ne propaguojamos finansinės spekuliacijos.
Aplinkosauginio tvarumo problema
Užduotis iš naujo apibrėžti Europos ekonominį ir socia-
linį modelį tampa dar sudėtingesnė dėl aplinkosauginio
tvarumo problemos. Atsižvelgdama į tai, ES turės persvars-
tyti ne tik klausimus, susijusius su teritorijų planavimu,
miestais ir transportu, švietimu ir vartojimo įpročiais, bet
ir savo augimo modelį. Reikia „Naujos pramonės strategi-
jos“, kurioje pirmenybė būtų teikiama naujoms ekologiš-
koms technologijoms ir tvariems pramonės procesams.
Remdama šią strategiją, ES turėtų:
– priimti Europos inovacijų aktą, kuriuo būtų supapras-
tintos finansavimo galimybės, o Europos inovacijos
ir technologijos institutui suteikta galimybė visoje ES
kurti novatoriškas jungtines programas;
– parengti Smulkaus verslo mokslinių tyrimų iniciatyvą,
kuria novatoriškoms naujoms mažosioms įmonėms
būtų suteikta galimybė dalyvauti viešojo pirkimo
rinkose;
Štutgarto naujasis Prekybos mugių centras: viena iš didžiausių pasaulyje fotovoltinės energijos gamybos sistemų ant stogo. Nuotrauka: © Dirk Wilhelmy, „Planet Energy“ ir „Projektgesellschaft Neue Messe“
20
– didinti žemės ūkio, gyvulininkystės ir maisto pramonės
sukuriamą pridėtinę vertę, kartu mažinant jų neigiamą
poveikį aplinkai, padidinus galimybes naudotis naujo-
mis technologijomis ir vartotojų informuotumą;
– Europos technologijos institute sukurti arba paskirti
Europos mokslinių tyrimų centrus, daugiausia dėmesio
skiriant atsinaujinančiųjų išteklių energijai, energijos
vartojimo efektyvumui, tvaraus vystymosi ir transporto
tinklų informacinėms ir ryšių technologijoms, biotech-
nologijai ir nanotechnologijoms;
– patvirtinti strategiją dėl perėjimo prie mažai anglies
dioksido į aplinką išskiriančių technologijų, siekiant
parengti 2030 m. mažai anglies dioksido į aplinką
išskiriančių technologijų ekonomikos viziją ir veiksmus,
kurių turėtų imtis ES ir valstybės narės, kad ši vizija
taptų realybe.
Lisabonos strategijos klaidų išvengimas
Jei ES yra rimtai nusiteikusi vykdyti reformas, ji turi padaryti
tinkamus valdymo struktūrų ir išteklių pakeitimus. Būtent
tokia buvo Lisabonos strategijos pamoka – jos pažadų
didinti Europos konkurencingumą įgyvendinimas užstrigo
dėl įgyvendinimo mechanizmų silpnumo. Svarbiausia,
lreikėtų stiprinti bendrų Bendrijos lygiu nustatytų gairių ir
jų įgyvendinimo nacionaliniu lygiu ryšį, atsižvelgiant į galių
paskirstymą kiekvienos šalies viduje, taikant veiksmingą
tarpusavio spaudimo (nurodymo ir viešo paskelbimo)
mechanizmą, taip pat teigiamas tiek finansines, tiek kito-
kio pobūdžio paskatas. Galiausiai, vertinimo procedūrose
daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama rezultatams, o ne
įdėtoms pastangoms ar procesams.
Visa tai reikia derinti su nuoseklesniu pačios ES, Europos
investicijų banko ir valstybių narių biudžetų finansinių ište-
klių naudojimu, apjungiant lėšas, skirtas sutartiems prio-
ritetams įgyvendinti. Mums svarbiausia didžiausią dėmesį
skirti ekonomikos augimo skatinimui ir darbo vietų kūrimui.
Tai turi būti ne bet kokios darbo vietos, o tokios, kurios
yra pritaikytos žinių visuomenei, ir ne bet koks augimas, o
toks, kuris yra tvarus ir apibrėžiamas ne vien BVP. Būtent
tai užtikrins sėkmingą Europos ateitį.
21
ŽINIOMIS GRINDŽIAMAS AUGIMAS: GALIMYBIŲ SUTEIKIMAS INDIVIDUI
Per pastaruosius du dešimtmečius žiniomis grindžiamos bei
kūrybinės pramonės ir paslaugų šakos smarkiai išsiplėtė ir
tapo pagrindiniais darbo vietų ir ekonomikos dinamiškumo
ramsčiais Europoje. Laikai, kai ES konkurencinio pranašumo
rodiklis buvo išlaidos atlyginimams, seniai praėjo. Šiandien
svarbiausi kriterijai yra protas, novatoriškumas ir kūrybiš-
kumas. Būtent jie yra būsimo Europos klestėjimo garantas.
Gyvename pasaulyje, kuriam reikia ne tik didelės vertės
produktų ir rinkų, bet vis labiau reikia ir didelės vertės
gebėjimų.
Visgi šiose gebėjimų lenktynėse Europa atsilieka. Jei dabar-
tinės investavimo tendencijos nepakis, iki 2025 m. Azija
gali užimti pirmaujantį vaidmenį mokslo ir technologinės
plėtros srityje ES ir Jungtinių Valstijų sąskaita. Taip pat
prognozuojama, kad iki to laiko užsienyje mokysis beveik
milijonas studentų iš Kinijos ir Indijos, kurie, grįždami į savo
gimtąsias Azijos šalis, kartu parsiveš gabumus ir patirtį. Tai
labai skiriasi nuo palyginti nedidelio už Europos ribų studi-
juojančių Europos studentų skaičiaus. ES taip pat atsilieka
aukštojo mokslo srityje: į pirmąjį pasaulio šimtuką patenka
tik 27 jos universitetai (palyginti su 57 universitetais Jung-
tinėse Valstijose). ES taip pat menkai atstovaujama politi-
niuose, verslo ir aplinkos apsaugos debatuose, kurie vyksta
už jos ribų.
Susidūrusi su šia tendencija, ES neturi teisės ramiai ją
stebėti. Ji turi siekti geriau panaudoti žmonių gabumus –
tai bus pagrindinė strateginė priemonė užtikrinant individų
vertikalų socialinį mobilumą ir visos Europos visuomenės
pažangą. Jei ES nori įgyvendinti žinių visuomenės žadamas
galimybes, ji turi užtikrinti aukštą kompetenciją visose
švietimo proceso grandyse, nuolat stiprinti savo gyventojų
gebėjimų bazę atsižvelgdama į poreikius ir kurti socialinę,
ekonominę bei reglamentavimo aplinką, kurioje būtų suda-
rytos puikios sąlygos moksliniams tyrimams, kūrybiškumui
ir inovacijoms.
Ugdomi visi gabumai. Nuotrauka: Kunsch
22
Siekiant kompetencijos ir atitikties poreikiams: švie-
timo ir gebėjimų atnaujinimas
Pradinėje ir vidurinėje mokykloje įgyti tvirti išsilavinimo
pagrindai gali turėti didžiulę įtaką žmogaus galimybėms
tolesniame gyvenime. Pernelyg daug Europos piliečių ir
Europoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių neturi galimybės
dalyvauti aukščiausios kokybės švietimo sistemose. Reikia
skubių veiksmų šiai situacijai ištaisyti, įskaitant pelnyto
profesinio pripažinimo suteikimą mokytojams, lanksčių ir
atvirų mokymo programų, kuriomis būtų galima patenkinti
vaikų smalsumą ir skatinti kūrybiškumą, rengimą ir viešojo
švietimo sistemų, verslo bendruomenės bei visuomenės
ryšių stiprinimą.
Be to, Europos Sąjungoje taip pat nėra pakankamai aukšto
lygio universitetų – dėl to Europa nėra labai patraukli aukš-
čiausios kvalifikacijos diplomantams. ES turi ištaisyti šią
padėtį kurdama aukščiausio lygio aukštojo mokslo įstaigų,
galinčių konkuruoti su geriausiomis pasaulio aukštojo
mokslo įstaigomis, tinklą. Kompetencijos siekis neužkerta
kelio tuo pačiu metu dėti pastangas, kad universitetinį
išsilavinimą įgytų kuo daugiau asmenų, siekiant padidinti
didesnės gyventojų dalies vidutinį išsilavinimo lygį. Kompe-
tencijai užtikrinti reikalinga kritinė masė ir konkurencija, iš
esmės – studentų, universitetų ir universitetinių mokslinių
tyrimų „bendroji erdvė“.
Taip pat turi būti skatinama universitetų administracinė ir
finansinė autonomija – tai veiksmingiausias būdas priva-
Consejo Išlaidos pradinio ir vidurinio švietimo įstaigoms, palyginti su BVP
(proc., 2006 m.)la Unión Europea
Malta, Slovėnija: nėra duomenų1. 2005 m. duomenys
Kipra
sDan
ijaJu
ngtinė K
araly
stė
Belg
ijaŠv
edija
Austrija
Lenkij
aPo
rtugali
jaEs
tija
Italija
Vengrij
aLa
tvija
Airija
Liuks
emburg
asVo
kietij
aLie
tuva
Čekija
Ispan
ijaGra
ikija1
Slova
kija
Bulg
arija
Rum
unija1
Korė
jaŠv
eicar
ija
Jungtin
ės A
mer
ikos V
alstij
osAustr
alija
Mek
sika
Kanad
a1Ja
ponija
OECD vi
durkis
Nyder
landai
Suom
ija
Pran
cūzij
a
Šaltinis: Eurostatas, OECD
ES valstybės
ES 27 vidurkis
OECD šalys
23
čiam aukštojo mokslo finansavimui didinti. Dideles pajamas
gaunantys studentai, gausiantys naudą ateityje, turėtų
prisidėti prie didėjančių švietimo išlaidų, tuo tarpu studen-
tams, kuriems reikalinga finansinė parama, turėtų būti
suteiktos galimybės naudotis stipendijų ir studentų paskolų
sistema. Taip pat turi būti propaguojama universitetų
konkurencija ir reikėtų skatinti atskaitomybe bei skaidrumu
grindžiamus valdymo modelius.
Būtina iš esmės pasipriešinti universitetų sistemoms,
kuriose gyvuoja protekcionizmo ir korporatyvizmo sistema.
Dėmesys turi būti sutelktas į kitą sritį – užtikrinti, kad
universitetai turėtų daugiau ryšių su realia Europos ir liku-
sios pasaulio dalies ekonomika. Šis reformų procesas turėtų
apimti priemones, kuriomis siekiama didinti studentų
judumą, skatinant, kad daugiau asmenų dalyvautų ERAS-
MUS programoje, ir teikiant pranašumų studentams, turin-
tiems daugiau nei vienos šalies diplomą. Universitetai turi
dėti daugiau pastangų, kad diplomantai įgytų pramonei
reikalingų gebėjimų.
Iš tiesų, vienu iš pagrindinių švietimo sistemos prioritetų
turi tapti žinių pasiūlos ir paklausos neatitikties atitaisy-
mas. Tam reikės stipriai akcentuoti gebėjimų stiprinimą,
kad asmenys būtų pasirengę keisti darbo vietas ir naudotis
naujomis technologijomis bei gebėjimais. Savo ruožtu,
būtina sąlyga bus lanksčios mokymosi visą gyvenimą
kultūros kūrimas, kad asmenys bet kuriame karjeros etape
galėtų vėl imti mokytis panašiomis sąlygomis kaip jauni-
mas. „Mokymasis mokytis“ turi tapti vienu iš pagrindinių
visos švietimo sistemos principų.
Kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę: padidinti
MTTP skirtą finansavimą
Nepaisant to, kad daug kartų buvo raginta smarkiai padi-
dinti MTTP skirtą finansavimą, per pastarąjį dešimtmetį
padėtis pasikeitė palyginti nedaug: ES išlaidos vis dar
tesudaro 1,8 % BVP. Norint pasiekti strategijoje „Europa
2020“ nustatytą 3 % išlaidų skyrimo MTTP tikslą ir sukurti
„inovacijų Sąjungą“, Europai reikia suderintų pastangų. Tai
turi apimti biudžeto lėšų perskirstymą ir didesnį privačiojo
sektoriaus finansavimą. Turėtų būti plėtojami ES ikikon-
kurencinių taikomųjų tyrimų centrai (viešojo ir privačiojo
sektorių partnerystės, kuriose dalyvauja valstybės, regionai
ir privatus verslas), taip pat turėtų būti teikiama daugiau
� ����������������
� �������������!���"�#������
$�������&�����
$�����
' ��&���*+� ����-4<�=�#>�@
-F�H"J@
24
paramos tyrėjų iniciatyva vykdomiems nepriklausomiems
tyrimams, pasitelkiant Europos mokslinių tyrimų tarybą.
Siekiant šio tikslo bus nepaprastai svarbu supaprastinti
procedūras viešajam finansavimui (įskaitant iš ES fondų)
gauti. Tai būtų naudinga visų pirma mažoms dinamiškoms
įmonėms, kurios dažnai yra į ateitį nukreiptų inovacijų
varomoji jėga. Šiuo metu MVĮ sukuria pusę Europos Sąjun-
gos BVP, nors jos pasinaudoja tik 15 % MTTP programų.
Kad būtų užtikrintas nuolatinis žinių kaupimas viso moks-
linių tyrimų ir inovacijų proceso metu, reikia kurti mokslo
darbuotojų, dirbančių iš viešųjų lėšų finansuojamuose
universitetuose, ir mokslo darbuotojų, dirbančių iš privačių
lėšų finansuojamose bendrovėse, naujų formų partnerys-
tes. Visų pirma, reikia didesnio finansavimo taikomiesiems
moksliniams tyrimams, kurie būtų naudingi MVĮ.
