2010 01 27 / PENKTADIENIS Nr. 1 (679) / Kaina 2,5 LtKULTŪROS SAVAITRAŠTIS
ISSN 2029-1345
Š I A M E
numeryje 4 psl. 5 psl.
Li di ja Šimkutė.TarpLietuvosirAustralijos
Būtėsavavėituo.Žemaičiųgyvenimaiiršventės
La ba die na, mie li laikraščio
„Žemaičiųsaulutė“skaitytojai!
Pasikeitė data kalendoriuose.Tuo aš, jaunasžmogus,Plungėskeliautojų„Terra incognita“,OginskiodvarobičiuliųklubųirVokiečių kultūros centroPlungėjenarysdžiaugiuosi.Atsikvėpęs po švenčių,susiruošiaupasidalintiįspūdžiais išmanmieloskelionės2011metųpabaigoje.Taiilgaidėliojosimanomintyseirpokalbiuosesubičiuliais,giminaičiais.Rašau pirmąjį straipsnįsavo gyvenime ir tikiuosigeriausio.Noriu su jumis pasida
lintiįspūdžiaisiškelionėsįVokietiją.Taibuvopirmojimanokelionė įšiąšalį. Irdarlėktuvu!Tiesiogvienumetu išsipildė dvi didelėsmanosvajonės:skristilėktuvu ir lankytisVokietijoje, apie kurią buvaudauggirdėjęs išmielų žmonių.Šįkartmūsųkelionėskompanija – devyni žmonės.VisiesameOginskiodvarobičiulių klubo irVokiečiųkultūros centro bičiuliai.Kelionę pradėjome nuoRygos oro uoste išdalintųsaugumo priemonių, t.y.atšvaitų, kuriais aš aprūpinau ir bičiules.Visomsteko atšvaitai ir kitokiospraktiškosstaigmenos.Nuo lėktuvo pakilimo
praėjusporaivalandų,mesjau leidomėsDiuseldorfoWezėsorouoste.Tiesąpasakius,skrydisbuvolabaimalonus irmumsneprailgo. Sėdėdami stebėjomės
Si mo nas Ska ra
ĮspūdžiaiišadventinėsVokietijos:bičiuliolaiškasskaitytojams
Nukelta į 3 psl.
grožiu,kaidebesysatrodolygsniegaspokojom.Mantai buvo vienamaloniausiųkelionės akimirkų, kaipakilus aukštai žemė tarsiantdelno,tikriausiasžemėlapis.NusileidęVokietijojeskubėjomepasiimtibagažąirlėktipasbičiuliusvokiečius. Įžengę į laukiamąjąsalębuvomelabainustebin
tiUllosirPeterioAmsleriųbei bičiulio Klauso. Jiemus šiltai sutiko ir labaidžiaugėsimūsų atvykimuįjųšalį.Mendene tądien susi
pažinome su miestu, joistorija, lankytinaisobjektais ir kitokiais įdomiaisdalykais.Ullanuotaikingaipasakojo,omessusidomėję
klausėmės ir negalėjomeatplėšti akių nuomiestogrožio – kalėdinių dekoracijųirlaimingųžmonių.Pasivaikščiojępatraukėmenamoilsėtispoilgoskelionės,neskitądienąmūsųjaulaukėpriėmimasMendenomiesto savivaldybėje pasmerą.
Mendeno meras Volker Fleige su Dainoros megztomis pirštinėmis.
Lietuvių delegacijos primimas Mendeno savivaldybėje.
Monsinjoras Gerhardas Lange.
Pasivaikščiojimas po Mendeno senamiestį.
Advento papuošalai.
2012 m. sausio 27 d. PENKTADIENIS, Nr. 1 (679) / 2 ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ
MielasEkscelencija,MalonūsDetroitolietuviai–RašytojųGerbėjosirGerbėjai!JaučiugarbęsveikindamasJuslietuviųrašytojųvardu
šiojeprasmingojeiškilmėje.Jinetiktaiprasminga,betirpionieriška,irvienintelė.Ikišiolneatsitikoatvejo,kadspecialiašventebūtųpa
gerbiamigrožinioraštožmonės.Jūs,brangūsDetroitiečiai,esatepionieriai,vertigilios
padėkos,kuriąnūnirišreiškiu,turėdamasširdylabiausiaiKultūrosKlubąsujopirmininkuAntanuMusteikiu.
I
ŠiandientegaliuJumpasakytitikvienątiesą,būtent,kadlietuviairašytojaiyrajūsųbroliaiirseserys.Jiepažįstatremtiesfizinesbeidvasinesnaštasir,sykiu
sujumis,velkajasantsavopečių.Rašytojasneieškoišskirtinėsvietosvisuomenėje,Neišmetinėja,kadneperkamosjoknygos,Nepriekaištauja, kad jis negerbiamas, kaip rašytojas,
otik,kaipvisuomenėsveikėjas,mokslospecialistas,tarnautojas, amatininkas, fizinis darbininkas, šeimos tėvasbeimotina...Neįsižeidžia,jeikasužmetajamnepraktiškumą,kaipo
sunkių tarnybinio darbovalandų savopoilsį aukoja darsunkesniamdarbui–kūrybai.Rašytojasdėkingaipriimapripažinimąpremijomis,bet
jųneieškoirneerzinavisuomenėspagalbosprašymais.
sveikiname visus, įžengusius į 2012uosiusViešpatiesmetus, kuriuosLietuvoje paskelbėme Palaimintojo JurgioMatulaičiometais.Kaiprieš25metuspopie
žiuspal.JonasPauliusIImūsųkraštietįarkivyskupąJurgįMatulaitįpaskelbėpalaimintuoju,taibuvoneeilinisįvykisLietuvai,tadašventusiai600metųKrikšto jubiliejų.Pal. Jonas Paulius II arkivyskupo JurgioMatulaičiobeatifikaciją aiškiai susiejosuKrikštu, kuris suvienijasuJėzumiKristumiirtampanaujogyvenimo,naujokeliopradžia.„Šventuosiusreikiapriimti širdimi ir tikėjimu,kad jie rodytųmumskelią–kelią,prasidedantįpasinėrimuKristujeperKrikštą“,kalbėjopopiežius.TadPalaimintojoJurgioMatulaičiometaikviečiamus,pasitikintšioiškilaustautiečioužtarimuirremiantisjopavyzdžiu,atnaujintiryžtąsektiKristumi, pilniaugyventi gautąjaKrikštomalone.Kaip sakoPalaimintasis, patys „gyvaipersiėmęKristaus dvasia,turime rūpintis telkti ir organizuotiaplinksavegerosvaliosžmones;juoslavinti,rengti prie darbo, opaskuidraugesujaisirperjuosvisurKristųįnešti,viskąKristuje atnaujinti ir atgaivinti,viską dėlKristaus apimti,viskąprieKristauspatraukti“(Užrašai,19101015).Palaimintasis JurgisMa
tulaitis, kaip ir kiekvienasšventasis,mumsyradegantisžiburys,kurįBažnyčia„stato į žibintuvą, kad šviestųvisiems,kasyranamuose“(Mt5,15).Savogyvenimoliudijimu jis irmuskviečiabūtiištikimaisKrikštui,perkurįesamesuvienytisuKristumi,tapomeDievovaikaisirBažnyčiosnariais.VienybėsuKristumimū
sų, krikščionių, neatitolinanuo„šiopasaulio“aktualijų,bet skatina jose dalyvauti,įnešant ir savo indėlį,kaiptai daryti ragina apaštalasPaulius:„Džiaukitėssubesidžiaugiančiais,verkitesuverkiančiais“(Rom12,15).Būtent pagal šią apaštaloPauliauslaiškovietą,pabrėžiančiąmeilęvisiems,netirpriešams,pal.JurgisMatulaitispasirinkosavovyskupiškąjįšūkį„Nugalėkblogįgerumu“(plg.Rom12,21),kuriuovisadastengėsivadovautis.ŠiskvietimastebūnairmumspagrindinePalaimintojo JurgioMatulaičiometųmintimi.Yrasvarbukeltiįdienos
šviesą įvairius skaudulius,žadinti apsnūdusias sąžines,siektiteisingųreformų,nesitaikstyti sumoraliniublogiu, net jeigu jis tampa
vis labiau įprastu gyvenimobūdu,daugumosbalsu,nerašytaaružrašytataisykle. Tačiau jeigu matometiktai,kasproblemiška,arneatimame iš savęs ir kitųgebėjimodžiaugtisirdėkotiDievuiužtai,kąturime,norstaibūtųpatysmažiausiir „nereikšmingiausi“ dalykai kaip šiltas ruduo arankstyvaspavasaris,ištartasarišgirstasgerasžodis?Arnepaskubame trūkumuoseįžvelgti piktinantį blogį,užuot parodę supratimo,kad nežiūrint visų pastangųnetobulumaivisadaliksmūsųžemiškojogyvenimodalimi, tiesiog prašančiojekantrybėsirjąugdančioje?Ar nepaskubame klaidose įžvelgti kito blogą valią, užuot suvokę, kadvisiesame riboti ir klystantysžmonės,reikalinginetikpagalbos,betirpagarbosvienikitiems?Pašaipos,pajuokatikskatinagintis,užsisklęstiiružsispirti.Netiroponentosiūlymuiištartame„ne“turibūtipakankamaiaiškiaiišreikštas„taip“jokaipžmogausorumui.PalaimintojoJurgioMa
tulaičio raginimas nugalėtiblogį gerumumus kviečiabūti aktyviais žmonėmis.Gerai žinomi jo žodžiai:„Duok,kadsudegčiaukaipta žvakė ant altoriaus nuodarbokaitros irmeilėsugniesdėlTavęsirTavoBažnyčios“ (Užrašai, 1913 0405).Toji ugnis pal. JurgioMatulaičio gyvenime nebuvo vien gražus noras arlaikina emocinė būsena.Nebuvo ji taippatnei jaukus asmeninio patogumožidinėlis,priekuriogalėtumramiai šildytis, pasyviailaukdamas geresnių laikų.Šimeilės ir pasiaukojimougnispadėjoįveiktifizinęirdvasinękančią,kuriosnestigoJurgioMatulaičiogyvenime.Jiskatinorikiuotisiraukotis,kadbūtųgydomosvisuomenėsžaizdos.Tosžaizdoskylaišmei
lėsstokos.Knygoje„JurgisMatulaitis“kun.StasysYlavaizdžiairašė:„Stokameilės šeimose, bendruomenėse, visuomenėje sukuriatokią padėtį, tartum gyventume suskaldytų stiklųerdvėje: kur pasigręši, kuržvelgsi, ten tave žeidžia“.Nenuostabu, kad tokiojeaplinkoje nusvyra rankos,nusilpstaviltiskąnorspakeisti. Tačiau pal. JurgioMatulaičiopavyzdysmumskalba,kiekdaugDievasgalinuveikti per Juo pasitikinčiusžmones.Reikalingų atlikti darbų
mastas neatims drąsos, jeiprisiminsime, jog esameDievo karalystės žmonės.Jiprasidedanuolabaimažų
dalykų. Jėzus sakė, kad šiKaralystėyra„tarytumgarstyčiosgrūdelis,kuris,sėjamasdirvon,estimažiausiasišvisųsėklųžemėje,betpasėtasužauga,tampadidesnisužvisasdaržovesirišleidžiatokiasplačiasšakas,kadjopavėsyjegalisusisuktilizdąpadangiųsparnuočiai“(Mk4,3132).Irtikėjimotereikiakaipgarstyčiosgrūdelio,kad problemųkalnai pasitrauktų į šalį (plg.Mt 17,20).Kokie nebūtų svarbūstinkamaiparuoštidideliprojektai, finansiniai resursai,pirmiausia reikia, kadmesvisi, tarsi toji Evangelijossuvargusi našlė, leistume įapyvartąvisa,kasesame,kąsugebameirkąturime,norstaitebūtųtik„skatikas“(plg.Mk12,42).Pal.JurgisMatulaitisge
raisuvokėšiąmažųdalykųjėgospaslaptį.Jo„Užrašuose“skaitome:„Tenaimumsgeriauklosisirpavyks,kurnueisimenusižeminimokeliu ir kur pradėsimedarbąbetriukšmoirnuomaža,opaskui jįplatinsime irplėtosime, ir auginsime kaipkokįgrūdą, ir tobulinsime.Kurnorsnuvykę,geriausiabus,jeipradėsimedarbąnuomaža, ramiai, nesigarsindami,kurpradėsimedarbąnuovargdienių,nuomažų,vaikelių, nuo didžiausiųtamsuolių, nuo labiausiaiapleistų“ (Užrašai, 19110213).Pradėkimenuomažųda
lykų,neskartais,kaipsakėpal. Jurgis, pakanka „šiltožodžio, kokiosmaterialiosar dvasinės smulkmenėlės,kadbūtų sušvelninti negatyvūs žmogaus jausmai“ .Turimepradėtinuotų,kurieyra labiausiai apleisti, nuomažutėlių.JukypačjieyraDievoartumoženklas,kurio negalimenepaisyti. Jieyrasvarbesniužvisuskitusdalykus.Pal.JurgisMatulaitis kalbėjo: „Duokitmumsžmonių, sugebančių ir pasiryžusių dirbti socialinėjesrityje,nesžmonėsdaugiauverti negumūrai (namai),daugiaunegupinigai“.Šiam svarbiam darbui
dėlžmoniųvėlgireikiapasišventusių žmonių.Vienikitiems esameDievo artumoženklu.Tiekištiesiantyspagalbos ranką, tiek ir jąpriimantys, praturtina vieni kitus tuomeilės ryšiu,kurisjungiamusvisuskaipDievo vaikus, Jo be galomylimus ir Jam brangius.Dalijimasismeilevisadabusreikalingas:netirteisingoje visuomenėje, teisingojevalstybinėjesantvarkoje.TąlabaiaiškiaipabrėžėpopiežiusBenediktasXVIenciklikojeDeus caritas est. Jisrašo, kad visada egzistuos
kančia, besišauksianti paguodos irpagalbos;visadaegzistuos vienatvė; visadabusmaterialinio stygiaussituacijų, kai reikės padėtitikrosartimomeilėsdvasia.Kiekvienamžmoguivisadareikiageralinkinčioasmeninio atsidavimo.KristausDvasiossužadintameilėnetikteikiažmonėmsmaterialią pagalbą, bet ir stiprinabeigaivinasielą,otodažnaireikialabiaunegumaterialinėsparamos,nesžmogusgyvas„nevienaduona“(Mt4,4;plg.Įst8,3)(plg.Deuscaritasest28).Šie Palaimintojo Jurgio
Matulaičiometai,sekantjopavyzdžiu, teįkvepia visustikinčiuosiusdidesnemeileKristuiirBažnyčiai.Tebūnajilabiauregimadvasininkų,pašvęstojo gyvenimo narių, pasauliečių tarpusaviosantykiuose, jų gebėjimebendradarbiautiypačartimomeilėssrityje.Linkime,kadparapijosesuaktyvėtųbendruomenės,gebančiosgreitaiir veiksmingai atsiliepti įšalia esančių ir labiausiaivargstančių žmonių poreikius,tuobūduišreikšdamosBažnyčios pastangas dėlžmoniųdvasinėsirsocialinėsgerovės.PalaimintojoJurgioMa
tulaičiopastangostaikytiirįvienybęvestiįvairiųtautųžmones tepaskatina irmusstengtis,kadkaipvienoDievovaikaiirvienotikėjimožmonės rodytume taikaussugyvenimo,pagarbosvienikitųkalbaiirkultūrai,bendros atsakomybės už savokraštogerovępavyzdį.Mūsų pastangas telydi
malda, prašant pal. JurgioMatulaičio užtarimo, o jųvaisiai tebūna ženklu, liudijančiuDievodarbusmūsųgyvenime ir suteikiančiuBažnyčiai pagrindą šįmūsų Palaimintąjį paskelbtišventuoju.Nesileiskimeblogionu
galimi, nepasiduokimenevilčiai ir abejingumui, betnugalėkime blogį gerumu,kurįViešpats, nors ir kaipmažągrūdelį,tikraiyrapasėjęskiekvienameišmūsų.
