P. Drukeris ir svietimo organizaciju valdymas

1

Dariaus Radkevičiaus paskaita

Rimtų problemų neišspręsime, jeigu

mąstysite taip, kaip mąstėte, kai

jos kilo.

A. Einšteinas

2

P. DruckerisSocialinei disciplinai, tokiai kaip vadyba, prielaidos faktiškai yra daug svarbesnės nei paradigmos gamtos moksluose. Paradigma, tai yra vyraujanti bendroji teorija, gamtos pasauliui įtakos neturi. Nesvarbu, ką tokia paradigma tvirtins – kad Saulė sukasi aplink Žemę ar kad Žemė sukasi aplink Saulę, tai neturės jokio įtakos nei Saulei, nei Žemei. Gamtos mokslas tiria objektų elgseną. O socialinė disciplina, tokia kaip vadyba, tiria žmonių ir žmonių institucijų elgseną. Todėl specialistai yra linkę elgtis ir veikti taip, kaip jiems diktuoja tos disciplinos prielaidos.

3

P. Drukeris

Dar svarbiau tai, kad gamtos mokslo realybė – fizinis pasaulis ir jo dėsningumai – nesikeičia. Socialinis pasaulis tokių „gamtos dėsnių“ neturi. Todėl jis nuolat kinta. O tai reiškia, kad prielaidos, galiojusios vakar, gali per labai trumpą laiką nustoti galioti ar net pradėti klaidinti.

4

4

P. Drukeris

• Organizacija privalo turėti paprastus, aiškius ir vienijančius tikslus. Organizacijos misija turi būti pakankamai aiški ir pakankamai didelė bendrai vizijai užtikrinti. Ją įkūnijantys tikslai turi būti aiškūs, vieši ir nuolat iš naujo patvirtinami. Svarbiausias vadybos darbas yra pergalvoti, nustatyti ir parodyti tuos tikslus, vertybes ir užduotis.

5

5

Organizacijos formavimas

Vizija Misija Struktūrinis modelis Elgesio modelis

6

6

Tik panaikinęs senąją mąstymo paradigmą gali sukurti organizacijos viziją.

7

60 61

!EM" – VISATOS CENTRE. Tai, kad senov#s egiptie$i% id#ja apie &mog%, galint' b(ti Dievu, nenumir#, turime b(ti d#kin-gi graik% mokslininkams Anaksimandrui ir ypa$ Aristoteliui (340 m. pr. Kr.), kurie sugeb#jo visus !tikinti „negin$ijama tiesa“: &em# yra visatos centras, o visi kiti dangaus k(nai sukasi apie j) (taip vadinamas geocentrizmas). Beje, kone tuo pa$iu metu kitas graikas Aristarchus (280 m. pr. Kr.) eksperimentu 'rod#, kad &em# n#ra vi-satos centras, ta$iau buvo pasirinkta ir 'sitvirtino tai, kuo nor#josi tik#ti, o ne tai, kas yra i*ties%.. Galima b(t% sakyti, kad taip atsirado pirmasis, ypa$ r(pestingai ginamas, istori*kai patvirtintas, vadov% tik#jimas, kuris prie*arauja gamtos mokslams. +i) id#j) pasisavino krik*$ionyb#s vadovai ir 'tvirtino, kaip absoliu$iai negin$ijam).

PIRAMID!IR HIERARCHIJASUSTIPRINA ILIUZIJ", KAD VIENASI# $MONI% GALITAPTI VISAGALIUIR VISA$INIU

7

Senosios paradigmos• Vaikus turim išmokyti tik tam tikrų dalykų

pagrindų;• Mokykla tai valstybinės politikos vykdytoja;• Mokykla moko;• Organizacinė struktūra turi būti tik tokia,

kokia buvo šimtus metų;• Mokomi dalykai tarpusavyje nesusiję, todėl

jų derinti tarpusavyje nereikia (Pvz.: fizika, matematika, muzika ir istorija);

• ir t.t.8

8

Organizacijos formavimas

Tik įvardinęs viziją, kas turėtų pagerėti organizacijos aptarnaujamai bendruomenei, jei bus panaikinta viena iš vyraujančių pasenusių paradigmų, vadovas gali kurti organizacijos misiją, kurios įdiegimui ir tarnaus tam tikras struktūrinis organizacijos modelis.

9

9

Paradoksalu, bet vyraujantis organizacijos vaizdavimo modelis ir yra įtakotas pasenusios

paradigmos!

