PROJEKTAS „Š.V.I.E.S.K.“(Šiuolaikinės veiklos idėjos efektyviai stiprinant

kompetencijas)

2015 09 22VEIKLOS TOBULINIMAS PRAKTINĖJE

VEIKLOJE (ACTION RESEARCH)

Prof. dr. Nijolė BankauskienėKTU Socialinių ir humanitarinių mokslų ir menų

fakulteto Edukologijos katedra

Tikslas

• Supažindinti seminaro dalyvius su veiklos tobulinimo tyrimo strategija.

2

• Kodėl ugdytojas XXI amžiuje turi išmanyti veiklos tobulinimo tyrimo strategiją?

• Ar veiklos tobulinimo tyrimas padeda ugdytojui reflektuoti ir įsivertinti savo veiklą?

• Ar ugdytojo taikomas veiklos tobulinimo tyrimas padeda tobulinti institucijos veiklą?

• Ar šis metodas skatina aktyvesnį ugdytinių ir jų tėvų bendradarbiavimą?

• Kokias kompetencijas padeda tobulinti veiklos tobulinimo tyrimo taikymas?

• Kaip veiklos tobulinimo tyrimas dera su Darnaus vystymosi švietimo kompetencijomis?

• Ar veiklos tobulinimo tyrimas padeda formuotis mokymosi paradigmai?

3

KOKYBĖS NUOLATINIO GERINIMO (KNG) TEORIJA

• Globalus požiūris į KNG• Savo KNG teorijos sukūrimas• Geresnės ateities vizija• Strategija• Valdymo ištekliai• Komandinis darbas• Tiekėjai – klientai; organizacinė ir socialinė aplinka• Kokybės rodiklis – informuotų žmonių poreikiai• Abipusės naudos principas• Aukštos kokybės komunikacija• Teigiamos emocijos• Nuolatinis KNG mokymas (-is)

4

• Procesas turi būti organizuotas taip, kad kokybė būtų užtikrinta

• Tobulinimas “mažais žingsneliais” – kaizen

• Galimas ir sistemos bei procesų pertvarkymas• Mokytis iš labiausiai pasiekusiųjų – benchmarking”• Visi turi dalyvauti ateities kūrime• Gerai, kai aukščiausias vadovas yra atsidavęs KNG• Tačiau kai ką gali ir žemesnieji vadovai• Siekdami KNG, raskite bendraminčių• Siekiant KNG, sudarykite bendrų veiksmų “tinklą”• “Koncepcijų žemėlapių” svarba tiriant, ką galvoja

•organizacijos nariai

5

• Per daug griežta veiksmų programa gali apsunkinti KNG

• Svarbu nustatyti nukrypimų nuo proceso priežastis• Taupyti išteklius• Eksperimentai turi būti ne stichiški, bet gerai

pagrįsti ir suplanuoti• Ypač svarbu organizacijos kultūra• Svarbu sukurti besimokančią organizaciją• Nacijos išsilavinimo svarba• Bendravimo su verslo organizacijomis svarba• Pasimokyti iš kokybės gerinimo istorijos

6

Keturiveiklos tobulinimo tyrimo panaudojimo

organizacijos tobulėjimui apibrėžimai1. veiklos tobulinimo tyrimas yra trijų pakopų spiralinis procesas, susidedantis iš (1) planavimo, (2) veiklos ir (3) faktinių rezultatų nustatymo (Kurt Lewin, 1947).2. veiklos tobulinimo tyrimas – tai procesas, kurį specialistai (mokslininkai ir praktikai) taiko iškilusioms problemoms studijuoti, savo sprendimų bei veiklos pasirinkimui, koregavimui bei vertinimui (Stephen Corey, 1953).3. veiklos tobulinimo tyrimas – tai bendradarbių atliekamas tyrimas norint įvertinti savo veiklą bei pagerinti kliento socializaciją.4. veiklos tobulinimo tyrimas – tai galimybė pasakyti: “išsiaiškinkime, kas vyksta mūsų bendruomenėje ir nuspręskime, kaip pagerinti esamą situaciją”(Emily Calhoun).

TYRIMŲ ETIKA

1. Gauti tėvų (globėjų) sutikimą.2. Gauti administracijos leidimą.3. Pranešti vaikams ir bendruomenei.4. Pasirašo bendradarbiavimo sutartį ir

ugdytiniai.5. Tyrime dalyvaujantiems ugdytiniams

suteikiami pseudonimai, ataskaitoje niekur neturi ryškėti tikrasis ugdymo įstaigos pavadinimas.