Lie tu vos vys ku pai
1 - Sta sys YLA, Jur gis Matulaitis,Švč.M.MarijosNekaltojoPrasidėjimoVargdienių seserų vienuolija,Kaunas20073,225.
2 MariaBogumiłaPECYNA, „Palaimintojo JurgioMatulaičioasmenybėirveikla“,//VaclovasALIULIS(red.), Palaimintojo JurgioMatulaičiodvasios sklaida.Trys matulaitiniai simpoziumai,Marijonų talkininkųcentro leidykla, Kaunas2003,192.
3 StasysYLA, JurgisMatulaitis,35.
1990-1991m.Lietuvosvalstybėsgynėjųminėjimas„Atmintisgyva“
LRSeimoKovo11-osiossalėje2012m.sausio12d.
Kun.RobertoGrigomaldosinvokacija,pradedantminėjimą
GerasisDieve,
Kurisleidaitautasirįkvėpeijomslaisvėstroškimą,dėkojameTauuždidžiądovaną,mūsųglobai,meileiirapsaugaipavestą:užLietuvąiružlietuviųtautą.DėkojameTau,Viešpatie,užlietuviųpasauliogrožį:už
giriasirlygumas,užNemunąirneriją,uždangausdebesisir žemėsgrumstą, kuriuose įsispaudė rami, žmoniška irnarsimūsųprotėviųsiela.DėkojameTau,nesiliaujančioskūrybosDieve,užsavi
tątautoskultūrą,užkryžius,dainasirjuostas,užVilniausklodųįvairovęiružKaunodvasiostvirtybę;užMaironio,Brazdžionio,Aisčio,Milašiaus,KęstučioGenio talentųšviesą;užtautosKrikštą,užVytautoDidžiojogenijų,užDariausirGirėnoskrydį.DėkojameTau,Teisingumo irSąžinėsDieve,kadvi
sadateikeimūsųtautaijėgųnepalūžtiistorijosneteisybiųnaktyse, nesusitaikyti sumelu ir smurtu, neatsisakytiprigimtinėssuverenumoteisės.DėkojameTau,Dieve,užsavanoriųryžtą,užtremtiniųištvermę,užpartizanųdrąsą;dėkojameTauužTėvynėsgyvybę,pernekaltųaukųkraująprisikėlusiąiškarųirimperijųkapų;užVasario16ąjąirKovo11ąją,užsąžinėspergalėsdieną,Sausio13ąją;užpogrindžiospausdintožodžiorezistencijąiružMedininkuosežuvusiųvyrųištikimybę.Atlygink,gerasisDieve,savomeiletautųteisuoliams,
kuriųkilniose širdyseLietuvospagalbos šauksmas radoatgarsį:prezidentuiRonalduiReiganui,SergejuiKovaliovui,atlyginkšalimsirtautoms,kuriosesvetingąprieglobstįirmoralinį palaikymą atrado okupantų teroro išvarytojiLietuva.Suteik,Viešpatie,irmumstvirtumo,kaipteikeiikišiol
priešmusgyvenusiųjųkartoms,kadpavojausvarpamspašaukus,būtumepasirengę–Lietuvosvyraiirmoterys–išmeilėsgyvybęužjąatiduoti,kadišgelbėtumesavonemirtingassielasirkadliktųnemirtingaLietuva.Amen.
LietuvosvyskupųlaiškastikintiesiemsPalaimintojoJurgioMatulaičiometųproga
Brangūskunigai,vienuolėsirvienuoliai,visimielibroliaiirseserysKristuje,
Nukelta į 11 psl.
Leo nar das and rie kuS
Lietuvisrašytojastremty
KalbaDetroiterašytojųpagerbimeAkademijoje1971.XI.7
/ 2012 m. sausio 27 d. PENKTADIENIS, Nr. 1 (679) 3ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ
PriėmimaspasMendenomerą
MerasVolkerFleigetaippatlinksmaiirnuoširdžiaimus priėmė. Susitikimometu buvo kalbama apiemerodarbųplanusMendene,kuriųjisnegalipradėtidėlVokietiją slegiančiosfinansinėskrizėsirtaivienintelėproblema,kuriąjispabrėžė.PojopasakojimobičiulėAgnėpasveikinoirpadėkojomeruiužpriėmimąirįteikėdovaną–pirštines su užrašuMENDENAS,kuriasnumezgėmūsųbičiulėDainora.Meraspagalvojo,kadtaivirtuvėspirštinės, skirtos ištraukti
ĮspūdžiaiišadventinėsVokietijos:bičiuliolaiškasskaitytojamsAtkeltaiš1psl.
įkaitusiąskardąišorkaitės.Potrumpopaaiškinimojissuprato, kad tai priemonėapsaugotirankasnuošalčiųirprisimintimus išLietuvos.Vienąakimirkąnustebo,kitąjaunuoširdžiai,sušypsena dėkojo už puikiąstaigmeną.Nusifotografavęsumerupatraukėmeįmiestąpasivaikščioti.
Arnsbergasirsusitikimassu
monsinjoruLange
Trumpai pasivaikščiojępoMendeną su bičiuliaislietuviaisirvokiečiais,išvykomeįkitąmiestą–Arnsbergą.Nuvykępalengvakeliavomelinkkavinaitės,kurmūsųlaukėsusitikimassuLietuvosgeradariu–pastoriumimonsinjoruGerharduLange.Prieš tai lankėmėsArnsbergobažnyčioje,kurgerėjomės vitražais. Pirmasis susitikimo įspūdisbuvonetikėtas–priešmusstovėjogarbussenyvoamžiausžmogus,mielas,besišypsantis,pasipuošęsjuodaeiluteirbaltaismarškiniais,atlape segintis PrezdentoValdoAdamkaus apdovanojimąGediminoordiną.Rodė jo palydimąjį raštą„Už nuopelnusLietuvai“.Atrodė labai elegantiškai.Pirmiausia jis pasveikinomusatvykusiusįVokietijąnuostabiuAdventolaiku.Irtadatęsė:Ašjumsišdalinuvarpų
nuotraukasirnuotraukassuPanevėžiomiestovyskupuJonuKaunecku. Lietuvai Telšių, Naujamiesčio,Plungės,NaujosiosAkmenės,Panevėžiobažnyčiomsesupadovanojęs4senusir4naujusvarpus.Jųbendravertėsiekia40tūkst.eurų.Savo pasakojimą švie
suolis iliustravo varpųskambesiu iš diktofono.
Mustailabaipamalonino.Langėmums pasakė, kadnorėtų, jog jo laidotuvėsedalyvautų ir jį palaidotųmonsinjorasJonasKauneckas,nesjieyrageridraugai.BičiulėDainoranekantraudamadžiugiaipapasakojo,kaip ji fotografavosi susavomažyliuAdomupriepastoriaus dovanotų varpųPlungei.Taibuvopriešdešimtmetų. Nuotraukąmielai pasisiūlė atsiųstigeradariui.Ulla paklausė,kodėlsiuntėvarpusbūtentLietuvai?MonsinjorasLangė prisiminė, kadGanojebuvopastatytaligoninė,bettensiųstivarpusbuvopertoli,tadjisilgainegalvojęspasirinkoLietuvą,Plungę.Įklausimą,kaipkilošikilniidėjaLangėilgainegalvojęsatsakė,kadGotenbergereikėjonugriauti36metrųaukščiobažnyčiąsubokštu,liko4varpai iš bažnyčiosbokšto ir juos jis padovanojo vyskupuiAntanuiVaičiui.Monsinjorasvisuslabaimyli,jispabrėžė,kadirmesgalimedarytitąpatį.Gyvas,nuoširduspokalbisilgai neužtruko, nesmonsinjorasG.Langėyraligoninės kapelionas ir labaiužsiėmęs.Tad palinkėjęspuikių viešnagės akimirkų,išskubėjosavokeliais.Mestaippatjoneišleidometuščiomis – už jo kilniusir nuoširdžius darbus padovanojome nuotrauką suPlungės bažnyčios vaizduir Baltijos jūros gintarųmaišelį. Orus ir mielasmonsinjoras Langė likomūsų atmintyje ir akimirką stabtelėjome visi nuotraukai. Likome sužavėtijopaprastumo,kuklumoirnepaprastųdarbų.
Klaipėda-Mendenas-PlungėBusdaugiau.
Plungiškiai aplankė keletą Mendeno krašto įžymybių.
Plungiškė Nijolė.
Plungiškius pasveikino Kalėdų senelis.
Bičiulė Rima Mendene.
2012 m. sausio 27 d. PENKTADIENIS, Nr. 1 (679) / 4 ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ
KŪRYBOSPADANGĖJELidijaŠimkutė.TarpLietuvosirAustralijos
Poe tė gi mė 1942 me tais sau sio 24 d. Kra kių kai me (Kre tin gos raj.). Vai kys tę pra lei do Ol denbur ge ir ki to se pa bė gė lių sto vyk lo se Vo kie ti jo je. Į Aust ra li ją at vy ko su tė vais ir vy res niu broliu 1949 m. Dži lon ge (Gel long) bai gė pra džios mo kyk lą, gim na zi ją ir aukš tą jį moks lą. Gor don Ins ti tu te of Tech no lo gy (Dea kin Uni ver si ty) įgijo die te ti kos spe cia ly bę. Bai gė pra kti ką Per to (Perth) li go ni nė je ir pa dir bė ju si dve jus me tus, per si kė lė į Ade lai dę. 1966 me tais iš te kė jo (ta po Li di ja Po cie ne), tu ri du vai kus.
Lietuvių kalbos žiniastobulino per neakivaizdinįLietuviųkalbosinstitutąČikagoje,1977ir1987metaislankėVilniausuniversitetelietuviųkalboskursus.Eilėraščiuspradėjorašy
ti vaikystėje, bet spaudojepasirodė tik1975m.Algi
mantoMackausknygųleidyklaAmerikojeišleidodupoezijosrinkinius:Antrasisilgesys (1978) ir Prisiminimų inkarai (1982).Atskiri eilėraščiai išspausdintiAmerikoje leidžiamuosežurnaluose. 1991m. „Vagos“leidyklaLietuvojeiš
leidopoezijosrinkinįVėjasiršaknys.Dalyvaujaliteratūriniuo
serenginiuose.YraįtrauktaįBibliographyofAustralianMulticulturalWriters,EthnicArtsDirectory,Cambridge International Biographical Centre leidinius:DictionaryofInternationalBiography,Who‘sWhoofWomen,Who‘sWhoinAustraliaandtheFarEast,Australijoslietuviųmetraštįir Lietuvių enciklopedijospapildymųtomą.Mėgstakeliauti.Yraap
lankiusi daugelį kraštų,siekdamapažintijųkultūrą.Ilgesnes keliones pradėjonuoAustralijos ir ŠiaurėsAmerikos. Paskui – PietųAmerika(Brazilija,Argen
tina,Urugvajus), NaujojiZelandija,Honkongas,Kinija, Japonija, Singapūras,Filipinai,Malaizija,Turkija,Izraelis,Jordanija,Egiptas,Graikija ir jos salos, Italija, Ispanija, Portugalija,Marokas,Anglija,Airijabei daugumakitųEuroposvalstybių.