10

Vadovas

10

11

Kokios formos kūnai vyrauja makro ir mikro kosmose?

2322

VERSLO !MON"SSUKASI M#S$SAUL"S SISTEMOJETolimoje Pauk!"i# tako !alikel$je susiformavusi Saul$s sistema gali priminti koki% nors vien% verslo srit&.

'VAIG'D(S SISTEMA IR DIDEL( )ALIES MASTU *MON( yra pana!ios ir tuo, kad ne tik abi sukasi apie savo galaktikos centr%, bet ir pa"ios traukia ma+esnius dangaus k,nus – planetas, asteroidus, kometas ir taip toliau. 'velgdami tokiu kampu, mes vis% veikian"i% Saul$s sistem% sugeb$sime matyti kaip stambi% regionin- &mon-, aplink kuri% sukasi didesni ar ma+esni verslo galaktikos k,nai.

Kiekviena planeta pana!i & pavien- &mon-, kuri sukasi apie savo +vaig+d-, veikiama jos gravitacin$s j$gos ir eikvodama savo vidinius resursus. Kai kurios planetos, kaip ir &mon$s, turi labiau ar ma+iau gyvyb$s vystymuisi pritaikytas s%lygas; Merkurijuje ir Veneroje tam b,t# per kar!ta, tuo tarpu Saturne arba Nept,ne grei"iau sustingtume & am+in%j& led%. Antra vertus, ten, kur gerai mums, gali visai nepatikti m,s# konkurentams, ir, atvirk!"iai, verslai yra skirtingi, ir kiekvienas verslas yra vystomas tik jam vienam b,dingomis s%lygomis.

11

P. Drukeris

Jokioje kitoje srityje nėra taip tvirtai, nors

daugiausia nesąmoningai, laikomasi

pagrindinių tradicinių prielaidų, kaip žmonių

ir jų valdymo srityje. Ir jokioje kitoje srityje

nėra taip smarkiai atitrūkstama nuo realybės

ir veikiama absoliučiai neracionaliai.

12

12

Dariaus Radkevičiaus paskaita

Dažniausiai organizacijos struktūra piešiama iš viršaus

žemyn.Direktorius

Ugdymovadovas

Ūkio dalies vadovas

13

Dariaus Radkevičiaus paskaita

Ir popieriaus lape apvedus nupieštą struktūra gauname ...

Direktorius

Ugdymasvadovas

Ūkio dalies vadovas

14

Dariaus Radkevičiaus paskaita

Trikampis trimatėje erdvėje virsta...

15

Iškyla klausimas:

organizacija sferinė ar

piramidinė?

16

16

86 87

1. KARIN! STRUKT"RA IR RELIGIJA. Krik#$io-

nyb% per%m% kariuomen%s hierarchin& strukt'r(, kaip idealiausi(. )i po*i'ri+ sistema gerai atsispindi Biblijoje, kur Dievas apib'di-namas, kaip „karijos Dievas” „Shem Tsvaot” (Hebraji#kai), „Gos-

pod Savaof” (Rusi#kai). Dievas ,sivaizduojamas kaip „dangaus ka-

riaunos”, „pasaulio armijos“, „dangaus j%g+” vyriausias vadovas. Apie tai daug kalbama psalm%se (#93) ir prana#+ Izajo ir Ezekielio darbuose. )is ,sivaizdavimas ,sitvirtino *yd+ tradicijoje (Talmud, Kumrano tektai) ir krik#$ioni#koje tradicijoje. Pavyzd*iui, Archan-

gel( Mykol( vadina „Arhistratig” (Graiki#kai - pulkininkas). Ne-

nuostabu, kad ir ba*ny$ia, ir pasaulietin% vald*ia armijoje mat% ideali( sistem(. Ta$iau religijos tikslas skyr%si nuo kariuomen%s. Reik%jo sukurti tokias s(lygas, kad bendruomen% savaranki!kai gyvent+ pagal nustatytas taisykles ir tik neai#kiais atvejais kreip-

t+si , vadov(, pra#ydami paai#kinti, interpretuoti, pamokyti. Tuo tikslu puikiai pasitarnavo De#imt ,sakym+, Moz%s paskelbt+ ant Sinajaus kalno.

HIERARCHIJA TAIKARIN!S STRUKT"ROSPALIKIMAS

2. KARIUOMEN! IR VERSLAS. Vakar+ kult'roje ver-

tikaliai orientuotos hierarchin%s strukt'ros labai paplito. Jos irgi r%m%si armijos id%ja, kaip geriausia id%ja Pasauliui valdyti.