Kompetencija turi būti pagrindinis kriterijus teikiant viešojo
sektoriaus pagalbą tiek nacionaliniu, tiek ES lygiu. Europos
mokslinių tyrimų tarybos vaidmuo turi būti plečiamas ir
stiprinamas, o lėšos turėtų būti skiriamos griežtai atsi-
žvelgiant į tarpusavio vertinimu nustatytą esamą arba
potencialią kompetenciją. ES taip pat turi skatinti plėtoti
Europos pavyzdinius mokslinių tyrimų centrus, tuo pačiu
užtikrindama, kad dėl šio kompetencijos sutelkimo proceso
neatsirastų „intelektinių dykumų“.
Galiausiai, Europos mokslinių tyrimų erdvė – erdvė be sienų,
kurioje dėl laisvo mokslininkų, idėjų, technologijų ir kapitalo
judėjimo būtų visapusiškai panaudojamas visas mokslinis
potencialas – turi tapti realybe. Toks „europinimas“ turi būti
bendresnio atvirumo pasauliui dalis. Žinių perdavimas šiais
laikais yra tapęs būtinu tradicinių materialiais ir kapitalo
srautais grindžiamos globalizacijos varomųjų jėgų priedu.
Reglamentavimo sistema, padedanti atkleisti nova-
toriškumą ir kūrybiškumą
Europoje neretai susiduriama su sunkumais siekiant moks-
linių tyrimų rezultatus paversti naujais produktais, naujais
patentais, nauja verslo veikla ir naujomis darbo vietomis.
Dėl konkurencijos stokos paslaugų rinkose slopinamos
inovacijos, didėja išlaidos ir ribojamas ekonomikos augi-
mas. Finansinės paslaugos, naujos kartos skaitmeninės
paslaugos, sprendimai energetikos srityje, sveikatos ir
mokymosi skatinimo paslaugos – visos jos turi didžiulį
potencialą. ES turi geras galimybes tapti viena iš lyderių
naujose paslaugų šakose, tačiau tik tuo atveju, jei paslaugų
teikėjai galės naudotis Europos masto rinka ir nauja regla-
mentavimo aplinka, kurioje išties gali klestėti novatorišku-
mas ir kūrybiškumas.
Laisvos pasaulio rinkos, kuriose gerbiamos intelektinės
nuosavybės teisės, yra būtina terpė inovacijoms. Todėl
svarbu, kad Europa toliau laikytųsi įsipareigojimo gerinti
galimybes patekti į rinkas tiek Europoje, tiek už jos ribų
(veiksmingiausia šiuo atžvilgiu – užbaigti vienos bendros
rinkos kūrimą), tiek paslaugų, tiek naujų technologijų
srityje. Tuo pačiu metu ES turi reformuoti intelektinės
nuosavybės taisykles, pvz., sukurdama aiškią Europos
patentų sistemą, kuri būti pakankamai pigi, sparčiai
veikianti ir tinkamai pagrįsta, ir kuria būtų užtikrinta veiks-
minga apsauga Europos mastu.
Šiomis aplinkybėmis taip pat bus svarbu įdiegti priemones,
kurių reikia rizikos kapitalo rinkai sustiprinti ir parengiamojo
etapo kapitalo prieinamumui padidinti. MVĮ, kurios labai
dažnai pirmauja inovacijų srityje, ypač reikia tinkamesnių
paramos mechanizmų, įskaitant galimybes naudotis rizikos
kapitalu, kad jos galėtų konkuruoti pasaulio rinkoje.
lKūrybingumu grindžiama ekonomika vystydamasi ir
toliau lenks politinius procesus, kuriais siekiama ją remti ar
reglamentuoti. Kasdien ji atveria naujus horizontus ir revo-
liucines perspektyvas. Todėl bet kokia šios srities reglamen-
tavimo sistema turi būti grindžiama lankstumu ir gebėjimu
tinkamai reaguoti. Dar svarbiau skatinti rizikos nebijančią,
verslumu grindžiamą kultūrą. Tik taip ES galės visapusiškai
pasinaudoti tyrimų bei eksperimentavimo vaisiais ir kurti
naujas darbo vietas.
25
Visuomenės senėjimo ir vidaus darbo jėgos mažėjimo deri-
nys turės drastiškų pasekmių Europai. Nesiimant atsako-
mųjų veiksmų, dėl šios tendencijos susidarys nepakeliamas
spaudimas pensijų, sveikatos apsaugos bei socialinės gero-
vės sistemoms, o ekonomikos augimas ir mokesčių sistema
patirs neigiamą poveikį. Jei Europa išties siekia kurti žinių
visuomenę, kartu su pastangomis didinti ekonominį efek-
tyvumą ir gerinti esamų gyventojų įgūdžius, dar reikia imtis
papildomų aktyvių priemonių šiai demografinei problemai
spręsti. Ne paskutinis vaidmuo čia tenka koordinuotoms
pastangoms ES paversti patrauklia vieta imigrantams. Be
migracijos ES nesugebės užpildyti būsimų darbo jėgos ir
gebėjimų trūkumų. Joje taip pat sumažės kultūrinė įvairovė
ir eksperimentavimas – kūrybiškumui ir inovacijoms būtini
veiksniai.
Europos demografinės tendencijos įgauna ilgalaikį
pobūdį
Europa pasižymi dviem demografiniais kraštutinumais:
labai ilga gyvenimo trukme ir labai mažu gimstamumu.
Daugumoje ES valstybių narių vidutinė prognozuojama
gyvenimo trukmė (šiuo metu 75 metai vyrų atveju ir
82 metai moterų atveju) per šį amžių turėtų padidėti dar
15–20 metų. Vienai moteriai tenkantis vidutinis gimstančių
vaikų skaičius yra 1,5, ir vis daugiau moterų išvis negimdo,
todėl Europos visuomenė senėja, o jos darbo jėga, kurią
sudaro Europoje gimę asmenys, mažėja. Atsižvelgiant į
dabartinį Europos vidutinį pensinį amžių (62 metai vyrų
atveju ir kiek daugiau nei 60 metų moterų atveju), jei
nebus vykdoma politika šiai tendencijai kompensuoti, per
DEMOGRAFIJOS PROBLEMA: VISUOMENĖS SENĖJIMAS, MIGRACIJA IR INTEGRACIJA
Europos gyventojų skaičiaus pokytis 2000–2050 m. ir jų dalis pasaulyje
Gyventojai (mln.)
ES 27 Pasaulio gyventojų skaičiaus dalis
Dalis (%)
Šaltinis: Eurostato gyventojų skaičiaus prognozė; JT gyventojų skaičiaus prognozė (2008 m. redakcija)
26
artimiausius 40 metų Europoje smarkiai sumažės išlaikan-
čiųjų asmenų rodiklis – keturi dirbantys asmenys turės
išlaikyti net tris pensininkus. Siekiant atsverti šias neigiamas
tendencijas, būtina imtis skubių veiksmų.
Visų pirma turėtų būti įgyvendinama šeimai palanki poli-
tika, kuria siekiama stabilizuoti ar padidinti gimstamumo
lygį. Be to, vidaus darbo jėgos sumažėjimo poveikį,
įskaitant su tuo susijusius dalykus – sveikatos priežiūros
ir pensijų sistemų finansavimą – galima iš dalies atsverti
didesniu produktyvumu. Esant stabiliam produktyvumo
augimui atsirastų galimybė peržiūrėti išteklių paskirstymą
taip, kad būtų padėta užpildyti didėjantį atotrūkį tarp
pensiją gaunančių ir įmokas mokančių asmenų.
Tačiau Europos demografinės tendencijos įgauna ilgalaikį
pobūdį, todėl šių priemonių poveikio nepakaks. Galų gale
Europos demografines problemas galima bus išspręsti tik
vykdant dvi viena kitą papildančias veiksmų grupes: didi-
nant darbo jėgos aktyvumo lygį ir įgyvendinant subalan-
suotą, sąžiningą ir aktyvią imigracijos politiką.
Darbo jėgos aktyvumo lygio didinimas: sine qua non
Pirmasis žingsnis siekiant padidinti darbo jėgos aktyvumo
lygį yra veiksmingų profesinio ir asmeninio gyvenimo
derinimo strategijų kūrimas ir įgyvendinimas (išleidimo
atostogų tvarka, nuotolinis darbas ir kt.). Šiais veiksmais
turi būti siekiama sudaryti sąlygas, kuriomis žmonės (ypač
mažų vaikų turinčios moterys ir vyresnio amžiaus asmenys)
galėtų išlikti darbo jėgos dalimi. Nors moterų gyvenimo
trukmė ilgesnė, jos anksti išeina į pensiją, o jų bendras
��� ����������������������������������!���"#���$���"������%���"
!%&'*��� +
� '%��� +���������
-/��!%��� +
27
užimtumo lygis (58,3 %) yra mažesnis nei vyrų (72,5 %).
Siekiant spręsti šį klausimą, reikės daugiau dėmesio skirti
lygioms galimybėms ir nediskriminavimui, taip pat vaikų
priežiūros programoms bei mokyklų sistemoms, skirtoms
dirbantiems tėvams padėti.
Antrasis žingsnis apims teisinių, administracinių ir kultūrinių
kliūčių šalinimą siekiant skatinti didesnį darbo jėgos judumą
ES viduje. Esminės priemonės šioje srityje – tai visapusiškas
socialinės apsaugos ir pensijų teisių perkeliamumas, geres-
nis kalbų mokymas, visiškas mokslo laipsnių ir profesinių
gebėjimų pripažinimas visoje ES ir išties nediskriminacinės
aplinkos plėtojimas visais politiniais lygiais.
Galiausiai, reikia iš esmės keisti mūsų požiūrį į išėjimą į
pensiją. Dabartinė ankstyvo išėjimo į pensiją praktika
neturėtų būti skatinama. Išėjimas į pensiją turėtų tapti gali-
mybe, o ne prievole. Darbingas amžius turėtų būti pailgin-
tas padidinant faktinį ir pagal įstatymus nustatytą pensinį
amžių. Suaugusiųjų švietimo ir mokymo programos, atly-
ginimo sistemos, darbo sąlygos ir pensijų sistemos turėtų
būti priderintos siekiant sukurti darbo rinką 50–70 metų
amžiaus asmenims, padarant vyresnių žmonių įdarbinimą ir
užimtumą patrauklesnį.
Imigracijos politika: siekiant iniciatyvaus požiūrio
Net jei būtų įmanoma visapusiškai įgyvendinti vidaus prie-
mones, kuriomis siekiama didinti dalyvavimą darbo rinkoje,
jomis nepavyks visiškai kompensuoti demografinių pokyčių
poveikį ateities darbo jėgos pasiūlai. Realybė yra ta, kad iki
2050 m., nevykstant imigracijai, nors tai ir mažai tikėtina,
ir esant pastoviam darbo jėgos aktyvumui, ES darbo jėga
sumažėtų apytikriai 68 milijonais darbuotojų. Kadangi ne
visi imigrantai tampa ekonomiškai aktyvūs, šiai spragai
užpildyti ilgainiui reikėtų apie 100 milijonų žmonių. Realiai
toks didelis skaičius per ateinančius 40 metų nėra nei
tikėtinas, nei labai pageidautinas. Nepaisant to, migrantų
darbo jėga bus vienas iš Europos darbo jėgos ir kvalifikaci-
jos trūkumo ateityje problemos sprendimo elementų, o ES
reikės suformuoti iniciatyvų požiūrį į imigraciją.
Apskritai Europoje reikėtų keisti požiūrį. Pernelyg dažnai
imigracija suvokiama kaip našta, kuri užsikraunama, o
ne kaip galimybė, kuria reikia pasinaudoti. Šiuo požiūriu
Europa gali nemažai pasimokyti iš Australijos, Kanados
ir Jungtinių Amerikos Valstijų, su kuriomis ji tiesiogiai
konkuruoja dėl talentingų ir kvalifikaciją turinčių imigrantų.
Remiantis šių šalių patirtimi, ES reikia plėtoti bendrą imigra-
cijos politiką siekiant pritraukti geriausios kvalifikacijos,
Miesto tarnybos rūpinasi migrantų poreikiais. Nuotrauka: Hass
28
talentingiausius ir didžiausią motyvaciją turinčius imigran-
tus, kartu imantis priemonių, kad būtų išvengta žmogiš-
kojo kapitalo praradimo šalyse, iš kurių jie atvyksta.
Bendroje ES imigracijos politikoje turėtų būti išdėstyta
speciali vidutinės trukmės – ilgalaikė strategija kvalifikaciją
turintiems imigrantams pritraukti. Be to, turėtų būti lengvai
prieinama aiški informacija, kuria būtų propaguojami įsikū-
rimo Europoje privalumai. Taip pat reikia sutarto bendrais
kriterijais grindžiamo metodo, taikytino imigrantų priėmi-
mui (punktais grindžiama ar vertinimo sistema), kartu atsi-
žvelgiant į konkrečius valstybių narių poreikius.
Tačiau Europai nepavyks tapti kvalifikaciją turintiems
imigrantams patrauklia vieta, jei jie nesijaus laukiami,
neturės galimybės visapusiškai dalyvauti oficialiose darbo
rinkose ir steigti savo verslą. Plataus masto integracijos
iniciatyvų reikia ES ir valstybių narių lygiu, bet ypač vietos
lygiu, nes būtent šiuo lygiu dažnai galima geriausiai nusta-
tyti ir patenkinti imigrantų ir imigrantais nesančių gyven-
tojų grupių poreikius.
Legaliai įsikūrę ES, imigrantai turėtų turėti tokias pačias
socialines teises, kaip ir ES piliečiai. Esamų imigrantų
bendruomenių potencialą padidinti darbo jėgos aktyvumą
reikėtų išnaudoti investuojant į kalbų, profesinį mokymą ir
į bendrąjį lavinimą, šias investicijas derinant su ryžtingomis
kovos su diskriminacija strategijomis. Turėtų būti panaikinta
bet kokia darbuotojų imigrantų ir jų šeimų diskriminacija.
