View
2
Download
0
Category
Preview:
Citation preview
1
PRITARTA
Anykščių rajono savivaldybės tarybos
2016 m. birželio 30 d.
sprendimu Nr. 1-TS-182
PATVIRTINTA
Anykščių r. Kavarsko pagrindinės
mokyklos-daugiafunkcio centro direktoriaus
2016 m. liepos 5 d.
įsakymu Nr. V2-34
ANYKŠČIŲ R. KAVARSKO PAGRINDINĖS MOKYKLOS-DAUGIAFUNKCIO CENTRO
IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
Švietimo teikėjas – Anykščių r. Kavarsko pagrindinė mokykla-daugiafunkcis centras.
Teisinė forma – biudžetinė nesiekianti pelno Savivaldybės švietimo įstaiga, turinti viešojo
juridinio asmens statusą.
Grupė – bendrojo ugdymo mokykla.
Adresas – P. Cvirkos 35, Kavarskas, Anykščių r., el. pašto adresas
kavarsko.pagrindine@gmail.com
Vaikai ir jų poreikiai
Ikimokyklinio ugdymo grupėje ugdomi vaikai nuo 1 iki 5(6) metų. Mokykla tenkina
svarbiausius vaiko poreikius (judėjimo, fizinio, ir psichinio saugumo, bendravimo, pažinimo,
saviraiškos), puoselėja individualumą, iniciatyvumą, kūrybiškumą, atsižvelgia į specialiuosius vaiko
poreikius.
Mokytojų ir kitų specialistų pasirengimas
Mokykloje dirba išsilavinę ir kvalifikuoti pedagogai, gebantys keistis, aktyviai ieškantys
naujovių ir jas įgyvendinantys. Pedagogai geba pagrįsti savo veiklą, ją sisteminti ir skleisti pozityvią
darbo patirtį. Auklėtojos, logopedas, specialusis pedagogas, psichologas, socialinis pedagogas turi
tinkamą kvalifikaciją ir darbo patirtį.
Regiono ir ikimokyklinio ugdymo grupės savitumas
Ikimokyklinio ugdymo grupė dirba gamtos ir etninės kultūros kryptimi. Anykščių kraštas
turtingas savo kraštovaizdžiu, literatūrine, etnografine, istorine praeitimi. Rajone (Niūronių muziejus,
Angelų muziejus, paminklai Anykščių krašto rašytojams, Vorutos piliakalnis, Anykščių šilelis,
Puntuko akmuo ir kt.), Kavarsko apylinkėse daug lankytinų objektų (Kavarsko tufų šaltiniai, Pienionių
2
dvaras, Vetygalos atodanga, Kavarsko hidroelektrinė ir kt.). Vaikus ugdo du ikimokyklinio ugdymo
pedagogai, turintys aukštąjį išsilavinimą. Viena auklėtoja turi vyresniosios auklėtojos kvalifikacinę
kategoriją.
Tėvų (globėjų) ir vietos bendruomenės poreikiai
Ikimokyklinio ugdymo grupė savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko
teisių konvencija, Vaiko gerovės politikos koncepcija. Programa parengta, atsižvelgiant į Kavarsko
miesto bei seniūnijos bendruomenės šeimų poreikius ir lūkesčius: tėvai tikisi, kad vaikai būtų ugdomi
kvalifikuotų pedagogų, socialinių partnerių pagalbos, kad vaikai būtų saugūs, išmoktų bendrauti,
bendradarbiauti, kad būtų patenkinti jų prigimtiniai poreikiai, ugdytųsi gabumus ir tinkamai pasiruoštų
mokyklai.
II SKYRIUS
IKIMOKYKLINIO UGDYMO PRINCIPAI
Modeliuojant ikimokyklinio ugdymo turinį laikomasi šių pedagoginių principų:.
Integralumo – sudaromos sąlygos vaiko asmenybei skleistis ir tenkinti savo kultūros,
socialinius poreikius, darniai ugdytis šeimoje ir ikimokykliniame skyriuje:
- fizinio, psichinio ir socialinio ugdymo darna;
- vaiko pažinimo, jausminės ir veiklos patirties darna;
- besiformuojančio vaizdo apie supantį pasaulį vientisumas.
Tautiškumo – gaivinamos ir puoselėjamos tradicinės kultūros vertybės:
- ugdomas būsimas tautos kultūros saugotojas ir kūrėjas;
- auginamas doras, geras, orus, kūrybingas žmogus;
- padedama vaikui visa, kas jį supa, įprasminti per vertybines, dorovines žmogaus nuostatas į aplinką.
