_ es ekonomika ir socialinė politika

_es ekonomika ir socialinė politika

dėst. Justinas Kisieliauskastiny.cc/mrjk

2

NACE (General Industrial Classification of Economic Activities within European Community) ekonomikos sektorių klasifikacija

Ekonomika:• žemės ūkis (t.sk. miškininkystė, žvejyba)• pramonė (tekstilė, chemijos pramonė, ž.ū. ir pramonės įrengimų g-ba, maisto,

tabako g-ba, kuras, statybos)• paslaugos (švietimas, sveikatos apsauga, pardavimai, nuoma, viešasis

maitinimas, ryšių, kredito, draudimo, viešojo sektoriaus ir kt. paslaugos)

Sektorių svarba

ES vs Afrika

Kodėl paslaugų sektorius tampa tokiu svarbiu?

ŽŪ sektorius

Q

Kodėl ŽŪ sektorius toks svarbus?

Agrokultūros sektorius. CAP (BŽP) kūrimo priežastys

II pasaulinis karas ir 6 dešimtmetis

Romos sutartis ir CAP tikslai 1958 ir CAP principai 1962 ir CAP egzistavimo pradžiaVokietijos ir Prancūzijos

interesas?Trumpa istorija

8

ŽŪ ypatybės

I Ž.ū. Politika reguliuojama – laisvoji rinka netoleruojamaII Vyriausybės intervencijos žemės ūkyje pagrindinės priežastys:• siekiama pilnai aprūpinti savo šalį žemės ūkio, ypač maisto,

produktais ir nebūti priklausomiems nuo užsienio tiekėjų, ypač karo ar suirutės atvejais;

• norima taupyti, aprūpinti vartotojus savais žemės ūkio produktais, siekiant minimizuoti importą;

• stabilizuoti kainas tokiame lygyje, kuris tenkintų ir vartotojus, ir gamintojus bei skatintų konkurenciją ir mažintų rinkos netobulumus.

• siekiama didinti efektyvumą ir produktyvumą žemės ūkyje, didinti dirbančiųjų pajamas.

Kas yra subsidija?

10

Žemės ūkis finansuojamas dėl vidinių ir išorinių politinių, ekonominių, socialinių priežasčių:

Išmokos, tenkančios fermeriui įvairiose šalyse

BŽŪP vykdo:

I. Kainų stabilizavimo politiką, įgyvendinama per kainų kontrolę: neatitinkantį pusiausvyros kainų fiksavimą, kai vyriausybė superka visą pasiūlos perteklių arba

importuoja visą paklausos trūkumą biudžeto lėšomis importo muitus ir mokesčius, padidinančius kainas, jeigu šalys yra grynieji importuotojai

II. Dirbančiųjų žemės ūkyje pajamų stabilizavimo politika:1) trumpuoju laikotarpiu, subsidijuojant netiesiogiai arba tiesiogiai:

a) netiesioginis pajamų subsidijavimas - tai gamybos subsidijos, fiksuotos produkcijos vienetui, jos sumažina ribinius kaštus ir padidina pajamas; ir vyriausybės mokėjimai, kurie padengia skirtumą tarp garantuotos kainos ir vidutinių kainų

b) tiesioginis pajamų subsidijavimas – tai tiesioginių pervedimų suma, kuri priklauso nuo žemės ūkio objektų kiekio, kainos, pajamų žemės ūkio sektoriuje

2) ilguoju laikotarpiu - vyriausybės politikos, tokios kaip investicijos į infrastruktūrą, išlaidos keliams, gamtos apsaugai ar valiutų kursai ir kt.

BŽŪP (Romos sutartis)

Pagal 39 straipsnį numatoma:• padidinti žemės ūkio produktyvumą, skatinti techninę pažangą,

užtikrinant racionalų žemės ūkio plėtojimą bei gamybos veiksnių panaudojimą,

• užtikrinti pakankamą kaimo gyventojų gyvenimo lygį, didinant dirbančiųjų žemės ūkyje asmenines pajamas,

• stabilizuoti rinkas,• garantuoti tinkamą aprūpinimą,• siekti racionalių kainų vartotojams.

