3
su
lier
samyar
oS
id
abr
unebisa
da
iq
damkvid
rebis
msu
rvel
Ta
saxel
mZR
vanel
od
aT
oy
an
da
Sv
il
i
daTo yandaSvili
sulier samyaroSi dabrunebisa
da iq damkvidrebis msurvelTa
saxelmZRvanelo
wigni III
dd aa TT oo yy aa nn dd aa SS vv ii ll ii
ssuulliieerr ssaammyyaarrooSSii ddaabbrruunneebbiissaa
ddaa
iiqq ddaammkkvviiddrreebbiiss mmssuurrvveellTTaa
ssaaxxeellmmZZRRvvaanneelloo
wwiiggnnii IIIIII
gamomcemloba `universali~
Tbilisi 2009
2
© d. yandaSvili, 2009
gamomcemloba `universali~, 2009
Tbilisi, 0179, i. WavWavaZis gamz. 19, �: 22 36 09, 8(99) 17 22 30
E–mail: [email protected]
ISBN 978-9941-12-734-2
3
22000044 wwlliiss 66 ddeekkeemmbbeerrii
zogadad, aqsiomaturad, yovelgvari dasamtkicebeli pi-
robebis gareSe, adamiani unda cdilobdes, iswrafodes
srulyofilebisaken, eswrafodes, gaxdes imaze ukeTesi, vid-
re is iyo dabadebamde, sasurvelia imxelaze, ramxelazec mi-
si potenciali arsebobs am sakiTxSi. Semdgom, rodesac adami-
ani igrZnobs da mixvdeba imas, rom srulyofis mcdelobaSi
Tavisi SesaZleblobebis maqsimums miaRwia, man eTikur siR-
rmeebSi nebismieri formiT Sesvlas mTlianad unda daanebos
Tavi da mxolod erTaderT raimeze, ukeTesad gaxdomis
mcdelobis procesSi moZiebuli codnis, informaciis, masa-
lis (rogorc gsurT, ise daarqviT) srul harmoniulobaSi
moyvanaze unda izrunos. es cxovrebiseul dinamikaSi saku-
Tar `me~-Si harmoniis damyarebas niSnavs, a n u pirvel etap-
ze mamakacuri da qaluri sawyisebi Tav-TavianTve nawilSi
cdiloben sakuTari negatiurobis povnasa da aRmofxvras.
meore etapze mamakacuri da qaluri sawyisebi cdiloben ukve
erTmaneTSi arsebuli negatiurobis povnasa da aRmofxvras
da am negatiurobis pozitiurobad gadaqcevas, sakuTar Sida
arsTa erTmaneTTan srulyofil da mTlian Sejerebas.
ai is, Tu ra unda gakeTdes amis Semdgom, swored amis Se-
saxeb iqneba es wigni. ZiriTadSi SeiZleba saboloo daskvnis
saxiT iTqvas, rom sul sami Zireuli, bazuri kategoria arse-
bobs, romelTa warmoebulic Tavadve warmoqmnis kidev or
damatebiT katagegorias, anu sul xuTi ZiriTadi konstantu-
ri ganyofilebaa.
ssaammii ZZiirriiTTaaddii,, bbaazzuurrii kkaatteeggoorriiaa::
1. mTlianad samyaroSi arsebobs arasrulyofilebis anu
mniSvnelovnebis cnebis jerovani Sefaseba, rac, prin-
cipSi, arasrulyofilebis srulqmnas niSnavs. ee TT ii kk aa .
2. sakuTari mniSvnelobis jerovani Sefaseba, rac, prin-
cipSi, sakuTari mamakacuri da qaluri sawyisebis er-
TmaneTTan srul SesabamisobaSi moyvanas niSnavs.
hh aa rr mm oo nn ii aa .
4
3. mTlianad samyaroSi arsebuli srulyofilebis anu
mniSvnelobis cnebis jerovani Sefaseba, rac, princip-
Si, srulyofilebiT srulyofil tkbobas, netarebis
mdgomareobis miRwevas niSnavs. ee ss TT ee tt ii kk aa .
bbaazzuurrii kkaatteeggoorriieebbiiddaann wwaarrmmooqqmmnniillii oorrii ddaammaatteebbiiTTii
kkaatteeggoorriiaa::
4. sakuTari mniSvnelobis jerovnad ar Sefaseba (dakni-
neba), rac, principSi, sakuTari qaluri sawyisis cal-
mxriv aqtivizirebas, mamakacur sawyisTan Sesabamisi
harminiuli mdgomareobidan gamosvlas niSnavs. es faq-
tiurad arasrulyofilebis kompleqsadac SeiZleba
iwodos. ww ee ss rr ii gg ii .
5. sakuTari mniSvnelobis zedmetad gadafaseba (gazvia-
deba), rac principSi sakuTari mamakacuri sawyisis
calmxriv aqtivizirebas, qalur sawyisTan Sesabamisi
harmoniuli mdgomareobidan gamosvlas niSnavs. es ki,
faqtiurad, srulyofilebis kompleqsadac SeiZleba
iwodos. qq aa oo ss ii .
albaT ukve mixvdiT, rom es wigni esTetikaze da esTeti-
urobazea orientirebuli im arsobrivi datvirTvis gaTva-
liswinebiT, rac zemoT esTetikis cnebis ganmartebaSi aris
moculi. Zalian mokled sawyisebis funqcionaluri da vizua-
luri daniSnulebebi ki, esTetikis cnebis dasakmayofileb-
lad SemdgomSi mdgomareoben:
1. adamianis Semadgeneli mamakacuri sawyisi unda
cdilobdes:
a) maqsimum sakuTar arsSi arsebuli qaosi eTikaSi gadaiyva-
nos.
b) minimum sakuTar arsSi arsebuli eTika qaosSi ar gadaiyva-
nos.
g) maqsimum sakuTari organuli nawili, qaluri sawyisi, wes-
rigidan esTetikaSi gadaiyvanos.
d) minimum sakuTari organuli nawili, qaluri sawyisi, esTe-
tikidan wesrigSi ar gadaiyvanos.
5
2. adamianis Semadgeneli qaluri sawyisi unda cdi-
lobdes:
a) maqsimum sakuTar arsSi arsebuli wesrigi esTetikaSi gada-
iyvanos.
b) minimum sakuTar arsSi arsebuli esTetika wesrigSi ar ga-
daiyvanos.
g) maqsimum sakuTari organuli nawili, mamakacuri sawyisi,
qaosidan eTikaSi gadaiyvanos.
d) minimum sakuTari organuli nawili, mamakacuri sawyisi,
eTikidan qaosSi ar gadaiyvanos.
6
7
ssaarrCCeevvii
Sesavali........................................................................................... 9
pirveli nawili
materialuri siamovneba .......................................................... 14
pirveli Tavi. komforti (ramdeni) ...................................... 14
imitacia da kontroli ................................................................15
materialuri cnobiereba ...........................................................21
cocxali arsebis materialuri sxeulis koordinatoris,
tvinis pozitiuri da negatiuri survilebi ..............25
demonur, monur da satanur bunebaTa gansazRvra da
maTi urTierTqmedebani ...................................................27
satana anu igive eSmaki .................................................................31
satanisa da satanuri bunebis niSan-TvisebaTa ZiriTadi
aspeqtebis mokle ganxilva..............................................34
mmeeoorree TTaavvii.. qqaaoossii ((rrooggoorr)) .............................................................................................................. 3388
egocentrizmi ................................................................................ 38
xelovnuri anu materialuri pirobiTi refleqsebi.......... 42
pirobiTi materialuri refleqsebis punqtobrivi
nusxa ...................................................................................... 45
demonuri bunebis mqone arsebaTa saqmianoba .......................49
Suris raoba demonur bunebaSi .................................................51
sqesobrivi (seqsualuri) aqtis raoba demonuri bunebis
gadasaxedidan ..................................................................... 54
demonuri bunebisgan TviTgankurneba ....................................55
mmeessaammee TTaavvii.. wweessrriiggii ((vviinn)) .................................................................................................................... 6666
geocentrizmi ................................................................................ 66
xelovnuri anu materialuri upirobo refleqsebi ........... 70
upirobo materialuri refleqsebis punqtobrivi
nusxa ...................................................................................... 74
monuri bunebis mqone arsebaTa saqmianoba............................78
Suris raoba monur bunebaSi ......................................................79
sqesobrivi (seqsualuri) aqtis raoba monuri bunebis
gadasaxedidan ..................................................................... 82
monuri bunebisgan TviTgankurneba.........................................83
mmeeooTTxxee TTaavvii.. ooqqrrooss SSuuaalleeddii ((rraattoomm ddaa rriissTTvviiss)) ........................ 9955
siyvarulis raobis aRqma ............................................................95
sindisi da sircxvili .................................................................. 99
8
mmeeoorree nnaawwiillii
ssuulliieerr ssaammyyaarrooSSii ddaammkkvviiddrreebbaa.. ccooddnnaa...................................................................... 111100
sqesobrivi (seqsualuri) aqtis raoba adamianuri
bunebis gadasaxedidan...................................................... 110
adamianuri bunebis WeSmaritad saWiro da sasurveli
TviTrealizaciis raoba ..................................................114
mmeexxuuTTee TTaavvii.. eessTTeettiikkaa ((ssaadd)) .......................................................................................................... 112266
neocentrizmi.................................................................................126
sqesobrivi (seqsualuri) aqtis raoba esTetikis
gadasaxedidan ..................................................................... 128
arsebuli materialuri an mentaluri garemos aRqma ........130
arsebuli materialuri an mentaruli garemos
marTvaSi monawileobis uflebis miReba .....................137
erTiani cnobierebis mentalitetis aRqma ............................143
erTiani cnobierebis mentalitetis marTvaSi
monawileobis uflebis miReba .......................................148
mmeeeeqqvvssee TTaavvii.. eeTTiikkaa ((rrooddiiss)) ............................................................................................................ 115555
eqscentrizmi ................................................................................. 155
sqesobrivi (seqsualuri) aqtis raoba eTikis
gadasaxedidan ..................................................................... 157
arsebuli materialuri an mentaluri garemos sulieri
mdgomareobis aRqma........................................................... 158
arsebuli garemos sulieri mdgomareobis marTvaSi
monawileobis uflebis miReba .......................................165
erTiani cnobierebis sulieri mdgomareobis aRqma ...........171
erTiani cnobierebis sulieri mdgomareobis marTvaSi
monawileobis uflebis miReba .......................................177
mmeeSSvviiddee TTaavvii.. ssuulliieerrii hhaarrmmoonniiaa ((rraa)) ........................................................................ 118844
droebiT (aramaradiul) samyaroTa gaCena-gauCinarebis
erTi ciklis mokle istoriuli mimoxilva ................185
epoqaTa Tanamimdevruli urTierTcvalebadobis
mizezi .................................................................................... 199
rogor unda mivudgeT TiToeul process.............................206
absoluturi WeSmaritebisa da absoluturi
cnobierebis urTierTdamokidebuleba ......................211
bboolloossiittyyvvaaoobbaa ........................................................................................................................................................ 221155
9
SSeessaavvaallii
rodesac gavifiqreb an warmovTqvam, an vismen sityvas
eessTTeettiikkaa, Cems warmosaxvaSi iRviZebs iseTi cnebebi rogore-
bicaa: mSveniereba, graciozuloba, sinatife, umankoeba, si-
lamaze, romelsac ginda ubralod uyuro da usmino da aravi-
Tar SemTxvevaSi fizikurad arc me Sevexo da arc sxva vinme
nebismieri, rom raimenairi, SemTxveviTi an Segnebuli dar-
Rveva, disonansi ar SevitanoT masSi an me da an im sxvam.
es sityva, eessTTeettiikkaa xelTuqmneli xatis sinonimiviT da-
maqvs CemSi da TiTqos sul mudam imisaTvis mindoda mimeRwia,
Cemi arsis gaukeTesebis gziT, rom TviTon mas, mis materia-
lurad gacocxlebuls yvelafers, rasac Cemi warmosaxviTi
SexedulebiT amad aRviqvamdi, Tavad modomeboda CemTan
uSualo urTierToba, Tavad modomeboda sakuTari `me~-s Cem-
Tan gaziareba, CaeTvala, rom misTvis sasicocxlod aucile-
beli da saWiro viyavi, Semdgom ki TandaTan ufro da ufro
imdenad mondomeboda, rom sakuTari arsi Cems arsTan mTlia-
nad Seerwya.
albaT amas arc davwerdi, imdenad piradul Tematikad
mimaCnia. ubralod, ar vici, ver vipove sxvanairi forma imi-
saTvis, rom Cemeuli xedviT esTetikis cnobieri arsis gad-
mocema momexerxebina. is imdenad saTno da faqizia, rom misi
Seqmna warmoudgenlad Znel rames warmoadgens, Tu ara SeuZ-
lebelsac ki, adamianis kvalobaze. ai, dangreva-dazianeba ki,
imdenad advilia, rom vidre sakuTari angarebisaTvis ar uZ-
levia vinme nebismiers, vgoneb, sjobs jer nurc nursad gada-
eyreba WeSmaritad esTetikisa da esTetiurobis Sesabamiss
rasme an Tundac visme.
xom ar vazviadeb, zedmetad vaidealeb an vpirferob?
ara, da Sevecdebi ganvmarto ratom. esTetika Tavisi WeSmari-
ti e. w. klasikuri gagebiT mTels arsebul samyaroSi arsebu-
li srulyofilebiT sazrdoobs, WeSmariti srulyofilebis
gamovlinebas warmoadgens. me da nebismieri pirovneba ki mas-
Tan urTierTobisas unda vcdilobdeT, eessTTeettiikkaaSSii arsebu-
li srulyofilebis is nawili miviRoT da SeviTvisoT saku-
Tar arsSi, romelic CvenSi jer kidev ar arsebobs an, piri-
qiT, masSi jer ar arsebuli srulyofilebis axali porcia Se-
10
vitanoT sakuTari arsidan. amisaTvis ki, Cvens sakuTar arsSi
srulyofilebis es axali porcia WeSmaritad unda arsebob-
des. srulyofilebad monaTlul arasruyofilebas ki uzar-
mazari ziani moaqvs uklebliv yvelasaTvis.
mxolod da mxolod WeSmarit eTikas aqvs ufleba, SesTa-
vazos WeSmarit esTetikas srulyofilebis axali porcia. Ta-
vad ki, es porcia mTels samyaroSi arsebuli arasrulyofi-
lebis gadamuSavebiT, filosofiuri ZiebiT unda hqondes mi-
Rebuli.
rogor ucnauradac ar unda mogeCvenoT, SeiZleba iT-
qvas, rom es urTierToba an Tundac nebismieri sxva urTier-
Toba e. w. mamakacur da qalur sawyisebs Soris mimdinareobs.
Tanac, erT SemTxvevaSi, viRacasTan an raRacasTan mimarTe-
baSi, me Tu qaluri sawyisis saqmianobiT SeiZleba viyo daka-
vebuli, meore SemTxvevaSi, sxva viRacasTan an raRacasTan mi-
marTebaSi, igive me, SeiZleba mamakacuri sawyisis saqmianobiT
davkavde. anu, Tu mamakacuri da qaluri sawyisebis nebismie-
ri formis urTierTobebs sqesobriv urTierTobebs davar-
qmevT, gamodis rom, nebismieri saqmianoba da moqmedeba ne-
bismieri saxis individebs Soris, sulier Tu materialur
samyaroSi, sxva araferia Tu ara ssqqeessoobbrriivvii uurrTTiieerrTToobbeebbii..
sqesobriv urTierTobebs ormagi buneba gaaCnia:
1) sulieri e. w. RvTiuri buneba, romelsac Sedegad su-
lieri siyvaruli, sulieri arsis gazrda, harmoniu-
loba da bunebrivoba moaqvs.
2) materialuri e. w. cxoveli buneba, romelsac Sedegad
materialuri siyvaruli, materialuri arsis gazrda,
komforti da xelovnuroba moaqvs.
TviT erT pirovnebaSi mimdinare Sida procesebsac ki Se-
iZleba sqesobrivi urTierTobebi ewodos, rogorc erT indi-
vidSi (magaliTad, CemSi) arsebuli ori sawyisis, mamakacuri
da qaluri sawyisis urTierTobebi. am urTierTobebis Sede-
gad ki xdeba SigniT Tu gareT arsebuli arsis cvlileba, xo-
lo is, Tu romeli mimarTulebiT (RvTiuri bunebisa Tu cxo-
veli bunebis sasargeblod), es ukve kidev erTi uzarmazari
sxva Tema gaxlavT.
e. w. RvTiuri bunebisken mimarTuli `sqesobrivi~ urTi-
erTobebi axdens individis arsis Secvlas, rac gamoixateba
11
individis raRacaze an viRacaze mijiWvulobis SemcirebaSi.
e. i. individis arsSi arsebuli subieqturobis obieqturobad
gadaqcevaSi (ra) da individis mier subieqtad aRqmulis obi-
eqtad aRqmadad gadaqcevaSi (vin).
e. w. cxoveli bunebisken mimarTuli `sqesobrivi~ urTi-
erTobebic axdens individis arsis Secvlas, rac gamoixateba
individis raREacaze an viRacaze mijaWvulobis gazrdaSi. e. i.
individis arsSi arsebuli obieqturobis subieqturobad ga-
daqcevaSi (ra) da individis mier obieqtad aRqmulis subieq-
tad aRqmadad gadaqcevaSi (vin).
da bolos, rac Seexeba Sua rgols, Tavisi funqcionalu-
ri da vizualuri arsiT es gaxlavT adamianis cneba.
e. w. adamianuri bunebisken mimarTuli `sqesobrivi~ ur-
TierTobebi ar axdens individis arsis Secvlas, rac gamoixa-
teba individis raRacaze an viRacaze mijaWvulobis arc Sem-
cirebasa da arc gazrdaSi. e. i. individis arsSi arsebuli
obieqturobis subieqturobad ar gadaqcevaSi da subieqtu-
robis obieqturobad ver gadaqcevaSi (ra), xolo individis
mier subieqtad aRqmulis obieqtad veRar aRqmaSi da obieq-
tad aRqmulis subieqtad aRar aRqmaSi (vin). anu adamianuri
bunebisaTvis damaxasiaTebelia arsebuli arsis mdgradobis
aucilelobis SegrZneba, darwmunebuloba sakuTari arsis
srulyofilebulobaSi, misi konstanturobis dacvaSi.
RvTiuri bunebis mqone nebismieri saqmianoba, e. w. sqe-
sobrivi urTierTobebi efuZvneba da eyrdnoba ndobas, ada-
mianuri bunebisa — rwmenas, xolo cxoveli bunebisa — sar-
wmunoebas (sarwmuno vnebas).
albaT Sesavlis pirobaze metismetad rTuli informa-
ciuli datvirTva gamovida, magram, vfiqrob, Rirda misi ase
warmarTva, Tundac imitom, rom didi xnis survili avixdine
imiT, rom adamianisa da adamianurobis cnobier datvirTvas
mivuaxlovdi da Sevexe. garwmunebT, me es ganzraxulic ki ar
mqonda. axla ki nebismieri saqmianobis SesaZlo mimarTule-
bis nusxas Camovwer da, vfiqrob, am Sesaval nawilSi amiT Se-
movifarglebi.
12
nebismieri saqmiamobis, anu e. w. sqesobrivi urTierTobe-
bis, rogorc absolutis arsebul bunebaTa CamonaTvali:
1) RvTiuri buneba, ndobaze bazirebuli, rogorc evolu-
ciisa da evolucirebis wyaro. e T i k a
2) adamianuri buneba, rwmenaze bazirebuli, rogorc ga-
wonasworebisa da gawonasworebulobis wyaro.
h a r m o n i a
3) cxoveli buneba, sarwmunoebaze bazirebuli, marTe-
bul vnebaze bazirebuli, rogorc civilizaciisa da
civilizirebis wyaro. e s T e t i k a
4) antiRvTiuri, demonuri buneba, undoblobaze, pirve-
lobaze bazirebuli, rogorc involuciisa da involu-
cirebis wyaro. q a o s i
5) satanuri, eSmakuri buneba, urwmunoebaze, TviTneboba-
ze bazirebuli, rogorc angarebiTi dapirispirebisa
da dapirispirebulobis wyaro. k o m f o r t i
6) monuri buneba, arasarwmuno, umarTav vnebaze, umecre-
baze bazirebuli, rogorc dacemisa da garyvnilebis
wyaro. w e s r i g i
13
ppiirrvveellii nnaawwiillii
14
mmaatteerriiaalluurrii ssiiaammoovvnneebbaa
ppiirrvveellii TTaavvii
_ komforti _
materialuri yofierebis gardauvali
aucileblobis uzrunvelyofa
absoluturad yvela niuansi, rac materialuri yofie-
rebis gardauvali aucileblobis qvemoT an zemoT iqneba ga-
movlinebuli materializirebuli individis yofa-cxovreba-
Si, raoden gasakviric ar unda iyos, diskomfortis gamomwve-
vi iqneba. me, ubralod, msurs Camovayalibo komfortis cne-
bis WeSmariti mniSvneloba.
kalia sruliad (ufro metic, absoluturad) komfortu-
lad grZnobs Tavs mwvane mdeloze, balaxSi; mcenare absolu-
turad komfortulad grZnobs Tavs Tu mas fesvebi miwaSi
aqvs, mze dahnaTis Tavze da wvima amaragebs wyliT; agreTve,
nebismieri saxis cxoveli Tu frinveli absoluturad kom-
fortulad grZnoben Tavs, rodesac maTi bunebisTvis Sesaba-
misi bunebrivi pirobebi saukeTeso formiTaa gamovlinebuli
maT garSemo. maTTvis diskomfortis Seqmnas iwvevs bunebis
Semadgeneli nawilebis araTanabrad Sezavebis mdgomareoba.
zedmeti sicive, zedmeti sicxe, zedmeti tenianoba Tu zedme-
ti qarianoba.
maSin isini moTminebiT iwyeben Seqmnili diskomfortis
atanas da lodins, rodis daisadgurebs maTTvis sayvareli
bunebrivi mdgomareoba.
magram es yvelaferi exeba yvela materializebul co-
cxal arsebas dedamiwaze, garda erTi cocxali arsebisa —
adamianisa, romelmac, komfortuli mdgomareobis Sesanar-
Cuneblad, zedmeti sicivis sawinaaRmdegod cecxli gamoiye-
na, zemdeti sicxis sawinaaRmdegod — ventilatori, zedmeti
tenianobis sawinaaRmdegod kedlebi aaSena da saxuravi daad-
ga, zemdeti qarianobis sawinaaRmdegod ki karebi Tu fanjre-
15
bi gamoigona da Semina kidec, rom maqsimaluri germetulo-
bisTvis mieRwia.
saboloo jamSi ki, moxda ise, rom adamianma dakarga `bu-
nebrivi~ komfortuli mdgomareobis aRqmisa da SegrZnebis
unari da bunebriv cvlilebebTan dapirispirebis, xelovnuri
komfortis Seqmnis ideiT daavadda. swored amitom, vfiqrob,
zemoT Camoyalibebuli formulireba imis Sesaxeb, rom kom-
forti materialuri yofierebis gardauvali aucileblobe-
bis srulyofili uzrunvelyofaa (arc meti da arc naklebi),
adamianebisTvis naklebad misaRebi iqneba, arada, swored ada-
miania pirvel rigSi valdebuli mTlianad miiRos es.
ra Tqma unda, amiT ar minda vTqva is, rom adamiani ar un-
da ecados bunebis radikalur gamovlinebebs sakuTari Se-
saZleblobebis farglebSi, ar gamoexmauros da ar ecados sa-
kuTari materialuri sxeuli misTvis saukeTesod misaReb pi-
robebSi amyofos. me minda vTqva, rom amaze adamianma Tavisi
potencuri SesaZleblobebis rac SeiZleba mcire nawili un-
da daxarjos da es misTvis erTaderT miznad, ideafiqsad ar
iqces, raTa materialuri sxeulis, materialuri yofierebis
uzrunvelyofa ar gaxdes adamianisTvis sakuTari arsebobis
erTaderTi azri da arsi.
amisaTvis ki, vfiqrob, aucilebelia komfortis cnebis
WeSmariti arsis wvdoma. Tu adamiani sakuTar imunosistemas
imdenad Seasustebs (gaazarmacebs), rom mas ubralod saamo
niavic ki surdos momgvrel gamWol qarad moeCveneba, nel-ne-
la, Tavisdauneburad, igi nebismier materialur bunebriv
movlenas dapirispirebul Zalad, mtrad Seracxavs da, saku-
Tari sxeulis usafrTxoebis ZiebiT dakavebuli, xelovnur,
dekoratiul sagans daemsgavseba. cxovrebis miznad ki, sxeu-
lisTvis pirobebis dausruleblad gaumjobeseba daisaxeba.
Cemi azriT, es mudmiv diskomfortSi yofnaa.
i m i t a c i a d a k o n t r o l i
albaT SeuZlebelia ar daTanxmeba imasTan, rom materia-
luri yofierebis gardauvali aucileblobis Tema da masSi
Semavali punqtobrivi nusxa, absoluturad fardobiTia ab-
soluturad yvela da nebismieri materializirebuli indi-
16
vidisaTvis. anu ar arsebobs ori materializirebuli indivi-
di, romelTaTvisac absoluturad erTnairi moTxovnilebebi
iyos gardauvlad aucilebeli.
interesTa sferos ganStoebiTi TvalsazrisiT, es cneba,
anu `komforti~ e. w. `TuTiyuSis efeqtiT~ xelmZRvanelobs
da mTlianad imitaciiT sazrdoobs. warmoidgineT dRes ram-
deni adamiani arsebobs, romelTac materialuri yofierebis
gardauvali aucileblobis nusxaSi Setanili aqvT: eleqtro-
energia, gazi, televizori, yuradRebis centrSi moqceva
(aRiarebuloba), seqsi, koka-kola, manqana, Zalaufleba da er-
TmaneTisgan aranormalurad gansxvavebuli raRaceebi. nuTu
es yvelaferi mimbaZvelobis gziT ar gaxda maTTvis gardauv-
lad aucilebeli? da aq CamoTvlili nusxis gareSe, nuTu
diskomfortSi ar igrZnoben isini Tavs? — me vfiqrob, diax,
asea.
am saxis mimbaZvelobas, imitacias ki, imitom mihyo adami-
anma xeli, rom garemos (Tavis garSemo arsebuli situacie-
bis, misi saarsebo wyaros — bunebis) maqsimaluri da, misi ga-
dasaxedidan, SesaZlod srulyofili kontroli moindoma.
dRes-dReisobiT adamianis upirveles survils sakuTar
cxovrebaSi mosaxdeni SesaZlo movlenebis mTlianad gaTvla
da gaangariSeba, winaswar gaTvaliswineba warmoadgens. es, Ce-
mis azriT, absoluturad uazro da giJuri orientacia ki,
sisruleSi adamianis tvinis saSualebiT xorcieldeba.
erTi wuTiT warmovidginoT, ra moxdeboda tvins, gare-
mos kontrolze koncentrirebis nacvlad, TviTkontrolze
koncentrireba rom aerCia orientaciad. Tu Tavad tvinis ra-
obas CavuRrmavdebiT, aRmovaCenT, rom igi materialuri sxe-
ulis makoordinirebeli nawilia. Tuki materialuri sxeuli
individis arasrulyofilebis TvalnaTliv gamovlinebad Se-
iZleba miviRoT (ris mtkicebasac aq aRar Sevudgebi), maSin
tvinis ZiriTadi funqcia materialuri sxeulis gawonaswo-
rebul mdgomareobaSi moyvana da misi sulier sxeulTan da-
axloebis mcdeloba unda iyos. anu swored tvinis saSuale-
biT unda moxdes Tavis garSemo arsebuli situaciebis, e. w.
obieqturi realobis maqsimalurad miRebis mcdeloba da bu-
nebrivi movlenebis mimbaZvelobis (imitaciis) mcdelobiT
17
adamianis sxeulSi arsebul organosTan, gulTan daaxloeba,
masSi gadazrda.
saboloo jamSi, SeiZleba iTqvas, rom tvini WeSmariti
rwmenis sapirispiro cnebis materialuri gamovlinebaa da mi-
si buneba e. w. urwmonoebaa anu eWvia. sakuTar Tavze tvini Tu
kontrols daawesebs, es adamianSi arsebul urwmunoebasa da
eWvianobaze kontrolis damyarebas da maT meTodur da zomi-
er Semcirebas niSnavs. amitom mimaCnia, rom tvini metad pa-
tivsacemi nawilia adamianisa. misi raimeSi dadanaSauleba,
adamianSi ukve arsebuli urwmunoebis gamo, absoluturi si-
bece iqneboda. is mxolod afiqsirebs cdomilebas. Tu adamia-
nis tvini adamianSi arsebuli urwmunoebisa da eWvebis Semci-
rebasa da aRmofxvaras cdilobs, piradad CemTvis, igi ara
marto pativiscemis, aramed aRfrTovanebis saganic ki xdeba.
ai, is, Tu rogor unda moaxerxos es tvinma, Sevecdebi, SeZle-
bisdagvarad aRvwero.
ppiirrvveellii eettaappii. upirveles yovlisa adamianis tvinma un-
da moaxdinos adamianSi, rogorc materialur sxeulSi arse-
buli qaosis (xelovnuri grZnobis) da wesrigis (xelovnuri
gonebis) raodenobrivi gaangariSeba materialuri yofiere-
bis gardauvali aucileblobis Skalis (rogorc sazomi xel-
sawyos) mixedviT. 1) qaosi, igive xelovnuri grZnoba, materia-
lur doneze gamovlinebulia gemovnebiT da materialur ke-
TildReobad aris aRqmuli. gemovneba ki vlindeba absolu-
turad yvelaferSi, rasac adamianis xuTi materialuri
grZnoba moicavs. es grZnobebia: smena, xedva, ynosva, gemos
aRqma (eniT) da Sexeba. gemovneba Tavisi bunebiT interesebis
sferodan improvizaciuli interpretaciisken aris midreki-
li da materialuri grZnobebis dakmayofilebas emsaxureba.
2) wesrigi, igive xelovnuri goneba, materialur doneze ga-
movlinebulia azrovnebiT da materialur codnad aris aR-
qmuli. azrovnebac vlindeba absoluturad yvelaferSi, ra-
sac adamianis xuTi materialuri SegrZnebis organoebi moi-
cavs. es organoebia: yurebi, Tvalebi, cxviri, ena da kani. az-
rovneba, Tavisi bunebiT, interesebis sferodan inerciisken
aris midrekili da materialuri SegrZnebis organoebis dak-
mayofilebas emsaxureba.
18
ai, am ori warmomadgenlobiTi nawilisTvis, gemovnebis-
Tvisa da azrovnebisTvis, vfiqrob, nebismierisaTvis gasage-
bia da bunebrivad aqsiomaturia, rom arsebobs mkveTrad au-
cilebeli pirobebisa da misTvis, ase vTqvaT, arasasico-
cxlo, magram sasurveli pirobebis miRebis nusxa.
tvinma unda moaxdinos gemovnebisaTvis gardauvlad
aucilebeli pirobebis aRwera da, ase vTqvaT, raodenobri-
vad maTi Camoyalibeba; Semdgom, unda moaxdinos azrovnebi-
saTvis gardauvali aucileblobis pirobebis aRwera da rao-
denobrivad maTi Camoyalibeba. Semdeg, vfiqrob, ukve advi-
lia imis mixvedra, Tu ra unda moxdes. orive parametris ze-
moT aRniSnuli aRwerilobebis damTavrebis Semdeg — tvinma
unda moaxdinos maTi erTmaneTTan Sedareba. es ori aRweri-
loba ramxelazec gadaikveTeba erTmaneTSi anu ramdenic iq-
neba maTSi absoluturad saerTo, swored es unda aiRos
tvinma materialuri yofierebis gardauvali aucileblobis
uzrunvlyofis saxelmZRvanelod, yovel SemTxvevaSi, mini-
mum im etapze, rodesac moaxdens e. w. aRweras. rac Seexeba aR-
weris intensivobas, sasurvelia, tvinma is SeZlebisdagvarad
xSirad, yovel SemTxvevaSi, Zalian iSviaTad ar akeTos da
droTa ganmavlobaSi SeiZleba im donemde mivides, rom mis-
Tvis es Zalian advili saqme gaxdes, ise, rom TiTqmis Zalis-
xmevac ki ar dasWirdes amaze.
principSi, pirveli etapis arsi imaSi mdgomareobs, rom
adamianSi unda aRdges da damkvidrdes materialuri yofie-
rebis WeSmaritad gardauvali aucileblobis anu e. w. buneb-
rivi komfortis raobis cneba.
mmeeoorree eettaappii. pirveli etapis srulyofilad Sesrulebis
SemTxvevaSi, tvins gemovneba da azrovneba, Tavisi absolu-
turad urTierTSesabamisi nawilebis SerwymiT, absolutur
TanxmobaSi mohyavs erTmaneTTan. amiT tvini mTlianad ici-
lebs xelovnurobas, romelic materializirebis Semdgom iq-
na miwebebuli maszed da romelzec is iqna mijaWvuli. is ga-
dadis iseT mdgomareobaSi, romelsac erTaderTi gansaz-
Rvreba Seesabameba — WeSmariti xelovneba.
sxvaTaSoris, WeSmariti xelovnebaa is faseuloba, ro-
melsac materialur samyaroSi materialuri cxovrebiT
19
mcxovrebi yvelaze Rirseuli adamianebi yvelaze da yvela-
ferze metad afaseben.
magram... aris erTi ritorikuli SekiTxva: saiT unda mie-
marTebodes da ras unda emsaxurebodes WeSmariti xelovne-
ba? am SekiTxvaze pasuxis gacemis aucileblobas gadahyavs
adamianis tvini e. w. II etapze.
Tu pirveli etapiT miRebuli Sedegebis logikur jaWvs
gavyvebiT, advilad aRmovaCenT, rom TankveTili nawilis
miRma darCeba an gemovnebis (qaosis) an azrovnebis (wesrigis)
raRaca nawili, an, rac ufro metad savaraudoc kia, orive
erTad, romlebic erTmaneTs araTu ar Seesabamebian, aramed,
piriqiT, ewinaaRmdegebian kidec. maTTan mimarTebaSi adamia-
nis tvini unda ecados, isini TavTavianT pirvelwyarosken mi-
marTos, daabrunos maTSi.
1. qaosisTvis, materialuri keTildReobisTvis, gemov-
nebisTvis, rogorc xelovnuri grZnobis gamoxatulebisTvis,
pirvelwyaros warmoadgens bunebrivi grZnoba, romelic ga-
moixateba eTikaSi, sulier codnaSi, samyaros uzenaesi pi-
rovnebisadmi ndobaSi anu RvTisnierebaSi. RvTisniereba ki,
vlindeba absoluturad yvelaferSi, rasac adamianis xuTi
sulieri grZnoba moicavs. es grZnobebia: aRqma, ganxilva,
warmosaxva, ganWvreta da Semoqmedeba. RvTisniereba, Tavisi
bunebiT, interesebis sferodan orientaciisken aris midre-
kili da sulieri grZnobebis dakmayofilebas emsaxureba.
2. wesrigisTvis, materialuri codnisTvis, azrovnebis-
Tvis, rogorc xelovnuri gonebis gamoxatulebisTvis, pir-
velwyaros warmoadgens bunebrivi goneba, romelic gamoixa-
teba esTetikaSi, sulier keTildReobaSi, sarwmunoebaSi.
sarwmunoeba ki vlindeba absoluturad yvelaferSi, rasac
adamianis xuTi sulieri SegrZnebis organo moicavs. es e.w.
organoebi Tan abstraqtulia da Tan konkretulad Znelad
aRsaqmeli, magram mainc, konkretulic. es e. w. organoebia:
mosmena, danaxva, su(l)nTqva, metyveleba da Sinaganad Seg-
rZneba. sarwmunoeba, Tavisi bunebiT, interesebis sferodan
adaptaciisken aris midrekili da sulieri grZnobis organo-
ebis (sulieri gonebis) dakmayofilebas emsaxureba.
RvTisnierebasa da sarwmunoebasTan gemovnebisa da az-
rovnebis e. w. Warbi raodenobis mimarTvis Semdeg, tvinis uf-
20
leba-movaleobrivi zRvari mTavrdeba da maT Semdgom mar-
Tvaze uflebamosilica da pasuxismgebelic xdeba adamianis
sxva organuli nawili, guli. ise rom, tvini amiT SeZlebs me-
ore etapis srulyofilad Sesrulebas.
rac Seexeba zemoT dasmul kiTxvaze pasuxs, is aseTia:
WeSmariti xelovneba unda emsaxurebodes bunebrivobis
gazrdas.
saboloo daskvniTi formis Camoyalibebis Semdeg, am
ori etapis mokle aRwera:
I etapi. gemovnebisa da azrovnebis TankveTili nawilis,
erTmaneTis absoluturad Sesabamisi nawilis Sejerebis Se-
degad adamianSi tvinis saSualebiT isadgurebs kmayofile-
bis SegrZneba, rac, principSi, arsebuli yofiT kmarobis
mdgomareobas niSnavs.
II etapi. gemovnebisa da azrovnebis araTankveTili, er-
TmaneTisTvis absoluturad Seusabamo, nawilis maT pirvel-
wyaroSi dabruneba xelaxlad gadasamuSaveblad, oRond ara
adamianis tvinis, aramed adamianis gulis mier. amis Sedegad
ki, adamianis tvinis saSualebiT, aRmoifxvreba yvelanairi
saxis ukmayofilebis SegrZneba, rac, principSi, arsebul yo-
fierebaSi ukmarobis arqonas niSnavs.
aucileblad minda aRvniSno is, Tu rogor SeiZleba er-
TmaneTis Seusabamo araTankveTili gemovnebisa da azrovne-
bis gansazRvra da aRmoCena sakuTar tvinSi. 1) Tu gemovnebisa
da azrovnebis cnobierebebs yofiereba emsaxureba, isini av-
tomaturad emsaxurebian erTmaneTs da es maTi TankveTili
nawilia. 2) Tu gemovnebisa da azrovnebis cnobierebebi yofi-
erebas emsaxurebian, isini avtomaturad emsaxurebian `saku-
Tar Tavebs~ da Tavisdauneburadac ki upirispirdebian er-
TmaneTs. es aris is nawili, romelic TankveTilobis miRma im-
yofeba.
anu irkveva, rom adamianis tvinma unda imoqmedos er-
TaderTi ZiriTadi principis mixedviT: gemovnebisa da az-
rovnebis cnobiereba unda ganisazRvrebodes mxolod da
mxolod yofierebisda mixedviT, xolo yofiereba, mTlia-
nad unda emsaxurebodes cnobierebas.
gamoviyeneb erT albaT yvelasTvis nacnob frazas: moT-
xovnilebebi ufro male izrdeba, vidre SesaZleblobebi.
21
adamiani, romelic SeZlebs sakuTari moTxovnilebebis saku-
Tar SesaZleblobebTan SesabamisobaSi moyvanas anu misi mo-
Txovnilebebi misive SesaZleblobebis mixedviT Camoyalib-
deba, is sakuTar tvins misTvis saukeTeso da sasurvel, abso-
luturad kmayofil mdgomareobaSi, yofiT kmarobis mdgoma-
reobaSi myofobas SeZlebs. es ki, Tavis mxriv, gamoiwvevs er-
Ti SexedviT daujerebel raRacas: rac ufro Semcirdeba mo-
Txovnilebebi, miT ufro gaizrdeba SesaZleblobebi.
moTxovnilebebi tvinis prerogativaa, SesaZleblobe-
bi ki — gulis.
m a t e r i a l u r i c n o b i e r e b a
es cneba gemovnebisa da azrovnebis araTankveTili, er-
TmaneTisagan absoluturad Seusabamo nawilebis arsebobis
Sedegad aris warmoqmnili. Tu ukve dafiqsirebul masalas
daveyrdnobiT, advilad aRmovaCenT, rom swored materialu-
ri cnobierebaa is `energiis wyaro~, romelic nebismieri ma-
terializirebuli cocxali arsebis nebismier moqmedebas ga-
napirobebs. faqtiurad aq mniSvneloba ara aqvs, erTujredi-
an amebaze vilaparakebT, Tu CvenTvis cnobil yvelaze ganvi-
Tarebul materializirebul cocxal arsebaze anu adamian-
ze. magram, imis arCevis unari, saiT mimarTos materialuri
cnobiereba, yvela maTgans ar gaaCnia. e. w. maRali Tu dabali
ganviTarebuloba swored am unaris mixedviT ganisazRvreba.
modiT, CamovayaliboT, saiT SeiZleba iqnas mimarTuli mate-
rialuri cnobiereba da esa Tu is arCevani ra Sedegebs mou-
tans materializirebul cocxal arsebas.
1. materialuri cnobiereba SeiZleba iqnas mimarTuli
materialuri yofierebis gaumjobesebisaken. es swored is
gzaa, rac am Tavis dasawyisSi iyo moxseniebuli da riTac
aris dakavebuli dRes-dReisobiT kacobrioba Tavisi orien-
taciuli TvalsazrisiT. am SemTxvevaSi, rogorc zemoT aR-
vniSne, moTxovnilebebi gacilebiT ufro swrafad izrdeba,
vidre materialuri cnobierebis materialur yofierebad
gadaqcevis unari. am gzis gayolis Sedegad, materialuri
sxeulis damxmare saSualebebis xarisxi da raodenoba usas-
rulod izrdeba anu izrdeba xelovnuri materialuri saSua-
22
lebebi. samagierod, xdeba materialuri sxeulebis erTgvari
gazarmaceba da absoluturad, zedmiwevniTi TanafardobiT,
rac ufro izrdeba xelovnuri materialuri saSualebebi,
miT ufro mcirdeba bunebrivi materialuri saSualebebi. Tu
gaviTvaliswinebT imas, rom materialuri sxeulis SesaZleb-
lobebi (bunebrivi materialuri saSualebebi) sxeulis mamoZ-
ravebeli energiis, individualuri sulis gamovlinebaa cal-
saxad, gamodis, rom mcirdeba individualuri sulis SesaZ-
leblobebi. principSi, viRebT imas, rom rac miRweuli hqon-
da individualur suls evoluciuri ganviTarebis gziT, xe-
lovnuri ganviTarebis, mecnieruli progresis gziT iwyebs
amis nel-nela kargvas.
Sedegi. Tu materialuri cnobiereba calsaxad midreki-
lia materialuri yofierebis gaumjobesebisken, iz-
rdeba materialuri moTxovnilebebi. rac ufro iz-
rdeba materialuri moTxovnilebebi, miT ufro
mcirdeba sulieri SesaZleblobebi.
2. materialuri cnobiereba SeiZleba iqnas mimarTuli
sulieri yofierebis gaumjobesebisken. es ki, is gza gaxlavT,
rasac am TavSi aRwerili adamianis tvinisTvis sasurveli
saqmianobis meore etapi moicavs. TviTon cneba materialu-
ri cnobiereba, materialuri moTxovnilebebis masalas war-
moadgens. aseTi Sinagani buneba mas gemovnebis (mamakacuri
sawyisi) da azrovnebis (qaluri sawyisi) urTierTangariSgau-
wevlobam SesZina. Tumca unda iTqvas, rom araviTar SemTxve-
vaSi ar unda davabraloT materialur cnobierebas is, rom
igi materialuri moTxovnilebaa. es Zalian didi (Tu ara ga-
mousworebeli) Secdoma iqneboda.
cneba sulieri yofiereba ki, sulieri moTxovnilebebis
masalas warmoadgens. aseTi Sinagani buneba mas RvTisnierebi-
sa (mamakacuri sawyisi) da sarwmuno(v)nebis (qaluri sawyisi)
urTierTgaugebrobis gamo gaaCnia, Tumc am SemTxvevaSic
uzarmazari da albaT gamousworebeli Secdoma iqneboda mis-
Tvis imis dabraleba, rom igi calsaxad sulieri moTxovni-
lebebia.
faqtiurad gamodis, rom aq laparakia materialuri
moTxovnilebebis masalis sulieri moTxovnilebebis masa-
lad gardaqmnaze. sulieri moTxovnilebebis masalis orien-
23
taciul mimarTvaze ki IV TavSi iqneba gamaxvilebuli yurad-
Reba, rameTu es, I Tavi adamianis tvinis saqmianobis garSemo
iZleva informacias da modiT, nu davavalebT mas imas, rac
mas namdvilad ar evaleba. vfiqrob, isedac, arc Tu advilad
Sesasrulebeli funqcia da misia akisria.
materialuri cnobierebis sulier yofierebad gardaq-
mna erT-erTi umniSvnelovanesi da umTavresi sakiTxia mate-
rializirebuli cocxali arsebis funqcionalur saqmianoba-
Ta Soris. TviTon gardaqmnis procesi axdens uSualo kon-
taqts, kavSiris damyarebas materialuri sxeulis tvinsa da
guls Soris. am procesiT xdeba individualur sulSi arse-
buli upirobo refleqsebis gamomwvev mizezTan cnobieri ve-
ra, magram yofiTi urTierTobebis damyareba. asea Tu ise, igi
iZleva Sanss upirobo refleqsebisgan gaTavisuflebisa.
wminda wylis materialisturi TvalsazrisiT, es proce-
si da procesiT miRebuli Sedegi gaxlavT umaRlesi Sedegi,
rasac saerTod SeiZleba miaRwios materialurma sxeulma,
ufro Tu davazustebT materialuri sxeulis tvinma.
Sedegi. Tu materialuri cnobiereba calsaxad midre-
kilia sulieri yofierebis gaumjobesebisken, mcirdeba
materialuri moTxovnilebebi. rac ufro mcirdeba mate-
rialuri moTxovnilebebi, miT ufro izrdeba sulieri Se-
saZleblobebi.
am SemTxvevaSi sulier SesaZleblobebSi igulisxmeba
uSualod materialuri sxeulis fizikuri mdgomareoba, jan-
mrTeloba, imunosistemis adaptaciis xarisxi da saerTod
fizikuri SesaZleblobebi, rogorc sxeulis mamoZravebeli
Zalis anu individualuri sulis gamovlinebis unari, igive
Cakraluri birTvebis urTierTgagebisa da urTierTangariS-
gawevis mdgomareobis xarisxi da raodenoba.
gemovnebisTvis sakuTar Tavze kontrolis gawevis sau-
keTeso (Tu ara erTaderTic ki) saSualeba gaxlavT sindisi,
rogorc Sinagani bunebrivi cenzura.
azrovnebisTvis ki sakuTar Tavze kontrolis gawevis sa-
ukeTeso (aqac albaT erTaderTi) saSualeba gaxlavT sir-
cxvili, rogorc garegani bunebrivi cenzura.
am ori berketis meSveobiT bunebrivad xdeba materialu-
ri cnobierebis sulier yofierebaSi gadayvana.
24
gemovnebisTvis garemoze kontrolis gawevis erTader-
Ti maprovocirebeli saSualeba gaxlavT brazi (trabaxisgan
warmoqmnili), rogorc garegani xelovnuri cenzura.
azrovnebisTvis garemoze kontrolis gawevis erTader-
Ti maprovocirebeli saSualeba gaxlavT vneba (cnobismoyva-
reobisgan warmoqmnili), rogorc Sinagani xelovnuri cenzu-
ra.
am ori berketis meSveobiT bunebrivad xdeba materialu-
ri cnobierebis materialur yofierebaSi gadayvana.
da kidev erTi ram, rac, Cemi azriT, metismetad mniSvne-
lovania absoluturad yvela materializirebuli arsebis-
Tvis, gansakuTrebiT ki adamianisTvis: samwuxarod, rogorc
wesi, yvela materializirebuli arseba, gansakuTrebiT ki
adamiani, sakuTar arsSi arsebul materialur cnobierebas
faqtiurad erTdroulad mis orive SesaZlo mimarTulebiT
mimarTavs. ra Tqma unda, erT-erTi mimarTuleba yovelTvis
metia meoreze (odnav an Zlier), magram am gaorebulobaze,
zeddebulobaze daxarjuli energetikuli potenciali faq-
tiurad uazrod ixarjeba. anu adamianebSi arsebuli poten-
ciuri energiis ZiriTadi nawili ikargeba, xolo TviTon ada-
mianSi ki misi tvini erTgvar paralizebul mdgomareobaSi
vardeba, rameTu erTdroulad ori urTierTgamomricxavi
qmedeba misTvis sakmaod gaugebaria. saboloo jamSi, albaT,
sruliad gasagebia, rom materialuri yofierebisken mimar-
Tuli midrekileba imarjvebs xolme da tvinsa da guls Soris
urTierTobebi namdvil oms emsgavseba. ai, aseTi didi mniS-
vneloba aqvs mimarTulebis aragaorebulobas.
25
ccooccxxaallii aarrsseebbiiss mmaatteerriiaalluurrii ssxxeeuulliiss
kkoooorrddiinnaattoorriiss,, ttvviinniiss ppoozziittiiuurrii
ddaa nneeggaattiiuurrii ssuurrvviilleebbii
ZiriTadSi, es sakiTxic adamianebze iqneba awyobili. sa-
kuTari materialuri sxeulis garSemo Camoyalibebul mate-
rialur yofierebasTan mimarTebaSi adamianis tvinma unda
daikavos erTgvari CaurevlobiTi midgoma. man srulad unda
miiRos is mdgomareoba, rac mas gangebis mier aqvs miniWebu-
li. es aris universaluri saSualeba obieqturi realobis ab-
soluturad miRebisa. aseTi poziciis dafiqsirebiT adamia-
nis tvini Rebulobs Teziss, rom absoluturad yvelaferi,
rac momxdara, rac xdeba da rac moxdeba, absoluturad obi-
eqturia, absoluturad samarTliania. es aris adamianis tvi-
nis mier pozitiuri survilis gamovlineba materialur yo-
fierebasTan mimarTebaSi.
sxva enaze rom vTqvaT, nebismieri materializirebuli
cocxali arsebisTvis konkretul inkarnaciaSi gangebis mier
mis (materialuri sxeulis) garSemo bunebrivad Seqmnili
mdgomareobis gansja-ganxilva mis sxeulSi arsebuli tvinis
prerogativas scdeba. albaT aqedan ukve advilad ikiTxeba
adamianis tvinis negatiuri survilebis gamovlinebis raoba
materialur yofierebasTan mimarTebaSi.
anu es survilebi imaSi gamoixateba rodesac:
1) tvini cdilobs sxeulisaTvis arsebuli materialuri
yofierebis gazrdas, rac materialuri cnobierebis materia-
lur yofierebad gadaqcevis mcdelobad SeiZleba Sevafa-
soT. amaze ukve sakmaod vrclad vilaparake zemoT.
2) tvini cdilobs arsebuli materialuri yofierebis
Semcirebas, rac materialuri yofierebis Semcirebad, mate-
rialuri yofierebis materialur cnobierebad gadaqcevis
mcdelobad SeiZleba SevafasoT. es midgoma ki, sulierebis
metiCrulad gazrdis sababiT materialuri sxeulis SezRud-
vaSi da wvalebaSi gamoixateba, maSin rodesac es arc adamia-
nisTvis da, miT umetes, adamianis tvinisTvis aravis aras-
dros dauvalebia (vgulisxmob RmerTsa da gangebas, im zeada-
mianur Zalebsa da mis pirovnul warmomadgenlebs, romlebic
marTaven mimdinare movlenebs).
26
axla ki vimsjeloT imis Sesaxeb, Tu raSi mdgomareobs
adamianis tvinis survilebis pozitiuroba Tu negatiuroba
mis arsSi arsebuli materialuri cnobierebis mimarT.
nebismieri materializirebuli cocxali arsebis arsSi
arsebuli materialuri cnobiereba cocxali arsebis materi-
aluri nawilis individualurobas warmoadgens. faqtiurad
kiTxva imaSi mdgomareobs, Tu raSi unda daixarjos adamianis
tvinis individualuri nawili. am TavSi amis garSemo sakmaod
bevri iTqva, amitom survilebis raobis doneze Sevecdebi igi
martivad Camovayalibo.
1. adamianis tvinis individualuri gemovnebis nawils
unda surdes, siamovneba gasces, gaiRos. es iqneba survilis
pozitiuri mimarTuleba. xolo survilis negatiuri mimar-
Tuleba imiT iqneba gamoxatuli Tu adamianis tvinis indivi-
dualuri gemovnebis nawils surs kmayofileba miiRos, dakma-
yofildes.
2. adamianis tvinis individualuri azrovnebis nawils
unda surdes kmayofileba gasces, daakmayofilos. amiT is
pozitiuri survilis mimarTulebiT dakavdeba. Tu adamianis
tvinis individualuri azrovneba siamovnebis miRebis survi-
liT dakavdeba, is survilis negatiuri mimarTulebiT ivlis.
cota win gaviqcevi da getyviT, rom Tu materialuri
cnobiereba sulieri yofierebis faqtobriv gamovlinebaSi
gadava, xolo sulieri yofiereba ki, Tavis mxriv — sulier
cnobierebaSi, es avtomaturad gamoiwvevs materialuri yo-
fierebis pirobebis mkveTr gaumjobesebas. adamiani sulieri
cnobierebis gazrdis saSualebiT gangebis mier misTvis gan-
sazRvruli materialuri yofiTi mdgomareobis gaumjobese-
bas WeSmaritad daimsaxurebs. sulieri cnobierebis WeSmari-
ti saxiT gazrda xom yovelTvis da yvelgan absoluturad
yvela samyaroSi (materialurSic da sulierSic) uzenaes mi-
zans warmoadgens.
es am Tavis masala ar aris. igi am wignis IV Tavidan iwyeba,
magram aq imitom moviyvane, rom adamianTa tvinisaTvis saer-
To suraTi damenaxvebina, raTa icodes, rom Tavisi funqciis
keTilsindisierad Sesrulebis Sedegad, aucileblad iqneba
dajildovebuli da Tavad gangeba iqneba uSualod misi Semwe
da mfarveli.
27
demonur, monur da satanur (eSmakur) bunebaTa
gansaRvreba da maTi urTieTdamokidebulebani
demonuri buneba materializirebul cocxal arsebebSi
masSi arsebuli gemovnebis parametriTaa warmoCinebuli.
monuri buneba materializirebul cocxal arsebaSi mas-
Si arsebuli azrovnebis parametriTaa warmoCinebuli.
satanuri (eSmakuri) buneba materializirebul cocxal
arsebaSi mis aRqmaSi Camoyalibebuli komfortis paramet-
riTaa warmoCinebuli.
aramaterializirebul cocxal arsebebSi e.i. im cocxal
arsebebSi, romlebic sulier samyaroSi imyofebian arc demo-
nuri, arc monuri da arc satanuri buneba arc arsebobda,
arc arsebobs da arc iarsebebs.
im nawilSi, sadac gemovneba da azrovneba erTmaneTTan
mimarTebaSi srul SesabamisobaSi arian mosulni, demonuri
da monuri bunebani erTmaneTs srulad aneitraleben. am ga-
neitralebis Sedegad ki, miiReba mTels materialur samyaro-
Si dasaSvebi arasrulyofilebis diapazonSi gamovlinebuli
satanuri (eSmakuri) buneba Sesabamisad im raodenobiT, ram-
xelazec moxdeba es urTierTneitralizireba.
materializirebisas, anu dabadebisas, materializire-
bul cocxal arsebaSi gemovnebisa da azrovnebis realurad
arsebuli neitralizirebuli nawili SeiZleba iwodos xe-
lovnur pirobiT refleqsad, xolo gemovnebisa da azrovne-
bis araurTierTSesabamisobis, erTmaneTTan faqtobrivad
dapirispirebaSi myofobis Sedegad Seqmnil nawils ki, SeiZ-
leba vuwodoT xelovnuri upirobo refleqsebi.
biblias Tu moviSveliebT, faqtiurad miviRebT, rom
adamisa da evas mier Cadenili mcdelobebis Semdgom adamiani
zogadad, mudmivad qmnis xelovnur pirobiT refleqsebs,
rac bunebrivi upirobo refleqsebis transformirebis Sede-
gad miiReba. rac Seexeba upirobo refleqsebis Temas, aqac
ukuprocesi mimdinareobs. sakuTar arsebaSi arsebuli
RvTisnierebis (RmerTisadmi ndobis) gemovnebad gadaqcevi-
Ta da sarwmunoebis (WeSmariti rwmenis) azrovnebad gadaqce-
viT adamiani Tavisdauneburad qmnis xelovnur upirobo ref-
leqsebs. mokled, yvelaferi zustad imis sapirispirod xde-
28
ba, rac da rogorc unda xdebodes. Sedegad adamianSi izrde-
ba jer demonuri da monuri bunebis maCveneblebi da DSemdgom
ki, viTomc maTi Semcirebis mizniT, izrdeba satanuri (eSma-
kuri) buneba da principSi nel-nela kargavs im cnobier arss,
rasac sityva `adamiani~ moiazrebs.
— demonuri bunebis mateba xelovnurad Seqmnili mate-
rialuri SesaZleblobebis gazrdaSi, materialuri ganviTa-
rebis procesSi TavisTavad xdeba. es adamianSi srulyofile-
bis kompleqsis, TviTgakerpebis parametris awevas iwvevs.
— monuri bunebis mateba xelovnurad Seqmnili materia-
luri moTxovnilebebis matebaSi, materialuri siamovnebis
miRebis gazrdis mcdelobaSi, sulier konservatiulobaSi
TavisTavad xdeba, rac adamianSi arasrulyofilebis kom-
pleqsis, kerpTayvanismcemlobis parametris awevas iwvevs.
— satanuri (eSmakuri) bunebis mateba xelovnurad Seq-
mnili materialuri pirobebis zrdis procesSi TavisTavad
xdeba, rac adamianSi bunebriv garemosTan adaptaciis unaris
Semcirebas, adamianis imunosistemis (dabadebidan Tandayo-
lili imunitetis) Semcirebas iwvevs.
axla ki oriod sityviT imis Sesaxeb, Tu rogor unda Se-
vamciroT demonuri, monuri da satanuri bunebis parametre-
bi, anu dabadebidan Tandayolili (da cxovrebis mimdinareo-
bis procesSi damatebuli) xelovnuri upirobo da xelovnu-
ri pirobiTi refleqsebi da rad gardaiqmnebian isini. is ki,
Tu rad gardaiqmnebian da ra saqmianobiT kavdebian ukve gar-
daqmnili nawilebi, amas am wignis IV TavSi SeityobT.
absoluturad yovelive, rac gamovlinebulia sulier
Tu materialur samyaroebSi sulieri Tu materialuri sa-
xiT, samyaros uzenaesi pirovnebis, absoluturi WeSmarite-
bis piradi warmomadgenlisa da samyaros uwmindesi pirovne-
bis, absoluturi WeSmaritebis ukve zogadcnobierebad ga-
daqceuli nawilis piradi warmomadgenlis (anu mama RmerTisa
da deda RmerTis, igive suliwmidis) urTierTobebSi warmoq-
mnili egos, Zalian mciredi, magram mainc urTierTgaugebro-
bis Sesabamisi reaqciuli Sedegia.
swored am periodSi xdeba maTi Zisa da maTi asulis (igi-
ve RvTis Zisa da RvTis asulis) individualuri gamovlinebis
aucilebloba. maTi individualuri gamovlinebuloba ki,
29
iqamde grZeldeba, vidre maT mSoblebs Soris arsebuli e. w.
urTierTgaugebroba sruliad ar aRmoifxvreba.
am periodSi xdeba swored demonur, monur da satanur
bunebaTa gamovlinebac cocxal arsebebSi. es yovelive ki
imitom aRvwere, raTa gansazRvra SevZlo imisa, Tu ra warmo-
Sobs maT.
— demonuri buneba cocxal arsebebSi warmoiqmneba indi-
vidualizmis imaze metad gamovlinebulobis Sedegad, vidre
amas RvTis Ze axdens.
— monuri buneba cocxal arsebebSi warmoiqmneba sakuTa-
ri individualurobis imaze naklebad gamovlinebulobis Se-
degad, vidre amas RvTis asuli axdens.
— satanuri buneba cocxal arsebebSi warmoiqmneba saku-
Tar arsSi kodirebuli mama RmerTisa da suliwmidis urTi-
erTobebSi warmoqmnili urTierTgaugebrobis (e. w. bunebri-
vi egos) gazrdiT. es ki, sakuTar arsSi arsebuli araindivi-
dualizmis individualizmad gadaqceviT xdeba, rac demonu-
ri da monuri bunebis spekulaciebiT gamarTlebas, gaideali-
zebasa da waxalisebas iwvevs.
imisaTvis, rom cocxal arsebaSi arsebuli demonuri bu-
neba RvTiur bunebad gadaiqces, aucilebelia is RvTis Zis
Sexedulebebs gaecnos da ecados srulad miiRos da gaiTavi-
sos isini. kerZod, unda SeZlos Tavis TavSi sZlios brazis
(anu gankiTxvis) gamovlinebebs, miendos Tavis Sinagan cen-
zors, sindiss. cocxali arsebisTvis gangebis mier miniWebu-
li Zalaufleba mimarTuli unda iqnas imisaken, rom iyos sa-
marTliani, ar dauSvas, Tavisi pirovnebidan gamomdinare arc
erTi tyuili, Tundac sul umniSvnelo, umciresi (es sxvam Tu
ara, Tavad xom icis, rodis ityueba da rodis — ara). agreTve
midrekili unda iyos imisken, rom mudmivad Seimecnos, Seic-
nos sakuTari arsi, sul ufro Rrmad da Rrmad. Semdgom amisa
is nabij-nabij SeZlebs gansazRvros sakuTari uflebamosi-
leba da ukve sakuTari gemovnebis gamovlinebis mcdelobiT
unda mimarTos es uflebamosileba eTikisken, rac, Tavis
mxriv, WeSmaritad saWiros qmnisken unda iyos midrekili.
yovelive amis Sesrulebis Sedegad moxdeba sakuTar arsSi
arsebuli demonuri bunebis gardaqmna RvTiur bunebad.
30
imisaTvis, rom cocxal arsebaSi arsebuli monuri bune-
ba cxovel, cocxal bunebad gadaiqces, aucilebelia is
RvTis asulis Sexedulebebs gaecnos da ecados, srulad gai-
Tavisos da miiRos isini. kerZod, unda SeZlos, sZlios Tavis
TavSi vnebis gamovlinebebs, miendos Tavis garSemo arsebul
cenzors, sircxvils. cocxali arsebisTvis gangebis mier da-
kisrebuli kanonmorCileba mimarTuli unda iqnas imisken,
rom eziaros xelovnebas da midrekili unda iyos TanagrZno-
bisken, guliT moqmedebdes ufro metad da metad. Semdgom
amisa is nel-nela SeZlebs gansazRvros sakuTari pasuxis-
mgebloba da ukve sakuTari azrovnebis gamovlinebis mcde-
lobebiT es pasuxismgebloba unda mimarTos esTetikisken,
rac, Tavis mxriv, WeSmaritad saWirod qmnilis aRiarebasa da
SegrZnebisken unda iyos midrekili. yovelive amis Sesrule-
bis Sedegad moxdeba sakuTar arsSi arsebuli monuri bunebis
gardaqmna cxovel, cocxal bunebad.
sxvaTa Soris, unda iTqvas isic, rom am ori bunebis gar-
daqmniT avtomaturad mcirdeba satanuri bunebac. imisaTvis,
rom cocxal arsebaSi arsebuli satanuri buneba adamianur
bunebad gadaiqces, aucilebelia is mama RmerTisa da suliw-
midis urTierTgaugebrobaSi Seqmnil Sexedulebebs gaecnos
da ecados, srulad miiRos da gaiTavisos isini.
kerZod, unda SeZlos, sZlios Tavis TavSi arsebul
TviTgakerpebisa da kerpTayvanismcemlobis gamovlinebebs,
rac, Tavis mxriv, sixarbisa da umadurobis daZleviT iqneba
aRmofxvrili. cocxali arsebisaTvis gangebis mier gansaz-
Rvruli winaaRmdegobebi sikeTis keTebis mcdelobiT, sasoe-
biTa da naTeli ocnebebiT unda iqnas daZleuli. Semdgom ki
TandaTan unda mivides im mdgomareobamde, rom sruliad kma-
yofili iyos Tavisi yofiT anu imiT, rac gangebam ganusaz-
Rvra da mTlianad, sruliad madlieri iyos yvelafrisa, rac
xdeba mis garSemo da es yofiTkmaroba da madliereba unda
mimarTos bednierebisa da netarebis mdgomareobaSi moxved-
ris mcdelobebisken. am yovelives Sesrulebis Sedegad mox-
deba sakuTar arsSi arsebuli satanuri (eSmakuri) bunebis
gardaqmna adamianur bunebad.