Humaniškumo – pripažįstama teisė būti skirtingam, vaikas gerbiamas kaip asmenybė:
- pripažįstama vaiko vidinio pasaulio nepriklausomybė ir savarankiškumas, teisė gyventi ir elgtis pagal
prigimtį bei asmeninę patirtį;
- ugdymas grindžiamas vaikui asmeniškai reikšmingais, prasmingais faktais, procesais, problemomis;
- sudaromos sąlygos įvairių vaiko galių plėtojimui, harmoningam asmenybės vystymuisi.
Į ateitį orientuoto ugdymo – siekiama įžvelgti kiekvieno vaiko maksimalių galimybių bei
gebėjimų ribas:
- garantuojama tolesnė sėkminga galimybių plėtotė;
- pedagogams keliami aukšti reikalavimai savo profesionalumui ir ugdymo kokybei.
3
Tęstinumo – darnus perėjimas nuo ugdymo(si) šeimoje, grupėje bei tęsiamas priešmokyklinėje
grupėje, vėliau mokykloje:
- čia kuriama namų aplinka;
- švenčiamos tos pačios šventės, kalbama apie tuos darbus, kuriuos dirba jų tėvai;
- ugdytinių šeima dalyvauja įstaigos gyvenime.
Konfidencialumo – informacija apie vaiko ugdymą(si), pasiekimus ir problemas teikiama tik
asmeniškai šeimai.
Grįžtamojo ryšio – nuolatinis ugdymo proceso vertinimas:
- auklėtojos veiklos refleksija, padedanti analizuoti vaikų pasiekimus ir siekti kokybinių pokyčių;
- šeimos ir auklėtojų keitimasis informacija.
III SKYRIUS
TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Ikimokyklinio ugdymo tikslas – atsižvelgiant į vaiko prigimtines galias, jo individualią patirtį,
vadovaujantis raidos dėsningumais, padėti vaikui išsiugdyti savarankiškumo, sveikos gyvensenos,
pozityvaus bendravimo su suaugusiaisiais ir vaikais, ypatingai kitakalbiais, kūrybiškumo, aplinkos ir
savo šalies pažinimo, mokėjimo mokytis pradmenis.
Uždaviniai – pasiekti, kad vaikas:
- saugotų ir stiprintų fizinę ir dvasinę savo sveikatą, tenkintų prigimtinius poreikius, greitai adaptuotųsi
naujoje ugdymosi aplinkoje;
- kuo palankesnėmis sąlygomis perimtų tautos kultūros pagrindus;
- aktyviai dalyvautų ir kūrybiškai išreikštų save šeimos, ugdymo įstaigos ir vietos bendruomenės
gyvenime;
- vaikas nuolat patirtų pažinimo džiaugsmą, gyventų ,,čia ir dabar“, šiuolaikinio pasaulio sudėtingumą,
mokytųsi siekti savo tikslo;
- mokytųsi pažinti ir veikti;
- prisitaikytų prie kitų poreikių ir patenkintų savuosius;
- individualizuotame ugdyme kuo dažniau dalyvautų su savo šeimos nariais;
- ugdytųsi sakytinę kalbą kaip saviraiškos, bendravimo, pažinimo priemonę;
- ugdytųsi pasitikėjimą savimi, savarankiškumą, iniciatyvumą, išmoktų derinti savo ir kitų vaikų
interesus;
- pratintųsi prie gyvenimo atvirame, chaotiškame pasaulyje, kuriame viskas greitai keičiasi.
4
Ugdymo vertybės. Siekiama, kad vaikas taptų:
- oria, laisva, kūrybiška asmenybe;
- aktyviu bendruomenės dalyviu, tolerantišku skirtybėms;
- sėkmingai besimokančiuoju.
IV SKYRIUS
UGDYMO TURINYS, METODAI IR PRIEMONĖS
Ikimokyklinio ugdymo programoje ugdymo turinys išdėstomas pagal veiklos centrus.
Pedagogas, modeliuodamas ugdymo turinį, atsižvelgia į vaiko patirtį, gebėjimus, individualumą, amžių.
1 schema. Ugdymo turinio modelis (1–3 metų
vaikui)
Vaikas
Judėjimo centras
Ramybės centras
Kūrybinis centras
Vaidybinis centras
5
1 lentelė. Ugdymo turinys 1–3 m.