13

Pagrindiniai BŽŪP principai

(1958 m. EB vadovų tarybos ir žemdirbių organizacijų konferencija):

• Bendra rinka: laisvas žemės ūkio produktų judėjimas rinkoje, harmonizuoti įstatymus, numatyti bendrą intervencinę sistemą; politikos, administravimo centralizavimas ir rinkos organizavimas, - bendros kainos

• Bendrijos prioritetai: apsauga nuo trečiųjų šalių, nes bendrieji kaštai didėja, sukurti eksportą skatinančią politiką

• Finansinis solidarumas pasidalinti kaštus tarp EB šalių ir centralizuoti finansavimą: Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas (EŽŪOGF – EAGGF) reiškė intervencinę politiką, vadovavimo, struktūrines reformas

14

b

slenkstinė kaina (Ps) – kaina tarp Pt ir Pi, t.y. minimali importo kaina su kintamais importo mokesčiais, ji neleidžia įvežti prekių kaina žemesne, nei slenkstinė

EB BŽŪP kainų mechanizmas

EB BŽŪP pasiekimai:

• sukurta bendra žemės ūkio sistema EB/ES• panaikinti bet kokie vidiniai apribojimai• žemės ūkis tapo save aprūpinančiu sektoriumi• žemės ūkis vystomas kalnuotose vietovėse• pasiektas aukštas technikos lygis,

produktyvumo didėjimas• akivaizdi pažanga, didėjant ūkiams,

produktyvumui

TAČIAU

17

ES BŽŪP reformų priežastys:

I. vidinės:• žemės ūkio ir maisto produktų perprodukcija; • kasmet didėjančios ES biudžeto išlaidos (pikas 70%) • neefektyvi ūkininkų vidaus parama;• socialinės gamtosaugos problemos;• rinkos santykių žemės ūkio sektoriuje iškraipymas

(parama – 45 cent. savininkui. 38 cent. pardavėjui).

II. išorinės - prekybos žemės ūkio ir maisto produktais liberalizavimas.

18

I Makšario reforma (1992 m. MacSharry):

atsisakoma netiesioginės paramos, palaikant dideles žemės ūkio produktų supirkimo kainas.mažinti žemės ūkio produktų gamybą,didinti jų konkurencingumą pasaulio rinkose.

reformos idėja – atlyginti žemdirbiams pajamų sumažėjimą (mokama pagal dirbamos žemės plotą):• nepriklausomai nuo to, ar patys apdirbo žemę;• tik už dirbamą žemę;• didesniems savininkams mokant neproporcingai daugiau.

19

10 tema. ES ekonomikos struktūra, žemės ūkio ir pramonės politika

0

S

A

B

Pt

Pw

D

Pi

Kaina

Kiekis

Senoji tikslinė kaina (Pt) (kainos lubos)

Naujos kainos lubos

Makšario reforma ir pokyčiai

• Nuostoliai kompensuojami tiesioginėmis išmokomis (su sąlyga)• BŽŪP kaštai nemažėjo (perteklius+išmokos)• Pieno ir cukraus sektoriai nebuvo reformuoti• ŽŪ produkcijos kiekis ėmė mažėti

20

II Naujoji BŽŪP reforma 2003

Esminė naujiena– suformuota bendroji išmokų schema (BIS), joje įtraukti:• reikalavimai laikytis aplinkos, maisto saugos, gyvūnų gerovės teisės aktų;• reikalavimai užtikrinti gerą ūkio agrarinę ir aplinkosaugos būklę.

BIS pagrindinis tikslas – skatinti kaimo plėtrą, mažinti išmokas dideliems ūkiams.

Pagrindiniai uždaviniai:• reformuoti atskirus sektorius;• laikytis kokybės politikos;• taikyti sektorių suderinamumo principą;• supaprastinti kaimo plėtros politiką;• laikytis finansinės drausmės.

