Kultūros vertybių registras

© Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Šnipiškių g. 3, LT-09309 Vilnius

• Unikalus objekto kodas: 1805• Įregistravimo registre data: 1992-06-19 • Statusas: Paminklas • Rūšis: Nekilnojamas • Objektas įrašytas kaip: pavienis objektas (valstybinis)

Apsaugos tikslas:• Moksliniam pažinimui bei viešajam pažinimui

ir naudojimui

Tyrimai• 1943 m. piliakalnį žvalgė Petras Tarasenka. Vėliau 1985-1986

m., vykdant planinio darbo temą ,,Archeologiniai tyrinėjimai respublikos satybų aikštelėse 1986.VI.17-VIII.15“, tyrinėtas ne tik piliakalnis bet ir gyvenvietė. Tyrėjų grupės vadovas V. Daugudis.

• Piliakalnyje ir gyvenvietėje ryškiau išsiskyrė 3 kultūrinio sluoksnio horizontai: I tūkstantmečio pr.m.e., I

m.e. tūkstantmečio ir II tūkstantmečio pradžios

Visi radiniai, surinkti piliakalnio ir gyvenvietės kasinėjimų metu,perduoti to meto Lietuvos TSR istorijos ir etnografijos muziejui.

PILIAKALNISankstyvajame kultūrinio sluoksnio horizonte • aptikta primityvių stulpinės konstrukcijos medinių

pastatų pėdsakų. Pastatų vietose bei aplinkumoje aptikta židinių, įrengtų apvaliadugnėse duobelėse.

• taip pat aptikta akmeninio, vadinamojo baltiškojo tipo, kirvelio su skyle kotui penties dalis, 3 titnaginiai grandukai, titnaginis šoninis grandukas, peiliuko ir skaldytinio dalys ir keliolika įvairios formos bei dydžio titnaginių skelčių bei nuoskalų, keletas smulkių silpnokai išdegtų lipdytų puodų šukelių lygiu paviršiumi.

Viduriniajame m.e. I tūkstantmečio kultūriniosluoksnio horizonte• keletas smulkių lipdytų puodų šukelių lygiu paviršiumiViršutiniajame daugiausia m.e. II tūkstantmečiopradžios kultūrinio sluoksnio horizonte • aptikta ilgo sudegusio medinio gynybinio ūkinio

pastato liekanos• aptikta keletas geležinių peilių, ylų dalių, akmeninių

galąstuvų, akmeninių sukamųjų girnų dalių bei žiestų puodų šukių, kurių dalis puoštos horizontalių lygiagrečių, banguotų linijų bei pailgų įkartų ornamentais.

GYVENVIETĖ• Piliakalnio Šiaurinėje papėdėje 1,5 ha plote buvo I tūkst. pr. Kr. -

XIII a. papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1985- 1986 ir 1997 m.). Jos iki 1,5 m storio kultūriniame sluoksnyje aptikta pastatų liekanų, titnaginių grandukų, gremžtukų, skelčių, nuoskalų, geležinių peilių, akmeninių galąstuvų, sukamųjų girnų dalių, kirvio dalis, lygios, grublėtos ir žiestos keramikos. Gyvenvietė, ištyrus 1,5% jos ploto, 1986 m. buvo sunaikinta tiesiant Kauno vakarinį lankstą. 1997 m. nustatyta, kad ties piliakalniu tebėra išlikę kultūrinio sluoksnio likučiai.

KAPINYNAS• 1 km į PR buvo II -XIV a. kapinynas, tyrinėtas 1938- 1941, 1954 m

Kapinynas tyrinėtas 1938 m. 1940m. ir 1954 m. Išviso ištirta 700 griautinių kapų ir degintinių žmonių bei griautinių žirgų kapų su gausiomis ir įvairiomis įkapėmis. Pagal to paties kapinyno skirtingos laidosenos būdus daroma išvada, ne tik apie laidojimo papročių bet ir pasaulėžiūros kitimą Lietuvoje I-jame tūkstantmetyje ir II-jo tūkstantmečio pradžioje.

Piliakalnį supa vaizdinga aplinka, atsiveria įspūdinga panorama.Piliakalnį supa vaizdinga aplinka, atsiveria įspūdinga panorama.