Veiklos centrai Ugdymo turinys Metodai Priemonės
Judėjimo Šioje erdvėje tenkinamas
didėjantis vaiko judėjimo
poreikis, palaikomas jo fizinis
aktyvumas. Judėjimo erdvė
suteikia įvairių galimybių
lavinti vaiko viso kūno ir
rankų bei riešo, atskirų pirštų
raumenis. Ji skatina vaikus
drąsiau ir su didesniu
pasitikėjimu tyrinėti juos
supančią aplinką. Ugdomi ir
lavinami sensoriniai,
motoriniai įgūdžiai,
tobulinami manipuliacijos
įgūdžiai. Suteikiama galimybė
lavinti naujai įgytus
vertikalaus judėjimo bei
pusiausvyros išlaikymo
įgūdžius, vaikai skatinami
įvaldyti vis naujus judėjimo
būdus, palaikomas
sudėtingų judesių
eksperimentavimas
Supimasis sūpuoklėmis,
laipiojimas kopėtėlėmis,
nusileidimas nuo kalnelio,
važinėjimas mašinomis, jų
stumdymas, važiavimas
triratuku. Vaikai siekia,
liečia, baksnoja, judina,
tampo ir gaudo sūpuoja
pakabinamus žaislus. Jie
įlipa ir išlipa į tam skirtas
dėžes, landžioja, šokinėja,
bėgioja per tunelius, čiuožia
kalneliais, mėto į krepšį
kamuolius, renka juos,
pagauna, spiria. Dėlioja
bet kokios formos daiktus
į jiems skirtas tokio pat
pavidalo įdubas ar vietas
Sūpuoklės
triratukai, įvairaus
dydžio kamuoliai,
kamuoliai
šokinėjimui,
kopetėlės, įvairaus
dydžio dėžės,
pakabinami žaislai
ant gumų, gumos,
pakabinamas ar
pastatomas
krepšys, tuneliai,
didelės mašinos,
vežimai,
ratukiniai žaislai,
neaukštos
lipynės, ir
čiuožimo
kalneliai.
Sensoriniam
ugdymui:
kaištukai,
dėlionės,
užkabinami
žaislai
Ramybės Skatinamas domėjimasis ir
aplinkos tyrinėjimas,
suteikiama vaikams vis
daugiau galimybių veikti
savarankiškai žinomoje
erdvėje. Šioje erdvėje
skatinamas vaikų
prieraišumas žmonėms,
vaikai įgyja bendravimo su
bendraamžiais ir suaugusiais
įgūdžių, ugdomi socialiniai
įgūdžiai, vaikai skatinami
reikšti emocijas ir jausmus.
Siekiama išlaikyti stiprų ryšį
tarp lopšelio ir vaiko namų.
Matydami savo šeimos
nuotraukas vaikai turi
galimybę išreikšti savo
mintis, jausmus, skatinami
žodžiais pavadinti kai
kuriuos vidinius
Manipuliavimas daiktais,
žaislais, knygelių
vartymas, iliustracijų
komentavimas.
Individualus bendravimas
ar pabuvimas kartu su
vaiku, kartu skaitant ar
dainuojant, padedant
vaikui nusiraminti
Namelis ar
palapinė,
minkštos
pagalvėlės,
čiužinukai,
minkšti žaislai,
supama kėdė ar
fotelis, knygelės,
lėlės, lėlių
drabužėliai,
vaiko šeimos
nuotraukos
6
išgyvenimus ar pojūčius. Ši
erdvė padeda ugdyti
pažinimo gebėjimus, skatina
vaiko smalsumą, ugdo
sakytinę kalbą ir kalbos
suvokimą, taip pat
tobulinami viso kūno ir
rankų bei riešo judesiai
Kūrybinis Vaikai skatinami atlikti
įvairius veiksmus su
didaktiniais žaislais: išdėlioti,
surinkti, ridenti, sumauti
žiedus ir kt. Apžiūrėti
piešimo, tapymo priemones,
medžiagas. Sudaromos
sąlygos pačiam tyrinėti,
eksperimentuoti. Ugdomas
suvokimas apie daiktų
savybes (spalvą, formą, dydį
kiekį). Lavinamas mąstymas,
dėmesys, pirštų judesiai.
Plečiamas sensorinis vaiko
patyrimas, sudaromos sąlygos
kaupti sensorinius įgūdžius
apie aplinkos daiktus bei
reiškinius. Vaikai mokosi
žaisti šalia vienas kito,
mažomis grupelėmis, su visais
grupės vaikais
Manipuliavimas įvairiais
žaislais, daiktais. Vėrimas,
movimas, įvairių bokštų,
piramidžių, statymas,
konstravimas.