8

Mokytojo profesijos kompetencijos aprašasBendrakultūrinė kompetencija

Profesinės pedagoginės kompetencijos

Bendrosios kompetencijos

M o k ė j i m a s i r s u g e b ė j i m a s1. Daugialypės Lietuvos kultūros saugojimo;

2. Šalies konstitucinės demokratijos teorijos ir praktikos skatinimo ir palaikymo;3. Socialinio, kultūrinio, kalbinio ir etninio tapatumo gerbimo;4. Vadovavimosi šiuolaikine švietimo paskirties samprata;

5. Pasaulio ir Europos kultūros, istorijos ir geografijos žinių vertinimo bei integravimo;6. Dalyvavimo visuomenės ir švietimo kaitos procesuose;

1. Informacinių technologijų naudojimo;

2. Ugdymo/si aplinkų kūrimo;

3. Dalyko turinio planavimo ir tobulinimo;

4. Mokymo/si proceso valdymo;

5. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo;

6. Mokinių motyvavimo ir paramos jiems;7. Mokinio pažinimo ir jo pažangos pripažinimo;

8. Profesinio tobulėjimo.

1. Komunikacinė ir informacijos valdymo;

2. Bendravimo ir bendradarbiavimo;

3. Tiriamos veiklos;

4. Reflektavimo ir mokymosi mokytis;

5. Organizacijos tobulinimo bei pokyčių valdymo.

7. Namų aplinkos ir šeimos vertybių puoselėjimo;8. Mokinių mokymo vadovautis bendražmogiškomis vertybėmis.

9

10

Tiriamosios veiklos kompetencija

Tiriamosios veiklos kompetencija – žinios, gebėjimai, požiūriai, vertybės ir kitos asmeninės savybės, suteikiančios galimybę planuoti tyrimą, savarankiškai jį atlikti, taikant tinkamus veiklos tobulinimo tyrimo metodus, analizuoti gautus dokumentus, pateikti apibendrinimus bei išvadas, suformuluoti praktines rekomendacijas, parašyti veiklos tobulinimo tyrimo ataskaitą bei diskutuoti gautus rezultatus.

11

15.3. Tiriamosios veiklos kompetencija

Mokėjimas ir sugebėjimas

1. Pasirinkti adekvačią tyrimo strategiją, struktūrą ir metodus projektuojant tyrimą.

2. Organizuoti profesinės veiklos tyrimą.

1. Ugdytojas kaip individualus tyrinėtojas

Jo veiklos tobulinimo tyrimo objektas – konkreti klasė. Ugdytojas gali pastebėti savo klasėje, ką jis norėtų išsiaiškinti: klasės atmosfera, mokytojavimo strategija, pažintinė ar socialinė elgsena. Atlikto veiklos tobulinimo tyrimo rezultatai labiausiai domina jį atlikusį mokytoją.Keli tos pačios įstaigos ugdytojai gali tyrinėti panašią problemą. Jie gali dalintis informacija, kolegiškai aptarti rezultatus.

12

2. Kolektyviniai veiklos situacijų tyrimai

Juose gali dalyvauti viena ar kelios tos pačios institucijos klasės. Tyrimų grupę mažiausiai gali sudaryti du žmonės, keli mokytojai drauge su administracijos darbuotojais bei asmenimis iš universitetinių ar kitų institucijų.

Tokios grupelės gali tyrinėti keliose klasėse pastebėtą problemą.

13

3. Visuotiniai veiklos situacijų tyrimai

Tikslas – situacijos ugdymo institucijoje gerinimas. Iš vienos pusės – tai organizacijos veiklos gerinimas, pereinant prie problemų sprendimo. Pasikartojančio tyrimų ciklų dėka ugdytojai, kaip kolegų grupė, išmoksta bendradarbiauti aiškinantis bei sprendžiant išskilusias problemos.Toks procesas paliečia visus ugdytinius. Pvz., jei mokytojai tyrinėja rašymo procesą, tai reiškia, kad tai bus pritaikyta visiems mokiniams, o ne vieno mokytojo klasei.Tokio veiklos tobulinimo tyrimo trukmė ir turinys kitokie: tai daroma visos įstaigos mastu, dalyvauja visi ugdomieji, ugdytojai, bendruomenės nariai ir tėvai. Atliekant visuotinį veiklos situacijos tyrimą, galima produktyviai pasinaudoti ir individualiuoju, ir kolektyviniu tyrimu.

14

Mokyti – reiškia dvigubai mokytis

(Ž. Žuberas)

Veiklos tobulinimo tyrimo ciklas

• Pastaba: ištisinė linija rodo pirminę pedagoginių situacijų tyrimo ciklo kryptį pradedant nuo 1 stadijos, tyrimų srities pasirinkimo, ir baigiant 5 stadija, konkrečia veikla.

• Punktyrinė linija rodo įprastinę eigą (ėjimą atgal, po to vėl pirmyn), kai mokytojai nori patikslinti turimą informaciją ar išsiaiškinti konkrečios veiklos rezultatus.

1. PASIRINKITE TYRIMŲ SRITĮ

4. ANALIZUOKITE IR INTERPRETUOKITE

DUOMENIS

3. SISTEMINKITE DUOMENIS

5. IMKITĖS VEIKSMŲ 2. RINKITE DUOMENIS

16

• Atlikdami kokybinį tyrimą iš anksto nenumatome rezultatų. Čia nėra skaičių (arba labai nedaug).

• Rezultatas – esamos situacijos supratimas (reikia išsiaiškinti, kas vyksta, kaip galime pakeisti)

17

Reflektyvi praktika -

tai mokymasis iš savo patirties, įgyjant aukštesnio lygio supratimą apie veiklos prigimtį ir poveikį.

18

Aš noriu pagražinti sodą

Ar aš patenkinta, -as, rezultatais?

Kas jame jau yra?

Kaip aš galiu jį patobulinti?

Kas gali man padėti?