Kalbų mokymasis kartu su mamomis. Nuotrauka: Kunsch
Žmonių judėjimas: kontrolė ir atsakomybė
Kadangi kalbama iš esmės apie vidaus sienų neturinčią
erdvę, norint užtikrinti tinkamą bendros Europos imigra-
cijos politikos veikimą, reikia patikimos ES išorės sienų
valdymo sistemos, įskaitant koordinuojamą vizų išdavimo
trečiųjų šalių piliečiams sistemą; šis klausimas toliau tekste
nagrinėjamas aptariant ES išorės ir vidaus saugumą.
Kadangi ES išorės sienas kasmet teisėtai kerta milijonai
trečiųjų šalių piliečių, taip pat itin svarbu stiprinti pačioje
ES taikomus kontrolės ir tikrinimo mechanizmus. Taip būtų
užtikrinama, kad migracijos kontrolės našta nebus vienaša-
liškai perkelta prie ES išorės sienų ir jų saugumą užtikrinan-
čioms šalims.
Reikia bendro požiūrio ir nelegalių imigrantų klausimu. ES
turi pašalinti valstybių narių politikos ir elgesio su asmeni-
mis, kurie negali teisėtai patekti į darbo rinką, skirtumus.
Tai turėtų apimti tokių nelegalių imigrantų teisių suderinimą
visoje ES, kad būtų išvengta tam tikrų patrauklumo veiks-
nių vienoje valstybėje narėje, kurie gali turėti įtakos kitai
valstybei narei.
Nelegalios migracijos klausimo sprendimas taip pat turėtų
apimti kovą su nelegalių imigrantų įdarbinimo kultūra, ypač
statybų ir žemės ūkio sektoriuose, taip pat privačiuose
namų ūkiuose; šis reiškinys vis dar pastebimas keliose
valstybėse narėse. Tam reikės, be kitų priemonių, stiprinti
vidinę darbo leidimų ir leidimų gyventi šalyje kontrolę tose
valstybėse, kuriose yra daug nelegalių imigrantų.
Tačiau patikimos išorės ir vidaus kontrolės užtikrinimas
neturėtų pakirsti ES pasiryžimo, laikantis jos pagrindinių
vertybių, toliau būti saugia vieta pabėgėliams. Europos
prieglobsčio politika reikia užtikrinti, kad politiniai pabėgė-
liai galėtų naudotis teise prašyti prieglobsčio, o jų prašymai
būtų teisingai nagrinėjami visose 27 ES valstybėse narėse.
lPastangos sustabdyti nelegalią imigraciją ir prekybą
žmonėmis taip pat turi apimti pažeidžiamų asmenų ir
bendruomenių apsaugos nuo išnaudojimo, kylančio dėl
nepriimtinos darbo praktikos, ar kitų formų neleistino elge-
sio, įskaitant prekybą žmonėmis, priemones. Tam reikalin-
gas nuolatinis imigrantų kilmės šalių ir ES dialogas, kuris
būtų nuoseklus ir papildytų ES vystymosi politiką.
Be to, ES turi pripažinti, kad migracija ir vystymasis yra
tarpusavyje susiję reiškiniai, ir formuoti politines reagavimo
priemones, kuriomis būtų visapusiškai atsižvelgiama į šią
sinergiją. Sėkminga įdarbinimo politika neišvengiamai reikš
protų nutekėjimą, o tai galėtų pakenkti imigrantų kilmės
šalių vystymuisi. ES turėtų ypatingai stengtis to išvengti,
padėdama toms šalims stiprinti žmogiškąjį kapitalą, kurio
reikia jų vystymuisi užtikrinti.
Dvišaliuose vystymosi susitarimuose turėtų būti numatytos
pastangos skatinti tvarkingą imigraciją pasitelkiant judumo
partnerystes, taip pat įdarbinimo ir readmisijos susitarimus.
Rengiant tokią politiką reikėtų atsižvelgti į galimą grįžta-
mosios migracijos, taip pat dvikrypčio judumo tarp kilmės
šalies ir priimančiosios šalies, naudą vystymuisi. Nuolatinio
ES gyventojo statusas, suteikiamas, pavyzdžiui, naudojant
ES mėlynąją kortelę, galėtų paskatinti asmenų, norinčių
ilgesniam laikui grįžti į savo kilmės šalis, apykaitinę migra-
ciją.
Galiausiai ES turėtų investuoti į kilmės šalių aukštojo
mokslo sistemas, kad būtų ugdomi įgūdžiai, kuriais
vėliau galima dalytis. Apibendrinant, turėtų būti siekiama
mokymo, o ne protų nutekėjimo.
29
30
31
ENERGETINIS SAUGUMAS IR KLIMATO KAITA: NAUJA INDUSTRINĖ REVOLIUCIJA
Jei nebus imamasi veiksmų, iki 2030 m. Europos energe-
tikos sektoriui taps būdinga auganti paklausa ir mažėjanti
pasiūla. Priklausomybė nuo aukštomis kainomis iš trečiųjų
šalių importuojamos naftos, dujų ir akmens anglių padidės
nuo dabartinio 50 % lygio iki apytikriai 60 %, o iškasti-
nis kuras gali sudaryti iki 80 % Europos energijos išteklių
derinio. Be to, šios žaliavos bus tiekiamos iš vietų, kurioms
būdingas didžiausias pasaulyje politinis nestabilumas. Atsi-
žvelgiant vien tik į mūsų šalių ekonomikos imlumą energi-
jai, pažeidžiamumo ir neramumų tikimybė yra didžiulė.
Tarytum to būtų maža, dabartinės finansų ir ekonomikos
krizės poveikis pasaulio ekonomikai gali pasirodyti juokin-
gai mažas palyginti su klimato kaitos poveikiu. Jei nebus
imtasi adekvačių priemonių, iki amžiaus pabaigos planetos
temperatūra gali pastebimai pakilti, ir dėl to išnyktų ištisi
regionai, kiltų didžiulis pabėgėlių dėl klimato kaitos antplū-
dis, o milijardai žmonių liktų be vandens. Geriausiu atveju
susidurtume su permainingais dykumėjimo, jūros lygio
kilimo, didelės sausros ir aukštesnių temperatūrų reiškiniais
ir kiekvieno iš jų atitinkamomis pasekmėmis.
Sunkumai, su kuriais susiduriame, yra milžiniški, ir į juos
reikia skubiai reaguoti, kartu dideliu mastu sutelkiant
išteklius. Pavyzdžiui, norint pasiekti dabartinius išmetamo
anglies dioksido kiekio tikslus, anglies dioksido produk-
tyvumas (BVP dalis, sukuriama dėl kiekvienos išmesto
anglies dioksido tonos) turės padidėti dešimt kartų; ir tai
91 89 92 97
81 95115
134
114125
144
166
4236
3137
2.3%
2.3%
1.6%
30
24 21
2015
555
89
21
29
2010
495
94
622
20202006
464
83
21
2327
27
83
25
3021
2.1
2.7
1.0
3.6
4.0
0.2
0.9
0.4
3.6
%
10 paveikslas
Pasibaigus ekonomikos nuosmukiui atsinaujins ilgalaikis energijos
poreikio augimas Bendras metinio augimo
koeficientas, 2006–2020 m.Šalių energijos poreikis, 2006–2020 m.
Kvadrilijonai BTU
Kitos šalysRusijaIndijaKinijaArtimieji RytaiJaponijaEuropa
Jungtinės Amerikos Valstijos
Šaltinis: McKinsey Global Institute Global Energy Demand Model 2009 McKinsey & Company
32
mes turime padaryti „tik“ per 40 metų. Todėl galima soci-
alinė, ekonominė ir politinė destabilizacija yra reali. Tačiau
norėdami įveikti šias titaniškas užduotis, negalime tiesiog
pasikliauti rinka. Vietoj to, norint pradėti „naują industrinę
revoliuciją“ reikia plataus masto valstybių veiksmų ir para-
mos. ES privalo šią problemą paversti realia galimybe.
Naujos industrinės revoliucijos nauda visuomenei ir
prekybai
Pramonės ir elgsenos pakeitimus, kurių tam reikia, užti-
krinti nebus lengva. Tačiau pagrindinė priežastis aiški.
Apskaičiuota, kad išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių
dujų kiekio mažinimo metinės išlaidos sudaro apytikriai
2 % pasaulinio BVP, o nesiimant veiksmų metinės išlaidos
kasmet sudarytų ne mažiau kaip 5 % pasaulinio BVP. Tuo
pačiu metu tvarios ekologiškos ekonomikos vystymas sutei-
kia daugybę įvairių techninių, verslo ir prekybos galimybių,
kuriomis reikia skubiai pasinaudoti. ES turi realią galimybę
šiose diskusijose imtis moralinio ir politinio vadovaujamojo
vaidmens, nepamirštant apčiuopiamos naudos ekonomikai
ir pramonei. Tačiau ji turi tai padaryti skubiai, kol kiti jos
neaplenkė.
Daug naudos taip pat galima gauti įgyvendinant nuose-
klią Europos energetikos politiką, be kita ko, baigiant
kurti realią ir liberalizuotą vieną bendrą rinką energetikos
sektoriuje, įgyvendinant ryžtingą Europos politiką, skirtą
investicijoms į naujas technologijas ir į pagrindines bendras
energetikos infrastruktūras, laikantis bendros pozicijos
išorės klausimais ir taikant bendrą fiskalinį požiūrį, kuriuo
būtų prisidedama prie šios investicijų politikos finansavimo.
Tai padarytų galą nacionalinių „lyderių“ apsaugos praktikai,
sudarant sąlygas atsirasti Europos „lyderiams“ ir atskirti
įmonių, kurios gamina ir (arba) tiekia elektros energiją
arba dujas, perdavimo tinklus (veiklos atskyrimas). Turi
būti pašalintos likusios kliūtys šioje srityje, visiems laikams
prijungiant „energijos salas“ prie Europos tinklo.
Daugiausia naudos iš šių pokyčių gautų Europos vartotojai.
Aukštos energijos kainos tebėra didelė našta atskiriems
namų ūkiams, sudaranti apie 15 % visų jų išlaidų. Tam
tikruose nuo energijos priklausomuose sektoriuose aukštos
energijos kainos taip pat kenkia esminiam Europos pramo-
nės konkurencingumui. ES negali likti pasyvi šių problemų
akivaizdoje. Ji turi padėti savo valstybėms narėms plėto-
dama tikrai bendrą ir integruotą energetikos politiką,
siekdama energijos vartojimo efektyvumo bei šaltinių įvairi-
nimo, spręsdama priklausomybės problemą ir kovodama su
klimato kaita.
Pradėkime nuo to, kas lengviausiai pasiekiama:
iš esmės pakeisti energijos vartojimo efektyvumą
Energijos taupymo užtikrinimas pramonės, transporto ir
statybų sektoriuose, taip pat naudojant buitinius prietaisus
– veiksmingiausias būdas mažinti išmetamą anglies diok-
sido kiekį ir priklausomybę nuo išorės tiekėjų. Tokiu būdu
ES taip pat gali greičiausiai pasiekti apčiuopiamų rezultatų.
Akivaizdu, kad pigiausia ir švariausia energijos rūšis yra
nesuvartota energija. Nors energijos vartojimo efektyvumo
didinimas nėra naujiena, jis turi būti išplėtotas ir įtvirtintas
kaip labai svarbus visų valstybių narių tikslas.
Todėl pagrindinis energijos vartojimo efektyvumo tiks-
las turėtų būti padidintas iki 50 % ir jį reikėtų pasiekti iki
2030 m. – šiuo metu sutartas tikslas yra 20 % iki 2020 m.
ES gali siekti šio tikslo taikydama griežtesnius buitiniams
prietaisams ir naujiems pastatams nustatytus efektyvumo
standartus, taip pat keldama platesnio užmojo tikslus,
susijusius su transporto priemonių išmetamu kiekiu. Ji taip
pat turėtų skatinti novatoriškas viešojo ir privačiojo sektorių
partnerystes investavimui į energijos vartojimo efekty-
vumą, nustatydama efektyvumo tikslus ir stebėdama, kaip
valstybės narės jų laikosi.
33
Siekiant tvaresnės elektros energijos gamybos
Reikia sparčiau ieškoti perspektyvių atsinaujinančiųjų ener-
gijos išteklių. Yra nemažai vilčių teikiančių galimybių, įskai-
tant vėjo energiją, saulės energiją ir biomasę. Europa taip
pat turėtų pradėti mažinti naftos, kaip pirminio transporto
priemonių degalų šaltinio, suvartojimą skatindama kurti
biokuro standartus ir elektros energija varomus bei hibridi-
nius automobilius. Tačiau tam, kad visa tai įvyktų, ES reikia
milžiniškų investicijų energijos tinklui tobulinti ir moder-
niems elektros energijos tinklams (pažangiesiems tinklams),
galintiems aprėpti būsimus elektros energijos šaltinius ir
kuo labiau sumažinti prarandamą elektros energijos kiekį,
kurti, galiausiai sukuriant visiškai energijos tiekimo sistemą.
Reikia tvirtais sprendimais daugeliu klausimų, kurių nebe-
galima atidėlioti, paremti anglies dioksido surinkimo ir
saugojimo (CCS) sistemų kūrimą. Tai apima atitinkamo lygio
subsidijas, teisinę sistemą ir CCS kūrimo užbaigus demons-
travimo etapą veiksmų planą. Kad būtų galima užbaigti
bandymų etapą ir pradėti eksploataciją, ES reikia vykdyti
su naujomis CO2 surinkimo ir saugaus saugojimo po žeme
technologijomis ir procesais susijusius mokslinius tyrimus,
plėtoti šias technologijas bei procesus ir juos išbandyti.