Nuo 2004 įstojusioms šalims taikyta BIPS (bendroji išmokų už plotą schema)BIPS - Lietuvoje nuo 2004 m. taikoma vienkartinės tiesioginės išmokos už plotus schema. Tai paramos schema, pagal kurią tiesioginės išmokos mokamos už turimą žemės ūkio naudmenų plotą, nepriklausomai nuo gaminamos produkcijos pobūdžio. (daugiau info)

(ES pasižada panaikinti subsidijas iki 2013, 2006 susitarimas sustojo)

Bendros rinkos sukūrimas/plėtra ir ryškūs BŽŪP pokyčiai

žemės ūkio produktų kainas reguliuoja rinka, artėjama prie pasaulinių kainų laipsniškai eliminuojamas rinkos reguliavimas gerėja maisto sauga ir kokybė žemės ūkio daugiafunkciškumas (↑ paslaugos visuomenei: ilgalaikis šalies aprūpinimas maistu, kaimo vietovių gyvybingumo, gyventojų užimtumo ir stabilių pajamų užtikrinimas, gamtos išteklių, biologinės įvairovės, kultūrinio paveldo išsaugojimas, turtingo kultūrinio kraštovaizdžio palaikymas, maisto saugumo ir kokybės užtikrinimas ir pan.) gaminami atsinaujinantys energijos ištekliai (pagal biomasės potencialą, tenkantį vienam gyventojui, Europos Sąjungoje Lietuva užima II vietą, o pagal tinkamumą gaminti biodegalus – I vietą).

10 tema. ES ekonomikos struktūra, žemės ūkio ir pramonės politika

22

III BŽŪP modernizavimas (2008)

Fermerių daugėja 70 proc.!

Modifikuotos sritys: ES Energetinių kultūrų sektorius; GMO ir maisto sauga; Kova su suklastotomis paraiškomis subsidijoms už gamybą ; Reikalavimai aplinkosaugos, maisto saugos ir gyvūnų

gerovės standartams kaip sąlygą gauti subsidijas ; Kaimas ir jaunimas; Intervencinių kainų sumažinimas daugelyje sektorių; Energetinės kultūros; BŽŪP peržiūra ; Finansavimo skaidrumas; BŽŪP paprastinimas ir biurokratizmo mažinimas.

Europos bendroji žuvininkystės politika

BŽP pradėta 1983 m.

Politikos pagrindą sudaro:Prieinamumo susitarimai;Gamybos ir pajamų stabilumo

užtikrinimas;Kvotų susitarimai;Finansavimas ir infrastruktūros vystymas.

BŽŪP dabartis

BŽŪP kritika

• Trikdančios pasaulinį vystymąsi• Perprodukcija ir paskirstymas• Nenatūraliai aukštos kainos• Mažų ūkių problema• Nelygybė tarp šalių

(Prancūzija, Vokietija, Ispanija)• Aplinkos problema

BŽŪP ateities strategija

Nuo 2013 m. mažinnamas finansavimas ir skatinama:• parama ūkio daugiafunkciškumui;• didelės pridėtinės vertės produktų g-ba ;• energinių augalų auginimas ne maisto produktų g-bai;• ūkių stambinimas;• konkurencingumo didinimas.

Žalioji CAP

II Pramonė ir jos politika

28

Pramonės politikos (PP) chronologija

EAPB (anglies ir plieno bendrija);

1958 -1960 m. - Pramonės politikos nebuvo (intervencijos nebuvimas);

1967 m. įkurtas EK Direktoratas pramonei; 1970 m. - Pramonės politikos memorandumas (Colonna

Report): pramonės plėtra ir tehcnologijos, - nebuvo realizuotas dėl taikomų skirtingų metodologijų;

1972 m. Paryžiaus sutarties programa: bendra Bendrijos pramonės bazė, konkurenciją skatinanti bendra PP - pasikeitimai minimalūs;

1988 m. – Kopenhagos sutartis: skirta saugoti pramonės sektorius nuo užsienio konkurencijos ir skatinti pažangius pramonės technologijų sektorius, kuriuose dominavo JAV ir Japonijos įmonės.

29

1986 m. Suvestinis Europos Aktas: mokslas ir technologinis vystymasis, veiksmų programa SVV (mažiau nei 250 dirbančiųjų), siekiant didesnio kooperacijos ir bendradarbiavimo tarp EB įmonių;

1970 -1989 m. Europos įmonės įstatymas; Europos Ekonominių interesų grupė (EEIG –

bendradarbiavimas bendrose veiklose tokiose kaip mokslas, vystymasis, gamyba, pardavimai);

Mastrichto sutartis (BPP apibrėžimas), 1992 m. Bendrosios rinkos kūrimas:

1. Didinti ES pramonės konkurencingumą;2. Skatinti mokslo ir technologijų vystymą.

PP sukūrimas

Europos pramonės politika ES sutartyjeES 92 str. “Draudžiama bet kokia valstybės pagalba, bet kokia subsidijų

forma, kuri nepalankiai veikia konkurenciją ar prekybą tarp šalių narių”

Kas pasakyta ir kas nepasakyta?