ĮVERTINK

`APMĄSTYK

PLANUOK

VEIK

19

Veiklos tobulinimo tyrimo schema

Išsiaiškink veiklos kontekstą.

Kas yra mano veiklos aplinkoje?

Mąstyk

Kaip galiu patobulinti tą veiklos aplinką?

Ką turiu konkrečiai nuveikti?

Planuok savo veiklos etapus, jų laiką,

numatyk, kaip keisi veiklos metodus

Kas gali man šioje veikloje padėti

(literatūra, kolegos, ekspertai ir pan.)?

Identifikuok, ar esi patenkintas jau

pasiektu rezultatu.O gal ne?

Įvertink pokyčius, numatyk papildomus

veiklos etapus

Ir vėl „suk“ procesą iš naujo

Atlik konkrečius veiklos žingsnius,

rink duomenis

Veik, iškėlęs naujus uždavinius,

bet nepamiršk sprendžiamos

problemos

Jei numatyta problema išspręsta, pagalvok, ką reikėtų dar patobulinti,

ieškok naujos problemos

Aš noriu tobulinti savo veiklą, spręsti iškilusią problemą,

gerinti ugdymo rezultatus, padėti

savo ugdytiniams ir pan.

© N. Bankauskienė, G. Bankauskaitė-Sereikenė, 2010

Situacijų tyrimų „piltuvėlis“: išorinės bei vidinės informacijos sumaišymas

Sprendimai Veiksmai

• Konkrečių duomenų tyrimas (vidinė informacija)

• Profesinės literatūros bei tyrimų studijavimas (išorinė informacija)

Geresnis ugdytinių lavinimasSveikesnė darbinė aplinka

21

Tyrimas – spiralinis procesas: planuoti – veikti – gauti rezultatą –

apmąstyti – veikti

Labai svarbu akcentuoti santykį tarp tyrėjo ir tiriamojo. Mes tiriame kitą, kad galėtume įvertinti save.

veiklos tobulinimo tyrimo bruožas – visų narių apmąstytas rezultatas bendras.

22

Veiklos tobulinimo tyrimo kelias

1. Pirminių duomenų nustatymas.2. Ką galiu pakeisti ir pagerinti?3. Konkreti veikla.4. Papildomų duomenų rinkimas (ar pakito

situacija; jei nepakito - kodėl; ką galiu papildomai nuveikti; tolimesnių tikslų iškėlimas).

5. Išvados: - kokie pokyčiai įvyko arba ne;

- tyrėjo žvilgsnis į save;- artimiausi planai.

23

Veiklos tobulinimo tyrimo apžvalga

A. Klausimas (problema)B. Pagrindimas (kodėl tai svarbu?)C. Aplinka (kur gerinsiu procesą?)D. Duomenų šaltiniai (iš kur imsiu duomenis

tyrimui?)E. Etikos problemos (apsaugoti klientus)

24

NUO KO PRADĖTI VEIKLOS TYRIMĄ?

Veiklos tyrime svarbiausia, kad klausimą diktuotų kasdienybė; praktinėje veikloje iškylančios problemos.

Pagalvoti: kaip svarbus yra pasirinktas klausimas Ar tai klausimas, kuris mane jaudina Ar jaudina tiek, kad tirčiau iki galo Ar turiu tam laiko Ar permainas parems kolegos ir bendruomenė Ar tai problema, kur aš galiu ką nors pakeisti Ar aš galiu tai padaryti 25

Duomenų rinkimas

DALYVIS

Ekspertas(žinovas)

Literatūros šaltiniai

Kolegos (bendradarbis,

psichologas,medikai,

slaugos darbuotojai)Įstaigos

administracija

Ugdymo įstaiga (ugdytojai,ugdytiniai)

Šeimos nariai

Klientas

26

Duomenų rinkimas

DUOMENYS

Stebėjimas Pokalbiai (interviu)

Stebėjimo užrašai

Kliento veikla(darbai)

Draugų informacija

Foto nuotraukos

Dokumentai(literatūra)

Klausimynas

Medikų, psichologų,

kitų darbuotojų Pastebėjimai,

nuolatinės konsultacijos, informacija

apie pokyčius

Šeimos narių pastebėjimai

27

Koks veiklos tobulinimo tyrimo proceso turinys?

A. Klausimas, problema, rūpestisJame turi atsiskleisti tyrėjo santykis su problema.Kaip aš galėčiau padėti spręsti vaiko problemas asocialioje šeimoje?Kaip aš galėčiau padėti įveikti netekties skausmą?Kaip aš galėčiau pagelbėti asocialių šeimų resocializacijai?Kaip aš galėčiau padėti spręsti socialines problemas vaikams iš nedarnių (nepilnų) šeimų?