Ieškant perspektyvesnio energijos išteklių derinio, turi būti
naudojamasi ir branduoline energija. Europa negali sau
leisti atsisakyti šio svarbaus energijos šaltinio, tačiau norint
pritraukti investicijas į branduolinę energiją būtina užtikrinti
didesnį reguliavimo tikrumą, taip pat toliau plėtoti saugos
standartus. Galiausiai kitos kartos energetikos technologijų
kūrimui reikia didelių mokslinių tyrimų ir technologinės
plėtros pastangų bei novatoriškų viešojo ir privačiojo sekto-
riaus partnerysčių. ES skubiai reikia kelių esminės svarbos
projektų šioje srityje, pavyzdžiui, statyti saulės jėgaines
Šiaurės Afrikoje ir kurti vėjo jėgainių parkus Šiaurės jūroje.
ES energetinės priklausomybės nuo išorės tiekėjų
mažinimas
Pigios naftos era, atrodo, baigėsi, nes nauji tiekimo šaltiniai
yra vis labiau nutolę ir sunkiai pasiekiami, o jų eksploata-
cijos išlaidos tampa vis didesnės. Be to, ES dar ilgai bus
priklausoma nuo energijos išteklių išorės tiekėjų. Šiuo metu
iš išorės ji gauna 90 % naftos, 80 % dujų ir 50 % akmens
Vėjo energija – viena iš galimybių naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Nuotrauka: German WindEnergy Association
34
Žalios naftos importas į ES 27 pagal kilmės šalį 2007 m.
Viso žalios naftos importo kiekio dalis
Kuveitas 1,0 Kitos šalysSirijos Arabų Respublika 1,2
Meksika 1,4Venesuela 1,5
Danija 1,6Angola 1,9
Alžyras
Nigerija
Azerbaidžanas
Kazachstanas
Irakas
Jungtinė Karalystė
Irano Islamo Respublika
Saudo ArabijaLibija
Norvegija
Rusijos Federacija
Gamtinių dujų importas į ES 27 pagal kilmės šalį 2007 m.
Viso gamtinių dujų importo kiekio dalis
Kitos šalysJungtinė Karalystė 1,4Egiptas 1,5
Belgija 1,5Kataras 1,8
Libija
Nigerija
Vokietija
Nyderlandai
AlžyrasNorvegija
Rusijos Federacija
Šaltinis: Eurostatas
35
anglių. Vien tik dujų importo atveju 42 % sudaro importas
iš Rusijos. Nėra galimybės, kad ES taps energetiniu požiūriu
nepriklausoma, tačiau ji turi stengtis visomis galimomis
priemonėmis didinti savo energetinį saugumą.
Visų pirma, tebėra daug galimybių didinti dujų gamybą
Europoje. ES turėtų remti ir plėsti vidaus dujų gamybą
atverdama naujus potencialių dujų išteklių horizontus,
pašalindama licencijų išdavimo kliūtis ir sudarydama sąly-
gas investuoti į gavybą sunkiai prieinamuose rajonuose,
pavyzdžiui, Arktyje. Be to, nemažą potencialą turi tokių
netradicinių energijos išteklių, kaip uolienų porose susikau-
pusios dujos ir skalūnų alyva, plėtojimas, pavyzdžiui, Vidu-
rio ir Šiaurės Europoje.
Šias strategijas vėliau turi sutvirtinti naujos pastangos
mažinti ES pažeidžiamumą dėl išorinių sukrėtimų. Tai reiškia,
kad reikia plėtoti patikimus ir ilgalaikius santykius su pagrin-
diniais tiekėjais, ypač su Rusija, kartu įvairinant tiekimo
maršrutus ir būdus, įskaitant alternatyvius dujotiekius ir
suskystintų gamtinių dujų importo plėtojimą. Šiuo tikslu ES
reikia bendros strategijos ir tvirtos išorės politikos, kad ji
galėtų geriau apginti savo interesus tarptautinėje arenoje.
Vadovavimas kovai su klimato kaita
Su klimato kaita veiksmingai kovoti galima tik pasauliniu
lygiu. Todėl JT aukščiausiojo lygio susitikimo Kopenhagoje
rezultatai labai nuvylė – mažai tikėtina, jog jame priimto
neprivalomo susitarimo pakaks norint apsiginti nuo pasau-
lio klimato pavojingo atšilimo. Be to, Kopenhagos rezulta-
tai parodė, kad ES vis dar nėra pripažįstama kaip nepakei-
čiama pasaulinio lygio diskusijų dalyvė ir veikėja, nepaisant
jos pastangų parodyti sektiną pavyzdį prisiimant plataus
užmojo įsipareigojimą: iki 2020 m. 20 % sumažinti išmeta-
mus kiekius, kartu didinant energijos vartojimo efektyvumą
ir, taip pat 20 % – atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį.
Tai neturi reikšti, kad ES turėtų mažiau stengtis tapti lydere
kovoje su klimato kaita. Priešingai, tolesnėse derybose ES
turėtų aktyviai siekti susitarimo, kad būtų užtikrinta, jog
bus įvykdyti išsivysčiusių ir besivystančių šalių Kopenhagoje
duoti pažadai. Tai darydama ES turėtų ginti savo teisėtus
interesus, užtikrindama, kad bet kokio naujo susitarimo
rezultatai padėtų išlaikyti Europos ekonominio ir socialinio
modelio tikslus, tam pasitelkiant, pavyzdžiui, tikslinę sąlygų
laikymusi grindžiamą strategiją.
Tačiau tam, kad tai įvyktų, ES taip pat turi imtis veiklos
namuose. Tai apima jos anglies dioksido rinkos (kuri šiuo
metu yra didžiausia tokia rinka) veikimo tobulinimą. Šiuo
metu visuotinai sutariama, kad šios rinkos pagrindas
Pastatų atnaujinimas didinant energetinį efektyvumą. Nuotrauka: Görres
36
– anglies dioksido kaina – yra problemiškas, o apyvarti-
nių taršos leidimų prekybos sistemai trūksta aiškumo ir
nuspėjamumo, kurių reikia pramonei. Galiausiai turi būti
nustatyta tokia kaina, kuri turėtų dvigubą poveikį: skatintų
mažinti išmetamą anglies dioksido kiekį ir tuo pačiu
skatintų investuoti į perspektyvių, naujų ir švarių technolo-
gijų kūrimą. Tai turėtų būti daroma kartu papildant rinkos
mechanizmą CO2 mokesčiais. ES turi skubiai derinti šias
fiskalines priemones, kad būtų išvengta rinkos iškraipymo,
kaip tai jau padarė kai kurios valstybės narės.
Be to, ES turi pasinaudoti ekonominėmis galimybėmis,
susijusiomis su perėjimu prie mažai anglies dioksido į
aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos, kurioje būtų
veiksmingai naudojami ištekliai ir kuri būtų atspari klimato
kaitai. Tai turi apimti papildomos paramos, paskatų ir tinka-
mos infrastruktūros teikimą, kad būtų sudarytos palankes-
nės sąlygos ekologiškos pramonės lyderių kūrimui. Mažai
anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekono-
mikoje atsiras daug naujų pramonės segmentų, pavyz-
džiui, elektra varomų automobilių, energijos vartojimo
efektyvumo sprendimų, efektyvaus vandens naudojimo
paslaugų, biomasės gamintojų, anglies dioksido surinkimo
ir saugojimo paslaugų teikėjų.
Šioje naujoje ekonominėje eroje gali būti gauta daug
ekonominės naudos, nes būtų perskirstytas 1 % pasaulinio
BVP. Nors ES tebėra pasaulinė lyderė, kuriai tenka 40 %
atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų eksporto
rinkos, akivaizdu, kad tiek MTTP ištekliai, tiek finansavimas
šioms technologijoms daug sparčiau skiriami Kinijoje ir
Jungtinėse Valstijose. ES turi pasirūpinti, kad jai pavyktų
įtvirtinti lyderės vaidmenį, atitinkamai padidindama skiria-
mus išteklius ir finansavimą.
Galiausiai, nereikia pamiršti žemės ūkio sektoriaus, kuriam
tenka apytikriai 14 % viso išmetamo šiltnamio efektą
sukeliančių dujų kiekio. Miškai ir dirvožemis yra natūralūs
anglies dioksido absorbentai. Sustabdžius tebevykstantį
tropinių miškų naikinimą, apsodinus mišku ribinius žemės
plotus ir sekvestruojant didesnį CO2 kiekį dirvožemyje,
tam pasitelkiant besikeičiančią žemės ūkio praktiką, būtų
padidinta anglies dioksido sekvestracija. Todėl ES turėtų
perskirti BŽŪP išteklius, kad jie būtų naudojami labiau
aplinkai palankiam žemės ūkiui ir gyvulininkystei, aktyviai
dalyvaudama atkuriant miškus tiek ES, tiek tarptautiniu
lygiu.
Miškai – svarbi kraštovaizdžio dalis ir svarbus vietos klimato veiksnys. Nuotrauka: ccvision
37
Pastaruosius dvidešimt metų stebėjome, kaip dvipolį
pasaulį ir vėlesnį trumpą Jungtinių Amerikos Valstijų „viena-
polio“ dominavimo laikotarpį palaipsniui keičia daugiapolė
sistema. Pagal šią naują pasaulio tvarką įvairūs galios
centrai koegzistuoja mažiau stabilioje aplinkoje. Neiš-
nyko ir senos grėsmės, įskaitant branduolinį ginklą, nors
ir pakeitusios formą (ginklų platinimas), taip pat atsirado
naujų grėsmių. Šios naujos nesaugumo formos, kurios
apima finansų nestabilumą, aplinkos blogėjimą, energetinę
priklausomybę, organizuotą nusikalstamumą ir terorizmą,
yra įvairesnės, mažiau pastebimos ir labiau nenuspėjamos
nei bet kada anksčiau.
Mūsų pažeidžiamumo suvokimą, panaikindama vidaus
ir išorės saugumo ribas, taip pat paaštrino globalizacija.
Ginkluoti konfliktai tolimame žemyne gali kelti pavojų
Europos vidaus saugumui, nes dėl jų gali kilti pabėgėlių
antplūdis. Analogiškai, silpnas Europos šalių bendradar-
biavimas teisėsaugos srityje gali kelti pavojų pastangoms
kovoti su terorizmu užsienyje. Visų rūšių saugumo rizika yra
tarpusavyje susijusi, nes dėl skurdo ir nestabilumo žlungan-
čios valstybės tampa terorizmui ir kitų rūšių nusikalstamai
veiklai palankia terpe. Todėl, norint spręsti XXI amžiaus
problemas, reikia visuotinio ir preventyvaus reagavimo, o
tai gali užtikrinti tik ES dydžio subjektas.
Kuriant Europos saugumo modelį
ES jau seniai įsipareigojo palaikyti ir plėtoti „teisingumo,
laisvės ir saugumo erdvę“, kuria siekiama palengvinti jos
piliečių kasdienį gyvenimą. Tačiau 2001 m. rugsėjo mėn.
JAV, 2004 m. kovo mėn. Madride ir 2005 m. liepos mėn.
Londone įvykdyti teroro aktai akivaizdžiai parodė, kad
terorizmo problemai ir kitoms tarpvalstybinio pobūdžio
saugumo problemoms spręsti reikia veiksmingesnių
IŠORĖS IR VIDAUS SAUGUMAS: NUOLATINIS UŽDAVINYS
ES NAVFOR: operacija Somalyje. Nuotrauka: Europos Sąjunga, 2010 m.
ir labiau suderintų veiksmų ES lygiu. Šios problemos
apima prekybą žmonėmis, neteisėtą asmenų ir nelegalių
medžiagų įvežimą, pinigų plovimą, moterų ir vaikų išnau-
dojimą, stichines ir žmogaus sukeltas nelaimes, elektroni-
nius nusikaltimus, intelektinės nuosavybės piratavimą ir,
žinoma, korupciją.
Dabar turime imtis ryžtingų veiksmų ir įgyvendinti naują
Europos saugumo modelį. Remiantis neseniai priimtoje
Vidaus saugumo strategijoje pateikta vizija ir tikslais, pagal
šį modelį pirmenybė turėtų būti teikiama Europos piliečių
interesams, tuo pačiu sprendžiant sparčiai besirandan-
čias XXI amžiaus problemas. Pagal šią strategiją turi būti
apsaugomos asmenų teisės ir laisvės, tobulinamas valstybių
narių bendradarbiavimas ir didinamas solidarumas, sutel-
kiamas dėmesys į nesaugumo priežasčių, o ne tik pasekmių
šalinimą, teikiama pirmenybė prevencijai, šiais klausimais
sudominami piliečiai ir pripažįstama saugumo vidaus
bei išorės aspektų tarpusavio priklausomybė formuojant
„pasaulinio saugumo“ požiūrį su trečiosiomis šalimis.
Iki šiol bendrai veiklai šioje srityje kliudė valstybių narių
nenoras keistis su teisėtvarka susijusia informacija ir derinti
su tuo susijusią politiką; tai tebėra vienas iš opiausių vidaus
politikos klausimų. Tačiau šis nenoras neatitinka Europos
piliečių pageidavimų – jie nori, kad ES saugumo srityje
taptų įtakingesnė. Taip pat nepaisoma to, kad per ilgą laiką
ES yra įgijusi svarbių saugumo srities priemonių ir išteklių,
ypač pagal neseniai priimtą Lisabonos sutartį.
Bendradarbiavimo kultūros ugdymas: saugumas
kaip transnacionalinė viešoji gėrybė
Mums iškilusioms saugumo problemoms spręsti reikia
realaus visoje ES priimtino požiūrio, didelių bendradarbia-
vimo pastangų, bendrų institucijų ir tinkamo finansavimo.
Reikia naujos bendradarbiavimo kultūros daugelyje sričių,
be kita ko, teisminio bendradarbiavimo, teisėsaugos,
pasienio kontrolės, sveikatos, socialinės apsaugos ir civi-
linės saugos srityse. Tam reikės padidinti tokių veikiančių
agentūrų ir priemonių, kaip Europolas, Eurojustas, Situacijų
centras, FRONTEX ir kovos su terorizmu koordinatorius,
įgaliojimus. Taip pat reikės įsteigti naujų įstaigų, pavyzdžiui,
Europos policijos veiklos geros praktikos centrą.