31
s a t a n a a n u i g i v e e S m a k i
satana (igive eSmaki) mama RmerTisa da suliwmidis er-
Toblivi egosagan (maT Soris arsebuli umniSvnelo urTier-
Tgaugebrobisagan) damoukideblad warmoqmnili an Seqmnili
egos sruli nawilis pirovnul, individualur warmomadge-
nels warmoadgens. es Tavi swored mis warmomadgenlobiT na-
wils warmoaCens misi obieqturad Sefasebis mcdelobis ten-
denciiT.
satanis (eSmakis) da satanuri bunebis warmoSobis mokle
istoria SemdgomSi mdgomareobs. Tavdapirvelad, rodesac
warmoCindeba, warmoiqmneba mama RmerTsa da suliwmidas So-
ris individualuri Tu araindividualuri urTierTgaugeb-
roba, es zemoTxsenebuli fenomeni, rogorc aseTi, saerTod
ar arsebobs. am periodSi xdeba RvTis Zisa da RvTis asulis
pirovnuli individualuri gamovlineba. mizani maTi gamov-
linebisa ki gaxlavT warmoqmnili urTierTgaugebrobis aR-
mofxvra. ai, swored am periodSi xdeba maT paralelurad de-
monuri da monuri bunebis warmomadgenelTa individualuri
gamovlinebulobac. maTi gamovlinebis mizani da arsi ki gax-
lavT warmoqmnili urTierTgaugebrobis SenarCuneba da gaz-
rda. magram Zalian didi survili maqvs imisa, rom arc erT
mxares ar SexedoT emociurad da nu daiwyebT iarliyebis mi-
kerebas. girCevT CauRrmavdeT imas, rom es yovelive gangebis
nebiT aris gamovlinebuli, rogorc aucilebeli gardauva-
loba da movlenebis bunebrivi svlis idealurad zomierad
(Tanamimdevrulad) miyolis Sedegi.
neba momeciT, mokle gadaxveva gavakeTo. arsebobs aseTi
termini `cixis adamiani~. es ki imas niSnavs, rom Tu adamians
miusjian Tavisuflebis aRkveTis did vadas, zogi maTgani am
sasjelis moxdis procesSi ise eCveva cixes da masSi Camoya-
libebul reJims, rom, rodesac sasjelis vada gasdis da mas
aTavisufleben, eSinia axali cvlilebebis Semosvlisa mis
cxovrebaSi da yvelanairad cdilobs cixeSi darCenas. Tavi-
sufal sazogadoebriv sistemaSi moxvedris Semdgom, Zalian
mokle periodSi, igi an axal, sxva danaSauls sCadis, imisaT-
vis rom ukan cixeSi moxvdes, an ufro xSiradac ki, Tu is `ci-
xis adamiania~ sruli klasikuri gagebiT, ubralod, Tavs ik-
32
lavs anu veRar egueba sakuTari nebis gamovlinebis potenci-
alis arsebobas.
uxeSad Tu SevadarebT, daaxloebiT aseve warmoiqmnebian
demonuri da monuri bunebis warmomadgenlebi. es is cocxa-
li arsebebi arian, romlebic ukve mieCvivnen da miejaWvnen
mama RmerTsa da suliwmidas Soris arsebuli urTierTgau-
gebrobis parametrs mTeli Tavisi warmoCinebuli da warmou-
Ceneli saxiT. am bunebaTa matarebeli arsebebi ara marto am
e.w. `ego~-s SenarCunebaze zrunaven, aramed, Tavis mxriv, cdi-
loben ganaviTaron, gazardon is, anu — ra iqneboda, Tu es
urTierTgaugebroba gaizrdeboda. ra Sedegebs daafiqsireb-
da es movlena mecnierebaSi, kulturaSi, iurisprudenciaSi,
istoriaSi, kosmiur realobaSi, individebs Soris urTier-
TobebSi da a. S. Tqven SeiZleba ar dameTanxmoT, magram es Ca-
monaTvali rom gavagrZelo sxvadasxva ganxrebisa da ganSto-
ebebis mixedviT, maTi mxolod erTi sityviT moxseniebisTvi-
sac ki es wigni ar meyofoda.
ai, amiT arian dakavebulni demonuri da monuri bunebis
mqone cocxali arsebebi da am yovelives iseTi seriozulo-
biT udgebian, rom maTTan am sakiTxis gadaxedvaze dalapara-
kebac ki mogerideba. swored im momentidan, rodesac maT ar-
sebuli `ego~-s gazrda daiwyes, daibada satana da satanuri
buneba. Tu ufro adamianurad CamovayalibebT, es buneba pir-
dapiri sinonimia xelovnurad Seqmnili refleqsebisa.
xolo is `ego~, rac arsebobda satanuri bunebis Casaxvam-
de, gaxlavT absoluturad pirdapiri sinonimi bunebrivad
Seqmnili refleqsebisa. rac, saboloo jamSi, logikurad aya-
libebs imas, rom satanuri buneba cdilobs xelovnuri ref-
leqsebis maqsimalurad gazrdas cocxal arsebebSi, xolo
adamianuri buneba (anu RvTiur da cxovel bunebaTa saerTo
produqti) cdilobs xelovnuri refleqsebis maqsimalurad
Semcirebas cocxal arsebebSi maT saboloo gaqrobamde.
vinaidan satana da satanuri buneba, funqciuri daniSnu-
lebis calsaxad sapirispiro mimarTulebiT moqmedebs da
moZraobs, Tavis TavSi jer ar (ver) Camoyalibebuli cocxali
arsebis Tavisken mosazidad aTasgvar xibls (vizualur
xibls, cdunebis instrumentebs) iyenebs, rasac am YTavis da-
33
sawyisSi dawerili pirveli sityva, komforti, srulad moi-
cavs.
saboloo jamSi mainc Tavisuflad SeiZleba iTqvas, rom
satanisa da satanuri bunebis gavlenis qveS cocxali arsebe-
bis ugunuri nawili eqceva, romlebic umecrebis modusis ze-
gavlenis qveS arian. sruli kategoriulobiT SemiZlia gan-
vacxado, rom sulier samyaroSi satana da satanuri buneba
arc arasodes ar arsebula, arc amJamad ar arsebobs da verc
momavalSi ver iarsebebs. is yovelTvis materialur samyaro-
Si iyo, aris da iqneba. Tumc, isic unda iTqvas, rom rodesac
mama RmerTsa da suliwmidas Soris urTierTgaugebroba sru-
liad aRmoifxvreba, aRmoifxvreba satanuri bunebac mis pi-
rovnul warmomadgenelTan erTad, oRond urTierTgaugeb-
robis aRmofxvridan cota ufro mogvianebiT.
rac Seexeba demonursa da monur bunebebsa da maT warmo-
madgenlebs, isini im dros warmoiqmnebian aseTebad, rodesac
RvTis Zis mier e. w. `ego~-Si (bunebriv refleqsebSi) Setanil
saWiro cvlilebebze ufro meti an naklebi cvlilebebis Se-
tanis mcdelobebiT kavdebian. anu demonuri da monuri bune-
ba da maTi matarebeli cocxali arsebebi sulier samyaroSi
Cndebian udavod, magram aseTebad gadaqcevis Semdeg iq did-
xans aRar an ufro veRar yovndebian da materialur samyaro-
Si uwevT gadasaxleba, sadac faqtiurad pirvelni — nebiT
(demonebi), xolo meoreni — uneblieT (monebi) satanuri bune-
bis Seqmnas, zrda-ganviTarebas, mfarvelobasa da msaxurebas
axmaren sakuTar potencials.
samagierod satana da satanuri buneba Tavisi `mSoble-
bis~ mimarT aranairad ar aris ganmsWvaluli pativiscemiTa
da siyvaruliT. misi erT-erTi umTavresi damaxasiaTebeli
Tvisebaa sixarbe, gaumaZRroba, Tumca, vfiqrob, mis obieqtu-
rad Sesafaseblad Rirs misi ufro dawvrilebiTi daxasiaTe-
ba.
34
s a t a n i s a d a s a t a n u r i b u n e b i s
n i S a n - T v i s e b a T a Z i r i T a d i a s p e q t e b i s
m o k l e g a n x i l v a
�1. drois parametris mixedviT satana da satanuri bu-
neba imyofeba awmyoSi, mimdinare momentSi, sadac misi umTav-
resi mizani saeWvos povnas warmoadgens. is xelaxla cdilobs
ukve dafiqsirebulis, yvelanairad aTvisebulisa da miRebu-
li zogadi cnobierebis ganzogadebas da ganxilvas. satanuri
buneba amas axdens gankiTxvis ideafiqsuri suliskveTebiT.
absoluturad yvelafers, rac materialurobasa da materia-
lizms ar emsaxureba, igi negatiurs, cuds, borotsa da arasa-
survels uwodebs. satana da satanuri buneba calsaxad acxa-
debs, rom suliereba mTeli Tavisi arsebiT srulad unda em-
saxurebodes materiasa da materialurs. am mxriv is absolu-
turad radikaluria. am tendenciis Sedegad igi cdilobs,
TviTon awmyos SigniT Seqmnas e. w. momavali da warsuli, rac
realurad sikvdilis cnebis tolfasia funqcionaluri, ar-
sobrivi raobis absoluturad ar arsebobis gamo.
�2. sivrcobrivi parametris mixedviT, satana da satanu-
ri buneba imyofeba sakoordinacio sistemis centrSi. am pa-
rametrSi misi umTavresi mizania mTel arsebul realobaSi
sakuTari gavlenis gafarToeba, raTa sakoordinacio RerZTa
gadakveTis wertili gazardos iqamde, vidre sruliad ar mo-
icavs yovelives, rac aris. mas surs materialuri samyaro
sulier samyaroSi gadaitanos da sruliad moicvas isic.
vinaidan satana da satanuri buneba srulad, asi procen-
tiT koncentrirebulia sakuTar Tavze, igi absoluturad
darwmunebulia sakuTari miznebisa da moqmedebebis marTe-
bulobaSi (Tumca Tavad xom mainc icis, rom mTlianad tyuil-
ze aqvs yvelaferi agebuli). amitom nebismieri arseba, ro-
melSic raime saxis meryeoba arsebobs, sabolood mainc eqce-
va misi zegavlenis qveS, maSin rodesac miznebis Sesrulebis
procesSi es ukanaskneli mas sadme gadaeyreba an nebiT Tu
uneblieT gadaeRobeba xolme. uryevi da mtkice pirovnebis
winaSe satana marcxisTvis aris ganwiruli, amitom, Zlieri da
WeSmariti rwmeniT SeiaraRebul cocxal arsebebs damfrTxa-
li gaurbis da arasodes ekareba.
35
�3. interesebis parametris mixedviT, satana da satanu-
ri buneba imitaciis mimarTulebis Seudarebeli da ubadlo
warmomadgenelia. mas idealuri sarkis efeqtiT SeuZlia ne-
bismieri raRacis an viRacis kopireba. Tumca kopirebis, imi-
tirebis procesSi am yovelives Sinagani aRqmis unari satana-
sa da satanur bunebas saerTod ar gaaCnia. swored amiT aixs-
neba isic, rom saeWvo raRacis rolSi Sesvlisas da amis de-
monstrirebisas (gaTamaSebisas), nebismier arsebaSi arsebuli
nebismieri meryeobis kopirebisas, is advilad axerxebs sxve-
bis moqcevas misi sakuTari zegavlenis qveS, ise, rom Tavad
aranairad ar iTrguneba, ar mZimdeba. man es mxolod ganasaxi-
era, magram absoluturad veraferi igrZno. Tavisuflad Se-
iZleba iTqvas, rom satana da satanuri buneba saukeTeso msa-
xiobi gaxlavT, rac ki saerTod SeiZleba warmoidginoT.
mas arasodes awuxebs sircxvilisa da sindisis SegrZne-
bis matarebeli faseulobebi, rameTu is arasodes ar cdi-
lobs Tavis TavSi negatiurobis povnas. ufro metic, mas su-
lelur azrad miaCnia is, rom SeiZleba raime hqondes gasas-
worebeli. samagierod absoluturad yvela mis garSemo mis-
Tvis, masTan SedarebiT naklovanni arian.
satana da satanuri buneba srulyofilebis kompleqsis
absoluturi maCvenebelis warmomadgenlobiTi gamovlineba,
imitacia, obieqturi realobis gadasaxedidan inerciisa da
improvizaciuli interpretaciis `codvili Svili~ gaxlavT.
�4. materialuri gamovlinebulobis parametris mixed-
viT, satana da satanuri buneba winaswar gaTvla-gaTvaliswi-
nebisa da angariSis warmomadgenelia. misTvis yovelTvis ga-
cilebiT ufro mniSvnelovania kiTxva — ramdeni? — anu rao-
denoba, vidre kiTxva — ra? — anu xarisxi.
vizualuri, garegnuli TvalsazrisiT satana da satanu-
ri buneba yovelTvis macduneblad momxibvleli da mimzidve-
lia, magram amasTan dakavSirebiTac unda iTqvas, rom es mom-
xibvleloba absoluturad, sruli asi procentiT, xelovnu-
rad aris Seqmnili da miRebuli. mas harmoniasTan da harmoni-
ulobasTan araferi saerTo ar gaaCnia, rameTu am garegnuli
xiblis ukan garSemo arsebulze, yvelaze da yvelaferze kon-
trolis mopovebis uflebis, marTvis survili imaleba. ufro
metic, mas uyvars, rodesac garSemo arsebul garemoSi gan-
36
xeTqilebas Tesavs, es garemoze batonobis miRwevis erT-er-
Ti (Tu ara erTaderTic ki) saukeTeso saSualeba gaxlavT.
sadac ar aris gageba, iq isadgurebs angareba. sadac ar
afaseben harmonias, iq uZvirfasesi xdeba komforti. kom-
fortis dausruleblad zrdis survils miyolili cocxali
arsebis marTva ki iseTive advili ram aris, rogorc ankesze
wamocmuli WiayeliT Tevzis daWera.
rogor unda aRmoaCinos materializirebulma
cocxalma arsebam (adamianma) Tavis TavSi
satanuri buneba
Tu cocxali arseba (adamiani) kmayofildeba imiT, rasac
gangeba mas ganusazRvravs kuTvnilebaSi materialuri yofi-
erebis TvalsazrisiT da igi madlieria gangebisa imisaTvis,
rac gangebam mianiWa, maSin is sruliad Tavisufalia satanu-
ri bunebisagan da satanis zegavlenisagan, anu mas satanuri
buneba saerTod ar gaaCnia.
Tu adamiani raime materialuri nivTis (iqneba es sxeu-
lisTvis gamosayenebeli atributi Tu sxeulis garemos at-
ributi) ganWvretis Semdeg ise moixibleba misiT, rom er-
Tgvar eiforiaSic ki aRmoCndeba, masSi am momentidan satanu-
ri bunebis Casaxva daiwyeba. Semdgom mas wuxili Seipyrobs
imis gamo, rom amis SeZena ar SeuZlia (misTvis gangebas es ar
gauTvaliswinebia). Semdeg, adamianSi gamovlinebas iwyebs si-
Zunwe. igi cdilobs am gziT SeZlos saTayvanebeli nivTis Se-
Zenis SesaZleblobis dagroveba. siZunwe, Tavis mxriv, gada-
izrdeba sixarbeSi, rameTu namcec-namcec dagrovebas didi
dro esaWiroeba, mas ki, Cqara unda nivTis miReba. amis Semdeg,
adamiani cdilobs iseT garemoSi moxvdes, sadac Cqara Se-
Zlebs materialuri SesaZleblobebis gazrdas da pirfero-
bas, maameblobas eCveva da iyenebs amisaTvis. maameblobas, Ta-
vis mxriv, mavneblobaSi gadasvla mosdevs, anu nel-nela mo-
raluri kodeqsisa da sakuTari sindisis rRvevis gzas adgeba.
am miznamde svlis procesSi ki, adamiani am nivTis (Tun-
dac meore adamianis, sapirispiro sqesis sxeulze iyos lapa-
raki) garSemo cnobebis ZiebiT, cnobismoyvareobiT kavdeba,
37
rac, Semdgom, trabaxSi vlindeba, sakuTari Segrovebuli
codnis afiSirebiT, sanukvari materialuri nivTis garSemo.
rac ufro male da metad daarRvevs moralur da zneobriv
principebs, miT ufro male SeZlebs adamiani am nivTis SeZena-
sa da dauflebas. Tu am principebis darRveva ufro naklebi
iqneba, vidre es nivTi Rirs, is verasodes SeZlebs mis miRebas
(gaaCnia, ra surs). magram amas ukve mniSvneloba ara aqvs. is
ukve kerpTayvanismcemelTa rigebSi gadadis, xolo Tu Sei-
Zens sasurvels, TviTgakerpebas axdens. orive SemTxvevaSi
sasurveli `nivTi~ daeufleba mas da ibatonebs masze.
nu moindomebT imas, risi SesaZleblobac ar gagaCniaT
da satana verasodes Semova TqvenSi.
38
m e o r e T a v i
_ q a o s i _
potenciuri energiis sakuTar individualizmze
koncentrirebuli nawili
am TavSi warmoCinebuli nawili mTels gamovlinebulo-
baSi arsebuli realobis ambiciur nawils warmoadgens. is
mxolod e. w. xelovnur `ego~-Si anu materialur samyaroSi
arsebobs da meti arsad.
qaosi materialuri samyaros anu xelovnuri `ego~-s ma-
makacuri sawyisis warmomadgenlobiTi nawilia da pirdapiri
kavSiri aqvs mesame TavSi warmoCinebul nawilTan, romelic,
Tavis mxriv, mTels gamovlinebulobaSi arsebuli realobis
emociuri da materialuri samyaros anu xelovnuri `ego~-s
qaluri sawyisis warmomadgenlobiTi nawilia. qaosSi, ro-
gorc formaciul warmonaqmnSi, demonuri buneba dominirebs
da, Tavisive bunebidan gamomdinare, wesrigTan, monur bune-
basTan kontaqtis damyarebis midrekilebiTaa damuxtuli.
mxolod qaosSi yofnis dros sakuTar arsSi qaosis aRmof-
xvris mcdelobebi miscems saSulebas cocxal arsebas demo-
nuri buneba RvTiur bunebad gardaqmnas da amas imxelaze mo-
axerxebs, ramxelazec SeZlebs qaosis aRmofxvras Tavis Tav-
Si.
e g o c e n t r i z m i
Tu cocxali arseba sakuTar individualizmze koncen-
trirdeba, nebiT Tu uneblieT avtomaturad eqceva absolu-
turi WeSmaritebis pirad warmomadgenelTan, samyaros uze-
naes pirovnebasTan dapirispirebaSi. undoda es Tu ara, is iw-
yebs samyaroSi ukve arsebuli darRveuli nawilis parale-
lurad axali darRvevebis Setanas arsebul realobaSi. faq-
tiurad cocxali arseba iwyebs ukve arsebuli e. w. bunebrivi
`ego~-sgan gansxvavebuli sxva (delta) egos Seqmnas, Tumc
sruliad darwmunebuli var imaSi, rom is amas saerTod ver
acnobierebs. ra Tqma unda, es qmedebac, rogorc absolutu-
39
rad yvelaferi, sikeTis motanis surviliT xorcieldeba
(dawyebiT stadiaSi mainc).
aqve ar SemiZlia, ar aRvniSno is, rom am tipis cocxali
arsebebi Zalian niWierni arian, magram sakuTari ideebi imde-
nad aRagznebs maT gonebas, rom zedapiruli pozitiurobis
xibli siRrmiseuli negatiurobis warmosaxviTi danaxvis
unars uxSobs. es yvelaferi ki imitom xdeba, rom isini, Ziri-
Tadad, sakuTari individualurobis (am SemTxvevaSi mamaka-
curi sawyisis) interesebiT xelmZRvaneloben.
asea Tu ise, es cocxali arsebebi qmnian e. w. xelovnur
`ego~-s, rac, sruli globaluri gadasaxedidan erTaderT
WeSmarit `ego~-d SeiZleba iqnas wodebuli. TviTon faqti ma-
terialuri samyaros arsebobisa, gaxlavT amis utyuari das-
turi. maRali eTikis mqone arsebisaTvis es aqsiomatiuria da
damtkicebas ar saWiroebs. materialur samyaroSi materia-
lizirebuli cocxali arsebebi, mamakacuri sawyisis aqtivi-
zirebuli formiT gamovlinebulni, swored am kategorias
ganekuTvnebian anu isini, rogorc materialuri sxeulebi Ta-
visi bunebiT egocentrulebi arian. erTi wamiT mainc Tu war-
moidgenT, ramxela dapirispirebas warmoqmnis erTi da igive
adgilas, erTsa da imave momentSi myofi individebis survi-
li, rom erTmaneTTan urTierTobis dros sakuTari Sexedu-
lebebi iqnas miRebuli saxelmZRvanelod cxovrebaSi da mxo-
lod imisaTvis usminon erTmaneTs, rom cudi, negatiuri, ga-
sakritikebeli aRmoaCinon masSi. piradad me, axla aRweril
situacias imaze ukeT ver davaxasiaTeb, rogorc amas gadmos-
cems sityva qqaaoossii.
damerwmuneT, Zalian vcdilob maqsimalurad koreqtu-
li da kompetenturi midgoma gamoviCino egocentrulobis
cnebis mimarT. Tu siRrmiseulad SexedavT, aucileblad aR-
moaCenT imas, rom igi ver mogitanT raime saxarbielos.
egocentrulobis bunebis yvelaze damaxasiaTebeli (do-
minanturi) Tviseba sakuTari azrisa da Sexedulebebis sxva
individebze moxvevis survilSi mdgomareobs. es, SeiZleba
iTqvas, dawyebiTi stadiis yvelaze TvalSi sacemi damaxasia-
Tebeli niSan-Tvisebaa. Semdgom ki, es, ukve sxva stadiebSi,
uamrav formaSi gadaizrdeba, magram yvela es formac mTlia-
nad Zaladobaze, dauflebaze, dapyrobaze, sisastikeze, das-
40
jaze, gankiTxvaze, ganadgurebaze, Secdenaze, motyuebasa da
uamravi aseTi tipis Tvisobriv gamovlinebaze gadadian.
piradad me am sakiTxis kvlevis procesSi im daskvnamde
mivedi, rom fesvi aq CamoTvlili arasasurveli Tvisebebis
buketisa, swored zemoxsenebul mcdelobaSi, anu sakuTari
azris sxvaze moxvevis survilSi mdgomareobs. Tu cocxali
arseba (Cvens SemTxvevaSi — adamiani-mamakaci) sakuTari cno-
bierebisa da nebisyofis saSualebiT Tavis TavSi am Tvisebas
daupirispirdeba, is seriozul warmatebas miaRwevs, SeZlebs
sakuTar TavSi arsebuli egocentrulobis mniSvnelovnad
Semcirebas (ra Tqma unda, sasurvelia misi sruli gaqroba,
magram es Zalian Zneli Sesasrulebelia).
rac Seexeba nayofs am fesvisa da misgan aRmocenebuli
xisa, rogorc saboloo Sedegobrivi produqcia, es gaxlavT
trabaxi. ai, es trabaxi, rogorc niSan-Tviseba aris yvelaze
uaresi im yvela albaTobisa, sadamdec SeiZleba mivides ego-
centruli orientacia. fsiqologiuri eniT Tu gadmovcemT,
es aris srulyofilebis kompleqsis gamovlinebis saboloo
done. trabaxi SeiZleba gamoxatul iqnas cinizmis, garTobis
mcdelobis, uxeSobis, utaqtobis, uzrdelobis, Tavxedobis
da amgvari tipis gamovlinebebis saxiT.
sakuTari azrebisa da Sexedulebebis sxvaze moxvevis
survili da mcdelobebi demonuri bunebis sawyis stadiaSi
yofnas gulisxmobs. es azrebi da Sexedulebebi, misi matare-
beli cocxali arsebis rwmenis im nawils warmoadgens, rom-
liTac igi Tavisdauneburadac ki upirispisdeba samyaros
uzenaesi pirovnebisa da RvTis Zis ideebs, azrebsa da Sexedu-
lebebs. es yovelive ki warmoiqmneba mxolod da mxolod imis
gamo, rom am cocxal arsebas imaze ufro swrafad unda mov-
lenebis bunebrivi svlis procesualuri ganviTareba, vidre
es saWiroa anu vidre es SesaZlebelia (vidre amis miReba Se-
uZlia mTels gamovlinebul realobas). amis gamo, gardauv-
lad aucilebeli xdeba cocxali arsebis materialur samya-
roSi gagzavna e. i. materializirebul mdgomareobaSi gaday-
vana, sadac mas daxvdebian is cocxali arsebebi, romlebic ma-
terializirdnen imis gamo, rom movlenebis bunebrivi svlis
procesualuri ganviTareba imaze nela surdaT, vidre es sa-
Wiro iyo, vidre es SesaZlebeli iyo anu vidre amis miRebis
41
unari gaaCnda mTels gamovlinebul realobas. materialuri
samyaros am warmomadgenlebs winamdebare wignis Semdegi Ta-
vi aRwers. maT amgvari pasiurobis survilma siRrmiseuli
(warmosaxviTi) aRqmis unari ubralod gauzarmaca da yovel-
gvari siaxlis mamarT SiSis SegrZneba Causaxa. es materiali-
zirebuli cocxali arsebebi ukve SeCveuli arian erTferov-
nebas, anu wesrigis moyvarulni arian. sakuTar arsSi arsebu-
li potenciuri energiis daxarjvas da dakmayofilebas ki ze-
dapiruli SexebiT, Ezedapiruli aRqmiT Secnobis surviliT
iklaven. maT e. w. monuri buneba gamoimuSaves.
SevxedoT, ra miviReT. pirvelad moxseniebul kategori-
as TiTqos sadRac eCqarebao, zeamocanebi aqvs sakuTari Ta-
visTvis dasaxuli da realurad marTlac dgeba zeamocanebis
winaSe. kerZod, aaCqaros, ase vTqvaT, gaacocxlos, meored
moxseniebuli kategoria, romelsac procesebi xelovnurad
aqvs Senelebuli. vRebulobT wyvils demonuri bunebisa da
monuri bunebis saxiT da, ragind miuRebladac ar unda mogeC-
venoT, es aris materialuri samyaros srulyofili, aradama-
xinjebuli aRweriloba maRaleTikuri gadasaxedidan.
Tu vinmes surs sakuTar arsSi arsebuli demonuri bune-
bis transformacia, upirveles yovlisa unda aRiaros, rom
masSi demonuri buneba arsebobs. Tu aqsiomatur donemde da-
viyvanT zemoxsenebuli informaciis safuZvelze imas, rom
materialur samyaroSi mamakacuri sawyisiT aqtivizirebis
Sedegad mamri sqesis warmomadgenlad da, miT umetes, adamia-
nad materializirdeba, avtomaturad gulisxmobs cocxal
arsebaSi demonuri bunebis arsebobas. ufro metic, Tu mate-
rialur samyaroSi demonuri bunebis arsebobis mizezad mivi-
RebT adamians, maSin sakuTar arsSi am bunebis aRiarebuloba-
araRiarebulobis sakiTxi bunebrivad moixsneba.
vfiqrob, ukve SeiZleba meore safexurze gadasvla anu
imaze, Tu rogor movaxdinoT sakuTar arsSi arsebuli demo-
nuri bunebis transformireba RvTiur bunebad.
42
x e l o v n u r i a n u m a t e r i a l u r i
p i r o b i T i r e f l e q s e b i
imisaTvis, rom cocxal arsebaSi arsebuli demonuri bu-
neba RvTiur bunebad transformirdes, Zalian martivad rom
vTqvaT, sakuTari azrebisa da Sexedulebebis sxva cocxal
arsebaze moxvevis survili unda gadaiqces sakuTari azre-
bisa da Sexedulebebis sxva cocxali arsebebisTvis gaziare-
bis survilad. erTi SexedviT, es arc Tu ise rTul saqmed
mogeCvenebaT, magram Tu Rrmad SexedavT am sakiTxs, vfiqrob,
Tavadve darwmundebiT amis warmoudgenlad did, uzomod
did sirTuleSi.
am urTulesi problemis dasaZlevad, dasawyisisTvis sa-
Wiroa materialuri pirobiTi refleqsebisagan gaTavisuf-
leba. es cocxal arsebas bunebrivi (sulieri) upirobo ref-
leqsebis zegavlenis qveS gadasvlis, anu sakuTar arsSi arse-
buli qaosis eTikaSi gadayvanis saSualebas miscems.
maS ase, CamovayaliboT xelovnuri anu materialuri pi-
robiTi refleqsebis arsi, e. i. is, rac unda iqnas daZleuli
demonuri bunebisagan gaTavisuflebisaTvis da RvTiuri bu-
nebis gazrdisaTvis. mxolod gardauvlad aucilebeli gan-
sazRvrebiT Semovifarglebi. rogorc zemoT ukve aRvniSne,
demonuri bunebis warmoqmnis mizezi sulieri samyaros rea-
lobaSi arsebuli darRveuli nawilis aRmofxvris im mcde-
lobebSi mdgomareobs, romlebic sulier samyaroSi arsebul
obieqtur realobas ar iTvaliswineben, anu ar iTvaliswine-
ben imis garkvevas, maT mier aTvisebuli informacia arsebu-
li darRveulobis Sesaxeb aiTvisa Tu ara mTelma sulierma
samyarom da, ase vTqvaT, vidre etapobrivi harmonizirebis
procesi damTavrdeba, win garbian Semdgomi evolucirebis-
ken. arada, Tu cota xniT gadaxedavdnen mTels suraTs glo-
baluri interesebidan gamomdinare, advilad dainaxavdnen,
rom is darRveuloba, ris aRmofxvrasac ase gamalebiT cdi-
loben, swored aseTi tipis saqmianobam, jer arharmonizire-
bul samyaroSi evolucirebis axali porciis Setanis mcde-
lobam gamoiwvia.
Semdgom amisa ki, Tu warmoqmnili demonuri bunebis mier
es globaluri interesebis gadaxedva ver moxdeba, maSin mas-
43
Si warmoiqmnebian pirobiTi materialuri refleqsebi. demo-
nurbunebaSeZenili cocxali arseba moixedavs ra ukan da da-
inaxavs, Tu ramdenad CamorCenilan sxva cocxali arsebebi
masTan SedarebiT, fardobiTobiT zomvaSi gadadis yvelaf-
risa da sakuTar Tavze didi warmodgena eqmneba, avaddeba
mniSvnelovnebis grZnobiT. ukve gaampartavnebuli, jer mis
inteleqtualur donemde ar misuli cocxali arsebebis mier
sakuTari upiratesobis aRiarebis moTxovnas iwyebs. swored
amisTvis warmoqmnis igi materilur pirobiT refleqsebs.
magram... vinaidan aseTi tipis cocxali arseba samyaros
funqcionaluri interesebisa da absoluturi WeSmaritebis
msaxurebis sazRvrebidan gavida da, ufro metic, am msaxure-
bis sapirispiro saqmianobiT dakavda, umaRlesi `energogama-
nawilebeli bankidan~ uwydeba energiis miwodeba. amis gamo
igi cdilobs sakuTari energokrizisi ainazRauros, aRidgi-
nos, regeneracia moaxdinos arafunqcionaluri, vizualuri
TviTrealizaciiT. am qmedebis mizani ki, imaSi mdgomareobs,
rom mis mier Camoyalibebuli qaosis mdgomareobaSi nel-ne-
la da etapobrivad gadavidnen zedmetad pasiuri, monuri bu-
nebis mqone arsebebi, riTac isini sakuTar energias gadasce-
men am qaosis Semqmnels. Tanac, amas ise gaakeTeben, rom Tavad
araferi ecodinebaT. amgvarad iqmnis demonuri bunebis mqo-
ne cocxali arseba energiis miRebis alternatiul wyaros,
Tumca es mTlianad araeTikuria da am procesSi monawile uk-
lebliv yvela cocxali arsebis sulier dacemas ganapiro-
bebs.
demonuri bunebis mqone arsebas, misda saubedurod,
moTminebis unari ar gaaCnia, albaT amitomacaa, rom sakuTar
arsSi CaRrmavebis (Setyuebis) survilis Sesrulebisas saku-
Tari Sexedulebebis gaziarebis survili (misTvisac ki Seum-
Cnevlad) am Sexedulebebis sxvaze moxvevaSi (iZulebiT swav-
lebis) tendenciaSi gadadis. demonuri bunebis warmomadge-
neli avtomaturad mimarTavs Tavis interesebsa da yuradRe-
bas im nawilze, sadac potenciurad arsebuli, magram ararea-
lizirebuli, gamouyenebeli energia eguleba. imisaTvis, rom
es nawili Tavisken miizidos, is axali pirobiTobebis Semota-
niT axdens am nawilis dainteresebas, daintrigebasa da pro-
vocirebas. saerTo jamSi, mas es yovelTvis warmatebiT ga-
44
mosdis, im gansxvavebuli SemTxvevebis garda, rodesac monu-
ri bunebis warmomadgenlebi Tavad arian funqcionaluri in-
teresebiT dasaqmebulni anu rodesac isini Tavadve cdi-
loben sakuTari potenciuri energiis WeSmaritad miznob-
riv gamoyenebas.
Tu adamianur enaze gadavTargmniT, demonuri bunebis
mTavari Zala mainc cdunebis unarSi mdgomareobs da Tu ver
SeZlebs amas, e. i. Tu misTvis saintereso obieqti ar cdunde-
ba (miuxedavad sakuTari Zlevamosilebisa), ver SeZlebs sa-
surveli miznis miRwevas, anu misTvis esoden saWiro kosmiu-
ri energiis aRebas.
vfiqrob, Zalian gaugebar raimes ar vityvi, Tu daskvnis
saxiT aRvniSnav imas, rom demonuri buneba da misi matarebe-
li arsebebi pirdapir dapirispirebulni arian samyaros uze-
naes pirovnebasTan da mis ZesTan (anu RvTis ZesTan), romle-
bic yvelanairad cdiloben absoluturad yvela Tavis qme-
debaSi obieqturi realoba zedmiwevniT gaiTvaliswinon. uf-
ro metic, me getyviT, rom isini mama RmerTsa da RvTis Zis
dauZinebeli mtrebi xdebian. es ki, TiTqos erTi SexedviT ub-
ralo raRacam, maTma mouTmenlobam, bunebrivi mimdinare
movlenebis bunebrivi svlisTvis saWiro saqmianobis keTebis
daCqarebis mcdelobebma gamoiwvies.
magram modiT, qvemoTa iaruss davubrundeT anu im na-
wils, romlebic movlenebis bunebrivi svlis process Camor-
Cnen TavianTi pasiurobis gamo da monuri bunebis warmomad-
genlobiT nawilad Camoyalibdnen. demonuri da monuri bune-
bis warmomadgenelTa urTierTobebis dros demonuri bune-
bis mqone cocxali arseba iZulebuli xdeba sul axali da axa-
li piribiTobebi (provokaciuli interesebi) anu pirobiTi
materialuri refleqsebi Seqmnas, radgan, raRaca tipis pi-
robiTi materialuri refleqsis SeCvevis Semdeg monuri bu-
nebis warmomadgeneli wesrigis mdgomareobaSi gadadis (qao-
sis Sinagani mdgomareobidan gamodis) da am refleqsis Semo-
tanis avtors aRar aZlevs energias. Tu demonuri bunebis
mqone ZaladobiT moindomebs energiis warTmevas, raRa Tqma
unda, is amas SeZlebs, magram ZaladobiT warTmeuli energia
Tavisi SemcvelobiT ar iqneba im racionaluri Tvisebebis
mqone, rac nebayofilobiT gacemul energias gaaCnia.
45
gasakviri ki is gaxlavT, rom miuxedavad demonuri bune-
bis mqone arsebis survilebis araeTikurobisa, Tavisdaune-
burad axdens darRveul obieqtur realobaze koncentrire-
basa da e. w. gazarmacebuli cocxali arsebebis aqtivizire-
bas, maT dabrunebas, mimarTvas obieqturi realobisaken. es
kidev erTxel adasturebs uzenaesi gangebulobis yovlis-
momcvelobas. Tumca, unda iTqvas, rom, samwuxarod, am urTi-
erTobis procesSi uzenaes faseulobad cocxal arsebebs ar-
Ceuli aqvT e. w. xelovnuri `ego~ anu materia da materialu-
ri sxeulebi, xolo e. w. bunebriv `ego~-s anu sulierebasa da
sulier sxeulebs maTive mxridan arCeuli uzenaesi faseu-
lobis uzrunvelyofis saSualebad gamoyenebas cdiloben.
albaT am Sesavlis Semdgom ukve SegviZlia, pirobiTi materi-
aluri refleqsebis punqtobrivi Camoyalibeba da am punqte-
bis mokle ganxilva movaxdinoT.
pirobiTi materialuri refleqsebis punqtobrivi nusxa:
I subieqturi realobis evolucirebis survili (emocia)
II aradasamkvidrebeli WeSmaritebis xorcSesxmis survili
(ambicia)
III subieqturi realobis idealur realobad gardaqmnis sur-
vili (goneba)
IV aradasamkvidrebeli WeSmaritebis garemosTvis Tavze mox-
vevis, ZaladobiT damkvidrebis survili (grZnoba)
pirobiTi materialuri refleqsebis miyola, sakuTar
subieqtze koncentrirebulobas niSnavs. amis Sedegad ki, sa-
kuTari individis samyaros uzenaes pirovnebad aRiarebulo-
bis iluzia Cndeba. es tendencia TandaTan, SeumCnevladac ki,
Zalas ikrebs da imdenad jdeba Zval-rbilSi, rom sakuTari
pirovnebis idealur arsebad aRqmis ueWviloba mTlianad
eufleba cocxal arsebas. aq, zemoT CamoTvlili oTxi pun-
qtis arc Tu ise dawvrilebiTi ganxilva, vfiqrob, dasanaxsa
da gasagebs gaxdis am tendenciis arasasurvelobas, rogorc
TviTon am tendencias miyolili arsebisaTvis, ise mis garSe-
mo arsebuli mTeli cocxali samyarosaTvis. arc is unda dag-
vaviwydes, rom demonuri buneba, Tu ar gaasworebs Tavis Se-
xedulebebs, satanur bunebaSi SeiZleba gadaizardos. amis
46
mokle monaxazs am oTxi punqtis ganxilvis Semdgom gavake-
Teb. axla ki am punqtebze SevCerdebi.
I emocia — subieqturi realobis
evolucirebis survili
movlenebis bunebrivi svla anu bunebrivi `ego~-s Semci-
reba, rogorc umTavresi funqciuri saqmianoba, absoluturi
WeSmaritebis mier aRiarebuli piradi warmomadgenlis, sam-
yaros uzenaesi pirovnebis Sexedulebebis Sesabamisad xdeba.
is cocxali arsebebi ki, romlebsac es cvlilebebi konkre-
tuli drois intervalSi mcired eCvenebaT, ufro aqtiuri
moqmedebis muxtiT xelmZRvaneloben (ar iTvaliswineben ra
mTels samyaroSi arsebuli cocxali arsebebis adaptaciis
unars).
miuxedavad maTTvis am aspeqtis axsnisa, isini sakuTar
Sexedulebebs ufro ukeTesis momtanad miiCneven da samya-
ros uzenaes pirovnebas usamarTlobaSi sdeben brals. isini
emociur doneze upirispirdebian mama RmerTs, Tvlian ra,
rom isini ukeTesad gaakeTebdnen imas, rasac samyaros uzena-
esi pirovneba akeTebs.
Sedegad Cndeba paraleluri realoba, rac, realurad,
subieqturi realoba gaxlavT. ase Cndeba mamakacur sawyisSi
ormagovneba (kargi da cudi; keTili da boroti; simarTle da
tyuili) da e. w. usamarTlobasTan dapirispireba, rac, faqti-
urad, sakuTari Sexedulebebis samyaros uzenaesi pirovnebis
SexedulebebTan dapirispirebaa da meti araferi.
II ambicia — aradasamkvidrebeli WeSmaritebis
xorcSesxmis survili
ZiriTadi strategiuli orientaciidan gasuli (demonu-
ri bunebis mqone) cocxali arseba am orientaciis paralelu-
rad cdilobs Tavisi Sexedulebebis ara konceptualur gan-
xilvas, aramed nebismier fasad maT xorcSesxmas da amisTvis
is ukve mzad aris yvelaferze wavides. masSi emociuri wyena
47
imdenad ukontrolo xdeba, rom ambiciur doneze is brazisa
da Zaladobis simbolod gvevlineba.
samwuxarod, igi nel-nela eCveva Sinagani cenzuris anu
sindisis darRvevas, rameTu sakuTari arsis kritikuli Tva-
liT Sexedvis unari dakarga da misi kritika mxolod sxva
cocxal arsebebs moicavs, samyaros uzenaesi pirovnebis CaT-
vliT da misi gaTvaliswinebiT. pirvel rigSi, igi ganikiTxavs
yvelasa da yvelafers, rac mis Sexedulebebs ewinaaRmdegeba
an ver gebulobs. amave dros ar unda dagvaviwydes, rom sin-
disis ignorirebis zrdaSi yvelaze Zlieri katalizatori
xdeba uzarmazari konkurencia misnairi midrekilebis co-
cxal arsebebTan, romelTac, Tavis mxriv, sakuTari Sexedu-
lebebis xorcSesxma ganuzraxavT. vidre es konkurentebi,
sindisis ignorirebis xarjze, erTmaneTTan raRaca tipis
kompromisebze SeTanxmdebian, ufro uaresi mtrebic ki xde-
bian erTmaneTisTvis, vidre mama RmerTs ganixilavdnen ase-
Tad.
III goneba — subieqturi realobis idealur
realobad gardaqmnis survili
materialur samyaroSi sakuTari Sexedulebebis met-nak-
lebad realizirebis Semdgom, demonuri bunebis mqone co-
cxali arsebebi raRaca tipis koalicias ayalibeben da imaze
iwyeben fiqrsa da msjelobas arsebuli subieqturi realoba
rogor moiyvanon maqsimalurad idealur mdgomareobamde.
amisaTvis isini aTasgvari pirobiTi spekulaciuri siaxlee-
bis SemotaniT xelmZRvaneloben. maTi ZiriTadi mcdeloba
mimarTulia cocxali arsebebis materialuri sxeulebisTvis
maqsimalurad sasiamovno, xelovnuri pirobebis Seqmnis meqa-
nizmebis gamogonebisken. Tavisdauneburad es mcdeloba mi-
marTulia monuri bunebis mqoneTa Tavisken mosazidad, ri-
Tac bunebiT zarmaci monuri bunebis mqone arsebebs kidev
ufro metad azarmaceben. Tavad demonuri bunebis mqoneni ki,
sakuTar moWarbebul (spekulaciuri gzebiT uxvad naSovn)
energias mTlianad xarjaven am saqmianobaSi. aqac erTveba
uzarmazari konkurenciis meqanizmi da yoveli maTgani cdi-
48
lobs, iyos ufro originaluri, ufro avtoritetuli, ufro
dafasebuli.
yvelaze ufro demonurni ki, Zalauflebis mopovebis
mcdelobiT, subieqturi realobis mmarTvelad qcevis sur-
viliT imarTebian, rasac, calsaxad, sindisis maqsimalurad
gamoxatuli araeTikurobiT aRweven.
IV grZnoba — aradasamkvidrebeli WeSmaritebis
garemosTvis Tavze moxvevis, ZaladobiT
damkvidrebis survili
erTgvari zavis dadebis Semdgom demonuri bunebis war-
momadgenelTa Soris iwyeba axali dapirispireba sakuTari
Sexedulebebis erTpirovnuli gamarjvebisaTvis. maTSi is ga-
imarjvebs, visi logikac unakloa da visi azrTa wvdomis siR-
rmec ufro metia, vidre danarCenebisa, magram samwuxarod, am
SexedulebaTa damkvidreba metismetad naadrevia. Tumc amas
es demonad qceuli arseba arad dagidevT. is xom swored ami-
tomac aris demonad wodebuli, rameTu am informaciis sxva-
Ta mier aRqmis unars (maqsimalurad mondomebis SemTxveva-
Sic ki) arafrad dagidevT.
faqtiurad, es Zlevamosili da sastiki arseba iwyebs ga-
remoze globaluri masStabiT am Sexedulebebis Tavze moxve-
vas. ra Tqma unda, es materialur samyaroSi, subieqtur rea-
lobaSi xdeba. es daaxloebiT swored is gaxlavT, rasac dRes
globalizaciis process eZaxian. arada, droTa ganmavlobaSi
TviT demonuri bunebis mqone arsebebic ki, ususur mdgoma-
reobaSi vardebian da, me vityodi, buneba gaorebuli uxde-
baT. isini nel-nela monuri bunebis arsebebad gardaiqmnebi-
an.
SeiZleba Zalian ucnaurad JRerdes, magram es Sexedule-
bebi daaxloebiT im SexedulebaTa msgavsia, rac sulier sam-
yaroSi, anu obieqtur realobaSi, arcTu ise didi xnis win
damkvidrda an paralelurad mkvidrdeba, magram im uzarma-
zari gansxvavebiT, rom iq Sexedulebebi sulierebaze da
sulzea agebuli, maSin rodesac aq, subieqtur realobaSi Se-
motanili Sexedulebebi, materializmze da sxeulzea agebu-
li, rac ormagad gaugebars xdis maT.
49
demonuri bunebis mqone cocxali arsebebis speqtris pa-
ralizebuli mdgomareobis fonze monuri bunebis mqone
cocxali arsebebi aqtiurdebian da am dros, me vityodi, mim-
dinareobs yvelaze uaresi procesi materialur samyaroSi:
orive bunebis mqone arsebebi nel-nela da meTodurad sata-
nuri bunebis SeZenas iwyeben.
Tu msjelobas ufro martiv doneze daviyvanT, demonur
da monur bunebaTa urTierTobisas avtomaturad xdeba Sexe-
dulebebis urTierTgaziareba da maTi meToduri damkvidre-
ba. es aris is qmedeba, sadac demonuri da monuri bunebis er-
TmaneTisagan damoukideblad ganxilva azrs dakargavda.
demonuri bunebis mqone arsebaTa saqmianoba
pirobiTi materialuri refleqsebis
damkvidrebis Semdgom
demonuri bunebis mqone arseba pirobiT materialur
refleqsebze monuri bunebis mqoneTa orientirebis Semdgom
Tu veRar axerxebs maTSi sxva, axali pirobiTi materialuri
refleqsebis Setanas an, misTvis kidev ufro rTul SemTxve-
vaSi Tu gamoelia axali pirobiTi materialuri refleqsebis
nusxa sakuTar TavSi (bolomde Tu realizirda anu `damTav-
rda~), Tavad xdeba im pirobiTi materialuri refleqsebis
msxverpli, romlebic sxva, masze ufro Zlieri demonuri bu-
nebis mqone arsebebma Seitanes subieqtur realobaSi. sxvag-
varad rom vTqvaT, igi Tavadve xdeba orientirebuli imaze,
rom sakuTari damkvidrebuli pirobiTi materialuri ref-
leqsebis gavlena SeinarCunos (xdeba konservatoruli bune-
bis, romelsac nebismieri umniSvnelo siaxlec ki, aRizianebs,
wyobidan gamoyvanis donemde). faqtiurad, igi Tavadve xdeba
Tavisi damkvidrebuli subieqturi realobis mona-morCili.
ukve masSi warmoiqmneba potenciuri energiis Cagroveba, ra-
meTu man aRar icis ra akeTos da, uxeSad rom iTqvas, `Robe-
yores edeba~. sxvaTa Soris, mis mier ganswavluli monuri bu-
nebis mqonenic ki fanatikuri muxtis gacivebis Semdeg ukma-
yofiloni arian misiT da misgan axali pirobiTobisTvis Sesa-
bamisi saqmianobiT dakavebas moiTxoven. isini ver xvdebian
imas, rom maT kerps amisaTvis saWiro siRrmiseuli codna, ub-
50
ralod, ar gaaCnia. samagierod es demonuri bunebis arseba,
uxvad da urcxvad igonebs TiTidan gamowovil spekulaciur
argumentebs Tavisze Zlieri demonebis avtoritetis gasas-
vrelad. magram yvela es cru braldeba mxolod TviTon mas
utexs saxels da erTaderTi dazaralebuli sakuTari cilis-
wamebisa Tavadve xdeba.
sabolood am demons sxva gza ar rCeba, Tu ara monuri
bunebis mqoneTa moTxovnilebebis dakmayofilebis saSuale-
bad gadaqcevisa. es CemTvis piradad sruliad TvalnaTels
xdis, ram warmoSva iseTi gageba, rogoricaa e. w. xalxis mmar-
Tveloba; xalxi (masa) rogorc mmarTveli Zala; xalxis diq-
tatura; xalxis mier xelisuflebis arCeva; demokratiuli
sazogadoeba da a. S.
ai, ase gadaiqceva demonuri bunebis mqone monuri bune-
bis mqoneTa viTom msaxurad. es kidev erTi (magram ukanaskne-
li) fintia, iluziis Seqmnaa misi mxridan.
magram am fsevdomsaxurebis (viTom msaxurebis) parale-
lurad daclili demonuri bunebis mqone arseba Tavisze uf-
ro Zlieri demonuri bunebis mqoneTa mier gamowrTobili da
ganswavluli monuri bunebis mqoneTa arafiqtiuri Tayvanis-
mcemeli da msaxuri xdeba. masSi mis mier damkvidrebuli pi-
robiTi materialuri refleqsebis SenarCunebis survili
axali, misTvis Seucnobeli pirobiTi materialuri refleq-
sebis aRqmis surviliT icvleba.
Tu am cvlilebas saxels SeurCevT, aRmoCndeba, rom de-
monuri buneba monuri bunebis gamrudebul satanur bunebas
uRrmavdeba da Tavadve gardaiqmneba satanuri bunebis war-
momadgenlad. es sakmaod didad gansxvavdeba monuri bunebis
satanur bunebad gadaqceuli nawilis interesebisagan, Tum-
ca faqtiurad mTlianad masze damokidebulia. igi sircxvil-
dakarguli, upirobo materialuri refleqsebis zegavleni-
sagan gaTavisuflebuli (yvelaze arasasurveli mimarTule-
biT) monuri bunebis dakmayofilebis saSualeba xdeba.
me imas ar vityodi, rom es arseba amas ar imsaxurebs, ma-
gram, samwuxarod, am mutaciuri transformirebis Sedegad
mTeli samyaros WeSmaritad saWiro, globaluri interesebi
zaraldeba, rameTu am mdgomareobidan ukve ormagad, Tu ara
sammagadac ki, Znelia gamosvla. arada, swored es tendencia
51
mimdinareobs dRes-dReisobiT planeta dedamiwis mkvidrTa,
adamianTa urTierTobebs Soris. rac Seexeba sindisis cnebas,
am tendenciis miyoliT is sruliad ikargeba am cocxali ar-
sebebis aRqmaSic da gagebaSic.
S u r i s r a o b a d e m o n u r b u n e b a S i
demonuri bunebis, rogorc aseTis, warmoqmnis mizezi
gaxlavT samyaros uzenaes pirovnebad aRiarebuli cocxali
arsebisTvis konkurenciis gawevis survili. Tavad am konku-
renciis gawevis, Sejibrebis survilis avtori ki gaxlavT Su-
ri, samyaros uzenaes pirovnebad gadaqcevis survili. calsa-
xad samyaros uzenaes pirovnebaze upiratesobis mopovebis
surviliT Sepyrobili cocxali arseba Tavadac ki ver am-
Cnevs, rogor aqcevs Tavis saorientiro obieqts (misTvis uk-
ve subieqts) metad Tavis aRqmaSi. erTaderTi, riTac is aris
dakavebuli, mama RmerTSi arasrulyofilebis, Secdomis,
susti adgilis, araobieqturobis, negatiurobis da aseTi ra-
Raceebis aRmoCenis survilia. Sedegad demonuri bunebis
mqone arseba bunebrivi `ego~-s (mama RmerTis `ego~-s), mTels
samyaroSi arsebuli darRveuli nawilis, Seswavlis mcdelo-
biT kavdeba.
rom ara Suri, pirovnuli dapirispirebis, pirvelobis
mopovebis survili, me vfiqrob, demonuri bunebis arsebaTa
saqmianoba WeSmaritad sikeTis momtani iqneboda.
magram... pirvelobis surviliT gatacebul, ganusaz-
Rvreli uflebis msurvel arsebas, am Tavisi mecadineobis
procesSi mxedvelobis aredan mTlianad ekargeba is umniS-
vnelovanesi momenti, rom ganusazRvrel uflebebs, maTTvis
zedmiwevniT Sesabamisi, ganusazRvreli movaleobebis skur-
pulozuri dacvis aucilebloba mohyveba (moeTxoveba).
raRaca donis codnis (misi SexedulebiT, mama RmerTze
ufro didi raodenobis codnis) dauflebis Semdeg, demonu-
ri bunebis mqone arsebis ukidures gaRizianebas iwvevs is
faqti (rac gardauvalia), rom mas ar aRiareben samyaros uze-
naes pirovnebad. amis Semdgom, es arseba cdilobs an mama
RmerTis individulurobis ganadgurebas (rac albaT yvelas
52
gesmiT, rom SeuZlebilia), an mama RmerTis mfarvelobis qveS
arsebuli cocxali arsebebis iZulebas, is aRiaron TavianT
RmerTad. magram esec SeuZlebelia, rameTu, mama RmerTis
mfarvilobis qveS yofnis msurvel cocxal arsebebs mama
RmerTi aravis daaCagvrinebs.
maSin demonuri bunebis mqone arsebebi faqtiurad ori
arCevanis winaSe dgebian: isini an unda ganadgurdnen pirov-
nulad da mama RmerTisa da mTeli samyaros araindividua-
lur nawils unda SeuerTdnen, an materialur samyaroSi unda
gadasaxldnen (rac Seexeba im gzas, rom Sinaganad Seicvalon
sakuTari buneba, es am TavSi Semdgom iqneba ganxiluli).
axla ki, modiT, vnaxoT, ra formebiT gamovlindeba Su-
ridan dawyebuli gadagvareba ukve demonur cocxal arsebeb-
Si. Tu erTi cocxali arseba sxva cocxal arsebebs aSinebs,
ubrazdeba, tuqsavs, ganikiTxavs, fizikuri an moraluri dam-
cirebiT Seuracxyofs, SeiZleba ganisazRvros absolutu-
rad zustad, ramxelaa masSi demonuri bunebis elementebi.
rac Seexeba Tavad am bunebis mqone cocxal arsebas, mas zus-
tad imxelaze eSinia yvela im qmedebis potenciuri Sedegebi-
sa, rasac Tavad axdens da axorcielebs sxvebis mimarT.
brazi da misi nebismieri forma, demonuri bunebis gamov-
linebis TvalsaCino demonstrirebas warmoadgens.
Suris cnebasTan dakavSirebiT, SeiZleba iTqvas, rom is
SurisZiebas (Zaladobas) axdens sxva cocxali arsebebis mi-
marT imis gamo, rom am arsebebma ise ar Tqves, ar imoqmedes an
Tundac ar iazrovnes, rogorc mas miaCnda misaRebad da saWi-
rod. sasurveli Sedegis misaRwevad ki sruliad normalur
da misaReb saSualebad miaCnia daSinebis, iZulebis meTodis
gamoyeneba.
brazi demonuri bunebis sust wertilad SeiZleba iwo-
dos.
agreTve aucileblad aRsaniSnavia demonuri bunebis sa-
tanur bunebad gardaqmnis tendencia materialur samyaroSi
sakuTari Sexedulebebis met-naklebad damkvidrebis Sem-
dgom (igulisxmeba mikrosamyaroSi TviTrealizacia).
Tu cocxali arseba sxva cocxali arsebis mxridan aSka-
rad gamoxatuli cdunebis surviliT intersdeba da is cdi-
lobs sacdunebeli cocxali arsebis mizidvas am arsebisTvis
53
sasurveli nivTebiT, sxvadasxva dapirebebiT, fuliT Tu so-
cialuri mdgomareobis gaumjobesebiT, SeiZleba absolutu-
rad zustad ganisazRvros, ramxelaa masSi demonuri bunebis
satanur bunebad gardaqmnili `elementebi~. am pirovnebaSi
zustad imdenia SiSebi, ramdenicaa gansxvaveba mis materia-
lur Tu socialur (e. w. Tanamdebobriv) SesaZleblobebsa
(realurad arsebuli da TavisTvis winaswar gansazRvruli)
da sacduneblad arCeuli obieqtidan momdinare, savaraudo
moTxovnilebebs Soris.
am arsebis mTavari mamoZravebeli Zala energetikuli,
`sulieri sixarbe` gaxlavT. TviTrealizirebuli demonuri
bunebis satanur bunebad gadaqceuli substanciisTvis `su-
lieri sixarbe”, energetikuli SimSili, bunebrivi movlena
xdeba.
Suris cnebasTan dakavSirebiT SeiZleba iTqvas, rom mas
Surs im demonuri bunebis mqone arsebebisa, romlebmac sata-
nur bunebaSi gadasuli monuri bunebis mqoneebSi SeZles sa-
kuTari Sexedulebebis aSkara an SeniRbuli ZaladobiT dam-
kvidreba.
droTa ganmavlobaSi satanur bunebaSi gadasuli demo-
nuri bunebis mqone arseba mTlianad damokidebuli xdeba sa-
tanur bunebaSi gadasuli monuri bunebis mqone arsebebze.
`sulieri sixarbe” zemoT ganxiluli arsebis yvelaze
susti adgili xdeba.
54
sqesobrivi (seqsualuri) aqtis
funqcionaluri da vizualuri raoba
demonuri bunebis gadasaxedidan
demonuri bunebis warmomadgeneli mxolod monuri bune-
bis matarebelTan amyarebs sqesobriv (seqsualur) kontaqts
da isic mxolod mas Semdgom, rac Tavad satanur bunebaSi
transformirdeba. is upiratesad midrekilia monuri bune-
bis mqonis im warmomadgenelTan, romelic, Tavis mxriv, gada-
vida satanur bunebaSi.
aseT individSi sqesobrivi vneba warmoiqmneba masSi ar-
sebuli energiis araeTikurad gacemis, egoisturi survilis
Sedegad. anu am individisTvis es aris SigniT, mis mier daxar-
juli energiis aucileblad anazRaurebis (aRdgenis) ref-
leqsualuri saSualeba. sabolood, satanur bunebad gardaq-
mnili demonuri bunebis sqesobrivi fizikuri aqti satanur
bunebad gardaqmnil monur bunebasTan pirveli maTganisTvis
axdens Sinagani mdgomareobis regeneracias (sakuTari daxar-
juli energiis aRdgenas) da meorisaTvis (monuri bunebis
mqone arsebisTvis), Tavisdauneburadac ki, moCvenebiTi
cvlilebebis miwodebas (garyvnas da dacemas).
rac Seexeba am procesis garegnuli, vizualuri, formiT
gamovlinebas, es gamoixateba materialuri sxeulis Semadge-
neli rbili adgilebis energiul deformirebaSi. am qmedebiT
demonuri bunebis matarebeli arseba iqmnis imis iluzias,
TiTqos raRaca garegnuli cvlilebebis Setanas axdens seqs-
ualur partniorSi. amiT is sakuTari mniSvnelovnebis
grZnobas ikmayofilebs. satanur bunebad gardaqmnili monu-
ri bunebis mqonis materialuri sxeulis Semadgeneli rbili
adgilebi (sarZeve jirkvlebi anu mkerdi, sajdomi anu dun-
dulebi, barZayebi, muclis are, kani mTels sxeulze) sqesob-
rivi aqtis Semdgom isev im mdgomareobas ubrundebian, ro-
gor mdgomareobaSic isini imyofebodnen aqtis dawyebamde.
samagierod, orive mxare kmayofili rCeba. pirveli — viTom
cvlilebis SetaniTa da misTvis aucilebeli energiis miRe-
biT, xolo meore — situaciis ucvlelad datovebiTa da mis-
Tvis problemad gadaqceuli, masSi akumulirebuli energiis
gacemiT (gadagdebiT). Tumc, ramdenadac usargebloa es
55
cvlilebebi (maTi imitacia), imdenadve arasaxarbieloa da ne-
gatiuri bunebisaa is energiac, romelic am cvlilebebis imi-
tirebis procesSi iqna gamoTavisuflebuli da gadanawile-
buli meoredan pirvelSi.
Semdgom am arsebebis cxovrebaSi es erTxel aprobirebu-
li procesi (sqesobrivi kontaqti) ukve CvevaSi jdeba da au-
cilebel sasicocxlo atributad fasdeba. TiToeuli aseTi
aqtis Semdgom TiToeuli maTgani ufro da ufro ibilweba.
demonuri bunebis
TviTgankurneba
sruli kategoriulobiT SemiZlia ganvacxado, rom ase-
Ti bunebis mqone arsebas sakuTari mankierebebisgan gankur-
neba SeuZlia, magram mxolod da mxolod im SemTxvevaSi, Tu
mas amis gakeTeba yvela masSi arsebul survulebze metad
surs. es SeiZleba Zalian mkacradac ki mogeCvenoT, magram
ufro Tu davakonkretebT, es erTaderTi survilic ki unda
gaxdes demonuri bunebis mqone arsebisa. me Zalian kargad
mesmis, rom es SeuZlebladac ki SeiZleba mogeCvenoT, magram
minda, Tundac Teoriul doneze mainc daijeroT — es, araTu
SeuZlebeli, aramed, piriqiT, sruliad SesaZlebeli, WeSma-
ritad sakeTebeli, WeSmaritad saWiro da maRal-eTikuri do-
nis gadasaxedidan Zalian, Zalian Zneli, magram adre Tu gvian
gardauvlad gansaxorcielebelia.
Tu pirveli reaqciidan, erTgvari Sokuri eiforiidan,
gamosvlas moindomebT (imis gamo, rom Tqvengan sakuTar in-
dividze aranormalur Zalisxmevas moiTxoven), maSin ukve
SegviZlia am procesis ganxilvis dawyeba safexurebrivi Ta-
namimdevrulobiT. Tu Tqven amas ar moisurvebT (rac ufro
metad savaraudo mgonia), ubralod, minda gagafrTxiloT,
rom amis gakeTeba mainc mogiwevT, oRond ukve komfliqturi
situaciebis fonze. vfiqrob, azri ara aqvs am survilis gaR-
viZebaze bevri vwero da reklamebi vakeTo, rameTu, visac es
met-naklebad surs, is dainteresdeba, visac ar surs, is mainc
cinikuri RimiliT gaagrZelebs Tavis gzas.
56
maS ase, visac gsurT sakuTar arsSi arsebuli demonuri
bunebisgan gaTavisufleba erTad gavagrZeloT am Temis SEeZ-
lebisdagvarad Rrmad da mokled ganxilva.
upirveles yovlisa, am Tematikas or nawilad gavyof.
pirveli nawili iqneba demonuri bunebis satanur bunebad ga-
daqceuli nawilisgan gaTavisuflebis saSualebebis axsna,
romelic Tavis mxriv ori ZiriTadi punqtiT iqneba warmod-
genili:
1. sxva pirovnebebis sakuTar pirovnebaze damokidebu-
lebisgan gaTavisufleba (vizualuri mankierebisgan gaTavi-
sufleba).
2. sulieri nawilis pirveladobis aqsiomaturi aRqmis
miReba (funqcionaluri mankierebisgan gaTavisufleba).
meore nawili iqneba Tavad demonuri bunebisgan (misi
sufTad am saxiT arsebulisagan) gaTavisuflebis saSualeba-
Ta axsna.
1. sakuTari Sexedulebebis daqvemdebareba im Sexedule-
bebze, romelTa safuZvelzec religiebi Camoyalibda (vizua-
luri gan(r)wmenda).
2. sakuTari Sexedulebebis savaraudo ganxorcielebis
SemTxvevaSi, maTi potenciuri Sedegebis safuZvliani Secno-
ba da gacnobiereba sakuTar warmosaxvaSi (funqcionaluri
gan(r)wmenda).
1. sxva pirovnebebis sakuTar pirovnebaze
damokidebulebisagan gaTavisufleba
kosmiuri iurisprudenciis gadasaxedidan es gaxlavT
pirovnebis mier sakuTari TavisTvis miniWebuli Warbi ufle-
bebisagan gaTavisuflebis saSualeba. adamianuri aRqmis do-
neze, Tu erT arsebas uCndeba imis survili, rom masze damo-
kidebuli arsebebi am damokidebulebiTobisagan gaaTavisuf-
los, amiT igi Tavad Tavisufldeba Zalauflebis qonis, dasa-
kuTrebis, dauflebis, dapyrobis survilisagan. Tumc Rirs
aRiniSnos isic, rom es jer ara siRrmiseulad, aramed zeda-
pirul materialur doneze vrceldeba am individis mxridan.
is erTbaSad veranairad ver moaxerxebs sakuTari Sexedule-
bebis idealurad misaReb mdgomareobamde miyvanas, — samwu-
57
xarod, es SeuZlebelia. xazgasmiT minda aRvniSno, rom sxva
pirovnebebis sakuTari zegavlenisgan gaTavisuflebis mcde-
loba mainc unda CaiTvalos materializirebis Semdgom SeZe-
nili mankierebisgan gaTavisuflebis survilad. es damokide-
bulebis materialuri forma xom individis materializire-
bis Semdeg moxda, am materialur samyaroSi adaptirebis
kvaldakval. demonuri bunebis mqone cocxali arseba, Sevida
ra materialur samyaroSi, iq moaxdina es procesebi sakuTa-
ri sulis anareklSi sakuTari `me~-s sruli gadayvanis Seg-
rZnebiT. am anareklisgan ganze gandgoma anu gverdidan dak-
virveba ki Secvlis ara demonur bunebas, aramed demonuri
bunebis Sexedulebebis realizaciis Sedegad warmoqmnil
movlenebs, rasac demonuri bunebis satanur bunebad gardaq-
mnili nawili SeiZleba (da unda) ewodos.
Tavidan es yvelas da Tavad am pirovnebasac, sakuTari
zegavlenidan (xisti wnexidan) sxva pirovnebaTa gaTavisuf-
leba gmirobad surT monaTlon. magram isini sastikad cdebi-
an. es mxolod pirveli, yvelaze martivi nabijia da Tu mas ar
mohyveba meore, es pirovneba ufro didi inerciiT (induqci-
is efeqtiT) daubrundeba dasakuTrebisa da dauflebis po-
litikas... rraattoomm?? — yvelafers xom imxelaze sWirdeba Sefa-
seba, rasac is warmoadgens. Tavad dafiqrdiT, Tu pirovnebam
es aqti raRac siRrmiseulisTvis ar Caidina, maSin ra gasakvi-
ria savalalo Sedegebi? realuri Sefaseba ki SemdgomSi
mdgomareobs: pirvel safexurze satanur bunebaSi gadasuli
demonuri bunebis mqone individi SeZenili mankierebis vizu-
aluri nawilisgan unda gaTavisufldes imisaTvis, raTa Se-
Zenili mankierebis funqcionalur bunebaSi wvdomis proces-
Si misi yuradReba wamdauwum im vizualurma, xelovnurad
Seqmnilma pirobiTobebma ar waritacon. amave dros igi unda
mieCvios da gamoimuSaos imis unari, rom `gverdidan yurebis~
procesSi sakuTari sulis anareklSi Sesvlis refleqsualur
Cveulebas erTxel da samudamod Zlios. man unda gamoimuSa-
os imis unari, rom SeeZlos sakuTari Sexedulebebisagan gan-
sxvavebuli Sexedulebebis mosmena (rogori miuRebelic ar
unda iyos es misTvis) da maqsimalurad mcired Careva (isic
mxolod im SemTxvevebSi, rodesac es gardauvali aucileb-
lobis doneze dadis). magaliTisTvis: maSin, rodesac viRac
58
upirebs mas Tavad dasakuTrebasa da dapyrobas, aucileb-
lad unda daicvas misgan Tavi an roca anareklSi monawi-
leoba saWiroa materialuri yofierebis gardauvali au-
cileblobis uzrunvelsayofad. faqtiurad, sxva SemTxve-
vebisTvis umjobesi iqneba Tavi Seikavos, Tu ra Tqma unda,
gankurnebis survili misTvis WeSmaritad upirveles mi-
zans warmoadgens.
albaT es metismetad warmoudgeneli da Zneli gasakeTe-
beli Cans, magram damerwmuneT, cocxal arsebas yvelafris
miCvevis unari gaaCnia. ai, rodesac pirveli `lomkebi~ anu vi-
zualuri umoqmedobiT gamowveuli vakuumiT warmoqmnili
fsiqologiuri sirTuleebi daiZleva da es mdgomareoba ara-
nair depresiul fons ar Seuqmnis individis Sida-fiziolo-
giur bunebas, SeiZleba iTqvas, rom es, pirveli safexuri de-
monuri bunebis mqone arsebam daZlia, gaiara.
ra niSnebiT SeiZleba amis gageba? — Tu pirovnebas mate-
rialuri keTildReoba imaze metad aRar izidavs, vidre es
misi sxeulis uzrunvelyofisaTvis aris saWiro, Tu ar surs,
sxvaTa yuradRebis obieqti iyos, Tu auRelveblad SeuZlia
nebismieri pirovnebis mier nebismier Temaze gamoTqmuli Se-
xedulebebis mosmena, Tu sakuTar pirovnebasTan mimarTebaSi
gamoTqmuli qebis an Zagebis mimarT araafeqturia (eiforiu-
li an skandaluri TvalsazrisiT), Tu ar gaaCnia sakuTrebis
SegrZnebis formaluri gamovlinebis survilic ki, Tu, gver-
didan xedviT nebismieri situaciis analizis unari gaaCnia —
maSin, SeiZleba iTqvas, rom pirovnebas es safexuri gauvlia,
anu man SeZlo sakuTar arsSi arsebuli satanuri bunebis vi-
zualuri mankieri nawilisagan gaTavisufleba.
2. sulieri nawilis pirveladobis aqsiomaturi
aRqmis miReba materialur nawilTan mimarTebaSi
kosmiuri iurisprudenciis gadasaxedidan, es gaxlavT
pirovnebis mier im movaleobebis aReba (sulier aspeqtSi),
romlebic mas Seesabameboda da romelTa ignorirebasac ax-
denda. es safexuri gaxlavT satanuri bunebisagan (e. w. fun-
qcionaluri mankierebisgan) gaTavisuflebis saSualeba,
calsaxad demonuri bunebis mqone arsebis SemTxvevaSi.
