of 26 /26
M. K. SARBIEVIJUS

Motiejus Kazimieras Sarbievijus

Embed Size (px)

Text of Motiejus Kazimieras Sarbievijus

Motiejus Kazimieras Sarbievijus

M. K.SARBIEVIJUS

FOTO

1595 1640METAI

BIO

SJ (lot. Societus Jesu)ARBA JZUITAIBIO

ymiausias lotynikai raiusi XVII a. Europos poet.

BIO

Jzuitams krus Vilniaus akademij (universitet), ia m plsti mokytis daug gabi jaunuoli i Lietuvos, Lenkijos ir kit Europos ali. Tarp j buvo ir garsiausias lotynikai ras Lietuvos baroko poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus (15951640). Tiesa, jis gim ne Lietuvoje ir nebuvo lietuvis mozr kilms, gims Lenkijoje, Sarbievo kaime. Taiau Lietuvoje Sarbievijus praleido nema gyvenimo dal, poezijoje apdainavo jos gamtos gro, o jo biografija glaudiai susijusi su Krai kolegija ir ypa Vilniaus universitetu. Sarbievijus dar gyvas tapo klasiku; amininkai j pagarbiai vadino krikioni Horacijumi arba sarmat Horacijumi (sarmatais tuo metu poetikai buvo vadinami Ryt ir Vidurio Europos kratai). BIO

KELIAI ATVED ROMBIO

Vilni Sarbievijus atvyko 1612 m. ir bdamas 17 met stojo jzuit naujokyn (ia priimdavo jaunuolius, apsisprendusius tapti vienuoliais jzuitais). Jzuit kolegijose ir akademijose studijos trukdavo ilgai; studentai ne tik moksi, bet ir dst. Po dvej naujokyne praleist met Sarbievijus studijavo filosofij Braunsberge, dst poetik Krai ir Polocko jzuit kolegijose (16171620). Kraiuose Sarbievijus para pirmuosius poetinius krinius, kuriuose graiai vaizduojama Krai apylinki gamta, lotynik tekst pinami lietuviki vietovardiai, politinio gyvenimo fragmentai. BIO

1620 m. Sarbievijus pradjo teologijos studijas Vilniaus universitete. Tuometinis universiteto rektorius, lietuvis jzuitas Jonas Gruevskis (apie 15781646) planavo praplsti universitet, parengti nauj profesori dauguma j buvo atvyk i kit krat, o sav trko. Rektorius parinko tinkamus studijoms Romoje kandidatus juo tapo ir Sarbievijus. BIO

ia jis studijavo teologij, daug laiko skyr Romos praeities tyrimams, rinko mediag apie romn mitologij, archeologij. Plsdamas antikins literatros inias, skait autorius, kuri nebuvo mokyklinje programoje. Romoje atsiskleid ir suklestjo Sarbievijaus poetinis talentas: ia jis vieai skait savo poezij, poetikos teorijos paskaitas. Pripainimo sulauk jo poezijos rinkinys Trys lyrikos eilrai knygos (Lyricorum libri tres), ileistas 1625 m. Vokietijoje, Kelne. BIO

KARJEROS PABAIGA LOVS VIRNJEBIO

Sarbievijaus Romos laikotarpis labiausiai legendomis apaugs jo gyvenimo tarpsnis. kai kuriuos klausimus aiki atsakym nra ir iandien. Buvo ar nebuvo Sarbievijus Romoje vainikuotas laurais? Kalbta (ir iki iol tikima), kad Romoje popieius jam udjo laur vainik, taip kitados buv vainikuoti Dant ir Petrarka. Taiau is faktas nra pagrstas tiesioginiais altiniais. Kita Romos msl neaikios prieastys, dl kuri 1625 m. Sarbievijus buvo netiktai parsistas Vilni. BIO

Viena legendin versija tuo buvo suinteresuotas popieius Urbonas VIII, pats irgi poetas, jauts populiarjanio jauno talentingo sarmat poeto konkurencij. Pasak kitos versijos, Sarbievij isisti i Romos pasirpino Jzuit ordino vadovyb: jaunasis jzuitas pernelyg puikavosi savo pasiekimais, norta j apsaugoti nuo tuios lovs pagund. Prie palikdamas Rom Sarbievijus susitiko su popieiumi ir, anot kai kuri mokslinink, gavo i jo aukso ied (ar laur vainik?). Taigi Sarbievijus aminink ir vlesni kart smonje iliko poetu laureatu (poeta laureatus).BIO

Paskutiniais gyvenimo metais, dirbdamas valdovo pamokslininku, Sarbievijus krybai laiko turjo maiau, j slg dvaro intrigos, kamavo ligos. Apie iuos metus nemaai ini teikia jo laikai biiuliui vyskupui Stanislovui Liubienskiui. Niekad nesu laimingesnis, negu bdamas vienas, usimin paskutiniame ilikusiame laike. Taiau ir tuo sunkiu laiku krybos neapleido. Mir Sarbievijus Varuvoje 1640 metais. BIO

SARMAT HORACIJUS NENUSILEIDIA ROMNUIBIO

Sarbievijaus poezijoje susikerta daugyb antikini ir krikionik tak, pagal baroko literatros mad antikiniais vaizdiais reikiamos krikionikos tiesos. BIO

Sarbievijaus kryba ilgai iliko populiari Europoje. Nuolat pildomas lyrikos rinkinys poetui gyvam esant ileistas dar 5 kartus; 1632 m. leidim puoia flamand tapytojo Peterio Pauliaus Rubenso (15771640) gravira. Po mirties iki XVIII a. pab. jo lyrikos rinkini leidimai buvo pakartoti daugiau kaip 50 kart. Jo poezija buvo veriama angl, vokiei, prancz, ital, ek, lenk, lietuvi kalbas, imituojama daugelio XVIIXVIII a. poet. Net Oksforde j skait ir studijavo vietoje Horacijaus eilrai. Sarbievijaus vardu pavadintas vienas graiausi Vilniaus universiteto kiem; ia rasime jo paminklin lent ir paveikslus, kuriuose jis amintas dailinink. Poeto laureato lov pavyzdys, kaip altiniais neparemta legenda sitvirtina istorinje vaizduotje. BIO

KRYBABIO

SARBIEVIJAUS KRYBOJE SKIRIAMI 3 ETAPAI:

Iki ivykstant RomStudijuojant RomojeGrus i RomosBIO

Pirmuoju krybos laikotarpiu M.K.Sarbievijus daugiausia ra panegirikas, taip pat sukr kelet epitalamij.1

Antruoju krybos laikotarpiu Sarbievijus palaipsniui tolo nuo emocingo retorikumo, jo mintis tapo racionalesn, raika - paprastesn. 2

Treiojo laikotarpio poezij bt galima pavadinti "literatriniu aidimu": raomos antikini ar biblini tekst parodijos ir palinodijos, siekiant sukomponuoti skirting stili, idj, kultr mozaik.3

Per t laik buvo parayti ir ileisti visi svarbiausi M.K.Sarbievijaus kriniai.

BIO

Jo eileraiai buvo iversti angl, prancz, ek, ital,vokiei kalbas.BIO

Sarbievijaus kryboje daug dmesio skiriama lietuvikajai tematikai. BIO