Eksperimentavimas su
dailei, lipdymui skirtomis
medžiagomis, tapymas,
piešimas įvairia technika,
naudojant įvairias
medžiagas. Daiktų
rūšiavimas, grupavimas
Dažai skirti piešti
pirštais, guašas,
pieštukai,
kreidelės,
plastilinas,
modelinas, molis,
druskinė tešla,
įvairaus dydžio
teptukai,
atspaudai,
molbertai. Įvairios
kaladėlės,
piramidės,
konstruktoriai,
įvairūs žaislai.
Priemonės, skirtos
žaidimams su
vandeniu ir smėliu
Vaidybinis
Vaikai skatinami veikti
įsivaizduojamoje situacijoje
(šeimoje, virtuvėje, ligoninėje
ir pan.), atlikti tam tikrą
vaidmenį. Ugdomas
mąstymas, reiškinių
suvokimas, stebimos ir
lyginamos daiktų, reiškinių
savybės. Skatinama
intelektualinė, socialinė,
meninė vaikų raida. Ugdomas
kūrybiškumas, vaizduotė
Siužetiniai – vaidmeniniai
žaidimai, dialoginė kalba,
bendravimas ir
bendradarbiavimas su
suaugusiais ir
bendraamžiais, įspūdžių,
jausmų perteikimas kalbant,
žaidžiant, atliekant tam
tikrus vaidmenis
Siužetinių –
vaidmeninių
žaidimų
(parduotuvės,
šeimos ir pan.)
atributika;
indeliai, viryklės,
maži baldeliai,
įvairios karūnėlės,
skaros, lėlės, stalo
teatras, pirštinių
teatras ir kita
7
2 schema. Ugdymo turinio modelis (3–5(6) metų vaikui)
Vaikas
Kalbos centras
Dailės centras
Matematikos ir
konstravimo centras
Valgio gaminimo
centras
Statybinių žaidimų centras
Vaidybinių žaidimų centras
Gamtos tyrinėjimų
centras
Muzikos centras
Smėlio ir vandens centras
Lauko žaidimų centras
8
2 lentelė. Ugdymo turinys 3–5(6) m.
Veiklos centrai Ugdymo turinys Metodai Priemonės
Kalbos
Ugdomos
kompetencijos:
komunikavimo,
socialinė,
pažinimo,
meninė,
sveikatos
Lavinama kalba, turtinamas
žodynas, bendravimo įgūdžiai,
vaizduotė. Susipažįstama su
kalbos sistemingumu ir
simboliais, skatinamas
skaitymui būtinų jutiminių ir
motorinių įgūdžių
formavimasis. Skatinama
dalintis mintimis apie pasaulį
asmeninius įspūdžius. Vaikai
įgyja skaitymo ir rašymo
įgūdžius, pradeda suprasti
rašto paskirtį, eksperimentuoja
su sakytine ir rašytine kalba
Vaikų knygelių,
enciklopedijų, vartymas,
skaitymas, eilėraščių, mįslių,
patarlių, priežodžių
įsiminimas. Pokalbis,
pasakojimas, pasakojimas
pagal paveikslėlius, pasakų
kūrimas, atpasakojimas.
Ženklų, raidžių, žodžių,
ornamentų, rašto elementų
kopijavimas, įrašų
klausymas. Didaktiniai
žaidimai, žaidimai su raidžių
kasa, dėlionėmis. Knygelių
gaminimas, liaudies
žaidimai, įrašų klausymas,
dainavimas, muzikavimas,
laiškų rašymas
Biblioteka, vieta
rašymui, įrašų
klausymui,
pieštukai,
flomasteriai,
įvairus
popierius,
įvairios raidės,
paveikslėliai,
raidžių kasos
Dailės
Ugdomos
kompetencijos:
meninė,
komunikavimo,
socialinė,
sveikatos,
pažinimo
Ugdomas smalsumas,
kūrybiškumas, vaizduotė,
iniciatyva. Suteikiama
galimybė eksperimentuoti,
reikšti savo jausmus, mintis,
išgyvenimus, nuotaikas,
sumanymus. Vaikai patiria
džiaugsmą, kūrybinį
pasitenkinimą
Tapymas teptuku, pirštais,
įvairūs atspaudai, liejimas
ant šlapio popieriaus, dėmių
liejimas ir pūtimas, tapymas
ant vašku padengto
popieriaus, aplikavimas,
lipdymas
Guašas, įvairūs
dažai,
molbertai,
spaudai
(specialiai
pagamintos,
įvairių formų
paraloninės
kempinės,
įvairūs radiniai,
spalvoti
pieštukai,
flomasteriai,
vaškinės
kreidelės,
mokyklinė
kreida,
modelinas,
molis
plastilinas,
žirklės, klijai,
juostelės,
sąvaržėlės,
virvelės, įvairus
popierius,
gamtinė
medžiaga
9
Matematikos ir
konstravimo
Ugdomos
kompetencijos:
pažinimo
socialinė,
komunikavimo,
meninė,
sveikatos
Ugdomas gebėjimas grupuoti
daiktus pagal spalvas, dydį,
formą, įsimenami skaitmenys,
jų žymėjimas, sugebėjimas
daiktų kiekį sieti su skaičiumi,
mokoma iš eilės didėjančia ir
mažėjančia tvarka, pasakyti
skaičių esantį prieš ir po
skaičiaus. Suteikiama
galimybė aiškintis
matematinius santykius
manipuliuojant konkrečiais
daiktais, praktiškai veikiant
(lyginant, apibūdinat,
rūšiuojant, matuojant,
tyrinėjant, eksperimentuojant)
Skaičiavimas, susijęs su
daiktais, kelintinis
skaičiavimas.