28

Galimų temų formulavimas (1)• Kaip aš galėčiau padėti gimnazijos I klasės mokiniams tobulinti

lietuvių kalbos rašybos įgūdžius (pedagoginės veiklos tobulinimo tyrimo pagrindu);

• Kaip aš galėčiau padėti XI klasės mokiniams analizuoti ir interpretuoti literatūros kūrinius (pedagoginės veiklos tobulinimo tyrimo pagrindu);

• Kaip aš, derindama mokymo/ sąveikos ir mokymosi paradigmas, galėčiau padėti X klasės mokiniams mokytis lietuvių kalbos rašybos (pedagoginės veiklos tobulinimo tyrimo pagrindu);

• Kaip aš galėčiau motyvuoti gimnazijos I klasės mokinius ekonomikos pagrindų mokymuisi (pedagoginės veiklos tobulinimo tyrimo pagrindu);

29

• Kaip aš galėčiau padėti IX klasės mokiniams stiprinti mokymosi motyvaciją (pedagoginės veiklos tobulinimo tyrimo pagrindu);

• Kaip aš galėčiau motyvuoti pradinių klasių mokinius geriau mokyti kompiuterinio raštingumo (pedagoginės veiklos tobulinimo tyrimo pagrindu);

• Kaip aš galėčiau padėti X klasės mokiniams tobulinti saviraišką informacinių technologijų pagalba (pedagoginės veiklos tobulinimo tyrimo pagrindu);

• Kaip aš galėčiau padėti IX klasės mokiniams išsiugdyti taisyklingo vertimo įgūdžius (pedagoginės veiklos tobulinimo tyrimo pagrindu);

• Kaip aš galėčiau padėti VII klasės mokiniams išmokti išvestinių veiksmažodžių formų rašybos (pedagoginės veiklos tobulinimo tyrimo pagrindu).

Galimų temų formulavimas(2)

30

B. Pagrindimas Kodėl šis klausimas aktualus mūsų visuomenėje, konkrečioje bendruomenėje, kur glūdi negatyvių reiškinių šaknys?Ką sako mokslininkai ir specialistai apie man rūpimą problemą?Kuo mano veiklos tobulinimo tyrimas prisidės prie padėties pagerinimo?Ką aš tikiuosi įgyti veiklos tobulinimo tyrimo metu?

31

C. Mano veiklos tobulinimo tyrimo aplinkaApibūdinti detaliau tyrimo vietą (seniūnija, mokykla, klasė, šeima, senelių namai), nurodant vietą, narių skaičių, trūkumus, esamas problemas, įstaigos viziją, misiją, pasiekimus.

D. Etikos reikalavimai Apsvarstykite, ar savo tyrimu nedarote klientui žalos. Būtinai naudokite pseudonimus. Gaukite sutikimą (raštu) iš administracijos ir kliento.

32

Tyrinėtojo žurnalas

Užrašomos pastabos, įvykiai, faktai, planai, mintys.

Stebėjimo procese: Ką matau?Kaip matau?

Kodėl aš matau tai, ką matau?

Veiklos tobulinimo tyrimo aprašymas vyksta nuolat.Tyrimas reikalauja, kad žmonės dirbtų kartu: keičiasi ne tik tiriamieji, bet ir tyrėjai.

33

Požiūris į partnerius kaip veikloje dalyvaujančius bendruomenės narius

• Veiklą atliekanti bendruomenė – sudėtingų dvasinių santykių tarp žmonių ir jų veiklos junginys.

• Ji įsikūrusi specifinėse aplinkose, siekia tam tikrų tikslų, užsiima specifine veikla ir plėtoja ryšius su kitomis veiklos bendruomenėmis.

• Daro įtaką santykiams tarp savo narių, nes ji kontroliuoja savo specifinę sritį ir savo narius.

Brown, Collins ir Duguid, 1996; Lave ir Wenger, 1991

34

Veiklos tobulinimo tyrimo klausime yra dvi pusės

Jį reikia sieti su dalyviais

Tyrimo subjektas gali būti ne tik ugdytinis, bet ir tėvai, pagalbininkai ir kt.

Individas

35

1) ĮrėminimasApibrėžtos ribos, ką ir kiek matau. Stebint reikia atsiriboti nuo savo patirties. (Labai dažnai duodama savo supratimo interpretacija).2) JautrumasŽmonės nepastebi kasdien vykstančių įvykių. Įpratimas sumažina jautrumą. Nusimesti “universitetinius akinius”. Turiu matyti kaip vaikai.3) KontekstasKokia aplinka, kambarys, žmonės? Kaip išsidėstę daiktai? Kokiu laiku tiriama? Kaip žmonės sąveikauja? Ar yra hierarchija? Kas riboja ar sąlygoja kreivę? Ką suvokiu apie save kaip stebėtoją? Ką pamačiau vėliau, ko nemačiau pradžioje?

36

Veiklos tobulinimo tyrimo metodika• Reiškinio stebėjimas. Būtina registruoti kas vyksta (tačiau

stebint negalime suvokti, kas, vyksta viduje).• Interviu su stebimu žmogumi (prašymas, kad pats

stebimasis rašytų dienoraštį, atsakytų raštu į klausimus):– Girdžiu, kaip vaikai kalbasi tarpusavyje, gerbiu privatumą, darau

išvadas;– Pateikiu klausimynus (svarbu stebėti ir kalbantis, ir klausantis).

• Medžiagos rinkimas:– Dokumentų analizė,– Mokinių rašiniai,– Mokytojų ataskaitos,– Mokyklos laikraštėliai, laidos, fotonuotraukos, filmas,– Informaciniai biuleteniai,– Mokykliniai žurnalai.

37

Veiklos situacijų tyrimai –tai mokymasis drauge atlikti tyrimus ir tuo pačius metu generuoti žinias bei veiksmus.

