View
2
Download
0
Category
Preview:
Citation preview
PATVIRTINTA
Vilniaus r. Egliškių šv. Jono Bosko
vidurinės mokyklos direktoriaus
2014 m. rugpjūčio 25 d.
įsakymu Nr. V-59
2014–2015 MOKSLO METŲ PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO
UGDYMO PLANAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. 2014–2015 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo Mokyklos ugdymo
planas reglamentuoja mokyklos pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo planų rengimą, pradinio,
pagrindinio, vidurinio ugdymo programų, pradinio, pagrindinio, ugdymo individualizuotų
programų, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų jas pritaikius mokiniams, turintiems
specialiųjų ugdymosi poreikių ir neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą mokykloje.
Vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais, Mokyklos strateginiu planu ir kitais teisės aktais
sudarytas 2014–2015 mokslo metų Mokyklos ugdymo planas.
2. Mokyklos ugdymo plano tikslas:
2.1. formuoti ugdymo turinį ir organizuoti procesą taip, kad kiekvienas besimokantysis
pasiektų geresnių ugdymo(si) rezultatų ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir
dalykinių kompetencijų.
3. Mokyklos ugdymo plano uždaviniai:
3.1. nustatyti pamokų skaičių, skirtą pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoms
įgyvendinti;
3.2. numatyti gaires ugdymo procesui mokykloje įgyvendinti ir ugdymui pritaikyti pagal
mokinių mokymosi poreikius.
II. UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS
I. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ
4. Ugdymo proceso organizavimas:
4.1. 2014–2015 mokslo metai:
Klasės 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
Ugd. proceso
pradžia 2014-09-01
Trimestrų trukmė
1-asis 2014-09-01 – 11-28
2-asis 2014-12-01 – 2015- 02-
27
3-iasis 2015-03-02 – 06-05
(6-10 kl.) ir 05-29 (5 kl.)
Pusmečių trukmė
1-asis 2014- 09-01 –
2015-01-30
2-asis 2015-02-02 –
05-29
1-asis 2014-09-01 –
2015-01-30
2-asis 2015-02-02 –
06-05 (11 klasei) 05-
28 (12 klasei)
Rudens atostogos 10-27 – 10-31
Šv. Kalėdų
atostogos 12-22 – 01-02 12-22 – 01-02, 02-17-18
Šv. Velykų
atostogos 03-30 – 04-03 04-07-08
2
Papildomos
atostogos
(Mok. tarybos
2014-05-21 protok.
Nr. 5 )
2015-02 -17-23
2015-04 -07-13
Ugd. proceso pabaig. 05-29 06-05 05-28
Ugd. proceso truk.
sav. 32 35 34
Vasaros atostogos 06-01 – 08-31 06-08 – 08-31 05-29-08-31
5. Ugdymo procesas įgyvendinant pradinio ir vidurinio ugdymo programas bus skirstomas
pusmečiais, įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą – trimestrais. Pusmečių laikotarpius
nustatė mokyklos direktorius (pusmečių laikotarpiai patvirtinti mokyklos direktoriaus 2014-08-22
įsakymu Nr. V- 58), suderinęs su mokyklos taryba.
6. Mokykla dirbs penkias dienas per savaitę.
7. Suderinus su mokyklos taryba, 1-5 klasių mokiniams per mokslo metus paskirtos
papildomos 10 mokymosi dienų atostogos (po 5 mokymosi dienas 2 kartus per mokslo metus).
8. Ugdymo proceso organizavimo būdas- pamoka. Ugdymo(si) laikas: 1 - oje klasėje – 35
min., 2–12 - ose klasėse – 45 min.
9. Numatytos pertraukos, skirtos mokinių poilsiui: dvi – po 20 min. Kitų pertraukų trukmė-
po 10 min.
Eil.
Nr. Pamokos pradžia
Pamokos pabaiga Pertraukos trukmė
1 kl. 2-12 kl. 1 kl. 2-12 kl.
1 8.00 8.35 8.45 20 10
2 8.55 9.30 9.40 20 10
3 9.50 10.25 10.35 30 20
4 10.55 11.30 11.40 30 20
5 12.00 12.35 12.45 20 10
6 12.55 13.30 13.40 10
7 13.50 14.35 10
10. Jei oro temperatūra 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą galės nevykti 1-5 klasių
mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – 6–12 klasių mokiniai. Šios dienos
įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.