Kūrybosbruožai:
Labiau nei kitom išeivijos augintinėm, LidijaiŠimkutei būdingas hermetiškumas, susikoncentravimas savyje, iš skaitytojoreikalaujantis tolygaus ardidesnio susikaupimo. Jimėgsta kiekvieną žodį apkrauti sunkiai pakeliamodaugiaprasmiškumonašta,
kalbėtiužuominomis,kontrastais ir priešingybėmis.Ieškodamaneištartųžodžiųar nesuvokiamųminčių irtituliniame pirmojo rinkinio cikle tarusi:Aš noriukadnežodžiai,/Betkūnasir akys kalbėtų, poetė tąjįsavotišką tylos kompleksąne vienu atveju perkeliair į antrąjį savo eilėraščiųrinkinį Prisiminimų inkarai.Čia tąja tyla nuolatpabrėžiamas vakarykštęmeilęišsakančioirrinkinydominuojančiomonologovienapusiškumas:Manotylapasislėpė tavyje./Nykūsžingsniainuaidėjotarpišdilusių namų ir gatvių./Nublankęsžodis/Kaustėsikrūtinėje/Nerasdamas supratimo. //Bet tyla, tyloj,tylėjo(Dėmė).Rūpestingai ir kantriai
rinktižodžiaiLidijosŠimkutėsminiatiūrose kartaissužibaaforistiškainusmailintu taiklumu: Nemigapersunktapagalvė/dvelkianeapykanta laikui, tačiauperdažnaikartusugalsąmoningai vengiamu gražbylystėsirsentimentalumovandeniu išspaudžiamos irgyvastingumo sultys, eilėraštį paliekant asketiškaikaulėtą ir nepatrauklų.Ovis dėlto Lidijos Šimkutės stiprybė glūdi kaip tiktrumpesniuose eilėrščiuose, kuriuose, poetoKazioBradūnožodžiais,„spalva,nuotaika,dinamika,netfilosofinėpotekstėblyksteliatikrospoezijosšvytesiu“.
www.rasyk.lt
Nukelta į 10 psl.
Li di ja Šimkutė
Išciklo„Mintisiruola“
Neginčytina,žodisateinaiškalbosprieškalbą,
J.M.Coetzee
PUŠŲ
irpaparčių
ramybė
paskęsta
rudens
apdare
*
TYLUSGULBĖSSKLENDIMASnuraminabangas
tamsėjantysdebesystarsisalosviršpabirusiųuolų
*
RUDENSUOGOSmirgamiškoūkanotojšviesoj
saulėperskeliašešėliųjudesiuskerpiųgrindyse
klevolapasnukrentaraudonisantgelsvoberžo
samanųuolospulsuojabobųvasarą
*
ŽVEJAINIŪNIUOJAnamųlinkrytmečiorūkeeidamiįmediniusnameliuspaskendusiusobuoliuose
sukapotosmalkosalsuojadūmaisirpienu
antbulviųirsvogūnųmaišųnusėdažvynųblizgesys
tinklųdruskagirgždavėjyje
*
TYLIOSKAIMOGATVĖSbaltinajūroskapitonųnamus
žvejųnamukaisnūduriuoja
vijoklinėsslyvosirerškėtrožėspinasimedinėsetvorose
mergaitėvingiuojazigzagaisdviračiupernukritusiuslapusirobuolius
jūrosvėjasnešadruskąpersmėliožolesįpušyną
*
SAULĖPERSKELIA
Virš Platelių ežero. Antra iš kairės L. Šimkutė.
Poetė Lidija Šimkutė prie V. Mačernio kapo. 2008 m.
/ 2012 m. sausio 27 d. PENKTADIENIS, Nr. 1 (679) 5ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ
Vi ta ivanauskaitė-Šeibutienė
Būtėsavavėituo.Žemaičiųgyvenimaiiršventės
DidelislobisViskąvyrai.Viską.Kokiustiltus,kokiuspastatusiš
galvoja.Viskąvyrai!Bettiktaikadjienegertųtiek.Jieprigėrękartais irapsirinkadideliai.Betbevyrųmesnegalimgyventi.Čiagyvenimassuirtųmoment, jeiguvyrųnebeliktų.Jaučiayradidelislobistievyrai.Kastątraktoriųvaldo,kaspasėja,kasviskuorūpinasi,medžiussukerta?Vistiekyravyriškas,irgana.Koksjisbebūtų,kuometjisbepareitų–vistiekjispareis.Ojeijonebeturi,jisniekuomettaunepareis.
BlezdingėlėsJeiblezdingosperipastogėse,tainiekuometperkū
nijanetrenkia.Kažinkodėl?Namatai, jau toksPondievosutvertasvabalėlis.
Pasmuspilnasstaldaslizdų,turiprisidirbusios.Laikomdurisatdaras,kadjostikeitų,
kadtosblezdingėlėstikeitųperėti.Tokiosjos.Parlekiakožnąmetąpasmusįstaldą.Na,nueik,kaippavasarįparlekia,sakyk:na,labas,jauparlėkėt...„Čečečečeče“,josšaukiatospernykštėstokiosnamiškėsjauyra.Okitosbaugios,jaušviežiosyraatėjusios.
NiekonesupratoManošvogeris,kaiatvažiuodavoišKauno,jisišvis
nesuprato,kaimeskokiąsenoviškądainądainuodavom.Mamapadainuosdainąsenovišką,jissakydavo:„Kokstasžodisyra?“Nesupratožmogus,Kaune,aukštaitisbuvo.Na.Arba tėvukas, kai šnekės žemaitiškai, išvisjiedunesusišnekėjo.Jistylėdavo,tasžentas,atsisėdęs,irviskas,iržiūrėdavoįsavouošvį,na.Otasesuo,jipersakydavojam.Niekonesuprato.Otas(mespapūniuvadinom)papūnissakydavo:„Natasmanožentasnesišnekasumanim“.Kąjisšnekės,kadnesuprato.Najukirdabar,veizėk,kaimesnuvažiuojamįKauną,
įpakasynas,žinok,kitivėleknesupranta.Kaimesžemaitiškaiseseryspradėjomrokuotis,visižiūriįmumis...
NegalimaskandintiOkurtudingsinerėkęs,kaimirštamažas?Sunkutam
mirusiajamjiskaipvandenyyra,jeirėki.Ašjaune.Apsirėkei,apsirėkei.Kaikitastenrėkia,šaukia,slabnėja–tasyraveltui.Taijiskaipvandenyjeyra.Apsirėkeiapsirėkei – apsišluostei.Bet taip, kad slabnėti, rėktibūti–negalima.Negalimaskandinti.Taipyrapaliktairtaipreikiabūti:gimusiamreikiaaugti,omirusįreikiapalaidoti.Reikiaprotingai.
Joninės. Plateliai, 2009 m.
Klumpius Juozas Ročys, jo dirbtuvės. Telšiai, 2009 m.
Tautodailininkas Vytautas Jaugėla prie Užgavėnių kaukės. Gintališkė, 2008 m.
Užgavėnių persirengėlės. Plateliai, 2008 m.
Nukelta į 6 psl.
Pabaiga,pradžiaNr.12(678)
Žemaitijaneįsivaizduojamabekryžiųirkoplytėlių su Išganytojo, DievoMotinosarįvairiųšventųjų–namųpatronų–statulėlėmis. Jų buvo ir tebėranepaprastaidaugpačiomisįvairiausiomisintencijomisšventųjųstatulėlėsįkurdintos prie namų, bažnyčiųšventoriuose, kapinėse,miškuose, pakelėse ir palaukėse.Daug koplytėliųįkelta įmedžius,dažniausiai į pušis. Kai kuriospastatytos ant didžiuliųakmenų.Pačiosseniausiosneretai jauiršventųjųnebeturi–statulėlėssunyko,buvopavogtosarbašeimininkųparsineštosįnamusir pasidėtos „po akimis“,kadšitiekmetųsaugojusiosžemaičiųgyvenimus,dabarjaupačiosbūtųsaugomos...Paniekinti, pakelti rankąprieššventądaiktą–didelisnusikaltimas, neišvengiamaianksčiauarvėliauatsisukantispriešpatįkenkėją.Ons paršuovė kuojės tamDievou, ėr pačem kuojėsabėdvėnupjuovėpuokėikmetu. Pušyse pakabintosirkaikuraugtemedinįaugusiossenosioskoplytėlėsdažnaisusijusiossuapžadais.Arba žmuogos sergkumnuors,arbaartėmasisserg, arba iragivuolis sosėrgės kuoks nuors.Arbatapkuoksnuorsžmouogouneferomsir.Nutatapapsėžadiedavapastonpoši,kapalėkstėnarožončiu,akonnuorspakabins.Nevisadažmogus skuba pasakotiapie savo apsižadėjimus,
tik būtinai patvirtina, kadapžadą išpildyti būtina.Kartais net ne savo. Databipėldau omžėnatėlsimamas apžada.Apžadųkapeliai–senos,paprastainebeveikiančios, bet daž
nai žmonių aplankomoskapinaitės, kuriose galibūtinetpokeliaspušissukoplytėlėmis.Tokių vietųkeliaujantis po ŽemaitijąaptiksSvirkončiuose,Kairiškėse,Kegriuose...
NeatsiejamaŽemaitijoskraštovaizdžio ir kultūros dalis – vadinamiejimaro kapeliai,XVXVIIIšimtmečiais dažnai ir negailestingai kraštą alinusių epidemijų atgarsis.Markapiais, siratkapiaisvadinamos senosios žmoniųlaidojimovietosaptinkamosvisojeŽemaitijoje,dažnaipokeletą,netkeliolikakiekvienojeparapijoje.Vienospažymėtoskryžiais,koplytėlėmismedžiuose,apjuostos žemėn susmigusiais, žole apžėlusiaisakmenų vainikais. Kitosnebeturi jokio žmogausrankomis sukurto ženklo,
atpažįstamos tik iš senųjų žmonių pasakojimų iriš kraštovaizdžio erdvėseišsiskiriančių medžiaisapaugusiųiškilesniųarvospastebimų kalvelių.MaruŽemaičiuoseapibendrintaivadintos visos žmonėmspragaištingoskarų irbadmečių negandos: cholera,dėmėtoji šiltinė, raupai...Ikišiolgyviiškartosįkartąperduodamipasakojimaiapie epidemijų išmarintuskaimus,kuriuosenebelikdavę net kammirusiuosiuspalaidoti.Irkasdabarbeatrinks, kurie iš senųjųkapelių tikrai turi sąsajųsu epidemijų protrūkiais,o kuriems, atsiradusiemsdaug vėliau, tiesiog tradiciškai priskirtas markapių vardas (dažniausiaitai šventintuose kapuose nelaidotų nekrikštytųnaujagimių ar savižudžiųkapavietės).Kasdieniamebendruomenės gyvenimemaro kapeliai laiky
ti išskirtinėmis vietomis,kur atsidūrę gyvieji esąbaidomi – jiems gali pasirodytimaldosarkrikštoprašančios savižudžių arnekrikštų vėlės. Nakčiaipromarkapius namo skubantį žmogųgali pasitiktiirkurįlaikąlydėtiklaidžiojantys žiburėliai, kuriuos
savopasakojimuosepaminės kone kiekvienas kaimo senbuvis.Ėr atejė tepkiuzi, kiuzi, kiuzi, kiuzi,kiuzi, kiuzi –kiuzoudamitukėi. Šveisolelee kiuzou,i vėskas. Čia pat būtinaiprisimenami ir drąsesniųkaimo bernų pokštai, kaiapsisiautę baltomis drobulėmis jie išeidavo priekapeliųpagąsdintiiššokiųgrįžtančio jaunimo.Viskobūta:irjuoko,irpykčiosumuštynėmis,irbaisaus,nepagydomai susargdinusioišgąsčio.Iržinokžmogus,baidymas tai buvo ar tiknevykęskvailiojimas.Vuoatėnkasbaidė,atėntėkrakasbova,niekanežėnau...Susenųjųžemaičiųtaip
mėgstamu prisiminti irpasakoti senesniųjų laikųgyvenimu šiandieniniųšeimynų pasaulį jungiapaveldėtanamųaplinkasukoplytėlėmis kiemuose,sodnais,šuliniais,skiedriniaisstogais,duonkepėmiskrosnimis. Tie patys, tikjaukitaispadargaisdirbamilaukai,Prisimenamairkartojamaduonos,pyragųir vėdarų kepimo tvarka,skerstuvių papročiai. PanašiaitebekalamipriedurųberželiaiperDievoKūną,taip pat teberenkami akmenyslaukuose.Galkiekdrąsiau,tačiauvistiekatsargiai tebevaikštoma promarkapius. Tep ir ein ėšeilies...Skuodo, Plungės,Kre
tingos arTelšių kraštų žemaičiai seniai įpratę, kadjų sava tarme kalbančiųkitųLietuvos regionų gy
2012 m. sausio 27 d. PENKTADIENIS, Nr. 1 (679) / 6 ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ
Būtėsavavėituo.Žemaičiųgyvenimaiiršventės
SupratožodįBuvaubulvėse,kalarodusrinkau,pamačiau,kadyra
bitės parspietusios.Nuėjau, sakau:maželėlės, ko jūsčiadabaratėjot,nebereikia,sakau,manjūsų.Nairjostikrai, rodos, kad supratomano žodį.Atidariauaulį,sakau:matai–nėkoriųnėr,nėniekonebėr,atidaviauviskąžmonėms,niekonebėr.Kaipsaunorit,taipdarykit.Nairvalandąpabuvo,lėkėirišlėkė...
TentokiųnebusKareivisvienassakolietuviškai:„Eiksumumis.Ma
mąvežairtavesykiu“.Ašrėdaus,kąpatiįsidėjau,tąįsidėjau.Mantoksprisiminimas.Obelysžydėjo,alyvaižydėjo.Buvolabaipuikusrytas.Palijusitokia,rasabuvo.Pasiėmiau tokiąmažilėlęmaldaknygėlę (ir dabaraš ją turiu išSibiroparsivežusi), rožančėlį.Tenbuvotrobosgalepakabintastoksdideliskryžiusišsenovės.Ašpriėjau,atsiklaupiau,persižegnojau,pabučiavautąkryžių,ireinu.Brolisįašarasrėkti,omannėraašarų.O tiekareiviaivargšaimato,kadbrolisverkia, sako:„Mynievinovaty,mynievinovaty“.Kaipšiandienatmenu,kaiplitanijąišmokauiratsimenu...Tikrai,jukjienekalti,juospasiuntė.Na ir išvažiavom.Prokapusvažiuojam.Mūsų tėtė
buvomiręstrisdešimtdevintaismetais.Ašveiziuįmamąsavo.Misliju:kaipbūtgerai,kadirmamabūtnumirusibuvusi.Va,tėtėpalieka,guli,okamemamąpaliksiu?Pradėjaurėkti.Kareivisnuėjo,tenbaltosalyvosžydėjo,priskynė,atnešė,sako:„Imk,tentokiųnebus“.
