Evoliucijos įrodymas - fosilijos

suakmenėjusios, suanglėjusios, mumifikuotos

arba sušalusios iškastinių gyvūnų ir iškastinių augalų mikro ir makro liekanos, jų atspaudai ar veiklos pėdsakai Žemės sluoksniuose.

Fosilijos (lot. fossils - iškastinis) -

Daugybė Žemėje kadaise gyvenusių gyvųjų

organizmų nepaliko jokių savo egzistencijos pėdsakų, nes fosilijos susidaro tik labai neįprastomis aplinkybėmis. (Pvz. būtina, kad gyvūno liekanas dengtų tam tikros sudėties purvas arba uoliena, kad jų neiškastų plėšrūnai. Taigi kaulai dažniausiai supūva ir sudūlėja, o gyvų padarų liekanos suyra.)

Dažniausiai aptinkami suakmenėję gyvūnų

kaulai, dantys, kriauklės, mediena, žiedadulkės.

Esant tokiai padėčiai tikrai nuostabu, kad

turime tiek daug žinių apie mūsų planetoje gyvenusius organizmus.

Apie fosilijų gyvūnų veiklą liudija aptinkami jų

pėdsakai.  Seniausios tokios fosilijos – bakterijų veiklos

pėdsakai, aptiktos prekambro uolienose. Kiek jaunesnės yra įvairių bestuburių palikti

šliaužiojimo takai, urveliai.

Įvairių gyvūnų vaikščiojimo takai, įspausti į

tuometinį gruntą taip pat laikomi fosilija. Tokie takai palikti reptilijų, dinozaurų, paukščių ir kt. aptinkami visame pasaulyje.

Pirmieji rašytiniai moksliniai dokumentai apie

iškastinius organizmus priklauso senovės graikų mokslininkams Ksenofanui ir Aristoteliui.

Jie fosilijas apibūdino kaip jūrinių gyvūnų liekanas, išlikusias buvusių jūrų vietose.

Istorija

Romėnų mokslininkas Plinijus Vyresnysis rašė,

kad suakmenėję jūrų ežiai gali išgydyti nuo gyvačių įkandimo ir atnešti sėkmę mūšiuose.

Mitai

Jis taip pat aprašė kelis neįtikėtinus

pasakojimus, aiškinančius fosilijų kilmę: buvo teigiama, kad jūrų ežių fosilijos susidarė iš rutulių putų, kuriuos sukūrė daugybė susipynusių gyvačių.

Sukurta daug įvairių teorijų, aiškinančių fosilijų atsiradimą. 

Viena teorija teigė, kad lietus surenka

iš jūros gyvų padarų sėklas, kiaušinius ir iš jų išauga akmeninės tų padarų kopijos. 

Taip buvo bandoma aiškinti, kodėl yra tiek daug jūrinės kilmės fosilijų. 

Fosilijos teikia duomenų, kurie duoda

evoliucijos įrodymų. Tyrinėdami fosilijas iš įvairaus amžiaus uolienų

sluoksnių, mokslininkai gali atskleisti Žemės gyvybės istoriją.

Fosilijas tiria paleobotanika ir paleozoologija.

Nauda?