Be to, pirmenybė turėtų būti teikiama šioms užduotims:
– Tobulinti keitimosi informacija, susijusia su tinklų finan-
savimu, prekybos masinio naikinimo ginklais maršru-
tais, atsigavimo po teroro aktų ir ilgalaikėmis prevenci-
nėmis priemonėmis, sistemas.
– Sukurti Europos civilių rezervinį dalinį, sudarytą iš
specialios parengties padalinių, kuriuos galima skubiai
dislokuoti ir kurie yra sudaryti pagal karinį modelį.
– Sukurti labiau integruotą išorės sienų valdymo sistemą,
sustiprinant FRONTEX veiklą europine įstaiga, kurios
specializuotas personalas galėtų padėti valstybėms
narėms.
– Pašalinti Europos prieglobsčio sistemos nenuoseklumo
atvejus, visų pirma nustatant standartinę „pabėgėlio“
apibrėžtį.
– Sukurti suvienodintą vizų politiką ir įsteigti Europos
konsulinę tarnybą, kuri būtų Europos išorės veiksmų
tarnybos (EIVT) dalis.
Pernelyg dažnai politikos formavimą šioje srityje nulemia
įvykiai, todėl reikia rasti pusiausvyrą tarp saugumo didi-
nimo ir asmens laisvių bei žmogaus teisių apsaugos. Būdai,
38
Eurokorpusas
39
kaip sukurti šių dviejų neatskiriamų elementų pusiausvyrą,
ilgainiui keisis – tai priklausys nuo aplinkybių, todėl reikia
nuolatinių politinių debatų visoje ES. Netgi tuomet, kai rizi-
kuojama saugumu, reikėtų griežtai laikytis aiškių prieigos
prie asmens duomenų ir keitimosi jais apribojimų.
Svarbiausia, ES valstybės narės turi pripažinti, kad vidaus
saugumas labai priklauso nuo saugios išorės aplinkos užti-
krinimo. Tarpvalstybinio pobūdžio saugumo problemos
nesibaigia prie ES sienų. Todėl, norint didinti Europos pilie-
čių saugumą ir laisvę, reikės imtis papildomų veiksmų už ES
ribų.
Išorės saugumas: kaip įveikti struktūrinius trūkumus
Jau daugiau kaip dešimt metų ES plėtoja svarbias priemo-
nes pagal bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP)
koncepciją. Tai – Karinis komitetas ir Karinis štabas, vykdan-
tys išankstinio įspėjimo bei strateginio planavimo funkcijas,
ir Europos gynybos agentūra. ES taip pat gali naudotis
įvairaus profilio civiliniu personalu, parengtu teikti pagalbą
vietos gyventojams konfliktų apimtose pasaulio vietose. Šie
civiliniai pajėgumai tampa vis svarbesni veikiant toje srityje,
kuri dabar plačiai vadinama „žmogiškojo saugumo“ sritimi;
ši sąvoka reiškia, kad nacionalinis ir pasaulinis saugumas
negali būti atsietas nuo asmenų gerovės ir bendruomenių,
kuriose jie gyvena.
Iki šiol ES surengė 22 stebėjimo, taikos palaikymo ir stabi-
lizavimo misijas visame pasaulyje. Šias misijas, dažnai
vykdomas bendradarbiaujant su NATO, JT ir kitomis tarp-
tautinėmis organizacijomis, palaikė dauguma Europos pilie-
čių. Tačiau, palyginus bendras ES valstybių narių karines
išlaidas (apie 50 % JAV karinio biudžeto) su rezultatais (ES
pajėgumai siųsti pajėgas į užsienį sudaro tik 10–15 % JAV
pajėgumų), akivaizdu, kad sistema turi trūkumų. ES valsty-
bės narės nesugeba maksimaliai padidinti masto poveikio
ir sinergijos, kurių reikia norint užtikrinti geriausius bendrus
veiklos rezultatus.
Apskritai ES veikla nukenčia nuo vieno svarbaus struktūri-
nio trūkumo: Europos gynybos sistemos yra iš esmės naci-
onalinio pobūdžio. Neturėdama nuosavų karinių išteklių,
ES priklauso nuo savo valstybių narių savanoriškų įnašų, o
jų dažnai nepakanka. Nacionaliniai kariniai ištekliai vis dar
dažnai grindžiami teritorinės gynybos nuo sausumos inva-
zijos principu, net ir tose valstybėse narėse, kuriose tokia
invazija yra mažai tikėtina. Apskritai nepakankamai inves-
tuojama į tokius pajėgumus, kurių reikia, kad būtų galima
reaguoti į naujas saugumo problemas (greitai dislokuoja-
mos pajėgos, strateginis oro transportas, sraigtasparniai,
ryšių priemonės, karinė policija).
Turėdama 1,8 mln. ginkluotų kareivių, t. y. puse milijono
daugiau nei JAV, ES yra nepajėgi dislokuoti 60 000 karių
greitojo reagavimo intervencinių pajėgų ir susiduria su
sunkumais, kai bendros saugumo ir gynybos politikos
(BSGP) misijai reikia surinkti 5 000 karių. Iš tiesų 70 % Euro-
pos sausumos pajėgų neturi pasirengimo veikti užsienyje,
tuo tarpu šiandien konfliktų sprendimui būtinos dislokuoja-
mos ir palaikomos ekspedicinės pajėgos.
Apskritai, BSGP misijų pobūdis ir apimtis iki šiol paprastai
būdavo nesuderinti, juos nulemdavo būtinybė, o ne bendro
plano ar strategijos laikymasis. Be to, ES neturi bendro jos
vykdomų misijų finansavimo. Nėra tinkamo naštos pasida-
lijimo tarp valstybių narių, o dėl to atsiranda nenoras daly-
vauti karinėse misijose.
Tai taip pat taikytina ir ES misijų civiliniam aspektui – šiai
veiklai paprastai dislokuojama mažiau nei pusė valstybių
narių žadėto personalo, todėl misijoms trūksta nuolatinės
parengties specializuotų dalinių ir patirties veiksmų vietoje.
Kad ištaisytų šią padėtį, ES turi paraginti valstybes nares
laikytis savo įsipareigojimų ir sudaryti realiai veikiančius
civilių specialistų – teisėjų, policininkų, inžinierių ir kitų
ekspertų – budėjimo tvarkaraščius. Tam reikėtų realiai
veikiančio ir pakankamai personalo turinčio Europos opera-
cijų štabo, kurio užduotis – planuoti, dislokuoti ir stebėti
civilines / karines operacijas užsienyje.
40
ES taip pat patiria masto ekonomijos problemą, susijusią
su jos ginklų pramonės ir technologijų rinka: Europai daug
daugiau kainuoja pagaminti žymiai mažiau produktų nei
kitoms ginklų tiekėjoms, pavyzdžiui, JAV. Todėl ES turi
sukurti vieną bendrą Europos gynybos įrangos rinką ir
vykdyti bendrus pirkimus. ES vienos bendros rinkos sėkme
gali ir turėtų būti pasinaudota ir gynybos srityje, suteikiant
daugiau įgaliojimų Europos gynybos agentūrai ir mažinant
nacionalinių rinkų apsaugos priemones, kurių vis dar yra.
Europos kolektyvinės gynybos vizija
Lisabonos sutartyje numatyta nemažai svarbių priemonių,
kurios gali padėti valstybėms narės išspręsti šias problemas.
Sutartis, kurioje numatyta novatoriška nuolatinio struk-
tūrizuoto bendradarbiavimo sistema, leidžia valstybėms
narėms veikti vienu metu ir skirtingais tempais, kad įgyven-
dintų tam tikrus tikslus, atsižvelgiant į valstybių narių norą
ir pajėgumą. Valstybių grupės pionierės dabar galės didinti
savo užmojus pajėgų dislokavimo galimybių, sąveikumo ir
tvarumo srityse, o tai sudarys joms galimybę skirti daugiau
pajėgumų BSGP, NATO, JT ir kitoms misijoms.
Pagal Lisabonos sutartį valstybės narės taip pat turėtų
turėti galimybę pašalinti trūkumus, susijusius BSGP finansa-
vimu, prašydamos naudoti „pradinį fondą“ bendroms misi-
joms finansuoti, kurios vėliau, operacijų planavimo metu,
būtų finansuojamos išmokant „neatidėliotinas lėšas“.
Tačiau, nesvarbu, ar kalbama apie BSGP misijų bendro
finansavimo didinimą, valstybių narių raginimą savanoriškai
skirti daugiau karių ar užpildyti ES strateginio planavimo
vakuumą, pagrindinis trūkumas, su kuriuo ES susiduria
Kosovo pajėgų (KFOR) karys kalba su statybininkais albanais Kosove. Nuotrauka: dpa, „picture alliance“, 2006 12 13
41
gynybos srityje, yra skirtingas valstybių narių strateginis
požiūris. Europos sostinėse vis dar nėra konsensuso dėl ES
gynybos pajėgumų stiprinimo bendro tikslo.
ES reikia susitarti dėl ilgalaikės ES gynybos vizijos, kuri
galėtų būti išdėstyta baltojoje knygoje, su aiškiai nustaty-
tais prioritetais, susijusiais su grėsmėmis, veiksmų pradė-
jimo kriterijais ir specialiai skiriamais ištekliais. Šioje vizijoje
turi būti numatytas aiškus NATO ir ES pareigų pasidaliji-
mas, grindžiamas objektyviu kiekvienos iš jų lyginamųjų
privalumų įvertinimu. Jei ES valstybės narės nesusitars dėl
praktiškai įgyvendinamos ES strateginės koncepcijos, ES
negalės rasti sprendimo dėl dabartinio atotrūkio tarp su
BSGP siejamų lūkesčių ir šiai politikai vykdyti turimų pajė-
gumų ir išteklių.
42
43
EUROPA PASAULYJE: TAPTI RYŽTINGA VEIKĖJA
Jei ES nori įgyvendinti savo plataus užmojo uždavinius, ji
turės tapti žymiai ryžtingesne tarptautinėje arenoje. Prade-
dant Europos ekonominio konkurencingumo didinimu ir
baigiant siekiu kuo greičiau sukurti žinių ekonomiką bei
užtikrinti jos piliečiams laisvę ir saugumą – įveiktini iššūkiai
yra globalaus pobūdžio ir juos išspręsti bus įmanoma tik
pasitelkiant tarptautines strategijas.
Be to, Europa ir Jungtinės Valstijos pamažu praranda įtaką,
todėl iš naujo reikia apibrėžti pačias tarptautinių įsiparei-
gojimų taisykles. Esant tokiam nepastoviam politiniam
klimatui ES nebegali sau leisti elgtis neryžtingai. Ji privalo
tapti varomąja jėga kuriant naujas pasaulinės valdysenos
taisykles, antraip ji rizikuoja būti pralenkta. Norint veikti
tikslingai, ES taip pat reikia stengtis sukurti tokią tarptau-
tinę aplinką, kurioje jai būtų sudarytos sąlygos įgyvendinti
savo planus.
Europos interesų gynimas keičiantis pasaulio tvarkai
Per pastaruosius du dešimtmečius Europos šalims vis didė-
janti pasaulinė tarpusavio priklausomybė davė nemažai
naudos. Tačiau finansų krizė ir maisto bei energijos kainų
nestabilumas išryškino asimetrinės priklausomybės pavo-
jus, ypač jei ji susijusi su retų išteklių tiekėjais. Tarpusavio
priklausomybė nėra vien faktas, bet ir mūsų pasirinktas
gyvenimo ES būdas, kurio paskirtis – palengvinti įvairius
mainus.
Tačiau tarpusavio priklausomybė negali būti laikoma
savaime suprantamu dalyku. Kadangi šalys į finansų ir
ekonomikos krizę reaguoja pabrėždamos savo nepriklauso-
mumą įvairiais klausimais, deglobalizacijos rizika gali tapti
realybe. ES privalo užkirsti tam kelią, aktyviai gindama
atsakingos tarpusavio priklausomybės – kai įvairūs subjek-
tai laikosi savo įsipareigojimo užtikrinti sistemos tvarumą
– idealą.
Atsakingos tarpusavio priklausomybės gynimui savo ruožtu
reikalinga tokia tarptautinė erdvė, kurioje pagrindiniai
subjektai pritaria daugiašalės valdysenos sistemai ir sutinka
tokioje sistemoje dirbti. Tačiau konsensusas dėl šio tikslo
trapus, kadangi daugiašališkumo privalumai ne visuomet
yra akivaizdūs valstybėms, kurios nedalyvavo kuriant
po Antrojo pasaulinio karo pradėjusią veikti institucinę
struktūrą. Todėl būtina sudaryti naują svarbų susitarimą,
kuriame būtų atsižvelgta į dabartinių ir naujai atsirandančių
įtakingų valstybių susirūpinimą dėl esamų taisyklių, kartu
atkakliai pabrėžiant daugiašališkumo, įtraukties, nešališ-
kumo, tvaraus vystymosi, kolektyvinio saugumo, pagarbos
žmogaus teisėms bei teisinės valstybės principų laikymosi ir
sąžiningos prekybos praktikos svarbą.
Galiausiai, Europa konkurencingame pasaulyje klestės tik
tuo atveju, jei ji propaguos atnaujinto europinio ekono-
mikos augimo modelio, grindžiamo konkurencingumu,
socialine aprėptimi, socialine atsakomybe ir aplinkosauginiu
tvarumu, pagrindinius elementus. Kiti pasaulinės svarbos
subjektai, ypač besiformuojančios ekonomikos šalys, eis
savo keliu, todėl ES ypač svarbu daugiašalėse ir dvišalėse
diskusijose nustatyti, kokie yra jų bendri interesai ir bendri
veikimo būdai.