1870 metais did*iosios ,mon%s tik prad%jo kurtis. Tuo metu vie-

nintel% didel% organizacija, kuri( buvo galima analizuoti, buvo kariuomen%. Nenuostabu, kaip ra#o organizacij+ tyrin%tojas Pe-

teris Drukeris (1909-2005), kad jos ,sakym+ ir kontrol%s strukt'-

ros modelis tapo pavyzd*iu verslininkams, kuriantiems tarpkon-

tinentinius gele*inkelius, plieno gamyklas, modernius bankus ir parduotuves. -sakym+ modelis leido keliems, esantiems vir#uje, komanduoti daugeliui, esantiems apa$ioje. Toks valdymo modelis egzistavo #imt( met+. Nepaslaptis, kad tuo metu daugelis stambi+ versl+ naudojo kariuomen& „valant“ nepaklusniuosius Indijoje ir Amerikoje.

„S%dintis vir#uje” komanduoja, apa$ios vykdo. Tik vienas esminis skirtumas – s%dintis verslo vir#uje neturi galimybi+ ap*velgti vis( m'#io lauk(. Buvo dedamos didel%s viltys, kad kompiuterizavimas leis surinkti “neperfiltruot(” *emesni+ hierachini+ lygi+ informa-

cij( ir reaguojant , tai, sukurti sprendimus. Deja, tai pasirod% uto-

pija.

Ar tikrai organizacijos valdymo komandinis modelis išsilaikė tik šimtą metų?

• 1870 metais pradėjo rastis pirmosios didelės įmonės. Tuo metu vienintelė didelė pastovi organizacija buvo kariuomenė. Todėl nieko stebėtino, kad jos komandavimo ir kontrolės struktūra tapo pavyzdžiu tiems, kas tiesė geležinkelius, statė plieno gamyklas, kūrė šiuolaikinius bankus ir universalines parduotuves. Komandinis modelis, kuriame labai nedaug viršuje esančių žmonių įsakinėja daugybei žemiau esančių ir jiems paklūstančių žmonių, išsilaikė beveik šimtą metų.

• (P. Drukeris)17

17

Šiuolaikinei “moderniai” organizacijos struktūrai daugiau kaip 5000 metų!

18

4544

Kur ir kada gim! "iandien mums #prastas organizacin!s strukt$ros pie"inys – taip visiems #prasta valdymo piramid!, kitaip tariant, hierarchin! strukt$ra?

Senov!s Egipte hierarchija egzistavo jau prie" 7 t$kst. met%. Vy-riausi&j# "alies vadov& egiptie'iai laik! Dievu ir stat! jam piramides kaip savo i"tikimyb!s, pagarbos ir atsidavimo jam (enkl&, kaip am-(in& savo valdovo-dievo buvein). Nepaisant to, kad Egipto diev% hierarchija nebuvo ai"ki, piramid!s stovi ligi "i% dien% – kiekvienas norintis atostog% metu gali jas aplankyti. T$kstan'i% (moni% pra-kaitu sulipdyti monumentai pasirod! stipresni u( laik& ir iki "iol neduoda ramyb!s mokslininkams bei s&mokslo teorij% m!g!jams.

TRIMAT!JE ERDV!JETRIKAMPIS VIRSTA VALDYMO PIRAMIDE

Faraonas

diduomen!

ra"tininkai kariai

valstie'iai amatininkai

vergai

18

Kokį elgesio modelį ši organizacinė struktūra nulemia?• Vienas visažinis? • Atsakomybės vengimas?• Iniciatyvos stoka?• Pavaldinių pasyvumas?• Konfliktai? • Kodėl?

19

19

Modernioje Vakarų kultūroje, krikščioniška judėjiška tradicija įtvirtino piramidinį valdymo modelį ir piramidė tapo archetipu, kurį vadovai

retai kvestionuoja.

2020

P. Drukeris

• Bet kuri egzistuojanti organizacija, kad ir kas ji būtų – firma, bažnyčia, profsąjunga, ligoninė – labai greitai sunyks, jei nebus inovuojama. Kita vertus, bet kuri nauja organizacija, kad ir kokia ji būtų – firma, bažnyčia, profsąjunga, ligoninė – žlugs, jei nebus tinkamai valdoma. Svarbiausia egzistuojančių organizacijų smukimo priežastis yra jų neinovavimas.