Tyrimą gali atlikti visa ugdymo įstaigos bendruomenė ir vienas ugdytojas (tačiau tyrinėdamas jis niekada neliks vienišas).

38

Veiklos tobulinimo tyrimas

Tai veiklos tobulinimo tyrimo veiksmo ir aktyvaus dalyvavimo jame derinys.

Tai bendradarbiavimu paremtas tyrimas, įgalinantis žmones imtis sistemingų veiksmų sprendžiant specifines problemas:

tai komandinis darbas,tai savimonės kėlimas,tai pokyčių planavimas,tai problemų sprendimas.

39

Veiklos situacijų tyrimai – tai galimybė pasakyti:

• Išsiaiškinkime, kas vyksta mūsų bendruomenėje;• Pagalvokime, kaip aš/mes galime situaciją pagerinti,

mokymo/si procesą, savo santykius su ugdytiniais ir plačiąja visuomene.

Gautus rezultatus išnagrinėjame ir vėl pradedame iš pradžių.

Tai - “judantis”, o ne “stovintis vietoje” darbinės aplinkos keitimo modelis (Hurberman, 1992).

40

1. Pasirenkamas tyrinėjimo klausimas.2. Renkama bei dalinamasi informacija apie

mokinių žinias, įgūdžius ir nuostatas.3. Panaudojama savo asmeninė patirtimi

pasirenkant strategiją bei programą, kuri leistų pagerinti ugdytinių ar ugdytojų veiklą toje srityje.

4. Visiems bendradarbiaujant pagerinama konkreti programa ir tam tikras procesas.

5. Kaupiami duomenys apie pasiektus rezultatus ir ciklas pradedamas iš naujo.

Yra žymimos penkios tyrimų stadijos:

41

KIEK LAIKO RINKTI DUOMENIS?

1. Baigiame rinkti duomenis, kai imame girdėti tuos pačius dalykus.2. Nedaryti interviu su kiekvienu, o tik su tuo, kuris įdomus, kuris daltyvauja tyrime.3. Neapsikrauti, nuolat kontroliuoti, ką turiu ir ko neturiu.

42

Svarbu panaudoti bent 3 šaltinius

Mano stebėjimo užrašai

Ekspertinis Interviu su klientuvertinimas iš šalies (pradžioje ir pabaigoje)

43

Veiklos tobulinimo tyrimo aprašinėjimas vyksta nuolat

Švietimas reikalauja, kad žmonės dirbtų kartu: keičiasi ne tik tiriamieji, bet ir tyrėjai.

44

NAUDOJAMI DVIEJŲ TIPŲ ŽURNALAI:· Apmąstymų žurnalai (kiekvienas klausimas prasideda

“kodėl”);· Tyrimų registracijos žurnalai.

ŽURNALAI RAŠOMI:1.Kiekvieną dieną (skirti 5-10 min.).2.Registruojami įvykiai, datos, žmonės. Kas ir kada įvyko?

Kodėl? Taip atkuriama įvykių seka.3.Stebėjimo užrašai. Keičiama metodika, įvyko

persilaužimas, registruoti pokalbius žodžiu.4.Introspekcija – savęs aprašymas. Kas vyksta mano galvoje,

širdyje? Kas man darosi?45

Tyrėjui labai svarbu rašyti dienoraštį kasdien arba tuoj po užsiėmimo fiksuoti faktus.Veiklos tobulinimo tyrimo žurnale autorius aprašo duomenis, numato naują taktiką, fiksuoja netikėtus pastebėjimus, permainas.

Tiriant reikia laiko ir kantrybės. Būtina fiksuoti savo įspūdžius:• Gerai, jei atskleisti nors ir trumpalaikiai pokyčiai.• Kai surenkami duomenys, vėl reikia atsiremti į literatūros šaltinius.• Ar atradimai “sutampa su” patyrusių ekspertų nuomone.Trumpalaikis darbo planas.Ilgalaikis darbo planas.Kartais viskas klostosi sklandžiai, bet atsiranda ir nepritariančių, būna ir nesėkmių. Stengtis besipriešinančius įtraukti į veiklą ir gerbti jų mintis!

46

Veiklos tobulinimo tyrimo etapai ir sunkumai

Dauguma žmonių žino daugiau negu jie galvoja, kad žino.

Norman Evans

VEIKLOS TOBULINIMO TYRIMO PROCESE RYŠKĖJANTYS ŽINGSNIAI

7 žingsnis6 žingsnis Duomenų

rinkimas, dienoraščio rašymas, įvairių tyrimo metodų naudojimas

5 žingsnis Etapų numatymas laike. Duomenų šaltinių nustaty-mas

4 žingsnis Etikos problemų sprendi-mas

3žingsnis Literatū-ros analizė-apžvalga (siūloma atlikti tris kartus pradžioje, eigoje, pabaigoje)