Atsižvelgdama į šį kontekstą, ES privalo sukurti globalią
ekonominę strategiją, kurioje būtų atsižvelgta į tai, kad
euro yra antra pasaulio rezervinė valiuta, ir kurioje būtų
sprendžiamas neigiamas pasaulio ekonomikos disbalanso
poveikis Europos konkurencingumui. ES turėtų bendra-
darbiauti su partneriais, siekdama geriau subalansuotų ir
lankstesnių monetarinių santykių, ir apsvarstyti galimybę
sukurti visuotinę partnerystę, kurioje šalys, pageidaujančios
susieti savo valiutą, ją susietų ne vien su doleriu, bet ir su
valiutų krepšeliu.
Artimiausiu metu į ES darbotvarkę turėtų būti įtrauktas
prioritetas propaguoti TDO iniciatyvas, pavyzdžiui, visuo-
tinę minimalią socialinę apsaugą arba padoraus darbo
darbotvarkę, kartu užtikrinant, kad jos atitiktų rinkų atvi-
rumo principą. Ji taip pat turėtų remtis savo tvirtu įsiparei-
gojimu siekti „sąžiningos prekybos“ ir skatinti kitas pasaulio
44
šalis padaryti tą patį – kaip svarbų įnašą siekiant tarptauti-
nio solidarumo.
ES priemonių stiprinimas
Europos piliečiai pareiškė pageidavimą, kad ES prisiimtų
daugiau atsakomybės už jų interesus ir vertybes pasauli-
nėje arenoje. Tačiau kokiais galios šaltiniais ES gali remtis,
kad įvykdytų šią misiją? Valstybės narės turėtų vis geriau
suprasti, kad ES yra galios daugiklis, ir juo kliautis, o
tai padės joms pasiekti tikslų, kurių jos kitaip negalėtų
pasiekti.
Tačiau 27 valstybių narių Sąjunga, sujungusi draugėn
savo suverenumą, kad priimtų bendrus sprendimus, nėra
savaime suprantama tarptautinių santykių galiūnė. Dauge-
lis laiko trūkumu tai, kad ES sprendimai užsienio politikos
klausimais priimami vieningai. ES įtakos galia priklauso nuo
mūsų sugebėjimo įveikti nacionalinių interesų skirtumus
formuojant bendras pozicijas. Todėl Europos Sąjunga turi ir
toliau atkakliai siekti labiau koordinuoti savo veiksmus, kad
galėtų kalbėti „vienu balsu“, ar bent jau orkestruoti savo
polifoniją; o orkestruoti ją reikia nuosekliai.
Šiam procesui reikės nemažai laiko, tačiau jis privalo prasi-
dėti – tobulinant sąsajas tarp nacionalinės ir ES politikos, o
valstybėms narėms vis aktyviau dalyvaujant kolektyviniuose
veiksmuose. Valstybėms keičiantis nuomonėmis ir patirtimi,
šie mainai turėtų užtikrinti, kad įvairovė taptų ES užsienio
politikos privalumu, o ne trūkumu.
Lisabonos sutartis padėjo įvairiais būdais sustiprinti ES
užsienio politikos priemones. Pavyzdžiui, tvirtesnio bendra-
darbiavimo procedūra – nuosaikiai taikoma, ji gali veikti
tarytum paliatyvas tais atvejais, kai nuomonės svarbiais
klausimais nesutampa. Naujai steigiama Europos išorės
veiksmų tarnyba (EIVT) turėtų būti galutinai sukurta ir
turėti pakankamai personalo, kad ES galėtų (tinkamai sude-
rinusi nacionalines pozicijas) įvardyti bendrus interesus ir
formuoti bendrą politiką.
Vis dėlto tebėra nepašalinta problemos priežastis: atotrūkis
tarp ES pajėgumų tose srityse, kuriose ji yra įgaliota veikti
(ekonomika, prekyba, parama vystymuisi, konkurencijos
politika), ir to, kad trūksta realių bendrų priemonių toje
srityje, kurioje ES iš pradžių turėta kompetencija dabar
yra išplėsta, būtent, užsienio ir saugumo politikos srityje.
ES karinės ir politinės priemonės, palyginti su jos turimų
ekonominių ir teisinių priemonių įvairove, yra gerokai
silpnesnės.
ES kaip žemyno traukos centras: maksimaliai didinti
patrauklumą
Daugeliui žmonių visame pasaulyje ES tebėra svarbus
pavyzdys, alternatyvus modelis tradiciniams valstybių
tarpusavio santykiams, transnacionalinė teisinė bendruo-
menė, atnešusi klestėjimą ir sanglaudą praeityje „karštųjų“
ir „šaltųjų“ karų plėšomam regionui. Šios nekarinės prie-
monės yra didžiausias ES turtas. ES privalo tapti žemyno
centru pasitelkdama įtraukties ir dalyvavimo strategijas.
Šios strategijos itin sėkmingai naudotos visuose ES plėtros
etapuose.
ES privalo išlikti atvira potencialioms naujoms narėms iš
Europos, įvertindama kiekvieną kandidatę pagal jos pasie-
kimus ir narystės ES kriterijų įvykdymą. Faktiškai tai ir yra
„Europos tikrosios ribos“. Laikydamasi savo dalyvavimu ir
įtrauktimi grindžiamos politikos, Sąjunga privalo laikytis
savo pažadų dabartinėms oficialioms šalims kandidatėms,
įskaitant Turkiją, ir tęsti derybų procesą. Tuo pačiu metu
potencialioms būsimoms kandidatėms ji turėtų pasiūlyti
(kaip tarpinį etapą prieš pradedant stojimo derybas) įvairias
sritis apimančių susitarimų.
ES patrauklumas taip pat turi išlikti jos plėtojamos kaimy-
nystės politikos ašimi. ES privalo imtis aktyvesnių veiksmų
užtikrinant stabilumą jos artimiausioje aplinkoje, tam pasi-
telkdama dabartinę „Europos kaimynystės politiką“, „Rytų
partnerystę“ ir „Viduržemio jūros šalių sąjungą“. Šiomis
partnerystėmis reikėtų pasinaudoti, kad regione būtų
sukurta demokratijos, žmogaus teisių, vystymosi ir laisvos
prekybos erdvė. Jos taip pat turėtų sudaryti sąlygas laisvai
patekti į ES rinką ir galiausiai sukurti laisvo žmonių judėjimo
erdvę ES ir jos partnerių naudai. Be to, ES turėtų vykdyti
strateginę sambūvio, modernizavimo ir bendro regiono
kūrimo politiką su Rusija.
Atvirą ir įtraukų metodą ES taip pat turėtų taikyti ir ES
tarpvalstybiniam bendradarbiavimui su kitais regionais,
įskaitant Pietryčių Azijos valstybių asociaciją (ASEAN),
Pietų Amerikos šalių bendrąją rinką (MERCOSUR) ar Pietų
Afrikos vystymosi bendriją (SADC). Palaikydamos šiuos ir
kitus santykius, ES ir jos valstybės narės privalo atsižvelgti į
likusių pasaulio šalių supratimą, lūkesčius ir rūpesčius. Nors
ES daugelis laiko patraukliu regioninės integracijos pavyz-
džiu, ji dažnai savo potencialą švaisto prabildama globė-
jišku tonu. Privalome išmintingai elgtis su savo reputacija ir
stiprinti ES, kaip derybų partnerės, patikimumą.
Strategijų įgyvendinimas
ES išorės veiksmų poveikis labai priklausys nuo jos gebė-
jimo prisitaikyti prie daugybės iššūkių, su kuriais ji susidurs
iki 2030 m. Todėl ES ekonominės galios ir vidinės sanglau-
dos užtikrinimas bus būtina sąlyga tam, kad ES veiksmai
turėtų poveikio išorės santykių plotmėje. Tačiau apibrėžiant
ES poziciją išorės santykių srityje, politikos formavimo
proceso negali lemti vien įvykiai. Skubiai reikia bendros
Europos strateginės koncepcijos.
Ši koncepcija turėtų sujungti ES diplomatinę, karinę,
prekybos bei vystymosi politiką ir ES bendros ekonominės
politikos išorės aspektus (Ekonominė ir pinigų sąjunga
(EPS), energetika, transportas ir t. t.). Tik sujungusi visas
savo turimas priemones Sąjunga galės veikti kaip iš esmės
esamą padėtį keičianti galia ir dalyvauti iš naujo nustatant
pasaulinės valdysenos taisykles. Baltosios knygos, kuri būtų
reguliariai atnaujinama, forma parengta strateginė koncep-
cija padėtų nustatyti ilgalaikius Sąjungos prioritetus ir taptų
kasdienių išorės veiksmų orientacine sistema.
Tai galėtų būti padaryta įsteigus Europos prognozių ir anali-
zės padalinį, kuris būtų Europos išorės veiksmų tarnybos
dalis ir kuris pagal dalijimosi žvalgybine informacija principą
glaudžiai bendradarbiautų su nacionaliniais centrais. Toks
padalinys padėtų sutelkti dėmesį į poreikį nuolat peržiūrėti
45
Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojos Catherine Ashton (dešinėje) vizitas Maskvoje, kur ji dalyvavo Artimųjų Rytų Ketverto susitikime. Iš kairės į dešinę: Artimųjų Rytų Ketverto atstovas Tony Blair, JAV Valstybės Sekretorė Hillary Rodham Clinton, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas ir JT Generalinis Sekretorius Ban Ki-Moon. Nuotrauka: Europos Sąjunga, 2010 m.
46
dabartinę politiką. Be to, prie bendros diplomatinės kultū-
ros formavimo prisidėtų Europos diplomatijos akademija.
Tik suformavusi tokį strateginį požiūrį į savo išorės reikalus
ES galės savo skiriamus didelius finansinius išteklius (lig šiol
didžiausius pasaulyje) efektyviau panaudoti politiniams
svertams sukurti. Ji turėtų pasinaudoti savo struktūriniu
pranašumu, kad vykdytų išmintingą vystymosi ir prekybos
politiką. Pavyzdžiui, ES turėtų prisidėti prie klimato kaitos
švelninimo skurdžiausiuose regionuose, kuriuos klimato
kaita paveiks labiausiai ir kurie mažiausiai prisidėjo prie
pasaulio klimato atšilimo. Ji taip pat turėtų tęsti pastangas,
kuriomis siekiama „įveikti skurdą prekyba“, ypač pasitelk-
dama žemės ūkio produktų importą. Tam reikės politiniu
požiūriu sudėtingų Europos vadovų sprendimų, įskaitant
Dohos derybų raundo užbaigimą.
Strateginis įvairialypių ES priemonių naudojimas taip pat
turėtų padėti jai veiksmingiau propaguoti demokratiją,
teisinės valstybės principus ir žmogaus teises. Reikia išmin-
tingiau vykdyti sąlygų taikymo politiką, kuri suteikia galios
demokratiniams subjektams ir atgraso nuo piktnaudžia-
vimo valdžia autoritarinius režimus. Tam reikės diskusijų
ne vien su vyriausybėmis, bet ir su pilietinės visuomenės
partneriais, įskaitant moterų ir mažumų asociacijas; prin-
cipu „iš apačios į viršų“ grindžiamų veiksmų teisinės vals-
tybės principams visame pasaulyje remti; ir nuoseklesnio
požiūrio į rinkimų stebėseną. Ateinančius du dešimtmečius
šios su valdysena susijusios užduotys privalo tapti kuo
labiau daugiašalėmis užduotimis.
Galiausiai, bet ne mažiau svarbu, reikės suformuoti ES
požiūrį į pasaulinės valdysenos reformą. ES turėtų vado-
vauti reformai, kuria siekiama, kad tarptautinėms institu-
cijoms būtų suteikta daugiau įgaliojimų ir kad jos skatintų
atsakomybės pasidalijimą, kartu šiame procese propaguo-
dama savo interesus. Be kita ko, šis procesas turėtų apimti
jos atstovavimo, ypač tarptautiniuose ekonominiuose foru-
muose, supaprastinimą ir apjungimą. Kol nėra vieningo ES
atstovavimo, tarptautinėse organizacijose atstovaujamos
ES valstybės narės turėtų iš anksto suderinti savo pozicijas
ir vieningai jas ginti.
ES – didžiausia užsienio pagalbos teikėja. Nuotrauka: Europos Sąjunga, 2010 m.
47
Europos integracijos istorijoje Sąjungos ir jos piliečių santy-
kiai paprastai buvo apibūdinami kaip „pasyvus konsen-
susas“. Tačiau pastaraisiais metais šie santykiai pradėjo
keistis. Europiečiai pradėjo daugiau reikalauti iš ES ir taip
pat kritiškiau vertinti jos veiklą, versdami abejoti europinio
projekto pripažinimu. Tai tapo akivaizdu po Prancūzijoje
ir Nyderlanduose, o vėliau Airijoje įvykusių referendumų,
kurių rezultatai buvo neigiami. Visuomenė vėl prisiims atsa-
komybę už ES tik tuomet, kai gyventojai neabejos, jog jų
vertybes ir interesus geriau gina Sąjunga. Šio atsakomybės
jausmo stiprinimas privalo tapti visų mūsų kolektyvinių
veiksmų varomąja jėga.
Rimtas požiūris į gerą valdymą: dalijimasis, aiškini-
mas ir įgyvendinimas
Gero valdymo įgyvendinimas neabejotinai yra galingiausia
ES priemonė užsitikrinti nuolatinį savo piliečių įsipareigo-
jimą ir dalyvavimą. Geras valdymas, grindžiamas atvirumo,
dalyvavimo, valdžios pasidalijimo, atskaitomybės, partne-
rystės ir efektyvumo principais, taip pat privalo atitikti
subsidiarumo principą (ši sąvoka reiškia, kad sprendimai
turėtų būti priimami veiksmingiausius rezultatus užtikrinan-
čiu ir kuo artimesniu piliečiams lygiu).
