Salomėja Nėris

1904 - 1945

Ir vienąkart, pavasari,Tu vėl atjosi drąsiai.-O mylimas pavasari,Manęs jau neberasi- -

Sulaikęs juodbėrį staiga,Į žemę pažiūrėsi:Ir žemė taps žiedais

marga...Aš diemedžiu žydėsiu- -

Gyvenimas.

Salomėja Nėris - ryškiausia nepriklausomybės laikais išaugusi poetė, pasiekusi meno aukštumų. Salomėjos tikroji pavardė - Bačinskaitė, vėliau Bučienė. Dar mokydamasi Vilkaviškio gimnazijoje, 1923m. išspausdino pirmąjį eilėraštį "Pajūry", kurį pasirašė slapyvardžiu Neris. Jį vėliau pakeitė į Salomėją Nėrį - būtent šiuo vardu poetė ir įėjo į literatūros istoriją, kaip viena žymiausių lietuvių lyrikių. Baigusi gimnaziją, 1924m. Nėris įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą, kur studijavo lietuvių literatūrą, vokiečių kalbą ir pedagogiką.

Ryškų pėdsaką poetės biografijoje ir kūryboje paliko nelaiminga meilė germanistikos profesoriui Juozui Eretui. Už meilę, piktinusią visuomenę (nes Eretas buvo vedęs), Nėris buvo "nubausta" ir baigusi universitetą, 1928m. ji išsiųsta mokytojauti į Lazdijus. Tolimame Lietuvos miestelyje, dirbdama nemėgstamą darbą, poetė, kaip liudija dienoraščio įrašai, jautėsi tarsi įkalinta. 1934-1936m. Nėris mokytojavo Panevėžio mergaičių gimnazijoje. 1936m. Paryžiaus merijoje poetė įregistravo civilinę santuoką su skulptoriumi Bernardu Buču ir 1937 apsigyveno Palemone.

1

1940m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Nėris parašė kelias prosovietines poemas, buvo narė delegacijos, važiavusios į Maskvą prašyti, kad Lietuva būtų priimta į Sovietų Sąjungos sudėtį. Antrojo pasaulinio karo metais poetė pasitraukė į Rusiją. Po sunkios ligos poetė mirė Maskvoje, Kremliaus ligoninėje. Buvo palaidota Kaune, Istorijos muziejaus kieme. 1992m. perlaidota Petrašiūnų kapinėse. Ir poetės biografija, ir jos kūryba vertinama ne vienareikšmiškai. Nemažai poetų 1944m. pasitraukė į Vakarus arba išgyveno sovietines represijas, todėl iki Atgimimo Nėris tapo pagrindine ir kone vienintele platesniam skaitytojų ratui žinoma poete neoromantike. Salomėja Nėris - gryniausia lyrikė, poetė ir ryškiausia romantinės pasaulėjautos kūrėja iš visų neoromantikų.

Šeima

“Tėvai, matydami mano gabumus kai kurioj srity, dideliam mano džiaugsmui, žadėjo leisti toliau mokytis gimnazijon..”

(Iš dienoraščio)

Salomėjos šeima

Salomėja Bučienė, vyras – Bernardas Bučas ir sūnus Saulius.

P. Cvirka, A. Venclova, L. Gira, S. Nėris ir K.Korsakas Kremliuje, nuvykę Lietuvai parvežti Stalino saulės

Salomėja Nėris ir Liudas Gira Maskvoje II pasaulinio karo metais

Kūrybos bruožai

• Poetės kūrinių esmė – tiesioginis, atviras, nuoširdus kalbančiojo „aš“ atsivėrimas.

• Eilėraštis konstruojamas taip, jog susidaro įspūdis, kad jis yra pačios autorės lyrinė išpažintis.

• Emocingumas, pasaulėjautos maksimalizmas, tautosakiškumas, svarstomi esminiai gyvenimo ir meilės, gyvenimo ir amžinybės klausimai.

Salomėjos Nėries lyrikos savitumas

• Eilėraštis beveik visada prasideda nuo gamtos vaizdo ar detalės;

• Poetinis vyksmas beveik visada vyksta gamtoje arba jos fone: atrodo, kad gamta galima išreikšti viską;

• Eilėraščiuose dėsningas kontrastas;• Mėgstami deminutyvai;• Ryškus žmogaus ir gamtos ryšys.

Kūryba.• Dar studijų metais Nėris išleido pirmąjį eilėraščių rinkinį "Anksti rytą"

(1927), kuris iš karto sulaukė entuziastingo kritikų ir skaitytojų vertinimo.

• 1931m., grįžusi į Kauną, ji išleido antrąjį lyrikos rinkinį "Pėdos smėly".

• 1938m. išleido eilėraščių rinkinį "Diemedžiu žydėsiu", už jį buvo apdovanota valstybine premija.

• 1940 m. išėjo dvi Nėries poemos, parašytos tautosakos motyvais, - "Eglė žalčių karalienė" ir "Našlaitėlė"

• 1943m. Maskvoje išėjo jos eilėraščių rinkinys "Dainuok, širdie, gyvenimą".

• Paskutinė poetės parengta knyga - lyrikos rinkinys "Prie didelio kelio", tačiau cenzūra nemažą dalį eilėraščių išėmė, ir 1945 m., prieš pat poetės mirtį, pasirodė knyga, pavadinimu "Lakštingala negali čiulbėti".

Ačiū už dėmesį !