Klasifikavimas, matavimas,
lyginimas, skaičių,
geometrinių figūrų
kopijavimas, spausdinimas,
karpymas. Laikrodžio, metų
laikų, kalendoriaus
stebėjimas, fiksavimas.
Geometrinių figūrų,
lyginimas, tyrinėjimas,
atradimas aplinkoje, žodinių
uždavinių kūrimas
Įvairių dydžių,
spalvų skaičių
trafaretai,
matavimo
priemonės,
įvairaus ilgio
liniuotės,
svarstyklės,
kalendorius,
įvairios
mozaikos,
figurėlės,
monetos,
dėlionės, loto,
lego, domino,
popierius,
žirklės,
pieštukai,
spalvoti
pieštukai
trintukai,
flomasteriai,
skaičių „kasos“
Valgio
gaminimo
Ugdomos šios
kompetencijos:
pažinimo,
komunikavimo,
socialinė,
meninė,
sveikatos
Vaikai įgyja galimybę patys
gaminti valgį, tyrinėja įvairius
maisto produktus, sužino jų
kilmę, sandarą, kam ir kur jie
naudojami, vystomi vaiko
pojūčiai: gali paragauti,
pauostyti, paliesti. Mokomi
naudotis stalo įrankiais:
galima išmokti naudotis
virtuviniu peiliu,
mikseriu, įvairiais
plakikliais. Valgio
gaminimas skatina
visapusišką vaiko vystymąsi,
formuoja valgymo įpročius,
sužinoma, koks maistas tinka
ir kenkia sveikatai. Vaikai
mokosi pagaminti
nesudėtingus užkandžius,
patys kuria receptus
Vaikai tyrinėja, ragauja,
uosto, liečia įvairius maisto
Produktus; grupuoja,
lygina, prisimena
skaičiavimo įgūdžius,
atranda įvairius reiškinius ir
savybes. Lavinama
koordinacija, vystosi pirštų
ir riešo judesiai. Tobulinami
kalbos ir rašymo įgūdžiai
Įvairi buitinė
technika,
maistui pjaustyti
skirtos lentelės,
įrankiai, indai
įvairiems
negendantiems
produktams
(kruopoms,
cukrui), įvairūs
rakandai,
servetėlės, stalo
reikmenys.
Receptų, stalo
serviravimo
knygos, vaikų
paruoštos
receptų
knygelės
Statybinių
žaidimų
Ugdomos šios
kompetencijos:
pažinimo,
Lavinami pirštų, riešo ir viso
kūno judesiai, koordinacija.
Tenkinamas vaikų poreikis
žaisti nedidelėmis
grupelėmis, bendravimo ir
bendradarbiavimo įgūdžių
Dėliojimas eilėmis,
statymas, konstravimas,
uždarų erdvių formavimas,
matavimas, lyginimas.
Statinių pritaikymas
Įvairaus
dydžio, formų
kaladėlės,
lentelės, kubai,
piramidės,
medinės,
10
socialinė,
komunikavimo,
meninė,
sveikatos.
tobulinimas, ugdomas
gebėjimas dirbti vienam ir
su draugu, dalintis
turimomis kaladėlėmis,
atsiranda galimybė tartis,
projektuoti. Tobulinama
vaiko judesių koordinacija,
aktyvinama vaiko kalba.