21

21

22

22

Pasvarstykime, kaip šiandien matuojamas piramidinės organizacijos efektyvumas, ar yra

jame vietos inovavimui?

• Įsigaliojo nuomonė, kad efektyvus organizacijos valdymas, tai efektyvus kiekvieno turimo resurso išnaudojimas

• Mokytojas orkestras: ruošia medžiagą pamokoms, veda pamokas, renka pinigus remontui, atlieka remontą ir t.t. :)

23

23

Resursas stovintis be darbo yra

pats didžiausias efektyvumo švaistymas

24

153152

Daugumos !moni" matavimo sistema pagr!sta individualiai - dar-buotojo, !rangos, produkto, padalinio ir kt. efektyvumo matavimu operaciniu lygmeniu. I# vienos pus$s Vakar" valdymo kult%rai yra b%dinga tur$ti daugyb& skirting" matavim" skirtingiems padali-niams ar resursams, o i# kitos – visi matavimai susiveda ! vien' bazin! matavim' – atskirai paimto santykinio vieneto fizin! efek-tyvum". Jis Vakar" vadyboje virto ra#ytine arba nera#ytine taisy-kle – maksimaliai efektyviai i#naudok kiekvien' resurs'. Resursas, stovintis be darbo, yra did!iausias efektyvumo "vaistymas!

KALTAS JIS!

24

64 65

Ta!iau realyb", kaip visada yra kitokia.

Evoliucijos suk#r"jo $arlzo Darvino (1809–1882) id"jos, kad nat#-rali atranka i%kelia geriausius, ypa! tiko piramidinei - hierarchinei organizacij& valdymo filisofijai. 'i ateistin" filosofija puikiai papil-d" hierarchin( piramidin( organizacijos suvokimo model(. )sigaliojo nuomon", kad tam, jog geriausiai valdytum"te (mon*, turite efek-tyviai i%naudoti kiekvien+ individ+ (jis neturi prastov"ti) ir tarp j& reikia sudaryti konkurencij+ tam, kad i%kelt& „geriausius“.

,mogus (sitvirtino, kaip bazinis piramid"s vienetas, kitaip tariant, jos plyta. O j#s turb#t norite, kad plyta b#t& judri ir dar si#lanti sav*s i%naudojimo, atsipra%au, panaudojimo racionalizacinius pa-si#lymus?

Žmogus įsitvirtino, kaip bazinis piramidės vienetas, kitaip tariant, jos plyta. O jūs turbūt norite, kad plyta

būtų judri ir dar siūlanti savęs išnaudojimo, atsiprašau, panaudojimo racionalizacinius pasiūlymus?

25

25

6766

Moderniojoje Vakar! kult"roje piramid# tapo archetipu, pas$mo-n#s simboliu, kurio mes nebematome, nebesuvokiame ir nebekves-tionuojame. Pagalvokime, ar ry%tum#mes mesti i&&"k' vald%ios piramidei? O juk &iandien kone kasdien kalbame apie psichologo Abrahamo Maslou (1908 – 1970) poreiki! piramid(, demografijos piramid(, informacijos piramid(, sveikos mitybos piramid(, 'vaiz-d%io piramid(, finansin! piramid! ir t"kstan)ius kit!.

!mogus ir piramid" –dvi Vakar# kult$roje persipynusios id"jos.

Dauguma metodinių prezentacijų pateikiama per piramidinę prizmę: A. Maslow, maitinimosi,

sveikatos, vertybių ir kitos piramidės...

26

26

27

Dvi “neginčijamos tiesos” vyrauja Vakarų valdymo

kultūroje:1. Žmogus – bazinis piramidės

vienetas, kitaip tariant jos plyta.

2. Piramidė – tai galios, amžinybės ir valdymo

simbolis.

27

Jei organizacijos tikslas yra efektyviai išnaudoti mokytoją, tada efektyvumas

dažnai reiškia:• Kiek mokytojas praleido valandų

dėstydamas;• Kiek pinigų jis surinko savo “narelio”

remontui;• Kiek mokinių yra jo klasėje;• ir pan.• O kur inovavimas?

28

28

Pasakykite, kaip mane matuosite

ir aš pasakysiu, kaip aš elgsiuosi!

29

P. Drukeris

• Svarbiausias dalykas, kurio negalima pamiršti kalbant apie bet kokią organizaciją, yra tai, kad rezultatai egzistuoja tik išorėje. Organizacijos rezultatas yra patenkintas klientas. Mokyklos rezultatas yra mokinys, kuris kažko išmoko ir po dešimties metų tai panaudos darbe. O organizacijos viduje yra tik išlaidos.