59
raSi gamoixateba igi? es gamoxatulia sakuTari `me~-s
materialur nawilad ar aRqmulobiT. demonuri bunebis mqo-
ne arseba unda mixvdes imas, rom materialuri sxeuli, ro-
melsac igi vizualurad xedavs da vizualuri SexebiT Seig-
rZnobs, misi individualuri sulis araswori Sexedulebebis
Sedegad gamovlinebuli formaciaa. man unda aRiqvas, rom igi
am droebiT materialur formaSi imyofeba, magram is ar aris
es materialuri forma, materialuri sxeuli. mxolod am az-
ris Seguebis Semdgom pirovneba sakuTar warmosaxvaSi Se-
Zlebs materiis, mTeli materialuri gamovlinebis suliere-
baze, mTel sulier gamovlinebaze daqvemdebarebas. misTvis
suliereba da sulieri nawili iseTive SegrZnebad-aRqmadi
xdeba, rogoric iyo aqamde materialuri nawili. aseTi tipis
demonuri bunebis mqone arsebisTvis suli da sulireba aqsi-
omaturad iZens pirveladobisa da upiratesobis cenzs mate-
riasTan da materialurobasTan SedarebiT.
am SemTxvevaSi saqme gvaqvs im mdgomareobis aRdgenis
mcdelobasTan, rac iyo individualuri sulis anareklis Ca-
moyalibebamde da masSi Sesvlamde sakuTari Sexedulebebis
realizaciis mcdelobebis safuZvelze. nel-nela xdeba am
Sexedulebebis gverdidan gadaxedva da maTSi materiisTvis
upiratesobis miniWebis spekulaciuri argumentebis gac-
xrilva. xelaxla fasdeba da dgindeba TiToeuli faseulo-
bis arsi, uamravi wvrili da msxvili detalis WeSmariti da-
niSnulebis mniSvneloba.
mTavari doqtrina Tu miRebulia, anu suliereba Tu pir-
veladia materialurTan SedarebiT, maSin samuSaoc met-nak-
lebi efeqturobiT, magram, calsaxad, swori mimarTulebiT
mimdinareobs. magram muSaoba, ZiriTadad, miRebuli infor-
maciis safuZvelze, anu muSaoba mimdinareobs materializmi-
dan sulierebisken. unda giTxraT, rom es Zalze Sromatevadi
saqmea da, samwuxarod, misi maqsimaluri efeqturobis, maqsi-
maluri margi qmedebis koeficientis SemTxvevaSic ki SeuZ-
lebelia subieqturi (materialuri) realobidan sakuTari
Sexedulebebis obieqtur (sulier) realobamde sruli,
mTliani misvla. Tumc, aucileblad unda aRiniSnos isic, rom
am safexuris gavlis gareSe demonuri bunebis mqone cocxali
60
arseba veranairad ver SeZlebs Semdeg, ufro maRal safexur-
ze gadasvlas.
imis Sesaxeb, Tu ratom aris es yovelive ase mowyobili
SeZenili satanuri buneba mTlianad cocxali arsebis ne-
bis Sedegad aris Seqmnili da sakuTari cdomilebebi, ubra-
lod, valdebulic kia Tavadve gamoasworos. sxva SemTxvevaSi
Zalian didia albaToba imisa, rom es arseba xelaxla moxvdeba
am satanuri bunebis zegavlenis qveS, rameTu ar eqneba gaazre-
buli sakuTari mcdari moqmedebebis arasaxarbielo Sedegebi.
yvelaze saukeTeso SemTxvevaSi ra mdgomareobamdec
SeiZleba miiyvanos am safexurma cocxali arseba gaxlavT
is, rom igi SeZlebs mSvidobiani da sasiamovno Tanacxovrebis
principebi miiRos sakuTari individualuri sulisaTvis da
sakuTari droebiTi individualuri sxeulisaTvis. araviTar
SemTxvevaSi ar SeiZleba daiwyos sakuTari sxeulis wameba mi-
si eqstremalur mdgomareobaSi CayenebiT, masTan erTgvari
dapirispirebiT, TiTqos is iyos damnaSave imaSi, rom Tavad
ver SeZlo sakuTar SexedulebaTa ganWvreta, vidre maT rea-
lizacias Seudgeboda. piriqiT, igi unda miudges sxeuls, ro-
gorc am yovelives danaxvis saSualebas da yovelmxriv unda
ecados, misTvis aucilebeli pirobebiT srulyofilad uz-
runvelyos igi.
Tu pirovnebas sakuTari sxeulis WeSmaritad saWiro da
gardauvlad aucilebeli pirobebis aRqmis unari gaaCnia, Tu
mudmivad cdilobs, warsulSi daSvebuli sakuTari Secdome-
bi aRmoaCinos, Tu cdilobs sakuTari Secdomebi maRalfase-
ulobriv doneze gaaanalizos da analizis safuZvelze saku-
Tari Sexedulebebis realizaciiT Cadenili moqmedebebi xe-
laxla gadasinjos, Tu sakuTar suls sakuTar sxeulTan Se-
darebiT, upirobod, pirveladobas aniWebs da saerTodac,
sulierebis nusxaSi spekulaciuri msjelobis Sedegad mate-
rialuri cnebebi Aar hyavs Seyvanili, maSin, SeiZleba iTqvas,
rom pirovnebas es safexuri gauvlia, anu man SeZlo gaTavi-
sufleba sakuTar arsSi arsebuli satanuri bunebis funqci-
onaluri mankieri nawilisagan da saerTod, zogadad, masSi
arsebuli mTeli mankierebisagan.
61
3. sakuTari Sexedulebebis daqvemdebareba im
Sexedulebebze, romelTa safuZvelzec
religiebi Camoyalibda
kosmiuri iurisprudeciis gadasaxedidan, es gaxlavT pi-
rovnebis mier masEze dakisrebuli pasuxismgeblobis aRqmisa
da gaTavisebis saSualeba. es safexuri gaxlavT satanuri bu-
nebisgan gaTavisuflebuli demonuri bunebis mqone cocxali
arsebis gan(r)wmendili msoflmxedvelobiT CarCoebSi gadas-
vlis saSualeba, Tumca mxolod gare-vizualur doneze.
sakuTar Tavze sakmaod seriozuli da meToduri muSao-
bis Semdgom am cocxal arsebas ukve gangebis qaotur mcde-
lobebSi aqtiur da mowesrigebul damxmare saSualebad eZ-
leva im SexedulebaTa siRrmiseul codnaSi wvdomis unari,
romelTa safuZvelzec (im geografiul mdebareobaSi, sadac
es pirovneba imyofeba) religia (globalizaciis pirobebSi ki
— mTels dedamiwaze arsebuli yvela religiebi) Camoyalibda.
am momentidan demonuri bunebis mqone arsebas eZleva myari
sayrdeni, rac misTvis warmoudgenlad didi daxmarebisa da
gverdSi dgomis tolfasi ramaa. aq mxolod maSin SeiZleba
moxvedra, Tuki cocxali arseba calsaxad, sakuTari nebiTa
da surviliT, moaxdens sakuTari Sexedulebebis (uklebliv
yvela maTganis) daqvemdebarebas Sexedulebebze, romelTa
safuZvelzec religiebia Camoyalibebuli.
axlave avxsni imas, Tu ratomaa es aseTi didi (me vityo-
di, grandiozuli) mniSvnelobisa. Tu materializirebuli
cocxali arsebis Sexedulebebis gasworeba, materialuri ga-
dasaxedidan sulierebisken mimarTebaSi xdeba, religiis sa-
fuZvlad dadebuli SexedulebiT, piriqiT, mcdar Sexedule-
baTa gasworeba sulieri gadasaxedidan materialurisken mi-
marTebiT xdeba. am SemTxvevaSi ara aqvs imas mniSvneloba, iq-
neba es impersonaluri (anu zogadi, araindividualuri) Tu
personaluri (anu pirovnulad individualuri). Tu demonu-
ri bunebis mqonesTvis es Sexedulebebi avtoritetul, sar-
wmuno wyarod aRiqmeba, igi ueWvelad SeZlebs sakuTari
mcdari mimarTulebebis srulyofilad danaxvas.
faqtiurad am momentidan cocxal arsebaSi iwyeba demo-
nuri bunebisagan gankurneba, rameTu igi moicilebs samyaros
62
uzenaes pirovnebasTan dapirispirebis midrekilebas, ris Se-
degadac SeiZina demonuri buneba. Tuki is, daeqvemdebareba
Sexedulebebs, romelTa safuZvelzedac Seiqmna religiebi;
is avtomaturad daeqvemdebareba samyaros uzenaes pirovne-
bas da aRiarebs mis uzenaesobas, rameTu es Sexedulebebi
swored uzenaesi pirovnebidan momdinareoben da misi gamxmo-
vanebeli (vinc ar unda iyos is) samyaros uzenaesi pirovnebis
nebis realizaciis saSualeba gaxlavT (rac aranairad ar ak-
ninebs, piriqiT, Cemi azriT, ufro amaRlebs am SexedulebaTa
gamxmovaneblebs).
am swavlebaTa SeTvisebis Semdgom demonuri bunebis mqo-
ne arsebas uCndeba didi albaToba imisa, rom srulyofilad
dainaxos da aRiqvas materialur samyaroSi arsebuli realo-
ba, ganiviTaros obieqturi Sefasebis unari. is yovelgvari
Zalisxmevis gareSe iRebs da iTvisebs im pasuxismgeblobas,
romelic aqamde ignorirebuli hqonda. amjerad sruliad um-
tkivneulod da dauZabavad, yovelgvari garTulebis gareSe,
es arseba iZens codnas faseulobaTa zogadi ganxilvis, WeS-
mariti informaciuli ganxilulobis doneze. is iwyebs yve-
lafris danaxvasa da gagebas iseTad, rogoric is aris WeSma-
riti saxiT.
am SemTxvevaSi individualuri suli dakavebulia mowa-
feobrivi saqmianobiT anu raimenairi saxis dapirispireba in-
dividualur sulsa da individualur sxeuls Soris, SeuZle-
belic kia, rom arsebobdes. xolo rac Seexeba individualur
sxeuls, gangebis mxridan mas eZleva WeSmaritad gardauvlad
aucilebeli yvelaferi, rac mas esaWiroeba da rogorc es
mowafis mdgomareobaSi myof individualur suls Seesabame-
ba.
es procesi sasurvelia gagrZeldes iqamde, vidre indi-
vidi srulad ar SeiTvisebs da Seisisxlxorcebs Sexedule-
bebs, romelTa safuZvelzec religiebi Camoyalibda, ro-
gorc raodenobrivi, ise xarisxobrivi TvalsazrisiT. faq-
tobrivad es aris materialur samyaroSi yofnis periodSi
idealurad saukeTeso saqmianoba uklebliv yvela da nebismi-
eri demonuri bunebis mqone cocxali arsebisaTvis.
Tu cocxali arseba religiuri principebis damfuZneb-
lebs (laparakia WeSmarit religiebze) dauqvemdebarebs sa-
63
kuTar pirovnebas, Tu mowafeobrivi Tanamimdevrulobis
principiT Seecdeba am SexedulebaTa siRrmiseul wvdomasa
da aRqmas, Tu am swavlis procesSi aranairi formiT ar Seec-
deba Secnobili nawilis realizacias (aprobirebas), Tu
mTlianad dakavdeba sulieri ganswavlis suliskveTebiTa da
zedmiwevniT daicavs am Sexedulebebis mier maszed dakisre-
bul pasuxismgeblobebs, maSin, SeiZleba iTqvas, rom pirovne-
bas es safexuri gauvlia, anu man SeZlo sakuTar arsSi arse-
buli demonuri bunebis vizualuri nawilisagan gaTavisuf-
leba da aqvs Zalian didi Sansi sulier samyaroSi dabrunebi-
sa.
4. sakuTari Sexedulebebis potenciuri Sedegebis
safuZvliani Secnoba, gacnobiereba sakuTar warmosaxvaSi
kosmiuri iurisprudenciis mixedviT, es gaxlavT pirov-
nebaze ganpirobebuli uflebamosilebis WeSmaritad marTe-
buli mimarTulebiT wayvanisa da aRsrulebis saSualeba. es
safexuri metismetad gansxvavebuli bunebisaa winamdebare
samTan SedarebiT. igi cocxali arsebis demonuri bunebisgan
mTlianad gaTavisuflebis saSualeba gaxlavT, anu funqcio-
naluri demonuri bunebis mocileba xdeba cocxali arsebis
`me~-dan.
vfiqrob, erTob damaintrigebeli safexuria da misi axs-
nisTvis, Tqveni nebarTviT, cota ukan mogviwevs mogzauroba.
albaT gaxsovT is, rom cocxali arsebebi demonuri bunebis
mqoneebad, calsaxad, evolucirebis Warbad miyolam Camoaya-
liba (rameTu, maT harmonizirebis procesi ignorirebuli
hqondaT). ai, swored am evolucirebis procesSi maTSi Camo-
yalibda raRac Sexedulebebi, romlebic sulac ar iyo saR
azrs moklebuli. magram obieqtur realobaSi maTi realiza-
cia metismetad naadrevi iyo, rasac maT agresiuli dapiris-
pirebiT upasuxes da samyaros uzenaes pirovnebas pirvelo-
baSi Seecilnen. ai, axla ki, mesame safexuris gavlis Semdgom,
rodesac uazro, pirovnuli dapirispirebis survilebi maTSi
mTlianad aRmoifxvra da isini mTlianad daeqvemdebarnen
samyaros uzenaes pirovnebas, es `ganxeTqilebis vaSlebi~ (anu
Sexedulebebi evolucirebis Sesaxeb) ukve samyaros umaRle-
64
si warmomadgenlis interesebis yuradRebis arealSi xvdeba.
es, erTi mxriv, da, meore mxriv, rac gacilebiT ufro Zlieri
argumenti da gardauvali faqtia meoTxe safexuris Seqmnisa,
gaxlavT is, rom es Zalian niWieri cocxali arsebebi im Sexe-
dulebebis srulyofilad SeTvisebis Semdgom, romelTa sa-
fuZvelzec religiebi Seiqmna, moindomeben raRaciT dakav-
dnen. amxela potencialis mqone arsebas SeuZlebelia umoq-
medoba mosTxovo.
gan(r)wmendis kursis damTavrebis Semdgom samyaros
uzenaesi pirovnebis xelSewyobiT am cocxal arsebebSi iRvi-
Zebs is Sexedulebebi evolucirebis Sesaxeb, romlebic maT
gaaCndaT materialur samyaroSi dacemamde da romlebic Ta-
visi siRrmiseuli doniT ufro maRla dganan, vidre is Sexe-
dulebebi, romlebic maT SeiTvises da Seisisxlxorces (anu
romelTa safuZvelzec Seiqmna religiebi). faqtobrivad, es
aris pirdapiri SeTavazeba am cocxali arsebebisTvis suli-
er samyaroSi dabrunebisa.
ra unda gaakeTos am SemTxvevaSi am arsebam?
vfiqrob, es cota vinmesTvis iqneba gasagebi, magram es
safexuri aucileblad gasavlelia Tavis pirovnebaSi demo-
nuri bunebis sruliad aRmosafxvrelad. am SemTxvevaSi lapa-
rakia iseTi xarisxis Sexedulebebze, romlebic materialur
samyaroSi fantaziis sferodac ki ar aris aRqmuli, anu sru-
liad miuRebelia misTvis. samagierod es saWiroa da misaRe-
bia sulieri samyaros evolucirebis tendenciis srulyofi-
lad Camoyalibebisa da yovelmxriv ganxilvisaTvis. adre Tu
udaod yvelaze niWieri nawili cocxali arsebebisa demonur
bunebaSi gadavidnen, axla ukve mTeli samyaros interesebis
dacviT ganmsWvalulni aseTi grandiozuli saqmianobis mona-
wilenic ki SeiZleba gaxdnen.
am Tavisi Zveli Sexedulebebis ukve damkvidrebuli Se-
xedulebebisagan mkacrad gamijvnis Semdgom, cocxalma arse-
bam Tavis warmosaxvaSi ukve damoukideblad unda SeZlos am
novatoruli Sexedulebebis realizaciis SemTxvevaSi poten-
ciuri Sedegebis safuZvliani Secnoba, ganxilva da TviT sam-
yaros uzenaesi pirovnebisTvis, mama RmerTisTvis gaziareba.
es aris am cocxali arsebis `RvTis Zed~ aRiareba pirovnul,
individualur doneze da evolucirebis strategiul da
65
taqtikur ganWvretaSi monawileobis uflebis mopoveba upi-
rovno, araindividualur doneze.
es procesi unda mimdinareobdes ise, rom amis mqmneli
cocxali arseba aranairad ar miejaWvos am saqmianobas, To-
rem xelaxla mouwevs demonuri bunebis SeZena. yovel Sem-
TxvevaSi, minimum unda `daicalos~ im Sexedulebebis garSe-
mo, romlebic masSi rodesRac Camoyalibda. es aris yvelaze
rTuli da sarisko saqmianoba, riTac SeiZleba dakavdes co-
cxali arseba saerTod, magram amave dros yvelaze didi pati-
vi — zecaSi, uSualod samyaros uzenaesi pirovnebis siaxlo-
ves — moxvedris saSualebacaa.
Tu cocxali arseba sakuTar arsSi arsebul Sexeduleba-
Ta potenciur Sedegebs acnobierebs, ise rom srulyofilad
icavs im garemos Sesabamis (obieqturi realobis Sesabamis)
Sexedulebebs, romelSic igi imyofeba da Tu mis arsSi arse-
buli Sexedulebebi samyaros uzenaesi pirovnebisTvis war-
sadgenad da mTel samyaroSi arsebuli cocxali arsebebis sa-
keTildReod, harmonizirebul mdgomareobaSi mosayvanad
Seqmna, maSin SeiZleba iTqvas, rom mas es safexuri gauvlia,
anu SeZlo sakuTar arsSi arsebuli demonuri bunebisagan
sruliad gaTavisufleba da aucileblad dabrundeba suli-
er samyaroSi... da Tanac dabruneba sulieri samyaros maRal
ierarqiul adgilze, maRali ierarqiuli statusiT.
66
m e s a m e T a v i
_ w e s r i g i _
potenciuri energiis mTels individualizmze
koncentrirebuli nawili, garda sakuTari
individualizmisa
am TavSi warmoCinebuli nawili mTels gamovlinebulo-
baSi arsebuli realobis emociur nawils warmoadgens. is,
e. w. xelovnur `ego~-Si, anu materialur samyaroSDi arsebobs
mxolod da meti arsad.
wesrigi materialuri samyaros anu xelovnuri `ego~-s,
qaluri sawyisis warmomadgenlobiTi nawilia da mas pirdapi-
ri kavSiri aqvs meore TavSi warmoCinebul nawilTan, qaosTan.
wesrigSi, rogorc formaciul warmonaqmnSi, Tavisuf-
lad SeiZleba iTqvas, monuri buneba dominirebs da Tavisive
bunebidan gamomdinare, qaosTan, demonur bunebasTan kon-
taqtis damyarebis midrekilebiTaa damuxtuli.
materialur samyaroSi yofnis dros sakuTar arsSi wes-
rigze damokidebulebisagan gaTavisuflebis mcdelobebi
cocxal arsebas saSualebas miscems, monuri buneba cxovel,
cocxal bunebad gardaqmnas da amas imxelaze moaxerxebs,
ramxelazec SeZlebs wesrigze mijaWvulobis aRmofxvras Ta-
vis arsSi da mis yvelanair gamovlinebaSi.
g e o c e n t r i z m i
Tu cocxali arseba, mTels arsebul individualizmze
koncentrirdeba (sakuTari individualizmis ignorirebis
xarjze) igi uneblied avtomaturad eqceva mTeli zogadi
cnobierebis pirad warmomadgenelTan, samyaros uwmindes pi-
rovnebasTan dapirispirebulobaSi. unda es Tu ara, is iwyebs
zogadi cnobierebis mier aRmofxvrili darRveuli nawilis
SenarCunebaze orientirebul qmedebebs da, Tan, amisaTvis
yvelaferze SeiZleba wavides. faqtiurad, cocxali arseba
zogadi cnobierebis mier aRmofxvril bunebriv `ego~-s e. w.
xelovnur `ego~-d gardaqmnis. samwuxarod, igi saerTod ver
67
acnobierebs amas. saqme imaSi gaxlavT, rom cocxali arseba
imdenad mieCvia bunebrivi `ego~-s am nawilTan erTad Tanaar-
sebobis Sedegad Seqmnil viTarebas, rom misTvis amis Secvla
warmoudgeneli da yovlad miuRebeli ram xdeba.
am tipis cocxali arsebebi Zalian erTgulebi arian, mag-
ram amjerad maTi erTgulebis obieqti, samwuxarod, araswo-
rad aris SerCeuli. isini metismetad damokidebulni xdebian
`ego~-s individualur garemoze, xolo sakuTari individua-
lizmi, faqtiurad, miZinebuli hyavT. isini sakuTar araindi-
vidualizmze rom koncentrirebuliyvnen, sruliad umtkiv-
neulod SeZlebdnen globaluri reformebis miRebas da Tan-
daTan sakuTar arsSi zogadi cnobierebis mier Semotanili
cvlilebebis aucileblobis aRqmasac da obieqtur realoba-
Si sakuTari adgilis damkvidrebasac magram maT es ver Se-
Zles.
swored am kategorias ganekuTvnebian materialur samya-
roSi materializirebuli cocxali arsebebi qaluri sawyisis
aqtivizirebuli formiT (mdedri sqesis warmomadgenlebad)
gamovlinebulni. isini, rogorc materialuri sxeulebi, Ta-
visi bunebiT e. w. geocentrulebi arian. aba warmoidgineT,
ramxela inertulobas warmoqmnis erTsa da imave momentSi,
erTsa da imave adgilas myofi individebis survili, erTma-
neTTan urTierTobisas axali, ukve Secnobilisagan aranai-
rad gansxvavebuli, Sexedulebebi ar Semovides cxovrebaSi
da mxolod imisTvis ekontaqtebian erTmaneTs, rom sakuTari
Seqeba, komplimenti, pirferoba da maamebloba aRmoaCinon.
piradad me, mimaCnia, rom am situacias saukeTesod aRwers
sityva wesrigi.
geocentrulobis yvelaze metad damaxasiaTebel Tvise-
bad mimaCnia, ukve damkvidrebul zogad cnobierebaSi ara
marto raime axali cvlilebis Semosvlis ar ndoma, aramed
sastiki da mkveTri dapirispireba vinmes mxridan amis mcde-
lobasTan (nebismier cocxal arsebaze an Tundac garSemo
arsebul aracocxal garemozec ki).
magram... vidre geocentrizmis am umTavres niSan-Tvise-
baze gadavalT, aucilebelia, aRiniSnos geocentrizmis nega-
tiuri mimarTUulebis fesvi anu tendencia daemorCilos ego-
centrizmis mimyol (sakuTari Sexedulebebis Tavze moxvevis
68
msurvel) egocentristebs. es ukanasknelni, cbierebisa da
tyuilebis saSualebiT, yovelTvis axerxeben zemoxsenebuli
`principuli~ arsebebis Secdenas, rac imaSi gamoixateba, rom
akeTebineben imas, rasac kategoriulad upirispirdebodnen.
anu jer SeniRbuli da Semdgom ki, aSkarad gamoxatuli, ukve
SeuniRbavi formiT, aiZuleben sakuTar cnobierebaSi cvli-
lebebi Seitanon. rogorc wesi, es TvalTmaqcobiT Setanili
cvlilebebi ki sulisTvis da Semdgom ukve sxeulisTvisac
yovelTvis arasaWiro, binZuri, saSinlad didi zianis momta-
nia. arada saiteresoa, mainc ra aiZulebs e. w. geocentris-
tebs ase brmad, cxvrebiviT gaabriyvebinon sakuTari Tavi am
e. w. egocentristebs? — ra da — iimmeeddii. diax, imedi. imedi imi-
sa, rom es sakuTari Sexedulebebis Tavze momxvevi yovel-
Tvis iseTive yurdRebiani iqneba mis mimarT, rogorc Tval-
Tmaqcobis periodSi iqceva, gulwrfelad Seiyvarebs, mixe-
davs, upatronebs da adre Tu gvian amasac (Tavis Sexeduleba-
Ta Tavze moxvevas) moiSlis. arada mSvenivrad icis, rom Ta-
vidanve, dasawyisSive es urTierTobebi yalbia. is amas Sida
intuiciur doneze yovelTvis grZnobs, Tumc egueba azrs —
ramdenime uaresi variantidan SedarebiT ukeTesi amoirCios.
rac Seexeba imas, daanebebs Tu ara Tavs egocentristi Zala-
dobas cnobier doneze, pasuxi calsaxad martivia da katego-
riuli — aarraa. is arasodes SeeSveba am mcdelobebs da miT ume-
tes imasTan, visTanac es erTxel mainc gauvida.
Tu geocentrizmze orientirebuli materializirebuli
cocxali arseba SeeCveva imas, rom igi egocentristis bato-
nobis qveS unda iyos, imdenad Seegueba Tavis beds, rom amas
bunebriv mdgomareobad CaTvlis, amiT igi sakuTar arsSi Ca-
budebul pasiur bunebas monur bunebad gardaqmnis. Semdgom
ki, am monur bunebas im donemde gaaRrmavebs, rom SeiZleba Za-
lian didi xnis (aTaswleulebis) ganmavlobaSi veRar daaRwi-
os amas Tavi. TviT am gaRrmavebuli mdgomareobis maCvenebe-
li iqneba cocxal arsebaSi warmoqmnili tendencia cnobis-
moyvareobisaken, anu materialur samyaroSi arsebuli `ego~-
Ti dainteresebisken. es xelovnuri `ego~ gaxlavT materia-
luri sxeulisTvis sasiamovno pirobebis usasrulod da uaz-
rod gaumjobeseba, anu e. w. xelovnuri komfortis Seqmna.
`dacemis~ Semdgom stadiaze ki, moxdeba monuri bunebis sa-
69
tanur bunebad gardaqmna. ai, es yovelive moaqvs iseTi Tvise-
bis miyolas, rasac cnobismoyvareoba moicavs Tavis arsSi
(aqve minda aRvniSno, is rom cnobiswadili cnobismoyvareo-
bis zustad sapirispiro mimarTulebas moiazrebs da swored
misi arqonis gamo vardeba geocentristi im mdgomareobaSi,
rac aq aRvwere).
cnobiswadiliT damuxtulobis SemTxvevaSi cocxali
arseba Tu siRrmiseuli aRqmis, Secnobis surviliT aris
damuxtuli, cnobismoyvareobiT damuxtulobis SemTxve-
vaSi, is zedapiruli aRqmiT (SexebiT) Secnobis survilze
gadadis.
axla ki, modiT, geocentristis (rogorc wesrigis moyva-
rulis) umTavres Tvisebas, statikuri mdgomareobis mudmi-
vobis SenarCunebis survils davubrundeT. swored es Tvise-
ba aniWebs monuri bunebis matarebel cocxal arsebebs unars
imisa, rom SeZlos demonuri bunebis mqoneTa Zaladobriv ga-
movlinebebs daupirispirdes. demonuri bunebis mqoneTa ar-
senalSi arsebuli cdunebis iaraERi, piradad me, Tumc yvela-
ze sazizRar, magram yvelaze Zlier iaraRad mimaCnia. Tu ase-
Ti arseba ver SeZlebs cdunebis gziT (ase vTqvaT — `tkbili
xrikebiT~) sakuTari miznis miRwevas, is ukve aSkara Zalado-
baze, Zalmomreobaze gadadis. am SemTxvevaSi, monuri bunebis
matarebel arsebaSi Tavs iCens axali `aqilevsis qusli~ ASe-
codebis saxiT. miuxedavad masze ganxorcielebuli aSkara
agresiisa, `mowinaaRmdegis~ sxeulisTvis raime saxis zianis
miyeneba miuRebel azrad eCveneba. geocentristi, rogorc
yovelive materializirebulis Tayvanismcemeli, uzenaes fa-
seulobad materialur sxeuls aRiqvams da veranairad ver
egueba im azrs, rom, Tundac aSkara Seuracxyofis gamo, SeiZ-
leba uzenaesi faseuloba daarRvios.
xdeba Zalian ucnauri ram. erTi mxriv, es dapirispireba
saSinlad arasasiamovnoa, magram, meore mxriv, es aris Sokuri
Terapia ori arasworad mimarTuli orientaciisaTvis. demo-
nuri bunebisTvis, es, unda Tu ara, sakuTar arsSi Caxedvis
aucileblobas uzrunvelyofs, xolo monuri bunebisTvis
mkvdari, usicocxlo wesrigis Tayvaniscemisgan gaTavisuf-
lebis aucileblobisa da raimenairi araindividualuri moq-
medebis saWiroebis mokarnaxe xdeba.
70
saboloo jamSi, SeiZleba iTqvas, rom monuri bunebis
mqone erTpirovnulad verasodes Zlevs demonuri bunebis ma-
tarebels da am ukanasknelis damarcxeba erTiani koleqtiu-
ri Zalis meSveobiT xdeba, rac ukve arsebul wesrigSi cvli-
lebebis Setanis sababi xdeba. es cvlilebebi ki, marTalia qa-
osis Setanis gziT, magram mainc zogadi cnoberebis didad an
mcired gazrdis gamoxatuleba gaxlavT.
samwuxarod, monuri bunebis mqoneTa erToblioba, ro-
gorc sazogadoeba, zogadi cnobierebis gazrdis Sedegad mi-
Rebul faseulobriv miRwevebs gacilebiT ufro naklebad
afasebs, vidre am miRwevebis safuZvelze Seqmnil usafrTxo-
ebis sistemas mis yvela gamovlinebaSi.
x e l o v n u r i a n u m a t e r i a l u r i
u p i r o b o r e f l e q s e b i
imisaTvis, rom cocxal arsebaSi warmoqmnili monuri bu-
neba cocxal, cxovel bunebad transformirdes, unda moxdes
am bunebis matarebeli arsebis garSemo arsebuli materiali-
zirebuli cocxali arsebebisa Tu aracocxali garemosadmi
mijaWvulobisagan, maTi SenarCunebis survilisagan da maTi
zedapiruli SexebiT Secnobis survilisagan gaTavisufleba.
es CamoTvlili saxasiaTo niSnebi unda gadaiqcnen garSemo
arsebuli arsebebis sulieri nawiliT dainteresebaSi, co-
cxali da aracocxali materialuri gamovlinebulobis zo-
gadcnobieruli donis axsnis Ziebis survilSi, siRrmiseuli
aRqmiT Secnobis survilSi (cnobiswadilSi). ai, am yvelafris
Sesasruleblad saWiroa materialuri upirobo refleqsebi-
sagan gaTavisufleba, rac cocxal arsebas bunebrivi anu su-
lieri pirobiTi refleqsebis zegavlenis qveS gadasvlis anu
sakuTar arsSi arsebuli wesrigis esTetikaSi gadayvanis sa-
Sualebas miscems.
axla ki vecdebi, Camovayalibo is, risganac Turme gaTa-
visuflebaa saWiro, Tu am nawers davujerebT (anu e. w. xe-
lovnuri e. i. materialuri upirobo refleqsebi). amisaTvis
ki maTi warmoqmnis mokle istorias mimovixilav.
71
monuri bunebis warmoqmnis mizezi sulier samyaroSi
warmoqmnili darRveulobis aRmofxvrili nawilis ar miRe-
baSi, ver gacnobierebaDSi mdgomareobs. monuri bunebis mqone-
ni ver iTvaliswineben obieqturi realobis cvalebadobis
aucileblobas (ar iTvaliswineben imas, rom maT mier aTvise-
buli informacia arsebuli darRveulobis Sesaxeb, am dar-
Rveulobis Semcirebas unda emsaxurebodes) da amis gamo eq-
cevian aseTi bunebis zegavlenis qveS. maT unda Seignon is,
rom mizani aris darRveulobis ar arsebulobis mdgomareo-
bis miRweva da ara darRveulobis raRaca donis mdgomareo-
bis mudmivad erTnair niSnulze SenarCuneba. isini amas ver
icnobiereben mxolod da mxolod imis gamo, rom Zalian SeeC-
vivnen ukve arsebul viTarebas.
darRvevis warmoqmnis meore mizezi swored es iyo,
anu raRaca donis harmonizirebulobis Sedegad miRebuli
mdgomareobis xibliT evolucirebis gagrZelebaze uaris
Tqma.
Semdgom amisa ki, Tu warmoqmnili monuri bunebis mier am
globaluri interesebis gadaxedva ver moxdeba, maSin am bu-
nebis mqoneSi warmoiqmnebian materialuri upirobo refleq-
sebi. monuri bunebaSeZenili cocxali arseba aRar iyureba
win da veRar amCnevs, ramdenad CamorCa evolucirebul co-
cxal arsebebs, romlebic sulier samyaroSi arsebuli obieq-
turi realobis Sesabamisi cnobierebiT arian ganmsWvalulni
da realuradac sulier samyaroSi cxovroben da moRvaweo-
ben. is ki dromoWmuli principebis Sedegad Camoyalibebuli
realobiT xelmZRvanelobs da yvelasa da yvelafers am cno-
bierebiT udgeba. ra moxdeba Semdgom? — aseTi tipis arseba
sakuTari individualizmis ignorirebiT, sakuTari umniSvne-
lobis grZnobiT daavaddeba da, sakuTari ususurobis Seg-
rZnebiT damZimebuli, sakuTari arsisa da am arsis Sesabami-
sad Seqmnili garemos SenarCunebaze koncentrirdeba.
vinaidin aseTi tipis cocxali arseba samyaros funqcio-
naluri interesebisa da zogadi cnobierebis msaxurebis saz-
Rvrebidan gavida da, ufro metic, Tavisdauneburad am msa-
xurebis sapirispiro saqmianobiT dakavda, aucilebeli xdeba
misi materialur samyaroSi gadasaxleba da raime tipis mate-
rialur sxeulSi Casaxleba, romelsac is arafunqcionaluri
72
daniSnulebis mimarTulebiT iyenebs. Tumc unda iTqvas, rom
sakuTaAri saqmianobis funqcionaluri mimarTulebis mimar-
Tvis SemTxvevaSi igi SeZlebs ubralod da umtkivneulod da-
ubrundes im mdgomareobas, rasac axlad Seqmnili obieqturi
realoba warmoSobs (sadac is ver gadavida da saidanac `Camo-
varda~).
monuri bunebis mqone arsebas, misda saubedurod, moT-
minebis unari gadagvarebuli formiT gaaCnia. igi erTgvarad
gaucxovebulia sakuTar arsTan, mis interesebTan da moTmi-
nebis cneba masSi nebismieri situaciis SemgueblobaSia ga-
dazrdili da, samwuxarod, nebismier maszed gamovlinebul
Zalisxmevas `yurmoWriliviT~ emorCileba. masTan azris ga-
ziarebis mcdelobas yovelgvari azri aqvs dakarguli, rame-
Tu mas sakuTari cnobierebis gaumjobeseba araTu ar surs,
sastikad winaaRmdegia amisaTvis sakuTari energiisa da
drois daxarjvisa. amitom albaT logikuric kia is, rom igi
iseTi cocxali arsebis zegavlenis qveS eqceva, romelic sa-
kuTari azrebisa da Sexedulebebis masze moxvevas (iZulebiT
miRebas) moaxdens. aseTi cocxali arsebebi ki bunebiT demo-
nuri bunebis mqoneni arian.
Tavisufal, ukontaqto reHJimSi, monuri bunebis mqoneni
maTSi umoqmedobis Sedegad warmoqmnili upirobo materia-
luri refleqsebis ASesatyvisi saqmianobiT arian dakavebul-
ni, rac imaSia gamoxatuli, rom isini cdiloben sakuTari po-
tenciuri energia SeinarCunon, ar daxarjon, misi funqcio-
naluri realizacia ar moaxdinon. am moqmedebis Sedegad ki
xdeba mcdeloba imisa, rom raRaca gansazRvruli, Camoyali-
bebuli wesrigis farglebSi imoqmedon da mxolod amiT Semo-
ifarglon. sakuTar individSi Cagrovili ararealizirebuli
potenciuri energia gamouyeneblobis SemTxvevaSi individi-
saTvis Sinagani diskomfortis gaCenis mizezi xdeba, ris ga-
moc igi demonuri bunebis warmomadgenelTan amyarebs kon-
taqts, raTa e. w. `Warbi~ energia moiSoros da amgvarad eqce-
va misi mbrZaneblobis, batonobis qveS.
erTgvari daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom monuri
buneba da misi matarebeli arsebebi samyaros uwmindesi pi-
rovnebisa da misi asulis pirdapiri dapirispirebulobis
mdgomareobaSi xvdebian. suliwmida (deda RmerTi) da RvTis
73
asuli xom yvelanairad cdiloben absoluturad yvela Tavi-
si qmedeba obieqturi realobis evolucirebas moaxmaron. es
maTTan dapirispirebulni ki obieqturi realobis mudmivad
erTgvar statikur, konstantur mdgomareobaSi gadayvaniT
arian dakavebulni. diax, swored aman, maTma sulierma gazar-
macebam, movlenebis bunebrivi svlisaTvis saWiro saqmiano-
bis keTebis Senelebis mcdelobam gamoiwvia is yovelive, rac
exeba monuri bunebis Seqmnasa da Tvisebebs.
rac Seexeba monuri da demonuri bunebis mqoneTa mata-
reblebs Soris urTierTobebs:
monuri bunebis mqone cocxali arseba sakuTar arsSi
warmoqmnili upirobo refleqsebis dakmayofilebas axdens
maTi saSualebiT da am urTierTobebis grafikul, cxrilur
wesrigSi Casmas cdilobs (mas ase sCvevia), rasac demonuri
bunebis mqone cocxali arseba, ra Tqma unda, veranairad ver
miiRebs. misTvis xom miuRebelia erTferovani inerciiT svla
da improvizaciulobis, impulsurobis, raRac tipis qaosis
ar gamovlineba. monotonur-inerciul svlaSi xom individu-
alizmi saerTod ikargeba, es ki demonuri bunebis mqonesaT-
vis e. w. sikvdilis tolfasia. saboloo jamSi, adre Tu gvian,
maT Soris Cndeba urTierTukmayofileba da konfliqti, rac
droTa ganmavlobaSi aucileblad gadadis urTierTdapiris-
pirebaSi. raoden gasakviric ar unda iyos, es dapirispirebac
ki metad pozitiur movlenad unda CaiTvalos, rameTu monu-
ri bunebis mqone arsebaSi sakuTari Rirsebis e.i. sulieri in-
divinualizmis (sakuTari araindividualizmis) cnebas aRvi-
Zebs da aCens Sanss imisa, rom igi zogadi cnobierebis Ziebis
gzaze daayenos, Tumc, samwuxarod, konfliqtis damTavre-
bisTanave, igi isev ejaWveba odnav Secvlil realobas.
am mokle Sesavlis Semdeg uve SeiZleba movaxdinoT upi-
robo materialuri refleqsebis punqtobrivi aRnusxva.
74
upirobo materialuri refleqsebis punqtobrivi nusxa
I. emocia — subieqturi realobis idealizirebis, marad
ucvlelad datovebis survili.
II. ambicia — aradasamkvidrebeli cnobierebis warmosax-
vis survili.
III. goneba — subieqturi realobis idealur realobad
gamocxadebis survili.
IV. grZnoba — aradasamkvidrebeli cnobierebis zedapi-
ruli, vizualuri SexebiT Secnobis survili.
upirobo materialuri refleqsebis miyola cocxal ar-
sebaTa subieqturobaze koncentrirebulobas niSnavs. amis
Sedegad mTeli arsebuli gamovlinebulobis materialuri
samyaroTi SemosazRvra da amis Sedegad ki, Tavis mxriv,
mTlianad sakuTari `me~-s mxolod materialur sxeulad aR-
qma da misiT SemosazRvruloba xdeba. TviTon es tendencia,
vfiqrob, sakmaod advili misaxvedria, rom funqcionaluri
nawilis vizualur nawilze daqvemdebarebas iwvevs (sulisa
da sulierebis aRqma ikargeba) da am tipis cocxal arsebaSi
monur bunebas anviTarebs. agreTve seriozulad gasaTvalis-
winebelia is faqtoric, rom am tendenciis miyolis Sedegad,
monuri buneba aucileblad gadava satanur bunebaSi. amasac
aucileblad SevexebiT, oRond imis Semdeg, rac am oTxi pun-
qtis ganzogadebas movaxdenT.
I. emocia — subieqturi realobis idealizirebis,
ucvlelad datovebis survili
movlenebis bunebrivi cvlilebebi anu bunebrivi `ego~-s
SemcirebisTvis gansazRvruli Sexedulebebis ganxorciele-
ba samyaros uwmindesi pirovnebis, suliwmidis mier xorci-
eldeba. cocxali arsebebi ki, romlebsac es cvlilebebi kon-
kretuli drois intervalSi warmoudgenlad didad eCvene-
baT, ufro pasiuri moqmedebis muxtiT xelmZRvaneloben (ar
iTvaliswineben ra mTeli samyaros funqcionaluri orienta-
ciis, evolucirebis aucileblobas), vidre es saWiro da au-
cilebelia samyaros interesebis gadasaxedidan.
75
miuxedavad maTTvis ganmartebuli aucileblobisa, isi-
ni arsebuli realobis ucvlelad datovebis, mijaWvulobis
suliskveTebiT imdenad Zlierad arian ganmsWvalulni, rom
samyaros uwmindes pirovnebas usamarTlobaSi sdeben brals.
amis Semdgom ki, emociur doneze upirispirdebian suli-
wmidas, Tvlian ra, rom is aris maTi idealuri arsebobis ra-
Rac ucnobi mdgomareobiT Secvlis mizezi. am gaugebrobis
Sedegad, jer kidev `guSin~ obieqtur realobad aRqmuli si-
tuacia subieqtur realobad gardaiqmneba da, globaluri
gadasaxedidan, qalur sawyisSi Cndeba ormagovneba (sibnele
da sinaTle, silamaze da simaxinje, SiSi da siyvaruli da a. S.).
yovelive amis paralelurad ibadeba e. w. usamarTlobis cne-
ba arsebul realobaSi, ris gamovlinebasac guldasmiT (daJi-
nebiT) cdiloben evolucirebis process CamorCenilebi. er-
Ti Zveli gamonaTqvamisa ar iyos, es arsebebi axerxeben Savi
katis daWeras bnel oTaxSi, maSin rodesac kata iq saerTod
ar imyofeba. ai, aseT gamogonil usamarTlobasTan Segueba
(maT cnobierebaSi es ase aris warmoCinebuli), sakuTari pasi-
urobis Sedegad Seqmnil nebismier mdgomareobaze morgeba
suliwmidasTan maT kidev ufro did dapirispirebas iwvevs.
II. ambicia — aradasamkvidrebeli cnobierebis
warmosaxvis survili
obieqturi realobidan subieqtur realobaSi moxvedri-
li zarmaci cocxali arsebebi (ukve monuri bunebis mqoneni)
ukve aRmofxvrili bunebrivi `ego~-s kvaldakval cdiloben
is, dasamkvidrebeli, cnobiereba aRmoaCinon, romelsac maT
sTavazobdnen. damoukidebeli Ziebis procesSi isini ocnebo-
ben, magram WeSmariti sulieri moZRvris gareSe am cnobiere-
bis ziareba SeuZlebelia. am ocnebebSi (opoziciur cnebebSi)
es cocxali arsebebi ZiriTadad aradasamkvidrebeli, arasa-
Wiro cnobierebis warmosaxvas axdenen.
axal subieqtur realobaSi es arsebebi obieqturi rea-
lobisTvis Sesabamisi garegani cenzuris anu sircxvilis
darRvevas eCvevian, rameTu subieqturi realobis kritikuli
TvaliT xedvis unari ar gaaCniaT da, ucnaurad ki JRers, mag-
ram mudmiv da arasaWiro TviTkritikulobis mdgomareobaSi
76
imyofebian. aseT arsebas ecodeba yvela da yvelaferi, rac
misi SexedulebiT daumsaxurebel, arasasurvel mdgomareo-
baSi vardeba. swored es xdeba masSi sircxvilis ignorirebis
mizezi. iRviZebs vneba, rac dazaralebulisaTvis daxmarebis
gawevis Semdgomi, wmindawylis refleqsualuri Sedegia. sir-
cxvilis ignorirebis (usircxvilobis) zrdis yvelaze Zlie-
ri katalizatori ki xdeba erTad Seyrili monuri bunebis
mqone cocxali arsebebis azrTa urTierTgacvla. am urTier-
Tobebis procesSi isini erTmaneTs umtkiceben imas, rom yve-
laferi, rac moxda viRacasTan an raRacasTan mimarTebaSi,
namdvilad usamarTloba iyo da sruliad daumsaxureblad
miiRo am viRacam nebismieri saxis dazaraleba.
usircxviloba imaSi gamoixateba, rom es cocxali arse-
bebi TandaTan ufro metad da metad upirispirdebian gange-
bas (am SemTxvevaSi suliwmidas pirovnul doneze).
III. goneba — subieqturi realobis erTaderT idealur
realobad gamocxadebis survili
materialuri samyaros (subieqturi realobis) met-nak-
lebad Seguebis Semdgom monuri bunebis mqone arsebebi cdi-
loben maqsimaluri siamovnebis miReba SeZlon. isini, ukve
calsaxad, sxeulad aRiqvamen sakuTar `me~-s. TandaTanobiT
am realobas isini erTaderT da idealur realobad aRiqva-
men da ukve amis SenarCunebaze da ardakargvaze iwyeben zrun-
vas. Semdgom ukve es cocxali arsebebi iwyeben im pirobiTi
spekulaciuri siaxleebis miRebas, rasac maT demonuri bune-
bis mqone cocxali arsebebi sTavazoben. gansakuTrebiT ki is
siaxleebi moswonT, rac maT materialur sxeulebs subieq-
tur realobaSi arsebul sirTuleebs uadvilebs. sakmarisia,
raime siaxles SeeCvivnon, rom wamierad maTi SenarCunebisa
da ar dakargvis inerciuli surviliT ganimsWvalebian. visac
igi ar gaaCnia, misi SeZenis survili upirvelesi da uZliere-
si xdeba. SeZenis Semdeg ki ise eCvevian, TiTqos arasodes
ucxovriaT am raRacis gareSe.
magram yvelaze metad monuri bunebis mqone arsebebs Za-
lauflebis mqone subieqturi realobis mmarTveli demonu-
ri bunebis arsebebi izidavT. maTTan isini sruliad daculad
77
grZnoben TavianT sxeulebs da iseTi SegrZneba euflebaT,
rom es mudmivi stabiluroba iqneba da aRarasodes arafris
Secvla aRar gaxdeba saWiro maTi cxovrebis realobaSi. ase-
Ti cocxali arsebebi, samwuxarod, mTlianad kargaven sir-
cxvils da mTeli samyaros ganmgeblebad demonuri bunebis
mqone arsebebs miiCneven.
IV. grZnoba — aradasamkvidrebeli cnobierebis
zedapiruli, vizualuri SexebiT Secnobis survili
materialuri samyaros (subieqturi realobis) erTa-
derT samyarod aRqmisa da erTgvarad cxovrebisaTvis saWi-
ro pirobebis uzrunvelyofis Semdgom, monuri bunebis mqone
cocxali arseba cdilobs aiTvisos subieqturi realoba zo-
gad cnobierul doneze, rasac ucnaurad axorcielebs. is ax-
dens ara siRrmiseuli codnis (demonuri bunebis mqoneTa Se-
xedulebebis) Seswavlas, aramed zedapiruli, vizualuri Se-
degebis Seswavlas am codnisa. am mcdelobis Sedegad, es coc-
xali arseba axdens ukve damkvidrebuli, mcdari cnobierebis
Secnobas zedapiruli Sexebis meSveobiT. es, samwuxarod,
sruliad sakmarisi xdeba imisaTvis, rom monuri bunebis mqo-
ne cocxali arseba demonuri bunebis SeZenis surviliT Seip-
yras. Tumc es absoluturad SeuZlebeli ramaa. mas SeiZleba
rodesme egonos, rom demonuri buneba SeiZina, magram sinam-
dvileSi is satanur bunebas ASeiZens. mTeli mis mier SeZenili
codna demonuri bunebidan momdinare codnis fiqcia da imi-
taciaa da meti araferi. es codnis butaforia gaxlavT.
Tu ufro martiv doneze daviyvanT, monuri bunebis de-
monur bunebasTan nebismieri uSualo urTierTobisas xdeba
aradasamkvidrebeli zogadi cnobierebis zedapiruli Sexe-
biT Secnoba monuri bunebis mier. am ori bunebis mier uSua-
lo urTierTobis gareSe es zedapiruli SexebiT Secnoba ub-
ralod ver moxdeba. Tumc, savalalo Sedegi am urTierTobe-
bisa, rbilad rom iTqvas, sakmaod savaraudoa, rogorc erTi,
ise meore mxarisaTvis.
78
monuri bunebis mqone arsebaTa saqmianoba
upirobo materialuri refleqsebis zegavlenidan
gasvlis Semdgom, rodesac isini pirobiTi refleqsebis
zegavlenis qveS eqcevian mTeli arsebiT
monuri bunebis mqone cocxal arsebaSi materialuri pi-
robiTi refleqsebis `adaptirebis~ Semdeg Tavs iCens iner-
ciuli tendencia, macdunebeli gaxdes da sakuTari potenci-
uri energiis miRebis msurveli Tavisi Sexedulebebis mixed-
viT, mTlianad sakuTari kontrolis qveS moaqcios. es demo-
nuri bunebis mier maszed zemoqmedebis procesSi ganswavlu-
li, metaforuli eniT `kursdamTavrebuli~ gaxlavT. aseTi
tipis arsebaze upirobo materialuri refleqsebi TiTqmis
aRar moqmedeben da sakuTari materialuri sxeuli ise SeuZ-
liaT warmoaCinon (gamoawyon, morTon, warmoadginon), rom
TviT demonuri bunebis mqone arsebebic ki misi Tayvaniscemis
suliskveTebiT ganimsWvalon. am SemTxvevaSi rolebic ki ic-
vleba, anu monuri bunebis mqone arseba Tavadve cdilobs da-
iqvemdebaros demonuri bunebis mqone arsebebi.
magram... man mSvenivrad icis, rom xangrZlivi urTierTo-
bebis, Tanacxovrebis pirobebSi, es macdunebeli xibli aRar
imuSavebs (ase vTqvaT `gacvdeba~). axali, funqcionaluri ra-
imes Seqmna ki mis Zalebs aRemateba da sakuTar daqvemdebare-
baSi moqceuli demonuri bunebis partniors sxva misnairi
axali `obieqti~ moxiblavs. amitom, monuri bunebis mqone ar-
seba, mxolod im urTierTobebiT ifargleba, sadac misi mxri-
dan raime saxis movaleoba da pasuxismgebloba ar moiTxove-
ba. am SemTxvevaSi is Tavs grZnobs erTgvar privilegirebul
mdgomareobaSi.
es arc Tu ise Zneli misaxvedria, rom monuri buneba am
SemTxvevaSi calsaxad satanur bunebaSi gadasvlisken aris
miswrafebuli. vfiqrob, iotisodenad ar davarRvev obieq-
turi Sefasebis sazRvrebs, Tu vityvi, rom am SemTxvevaSi am
tipis arsebis nebismier saqmianobaSi angarebas lomis wili
ukavia. zemoTxsenebuli sircxvilis cneba ki, sruli atro-
firebulobisken miimarTeba anu sircxvilis cneba da sir-
cxvilis grZnoba sruliad ikargeba am cocxali arsebis aR-
qmasa da gagebaSi. am movlenis farTod demonstraciul ga-
79
movlinebulobas kacobriobis dRes-dReisobiTi cxovrebis
wesi warmoadgens, romelic sulisa da sxeulis, maqsimalu-
rad angarebiTi da avxorculi mimarTulebiT, siSiSvlis ga-
moCinebis 24-saaTiani mcdelobebiTaa dakavebuli.
Suris raoba
monur bunebaSi
monuri bunebis, rogorc aseTis, warmoqmnis mizezi gax-
lavT sulier samyaroSi arsebuli bunebrivi `ego~-s Semcire-
bis funqcionalur procesTan, evolucirebasTan dapirispi-
rebis survili. am survilis avtori ki gaxlavT Suri.
dageTanxmebiT, es Zalian ucnauri formaa am cnebisa.
cota Zneli warmosadgenia, magram es aris Suri sakuTari
mdgomareobisa `warsulSi~ (warmosaxulSi, ocnebebSi). am ga-
dasaxedidan Suri erTi tendenciis, komponentis, Tundac pi-
rovnebis Warbi ganWvretis SedegiviT moCans. anu Suri gax-
lavT grZnobis obieqtis ganWvretis Sedegad warmoqmnili mi-
jaWvulobis mdgomareobis amsaxveli cneba.
calsaxad arsebuli surviliT damuxtuli cocxali ar-
seba Tavadac ver amCnevs, rogor naTlavs samyaros uwmindes
pirovnebas (suliwmidas) pirad mtrad Tavis aRqmaSi. mas obi-
eqtur realobaSi Semotanil siaxleSi yvelafris tendenci-
urad, uaryofiTad, sibinZured, mankierebad, sibilwed da
aseTi tipis matarebel movlenebad surs danaxva. albaT, arc
ise Znelia imis mixvedra, rom igi yvelanairad cdilobs, ar
miiRos da Cirqi moscxos am siaxleebs, mxolod da mxolod
imitom, rom axali ar unda da Zveli urCevnia. amgvarad xdeba
cocxali arsebis warsulze miwebeba da monuri bunebis Casax-
va. es xom sxva araferia Tu ara raRac ganvlili periodis
iseTad SenarCunebis survili rogoric iyo iqamde, vidre Se-
icvleboda. monuri ki imitomaa, rom sakuTari arsSi idealu-
rad aRqmuli mdgomareobis SesanarCuneblad cocxali arse-
ba, Tqven warmoidgineT, Tavisi nebiT, nebismieri saxis damci-
rebaze, Rirsebis Selaxvaze, gaWirvebasa da tanjvazea wam-
svleli. aq didi tvinis Wyleta aRar aris saWiro imaze, rom
Semdgom, es monuri bunebis arsebebi materialur samyaroSi
80
gadaigzavnebian da iseT pirobebSi moxvdebian razec ocne-
bobdnen. ise, sxvaTa Soris, SeiZleba iTqvas, is, rom materia-
lur samyaroSi monuri bunebis mqone arsebebi gacilebiT
ufro didi raodenobiT arian, vidre demonuri bunebis mqone
arsebebi. es imasTan dakavSirebiT vTqvi, rom is, rac monuri
bunebis mqone arsebebma nebayoflobiT ar moindomes (igu-
lisxmeba evolucireba), amis sapirispiros keTebas demonuri
bunebis mqone arsebebi aiZuleben (igulisxmeba involucire-
ba), imisaTvis, rom maTSi arsebuli ararealizebuli energia
miiTvison. axla ki vnaxoT, ra formebiT gamovlindeba Suri-
dan dawyebuli gadagvareba ukve monuri sulis cocxal arse-
bebSi.
Tu cocxali arseba sxva cocxali arsebebis mimarT
mliqvnelobs, pirferobs, maameblobas eweva, usityvod yve-
laferSi eTanxmeba, gulis mogebas cdilobs, fizikurad da
moralurad laqucsa da msaxurebas eweva, SeiZleba absolu-
turad zustad ganisazRvros ramxelaa masSi monuri bunebis
elementebi. monuri bunebis mqone arsebas zustad imdenad
eSinia cocxali arsebebisa, ramdenadac ityueba, anu ramde-
nic aris mis mier nafiqrals, naTqvamsa da namoqmedars Soris
gansxvaveba. es yovelive vnebis (upirobo materialuri ref-
leqsebis) saxiT vlindeba. vneba monuri bunebis gamovlinebas
warmoadgens.
Suris cnebasTan dakavSirebiT, SeiZleba iTqvas, rom sa-
kuTari sizarmacis Sedegad mas iseTi SesaZleblobebi ar ga-
aCnia, rogorc misTvis saSurvel cocxal arsebebs. amis kom-
pensirebisTvis mas sruliad normalurad da misaRebad miaC-
nia maameblobiT moindomos am arsebebma sul Tavis gverdiT
amyofon igi, anu maTi mfarvelobis qveS moeqces.
vneba monuri bunebis sust adgilad SeiZleba iwodos.
agreTve aucileblad aRsaniSnavia, monuri bunebis sata-
nur bunebad gardaqmnis tendencia materialur samyaroSi
adaptaciis Semdgom. Tu cocxali arseba sxva cocxali arse-
bebis cdunebas, sakuTari sxeulis mondomebinebas, sakuTari
pirovnebisadmi provokaciuli qmedebiT da msgavsi tipis ra-
RaceebiT daintrigebas cdilobs, SeiZleba absoluturad
zustad ganisazRvros, ramxelaa masSi monuri bunebis sata-
nur bunebad gardaqmnileba. masSi zustad imdenia SiSebi zo-
81
gadad, ramxelazec gansxvavdeba mimdinare realoba mis mier
winaswar dagegmili realobisgan. misi mTavari mamoZravebe-
li Zala materialuri sixarbe gaxlavT. sixarbe, zogadad da
misi nebismieri formiT gamovlinebuloba, satanuri bunebis
formaciul gamovlinebebs warmoadgens.
Suris cnebasTan dakavSirebiT SeiZleba iTqvas, rom Tav-
dapirvelad is cdilobs Tavad gaxdes Suris obieqti (saSur-
veli) yvela maTganisTvis, visic Surda da raRac sababiT da-
pirispirda maTTan. SuriT moqmedebis meore etapze ki is ma-
terialuri da socialuri mdgomareobis gazrdas cdilobs
ukve aprobirebuli cdunebis meTodiT.
rogorc oboba, ise `abams qsels” da Sig moxvedril
msxverpls bolomde cdilobs `gamoswovos sisxli”, anu
mTlianad SeZlos maTi sakuTari miznebisTvis gamoyeneba. Tu
vinme (arCeuli obieqti) mis qselSi ar ebmeba is saSinlad
brazdeba amis gamo, pirad Seuracxyofad aRiqvams amas da,
qselSi gabmulebis meSveobiT, cdilobs misTvis samagieros
gadaxdas Seuracxyofis, damcirebis da, zogierT SemTxveva-
Si, ganadgurebis saxiTac ki.
monuri bunebidan satanur bunebaSi gadasuli cocxali
arseba sxva cocxal arsebebSi arsebuli vnebiTi midrekile-
biT izidavs da marTavs maT. Tavad, droTa ganmavlobaSi, vne-
bisadmi gulgrili xdeba da misi umTavresi niSan-Tviseba ma-
terialuri sixarbe xdeba. swored es gaxlavT misi yvelaze
susti adgili.
82
sqesobrivi (seqsualuri) aqtis funqcionaluri da
vizualuri raoba monuri bunebis gadasaxedidan
monuri bunebis mqone mxolod demonuri bunebis mqones-
Tan amyarebs sqesobriv (seqsualur) kontaqts da isic, mxo-
lod mas Semdeg, rac Tavad transformirdeba satanur bune-
baSi. is upiratesad midrekilia demonuri bunebis mqonis im
warmomadgenlebisken, romlebic Tavad gadavidnen satanur
bunebaSi.
aseT individSi sqesobrivi vneba warmoiqmneba, misTvis es
aris SigniT Cagrovili energiis aucileblad gamoyenebis
refleqsualuri saSualeba. aqve aucileblad minda aRiniS-
nos Zalzed mniSvnelovani ram: — es energia (rac Cagrovda)
Tavdapirveli saxiT aris WeSmaritad sufTa, RvTaebrivi, po-
zitiuri muxtis mqone. magram umoqmedod, uZravad yofnis
Sedegad, droTa ganmavlobaSi, igi icvlis Tavis bunebas da
nel-nela binZurdeba, ixrwneba, negatiuri muxtis mqone xde-
ba, rogorc mdinaris morbenali, mfeTqavi wyali Waobis
wyalSi moxvedris Semdeg.
sabolood, satanur bunebaSeZenili monuri bunebis mqo-
ne arseba sqesobrivi aqtiT demonur bunebis mqonesTan ax-
dens Sinagani mdgomareobis gadaxalisebas (sakuTari Cagro-
vili energiis gadayras) da Tavisdauneburadac ki, axdens Ta-
visSi cvlilebebis imitaciis, iluziuri moqmedebis meqaniz-
mis miRebas, rac mas satanur bunebad qceuli demonuri bune-
bis mxridan miewodeba. (rac faqtiurad pirdapiri damxmare
saSualebaa misi imaze metad dacemisa da garyvnis, vidre is
aqamde iyo da arsebobda masSi).
rac Seexeba am procesis garegnuli, vizualuri formiT
gamovlinebas, es gamoixateba sakuTari energiis miwodebisa
da sakuTari sxeulis gamoyenebis uflebis micemis sanac-
vlod, misTvis (monuri bunebisTvis) mdgradi, ucvleli,
aracvalebadi garegani mdgomareobis (materialuri realo-
bis) moTxovnis survilSi. is am moTxovnas uyenebs im seqsua-
lur partniors, romelsac periodulad amaragebs sakuTari
`aSmorebuli~ energiiT.
am qmedebiT monuri bunebis mqone arseba iqmnis imis ilu-
zias, rom TiTqos raRac Sinagani ucvlelobis damyarebas ax-
83
dens seqsualur partniorSi. amiT is sakuTari umniSvnelo-
bis grZnobas, arasrulyofilebis SegrZnebas ineitralebs
sakuTar aRqmaSi (tvinSi).
amave dros aucilebeli aRsaniSnavia isic, rom monuri bu-
nebis mqone arsebam imaze unda izrunos, rom misma seqsualur-
ma partniorma sxvasTan ar moindomos seqsualuri kontaqtis
damyareba. amisaTvis is iZulebulic ki xdeba, mudmivad izru-
nos, rom Tavisi materialuri sxeulis e. w. rbili adgilebi da
garegnuli Sesamoseli mudmivad kargad gamoiyurebodes. Tu
is mobezrdeba seqsulur partniors, Camoyalibebuli gareg-
nuli materialuri realoba xom Sesacvleli gaxdeba. es ki am
arsebisaTvis WeSmaritad katastrofis tolfasia. amis Tavi-
dan asacileblad ki usasrulod izrdeba spekulaciuri gare-
gani Tu Sinagani imitaciuri formebi da movlenebi, rac, Tavis
mxriv, usasrilod miaqanebs am or bunebas sruli amoralizmi-
sa da uzneobisaken.
monuri bunebis
TviTgankurneba
………
aqac iseve, rogorc demonuri bunebis SemTxvevaSi, vit-
yodi, rom sruli kategoriulobiT SeiZleba imis gancxadeba,
rom monuri bunebis mqone arsebas amis gakeTeba mxolod da
mxolod e. w. TviTgankurnebis mxurvale survilis qonis Sem-
TxvevaSi SeuZlia. faqtiurad (Zalian mkacri naTqvamia, es Za-
lian kargad mesmis) es unda gaxdes erTaderTi survili mo-
nuri bunebis mqone arsebisa.
demonuri bunebisagan gansxvavebiT monuri bunebis Sem-
TxvevaSi, SemiZlia giTxraT, rom Cvenda sabednierod, amis ma-
galiTis moyvana SemiZlia anu vizualurad danaxvebis Sansi
arsebobs. es magaliTebia: ber-monazvnoba, romlis institu-
ciuri formac, Cvenda sabednierod, dResac arsebobs; raRac
garkveul asakamde eklesiur saswavleblebSi yofna da aR-
zrdisa da ganaTlebis iq miReba (rac saubedurod, dRes sru-
liad gadagvarebuli formiTaa gamoxatuli); sasuliero se-
minariebisa da saero-sasuliero saswavleblebis mier ganwe-
sebuli ganrigiT yofa-cxovreba, vidre iq xdeba swavleba
84
(rac, vgoneb, saerTod aRar arsebobs Tavisi funqcionaluri
saxiT da vizualuri futliariRa SemorCa).
asea Tu ise, dameTanxmebiT, advili dasanaxavia am Camo-
naTvalis mixedviT, Tu razea laparaki. is, Tu es sistema am-
Jamad rogor funqcionirebs, namdvilad ar aris am wignSi
ganxilvis sagani.
ase rom, visac gsurT sakuTar arsSi arsebuli monuri
bunebisagan gaTavisufleba, erTad gavagrZeloT am Temis
SeZlebisdagvarad Rrmad da mokled ganxilva.
upirveles yovlisa, am Tematikas or nawilad davyof.
pirveli nawili iqneba monuri bunebis satanur bunebad ga-
daqceuli nawilisagan gaTavisuflebis saSualebaTa axsna,
romelic, Tavis mxriv, ori ZiriTadi punqtiT iqneba warmod-
genili:
1. sakuTari pirovnebis sxva pirovnebebze damokidebu-
lebisagan gamoyvana (vizualuri mankierebisagan gaTa-
visufleba);
2. piradi, sakuTari, sulieri, individualuri interese-
bis gaRviZeba (funqcionaluri mankierebisagan gaTa-
visufleba).
meore nawili ki, iqneba Tavad monuri bunebisagan (misi
sufTad am saxiT arsebulisagan) gaTavisuflebis saSualeba-
Ta axsna, romelic, Tavis mxriv, ori ZiriTadi punqtiT iqneba
warmodgenili:
1. mTeli arsebuli realobis gangebis nebis gamovline-
bad, obieqtur relobad miReba (vizualuri gan(r)wmen-
da);
2. sakuTari arsis materialur SemoqmedebaSi gadmocema
warmosaxviTi maqsimaluri gamovlinebiTa da gacoc-
xlebiT bunebrivi xelovnebis saxiT (funqcionaluri
gan(r)wmenda).
85
1. sakuTari pirovnebis sxva pirovnebebze
damokidebulebisagan gamoyvana
kosmiuri iurisprudenciis gadasaxededan, es gaxlavT
pirovnebis mier sakuTar Tavze dakisrebuli Warbi movaleo-
bebisgan gaTavisuflebis saSualeba.
adamianuri aRqmis doneze Tu avxsniT am fenomens, es iq-
neba arsebis survili, gaTavisufldes sakuTari pirovnebis
sxva pirovnebebze arsebuli im damokidebulobebisagan, ma-
terialuri daqvemdebarebulobebisagan, romelic Tavadve
moaxvia sakuTar Tavs. amiT igi Tavisufldeba Zalauflebis
qveS yofnisgan, viRacis an raRacis sakuTrebad gadaqceulo-
bisagan, dapyrobil mdgomareobaSi myofobisagan. Tumc auci-
leblad unda aRiniSnos is, rom es jer ara siRrmiseulad,
aramed zedapirul materialur doneze vrceldeba am indivi-
dis mxridan. am safexurze is amas axdens yofili kerpis per-
sonalur gamovlinebulobasTan dagrovili ukmayofilebis
gamoxatvis xarjze.
xazgasmiT aRniSvnis Rirsia is, rom sxva pirovnebebis ze-
gavlenisagan gaTavisuflebis mcdeloba mxolod materiali-
zaciis Semdgom SeZenili mankierebisagan gaTavisuflebis
survilad unda CaiTvalos. materialuri damokidebulebis
qveS moqcevis nebismieri forma xom individis materializa-
ciis Semdeg moxda am materialur samyaroSi adaptaciis
kvaldakval.
monuri bunebis mqone cocxalma arsebam, Sevida ra mate-
rialur samyaroSi, iq moaxdina nebismieri qmedeba sakuTari
sulis anareklSi sakuTari `me~-s sruli gadayvanis SegrZne-
biT. Tu imas gaviTvaliswinebT, rom monuri bunebis mqone ar-
sebas materialuri samyaros an sakuTari sxeulis sakuTari
individualuri sulis anareklad aRqmis unari ubralod ar
gaaCnia, am yovelives ise ver Sexedavs, rasac sulieri gande-
gilobis cneba moiTxovs. aqedan gamomdinare, misi aRqmis maq-
simumi am safexurze materialuri gandegilobis (xiluli as-
ketizmis) cnebas ubralod ver gascdeba. ai, es materialuri
gandegiloba cocxal arsebaSi Secvlis ara masSi arsebul
monur bunebas, aramed monuri bunebis Sexedulebebis reali-
zaciis Sedegad warmoqmnil movlenebs, rasac monuri bunebis
86
satanur bunebad gardaqmnili nawili SeiZleba da unda ewo-
dos.