* * *Ką ten nuspėsi, kiek ten tau gyventi... Šiandieną
vaikščioji,okątužinai,arligvakarobūsi,arnebūsi.Nemirę nė vienas nebūsim.Ką tu ten išvengsi.Kadbūtum toksmandras, tai jaugalėtum tūkstantįmetųgyventi,betkątudirbsitieklaiko?Kodėltadavisinoriilgaigyventi?Na, kažin...Nepasakyčiau.Man rodos, kad ne
visi.
Atkeltaiš5psl.
ventojai dažnai nesupras.Kamasseserisžemaitėškapradiejuomrokoutėis,vėsėžiūr i momis...Nelengvaiš pradžių būna ir šeimosnariaistapusiems„kitataučiams“.Unsliobtilies,tasžėnts, atsisiedės, i vėskas,i žiūries i sava oušvi, no.Kon ons šnekies, ka nasoprata.Dažnas žemaitis,paklaustas, kuo žemaičiaiišsiskiria,paminėsnekokįnorsbūdobruožą,okitokįkalbėjimą.Žemaitiškai rokuotis–tainetikpasakytikąnorstarmiškai.Atsiveriapačiąbūdoirpapročiųšerdįsiekiantiminčiųraiška,prašalaičiui neretai paliekantioraus,ilgųpauziųirpamokomųintonacijųprisodrintokalbėjimoįspūdį.Žemaičių,ypačvyresniųjų,mėgstami
Užgavėnių persirengėliai lanko kaimynus. Platelių apylinkės, 2010 m.
Janina Jakubaitienė prie Pelenų dienos stalo. Stirbaičiai, 2010 m.
Beržoro kapinėse per Žolinės atlaidus. 2008 m.
Antanina ir Kazimieras Poderiai. Palnosai, 2008 m.
Irina Jakovleva plėšo plunksnas. Tučiai, 2010 m.
Julija Bružienė savo virtuvėje. Žemaičių Kalvarija, 2008 m.
pašnekesiai apie Dievą,mirtįiramžinybęnėravientikvaizdingakalbadėstomasenųjų išmintis.Yra juosekažko savito, žemaitiško.Leksika svari, kondensuota, žodžiai lyg akmenyjeiškalti,nepratusiamgalintysnuskambėtiperkietai,kategoriškai, lyg pabarimas irperspėjimas,jognėrajokioreikalosuabejotiamžinosiomistiesomis.Tepirpalėktaėr tep rek būtė: gėmosemrekaugtė,vuomėrosė rekpalaiduotė.Tai,kasakivaizdu, savaime suprantama,gali ir turi būti pasakytatrumpaiiraiškiai.Šėndėinavakščiuoji,vuokūtožėnaaligvakarabūsi,anabūsi.Namėrėnnivėinsnabūsim.Atrodo, kad žemaičiamsnedaugžodžiavimodorybė
ypačsava, tinkama irbuičiai, irmaldai.Dieva rekneklapatitė,trumpaėraiškemelstėis rek.Dievas saka:nedaugžuodžiautė!Vienusakiniu gali būti išklotašimtmečiaisbesiklosčiusios
bendruomenėscharakteristika.Kėkvėinskaimstoriejėsava pruotinga žmuogu,tuokiraštingažmuogu,toriejėsavodorni,savavagiėmalagi.Irvisaičiapatgalinuskambėti itinmėgstamagarsažodžiųžaismė,ryškuspolinkis imituoti, triukš
mingai ir greitakalbiškai„įgarsinti“iratspindėtitai,apiekąkalbama.Žemaičiuinepakaksvientikužsimintiapiejokiemebesisukiojantįpaukštelį,rūpėsprabiltipatiesDievopadarėliobalsu:Kielie,anatepsaka:čėrkštčėrkšt čėrkšt čėrkšt čėrkštčėrkšt .Anuosvėsa ruodair.Irjautikraibegarsopamėgžiojimoneišsiversi,kaireikiapapasakotiapiekokįneeilinį gyvenimo įvykį,kad ir apieVisųŠventųjųvakarą netolimaro kapelių patirtą baidymą.Atejė,on tū trepiu sosėsieda ipradiejė grajitė: čiru, čiru,čiru, čiru, čiru, čiru.Vuoašbėjau!Daug lemia ir savitos
žodžių reikšmės.Tai, kaslietuviškai kalbant skam
ba apibendrintai, gal netpoetiškai, žemaičio bussuprasta labai konkrečiai.Bočius–senelis,puikus–tiesioggražus,gyvenimas– pirmiausia savi namai,sodyba, ūkis, tik paskuiegzistencija.Nekalbėti,nedarytinie
ko be reikalo, būti savavėituo,kurireiškianenuolaidžiavimąarnusižeminimą,o tvirtą iraiškiąsavopoziciją, žinojimą, kas irdėlkoesi.Betjeijau„reikalas“ yra, nevalia neatsiliepti, nepabūti su kitu,nepasirokuoti iš širdies. Įklausimą įsiklausoma atidžiai,atrodo,netvisakūnolaikysena sutelkiamas dėmesysįpašnekovą.Aštėkveizo, ašmėslėjo, aš vėspasėklausau...Irtikpaskui–ašanamsakau.Tačiaujeišnekos„bereikalo“,galimaišvisnereaguoti,na,nebent
mestelėti įdėmų,daugpasakantįžvilgsnį.Kū torio,tū paruodau, kū žėnau, tūpasakau.Padarytairpasakytaviskas,koreikia.Nei
daugiau,neimažiau.
Išknygos„Žemaičiai.Gyve-nimasiršventės“
ArūnoBaltėnonuotr.
/ 2012 m. sausio 27 d. PENKTADIENIS, Nr. 1 (679) 7ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ
Galikiltiklausimas,kodėltarpknygųreikėtųšlietiir fotografiją?Atrodytų,kadšįžanrąturėtųadoruotiFotomenininkų sąjunga,fotoklubai,galerijos,očia–biblioteka.Sakoma,pirmabuvožo
dis.Ne,pirmabuvovaizdas.Vaizdas kalbėjo neartikuliuotos kalbos generacijosbendruomenei.Galbūtpirmykščiammiškažmogiui,ūkiančiam, griausmingaisusišūkaujančiam su savogentainiais, kurio leidžiamigarsainė ištolonebūtųsuprantami šiuolaikiniamhomo sapiens. Barzdotasprotėvis pirmagremšolossienoj vaizdinį, o ne žodį.Tad pirma buvo vaizdas.Jukirdabaratsivertęšįžurnalą, pirmiausia puolameieškoti veidų ir vaizdų, opaskui–tikparašųpojais.Kas būtų tekstai be iliustracijų ir vaizdų – kitąsyk,rodos, pats vaizdas iškalbingesnis,neižodis.TodėlneatsitiktinaiPlun
gėsviešojibibliotekagriebėsi fotografijos – vaizdakalbės. Penktusmetusbibliotekosrengiamagatvėsparoda „Fotoalėja“ liudijateisingai pasirinktą autentiškosraiškoskryptį.Reikiapačiam pabuvoti Plungėsmiesto šventėsmetu, kadįsitikintum, koks tai gyvybingas renginys, sutraukiantisminiasžmonių.Šiuometu iki lapkričio
25d. „Fotoalėjos“ autoriųdarbų paroda eksponuojamaŽemaitijosnacionalinioparkoparodųsalėje–Plateliųdvarosvirne.Rašinyje apžvelgiama
„Fotoalėjos“ istorija beisąsajossulegendiniu7ojodešimtmečio Žemaitijosfotografijossąjūdžiu,kuriotradicijųtęsėjatapoPlungėsviešojibiblioteka.
Plungėsviešosiosbibliotekos2007m.pradėtareng
kris ti na Paulauskaitė
Biblioteka–fotomenotradicijųtęsėjaPlungėje
Nukelta į 8 psl.
Nuot rau ko se: Pa ro dos „Fo toa lė ja 2011“ eks po zi ci jos aki mir kos Lais vės alė jo je Plun gė je. KristinosPaulauskaitėsnuotr.
tilaukoparoda“Fotoalėja” ryškiausias fotografijosmenui skirtų renginių pobaigusiossavoegzistavimąXXa.7ajamedešimtmetyjevykusiosunikaliosfotografijosparodos„Žmogusiržemė”,kuribuvorengiamaant ežero kranto Plateliųfestivaliųmetu.Šiojeparodojedalyvavostipriausitolaikofotografai:A.Sutkus,V. Šonta, J. Kalvelis, R.Rakauskas,A. Dapkevičius, plungiškiai autoriai–BroniusGadeikis,Kostas
Slivskis,AlfonsasBeresnevičius,AleksejusKudrevcevas,JonasRaškevičiusirkt. Pirmojoje „Fotoalėjoje2007” savodarbus eksponavo Plungės ir Rietavokrašto fotografai, kituose Žemaitijos, Lietuvosir užsienio autoriai. 2007m. plungiškiai fotografai,„Fotoalėjos“organizatoriaiir autoriai dalyvavoPlungės viešosios bibliotekosparengtame tarptautiniame„BaltijosjūrosregionoINTERREGIIIBKaimynystėsprogramosINTERREG
IIIApietųprioriteto(Lietuva–Latvija–Baltarusija)projekte „KaimynaiEuropoje–LatvijosirLietuvosbibliotekųkontaktai“.Saldusmiesto(Latvija)irPlungės fotografai fotoplenere„Veidaiirvaizdai:žmogusir jo aplinka (antropologinismenininko žvilgsnis)“nuotraukosefiksavo,ovėliauirfotoknygoje„Veidaiir vaizdai“ sudėjo savomeniniusmatymus abipussienos. 2008m. „Fotoalėją“papildėŽemaičiųdailės
muziejujesurengtaPlungėsmiestųpartneriųfotoparoda„Manomiesto portretas“.Lietuvos1000mečiuiskirtoje„Fotoalėjoje“supalangiškiaiskolegomisdalyvavęs tuometinis PalangosfotografųkluboprezidentasAdas Sendrauskas buvolabai sužavėtas demokratiška parodos idėja, kaitradicinės PlungėsmiestošventėsmetuLaisvės alėjoje eksponuojami įvairiųfotografųdarbai:profesionalų,mėgėjų,moksleivių.Laukoparodosidėjąpaskui
įkūnijo „Palangos stalo“renginių metu, kur nuotraukoseksponuojamosantstatybiniųtvorųJ.Basanavičiausgatvėje.Plungiškiai„Fotoalėjos“ dalyviai yrair nuolatiniai „Palangosstalo“parodosdalyviai.A.Sendrausko dėka, keletasplungiškiųfotografųturėjogalimybę2009m.dalyvauti14ojojeSanktPeterburgofotomugėje.Iš„Fotoalėjos”išaugokasdvejusmetusnumatoma rengti tarptautinė
fotografijos paroda „Plungės fotobienalė”. 2010m.„Plungės fotobienalės”Garbės svečias buvoRusija,kuriaiatstovavoSanktPeterburgokarališkojiKarlo Bulos galerija. 2012m. „Plungės fotobienalėsGarbės svečias –Kinija.„Fotoalėjos“misijaatskirties tarp profesionalaus irmėgėjųmeno,didžiųjųLietuvosmiestųbeiperiferijoskultūrosšalinimas.Kadaise(XX a. 7as dešimtmetis)Plungėskrašte gyvavusiosfotomenotradicijosnunykimas, visuomenės dėmesyspopuliariajaikultūrai,periferijosgyventojų atotrūkisnuokultūros–problemos,kuriasturitiksląspręstiViešosiosbibliotekosrengiamaparoda.Miestošventėsme
spektyvas.Gatvės paroda,kurią per dieną aplankotūkstančiai žiūrovų, užsieniodelegacijos,vėliauyraeksponuojamaPlungėskultūroscentroparodųsalėje,išskaidytamažesnėmisekspozicijomis,eksponuojamarajonobibliotekose,kitoseparodinėse erdvėse. TaipPlungėskraštomažesniųjųmiestelių bendruomenėssupažindinamos su profesionaliuojumenu.Tuotaippatsiekiamagaivintigražiąfotomeno tradiciją, klestėjusiąparodų„Žmogus iržemė“laikais.Visa tai įtakoja profe
sionalausfotomenosklaidąŽemaitijos regione, supažindina regiono bendruomenę ne tik su Lietuvos,bet irpasauliofotografijos
tu siūlomų renginių kontekste fotografijosmenaskaip vizualiosios kultūrosdalis imlesnė profesionalaus meno neišlepintamperiferijosžmogausžvilgsniui. Fotografijos žanrasturi galimybę įvairiapusiškai atskleisti realybę, šiuoatveju,Lietuvospanoramąlaikebeierdvėje.LietuvosfotomenininkųgrupinėparodaatskleidžiairLietuvosfotomeno tendencijas beimeninio vystymosi per
menu, rodo, kad regionasgalibūtitaippatpotencialusmenosklaidoscentras.Juolab, kad regionuose rimtokultūros judėjimo trūksta,ocentruosevykstakultūrosperprodukcija. Taip siekiama pritraukti į regionąmeno kūrėjų ir lankytojųiš centrų.Tokių kultūroscentrųanalogųpilnaVakarųEuropoje,kaipantai,ArliofestivalisPrancūzijojeirt.t.
2012 m. sausio 27 d. PENKTADIENIS, Nr. 1 (679) / 8 ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ
Pa ro da „Fo toa lė ja 2012“LIe TU VOs Ir PLUN Gės mIes Tų PAr TNe rIų
FO TOG rA FI jOs PA rO DA „mIes TAs Ir KAI mAs“Kaip laukoparoda„Fotoalėja“pradėta rengti2007m. irvykstakasmetPlungės
miestošventėsmetu.AtidaromacentrinėjemiestopėsčiųjųgatvėjeLaisvėsalėjoje,pasibaigusšventei,perkeliamaįparodųsales.Iš„Fotoalėjos“parodosidėjosišaugotarptautinėfotografijosparoda„Plungėsfotobienalė“,„Palangosstalo“laukofotoparodaJ.Basanavičiausgatvėje.„Fotoalėjoje“nuolatdalyvaujaPlungėskrašto,Lietuvosiružsieniofotografai.„Fotoalėjos“esmė–kurtidemokratiškąbendravimoatmosferąbeipropaguotifotografijosmenąregione.„Fotoalėją“rengiaPlungėsrajonosavivaldybėsviešojibiblioteka.