• Organizacijos yra visuomenės organai. Jos egzistuoja ne pačios sau, o privalo tarnauti konkretiems socialiniams tikslams ir tenkinti konkrečius visuomenės, bendruomenės ar individų poreikius.

30

30

31

Piramidinė organizacija, tai konfliktų židinys, ji tenkinasi tik vidiniais matavimais.

31

Protinio darbo organizacijų tarpusavio santykiai daug panašesni į orkestro dirigento santykius su orkestrantais negu į tradicinius viršininko santykius su pavaldiniais. Viršininkas organizacijoje, naudojančioje protinio darbo darbuotojus, paprastai pats nesugeba atlikti to darbo, kuriam jis samdo tą ar kitą pavaldinį, panašiai kaip ir orkestro dirigentas nebūtinai turi mokėti groti tūba. Savo ruožtu protinio darbo darbuotojas priklauso nuo viršininko ta prasme, kad viršininkas nurodo jam kryptį, ir, kas svarbiausia, pasako, koks yra jo darbo „rezultatas“ visai organizacijai, tai yra, kokie yra standartai ir vertybės, našumas ir rezultatai. Ir lygiai taip pat, kaip kad orkestras gali sabotuoti net patį gabiausią dirigentą, o tuo labiau net patį autokratiškiausią, taip ir protinio darbo darbuotojų organizacija gali labai lengvai sabotuoti net patį gabiausią, o tuo labiau net patį autokratiškiausią viršininką.

32

167166

DAUGIAUSIAKENKIA TAS, KASDIRBA I! VIS" J#G".ANTROJI E.DEMINGO TEOREMA

Sekant kvantine fizika, superpozicij! b"sena egzistuoja tik tada, kai sistema yra nestebima ir nematuojama. Vos tik j# pradedama matuoti, visos kitos b"senos prapuola ir lieka tik vienas rezultatas. K# tai rei$kia kiekvienam vadovui? Tur%dami galvoje ankstesn& citat#, susitaikykite su mintimi, kad kvant! teorijoje dalel% neturi apibr%'t! savybi!, kol jos n%ra i$matuotos. Taigi ar gerai dirba dar-bininkas, ar blogai, negali pasakyti, kol jis n%ra i$matuotas.

Gaila, bet reikia susitaikyti ir su mintimi – daugiausiai kenkia tas, kuris dirba i$ vis! j%g!. Jeigu J"s matuosite darbinink#, kaip Va-kar! kult"roje (prasta, pagal jo asmeninio efektyvumo rodikl(, tai darbininkas stengsis vis# laik# gaminti, o tiesioginis vadovas apr"-pinti darbu, neatsi'velgdamas ( tai, ar reikia tai daryti, ar ne. )sivy-ravus globalizacijai ir perprodukcijai, d%l greitai kintan*i! rinkos poreiki! ir trumpo prek%s gyvavimo ciklo, vadovai supranta, kad nebegalima leisti darbininkui dirbti maksimaliai efektyviai, o rei-kia j( laikas nuo laiko stabdyti.

Paradoksas: norint b"t efektyviems, kenksminga maksimaliai i$-naudoti kiekvien# resurs#! Kaip ir simfoniniame orkestre, b"gnai turi groti tik tada, kai reikia.

33

4948

Albertas Ein!teinas "rod#, kad egzistuoja ketvirtasis matavimas – laikas. B$tent laikas i!kreipia likusius tris erdv#s matmenis – ilg", plot" ir auk!t". Mokslininkas "rod#, kad kad n#ra absoliu%ios atskai-tos sistemos, taigi negalima tvirtinti, kad teisinga yra kokia nors viena atskaitos sistema, nes trys erdv#s matmenys ir vienas laiko matmuo n#ra atskirti, o sudaro vien& keturmat" erdv#s-laiko kon-tinuum&. „Laikas atv#sina, laikas nuskaidrina“, – juokavo Markas Tvenas (1835 - 1910). Mat, ne"vertintas laikas visuomet sujaukia m$s' planus.