Tavidan es pirovnebis mxridan aRiqmeba ise, TiTqos ra-
Rac warmoudgenlad didi msxverpli gaiRo da raRaca ucnau-
ri tipis mniSvnelovnebis (sxvebze metobis, upiratesobis)
SegrZnebiT imuxteba da Tu is amas Tavis TavSi ver daZlevs,
an adre Tu gvian daubrundeba Tavis adrindel yofas, an
autanel, buzRuna arsebad gadaiqceva. ratom? — imitom rom
yvelafers saRaAd Sefaseba sWirdeba. Tu pirovnebam es saqci-
eli raRaca RirebulisTvis ar Caidina da mxolod materia-
luri samyaroTi ukmayofilebis survilma gaakeTebina, ro-
gor miiRebs raime dadebiTs? saRi msjeloba ki misTvis aseTi
iqneboda: pirvel safexurze monuri bunebis mqone individi
satanur bunebaSi gadasuli nawilis garegnuli vizualuri
mankierebisgan unda gaTavisufldes imisaTvis, raTa satanu-
ri bunebis SeZenamde TavisSi arsebuli mdgomareoba aRidgi-
nos da rodesac masze xelovnurad dakisrebuli pirobiTo-
bebisagan gaTavisufldeba gacilebiT ufro advilad Se-
Zlebs imaze koncentrirebas, Tu ra jobda rom ekeTebina,
Tumc vizualuri satanuri bunebis mocilebis Semdgom misi
funqcionaluri (satanuri) buneba masSi jer kidev seriozu-
li da Znelad amosaZirkvi problema iqneba. swored es unda
iyos misi mizani pirvel safexurze. man unda gamoimuSaos
imis unari, rom sxvaTa Sexedulebebis mosmenisas am Sexedu-
lebebs ar miewepos. amisaTvis ki, aucilebeli xdeba sakuTari
Sexedulebebi gauCndes absoluturad yvelaferze, winaaR-
mdeg SemTxvevaSi is usulo nivTiviT usargeblo iqneba cno-
bierebis TvalsazrisiT da pirvel rigSi sakuTari TavisaT-
vis. am tipis cocxali arseba am amocanis Sesrulebas mxolod
maSin moaxerxebs, Tu masSi satanuri bunebis mocilebis mxur-
vale survili iarsebebs.
Tavidan am martod yofnis Segueba da daZleva, namdvi-
lad Zalian Zneli ramaa, magram Semdgom monuri bunebis arse-
ba Zalian advilad eCveva amas. is xom raRac inerciis aRebaSi
`Cempionia~ da am inerciis erTgulebaSi mdgomareobs xolme
misi usiamovnebis yvela mizezi. am asketuri yofis SeguebiT,
es pirveli safexuri monuri bunebis gankurnebisa sruldeba.
87
Tu pirovneba materialur keTildReobas gaurbis, Tu
cdilobs sxva pirovnebebisagan ganze iyos anu maTTan urTi-
erTobaSi ar iyos aranairi formiT, Tu mas ar axalisebs da
ar anaRvlebs is movlenebi, rac mis garSemo arsebul materi-
alur garemoSi xdeba, Tu arc emxroba da arc upirispirdeba
im pirovnebaTa Sexedulebebsa da interesebs, romlebic Sez-
Ruduli raodenobiT, magram gardauvlad mainc iqnebian mis
garSemo, Tu cdilobs ar aaRelvos (ar gaaRizianos an ar
aRafrTovanos) mis mimarT gamoxatulma gamovlinebam, maSin
SeiZleba iTqvas, rom pirovnebas es safexuri gauvlia anu man
SeZlo gaTavisufleba sakuTar arsSi arsebuli satanuri bu-
nebis vizualuri (garegnuli) nawilisagan.
2. sakuTari individualuri sulieri
interesebis gaRviZeba
kosmiuri iurisprudenciis gadasaxedidan es gaxlavT
pirovnebis mier misTvis Sesabamisi, aqamde ignorirebuli sa-
kuTari uflebebis realizaciis aucileblobis aRqmis saSua-
leba.
es safexuri gaxlavT satanuri bunebisagan (e. w. funqci-
onaluri mankierebisagan) gaTavisuflebis saSualeba — cal-
saxad monuri bunebis mqone cocxali arsebebis gadasaxedi-
dan.
am SemTxvevaSi es gankurneba gamoxatuli iqneba imaSi,
rom es arseba sakuTar `me~-d aRiqvams sakuTari materialu-
ri sxeulis mamoZravebel Zalas, energias. is am energias Se-
arqmevs suls, Tumc vizualurad misi warmodgenisa da aRqmis
arc survili aqvs da arc SesaZleblobebi. miuxedavad imisa,
rom am mamoZravebel energias igi intuiciurad ufro did
mniSvnelobas aniWebs, vidre sxeuls (xilul moZrav obieqts),
mainc misTvis es materialuri sxeulia is ZiriTadi bazuri
ram, ris garSemoc xdeba misi azrTa Camoyalibeba. Tu ar iqne-
ba is, rasac es energia amoZravebs, maSin is verc am energiis
raimenairi saxiT gamovlinebis dafiqsirebas ver SeZlebs.
faqtiurad, materialuri sxeuli xdeba misi kvlevis sagani,
rogorc misTvis saTayvanebeli energiis mxolod am sxeule-
88
biT gamovlinebis erTaderTi saSualeba (ra Tqma unda, es mis
azrzea laparaki).
amis Sedegad misTvis umTavresi da umniSvnelovanesi
xdeba sxeulis yofna-arseboba, anu sikvdili, avadmyofoba da
nebismieri sxeulisTvis Seqmnili bunebrivi problema mis-
Tvis ZiriTad problemebad aRiqmeba.
materialuri sxeulis arsebobis periodi, sxeulis
janmrTelobisa da usafrTxoebis uzrunvelyofa am safe-
xurze gadasuli monuri bunebis mqone arsebisaTvis uze-
naesi faseulobebis cenzs iZens.
asea Tu ise, monuri bunebis mqone arsebas uCndeba da
uyalibdeba piradi, ukve Tavisi, interesebi. am interesebs,
erTi mxriv, Znelia, uwodo sulieri, magram, meores mxriv,
Znelia, uwodo materialuri. yovel SemTxvevaSi, isini sxva
pirovnebebze damokidebulobisagan Tavisufldebian da sa-
kuTari materialuri sxeulis damokidebulebis qveS eqcevi-
an. SeiZleba gasakviradac ki Candes, magram maTTvis es serio-
zul wingadadgmul nabijad SeiZleba iqnas aRqmuli.
am safexurze monuri bunebis mqone arseba eCveva sulie-
ri samyaros materialur samyarod gardaqmnil nawilTan
mSvidobian, araZalismier, aradapirispirebul Tanacxovre-
bas. is sakuTari `me~-s ukve am bunebis erT-erT Semadgenel
nawilad aRqmas iwyebs, cdilobs mixedos da mouaros buneb-
riv materialur garemos (florad da faunad wodebuls
Cvens epoqaSi). am urTierTobis safuZvelze is, Tavisdaune-
buradac ki, amyarebs kontaqts sulieri samyaros materiali-
zirebul nawilTan anu sulier samyarosTan Sedis erTgvar
pirdapir, uxeSad rom vTqvaT, iribul, magram mainc kontaq-
tSi. am safexuris gavlis gareSe absoluturad SeuZlebelia
amis Semdgom mesame safexurze gadasvla.
minda aRvniSno, Tu ratom aris ase mowyobili:
SeZenili satanuri buneba monuri bunebis SemTxvevaSi,
misi uiniciativobis (me vityodi, gazarmacebis) Sedegia da
aucilebelia, maszed miwebebuli mcdari geocentruli az-
rovneba Tavad gaaanalizos. winaaRmdeg SemTxvevaSi, is auci-
leblad xelaxla gaxdeba sakuTari sizarmacis msxverpli. sa-
kuTari materialuri sxeulisa da zogadad, materializire-
buli sxeulebis materialuri nawilis funqcionaluri inte-
89
resebis Seswavlis Semdgom ki, masSi axali inerciuli midre-
kileba Camoyalibdeba, romelic calsaxad, erT wertilSi
yofnis, umoqmedobis survilisgan gankurnavs da aRar mis-
cems energiis mokvdinebis saSualebas (moicilebs araferSi
ar gamoyenebis tendencias).
am safexurze yofnisas dauSvebelia, materialur sxe-
ulTa funqcionaluri interesebis Secnobis Semdgom, Tavad
moindomos bunebriv procesebSi eqsperimentebis Catareba,
anu dagrovili codnis provokaciuli realizaciis mcdelo-
ba. am spontanuri survilebis ayolas, sjobs (igi valdebu-
lic kia), ubralod Seasrulos da uzrunvelyos materialu-
ri sxeulis funqcionaluri interesebis dacva. ufro metsac
getyviT, am codnis dagrovebis procesSi man aucileblad
unda daicvas bunebriv movlenebSi Caurevlobis principi da
am yvelafris gverdidan danaxvam da gagebam mas didi esTeti-
kuri siamovneba unda mianiWos.
Tu pirovneba sakuTari materialuri sxeulis mamoZra-
vebel Zalas am sxeulze metad afasebs, Tu sxeulis funqcio-
nalur interesebs imis gamo axorcielebs, rom es saWiroa da
ara imitom, rom ase surs, Tu janmrTeloba da sicocxle (am
SemTxvevaSi materialuri sxeulis arsebobis periodi) mis-
Tvis ufro mniSvnelovania, vidre materialuri sxeulisTvis
Seqmnili nivTebi (simdidre, qoneba, teqnikuri mowyobilobe-
bi, aRiarebuloba, dideba da a. S.), Tu misTvis cnobili mate-
rialuri sxeulebis funqcionaluri interesebis codnis
survili gaaCnia, maSin, SeiZleba iTqvas, rom pirovnebas es sa-
fexuri gauvlia, anu man SeZlo sakuTar arsSi arsebuli sata-
nuri bunebis funqcionaluri nawilisagan sruliad gaTavi-
sufleba.
90
31. mTeli arsebuli realobis gangebis nebis
gamovlinebad, obieqtur realobad miReba
kosmiuri iurisprudenciis gadasaxedidan es gaxlavT
pirovnebis mier sakuTari uflebamosilebis maqsimalurad
miRebisa da gazrdis saSualeba.
es safexuri gaxlavT satanuri bunebisagan gaTavisuf-
lebuli monuri bunebis mqone cocxali arsebebis religiur
gan(r)wmendil msoflmxdvelobiT CarCoebSi gadasvlis saSu-
aleba (Tumc mxolod gare, vizualur doneze).
sakuTari pirovnebis sxva pirovnebaTa zegavlenisgan ga-
Tavisuflebisa da sakuTari interesebis gaRviZebis Semdgom
cocxal arsebas gangebis mxridan eZleva erT dros dakargu-
li kavSiris aRdgenis Sansi. am dros monuri bunebis mqone ar-
sebisTvis saukeTeso arCevani iqneboda im droisa da adgilis
Sesabamisi religiuri dogmaturi codna mieRo, sadac is rea-
lurad imyofeba (Tanamedrove pirobebSi es metismetad rTu-
li gasakeTebeli gaxda, rameTu globalizaciis periodSi,
faqtiurad, dedamiwaze arsebuli yvela WeSmariti religiis
dogmaturi codna unda iqnas daculi).
am momentidan monuri bunebis mqone arsebas uCndeba mya-
ri sayrdeni, rac misTvis sakuTar azrovnebaSi arsebuli Si-
Sebis, eWvebisa da gaorebulobis ganeitralebis saSualebaa.
ar unda dagvaviwydes is, rom monuri buneba inerciazea damo-
kidebuli, inerciuli tipisaa da misi matarebeli arsebisaT-
vis Zalian rTul saqmes warmoadgens rogorc raRacis dawye-
ba, ise am dawyebuli raRacis damTavreba. magram Sua nawili
anu procesi dasawyissa da dasasruls Soris misTvis buneb-
rivad mimdinare ramed aRiqmeba da sruliad uSualod mihyve-
ba mis mimdinereobas.
Tu monuri bunebis mqone cocxali arseba religiis dog-
matur principebs daeqvemdebareba da gahyveba Tavisi WeSma-
riti formiT warmodgenils, maSin miiRebs yvelasa da yvela-
fers ise, rogorc es dogmebi STaagoneben mas. maT ki maTi Zi-
riTadi tendenciuri ganxilviT, unda aswavlon monuri bune-
bis mqone cocxal arsebas, rom absoluturad yvela da yve-
laferi RmerTis Semoqmedebis Sedegia, rom mTeli arsebuli
realoba warsulSi, awmyosa da momavalSi gangebis nebis ga-
91
movlinebaa, rom mTeli arsebuli realoba obieqturobas
warmoadgens da aranairi tipis usamarTloba arc arsebobda,
arc arsebobs da verc iarsebebs, rameTu yvela da yvelaferi
imas Rebulobs, rasac imsaxurebs. es daexmareboda maT sa-
kuTar pirovnebaze sakuTari nebisyofiT zemoqmedebis
gaRviZebis survilSi, WeSmaritad imaze ukeTesi (da ase
mudmivad: ukeTesidan kidev ufro ukeTesisken) realoba
daemsaxurebinaT, vidre gaaCniaT.
Tu WeSmaritad religiuri dogmaturi codna monuri bu-
nebis mqone arsebisTvis avtoritets warmoadgens, maSin mas
miecema ra codnis aRqmis unari, am momentidan daiwyeba misi
gankurneba. — da ratom? — es arseba moicilebs im orientaci-
ul midrekilebas, ris gamoc SeiZina monuri buneba, anu samya-
ros uwmindes pirovnebasTan dapirispirebis midrekilebas.
am safexurze xdeba sulierebisa da sulis xedvisa da
warmosaxvis cvlileba. wina safexurze Tu es xedva materia-
luri sxeulisa da materialuri funqcionaluri interese-
bis gadmosaxedidan ikiTxeboda, amjerad es safexuri piri-
qiT, materialuri sxeulisa da misi funqcionaluri intere-
sebis danaxvis saSualebas iZleva sulieri samyarodan Camo-
tanili sulieri codnis safuZvelze, sadac uzenaes faseu-
lobad gamocxadebulia suli, rogorc maradiuli nawili
cocxali arsebisa, xolo sxeuli gamocxadebulia, mxolod
raRac drois intervalSi arsebul, droebiT, gardamaval na-
wilad.
amiT ki kvdeba Tavad sikvdilis cneba da materialur
sxeulSi yofnis periodi da materialuri sxeulis arsebobis
periodi sulier samyaroSi gadasvlisTvis, gadasaxlebis
survilis gaRviZebaSi miZRvnisTvis gamoyenebaSi moiazreba
da meti arafrad.
es safexuri sasurvelia gagrZeldes iqamde, vidre indi-
vidi srulad ar mospobs sakuTar tvinSi usamarTlobis Seg-
rZnebis, misi arsebobis Sesaxeb Tundac erT patara, cicqna
azrs. faqtiurad, es aris materialur samyaroSi myofi yvela
da nebismieri monuri bunebis mqone arsebisaTvis.
Tu cocxali arseba sakuTari pirovnebisTvis gansaz-
Rvrul (epoqisa da adgilmdebareobis mixedviT) religiur-
dogmatur principebs daeqvemdebareba da religiur codnas
92
miiRebs, Tu am codnis SeZenis procesSi arasdros, aranairi
formiT ar Seecdeba mis gakritikebas (Tundac TavisTvis da
Tundac umniSvnelod), Tu mTels arsebul realobas obieq-
tur realobad aRiqvams da gangebis nebis gamovlinebad moi-
azrebs, Tu SeZlebs im azris erTxel da samudamod miRebas,
rom usamrTloba ar arsebobs da aRiarebs, rom es misi azrov-
nebis mankier nayofs warmoadgens, maSin, SeiZleba iTqvas,
rom am pirovnebas es safexuri gauvlia anu man SeZlo saku-
Tar arsSi arsebuli monuri bunebis vizualuri nawilisagan
gaTavisufleba da Zalian didi Sansi aqvs sulier samyaroSi
dabrunebisa.
42. sakuTari arsis materialur SemoqmedebaSi gadmocema
warmosaxvis maqsimaluri gamovlinebiTa da
gacocxlebiT, bunebrivi xelovnebis saxiT
kosmiuri iurisprudenciis gadasaxedidan es gaxlavT
pirovnebaze dakisrebuli pasuxismgeblobis srulad da pir-
naTlad Sesrulebis, dakmayofilebis saSualeba.
es safexuri cocxali arsebis monuri bunebisagan mTli-
anad gaTavisuflebis saSualeba gaxlavT, anu misi saSuale-
biT funqcionaluri monuri bunebis mocileba xdeba.
magram am safexuris asaxsnelad cota ukan mogviwevs
dabruneba. albaT gexsomebaT is, rom cocxali arsebebi mo-
nuri bunebis mqoneebad calsaxad transcendencirebis miyo-
lam Camoayaliba (rameTu maT civilizirebis procesi igno-
rirebuli hqondaT). ai, swored am transcendencirebis zed-
metad gaxangrZlivebis survilis gamo maTSi ver Camoyalibda
(Tavis arsebaSi ar SeuSves) is Sexedulebebi, romelTa safuZ-
velzec sulierma samyarom da sulier samyaroSi arsebulma
obieqturma realobam evolucireba B(bunebrivi `ego~-s ra-
Rac nawilis aRmofxvra) moaxdines. Sedegad ki isini daupi-
rispirdnen gardauvali cvlilebebis ganmxorcielebels,
suliwmidas, da materialur samyaroSi mouwiaT materiali-
zireba.
ai, axla ki, mesame safexuris gavlis Semdgom, rodesac
uazro, pirovnuli dapirispirebis survilebi mTlianad aR-
93
moifxvra, isini xelaxla daeqvemdebarnen samyaros uwmindes
pirovnebas.
piradad me mgonia, rom es, meoTxe safexuri yvelaze
rTuli, magram amave dros yvelaze sainteresoa monuri bune-
bis mqone arsebisaTvis. am safexurze mas, pasuxismgeblobis
donezec ki, evaleba erTgvarad im SexedulebaTa warmosaxvis
doneze TavisSi aRmoCena, rac man warsulSi ar moindoma da,
minda vTqva, rom mas miewoda es Sexedulebebi imdenad, ramde-
nadac mas es surs da ramdenadac is amas imsaxurebs, magram...
es mxolod pirveli nawilia am pasuxismgeblobisa. is koleq-
tiuri azrovnebiTi bunebis arsebaa da Tu am Sexedulebebs
Tavisnairive arsebebs ar gauziarebs, SeiZleba seriozul
depresiaSi (fsiqologiur martoobaSi) aRmoCndes, rasac is
verc gauZlebs da verc gaizrdeba sulieri TvalsazrisiT.
amitom aucilebeli xdeba misi mxridan misTvis gangebis mier
miwodebul SexedulebaTa SemoqmedebiTi formiT gadmocema,
rac SeiZleba sulieri da materialuri samyaroebis esTeti-
kuri formiT dakavSirebadac ki aRviqvaT.
ar SeiZleba ar aRvniSno is momenti, rom Tu pirovneba am
tipis Sexedulebis safuZvelze ar qmnis sakuTar Semoqmede-
bas (mis nebismier gamovlinebaSi), igi arasodes ar iqneba WeS-
maritad Rirebuli da faseuli da, Tu absoluturi Sefaseba
gsurT, igi arasodes ar iqneba Semoqmedeba.
Tu WeSmaritad Semomqmedi pirovneba sakuTar Semoqme-
debas miewebeba da aRiarebulobis surviliT Seipyroba, igi
avtomaturad dahkargavs WeSmariti Semoqmedebis Seqmnis
unars momavalSi, rameTu gangeba am SemoqmedebisaTvis auci-
leblad saWiro masaliT anu sulier samyaroSi dabrunebis
Sesaxeb Camoyalibebuli SexedulebebiT mas aRar moamara-
gebs.
magram minda giTxraT, rom am SemTxvevaSi materialuri
Semoqmedeba mxolod saSualebaa da ara mizani. mizans am Sexe-
dulebaTa sakuTar arsSi damkvidreba da sulier samyaroSi
arsebuli obieqturi realobisaTvis Sesabamis donemde mis-
vla warmoadgens. es imisaTvis, rom monuri bunebis mqone ar-
seba srulad gaTavisufldes monuri bunebisagan da sulier
samyaroSi dabrunebis ufleba aRidginos.
94
vfiqrob, adamianebisTvis, romlebic aqamde gamoyvnen am
nawers, ar unda iyos gasakviri, Tu ratom aris mizani Sexedu-
lebaTa aRqma da ara maTi materialur SemoqmedebaSi reali-
zacia. es, sxva enaze rom vTqvaT, cocxal arsebaSi WeSmari-
tad gacnobierebul doneze, zogadi cnobierebis im nawilis
aRdgena iqneba, romelTa ar miRebis gamo RmerTma uwyis ram-
deni aTaswleuli daexeteboda materialur samyaroSi.
Tu pirovneba Sinagani aRqmis doneze ucnaur, sxva adami-
anebisagan gansxvavebuli xedvis unars amCnevs sakuTar TavSi,
Tu masSi ar aris gamorCeulobis da pirvelobis survili, Tu
SigniT grZnobs dauokebel survils, raime formiT gadmos-
ces sakuTari Sinagani mdgomareoba, raTa sxvebsac agrZnobi-
nos, daanaxos es, warmoudgenlad sasiamovno mdgomareoba,
Tu mas am Sexedulebebis xorcSesxmuli nawiliT (materialu-
ri SemoqmedebiT) sargeblis miRebis survili ar gaaCnia da
surs, ubralod ise SeZlos materialuri yofierebis garda-
uvali aucileblobis uzrunvelyofa, rom sxva raimeze ar
daixarjos, maSin, SeiZleba iTqvas, rom am pirovnebas es safe-
xuri ukve gauvlia da mTlianad gaTavisufldeba monuri bu-
nebisagan da sxeulidan gasvlis Semdeg sulier samyaroSi
dabrundeba.
95
meoTxe Tavi
materialuri harmonia (oqros Sualedi)
sulieri yofierebisa da materialuri yofierebis
urTierTSeTavseba da Serwyma sruli
relaqsaciis donemde
bednieria adamiani, rodesac icis,
rom WeSmaritad sanTeliviT RmerTisTvis iwvis,
arc arafers ejaWveba, arc arsad icdis,
Suqsac gamoscems da siTbosac, iwvis da iwvis.
da is ar xdeba msxverpli Tavis aRqmis da ficis,
radgan RvTiuri sanTelia da RvTisTvis iwvis.
Желание получить удовольствие, быть насложденным, пораждает обязательность овладеть этим чем-то или кем-то, что в последствии превращается в манию власти, провозглашая свою (частную) собственность святостью.
Тот, кто ни чем и ни кем не владеет в своем внутренном восприятии, т. е. не хочет владеть, тому можно доверить все и всех; тот овладеет всем и всеми воспринимая все окружающее единым целым, а себя – частью целого.
И будет устанавливать гармонию соблюдением граненной вер-ности; будет отдавать любовь соблюдением сочувствия и сердечного вглубления; будет чтить добровольность соблюдением утончённости и заботливости; и будет находиться в довольственном покое соблюдения объективности и внимательности (внимать, слушать, слышать и услышать все, что нужно доверившим ему сверху и доверяющим ему снизу).
siyvarulis raoba Tavisi absoluturi
srulyofili gagebiT
TviTon cneba siyvaruli avtomaturad, arauZraobas,
moqmedebas moiazrebs da raRac or substanciur gamovline-
bas Soris kontaqtis damyarebas emsaxureba. is am or sub-
stancias Soris erTmaneTSi CaRrmavebis procesSi warmoiq-
mneba. e. i. siyvaruli CaRrmavebis procesis mimdinareobis
dros warmoqmnili faseuloba gaxlavT.
96
maSasadame, siyvarulis miRebis raodenoba da xarisxi
mTlianad damokidebulia im or substanciaze, romelTa
urTierTobis procesSic is warmoiqmneba.
Tu SevecdebiT siyvarulis, rogorc miRebuli Sedegis
raodenobisa da xarisxis, Sefasebas, aucileblad dagvWirde-
ba im cnebis migneba, romelic ikavebs im vakuums, rac siyva-
rulis (erTmaneTSi CaRrmavebulobis) ukmarisobis Sedegad
warmoiqmneba. es cneba ki, am ori substanciis mier erTmaneT-
Si zedapirulad urTierTobis procesSi warmoqmnili gax-
lavT. igi iwodeba sityviT SSiiSSii.
ori substanciis erTmaneTTan urTierTobis procesSi,
ramxelazec ar aris warmoqmnili ssiiyyvvaarruullii, imxelaze, avto-
matur reJimSi, warmoiqmneba SSiiSSii. is uamravi raodenobis for-
mebiT arsebobs da aTasi ramiT SeiZleba iyos gamoxatuli, mag-
ram, am SemTxvevaSi, es arsebiTi ar aris. mTavari arsi aq imaSi
mdgomareobs, rom nebismieri urTierTobebis procesSi, Sede-
gebiT ukmayofilo gonierma arsebam, sasurveli Sedegis misa-
Rebad urTierTobebSi siyvarulis raodenobisa da xarisxis
gazrda unda moindomos. amisaTvis man sakuTar arsSi arsebu-
li SiSebi unda aRmoaCinos, daakompleqtos da nel-nela, me-
Todurad gardaqmnas isini siyvarulad. aseTi, erTi SexedviTA
Zalian rTuli (asociaciurad TiTqmis SeuZlebeli) amocanis
Sesasruleblad, aq sakmaod martivi logikis gamoyenebaa Se-
saZlebelica da sasurvelic. kerZod, am amocanis gadaWris
msurvelma Tavisi zedapiruli midgomebi nebismier maT gamov-
linebaSi unda gardaqmnas siRrmiseul midgomebad. ai, xom xe-
davT, sulac ar yofila Zneli adamianma SiSebi siyvarulad ga-
daiqcios da ara usafrTxoebis saSualebis gamogonebebad, Za-
ladobad, siZulvilad, SurisZiebad da a. S.
ismeba Zalian saintereso SekiTxva: mainc ra aris is ori
substancia, romelTa urTierTobiT miRebuli Sedegi sruli
siyvaruli iqneba raime minarevis gareSe? — es ori substan-
cia (ori cneba, rogorc momqmedi subieqti) aris ndoba, rome-
lic WeSmarit rwmenasTan urTierTobisken aris midrekili
da rwmena, romelic WeSmariti ndobisken (ndobis Rirseuli
uflebis mqonesTan) urTierTobisken aris midrekili. Tavad
procesi ki, romelic maT Soris warmoiqmneba (da risi mimdi-
nareobis drosac warmoiqmneba siyvaruli), gaxlavT sarwmu-
97
no(vn)eba. is am ori substanciuri cnebis, ndobisa da rwmenis
damakavSirebeli rgolia.
sarwmuno(vn)eba, Tavis mxriv, aris ndobis substanciuri
cnebis (rogorc subieqtis) mxridan rwmenis strategiul-
taqtikuri interesebis sruli, absoluturi gaTvaliswinebi-
sa da rwmenis substanciuri cnebis (rogorc subieqtis) mxri-
dan ndobis strategiul-taqtikuri interesebis sruli, ab-
soluturi gaTvaliswinebis diapazonis (sazRvrebis) sruli,
absoluturi gamovlineba impersonaluri gadasaxedidan.
personalisturi, pirovnuli gadasaxedidan ki sarwmu-
no(vn)eba aris ndobis (rogorc obieqtis) mxridan sakuTari
survilebis sruli, uSualo gamovlineba rwmensTan mimarTe-
baSi da rwmenis (rogorc obieqtis) mxridan sakuTari survi-
lebis sruli gulwrfeli gamovlineba ndobasTan mimarTebaSi.
rac Seexeba siyvarulis sapirispiro cnebis, SiSis, abso-
luturi donis miRebis fenomens, amoatraleT yvela aq moy-
vanili cneba da amas miiRebT. me masze aq aRar gavCerdebi, ra-
meTu, igi ukve sakmaod aris ganxiluli wina TavebSi.
rraacc SSeeeexxeebbaa aaddaammiiaannuurr bbuunneebbaass, adamiansa da adamianur
bunebas, funqcionaluri gadasaxedidan (yovelgvari Sida mi-
narevebis gareSe), pirdapir evaleba da xelewifeba siyvaru-
lis cnebis damkvidreba Tavisi absoluturi, srulyofili
gagebiT YmTels, mis garSemo arsebul, realobaSi. ufro met-
sac getyviT, swored es iyo da araferi sxva adamianis Seqmnis
mizezica da mizanic.
rriissTTvviiss?? ddaa rraattoomm?? — adamianuri bunebisTvis or um-
Tavres SekiTxvas warmoadgens (igulisxmeba adamianis WeSma-
ritad marTebuli gziT svlis SemTxvevaSi). maTi mimarTva
calsaxad zesvlis, srulyofis interesebs unda emsaxure-
bodnen da pasuxobdnen.
kiTxvaze — risTvis? — pasuxis gacemis mcdelobiT ada-
mianis guli unda iyos dakavebuli da mimarTuli sakuTari
potencialis Tavis TavSi arsebul Sida arsobriv moculoba-
ze ufro didi, ufro maRali moraluri donis aRqmisa da
Secnobisken. es adamianSi arsebuli grZnobiTi nawilis gaz-
rdaSi gardaiqmneba. am grZnobiTi nawilis gazrdas adamianis
ambiciuri nawilis Semcirebis xarjze miviRebT.
kiTxvaze — ratom? — pasuxis gacemis mcdelobiT adamia-
98
nis tvini unda iyos dakavebuli da mimarTuli, sakuTari po-
tencialis Tavis TavSi arsebul Sida arsobriv moculobaze
ufro mcire, ufro dabali moraluri donis (obieqturi,
funqcionaluri) Secnobisa da aRqmisken. es adamianSi arse-
buli gonebrivi nawilis gazrdaSi gardaiqmneba. am gonebrivi
nawilis gazrda ki adamianSi arsebuli emociuri nawilis Sem-
cirebiT, misi gonebriv nawilad gadaqceviT miiReba.
me msurs emociis, adamianuri bunebis Sesabamisi, ambici-
isa da Wkuis ganmarteba Semovitano:
1. Tu gulisa da tvinis urTierTobisas warmoqmnili
urTierTdapirispirebis procesSi guli `gaimar-
jvebs~, anu Tavis Sexedulebas daamtkicebs, daam-
kvidrebs moqmedebaSi saxelmZRvanelod (tvinis sas-
tiki winaaRmdegobis fonze), adamianis am konkre-
tul diapazonSi ambiciebi gaCndeba.
2. Tu gulisa da tvinis urTierTobisas warmoqmnili
urTierTdapirispirebis procesSi, tvini `gaimar-
jvebs~, anu Tavis Sexedulebas daamtkicebs, daam-
kvidrebs moqmedebaSi saxelmZRvanelod (gulis sas-
tiki winaaRmdegobis fonze), adamianis am konkre-
tul diapazonSi emociebi gaCndeba.
3. Tu gulisa da tvinis urTierTobisas warmoqmnili
urTierTgagebis procesSi warmoSobili Sexedule-
bebis damtkiceba da damkvidreba moxdeba moqmedeba-
Si saxelmZRvanelod, adamianis am konkretul diapa-
zonSi Wkua gaCndeba.
rac Seexeba grZnobisa da gonebis parametralur cne-
bebs, isini adamianur doneze qvecnobierad (goneba) da, dava-
matebdi, zecnobierad (grZnoba) aris miCneuli. adamianis
funqcionaluri daniSnuleba namdvilad gulisxmobs am do-
neTa cnobier doneze dafiqsirebis ar qonis unars, magram
funqcionaluri daniSnuleba namdvilad gulisxmobs am zec-
nobierebisa da qvecnobierebis msaxurebas (Tanac sruli asi
procentiT), raTa maT Soris arsebuli vakuumi bunebrivi
`ego~-s saxiT gamovlinebuli adamianebis saSualebiTa da maT
Amier srulad aRmofxvril iqnas. Tu msjelobas Zalian uxeS
da ganzogadebul saxes mivcemT, miviRebT, rom adamianis gu-
li zecnobierebis, dasamkvidrebeli WeSmaritebis, WeSmariti
99
grZnobis (araambiciuris) samsaxurSi unda iyos. rac Seexeba
tvins, igi qvecnobierebis, ukve damkvidrebuli WeSmaritebis
e. i. zogadi cnobierebis, WeSmariti gonebis (araemociuris)
samsaxurSi unda idges.
es msaxureba ki Semdegnairad unda ganxorcieldes: ada-
mianis mamakacurma sawyisma, sakuTar arsSi arsebuli ambici-
ebi gulis SexedulebaTa TviTkoreqtirebiT, e. w. Wkuad unda
gardaqmnas. Tavis mxriv, adamianis qalurma sawyisma sakuTar
arsSi arsebuli emociebis, tvinis SexedulebaTa TviTkoreq-
tirebiT, e. w. Wkuad unda gardaqmnas. gulisa da tvinis TviT-
koreqtirebuli nawilis Sesabamisi TankveTili nawili ki, Ta-
visTavad, bunebrivad moaxdens mTels samyaroSi warmoqmnili
bunebrivi `ego~-s gardaqmnas bunebriv `me~-d. es procesi ki
iqamde unda gagrZeldes, vidre bunebrivi `ego~ srulad,
mTlianad ar aRmoifxvreba.
sindisi (rogorc morali)
da
sircxvili (rogorc zneoba)
faqtiurad adamianuri bunebisTvis (adamianisaTvis)
erT-erT yvelaze umTavres miznad (Tu ara yvelaze umniSvne-
lovanesadac) unda iqnas dasaxuli gulsa da tvins Soris ar-
sebuli urTierTgagebis diapazonSi uTanxmoebis ar daSveba
da maT Soris ukve arsebuli urTierTgaugebrobis urTierT-
gagebaSi gadayvana. sxva, ufro rTul enaze Tu vityviT, es ase
gamoiTqmis: `me~-s `ego~-d ar gadaqcevisa da `ego~-s `me~-d
gadaqcevis mcdeloba. ara, ar varTuleb, ubralod, am miznis,
e. w. zeadamianuri gadasaxedidan danaxulis, arsobriv gadmo-
cemas vcdilob, paralelurad, adamianuri bunebidan danaxu-
li, gadmocemulis arsisa.
Tu ufro martivi eniT gadmovcemT, miviRebT mamakacsa
da qals Soris sruli urTierTgagebis mdgomareobis mudmi-
vad arsebobis damkvidrebisa da gaumjobesebis survils.
mxolod da mxolod adamianis gulsa da tvins Soris dam-
kvidrebuli urTierTgagebis Sedegad miRebul, damkvidre-
bul da am urTierTgagebis uzrunvelmyofel cnobier fase-
ulobas SeiZleba ewodos Wkua adamianuri bunebis pirobaze.
100
sxva, yvelanairi gamovlineba adamianSi, veranairad ver
iqneba is, rasac Wkuis cnobieri arsi moiazrebs. es gamovli-
nebebi iqnebian ambiciebi an emociebi (adamianis mier Wkuad
monaTluli).
adamianis (adamianuri bunebis) mier WeSmaritad saWiro
da sasurvel mdgomareobaSi sakuTari personis myofebisaT-
vis arsebobs ori SesaniSnavi berketi. esenia: sindisi, ro-
gorc moralis dacvis saSualeba da sircxvili, rogorc zne-
obis dacvis saSualeba.
sindisi adamianis mamakacuri sawyisis yvelaze didi me-
gobari da damxmare saSualeba gaxlavT. igi Tavisi bunebiT
nebismieri adamianis Sinagan cenzors warmoadgens. es aris
moraluri principebis darRvevis ualternativo mokarnaxe
da mimwodebeli nebismieri adamianisTvis da, absoluturad
yoveli adamianisTvis, absoluturad individualuria (anu
arc erT adamians ara aqvs raRac cxriluri formiT miwode-
buli sakuTari cdomilebani sindisis mier).
sircxvili adamianis qaluri sawyisis saukeTeso damxma-
re saSualeba gaxlavT. igi Tavisi bunebiT nebismieri adamia-
nis garegan cenzors warmoadgens. es aris zneobrivi princi-
pebis ualternativo mokarnaxe da mimwodebeli nebismieri
adamianisTvis da isic yoveli maTganisTvis individualuria.
am ori parametris gansakuTrebuli mniSvnelobis gamo,
saWirod da aucileblad vTvli, maT siRrmiseul da maqsima-
lurad mobilur ganxilvasa da Camoyalibebas.
upirveles yovlisa minda Camovayalibo adamianuri bune-
bis sastarto mdgomareobis raoba, romelic srulad Seesa-
bameba mTels gamovlinebul realobaSi warmoqmnil e. w. bu-
nebriv `ego~-s Tavdapirvelad Seqmnil adamianuri bunebis
mqone cocxal arsebebSi, adamianebSi (mag: adam da evaSi) bu-
nebrivad aris kodirebuli sarwmunoeba (sarwmuno(vn)eba). es
cneba Tavis arsSi moiazrebs TviTgamovlinebis unars ukve
warmoSobili da arsebuli bunebrivi `ego~-s mier warmoCine-
buli cnobierebis sazRvrebSi.
am dros mamakacis guli sindisis karnaxiT sibejiTisken
aris mimarTuli. es sibejiTe gamoixateba ganaTlebisken
swrafvis survilSi. mamakacis tvini, sircxvilis karnaxiT,
Seupovrobisken aris mimarTuli. Seupovroba ki, gamoixateba
arsebuli realobis gaumjobesebis survilSi. gulis mxridan
101
sibejiTe da tvinis mxridan Seupovroba erTad qmnian Wkuis
gamovlinebis iseT cnebas, rogoricaa simtkice. saboloo
jamSi, mamakacis am doneSi moqmedebas SegviZlia vuwodoT po-
zitiurobis gazrdisken swrafvis survili.
amave doneSi qalis guli sindisis karnaxiT, gulisxmie-
rebisken aris mimarTuli. es gulisxmiereba gamoixateba mama-
kacis gagebis swrafvisken survilSi. qalis tvini, sircxvi-
lis karnaxiT, cnobiswadilsken aris mimarTuli da gamoixa-
teba mis garSemo arsebuli realobis ukeTesad Secnobis,
siRrmiseuli aRqmis survilSi. gulis mxridan gulisxmiereba
da tvinis mxridan cnobiswadili qmnian Wkuis gamovlinebis
iseT cnebas, rogoricaa Tviniereba. saboloo jamSi qalis am
doneSi moqmedebas SegviZlia vuwodoT negatiurobis ar gaz-
rdisaken swrafvis survili.
am sastarto dones piradad me ufro statikur mdgoma-
reobad aRviqvam, sadac adamianis TviTgamovlinebis tenden-
cia mkveTrad gamoxatuli ar aris Tavisi individualuri
`me~-s mier. aqedan SeiZleba iTqvas: ori erTmaneTis radika-
lurad sapirispiro tendenciis ganviTareba SeiZleba mox-
des. asea Tu ise, nebismier variantSi, adamiani e. w. kinemati-
kur mdgomareobaSi gadava. Cemi pirovnuli gadasaxedidan,
arsebobs ori kinematikuri mdgomareoba. esenia:
1. adamianuri bunebis mier gamovlinebuli arasasurve-
li kinematikuri done;
2. adamianuri bunebis mier gamovlinebuli sasurveli
kinematikuri done.
arasasurvelobisa da sasurvelobis gageba mTeli kosmi-
uri realobis interesebis gadasaxedidan aris nagulisxmevi.
vfiqrob, Zalian rTuli iqneba amis dateva TavisSi adamiani-
sTvis, rasac axla vwer da davwer, magram adamianis ase gadmo-
cemisaTvis sami wignis dawera damWirda da amaze metad, ubra-
lod, ver vamartiveb. am uamrav Tvisebaze nu inerviulebT,
maT cxriluri formiT Camovayalibeb, rac darwmunebuli
var, gagiadvilebT aRqmas.
adamianis mier gamovlinebuli arasasurveli kinemati-
kuri done ori nawilisgan Sedgeba:
a) bunebrivi `ego~-s gazrda (xelovnuri `ego~-s Semotana);
b) bunebrivi `me~-s dakargva (misi srulad gardaqmna xe-
lovnur `ego~-d).
102
a) bunebrivi `ego~-s gazrdis, anu masSi xelovnuri `ego~-
s, Semotanis procesSi adamianSi sarwmuno(vn)ebis wamyvani ro-
lis adgils ikavebs gemovneba (gemo-vneba). es cneba TAavis arsSi
moiazrebs mTels samyaroseul realobaSi ukve warmoSobili
da arsuli bunebrivi `ego~-s mier warmoCinebuli cnobierebis
sazRvrebs miRma arsebul bunebriv `me~-Si, sakuTar warmosax-
vaSi gaurkvevlobis, xelovnuri `ego~-s Seqmnas da misi TviT-
gamovlinebis unaris udidesi nawilis Secnobaze daxarjvas.
am doneSi mamakacis guli, sindisis karnaxiT, sijiutis-
ken aris mimarTuli da damoukideblad ganswavlis swrafvis-
ken survilSi gamoixateba. mamakacis tvini, sircxvilis kar-
naxiT, kritikisken aris mimarTuli da arsebuli realobis
SenarCunebis survilSi gamoixateba. gulis mxridan sijiute
da tvinis mxridan kritika erTad qmnian Wkuis gamovlinebis
iseT cnebas, rogoricaa pativmoyvareoba. saboloo jamSi ma-
makacis am doneSi moqmedebas SegviZlia vuwodoT negatiuro-
bis ar daSvebis survili.
amave doneSi qalis guli, sindisis karnaxiT, sizarmacis-
ken aris mimarTuli da mamakacSi arsebuli spekulaciuri
codnis sakuTar gonebaSi ar SeSvebis survilSi gamoixateba.
qalis tvini, sircxvilis karnaxiT, ocnebebisken aris mimar-
Tuli da mis garSemo arsebuli realobis ukeTes realobad
warmosaxvis survilSi gamoixateba. gulis mxridan sizarmace
da tvinis mxridan ocnebebi erTad qmnian Wkuis gamovlinebis
iseT cnebas, rogoricaa meryeoba. saboloo jamSi qalis am
doneSi moqmedebas SegviZlia vuwodoT pozitiurobis Tavis-
Tavad warmoSobis survili piradi Zalisxmevis gareSe.
am doneze SeiZleba iTqvas, rom aq aris aRwerili is, ra-
sac adamianebi zogadad uwodeben cxovrebas materialur
samyaroSi yofnis periodSi. Tumc droTa ganmavlobaSi xe-
lovnuri `ego~ sul ufro izrdeba da adamiani sul ufro
Sordeba bunebrivi `ego~-s garSemo arsebul sakiTxebSi
TviTgamovlinebis aucileblobis gagebas. is ver icnobie-
rebs im faqtors, rom bunebriv `ego~-sTan urTierTobis gaw-
yvetiT mTlianad dahkargavs adamianur bunebas. me aq aRar
Sevudgebi amis axsnas, Tu rad gardaiqmneba adamianuri bune-
ba. amaze sakmaod vrclad weria am wignis pirvel, meore da me-
same TavebSi. ubralod, adamianis mier gamovlinebuli arasa-
surveli kinematikuri donis meore nawilis zogad ganxilvas
103
movaxden, esec imitom, rom adamianuri bunebis gansazRvris-
Tvis aucileblad mimaCnia.
b) bunebriv `ego~-sTan cnobieri urTierTobis dakargvi-
sa da mTlianad xelovnuri `ego~-s interesebze koncentrire-
bis procesSi adamianSi gemovnebis wamyvani rolis adgils ika-
vebs azrovneba. es cneba Tavis arsSi moiazrebs mTels samya-
roseul realobaSi ukve warmoSobili da arsebuli bunebrivi
`ego~-s mier warmoCinebuli cnobierebis sazRvrebs miRma ar-
sebul bunebriv `me~-Si individis (adamianuri bunebis) mierve
warmoqmnili xelovnuri `ego~-s erTaderT bunebriv proble-
mad warmoCinebas. am doneSi TviTgamovlinebis unari ixarjeba
xelovnur `ego~-sTan maqsimalurad SeTvisebis misaRwevad.
am doneSi mamakacis guli sindisis karnaxiT kontrolis-
ken aris mimarTuli da damoukideblad ganswavlulobis rea-
lizaciis swrafvisken survilSi gamoixateba. mamakacis tvi-
ni, sircxvilis karnaxiT, trabaxisken aris mimarTuli da rea-
lobaSi arsebuli garemos dasakuTrebis survilSi gamoixa-
teba. gulis mxridan kontroli da tvinis mxridan trabaxi
erTad qmnian Wkuis gamovlinebis iseT cnebas, rogoricaa Su-
ri. saboloo jamSi, mamakacis am doneSi moqmedebas SegviZlia
vuwodoT arsebuli pozitiurobis miT(a)visebis survili.
amave doneSi qalis guli, sindisis karnaxiT, mimbaZvelo-
bisken aris mimarTuli da spekulaciuri codnis materialu-
rad gamovlinebuli realizirebuli zedapirulobis gan-
swavlis swrafvisken survilSi gamoixateba. qalis tvini, sir-
cxvilis karnaxiT, cnobismoyvareobisken aris mimarTuli da
mis garSemo arsebul realobaSi saocnebo realobis povnis
swrafvisken survilSi gamoixateba. gulis mxridan — mimbaZ-
veloba da tvinis mxridan — cnobismoyvareoba erTad qmnian
Wkuis gamovlinebis iseT cnebas, rogoricaa Secod(v)eba. sa-
boloo jamSi, qalis am doneSi moqmedebas SegviZlia vuwo-
doT arsebuli negatiurobis Serbilebis, masSi ararsebuli
pozitiurobis danaxvis survili.
am doneze, SeiZleba iTqvas, aq aRwerili realoba sakma-
risze metad miesadageba im realobas, ra droSic da ra epoqa-
lur periodSic es wigni iqmneba. vfiqrob, Zalian Zneli iqne-
boda am yovelives ase aRwera, sakuTari TvaliT rom ar mena-
xa yovelive da ar vyofiliyavi uSualod am realobis mimdi-
nareobis procesSi adamianis saxiT gamovlinebuli. ise rom,
104
Tu gaviTvaliswinebT garemos, romelSic es wigni iwereba,
warmoidgineT, ramdenad mcirea albaToba, rom amas vinme wai-
kiTxavs da gacilebiT ufro mcirea albaToba, rom gaizia-
rebs. magram, Tundac erT adamians Tu gamoaRviZebs da adami-
anur bunebas auRorZinebs (rom aRaraferi vTqva sakuTar pi-
rovnebaze, rogorc am wigniT dakvalianebulze), maSin mimaC-
nia, rom es Sroma aranairad ar SeiZleba iyos fuWi da tyui-
lubralod gaweuli.
axla ki, gadavideT adamianis mier gamovlinebuli sasur-
veli kinematikuri donis raobis axsna-ganmartebaze. es ga-
movlinebulobac ori nawilisgan Sedgeba:
a) bunebrivi `ego~-s Semcireba.
b) bunebrivi `ego~-s aRmofxvra, anu bunebrivi `ego~-s
bunebriv `me~-d gardaqmna.
albaT sruliad gasagebia, magram mainc aRvniSnav imas,
rom aq aRniSnul sasurvel kinematikur mimarTulebaze ga-
dasvla xdeba adamianis sastarto donidan, anu sakuTari ada-
mianuri bunebis sastarto donemde miyvanisa da mis srulfa-
sovnad dakmayofilebis (gavlis) Semdgom.
a) bunebrivi `ego~-s Semcirebis anu misi bunebriv `me~-d
gardaqmnis mimdinareobis procesSi adamianSi sarwmu-
no(vn)ebis wamyvani rolis adgils ikavebs sasoeba (imedovne-
ba). es cneba Tavis arsSi moiazrebs mTels samyaroseul rea-
lobaSi ukve warmoSobili da arsebuli bunebrivi `ego~-s mi-
er warmoCinebuli cnobierebis sazRvrebSi, TviTgamovline-
bis unaris gamoyenebiT, mis (bunebrivi `ego~-s) Semcirebas
(Semcirebuli nawilis bunebriv `me~-d gardaqmniT). vfiqrob,
arasodes unda daviviwyoT mudmivobis kanoni: `arasdros
araferi ar ikargeba, yvelaferi erTmaneTSi gardaisaxeba
raimenairi formiT~.
am doneSi mamakacis guli, sindisis karnaxiT, erTgule-
bisken aris mimarTuli. es erTguleba gamoixateba samyaros
uzenaesi pirovnebisken swrafvis survilSi. mamakacis tvini,
sircxvilis karnaxiT, kompetenturobisken aris mimarTuli.
es kompetenturoba ki gamoixateba mTels arsebul realo-
basTan sakuTari pirovnebis mier Cadenili saqmianobis maqsi-
maluri saWiroebiTa da srulyofilebiT Sesrulebisken
swrafvis survilSi. gulis mxridan — erTguleba da tvinis
mxridan — kompetenturoba erTad qmnian Wkuis gamovlinebis
105
iseT cnebas, rogoricaa patiosneba. saboloo jamSi, mamaka-
cis am doneSi moqmedebas SegviZlia vuwodoT pozitiurobis
damkvidrebisa da dacvis survili.
amave doneSi qalis guli, sindisis karnaxiT, gulaxdi-
lobisken aris mimarTuli. es gulaxdiloba gamoixateba mama-
kacisTvis sakuTari pirovnebis (sakuTari arsis, gonebis)
mTlianad danaxvebis, gagebinebis swrafvisken survilSi. qa-
lis tvini, sircxvilis karnaxiT, koreqtulobisken aris mi-
marTuli. es koreqtuloba ki gamoixateba mTels arsebul
realobasTan iseTi mopyrobiT, rogori mopyrobis survilic
TviT am realobas gaaCnia sakuTari Tavis mimarT, anu gamoi-
xateba garemos bunebrivi nebis miRebis swrafvisken survil-
Si. gulis mxridan — gulaxdiloba da tvinis mxridan — koreq-
tuloba erTad qmnian Wkuis gamovlinebis iseT cnebas, rogo-
ricaa samarTlianoba (da ara obieqturoba; maT Soris uzar-
mazari gansxvavebaa). saboloo jamSi, qalis am doneSi moqme-
debas SegviZlia vuwodoT negatiurobis pozitiurobad gar-
daqmnis survili.
am or doneze SeiZleba iTqvas, rom aq aRwerili aris is,
rasac adamianebi uwodeben sulier cxovrebas materialur
samyaroSi yofnis periodSi. vinaidan am konkretul SemTxve-
vaSi igulisxmeba xelovnuri `ego~-s jer ar arseboba, am do-
neebSi aRwerili saqmianobiT droTa ganmavlobaSi xdeba bu-
nebrivi `ego~-s Semcireba, misi gardaqmna bunebriv `me~-d. es
niSnavs imas, rom adamianuri buneba iwyebs im funqcionaluri
daniSnulebis aRsrulebas sakuTari TviTgamovlinebiT, rac
misTvis iyo gankuTvnili da gapirovnebuli misi individua-
lizirebuli saxiT gamomvlinebelTa mier. ZiriTadi wamyva-
ni Zala aris sasoeba, igive imedovneba gamovlinebuli
adamianur bunebaSi. principSi, adamianuri bunebisTvis swo-
red amas SegviZlia vuwodoT WeSmariti rwmena. adamianTa Ami-
er gamovlinebuli patiosneba da samarTlianoba ori udide-
si madlis matarebeli xdeba maTTvis, visac WeSmaritad Ses-
wevT Zala imisa, rom adamianebi (adamianuri buneba) ufro ma-
Ral safexurze aiyvanon. maT uCndebaT Zalian didi Sansi
srulad miiyvanon sakuTari individualoba sakuTar SesaZ-
leblobaTa maqsimumamde da amiT daexmaron mTels arsebul
samyarosac bunebrivi `ego~-s mTlianad aRmofxvraSi, anu mis
gardaqmnaSi bunebriv `me~-d.
106
axla ki gadaval imaze, Tu ras moicavs Tavis arsSi adami-
anis (adamianuri bunebis) mier sakuTar SesaZleblobaTa maq-
simumis miRweva sasurveli mimarTulebiT.
b) bunebrivi `ego~-s aRmofxvris anu misi bunebriv `me~-d
gardaqmnis procesSi adamianSi sasoebis (imedovnebis) wamyvani
rolis adgils ikavebs siyvaruli (saamovneba). es cneba Tavis
arsSi moiazrebs mTel samyaroseul realobaSi arsebuli bu-
nebrivi `ego~-s mTlianad gardaqmnas bunebriv `me~-d, TviTga-
movlinebis unaris, potencialis realizaciiT maqsimalurad
saWiro mimarTulebiT. vidre arsebobs potenciali, is rameSi
unda daixarjos, da Tu adamians uCndeba iseTi asociacia, rom
es SeuZlebelia, is aucileblad daiwyebs TviTgamovlinebis
unaris gamoyenebas arasasruveli mimarTulebiT. ise rom, am
SemTxvevaSi SiSi umaRles doneze asvlisa Tavmdabloba ki ar
aris, ufro im pasuxismgeblobaze uaris Tqmaa, romelic Zevs
adamianur bunebaze e. i. adamianebze. Tu cocxali arseba ada-
mianad aris movlenili, maSin keTili unda inebos da maszed
dakisrebuli funqcionaluri daniSnuleba unda Seasrulos.
adamiani ubralod valdebulia mudmivad srulyofilebisken
iswrafvodes, vidre Tavisi (adamianuri bunebis) potenciuri
SesaZleblobebis maqsimums ar miaRwevs. ai, axla ki, modiT,
vnaxoT, ra aris adamianuri bunebisaTvis potenciuri SesaZ-
leblobebis maqsimumis miRwevis raoba.
am doneSi mamakacis guli, sindisis karnaxiT, uSualo-
bisken aris mimarTuli. es uSualoba ki gamoixateba nebismie-
ri situaciis winaswar ganWvretasa da dagegmvisagan gaTavi-
suflebisken swrafvis survilSi. mamakacis tvini sircxvilis
karnaxiT myudroebisken aris mimarTuli. es myudroeba ki ga-
moixateba mTels arsebul realobaSi sakuTari pirovnebis
mier Cadenili saqmianobisagan da am saqmianobis Sedegebisa-
gan ganjaWvulobisken (ar miwebebisken) swrafvis survilSi.
gulis mxridan — uSualoba da tvinis mxridan — myudroeba
erTad qmnian Wkuis gamovlinebis iseT cnebas, rogoricaa
Rirseuloba. saboloo jamSi mamakacis am doneSi moqmedebas
SegviZlia vuwodoT arsebuli negatiurobisagan gamijvnis
(gandgomis, ganze dgomis) survili.
amave doneSi qalis guli, sindisis karnaxiT, kdemamosi-
lebisaken (siRrmeSi wvdomis survilisaken) aris mimarTuli.
es kdemamosileba gamoixateba mamakacis (ganmgeblis) gamov-
107
linebuli nebis mTlianad miRebisken swrafvis survilSi. qa-
lis tvini, sircxvilis karnaxiT, sifaqizisken (siRrmeSi
wvdomiT aRqmulis dacvisken) aris mimarTuli. es sifaqize ki
gamoixateba mTel arsebul realobaSi gamovlinebuli gare-
mosagan ganjaWvulobisken (araferze da aravize ar mijaWvu-
lobisken) swrafvis survilSi. gulis mxridan — kdemamosile-
ba da tvinis mxridan — sifaqize erTad qmnian Wkuis gamovli-
nebis iseT cnebas, rogoricaa TanagrZnoba. saboloo jamSi
qalis am doneSi moqmedebas SegviZlia vuwodoT arsebuli
pozitiurobis obieqturad Sefasebis survili.
am doneebze SeiZleba iTqvas, rom aq aRwerili aris is,
rasac adamianebi uwodeben sulier samyaroSi dabrunebas ma-
terialur samyaroSi yofnis periodSic ki. es gaxlavT adami-
anis (adamianuri bunebis) mier sakuTari funqcionaluri da-
niSnulebis mTlianad aRsrulebulobis gamoxatvis fenome-
ni. ZiriTadi wamyvani Zala am SemTxvevaSi aris siyvaruli,
igive adamianur bunebaSi gamovlinebuli saamovneba. prin-
cipSi adamianuri bunebisaTvis swored amas SegviZlia vuwo-
doT WeSmariti ndoba. adamianTaA mier gamovlinebuli Rirse-
uloba da TanagrZnoba arian is ori udidesi madlis matare-
beli, rolebsac SeswevT Zala imisa, rom adamianebs sakuTari
TviTgamovlinebis unaris maqsimalurad saWiro da sasurve-
li gamovlineba SeaZlebinon. amiT isini adamianuri bunebis
sazRvrebSi maqsimalur, dadebiT zRvars aRweven da mTels
arsebul samyarosac (Tavisdauneburadac ki) exmarebian masSi
arsebuli bunebrivi `ego~-s bunebriv `me~-d gardaqmnaSi.
ai, es gaxlavT adamianuri bunebis mTeli diapazoni. axla
ki am yvelafers, rac daiwera am diapazonTan dakavSirebiT,
erT cxrilur formaSi movaqcev, raTa ufro advili iyos am-
deni cnebis erTad danaxva, dakompleqteba da maTi saSuale-
biT xelmZRvaneloba cxovrebaSi.
es aris adamianuri bunebis SesaZlo TviTgamovlinebis
mTeli diapazonis aRmwereli cxrili.
108
mmeeoorree nnaawwiillii
110
sulier samyaroSi TviTdamkvidrebisaTvis,
aRar dacemisa da aRar CamovardnisaTvis
saWiro da aucilebeli
c o d n a
winamdebare saxelmZRvanelos es nawili moicavs adamia-
nuri bunebis mier gamovlinebul sasurvel kinematikur da
amave bunebis mier gamovlinebul sasurvel dinamikur done-
ebs. Tavad adamiani da adamianuri buneba am SemTxvevaSi gani-
xileba rogorc dabali ierarqiuli safexuris warmomadgen-
lobiTi nawili.
am nawils miekuTvnebian agreTve zeadamianuri anu RvTi-
uri da e. w. cocxali, cxoveli bunebis warmomadgenlobiTi
nawilebi. isini maradiuli samyaros warmomadgenlebi da ada-
mianuri bunebis gamovlinebis mizezni arian. RmerTebi da maT
garemocvaSi arsebuli naxevarRmerTebi individualuri ga-
movlinebulobis yvelaze maRali da umaRlesi ierarqiuli
safexuris warmomadgenlobiT nawils warmoadgenen.
am nawils miekuTvneba agreTve absolutis (absoluturi
WeSmaritebisa da absoluturi cnobierebis) Sesaxeb auci-
leblad Sesacnobi codna. is warmodgenili iqneba mciredi,
zedapiruli saxiT, imxelaze, ramxelazec aucileblad saWi-
roa dacemisagan Tavdasacavad.
sqesobrivi aqtis funqcionaluri da
vizualuri raoba adamianuri
bunebis gadasaxedidan
aq aRaranairi saxiT aRar SevexebiT adamianuri bunebis
gamovlinebas arasasurveli kinematikuri da arasasurveli
dinamikuri mimarTulebiT. CaTvaleT, rom aq aTvlis saTave
dadebulia adamianuri bunebis sastarto, statikur doneze
da ganixileba mxolod saWiro da sasurveli mimarTulebebis
zogadcnobieruli sakiTxebi. visac arasaWiro da arasasur-
veli mimarTulebebis ganxilvis survili aqvs SeuZlia, Car-
Tos televizori, mousminos radios, gaiseirnos quCaSi, dae-
111
laparakos adamianTa umravlesobas da, vfiqrob, srulad Se-
Zlebs Tavisi interesebis mTlianad dakmayofilebas.
maS ase, modiT, imas davubrundeT, rac aq ganisazRvra
gansaxilvelad. vinaidan adamianuri buneba konkretuli ga-
movlinebuli saxiT aris warmodgenili, igulisxmeba, rom
e. w. bunebrivi `ego~ arsebobs da masTan arasworad midgoma
mamakacsa da qals Soris urTierTgaugebrobis, `ganxeTqile-
bis vaSlis~ mizezi SeiZleba gaxdes. Tavisze ufro maRal ie-
rarqiul safexurze mdgom zeadamianur warmomadgelebTan
SeTanxmebis gareSe adamianebi (mamakaci an qali) ar unda dain-
teresdnen absolutis anu absoluturi WeSmaritebisa da ab-
soluturi cnobierebis SecnobiT. es Zalian vrceli Temaa,
uamrav grafikul axsna-ganmartebiTi monacemebis warmodge-
nas moiTxovs da am wigniT ar SeiZleba mogeceT. es Tavad un-
da miiRoT samyaros uzenaesi pirovnebisa da samyaros uwmin-
desi pirovnebis mxridan uSualod (saTiTaod yvelas).
mamakacSic da qalSic sasurveli kinematikuri TviTga-
movlinebis procesSi Cndeba am TviTgamovlinebulobis Sesa-
bamisi codna. kerZod, mamakacSi — dasamkvidrebeli WeSmari-
tebis Sesaxeb, xolo qalSi — dasamkvidrebeli WeSmaritebis
damkvidrebis (zogad cnobierebad gardaqmnis) aucileblo-
bis Sesaxeb. am SemTxvevaSi, SeiZleba iTqvas, rom mamakacis-
Tvis miniWebuli codna gacilebiT ufro konkretulia
(Tumc, aSkarad abstraqtulia), vidre qalisTvis miniWebuli
codna. qalisTvis miniWebuli e. w. codna ufro emociuri po-
tenciuri energiaa, romelic gonebriv doneze unda gamov-
lindes. xolo mamakacisTvis miniWebuli codna ufro ambici-
uri potenciuri energiaa, romelic grZnobismier doneze un-
da gamovlindes.
urTierToba mamakacsa da qals Soris funqcionaluri
gadasaxedidan swored dasamkvidrebeli WeSmaritebis zogad
cnobierebad Camoyalibebas unda emsaxurebodes. rac Seexeba
vizualur aspeqts, es unda iyos sruli urTierTgagebiT ga-
jerebuli urTierTobebi, sadac Sinagani dapirispireba, wye-
na, brazi, rogorc aseTi, saerTod ar unda arsebobdes.
urTierToba mamakacsa da qals Soris xdeba sakuTari Se-
xedulebebis urTierTgaziarebis doneze. Tavad am Sexedu-
lebebs ki, am or adamianSi arsebuli interesebi ayalibeben.