Ugdomi socialiniai igūdžiai,
įsisavinami mokslo ir
matematikos pradmenys.
Vaikai sužino daiktų aukštį,
svorį, formą. Lavinama
akies ir rankos koordinacija.
Ugdomi tvarkingumo
įgūdžiai
kitiems žaidimams.
Tyrinėjimas įvairių
statybinių reiškinių, daiktų
svorio skirtumų
pastebėjimas,
eksperimentavimas
kartoninės,
plastiko
priemonės,
kliūčių ruožas,
palapinės.
Įvairūs
maketai,
projektai ir
popierius,
pieštukai,
žirklės
Vaidybinių
žaidimų
Ugdomos šios
kompetencijos:
socialinė,
meninė,
komunikavimo,
pažinimo,
sveikatos
Skatinama savarankiška,
spontaniška vaikų veikla,
kurios dėka praplečiamas
savo ir aplinkinio pasaulio
suvokimas. Vaikai atkuria
pažįstamas scenas, imituoja
šeimos narių elgesį, renkasi
sau patinkančius vaidmenis,
mėgdžioja girdimus garsus ir
regimus veiksmus. Žaisdami
vaidybinius žaidimus vaikai
mokosi susikaupti, lavina
vaizduotę, išbando ką
sumanę, mokosi elgtis kaip
suaugusieji ir kontroliuoti
savo pasaulį. Jie subtiliau
suvoks grožį, ritmą, juos
supančią aplinką bei savo
kūnus, išmoks tobuliau
perteikti mintis, jausmus,
emocijas
Savarankiška, spontaniška
vaikų veikla, siužetiniai-
vaidybniai žaidimai,
įvairių literatūrinių kūrinių
ar realaus gyvenimo
siužetų inscenizacijos,
improvizacijos
Žaislinė
virtuvė,
lentyna vaikų
persirengimo
ar lėlių
drabužiams,
lėlės, įvairūs
buitiniai
daiktai. Daug ir
įvairių
drabužių
persirengimui,
karolių, skarų,
skrybėlių,
rankinių,
vyriškų ir
moteriškų batų
ir t.t., stalo,
pirštinių teatro
priemonės,
priemonių
rinkiniai
įvairiems
siužetams
vystyti
Gamtos
tyrinėjimų
Ugdomos šios
kompetencijos:
pažinimo,
socialinė,
komunikavimo,
Ugdomas gebėjimas pasaulį
pažinti pojūčiais per veiklą,
skatinamas aktyvus
tyrinėjimas, noras suprasti,
paklausti ir atrasti
atsakymus. Suteikiama
galimybė tyrinėti,
eksperimentuoti, laukti
Stebėjimas, analizavimas,
aptarimas, pokalbis,
demonstravimas,
lyginimas, klasifikavimas,
stebėjimas ir fiksavimas,
bandymų atlikimas
Medžių
šakelės,
sodinukai ar
sėjinukai,
akvariumas.
Įvairi gamtinė
medžiaga,
nekenksmingos
11
sveikatos,
meninė
rezultatų ar juos numatyti,
sukaupti dėmesį,
apibendrinti. Ugdomi
stebėjimo, lyginimo,
apibūdinimo, rūšiavimo,
matavimo įgūdžiai.
Lavinami regėjimo,
lytėjimo, uoslės pojūčiai
buitinės
atliekos,
laikrodžiai,
kompasas,
fotoaparatai,
smėlio
laikrodžiai
padidinimo
stiklai,
mikroskopas,
lupa,
termometrai.
Įvairūs
sraigteliai,
varžtai, vinys,
raktai. Klijai,
žirklės,
popierius,
žymimas
gamtos
kalendorius
Muzikos
Ugdomos šios
kompetencijos:
meninė,
komunikavimo,
pažinimo,
socialinė,
sveikatos
Skatinama vaiko raida,
emocinis vystymasis,
gebėjimas natūraliai reikšti
jausmus ir nuotaikas.