ES stengiasi įgyvendinti šiuos principus naudodamasi
daugiapakopio valdymo sistema, kai įvairaus lygio valdžios
institucijos dalijasi kompetencija, o ne ją paskirsto. Prakti-
koje daugiapakopio valdymo sistema – tai sistema, kurią
sudaro sutarti, privalomi ir kompleksiniai tinklai, veikiantys
tarp vietovių, regionų, nacionalinių valdžios institucijų ir ES
institucijų, o taip pat tarp darbuotojų bei verslo asociacijų
ir kitų nevyriausybinių organizacijų. Veikdami per šiuos
tinklus savo bendruomenėse ir savivaldybėse, Europos
piliečiai gali pasisakyti ES ateičiai svarbiose srityse.
Daugiapakopio valdymo sistemoje kiekviename valdžios
lygyje (Europos, nacionaliniame, regionų ir vietos) įgalioji-
mais naudojamasi neviršijant atitinkamos įstatymais nusta-
tytos atsakomybės. Iš esmės šia sistema siekiama sudaryti
tokias sąlygas, kuriomis valstybės narės, neatsižvelgiant
į jų dydį, gyventojų skaičių ar ekonominę svarbą, galėtų
vystytis drauge, tuo pačiu metu išlaikydamos pagarbą
nacionalinei kultūrai, kalboms, religijoms ir regioninėms bei
vietos ypatybėms. Tuo pačiu metu sistema gerbiama suve-
reni valstybių narių teisė savo teritorijoje spręsti dėl valdžios
decentralizavimo sąlygų.
Tai, kad piliečiai turi daug galimybių dalyvauti teisėkūros
procese, turėtų suteikti Europos Sąjungai pripažinimo ir
ES IR JOS PILIEČIAI
Europos Sąjunga 2030 m. – ateities lūkesčiai
„Ar jūs dėl Europos Sąjungos ateities esate nusiteikęs labai optimistiškai, gana optimistiškai, gana pesimistiškai ar labai pesimistiškai?“
Labai optimistiškai Labai pesimistiškai
Šaltinis: Eurobarometras 6/2009; ES 27
Gana pesimistiškai
procentais (%)
Gana optimistiškai
Nežinau: 9 %
48
lankstumo, kurių jai reikia sprendžiant dėl globalizacijos
kylančias problemas skaitmeninėje, tarpusavyje susijusioje,
į tinklus orientuotoje ir atviroje visuomenėje. Tačiau daugia-
pakopio valdymo sistema automatiškai nesuteiks visuome-
nei atsakomybės jausmo. Tai kompleksinė sistema, kurią
reikia išnaudoti, suformuoti ir, svarbiausia, apie kurią reikia
pranešti visuomenei.
Todėl, informuojant apie ES politikos formavimą, labai
reikia didesnio skaidrumo ir tikslumo. Visuomenei patei-
kiamas ES įvaizdis privalo būti harmoningas, atspindintis
pranašumus ir trūkumus, o ne idealizuotas arba pernelyg
pesimistinis vertinimas. Užuot skyrus visą dėmesį infor-
mavimo politikai, kuri kartais beveik prilysta propagandai,
būtų pageidautina informuoti apie politiką, atvirai paaiški-
nant, kas yra svarbu ir kokių yra įvairių galimybių. Nema-
žiau svarbu ir tai, kad valstybės narės privalo atsiskaityti už
tai, ką jos veikia Briuselyje ir kokių veiksmų imasi, kad būtų
įgyvendinti ES sprendimai.
Vis dėlto, galiausiai geras valdymas bus vertinamas pagal
rezultatus. ES jau atnešė savo piliečiams daug naudos –
įvedus eurą, vykdant sanglaudos politiką, bendrą žemės
ūkio politiką, Šengeno srityje – net jeigu nuopelnai už šiuos
laimėjimus ne visuomet priskiriami ES. Tačiau dar daug
reikia padaryti. Nuomonių tyrimų rezultatai nuolat rodo,
kad visuomenė daug tikisi iš ES tokiose opiose politikos
srityse, kaip saugumo, terorizmo, energetikos ir kovos su
klimato kaita politika, taip pat užsienio politikos srityje. ES
turėtų priimti šį iššūkį keldama naujus tikslus ir kurdama
labiau į rezultatus orientuotą pagrindą. Trumpai tariant, ji
turi vengti retorikos ir paprastais žodžiais paaiškinti, kokią
papildomą naudą ji teikia savo piliečių gyvenime.
Naujų Lisabonos sutarties priemonių naudojimas:
politinis pilietiškumas praktikoje
Geras valdymas ir didesnis dėmesys rezultatams yra sine
qua non sąlyga, kad piliečiai remtų ES. Tačiau vien to gali
nepakakti. Nepaisant visų ES laimėjimų praeityje, pastebi-
mas nerimą keliantis abejingumas europiniam projektui,
galbūt net nusivylimas juo. Daugiau nebegalime ignoruoti
šios problemos. Pasinaudodami visomis Lisabonos sutar-
tyje numatytomis priemonėmis turime atgaivinti ES ir jos
piliečių susitarimą, kad paskatintume visuomenės paramą
ir dalyvavimą.
Lisabonos sutartyje sustiprinta politinio pilietiškumo
koncepcija, atveriant visuomenei teisėkūros iniciatyvos gali-
mybę ir didinant nacionalinių parlamentų vaidmenį. Laikas
parodys, kiek tokios naujovės padės atsirasti europinei
viešajai erdvei, padidinti politinį sąmoningumą ir susti-
printi Sąjungos pripažinimą. Šiuo metu nėra tikros euro-
pinės politinės arenos ir tikėtina, kad politika ir toliau bus
vykdoma iš esmės nacionaliniu lygiu. Tačiau jeigu Sąjunga
nori užsitikrinti didesnį pripažinimą, ji privalo visokeriopai
stengtis skatinti Europos politinį pilietiškumą. Todėl ES
turėtų:
– Plėtoti politines teises. Galiojančios Lisabonos sutarties
nuostatos turėtų būti įtvirtintos, pirma, raginant vals-
tybes nares nacionaliniuose rinkimuose suteikti balsa-
vimo teisę kitų valstybių narių piliečiams, praėjus tam
tikram laikotarpiui nuo jų apsigyvenimo toje valstybėje
ir mokesčių mokėjimo joje pradžios, antra, „sueuropi-
nant“ rinkimus į Europos Parlamentą įvedant tarpvals-
tybinius sąrašus, ir, galiausiai, pasitelkiant nacionalinius
parlamentus kaip jungtį, kad visuomenė pradėtų daly-
vauti Europos politiniuose debatuose.
– Užtikrinti, kad rinkimai taptų reikšmingesni pilie-
čiams. Iki šiol europiniai rinkimai nesusilaukė piliečių
susidomėjimo. Norint, kad tai pasikeistų, piliečiai turi
įgyti daugiau žinių apie ES politiką, visų pirma, jie turi
gebėti solidarizuotis su Europos politikais. Būsimiems
Europos Parlamento rinkimams ES politinės partijos
turėtų pateikti iš tiesų europines programas ir išrinkti
kandidatus į Komisijos pirmininko postą.
– Užtikrinti daugiau viešumo ir skaidrumo. Tai reikalinga
tiek priimant aukšto lygio sprendimus, pavyzdžiui,
dėl nuolatinio Europos Vadovų Tarybos pirmininko ir
vyriausiojo įgaliotinio paskyrimo, tiek kasdienėje ES
veikloje. Tai galima pasiekti įvairiais būdais, be kita
ko, sistemingiau naudojantis skaitmeniniais ištekliais
(e. valdymas), pristatant europinį aspektą viešojoje
žiniasklaidoje ir skatinant privačias žiniasklaidos prie-
mones transliuoti programas apie ES.
– Skatinti didesnę Europos dalyvaujamąją demokratiją.
Reguliarus konsultavimasis su pilietine visuomene
teisėkūros proceso metu turėtų būti savaime supranta-
mas dalykas. Todėl Komisija ir Taryba turėtų sistemin-
giau konsultuotis su Ekonomikos ir socialinių reikalų
komitetu bei Regionų komitetu.
Atsakomybės ir identifikacijos puoselėjimas:
metodas „iš apačios į viršų“
Jei norime, kad piliečiai jaustųsi visapusiškai atsakingi už
europinį projektą, reikia, kad ES vienodai suprastų savo
istoriją, kasdienes realijas ir ateitį. Istorinės ES ištakos – tai,
kad ji radosi po visiško suniokojimo pasibaigus Antrajam
pasauliniam karui – yra gerai žinomos. Šias žinias reikia
puoselėti ir propaguoti, ne vien tam, kad užkirstume kelią
praeities žiaurumų pasikartojimui, bet ir pateikti tai kaip
pavyzdį likusiam pasauliui.
Lisabonos sutartyje taip pat išsamiai nustatytos piliečių
teisės ir privilegijos, kuriomis jie gali naudotis kasdieniame
gyvenime. Šis nediskriminavimo principu grindžiamas „soci-
alinis“ Europos pilietybės aspektas, be kita ko, apima teisę
laisvai judėti, gyventi bei dirbti valstybių narių teritorijoje ir
abipusį kvalifikacijų pripažinimą.
Deja, protekcionistiniai ar korporatyvistiniai refleksai vals-
tybėse narėse vis dar nuolat kliudo ES piliečiams naudotis
šiomis teisėmis. Siekiant išspręsti šią problemą reikėtų imtis
veiksmų keturiose srityse:
– tobulinti vietos valdžios institucijų teikiamas informa-
vimo paslaugas, siekiant didesnio visuomenės infor-
muotumo apie su ES pilietybe susijusias teises ir privile-
gijas;
– sukurti specialią administracinę priemonę, kuri būtų
Europos pilietybės įrodymas ir kuria asmenys galėtų
naudotis savanoriškumo pagrindais, siekdami pasi-
naudoti su gyvenamąja vieta, užimtumu ir socialine
apsauga susijusiomis teisėmis;
2009 m. Europos piliečių aukščiausiojo lygio susitikime piliečiai iš visų 27 ES valstybių narių aptarė nacionalines rekomendacijas. Nuotrauka: Toussaint/ifok
49
50
– suteikti piliečiams galimybę pasirinkti Europos juri-
dinį statusą (vadinamoji „28-oji taisyklė“), kuris būtų
taikomas sutartimis reguliuojamiems santykiams tam
tikrose civilinės ar komercinės teisės srityse kartu su
dabartinėmis 27 nacionalinėmis taisyklėmis;
– pasinaudojant visais su tuo susijusiais Komisijos įgalio-
jimais, sukurti sistemą, pagal kurią būtų vertinamas ES
teisės poveikis, ir parengti priemones, kuriomis būtų
stiprinamas ES teisės aktų vykdymo užtikrinimas ir
taikymas nacionaliniu lygiu. Šiame procese vadovau-
jamąjį vaidmenį turėtų atlikti Europos Parlamentas ir
nacionaliniai parlamentai.
Tinkamai įgyvendintos, šios priemonės padės didinti visuo-
menės teigiamą Europos teisės ir institucijų vertinimą,
tačiau savaime jos nesukurs bendrumo su ES jausmo. Jis
gali susiformuoti tik per tam tikrą laiką, ypač tarp Europos
jaunesniųjų kartų.
Mokyklos gali atlikti itin svarbų vaidmenį ugdant vaikų
identifikaciją su Europa, mokydamos juos Europos kalbų,
naudodamos vadovėlius apie Europos bendrą kultūros
paveldą ir rengdamos kursus apie Europos pilietiškumą.
Mainų programos, grindžiamos itin sėkmingu universiteto
studentams skirtos ERASMUS programos pavyzdžiu, turėtų
būti išplėstos, kad apimtų ir pradinių bei vidurinių mokyklų
moksleivių mainus. „Europos civilinė tarnyba“, sukurta ir
įgyvendinta koordinuojant veiklą su valstybėmis narėmis,
taip pat galėtų tapti jaunimo forumu, kur jie galėtų prisidėti
prie bendro intereso misijų tiek pačioje ES, tiek už jos ribų.
Mūsų visų identitetas yra daugialypis, ir jį sudaro vietos,
regioniniai bei nacionaliniai elementai. Neabejotina, kad
toks pirminis identitetas dar ilgai bus pagrindinis pilietinės
savivokos elementas. Tačiau šie elementai turi sėkmingai
koegzistuoti su besiformuojančiu „europiniu“ identitetu,
kuris būtų grindžiamas bendru ES istorijos supratimu,
praktiniais ES pilietybės teikiamais privalumais ir bendra
Europos ateities bei jos vietos pasaulyje vizija. Tik aiškiai
išdėsčius bendrą ES darbotvarkę ir jos tikslą XXI amžiuje,
susiformuos stipresnė mūsų piliečių atsakomybė už euro-
pinį projektą.
Dalyvavimas Europos Parlamento rinkimuose 1979–2009 m.
ES 9 ES 10 ES 12 ES 12 ES 15 ES 25 ES 27
Šaltinis: TNS opinion in Zusammenarbeit mit dem EP
Nemažai žmonių 2030 m. vis dar laiko labai tolima data
ir abejoja prognozių vertingumu. Tačiau nereikėtų turėti
iliuzijų. Pasaulis šiuo metu išgyvena greitų ir įvairias sritis
apimančių visuotinių pokyčių laikotarpį, kuris ir toliau darys
didelį poveikį mūsų piliečių gyvenimui. Pastarieji dvidešimt
metų galėjo būti tik užuomina to, ko galima tikėtis ateityje.
Per ateinančius dvidešimt metų neabejotinai paspartės
ir išryškės daugelis tendencijų, kurias matome šiandien.
Planuokime ilgam laikotarpiui, tačiau veikime ryžtingai
dabar – tai turi būti viena iš pagrindinių idėjų formuojant
Europos politiką dabartinėje nesaugumo epochoje.