112
albaT arc ise rTul raRacas warmovaCen, Tu vityvi, rom ad-
re Tu gvian urTierTgaziarebis forma sakuTari Sexedule-
bebis erTmaneTisTvis srulad gadacemas (sakuTari arsis
srulad daxarjvas) ver uzrunvelyofs. minda aRvniSno, rom
es Tavad Sedegi iqneba mamakacSi da qalSi amotivtivebuli
piradi individualuri interesebisa, sakuTar pirovnebaze an
nebismier raimeze an vinmeze Tundac mciredi, iotisodena
mijaWvebisa, miwebebisa. ai, swored am dros Cndeba maT Soris
sqesobrivi aqtis aucilebloba.
konkretulad am SemTxvevaSi araviTaAri mniSvneloba ara
aqvs, adamianebi warmodgenili iqnebian warmosaxviTi, menta-
luri sxeulebiT, Tu xorcieli, materialuri sxeulebiT.
mTeli datvirTva gadadis sqesobrivi aqtis Sinagani aRqmis
raobaze adamianebis mxridan. es aqti calsaxad unda emsaxu-
rebodes rogorc mamakacSi, ise qalSi sqesobrivi ltolvis
survilis warmoSobamde arsebuli sulieri mTlianobis,
sruli urTierTgagebis aRdgenas. TviT aqtis procesSi ki ma-
makacSi unda moxdes Cagrovili ambiciebis grZnobis paramet-
rad gardaqmna, xolo qalSi unda moxdes Cagrovili emocie-
bis gonebis parametrad gardaqmna. SeiZleba vinmes es advi-
lad moeCvenos, magram piradad Cemi mxridan minda giTxraT,
rom amis aRqmamde da SegrZnebamde misvlas imdeni dro das-
Wirda, ra asakisac var da isic sakuTar Tavze intensiuri, 24-
saaTiani muSaobis saSualebiT. amis codna da praqtikulad
ganxorcielbis unari nebismier adamians araTu sulier sam-
yaroSi daabrunebs, mudmivad ukeTesobisken, sulierad gaz-
rdisken waiyvans da mTeli am procesebis mimdinareobis gan-
mavlobaSi maqsimaluri bednierebisa da netarebis mdgomare-
obaSi amyofebs.
axla amis axsnas Sevecdebi e. w. vizualuri gadasaxedi-
dan, anu adamianuri cnobierebis gadasaxdidan (adamianur
enaze). mamakacma arasodes ar unda moindomos daamyaros ara-
kanonieri sqesobrivi kontaqti qalTan (RvTisa da adamiane-
bis kanonmdeblobis mixedviT). kanoniT miniWebuli uflebis
SemTxvevaSic ki arasodes ar unda moindomos qali, rogorc
materialuri sxeuli. yovelTvis unda ecados aRiqvas qali,
rogorc sulieri sxeuli da Caswvdes misi sulieri bunebis
realur arss. TavisTvis unda gansazRvros da ganazogados,
113
ra Sexedulebebi SeiZleba miawodos qals Tavisi mxridan da
risi micema ar SeiZleba (ra aris naadrevi). gangebis mier mis-
Tvis gansazRvrul, masTan Tanamcxovreb qals (meuRles) ise
unda udgebodes da aRiqvamdes, rogorc sakuTar `me~-s, Ta-
vis sulier nawils. sqesobrivi aqtis procesSi, misi sxeulis
dauflebaze ki ara, piriqiT, sakuTari sxeulis qalisTvis
mTlianad micemaze, misi survilebis saSualebad gadaqcevaze
unda zrunavdes (igulisxmeba sakuTari sxeuli). samagierod
mTlianad unda SeigrZnos qalis individualuri suli da sa-
kuTari individualuri sulidan is gadasces, rac mas WeSma-
ritad sWirdeba da risi aRebis unaric WeSmaritad gaaCnia.
qalis sxeuls ki sqesobrivi aqtis procesSi zedmiwvniT sa-
TuTad unda eqceodes da ise unda moaxerxos, rom qals sa-
survelic ki araferi darCes. imdenad srulyofilad unda
asianovnos, rom qali absoluturad, srulad dakmayofil-
des. aseTi donis sqesobrivi aqtis Sedegad qali mTlianad mi-
endoba mamakacs da masSi emociebi gonebad gardaiqmneba.
axla ki qalTan dakavSirebul Sexedulebebs SevexoT
sqesobriv aqtTan mimarTebaSi.
qalma saerTod, albaTobis donezec ki, unda gamoric-
xos arakanonieri kontaqtis damyareba mamakacTan. kanoniT
miniWebuli uflebis SemTxvevaSic ki ar unda misces sakuTar
Tavs imis ufleba, rom mamakaci sakuTari sxeulis dakmayofi-
lebis saSualebad aRiqvas. yovelTvis unda ecados, miiRos
mamakaci iseTad, rogoric is aris, sakuTar tvinSi misi `cu-
di~ mxareebis Zieba ar moindomos (amiT qali mamakacs, ro-
gorc sulieri sxeulis aRqmasa da mis sulier bunebriv arsSi
wvdomas, Tavisdauneburadac ki moaxdens). TavisTvis unda
gansazRvros da ganazogados, ris Sesaxeb surs mamakacis Se-
xedulebebis gageba (ra raodenobiTa da ra xarisxiT). gange-
bis mier misTvis gansazRvrul, masTan Tanamacxovrebel mama-
kacs (meuRles) ise unda udgebodes da aRiqvamdes, rogorc
Tavis `me~-s, sakuTar materialur (an mentalur) nawils. sqe-
sobrivi aqtis procesSi, mamakacis mier sakuTari sxeulis Se-
fasebaze (sakuTari sxeuliT mis moxibvlaze) ki ar unda zru-
navdes, aramed piriqiT, unda surdes sakuTari individualu-
ri suliT (sakuTari sulis mTlianad danaxvebiT da SegrZne-
binebiT) daainteresos igi. samagierod, Tavad mTlianad unda
114
SeigrZnos mamakacis individualuri sxeuli da sakuTari in-
dividualuri sxeuliT unda Seecados mTliand Seerwyas mas.
es imxelaze unda moxdes, ramxela emociuri gamovlinebac
arsebobs qalSi. mamakacis suls ki (am SemTxvevaSi mamakacis
nebas), sqesobrivi aqtis procesSi sruli morCilebis sulis-
kveTebiT unda mihyves da ise unda moaxerxos, rom mamakacis
neba mTlianad srulyofilad daakmayofilos. amis Sedegad
mamakaci srul siamovnebas, netarebas ganicdis, xolo qali
srul kmayofilebas, bednierebas moipovebs.
aseTi donis sqesobrivi aqtis Sedegad mamakaci mTlia-
nad darwmundeba imaSi, rom es qali misi srulfasovani, abso-
luturad Sesabamisi sulieri nawilia da masSi ambiciebi
grZnobad gardaiqmneba.
aseTi donis sqesobrivi aqti (adamianuri bunebis mqone-
TaTvis) adamianebisaTvis sruli urTierTgagebis aRdgenis
idealur saSualebas warmoadgens da adamianTa srulyofi-
lebisken swrafvis gzis gagrZelebis aRdgenas emsaxureba.
adamianTa (adamianuri bunebis) WeSmaritad
saWiro da sasurveli TviTrealizaciis
raoba
aq laparaki gveqneba iseT saqmianobebze, romelTa zed-
miwevniT srulyofilad Sesruleba mTlianad uzrunvelyof-
da mamakacsa da qals (TiToeulis gulsa da tvins) Soris ab-
soluturi urTierTgagebis ucvleli, mudmivi, mdgradi at-
mosferos damyarebas. es aris is done, vidre sqesobrivi
ltolva warmoiqmneboda. swored am saqmianobaTAa darRvevis
Sedegad xdeba aucilebeli sqesobrivi aqtis Catareba. ro-
gorc ar unda srulvqmnaT sqesobrivi aqtis procesi, is ma-
inc saWiro saqmianobis darRvevis Sedegi gaxlavT da Tavad
sqesobrivi aqtis mizanic am saqmianobaze adamianis dabrune-
baa. es saqmianoba normalurad mimdinareobs, vidre adamianSi
brazi (ambicia) da vneba (emocia) Caisaxeba.
es Sesavali imitom gavakeTe, rom damenaxvebina, Tu ram-
denad grandiozuli mniSvneloba aqvs adamianisaTvis imas,
ris dawerasac axla vapireb. es saqmianoba oTxi safexuriT
SegviZlia gadmovceT. aqedan ori iqneba sasurveli kinemati-
115
kuri donis dakmayofilebis Sesabamisi (mamakacisTvis da qa-
lisTvis cal-calke) da ori iqneba sasurveli dinamikuri
donis dakmayofilebis Sesabamisi. maT asaxsnelad im codnis
funqcionalur daniSnulebas gamoviyeneb, ra codnac axali
aRqmis Svid saidumlod moxseniebul da adamianebisaTvis
spekulaciurad miwodebul cnobier gagebaSi Zevs (rac jer
ar gamouyenebiaT adamianebs daniSnulebisamebr).
adamianuri bunebis mier sasurvel kinematikur doneSi
TviTrealizacia (TviTgamovlineba)
1. mamakacis sasurveli TviTgamovlineba kinematikur do-
neSi
sakuTAar warmosaxvaSi arsebuli individualuri Sexe-
dulebebis gaziareba nebayofilebiTobisa da araZala-
dobis sruli dacviT
1. a) samyaros uzenaes pirovnebasTan, mama RmerTTan, mi-
marTEebaSi, mamakacma sakuTari Sexedulebebis gaziareba unda
moaxdinos morCili TAayvaniscemis (tvinis mxridan) da srul-
yofilebisaken swrafvis (gulis mxridan) suliskveTebiT. es
mamakacisTvis gaziarebis uzenaes formas unda warmoadgen-
des, rogorc Tavisze maRali eTikuri donis uzenaes warmo-
madgenlobiT nawilTan, gansaxilveli sakiTxebis yvelaze
kompetentur SemfasebelTAan.
am mimarTulebiT, TviTgaziarebulobis procesSi mama-
kacis (zogadad mamakacuri sawyisis) gulSi aRsarebisa — da
tvinSi — sinanulis gamoxatvisa da SegrZnebis survili unda
sufevdes.
gulis mxridan gamosuli aRsareba iqneba garanti imisa,
rom mamakaci mTlianad gaxsnilad, xelisgulze gadaSlili-
viT uCvenebs mama RmerTs Tavis suls. es saukeTeso da,
alBAbaT, erTaderTi saSualebaa kinematikis doneze mama Rmer-
Tisadmi sruli erTgulebis gamoxatvisa misi mxridan.
tvinis mxridan gamosuli sinanuli ki, garanti iqneba
imisa, rom mamakaci mTlianad daixarja gansaxilveli saki-
Txebis damoukideblad ganxilvaSi, magram mainc ver SeZlo am
sakiTxis saWirod Secnoba. mas aqvs uzarmazari ridi da pati-
116
viscema mama RmerTisadmi da euxerxuleba misi Sewuxeba saku-
Tari personis problematikaSi daxmarebis TxovniT. es al-
baT erTaderTi da saukeTeso saSualebaa kinematikur done-
ze mama RmerTisaTvis sakuTari kompetenturobis xarisxis
donis mTeli sigrZe-siganiT danaxvebisa.
ai aseTi suliskveTebiT (aRsarebiTa da sinanuliT) mama-
kacis (mamakacuri sawyisis) mimarTva mama RmerTisadmi sa-
kuTAari Sexedulebebis gaziarebisa da maTi obieqturad Se-
fasebaSi daxmarebis surviliT, arasodes darCeba pasuxgau-
cemeli samyaros uzenaesi pirovnebis mxridan. igi Tavisi
mxridan am Sexedulebebis zedmiwevniT Sesabamis Sefasebebs,
absoluturad kompetentur da zustad saWiro (raodenobiTAa
da xarisxiT) codnas mianiWebs mamakacs Sinagani warmosaxvis
doneze. ai, es miRebuli codna ki Semdgom mamakacis mier
srulyofilad unda gadaixarSos jer da myarad unda gajdes
sakuTAar arsSi (warmosaxvaSi). Semdgom amisa, qaluri sawyi-
sisken unda iqnas mivlinebuli, rogorc samyaroSi arsebuli
bunebrivi `ego~-s raRAac nawilis bunebriv `me~-d gardaqmnis
erTaderTi bunebrivi saSualeba. garwmunebT, mama RmerTica
da mamakaci-adamianic zedmiwevniT usazRvro siamovnebas mi-
iReben am ziarebiT.
1. b) mamakacis (mamakacuri sawyisis) mxridan qalATAan (qa-
lur sawyisTan) sakuTAari arsis gaziareba unda moxdes mas
Semdeg, rac mama RmerTTan gaziarebis Semdgom misTvis mini-
Webuli codnis gajereba moxdeba masSi (mama RmerTTan gazia-
rebamde arsebuli ver gacnobieruli codnis garSemo). es ma-
makacisaTvis gaziarebis uwmindes formas unda warmoadgen-
des, rogorc Tavisze dabali eTikuri donis, magram TAavisze
maRali esTetikuri donis warmomadgenlobiT nawilTan, gan-
xiluli sakiTxebis esTetikuri formiT gamomxatvelTan.
am mimarTulebiT TviTgaziarebis procesSi mamakacis
(mamakacuri sawyisis) gulSi mRvdlobisa da tvinSi naTlis-
Rebis gamoxatvisa da damkvidrebis survili unda sufevdes.
gulis mxridan gamosuli mRvdloba iqneba garanti imisa,
rom mamakaci qalTaAn (qalur sawyisTAsan) mimarTebaSi iqneba
mTlianad Tavisufali pirovnuli angarebisagan. es aris sau-
keTeso da albaT erTAaderTi saSualeba imisa, rom kinemati-
kis doneze mamakaci QqalTan mimarTebaSi mTlianad iyos gu-
117
laxdili anu iyos is, rac aris, ar gamoerios masSi siyalbis
Tundac cicqna gamovlineba.
tvinis mxridan gamosuli naTlisEReba iqneba garanti imi-
saEEEEAAA, rom mamakacma aRiaros qalis (qaluri sawyisis) upirate-
soba esTetikisa da esTetizirebis sakiTxebSi anu ar daavad-
des sakuTari mniSvnelovnebis SegrZnebiT. es aris saukeYTeso
da, vgoneb, erTAaderTi saSualeba kinematikis doneze mamaka-
ci (mamakacuri sawyisi) qalTAan (qalur sawyisTan) mimarTeEba-
Si iyos zedmiwevniT koreqtuli anu ar misces sakuTAar TAavs
imis ufleba, RmerTis mier misTvis uangarod boZebuli cod-
nis safuZvelze qals `zemodan~ dauwyos yureba da TAavisze
dabla mdgom cocxal arsebad monaTlos.
damerwmuneT, aq CamoTvlili TiTqos elementaruli Te-
zisebis Sesruleba Zalian rTul saqmes warmoadgens. swored
maTi darRveva iwvevs xolme mamakacsa da qals (mamakacur da
qalur sawyisebs) Soris urTierTgagebis urTierTgaugebro-
bad, Semdgom ki — urTierTdapirispirebad gadaqcevas.
Tu mamakacis mxridan kinematikis doneSi es e. w. wesebi
daculi iqneba (garedan uxeSi ar CAerevis ASemTxvevaSi), qalis
mxridan aucileblad iqneba adekvaturi pasuxi. is aucileb-
lad Seismens da gaiziarebs mamakacis gafiltrul Sexedule-
bebs da ufro meti siyvaruliTa da siTboTi moekideba mas,
vidre aqamde amas akeTEebda. qalisTvis xom saTnoebis, qvel-
moqmedebis gamovlineba bunebriv moTxovnilebas warmoad-
gens.
me piradad erTi survili da Txovna meqneboda mamakace-
bis mimarT:
mamakacebo, gaufrTxildiT qalebs! maTze Zvirfasi
Tqven araferi arc gyoliaT, arc gyavT da verc geyolebaT.
sanam maTgan moiTxovT, TqvenSi ar dauSvaT angareba da
zedmetad TAavis dafaseba.
2. qalis sasurveli TviTgamovlineba kinematikur doneSi
gamosaxulebaSi (Seqmnil realur gamovlinebaSi) Semo-
suli Sexedulebebis gacnoba-gaziareba cxoveli inte-
resiT
2. a) qalis (qaluri sawyisis) mxridan unda momdinareob-
des cxoveli interesi (survili) mamakacis (mamakacuri sawyi-
118
sis) mier misTvis axali Sexedulebebis miwodebisa, romle-
bic, TaAvis mxriv, mTeli arsebuli samyaros (gamovlinebuli
realobis) gakeTilSobilebas Seuwyobs xels da maTi ganxor-
cielebiYT (realizaciiT) bunebrivi `ego~-s bunebriv `me~-d
gardaqmnis process moemsaxureba. es qalisTvisac, iseve ro-
gorc mamakacisTvis, urTierTgaziarebis uwmindes formas
unda warmoadgendes. qalisTvis mamakacTan urTierToba ki-
nematikis doneSi unda warmoadgendes TAavisze ufro maRaAli
eTikuri donis, magram Tavisze ufro dabali esTetikuri do-
nis warmomadgenelTan kontaqts.
am mimarTulebiT ziarebis procesSi, qalis (qaluri saw-
yisis) gulSi qorwinebisa da tvinSi mironcxebis miRwevis
survili unda sufevdes.
gulis mxridan gamosuli qorwineba iqneba garanti imisa,
rom qali mTlianad gaTavisufldeba gaziarebis wyaros Zie-
bisagan. es aris kinematikis doneze saukeTeso da erTaderTi
saSualeba, rom qali mamakacTan mimarTebaSi iyos srulyofi-
lad gulisxmieri, anu sakuTAari gulis koncentrireba moax-
dinos erT konkretul kinematikur wyaroze, misTvis kanoni-
erad gansazRvrul mamakacze.
tvinis mxridan gamosuli mironcxebis survili ki iqneba
garanti imisa, rom qalma aRiaros mamakacis (mamakacuri saw-
yisis) upiratesoba eTikis sakiTxebSi anu ar daavaddes saku-
Tari umniSvnelobis SegrZnebiT (rameTu ver ganexorciele-
bineba bunebrivi midrekileba, TaAvisze mcire eTikis mqoneebs
gautolos Tavi). es aris saukeTeso da erTaderTi saSuale-
ba, kinematikis doneSi qali mamakacis mimarT cnobiswadilis
surviliT iyos ganmsWvaluli. amis Sedegad is aRar miscems
TAavis TAavs imis uflebas, rom sakuTari Tavi mamakacze zeviT
daayenos da mamakacis mier misTvis miwodebul codnaSi (igu-
lisxmeba WeSmaritad Rirebuli codna) eWvi Seitanos.
amis Sedegad qali statikuri donidan kinematikurSi ga-
dainacvlebs, misi emociebi ki gonebismier codnad gardaiq-
mneba. cnobisaTvis vityvi, rom mironi, romelic xatebidan
gardmodis (da kidev kargi, amis danaxva da Sexeba mainc SeuZ-
lia yvelas) sxva araferia Tu ara ganrwmendili adamianisagan
(an ufro maRali ierarqiuli donis warmomadgenlebisagan)
gamomavali e. w. ofli. diax, wmindanebis oflic saamo da sa-
119
Tayvanebelia. es, uxeSad rom iTqvas, maT emociebs (ufro ada-
mianur enaze rom iTqvas, maT wuxils) warmoadgens mTels sam-
yaroSi mimdinare arasworad orientirebulobaze.
Tu qalis mxridan es e. w. wesebi iqneba daculi, igi auci-
leblad misi mosiyvarule da masze mzrunveli mamakacis
gverdSi aRmoCndeba da iqamde iqneba aseT bednier yofaSi,
vidre am wesebs ar daarRvevs.
2. b) qalis (qaluri sawyisis) mxridan samyaros uwmindes
pirovnebasTan sakuTAari arsis gaziareba unda moxdes mas
Semdeg, rac mamakacis (mamakacuri sawyisis) mier misTvis mini-
Webuli codnis masSi srulad gajereba moxdeba (mamakacTan
gaziarebamde ar arsebuli cnobierebis garSemo). es qalis-
Tvis (qaluri sawyisisTvis) gaziarebis uzenaes formas unda
warmoadgendes, rogorc Tavisze ufro maRali esTetikuri
donis uzenaes warmomadgenlobiT nawilTan, esTetikurad
srulqmnis Seupovari Zalisxmevis mqonesTan.
am mimarTulebiT TviTgaziarebulobis procesSi qalis
(qaluri sawyisis) gulSi zeTis kurTxevis da tvinSi ziarebis
gamoxatvisa da SegrZnebis survili unda sufevdes.
gulis mxridan gamosuli zeTis kurTxeva iqneba garanti
imisa, rom qali mTlianad sufTa, araemociur, zogad cnobie-
rul codnas sTavazobs suliwmidas sakuTaAri sulis Sesafa-
seblad, gansaxilvelad. mas surs gaigos, ra azrisaa suliwmi-
da am yovelives Sesaxeb. es aris saukeTeso da erTaderTi sa-
Sualeba kinematikis doneSi WeSmariti sibejiTis gamovline-
bisa suliwmidasTAan, deda RmerTTan mimarTEebaSi.
tvinis mxridan gamosuli ziarebis survili ki, iqneba ga-
ranti imisa, rom qals WeSmaritad mTlianad surs suliwmi-
das daeqvemdebaros. aqac (iseve, rogorc mamakacis mama Rmer-
TTan urTierTobisas) ikiTxeba uzarmazari ridi da pativis-
cema deda RmerTis, rogorc samyaros uwmindesi pirovnebis
mimarT. miuxedavad pirovnuli kontaqtisa, is distancia,
rac unda sufevdes RmerTsa da adamians Soris, adamianis (qa-
lis) mier mTlianad uzrunvelyofilia. es aris saukeTeso da
erTaderTi saSualeba kinematikur doneze suliwmidisTvis
sakuTari Seupovrobis danaxvebisa bunebrivi `ego~-s buneb-
riv `me~-d gardaqmnis survilSi.
120
ai, aseTi suliskveTebiT qalis (qaluri sawyisis) mimar-
Tva suliwmidisadmi arasodes darCeba pasuxgaucemeli samya-
ros uwmindesi pirovnebis mxridan. igi qals (qalur sawyiss)
minimum im codnis Sesabamisi realizirebuli garemoTi uz-
runvelyofs, rasac es codna, uxeSAad rom vTqvaT, iwonis sam-
yaroSi bunebrivi `ego~-s Semcirebis da misi bunebriv `me~-d
gardaqmnis saqmianobis gadasaxedidan. amitom mas induizmSi
bedis qalRmerTadac moixsenieben. maqsimum ki, SeiZleba isec
moxdes, rom qaluri sawyisidan suliwmidamde imdenad Rire-
bulma codnam miaRwios, rom samomavlod Tavis saqmianobaSi
patara (an uiSviaTes SemTxvevebSi did) damxmare saSualeba-
dac ki gamoiyenos. aseTi codnis mimwodebeli, Cemi Sexedu-
lebiT, TaAvisi arsebobis manZilze yvelaze mniSvnelovani,
WeSmaritad Rirebuli cxovrebiT iqneba dakavebuli am cod-
nis miRebis, adaptirebisa da suliwmidisTvis moridebulad
miwodebis periodSi. am periodSi misi bedniereba garantire-
bulia.
SeniSvna: mTEeli am oTxi kinematikuri donis Sesruleba
erTi adamianisTvisacaa SesaZlebeli, Tuki igi sakuTAar mama-
kacur da qalur sawyisebs TAavis `me~-Si aRmoaCens, ganazoga-
debs, aRiqvams da saWiro saqmianobiT daakavebs.
adamianuri bunebis mier sasurvel dinamikur doneSi
TviTrealizacia (TviTgamovlineba)
3. mamakacis sasurveli TviTgamovlineba dinamikur doneSi
sakuTAar warmosaxvaSi arsebuli araindividualuri Se-
xedulebebis gaziareba srulyofilebisken swrafvisa
da sakuTari Sida arsis gamWvirvalobis sruli dacviT
es iqneba funqcionalurad ufro maRAali (umaRlesi) sa-
fexuri adamianuri bunebis mamakacuri sawyisisaTvis. igi iq-
neba sakuTAari individualuri sulis saWirod marTvis una-
ris aTviseba, maSin rodesac winamdebare (kinematikuri do-
nis) safFexuri iyo sakuTAari individualuri materialuri (an
mentaluri) sxeulis saWirod marTvis unaris SeZena. am, e. w.
dinamikur doneSi, srulad TviTgamovlinebis Semdgom, SeiZ-
leba iTqvas, rom mamakaci (mamakacuri sawyisi) TaAvisi SesaZ-
121
leblobebis maqsimums miaRwevs adamianuri bunebis gadasaxe-
didan da e. w. ze-adamianur, RvTiur bunebaSi gadasvlis uf-
lebas moipovebs, rac, Tavis mxriv, imiT iqneba gamoxatuli,
rom ara marto samyaroSi warmoqmnili bunebrivi `ego~-s dia-
pazonSi eqneba cnobierebis aRqma, aramed mTeli im donis
cnobierebis aRqmis unari miecema, rasac Tavad samyaros uze-
naesi pirovneba (mama RmerTi) flobs. vfiqrob, axla mainc un-
da dameTanxmoT, rom amaze didi da Rirebuli mizani SeuZle-
belia mamakacs (mamakacur sawyiss) hqondes.
3. a) mamakacis (mamakacuri sawyisis) mxridan qalTAan (qa-
lur sawyisTan) urTierToba urTierTgagebis urTierTSeg-
rZnebad gardaqmnas unda emsaxurebodes. es mamakacisTvis ga-
ziarebis uzenaes formas unda warmoadgendes, rogorc masze
ufro dabali eTikuri donis, magram ufro maRAali esTetiku-
ri donis warmomadgenlobiTi nawilis mier gansaxilveli sa-
kiTxebis esTetikuri formiT Camoyalibebisa da gamovline-
bis daxmarebis gawevis saSualeba.
am mimarTulebiT, TviTrealizaciis procesSi mamakacis
(mamakacuri sawyisis) gulSi RvTisnierebisa (mama RmerTisna-
iroba am diapazonSi) da tvinSi netarebis (natvris, survilis
aRAar qona kuTvnilebiTi TvalsazrisiT) gamoxatvisa da dam-
kvidrebis survili unda sufevdes.
gulis mxridan gamosuli RvTisniereba iqneba garanti
imisa, rom samyaroSi arsebuli urTierTgaugebrobis diapa-
zonSi mamakaci mama RmerTis nebis realizaciis saSualebad
gadaiqceva qalTaAn (qalur sawyisTan) mimarTebaSi. es aris sa-
ukeTeso da albaT erTAaderTi saSualeba imisa, rom dinamikis
doneze mamakaci QqalisTvis iyos WeSmariti sikeTis momtani
da mimniWEebeli.
tvinis mxridan gamosuli netareba iqneba garanti imisaEEEEAAA,
rom mamakaci qalTan mimarTebaSi fardobiTobebiT, Sedare-
biTobebiT ar ixelmZRvanelebs anu ver iarsebebs veranairi
sababic ki raime gaugebrobis, raimeze mijaWvulobis warmoq-
mnisa. es aris saukeYTeso da erTAaderTi saSualeba dinamikis
doneze mamakacis (mamakacuri sawyisis) mier qalis (qaluri
sawyisis) saWirod da srulyofilad siamovnebis miniWebisa.
faqtobrivad aq CamoTvlili Tezisebis srulyofilad
zedmiwevniT Sesrulebis mimdinareobis procesSi saerTod
122
ver warmoiqmneba urTierTSegrZnebis mdgomareobaSi vakuumi
anu sqesobrivi (seqsualuri) aqti aRaranair saWiroebas aRar
warmoadgens da mamakaci, Tavis mxriv, imave mdgomareobaSi
gadadis ara wamieri gaelvebiT, aramed mudmiv-xangrZlivi
droiT, rac seqsualuri urTierTobis kulminaciis proces-
Si miiReba xolme. diax, es erTgvari orgazmis mdgomareoba
gaxlavT.
3 b) mama RmerTTan, samyaros uzenaes pirovnebasTan mi-
marTEebaSi urTierTobis procesSi dinamikis doneze gadasu-
li mamakaci-adamiani (mamakacuri sawyisi) mama RmerTis
srulyofil da uzenaes arsebad aRqmisken swrafviT unda
iyos damuxtuli. es mamakacisTvis gaziarebis uwmindes for-
mas unda warmoadgendes, rogorc mAasze ufro maRAali eTiku-
ri donis warmomadgenelTan.
am mimarTulebiT TviTgaziarebulobis procesSi mamaka-
cis (zogadad mamakacuri sawyisis) gulSi uSEualobisa da
tvinSi myudroebis gamoxatvisa da SegrZnebis survili unda
sufevdes.
gulis mxridan gamosuli uSualoba iqneba garanti imisa,
rom mamakaci samyaros uzenaesi pirovnebis winaSe iqneba ab-
soluturad Ria da gamWvirvale. uSualoba ukve bunebrivad
iqneba maCvenebeli imisa, rom mamakacma srulad daamTAavra
bunebrivi `ego~-s bunebriv `me~-d gardaqmna Tavis warmosax-
vaSi da axla mTlianad mindobili RmerTsa da gangebas, maT
brZanebebsa da miTiTebebs elodeba.
tvinis mier gamoxatuli myudroeba garanti iqneba imisa,
rom mamakaci mzad aris TAavisi `me~ RvTis nebis realizaciis
saSualebad gamoacxados. igi mTlianad srul damokidebule-
baSi imyofeba TAavisze ufro maRal eTikur donesTan mimar-
TebaSi da sruliad damoukideblobaSi (ara mijaWvulobaSi)
imyofeba mAasze ufro dabal eTikur donesTAan mimarTebaSi.
am parametrebis srulyofilad dakmayofilebis Sem-
TxvevaSi mamakacs (mamakacur sawyiss), rogorc adamianuri
bunebis warmomadgenels, eTvleba, rom man adamianuri bune-
bis sasurveli mimarTulebis diapazonuri speqtri srulad
dafara da eniWeba ufleba, zeadamianuri bunebis warmomad-
genlobiT nawilSi iqnas miRebuli. ra Tqma unda, pirovnul
interesebzea damokidebuli, sad moxvdeba SemdgomSi, magram
123
ierarqiulad ufro maRal eTikur safexurze rom ava, es uda-
vo faqtia. Tu adamianuri terminologiiT vilaparakebT,
adamianuri bunebis mqone es mamakacuri sawyisis warmomadge-
neli, sicocxlis wignSi iqneba Cawerili da bunebrivi `ego~-s
aRmofxvris Semdgomac realur doneze igi gaagrZelebs in-
dividualuri sulis gamovlinebulobis saxiT cxovrebas.
4. qalis sasurveli TviTgamovlineba dinamikur doneSi
Seqmnili da mimdinare gamovlinebulobis esTetikurad
gaumjobesebisTvis Semotanili eTikuri Sexedulebe-
bis Semecneba morCili Tayvaniscemisa da gulwrfelo-
bis sruli dacviT
es iqneba funqcionalurad ufro maRAali (umaRlesi) sa-
fexuri adamianuri bunebis qaluri sawyisisaTvis. masac (ro-
gorc mamakacuri sawyisis SEEemTxvevaSi), eqneba sakuTAari indi-
vidualuri sulis saWirod marTvis unaris SeZena maSin, ro-
desac winamdebare (kinematikuri donis) saFfexuri iyo sa-
kuTAari individualuri materialuri (an mentaluri) sxeu-
lis saWirod marTvis unaris SeZena. am, e. w. dinamikur done-
Si, srulad TviTgamovlinebis Semdgom, SeiZleba iTqvas, rom
qali (qaluri sawyisi) TAavisi SesaZleblobebis maqsimums mi-
aRwevs adamianuri bunebis gadasaxedidan da e. w. zeadamianu-
ri, cocxal bunebaSi gadasvlis uflebas moipovebs. es ki, Ta-
vis mxriv, imiT iqneba gamoxatuli, rom ara marto samyaroSi
warmoqmnili bunebrivi `ego~-s diapazonSi eqneba cnobiere-
bis aRqma, aramed mTeli im donis cnobierebis aRqmis unari
miecema, rasac Tavad samyaros uwmindesi pirovneba (suliwmi-
da) flobs da marTAavs. is, Tu ra saqmianobiT dakavdeba qali
(qaluri sawyisi) amis Semdgom, Semdeg TavSi giambobT. am do-
neze ki albaT udavoa, amaze didi pativi da amaze didi mizani
absoluturad SeuZlebelia sxva raime iyos (igulisxmeba qa-
lisa da qaluri sawyisis pirobebze).
4 a) suliwmidasTan, samyaros uwmindes pirovnebasTan
urTierTobis procesSi, dinamikis doneze qali (qaluri saw-
yisi) sakuTAar arsSi damkvidrebuli kerpebis aRqmisken da
maTgan Zirfesvianad gaTavisuflebis swrafvis surviliT un-
da iyos damuxtuli. es qalisTvis uwmindes formas unda war-
124
moadgendes gaziarebisa, rogorc Tavisze ufro maRali
(umaRAalesi) esTetikuri donis warmomadgenelTan (rogorc
pirovnebasTan) da yvelanair realobaSi subieqturobis ar
damSvebTan (obieqturi realobis damamkvidrebelTan da
mmarTvelTAan).
am mimarTulebiT TviTgaziarebulobis procesSi qalis
(qaluri sawyisis) gulSi kdemamosilebisa da tvinSi sifaqi-
zis gamoxatvisa da SegrZnebis survili unda sufevdes.
gulSi gamoxatuli kdemamosileba iqneba garanti imisa,
rom qali (qaluri sawyisi) aranairad ar iqneba mijaWvuli sa-
kuTar materialur (an mentalur) sxeulze da mTlianad Riad
da gamWvirvaled warsdgeba deda RmerTis winaSe. kdemamosi-
leba (kvdoma-mosileba — gardacvalebis aucileblobis da
gardauvlobis miRebis unari) sikvdilis cnebis damarcxebis
aRmniSvneli faseulobaa da misi realurad ar arsebulobis
aRqmis unars niSnavs. visac sakuTari `me~ sxeulad miaCnia mi-
si amaSi darwmuneba absoluturad SeuZlebelia da, vfiqrob,
aq, dinamikis am doneze maT aRzrdaze zrunva namdvilad
araswori iqneboda.
tvinis mxridan gamovlinebuli sifaqize ki iqneba garan-
ti imisa, rom qali mTeli gamovlinebuli realobis saWirod
da swori mimarTulebiT warmarTvis damkvidrebas daaxa-
rjebs Tavis pirovnebas. sifaqize gaxlavT unari siRrmeSi
wvdomisa, WeSmariti problematikis aRqmisa.
faqtiurad, ar gadavaWarbeb, Tu vityvi, rom am ori para-
metris srulyofilad aRqmisa da dacvis SemTxvevaSi dinami-
kis doneze qali (qaluri sawyisi adamianuri bunebisa) SeZ-
lebs arsebuli pozitiurobis obieqturad Sefasebas mTels
bunebriv `ego~-Si gamovlinebuli realobis diapazonSi.
4 a) qalis (qaluri sawyisis) mxridan mamakacTan (mamaka-
curi sawyisTAan) urTierToba e. w. dinamikur doneze maT So-
ris arsebuli urTierTgaugebrobis srul aRmofxvras unda
emsaxurebodes. es iqneba erTgvari saxelmZRvanelo mTels
samyaroSi warmoqmnili bunebrivi `ego~-s sruli gardaqmnisa
bunebriv `me~-d.
am mimarTulebiT TviTrealizaciis procesSi qalis (qa-
luri sawyisis) gulSi siwmindisa da tvinSi bednierebis gamo-
xatvisa da damkvidrebis survili unda sufevdes.
125
gulis mxridan gamosuli siwminde iqneba garanti imisa,
rom urTierTgaugebroba (nebismieri raodenobisa da xaris-
xisa) arasodes ar gadava urTierTdapirispirebaSi da urTi-
erTgagebis arsebuli speqtri ki yovelTvis iqneba dafasebu-
li da zedmetad ar gadafasebuli. es aris saukeTeso da er-
TaderTi saSualeba dinamikis doneze qalis (qaluri sawyi-
sis) mier WeSmariti borotebis (negatiurobis gazrdis) blo-
kirebisa da arsebul sikeYTeze (arsebul nawilze) koncentri-
rebisa.
tvinis mxridan gamosuli bedniereba (bed-n-ier(i)-eba)
iqneba garanti imisa, rom urTierTgaugebari (negatiuri) na-
wili urTierTgagebad gardaiqmnas da negatiuroba WeSmarit
pozitiurobad gadaaqcios. uxeSad Tu ganvmartavT, es bedis
yurebas, sakuTAari cxovrebis mimdinareobis gverdidan yure-
bis unars niSnavs, sadac warmoudgenelia daukmayofileblo-
ba gamovlindes mamakacTan mimarTebaSi. es aris saukeTeso da
erTaderTi saSualeba dinamikis doneze qalis mier mamakacis
saWirod da sasurvelad dakmayofilebisa.
am yovelives srulyofilad Sesrulebis SemTxvevaSi,
adamianuri bunebis qaluri sawyisis pirovnuli warmomadge-
neli (qali) ierarqiulad ufro maRal esTetikur doneze ga-
dasvlis uflebas moipovebs uSualod suliwmidis mier bo-
Zebuls da e. w. zeadamianuri bunebis warmomadgenlobiYYT na-
wilSi iqneba gadagzavnili. isic, iseve rogorc mamakacic,
adamianuri terminologiiT Tu vityviT, sicocxlis wignSi
iqneba Cawerili da bunebrivi `ego~-s aRmofxvris Semdegac
gaagrZelebs cxovrebas individualuri sulis saxiT.
126
mexuTe TAavi
ee ss TT ee tt ii kk aa
potenciuri energiis sakuTar araindividualizmze
koncentrirebuli nawili
am TavSi warmoCinebuli nawili mTels gamovlinebulo-
baSi arsebuli realobis gonebis nawils warmoadgens. is e. w.
bunebriv `ego~-ASi anu sulier samyaroSi arsebobs mxolod da
meti versad.
esTetika sulieri samyaros anu bunebrivi `ego~-s qalu-
ri sawyisis warmomadgenlobiTi nawilia da pirdapiri kavSi-
ri aqvs VI TAavSi warmoCinebul nawilTan, eTikasTan.
esTetikaSi, rogorc formaciul warmonaqmnSi, Tavisuf-
lad SeiZleba iTqvas, rom cxoveli, cocxali buneba domini-
rebs da, GTavisive bunebidan gamomdinare, eTikur bunebasTan
kontaqtis damyarebis midrekilebiTAaa damuxtuli.
sulier samyaroSi yofnis periodSi sakuTar arsSi esTe-
tikaze srulad damokidebulebaSi moqcevis mcdelobebi Se-
aZlebinebs cocxal arsebas cxoveli bunebis monur bunebad
ar gadaqcevis unars, evoluciuri procesis bunebrivad mi-
yolas da sakuTari araindividualizmis gazrdasac ki. erTi
mTliani epoqaluri ciklis bolos ki, zeciur samyaroSi ga-
dasvlas.
n e o c e n t r i z m i
ras niSnavs am SemTxvevaSic neocentrizmi da ratom is? —
es cneba am SemTxvevaSi moiazrebs bunebrivi `ego~-s arsebo-
bis periodSi bunebrivi `ego~-s gamovlinebulobis zRvruli
maCveneblis miyolas. Tu gavamartivebT, miviRebT Semdegs:
bunebrivi `ego~-s bunebriv `me~-d gardaqmnaze pasuxismgebe-
li uzenaesi pirovneba gaxlavT suliwmida. igi absolutis
Semadgeneli absoluturi cnobierebis piradi warmomadgene-
lia. suliwmida mTlianad bunebriv `ego~-Si warmoqmnili re-
alobis pozitiuri mimarTulebiT gardaqmnaSi aris dainte-
127
resebuli. neocentrizmi swored amaSi gamoixateba, rom deda
RmerTi bunebrivi `ego~-s Semcirebis bunebrivi svlis pro-
cess Tanamimdevrulad anxorcielebs da miyveba da ara spon-
tanurad, SigadaSig. igi arc arafers anelebs da arc arafers
aCqarebs. erTi ram, rac gansakuTrebiT xazgasasmelia, gax-
lavT is, rom suliwmida yovelTvis saWiro mimarTulebiT mi-
marTavs movlenebs, rac axali problemebis Seqmnas gamori-
cxavs. anu mudmivad piradi kontrolis qveS aqvs dayenebuli
procesTa mimdinareoba, gansakuTrebiT ki, is procesebi,
romlebic uSualod realuri bunebrivi `ego~-s am wamier ga-
movlinebulobaSi mimdinareobs. ai, ras gulisxmobs am Sem-
TxvevaSi neocentrizmi da ratom SeiZleba iTqvas, rom su-
liwmida neocentrizmzea koncentrirebuli.
adre Tu gvian ki bunebrivi `ego~ aucileblad gardaiq-
mneba bunebrivi `me~-d. Tu ufro davazustebT, es mTeli erTi
ciklis mimdinareobis droiTi intervalis 60%-s moicavs,
ris Semdgomac darCenili 40% bunebrivi `me~-s ukve arsebul
mTels `me~-sTan SEeTvisebasa da SeduRAabebas, mis erTian, ukve
mTlianad aRqmulobis srulyofil nawilad gardaqmnas mox-
mardeba.
am periodSi suliwmidis midgoma neocentrizmidan e. w.
ekocentrizmisken mimarTviT iqneba gamoxatuli. es Ta-
visTAavad niSnavs imas, rom araviTAari Sida gaugebroba aRar
iarsebebs deda RmerTsa da mama RmerTs Soris da, saerTod,
mTels mamakacur da qalur sawyisebs Soris. dadgeba perio-
di, romelSic miRweuliT tkbobis kanonierad mopovebuli
uflebis ganxorcieleba daiwyeba. ekocentrizmi niSnavs
mTel arsebul Sida kosmiur gamovlinebulobaSi e. w. `eko-
logiuri~ mdgomareobis (yvela cocxali arsebis saWirod da
sasurvelad moqmedebis miRwevis) srulyofilad dacvas. yve-
la da nebismieri cocxali arseba ki, romelic ver an ar mii-
Rebs e. w. `ekologiuri~ pirobebis saukeTesod uzrunvelyo-
fisTvis sakuTari Tavis mimarTvas, erTgvar gamouvlenel
mdgomareobaSi gadava. am periodSi faqtiurad, zeciuri sam-
yaros erTaderT realur gamovlinebulobazea laparaki.
128
sqesobrivi (seqsualuri) aqtis raobis aRqma
esTetikis warmomadgenlobiTi nawilis
gadasaxedidan
zeadamianuri cocxali, cxoveli bunebis gadasaxedidan
sqesobrivi (seqsualuri) aqti aRiqmeba iseTive asociaciur
WrilSi, rogorc adamianuri gadasaxedidan aris aRqmuli na-
rkotikebi. mas eniWeba urTierTgaugebrobis diapazonSi ar-
sebuli emociuri nawilis droebiTi gabruebis saSualebis
statusi.
esTetikurobis uzenaesi nawilis gadasaxedidan, buneb-
rivi `ego~-s (urTierTgaugebrobis) diapazonSi warmatebis
miRwevis msurveli arsebebi (am SemTxvevaSi SeiZleba iTqvas,
adamianebi) arafriT ar SeiZleBba urTierTangariSgawevis Zi-
riTAadi orientaciuli tendenciiT imarTebodnen. vimedov-
neb, imas avtomaturad igulisxmebT, rom, raimenairi formiT
urTierTdapirispirebisken swrafvis an misi odnavi daSvebis
mcdelobebic ki ar unda arsebobdes adamianebisTvis, ai, am
gadasaxedidan.
urTierTangariSgawevis survili TandaTan anelebs da
bolos sul mTlad aqrobs cnobiswadils adamianebSi (WeSma-
ritad funqcionaluri saqmianoba) da, raoden ucnauradac
ar unda mogeCvenoT, funqcionalur sakiTxebTan kontaqtis
erTAaderTi saSualeba swored rom sqesobrivi aqtiT xdeba.
sxvaTa Soris, es sakmaod gadagvarebuli saxiTAac ki SeiZleba
gamovlindes da sqesobrivi fizikuri urTierTobebiT dakav-
dnen ara marto mamakaci da qali, aramed mamakaci mamakacTan,
qali qalTan, mamakaci bavSvTan, qali sakuTar SvilTan, mra-
vali adamiani erTmaneTTan erTdroulad da a. S.
maSin rodesac funqcionaluri daniSnuleba ignorire-
bulia adamianebis mier erTurTisTvis calsaxad angariSis
gawevis survilis pirveladobisda gamo, esTetikuri gamov-
linebis formebi saSinlad maxinj gamovlinebebSi gadadis da
adamianebis araindividualuri cnobierebani TiTqos erTma-
neTis angariSsworebiT kavdebian, sakuTari pirovnebis fun-
qcionaluri aspeqtidan mowyvetis dadanaSaulebis bralde-
biT.
129
Tumc mainc SeiZleba iTqvas, rom adamianisTvis sqesob-
rivi aqtis procesis mwvervali (orgazmis wamieri SegrZneba)
marTlac narkotikismagvar rames warmoadgens da is, vinc er-
Txel amas SeigrZnobs, mas aucileblad undeba mTeli cxov-
reba amis perioduli gameoreba, vidre masSi potenciuri sa-
sicocxlo energia amis saSualebas aZlevs. yvelaze cudi ki
is aris, rom adamiani amis SegrZnebis Semdeg aRar cdilobs
sulierebasTan kontaqtSi, am orgazmul mdgomareobaSi sxva
gziT Sevides, romelic ufro saamoc aris da ufro xa-
ngrZlivic.
esTetikisTAvis saerTod dauSvebelia orgazmis mdgoma-
reobis SesagrZnobad ukanono sqesobrivi urTierTobebis
damyareba. winaswar kontraceptivebisa da prezervativebis
gamoyenebiT. SegiZliaT didad gaikvirvoT da sastikad dam-
cinoT, magram, me minda giTxraT, rom es qmedebebi, es yvela
Catarebuli aqtebi, gaxlavT sulis samarTlis danaSaulebe-
bi da yvela, vinc amiT aris dakavebuli, sulis samarTlis
damnaSavea.
ise, martivi dakvirvebiTAac SegiZliaT dainaxoT, rom ma-
makacica da qalic aRviraxsnili sqesobrivi urierTobebis
dawyebamde gacilebiT ufro esTetikurni da saTnoni arian,
vidre am urTierTobebis Semdgom. isini seqsualuri Jinis
dakmayofilebis maraTonSi ebmebian da ukve veRarc ki amCne-
ven, rogori momxmarebluri suliskveTebiTY udgebian garSe-
mo myof adamianebs. siyvaruli maTTvis SiSveli sxeulis da-
ufleba xdeba, xolo siwminde — sakuTAari sasqeso organos
dakmayofileba.
Tumc isic minda aRvniSno, rom esTetika aranairad ar
ewinaaRmdegeba mamakacisa da qalis seqsualur urTierTo-
bebs, Tu igi urTierTgaugebrobis Cagrovili nawilis gane-
itralebas emsaxureba. magram aqac unda aRiniSnos is, rom
Tu aqti ganeitralebisaTvis CvevaSi gadava, adre Tu gvian,
isev im gadagvarebul formas miviRebT, sadac, aqtis monawi-
leTa mxridan funqcionaluri aspeqti mTlianad daviwyebas
miecema.
130
I. arsebuli materialuri an mentaluri garemos aRqmis,
anu urTierTgaugebrobis vizualuri
gamovlinebulobis obieqturad Sefasebis unari
es aris Zalian seriozuli safexuri, romelzedac gadas-
vlis Semdgom zeadamianur doneze gadasvla xdeba adamianTa
mier. vfiqrob, aq aSkarad ikiTxeba esTetikis wamyvani roli
da funqcia, Tumc, eTika udavod erT-EerTi umTavresi Semad-
geneli nawilia am safexuris Rrmad ganxilvisas.
rogorc albaT ukve xvdebiT, adamianis mier sakuTari
individualuri materialuri an mentaluri sxeulis marTvis
unari Semecnebuli da SegrZnebis doneze gaTavisebuli unda
iyos. gansaxilveli safexuris asaxsnelad raRac axalis Se-
motanasa da damkvidrebas namdvilad ar vapireb. vixelmZRva-
neleb imiT, rac aTi mcnebis saxeliTAAaa adamianTAaTvis cnobi-
li, ubralod, am mcnebaTa ufro xarisxobriv-funqcionalur
daxasiaTebas Sevecdebi. zogadad, SemiZlia giTxraT, rom aTi
mcneba zneobrivobis mowesrigebis saSualebad SegviZlia aR-
viqvaT adamianuri bunebis mqone arsebaTAaTvis. es zneobri-
vobis zeadamianuri gadasaxedidan, ufro esTetikis Sexedu-
lebaTa kanonikuri nusxaa e. w. qveadamianur ganyofilebaSi
arsebulTAaTvis, raTa, elementarulad, maT imis TvalnaTliv
garCeva SeZlon, Tu ra aris sasircxvilo.
aTi mcnebis nusxa, esTetikis umaRlesi donis gadasaxe-
didan (kanonikuri stili moRweuli pirvelwyarosi dacu-
lia):
1. me var ufali RmerTi Seni da ara iyvnen Senda RmerTni
ucxoni Cemsa gareSe;
2. ara hqmne Tavisa Senisa kerpi, arca yovelive msgavsni,
raodeni ars caTAa Sina-ze, raodeni ars qveyanasa zeda-
qve da raodeni ars wyalTAa Sina-qveSe qveyanasa. ara
Tayvansa scemde maT, arca msaxurobde maT;
3. ara moiRo saxeli RvTisa uflisa Senisa amaosa zeda;
4. moixsenie dRe igi SabaTi da wminda-hyav igi. eqvsi dRe
iqmode da hqmeni maT Sina yoveli saqme Seni, xolo dERe
igi meSvide SabaTi ars uflisa RvTisa Senisa;
5. pativi eci mamasa Sensa da dedasa Sensa, raTAa keTili
geyos Sen da dRegrZel iyve qveyanasa zeda;
131
6. ara (kac) hkla;
7. ara imruSo;
8. ara iparo;
9. ara cili swamo moyvassa Sensa wamebiTa cruiTa;
10. ara guli giTqmodes colisaTvis moyvasisa Senisa, ar
guli giYTqomdes saxlisaTvis moyvasisa Senisa, arc ya-
nisa misisa, arca monisa misisa, arca mxevalisa misisa,
arca xarisa misisa, arca karaulisa misisa, arca yovli-
sa misTvis, raica iyves moyvasisa Senisa.
es aTi mcneba Semdegi AaTi principis warmoebul Sedegad
SegviZlia aRviqvaT. anu, aTAi principi daedo maT safuZvlad.
1. maradiuli samyaros uwmindesi pirovnebis srulyo-
fil arsebad aRiareba da aRqma;
2. samyaroSi warmoqmnili `ego~-s cnebis aranairi for-
miT ar daSveba, ar SeSveba `me~-s cnebaSi;
3. arasrulyofilebis blokireba, gamijvna srulyofi-
lebisagan da misi srulyofilad gardaqmnis Zieba;
4. Tayvaniscema, yovelgvari piradi mosazrebis gareSe;
5. garemos Sesaxeb gacnobierebuli arsis gamWvirvaloba
da gacema;
6. gulaxdiloba;
7. didaqtika;
8. `kult(i)~-uri Tanamimdevruloba;
9. yofiTkmaroba;
10. nebisyofa.
es aTi principi, TAavis mxriv, warmoebulia da eyrdnoba
imas, rac moxseniebulia Svid niWAad sulwmidisa, romelTAa sa-
Wiro mimarTulebiT ganviTarebis Sedegad miiReba swored
cxra Sedegi suliwmidisa, rogorc samyaroSi arsebuli ur-
TierTgaugebrobis aRar arsebobis TvalsaCino niSani.
1. SiSi RvTisa;
2. RvTis msaxureba;
3. Zliereba;
4. ganzraxva;
5. mecniereba;
6. gulis-xmis-yofa;
7. sibrZne;
8. aRzrda;
132
9. gancxroma (`me~-s kontrolze uaris Tqma);
10. arseboba (`me~-s kontroli);
maSasadame, daviwyoT pirveli safexuris ganxilva, anu
imis, Tu adamianma rogor unda moaxerxos garemos obiqtu-
rad AAaRqma.
daviwyeb iqidan, rom amis saqmnelad adamiani ukve raRac
dones unda iyos miRweuli. am SemTxvevaSi, zneobrivi mo-
Txovnilebebis raRaca kriteriumebs ukve unda akmayofileb-
des. kerZod, misi mamakacuri sawyisis mier Zalauflebaze
uari unda iyos gamocxadebuli, xolo misi qaluri sawyisis
mier sakuTari pirovnebis kontroli unda xorcieldebodes
(rogorc gulisa da tvinis gamovlinebebi) da es imdenad bu-
nebrivad unda iyos gamjdari adamianSi, rom maTi srulyofi-
lad SesrulebisaTvis aranairi Zalisxmeva ar esaWiroebo-
des.
ufro gasagebs Tu gavxdiT, SeiZleba iTqvas, rom (pirve-
li safexuris dasakmayofileblad) esTetikis Sesabamisi
mcnebebidan mecxresa da meaTes ki ar unda asrulebdes, ub-
ralod maTi darRveva sakuTar pirovnebaSi warmoudgenlad
unda iyos miCneuli adamianSi. es TAavisTavad niSnavs imas, rom
adamianis materialur (an mentalur) sxeulSi transformi-
rebis procesi damTavrebuli unda iyos, anu sakuTar materi-
alur (an mentarul) sxeulSi cvlilebebis Setanis aucileb-
loba dasrulebulad unda gamocxaddes. es gaxlavT is auci-
lebeli pirobebi, romlebic saWiroa pirvel safexurze ga-
dasvlisaTvis sastarto pirobebis dasakmayofileblad.
es aris zedmiwevniT gonebismieri procesi, sadac TviT
iseTi didi faseulobebic ki, rogorebicaa kdemamosileba,
sifaqize, siwminde da bedniereba Zalian cotaa, Tumc, maTi
ar arsebobis SemTxvevaSi am safexurze moxvedra saerTod
SeuZlebelsa da utopiurs warmoadgens. es safexuri moicavs
civilizirebis donis aRqmas, rac am SemTxvevaSi gulisxmobs
ara marto sakuTAari individualuri sxeulis marTebuli
gziT marTvis unars, aramed mTeli materialuri gamovline-
bulobis marETebuli gziT GTviTgamovlinebis aRqmis unars.
esTetikur-zneobriv doneze unda moxdes imis gacnobie-
reba, Tu ra, rodis, sad, risTvis, ratom, vin, rogor da ram-
133
deni unda iqnas dafasebuliU ukve gacnobierebulobis Sede-
gad Camoyalibebuli zogadi cnobierebis safuZvelze gamov-
linebul garemoSi.
procesualurad es aris transformirebis procesis ga-
dasvla civilizirebis procesSi. piradad CemTvis es proce-
sualuri Sefaseba aris yvelaze maRAali rangisa im SefasebaTAa
nusxaSi, riTic saerTod SeiZleba daxasiaTdes es safexuri.
Tavad am donis TvalnaGTeli daxasiaTEeba ki esTetikis me-
7 da me-8 mcnebebiT aris moculi. isini avtomaturad moica-
ven me-9 da me-10 mcnebebs da maTi bunebriv donemde gaTAavise-
bis SEemTxvevaSi es bolo ori xazgasmiT aRniSvnis saWiroebi-
sa da maTi sakuTAar arsSi dafiqsirebis aucilebloba ubra-
lod qreba.
pirvel safexurze bunebrivi `ego~-s aRmofxvra xdeba
sakuTaAri `me~-s oTxive Semadgenel nawilSi (anu mTeli `me~)
gaTavisuflebulia, e. i. refleqsualurobisagan Tavisufa-
lia.
es yovelive aq imaSi gamoixateba, rom mTeli bunebrivi
`ego~-s ganxorcielebuli nawilis gverdidan Wvretis unari
gaaCnia ise, rom aravis da arafers ar miejaWvos da iq myofis
misken mimarTuli nebismieri urTierToba adekvaturi (saWi-
rod Sesabamisi) formiT daakmayofilos.
am safexurze yovlad dauSvebelia aqtiuroba sakuTari
pirovnebis mxridan. nebismier situacias is unda aRiqvamdes,
rogorc garemosTvis saWiro wamlis damzadebis saSualebas
misi Zirfesviani ganxilvis Sedegad. amdenad, is veranairi
formiT ver miejaWveba verafers da, miT umetes — veravis, da
arc imiT iqneba dainteresebuli, rom mas Tavad miejaWvos
vinme.
am safexurze yovlad dauSvebelia pasiurobac sakuTari
pirovnebis mxridan. man aucileblad unda misces sapasuxo
reaqcia mis mimarT Cadenil nebismier mniSvnelovan Tu um-
niDDDSvnelo qmedebas. Tumc TviTon arasodes ar unda iyos ini-
ciatori simyudrovis darDRvevisa, aranairi formiT. vinmes
daxmareba, gamojanmrTeleba (Tundac gacocxleba) an, piri-
qiT, xelis SeSla raimeSi, Rirsebis Selaxva (an Tundac mok-
vdineba) aq ganixileba rogorc sapasuxo reaqciis Dgamovline-
ba, romlis wamomwyebi da Semqmneli garemoa.
134
faqtiurad, es aris garemos gverdidan kvlevis mecnie-
reba da am kvlevis mimdinareobis procesSi movaleobrivi
kuTxidan, ufleba-movaleobrivi balansis dacva. es pasuxis-
mgeblobis aRqmis sanimuDESo magaliTs warmoadgens uklebliv
yvelasTvis da yvelaferisaTvis xelovnuri `ego~-s gamovli-
nebulobis mTels diapazonSi.
o vinc viRacaze an raRacaze uflebas iRebs da am ufle-
bis Sesabamis movaleobas ar iTavisebs, Tavis gakerpebas
axdens.
o vinc viRacaze an raRacaze movaleobas iRebs da am mo-
valeobis Sesabamis uflebas ar moiTxovs, Tavisdaune-
buradac ki, kerpis DTayvanismcemeli xdeba.
ai, am ori tendenciis mizezTa aRweris, aRqmisa da gan-
kuTvnebis suliskveTebiTaa ganmsWvaluli am pirveli safe-
xuris funqcionaluri arsi da esaa faqtiurad misi daniSnu-
leba. mentalur doneze, es sakuTaAri konstituciuri mdgo-
mareobis gansazRvraa am ori tendenciiTA mcxovreblebTan
Tanaarsebobis pirobebSi. es aris avadmyofobisaTvis diagno-
zis dasmisa da gankurnebis saSualebis damzadebisa da mice-
mis (wamlis) fenomenis gamovlineba mTEeli arsebuli sazoga-
doebisaTvis.
am fenomenis TvalnaTeli gamoxatulebis magaliTad Se-
miZlia moviyvano RvTis Zis, ieso qristed movlinebis, misi
cxovrebisa da saqmianobis periodi. is adamianebSi swored am
pasuxismgeblobaze koncentrirebisa da misi zedmiwevniT
dacvis danergvisTvis iyo CamobrZanebuli dedamiwaze.
yvelaze saintereso kiTxva ki, mainc (yovel SemTxvevaSi —
piradad CemTvis) aris is, Tu ratom aris es yovelive gan-
(r)wmendili `me~-s emociuri nawilis gamovlineba? — pasuxi am
kiTxvisa SemdgomSi mdgomareobs: es yovelive, vfiqrob, aSka-
rad keTilSobiluri survilebidan gamomdinareobs. magram,
rogorc daorsulebuli qali cxra Tveze adre da verc cxra
Tveze met droSi ver gaaCens bavSvs, iseve sazogadoeba erTi
mTliani ciklis mier gansazRvrul droze adre ver SeZlebs
xelovnuri `ego~-sgan gaTavisuflebas. mTeli gemo am proce-
sisa ki imaSi mdgomareobs, rom TviT am pasuxismgeblobis dam-
kvidrebis msurveli Tavisufldeba Warbi daxmarebis, brma si-
keBTis qmnis survilisagan da iZens iseT uZvirfases Tvisebas,
135
rogoricaa gandegilobis dacva xelovnur `ego~-sTan mimar-
TebaSi. amis saSualebiT TviTon mxolod pasiuri monawilea
mimdinare movlenebisa da sruliad kmayofildeba movlene-
bis defaqto gamovlinebis WeSmarit mizezTa aRnusxviTa da
aRqmiT. am aRqmis procesSi ki masSi avtomaturad aRmoif-
xvreba bunebrivi `ego~, rac, Tavis siRrmiseul aRqmaSi, sxva
araferia, Tu ara imaze meti informaciis miwodeba am infor-
maciis (adre Tu gvian) amTvisebeli adresatisTvis, vidre mas
amis ase erTbaSad adaptaciis unari gaaCnia. amonaxsni am amo-
canisa ki imaSi mdgomareobs, rom unda mieces zustad im xa-
risxisa da raodenobis informacia, romelic am e. w. adre-
sats TAavad WeSmaritad surs.
aqve, aucileblad minda aRvniSno: RvTis Zis Sedareba
Cveulebriv, rigiT individualur sulebTAan pirdapiri mkre-
xeloba iqneboda, rameTu is, rac man Camoitana da daamkviDdra
dedamiwaze, ieso qristed yofnis periodSi, sworedac rom
erTi mTliani ciklisTvis Sesabamisobidan gamomdinareobda
da saWirod gansazRvrul drosa da adgilze moxda. Cemi da-
bejiTebiTi Txovna iqneba: nuravin gabedavT SeedaroT
RmerTs, iqneba es mama RmerTi, suliwmida, RvTis ZEe Tu RvTis
asuli. me, ubralod, minda gagafrTxiloT, BECemi vali movixa-
do, magram rasac moimkiT, sakuTAar Tavs unda daabraloT.
rac Seexeba am safexurisTvis Sesabamis ieso qristes mi-
er mowodebul codnas, getyviT, rom man pirdapir ganucxada
adamianebs, rom aziara im codnas, risi miRebisa da aRqmis
unaric gaaCndaT im konkretul epoqalur drosa da adgilze.
man pirdapir ganucxada adamianebs, rom im informaciaze
mets ubralod ver itvirTAavdnen isini, vidre miawoda adamia-
nebs Tanacxovrebis dros. rodesac israelis moZRvrad wo-
debulma nikodemosma sTxova, misTvis im epoqaSi gacnobiere-
bul codnaze meti codna gaeziarebina misTvis, ieso qristes
kiTxviT mimarTa: `rogor SeiZleba zrdasruli adamiani
imave cxovrebaSi xelaxla iSvaso?~ — aseTi pasuxi miiRo:
`WeSmaritad, WeSmaritad geubnebi Sen: vlaparakob imis Se-
saxeb, rac gvinaxavs, magram Tqven ver RebulobT Cvens
mowmobas. Tu miwierze giTxariT da ar gwamT, rogor iwa-
mebT zeciurze rom giTxraT?~ (axali aRqma).
136
es yovelive aris am safexuris qvakuTxedi da mimdinare
droisBa da adgilisaTvis Sesabamis aRzrdasa da sibrZnis cne-
baTa srulyofilad dakmayofilebas moiTxovs.
imisaTvis, rom gankiTxvis survilis tyveobaSi ar aRmoC-
ndes, adamianma sakuTari materialuri an mentaluri sxeuli-
dan gamowveuli SedarebiTobiT zomvas erTxel da samuda-
mod unda daaRwios Tavi. winaaRmdeg SemTxvevaSi, igi veras-
gziT ver Seva iq, rasac am pirveli safexuris moTxovnebis
dakmayofileba moicavs TAavis cnobier arsSi.
am safexuris wamyvani gageba sruliad safuZvlianadaa
didaqtikuri swavleba, romlis saSualebiTac kulturi Ta-
namimdevruloba unda iqnas gadmocemuli, magram didaqtika
arasodes ar unda gadaizardos aRsazrdelis interesebis
calmxriv gansazRvraSi aRmzrdelis gadasaxedidan danaxul-
Si da aRsazrdelis neba-survilTa nawilobriv ignorirebaSi
(romelic aucileblad gadaizrdeba absolutur, srul igno-
rirebaSi). me-8 mcneba (ar iparo) am gadasaxedidan moiazrebs
imas, rom vinc sakuTari aRzrdisTvis Zalisxmevasa da nebis-
yofas daiSurebs, Tavis pirovnebas arTmevs saukeTesos, rac
ki SeiZleba, rom miiRos. me-7 mcneba (ar imruSo), am gadasaxe-
didan, moiazrebs imas, rom vinc sxvaTa aRzrdisaTvis Warb
Zalisxmevas da daukmayofilebulobas gamoavlens, sakuTar
pirovnebas moaxvevs sxvas. is yvelaze sanukvarsa da saukeTe-
sos naZaladevobisa da ZneladaRsazrdelobis mantias moas-
xams.
sibrZne imaSi ki ar mdgomareobs, rom adamianma Zalian
bevri raime icis AZalian bevris Sesaxeb.
adamiani mxolod maSin SeiZleba iwodos brZenad, rode-
sac man icis ra, rodis, sad, risTvis, ratom, visTvis, rogor
da ramdeni gasces (da, ueWvelad es unda iyos is, rac WeSmari-
tad saWiroa da gasacemia).
aRzrdilad ki mxolod maSin SeiZleba iwodos adamiani,
rodesac man icis ra, rodis, sad, risTvis, ratom, visgan, ro-
gor da ramdeni miiRos. (da ueWvelad es unda iyos is, rac
WeSmaritad saWiroa da misaRebia).
es safexuri gaxlavT WeSmariti ndobis pirveli safexu-
ris (emociebis WeSmaritad miznobrivad mimarTvis) gamovli-
neba esTAetikur da zneobriv aspeqtebSi.
137
II. arsebuli materialuri da mentaluri garemos marTvaSi
monawileobis uflebis miReba
arsebul materialur (an mentalur) garemoSi mimdinare
procesebis marTvaSi monawileobis miRebis survili adamian-
Si erT-EerTi uZlieresi instinqtia da mis `me~-Si bunebrivi
`ego~-s ambiciur nawils warmoadgens. magram uflebis miRe-
bisTvis sruliad unda iyos aRqmuli da daculi adamianis mi-
er am uflebis Sesabamisi, Sesatyvisi movaleoba.
am mmarTvelobaSi monawileobis uflebis miRebis survi-
li aranairad ar warmoadgens, Tavisi WeSmariti gagebiT, ga-
remoze Zalauflebis miRebis survils. vinc amas aseTad ver
aRiqvams, verasdros gaxdeba garemos saWiro da sasurveli
gziT mimarTvis saqmeSi damxmare. ufro metsac ki getyviT,
yvelaferi piriqiT xdeba. igi xelisSemSleli da WeSmariti
gzidan sapirispiro mimarTulebiT warmmarTveli Zalis Ta-
namdebi gaxdeba. es ufleba Tavis TavSi moiazrebs adamianis
mier sikeTis, WeSmaritad sakeTeblis keTebas garemosTvis.
am SemTxvevaSi, ise rogorc arasodes, unda aRiqvas adami-
anma, rom is mxolod saSualeba unda iyos da saSualebad unda
aRiqvamdes sakuTar pirovnebas da erTaderT momqmedad (Ta-
visze daqvemdebarebul nawilTan mimarTebaSi), Tundac
mTelma materialurma samyarom igi erTaderT mmarTvelad,
mefed, kerpad aRiaros. winaaRmdeg SemTxvevaSi didi ubedu-
rebebi da sulieri ukusvla ar ascdeba mTel garemosa da Ta-
vad am gayoyoCebul, umecrebaSi gadasul adamians.
es aris urTulesi da umaRlesi gamocda adamianisaTvis
zogadad da, misi Rirseulad gadalaxvis Semdgom, adamiani
udides pativs imsaxurebs gangebis mxridan. igi caTAa sasufe-
velSi an TviT zecaSic ki SeiZleba iqnas gadayvanili da miRe-
buli.
faqtiurad, am safexurze gadasuli adamiani (iseve ro-
gorc winamdebare) ukve zeadamianad SeiZleba iqnas moxsenie-
buli yovelgvari SiSisa da mkrexelobis SegrZnebis gareSe.
is adamianebisTvisac ki zeadamianad aris miCneuli, anu arse-
bul pirvelqmnil adamianur bunebaze maRla damdgar evolu-
cirebul-gakeTilSobilebul arsebad da rogorc nefe-pa-
tarZali irTveba qorwilis win, isea morTuli aseTi adamiani
138
sulierad, raTa sulier samyaroSi sakuTaAri individisTvis
WeSmaritad sapatio adgili daikavos iq, sadac gangebis mier
misTvis obieqturad iqneba gankuTvnili da gamoyofili.
adamianebis mier Secdomebis daSveba cxovrebis ganmav-
lobaSi, Tundac idealurad marTebuli svlis SemTxvevaSic
ki, gardauvali procesia, magram maTi etapobrivi aRmofxvra
am Secdomebs, anu mcdar Sexedulebebs, WeSmaritebis Secno-
bad da aRqmad gardaqmnis. ai, es safexuri aris is bolo, uka-
naskneli safexuri, romelzec adamianma sasurvelia da saWi-
roa, rom Secdomebi aRar Caidinos da veRar dauSvas. aq Cade-
nili Secdoma xom mTels garemos azianebs. gamodis, rom am
safexurze adamianma adamianuri donis potenciuri pozitiu-
robis dacvis maqsimums unda miaRwios, gaxdes `mwife nayofi~
da rogorc erTi anTEebuli sanTliT uamravi jer ar anTebu-
lis anTeba SeiZleba, ise aanTos yvelas guli, vinc misi gan-
mgeblobis qveS iqneba uSualod.
iyo marTebuli — ai, ra aris mTavari marTvaSi monawileo-
bis uflebis mimRebisaTvis. Tu iqnebi marTebuli (WeSmariti
codnisa da WeSmariti TAanagrZnobis gziT mavali), iqnebi mar-
Tali; Tu iqnebi marTali, ar iqneba SenSi Tundac erTi misxa-
li tyuilisa da simarTlesa da samarTals daamkvidreb Seni
gangebulobis sazRvrebSi. samarTAali ki TAavad amoZirkvavs
SuRls, dapirispirebas, sicrues, gzamrudobas, SiSs, gautan-
lobas, sasowarkveTAas, urwmunoebasa da a. S. da a. S. damkvid-
rdeba urTierTgagebis survili, simarTlisa da samarTlis
uzenaesoba, TaAnadgomisa da Rirseulobisken swrafva. adami-
anebi aRar iqnebian upiratesobis mopovebisken midrekilni,
garSemo iqneba mSvidoba da siyvaruli.
rac yvelaze mTAavaria, adamianebi ecdebian mibaZon Tavis-
ze WeSmaritad ukeTes adamianebs da ukeTesoba ar iqneba azo-
mili TAanamdebobis sakuTAar interesebSi sarfianad (gavleni-
anobisaTvis) gamoyenebiT, materialuri dovlaTiT, fiziku-
ri ZalmomreobiT, daSinebis unariT, `sqelkanianobiT~ da
a. S., rameTu, rac ufro maRal socialur Tu TAanamdebobriv
safexurze iqneba adamiani, miT ufro didi iqneba masze gapi-
rovnebuli pasuxismgebloba da nebismieri, vinc gazrdis
TAavis arsSi WeSmariti pasuxismgeblobis grZnobas, aucileb-
lad miaRwevs warmatebas im mimarTulebiT, saiTAac moisur-
139
vebs da imxelaze, ramxelazec misi pasuxismgebloba gaizrde-
ba; e. i. sazogadoebaSi waxalisebuli iqneba sulieri sizarma-
cisa da sijiutis aRmofxvra.
