Atsiprašome už galimas pasitaikiusias gramatines klaidas. Jei nenorite, kad Jūsų rašinys būtų šiame laikraštyje, ar šiaip turite ką pasaky-ti laikraštuko kūrėjams, rašykite blogasneblogas@gmail.com. Jeigu norite pateikti vertingo lietuviškosios blogsferos turinio

(nuotraukos, iliustracijos, video, tekstai, etc.) užsukite čia: http://tinyurl.com/theblogtimes

Pirmasis “blogalaikraščio numeris, paremtas “Blogoramomis” (605-608) bei žinomiausiais

Lietuvos bloga’is THE BLOG TIMES

Login’09 | Labai ok, kad buvau susidvejin ęs Kad jau patiko, tai pasidalinsiu įspūdžiais iš Login’09 (text formate). Šiaip važia-vau ten dėl poros pranešėjų ir sportinio intereso vedamas. Tai ne pirma didelė konferencija ku-rioje buvau, tai nenustebino labai nei organizavimas, nei aplinka. Viskas buvo tiesiog neblogai. Tiesą sakant dvi papildomos sesijų salės buvo įrengtos tragiškai ir už tai tikrai reiktų išrašyti or-ganizatoriams strėlių. Ne esmė. Esmė turinys. Iki pietų, kaip Artojas kartais kažką parašantis į blogą gavau kur kas mažiau, nei kaip Artūras dirbantis darbą iš kurio gyveną. Greičiausiai todėl, kad Artūro darbas yra kažkiek susijęs ir su rinkodara, ir su IT :). Blogerio Artojaus nuotaika dėl to kiek subjuro, tačiau kiek vėliau, po piet sutikau Džiugą, ir taip jau sutapo, kad panašiai tuo pat metu ir iš sesijų pasipylė srautas skirtas blogeriams. Atėjau kaip Artūras, išėjau kaip Artojas žo-džiu. Buvo visai neblogai. Numanau, kad žmonės susirinkę ten dėl kokios nors siauros priežasties (tik rinkodara, tik bloginimas ar pan.), kažkiek nusivylė. O gal kaip tik, džiaugėsi progos praplėsti

akiratį. Faktas tas, kad su bloginimu iš esmės renginys neturėjo nieko bendra. Ir blogeriai, bent jau man taip pasirodė, ten jautėsi nejau-kiai. Kažkodėl nujaučiu, kad rasis (atgims? nežinau, nedalyvaudavau) greitu laiku koks nors kitas formatas, aišku jei rasis žmonių kurie… Taip. Daro :).

Kažkiek apie programą

Renginį pradėjo Styvas Chazin iš Apple. Jo pranešimas, galbūt, tikrai ne visai atitiko pavadinimą. Tiksliau greičiausiai jo pavadini-mas buvo tempiamas prie renginio formato, o pranešimas prie pavadinimo. Nepaisant to, tam tikra prasme į temą Styvas atsakė. O man buvo žiauriai abydna stebėti auditoriją. Visai nesvarbu, kad žmogus iš Apple kalba apie akivaizdžius ir aiškius dalykus, nesvarbu, kad mes protingesni ir viską jau žinom. Nesvarbu, nes žinodami visas Apple, MS, Sony paslaptis mes jomis nesinaudojam. Va Styvas ir paaiškino kaip naudotis kokiam kontekste tai daryti. Viską parėmė pavyzdžiais. Kiekvienas žmogus turintis tikslą kažką padaryti gerai, galėjo pasiimti iš pranešimo tai kas jam geriausiai, ale iš murmesių aplink ir sms‘ų ant lentos susidarė įspūdis, kad daug kas visą tai stebi per „I hate ap-ple” akinius. Heh, patys kalti. Niekada ir nebūsit kaip Apple, nes laužot pirmą Sun Tzu karo meno taisyklę, nemėginat pažinti savo priešų. Beje. Kadangi ten buvo pirmas pranešimas, tikrai girdėjau nemažai pasipiktinusių žmonių, klausiančių kuo tai susyję su blogais. Here‘s a little tip: Sveikasvaikas. Portalas sukurtas lyg iš vadovėlio. Atspindi visą tai ką sakė Styvas. Ar kam nors atrodo, kad portalas pavadinimu www.maistopriedųzinynas.lt, ar www.mpz.lt susilauktų tokio pat pripažinimo? Netgi, koks nors bauginantis www.enuodas.lt nebūtų su-laukęs tokio dėmesio. Manau ir skandalas labiausiai išgarsinęs portalą kilo dėl pavadinimo. Kad E nuodas visi žino. Ir visiem tai iki lempu-tės. Čia kaip ir su rūkymų. Bet kai šie faktai pateikiami portale apeliuojančiame į vaiko sveikatą. Na kas turi vaikų žino koks tai poveikis. Manau supratimu, kertiniai dalykai kuriuos minėjo Styvas - susitelkimas į konkretų tikslą ir to tikslo įvardinimas yra ne mažiau aktualūs tiems, kas nori didelių ir lankomų blogų. Na, bet kas klausėt girdėjot. Kas neklausėt… Neturėsit didelių ir lankomų blogų :). O faktai kalba patys už save.