VISUS M!S" PLANUSGRIAUNA KETVIRTASISMATAVIMAS – LAIKAS

laikas

X

Y

Piramidinėje pasaulėžiūroje trūksta laiko tėkmės matmens

A. Einšteinas įrodė, kad mūsų matavimų sistemai (ilgis, plotis, aukštis) trūksta ketvirto matmens - laiko.

34

34

E. Demingo struktūra

35

35

Valdyti srautą, o ne hierarchiją mokė iš JAV kilęs kitas valdymo genijus Williamas E. Demingas (1900-1993). Šis žmogus didis tuo, kad išmokė Japonijos įmones valdyti gamybą. E. Demingo paskaitos garsiausių Japonijos įmonių vadovams padarė savo – jis įrodė, kad hierarchinė struktūra neatspindi gamybos ir paslaugų srauto logikos, todėl metas ją keisti. Šiandien Tekančios saulės šalis gamybos srityje lenkia ir pačią Ameriką.

I!MESKITE SAVO SEN"NAVIGACIN# SISTEM",NES JI MORALI!KAIPASENO

Jei norite keliauti vandenimis ir pakartoti viking! s"km#, privalote i$mesti sen%j% &mon"s navigacin# sistem%. Gal ji ir tiko keliaujant sausuma, ta'iau vandens keliams ji papras'iausiai n"ra pritaikyta. Galima persp"ti i$ anksto – jos tobulinimas nepad"s, nes $ios siste-mos $aknis yra supuvusi.

Valdyti vandens keli!, arba srauto navigacin#, sistem% mok" i$ JAV kil#s valdymo genijus E. Demingas (1900-1993). (is )mogus didis tuo, kad i$mok" Japonijos &mones pertvarkyti gamyb%. E. Demingo paskaitos garsiausi! Japonijos &moni! vadovams padar" savo – jis &rod", kad hierarchin" strukt*ra neatspindi gamybos ir paslaug! srauto logikos, tod"l metas j% keisti. (iandien Tekan'ios saul"s $a-lis gamybos srityje lenkia ir pa'i% Amerik%.

Srautin! strukt"ra pagal W. Deming#.

36

P. Drukeris

• Savaime suprantama, kad mažmeninės prekybos tinklo valdymas skiriasi nuo katalikų vyskupijos valdymo (nors tie skirtumai daug mažesni nei prekybininkai ar vyskupai mano). Tačiau labiausiai skiriasi atskirų organizacijų vartojami terminai. O šiaip jau daugiau skiriasi ne tiek patys principai, kiek jų taikymas.

37

37

Vadovui sunku suvokti saviorganizuojančią sistemą, nors dažnas iš jų yra kasdienis jos

dalyvis!

• Kelių eismo sistema susideda iš daugybės individų, nesivadovaujančių jokia hierarchija, turinčių skirtingą išsilavinimą, skirtingas žinias, socialinį statusą ir patirtį. Visi jie turi savo temperamentus, savo ambicijas, asmeninius tikslus, mobiliuosius telefonus, o kai kurie ir mažus vaikus automobilio sėdynėje. Nustebsite, sužinoję, koks menkas procentas tų individų miglotai raukia apie geografiją, dažnai maišo, užmiršta ar net niekada gyvenime nėra skaitę kelių eismo taisyklių. Dar daugiau – tarp jų yra tokių, kurie netgi pasiryžę jų nepaisyti! Ir vis tik kelių eismo sistema veikia!• Kiek kelių taisyklių atsimena visi kelių dalyviai? Greičiausiai tik kelias – kuria puse važiuoti ir ką reiškia šviesoforas.

38

38

179178

Viena i! daugelio pavykusi" saviorganizuojan#i" sistem", kurias suk$r% &mogus, – keli" eismas.

Keli" eismo sistema susideda i! daugyb%s individ", nesivadovau-jan#i" jokia hierarchija, turin#i" skirting' i!silavinim', skirtingas &inias, socialin( status' ir patirt(. Visi jie turi savo temperamentus, savo ambicijas, asmeninius tikslus, mobiliuosius telefonus, o kai kurie ir ma&us vaikus ant automobilio s%dyn%s. Nustebsite, su&ino-j), koks menkas procentas t" individ" miglotai raukia apie geogra-fij', da&nai painioja, u&mir!ta ar net niekada gyvenime n%ra skait) keli" eismo taisykli". Dar daugiau – tarp j" yra toki", kurie netgi pasiry&) j" nepaisyti! Ir vis tik keli" eismo sistema veikia, nepai-sant kartais nervinan#i" kam!#i", vis tiek kasdien pasiekiame savo darbo vietas, o savaitgaliais – galime vykti ( sodyb'.

Keli" eismo sistem' sudaro daugyb% energijos !altini", bet juos ga-lima reguliuoti bendromis taisykl%mis.