SeiZleba vinmes es sulelur ocnebad moeCvenos, magram
me minda giTxraT, rom es sistema, aseTi tipis mmarTveloba
da mmarTvelebi male dedamiwazec ki movlen da Tqven yvela-
ni Tavad SeZlebT am yvelafris danaxvasa da gagebas. es imaze
malec ki moxdeba, vidre Tqven es warmogidgeniaT.
es yovelive esTetikur-zneobrivi formaciuli gamovli-
nebaa am meore safexuris arsobrivi raobisa. me imiTac ki Se-
vigrZnob bednierebas, rom axla amas vwer, rameTu ara marto
vwer, me amas vxedav, me es mesmis, me amas SevigrZnob. Tqven
verc ki warmoidgenT, es ra mdgomareobaa... da es yvelaferi
zemodan, mmarTvelobiTi rgolidan unda gamomdinareobdes,
SegrZneba unda ganagebdes garemos da ara xelovnuri imiti-
rebuli frazebi, ara iluziuri, utopiuri idea Tanasworuf-
lebianobisa da Tanaswormovaleobianobisa an ufro marti-
vad rom vTqvaT, idea TAanasworobisa. SeuZlebelia, ori ada-
mianic ki ipovoT, romelic Tanaswori iqneba an erTmaneTTan
mimarTebaSi, an miwier kanonebTan mimarTebaSi, an Tundac su-
lier kanonebTan mimarTebaSi. yvelasTvis sulieri da miwie-
ri kanonebi unda iyos uzenaesi da adamianebi erTmaneTs Ta-
nasworobaSi ar unda ecilebodnen, radgan swored es Sobs
SuRlsa da dapirispirebas.
an vis atyuebT adamianebo, sakuTar Tavebs? viTom Tqvens
mier arCeuli mmarTvelebi (partiis Tavjdomare iqneba, par-
lamentis deputati Tu prezidenti) Tqveni pirovnebebis
TAanasworebad migaCniaT? da arc unda iyoT, magram ratom
gindaT, icxovroT am suleluri tyuilebiT. mmarTveli am
gziT mosuli xom yovelTvis Tqvenze uaresi iqneba anu pasu-
xismgeblobis SegrZneba sul mcire da mcire gaxdeba, vidre
sul bolomde ar gaqreba da TqvenSi arsebuli adamianuri bu-
nebidan rodesac saerTod aRaraferi darCeba, maSin nebismie-
ri dabali ierarqiis cocxali arseba Tqvenze gacilebiT uke-
Tesi gaxdeba da Tqven ki, pasuxismgebloba da Segnebadakar-
gul arsebebs, ar agcdebaT da arc unda agcdeT is, rasac
obieqturi Sefasebis safuZvelze daimsaxurebT.
140
ra Tqma unda, admianebSi Canergil, zombirebul msof-
lmxedvelobaze me amiT albaT did zegavlenas ver movaxden
da rom movaxdino kidec es didi-didi pirvel SemxvedrTan
dalaparakebamde gahyvebaT, magram mainc mimaCnia, rom maSin,
rodesac kritikuli momenti dadgena dedamiwaze, iqneba ra-
RacaSi wagexmaroT es naweri. arasodes ar aris gvian, adamian-
ma xelaxla daiwyos cxovreba, Tundac sikvdilamde erTi mea-
sedi wamiT adre.
axla ki am safexuris mcnebaTAa doneze ganxilva daviw-
yoT. Tu mokle formulirebiT gadmovcemT, es safexuri aris
sakuTari individualuri sxeulis civilizirebulobis
mdgomareobidan harmonizirebulobis mdgomareobaSi gaday-
vanis saSualeba. ufro martivi eniT Tu vityviT, es aris ma-
terialuri xiblisagan, materialuri refleqsualurobidan,
xelovnuri `ego~-sgan srulad gaTavisuflebis saSualeba. es
yovelive ki imaSi iqneba gamoxatuli, rom materialur gare-
mosTan kontaqtic ki ver SeZlebs adamianis siamovnebis miRe-
bis survilSi CaTrevas WeSmaritebis darRvevis fasad. igi
Tavisi gulis-xmis-yofiT xelmZRvanelobs ukve. imisaTvis,
rom es SeZlos, adamiani am safexurze yovelTvis, yvelgan da
yvelasTan gulaxdili unda iyos. nebismieri dafaruli, dama-
luli, gulSi Caxveuli ram, Tundac sul umniSvneloc ki,
mkvlelobis doneze ganixileba. ikvleba simarTle, rac adre
Tu gvian siZulvilamde miiyvans nebismiers. es, adamianis qa-
luri sawyisisTvis am safexurze uzenaesi kanoni unda iyos,
xolo adamianis mamakacuri sawyisisTvis uzenaes kanonad me-5
mcneba Semodis esTetikur-zneobrivi donisa. es aris gare-
mos Sesaxeb ukve gacnobierebuli nawilis umwikvlo pativis-
cema, gamWvirvaloba da sxvaTaTvis gaziareba. am sxvaTAaTvis
es codna garemos Sesaxeb, faqtiurad, mecnierebad iqneba aR-
qmuli, mecnierebad, rogorc codnad garemos vizualuri na-
wilis Sesaxeb.
albaT dagainteresebT, ra SuaSia aq mama da deda (me-5
mcnebaSi citirebuls vgulisxmob). saqme imaSia, rom adamia-
nis mier garemos Sesaxeb umwikvlod Secnobili codna swo-
red mSoblebis codnas moicavs zedmiwevniT. winaaRmdeg Sem-
TxvevaSi, adamiani maT Svilad ver daibadeboda (es Tema kar-
141
gadaa gaSlili Cemi pirveli wignis, `faseulobaTa anbanis~
meore Tavis qveTavSi `Svilebi~).
e. i. am safexurze xdeba adamianis koncentrireba me-5 da
me-6 mcnebebze da is aq gadmoerTveba me-7 da me-8 mcnebebi-
dan. aqac getyviT, rom me-5 da me-6 mcnebebs srulyofilad
Sesrulebis SemTxvevaSi Tqven srulyofilad SeZlebT V,
VI,VII, VIII, IX da X mcnebebis dacvas. amis Sedegad adamiani
mTlianad daasrulebs adamianuri bunebisTvis Sesabamis es-
Tetikur-zneobrivi maqsimaluri moTxovnilebebis dakmayo-
filebas da e. w. zeadamianuri bunebidan ufro maRal ierar-
qiul safexurze (cocxal, cxovel bunebaSi) gadasvlis uf-
lebas moipovebs. sruliad ar gamikvirdeba, Tu es yovelive,
rasac axla vwer, gaugebrad moeCveneba adamianTa absolu-
tur umravlesobas, magram maTgan Tundac erTisaTvisac Tu
iqneba es sasicocxlo interesebis matarebeli, mimaCnia, rom
amaze ukeTess verafers vizamdi. momiteveT, magram me isini
ufro maintereseben, maT xom dedamiwaze TiTqmis veravin da,
Segnebuladac ki, aravin ar exmareba. gansakuTrebiT, es
problematur sakiTxs dRes-dReisobiT warmoadgens, rode-
sac Zalauflebis mopoveba yovelgvari umsgavso gziT gaxda
SesaZlebeli da piriqiT — Rirseuli gziT damsaxurebuli Za-
lauflebis miReba sruliad SeuZlebelic ki gaxda.
es Zalian male, uaxloes momavalSi Seicvleba da, Zalian
moxaruli viqnebi, Tu am gardauvali areulobis procesSi es
wigni Rirseul adamianebs WeSmarit gzaze dayenebaSi serio-
zul daxmarebas gauwevs. vfiqrob, gangeba Tavad gansazRvravs
am wignis bed-iRbals. ai, sakuTAari bed-iRbali namdvilad in-
dividualurad TiToeuli adamianis gadasawyveti gaxdeba.
saboloo daskvnis saxiT am safexuris garSemo ki SeiZle-
ba iTqvas, rom misi srulyofilad saWirod gavlis SemTxveva-
Si nebismieri adamiani TviT suliwmidis mier unda iqnas aRia-
rebuli adamianuri bunebisTvis maqsimaluri moTxovnebis
srulyofilad Semsruleblad da Tu raime anomaliur, katas-
troful sisuleles ar Caidens, samudamod daimkvidrebs ad-
gils sulier samyaroSi. es uzarmazari warmatebaa adamiani-
saTvis.
suliwmida, uxeSad rom vTqvaT, dedaa absoluturad yve-
laferi gamovlinebulisa (droebiT gamovlinebulobas vgu-
142
lisxmob) da rodesac Zalian didi nawili gamouvlenel mdgo-
mareobaSi gadava, erTgvar Zils miecema, raRaca nawili ki sa-
erTod saSinel yofaSi aRmoCndeba, rac imaSi gamoixateba,
rom usaSvelod didi drois ganmavlobaSi absoluturi
srulyofilebis sazRvrebidan iqneba gaZevebuli; am safexu-
ris gamvleli adamianebi sruliad gamovlinebul mdgomareo-
baSi, adamianebisaTvis warmoudenel bednier mdgomareobaSi
iqnebian.
momiteveT, magram amis axla aq danaxveba, ubralod, SeuZ-
lebelia. magram damerwmuneYT, Tqven Tavad dainaxavT am yove-
lives cnobierebis TvalebiT, Tu am safexurisaTvis Sesaba-
mis codnasa da moTxovnebs daakmayofilebT da aranairi xib-
lisaTvis ar daarRvevT, vidre dedamiwaze materialur sxe-
ulSi iqnebiT. rac SEeexeba am safexuris gamovlinebasa da
xedvas adamianis cxovrebaSi, miuxedavad misi mxridan Zala-
uflebis survilis ar qonisa, igi materialuri garemos mxri-
dan rCeul da Rirseul adamianTa ricxvSi aRiqmeba.
materialuri da mentaluri garemos marTvaSi monawile-
obis ufleba moiazrebs am garmosTvis WeSmaritad saWiro da
sasurveli materialuri codnis gaziarebas. uflebamosile-
baminiWebuli adamiani unda iyos Tavis ganmgeblobaSi gapi-
rovnebuli garemos gemovnebis daxvewisa da Segnebis awevis
interesiT dakavebuli. am procesSi man aucileblad unda da-
icvas idealurobasTan miaxloebuli zomiereba da amave
dros unda iyos gulaxdili yovelTvis, yvelgan da yvela-
ferSi. Tu procesis mimdinareobisas adamiani koreqtulobas
ver daicavs, mwyobridan gamova da uxeSobaze gadava, es unda
iyos niSani imisa, rom raRac Warbi, zedmeti Semoaqvs garemos
cxovrebaSi. Tu, piriqiT, maameblobasa da mliqvnelobas Se-
ecdeba, amiT adamiani unda mixvdes, rom imaze naklebi Semo-
aqvs garemos cxovrebaSi, vidre es mas evaleba.
maSin, rodesac adamiani sakuTari individualuri inte-
resebis uzrunvelyofisTvis gamoiyenebs masze gapirovne-
bul uflebebs, maSin am adamians veRarafers gaagebinebT, ra-
meTu, igi siamovnebis xibliT avxorcobas hyavs TAavisze mi-
jaWvuli da amdeni wvalebiT miRweul warmatebas Tavisive
xeliT `yris wyalSi~.
143
III. erTiani cnobierebis mentalitetis aRqma
WeSmarit rwmenas (am SemTxvevaSi WeSmaritad srulyofil
codnas bunebrivi `ego~-s gamovlinebulobis Sesaxeb) mi-
iREebs is, visSic iqneba WeSmariti ndoba (am SemTxvevaSi su-
liwmidis obieqturi aRqma). aq laparakia ukve ara adamianur
an zeadamianur, aramed cxovelmyofel, cocxal bunebaze. es
aSkarad RvTiuri bunebaa, magram terminebiT realobis gad-
mocemis aRreva rom ar moxdes, jobs aqve ganvsazRvroT: es
aris absolutis qaluri sawyisis warmomadgenlobiTi nawi-
lis raobis axsnis mcdeloba. es sawyisi, Zalian uxeSad Tu mo-
vixseniebT, mTels warsuls ganagebs, usasrulod Soreuli
warsulidan moyolebuli. aq am doneze yvelaferi metisme-
tad sxvanairia da misi gadmocema metismetad rTul amocanas
warmoadgens. amas samoTxes ver Seadareb, ver Seadareb ie-
rarqiulad ufro maRal mdgomareobasac. TviTon samoTxe am
donis patara namcecs warmoadgens da mTlianad mis intere-
sebs emsaxureba. es esTetikis akademiuri saxiT gamovlinebu-
lobas warmoadgens. is imdenad mSvenieria da umanko, rom aq
moxvedris Semdgom cnobiereba Tavisdauneburad erTgvari
gamouvlineblobis suliskveTebiT imsWvaleba, rom raime
uxeSi qmedebiT SemTxveviT araferi ar daezianebinos.
ai, am doneze Sesvlis uflebis miRebis Sesaxeb mogviT-
xrobs es safexuri. cxovelmyofeli buneba aris iq, sadac
xdeba yvelaferi saukeTesosa da Rirebulis dafiqsireba,
daleqva da erTgvar savaned Camoyalibeba. albaT unda dame-
TanxmoT, rom arasdros araferi ukvalod ar ikargeba. Tqven
warmoidgineYT, ra SegrZneba dageuflebaT rodesme sadme ar-
sebuli yvelaferi mSvenieri da saukeTeso erTAad Sekrebili
erTianad, erTbaSad rom ixiloT. warmoidgineT ramxela
umecrebaa cocxali arsebis mier gamovlinebuli, rodesac am
yovelivesTvis dawesebul umaRles pirovnebas sakuTari
egoisturi survilebis ganxorcielebiT anTebuli ar afa-
sebs jerovnad da ufro metic, masTan dapirispirebasac ki,
bedavs da cdilobs. me sulac ar mikvirs, rom metismetad ga-
TaAvxedebuli pirovnebebi droTAa ganmavlobaSi kosmiur na-
gavsayrelze amohyofen xolme Tavs. Semdgom am nagavs bev-
rjer mouwevs mikroskopul doneze gadamuSaveba da im pi-
144
rovnebebis mTlianad daSla, pirovnulobis anulireba. is
vinc sakuTari individualurobis gavlenis gazrdiT iyo da-
kavebuli da warmoudgenlad did Zalisxmevas axmarda amas,
saboloo jamSi, mTlianad hkargavs am individualurobas.
visac es idea gamoZravebT, Tu ase gsurT gaagrZeloT
Tqveni gza, me minda ukve gavTaAvisuflde im survilisagan,
rom rogorme mogabrunoT am gzidan. me mimaCnia, rom amis-
Tvis sakmarisi Sroma maqvs gaweuli. minda giTxraT, rom amie-
ridan me Tqvenze aRar vizruneb da sakuTari sulis da Tun-
dac sakuTari sxeulis (vidre dedamiwaze vimyofebi) safuZ-
vliani, funqcionaluri interesebis ganxoricielebiYYYYT dav-
saqmdebi. Tu vinmes gsurT Cemi da Cemnairebis daxmareba mii-
RoT, keTili inebeT, aiReT Cveni wignebi da masSi Cadebuli
sulikveTYebiT ganimsWvaleT! me Tqven damRaleT, batonebo,
da qalbatonebo, sakuTari uazrobis frqveviTa da umizno
cxovrebiT. me minda seriozulad ganvacxado, rom me Tqven
aRar mainteresebT. amiT sruliad gavTavisufldebi dace-
misken midrekili orientaciis damokidebulebisagan, anu
gavTavisufldebi materialur samyaroze damokidebulebi-
sagan — ai, aseTi midgoma (aSkarad emociuri) SeiZleba mar-
Tlac gaxdes materialuri samyaros damokidebulebisagan
gaTAavisuflebis saSualeba, magram garantirebulad SeiZle-
ba iTqvas, rom es mxolod droebiTi iqneba. es gaTaAvisufleba
iqamde ver moxdeba, vidre cocxali arseba, sxvaTa dadanaSau-
lebis nacvlad, sakuTar Tavs ar ganixilavs obieqturi Tva-
lebiT da ar aRiarebs, rom materialur samyaroSi igi swo-
red sakuTAari individualurobis gavlenis gamovlinebisa da
gazrdis survilma moiyvana da ara raime sxvam. es aris erTa-
derTi gza, romliTac SeiZleba erTian cnobierebaSi dabru-
neba da am cnobierebis mentalitetis aRqma.
axla ki, es safexuri mcnebaTa doneze ganvixiloT. esTe-
tikur-zneobrivi ganmsazRvreli mcnebebidan am safexurs mi-
esadageba me-3 da me-4 mcneba.
me-3 mcneba iqneba e. w. mamakacuri sawyisis saqmianobis ga-
momxatveli am donisaTvis saerTod da ase gamoiTqmis:
ara moiRo RvTisa uflisa saxeli amaosa zeda.
me-3 principi aris:
145
arasrulyofilebis blokireba, gamijvna arasrulyofi-
lebisagan da misi srulyofilebad gardaqmnis Zieba.
me-3 niWi suliwmidisa ki gaxlavT:
Zliereba.
me-4 mcneba iqneba e. w. qaluri sawyisis saqmianobis gamom-
xatveli da ase gamoiTqmis:
moixsenie dRe igi SabaTi da wminda hyav igi, eqvsi dRe iq-
mode da hqmeni maT Sina yoveli saqme Seni, xolo dRe igi meS-
vide SabaTi ars uflisa RvTisa Senisa.
me-4 principi aris:
Tayvaniscema yovelgvari piradi mosazrebis gareSe.
me-4 niWi suliwmidisa ki gaxlavT:
ganzraxva.
am mcnebebsa da maT Sesabamis principebze gadmosvla un-
da moxdes me-5 da me-6 mcnebebidan. agreTve minda aRvniSno
is, rom am cocxal arsebas harmonizirebuloba gavlili aqvs
da transtendencirebaze gadadis. vfiqrob, amis ufro daw-
vrilebiT axsna namdvilad Rirs.
harmonizirebuloba cocxali arsebisa imaSi mdgomare-
obs, rom mTlianad daixarja igi im garemosTvis, romelic
gangebam ganusazRvra da, TAavis mxriv, SesaZlo daxmarebis
maqsimumi gaiRo. amis safuZvelze cocxal arsebas, rogorc
individs gangebis mier eZEEleva ufleba ufro maRal safexur-
ze gadainacvlos (ra Tqma unda, Tu is garemos ar miejaWva da
es zesvla surs). aq mas eZleva Sansi, srulad Seicnos buneb-
rivi `ego~-s arsi esTeYtikisa da zneobrivobis gadasaxedidan.
faqtiurad, es arseba evolucias ganicdis, magram es evolu-
cirebaze ara koncentrirebuli, TavisTavadi, bunebrivi evo-
luciis gamoxatuli forma gaxlavT. is ufro transul mdgo-
mareobas ganicdis, vidre winsvlis tendencias. es transcen-
dencireba cocxali arsebis erTian cnobierebasTan urTier-
Tobis, misi aRqmis saSualeba xdeba da ara pasiuri siamovne-
bis miRebis procesi.
am safexuris qveda Skalis damcveli e. w. qaluri sawyisis
gamomxatveli me-4 mcneba da misi Sesabamisi me-4 principi uz-
runvelyofen cocxali arsebis ar dacemas qveda ierarqiul
146
safexurze, amjerad, adamianur bunebaSi ar gadasvlas. amis
mSvenieri gamomxatveli gaxlavT e. w. me-4 niWi suliwmidisa
anu ganzraxva. rac ar unda moxdes cocxali arsebis cnobie-
rebaSi (magaliTAad: ucabedi aRfrTovaneba an aRSfoTeba),
masSi ukve arsebobs am SegrZnebis Sinaganad Sekavebis unari.
miuxedavad momentaluri Sida afeTqebisa erTiani Sida cno-
bieruli sistema marTavs da aTvinierebs am afeTqebas da mas
gareT gamoSvebis uflebas ar aZlevs. me vTvli, rom es erT-
erTi unikaluri Tvisebaa, romelic uzrunvelyofs sakuTAari
individis marTvis unars nebismier situaciaSi. ukve amaze
dayrdnobiT SegviZlia vilaparakoT me-4 principis mniSvne-
lobaze, anu TAayvaniscemaze piradi mosazrebebis miuxedavad.
es Tviseba iseve rogorc ganzraxva, mTeli Sida erTiani cno-
bierebis impulsurobis marTvis brwyinvale saSualebaa. ase
martivad, xelaRebiT veranairad veRar moxerxdeba warsul-
Si damkvidrebuli TAayvaniscemis obieqtisa Tu TAayvaniscemis
cnebis ignorireba. xdeba Sida skurpulozuri ganxilva, yve-
la mxridan Sexedva da am procesSi impulsis provokaciuli
muxti nel-nela gaiwoveba.
faqtiurad, moxdeba bunebrivi `ego~-s aRmofxvra sa-
kuTAari `me~-s gonebismier nawilSi. es exeba rogorc am safe-
xuris e. w. qaluri sawyisis dones, iseve safexuris e. w. mamaka-
curi sawyisis dones.
TviTon me-4 mcnebis raobaze Tu SevCerdebiT, vityvi,
rom es adamianebisTvis aris Semotanili da adamianuri bune-
bis mqone arsebebi (adamianebi, romlebmac adamianuri buneba
ar dakarges da ufro gaizardnen) am mcnebis dacviT, mudmi-
vad kontaqtSi iqnebian suliwmidasTan da mis pirad warmo-
madgenlebTan da monuri an satanuri bunebis miRebas gada-
urCebian, aRAar moxvdebian spekulaciuri codnis zegavlenis
qveS da am codnis tyveobaSi.
axla ki, modiT, ganvixiloT am safexuris zeda Skalis
damcveli e. w. mamakacuri sawyisis gamomxatveli me-3 mcneba
da misi Sesabamisi me-3 principi da me-3 niWi suliwmidisa, ma-
Ti funqcionaluri raobis gadasaxedidan. isini namdvilad
arin universaluri damcvelebi cocxali arsebisa yovelgva-
ri zedmetobisagan. vnaxoT raSi gamoixateba es dacva.
147
erTgvari bunebrivi mokrZalebis qonis aucilebloba
ikiTxeba Tavad me-3 mcnebaSi (ara moiRo RvTisa uflisa saxe-
li amaosa zeda). anu Tu cocxali arseba ufals mimarTAvs, Se-
awuxebs mas sakuTAari cnobiswadilis dasakmayofileblad, es
marTla Rirebuli unda iyos. sainteresoa rogorRa ganvsaz-
Rvro, ra aris es Rirebuli? uflisaTvis xom ver iqneba Rire-
buli es, rameTu misTvis is yovelive, rac am cocxali arsebi-
dan momdinareobs, absoluturad da zedmiwevniT gacnobie-
rebuls rames warmoadgens. saqme imaSi gaxlavT, rom es Tvi-
Ton cocxali arsebisaTvis unda iyos kritikulobis zRvar-
ze yofnis mdgomareobidan uflis moxmoba, anu, vidre igi
ufals mimarTavs, jer TAavad unda daixarjos srulad am sa-
kiTxis Secnobaze, raTAa Semdgom, WeSmaritad Rirseulad Se-
Zlos imis dafaseba, vinc am sakiTxs gadaawyvetinebs. sakiTxs,
romlis gadawyvetisaTvis, Tavdauzogavi Sromis miuxedavad,
TAavad pasuxi ver mouZebna. ufro metsac getyviT, Tu moxda
saswauli da Zalian rTul sakiTxs cocxali arseba damouki-
deblad amoxsnis, maSin ukve aucileblad unda mimarTos
ufals da sTxovos, Seamowmos mis mier moZiebuli amonaxsni
WeSmaritad sworia Tu ara. winaaRmdeg SemTxvevaSi masSi mniS-
vnelovnebis grZnoba, srulyofilebis kompleqsi daidebs bi-
nas da, vfiqrob, ar aris Zneli misaxvedri, rom igi transcen-
dencirebis procesidan amovardeba. masSi demonuri buneba
daiwyebs Sesvlas da isev qvemoT Camovardeba, rasac satanur
bunebaSi gadasvlac ar ascdeba momavalSi.
axla, modiT, me-3 principi da me-3 niWi suliwmidisa gan-
vixiloT. Zliereba imaSi gamoixateba, rom sakuTAar arsSi ar-
sebuli srulyofili nawili (umankoeba) arafrisa da aravis
gulisTvis ar SebRAalos, ar gaibinZuros. cocxalma arsebam
ar unda ukirkitos imas, rac ukve aRqmulia, gangebis mier
aRiarebulia da damtkicebulia. winaaRmdeg SemTxvevaSi, es
bunebrivi `ego~-s zrdas gamoiwvevs. piriqiT, is unda ecados
aRAasrulos me-3 principis moTxovnileba: kerZod, arasrul-
yofileba gamoyos calke da mis srulyofilebad gardaqmna-
ze izrunos. vfiqrob, es marTla did Zalasa da Seupovrobas
moiTxovs cocxali arsebis mxridan. bunebrivia, aqac im prin-
cipiT unda ixelmZRvanelos individma, rac zemoT vaxsene,
anu damoukideblad Seecados, maqsimalurad daixarjos
148
arasrulyofilebis srulyofilebad gardaqmnis saqmeSi. es
mSvenieri saSualeba iqneba imisa, rom goneba ar daiClungos
da ar gaizarmacos. rodesac cocxali arseba mixvdeba, rom
ama Tu im sakiTxSi TAavad, damoukideblad amis gadawyvetis
unari ar gaaCnia, mxolod da mxolod maSin unda mimarTos
ufals. me SemiZlia sruli pasuxismgeblobiT giTxraT, rom
cocxal arsebas aucileblad gamoexmaureba ufali, magram
es moxdeba imxelaze, ramxelazec is amas daimsaxurebs. erTi
ram ki arasodes unda daiviwyos individma: rogorc ufali
exmareba mas gaWirvebis Jams, zustad aseve uangarod unda
daexmaros igi sxva cocxal arsebebs, rodesac isini mas mi-
marATaven da arasodes ar unda daamadlos da daayvedros
TAavisi samsaxuri aravis. cocxali arsebis ufalATan kontaq-
tis xarisxi, saboloo jamSi, swored am parametriT ganisaz-
Rvreba. da erTicaa: nu CaereviT sakuTari iniciativiT
sxvaTAa problematikis gadawyvetaSi. amiT QTqven, ubralod,
gaazarmacebT da garyvniT TqvenTan kontaqtSi myofT!
ai, aseTi gziT SeiZleba cocxali arseba erTiani cnobie-
rebis mentalitetis aRqmas eziaros da sxvanairad es, ubra-
lod, SeuZlebelic ki gaxlavT.
WeSmariti rwmena imdenad mogecemaET gangebis mier, ram-
denadac arsebobs TqvenSi ndoba gangebisa da nebismieri si-
tuaciis gardauvali obieqturobisa.
IV. erTiani cnobierebis mentalitetis marTvaSi
monawileobis uflebis miReba
`usasyidlod REebulobT da
usasyidlodve gaeciT~~
ndobis gamocxadebis ufleba sakuTari individis dazia-
nebis gareSe miecema da SeeZleba mas, visSic WeSmariti rwmena
iarsebebs, anu mas ecodineba gamovlinebuli bunebrivi
`ego~-s yovelgvari iluziebisgan gaTAavisuflebuli obieq-
turad realuri raoba.
es safexuri gaxlavT cxovelmyofeli bunebis absolu-
tur cnobierebasTan urTierTobis amsaxveli done. absolu-
turi cnobiereba am SemTxvevaSi ise unda iqnas aRqmuli, ro-
149
gorc absolutis qaluri sawyisis warmomadgenlobiTi nawi-
li. aq bunebrivi `ego~-s cneba saerTod qreba da erTiani bu-
nebrivi `me~-s aRqmis donemde daiyvaneba. Tavisi funqciona-
luri datvirTviT, es gaxlavT sivrcis erTianad, daunawev-
reblad aRqmis raoba, sadac Sida fardobiTi, SedarebiTi
formebi, ubralod, azrs kargaven.
cocxali arsebisTvis erTiani cnobierebis sakuTAar ar-
sSi ganzogadeba ukiduresad umaRles formas warmoadgens.
erTiani cnobierebis mentalitetis marTvaSi monawileobis
uflebas cocxal arsebas am safexuris Rirseulad gavlis
unari aniWebs. es TAavisTavad niSnavs imas, rom es arseba ara
marto erTianad aRiqvams mTel cnobierebas warmoqmnili bu-
nebrivi `ego~-s sazRvrebSi, aramed am `ego~-s warmoSobamde
arsebuli cnobierebis aRqmisa da masTan dakavSirebiT sa-
kuTAari Sexedulebebis warmoCinebis uflebac ki eZleva. igi,
faqtiurad, absolutis qaluri sawyisis samsaxurSi miiReba.
am nawilis pirad warmomadgenels, cocxali arsebis saxiT,
Tavad suliwmida, deda RmerTi warmoadgens. diax, es gax-
lavT maradiul samyaroSi gadasvlis uflebis mopovebis
momcemi safexuri am samyaroSi cocxali arsebis erT-EerT ri-
giT da sruluflebian wevrad misi gadaqceviT.
vfiqrob, araa Zneli misaxvedri, rom aq pasuxismgebloba
erTi-orad izrdeba. magram, sruli pasuxismgeblobiT SemiZ-
lia vTqva, rom bunebriv `ego~-Si uSualod monawileTAagan
(gansakuTrebiYT materialuri samyaroebidan, rom aRaraferi
vTqvaT qvesamyaroebze) erTeulebi Tu SeZleben daimsaxuron
es udidesi pativi.
Tundac is faqti rad Rirs, rom rodesac raRac saocrad
amaRlebuls, RvTiurs, wmindas ismenen adamianebi, e. i. sa-
kuTAari warmosaxviT amas exebian, erTi-ori wamiT SeiZleba
SeigrZnon Sinagani aRfrTovaneba da Semdeg sakuTaAr daprog-
ramebul cxovrebas dabrunebulni ise moigoneben am wamebs,
rogorc bavSvobaSi wakiTxul zRAaprebs. iciT, ra msurs amiT
vTqva? — Tu adamianebs es zecnobiereba sakuTAari sxeulis
garSemo momxdar movlenebze da am movlenebidan momdinare
informaciebze gacilebiT ufro metad ar izidavT, isini ve-
ranairad ver aRiqvamen erTiani cnobierebis gagebis raobas.
150
es adamianebi metismetad arian dakavebulni sakuTAari sxeu-
lis interesebiT.
me ki getyviT: vidre Tqveni materialuri (an mentaluri)
sxeulebi suliwmidis nebis realizaciis saSualebad ar iqne-
bian gamoyenebulni, icodeT, Tqven iotisodena Sansic ki ar
gagaCniaTA zecaSi moxvedrisa. vidre Tqven sakuTar sxeulze
imaze metad zrunavT, vidre es am sxeulis yofierebis garda-
uvali aucileblobis dakmayofilebas esaWiroeba, Tqven sxe-
ulze da, zogadad, materiaze, xelovnur `ego~-ze mijaWvul
arsebad iqnebiT moxseniebuli. aq ki TviT bunebrivi `ego~-s
sakuTAar arsSi daZlevazea laparaki. Tumc isic unda aRiniS-
nos, rom is, vinc xelovnur `ego~-s daZlevs TAavis TAavSi, gan-
geba mas bunebrivi `ego~-s aTvisebaSi daexmareba.
aq Zalian mniSvnelovan faqtors warmoadgens Tqveni pi-
radi suliskveTeba. Tqven sulieri samyaros aRqmis unari un-
da gamoimuSavoT aqve, materialur samyaroSi. es Tqveni San-
sia da, Tu gsurT, Tqveni movaleoba yvelasa da yvelafris wi-
naSe sakuTari individis CaTvliT.
erTiani cnobieri mentalitetis marTAvaSi monawileobis
uflebis miRebis safexuris daZlevisas xdeba bunebrivi
`ego~-s aRmofxvra sakuTAari `me~-s grZnobismier nawilSi,
rac, avtomaturad niSnavs imas, rom cocxali arsebis mier
bunebrivi `ego~ bunebriv `me~-d gardaiqmneba da mTeli ga-
movlinebulobis aRqmamde arsebul bunebriv `me~-s eziareba.
axla ki, modiT, es safexuri mcnebaTa doneze ganvixi-
loT. esTetikur-zneobrivis ganmsazRvreli mcnebebidan am
safexurs miesadageba pirveli da meore mcneba.
pirveli mcneba iqneba e. w. mamakacuri sawyisis saqmiano-
bis gamomxatveli am donisaTvis saerTod da ase gamoiTqmis:
me var ufali RmerTi Seni da ara iyvnen Senda RmerTni
ucxoni Cemsa gareSe.
pirveli principi aris:
maradiuli samyaros uwmindesi pirovnebis srulyofil
arsebad aRiareba da AaRqma.
pirveli niWi suliwmidisa ki gaxlavT:
SiSi RvTisa.
151
me-2 mcneba iqneba e. w. qaluri sawyisis saqmianobis ga-
momxatveli am donisaTvis saerTod da ase gamoiTqmis:
ara hqmne ATavisa Senisa kerpi, arca yoveli msgavsni, rao-
deni ars caTAa Sina-ze, raodeni ars qveyanasa zeda-qve, da ra-
odeni ars wyalTAa Sina-qveSe qveyanasa, ara Tayvansa scemde
maTA arca msaxurobde maT.
me-2 principi aris:
samyaroSi warmoqmnili `ego~-s cnebis aranairi formiT
ar daSveba, ar SeSveba `me~-s cnebaSi.
me-2 niWi suliwmidisa ki gaxlavT:
RvTis msaxureba.
am mcnebebsa da maT Sesabamis principebze gadmosvla un-
da moxdes me-3 da me-4 mcnebebidan. is, vinc pirvel da meore
mcnebebs daicavs da gaiTAavisebs, is avtomaturad SeZlebs
aTive mcnebis dacvas, ise rom amisaTvis mas aranairi Zalis-
xmeva ar dasEWirdeba.
agreTve minda aRvniSno is, rom am cocxal arsebas tran-
scendencireba ganvlili aqvs da evolucirebaze gadadis. am
SemTxvevaSi evolucirebaSi igulisxmeba is, rom cocxali ar-
sebis cnobierebaSi bunebrivi `ego~ mTlianad aris ukve gar-
daqmnili bunebriv `me~-d da absolutur cnobierebasTAan
kontaqtSi Sedis misi suliwmidis (absoluturi cnobierebis)
pirad warmomadgenlad aRiarebis aRqmiT. amieridan igi ara
cnobierebis fragmentaluri nawilis gakeTilSobilebiTAa da
arasrulyofilebis aRmofxvriT iqneba dakavebuli, aramed
absoluturi sulieri codnis adaptaciiT mTeli absolutu-
ri cnobierebis sasikeYYTod. anu cocxali arseba xvdeba iseT
diapazonSi, sadac arasrulyofileba, rogorc aseTi, saer-
Tod ar arsebobs. es WeSmaritad udidesi miRwevaa cocxali
arsebisaTvis, rogorc individisTvis.
am safexuris qveda Skalis damcveli e. w. qaluri sawyi-
sis gamomxatveli meore mcneba da misi Sesabamisi meore prin-
cipi uzrunvelyofen cocxali arsebis pasiur mdgomareoba-
Si ar gadasvlas. is TiTqos mudmivad unda iyos gonebis fxi-
zel mdgomareobaSi myofobiT dakavebuli, raTa raime sisu-
lele ar Caedeninos. TviTon mcneba pirdapir miuTiTebs im
saSiSroebas, rom igi SeiZleba raime kerpis xatebam gaitacos
152
sakuTAari mentaluri sxeulis CaTvliT. mcneba RAaRadebs: ara
hqmne TAavisa Senisa kerpi da arc raime an vinme daisaxo ker-
pad.
vinaidan cocxali arseba raimeze mainc unda orientir-
debodes, mis sakuTAar daniSnulebad raime aucileblad unda
hqondes aRqmuli, da, bolosdabolos, is xom raRaciT unda
iyos dakavebuli! ai, es raRAaca am arsebisTvis gaxlavT is, ra-
sac meore niWi suliwmidisa karnaxobs anu RvTis msaxureba.
rogorc ar unda vatrialoT, esTetikisa da zneobis gan-
yofileba mimyoli rgolia da mas yovelTvis unda hqondes
dasaxuli raime mizani ufro maRali rangis mxridan da es ma-
Rali rangi ar unda iyos butaforiuli, aramed unda iyos
WeSmariti da Rirseuli. rodesac cocxali arseba im azriT
iqneba ganmsWvaluli, rom RmerTs emsaxureba, igi aRaranair
kerps aRar gaiCens da sruli erTgulebiTAa da skurpulozu-
robiT Seasrulebs Tavis saqmes.
sxvaTaSoris, erTi raRaca minda aRvniSno: Tundac am sa-
fexurze myof arsebaSic ki, Tu raime vakuumi iqmneba anu mas
potenciali gaaCnia da ar icis, es raDSi daxarjos, principSi,
Zalian didia albaToba, rom igi kerpTAayvanismcemeli gaxdes.
amisTvis profilaqtikis mSvenier saSualebas warmoad-
gens meore principi, romelic RAaRadebs: aranairi formiT ar
iqnas daSvebuli `ego~ sakuTAar `me~-Si. Tu cocxali arseba am
Teziss mudmivad atarebs ATavisSi da, raRa Tqma unda, suliw-
midis, maradiuli samyaros uwmindesi pirovnebis winaSe ig-
rZnobs TAavs mudmivad angariSvaldebulad, misi dacema ve-
Rar moxdeba.
es Zalian mniSvnelovani faqtoria, rasac axla vwer. am
safexurze myofi arseba xom TAavad unda iyos cxovelmyofe-
li anu sicocxlis matarebeli. is mudam raRAaca siaxliT un-
da iyos dainteresebuli, Tavad iyos iniciativiani, ar un-
da Caiketos TavisSi raRacis miRwevis Semdgom. es aris er-
TaderTi recepti rac axla SemiZlia aq davwero dacemis
sawinaaRmdegod. cxovel interess verc erT cocxal arse-
baSi veravin Seqmnis xelovnurad, Tu igi masSi bunebrivad
ar aris. rac SeiZleba mas daexmaros am saqmeSi gaxlavT is,
rom Tu igi warsulDSi sakuTar arc TUu sasiamovno mdgomareo-
153
bas gaixsenebs, es yovelTvis daicavs mas ase wvalebiT miRwe-
uli sapatio mdgomareobidan dacemisagan.
am safexuris zeda Skalis damcveli, e. w. mamakacuri saw-
yisis gamomxatveli, pirveli mcneba da misi Sesabamisi pirve-
li principi uzrunvelyofen cocxali arsebis zedmetad aq-
tiur mdgomareobaSi ar gadasvlas. es, uxeSad rom vTqvaT,
cnobismoyvareobis ar daSvebisgan icavs cocxal arsebas.
amisTvis pirveli mcneba unda daicvas cocxalma arsebam, ro-
melic iuwyeba: me var ufali RmerTi Seni da ara iyvnen Senda
RmerTni ucxoni Cemsa gareSe. vfiqrob, ar aris Zneli misax-
vedri, rom am SemTxvevaSi cocxali arseba Warbi cnobiswadi-
lisgan daculi iqneba, Tu igi suliwmidas TaAvis upirveles
da uzenaes gamziareblad aRiqvams. rac ar unda iyos misi
cnobiswadilis sagani, pirvel rigSi deda BRmerTs unda auw-
yos es da maSin mas aRAar daemuqreba imaze ufro Sors gasvlis
(samoqmedod saWiro diapazonis sazRvrebis darRvevis) sa-
SiSroeba. ueWvelad unda Seisminos is, rasac suliwmida et-
yvis mas da CauRmavdes am Tqmuls. ar unda daaviwydes, rom
suliwmidasTan pironuli urTierToba udidesi pativia mis-
Tvis. isev da isev vityvi imas, rom yovelTvis unda axsovdes:
am pativs AZalian, Zalian bevri natrobs, rom daimsaxuros da
AZalian cota aRwevs da kargi iqneba, gaufrTxildes imas, rac
gaaCnia.
am saqmeSi misi damxmare aris pirveli principic: maradi-
uli samyaros uwmindesi pirovneba, suliwmida, srulyofil
arsebad unda hyavdes aRiarebuli da aRqmuli.
erTian cnobierebaSi xom umTavresi mainc siwmindis
dacvaa da ukve meore rigis amocanas warmoadgens WeSmarite-
bidan mowodebuli sulieri codnis cnobierebad gardaqmna.
es Tezisi iqneba misi mfarveli ukuniTi ukunisamde, Tuki
cocxali arseba amas ar daarRvevs. aq siwmindis cneba xom li-
toni sityvebi ar aris da srulyofili saxiT aris gamovline-
buli. gana ra unda iyos iseTi, rom raRacisTvis an viRa-
cisTvis siwminde gaisvaros? — pasuxi calsaxaa: veraferi
da veravin!
mesame damxmare saSualeba gaxlavT pirveli niWi suliw-
midisa, anu: SiSi RvTisa. aq ar aris laparaki panikur SiSze. es
ufro im mokrZalebas gadmoscems, rac yovelTvis unda hqon-
154
des ierarqiulad ufro dabla myof cocxal arsebas ierar-
qiulad ufro maRla myof cocxali arsebasTan mimarETEebaSi.
SiSis mizezi aq im siyvarulis ar qonaa, romelic zemo esTe-
tikur doneze mdgar cocxal arsebas gaaCnia da, ufro met-
sac getyviT, swored es unda iyos cocxali arsebaSi mastimu-
lirebeli cnobiswadilis warmoqmnisa. is cxovelmyofeloba,
rac am arsebas gaaCnia, garda imisa, rom daniSnulebisamebr
gamoiyenos sxva cocxal arsebebTan mimarETebaSi, unda iz-
rdebodes, magram (kidev gavimeoreb) siwmindis zedmiwevniT
dacviT, misi aranairi formiT ar SebRalviT. winaaRmdeg Sem-
TxvevaSi mas dacema ar ascdeba.
magram, saboloo jamSi, am safexurze yofnis miuxedava-
dac ki, cocxal arsebebs, uxeSad Tu vityviT, sizarmace See-
parebaT xolme, TiTqos undebaT imis danaxva, sakuTari meca-
dineobiT SeZenili cnobiereba xilul doneze rogor gamoi-
yureba.
minda vTqva, rom adre Tu gvian axali bunebrivi `ego~-s
warmoqmna gardauvali procesia, magram yvela cocxali arse-
ba (am safexurze myofi) rodi miiltvis misken. asea Tu ise,
yvelaferi, rac momxdara, rac xdeba da rac moxdeba mTlia-
nad eqvemdebareba kanonzomierebas da verasodes ver gamova
absolutis kontrolis farglebidan.
amiT msurs davamTAavro esTetikuri donis ganxilva da
yvelas vusurvo warmateba erTian cnobierebasTAan urTier-
TobaSi moxvedris saqmeSi. ecadeT maqsimalurad gan(r)wmin-
deT QTqveni zraxvebi, survilebi, miznebi. iyaviT erTmaneT-
Tan loialurebi, erTmaneTis gagebis mosurneni da suliwmi-
da aucileblad dagifasebT Tqvens Sromas.
WeSmariti ndoba unda gamoucxadoT maT, da mxolod
maT, visSic WeSmariti rwmena sufevs. amiT SeZlebT, Seq-
mnaT idealuri ojaxi da bednierni iyoT iqamde, vidre sxe-
uls ar datovebT. sxeulis datovebis Semdgom ki, sulier
samyaroSi gadasvlis pativiT dajildovdebiT da dedami-
waze SegrZnebuli bedniereba am mdgomareobasTan Sedare-
biT mcire sixarulad mogeCvenebaT.
155
meeqvse TAavi
ee TT ii kk aa
potenciuri energiis mTel araindividualizmze
koncentrirebuli nawili
am TavSi warmoCinebuli nawili mTel gamovlinebaSi ar-
sebuli realobis grZnobiT nawils warmoadgens. is e. w. bu-
nebriv `ego~-ASi anu sulier samyaroSi arsebobs mxolod da
meti arsad.
eTika sulieri samyaros anu bunebrivi `ego~-s mamakacu-
ri sawyisis warmomadgenlobiTi nawilia da mas pirdapiri
kavSiri aqvs V TAavSi warmoCinebul nawilTan, esTetikasTan.
eTikaSi, rogorc formaciul warmonaqmnSi Tavisuflad
SeiZleba iTqvas, rom RvTiuri buneba dominirebs da, TAavisi-
ve bunebidan gamomdinare, esTetikasTan, cocxal bunebasTan
kontaqtis damyarebis midrekilebiTAaa damuxtuli.
sulier samyaroSi yofnis periodSi sakuTari arsis eTi-
kaze srulad damokidebulebaSi moqcevis mcdelobebi gamo-
umuSavebs cocxal arsebas RvTiuri bunebis demonur bune-
bad ar gadaqcevis unars, evoluciuri procesis bunebrivad
gaZRolas TAavisze miniWebuli moqmedebis diapazonDSi da ar-
sebuli gamovlinebis dasrulebis Semdgom zeciur samyaroSi
gadasvlas.
e q s c e n t r i z m i
ras niSnavs am SemTvevaSi eqscentrizmi da ratom is? — es
cneba am SemTxvevaSi moiazrebs bunebrivi `ego~-s arsebobis
periodSi bunebrivi `ego~-s Sesabamisi bunebrivi `me~-s mra-
valnairi formiT Camoyalibebas, ganxilvas, Secnobasa da bu-
nebrivi `ego~-s aRmofxvraze, gardaqmnaze pasuxismgebeli
individisTvis am codnis miwodebas. anu, martivi formiT Tu
vityviT, eqscentrizmis gageba am SemTxvevaSi niSnavs imas,
rom bunebrivi `ego~ (rogorc e. w. problema) ukve cnobilia,
e. i. warsuls warmoadgens. ubralod, mudmivad xdeba sxva-
156
dasxva formiT gamoxatva am e. w. problemis aRmosafxvrelad.
saboloo arsi da daniSnuleba am qmedebebisa ki imaSi mdgoma-
reobs, rom absoluturi cnobierebis piradma warmomadge-
nelma, suliwmidam da absoluturi WeSmaritebis piradma
warmomadgenelma, mama RmerTma, sruliad unda aRmofxvran
erTmaneTSi arsebuli umniSvnelo, magram mainc urTierTga-
ugebroba (romelic arasodes ar gadaizrdeba urTierTdapi-
rispirebaSi). am urTierTgaugebrobis gamovlinebul formas
ki, zustad bunebrivi `ego~ warmoadgens.
ai, imis Sesaxeb, Tu ras niSnavs eqscentrizmi am SemTxve-
vaSi da ratom aris mama RmerTi eqscentrizmze koncentrire-
buli. mas Semdeg ki, rac bunebrivi `ego~, rogorc urTier-
Tgaugebrobis raimenairi formiT gamovlinebuloba, mama
RmerTsa da suliwmidas Soris (mTEels mamakacur da qalur
sawyisebs Soris), aRAaranairad aRAar iarsebebs, mama RmerTi da
mTeli mamakacuri sawyisi cvlis TAavis konceftualur mid-
gomas da eqscentrizmidan heliocentrizmze gadaerTveba.
modiT, avxsnaT, ras niSnavs es. heliocentrizmi adamianuri
terminia (iseve rogorc absoluturad yvela, rac adamianis
cnobierebis diapazonSi arsebobs) da mzeze koncentrirebas
niSnavs, uxeSad rom aviRoT. ra Tqma unda, mama RmerTi mzeze
ar koncentrirdeba (is TviTon aris mzis energiis masazrdo-
vebeli). igi ukve axali informaciuli monacemebis moZiebiTAa
da suliwmidisaTvis miwodebiT kavdeba sxvadasxva situacie-
bis Sesabamisad. vinaidan arc erTi situacia ar SeiZleba ab-
soluturad erTnairi iyos, am saqmianobis raimenairi saxiT
meToduri Camoyalibeba SeuZlebelia. es imdenad araordina-
luri da bunebrivi procesia, rom misi Camoyalibebis mcde-
lobac ki sisulelemde migviyvanda an kidev uaresamde (SeiZ-
leba axali uneburi globaluri Secdomebi, codvebi Cagve-
deninos). ase rom, am Tematikas sjobs maSin gaekaroT, rode-
sac mama RmerTis siaxloveSi, axlo wreBSi erT-EerTi wevri iq-
nebiT sakuTAari damsaxurebisa da mama RmerTis keTili nebis
safuZvelze.
157
sqesobrivi (seqsualuri) aqtis raobis aRqma
eTikis warmomadgenlobiTi nawilis gadasaxedidan
zeadamianuri RvTiuri bunebis gadasaxedidan, sqesobri-
vi (seqsualuri) aqti aRiqmeba iseTive asociaciur WrilSi,
rogorc adamianuri gadasaxedidan aris aRqmuli zianis mom-
tani, mavne Cveva, romlis dakmayofilebisaTvisac kolosa-
luri raodenobis energia ixarjeba absoluturad fuWad. mas
eniWeba urTierTgaugebrobis diapazonSi arsebuli ambiciu-
ri nawilis droebiTi gabruebis saSualebis statusi.
eTikis uzenaesi nawilis mxridan bunebrivi `ego~-s ga-
movlinebul nawilSi ideba siamovnebis miRebis survili,
rac, TAavis mxriv, cocxali arsebebis TviTkmayofilebis
mdgomareobidan gamoyvanis saSualebas warmoadgens. ai, zus-
tad imazea aq laparaki, Tu saiT mimarTavs am survils adamia-
ni (am SemTxvevaSi igulisxmeba `adamiani~, rogorc gonieri
cocxali arseba). ra Tqma unda, udavod sasurvelia, rom eTi-
kis dacvis, ar darRvevis safuZvelze moaxdinos am survilis
ganxorcieleba. sqesobrivi (seqsualuri) aqtis Catarebis
survili ki am survilis swored rom eTikis darRvevis gziT
Sesrulebaa. es WeSmaritad uzarmazari energiaa, romelic
sakuTari arsisa da garemos gakeTilSobilebas unda moxmar-
des TAavisi funqcionaluri daniSnulebis Sesabamisad.
arafunqcionaluri sqesobrivi aqtis raoba umaRlesi
eTikuri donis gadasaxedidan SegviZlia SevadaroT mzeze
mcxovrebi arsebis mier cecxlis danTebas sinaTlisa da siT-
bos misaRebad. es arafunqcionaluri aqti sakuTari sulis
egoisturi survilebis Sesrulebas emsaxureba mxolod da
mxolod da TviTYon sqesobriv partniorsac ki araferSi argia.
Zalian xSirad momismenia adamianebis mxridan imis Sesa-
xeb, rom idealuri qmaria, ar svams, ar eweva, ar Cxubobs, fu-
lic mTlianad ojaxSi miaqvs da ojaxisTvis ixarjeba da
cols raRac suleluri pretenziebi aqvs, bavSvebi vis daem-
sgavsnen ver gaigeb, xelidan midian. gogo biWebSi daZvreba,
biWi ki raRacnairi mobuzulia, saxlSi Caketilia da yvela-
feris mimarT SiSiT aris ganwyobili. daaxloebiT ai, ase ga-
moiyureba klasikuri suraTi imisa, rodesac mamakaci da qa-
li arafunqcionaluri mimarTulebiT moZraoben da siyvaru-
158
lis gagebas stagnaciuri mdgomareobis damyarebasTan aigi-
veben. Tumc, gverdidan aranairi kanoni ar aris darRveuli,
SeiZleba iTqvas, rom isini sulieri impotenciiT arian daava-
debulni. aseTi stiliT macxovrebel adamianebs uwydebaT
axali potenciuri energiis miniWeba kosmosidan da isini (sa-
kuTAar idealurobaSi darwmunebulni) aucilebeli da garda-
uvali gardacvalebis winaSe dgebian, rameTu ukve sicocxle-
Si isini mkvdrebs ufro gvanan, vidre cocxlebs.
I. arsebuli materialuri an mentaluri garemos sulieri
mdgomareobis aRqmis, anu urTierTgaugebrobis
funqcionaluri gamovlinebis
obieqturad Sefasebis unari
es gaxlavT seriozuli safexuri, romlamde miRwevis
Semdgomac zeadamianur doneze gadasvla xdeba adamianTa mi-
er. aq aSkarad ikiTxeba eTikis wamyvani roli da funqcia,
Tumc esTetika udavod erT-EerTi umTavresi Semadgeneli na-
wilia am safexuris safuZvlianad da Rrmad ganxilvisas.
albaT xvdebiT, Tu arsobrivi aRqmis doneze kiTxu-
lobT, adamianis mier sakuTAari individualuri sulis mar-
Tvis unari ukve Semecnebuli da SegrZnebis doneze gaATAavise-
buli unda iyos, am safexurze gadasvlis ufleba rom miiRos.
am safexuris asaxsnelad im principebs gamoviyeneb, ro-
melTAa safuZvelzec Seiqmna da daiwera Cemi samive wigni am
wignis CaTvliT. zogadad, SemiZlia giTxraT, rom is aTi prin-
cipi, romelTac aq Camovayalibeb moraluri mdgomareobis
mowesrigebis saSualebad SegviZlia aRviqvaT adamianuri bu-
nebis mqone arsebebisaTvis. morali, zeadamianuri gadasaxe-
didan, ufro eTikis SexedulebaTAa kanonikuri nusxaa e. w.
qveadamianur ganyofilebaSi myofi arsebebisaTvis (da ag-
reTve adamianur ganyofilebaSi myofi arsebebisTvisac), ra-
Ta maT elementarulad imis garCeva SeZlon, ra aris sindisis
dacva da sindisis darRveva (usindisoba).
A
159
aTi mcnebis nusxa eTikis umaRlesi donis gadasaxedidan:
1. giyvardes ufali RmerTi Seni yovliTAa guliTa SeniTa
da yovliTAa suliTAa SeniTa da yovliTAa gonebiTa Seni-
Ta;
2. giyvardes moyvasi, Seni viTAarca TAavi Tvisi;
3. yovelTvis ecade, gaxde imaze ukeTesi, vidre xar;
4. pativi miage da daemorCile mas, vinc Senze ufro maRa-
lia sulierad, upiratesia Senze;
5. mxolod maSin unda moaxdino sakuTari arsis gacema,
rodesac es surs mas, visTvisac gascem Sens Sida arss,
anu Sens `me~-s;
6. ecade, arasodes ar dauSva SenSi tyuili da yovel-
Tvis, yvelgan da yvelaferSi iyavi is, rac xar.
7. Senze sulierad dabla mdgoms mxolod maSin Seaswav-
le, rac ici, rodesac is amas gTxovs. amiT Sen ufro
saWiro iqnebi misTvis, vidre is SenTvis da ar miejaW-
vebi mas;
8. ecade, moiZio Sens sulier doneze ufro maRAali do-
nis mqone pirovneba, daumowafdi, Sens maswavleblad
aRiare igi da sTxove, gaswavlos, rac ar ici;
9. nu ecdebi goneba gauxsna mas, vinc Senze mcirea suli-
erad da es ar anaRvlebs (rom mcirea misi suliereba).
is ufro mcire gaxdeba sulierad da Seni micemuli
codniT ki bevrs gaamwarebs Semdgom. amaze ki pasuxi
Sen mogeTxoveba Semdgom;
10. Tu migaCnia, rom is, rac ici, absoluturad damakmayo-
filebelia SenTvis, maSin yvelafers TAavi unda daane-
bo da sakuTari cxoveluri neba ganaxorcielo ise,
rom azrovneba aRar miaSvelo mas.
es AaTi mcneba warmoebulia Semdegi aTi principidan:
1. maradiuli samyaros uzenaesi pirovnebis srulyofil
arsebad aRiareba da aRqma;
2. absoluturad yvela cocxali arsebis, individualu-
ri sulis `me~-d (ara ucxod, sxvad, mtrad, `ego~-d)
aRiareba da aRqma;
3. srulyofilebad gardaqmnisken mimarTva;
4. morCili Tayvaniscema;
160
5. sakuTari arsis gamWvirvaleoba da gacema;
6. gulwrfeloba;
7. araZaladoba;
8. mowafeobrivi TAanamimdevruloba;
9. TviTkmaroba;
10. nebayofilobiToba.
aTi principi, Tavis mxriv, warmoebulia da eyrdnoba
imas, rac moxseniebulia cxra Sedegad suliwmidis saqmiano-
bisa anu samyaroSi arsebuli urTierTgaugebrobis sruliad
axsnisa da misi urTierTgagebad, ar aRqmuli informaciis ab-
soluturad gacnobierebisa da SegrZnebis Sedegad. bolo,
meaTe CamonaTvals ar ganekuTvneba, magram vinaidan proces-
Si gardauvlad aucilebel rgols warmoadgens, meaTAe prin-
cipi arsis saxiT aris warmodgenili:
1. siyvaruli;
2. sixaruli;
3. mSvidoba;
4. sulgrZeloba;
5. sitkboeba;
6. siwminde;
7. sarwmunoeba;
8. myudroeba;
9. moTmineba;
10. cxov(eluri)neba.
daviwyoT pirveli safexuris ganxilva, anu is, Tu adami-
anma rogor unda moaxerxos garemos sulieri mdgomareobis
obieqturad aRqma. amisaTvis aucilebeli sastarto donis
monacemebi SemdgomSi mdgomareobs: adamianis mamakacur saw-
yiss mTels Tavis pirovnebaze unda gaaCndes Zalaufleba
(rac, principSi, gulisxmobs imas, rom masSi xelovnuri `ego~
ar unda sufevdes). adamianis qalur sawyiss ki kontrolis
Tundac umcires gamovlinebazec ki uari unda hqondes naT-
qvami. am SemTxvevaSi, vfiqrob, aSkarad Cans moraluri moT-
xovnilebebis raRaca platformis arsebobis aucilebloba.
es yovelive adamianSi absoluturad bunebrivobis donemde
unda iyos gamjdari.
161
qronologiurad Tu gamovyofT, eTikis Sesabamisi mcne-
bebidan mecxresa da meaTes ki ar unda asrulebdes, maTi ar
Sesruleba unda iyos warmoudgeneli da gasakvirveli adami-
anSi. es TavisTavad niSnavs imas, rom adamianis individualu-
ri sulis, adamianuri bunebis sazRvrebSi Sesatani araindivi-
dualizmis transformireba damTavrebuli unda iyos. anu,
adamianSi adamianuri bunebis diapazonSi, maqsimaluri
zRvruli SesaZlo winsvla miRweuli unda iyos. es gaxlavT
aucilebeli pirobebi, romlebic saWiroa pirvel safexurze
gadasvlisaTvis saWiro sastarto pirobebis dasakmayofi-
leblad.
es imdenad zedmiwevniT mgrZnobiare procesi unda iyos,
rom TviT iseTi didi faseulobebic ki, rogoricaa uSualo-
ba, RvTisniereba Tu netareba, Zalian cotaa, Tumc, aucileb-
lad unda iTqvas, rom maTi ar arsebobis SemTxvevaSi SeuZle-
belia am saFfexurze gadasvla. am safexurze laparakia civi-
lizirebulobis donis aRqmaze, e. i. ara marto sakuTAari per-
sonis swored, marTebuli gziT mimarTvis unarze, aramed
mTEeli arsebuli gamovlinebis marTebuli Sedegobrivobis
aRqmis unarze.
eTikur-moralur doneze unda moxdes imis gacnobiere-
ba, Tu ris, rodis, sad, risTvis, ratom, visTvis, rogor da
ramdenis swavleba unda xdebodes jer ar gacnobierebulo-
bisa ukve damkvidrebul zogad cnobierul doneSi. es gax-
lavT transformirebis gadasvla civilizirebis procesSi
procesualuri SefasebiTi gadasaxedidan.
am safexuris daxasiaTebas axdens eTikis mcnebaTa me-7
da me-8 mcnebebi. albaT dameTAanxmebiT, Segnebis da SegrZne-
bis donis seriozuli winsvlis garantia iqneba Tu adamiani
am or mcnebas iseve gaiTavisebs, rogorc sastarto mdgoma-
reobaSi me-9 da me-10 hqonda gaTavisebuli.
eTikis ganyofilebaSi pirveli safexuris gavlis pro-
cesSi cocxalma arsebam misdami gamoxatuli uxeSobis mi-
marT e. w. imuniteti unda gamoimuSavos, e. i. ar Sevides rezo-
nansSi masTan. adamianma ki es garemoSi arsebuli gadagvare-
buli sulieri mdgomareobis aRqmaSi, mis obieqturad Sefa-
sebaSi unda gamoiyenos. uxeGSoba Tavad e. w. borotebis, Rvar-
Zlis, gulCaxveulobis pirdapiri gamovlinebaa. magram am ga-
162
movlinebul uxeSobaze metad adamiani unda eridos misdami
gamoTqmul maameblobasa da mliqvnelobas. es misi garyvnisa
da sulierad dacemis meqanizmia. Tu adamiani aranairad ar
miewebeba mliqvnelobas da mliqvnelis obieqturad Sefase-
bas moaxdens, sulis gabinZurebas gadaurCeba. liqvna garemo-
Si arsebuli gadagvarebuli sulieri mdgomareobis arapir-
dapir, SeniRbul formas warmoadgens da vnebis aRZvris pir-
dapiri saSualebaa (liqvna Tavad e. w. umecrebis, gaorebis,
gulgrilobis pirdapiri gamovlineba gaxlavT).
zeadamianur doneze gadasvlis pirvel safexurze es
ori umTaAvresi winaaRmdegobis Semqmneli ram arsebobs.
am safexurze bunebrivi `ego~-s aRmofxvra xdeba sakuTa-
ri `me~-s emociur nawilSi (amjerad eTikisa da moralis gada-
saxedidan), xolo xelovnuri `ego~ `me~-Si mTlianad unda
iyos ukve aRmofxvrili anu adamiani sruliad Tavisufali
unda iyos materialuri refleqsebisagan.
am safexurze gadasvlis msurvelTaTvis materialur
samyaroSi cxovreba erTgvari hobi ufro unda iyos, vidre
raRac Zalian seriozuli da mniSvnelovani saqmianoba. ufro
martivad Tu vityviT, materialur samyaroSi cxovreba am
adamianisTvis ubralod `TAamaSi~ unda iyos, romlis mimdina-
reobis procesSic aranairi formiT aravisa da arafers ar
miejaWveba.
Tu mcnebebis eniT vilaparakebT, adamianis mier ATAavisSi
bunebrivad aris aRqmuli TviTkmaroba (mamakacuri sawyisis
doneze) da nebayofilobiToba (qaluri sawyisis doneze). isi-
ni ufro maRAali rangis moralur da eTikur doneze unda ga-
davidnen. mamakacuri sawyisis doneze es unda gamoixatos
araZaladobaSi, rac imaSi iqneba gamoxatuli, rom is mxolod
im diapazonSi gamoavlens Tavis pirovnebas garemosTan mi-
marTebaSi, rac kosmosis mier eTikur-moraluri kriteriu-
mebiT aris dadgenili am garemosTvis da aranair SemTxvevaSi
ar gava am diapazonis sazRvrebs gareT. qaluri sawyisis do-
neze ki adamiani unda gadavides mowafeobriv TaAnamimdevru-
lobaSi garemosTan urETierTobisas, rac, Tavis mxriv, gax-
lavT kosmosis mier eTikur-moraluri kriteriumebiT am ga-
remosTvis dawesebuli sazRvrebis maqsimalurad dakmayofi-
leba. es niSnavs imas, rom adamiani mudmivad unda cdilobdes
163
garemoSi arsebul pozitiurobasTan kontaqtSi Sesvlas. Tan
es ise unda gaakeTos, rom masSi pozitiurobasTan erTad ne-
gatiurobac ar Seiparos.
ai, amisaTvis, raTa es rTuli amocana gadaiWras, Tqven
warmoidgineT,Y sruliad sakmarisia ar mijaWveba-miwebebis
principi daicvas, materialuri garemo arasodes, araferSi,
aravis gamo ar daayenos sulieri mdgomareobis obieqturad
Sefasebis aucileblobaze, kosmosze (rogorc erTian orga-
nizmze), RmerTze, gangebaze zeviT.
rogorc ki sulieri mdgomareobis kvlevis procesi (anu
sulieri mdgomareobis kvlevis sagani) adamianisTvis miznad
gadaiqceva da veRar iqneba aRqmuli garemos sulieri mdgo-
mareobis Seswavlisa da aRqmis saSualebad, masSi momentalu-
rad gaiRviZebs sakuTari `me~-s mimdinare movlenebis mmar-
Tvelad warmoCinebis surivili. es TavisTavad ukve Zalauf-
lebis miRebis moTxovnilebaSi gadaizrdeba da dauflebis
survili ukve Zneli mosaSorebeli gaxdeba. zogadad, imitom
vusvam xazs adamians (rac sami wignis mTels masalaSi ar gami-
keTebia), rom am SemTxvevaSi saqme gvaqvs adamianis (adamianu-
ri bunebis) gadasvlasTan zeadamianur bunebaSi. es safexure-
bi ki gadamyvani rgolebia, gansakuTrebiT pirveli da meore,
rogorc eTikis iseve esTetikis warmomadgenlobiT nawilSi.
is, Tu rogor mivxvde imas, saSualeba miznad gadaviQqcie
Tu ara, Zalian martivi gasarkvevia. Tu refleqsualurobisa-
gan gaTavisuflebis Semdgom garemosTan kontaqtisas xelax-
la gaiRviZebs adamianSi refleqsebi (magaliTad, sqesobrivi
ltolvis survili), e. i. es moxda da man ver gaarTva TAavi ga-
remos sulieri mdgomareobis obieqturad Sefasebisa da aR-
qmis amocanis gadawyvetas.
Zalian gTxovT, nu monaTlavT yovelive amas ise, TiTqos
me sqesobriv kontaqts (Tqvens mier darqmeul seqsualur
aqts) vuaryofde. ra Tqma unda, is aucilebeli atributia ma-
terialuri samyaros cxovrebaSi. magram sqesobrivi aqtis
procesi lakmusis qaRaldiviTaaAA materialur samyaroSi ada-
mianis sulieri mdgomareobis Sesafaseblad da gasarkvevad.
magaliTad, krSnas, bhagavad-gitas avtors, istoriuli mona-
cemebis mixedviT, uamravi coli da Svilebi hyavda. magram
Tundac milioni colic hyoloda krSnas, arc erT maTganze
164
ar iqneboda mijaWvuli da arc maTi sxeulebis dauflebis
surviliT ar uxelmZRvanelia arasodes maTTan urTierTo-
bis dros (Tundac urTierTobebis yvelaze intimur da pikan-
tur momentebSic ki).
adamians ki erTi sqesobrivi aqtis Semdegac ki ar Seswevs
imis unari, rom ar miejaWvos partnioris sxeuls da Semdgom
am aqtis ganmeorebiTobis surviliT (anu warmosaxviTi imi-
taciiT) ar daimuxtos. vfiqrob, adamianebi amas ver gaigeben,
yovel SemTxvevaSi, maTi Zalian didi umravlesoba mainc. mag-
ram, erTi ram aucileblad unda Seignon: sakuTari spekula-
ciuri argumentaciebis safuZvelze arasodes ar SeiZleba
zeadamianuri donis kritika gabedon. jobs, imaze dafiq-
rdnen, ramdeni rame aqvT jer kidev gasasworebeli sakuTar
arsSi. TviT sqesobrivi aqtic xom swored gaugebari sakiTxe-
bis aRmofxvrasa da urETierTgagebad gardaqmnas unda emsa-
xurebodes TAavisi funqcionaluri daniSnulebiT da ara ukve
arsebuli urTierTgagebis damaxinjebas.
imisaTvis, rom vnebis survilebis tyveobaSi ar aRmoCndes
adamianma sakuTari individualuri sulieri mdgomareobis,
masTan SedarebiTobiT zomvas erTxel da samudamod unda da-
aRwios Tavi. winaaRmdeg SemGTxvevaSi is verasodes ver miaR-
wevs im mdgomareobas, rasac am safexurze arsebuli dasam-
kvidrebeli cnobiereba moiazrebs sakuTar arsSi. sruliad
veTanxmebi im azrs, rom am safexuris wamyvani gageba sarwmu-
no(vn)eba unda iyos, romlis saSualebiTac myudroeba unda
iyos damkvidrebuli da daculi mTEeli materialuri samyaros
Sida sulier realobaSi. cxovrebiseul realobaSi ki es Sem-
degnairad unda xorcieldebodes: swavlebis procesi sazo-
gadoebaASi sasiamovno da sasurvel saqmianobad unda aRiq-
mebodes (Tavis warmosaxvaSi esaxebodes). yvelasa da yvela-
fers, sadac ganmswavlebeli anu maswavlebeli mxolod mas
Seaswavlis rasme, vinc mowafeobrivi suliskveTebiT miud-
geba mas da imdenad Seaswavlis, ramdensac TAavis mowafed
aRqmuli pirovneba iTxovs. amiT, avtomaturad moxdeba
imis dacva, rom maswavlebeli veranairad ver miejaWveba
mowafes imaze metad, vidre mowafe maswavlebels. amgvarad,
maswavlebeli ufro saWiro gaxdeba moswavlisaTvis, vidre
moswavle maswavleblisaTvis da mTel materialur garemo-
165
Si (adamianTa sazogadoebaSi) ar dairRveva is uxilavi su-
lieri distancia, romelic yovelTvis unda sufevdes cod-
nis gamavrcelebelsa da codnis maZiebels Soris.