2 žingsnis Identi-fikuoju aplinką, charak-terizuoju dalyvius

1 žingsnis Formuluo-ju klausimą, tikslinu

Rūpima problema. Tinkamas klausimas. Kas gali tapti ti-riamaisiais

49

VEIKLOS TOBULINIMO TYRIMO PROCESE RYŠKĖJANTYS ŽINGSNIAI

12 žingsnis

11 žingsnis Darbo aprašymas10 žingsnis Rezultatų

interpretacija9 žingsnis Rezultatų išryškinimas8 žingsnis Duomenų

analizavimas, lyginimas

Gautų duomenų sugrupavimas

50

Tyrimo problemos

formulavimas

Dienoraščio vedimo pradžia

Tiriamųjų atranka ir jų

charakterizavimas

Veiklos etapų numatymas

Turinio etikos problemų

sprendimas

Tyrimo aplinkos apibūdinimas

Pirmasis tyrėjo ir tyrime dalyvaujančiųjų susitikimas, veiklos strategijos numatymas, aptarimas ir susitarimas veikti bendrai, siekti bendrų rezultatų. Tyrimo pagalbininkų įvardijimas ir pritraukimas.

Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė (programa, pamokos vedimo metodai ir pan.)

Užsiėmimų vedimas, jų aprašymas

Mokinių darbų analizė, kiekybiniai ir kokybiniai parametrai

Dienoraščio rašymas,

savirefleksija

Metodų kaita pamokose, pasitarimai su tyrimo

pagalbininkais

Pokyčių tiriamųjų veikloje

fiksavimas

Mokslinės literatūros

papildomas peržiūrėjimas

Dienoraščio rašymas,

savirefleksija

Gautų rezultatų lyginimas,

konsultacijos su ekspertais

Papildoma veikla taikant naujesnius pamokų metodus

Gautų rezultatų apibendrinimas

Tyrimo ataskaitos rašymas. Savirefleksija

Išvadų formulavimas, rekomendacijų rengimas, ir tolimesnės veiklos numatymas

51

Mokytojų, ekspertų ir tyrime

dalyvaujančių mokinių bendra

veikla

VEIKLOS TOBULINIMO TYRIMO SUNKUMAI

1. Sunku tinkamai suformuluoti klausimą.2. Sunku tinkamai aprašyti tiriamuosius.3. Ne visi pagauna “spiralės” idėją, kad veiklos tyrime

dalyvauja dvi pusės ir tobulėja. 4. Nenumatė etapų laike ir neišsikėlė naujų uždavinių. Taip

prarado galimybę palyginti ir daryti išvadas.5. Ne visi gebėjo aprašyti esminius reikšminius žodžius.6. Iškėlus tikslą, reikia numatyti, kokius uždavinius spręs

tyrėjas, kaip to tikslo sieks. Tai daroma pradiniame etape, bet veiklos tobulinimo tyrimo eigoje atsiranda nenumatytų dalykų, kurie koreguoja tyrimo taktiką.

52

7. Veiklos tobulinimo tyrimas negali turėti iš anksto laukiamų rezultatų. Galima kelti hipotezę.

8. Net ir neigiamas rezultatas – tai labai svarbus rezultatas, kuris nurodo, ką reikia daryti: tęsti procesą, grįžti atgal, keisti taktiką ar labiau atsigręžti į save.

9. Sunku cituoti teorinius šaltinius (nurodant autorių, knygos išleidimo datą, vietą ir pateikiamas idėjas).

10. Veiklos tobulinimo tyrimo metu ir vėliau, rašant tekstą, būtina nuolat grįžti prie iškeltos problemos ir į ją nuolat atsiremti.

11. Išvados turi apibūdinti ne tik, kas atrasta, pakito, bet ir atsakyti į klausimą.

12. Būtina autoriaus refleksija, ką jis pajuto, sužinojo, ko išmoko, ką numato daryti ateityje.

13. Tyrėjas nuolat turi tartis su tyrimo dalyviais ugdytiniais ir tyrimo komanda: kitais ugdytojais, specialistais, tėvais.

53

Veiklos tobulinimo tyrimasKas? Kodėl? Kaip? Kas iš to?

• Šis metodas siūlougdytojams labiau atsigręžti į save ir į savo ugdytinius. Tai – alternatyvus būdas pagerinti savo veiklą.

• Venkite apie savo veiklos tobulinimo tyrimą galvoti kaip apie įprastą “tyrimą”. Šis tyrimas neturi nieko bendra su laboratorijomis, skaičiais ar “objektyvumo” stereotipais.

• Terminas “tyrimas” siejasi su Jūsų bandymu geriau suprasti, ką Jūs veikiate bendruomenėje (“Veik, apmąstyk, pakartok, atgaivink!”)

• Atliekant savo veiklos tobulinimo, kokybės gerinimo tyrimą, svarbu suvokti: “Kaip aš galiu padėti savo ugdytiniams pagerinti jų ugdymosi kokybę ir kaip galiu tobulėti pats”. Svarbu:1. Kas mano veikloje man kelia rūpestį?2. Ką man daryti, kad tą rūpestį išspręsčiau?3. Kas man leis įvertinti tai, ką atlikau?4. Kaip aš pagrįsiu teiginius apie tai, ką atlikau? 54

Veiklos tobulinimo tyrimasKas? Kodėl? Kaip? Kas iš to?

• Mano tyrime aš esu pagrindinis veikėjas/asmuo.• Ar keliu aktualų klausimą ir tikiuosi atrasti kryptingą

bei sėkmingą jo sprendimo būdą.• Ar pradedu tobulinti aplinką, kurioje esu.• Ar stengiuosi tobulinti savo veiklą (atminkite – bet

koks tobulėjimas, nesvarbu, koks mažas jis bebūtų, vis tiek yra tobulėjimas).