Po to kalbėjo ze Dimitry from Google Ukraine. Labai paradoksali situacija. Kol klausiau pranešimo, atrodė, kad tikrai įdomiai kal-

ba. Bet dabar nors tu ką neprisimenu apie ką jis buvo. Dalis jo prezentacijos pakartojo, ar per kitą prizmę pateikė tą patį, ką prieš tai rodė

Styvas. Gal todėl aš ir nebeatrenku. Nes Styvas buvo in colour o Dmitrijus juodai/baltai bėrė žirnius į sieną.

Login Interneto apdovanojimai. Heh. Kad jie turėtų kokią nors prasmę, nugalėtojus reikia rinkti su komisija. Visiškai palaikau Račą, kuris atsiimdamas antrą apdovanojimą pasakė, ką pasakė. Tik gal tikrai, ant scenos nereikėjo, geriau po to, bloge, su argumentais. Daugiau niekas neužkliuvo, viskas buvo lengvai nuspėjama. Ai tiesa. Jei turit minčių kaip surasti ir apjungti visus Lietuvos verslininkus dirbančius užsienyje, parašykite apie tai PLEF organizatoriams. Jei idėja bus gera, gausit X360 ar kažką daugiau :)...

Maxima mokosi skai čiuoti Kasdien parduotuvėje „Maxima“ yra nesunku sutikti įvairių klaidų. Klasikinės akcijos „2.99 2.99“,

blogai lentynose sudeliotos kainos, kasininkių klaidos mušant prekes: „kaip tai ne penkis surelius perkate?“

Prieš mėnesį pirkau padažą „Uncle Bens“. Stovi dvi rūšys – paprastas ir aštrus. Po aštriu kainos nė-

ra, o po paprastu – akcija „5.99 3.99“. Kasoje už paprastą sumokėjęs 6 litus, grįžau prie kainos, kur, be abe-

jo, ir pamačiau: kaina su nuolaida yra aštriam padažui. „Padažas Uncle Bens (aštrus)“ buvo parašyta kainoje.

Man pastebėjus apgaulę, kasininkė tučtuojau pasiūlė prekę grąžinti arba pakeisti aštriu padažu ir tik pakilus

dviem vadybos lygiais aš gavau savo paprasta padažą nurodyta kaina. Du litai nurašyti į „rinkodaros išlai-

das“, kaina buvo demonstartyviai pastumta, o aš toliau kelti konflikto nenorėjau.

Praėjo mėnuo ir aš išsiaiškinau, kad nėra viskas taip baisu. Juk jeigu „Maxima“ negali suskaičiuoti

iki aštuonių – keista iš jos reikalauti suskaičiuoti gerai kainas, tiesa?

Geriau - patyr ęs

Paskaičiau apie gimtadienį švenčiantį tinklaraštį ir pagalvojau, ką reiškia 7 metai

tokiai saviraiškos priemonei. Mes juk pripratę laiką skaičiuoti saviškai, žmogiškai. Tokia

sistema netinka visiems. Kai kam vieni metai yra visas gyvenimas, kaip kokioms pelėms.

Šunims priimta skaičiuoti, kad vieni metai atitinka 7 žmogaus metus. Suprask, vienerių me-

tų šuniukas kaip 7 metų vaikas, poros metų — kaip 14-inis paauglys ir t.t. O koks tinklaraš-

čių santykis?

Ar jis kinta kaip žmogus — vaikystė, paauglystė, saugystė t.t. ar kaip kitaip? Gal jie jau atsi-

randa suaugę? Jei jį sukuria vienas žmogus, daugmaž galime prilyginti vidinį žmogaus am-

žių tinklaraščio amžiui. O jei autorius ne vienas? O jei autoriai ne nuolatiniai? Ar priklauso

tinklaraščio amžius nuo apipavidalinimo? Galima tęsti ir tęsti tokius ir panašius klausimus,

stengiantis personifikuoti tokį virtualų gyvūną, kaip tinklaraštis.