ParodojekviečiamedalyvautivisusPlungėsirRietavokrašto,Lietuvos,užsienio,Plungėsmiestųpartneriųfotografus.ParodarengiamaPlungėje.Atidarymas2012m.birželio16d.11val.PlungėjeLaisvėsalėjojemiestošventėsmetu.Paroda„Fotoalėja“poatidarymoperkeliamaįPlungėskultūroscentroparodųsalę(eksponuojamaiki2012m.rugsėjo1d.).Autoriaipristatofotografijosesavokraštą.
KūriniųpristatymotvarkaParodaipristatomaiki10darbų.Autoriųskaičiusneribojamas,darbuspateikiafo
tografaiprofesionalaiirmėgėjai,dalyvaujantyssavokraštokultūriniamegyvenime.Darbaisiunčiamipaštu(Laisvėsal.19,LT90122Plungė).Fotonuotraukųformatasnuo20x30cm.Būtinanurodytikiekvienonuotraukosautoriausvardąirpavardę,kūriniopavadinimą,sukūrimodatąirjeireikia,autoriuspridedapapildomusduomenis.Darbusprašomepristatytiiki2012m.gegužės20d.NuotraukoseksponavimuiparuošiamosPlungėsviešojojebibliotekoje.
DuomenyskataloguiTrumpasautoriausgyvenimoirkūrybosaprašymas;Autoriausportretas;Kontaktiniaiautoriųadresai.
Apdovanojimai(Savivaldybėspadėkosraštai,prizai,nominacijos)
KūriniųeksponavimoirgrąžinimotvarkaKūriniaigrąžinamipasibaigusparodaidalyviųnurodytuadresupaštuarbaperduo
damipermiestųpartneriųdelegacijųnarius.
RengėjaiPlungėsr.Savivaldybė,Plungėsviešojibiblioteka,Plungės irRietavokraštofo
tografųklubas„Žybt“,Draugija„Saulutė“,Draugija„Partnerystėi“/„Partnerschaft“(Mendenas,Vokietija)
ParodosrengėjųkontaktinėinformacijaRasaJonušienė,PlungėsrajonosavivaldybėsadministracijosStrateginioplanavimoir
investicijųskyriausvyr.specialistė(Tel.+37061862657;epaštas:[email protected])VioletaSkierienė,Plungėsrajonosavivaldybėsviešosiosbibliotekosdirektorė(Tel.
+37044872372;epaštas:[email protected])KristinaPaulauskaitė,Plungėsviešosiosbibliotekosdailininkė(epaštas:zemsau
ParodosorganizaciniskomitetasPlungė
Viskasprasidėjolietuviųkalbos kabinete, kuriamemus abi lietuvių kalbosmokomokytojaVilmaMosteikienė.Būtenttojeklasėjemes ir išgirdome apie L.Donskiobiuroorganizuojamąrašiniųkonkursą„Mūsųteisėsirpareigos“,paremtąLietuvosRespublikosKonstitucija.Abi nusprendėmejamedalyvauti.Galbūtapsisprendimą lėmė tai, jogkonkursą paskelbė toksautoritetas, kaipL.Donskis, o gal suviliojo trimsgeriausiųrašiniųautoriamspažadėtasprizas–kelionėįEuroposParlamentąBriuselyje...Įdomutai,kadrašytipradėjomeatskirai,kadangimokomėsskirtingoselietuviųkalbosgrupėse,visiškainesitardamos.Konkursosąlygosebuvo
pateiktostrystemos(„Koksžmogaus teisių ir pareigųsantykis?“,„Žmogausteisių–daug.Kurisvarbiausia?“bei „Ar turime toleruotinetolerantiškus žmones?“),iškuriųpasirinkusvienąir reikėjo parašyti dviejųpuslapių rašinį. Nesitarusiospasirinkomeskirtingastemas.Morta rašė apie tole
ranciją netolerantiškiemsžmonėms,glaudžiaisusiejotemąsulietuviškosistorijos
gėdos–žydųgenocidopavyzdžiu,oLinanusprendėgvildentitemąapie,josnuomone,svarbiausiąžmogausteisę–teisęžinoti.Praėjovienasavaitė.Vė
liau antra, trečia...Beveikužmiršome apie konkursą,kai netikėtai sulaukėmeelektroninio laiško, kurioturinysprivertėpašoktinuokėdės.AbibuvomepakviestosdalyvautilaureatųapdovanojimoceremonijojeLietuvosRespublikos Seime!Pasirodo,mūsų rašiniai iš165 pateiktų darbų patekotarp 13 geriausiųLietuvoje.Taijaubuvolaimėjimas,tokiossėkmėsneiviena,neikitanesitikėjome.Su šia džiugia nuotai
kames irmūsųmokytojaV.Mosteikienė traukiniuišdundėjome įVilnių, kurmūsų laukė ekskursija poSeimą ir, žinoma, laureatų apdovanojimų ceremonija, kurioje turėjo būtipaskelbti trys laimėtojai,keliausiantys į Briuselį.Apdovanojimų ceremonijos pradžioje L.DonskiopatarėjosJ.Choromanskytėsištarti žodžiai, jog, kitaipneiplanuota,įBriuselįvyksketuriosmokinėsirTRYSjųmokytojos, privertėmūsųširdis keistai suspurdėti irmintyse pagalvoti, armes
mokamegerai skaičiuoti...Jukmesvienintelėsištrylikosdalyviųatvažiavomesutapačiamokytoja!Nuotosakimirkospradėjometikėtikalėdiniaisstebuklais...Irištiesųabibuvomepakviestosatsiimti kvietimo kartu sumokytoja vykti į EuroposParlamentąBriuselyjeateinantįpavasarį.Kaippatysorganizatoriai
pasakė:„...taiyraunikalusatvejis,kaidviplungiškės,besimokančiostojepačiojemokykloje, sėdinčios vienamesuole,besimokančiospastąpačiąlietuviųkalbosmokytoją, tampa laureatėmis...“Tai iš tikrųjų buvo unikalus atvejismūsųgyvenime, nors vienamesuole ir nesėdim...Dar irdabarnegalimepatikėti,kadkovo pabaigoje vyksime įsavaitės trukmės kelionę įEuropos Parlamentą, tuopačiuaplankysimeAmsterdamą,Prahą,BriugęirkitusEuroposmiestus.Tai patigeriausia kalėdinė dovanamums,okartuirpaskatinimas nepatingėti dalyvauti.Juk niekada nežinai, kadanetikėtaitaugalinusišypsotilaimė...
MortaStasikėlytėirLinaRadvilavičiūtė
Plungės„Saulės“gimnazija
Biblioteka–fotomenotradicijųtęsėjaPlungėje
Šis fotografinis judėjimastaip pat įtvirtina Plungėsviešosiosbibliotekosvaidmenį, tęsiant fotografijostradicijasregione.2012m. „Fotoalėjos“
dalyvių bei 2011m. prieViešosiosbibliotekosįkurtoPlungėsirRietavofotografųklubo„Žybt“laukiarimtosirdidelioasmeninioindėlioreikalaujančiosgrupinėsbeitarptautinėsparodos:„Plungėsfotobienalė2012“,6ojiPasauliožemaičiųdailėsbeifotografijosparoda,„Fotoalėja2012“kartusuPlungėsmiestais partneriais. Šiasparodas vienijanti tema –miestasirkaimas.FotografijosparodojeŽe
maitijosnacionalinioparkoparodųsalėje–dvarosvirneeksponuojami2011m.„Fotoalėjos“ dalyvių darbai:Oksana Šukienė,KęstutisVaitkus,SilvaGalvadiškytė,AlgimantasVerkys,AlfonsasBeresnevičius,Tadas
Atkeltaiš7psl. Končius,JaninaNavickaitė,IlonaVaitiekutė,KristinaPaulauskaitė, RomualdasLukošius,Kostas Slivskis(Plungė),GintautasMargis(Plateliai), Sigitas Kazlauskas (Viekšniai),AdasSendrauskas(Palanga),JolantaKlietkutė (Kretinga),Alma Kerpauskienė, Gitana Jazdauskienė (klubas„efoto“,Mažeikiųskyrius),Klaipėdos fotomokyklos„Fotocat“ (vadovaiAlė irVirginijusJankauskai)lankytojų 2010m. nuotraukųkolekcija. Pristatomi palangiškio fotomenininkoAdoSendrauskokuruojamoprojekto„TrapusJaponijospatrauklumas“autoriai:MasumiKawamura(Japonija),ŠarūnasKasmauskas(japoniško sodo prieKretingosįkūrėjas),RadaMatulevičienė (Kretinga). ParodojePlateliuose eksponuojamatik po vieną šių autoriųdarbą iš jų didelių ciklų.Fotomenininkė MasumiKawamura 2006m. atvy
koįLietuvąpamatytiJonoMekotėviškės–SemeliškiųirJaponijoježinomųkurortų–PalangosirNidos.Taipgimėkelionėsvaizdųparoda„IknowYuogo“,rodytaPalangoje ir Tokijuje. Š.Kasmauskasfiksuoja savojaponiško sodo, kuriamojaponųlandšaftospecialistų,gimimoetapus.R.Matulevičienė–garsi verslininkėsukūrė fotoreportažą apieHirosimąirNagasakį.Taipšie autoriaiA.Sendrauskodėkasusibūrėbendrojeparodoje, skirtoje Japonijostautai, nukentėjusiai nuožemėsdrebėjimo,cunamioir katastrofos Fukushimosatominėjeelektrinėje.Paroda„Fotoalėja2011“
parengta,bendradarbiaujantŽemaitijos nacionaliniamparkui ir Plungės viešajaibibliotekai, Platelių dvarosvirne veiks iki 2011m.lapkričio25d.
Plungėsviešosiosbibliotekosdailininkėir
fotografė
KvietimasįEuroposParlamentąIš ru de niš ko Vil niaus 2011 m. gruo džio 9 die ną grį žo me į žie miš ką ją
Plun gę. Par vy ko me ne tuš čio mis. Do va nų par si ve žė me kvie ti mą pa va sa rį ap lan ky ti eu ro pos par la men tą Briu se ly je. Kaip tai nu ti ko?
Nukelta į 9 psl.
Li na Radvilavičiūtė
Žmogausteisiųdaug.Kurisvarbiausia?Jeigužinočiau,vertinčiau
teisę į laisvę, nes galėčiaunevaržoma priimti sprendimus.Jeigu žinočiau, naudo
čiausi teise į privatų gyvenimą; juk informacijaapiemaneyranebetkienoreikalas.Jeigužinočiau,brangin
čiau teisę į lygybę priešįstatymą, nes nesijausčiauišskiriamakitųatžvilgiu.Jeigu žinočiau, džiaug
čiausiturėdamateisęįžodį.Kalba yra yra pagrindinėpriemonėbendrautiirišsakytinuomonę.Jeigužinočiau,trokščiau
teisėsįnuosavybę,nesga
lėčiaumatytisunkausdarborezultatus.Betpirmiausiaturiuįgau
titeisęįžinojimą.Kodėl žinojimas svar
bus? Jis gimdo dvi benesvarbiausias pilietinės visuomenės vertybes: laisvę rinktis ir atsakomybėssuvokimą.Manau, tai yrademokratijos vertybinispagrindas.Todėl jokia sudėtingesnėinstitucijanegaliilgai ir taikiai gyvuoti besąžiningos tarpusavio komunikacijos.Organizacijos „Freedom
House“paskelbtamepasauliniame2011metųspaudoslaisvės reitingeLietuvada
lijasi3639vietas tarp196šalių.Kaipiranksčiau,mūsųšalispatekoį68šalių,kuriojespaudayra laisva,grupę.Didžiuotis iš tiesųyrakuo.Tačiau palikime reitingusspecialistams irpatyssavęspaklauskime,armus,piliečius, tenkinadabartinėLietuvos žiniasklaida?Vienadieniškumas,rėksmingumas,tendencingumas, neobjektyvumas, grubuskišimasisį asmensprivatųgyvenimą–visataibūdinganevienkomerciniųtelevizijųlaidoms.Spaudagalbūtišsišokakiekmažiau,bettenkapripažinti,
/ 2012 m. sausio 27 d. PENKTADIENIS, Nr. 1 (679) 9ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ
kaddidesnėspaudosdalisyra„geltonoji“,temoskartojasi,orimtųanalitiniųstraipsnių,konstruktyviųkritinių idėjųrandame per retai.Ar žiniasklaidosatstovaitinkamaiatliekasavoesminęfunkciją–suteiktiteisęžinoti?Mūsųspaudos, televizi
jos, internetininių portalųtamsioji pusė yra pagrįstalaisve,kuriojebeveiknėravietosatsakomybei.Liūdnaišdaliesdėlto,kadmesšiuoatžvilgiuesamenereiklūsirpasyvūs.Norssociologiniaityrimai rodo, kad lietuviųpasitikėjimas žiniasklaidamažėja,bulvarinėslaidosirįžeidžiantysstraipsniaineprarandasavopopuliarumo.Kaiinformacinės„šiukšlės“sulaukiatokiodideliopasisekimo, apie atsakomybękalbėtisunku.Žiniasklaidos ir žmonių
Nevisadanetolerancijabuvoopivisuomenėsproblema.Pasaulio,taippatirLietuvos,istorijojegalimeįžvelgtidaugybęgražiųpavyzdžių,kokietolerantiškivienaskitambuvožmonės.Vienasgražiausiųpagarbosvienaskitamįrodymųmūsųšaliesistorijojeyražydųirlietuviųsantykiaitarpukariometais.