AplinkaAplinka • Lampėdžių miško parkas - gamtos paminklas - Lampėdžių liepa Gražuolė, gamtos

paveldo objektas – Pušys Sesės, dirbtinis Lampėdžio ežeras, įsikūręs bendruomenės centras, biblioteka (nuo 1959 m.).

• Marvelė – Kauno miesto dalis, esanti į vakarus nuo Nemuno ir Neries santakos, kairiajame Nemuno krante, tarp Aleksoto tilto ir Kauno vakarinio lanksto. Netoli santakos į Nemuną įteka Marvelės upelis. Vakarinė Marvelės dalis dar vadinama Marva, joje veikia žirgynas ir Kauno vandenvalos įmonės nuotekų valymo įrenginiai.

• Veršvos kraštovaizdžio draustinis – saugoma teritorija, apimanti upelio erozinių raguvų šlaitus, atragius tarp raguvų nuo Kalnų gatvės iki Maironiškių sankryžos. Saugomi Veršvos upelio hidrografinis ir geomorfologinis kompleksai, natūralūs biotopai urbanizuotoje aplinkoje, taip pat buvusio Linkuvos dvaro sodyba kaip šikšnosparnių žiemavietė. Veršvų želdynai ne tik grynina užterštą miesto orą, bet ir svarbūs miesto gyventojų poilsiui.

• Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinis - teritorijoje vyrauja įprasti, visur išplitę ir adventyviniai augalai, rasta 471 rūšis aukštesniųjų augalų. Iš jų tik trys įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Gana didelė paukščių įvairovė, rasta apie 90 paukščių rūšių, iš kurių keturiasdešimt globaliai nykstančios. Draustinio teritorijoje registruotų gamtos paveldo objektų nėra

Aplinkiniai piliakalniaiAplinkiniai piliakalniai

• Marvelės piliakalnis 2 km• Eigulių piliakalnis 5 km• Bernatonių piliakalnis 6 km• Aukštųjų Šančių piliakalnis 7,5 km• Lentainių piliakalnis 8,5 km• Pyplių piliakalnis 5 km• Virbališkių piliakalnis 6 km

Aukštųjų Šančių piliakalnis Lentainių piliakalnis Eigulių piliakalnis

Bernatonių piliakalnis Marvelės piliakalnisPyplių piliakalnis

Virbališkių piliakalnis

Renginiai 2012 Spalio 19 d. Kaune, ant

Veršvų piliakalnio vykoKrivio dienos minėjimas.

Geocache Description: Veršvu piliakalnis/Hillforts

of Kaunas. Veršvai. Tai pirmasis piliakalnis iš lobiu ciklo "Kauno miesto piliakalniai". Retas kas iš kauniečių galėtų pasigirti žinąs visus juos, jau nekalbant apie miesto svečius. Bet geocacheriai bus tarp tų, kurie galės sau pasakyti "aš juos žinau!" http://www.geocaching.com/geocache/GC2QQ9E_versvu-piliakalnis?guid=83fb71e8-039d-4a60-a5b0-03904bc6aa75

Ekskursija moksleiviamsEkskursija moksleiviams,,KAUNO ISTORIJA PILIAKALNIUOSE“ ,,KAUNO ISTORIJA PILIAKALNIUOSE“

• Vyksta rugsėjo-spalio mėn. • Dalyviai: 2 - 7 klasių mokiniai • Tikslus maršrutas: Eigulių pil. – Lentainių pil. – Veršvų pil. – Napoleono

kalnas/Jiesios piliakalnis • Turinys: Piliakalniai - praeities vartai. Viena seniausių Lietuvos gyvenviečių -

Eiguliai. Eigulių piliakalnio istorija. Buvusi senosios lietuvių tikybos šventykla - Lentainių piliakalnis: padavimai ir tikrovė. Veršvų piliakalnis - mūsų senovės istorija. Senieji kapinynai. I tūkst. po Kr. vid. Marvos piliakalnis, Marvelės istorija. Napoleono kalno istorija. Praktinė užduotis – kryžiažodis ,,Piliakalnis".

Trukmė: 3 val. • http://www.jturistai.kaunas.lm.lt/naujienos/pilietis.html

• Veršvų piliakalnis yra Vilijampolės mikrorajone. Nors piliakalnis yra Kauno miesto pakraštyje, tačiau susisiekimas su juo geras, patogus.