55

Šiame veiklos tobulinimo tyrime dažnai skamba žodis “aš”. Tai rodo, kad tyrimas vyksta Jūsų kasdienybėje, tai, ką Jūs išgyvenate kasdien: sėkmes, nusivylimus, kartais – mažus stebuklus.Šiame tyrime nėra “atstumo” ar “neutralumo”.Suvokite, kad šis tyrimas vyksta ugdytinių labui, įtraukiant į veiklos tobulinimo tyrimo procesą juos pačius, bet neeksperimentuojant su jais.Tyrimui reikalingas tam tikras laikas, reikalingas pagerėjimo atsiradimo pastebėjimui. Galima visą veiklos tobulinimo tyrimo laiką iš anksto suskirstyti į 2-3 etapus, kad galėtume palyginti, kaip kito procesas, ar įvyko pagerėjimas.

56

Savo tyrimą pradėkite nuo mažų dalykų. Mąstykite globaliai, bet veikite lokaliai.Kai rašysite klasės, kurioje atliekate tyrimą, charakteristiką, atkreipkite dėmesį, ar yra mokinių su išskirtiniais gabumais?Ar yra vaikų, kuriems reikalinga Jūsų pagalba?Gal galime gabesnį mokinį pasitelkti į pagalbą silpnesniajam ir sudaryti sąlygas jų mokymuisi poroje?Išsiaiškinkite, kokia mokinių mokymosi patirtis (galima naudoti ir įvairius klausimynus).Atminkite, Jūsų tyrimas turi turėti tiesioginį ryšį su Jūsų darbu.Pastaba: Netinka kritikuoti kitų mokytojų, jų veiklos būdų. Galima kalbėti apie klasės aplinką, Jūsų vaidmenį klasėje, mokinių interesus, polinkius, mokomąją programą ir apie tai, kas kelia ypatingą Jūsų susidomėjimą.Minint kokį nors konkretų mokinį, negali būti minima jo pavardė, o tik slapyvardis.

57

Veiklos tobulinimo tyrimo metu svarbu siekti kokybės ir tėvams, ir mokytojams, ir mokiniams – visiems aukšta kokybė patinka labiau

negu žema

Prieš pradėdami veikti, nepamirškite:1) sužinoti, ką apie Jums rūpimą problemą mano kiti – Jūsų kolegos,

artimi bendruomenės nariai, vadovai. Sužinokite, kokius alternatyvinius problemos sprendimo būdus jie gali pasiūlyti. Pasitelkite “kritikuoti linkusį draugą” ar, kolegą, linkusį kelti protingus klausimus, bet neteikiantį atsakymų.

2) Ką apie Jums rūpimą problemą kalba mokslinė literatūra, praktikų komentarai?

3) Pasikalbėkite su savo ugdytiniais. Sužinokite, kaip jie vertina savo mokymosi kokybę. Padarykite juos sąjungininkais, o ne tik tiriamaisiais. Paskelbkite bendruomenei apie savo numatomą vykdyti programą.

58

• Kaip aš sužinosiu, ar įvyko pokytis?• Kas įrodys ir leis man įvertinti tai, ką atlikau?

– ugdytinių darbai, liudijantys apie rašymo ar kitos veiklos įgūdžių pagerėjimą;

– ugdytinių pamąstymai raštu, kokius pokyčius jie jaučia, ką patyrė.

– gautus rezultatus galima aptarti su kitais ugdytojais, galima juos apmąstyti, interpretuoti.

• Kaip manote, kodėl Jūs gavote tokius rezultatus, kokius gavote?

• Kokią pagalbą suteikėte ne tik savo ugdytiniams, bet ir sau?

59

60

61

62

63

64

Simons (1992) siūlo laikytis 4 sėkmingą mokymąsi užtikrinančių principų:– veiklos;– konstruktyvizmo;– kumuliacijos;– tikslo.

65

Veiklos principas:

Besimokantysis mokydamasis turi mąstyti, priimti sprendimus.

Negalima būti aktyviam visą laiką. Turi būti balansas tarp aktyvaus ir pasyvaus mokymosi periodų.

66

Konstruktyvistinis principas:

Mokymasis remiasi jau turimomis žiniomis. Kognityviniai tikslai reikalauja gilaus apmąstymo. Vietoj mokymosi atmintinai moksleiviai turi būti skatinami mąstyti, rasti prasminius ryšius, sudaromos sąlygos įsiminti paprastą ir suprasti sudėtingą informaciją.

Skatinamas problemų sprendimas, randamasi būdai taikyti įgytas žinias ir gebėjimus praktinėje veikloje.

67

Komuliacijos principas:

Naujos žinios siejamos su moksleivių turimomis žiniomis ir supratimu. Turi būti akcentuojamas ryšys tarp žinių, kurios įsisavinamos ir supratimo, kurį besimokantysis jau turi.

Mokiniai turi patys ieškoti konkretaus dalyko ir tarpdalykinių ryšių.

68

Tikslo principas:

Besimokantieji turi žinoti, ko jie mokosi ir kodėl tai yra svarbu. To nepaaiškinus, silpnėja mokymosi motyvacija.