„Kai su šeima atsikėliaugyventi į Plungę, jaučiausitaip,lyggyvenčiauIzrealyje.Kas antras gyventojas buvožydas.Mūsų didelė bendruomenė turėjo ryškią autonomiją–šiamenedideliamemiestelyje turėjomemokyklasirturtingųjų,irvargingesnių šeimųvaikams, bankus,biblioteką, kiekvieną dienąskaitydavomehebrajų kalbaparašytuslaikraščius,dvasinęramybęsurasdavomemaldosnamuose. Na, ir, žinoma,triūsėme savo parduotuvėsemiesto centre. Į jas kasdienkonors nusipirkti ar tiesiogpabendrauti užsukdavo nevienasvietinisplungiškis.Taibuvodvi skirtingaskultūrassujungiantivieta.Plungėsgyventojamsreikėjomūsų.Mesjautėmės reikalingi.“ savovaikystėsprisiminimaisdalijasivienintelisbelikęsPlungės žydas Jakobas Bunka.KodėlišnykožydųbendruomenėsLietuvoje?Atsakymąžinomeirvisdarjaučiamešiąistorijosgėdą.Okodėlmaištauja Paryžiaus ir Londonoimigrantai? Kodėl niekaipnerandama būdo, kaip liktitolerantiškiemskitų tautų irreligijųžmonėms?
Pastaraisiais dešimtmečiaisskirtingųtautųkultūrosir žmonės plačiai pasklidopopasaulį. Skeptiškifilosofai, kai kurie politikai tautųglobalizaciją laiko didele
šių laikų problema.Tačiausavaime tai nėra nei geras,nei blogas reiškinys.Blogujį galimepavadinti dėl kasdien įvykstančių išpuoliųtosepasauliodalyse,kurtelkiasikeliostautos.Atsirandanuomonė,kadten,kurpinasikelios skirtingos kultūros,yrapavojingagyventi.TačiaupriešAntrąjį pasaulinį karą,kaižydųbendruomenėPlungėjesudarėapie50procentųvisųgyventojų,viskasbuvokitaip:dviskirtingoskultūrospadėjovienakitaigyventiirišlikti.Atrodytų,kadŽemaitijosmiestelyje apsigyvenęžydai turėjo sukelti vietiniųplungiškiųpasipiktinimą.Betviskasvykovisiškaipriešingai:plungiškiainejautėjokiosskriaudosužleisdamimiestocentrąkitataučiams.Priešingai, jie džiaugėsi galimybeįsigyti ką nors reikalingo arnematyto žydų kromeliuose.Galiausiaidvitautostaipsusiejosavogyvenimus,jogpadėdavovienikitiemsžemėsūkio darbuose.Tėvamsdirbantvaikaižaisdavokartu...Niekasnesišvaistėskambiomis frazėmis, tiesiog taikiaisugyveno.
Tačiau atėjoAntrasis pasauliniskarasirPlungėsžydųbendruomenėbuvosunaikinta.Nugriautosabisinagogos,kromeliai, žydųmokyklos–viskas,kasgalėjotaptiįrodymu,jogdvitautosgalisudarytistipriąirdarniąbendruomenę.Dabar ieškome būdų, kaipįskiepyti toleranciją žmoniųširdyse,ojuktereikiaatsigręžtiįpraeitį.Plungėsprieškarioistorija yra puikus skirtingųtautų sugyvenimopavyzdys.Svarbiausia įsisąmoninti, jogkitatautisarkitatikisšaliayranekliūtisišsaugotisavotautossavitumą,betunikaligalimy
bėpraturtintijį,pažintipasaulįnetneišvykus iš savo šalies.Kitatautis galbūt nustebinssavo amatais, tradicijomis,menu...Galbūtjisturitokiospatirties,kokiosmūsų šalyjelabai trūksta, ir galimumspadėti?
Istorijos puslapiuose likogėdinginetolerancijoskitomstautomspėdsakai.Tačiauapsidairęaplinksuprasime,kadvisa tai tebevyksta ir dabar.Neseniai Europą sudrebino jaunų emigrantų išpuoliai prieš britų policininkusLondone.Visa tai kilo dėljuodaodžio gyvybės, kuriąnusinešė policinko paleistakulka kelių reidometu.Arbritųpolicijabūtųėmusistokių veiksmų, jei juodaodžioMarkoDagano vietoje būtųbuvęs anglas?Mes galimekaltinti britų policininkus,atėmusius gyvybę žmogui,galimekaltintisukilėlius,kuriųsurengtiprotestaipadarėlabaidaugnuostoliųirpalietėpaprastusžmones.Tačiaušisįvykis labai aiškiai atspindi,kodėl šiamepasaulyje labaisunkurastistabiliądaugiakultūrę visuomenę. Jis parodo,jognėravienosteisiospusėsšiuosekonfiktuose.
Visuomenėyramūsųšeima.Ojukkiekvienasšeimosnarys turi pareigas, kuriųprivalo laikytis,kadgyventišeimoje visiems būtų gerair saugu.Tačiau, deja, šiospareigosdažnai yra pamirštamos.Viena iš pagrindiniųtaikaussambūviosąlygųyrapagarbagretaesančiam–kitamirkitokiam.Tačiauargalimagerbtitą,kurisnegerbiakitų?Ašmanau, kadbūtinagerbtiirnetolerantiškusžmones, nes tonedarydamimespatystampamenetolerantiškikitųnuomonei.
Gerbtižmogųirgerbti jopoelgiusyraduskirtingidalykai.Mesprivalomegerbtikiekvieną.Taiyramūsųpareiga,dėlkuriosmesnesameatskirtinuopasaulio.Tačiau,skirtingaineipatysžmonės,jųpoelgiainevisadagalibūtitoleruojami.Messusidaromesavo nuomonę apie žmoniųelgesįirsprendžiame,pritartitamarne.Manau,kadvidinissvarstymasirgebėjimassavarankiškaisusidarytisavonuomonęyravienaišsvarbiausiųsavarankiško ir sąmoningožmogaus savybių. Svarstymas parodo, jog jis nepasiduodadaugumosnuomonei,sprendimuspriimapats, jogjam rūpi, kokioje aplinkojegyvena.Na, o apsisprendimas toleruoti ar netoleruotitam tikrus žmonių poelgiusatskleidžiažmogausdvasinesvertybesirmoralę,kitaiptariant,žmogausasmenybę.Išto, kokius poelgius žmoguslaikotoleruotinaisirkokiemsnepritaria, galime spręsti,kaip pats žmogus pasielgtųpanašioje situacijoje, ką jislaikoteisinguelgesiu.Tačiaukaikuriųveiksmųnetoleravimas,kaipirtoleravimas,taippat gali būti žalingas, jeigujis sukelia nepagarbą žmogui.Mesturimesuprasti,jogmūsų netolerancija niekadaneturi peržengti tam tikrosribos,užkuriosprasidedakitožmogausnegerbimas.
Ar turime toleruoti netolerantiškus žmones? Taip.Ašmanau, kad tolerancijayrapagarba,kuriosyravertaskiekvienas.Tačiaunepaisantpagarbos netolerantiškamžmogui, mes neturėtumepritarti jo veiksmams, kylantiems iš netolerancijoskitokiam.
Plungė
Atkeltaiš8psl.
Žmogausteisiųdaug.Kurisvarbiausia?santykis– lygužburtasratas:jiformuojamus,omesją.Jeigušissantykisnetenkina, lieka tik įsiskverbti įrato vidų pačiam, bandantnaujomisidėjomisjįpakeisti.„Žurnalistastapopanašusį chirurgą, kuris atveriaskaudulįaržaizdą,bettaipirpaliekająnesusiūtą“,–teigiažurnalistu,televizijosirradijo laidų vedėju dirbęsRytis Juozapavičius. Jis,didelę gyvenimo dalį praleidęsžiniasklaidossrityje,atsisakė savo profesinėskarjerosirpastaruosiusdešimtmetųyražinomaskaipretorikos instruktorius.Pasitraukimomotyvas labaipaprastas: „Ieškojau veiklos, kuri ne apnuogina, osprendžiaproblemas.“Irašmatauprasmingesniųbūdųatstovauti žmogaus interesams, todėl savo ateitiesnesiejusužurnalistika.
O gal yra taip, kad žiniasklaidosturinyspriklausonuopaklausos,t.y.skaitytojų/klausytojų/stebėtojų,interesų?Aš esu linkusisuabejoti,nesaplinkoje (irsavyje)pastebiuneretąnusivylimąžiniasklaidoskompetencijairkokybe.Pavyzdžiui, kokį žurnalą turėtųskaitytiintelektuali,savimiiraplinkabesirūpinanti,savo šeimąmylinti, karjerosgalimybėmis ir netgi šiektiek politika besidomintiseptyniolikmetėmergina?Prekyboscentreperžiūrėjusžurnalųstovųturinį,peršasiišvada,jogtokiaskaitytojųgrupėneegzistuoja.Žurnalai„panelėms“mirgapatarimais, kaip pamiršti tavepalikusįvaikiną,atsikratyti„visųmerginųbaubo“celiulito,derintižieminiošalikoirkepurėsraštusarkuoskubiauikivasarossezono
įtilptiįSdydžiomaudymosi kostiumėlį. Juokas proašaras!Būtųnaivumanyti,kadtokioamžiausmerginųinteresų ratas apsiribojavaikinaisirmadųtendencijomis, tačiaušitokįmodelįbrukažiniasklaida.Panašiųpavyzdžiųgalimaaptiktiirdaugiau.Namie televizoriausekraneregiuspalvingąreklamą,kviečiančią įmodeliųatrankas,omokykloje prasilenkiu su kažkadamodeliokarjeraineabejingabendraklase,pervasarąsusirgusiaanoreksija.Esuįsitikinusi,jogžmo
gus, kuris žūtbūtinai norėsžinoti tiesą,sužinos.Kartumanau, kad ši teisėmumsturėtų būti prieinamesnė.Kur veda nežinojimas?Tūkstančiamsjaunųžmoniųpastaraisiaismetaisatrodė,kadpasaulįvaldoteisininkaiirvadybininkai,kolšiemet
pagaliau imta kalbėti, kadšiųspecialistųmūsųšalyjeparengta dešimčiaimetų įpriekį.Nepaisant to, į šiųspecialybių studijas ir šiemetstojodaugiausiaižmonių. Lietuvos aukštosiosmokyklos ir universitetainutyli, kiek jų absolventųbaigęmokytis įsidarbinapagalspecialybę.Nežinojimasvedaįnesusipratimus,už kurių pasekmes vėliautenkamokėtisukaupu.Verta nepamiršti, kad
ne kiekvienas teisės žinotitrokšta.Yra (ir veikiausiaivisada bus) žmonių, kurietiesosžinotinenoriarpasąmoningai jaučia,kadnežinantgyventilengviau.Toksgyvenimo būdas galbūttikrai psichologiškai sveikesnis, bet ar prasmingas?Turbūt ne.Manau, geriaujausunkus,negubeprasmiškasgyvenimas.Lietuva per dvidešimt
vienerius nepriklausomybėsmetus atkakliai bandėišsivaduotiiškomunistinio
melo–melovisiemsirapieviską–gniaužtų.Dabarmeslygirlaisvi.Tačiaunuoko?Nuopareigos, sąžinės, tiesos? Spaudos laisvė, kaipirbetkokiakitalaisvė,yrabevertė be kiekvienamežingsnyje ją lydinčios atsakomybės. Todėl norisimatyti daugiau atsakomybės už pasakytą žodį.Neadministracinio bausminimoarteisinėsatsakomybės,omūsų pačių suvokimo,kokią įtakądaroviešumonpaskleistamintis.Žinojimas yra tarsi pra
dinė stotelė, į kurią reikiaatvyktipriešvažiuojantbetkurioskitosvertybėspažinimolink.Siektiteisėsįjįderėtųtiekperkantprekyboscentruose,tieknaršantinternete, tiek skaitant knygas,tiekkreipiantisįteismą,tiekgulantisįligoninę.Jukkaižmogusnežino,įkurįuostąplaukia, joks vėjas nebuspalankus, teigiaAntikosfilosofasSeneka.
Plungė
Mor ta stasikėlytė
Arturimetoleruotinetolerantiškusžmones?Paroda„ŽvilgsnisįŽemaitiją“Vilniausmiestosavivaldybėskultūros,sportoirtu
rizmodepartamentasirVilniausvaikųirjaunimomenogalerijaŽemaičiųdienųprogakviečiamažuosius,jaunuosiusŽemaitijosregionokūrėjuspristatytisavokraštogamtosgrožįirkultūrąsostinėjeVilniuje!Pieškite ir dalyvaukite parodoje „Žvilgsnis į Že
maitiją“, vyksiančiojeVilniausMokytojų namuosekovomėn.2d.–balandžiomėn.7d.Parodosatidarymas–kovo2d.16.00val.,KaziukomugėsVilniujeišvakarėse.
Dalyviai:mokyklinioamžiausvaikaiišŽemaitijosregiono.
Siūlomostemos:„Gamtoskaralija“–kuoypatingaŽemaitijosgamta,
kokiuosemiškuose,pievose,laukuosevasaromisžaisdavote,kokiusgyvūnussutikdavote,kuožavitės,kokiegamtosvaizdaiįstrigęįatmintį?„Statiniųmagija“–etnografinėarchitektūra,kaimai,
miestai, pilys, viskas, ką pastatė darbščios žmogausrankos.„Močiutėspasakos“–pasakosirlegendosapiegim
tąjįkraštą.Taippatlaukiamedarbų,pristatančiųkraštoetnogra
fiją–baldųpuošybą,tautinįkostiumą,medžiodirbiniusirkt.Galiterinktisirkitastemas,kurtiimprovizuotusžemėlapius,kūrybingaipristatytisavokraštoįžymybes,garsiuskūrėjus,kilusiusišŽemaitijosirkt.
Technikosirformatoreikalavimai:Atlikimo technikos, išraiškospriemonėsneriboja
mos.PiešiniainemažesnineiA3formato.
Dėlplatesnėsinformacijos:Sigita Stankevičiūtė –Vilniaus vaikų ir jaunimo
menogalerijosprojektųvadovė,tel.861446911,852122714,[email protected],
[email protected]planuojamądalyvavimąlabaiprašomepranešti
elektroniniupaštu.