Išimtys?

Tendencijos? nacionalinės subsidijos sudaro iki 1 proc. ES BVP (transporto sektoriui 30 proc., anglies kalnakasybai 16 proc., ŽŪ – 14 proc.)

Pramonės Politika (PP) Europoje - kas, kodėl ir kaip?

KAS? Prioritetinė atskirų pramonės šakų padėtis užtikrina: -užimtumą, -ekonominį augimą.

KODĖL? Vyriausybė veikia pramonės šakas: -dėl rinkoje esančių ribotumų, -siekiant užtikrinti konkurenciją.

KAIP? Pramonės politika ES: -reguliuojanti (naikinanti rinkos trūkumus), -skatinanti vystymąsi (keičianti pajamas).

32

Pramonės Politika (PP) įkūrimo priežastys, tikslai ir uždaviniai

Priežastis: rinkos jėgos negali išspręsti socialinių ir kitų problemų, - reikia laukti labai ilgai (dirbančiųjų rizika, nesiintegravimo kaštai, smukęs regionų potenciala/ neišnaudotas potencialas, technologijų buvimas ar nebuvimas., investicijų skatinimas ir patraukimas/nukreipimas);

Tikslas: Nustatyti ir skatinti augimą tose srityse, kurios yra specifiškai svarbios ekonomikai ir socialiniam vystymui, t.y. pramonės sritys, užtikrinančios naudą kitoms sritims, sektoriams ar individams ..

Uždaviniai:PP apima vyriausybės pastangas nukreipti išteklius į tas sritis , kurios yra svarbios ateities

ekonominiam augimui;• Paveikti dideles transnacionalines korporacijas, nukreipiant jų investicijas norima linkme;• Skatinti pramonės vystymąsi, siekiant didinti investicijas į mokslą ir naujoves;• Skatinti regioninį vystymąsi, kadangi pastebima išteklių orientacija į centrą.

Dabartiniai PP siekiai

Įsitraukti į daugelį kitų ES politikos sričių, susijusių su prekyba, vidaus rinka, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, užimtumu, aplinkosauga ir visuomenės sveikata.

ES pramonės politika siekiama: 1) spartinti pramonės prisitaikymą prie struktūrinių pokyčių; 2) skatinti palankios aplinkos, įmonių, ypač mažųjų ir vidutinių, iniciatyvai ir

plėtrai visoje Sąjungoje kūrimą;3) skatinti aplinkos, palankios įmonėms bendradarbiauti, kūrimą; 4) siekti geriau panaudoti inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros

politikos sukuriamą pramonės potencialą;5) Skatinti ES pramonės konkruencingumą.

BPP naudojamos priemonės

• Subsidijos;• Mokestinės lengvatos ir skatinimai;• Rinkos intervencijos;• R&D plėtros inciatyvos;• Konkurencingumo ir lyderystės skatinimas;• Įstatymai ir standartai.

35

BPP pasekmės

Pramonė, mokslas ir technologijos veikla efektyvi (seminarai, konferencijos, mokslas, analizė);Inicijuota Inovacijų programa (Socialinis fondas SF, Europos investicijų fondas EIF ir kt.) finansuoja Įmonių politiką: 1) kaip „rizikos kapitalo langas“ pradinėje veiklos stadijoje2) kaip garantijų sistema rizikingiems sprendimams, siekiant

padidinti paskolų galimybes ir mąstą3) kaip finansinė parama, kuriant naujus tarptautinius susijungimus

Egzistuoja finansinė pagalba orientuota į įmones (SVV), kuriančias darbo vietas.

Ar turime kuo džiaugtis?

BPP ateitis

_es ekonomika ir socialinė politika

dėst. Justinas Kisieliauskastiny.cc/mrjk