• Piliakalnį galima pasiekti miesto viešuoju transportu, nuosavais automobiliais, autobusais.

• Šalia kelias Kaunas-Raudondvaris, kuriuo kursuoja ir tarpmiestiniai autobusai. Greta taip pat yra Via Baltica magistralė, todėl nesudėtinga jį pasiekti ir kitų miestų gyventojams.

• Šalia piliakalnio nėra įrengtos stovėjimo aikštelė, privažiavimas per šalia esangčių gyvenamųjų namų kiemus.

• Prie centrinės gatvės (Raudondvario plento) yra pastatytos informacinės rodyklės su nuorodomis apie Veršvų piliakalnį.

Animavimo – atgaivinimo galimybės.Animavimo – atgaivinimo galimybės.

• Vienas iš būdų atskleisti ir išsaugoti piliakalnio vertę yra tinkamas jo reprezentavimas. Veršvų piliakalnio archeologinis paveldas visiškai nepristatomas visuomenei. Visi radiniai yra perduoti muziejui.

• Piliakalnis nepritaikytas lankymui, neįrengti laipteliai, pėsčiųjų takai, apaugęs kūmynais, medžiais. Tačiau aplinka tvarkinga, takai patogūs pasiekti piliakalnio viršuklanę.

• Viena iš galimybių - turistinis maršrutas dviračiais. Panaudojant jau esamą dviračių takų tinklą Kauno mieste. Pradedant maršrutą nuo Pajiesio piliakalnio, tęsiant Žemųjų Šančių taku iki Marvelės, toliau Veršvų piliakalnis ir Eigulių. Visus paminėtus piliakalnius galima pasiekti dviračių takais, tačiau yra nepatogumų, nes rekia kirsti trijose vietose Nemuną. Ne visos dviračių trasos siekia patį piliakalnį. Todėl reikėtų nemažai lėšų, sutvarkant privažiavimus prie minėtų piliakalnių. Stiprioji šio maršruto pusė - vaizdingos vietovės, didesnė dalis maršruto tęstusi Nemuno pakrante, taip pat galimybė aplankyti pakeliui esančius kultūros paveldo objektus.

• DVIRAČIŲ TAKAS - Lampėdžiai – Vilijampolė. Pagal patvirtintą Kauno m. dviračių takų schemą takas nutiestas 2009 m. susideda iš šių sektorių: Lampėdžiųparko dviračių takų, toliau takas eina Vilijampolės gatvelėmis – Kulautuvos, Jovarų, Gervių, taip pat Nemuno pakrante, toliau– palei Brastos gatvę. Takas atsiremia į Vilijampolės tiltą, už kurio įsijungia įSenamiesčio dviračių takųsistemą. Dalį tako numatyta apšviesti. Tako ilgis – 4,5 km. Takoplotis gatvelėse – 1,2 m, kitur – 2 m. Tako danga – asfaltas.

• Veršvų piliakalnio archeologinis paveldas nepasižymi įpatinga gausa, originaliais eksponatais. Daugumą radinių sudaro titnaginiai grandukai ir daug titnaginių nuoskalų, dar titnaginio peilio dalis. Taip pat akmeninis galąstuvas, perlūžęs į dvi dalis, akmeninis įtveriamasis kirvis ir žiesto puodo sienelių dalys ir kt.

• Įdomesni radiniai yra susiję su statiniais. Jau pirmajame ankstyviausiame kultūrinio sluoksnio horizonte aptikta primityvių stulpinės konstrukcijos medinių pastatų pėdsakų. Pastatai buvę keturkampio plano, su užapvalintais kampais. Jų sienos buvo iš tankiai statmenai į žemę sukaltų 4-10 cm storio kuolų, kurių tarpai, galėjo būti išpinti 2-3 cm storio virbais ir apkrėsti moliu. Geriausiai išlikę tokio pastato pėdsakai buvę apie 6 m ilgio iki 3 m pločio. Viduriniajame kultūrinio sluoksnio horizonte taip pat rasti antžeminių keturkampio plano jau tvirtovės stulpinės konstrukcijos pastatų, statytų iš 20-30 cm storio stulpų, pėdsakai. Tikslesni jų matmenys nenustatyti. Viršutiniajam m.e. II tūkstantmečio pr. kultūrinio sluoksnio horizonte aptikta ilgo sudegusio medinio gynybinio ūkinio pastato liekanos.