Darbussiųsti:Vilniausvaikųirjaunimomenogalerija,Vilniausg.
39/6,LT–01119,VilniusDarbaiparsiunčiaminebus,dalyviųprašomepasiimti
patiems.Darbaimetuslaikobussaugojamigalerijoje.
Darbųlaukiameiki2011m.vasario22d.
2012 m. sausio 27 d. PENKTADIENIS, Nr. 1 (679) / 10 ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ
LidijaŠimkutė.TarpLietuvosirAustralijosAtkeltaiš4psl.
mėlynaspušųviršūnesrausvusklevusšafranininiusberžus
grybaiparaustakerpiųlovojrasanusiritasamanomis
medžioaksomas
voveraitėsšuolispažadinaakmenuotątaką
*
PAUKŠČIAINUSKRENDAnepalietęvandensištroškętokąpaslėpėveidrodžioįraše
kažkassukasiore
*SAULĖNUKRITOanttavopeties
mintysbeveik
permatomos
*
ŠNABŽDĖKIMEjūrasvienaskitam
išverkimevandenyną
*
IŠBLYŠKUSIOSNENDRĖSramunėliųsmėlyjesvyruojapomiglotasaule
laikasnuplaunažodžius
susiliejajūra,dangus
MĖLYNORŪKODANGUSstebėdamasmiškąišgirstanaktiespaukščiųverksmą
kviečiantįpraeinančiolaikosielas
*
JŪRAirtyla
plauktiplūduruotipakilti
palikti
*
UOLOSATODŪSISsusiliejasulaikotėkmejūroje
ParengėDainiusSobeckisPlungė
mintisiruola
*
ŽVAIGŽDĖSIŠSILIEJAaštriamnaktiesdanguje
medžiokelmo
suakmenėjępirštairausiasižemėnparaližuotojemėnesienoje
žodžiaiišplėšiapušieskankorėžiopaslaptį
*
an ta nas ka ka nauS kaS
Valstybė,kuriospiliečiaiyrapatenkintiĮvai rūs ty ri mo ins ti tu tai nuo lat at lie ka vi so kias ap klau sas – ko kios vals ty bės pi lie čiai jau čia si
lai min giau si, kur ge riau siai su tvar ky ta rin kos eko no mi ka, kas svar biau – ne prik lau so my bė ar ma teria li nė ge ro vė ir t.t. Ne se niai pa skai ti nė jau vie nos to kių ap klau sų re zul ta tus – šį kar ta klau si nė to jai sten gė si iš siaiš kin ti, ku rios vals ty bės gy ven to jai la biau siai pa ten kin ti sa vo vals ty be, la biau siai ja di džiuo ja si ir ma no kad ge res nės už ją jiems tik rai ne rei kia.
Nukelta į 12 psl.
Geriausiojivalstybė
Tyrimo rezultatai parodė, kad savo valstybepasaulyje yra labiausiaipatenkinti norvegai.Tyrėjai teigė,kadapklausosvykdytosbene125valstybėse.Manetaisudomino.Mat Norvegija nėra neididelė, nei galinga valstybė.Pasauliožemėlapyjejiniekuoneypatinga.Gyventojų panašiai kaip ir
LR– apie trismilijonus.Verčiasižemdirbyste,turineblogąžvejyboslaivyną,kalnuoserandamašiektieknaudingųiškasenų,tačiautai nėra nei auksas, neideimantai,neikokiosnorsypatingaivertingosstrateginės žaliavos.Turi naftos, jos užtenka saviemsporeikiams,šiektiekliekair parduoti. LR irgi turinaftos telkinįGargžduose,kažkada turėjo iržvejybos laivyną, turi ir šiek
tieknaudingųiškasenų,odirbamosžemės–žymiaidaugiauneiNorvegija.Tiesa, LR vyriausybė,
užuotplėtusiirsutvarkiusisavo žvejybos laivyną jįsunaikino,nestopareikalavoESinstitucijos–netsumokėjo laivų savininkamsirbendrovėms,kadšieatiduotųlaivusįmetalolaužą.TaigiLRpatilabainenorėjo turėti pelno išjūrųverslo.Naftostelkinįirgi buvo būtina atiduotiužsieniečiams. Ūkininkamsgimokamos išmokos,skatinančiosnedirbtižemės, o grūdus užgananemenką kainą perkameišDanijos. LR politikaidažnaipakalba,kadturėtume sekti Skandinavijosšaliųpavyzdžiu.IšSkandinavijospusiasaliovals
tybių,bent jaugyventojųskaičiumimus labiausiaiatitiktųNorvegija.Tiesa,apie skandinavų pavyzdįpolitikai tik šneka – patirties semtis jievažiuojakitur–įArabųEmyratus,Kiniją,NaująjąZelandijąirkt.Paslaptispaprasta–Norvegijaturistaujantiemsyralabaibrangišalis.Josvyriausybė nesistengiavystyti turizmo verslo irvisainetrokštakadkalnusbeifiordusužplūstųužsieniečiųpulkai.
Norvegija–norvegams
Nors tokio šūkionorvegai eidami gatvėmisneskanduoja ir užsirašęniekur nėra, bet nuvy
Mokytoja Ganutė Matevičiūtė ir poetė Lidija ŠĮimkutė. 2008 m.
Lidijos Šimkutės kūrybos vakaras „Skalvijos“ kavinėje. Plungė, 2008 m.
Plungiškiai su poete L. Šimkute „Skalvijos“ kavinėje.
/ 2012 m. sausio 27 d. PENKTADIENIS, Nr. 1 (679) 11ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ
Atkeltaiš2psl.
LietuvisrašytojastremtyJispagaliauneimaįširdį,jeikartaisyranetpajuokiamas,
kaipsvajotojasarmažakalbislinksmosedraugijose.Tremtiesgyvenimejislabiauyrapastebimaskaipad
vokatas, inžinierius, kunigas, gydytojas, redaktorius irjuodarankisdarbininkas,negukaipraštožmogus.Rašytojui teikiamapagarba būna žaibinė: ji sutviska
scenojeirtuojužgęsta.
II
Tačiauirtokioseaplinkybėserašytojasliekajūsųbrolisbeisesuo,kurįVisagalispašaukėypatingamuždaviniui.Jisžinosavovertę,paskirtįbeiatsakomybę,irtasžino
jimasrašytojąpastatoskirtingonplotmėn.NykosNiliūnopoezijojerandamešįdrąsųteigimą:„Iramžinybęgriauskūrybosšauksmasneramiaiklai
kus“.Griaus...Kasgriaus?Artosvisoslietuviorašytojonašlaitėsknygelės,dūlan
čiosspaustuviųsklepuosebeskaitytojo?Tonesakau.Amžinybę griaus žmogaus nerami dvasia, jo aistros,
emocijosbeipolėkiai, iškelti įmenokūrinius–poeziją,epą,muzikąirplastinįmeną,kursavovietelęrasirlietuviskūrėjas.Kūrybanėraakliarbairacionalūsprasiveržimai,kokius
meskartaisregimegamtojebeivisatoje.Kūryba yra estetinė darna, turinti dievišką pobūdį ir
griaunantitamsąbeichaosą.Čianėralaikosnauduliui–Kūryba–dinamiška,nesatspindiDievogalią,kurios
procesasniekadnesibaigia.Jinerami,nessavošauksmuliudijakitątikrovę,sukuria
bentkūrimoproceserašytojasbendrauja.Kartais jis girdi šaukiančias žvaigždes, kartais jūras,
kartaismažyčiusžemėstvarinius,kartaisžmogų,kartaisvisątautą...Rašytojas turi pagauti tuos skausmo bei džiaugsmo
balsus,juosperleistipersaveir,sulydęsįpoezijos,epo,dramosveikalus,atiduotisavobroliams.Taskūrybosprocesas,jeiįsibanguojapilnai,reikalauja
visožmogaus,visojolaiko,visosjomeilės...Tiktadagimstadidelimenoveikalaiirtautos,kartaisdėl
keliųžymiųrašytojų,iškylaįkultūrinesaukštybes.
Betkokiagiironija!Žmonijasavodidžiuosiusrašytojusbeimenininkus,kol
jiegyvi,dažnaipajuokė,atstūmėirnetmarinobadu.
III
Negalimesakyti,kadmūsųtautojekoksžymusrašytojasarmenininkasbūtųbuvęsatstumtas,arstačiainumiręsišbado.Daugiausia, ką galėtume apgailėti – jis buvo neretai
pamirštas.PamirštikurįlaikąbuvonetDonelaitisirČiurlionis.Ganapamirštišiuometuyramūsųdidiejipoetai,Ais
tisirBrazdžionis,didiejijaumirędailininkai,GaldikasirKiaulėnas.PaliktiDievovaliailiekairvisigrožinioraštobeimeno
žmonės.Niekasneklausia,kokiojieamžiaus,kaipišsiverčia,ar
turipensiją,–norsjųkūrybalaikodvasiniaigyvąlietuviųtautosšakątremty.Pagaliauniekonegirdėti apieplanuojamąparamą se
natvės bei ligos ištiktiemsmūsų kultūrininkams, norsAmerikoslietuviainiekadnėrabuvęfinansiškaistipresni,kaipšiandien.Tačiaudėl tųdalykųpasrašytojusnėra jokiokartėlio
visuomenei.Irčianoriuvėlgrįžtipriesavokalbospagrindiniotei
ginio:Lietuvisrašytojasyrajūsųbrolisirsesuo.Jamnerūpipriekaištai–jamrūpikūryba.Jamnerūpi,kiekmilijonųAmerikosbeiKanadoslietu
viaituribankuose–Jamrūpi tremties irvisos lietuvių tautosdvasiniska
pitalas.Kiekvienasrašytojaspagalsavotalentąkraunajį,nerei
kalaudamasprocentų,betpatsprimokėdamasširdim.Kažinaryrakitatautapasaulyje,kuriosrašytojaibūtų
taipsuaugęsujakūrybiškaiirvisuomeniškai.Nuopatžiliausiųlaikųbeveikkiekvienasmūsųrašytojas
atpylėirvisuomeninėsduoklės,kaipmokytojas,kunigas,organizatorius...Žinoma,galikaspadejuoti,kadmesneturimNobelio
premijoslaureatų–taip,neturime,betužtaimesturimerašytojus,kurie,lygsąnariaisukūnu,yrasuaugęsutauta.Jųkūrybą,perdvelktątautosskausmubeilūkesčių,ga
lėtumepavadinti tuo„klaikiaineramiušauksmu“,kuris,jeigu, jau ne amžinybę, tai tikrai griovė vergiją, tamsą,nesantaikas.Pradedantkukliomissenoviniųkatekizmųgiesmelėmis
irbaigiantšiųdienųiškiliųjųpoetųeilėm–lietuviųliteratūra,poezijabeiproza,yragarbėshimnastautai.
Geografinėbeikultūrinėizoliacijanemažaitrukdėmūsųrašytojamsužsiimtipasaulinėmistemomis,betjipadėjosusitelktiįsavotautos,žmogaus,žemėsbuitįirišgautiestetinętiesą,kuritikriausiaipraturtinapasaulinęliteratūrą.Kasčiablogo, jeigu ir tremty lietuvis rašytojasvaiz
duojakaimą?–taitikženklas,kadjisyrasuaugęssusavožeme.Kasčiatokio–kaimasarmiestas–visurtapatižmo
giška drama sumeile, skausmumirtim– visur aruodasrašytojui...
* * *Baigdamassavožodį,noriuprimintivisųmūsųateities
realiągalimybę.Aptilus šių laikųaudroms,Lietuvos istorijojebus ra
šoma:„Apie30.000pasitraukusiųnuokomunizmošviesiųlie
tuviųirlabaigeraiįsikūrusiųAmerikoskontinenteturėjovirš100pajėgiųrašytojų.Rašytojai buvo palikę gimtąją žemę, ieškodami lais
vėskūrybaiirtikiedamiesisveturlabiaupasitarnautisavožmoguibeitautai.Deja,jųknygosmažaitebuvoskaitomosirperkamos.Dėltotremtieslietuviųkultūrinislygisvislabiauirla
biausmuko.Knygosnuvertinimasprisidėjopriešeimųnutautėjimo,
irlietuviųišmokslintivaikainuėjosvetimaiskeliais…“Taipbus rašoma,nes tokianelaimingayramūsų tik
rovė.Betnepulkimeneviltin!Tarplietuviorašytojoirvisuomenėsdarnėranutrūkęs
ryšys.Rašytojaiirvisuomenėdartebėravieningatautiniame
darbe.Rašytojasirskaitytojasdarsusitinkakoncertuose,lite
ratūriniuosevakaruose,organizaciniuosesusirinkimuose,demonstracijoseirparodose.Reikiatikvieno,kadjiedažniaususitiktųakisįakįra
mybėsvalandą–knygospuslapiuose.Tiktokiamesusitikimerašytojasirskaitytojaslabiausiai
tampabroliaisirtarpjųužsimezgadvasinėgiminystė.Tiktokiamesusitikimejiegeriausiaisusiartinairabi
pusiaipraturtėja.MieliDetroitolietuviaikultūrininkai,Jūsesaterašytojų
viešopagerbimopionieriai.Būkitepionieriaiiratgaivinimelietuviškosknygosskai
tytojuje.Ugdykitešiąidėją!Jūsųakademijayra,lygpriešaušriošviesaįnaujądie
ną–Įdieną,kailietuvisrašytojasirskaitytojasbroliškaisu
sitiksirnebesiskirsknygospuslapiuose.ParengėDainiusSobeckis
Plungė
KONKUrsAs, sKIrTAs PLUNGės sAVIVALDOs 220
meTų jUBILIejUIKviečiamevisus,mažusirdidelius,dalyvautikūrybiniame
konkurse„Gimtinėmanoakimis“,skirtamegarbingammūsųmiestojubiliejui–220iesiemsSavivaldosmetams.Tiknuomūsųpačiųpriklausogyvenimokokybė,mes
patyskuriamesavoirsavovaikųateitį,todėlsvarbugyventinerytojumi,ošiandiena.Šiuokonkursusiekiamaskatintikūrybinęmintį, sąmoningą, pilietišką požiūrį į pasaulį,savošalį,savomiestąirpačiussave.Pasidžiaukimevisikartusavosukurtaisdarbais,pasidalinkimegebėjimaisirtalentu.