WeSmariti maswavlebloba da moZRvroba is ki ar aris,
rodesac adamiani cdilobs maqsimalurad gamoavlinos is,
rac Seuswavlia da icis. adamians mxolod maSin SeiZleba ewo-
dos WeSmariti maswavlebeli da moZRvari, rodesac is misken
codnis Ziebis surviliT mimarTul adamians miscems mxolod
da mxolod imas (arc nakElebsa da, miT umetes, arc mets), rac
da ramdenadac am adamians surs. es misi sulieri cnobiswadi-
lis maqsimumia am momentSi da mcire an WAarbi raodenoba cod-
nisa mxolod zianis momtania.
adamians mxolod maSin SeiZleba ewodos WeSmariti mowa-
fe, rodesac is maswavlebelTAan mimarTebaSi Tayvaniscemisa
da simdablis suliskveTebiTaa ganmsWvaluli da amoZravebs
WeSmariti codnis Secnobis wyurvili da ara Secnobili an
Sesacnobi codnis gamoyenebis survili sakuTari, piradi in-
teresebis (upiratesobis an gamorCevis, `Wiis gaxarebis~) gan-
saxorcieleblad. am SemTxvevaSi mowafisaTvis saSualeba
miznad gadaiQqceva.
II. arsebuli materialuri an mentaluri garemos
sulieri mdgomareobis marTvaSi monawileobis
uflebis miEReba
arsebuli materialuri an mentaluri garemos sulieri
mdgomareobis bunebrivi svlis mimdinareobis marTvaSi mona-
wileobis miRebis survili adamianSi erT-erTi umTAavresi bu-
nebrivi instinqtia da bunebrivi `ego~-s ambiciur nawils
warmoadgens adamianis `me~-Si. am SemTxvevaSic uflebis miRe-
bisTvis sruliad unda iyos aRqmuli da daculi adamianis mi-
er am uflebis Sesabamisi movaleoba. am mmarTvelobaSi mona-
wileobis uflebis miRebis survili aranairad ar warmoad-
gens Tavisi WeSmariti gagebiT sakuTari pirovnebis sulier
liderad aRiarebis miRwevis survils. vinc amas aseTad ver
aRiqvams, verasodes gaxdeba garemos sulieri mdgomareobis
bunebrivi winsvlis saqmeSi sargeblobis momtani. ufro met-
sac getyviT, is am winsvlis Semaferxebeli, damabrkolebeli
166
gaxdeba sakuTari pirovnebis ukve aRiarebulobis ar Semci-
rebis, DSenarCunebis surviliT marTuli da, retrogradulo-
bas vinRa sCivis, uZraobaSi gadaiyvans mudmivad winsvlisaT-
vis gankuTvnil process.
es ufleba TAavis TavSi moiazrebs adamianis mier sulie-
ri evolucirebisaTvis saWiro momavlis gzis gakvalvas, Cve-
nebasa da dakvalianebas (ramxelazec es mis SesaZleblobebs
Seesabameba da moeTxoveba). am SemTxvevaSi adamianma unda
aRiaros, rom is RvTis nebis realizaciis saSualeba unda
iyos da gangebis samsaxurSi unda aRiqvamdes sakuTAar pirov-
nebas (ATavisi pirovnebis maqsimalurad araindividualuri
mxridan warmoCinebisken unda iyos midrekili). Tundac
mTelma samyarom igi sulierebis saukeTeso warmomadgenlad,
sakuTAar kerpad aRiqvas, am safexurze myofma adamianma yo-
velgvari Zalisxmevis gareSe unda SeZlos sakuTari pirovne-
ba srul damokidebulebaSi amyofos samyaros uzenaes pirov-
nebasTan da mis warmomadgenlebTan mimarTebaSi, da sruliad
unda iyos aradamokidebuli, aramijaEWvuli im garemoze, ro-
melsac is sulierad mimarTavs. ra Tqma unda, es `ganze dgo-
mileba~ garemosTan mimarTebaSi masTan kontaqtis ar qonas
ar moiazrebs. piriqiT, swored kontaqtis, maqsimaluri kon-
taqtis procesSi unda moaxerxos man is, rom obieqturi mid-
gomis unari ar dakargos. is ufro `damkvirvebeli~ iqneba am
garemosTan mimarTebaSi da ara `monawile~, riTac sruli uf-
leba eqneba, obieqturobis kriteriumad iqnas miRebuli am
garemos mier.
es aris udidesi da uzenaesi gamocda zogadad adamiani-
saTvis da misi gadalaxvis Semdgom, adamiani udides pativs,
uzenaes Rirsebas imsaxurebs gangebis mxridan. igi maradiul
samyaroSi, anu zecaSi gadasvlis uflebis miRebiT jildov-
deba.
am safexurze asuli adamiani aSkarad zeadamianur done-
zea gadasuli da RvTiuri bunebis SeZenis kandidati xdeba.
igi namdvilad aRar aris damokidebuli materialur an men-
talur garemoze, magram es aucilebeli gamosacdeli safe-
xuria. risi gamocda xdeba? — am adamianis sxeulSi myofi uk-
ve zeadamianuri bunebis mqone arsebis moTminebis gamocda.
167
Zalian uxeS Sedarebas Tu gavakeTeb, Zalian Znelia maga-
liTAad, umaRlesi maTematikis mcodnem gamravlebis tabula
auxsnas sxvebs ise, rom gaziarebis principi ar daarRvios.
amas emateba kidev misdami gamoxatuli brma fanatikuri
(mliqvnelobisken midrekili) midgoma da uazro, TiTidan ga-
mowovili mizanmimarTuli gankiTxviTi (dapirspirebisken,
utaqtobisken midrekili) midgoma. es adamiani nebismier ara-
obieqtur midgomas unda isxletdes. ramdenadac didia misi
siRrmiseuli wvdomis unari, imdenad didi unda iyos masSDi
sulgrZelobis gazrdis unari. Tu raimes gamo vinmesTan da-
pirispirebaSi Seva, es unda iyos sulierebis gzis swored mi-
marTvis interesebis gamo (da isic gansakuTrebul SemTxve-
vebSi) da araviTar SemTxvevaSi sakuTari pirovnebis indivi-
dualuri interesebis gamo. Tumc, isic unda iTqvas, rom am
adamianis individualuri interesebi faqtiurad mTlianad
dakavebuli unda iyos araindividualuri interesebis msaxu-
rebiT da sakuTAari potencialis mxolod is mcireodeni nawi-
li unda moaxmaros sakuTar individualur nawils, rac ara-
individualuri interesebis msaxurebis WeSmaritad srulyo-
filad Sesrulebis Sedegad darCeba xolme (sxvaTa Soris, es
misi cicqna nawili bevrad aRmatebuli iqneba bevri adamianis
mTels potencialze).
mokled, es imdenad rTuli safexuria, rom piradad me
aranairad ar visurvebdi mis gavlas, TUu es SesaZlebelia,
rom amis gareSe SeZlos adamianma evolucirebis gzis maqsi-
mumisken srulyofilad saWiro svliT iaros.
aq, faqtiurad, realur, mimdinare cxovrebaSi mamoZra-
vebel ideaTAa Semotanazea laparaki, romlebic imxela pasu-
xismgeblobas adeben adamians, rom sakuTari individis ara-
funqcionaluri interesebis ganxorcielebis ndomaze, maT
gafiqrebazec ki ar unda (ar SeiZleba) rCebodes dro.
rekomendaciasaviT minda mivawero: visac mTeli arsebu-
li garemos damokidebulebisagan gaTAavisufleba surs, raARa
Tqma unda, sulier samyaroze srul damokidebulebaSi sa-
kuTAari pirovnebis mosaqcevad WeSmariti rwmeniT unda ixel-
mZRvanelos mTels materialur samyarosTan mimarTebaSi yo-
velTvis, yvelgan, yvelasTaAn da yvelaferSi. mas, visac suli-
er samyaroSi gadasvla ara aqvs umTAavres miznad dasaxuli,
168
materialur samyaroze damokidebulebisagan gaTAavisufleba
misTvis sruli uazrobaa.
Tu adamiani, am miznis ar qonis miuxedavad, amas mainc
akeTebs, mas materialuri samyaros mmarTveloba surs da igi
aucileblad satanuri bunebis zemoqmedebis qveS aRmoCnde-
ba. es is fenomenia, rac urwmuno, umecari da xarbi adamiane-
bis mier TAavisuflebad aris monaTluli. isini Tavisi WkuiT
CarCoebidan gadian, sinamdvileSi maT mxolod uflebebi un-
daT hqondeT da movaleobebi aranairi formiT ar surT ai-
Ron sakuTar Tavze, e.i. TviTgakerpebulni arian.
ra Tqma unda, mSvenivrad vici, rom ukve TviTgakerpebu-
li adamiani am yovelives ar mousmens da, miT umetes, ar wai-
kiTxavs (ar Seismens). am naweriT me ufro is minda avacilo
TviTgakerpebis gzas, visac aqeTken aqvs midrekileba, magram
Signidan sindisisa da garedan sircxvilis xmis gagonebis
unari kidev SemorCa.
axla ki am safexuris ZiriTad Tematikas davubrundeT.
WeSmariti rwmeniT xelmZRvaneloba mTels arsebul garemos-
Tan mimarTebaSi obieqturobis garanti (Tu is marTla WeSma-
riti iqneba) amiT unda xdebodes am safexurze myofi adamia-
nis TviTgamovlineba yvelasTan mimarTEBAaSi ganurCevlad. wi-
naaRmdeg SemTxvevaSi is verasodes ver gaivlis am WeSmari-
tad urTules safexurs.
axla ki am safexuris mcnebaTAa doneze ganxilva daviw-
yoT. Tu mokle formulirebiT gadmovcemT, es safexuri aris
sakuTaAri sulierebis civilizirebulobis mdgomareobidan
harmonizirebulobis mdgomareobaSi gadayvanis saSualeba.
ufro martivi eniT Tu vityviT, es aris materialuri ideo-
logiisgan, materialuri refleqsualurobisgan, xelovnuri
`ego~-sgan srulad gaTavisuflebis gza. es yovelive ki imaSi
gamoixateba, rom materialuri garemos sulier mdgomareo-
basTAan kontaqtic ki ver SeZlebs adamianis myudroebisa da
masSi arsebuli siwmindis darRvevas.
am safexurze adamianis koncentrireba unda moxdes eTi-
kisa da moralis mcnebaTAa nusxidan me-5 da me-6 mcnebebze
gadmosvla, romlebzec me-7 da me-8 mcnebebidan unda gadmo-
vides. adamianis qaluri sawyisisTvis vixelmZRvaneleb me-6
mcnebiT anu: ecade ar dauSva SenSi tyuili da yvelgan, yve-
169
lasTAan da yvelaferSi iyavi is, rac xar. es adamians pativmoy-
vareobis seniT daavadebisagan garantirebulad daicavs da
sakuTAar patiosnebasa da Rirsebas ar SeubRalavs.
Tu aTi principidan da cxra nayofidan suliwmidisa me-6
puqtebs am mcnebis arsobriv raobasTAan SevaerTebT, mivi-
RebT, rom adamiani am safexurze Rirseulad TAavis gamovli-
nebisTvis unda iyos aucileblad gulwrfFeli da amis Sede-
gad aucileblad daimkvidrebs siwmindes.
me vfiqrob, es WeSmaritad mSvenieri saxelmZRvanelo iq-
neba adamianebisTvis sakuTari sulieri mdgomareobis qveda
Skalis ar Camovardnis, qveviT ar dawevis uzrunvelsayofad.
adamianis mamakacuri sawyisisTvis vixelmZRvaneleb me-5
mcnebiT: mxolod maSin unda moaxdino sakuTari arsis gacema,
rodesac es surs mas, visTvisac gascem Sens Sida arss, anu
Sens `me~-s. es ki, adamians gaziarebis principis ar darRvevi-
sagan saimedod daicavs, Tu urTierTobisas TAavadve ar daar-
Rvevs am mcnebas. is amiT nel-nela imasac mieCveva, rom nakle-
bi ilaparakos sakuTAari individualuri sxeulis praqtiku-
li gamocdilebis Sesaxeb da ZiriTAadad `me~-s xsenebisas in-
dividualuri suli da araindividualizmis gacema igulis-
xmos.
Tu aTi principidan da cxra nayofidan suliwmidisa me-5
punqts am mcnebis arsobriv raobasTan davakavSirebT, mivi-
RebT, rom adamianma am safexurze TAavis Rirseulad gamovli-
nebisTvis sakuTAari arsis gamWvirvaloba da gacema (gaziare-
bis principis umwikvlod dacva) unda moaxdinos da amis Se-
degad aucileblad miiRebs im mdgomareobas, rasac sitkboe-
ba hqvia.
es ki umSvenieresi codnaa imisaTvis, rom adamianisTvis
sakuTAari mdgomareobis zeda Skalis arc zeviT da arc qve-
moT garRveva ar moxdes. vfiqrob, vinc aqamde momyva kargad
xvdeba, rom zeviT garRveva uaresi Sedegis momtani iqneba am
SemTxvevaSi, vidre qvemoT CAamosvla. Tumca sulac AAAAara var
imis momxre, rom qvemoT Camovardna normalur movlenad Ca-
iTvalos, miT umetes am safexuris moTxovnebis donesTAan Se-
darebiT. is unda iyos is, rac unda iyos.
is, vinc SeZlebs me-5 da me-^6 mcnebebis WeSamarit dacvas
avtomaturad moaxdens VII, VIII, IX da X mcnebaTa srulyofi-
170
lad dacvasac. ise rom, absoluturi sisulelea, Tu vinmes
hgonia, rom me-6 mcnebas icavs, Tu, magaliTad, me-8 mcnebas
`cotaTi~ arRvevs (`cotaTi~ imitom Cavsvi brWyalebSi, rom
es suleluri TAavis motyueba gameSiSvlebina. SeuZlebelia,
nebismieri mcneba cotaTi Seasrulo, an cotaTi daarRvio —
maT an icav, an arRvev). aseTi pirovneba ara marto sxvebs at-
yuebs, mas sakuTAari TAavic motyuebuli hyavs. amaze didi sa-
Sineleba ki, vfiqrob, saerTod SeuZlebelic kia daemarTos
adamians. sakuTAari TAavis Segnebulad (an Tundac Seugneb-
lad) tyuilSi myofoba sruli garantiaa adamianis ganuw-
yvetliv sulierad dacemisa.
saboloo daskvnis saxiT am safexuris garSemo SeiZleba
iTqvas, rom misi srulyofilad saWirod gavlis SemTxvevaSi
nebismieri adamiani TviT mama RmerTis mier iqneba aRiarebu-
li adamianuri bunebisTvis maqsimaluri moTxovnebis srul-
yofilad Semsruleblad da, raime katastroful sisuleles
Tu ar Caidens, samudamod daimkvidrebs adgils sulier sam-
yaroSi. es udidesi madlia, rasac adamianma SeiZleba miaRwi-
os.
mama RmerTi, uxeSad rom vTqvaT, mamaa absoluturad
yvelaferi gamovlinebulisa (am SemTxvevaSi droebiT gamov-
linebul samyaroebs vgulisxmob) da rodesac es samyaroebi
gamouvlenel mdgomareobaSi gadavlen, mis mier gamorCeuli
individualuri sulebi (romlebic `sicocxlis wignSi~ iqne-
bian Seyvanilni) am samyaroebidan maradiul samyaroSi gada-
saxldebian, sadac sruli netareba sufevs. aq moxvedrilTA
sanatrelic ki aRar eqnebaT araferi, imdenad warmoudgen-
lad didi iqneba is sasiamovno mdgomareoba, romelSic isini
aRmoCndebian.
maSin am adamians mama RmerTis siyvarulis pirovnul do-
neze aRqma SeeZleba, mis uSualo siaxloveSi iqneba da neta-
rebis okeaneSi inebivrebs. imisaTvis, rom es aqve raimenairad
aRiqvaT, me girCevT ecadoT Rirseulad gaiaroT es safexu-
ri, romelic axla aRvwere.
rac Seexeba am safexurze gadasuli adamianis ganxilvas
materialuri an mentaluri garemos sulieri mdgomareobis
gadasaxedidan, anu `qvemodan~, igi, TAavisdauneburadac ki,
171
xdeba pirovneba, romelsac erT-erT sulier liderad moix-
senieben.
ra evaleba sulier liders? — uxeSAad rom vTqvaT, sam-
wyso darwmunebuli unda iyos da mudmivad rwmundebodes su-
lieri moZRvris obieqturobaSi yvelgan da yvelaferSi. mis-
gan unda momdinareobdes gulwrfeloba da marTebuloba,
siwminde da sitkboeba. es am adamianis Cveulebrivi mdgomare-
oba unda iyos.
am adamians aranairad ar epatieba revoluciuri refor-
matuloba da retrograduli dogmaturoba. is garemos su-
lieri mdgomareobis pulsiviT unda iyos da mudmivad misi
gaumjobesebis mcdelobis samsaxurSi unda idges. faqtiu-
rad, amisaTvis nebismieri adamianis Sinagani SegrZneba unda
SeeZlos da araTu misi gulis Tu tvinis dakmayofilebaze da
siamovnebaze izrunos — an piriqiT gankiTxvaze da zombire-
baze, aramed konkretulad, nebismierisaTvis saWiro konkre-
tuli sulieri problematikis gadawyvetis gzis danaxva da
danaxveba unda SeeZlos. sxva SemTxvevaSi, SeiZleba iTqvas,
rom es fsevdosulieri lideri iqneba da verafers Rirebuls
is verc garemos sulier mdgomareobas moutans da verc sa-
kuTAar suls argebs.
III. erTiani cnobierebis sulieri mdgomareobis aRqma
WEeSmarit ndobas (am SemTxvevaSi — srulyofil codnas
bunebrivi `ego~-s sulieri mdgomareobis Sesaxeb) miiRebs is,
visSic iqneba WeSmariti rwmena (am SemTxvevaSi — mama RmerTis
obieqturi aRqma).
aq laparakia RvTiuri bunebis garSemo da mis Sesaxeb. Tu
ufro skurpulozurad mivudgebiT, es aris absolutis mama-
kacuri sawyisis warmomadgenlobiTi nawilis raobis axsnis
mcdeloba. es sawyisi, Zalian uxeSad Tu ganvmartavT, gana-
gebs mTels momavals usasrulod Soreuli momavlidan moyo-
lebuli.
es gaxlavT ukve gamovlinebuli e. w. warsulisTvis su-
lieri codnisa da SegrZnebis mimwodebeli Zala. ratom viZa-
xi warsulze da momavalze UuxeSad? — am gadasaxedidan dro
(warsuli, awmyo da momavali) rogorc aseTi, saerTod aRar
172
arsebobs da isini erTmaneTSi imdenad urTierTgadakveTil-
ni arian, rom ase dayofa, ubralod, uazrobaa. am terminebiYT
mxolod imitom vxelmZRvanelob, rom aq, dedamiwaze sxvanai-
rad aRqmis unari aravis ar gaaCnia. magaliTAad, TviTon war-
sulSi, mudmivad arsebobs potenciuri momavali realobis
monaxazi cnobierebis sulieri mdgomareobis saxiT. es nebis-
mier adamians SeuZlia Tavadve igrZnos. sxvaTAaSoris, monani-
ebisa da aRsarebis meqanizmi adamianma swored amaze unda aaw-
yos. Tu Tqven warsulSi ukve momxdar raime movlenas
TqvenTAan dakavSirebuls daubrundebiT Sinagani warmosaxvis
saSualebiTA da am dros sakuTari Cadenili qmedebis Seg-
rcxvebaT, Tqven albaT unda mogindeT is, rom es qmedeba ar
CagedinaT. ai, swored am sistemiT, dabejiTebiT SemiZlia
giTxraT, rom Tqven SegiZliaT, es qmedeba SecvaloT da gaake-
ToT is, rac am sircxvilis grZnobas simSvidis grZnobad gada-
giqcevs. — rogor? — Sinagani warmosaxvis doneze. Tu amas ma-
terialuri TvalebiT ver xedavT da materialuri xelebiTA da
fexebiT an nebismieri nawiliT sxeulisa ver axorcielebT, da-
merwmuneT, ar niSnavs imas, rom Tqven amas ver moaxerxebT
gulSi da tvinSi. kosmosi, gangeba, ufali aucileblad daa-
fiqsirebs yovelive amas da, gind daijereT, gind ara, Tqveni
warsuli aucileblad Seicvleba. ai, raSi gamoixateba momav-
lis arseboba da warsulSi gamovlineba.
aseTive warmatebiT SeiZleba monaniebisa da aRsarebis
qmna momavalSi (momavlis warsulSi). axlave agixsniT, ras niS-
navs es: Tu Tqven raRac ganzraxva gagaCndaT dagegmarebuli
momavalSi gansaxorcieleblad, magram jer ar aris igi gan-
xorcielebuli Tqvens mier, is, vfiqrob, udavod momavals un-
da warmoadgendes droiTi klasificirebis SemTxvevaSi. Tu am
survils mis ganxorcielebamde CauRrmavdebiT da raRacnai-
rad sindisis qenjnas igrZnobT anu aRmoaCenT raRAaca iseTs
masSi, rac Tavadve mogeCvenebaT, rbilad rom vTqvaT, aramar-
Tebulad, am SemTxvevaSi, vfiqrob, ufro advili gasagebic kia,
rom Sinagani warmosaxvis meSveobiT Tqven SEegiZliaT, es winas-
war dagegmili qmedeba SecvaloT, gadaasxvaferoT. am Sem-
TxvevaSic, Tqveni momavali avtomaturad cvlilebas ganicdis
da kosmosis, gangebis, uflis mxridan Tqvendami midgoma auci-
leblad Seicvleba imis Sesabamisad, Tqveni survili gaxda
173
eTikurad ufro ukeTesi an, piriqiT, ufro uaresi, vidre igi
iyo Tqvens mier mis gadakeTebamde.
saboloo jamSi amasTan dakavSirebiT SemiZlia giTxraT,
rom e. w. warsulisa Tu e. w. momavlis koreqtireba, Secdome-
bis (codvebis) gamosyidvis, monaniebisa da aRsarebis gziT
imdenad aris erTmaneTTan dakavSirebuli, rom maTi erTmane-
Tisgan cal-calke ganxilva sisulelec kia. gonieri adamia-
nisTvis, vfiqrob, es sakmaod martivi, yovel SemTxvevaSi ga-
gebis unaris sazRvrebSi myofi ramaa.
principSi SeiZleba iTqvas, rom es gaxlavT erTaderTi
gza erTiani cnobierebis sulieri mdgomareobis aRqmis
msurvelisaTvis. vinc Tavis arsSi drois erTian, daunawevre-
bel parametrad aRqmas ver SeZlebs, veranairad ver Semova am
safexurisaTvis Sesabamis eTikur doneSi imdenad, ramdena-
dac aq arsebuli moTxovnebis dakmayofilebas esaWiroeba.
axla, modiT, es safexuri mcnebaTaA doneze ganvixiloT.
eTikur-moralurobisaTvis gansazRvruli mcnebebidan am sa-
fexurs miesadageba me-3 da me-4 mcneba.
me-3 mcneba e. w. mamakacuri sawyisis gamomxatveli:
yovelTvis ecade, gaxde imaze ukeTesi, vidre xar.
me-3 principi eTikisa ase gamoiyureba:
srulyofilebilebad gardaqmnisken mimarTva.
me-3 nayofi suliwmidisa:
mSvidoba.
am safexuris e. w. qaluri sawyisis gamoxatveli ki gax-
lavT eTikur-moraluri mcnebaTa nusxidan me-4 mcneba:
pativi miage da daemorCile mas, vinc Senze ufro maRa-
lia sulierad, upiratesia Senze.
me-4 principi:
morCili Tayvaniscema.
me-4 nayofi suliwmisa:
sulgrZeloba.
es CamonaTvali gaxAlavT ConCxi imisa, ris safuZvelzec
erTiani cnobierebis sulieri mdgomareobis, absoluturi
WeSmaritebis mentalitetis aRqmaa SesaZlebeli.
174
am mcnebebsa da maT cnobier aRqmaze gadmosvla unda
moxdes me-5 da me-6 mcnebebidan. is, vinc me-3 da me-4 mcnebe-
bis WeSmaritad dacvas SeZlebs, is ukve avtomaturad gaxdeba
RvTiuri bunebis warmomadgeneli. es arseba yovelgvari Za-
lisxmevis gareSe, Tavisdauneburad SeZlebs V, VI, VII, VIII, IX da
X mcnebebis srulyofil da zedmiwevniT dacvas.
aqac, iseve rogorc esTetikis me-3 safexuris ganyofi-
lebaSi, aucileblad minda aRvniSno, rom aqamde mosul arse-
bas harmonizireba ganvlili aqvs da igi transcendencirebis
procesSi gadadis.
es TAavisTAavad patara gaSifvras mainc moiTxovs esTeti-
kis me-3 safexurze gaSifrulobis miuxedavad. harmonizire-
bulobaSi am SemTxvevaSi igulisxmeba cocxali arsebis mier
sruli TviTrealizirebulobis procesSi ambiciebisa da
emociebis warsulSi datoveba, maTi grZnobad da gonebad
gardaqmnisa da, Semdgom, am grZnobisa da gonebis erTmaneT-
Tan SesabamisobaSi moyvanis saqmeSi. es TAavisTavad ukve gu-
lisxmobs sakuTari sulierebis srulyofilad da saWirod
daxarjulobas garemosTvis sulierebis miwodebis, miniWebis
saqmeSi (rameTu amis gareSe is ver moaxerxebda harmonizire-
bas). is, Tu ramdenad miiRebs da gaiziarebs garemo am sulie-
rebas, amaze es cocxali arseba arc RvTisa da arc garemos
winaSEe pasuxs ar agebs.
transcendentulobis procesSi gadasvla ki niSnavs in-
dividis Sinagani sulieri mdgomareobis Tavisdaunebur evo-
lucirebas, rodesac is gangebis winaSe warsdgeba sakuTAari
`me~-dan bunebrivi `ego~-s aRmofxvris surviliT. anu mas
surs ubralod ki ar arsebobdes, aramed samyaros interese-
bis sasikeTod Sromobdes da am SemTxvevaSi ufals sTxovs
daxmarebas, gaxdes ukeTesi imdenad, rom sulier samyaroSi,
konkretulad, uflis siaxloveSi yofnis ufleba moipovos.
am safexuris qveda Skalis damcveli e. w. qaluri sawyi-
sis gamomxatveli me-4 mcneba, principi, nayofi suliwmidisa
uzrunvelyofen RvTiuri bunebis adamianur bunebamde ar
dacemas. amas brwyinvaled gadmoscems samive orientiri. avi-
RoT dasawyisisTvis mcneba, romelic adamianebisTvis gaTva-
liswinebuladac SeiZleba CaiTvalos, raTa adamianisTvis Se-
saZlebeli iyos RvTiur donesTan urTierToba, Tundac imi-
175
saTvis, rom man ubralod is mainc icodes, rogori midgoma
gamoimuSavos masTAan. momaqvs me-4 mcneba: pativi miage da dae-
morCile mas, vinc Senze ufro maRalia sulierad, upiratesia
Senze. es aris WeSmaritad idealuri midgoma adamianuri bu-
nebis mxridan RvTiur bunebasTan mimarTebaSi. sxvas rom yve-
lafers Tavi davaneboT, is daicavs nebismier adamians saku-
Tari Tavis gakerpebisagan. aq SeumCnevlad igrZnoba erTgva-
ri SiSnarevi ridic, rac adamians moralur doneze unda gaaC-
ndes. es iqneba agreTve uzarmazari stimulic sakuTaAri sin-
disisa da sircxvilis mosmenisa da Sesmenis saqmeSi, monanie-
bis da aRsarebis aucileblobis survilSi. iq, sadac sulieri
aspeqti ar iqneba wamyvani, adamiani aucileblad da gardauv-
lad gadagvardeba, sazizRar donemde daecema. saukeTeso SEe-
mTxvevaSi TAavis saxeobaze ufro dabal saxeobad gardaiqmne-
ba da masSi mkveTrad moimatebs cxoveluri buneba.
axla, modiT, me-4 principsac SevexoT: morCili Tayva-
niscema. es ukve aSkarad TviTon RvTiur bunebaSi axlad ga-
dasul midgomas exeba. es aris universaluri saSualeba sam-
yaros uzenaesi pirovnebis jerovnad Sefasebisa. es Tviseba
miiyvans cocxal arsebas im donemde, rom gangeba mas buneb-
rivi `ego~-s aRmofxvrisTvis gonebriv potencials gauz-
rdis. igi amas aucileblad daimsaxurebs, Tuki morCilebiTa
da TayvaniscemiT iqneba ganwyobili mama RmerTis mimarT. da
bolos, me-4 nayofi suliwmidisa anu sulgrZeloba gaxlavT
sruli garantori imisa, rom, vidre sulgrZelobas SeinarCu-
nebs cocxali arseba qveviT veranairad veRar Camovardeba
adamianuri bunebis donemde.
axla ki, modiT, ganvixiloT am safexuris zeda sazRvris
damcveli e. w. mamakacuri sawyisis gamomxatveli me-3 mcneba
da misi Sesabamisi me-3 principi da me-3 nayofi suliwmidisa
maTi funqcionaluri raobis gadasaxedidan.
es mesame punqtebi (yvela) universaluri damcvelia
cocxali arsebisa, rogorc yovelgvari zedmeti mcdelobe-
bisagan, ise arasakmarisi Zalisxmevisagan. aviRoT mcneba _
(yovelTvis ecade gaxde imaze ukeTesi, vidre xar), iseve ro-
gorc ATavad me-3 principi (srulyofilebad gardaqmnisken
mimarTva) ar tovebs aranair vakuums maTi Sesrulebis Sem-
TxvevaSi, rom cocxali arseba raRAacis miRwevis an mopovebis
176
Semdgom misi SenarCunebis surviliT Seipyroba da yovelgva-
ri saxis Ziebaze an vinmesTvis ZEiebaSi daxmarebis gawevaze
uars ityvis. sxvaTAaSoris, es aris erT-erTi is problema, ro-
melic yovelTvis arsebobda, arsebobs da iarsebebs momaval-
Sic.
aqsiomas warmoadgens is, rom vinc raRacis an viRacis Se-
narCunebas cdilobs, aucileblad dakargavs am raRAacas an
viRacas.
gangeba aravis miscems uflebas, misi gulisTvis samya-
roSi mimdinare movlenebi gaaCeros da yvelaferi sikvdilis
mdgomareobaSi, srul umoqmedobaSi gadaiyvanos.
axla ki vnaxoT me-3 nayofi suliwmidisa. es gaxlavT:
mSvidoba. srulyofilebisken ar swrafva, ukan arasrulyo-
filebis datovebiT, avtomaturad omsa da dapirispirebas
gulisxmobs. e. i. am SemTxvevaSi ukve Semodis mTeli samyaro-
sa da yvelaferi arsebulis erTian, mTlian organizmad aR-
qmis gageba. Tu viRAac, sadRac Cemi saSualebiT SeiZleba gax-
des imaze ukeTesi, vidre aris da me amas ar vakeETeb, maSin dav-
Tesav dapirispirebas, radgan ar aRmovfxveri igi. am Segne-
biT ganmsWvaluli cocxali arseba uazrod, TAavqudmogle-
jiT zeviT ki aRar garbis, cdilobs mTlianad moemsaxuros
mTeli, erTiani cnobierebis sulieri mdgomareobis gajansa-
Rebas. ai, amisTvis ki mas usaTod esaWiroeba am sulieri
mdgomareobis aRqma. amgvarad, cocxali arseba midis imis ga-
gebamde, rom iq, sadac gangebam misi yofna gansazRvra, mas
zedmiwevniT Seesabameba (ganWvrets ra mTeli, erTiani gare-
mos sulier mdgomareobas), ecados erTiani cnobierebis su-
lier mdgomareobasTan SesabamisobaSi mosayvani gzebi da sa-
Sualebebi, ipovos da kvalificiurad, yvelasaTvis gasageb
da misawvdom enaze gadmosces es. es yovelive imis Sesaxeb, Tu
ras moiazrebs Tavis arsSi srulyofilebad gardaqmnisken
mimarTva.
raRa Tqma unda, am Segnebis doneze mosuli cocxali ar-
seba ufali RmerTis mfarvelobis uflebiT jildovdeba. Se-
miZlia isic ki vTqva, rom igi uSualod mama RmerTis mier Re-
bulobs kurTxevas da, faqtiurad, nebimier winaaRmdegobas,
rasac masze dabali rangis arsebebi uqmnian mas, igi uprob-
lemod laxavs.
177
saerTod, RvTiuri bunebis mqone cocxali arsebis wina-
Se sxva bunebis mqone cocxali arsebebi ususurad gamoiyu-
rebian, rameTu RvTiuri bunebis mqone arseba gangebis mxri-
dan yvelaze didi da yvelaze upiratesi daxmarebiT sargeb-
lobs. adamianuri bunebis RvTiur bunebaSi gadasvla yvelaze
didi warmatebaa nebismieri adamianisaTvis. es Zalian, AZalian
rTulia, magram amave dros isic minda giTxraT, rom es sru-
liad SesaZlebelia.
Tu am ATavis Tematikas davubrundebiT, daskvnis saxiT
SeiZleba iTqvas, rom aq aRwerili gziT cocxali arseba Se-
Zlebs erTiani cnobierebis sulieri mdgomareobis aRqmas
eziaros. vfiqrob, sxvanairad es SeuZlebeli ram iqneba.
imdenad gendobaT gangeba Tqven da gagimxelT sakuTar
sulier arss, ramxelac TqvenSi nebimieri gamovlinebuli si-
tuaciis obieqtur realobad aRqmis unari iqneba, e. i. ramxe-
lac iqneba TqvenSi gangebisadmi WeSmariti rwmena.
icxovreT ise, TiTqos TiToeuli mimdinare wami Tqve-
ni sicocxlis bolo wami iyos da maSin SenarCunebaze
zrunvas gadaeCveviT.
III. erTiani cnobierebis sulieri mdgomareobis
marTvaSi monawileobis uflebis miReba
WEeSmariti rwmenis gacemis ufleba (am SemTxvevaSi buneb-
rivi `me~-s Sesaxeb) miecema mas, vinc mTlianad mindobili iq-
neba bunebriv `me~-sa da mis pirad warmomadgenels, samyaros
uzenaes pirovnebas, anu vis mierac srulad iqneba aRqmuli
bunebrivi `ego~-s sulieri mdgomareoba da sakuTar arsSi
bunebriv `me~-d iqneba gardaqmnili.
es safexuri gaxlavT RvTiuri bunebis absolutur WeS-
maritebasTan urTierTobis amsaxveli done. am SemTxvevaSi
absoluturi WeSmariteba ise unda iqnas aRqmuli, rogorc
absolutis mamakacuri sawyisis warmomadgenlobiTi nawili.
aq bunebrivi `ego~-s cneba bunebriv `me~-d gardaqmnis mdgo-
mareobaSi gadadis. TaAvisi funqcionaluri datvirTviT es
gaxlavT drois erTian, daunawevreblad aRqmis raoba, sadac
konkretuli, amwamieri mimdinareobis cneba yovelgvar azrs
kargavs.
178
ras niSnavs es? — es aris iseTi `droiTi sartyeli~, sa-
dac gadaadgileba SesaZlebeli xdeba ukidures warsulSi an
ukidures momavalSi da cocxali arseba erT konkretul mim-
dinare wamze aRar aris damokidebuli. vfiqrob, arc ise Zne-
li unda iyos imis gageba, ramdenad spetaki unda iyos is coc-
xali arseba moralurad da eTikurad, rom mas amis ufleba
mieniWos. funqciuri daniSnuleba am gadaadgilebebisa ki un-
da iyos erTiani cnobierebis sulieri transcendentuli
mdgomareobis marTva da uzrunvelyofa. albaT odnav mainc
xvdebiT, Tu ra Sedegebs moutans mTel cnobierebas, Tundac
erTi, TiTqos umniSvnelo e. w. Secdoma. ar SemiZlia am Sec-
domis raobaze ar SevCerde. vfiqrob, es saukeTesod daexma-
reba mas, visac sulieri winsvla da warmatebebi swyuria. swo-
red es Secdoma gaxlavT is, rasac codvad moixsenieben deda-
miwaze. Tu cocxali arseba erTian cnobierebas imaze nakleb
sulier codnas miawvdis, vidre es mas esaWiroeba (ra Tqma un-
da, Tu es TAavad gaaCnia), maSin is codvas, Secdomas Caidens.
magram Tu igi imaze met sulier codnas miawvdis erTiani
cnobierebis warmomadgenlobiT nawils, vidre mas amis aR-
qmis unari gaaCnia, es zemoT xsenebul codvaze, Secdomaze,
gacilebiT ufro uaresi Sedegebis momtani gaxdeba. amitom
igi transcendentuli mdgomareobidan amoagdebs mTels
cnobierebasa da bunebrivi `ego~-s Seqmnas gamoiwvevs. pirve-
lad moxseniebuli Secdoma gacilebiT ufro advili gamo-
sasworebelia, vedre — meored moxseniebuli (Tumc, imasac
davamatebdi, rom pirveli meores aucileblad, gardauvlad
gamoiwvevs).
absoluturi WeSmaritebis piradi warmomadgeneli gax-
lavT samyaros uzenaesi pirovneba, mama RmerTi, da yoveli
axali porcialuri sulieri codnis Setana yovelTvis erTi-
an cnobierebaSi uSualod masTan SeTanxmebiT da misi gadaw-
yvetilebiT unda xdebodes.
vfiqrob, TaAvisTavad ikiTxeba, magram mainc aRvniSnav,
rom aq aris pasuxismgeblobisa da, Tu gsurT, uflebamosi-
lebis maqsimumi, rac ki SeiZleba gapirovnebul iqnas zoga-
dad cocxal arsebaze. ise, rom aq moxvedrili nebismieri
cocxali arseba udavod diadi sulia. Tumca ueEWvelia isic,
rom aqac arsebobs ieraqiuli safexurebi, romelTaA gansaz-
179
Rvrasac me aq ar vapireb. es metismetad rTuli ram aris am
gadasaxedidan aRsaqmelad da, vfiqrob, yovelgvar saWiroe-
bas aris moklebuli.
Tu adamiani sakuTAar individualur sulze mijaWvulo-
bisagan ver gaTavisufldeba, rac imaSia gamoxatuli, rom sa-
kuTari SesaZleblobebis demonstrireba surs (ara imitom,
rom es saWiroebas moaxmaros, aramed imitom, rom SeuZlia da
sakuTari SesaZleblobebis realizaciis unariT surs dat-
kbes) verasodes ver SeZlebs am safexuris gavlas. formula-
saviT getyviT: Tu cocxali arseba mama RmerTis nebis reali-
zaciis saSualeba ar gaxdeba sakuTar aRqmaSi, is ar aris Rir-
si imisa, rom zecaSi daidos bina. es aravis jini ar aris. ubra-
lod, es arseba Zalian bevr ubedurebebsa da areulobebs mo-
utanda erTian cnobierebas.
erTiani cnobierebis sulieri mdgomareobis marTvaSi
monawileobis uflebis miRebis safexuris daZlevisas xdeba
bunebrivi `ego~-s aRmofxvra sakuTari `me~-s grZnobismier
nawilSi, riTac bunebrivi `ego~ cocxali arsebis cnobiere-
baSi mTlianad gardaiqmneba bunebriv `me~-d.
axla ki, modiT, es safexuri mcnebaTa doneze ganvixi-
loT eTikur-moralurobis ganmsazRvreli mcnebebidan. am
safexurs Seesabamebian pirveli da meore mcneba.
pirveli mcneba iqneba e. w. mamakacuri sawyisis gamomxat-
veli am donisaTvis saerTod da SemdegSi mdgomareobs:
giyvardes ufali RmerTi Seni yovliTa guliTa SeniTa
da yovliTa suliTa SeniTa da yovliTa gonebiTa SeniTa.
pirveli principi:
maradiuli samyaros uzenaesi pirovnebis srulyofil
arsebad aRiareba da AaRqma.
pirveli nayofi suliwmidisa:
siyvaruli.
meore mcneba iqneba e. w. qaluri sawyisis gamomxatveli
am donisaTvis saerTod da SemdegSi mdgomareobs:
giyvardes moyvasi Seni, viTarca Tavi Tvisi.
meore principi:
180
absoluturad yvela cocxali arsebis, individualuri
sulis `me~-d (ara ucxod, sxvad, mtrad, `ego~-d) aRiareba da
AaRqma.
meore nayofi suliwmidisa:
sixaruli.
es gaxlavT ConCxi imisa, ris safuZvelzec SesaZlebeli
gaxdeba am safexuris axsna da aRwera.
am mcnebebsa da maT cnobier aRqmaze gadmosvla unda
moxdes me-3 da me-4 mcnebebidan. es arseba yovelgvari Zalis-
xmevis gareSe, Tavisdauneburad SeZlebs III, IV, V, VI, VII, VIII, IX
da X mcnebebis srulyofil da zedmiwevniT dacvas.
aqve minda aRvniSno, rom aqamde mosul arsebas sulieri
transcendencireba gavlili aqvs da igi sulieri evoluci-
rebis procesSi gadadis. am SemTxvevaSi transcendencireba-
Si igulisxmeba is, rom cocxalma arsebam ukve SeZlo sakuTa-
ri individualuri sulis RvTis nebis realizaciis saSuale-
bad gardaqmna, xolo evolucirebaSi ki igulisxmeba is, rom
mas eZleva ufleba, monawileoba miiRos srulyofil cnobie-
rebaSi siaxlis Setanis procesSi, Tavisi Sexeduleba da azri
gamoTqvas. am doneze xom bunebrivi `ego~ ukve bunebriv `me~-d
aris gardaqmnili da cocxali arseba fragmentaluri cnobi-
erebasTan kontaqturobis mdgomareobidan mTeli, erTian
cnobierebis sulier mdgomareobasTan kontaqtSi Sehyavs
gangebas. faqtiurad is erTiani, arafragmentaluri WeSmari-
tebis aRqmis unariT (e. w. mexsierebis aRdgenis saSualebiT)
jildovdeba.
am safexuris qveda Skalis damcveli e. w. qaluri sawyi-
sis gamomxatveli meore mcneba da misi Sesabamisi meore prin-
cipi uzrunvelyofen erTiani cnobierebis sulieri mdgoma-
reobis jerovnad Sefasebas. maTi saSualebiT cocxalma ar-
sebam unda gaisigrZeganos is moTxovnileba, is pasuxismgeb-
loba, rac am safexurze myofs akisria. TviTon meore mcneba
gvauwyebs: giyvardes moyvasi Seni, viTarca Tavi Tvisi. amaze
gansakuTrebulad msurs SevCerde. moyvasi, araTu am SemTxve-
vaSi, aramed nebismier SemTxvevaSi, gaxlavT is cocxali arse-
bebi, romlebic mTeli erTiani cnobierebisa da am cnobiere-
bis sulieri mdgomareobis saWirod mimarTvis interesebiT
181
arian ganmsWvalulni da ara is cocxali arsebebi, romlebic
pirad, egoistur survilebs SeupyriaT. maT xom sakuTari
miznebis miRweva sxvaTa eTikurad marTebuli mdgomareobis
dazianebis xarjze surT aixdinon. es aris is midgoma, rasac
aq adamianebi aranairad ar eTanxmebian da erT-EerTi ZiriTa-
di ganmapirobebeli mizezia materialur samyaroSi saerTo
mdgomareobis sazizRar mdgomareobamde miyvanisa. yovel
SemTxvevaSi, me piradad, jer ar Semxvedria adamiani, rome-
lic am mcnebas aseT WrilSi ganixilavs.
Tu gaviTvaliswinebT imas, rom am konkretul SemTxveva-
Si laparakia absoluturi WeSmaritebis warmomadgenlobiTi
nawilis urTierTobaze absolutur cnobierebasTAan, Tavis-
Tavad igulisxmeba is, rom aq `ego~ ar arsebobs da verc ego-
isturi bunebis arsebebi ver iqnebian. ase rom, absoluturi
WeSmaritebis warmomadgenlobiT nawilSi moxvedril co-
cxal arsebas arc sababi unda hqondes da arc ufleba unda
misces Tavis Tavs, rom erTiani cnobierebis warmomadgenle-
bi moyvasad ar aRiqvas da ise ar udgebodes maT, rogorc sa-
kuTar Tavs. es, WeSmaritad erT-erTi uZlieresi damcveli
gaxdeba am safexuramde moRweuli cocxali arsebisaTvis,
rom igi aRAar daeces.
aqve SegviZlia, moviSvelioT meore principi, romelic
gveubneba, rom absoluturad yvela cocxali arseba am indi-
vidualurma sulma `me~-d unda aRiaros da aRiqvas. winaaR-
mdeg SemTxvevaSi masSi aucileblad gaixsneba e. w. `ego~-s
xvreli.
meore nayofi suliwmidisa gaxalvT sixaruli. am Sem-
TxvevaSi es niSnavs, rom am safexurze moxvedrili cocxali
arseba unda iyos damuxtuli imiT, rom sixaruli mianiWos
erTian cnobierebas (riTac TAavadve unda grZnobdes usaz-
Rvro sixaruls). Tu zogad WrilSi ganvixilavT am yoveli-
ves, eTika swored rom sixaruls unda aniWebdes esTetikas.
amiT igi mudmiv transcendentul mdgomareobaSi amyofebs
erTian cnobierebasa da TviTonac mudmiv transcendentul
mdgomareobaSi iqneba im sulieri SegrZnebiT, rom am wminda
gamovlinebulobisaTvis TviTon, rogorc individi, gul-
wrfeli sixarulis gamovlinebis mizezi gaxda.
182
am safexuris zeda Skalis damcveli e. w. mamakacuri saw-
yisis gamomxatveli pirveli mcneba da misi Sesabamisi pirve-
li principi uzrunvelyofen erTian cnobierebaSi Sesatani
sulieri codnis Warbi mcdelobebisagan cocxali arsebis
dacvas. maTi meSveobiT cocxalma arsebam unda Seimecnos sa-
kuTari SesaZleblobebis, sakuTari uflebamosilebis zRva-
ri, raTa Warbi mcdelobebiT marTlac savalalo mdgomareo-
baSi ar aRmoCndes. es, Cemi SexedulebiT, yvelaze mniSvnelo-
vani sakiTxia im sakiTxTa Soris, romelTac rodesme Sevxebi-
var. isev mcnebas moviSvelieb. is gveubneba: giyvardes ufali
RmerTi Seni yovliTa guliTa SeniTa da yovliTa suliTa Se-
niTa da yovliTa gonebiTa SeniTa.
anu nebismier cocxal arsebas, Tundac absoluturi
WeSmaritebis warmomadgenlobiT nawilSi myofsac ki, sWir-
deba zeda sazRvari. ufro metic ki SeiZleba iTqvas, es swo-
red rom pirvel rigSi mas sWirdeba, rameTu absoluturad
yvela gadaxra idealuri mdgomareobidan swored rom aqedan
xdeba. amisaTvis yoveli maTganisaTvis absoluturi WeSmari-
tebis piradi warmomadgeneli, maTze ierarqiulad ufro
maRla mdgom arsebad aRiarebuli Tavad absolutis mier,
udides avtoritets unda warmoadgendes.
aucileblad minda aRvniSno, rom aq laparakia iseT coc-
xal arsebebze, romlebic WeSmaritad diadi sulebi arian
(uklebliv yvela). winaaRmdeg SemTxvevaSi isini iq ubralod
ver moxvdebodnen.
pirveli principis dacva kidev ufro ganamtkicebs am
midgomas, rameTu srulyofilebis mudmivi warmomadgenlis
arsebobas aucileblad saWiroebs sulieri mdgomareobis
marTvis procesi. pirveli principi gveubneba:
maradiuli samyaros uzenaesi pirovneba srulyofil ar-
sebad unda iqnas aRiarebuli da aRqmuli.
mama RmerTisadmi aseTi damokidebuleba mTlianad gamo-
ricxavs da aRmofxvris im saSiSroebas, rasac zeda Skalis
darRvevaSi vgulisxmobdi. is aris uSualod da piradad ga-
ranti srulyofili mdgomareobis srulyofilad marTvisa
da srulyofilebis matebisa idealuri porcialuri dozire-
bulobiT.
183
pirveli nayofi suliwmidisa gaxlavT siyvaruli anu sa-
boloo jamSi es aris is, rac unda sufevdes erTiani cnobie-
rebis sulieri mdgomareobis masazrdoebelsa da erTiani
cnobierebis sulieri mdgomarebis amTvisebels Soris. es Se-
iZleba iwodos urTierTobad absolutur WeSmaritebasa da
absolutur cnobierebas Soris sakuTAari warmomadgenlobi-
Ti nawilebis saSualebiT. am urTierTobis idealuri mdgoma-
reobis amsaxveli ki aRmoCnda is faseulobrivi cnobiereba,
rasac siyvaruli Tavis arsobriv raobaSi gulisxmobs.
Tu mama RmerTsa da suliwmidaze gavamaxvilebT yurad-
Rebas, erTgvari gonebrivi ganzogadebis mcdelobiT, pira-
dad Cemi SexedulebiT, TAavad mama RmerTi, samyaros uzenaesi
pirovneba, absoluturi WeSmaritebis nebis realizaciis sa-
Sualebad aRiqvams sakuTar `me~-s. Tavad suliwnida ki, samya-
ros uwmindesi pirovneba, absoluturi cnobierebis nebis re-
alizaciis saSualebad aRiQqvams sakuTAar `me~-s.
vfiqrob, aranair mkrexelobad ar unda CaiTvalos es
ganzogadeba da Tu obieqturad gadmocemis raimenair done-
zea laparaki, mimaCnia, rom obieqturad amis asaxva sxvagva-
rad albaT ufro bundovans gaxdida am ori umaRlesi pirov-
nebis aRqmisa da Secnobis mcdelobas.
amiT msurs, davasrulo EeTikis donis ganxilva da vi-
survo, rom movxvde (mec da yvela, visac sulieri srulyo-
fis survili amoZravebs) iq, sadac maqsimalurad didia
eTika da moraluri principebia daculi. uklebliv yve-
las vusurveb sulier warmatebebs da getyviT, rom auci-
leblad zustad miiRebT yovelTvis, yvelgan da yvelafer-
Si, rasac imsaxurebT.
WeSmariti rwmena unda misceT maT da mxolod maT,
vinc WeSmaritad ndobiT aris Tqvens mimarT ganmsWvalu-
li da aranairi TvalTmaqcoba da Casafrebuloba ar aris
maTSi TqveTan mimarTebaSi. winaaRmdeg SemTxvevaSi, Tqven
borotebas daTesavT.
184
mmeeSSvviiddee TTaavvii
ssuulliieerrii hhaarrmmoonniiaa
sulieri yofierebis gardauvali
aucileblobis uzrunvelyofa
mTEel am wignSi arsebuli umsxvilesi da umniSvnelovane-
si sakvanZo sakiTxebis erT grafikul formaSi gamosaxvis
mcdeloba iqneba Cadebuli am QqvemoT moyvanil informaciaSi
da saerTodac es Tavi Tavisdauneburad mTlianad yovelives
Seajamebs.
absoluturi WeSmariteba
meoba siyva- ruli
orientacia rwmena (sasoeba) adaptacia
su
li
er
i s
am
ya
ro
fiqsacia sarwmu- noeba
relaqsacia
improvizaciuli interpretacia
mecniereba�religia �kultura
inercia
ma
ma
ka
cu
ri
s
aw
yi
si
sa
kr
al
ur
i r
ic
xv
eb
ia
: 4
(o
Tx
i),
7 (
Sv
id
i);
10
(a
Ti
)
imitacia eWvi mutacia
ma
te
ri
al
ur
i s
am
ya
ro
qa
lu
ri
s
aw
yi
si
absoluturi siyalbe, simcdare
185
droebiT (aramaradiul) samyaroTa gaCena-gauCinarebis
erTi ciklis mokle istoriuli mimoxilva
mama RmerTi, rogorc mamakacuri sawyisis uzenaesi war-
momadgeneli da mTeli mamakacuri sawyisic, masSi arsebuli
individualurad gamovlinebuli cocxali arsebebis saxiT,
droebiT samyaroTAa (anu bunebrivi `ego~-s) warmoqmnamde da-
kavebuli iyo sulieri srulyofilebis sakiTxebSi TviTrea-
lizirebiT (informaciul enaze, orientaciis danaxvebaze
iyo aqcentirebuli). rogorc balansis, wonasworobis dacvis
gansazRvrisaTvis, ise funqcionaluri saqmianobis srulyo-
filad uzrunvelyofisaTvis mama RmerTi (da mTeli mamaka-
curi sawyisi) moZiebul informacias, SeZenil da gadamuSave-
bul sulier codnas suliwmidas, rogorc qaluri sawyisis
uzenaes warmomadgenels awvdida mTlianad (Sesabamisad, ma-
makacuri sawyisis yvela individualuri cocxali arseba Ta-
vis moZiebuls Tavis Sesabamis individualur cocxal arse-
bas awvdida qaluri sawyisis warmomadgenlobiTi nawilidan).
suliwmida da mTeli qaluri sawyisi, e. i. am sawyisis yve-
la warmomadgeneli ki, TAavis mxriv, dakavebuli iyo am miwo-
debuli sulieri codnis aTvisebiT, SeTvisebiT, gaTavisebi-
Ta da SemecnebiT (informaciul enaze adaptaciaze iyo aq-
centirebuli). mokled, satia-iuga anu povnis epoqa iyo. anu
mama RmerTsa da suliwmidas Soris (igulisxmeba mamakacuri
da qaluri sawyisebis etalonebs Soris) sruli urTierTga-
geba (xolo siRrmiseul enaze sruli transcendentuloba)
sufevda.
— satia-iugas dasasruli da treta-iugas dasawyisi —
magram, erTxel, moxda ise, rom suliwmidam mama RmerTis
mier miwodebuli codnis sruli adaptacia ver SeZlo. es mama
RmerTisaTvis, rogorc obieqturobis srulyofilad uz-
runvelmyofelisTvis, niSani gaxda imisa, rom man imaze meti
informacia miawoda suliwmidas, vidre mas amis aTviseba Se-
eZlo erTbaSad (srulad). es gaxda mizezi imisa, rom Seiqna
saWiroeba iseTi cnebis Semotanisa, rogoricaa drois para-
metri (anu aqamde dro, rogorc aseTi `ar arsebobda~).
186
ras niSnavs es? — mama RmerTma momentalurad Sewyvita
suliwmidisTvis axali codnis miwodebaze zrunva da TviTo-
nac avtomaturad Sewyvita axali sulieri codnis mopoveba-
ze zrunva. is `gaCerda~, imisaTvis da iqamde, vidre suliwmi-
da ukve miRebul, magram jer ver aTvisebul informacias
aiTvisebda da Seimecnebda. amave dros, mama RmerTma mTels
mamakacur sawyisSi UbrZana, rom, vidre igi saWirod ar CaT-
vlida, yvela cocxal arsebas droebiT TAavi daenebebina su-
lieri srulyofis ZiebisaTvis, anu axali sulieri codnis
moZiebisaTvis.
es cocxali arsebebi (individualuri sulebi) udavod
udidesi eTikuri simaRlis, mama RmerTTan pirovnul doneze
axlo urTierTobebSi myofi, arsebebi arian.
magram miuxedavad aseTi didi eTikuri donisac ki, uzo-
mod Znelia, Cvevad qceuli nebismieri qmedebis Cadenis sur-
vils sZlio da am SemTxvevaSi erTaderTi, riTac SeiZleba in-
dividualuri sulis sakuTari Secdomis daSvebisagan dacva
(samwuxarod Tu sabednierod), aris SiSi avtoritetuli wya-
rosi, am SemTxvevaSi — mama RmerTisa.
ra Tqma unda, udavod Segnebaa uZlieresi iaraRi Secdo-
mebisagan TAavdacvisa, magram sadac Cvevazea laparaki, iq igu-
lisxmeba, rom Segneba ar arsebobs.
savaraudod, is individualuri suli gabedavs mama
RmerTis nebis darRvevas, romelic yvelaze axlosaa masTAan,
rameTu fiqrobs, rom rac ar unda akeTos (miT umetes, Tu
hgonia, rom saWirosa da kargs akeTebs da mama RmerTis Sec-
domas asworebs), mama RmerTi mas, ase vTqvaT, ar gaimetebs,
Tundac radikalurad ar moewonos misi saqcieli, anu Seico-
debs da yvelafers apatiebs.
absoluturad yvela da nebismieri boroteba TAavis
sawyis stadiaSi, yovelgvari gamonaklisis gareSe, keTili
survilebidan iwyeboda, iwyeba da daiwyeba.
hgonia ra, rom sikeTes (WeSmaritad sakeTebels) akeTebs
da mama RmerTi Secda da roca am Secdomas mixvdeba, aRiarebs
misi saqcielis marTebulobasa da mis pirovnul Rirseulo-
bas, mama RmerTis yvelaze metad axlos myofi individualu-
ri suli (eTikur-esTetikuri parametriT) jer gaubedavad,
Cumad, Semdeg ufro gabedulad agrZelebs axali sulieri in-
187
formaciis Ziebasa da gadamuSavebas. mas mimdevrebic uCnde-
bian da mamakacur sawyisSi nel-nela xdeba ganxeTqileba,
Tumca is jer aranairi formiT ar vlindeba.
vinaidan am axal mopovebul codnas gawonasworebis me-
qanizmi qaluri sawyisisTvis gaziarebiT ar akontrolebs, ar
aneitralebs, ar adasturebs (informaciul enaze, es axali
mimdinareoba improvizaciul interpretaciaze koncentrir-
deba). informacia moipoveba da grovdeba maSin, rodesac misi
realizacia anu adaptacia ver xerxdeba. unda es Tu ara, am
yvelaze niWier da maRalganviTarebul cocxal arsebas mama
RmerTis garemocvidan da mis mimdevrebs, isini nel-nela ag-
resiulni, gauwonasworebelni xdebian, Tumca sakuTAar ATavze
Zalisxmevis xarjze axerxeben sakuTAari TAavis kontrolire-
bas.
amasobaSi ki, vnaxoT, ra xdeba suliwmidasTAan da qalur
sawyisSi?
suliwmidisa da misi garemos, mTEeli qaluri sawyisis,
TviTgamorkvevisaTvis mama RmerTs yvela piroba aqvs Seqmni-
li, anu misi nebarTvis gareSe veravin SeZlebs maTTvis raime
sxva axali informaciis miwodebas, vidre is amas ar miiCnevs
dasaSvebad, anu vidre jer ver gadamuSavebuli informaciis
sruli aTviseba ar moxdeba.
suliwmida ki iwyebs droebiTi sulieri samyaros Seq-
mnas, gansxvavebiT mudmivi, maradiuli samyarosgan. is, rac
warmosaxviT ver aRiqva, surs gamosaxviT (warmosaxvis vizua-
luri formiT) da gamosaxulis bunebrivi Tanamimdevruli
svlis ganxilviT Seicnos da gaiTavisos. amisaTvis ki saWiro
xdeba, arc meti da arc naklebi, mTeli ukve Secnobili cod-
nis gamosaxva, sulier samyarod Camoyalibebisa da Seqmnis sa-
xiT. e. i. Seqmna da gamosaxva xiluli, vizualuri saxiT xdeba
absoluturad yvelafrisa, rac ki rodesme mamakacuri sawyi-
sis mxridan qaluri sawyisisTvis iqna miwodebuli sulieri
codnis saxiT da rac ukve srulad adaptirebulia da gaTAavi-
sebulia qaluri sawyisis mier.
uxeSad Tu aviRebT, es aris cocxali arsebebis cocxali,
cxoveli bunebis gamovlineba maTi sulieri codnis Sesabami-
sad. es cocxali arsebebi sulieri (mentaluri) sxeulebis
mqoneni arian. suliwmida, aqamde Tu adaptaciiT iyo dakave-
188
buli, axla ukve damoukideblad sulieri ganviTAarebis, evo-
lucirebis orientaciuli sakiTxebiT kavdeba mxolod da
isic, mxolod im diapazonSi, romlis aRqmac ver SeZlo da
mTels qalur sawyissa da masSi arsebul individualur su-
lebs ucxadebs, ubrZanebs, rom droebiT adaptaciaze, sxva
axali sulieri codnis miREebaze uari unda Tqvan iqamde, vid-
re veradaptirebul nawils mTeli qaluri sawyisi ar aiTvise-
bs.
ra Tqma unda, aqac Cndeba erTgvari Cumi ganxeTqileba,
anu suliwmidis pirovnebasTan Zalian daaxloebuli cocxa-
li arseba bedavs isev adaptaciaze iyos koncentrirebuli,
rameTu mas sulwmidis SiSi ar gaaCnia, miaCnia ra, rom suliw-
mida mas risxvisTvis ar Ggaimetebs. faqtiurad, es urCi arseba
sakuTaAr Cvevebs ver eleva (Tumc, me mas ar vamarTleb, magram
es yovelive Cveulebrivi bunebrivi procesia da unda es vin-
mes Tu ara, mainc moxdeba). avtomaturad am individualur
sulsac uCndeba TAavisi mimdevrebi da qalur sawyisSic Cnde-
ba Cumi ganxeTqileba.
am mimdevrobasac erTi suli aqvs, aRmoaCinos axali su-
lieri codna da misi aTviseba daiwyos. informaciul doneze
es axali mimdinareoba inerciaze koncentrirdeba.
aq DSemodis cneba — adamianuri buneba (adamiani).
am droisaTvis ikveTAeba zogadi cnobierebis is xarisxob-
riv-raodenobrivi done da misi e. w. teritoriuli sazRvrebi
(vizualurad aRqmadi gamosaxuleba), romelic ver iqna aTvi-
sebuli da adaptirebuli. ai am sazRvrebis aTvisebisaTvis su-
liwmida qmnis Tvisobrivad sruliad axal, ukve gamovlinebu-
li arsebebisagan gansxvavebul, mentalur sxeuls, romelsac
mama RmerTi SATaberavs ukve arsebuli individualuri sulebi-
sagan gansxvavebul, Tvisobrivad sruliad axal suls, romel-
sac am teritoriuli sazRvrebis TAanamimdevruli (mowafeob-
rivi) aTvisebis unari gaaCnia. es axlad Seqmnili arseba gax-
lavT mamakacuri sawyisiT mkveTrad gamoxatuli adamiani
(adami). SeiZleba, gasakviradac mogeCvenoYT, magram swored igi
xdeba centraluri figura asaTvisebeli zogadi cnobierebis
funqcionaluri aspeqtis mopovebisa da gadamuSavebis saqmeSi
(anu inforaciul enaze, orientaciisa da improvizaciuli in-
terpretaciis saSualebiT fiqsaciis saqmeSi).