• Šie duomenys rodo, kad čia būta medinės pilies, kuri matomai buvo sunaikinta kovų su kryžiuočiais ir kalavijuočiais metu. Visi radiniai rodo, kad žmonės Veršvų apylinkėje gyveno jau 4000 m. prieš Kristų ar dar seniau. Įvairių amžių kapai rodo, kad gyventa nenutrūkstamai iki istorinių laikų. Veršvų-Lampėdžių laukuose, neabejotinai, vyko lietuvių mūšiai su kryžiuočiais, puolusiais Kauną. Pasibaigus karams su kryžiuočiais, istorijos šaltiniuose Veršvai retai minimi.

• Siekiant atskleisti šio objekto ne tik archeologinį paveldą, bet ir istorinius savitumus, galima piliakalnio teritorijoje organizuoti edukacinius užsiėmimus moksleiviams. Tai galėtų būti tiek pradinių klasių, tiek vyresnių klasių mokiniai.

• Vilijampolės rajone yra net kelios mokyklos - Veršvų vidurinė mokykla, Stasio Lozoraičio vidurinėmokykla, Jono ir Petro Vileišių pagrindinė mokykla, taip pat netoliese Raudondvario gimnazija, tai galėtų būti būtent šių mokyklų mokiniai. Jie susipažintų su savo artmiausios aplinkos istorija, kultūriniu paveldu.

• Pasinaudojant esama medžiaga apie buvusius statinius piliakalnio teritorijoje, galima būtų atkurti jų imitacijas, panašiai kaip teatro dekoracijas. Iš lengvai surenkamų, medinių skydų sukonstruoti pilies ir jos įtvirtinimų maketą, nes piliakalnio teritorijoje nepageidautina statybos ar kokia nors veikla ardanti jo kultūrinius sluoksnius.

• Mokiniai atvykę į edukacinius užsiėmimus, susipažintų su Veršvų piliakalnio ir jo apylinkių istorija, taip pat su piliakalnio ir šalia buvusios gyvenvietės bei kapinyno archeologiniais radiniais, aptartų juos.

• Po to jiems būtų pasiūlyta sužaisti karą. Viena komanda - lietuviai pilies gynėjai, kita komanda – kryžiuočiai, ar kalavijuočiai. Kad skirtusi vieni nuo kitų, turėtų lengvai užimetamas skraistes su kryžiuočių ar lietuvių karių aprangai būdingais ženklais. Kryžiuočių komandos užduotis užimti pilį, lietuvių komandos ją ginti. Galima panaudoti jau esamą aukurą, sukuriant inscenizuotas apeigas su kriviu ir t.t

Judrūs žaidimai visuomet domina tiek jaunesnio, tiek vyresnio amžiaus mokinius, jie noriai įsitraukia į veiksmą, nenuobodžiauja. Dalyvaudami tokiuose užsiėmimuose tuo pačiu susipažintų ir su istorija, archeologiniu paveldu.

• Tikslas ir uždaviniai Skatinti mokinius

domėtis krašto ir gyvenamosios aplinkos istorija; -Supažindinti su Kauno miesto kūrimosi istoriniais objektais. Įtvirtinti pasaulio pažinimo ir senovės Lietuvos istorijos žinias.

AČIŪ UŽ DĖMESĮ

Šaltiniai • Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t.

2 p. 181 (Nr. 816)• Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.96.• Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais, leidimo metai

1988, p. 28-31.• Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC A. F.1. Ap.1. B.13. P.297-

304.• Petras Tarasenka. Kauno senovė // Kauno tiesa, 1958 rugsėjo 19 ir 22.• Petras Kežinaitis. Kauno apylinkės. V.,1958. P.109.Dokumentai: • KVAD direktoriaus įsakymas. 1997-12-31; Nr.: 380 ; Tipas: Įsakymas; • Dėl paskelbimo kultūros paminklu. 1998-05-19; Nr.: 612 ; Priėmė: Lietuvos

Respublikos Vyriausybė; Tipas: Nutarimas; • Dėl pripažinimo valstybės saugomu . 2005-04-29; Nr.: ĮV-190 ; Priėmė:

Lietuvos Respublikos kultūros ministras; Tipas: Įsakymas; Nuorodos• Sąrašas:Lietuvos piliakalniai• Lietuvos piliakalniai. Veršvai