Vystoma socialinė, emocinė,
intelekto raida, turtinamas
žodynas, lavinama kalba,
judesiai, koordinacija, ritmo
pojūtis
Auklėtojų ir vaikų bendras
dainavimas, ritmo
atkartojimas judesių ar
garsų, šokiai, muzikiniai
žaidimai, grojimas
elementariais muzikos
instrumentais, vaikų
skatinimas kurti,
inprovizuoti. Muzikos
instrumentų gamyba,
atvykstančių muzikinių
kolektyvų koncertai,
pažintinės išvykos į esantį
mieste muzikos
instrumentų muziejų
Įvairūs,
nesudėtingi
muzikos
instrumentai
(barškučiai,
švilpynės,
dūdelės ir kt.),
muzikiniai
įrašai,
magnetofonas
Smėlio ir
vandens
Ugdomos šios
kompetencijos:
pažinimo,
sveikatos
socialinė,
meninė,
komunikavimo
Skatinamas vaikų noras
tyrinėti, stebėti,
žiaugsmingai atrasti,
vystoma patirtis išsiaiškinant
vandens ir smėlio savybes
eksperimentuojant. Vaikai
turi galimybę kasti, sijoti,
lipdyti, statyti, rausti
tunelius, mėgautis vandens
ir smėlio savybėmis.
Vystomi matematiniai
pradmenys, lyginant formas,
kiekį, svorį, tūrį
Vandens pilstymas į
indelius, matavimas,
lyginimas, temperatūros
skirtumo pajautimas.
Žaidimai su spalvomis,
elementų piešimas ant
šlapio smėlio, bandymai,
eksperimentai su muilu,
skęstančių ir plaukiančių
daiktų lyginimas,
stebėjimas
Stalas, vonelės
su vandeniu ir
smėliu,
kibirėliai,
įvairios smėlio
formelės,
puodeliai,
įvairūs
semtuvėliai,
šaukštai,
vandens ir
muilo burbulai,
įvairios tirpios
12
medžiagos
(druska,
cukrus, dažai).
Parenkami
įvairių formų
akmenu kai,
kriauklelės,
medinės
lentelės
„laivai“
Lauko žaidimų
Ugdomos šios
kompetencijos:
sveikatos
socialinė,
pažinimo,
komunikavimo,
meninė
Vystomi vaikų fiziniai
gebėjimai, lavinami viso kūno
judesiai, ištvermė,
orientavimasis, įvertinant savo
galias įvairioje erdvėje ir
aplinkoje. Vystoma socialinė
raida – gebėjimas bendrauti ir
bendradarbiauti, spręsti
problemas. Skatinama vaiko
asmenybės sklaida,
pasitikėjimas savo jėgomis,
lavinami kalbos įgūdžiai,
plečiama patirtis apie oro ir
įvairių metų laikų kaitą
Fizinė veikla: bėgimas,
ėjimas, šokinėjimas,
laipiojimas, judrieji
žaidimai, važinėjimas
dviratukais, paspirtukais,
riedučiais.
Organizuoti ir savarankiški
stebėjimai darželio
teritorijoje ir už jo ribų,
žaidimai su smėliu ir
vandeniu, tyrinėjimai.
Vaidybiniai žaidimai,
panaudojant lauko
priemones, darbinių įgūdžių
ugdymas
Laipiojimo
aikštelės,
karstyklės,
rąstai,
sūpuoklės,
čiuožimo
kalneliai,
dviratukai,
paspirtukai,
riedučiai,
plastmasiniai
kibirėliai,
kastuvėliai,
kreidelės,
buitiniai daiktai
ir t.t.
Kitos ugdymo turinio pristatymo galimybės:
temos pagal sezoniškumą: pavyzdžiui, „Rudens gėrybės“ , „Rudens spalvos“, ,,Medžiai rudenį“ ar kt.;
temos pagal vaikų pasiūlytas idėjas: pavyzdžiui, „Viską noriu išmatuoti“, „Daiktai aplink mane“;
temos pagal kasdieninio gyvenimo aktualijas: pavyzdžiui, „Technikos stebuklai“, „Ekologijos
takeliu“;
temos pagal iškilusias problemas: pavyzdžiui, vienoje grupėje daugelis vaikų, ypač berniukų,
neįsitraukia į žaidimus, mušasi, spardosi, „šaudosi“, „nužudo“ vienas kitą po kelis kartus, nes komikso
herojai taip elgiasi, jie turi daug gyvybių. Kompiuteriniai žaidimai formuoja iškreiptą gyvenimo vaizdą,
ugdo agresiją. Taigi, šią aktualią temą reikia gvildenti grupėje;
temos apie mūsų namus, miestą, regioną, jo kultūros, gamtos ir istorijos paminklus, papročius, kalbą,
buitį, šventes, darbus ir t.t.;
Įvairūs projektai: Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo
prevencijos programa, tarptautinė socialinių įgūdžių programa ,,Zipio draugai“, Olweus patyčių
prevencijos programa ir kt.
13
V SKYRIUS
UGDYMO PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS
Ikimokyklinio ugdymo rezultatas yra vaikų pasiekimai.