Besimokantieji turi būti informuojami, kur tos žinios tinka konkrečiu momentu, ar bus reikalingos ateityje, kodėl jie turi mokytis. Sėkmę lemia besimokančiojo mokymosi tikslo suvokimas.

69

70

Veiklos tobulinimo tyrimo metu svarbu siekti kokybės ir tėvams, ir ugdytojams, ir ugdytiniams – visiems aukšta kokybė patinka

labiau negu žema.

Prieš pradėdami veikti, nepamirškite:1) sužinoti, ką apie Jums rūpimą problemą mano kiti – Jūsų kolegos,

artimi pedagogai, mokyklos vadovai. Sužinokite, kokius alternatyvinius problemos sprendimo būdus jie gali pasiūlyti. Pasitelkite “kritikuoti linkusį draugą” ar, kolegą, linkusį kelti protingus klausimus, bet neteikianti atsakymų.

2) Ką apie Jums rūpimą problemą kalba mokslinė literatūra, praktikų komentarai?

3) Pasikalbėkite su savo mokiniais. Sužinokite, kaip jie žiūri į savo mokymosi kokybę. Padarykite juos sąjungininkais, o ne tik tiriamaisiais. Paskelbkite klasei apie savo numatomą vykdyti programą.

71

• Kaip aš sužinosiu, ar įvyko pokytis?• Kas įrodys ir leis man įvertinti tai, ką atlikau?

– mokinių darbai, liudijantys apie rašymo ar kitos veiklos įgūdžių pagerėjimą;

– mokinių pamąstymai raštu, kokius pokyčius jie jaučia, ką patyrė.

– gautus rezultatus galima aptarti su kitais pedagogais, galima juos apmąstyti, interpretuoti.

• Kaip manote, kodėl Jūs gavote tokius rezultatus, kokius gavote?

• Kokią pagalbą suteikėte ne tik savo mokiniams, bet ir sau?

72

Darnaus vystymosi švietimo kompetencija

Mokymasis mokytis

Mokymasis veikti

Mokymasis “būti”

Mokymasis gyventi ir dirbti drauge

73

I. Mokymasis mokytis:1. Kritinis mąstymas, gebėjimas formuluoti

analizės reikalaujančius klausimus;2. Sisteminis mąstymas (reiškinių, problemų)

kompleksiškumo suvokimas;3. Problemų sprendimas, kliūčių įveikimas;4. Problemų formulavimas, pokyčių valdymas;5. Į ateities perspektyvą kūrybiškas mąstymas6. Visuminis požiūris, tarpdalykinių ryšių

supratimas.

74

II. Mokymasis veikti:1. Mokymasis (žinių taikymas) įvairiuose

realaus gyvenimo kontekstuose;2. Sprendimų priėmimas neapibrėžtose

situacijose (nesant išsamios informacijos);3. Gebėjimas valdyti kritines ir rizikingas

situacijas;4. Atsakinga veikla;5. Savigarba veikloje;6. Veikla esant apribojimams.

75

III. Mokymasis „būti“:

1. Pasitikėjimas savimi2. Saviraiška ir komunikavimas3. Streso valdymas4. Gebėjimas identifikuoti ir svarstyti vertybines

nuostatas.

76

IV. Mokymasis gyventi ir dirbti drauge:1. Atsakinga veikla – vietos ir globaliu mastu;2. Veikla gerbiant kitus;3. Suinteresuotų grupių ir jų interesų

identifikavimas;4. Bendradarbiavimas / darbas komandoje;5. Demokratiškas dalyvavimas priimant

sprendimus;6. Derybos ir sutarimo pasiekimas;7. Įsipareigojimų pasiskirstymas

(subsidiarumas)

Mokymosi paradigma:

• Ugdytojas vertingomis laiko žinias, kurias ugdytinis įgyja pats (be mokyklos ar pedagogų pagalbos).

• Ugdytojas nuolat domisi, ką ugdytiniai sužinojo, išmoko, patyrė už įstaigos ribų, sudaro sąlygas ugdytiniams atsiskleisti;

• Ugdytojas žino, jog tikslą turintis žmogus mokosi labai sparčiai, tad pagrindinis ugdytojo uždavinys – ne žinių perteikimas, o pagalba kiekvienam ugdytiniui suformuluoti savus tikslus;

• Mokymasis yra efektyvus tada, kai ugdytiniai akis į akį susiduria su problema ir bando ją spręsti;

• Pats efektyviausias mokymosi būdas tas, kuris leidžia ugdytiniams patiems susiformuluoti problemą, numatyti veiksmų planą ir pajusti atsakomybę už pasekmes;

• Kūrybiškumas klesti tik laisvoje aplinkoje, kur laisvai reiškiama nuomonė, yra galimybę pačiam save įvertinti. Tokių aplinkų kūrimas – pagrindinė ugdytojo veikla;

• Ugdytinių sugebėjimai skleidžiasi, kai sudaromos galimybės rinktis veiklos būdus.

77

“Mokyti reikėtų taip, kad tai, ką duodame, mokiniai suvoktų kaip vertingą dovaną, o ne kaip sunkią prievolę.”

- Albertas Einšteinas