Kiek keli! taisykli! atsimena visi keli! dalyviai? Grei"iau-siai tik kelias: kuria puse va#iuoti ir k$ rei%kia %viesofo-ras.

Ar kas yra kada mat)s, kaip bit%s stumdosi prie avilio, nesugeb%da-mos patekti ( jo vid"?

VADOVUI SUNKU SUVOKTI SAVIORGANIZUOJAN!I" SISTEM", NORS DA#NASI$ J% YRA KASDIENISJOS DALYVIS!

39

Išvada paprasta: kelių eismo taisyklės reguliuoja srautą, o ne atskiro individo sugebėjimus ir tuo pačiu metu jos yra vienodos visiems eismo dalyviams, net jeigu tai šventa karvė!

180 181

I!VADA PAPRASTA:keli" eismo taisykl#s reguliuoja sraut$, o ne atskiro individo suge-b#jimus ir tuo pa%iu metu jos yra vienodos visiems eismo dalyviams, net jeigu tai &venta karv#!

40

Ko reikia, kad jūs pradėtumėte valdyti srautą, o ne hierarchiją?

Vadovybė egzistuoja tam, kad institucija pasiektų

norimų rezultatų. Ji turi pradėti nuo pageidaujamų

rezultatų nustatymo ir taip organizuoti institucijos

išteklius, kad tie rezultatai būtų pasiekti. Tai yra organas,

turintis padėti institucijai, kad ir kokia ji būtų – firma,

bažnyčia, universitetas, ligoninė ar skriaudžiamų moterų

prieglauda – pasiekti išorinių rezultatų. ( P. Drukeris)

41

41

K a i p a t r o d o srautinės organizacijos struktūra. Taip, kaip vaizduojama simbolyje – In ir Jan.

• Yra srauto vadovas ir s r a u tą a p t a r n a u j a n t i s vadovas.

• P i r m o j o u žd u o t i s : valdyti operacinį srautą ir jį greitinti.• A n t r o j o u žd u o t i s : aptarnauti srautą, analizuoti srauto sutrikimų priežastis ir jas šalinti.

208 209

KAIP ATRODOSAVE TOBULINAN!IOSORGANIZACIJOSVALDYMO STRUKT"RA?Ogi labai paprastai.

Kaip vaizduojama Dao simbolyje, In ir Jan.

Kitaip tariant – Diarchija.

Yra srauto vadovas ir sraut! aptarnaujantis vadovas.

Pirmojo u!duotis: valdyti operacin" sraut! ir j" greitinti.

Antrojo u!duotis: analizuoti srauto sutrikim# prie$astis ir jas %alinti.

Pagalvokite patys, kada Lietuva i%gyveno aukso am$i#? Kuomet, kaip sakoma, ji buvo nuo j&r# iki j&r#? Teisingai! M&s# valstyb' buvo pasiekusi savo $yd'jim! tada, kai jai vadovavo du broliai K(s-

tutis ir Algirdas bei du pusbroliai Jogaila ir Vytautas.

Pagrindinispreki# ar paslaug#

srautasAptarnaujantys

sraut!padaliniai

LIETUVA

LIETUVA

1991 - dabar

AlgirdasLIETUVOS DIDYSIS KUNIGAIK)TIS

1345 - 1377

JogailaLIETUVOS DIDYSIS KUNIGAIK)TIS

1377 - 1401

LENKIJOS KARALIUS

1386 - 1434

VytautasLIETUVOS DIDYSIS KUNIGAIK)TIS

1401 - 1429

LIETUVOS KARALIUS

1429 - 1430

K"stutisLIETUVOS DIDYSIS KUNIGAIK)TIS

1381 - 1382

Vilnius

Baltijosj&ra

Juodojij&ra

LENKIJA

VENGRIJA

#VENTOJIROMOS

IMPERIJAPRANC$ZIJA

ANGLIJA

RUS%KUNIGAIK#TIJOS

208 209

KAIP ATRODOSAVE TOBULINAN!IOSORGANIZACIJOSVALDYMO STRUKT"RA?Ogi labai paprastai.

Kaip vaizduojama Dao simbolyje, In ir Jan.

Kitaip tariant – Diarchija.

Yra srauto vadovas ir sraut! aptarnaujantis vadovas.

Pirmojo u!duotis: valdyti operacin" sraut! ir j" greitinti.

Antrojo u!duotis: analizuoti srauto sutrikim# prie$astis ir jas %alinti.