Artimiausiu metu ES turės imtis plataus užmojo užduočių.
Jai teks suartinti ES, jos valstybes nares ir piliečius, atnau-
jinti Europos ekonominį ir socialinį modelį, kai vidinės
ir išorinės jėgos kelia pavojų jo tvarumui, sukurti žinių
visuomenę suteikiant daugiau galių individui, išgauti kuo
daugiau naudos iš besikeičiančių demografinių tendencijų
ir imigracijos, energijos trūkumą bei klimato kaitą paversti
visuomeninio ir ekonominio vystymosi galimybėmis, rasti
tinkamą laisvės ir saugumo pusiausvyrą bei padėti kurti
tokį pasaulį, kuriame būtų galima saugiai propaguoti ES
vertybes ir interesus.
Bendros užduotys ir Europos ateities vizija
Šiems tikslams ir užmojams įgyvendinti reikės, kad pasi-
keistų nacionalinių vyriausybių požiūris į ES. Jos pernelyg
dažnai nesupranta, kad šiame vis didėjančios tarpusavio
priklausomybės ir daugiapoliame pasaulyje jų ilgalaikių
interesų geriausia siekti europiniu, o ne nacionaliniu lygiu.
Jos nesugebėjo sutelkti piliečių paramos ir užtikrinti jų daly-
vavimo, o tai yra labai svarbu siekiant europinio projekto
pripažinimo. Gana dažnai valstybės narės užsisklendžia,
susitelkia vien į savo nacionalinius interesus, o tai kenkia
platesniems europiniams interesams.
ES turi nedelsiant suformuoti bendrą supratimą, kaip
įgyvendinti savo plataus užmojo darbotvarkę. Ji turi nusta-
tyti, kokių priemonių reikia norint prisitaikyti prie globali-
zacijos eros, taip pat tai, kiek kainuoja neveikimas ir kokios
yra jo implikacijos. Trumpai tariant, Europa turi pateikti
bendrą viziją, kaip ji gali užsitikrinti savo ateitį. Todėl pasi-
rinkimas aiškus: pasinaudoti ES privalumais ir panaudoti jos
kolektyvinį svorį, kad ji taptų ryžtinga ir svarbia pasaulinės
svarbos veikėja, arba puoselėti fragmentaciją ir ruoštis
absoliutaus nuosmukio galimybei pasaulyje, kuriame taisy-
kles diktuoja svarbiausieji.
Mūsų piliečių interesų labui!
Europos privalumai yra realūs. Turėdama didžiausią pasau-
lyje rinką, vykdydama ketvirtadalį pasaulio prekybos ir
būdama dviejų trečdalių paramos vystymuisi teikėja, ES
yra svarbi. ES turi bendrą infrastruktūrą, užtikrinančią
piliečiams įvairias teises, paslaugas ir galimybes. ES politika
ir programos padėjo sukurti tarpusavyje susietą politikos
erdvę, apimančią komunikacijas, transportą, socialinius
klausimus, mokslinius tyrimus ir švietimą. Formuodama
ir reguliuodama šias vadinamąsias „bendras erdves“, ES
sudaro sąlygas veikti jos piliečiams, įmonėms ir valdžios
institucijoms.
Be to, ES suvokiama kaip teigiamas dalykas. Yra nema-
žai norinčių į ją patekti – arba tapdami nariais, arba per
imigraciją. Sąjungoje puiki gyvenimo kokybė – tai rodo ir
tai, kad gyvenimo trukmė čia yra viena ilgiausių pasaulyje.
ES valdymo modelis – „valdymo partnerystė“ – yra veiks-
mingo regionalizmo pavyzdys: bendra viešoji erdvė su
sutelktu draugėn atskirų valstybių suverenumu ir gebėjimu
apibrėžti bendrus interesus, stipriomis institucijoms ir teisi-
nės valstybės principų viršenybe. Sąjunga pasižymi tvirtais
privalumais: politiniu stabilumu, tvirtu teisiniu pagrindu,
laimėjimais socialinės ir politinės sanglaudos srityje,
turtinga kultūrine ir etnine įvairove.
ES yra daugiau nei bendra rinka. Ji yra taip pat vertybių
Sąjunga, įsipareigojusi siekti pagarbos žmogaus teisėms,
taikos, laisvės ir solidarumo. Šios vertybės yra visuotinės
svarbos. Turėdama Europos piliečių, mokslininkų ir politikų
ES PRIVALUMŲ PANAUDOJIMAS
51
52
paramą visais lygiais, ES gali vadovauti veiksmams, kurių
imamasi tarptautiniu mastu siekiant išspręsti didžiausius
visuotinius uždavinius, įskaitant socialinę sanglaudą, kovą
su klimato kaita, tvarų vystymąsi ir taiką tarp tautų.
Galiausiai, bet ne mažiau svarbu, ES geba mąstyti ir veikti
Europos piliečių ilgalaikių interesų labui. Valstybių narių
veiksmus dažnai varžo kasdienės politinės realijos, o tai
trukdo ilgalaikiam planavimui. Europos politikos formavimo
procesui šie trumpalaikiai trukdžiai mažiau reikšmingi, todėl
tai suteikia daugiau galimybių teikti naujus pasiūlymus.
Dabar, priėmus Lisabonos sutartį, ES savo pasiūlymams
įgyvendinti turi ir reikiamų priemonių, pavyzdžiui, tvirtesnio
bendradarbiavimo procedūrą ir supaprastintą peržiūros
procedūrą. ES gali labiau nei bet kada sutelkti dėmesį į ilga-
laikius interesus ir savo piliečių poreikius.
Taigi, klausimas, į kurį turime atsakyti, yra šis: ar galime
pasinaudoti Sąjungos privalumais mūsų visų labui? Globa-
lizacija ir naujos galių pusiausvyros pasaulyje paieška yra
puikus naujas motyvas ES imtis bendrų veiksmų. Tačiau
įtakingu subjektu pasaulinėje arenoje ES gali tapti tik turė-
dama tvirtą pamatą. Šiai misijai būtina politinė drąsa ir
kolektyvinis užmojis, tvirtas pragmatizmas ir aiškūs idealai,
dėl kurių verta kovoti. Tiek namuose, tiek užsienyje. Ties-
kime tam naują kelią. Dabar. Visi kartu.
Nuotrauka: Europos Sąjunga, 2010 m.
PADĖKA
Mes, Svarstymų grupės nariai, norėtume padėkoti visiems
asmenims ir institucijoms, kurie įvairiais būdais suteikė
mums neįkainojamą paramą atliekant mums pavestą
užduotį. Ypač norėtume padėkoti:
Svarstymų grupės sekretoriatui, be kurio atsidavimo ir
veiksmingo darbo nebūtų buvę įmanoma vykdyti mūsų
veiklos: generaliniam sekretoriui Žiga Turk; specialiajam
patarėjui Max Keller-Noëllet; Nicolás Pascual de la Parte,
Noel White, Eija Kaskimo ir Gwen McLean.
Mūsų patarėjams ir asistentams už jų pasiaukojamą ir
nenuilstamą darbą: pirmininko Felipe González Márquez
specialiajam patarėjui Carlos Westendorp y Cabeza; pirmi-
ninko pavaduotojos Vaira Viķe-Freiberga patarėjui Rolands
Lappuke; pirmininko pavaduotojo Jorma Ollila patarėjai
Nina Hyvärinen; Lykke Friis patarėjui Jean Ellermann-
Kingombe; Rem Koolhaas patarėjui Stephan Petermann;
Richard Lambert patarėjai Elin Burns; Mario Monti patarėjui
Stefano Grassi; Rainer Münz patarėjui Gregor Woschnagg;
Kalypso Nicolaïdis patarėjui Lars Hoffman; Nicole Notat
patarėjui Guillaume Klossa; Wolfgang Schuster patarėju
Alexander Kreher; Lech Walesa patarėjui Andrzej Gulc-
zynski.
Visiems aukštas pareigas užimantiems asmenims,
kurie dalyvavo mūsų posėdžiuose ir dosniai dalijosi su
mumis savo patirtimi ir žiniomis: José Manuel Barroso,
Ivo Bozon, Etienne Davignon, Jacques Delors, Nikifo-
ros Diamandouros, Gérard Dumont, Joschka Fischer,
Valéry Giscard d'Estaing, Jean Dominique Giuliani, Wim
Kok, Alain Lamassoure, Pascal Lamy, Stephan Leibfried,
Lenny Mendonca, Geoff Mulgan, Jean Pisani-Ferry , Maria
João Rodrigues, André Sapir, Andreas Schleicher, Luc
Soete, Gerhard Stahl, Peter Sutherland, Antonio Vitorino,
Nick Whitney ir Jean-Pascal van Ypersele de Strihout.
Olaf Cramme ir Elena Jurado iš analitinio tinklo Policy
Network (Londonas), kurie nuodugniai parengė ir sureda-
gavo galutinę ataskaitą.
Innaxis fondui ir jo pirmininkui Carlos Álvarez Pereira, kurie
mums maloniai suteikė intraneto sistemą, skirtą susipažini-
mui su dokumentais ir ryšių palaikymui Grupėje.
Liublianos universiteto Statybos srities informatikos kate-
drai, kuri suteikė prieglobą Grupės viešai interneto svetai-
nei.
Mūsų kolegai Wolfgang Schuster, kuris, padedant jo
bendradarbiams Štutgarto mieste, kilniaširdiškai iliustravo
mūsų darbą.
Tokia pat svarbi buvo kolektyvinė ir individuali parama,
kurią gavome iš daugelio ne pelno organizacijų ir asocia-
cijų, analitinių centrų ir politikos analitikų, kurie visi speci-
alizuojasi mūsų tyrime nagrinėjamais klausimais: Europos
Komisijos Europos politinių patarėjų biuras (BEPA) (Briu-
selis), Berklio universitetas, Briuselio Europos ir pasaulio
ekonomikos laboratorija (Bruegel), Europos politikos tyrimų
centras (CEPS) (Briuselis), Karališkasis tarptautinių reikalų
institutas (Chatham House) (Londonas), Regionų komitetas,
Confrontation Europe (Briuselis), Digital Europe (Briuselis),
Europos tyrimų centras prie Sciences-Po (Paryžius), Euro-
pos klimato fondas, Europos interneto fondas, Europos
judėjimas, Europos Parlamento Konstitucinių reikalų komi-
tetas, Užsienio reikalų komitetas ir Specialusis finansų,
ekonomikos ir socialinės krizės komitetas, Europos tyrimų
centras Oksfordo universitete, Europos ekonomikos ir
socialinių reikalų komitetas, Elcano karališkasis tarptautinių
ir strateginių tyrimų institutas (Madridas), Europos teleko-
munikacijų tinklų operatorių asociacija (ETNO) (Briuselis),
Europos Komisijos apklausų ir tyrimų tarnyba Eurobaro-
metras (Briuselis), EuropaNova (Paryžius), Europos užsienio
santykių taryba, Europos politikos centras (EPC) (Briuselis),
Europos Sąjungos saugumo studijų institutas (Paryžius),
Europos Sąjungos stažuotojų programa, Suomijos tarptau-
tinių reikalų institutas (Helsinkis), Friends of Europe (Briuse-
lis), Fundación Alternativas (Madridas), Fundación CIDOB
(Barselona), Harvardo universitetas, Tarptautinių santykių
institutas (IDIS) (Atėnai), Jean Monnet tinklas, Navarino
iniciatyva (Salonikai), Notre Europe (Paryžius), Lisabonos
53
54
taryba (Briuselis), Andreas Papandreou vardo strateginių
ir vystymosi tyrimų institutas (ISTAME) (Atėnai), Prinstono
universitetas, Transeuropinių politinių tyrimų asociacija
(Briuselis), Šiuolaikinių Europos studijų universitetinė asocia-
cija (UACES) (Londonas).
Taip pat norėtume padėkoti mūsų kitiems bendradarbiams:
Aymeric Bourdin, Guillaume Borie, Patricia Cadeiras, Pavlos
Eleftheriadis, Jean-François Jamet, Thomas Klau, Christian
Mandl, Hartmut Mayer, Joaquin Munoz ir Claudia Schrag.
Ši padėka nebūtų užbaigta, jeigu neišreikštume savo
dėkingumo buvusiam generaliniam sekretoriui-vyriausiajam
įgaliotiniui BUSP Javier Solana, ES Tarybos generaliniam
sekretoriui Pierre de Boissieu, jo kabineto vadovui David
Galloway, generaliniam direktoriui ES Taryboje Marc
Lepoivre, taip pat vertėjams žodžiu bei raštu ir kitiems
Tarybos darbuotojams, kurie tiek daug prisidėjo, kad palen-
gvintų mūsų darbą.
Nuotrauka: Europos Sąjunga, 2010 m.
Tarybos Generalinis Sekretoriatas
PROJEKTAS „EUROPA 2030“
Iššūkiai ir galimybės
Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras
2010 — 54 p. — 21,0 x 29,7 cm
ISBN 978-92-824-2706-4
doi:10.2860/97060
LT.indd Sec1:55 13/07/10 13:13:17
KAIP ĮSIGYTI ES LEIDINIŲ
Nemokamų leidinių galite įsigyti:
• svetainėje EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu);
• Europos Sąjungos atstovybėse arba delegacijose. Jų adresus rasite svetainėje: http://ec.europa.eu arba
sužinosite kreipęsi faksu: +352 2929-42758.
Parduodamų leidinių galite įsigyti:
• svetainėje EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu).
Prenumeruoti leidinius (pvz., metines Europos Sąjungos ofi cialiojo leidinio serijas,
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos rinkinius) galite:
• tiesiogiai iš Europos Sąjungos leidinių biuro platintojų
(http://publications.europa.eu/others/agents/index_lt.htm).
LT.indd Sec1:56 13/07/10 13:13:17
QC-32-10-249-LT-C
10.2860/97060