Konkursodalyviaikomisijosvertinimuiikikovo10d.pristatopovienąkonkursinįdarbą:audio,videoarstatinęvaizdomedžiagą (nuotrauką,montažą ir pan.), dailės,muzikos,literatūroskūrinį,šokį,spektaklįirkt.Svarbu:apie ketinimą dalyvauti konkurse prašytume praneštikonkursoorganizatoriamsikišiųmetųsausio23d.el.paštu:[email protected]arbatelefonu+37069852900.
Geriausikonkursuipateiktidarbaibusapdovanotiprizaisbaigiamosiosšventėsmetukovo30d.PlungėsKultūroscentre.Nuo vasario 28 d. konkursui pateiktus darbusgalėsite išvystiKultūroscentroparodųsalėjesurengtojeparodoje.
Tikslesnės informacijos apie konkursą teirautis: [email protected] arba [email protected] arba tel. 8 448 72372
Konkursoorganizatorius-KrikščioniųpartijosPlungėsskyri-auspirmininkasPetrasBeinoras.
Konkursopartneriai–Plungėsviešojibiblioteka.
DĖMESIO!Vasario2326dienomisParodųcentreLITEXPOvyks13ojitarptautinėVilniaus
knygųmugė.KartuveiksirBaltijosknygųmugė,rengiamaVilniujekastrejimetai(daugiauinformacijossvetainėjewww.litexpo.lt).KasmetVilniausknygųmugėjedalyvaujagaususPlungėsnevyriausybiniųkultūros
organizacijųnariųbūrys.IšvykąrengiaKalbosdraugijosPlungėsskyrius,draugija„Saulutė“.NorinčiuosiusvyktiįšiųmetųKnygųmugęprašomeregistruotisPlungėsviešojojebibliotekoje.Informacijatel.844872372,861465329;el.paštas:zem[email protected]
„Žemaičiųsaulutės“skaitytojųdalyvavimasmugėjebūtinas!..
„Žemaičiųsaulutės“redakcija
Dėmesio!
Tęsiasi „Žemaičių saulutės“ 2012 metų
prenumerata!
Kviečiame užsisa
kyti!
2012 m. sausio 27 d. PENKTADIENIS, Nr. 1 (679) / 12 ŽEMAIČIŲ SAULUTĖ
Savaites ese. .
Draugijos „Saulutė“ 2012 metų programa „Regiono kultūros laikas
“Žemaičių saulutėje“
Rengėjas -DRAUGIJA „SAULUTĖ“Savaitraštis leidžiamas nuo 1994 m. spalio 4 d.
Laisvės al. 19LT-90157 PlungėTel.: (8 448) 72 372, 72 375E. p. [email protected]
Redaktorius - Kristina PaulauskaitėPavaduotojas - Dainius SobeckisKalbos redaktorės - Genutė MatevičiūtėVilma Mosteikienė
Korespondentai: V. Liutikaitė, R. Žukienė,K. Vaitkus, A. Veitienė, J. NavickaitėRinko - Z. Jonušaitė
LeidėjasUAB „Plungės žinios“Vytauto g. 9B, LT-90123 PlungėTel./faks.: (8 448) 71 012, 70 400.
Tiražas - 1 500 egz.
Spaudė UAB „Skalva“ (Kretinga). 2 spaudos lankai. Straipsnių ir laiškų autorių nuomonės gali nesutapti su redakcijos nuomone. Maketavo Žydrūnas Pilitauskas (Vytauto g. 9B, LT-90123 Plungė. Tel.: (8 ~ 448) 70400, 8 ~ 682 56996. E. p. [email protected]).
dai nius So bec kiS
IšbaimėsDaugelisžmoniųtikiDievu.Tikarjųtikėjimasyrakuo
norspagrįstas?Kamreikalingastastikėjimopagrindimas?Jukžmogusarbatiki,arbanetiki.Tarpiniovariantonėrairnegalibūti.Galkasnorspaprieštarausirpasakys,kadgali būti ir pusinis tikėjimas.Tik kaip tai suprasti?Dėlvienųdalykųyratikima,odėlkitųne?Tikimatik tuo,kasnaudingaasmeniškaižmogui,okasjamjaunenaudinga, tuo netikima.Ar vieną dieną pasitikimaDievu,kaisekasi,okitądienąjaune,kainesiseka.Čiakaipsuastrologinėmisprognozėmis:perskaitaihoroskopą,irjeijiskalbateigiamusdalykus,tuomettikima,ojeiprastusdalykus–netikima.LabaigeraiDievobuvimogalimybęyraapibrėžęsBlezas
Paskalis.TaspatsfizikasPaskalis,kuriopavardėspirmosiomisdvejomisraidėmisPayramatuojamasslėgis.PagaljotikimybiųteorijągalimalabiaunetikėtineitikėtiDievu.Tikartaigeriausiasvariantas?Pasvarstykime.Jisteigia,jeiDievonėra,omes juonetikime, tainieko tokio,nesmumsnuotoblogainebus;jeiDievonėra,omestikime,taippatniekoblogo,galnetgerai,nesgyvenimąnugyvensimeetiškai;jeiDievasyrairmestikime,tuomettaippatviskasgerai,nesgalutiniametiksle(nemaišykitesufilmuFinaldestination)būsimeišganyti;betjeiguDievasyra,omesjuonetikime,taivargasmums.Tadajauniekasnepadėspaskutiniąjądienąprisistačiussunetikėjimu.Vadinasi,pagalB.Paskalį,išeitų,kadegzistuoja25%tikimybė,kadDievasegzistuoja,irkadmumstaigalibaigtislabaiblogai.Vistiektaiyralabaididelėtikimybė.Irjiskatinakažkaipsuktisiššiossusidariusiospadėties.Grįžtantpriepusiniotikėjimo,galimaprisiminti,kąyra
pareiškęsDievasApreiškimo knygoje. Jis grasina, kaddrungnustikinčiuosiuspašalinsišsavotautostarpo.Jamjaugeriaukarštiarbanetšaltitikintieji.Dievuinetgeriaunepusiniodrungnotikėjimoatstovas,betšaltastikintysis.Kaipsuprastitątikinčiojošaltį?Arkadjamšąlarankosirkojos?TurbūtneapietaieinakalbaApokalipsėje.Šaltastikintysistaitas,kurisžinotikėjimotiesas,betjomisgyvenimenesinaudoja,tuolabiauneskatindamaskitusjomisnaudotis.Atsižvelgdamas įB. Paskalio tikimybių teoriją, esu
pasirinkęstikėjimopoziciją,nepriklausomainuotoaryraDievasarjonėra.JeiDievonėra,oašjuotikiu,tainuotomanblogiaunebus.Šįžemiškąjįgyvenimąnugyvensiudorai iretiškai.JeiDievasyra iraš juo tikiu, taigalutiniamerezultateturiubūti,irbūsiu,išganytas.Kasskatinamanetikėti,jeiguDievonetnėra?Atsakymas:baimė,kadDievasgalibūti.Manotikėjimasparemtasbaime.Dievobaime.Bijau,kadDievasgalibūti,todėljuotikiu,nestiktikėjimasyravieninteliskeliasįišganymą.Jukirdemonaitiki ir dreba, kadDievas yra.Tai kodėlmumsnetikėti?Dabarkasnorsgalėtųpaklausti,kaipgalimatikėtiišbaimės?Arbaimsirpaprieštaraus,kadbaimingasarbailustikėjimasnegaliegzistuoti.Nepamirškime,kadBiblijoje,irypatingaiSenajameTestamente,kalbama(arbatiksliau–rašoma)apieDievobaimę.Jukartainetapatibaimė,apiekuriąkalbėjome?GalbūtkiekvienasskirtingaiirviskitaipsuprantameDievobaimę.AšbijauDievorūstybės,todėl juotikiu.JeigunebijočiauDievobausmės, tuometjuoirnetikėčiau.Vienasdraugassako,kadžmoguireikiatikėti,turėtiti
kėjimoobjektą,būtitikinčiuojusubjektu.OgeriausiatikėtiįDievą,kadirkokiuvardujįbeįvardintum.Šiojevietojeterminąreikiatikėtigalimapalygintisusąvokomisreikiapavalgyti,arbareikiapailsėtiarreikiapamiegoti.Taimesgalimeįvardintitikėjimoreikalingumuirkasnorstaipalygintųsupusiniutikėjimu.Galkasnorsdrįstųmanotikėjimąišbaimėsprilyginti
pusiniam,arbadrungnam,tikėjimui.Pagaltokiąinterpretacijąašturėčiaubūtiišspjautasišjoburnossuvisomisištoišplaukiančiomispasekmėmis–amžinomiskančiomis.Tačiaunesutinkusutokiainterpretacija.ManotikėjimasDievunėraneipusinis,neidrungnas.Mannesišviečiapragarokančios.Jūsvėlsakysite,kadtaituolabiaunėrakarštastikėjimasirjūsbūsiteteisūs.Dievasnemylidrungnų,betmylikarštusiršaltustikinčiuosius.Ašesušaltas...
Plungė
kęs Norvegijon gana greitai pajunti,kad esi nelabai pageidaujamas. Kaipjau minėjau – visųpirma užsieniečiuiviskastenyranepaprastaibrangu.Kronosir kitų šalių pinigųkeitimo kursas labaipalankuskronai.AtvykusiamišLRirpasikeitusiamsavolitusįkronasvietosbanke,kavospuodeliskavinukėje kainuoja 20– 25 litus. JAV turistui dešimt doleriųužkavospuodelįirgiatrodobrangu.Taipogisusidurisu
visišku abejingumu.VaikščiojauOsle, sudviempanelėmis lietuvaitėmis ir įtikinaujas eiti su manimiapžiūrėti „Framo“–RoaldoAmundseno laivo, kuris nugabeno ekspedicijas,pirmąsias pasaulyjepasiekusias šiaurės irpietų ašigalius.Bėda–nežinojomekureiti.Merginoskeliskartusbandėužkalbinti jaunus vyrus angliškai,norėdamos sužinoti,kurtas„Framas“yra.Vaikinaitikabejingaigūžtelėdavo pečiaisirnueidavo.Arbanesupratoangliškai,arba
Valstybė,kuriospiliečiaiyrapatenkinti
Atkeltaiš10psl. nenorėjokalbėtis.Bilietas į „Framą“kai
navo šimtą kronų – apieaštuoniasdešimtlitųpagaltuometinį kronos ir litosantykį.Jaunųverslininkųšeima sumanė papietautinedideliame restoranėlyje–sąskaitaužpietus–daugiaukaiptūkstantiskronųt.y.daugiaukaip800litų.TadnetirturtingamverslininkuikeliautipoNorvegijąyrabrangu.Vaizdingaiskalnaispaprastaigėrisipatysnorvegaiirvienaskitasšvedų turistas.NorvegijanestojoįEuropossąjungąirneketinaįsivedinėtieuro.Nusprendė,kadtainenaudinga. Šalis pakankamaiturtinga – sukurto BVPvertė vienam gyventojui(įskaitantiržindomuskūdikiusbeipensininkus)siekia57tūkst.dolerių(apie120tūkst.litų)metams.Tainėraitindaugpalyginussukitomis išsivysčiusiomisšalimis, tačiau išmokų išESfondųNorvegijanegautų–patiturėtųremtiskurstančius.BetojienenorėjoįsavoteritoriniusvandenisįsileistiESvalstybiųžvejyboslaivų.
KodėlLRpiliečiainegali?
KodėlLRpiliečiainegalisusitvarkytižvejyboslaivyno, gaudyti silkes,menkes bei skumbres ir
turėti iš to gražaus pelnotiek laivų savininkai tiekvalstybė?KodėlLRpiliečiai tu
rėdami trigubai daugiaudirbamos žemės nei norvegai, nepajėgia apsirūpintigrūdais,daržovėmis,vaisiaisirkitokiaisžemėsūkioproduktais?Kodėl turėdaminuosa
voježemėjenaftosgręžinįbrangiai perka benziną ištos pačiosNorvegijos irkitųšalių?Kodėlmumsmirktrūk
reikiaatominėselektrinės,onorvegaibejosapsieinairyraenergetiškainepriklausomi?Tų kodėl būtų galima
darnemažaivardinti.Norvegai pasitiki sa
vo teisėsauga – bene 98proc. apklaustųjųmanė,kad teismai, prokuratūra ir policija dirba gerai.Virš devyniasdešimt procentų yra patenkinti savovyriausybe bei valdžiosinstitucijomisirmano,kadvaldininkai dirba naudingądarbą.Norvegijagarsisavo keliautojais, pasauliniolygiomokslininkais,menininkais bet ten nėraneimilijardieriųneimul
timilijonierių. Bent jaupasaulinio lygio turtuoliųtikraine.Alkoholiniai gėrimai ir
rūkalaiNorvegijojebrangūsirpatiemsnorvegams,o turistui išLR jųkainosatrodo fantastiškos.Todėlgeriamairrūkomanedaug.Dvimetriniaivyraipasiimapo0,33litrotalposbokaliukąalausiršnekučiuojasi...GirtonorvegoOsleirtoliaukeliaujant, bent jauman,pamatytineteko.Norvegaibeveik nevagia. Palikęslagaminą parke ant suolopokeleto dienųgali rastijį nepaliestą toje pačiojevietoje,nebentparkątvarkantysdarbininkainuneštųįradiniųbiurą...Taigi, pavyzdžių LR
piliečiamsnereikiaieškotineiAfrikoje,neiJAV–labiausiai patenkinti gyvenimužmonėsgyvenavisainetoli – Skandinavijospusiasalyje.Beje, švedaišioje apklausoje užėmėpenktą vietą.Danai buvoantri.Taigi, kodėl mes ne
galime gyventi kaip norvegai?
Tel šiai
„Žemaičių saulutę“ skaitykite ir internete:
www.zemsaulute.blogas.lt