189
magram, amavdroulad am arsebisaTvis aucilebeli xdeba
misTvis Sesabamisi qaluri sawyisiT gamovlinebuli arsebis
Seqmna, rogorc misi gezis wonasworobaSi moyvanis, marTebu-
li mimarTulebidan ar gadaxvevis, saSualeba. am arsebis Seqmna
xdeba mTlianad ukve Seqmnilis arsobrivi Sinaarsis mixedviT,
Tumc, isic udavod aris adamianuri bunebis mqone arseba, anu
adamiani, magram qaluri sawyisiT mkveTrad gamoxatuli (qali,
igive eva). es arseba ki xdeba centraluri figura ar aTvisebu-
li zogadi cnobierebis vizualuri aspeqtis mopovebisa da ga-
damuSavebis saqmeSi (anu informaciul enaze adaptaciisa da
inerciis saSualebiT relaqsaciis saqmeSi).
mamakaci-adamiani, koncentrirebulia ra mama RmerTze,
eZleva ver aTvisebuli zogadi cnobierebis Sesaxeb diskre-
tuli, porcialuri informaciebi, romlebsac ayalibebs ide-
is donemde da awvdis qal-adamians, romelic am ideis esTeti-
kuri formiT realizacias axdens e. w. xelovnebis gamovline-
bul formebSi. am gamovlinebuli formebis ganWvretis Sem-
deg suliwmida axdens am porcialuri nawilis warmosaxvis
doneze aTvisebas da gaTAavisebas.
magram es procesi iqamde grZeldeba, vidre mamakacur da
qalur sawyisSi warmoqmnili Cumi mimdinareobebi ar erevian
am saqmeSi. maT umTAavres mizans am ar aTvisebuli zogadi cno-
bierebis rac SeiZleba swrafad adaptireba warmoadgens,
raTAa isev im pirvandel mdgomareobaSi dabrundnen mama
RmerTi da suliwmida (rogorc yvelaze gavleniani da mmar-
Tveli figurebi) da TviTonac, erTmaneTTan urTierTobiT,
transcendentul mdgomareobas daubrundnen. amisaTvis ki
mamakacur sawyisSi warmoqmnili mimdinereobis yvelaze gabe-
duli arseba (anu `lideri~) TaAvad, uSualod amyarebs kon-
taqts qal-adamianTAan da cdilobs imaze meti informacia mi-
awodos jer ar Secnobili zogadi cnobierebis garSemo, vid-
re am ukanasknels amis aRqmis unari gaaCnia (friad sagulis-
xmoa is, rom am `liders~ mamakaci-adamianis TAavisze koncen-
trirebis unari ara aqvs). es `mekobruli~ informacia qal-
adamianSi erTgvar gaorebas iwvevs, rameTu igi iwyebs saku-
Tari sulieri megobris (TAavisze upiratesad miCneulis), ma-
makaci-adamianisa da am axlad gamoCenili, maszed ufro in-
formirebuli arsebis Sedarebas erTmaneTTan, Tu vin ufro
190
upiratesia da yvelaferi absoluturad am fardobiTi xed-
vis WrilSi xdeba aRqmadi (anu igi erTgvari trans-harmoni-
zirebulobis mdgomareobidan gamodis).
realurad, bibliur miTologiaSi moTxrobili nayofi
keTilisa da borotis Sesaxeb swored es fenomeni gaxlavT.
mamakac-adamianTan urTierTobis Semdeg, qali-adamiani gu-
laxdilad uziarebs im informacias, rac am axlad gamoCenil-
ma arsebam auwya. es mamakaci-adamianisaTvis seriozuli daeW-
vebis mizezi xdeba mama RmerTis uzenaesobis raobaSi. masSic
erTgvari gaoreba Cndeba imis gamo, Tu vin aris upiratesi,
mama RmerTad misTvis aRqmuli arseba, Tu es viRaca. am eWveb-
Tan erTad avtomaturad Cndeba saSiSroeba imisa, rom mama-
kac-adamians Tavad moundes sakuTari eTikuri donis qvemoT
myof arsebebze uxeSi, Zaladobrivi diqtatura daamyaros,
raTa mama RmerTTanac da am viRac axal `RmerTis tol arse-
basTaAnac~ saerTod gawyvitos kavSiri (imisaTvis, rom qali-
adamianis TvalSi sakuTari Rirseba da pativi SeinarCunos).
anu, faqtiurad, TAavad gamoacxados sakuTari pirovneba
RmerTad.
bibliur miTologiaSi es asea moxseniebuli: `Tqva
ufalma RmerTma: aha gaxda adami, rogorc erTi CvenTagani,
Semcnobeli keTilisa da borotisa, ar gaiwodos axla xeli
da ar mowyvitos sicocxlis xis nayofic, ar SeWAamos da mara-
diulad ar icocxlos.
gauSva igi ufalma RmerTma edemis baRidan, rom daemuSa-
vebina miwa (TavisSi arsebuli WeSmariti grZnoba), saidanac
iyo aRebuli. gandevna adami, edems ki aRmosavleTiT qerubi-
nebi da cecxlovani, mbrunavi maxvili dauyena, raTa sicoc-
xlis xesTan misasvleli daecvaT~.
anu, Seuwyvita mama RmerTma ar Secnobili zogadi cno-
bierebis Sesaxeb mamakac-adamians informaciis miwodeba da
absoluturad yvela mamakacur sawyisSi myof arsebasac sru-
lad aukrZala misTvis an qali-adamianisaTvis raime saxis in-
formaciis gacema-miniWeba (amis irib, erTgvar miTologiur,
dasturad moviyvandi promeTes mier `cecxlis~ micemas ada-
mianebisaTvis). TAavis garemocvaSi yvelaze axlos myofi arse-
ba ki, vinc adamianebSi eWvis aRmoceneba gamoiwvia, gandevna
191
TAavisi garemocvidanac da zecidanac, sakuTari Secdomebis
aRsaqmelad da mis srulyofilad gamosasworeblad.
vfiqrob, arc ise Zneli aRsaqmeli da misaxvedria is, rom
am yovelivem materialuri samyaros Seqmnis aucilebloba
gamoiwvia, rameTu asaTvisebeli zogadi cnobierebis warmoq-
mnis Sedegad warmoqmnili drois cnebis Sesabamisi movlene-
bis bunebrivi svlis SeCerebis Semdgom traeqtoria mimdina-
re e. w. idealuri spiralisa adamianisTvis Seicvala da Seic-
vala mTeli arsebuli cocxali arsebebisaTvis, mamakacuri
da qaluri sawyisebis alternatiuli mimdinareobebisaTvis.
iqmneba sulieri samyaros paraleluri samyaro materialuri
saxiT.
— ai aq mTavrdeba treta iuga, rogorc Ziebis epoqa da
iwyeba dvapara iuga, rogorc SenarCunebis epoqa.
ramxela xelovnuri problemis Seqmnac mounda mamakac-
adamians da ramxela cnobismoyvareobiTac daimuxta qali-
adamiani, imxela xelovnuri problemebis winaSe ayeneben mama
RmerTi da suliwmida maT. maTSi es problemebi gamovlindeba
kvebis, usafrTxoebis moZiebis, fizikurad gamoxatulebisa
da TviTgamovlinebuli improvizaciuli nawilis gadamuSave-
bis, gadaxedvis aucileblobis saxiT. agreTve, xdeba mama
RmerTis mier mamakacur sawyisSi warmoqmnili axali mimdev-
robis liderisa da misi mimdevrebis sulieri samyarodan gan-
devna, materialur samyaroSi gadagzavna, romelTAac brmad
mihyvebian qalur sawyisSi gamovlinebuli axali mimdinareo-
bis lideri da misi mimdevrebi. isini materialur samyaroSi
vlindebian faunisa da floris Semadgeneli nawilebis saxiT.
Tumca zogi maYTgani (metismetad TviTgakerpebulni da am me-
tismetad TviTgakerpebulTAa mxurvale TAayvanismcemelni)
materialur samyaroSic ki ver xvdebian da isini moCvenebaTa
samyaroSi an qvesknelSi, jojoxeTSi gadaigzavnebian, sadac
materialuri saxiT gamovlinebulobac ki SeuZlebelsa da
sanatrels rasme warmoadgens.
Tu Zalian uxeSad davakompleqtebT mamakacur sawyisSi
warmoqmnili, mama RmerTis opoziciuri mimdevrebi mtacebe-
li materialuri sxeulebiYT evlinebian, rac maT mier sxva ma-
192
terializirebul cocxal arsebaTAa fizikuri sxeulebiT
kvebas, maTTvis safrTxis Seqmnas, TviTnebur TviTgamovli-
nebasa da sulier samyaroSi Cadenili TviTgamovlinebis ar
gadaxedvaSi gamoixateba; xolo qalur sawyisSi warmoqmnili,
suliwmidis opoziciuri mimdevrebi mSvidobiani materialu-
ri sxeulebiT Cndebian. maTi arseboba sakuTAari fizikuri
sxeulis gamokvebaSi da sulier samyaroSi ar moxdenili
TviTgamovlinebis ar gadaxedvaSi gamoixateba.
miuxedavad imisa, rom adamianma misTvis gankuTvnili
funqciis Sesrulebis mimarTulebas gadauxvia, is mainc yve-
laze Zlieri da upiratesi cocxali arseba xdeba materia-
lur samyaroSi, rameTu dasamkvidrebel zogad cnobiere-
basTAan patara, magram raRac `Zafi~ mainc akavSirebs. centra-
luri sakiTxi ki, ris gamoc da ris garSemoc am yovelives ga-
movlineba moxda, swored zogadi cnobierebis is nawilia, ro-
melic suliwmidis mier jer aTvisebuli ar aris, am SemTxve-
vaSi ukve, interesTAa sferos gadasaxedidan, mamakaci-adamia-
ni improvizaciuli interpretaciiT kavdeba, romlis umTav-
resi mizanic am konkretul epoqaSi sakuTari Secdomis gul-
wrfeli aRiareba da sakuTAar arsSi mama RmerTis erTgulebis
aRdgena unda iyos, xolo qali-adamiani inerciiT kavdeba,
romlis umTAavresi mizanic, am konkretul epoqaSi, sakuTari
Secdomis gulaxdili monanieba da suliwmidis erTgulebis
aRdgena unda iyos.
axla ki vnaxoT, ra xdeba am dros sulier samyaroSi.
am periodSi mama RmerTi REebulobs gadawyvetilebas,
rom suliwmidas uSualod mentaluri, `fizikuri~ kontaqtis
saSualebiT miawodos informacia am ukanasknelis mier ver
miRebuli, ver aRqmuli sakiTxebis Sesaxeb. maT Soris xdeba
uSualod pirovnuli (uxeSi gadasaxedidan — fizikuri) kon-
taqti, rasac adamianur enaze sqesobriv (seqsualur) kon-
taqts uwodeben da risi meSveobiTac suliwmida kontaqtis
procesSi ubrundeba im orgazmul mdgomareobas, romelic
yovelgvari fizikuri kontaqtis gareSe sufevda masSi, vidre
es gaucnobierebeli sakiTxi warmoiqmneboda, anu suliwmida-
Si mama RmerTis mier uSualod xdeba amocanis amonaxsnis Ca-
deba, magram am droisTvis ukve aucilebeli xdeba mTEels ga-
movlinebul realobaSi warmoqmnili gaurkveveli sakiTxis
193
gafarToebuli formiT gamovlinebulobis pirvandel, srul
gawonasworebul mdgomareobaSi dabruneba. swored es xdeba
suliwmidis xelmeored transcendentuli mdgomareobidan
gamosvlis mizezi. is xom mTEels arsebul realobaSi yvela
cocxali arsebis urTierTgagebasa da mSvidobian TAanacxov-
rebazea pasuxismgebeli (zrunavs).
mama RmerTis mier suliwmidaSi miwodebuli, Cadebuli
codna suliwmidis mier SigniT, sruliad calke, xelSeuxeb-
lad gadaideba, mTlianad gadamuSavdeba gonebis mier da na-
yofis saxiT igi uSualod Sobs or cocxal arsebas, ro-
melTAaganac erTi aris am gadamuSavebuli zogadi cnobiere-
bis mcodne, mamakacuri sawyisis warmomadgeneli (Ze RvTisa)
da meore aris am gadamuSavebuli zogadi cnobierebis xor-
cSesxmis unaris mqone, qaluri sawyisis warmomadgeneli (asu-
li RvTisa). sxvaTa Soris, am ukanasknelis mier xdeba materi-
aluri samyaros gamovlineba iseTAad, rogoradac materialu-
ri samyaro vlindeba. vedebSi da induizmSi igi moxseniebu-
lia ufali brahmas saxeliT.
realurad am or, axladSemosul arsebaSi nebismieri sxva
individualuri cocxali arsebis mier raime saxis disonansis
Setana (maT Wkuaze zemoqmedeba) sruliad SeuZlebelia. es
ori axali personaJi zedmiwevniT idealurad SeZlebs Seas-
reulos is, rac adamianebs (mamakacsa da qals) idealuri
svlis SemTxvevaSi unda SeesrulebinaT.
aqve ar SemiZlia, ar aRvniSno xazgasmiT is, rom mamakaci-
adamianisa da qali-adamianis funqcionalur daniSnulebaSi
saerTod ar Sedioda fizikuri gamravleba. minda moviyvano
citata bhagavad-gitadan: `samyaros Seqmnis dasawyisSi yove-
li arsebulis ufalma dasabami misca kacTa da naxevarRmer-
TTa modgmas da am sityvebiT akurTxa isini: `ibedniereYYT am
iajnaTi (msxverplSewirviT), vinaidan misi Sesruleba mogi-
tanT yvelafers bednieri cxovrebisa da ganTAavisuflebi-
saTvis~.
axla ki msurs, ioanes gamocxadebidan moviyvano citata,
romelic suliwmidis mier RvTis Zis Sobas exeba: `gamoCnda
caSi niSani — dedakaci, romelsac emosa mze. mis ferxTiT iyo
mTvare da mis TAavze gvirgvini Tormeti varskvlaviT. fexmZi-
med iyo da yviroda, itanjeboda mSobiarobis tkivilebiT...
194
... da Sva Ze, vaJi, romelmac unda mwyemsos yvela xalxi rkinis
kverTxiT da atacebul iqna misi bavSvi RmerTTan da mis
taxtTan.
dedakaci ki gaiqca udabnoSi, sadac misTvis momzadebu-
li iyo adgili RvYTisagan, raTa iq gamoekveba igi aTAas oras
samoc dRes.~
seriozuli ganWvretiYT, sul mcire zedapiruli gada-
xedviTAac ki SeiZleba dafiqsirdes, rom me-8 safexuris das-
ruleba 2016 wels mTavrdeba, rasac sul raRac aTi weli da
cxra Tve gvaSorebs, Tumca amaze laparaki, vfiqrob, amJamad
sisulelea, amas axla veravis avuxsni.
davubrundebi zogad ganxilvas. mas Semdeg, rac mTav-
rdeba RvTis Zisa da RvTis asulis mSoblebis mier aRzrda,
rac imaSi gamoixateba, rom maTSi kodirebuli idealurobis-
ken swrafvis survili arsebuli realobisTvis Sesabamisi,
gardauvlad aucilebeli codniT Canacvleba, maT eZlevaT
sruli Zalaufleba ganxorcielebul subieqtur realobaze.
xolo subieqturi realobis sanacvlod, obieqturi realo-
bis Sesabamisi informaciisa da am informaciis ganxorciele-
baSi daxmarebis gawevis Setanis Semdgom maT eZlevaT sruli
Zalaufleba sulier samyarozec, sadac obieqturi realoba
ar darRveula, xolo mama RmerTi da suliwmida maTTvis sru-
liad axal, Tvisobrivad gansxvavebul realobaSi gadadian,
sadac isini sxva cocxali arsebebis mier ukve araindividua-
lur gamovlinebad aRiqmebian. Tumc, es am cocxal arsebaTYa,
maTTan SedarebiT, gacilebiTY ufro mcire eTikur-esTeti-
kuri donis Sedegia (es ise, naucbaTevad, mSobelTa da Svil-
Ta urTierYYTobebis raobis Sesaxeb).
magram, vidre sulier samyaroSi es procesebi moxdeba,
materialur samyaroSi adamianuri buneba hqmnis ukve materi-
alur sxeulze da materialuri sxeulisaTvis awyobil sis-
temas, Tumca mainc, SeiZleba iTqvas, rom sulierebis aspeqti
masSi aSkarad gadamwyvet rols TamaSobs sakuTar arsSi arse-
buli RvTis winaSe SiSis xarjze. me vityodi, am dros ori
udidesi cneba marTAavs adamianebs, esenia: Bsindisi da sir-
cxvili. isini jer kidev akavSireben adamianebs mama RmerT-
Tan da suliwmidasTAan da, yvela sxva saxis materializire-
195
bul cocxal arsebasYTan SedarebiT, ufro maRal eTikur-es-
Tetikur safexurze amyofeben maT.
am dros xdeba RvYYTis Zisa da RvTis asulis Zalisxmevis
gaaqtiureba adamianebSi funqcionaluri interesebis gaRvi-
Zebis surviliT, raTa sindisi maTi (SiSi RvTisa) mama RmerTi-
sadmi siyvarulad gardaqmnan, xolo sircxvili maTi (SiSi su-
liwmidisa) suliwmidisadmi siyvarulSi gardaaqmnevinon,
uSualoni gaxadon, erTurTTAan urTierTgagebisa da siyva-
rulis survili Caunergon.
— ai aq mTavrdeba dvapara iuga (SenarCunebis epoqa) da iw-
yeba kali iuga anu dakargvis epoqa —
am epoqaSi sruliad ikargeba subieqturi Sefasebis sur-
vili (pirovnuli Sebralebis Sedegad warmoqmnili) sulier
samyaroSi da sruliad ikargeba obieqturi Sefasebis survi-
li (egoizmis damkvidrebis Sedegad warmoqmnili) materia-
lur samyaroSi. xdeba Zalian seriozuli gamijvna sikeTisa
da borotebis, faseulobaTa srulyofili CamoyalibebiT
zogadcnobierul doneze. uklebliv yvelas da yvelafers
eniWeba is, rasac imsaxurebs. am epoqaSi movlenebi gacilebiT
ufro male viTardeba.
daviwyeb materialuri samyaros realobis ganxilviT am
epoqaSi. mamakaci-adamiani metwilad cnobismoyvareobiTY Se-
ipyroba da, interesebis sferos gadasaxedidan, inerciEiT
imarTEeba, xolo qali-adamiani trabaxis surviliT (Zalauf-
lebis mopovebis surviliT) Seipyroba da, interesebis sfe-
ros gadasaxedidan, improvizaciuli interpretaciis survi-
liT imarTeba. zogadad, adamianebi mTlianad raRacis an
viRAacis imitaciiT arian dakavebulni da srulad iwyeben su-
lierebasTAan kontaqtis dakargvas. isini spekulaciuri me-
TodebiT yvelafers TAavis pirovnebaze morgebisaTvis iyene-
ben da sakuTari sxeulisa da misi arafunqcionaluri survi-
lebis uzrunvelyofis mets aRarafers akeTeben. Segnebulad
Tu brmad, adamianebi mizandasaxulad upirispirdebian mama
RmerTs, suliwmidas, RvTYis Zes, RvTis Aasuls da saerTod su-
lier samyaros mTlianad, acxadebs ra TaAvis populacias
(adamians) erTaderT RmerTad da evoluciis procesis erTa-
196
derTi umaRlesi gamovlinebis Sedegad. am dros xdeba adami-
anTAa raodenobis uzomod zrda da sxva materializirebuli
cocxali arsebebis meToduri Seviwroeba da fizikuri ganad-
gureba adamianTAa mier. raRaca zRvramde misvlis Semdgom ki,
roca arsebobisTvis brZolaSi yofiTi, Tu cnobieri dapi-
rispireba xdeba adamianTAa Soris, isini erTmaneTis ganadgu-
rebis surviliT imuxtebian. Tan, paralelurad amisa, isini
cdiloben mTEeli materialurad gamovlinebuli kosmiuri
gamovlinebis aTvisebas, Secnobasa da dapyrobas (kolonizi-
rebas), rogorc `mkali~ an raime mavne baqteria. erTi adgi-
lis resursebis amowurvis Semdgom, meore gamoiyenon (gada-
Wamon) da gaanadguron, Semdeg mesame, meoTxe da a. S. usasru-
lod.
ra xdeba am dros sulier samyaroSi? WeSmaritad saWiro
da porcialurad zustad gansazRvruli zogadi cnobierebis
miwodebis Semdgom RvTis Zisa da RvTis asulis saSualebiT
sulieri samyaro cdilobs absoluturi obieqturoba gamoi-
Cinos materialuri samyaros mimarT. anu, SeiZleba iTqvas,
rom mizezi yovelives aseTad gamovlinebulobamde misvlisa,
da Tundac, sul Tavidan, zogadi cnobierebis raRaca nawi-
lis ver aRqmisa suliwmidis mier (romelic mama RmerTisgan
iqna miwodebuli), moxda pirovnuli xaTris gamo. ai, am subi-
eqturobis mocilebas cdilobs sulieri samyaro sakuTari
Sida arsidan (im arsidan, riTic is realurad imarTEeba).
am dros da am doneze, ukve ormagovnebis cnebaze lapa-
raki absoluturad uadgiloa da calsaxad keTdeba is, rac
Seqmnili situaciisaTvis gardauval aucileblobas warmo-
adgens. es aris is erTaderTi gza, rasac WeSmariti sikeTe Se-
iZleba ewodos.
sulier samyaroSi mcxovrebTAa da, miT umetes, mis umaR-
les warmomadgenelTa uzomo sixaruls iwvevs iseTi SemTxve-
vebi, rodesac am epoqisTvis Sesabamis gadagvarebul yofie-
rebaSi myof materialur samyaroSi Cndeba adamiani (an adami-
anTAa jgufi), romelic damkvidrebuli mankieri orientacii-
dan axerxebs ATavis daRwevas da swor, marTebul gzas adgeba.
sulieri samyaro am adamians (an adamianTAa jgufs) arasodes
miatovebs `bedis anabara~ am marTlac mZime periodSi ise,
rom ar mixedos, ar upatronos da gansakuTrebul aRricxva-
197
ze ar hyavdes ayvanili. am adamianebs minda vuTxra, rom Tu
isini SeZleben zogadad, adamianisaTvis TAavdapirvelad
RvTis mier CanafiqrSi arsebul, funqcionalur interesebze
koncentrirebul, mdgomareobas daubrundnen, RvTYis gadasa-
xedidan aRqmuli adamianuri buneba SeiZinon, maSin maTi saxe-
lebi sicocxlis wignSi Caiwereba da maT miecemaT ufleba ma-
radiul samyaroSi, mama RmerTisa da suliwmidis sasufevel-
Si gadasaxldnen. RvTis Ze da RvTis asuli ki maTi mudmivi
damxmare da uzrunvelmyofelni iqnebian mTlianad materia-
lur samyaroSi yofnis periodSi, vidre ar moxdeba maTi gas-
vla zogadi cnobierebis araRqmuli nawilis Sesabamisi yofi-
eri mdgomareobidan (anu sansaradan). aq igulisxmeba ara er-
Ti adamianuri cxovreba, aramed mravali inkarnacia da ara
marto materialuri samyaro, aramed sulieri samyaros is na-
wilic, romelSic xdeba aTvisebuli cnobierebis TAanmimdev-
ruli, mowafeobrivi aTviseba, Seswavla, gaTaviseba da Secno-
ba.
minda aRvniSno, rom sicocxlis wignSi mxolod am dros
xdeba axali individualuri sulebis (WeSmaritad Rirseul-
Ta Soris yvelaze Rirseulebis) SEeyvana.
rac Seexeba danarCen adamianebs, sulieri samyaros mier
(udavod aranairi piraduli da SurismaZiebluri motivis ga-
mo) gansazRvruli aqvT xangrZlivi reabilitaciis periodi
(e. w. Tavisuflebis aRkveTis periodi), sadac es adamianebi
yvela TAavis namoqmedarze pasuxisgebis winaSe dadgebian e. w.
iZulebis gziT. es aris arc TUu sasiamovno aRzrdis meTodi,
romliTAac isini unda mieCvivnen imas, rom sxvas ar gaukeTon
is, rac ar undaT, rom im sxvam maT gaukeTos. rac Seexeba im
donis miRwevas, rom viRac an raRac `sxvad~ moxseniebuli
`me~-d aRiqvan da ar dayon Tavis arsSi yvela da yvelaferi
`me~-d da ucxod (`ego~-d), anu aRmofxvran `ego~-s cneba sa-
kuTAar Sida arsSi, maTTvis am safexurze es SEeuZlebelsa da
miuRwevel mizans warmoadgens.
198
— kali iugas epoqis dasrulebisas xdeba
erTgvari gadanawileba uklebliv yvela cocxali
arsebisa da xelaxla iwyeba satia iuga —
am epoqis dadgomisTAnave, mama RmerTi (da mTeli, mis ga-
remocvaSi yofnis uflebis mqone cocxali arsebebi) da su-
liwmida (da mTeli, mis garemocvaSi yofnis uflebis mqone
cocxali arsebebi) transcendentul mdgomareobaSi gadadi-
an.
mamakacuri sawyisi, mama RmerTis xelmZRvanelobiTAa da
mmarTvelobiT, axdens sulieri codnis (dasamkvidrebeli
WeSmaritebis) mopovebas da qaluri sawyisisTvis am mopove-
buli codnis miwodebas, romelic Tavis mxriv am codnas su-
liwmidas xelmZRvanelobiTAa da mmarTvelobiT zogad cnobi-
erebad gardaqmnis Semoqmedebis saSualebiT (yovelgvari vi-
zualuri gamosaxvis gareSe) da absoluturad transcenden-
tul mdgomareobaSi imyofeba orive mxare.
xazgasmiT aRsaniSnavia is, rom aq myof yvela cocxal ar-
sebas Tavisi zedmiwevniT Sesatyvisi sapirispiro sawyisis
warmomadgeneli partniori hyavs. Tu jer ver aRiqviT, get-
yviT, rom aq drois cneba aRar arsebobs da, Tundac, aqedan
gamomdinare unda mixvdeT, rom refleqsualuri anu Seugne-
beli Cveulebis cnebis arsebobaze laparaki uxerxulic kia
aq aRweril eTikur-esTetikur doneSi.
mokled, amaze aRar SevCerdebi, rameTu, visac SeeZlo —
man ukve gaigo, vinc ver gaigo — is mainc ver SeZlebs aqamde
mosvlas.
axla ki, davubrundeT imas, Tu ra xdeba RvTis ZesTan da
RvTis asulTan da im `ajafsandalTan~, rac gamijvnis Semdeg
moxda (vgulisxmob qveda dones).
RvTis Ze da RvTis asuli da mTeli maTi garemocva ki am
dros agrZeleben mTels samyaroSi Seqmnili qaosis moTvinie-
rebas. Tumc aqve minda aRvniSno, rom es zemoT gadmocemuli
transcendentaluri garemo da es darCenili garemo erTma-
neTisagan calsaxad imijneba da erTmaneTTan aranairi kon-
taqti aRar gaaCniaT (es Zalian mniSvnelovania da imitom aR-
vniSnav).
199
RvTis Ze da RvTis asuli da maTi garemocva ki iqamde ag-
rZelebs zemoqmedebas, vidre qaoss mTlianad ar aRmofxvri-
an da mSvidobasa da myudroebas ar daamyareben.
amis Semdgom, isini erTgvar araindividualur mdgoma-
reobaSi gadadian sxva cocxali arsebebis aRqmis doneze (ma-
Ti gadasaxedidan), iqamde vidre samyaroSi maTi Carevis auci-
lebloba ar gaxdeba saWiro.
qaosis ar arsebobis dros, RvTis ZEe da RvTis asuli, da-
moukideblad yvelasagan da erTurTisagan, meditaciur
transSi Sedian da absoluturi WeSmaritebisa da, absolutu-
ri cnobierebis Secnobis surviliT damuxtulebi, warmosax-
visa da warmosaxulis ukidegano sivrceebSi mogzauroben,
Tumc, vfiqrob, es, albaT, Zneli gasagebi iqneba. ufro marti-
vi eniT rom iTqvas, isini mudmivad sakuTari araindividua-
lizmis gazrdis mcdelobiT, `me~-s SecnobiT arian dakave-
bulni.
es aris droebiT samyaroTa gaCena-gauCinarebis erTi
ciklis mokle istoriuli ganxilva.
epoqaTAa TAanamimdevruli urTierTcvalebadobis mizezi,
rogorc sulieri yofierebis gardauvali
aucileblobis uzrunvelyofa
upirveles yovlisa unda aRiniSnos is, rom aq saqme
gvaqvs mudmivi mamoZravebeli Zalis, absolutis e. w. pirov-
nuli bunebis SeZlebisdagvarad siRrmiseuli gadmocemis
mcdelobasTan. daaxloebiT vxvdebi, rogori kritikuli gan-
wyoba gauCndeba Cemi pirovnebis mimarT im adamianebs, rom-
lebic amas waikiTxaven (igulisxmebian WeSmaritad gonieri,
araspekuliaciurad ganaTlebuli adamianebi, Torem sulie-
rad dabla dacemuls, amas verc waakiTxeb da romc waikiTxos,
mainc verafers gaigebs). ase rom, vidre amis ganxilvas daviw-
yebde, jer, albaT unda agixsnaT, ra minda am `daukrefavSi~
da raSi damWirda saerTod am Temis moyvana.
vinaidan ise moxda, rom Cemi mecadineoba da SEemoqmedeba
Zalian globalur sakiTxebs Seexo, piradad CemTvis aucile-
beli gaxda iseTi sistemis Camoyalibeba sakuTar `me~-Si, ro-
melic raime suleluri (umecrebiTYi) Secdomebisagan dami-
200
cavda. me, rogorc erT konkretul epoqaSi mcxovrebi mok-
vdavi adamiani, `ukvdav-uberebel~, maradiul cnebebs vecno-
bodi da aucilebeli xdeboda, am cnebebis ase Tu ise Secno-
bis Semdgom imaze metad damecva eTikac, esTetikac, morali-
ca da zneobac, vidre maT Secnobamde vicavdi. minda giTxraT,
rom es arc Tu ise martivi saqme aRmoCnda. da ai, ratom: im
dros, rodesac me Tvalsa da xels Sua vicvlebodi ukeTeso-
bisken (yovel SemTxvevaSi, vcdilobdi), garemo an uZrav
mdgomareobaSi imyofeboda (gansakuTrebiYT, CemSi mimdinare
procesebYTan SedarebiT), an uaresobisken miiswrafoda. aseT
pirobebSi gankiTxvis, brazisa da dapirispirebis ar aRmoce-
nebisaTvis, gulwrfelad vaRiareb, Zalian didi Zalisxmeva
mWirdeboda. amavdroulad, isic gaiTvaliswineT, rom gare-
mosTan Cemi TanamSromloba am sakiTxebis garSemo gangebis
mier mTlianad blokirebuli iyo da, ra Tqma unda, blokire-
buli unda yofiliyo kidec interesTAa komfliqtisagan dac-
vis mizniT. — ratom? — imitom, rom Cems `me~-Si ukeTesad ga-
daqcevis survili aranairad ar neldeboda da rac dro gadi-
oda, ufro meti gulmodginebiTA da morCili Tayvaniscemis
suliskveTebiT mivyvebodi Cems mier arCeul gzas. anu me `mo-
wafeobis~ statusSi myof arsebad viricxebodi, kosmiuri re-
alobisa da misi ganmgeblis, gangebis gadasaxedidan. me Tavad
davwere am Cemi xelebiT da mTels Cems meore wigns (`sulieri
cxovrebis gza materialur samyaroSi~) wiTeEl zolad gas-
devs is azri, rom erTdroulad ori radikalurad dapiris-
pirebuli mimarTulebiTY svlis survilis arseboba, adamianSi
absoluturad arasasurvelia da Cemnairi adamianisaTYvis ki
sruliad dauSvebelia (rameYTu, Cemnairi adamianis mier daS-
vebuli Secdomebi gacilebiTY ufro did zians da ubedurebas
moutans yvelasa da yvelafers). adamianur enaze rom vTqva —
iyo `moswavle~ da TaAn iyo `mAAaswavlebeli~ aseT sakiTxebSi
ubralod miuRebelia.
mokled, bevri rom aRar gavagrZelo, Cemi `me~-sTYvis au-
cilebeli gaxda Semecnebis raRaca donis dasrulebul, bo-
lo nawilad miReba. me TAavs imiT vimSvidebdi, rom es raRac
CemTvis aRqmis maqsimumia (rameTu uklebliv yvela cocxal
arsebas TaAvis aRqmis diapazonSi raRac zRvari gaaCnia), mag-
201
ram gangebis mier Cemi ganswavla-ganaTleba amiT ar mTavrde-
boda da es advili misaxvedri iyo.
da ai, gamoCnda is, rac Cemi `me~-s ganaTleba-ganswavlis
damamTAvrebeli iqneba. swored es gaxlavT Cemi aRqmis diapa-
zonSi arsebuli zRvari. amis Semdeg, Tundac asi tona qaRal-
di rom gavavso naweriT, iqidan erTi asoc ki aRar iqneba am
Tematikis Sesabamis eTikur-esTetikur doneze maRali.
am TAavis bolomde CamTAavrebiT da, zogadad, am wignis
damTAvrebiT, vacxadeb, rom Cemi mowafeobis periodi mTaA-
vrdeba (yovel SemTxvevaASi, am sxeulSi arsebobisa da masSi
yofnis bolomde, rogorc minimum da, vfiqrob, amis Semdgom
kidev sakmaod STambeWdav xansac ki). ai, am garemoebebma mo-
miyvana aseTi didi, CemTvis uzarmazari da umaRlesi Temati-
kis ganxilvis aucileblobamde, rasac axla vwer.
axla ki, modiT, Tematikis arsobriv raobas davubrun-
deT. Tu, jer kidev ver mixvdiT, ratom gavakeTe amxela Sesa-
vali, gauwyebT, rom es Tema moicavs absolutis, rogorc su-
bieqtis realobis obieqturad ganxilvis mcdelobas.
Tu absoluts rogorc subieqts ganvixilavT, saidanac
yvela da yvelaferi momdinareobs, aqac, iseve rogorc yve-
laferSi, ori sawyisis raobis Semotana mogviwevs. es ori saw-
yisia:
1. mamakacuri sawyisi anu dasamkvidrebeli WeSmariteba
TAavisi absoluturi maCvenebliT, e. i. is, rac cnobiere-
bis doneze jer ar aris CAamoyalibebuli.
2. qaluri sawyisi anu damkvidrebuli WeSmariteba, Tavisi
absoluturi maCvenebliT, e. i. is, rac cnobierebis do-
neze ukve CAamoyalibebulia da, ase vTqvaT, ganxorcie-
lebul, adaptirebul WeSmaritebas warmoadgens.
amxela formulirebebi rom ar `vaTrioT~, modiT, aqve
SevTanxmdeT imaSi, rom absolutis mamakacuri sawyisi movi-
xsenioT absoluturi WeSmaritebis saxeliT, xolo qaluri
sawyisi ki, movixsenioT absoluturi cnobierebis saxeliT.
absolutSi mudmivad mimdinareobs raRac procesebi. ai,
am procesebis saxeobaTa ganzogadeba da Camoyalibeba minda
gavakeTo axla. isini sulieri yofierebis gardauvali auci-
leblobis uzrunvelyofas emsaxurebian da uSualod abso-
lutis, rogorc subieqtis, mier imarTebian.
202
ubralod, gakvriT vityvi, rom materializirebul (anu
materialur samyaroebSi) es procesebi radikalurad gadag-
varebuli formiT arian warmodgenilni da maTSi absoluti,
rogorc subieqti, aranairi formiT ar ereva. am materialur
samyaroDDs absolutis mier arCeuli piradi warmomadgenlebi
da am warmomadgenlebis mier arCeuli warmomadgenlobiTi
nawili marTavs da ganagebs. am, gadagvarebuli procesebis
uxeSi CamonaTvalia: qaosi, wesrigi, involucia da transmu-
tacia (fsevdocivilizacia). me maTze ar gavaCereb yuradRe-
bas, imitom, rom es wylis nayvad mimaCnia.
sulieri yofierebis gardauvali aucileblobis uzrun-
velyofisas TaAvisdauneburad, bunebrivad warmoqmnil pro-
cesTaA CamonaTvali gaxlavT: harmonizireba, transcendenci-
reba, evolucireba da civilizireba. am procesebis erTma-
neTSi gadasvla iseve aucilebeli da saWiroa, rogorc dedis
muclidan Svilis gardauvali gamosvla. swored aq minda ga-
vakeToT pirveli `gaCereba~. anu ra bedi eweva mas, vinc pro-
cesis erTi saxeobidan meoreSi gadasvlas SeewinaaRmdegeba
TAavisi WkuiT. am gadasaxedidan albaT xvdebiT, rom es pirda-
pir absolutTan, rogorc subieqtTan, dapirispirebas niS-
navs. garegnulad ki, es arseba absolutis mier arCeul pirad
warmomadgenlebs upirispirdeba (ZiriTadSi, is amas verc ki
icnobierebs) da, swored amis gamo, xdeba materialur samya-
roSi gadagzavna, saidanac albaT, Zalian, Zalian didi xani
dasWirdeba, rom TAavi daaRwios.
maS ase: raSi vlindeba procesis erT saxeobaze mijaWva
da ra SeEdegebs iZleva es fenomeni zogadcnobieruli aRqmis
doneze.
1) harmonizirebis procesze mijaWvis SemTxvevaSi, rode-
sac danarCeni sami procesis saxeoba met-naklebad ignorire-
bulia, individis Sida araindividualuri nawili diskom-
fortul SegrZnebaSi gadadis. mas uCndeba imis survili, yve-
la arsebas Tavis garSemo ise SEeagrZnobinos yvelaferi, ro-
gorc TviTon grZnobs. amgvarad, igi nel-nela kargavs imis
aRqmis unars, SeswevT am arsebebs am SegrZnebis unari, Tu
ara. Tumc, unda vaRiaro, rom es aranairi angarebiTi survi-
203
lebiTA da miznebiT ar xdeba, magram igi aris nebismier raRa-
caSi nebismieri saxiT gamovlenili mouTmenloba.
Sedegi haromnizirebis procesze mijaWvebisa ki gaxlavT
is, rom am individs Tavadve mouwevs sakuTar `me~-Si darRve-
uli harmoniulobis aRdgena da sanam amas bolomde ar moa-
xerxebs, veRAaravis veRar gaunawilebs da gauziarebs sakuTAar
Sida grZnobiT bunebaSi arsebul siRrmesa da siyvaruls, ra
procesSi yofnac ase Zalian uyvars da moswons mas.
2) transcendencirebis procesze mijaWvebis SemTxvevaSi
ki individis Sida araindividualuri nawili zmanebis, `Zi-
lis~ SegrZnebaSi gadadis. mas uCndeba imis survili, rom
aRAarafris adaptacia aRAar moaxdinos da sruliad dakmayo-
filebuli iyos imiT, rac mas transcendentul mdgomareoba-
Si amyofebda. amgvarad, igi nel-nela kargavs imis aRqmis
unars, rom transcendentuli mdgomareoba misTvis miwode-
buli dasamkvidrebeli WeSmaretebis cnobierebad gardaq-
mnis bunebrivi Sedegi iyo. Tumc aqac aucileblad minda aR-
vniSno is, rom es aranairi vnebiTi survilebisa da miznebis
Sedegi ar gaxlavT. am SemTxvevaSi, vityodi, rom nebismier
raRacaSi nebismieri saxiT gamovlinebuli zedmeti moTmine-
ba, saboloo jamSi, verasodes ver iqneba dadebiTi Sedegis
momtani da erTgvari gazarmacebisa da sakuTar funqciona-
lur saqmianobaze uaris Tqmis provocirebas uwyobs xels.
Sedegi transcendencirebis procesze mijaWvebisa ki
gaxlavT is, rom am individs mainc mouwevs Tavadve transuli
mdgomareobidan gamosvlis mizezis povna da am mizezis
srulyofilad aRmofxvra. is veRAar moaxerxebs transcenden-
tul mdgomareobaSi moxvedras, vidre ignorirebul dasam-
kvidrebel WeSmaritebas zogad cnobierebad bolomde ar Ca-
moayalibebs.
3) evolucirebis procesze mijaWvis SemTxvevaSi, indivi-
dis individualuri (pirovnuli) nawili erTgvar qaosur
mdgomareobaSi gadadis. is cdilobs sakuTar `me~-Si arsebul
ambiciur nawils mudmivad aZlios sul axali da axali in-
formaciebi dasamkvidrebeli WeSmaritebis garSemo, da vina-
idan amis harmonizirebas ar axdens, ver awvdis Sida araindi-
vidualur nawils gadamuSavebul informacias. masESi uamravi
204
raodenobis Sexedulebebi WianWvelebiviT dafuTfuTeben.
WeSmaritebaSi wvdomis survili da mcdeloba amis ganxorci-
elebisa am individisTvis maniakaluri ideafiqsi xdeba da
nel-nela verc ki amCnevs, rom saerTod veRar axerxebs sa-
kuTAari pirovnebis garSemo arsebuli realobis aRqmas.
droTAa ganmavlobaSi mas uciloblad ipyrobs brazi da gare-
mosTan radikalur dapirispirebaSi xvdeba imis gamo, rom ga-
remo ise ar aRiqvams realobas rogorc is.
Sedegi evolucirebis procesze mijaWvebisa gaxlavT is,
rom individi, arsebuli realobis paralelurad, misTvis
sruliad dasanaxsa da gasagon realobas warmoqmnis sakuTa-
ri warmosaxvis gamovlinebis survilis Sedegad. sxva enaze
rom vTqva, igi SizofreniiT avaddeba da iqamde veRar Se-
Zlebs dasamkvidrebel WeSmaritebasTan urTierTobis ufle-
bis miRebas, vidre mimdinare mTavar, ZiriTad realobas ar
aRiqvams.
4) civilizirebis procesze mijaWvis SemTxvevaSi, indi-
vidis individualuri (pirovnuli) nawili erTgvari wesrigis
mdgomareobaSi gadadis, is cdilobs sakuTar `me~-Si arsebul
emociur nawils mudmivad aZlios sul axali da axali infor-
maciebi ukve damkvidrebuli WeSmaritebis, adaptirebuli
zogadi cnobierebis garSemo, da vinaidan is transcendenci-
rebas ver axdens, ar awvdis Sida araindividualur nawils am
informacias (rameTu am ukanasknels es ukve didi xania aqvs
da araferSi ar sWirdeba), yvelanairad cdilobs xelSesaxe-
bi, dasanaxi Tu gasagoni saxiT moaxdinos maTi gamovlineba.
erTgvarad Tavs imxnevebs imiT, rom saWiro saqmiT aris daka-
vebuli, aseTi mcdelobebis Sedegad es individi verc ki am-
Cnevs, rogor ikargeba masSi arsebuli bunebrivi realobis
aRqma. droTa garemosATan radikalurad (Cumi) dapirispire-
bis Semdeg materialur samyaroSi gadadis TAavisi survile-
bis gansaxorcieleblad.
Sedegi civilizirebis procesze mijaWvebisa gaxlavT is,
rom individi arsebul realobaSi mimdinare procesebs emij-
neba, am realobasTan uSualo kontaqtis damyarebis survili
uqreba da ganvlili realobis idealurobis formirebis
surviliT Seipyroba, anu autizmiT avaddeba da iqamde iqneba
205
materialur samyaroSi, vidre ZiriTaAd, `mTAavar~ realobaSi
arsebul mimdinare cnobierebas ar ganiviTarebs TAavisSi
(refleqsebidan gaTavisuflebis gziT).
absolutis mier sulieri yofierebis gardauvali auci-
leblobis uzrunvelyofisaTAvis Seqmnil da warmoCinebul da
mis mierve marTul procesebs Tu mamakacuri da qaluri saw-
yisebis warmomadgenlobiT doneze davakompleqtebT, mivi-
RebT erTob saintereso da Zalian mniSvnelovan Sedegebs. es
Sedegebi, rogorc umaRlesi donis daskvniTi formebi, im-
personalisturi orientaciis saSualebebi gaxdebian da, ma-
Ti zedmiwevniTi dacvis SemTxvevaSi, absoluturad uzrun-
velyofen Secdomebis (codvebis) ar Cadenas, Tundac sul um-
ciresi raodenobiTAa da xarisxiTac ki.
absolutis Semadgeneli absoluturi WeSmariteba (ro-
gorc absolutis mamakacuri sawyisis warmomadgeneli) war-
moqmnis da ganagebs harmonizirebasa da evolucirebas. abso-
lutis Semadgeneli absoluturi cnobiereba ki (rogorc ab-
solutis qaluri sawyisis warmomadgeneli), warmoqmnis da
ganagebs transcendencirebasa da civilizirebas. es oTxi
procesi uklebliv yvela da nebismieri cocxali arsebisaT-
vis uzenaesi kanonikuri gageba unda iyos. isini srulyofi-
lad, absoluturad zedmiwevniT unda cdilobdnen, daakma-
yofilon am procesebis mier maTze dakisrebuli saqmianoba.
Tu absolutis gadasaxedidan Sexedvas SevecdebiT, TviT su-
lieri samyaroc cicqna, cercvisodena formaciul gamovli-
nebas warmoadgens. ase rom, am gadasaxedidan, materialur
samyaroze laparaki da msjeloba namdvilad uazro da univ-
To, ufunqcio raRAac iqneboda.
Tu SevecdebiT oTxi procesis rogorRac daxasiaTebas,
met-naklebad gasageb da aRqmad doneze Semdegi saxis ganzo-
gadebas miviRebT:
1. harmonizireba (grZnoba);
2. evolucireba (ambicia).
mamakacuri sawyisi
3. transcendencireba(goneba);
4. civilizireba (emocia).
qaluri sawyisi
206
r o g o r i m i d g o m a u n d a h q o n d e s c o c x a l
a r s e b a s a b s o l u t i s m i e r S e q m n i l
T i T o e u l p r o c e s T a n
modiT, jer ganvixiloT, rogori midgoma unda hqondes
cocxal arsebas absolutis mamakacur sawyisTan, absolu-
tur WeSmaritebasTan, anu absoluturi WeSmaritebis mier
warmoqmnil da gangebul procesebTaAn: harmonizirebasTaAn da
evolucirebasTAan.
1) harmonizirebis procesTAan urTierTobisas individu-
alurma cocxalma arsebam TAavisi `me~-s araindividualuri
(grZnobiTi) nawilis gaumjobesebaze, mis imaze ukeTesad ga-
daqcevaze unda izrunos, vidre is aris.
harmonia, TAavis cnobier arsSi, moiazrebs absoluturad
yvelasa da yvelafris erT mTlian organizmad, mTlianobad
aRqmas. siyvaruli da sitkboeba sakuTari `me~-s grZnobiT na-
wilSi arsebuli harmoniulobis aRqmis saSualebebi arian.
harmonizireba sakuTAari `me~-s am nawilSi swored maTi arar-
sebuli nawilis moZiebasa da damkvidrebaSi unda iyos gamo-
xatuli.
arsebobs erTi aqsioma, romlis miReEbis survilic, sam-
wuxarod, TiTqmis arc erT cocxal arsebas ar eqneba, ro-
melTAac individualizmis raime niSan-wyali gaaCniaT. ker-
Zod, Tu cocxal arsebaSi arsebobs individualizmis ga-
movlineba, Tundac mcire, umciresi formiT, masSi harmo-
nia, TAavisi absoluturi, srulyofili formiT ver iqneba
gamovlinebuli.
amas ise nu gadanaTlavT, TiTqos individualobis qona
danaSauli iyos, ubralod individualurobis mqone cocxa-
li arseba mudmivad unda ecados, valdebulia, sakuTAari ara-
individualizmis gazrdas moaxmaros sakuTari individua-
lizmi. Tu es ar moxdeba (vinaidan individualuri nawili ra-
ime saqmianobiT yvela SemTxvevaSi iqneba dakavebuli), maSin
moxdeba amis sapirispiro ram, anu individualuri nawili in-
dividualizmis gazrdis mcdelobiT dakavdeba. minda ubra-
lod damijeroT, mendoT imaSi, rom es Zalian sasiamovno da
lamazi procesia, romelic warmoudgenlad did siamovnebas
moganiWebT.
207
mokled Tu CamovayalibebT:
a) raRAac eTikuri donis mqone cocxali arsebis araindi-
vidualurma nawilma (eTikaSi igulisxmeba grZnobiTi done),
Tavis `me~-Si unda moaxdinos harmonizireba (siyvarulisa da
sitkboebis gazrda) sakuTar doneze ufro maRla myof do-
nesATan mimarTebaSi.
b) raRAac eTikuri donis mqone cocxali arsebis araindi-
vidualurma nawilma garemoSi unda moaxdinos harmonizire-
ba (garemos siyvarulisa da sitkboebis gazrda) sakuTar do-
neze ufro dabla myof donesATan mimarTebaSi.
1) evolucirebis procesTAan urTierTobisas individua-
lurma cocxalma arsebam TAavisi `me~-s individualuri (ambi-
ciuri) nawilis gaumjobesebaze, mis imaze ukeTesad gadaqce-
vaze unda izrunos, vidre is aris.
evolucia TAavis cnobier arsSi moiazrebs absoluturad
yvelasa da yvelafrisTvis, rogorc erTi mTliani organiz-
misTvis, saWiro da sasurveli axali infromaciis (dasamkvid-
rebeli WEeSmaritebis) Semosvlas. sul-grZeloba da myudroe-
ba sakuTari `me~-s ambiciur nawilSi arsebuli evolucirebu-
lobis aRqmis saSualebebi arian. evolucirebuloba sa-
kuTAari `me~-s am nawilSi swored maTi ararsebuli nawilis
moZiebasa da damkvidrebaSi unda iyos gamoxatuli.
am nawilSi moviyvandi Semdegi saxis damxmare formuli-
rebas: sakuTari `me~-s individualizmi unda emsaxurebo-
des sakuTari `me~-s araindividualizms da araviTar Sem-
TxvevaSi piriqiT ar unda xdebodes.
am procesis aseTad warmarTvis SemTxvevaSi sruli ga-
rantia SemiZlia mogceT, rom TqvenSi myudroeba daisadgu-
rebs, rac, vfiqrob, erT-erTi umniSvnelovanesi faqtoria
Sinagani keTildReobis misaRebad.
mokled Tu CamovayalibebT:
a) raRAac moraluri donis mqone cocxali arsebis indi-
vidualurma nawilma (moralSi avtomaturad igulisxmeba am-
biciuri done) Tavis `me~-Si unda moaxdinos evolucireba
(sul-grZelobisa da myudroebis gazrda), sakuTar doneze
ufro maRla myof donesATan mimarTebaSi.
208
b) raRAac eTikuri donis mqone cocxali arsebis indivi-
dualurma nawilma garemoSi unda moaxdinos evolucireba
(garemoSi sulgrZelobisa da myudroebis gazrda), sakuTar
doneze ufro dabla myof donesATan mimarTebaSi.
axla ki, ganvixiloT rogori midgoma unda hqondes co-
cxal arsebas absolutis qalur sawyisTan, absolutur cno-
bierebasTan anu absoluturi cnobierebis mier warmoqmnil
da gangebul procesebYTan: transcendencirebasTan da civi-
lizirebasTan.
1) transcendencirebis procesTAan urTierTobisas indi-
vidualurma cocxalma arsebam, TAavisi `me~-s araindividua-
luri (gonebrivi) nawilis gaumjobesebaze, mis imaze ukeTe-
sad gadaqcevaze unda izrunos, vidre is aris.
transcendencia, TaAvis cnobier arsSi, moiazrebs abso-
luturad yvelasa da yvelafris erT mTlian organizmad Ca-
moyalibebuli da aRqmuli nawilis srul kmayofilebaSi myo-
felobas.
sixaruli da siwminde sakuTAari `me~-s gonebiT nawilSi
arsebuli transcendentulobis aRqmis saSualebebi arian.
transcendencireba sakuTari `me~-s gonebriv nawilSi swo-
red maTi ar arsebuli nawilis moZiebasa da damkvidrebaSi
unda iyos gamoxatuli.
am SemTxvevaSi, Semdegi saxis postulats Camovayalibeb-
di: Bar arsebobs cocxali arsebis (an cocxal arsebaTa) in-
dividualizmis gamovlinebul nawilze zrunvis, misi dak-
mayofilebis Tundac sul umniSvnelo ganxorcielebis
mcdeloba, romelic cocxali arsebis (an cocxal arse-
baATa) araindividulizmis gamovlinebuli nawilis fun-
qcionaluri interesebis xarjze Rirdes.
am e. w. wesis dacvis SemTxvevaSi, Tavisuflad SeiZleba
iTqvas, rom Tqven transcendencirebis procesTan (absolu-
tur cnobierebasTan) dapirispirebaSi ar aRmoCndebiT da
TqvenSi siwminde ar daiRveva da ar gadagvardeba. ufro met-
sac getyviT, Tqven Sinagani kmayofilebis mdgomareobas da-
imkvidrebYT da bednieri adamiani iqnebiT.
mokled Tu CamovayalibebT:
209
a) raRAac esTetikuri donis mqone cocxali arsebis ara-
individualurma nawilma (esTetikaSi igulisxmeba gonebrivi
done), Tavis `me~-Si unda moaxdinos transcendencireba (si-
xarulisa da siwmindis gazrda) sakuTar doneze ufro maRla
myof donesATan mimarTebaSi.
b) raRAac esTetikuri donis mqone cocxali arsebis ara-
individualurma nawilma garemoSi unda moaxdinos tran-
scendencireba (garemoSi sixarulisa da siwmindis gazrda)
sakuTar doneze ufro dabla myof donesATan mimarTebaSi.
1) civilizirebis procesTAan urTierTobisas individua-
lurma cocxalma arsebam, TAavisi `me~-s individualuri (emo-
ciuri) nawilis gaumjobesebaze, mis imaze ukeTesad gadaqce-
vaze unda izrunos, vidre is aris.
civilizireba, TaAvis cnobier arsSi, moiazrebs absolu-
turad yvelasa da yvelafrisaTvis, rogorc erTi mTliani
organizmisaTvis miwodebuli saWiro da sasurveli axali in-
formaciis (dasamkvidrebeli WeSmaritebis) srulyofilad
miRebas, gadamuSavebasa da aRqmas (zogad cnobierebad Camo-
yalibebas).
mSvidoba da sarwmunoeba sakuTari `me~-s emociur na-
wilSi arsebuli civilizirebulobis aRqmis saSualebebi
arian. civilizireba sakuTAar `me~-s am nawilSi swored maTi
ararsebuli nawilis moZiebasa da damkvidrebaSi unda iyos
gamoxatuli. anu civilizireba moxdeba mxolod im SemTxve-
vaSi, Tu sakuTar arsSi arsebuli emociebi gonebismier cod-
nad gardaiqmneba sulier samyaroSi arsebuli ZiriTadi rea-
lobisTvis saWiro (anu iq arsebuli gonebrivi Skalis) donem-
de.
civilizirebis procesis jerovnad dakmayofilebisaT-
vis Semdegi saxis Tezas Camovayalibeb: ar arsebobs ukve
damkvidrebuli zogadi cnobiereba, araindividualuri
gonebrivi gamovlinebuloba, romlis xelaxali ganxilva
da dawvrilmaneba iyos saWiro. am saqmianobiT nebismier
cocxal arsebaSi sakuTari `me~-s araindividualuri nawi-
li individualur nawilad gardaqmnas daiwyebs.
am e. w. wesis, rekomendaciis dacvis SemTxvevaSi, TAavi-
suflad SeiZleba iTqvas, rom Tqven civilizirebis proces-
210
Tan dapirispirebaSi aRar aRmoCndebiT. QTqvenSi mSvidoba da
sarwmunoeba bunebrivad damkvidrdeba da absoluturad yve-
lanairi garegani keTildReobiT iqnebiT savse, iqamde, vidre
ai, am rekomendacias daicavT da ar daarRvevT.
mokled Tu CamovayalibebT:
a) raRAac zneobrivi donis mqone cocxali arsebis indivi-
dualurma nawilma (zneobrivSi igulisxmeba emociuri done),
Tavis `me~-Si unda moaxdinos civilizireba (mSvidobisa da
sarwmunoebis gazrda) sakuTar doneze ufro maRla myof do-
nesATan mimarTebaSi.
b) raRAac eTikuri donis mqone cocxali arsebis indivi-
dualurma nawilma garemoSi unda moaxdinos civilizireba
(garemos mSvidobisa da sarwmunoebis gazrda) sakuTar done-
ze ufro dabla myof donesATan mimarTebaSi.
da, albaT, saintereso unda iyos TqvenTvis — ra aris is
saerTo, gamaerTianebeli yvela aq CamoTvlili moTxovne-
bisa cocxali arsebebis mimarT, uklebliv yvela, am oTxi-
ve globalur procesTan mimarTebaSi? — aseTi cneba nam-
dvilad aris da arsebobs da amis ar Tqma, Cemi mxridan, erT-
gvari danaSaulis Tu ara, uneburi, magram Secdomis Cadenis
tolfasi iqneboda. es faseuloba Tu cneba (rac gindaT, is
daarqviT) gaxlavT moTmineba. me axla mis Rrma analizSi kir-
kits ar daviwyeb, ubralod getyviT, rom ai, am cnebis serio-
zulad dacvis gareSe, verasodes miiRweva is mdgomareoba,
rasac srulyofil (absoluturad harmoniul, absolutu-
rad transcendentul, absoluturad evoluciur da abso-
luturad civilizirebul) gagebaTAa damkvidrebuloba war-
moadgens, mTeli TaAvisi sigrZe-siganiT. moTmineba avtomatu-
rad gulisxmobs adamianTa aRqmaSi procesebis ar daCqarebas,
magram, samwuxarod, adamianebi TiTqmis ver aRiqvamen imas,
rom moTmineba agreTve gulisxmobs procesebis (movlenebis
bunebrivi svlis) Senelebas. moTminebis cnebis jerovnad
dacva avtomaturi garantiaa procesebze ar mijaWvebisa.
211
a b s o l u t u r i W e S m a r i t e b i s a d a
a b s o l u t u r i c n o b i e r e b i s
urTierTdamokidebuleba
am urTierTobis gamosaxatavad, erTgvari xiluli saxiT,
aRmosavleTYSi erTOianobis formis (cnobil inisa
da ianis) gamoxatvis saSualebas moviSvelieb.
Tumc, unda giTxraT, rom Cemi furceli mxolod
or gamzomilebas gadmoscems da am oTxganzomi-
lebian naxats sxvagvarad, ufro gasagebi for-
miT sibrtyeze, veravin ver daafiqsirebs.
samagierod, xedviTi formebis darRveviT gadmogcemT
amis WeSmarit mniSvnelobas. absolutis cnebis Semotanis
dros moyvanil Canaxatze datanebuli iyo isrebi da axla av-
xsni imas, Tu ras vgulisxmobdi maTSi.
am naxatze ki getyviT, rom es aris srulyofilebis miR-
weulobis mdgomareobis asaxva, sadac gamovlinebuli saxiT
mxolod maradiuli samyaroa. es maradiuli samyaro (Cvens
terminologiaSi zecad wodebuli) am Canaxatis centrSi im-
yofeba da, albaT, erTi wertilis saxiT Tu SeiZleba misi
warmodgena sakuTar warmosaxvaSi.
zemoT CamoTvlili procesebi (harmonizireba, tran-
scendencireba, evolucireba da civilizireba) statuss ic-
vlian da konkretul cnebebad gardaiqmnebian: harmoniad,
transcendenciad, evoluciad da civilizaciad. anu, isini,
kinematikuri mdgomareobis Seqmnis nacvlad, erTgvari sta-
tikuri mdgomareobis damyarebis mizezni xdebian, rac, rea-
lobaSi, dinamikas warmoadgens. am periodSi cocxali arsebe-
bi, maradiuli samyaros, zecis macxovreblebi TviT absolu-
turi WeSmaritebisa da absoluturi cnobierebis (rogorc
absolutis mamakacuri da qaluri sawyisebis subieqtebis) Ca-
revis gareSe, damoukideblad axdenen yovelives, rasac axde-
nen. am dros, absoluturi WeSmariteba da absoluturi cno-
biereba srulad arian erTmaneTSi Sejerebulni, anu aRar ar-
sebobs iseTi sakiTxi, romelic maT erTmaneTSi SEeTanxmebuli
da bolomde ganxiluli ar hqondeT. SeiZleba es viREac-viRa-
ceebis mier arasasurvel mdgomareobad, sikvdilad da aseTi
tipis raRaceebad asocirdeba, magram, garwmunebT, rom amaze
212
ukeTesi mdgomareobis arseboba saerTod SeuZlebelia. am
dros absoluturad yvelgan isadgurebs absoluturi neta-
reba da bedniereba.
axla ki Sevecdebi, aRvwero is, Tu ra xdeba am dros zeci-
ur realobaSi. amisaTvis iq damkvidrebuli oTxi cnebis (yo-
fili procesebis) urTierTdamokidebulebas agiRwerT. es
cnebebia: harmonia (grZnobis gamovlineba), transcendencia
(gonebis gamovlineba), evolucia (ambiciis gamovlineba), ci-
vilizacia (emociis gamovlineba).
im procesebis kvaldakval, rac cocxal arsebebs gamou-
muSavdaT, harmoniis warmomadgenlebi, iseve rogorc sxva da-
narCeni (aRar CamovTvli) mimdinareobis ukve Seswavlili da
gaTavisebuli principebiT xelmZRvaneloben da cdiloben,
aranairad ar daarRvion es.
1. haromonia TAavis aRqmaSiL:
a) Tavisze maRla ayenebs transcendencias;
b) TAavisze dabla ayenebs civilizacias.
2. transcendencia TAavis aRqmaSiL:
a) Tavisze maRla ayenebs harmonias;
b) TAavisze dabla ayenebs evolucias.
3. evolucia TAavis aRqmaSiL:
a) Tavisze maRla ayenebs transcendencias;
b) TAavisze dabla ayenebs civilizacias.
4. civilizacia TAavis aRqmaSiL:
a) Tavisze maRla ayenebs harmonias;
b) TAavisze dabla ayenebs evolucias.
anu harmoniasa da evolucias faqtiurad erTnairad
aqvT aRqmuli sakuTari arsi, iseve rogorc transcendencia-
sa da civilizacias, Zalian uxeSi SedarebiT Tu vixelmZRva-
nelebTY. es iZleva urTierTobebis Semdeg formebs:
1. harmoniasa da transcendecias Soris urTierTTayva-
niscemaa.
2. evoluciasa da transcendencias Soris urTierTgage-
baa.
3. harmoniasa da civilizacias Soris urTierTangariSga-
wevaa.
4. evoluciasa da civilizacias Soris urTierTdapiris-
pirebaa.
213
am dros zeciur (maradiul) samyaroSi prioritetebi ic-
vleba, anu mamakacuri da qaluri sawyisebis individualuri
nawilebi aqtiuri moqmedebebiT kavdebian. amis gansazRvri-
saTvis vityvi, rom:
1. harmoniis gamoxatulebis saSualebebi xdebian is cne-
bebi, rac procesualuri mimdinareobebis dros evolucire-
baze iyo gapirovnebuli. anu sul-grZeloba da myudroeba.
2. transcendenciis gamoxatulebis saSualebebi xdebian
is cnebebi, rac procesualuri mimdinareobebis dros civi-
lizirebaze iyo gapirovnebuli. anu mSvidoba da sarwmunoe-
ba.
3. evolucirebis gamoxatulebis saSualebebi xdebian is
cnebebi, rac procesualuri mimdinareobebis dros harmoni-
zirebaze iyo gapirovnebuli. anu siyvaruli da sitkboeba.
4. civilizirebis gamoxatulebis saSualebebi xdebian is
cnebebi, rac procesualuri mimdinareobebis dros tran-
scendencirebaze iyo gapirovnebuli. anu sixaruli da siw-
minde.
es aris e. w. TviTmmarTvelobis sistema cocxali arsebe-
bis mier Camoyalibebuli, ra Tqma unda, absolutis mxridan
ndobis miRebis safuZvelze. Tu Sedareba gsurT raimesTan,
getyviT, rom es aris is, rasac SeiZleba demokratiuli wyoba
ewodos. magram es mxolod iq aris SesaZlebeli da sasurveli,
iq, zeciuri, maradiuli samyaros realobaSi, sadac funqcio-
naluri aspeqti (am wyobis mimdinareobis ganmavlobaSi) sru-
li asi procentiT aris daculi. sxvaTa Soris, aqac ki (fun-
qcionaluri aspeqtis srulyofilad dacvis miuxedavad) ab-
solutis mier datovebuli asaTvisebeli ideebis dasamkvid-
rebel WeSmaritebad gardaqmnis, TAavad am gardaqmnilis zo-
gad cnobierebad Camoyalibebisa da am yovelives srulyofi-
lebis Sesisxlxorcebis Semdeg, dgeba gardauvali aucileb-
loba imisa, rom absoluti, rogorc subieqti CAaerios movle-
naTa mimdinareobis procesSi da axali ciklis mimdinareobas
daudos saTave.
am e. w. demokratiuli wyobis mimdinareobis dros ki, Tu
funqciebs ganvusazRvravT am oTx cneba, rogorc mamakacuri
da qaluri sawyisebis araindividualur da individualur
gamovlinebebs, aseT suraTs miviRebT:
214
1. harmonia unda cdilobdes civilizaciidan aiRos is,
rac dasakargia (mosacilebelia) da unda cdilobdes, am in-
formaciidan pozitiuri nawilis gadamuSavebiT saWiro for-
ma mouZebnos da transcendencias miawodos.
2. transcendencia unda cdilobdes harmoniidan aiRos
axali moZiebuli informacia da SemoqmedebiTi, esTetikuri
formiT Camoyalibebis Semdgom unda cdilobdes, es evolu-
cias miawodos (apovninos).
3. evolucia unda cdilobdes transcendenciidan moi-
povos axali Semecnebis saSualeba SemoqmedebiTi formiT
gadmocemuli da amis gaTavisebis Semdgom unda cdilobdes
es civilizacias miawodos am ukanasknelisTvis yvelaze misa-
Rebi saxiT, ise rom arc axlad miwodebulis arsobrivi raoba
ar daikargos da arc ukve arsebulis Rirseba SeibRalos (ro-
gorRac Zvelis pativiscemac SeinarCunos da axlisac daafa-
sos).
4. civilizacia unda cdilobdes, evoluciidan mowode-
bulis arsobrivi datvirTva SeinarCunos da nel-nela dro-
Ta ganmavlobaSi gaiTavisos da Semdgom unda cdilobdes, am
axlad SeTvisebuli codnis paralelurad warsulSi am cod-
nis Sesabamisad ufro dabali xarisxisa da didi raodenobis
codna Tavadve aRmoaCinos, Tavisi nebiT (nebisyofiT) moZve-
lebulad da arafunqcionalurad gamoacxados da gadasamu-
Saveblad harmonias gadasces. es, am SemTxvevaSi, mematianeSi
gadagzavnad unda aRiqvaT. anu mimdinare cxovrebiseul rea-
lobaSi es istoriuli wes-Cveulebebi aRar iqneba gamoyene-
buli.
ai, aseTia am epoqis realoba, romelic mkvidrdeba da
mimdinareobs mTels gamovlinebul realobaSi srulyofile-
bis damkvidrebis Semdgom, rodesac gamovlinebul doneze
mxolod da mxolod maradiuli samyaro imyofeba.
da bolos, am wigns davamTavreb imiT, riTac Cemi pirve-
li wigni daviwye:
vviinncc eeZZeebbss iiss iippoovviiss,,
vviinncc aaRRaarr eeZZeebbss,, iiss mmxxoolloodd SSeennaarrCCuunneebbaazzee zzrruunnaavvss,,
vviinncc mmxxoolloodd SSeennaarrCCuunneebbaazzee zzrruunnaavvss,,
iiss iimmaassaacc ggaarrddaauuvvllaadd ddaahhkkaarrggaavvss,, rraacc ggaaaaCCnniiaa..
215
bb oo ll oo ss ii tt yy vv aa oo bb aa
am wignis dasrulebiTY me Tavs uflebas vaZlev, gangebis
winaSEe, piradad Cemi pirovnebis mxridan saWirod gamosavle-
ni movaleoba Sesrulebulad, aRsrulebulad CavTvalo
evolucirebis TvalsazrisiT.
dasawyisSi am saqmianobisa, rac Cemi `me~-s mier gamov-
linda da rac asaxulia Cemi saxeliT moxseniebul samive wig-
nSi, vTvlidi da mimaCnda, rom es ver iqneboda amowuruli,
rogorc Tematikis siRrmeSi wvdomis mateba da raimenairad
amis sakuTar arsSi asaxva. mimaCnda, rom aTAasobiT wlebisa da
saukuneebis manZilzec rom iswrafos adamianma martod, va-
kuumur mdgomareobaSi, es erTAaderTi WeSmariti gamovline-
ba iqneboda misi mxridan. magram aRmoCnda, rom calsaxad
srulyofilebisaken swrafvac miRweulis ara harmonizire-
biT garemoSi, amis damkvidrebaSi xelis ar SewyobiT da am
damkvidrebulobiT siamovnebis ar miniWebiT da ar miRebiT
uxeSi, Zalian uxeSi darRveva iqneboda im gzisa, riTac unda
iaros zogadad adamianma.
amjerad mimaCnia, rom am wignis Semdgom Cems mier srul-
yofilebisken swrafvis gaRrmaveba sakuTar arsSi yvelaze
didi mkrexeloba, Secdoma, codva iqneboda, rac ki SeiZleba
Cavidino saerTod.
didi madloba minda gadavuxado sruli TayvaniscemiT
ganmsWvalul mTel sulier samyaros, maradiuli samyaros
ganmgeblebs, gangebas da uklebliv yvelasa da yvelafers,
romelTAac am sulieri neqtaris CAamosatanad dedamiwaze me
rogorc WurWeli gamomiyenes!
uklebliv yvelas minda gisurvoYT sulieri warmatebebi-
saTvis migeRwioT iqamde, vidre jer kidev materialur sxe-
ulSi imyofebiT! es, am wignebiT moxdeba Tu sxva wminda wig-
nebiT, ra Tqma unda, amas aranairi mniSvneloba ara aqvs.
216
kompiuteruli awyoba daTo yandaSvili
ydis dizaini nana yandaSvili
gamomcemloba `universali~
Tbilisi, 0179, i. WavWavaZis gamz. 19, �: 22 36 09, 8(99) 17 22 30
E-mail: [email protected]
1
su
lier
faseu
lo
baT
aanbani
da
To
ya
nd
aS
vi
li
daTo yandaSvili
sulier faseulobaTa
anbani
wigni I