Pagalvokite patys, kada Lietuva i%gyveno aukso am$i#? Kuomet, kaip sakoma, ji buvo nuo j&r# iki j&r#? Teisingai! M&s# valstyb' buvo pasiekusi savo $yd'jim! tada, kai jai vadovavo du broliai K(s-

tutis ir Algirdas bei du pusbroliai Jogaila ir Vytautas.

Pagrindinispreki# ar paslaug#

srautasAptarnaujantys

sraut!padaliniai

LIETUVA

LIETUVA

1991 - dabar

AlgirdasLIETUVOS DIDYSIS KUNIGAIK)TIS

1345 - 1377

JogailaLIETUVOS DIDYSIS KUNIGAIK)TIS

1377 - 1401

LENKIJOS KARALIUS

1386 - 1434

VytautasLIETUVOS DIDYSIS KUNIGAIK)TIS

1401 - 1429

LIETUVOS KARALIUS

1429 - 1430

K"stutisLIETUVOS DIDYSIS KUNIGAIK)TIS

1381 - 1382

Vilnius

Baltijosj&ra

Juodojij&ra

LENKIJA

VENGRIJA

#VENTOJIROMOS

IMPERIJAPRANC$ZIJA

ANGLIJA

RUS%KUNIGAIK#TIJOS

42

43

Kaip gali skambėti mokyklos tikslas?

• Paruošti mokinius taip, kad jie išlaikytų valstybinius egzaminus?

• Paruošti mokinius universitetinėms studijoms?• Paruošti mokinius tarptautinėms studijoms?• O gal “Paruošti mokinius priimti ateities iššūkius”?

Sugebėti išsikelti ambicinius tikslus, įvardinti kliūtis ir sudaryti veiksmų planą joms įveikti? Juk ką mes žinome apie tai kas įvyks per ateinančius tris metus ekonomikoje, moksle, pasaulyje?

44

44

Tik iškėlę bendrą tikslą galite tikėtis permainų.

• Jau penkiasdešimt metų žinome, kad vien tik pinigai nėra pakankama

paskata gerai dirbti. Nors nepasitenkinimas atlyginimu motyvaciją labai

mažina, bet pasitenkinimas juo yra iš esmės tik „higieninis veiksnys“, pasak F.

Hercbergo. Darbuotojus, o ypač protinio darbo darbuotojus motyvuoja tai, kas

motyvuoja savanorius. Juk žinome, kad savanoriams jų darbas turi teikti

daugiau pasitenkinimo negu apmokamiems darbuotojams kaip tik dėl to, kad

jie už tai negauna atlyginimo. Jiems labiausiai reikia iššūkio. Jie turi žinoti

organizacijos misiją ir tikėti ja. Jiems reikia matyti rezultatus.

• Vis daugiau „darbuotojų“ reikia valdyti kaip „partnerius“, o jau pats

partnerystės apibrėžimas suponuoja, kad visi partneriai yra lygūs, ir kad jiems

įsakinėti negalima. Juos reikia įtikinti.

• Žmonių nereikia „valdyti.“

• Uždavinys yra vadovauti žmonėms, juos vesti.45

45

Kaip matuoti komandinį darbąmokyklose ir universitetuose?

• Jei matuosite darbuotoją pagal jo asmeninio efektyvumo rodiklį, tai niekada nesubursite vienminčių komandos.

• Tik matuodami komandinį darbą tapsite tikrai efektyvūs!

46

46

Du esminiai rodikliai

Komandiniai pasiekimai siekiant užsibrėžto tikslo (fizinė darbo pusė).

Inovacijų skaičius (intelektinė darbo pusė).

47

47

Socialinės atsakomybės• Vadovas yra tarnas. Jo šeimininkas yra

institucija, kuriai jis vadovauja, ir atsakomybę pirmiausia turėtų prisiimti ji. O vadovo svarbiausias uždavinys yra pasiekti, kad institucija, nesvarbu kokia ji būtų – verslo įmonė, ligoninė, mokykla ar universitetas – atliktų savo funkciją ir įneštų savo indėlį, dėl kurio ji ir egzistuoja.

• Universitetas, nesugebantis parengti būsimus vadovus bei specialistus, nėra socialiai atsakingas, kad ir kiek „gerų darbų“ jis imtųsi.

48

48

Knygos - “Dievas, kvantinė fizika, organizacinė struktūra ir

valdymo stilius” - autorius

Darius Radkevičius dradkevicius@takas.lt

Vertės strategija.

www.versloknyguklubas.lt

+37069841027

49