Sekmadien į - Europarlamento rinkimai! (interviu su kandidatais)

Kolegos, vietoj savaitgalio renginių apžvalgos, noriu pakviesti į vieną labai svarbų įvykį - Europarlamen-

to (EP) rinkimus, kurie vyks šį sekmadienį. Gal tas Briuselis ir atrodo toli, tačiau jame priimami sprendi-

mai turi didelę įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui. Beje, ypač svarbu, kad mes, jauni Europos piliečiai,

būtume aktyvus šiame reikale. Nes gi Europa kuriama mūsų ateičiai!

Kad tai nebūtų vien mano pasvarstymai, nusprendžiau pakalbinti kelis kandidatus į EP. Pasirinkau jau-

nus žmones (pagal ES nuostatas - iki 29-erių metų amžiaus), nes būtent tokių europarlamentarų dabar

ypač trūksta Briuselyje. Ir man įdomu pasidarė, ką jie mano apie Vilnių kaip Europos miestą.

Mintimis sutiko pasidalinti Miroslavas Monkevičius, Juras Požėla ir Radvilė Morkūnaitė. Gaila, bet dar viena kandidatė į klausimus neatsakė, nes gyvena ne Vilniuje. Ar turėtų kandidatas bent minimaliai gaudytis apie sostinę šalies, kurios atstove nori būti EP? Manau, kad taip. Ką gi…

Atsakiusiųjų klausimai:

1. Kuo Vilnius labiausiai skiriasi nuo kitų Europos miestų? Geri tai ar blogi skirtumai?

Miroslavas Monkevičius Yra gerų skirtumų. Mano nuomone, Vilnius yra kolkas sugebėjęs suderinti dvi sąvybes: būnant miestu su nuostabia architektūra, įtraukta į UNESCO pasaulio paveldą, tuo pat metu pakankamai intensyviai plėtotis moderniojoje jo dalyje. Aš manau, kad kiekvienas miestas privalo ne tik išlaikyti savitumą, autentiškumą, bet ir atitikti ten gyvenančių žmonių to laikmečio poreikius. Menas - šiuos du dalykus suderinti, nes riba yra labai trapi. Manau, Vilnius vis dar turi galimybę nebūti vien muziejumi po atviru dangumi arba vien betono ir stiklo krūva. Aišku yra ir blogų dalykų. Aš išskirčiau du: transporto ifrastruktūra ir atliekų tvarkymas. Juras Požėla: Vilnius istoriškai yra daugiakultūrinis miestas, tačiau to nesimato kasdieniniame gyvenime. Manau, kad Vilnius taip pat skiriasi ir viešųjų erdvių trūkumu. Vilnius, palyginus su kitais Europos didmiesčiais yra tvarkingas ir švarus miestas. Manau, kad daugiau dėmesio turėtume skirti Vilniaus, kaip gyvo miesto, ūrimui, daugiau viešųjų renginių, kurie vyktų ne tik tai senamiestyje, tačiau ir kituose rajonuose. Radvilė Morkūnaitė Senamiestis kartu ir didelis, ir mažas, bet labai jaukus. Galbūt kartais pritrūksta erdvės, bet iš esmės, manau, kad tai tobulo dydžio mies-tas. Galbūt Vilniui trūksta judėjimo. Bet tai tam tikra prasme natūralu, nes žmonės į gatves traukia esant gražiam ir šiltam orui, tad dažnai Lietuvoje tuo nepasilepinsi. Man šiek tiek trūksta traukos centrų. Na, pagrindinė susibūrimų vieta - vokiečių g, gedimino pr, pilies g. Yra tiek puikių skverelių ir pan, ten trūksta idėjų, kaip tai panaudoti.

2. Iš kurių Europos miestų Vilnius daugiausiai galėtų pasimokyti? Kuriuose srityse?

Miroslavas Monkevičius Pirmiausiai tai visuomeninio transporto sistema, dviračių takai, bei plačiai taikomos paskatos (nuobaudos) naudoti mažiau gamta teršianti transportą. Daugelyje Europos miestų yra žymiai daugiau sutvarkytų viešųjų erdvių, kurios pritaikytos laisvalaikiui, sportui, vaikams ir neįgaliesiems. Pas mus jų akyvaizdžiai trūksta. Juras Požėla: Iš Amsterdamo - daugiakultūriškumo, solidarumo ir tolerancijos; Iš Stokholmo - tvarkingumo ir visiems prieinamo miesto (miestas, visiškai pritaikytas neįgaliųjų, jaunų šeimų su vaikų vežimėliais poreikiams); Iš Madrido - viešų renginių gausos, įtraukiačios visus miesto gyventojus ir jo svečius. Radvilė Morkūnaitė Sunku būtų pasakyti. Vakarų Europos miestai labiau “užpildyti” gyvybe, to Vilniui dar trūksta, bet viskas po truputį. Man Vilniuj trūksta muziejų, trūksta kavinukių, kur nebūtų vien cepelinai ar picos…