Vertinimas – tai nuolatinis informacijos apie vaiką, jo ugdymo(si) ypatumus bei daromą
pažangą kaupimas ir apibendrinimas. Vertinimas atliekamas taip, kad garantuotų psichologinį
saugumą, gerą vaiko savijautą, padėtų išgyventi sėkmės jausmą, motyvuotų ugdytis bei įveikti kliūtis.
Auklėtojas nuolat stebi ir fiksuoja veiklą ar elgesį. Vaikų stebėjimas numatomas savaitiniuose
planuose. Visuminis vaiko pasiekimų vertinamas atliekamas du kartus per mokslo metus: rugsėjo
mėnesį – pirminis vertinimas, gegužės mėnesį – baigiamasis vertinimas (apibendrinant pokyčius,
įvykusius per mokslo metus). Prireikus atliekami tarpiniai vaiko pasiekimų vertinimai.
Ugdymo pasiekimų vertinimo vykdytojai ir dalyviai: vaikai, tėvai, pedagogai.
Vaiko pasiekimai vertinami vadovaujantis šiais kriterijais:
1. ugdymo(si) pasiekimų vertinimas vyksta nuolat, kad vaikas kiekvieną kartą neliktų
nepastebėtas, o tėvai gautų aiškią ir savalaikę informaciją apie vaiką;
2. vaikas vertinamas pagal atskirų ugdymosi sričių pasiekimus, vadovaujantis Ikimokyklinio
amžiaus vaikų pasiekimų aprašu;
3. vertinant vaiko pasiekimus laikomasi vertinimo ir jų pateikimo etikos reikalavimų,
užtikrinamas jų laikymo saugumas.
Ugdymo pasiekimų vertinimo metodai ir būdai: stebėjimas, pokalbiai su vaiku natūralioje
kasdienėje aplinkoje, vaiko veiklos ir kūrybos produktų analizė, vaiko kalbos bei veiklos garso bei
vaizdo įrašai, esant poreikiui atskiros ugdymo srities tyrimai, pokalbiai su vaiko tėvais.
Ugdymo pasiekimų vertinimo rezultatai fiksuojami grupės dienyne.
Vertinimo medžiaga kaupiama individualiuose vaikų pasiekimų aplankuose. Juose kaupiami
vaiko veiklos pėdsakai: dailės, kūrybiniai darbeliai, žodiniai pasakojimai, samprotavimai, rašytinės
kalbos pavyzdžiai, pedagogų ar kitų ugdytojų atsiliepimai apie vaiko daromą pažangą, nuotraukos,
kitas įvairių formų veiklos fiksavimas.
Vertinimo rezultatai aptariami individualiai pokalbiuose su tėvais, su mokyklos-daugiafunkcio
centro administracija, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogais, metodinės grupės
susirinkimuose, Vaiko gerovės komisijos posėdžiuose.
Mokytojų tarybos posėdžiuose ikimokyklinio ugdymo pedagogai pateikia apibendrintą
informaciją apie grupės pasiekimus, siejamą su grupės ugdymo tikslais ir uždaviniais bei tolimesnėmis
ugdymo gairėmis.
14
VI SKYRIUS
NAUDOTA LITERATŪRA IR INFORMACIJOS ŠALTINIAI
1. Adaškevičienė E. Mažųjų sporto abėcėlė. Kaunas, 1990.
2. Caughlin P. A. Į vaiką orientuotų grupių kūrimas. Vilnius, 1997.
3. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas. LR Švietimo ir mokslo ministerijos
Švietimo aprūpinimo centras, 2014.
4. Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos. LR Švietimo ir mokslo ministerijos
Švietimo aprūpinimo centras, 2015.
5. Katinienė A. Vaiko muzikinės kultūros ugdymas vaikų darželyje. Vilnius, 1998.
6. Kirsten A. Hansen, Roxane K. Kaufnann, Steffen Saifer. Ugdymas ir demokratijos kultūra.
„Lietus“, 1997.
7. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas. Dėl ikimokyklinio ugdymo
programų kriterijų aprašo patvirtinimo. 2005 m. balandžio 18 d. Nr. ISAK-627.
8. Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija. Žinios, 2003, Nr.52-2316.
9. Vaiko teisių konvencija. Lietuvos nacionalinis UNICEF komitetas, 2000.
10. Vaikų brandumas mokyklai. Vilnius, 2001.
11. Žukauskienė R. Raidos psichologija. Vilnius, 1996.
________________
Recommended