11. Iškilus situacijai, keliančiai pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus
ekstremalią situaciją, mokykla galės priimti sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo.
12. 10 ugdymo proceso dienų per mokslo metus skiriama religinei, kultūrinei, meninei,
pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, prevencinei veiklai. Šios dienos įskaičiuojamos į
ugdymosi dienų skaičių.
Eil.
Nr. Data Renginiai Klasė
Atsakingas
mokytojas
1. 2014-
09-05
Piligriminis žygis Kryžiaus keliu Vilniaus
Kalvarijoje 4-12 I. Pukenienė
2. 09 Piligriminė kelionė į Marijos šventovę 5-12 K. Glavdelienė
3. 09 Išvyka į VU Botanikos sodą 1-4 R. Beliavska
4. 10 Išvyka į Lietuvos lenkų dienraščio „Kurier
Wilenski“ redakciją 1-3
G. Sankovska
Bersekerska
5. 10 Išvyka į žaislų muziejų 1-3 H. Michalkevič
6. 11 Scena ir užkulisiai (teatras) 1-4 A. Ivancevič
7. 12 Advento rekolekcijos-1 d. 1-12 J. Mialdun
3
8. 03 Gavėnios rekolekcijos-2 d. 1-12 O. Katenel
9. 04-09 Piligriminė kelionė į šv. Faustinos namelį 4-12 K. Deinarovič
10. 05-13 Piligriminė kelionė dviračiais 5-12 R. Karneckaja
11. 05 Išvyka į Rumšiškes 1-12 M. Vitušinska
E. Zubriakova
12. 05 Išvyka į Taikomosios dailės muziejų 1-9,11 H. Michalkevič
13. 05 Karjeros planavimo ir verslumo diena 10-12 B. Jurgelevič
14. 06 Olimpiečių diena 1-4 E. Zubriakova
II. MOKYKLOS UGDYMO PLANO RENGIMAS FORMUOJANT IR ĮGYVENDINANT
MOKYKLOS UGDYMO TURINĮ
13. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas atrenkant ir pritaikant ugdymo turinį pagal
mokyklos tikslus, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius.
14. Mokyklos ugdymo planą parengė direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė. Į
Mokyklos ugdymo plano rengimą bendradarbiavimo pagrindais įtraukti mokytojai, mokiniai, tėvai.
15. Mokyklos ugdymo planas parengtas mokslo metams.
16. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas ir įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio ir
pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433, ir vidurinio ugdymo
bendrosiomis programomis patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011
m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269, Bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo
švietimo programas formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049
ir atsižvelgiantį mokyklai skirtas mokymo lėšas.
17. Mokykloje susitarta dėl:
17.1. mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo ypatumų;
17.2. dalykų mokymuisi skiriamų pamokų skaičiaus konkrečioje klasėje, užtikrinant
bendrosiose programose numatytus mokinių pasiekimus;
17.3. mokinio individualaus ugdymo plano sudarymo reikalavimų;
17.4. ugdymo turinio integravimo nuostatų; antrosios užsienio kalbos mokymo;
17.5. mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo būdų ir laikotarpių;
17.6. pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių pasiūlos ir rengimo;
17.7. laikinųjų (mobiliųjų) grupių sudarymo;
17.8. švietimo pagalbos teikimo;
17.9. sprendimų, numatomų mokinių pasiekimams gerinti, konsultacijų mokymosi pagalbai
teikti;
17.10. mokinio pasirinkto dalyko, dalyko kurso ar dalyko modulio, mokėjimo lygio keitimo
arba pasirinkto dalyko, dalyko kurso ar dalyko modulio atsisakymo ir naujo pasirinkimo;
17.11. socialinės veiklos organizavimo pagrindinio ugdymo programoje;
17.12. pažintinės ir kultūrinės veiklos organizavimo;
17.13. mokymosi sąlygų sudarymo mokiniams mokytis ne tik klasėje, bet ir įvairiose
aplinkose; mokymo ir mokymosi išteklių panaudojimo;
17.14. neformaliojo vaikų švietimo veiklos organizavimo: pasiūlos, pasirinkimų ir
organizavimo būdų. Minimalaus grupės dydžio neformaliojo vaikų švietimo veikloms organizuoti;
17.15. ugdymo karjerai, sveikatos ugdymo organizavimo;
17.16. reikalavimų mokinių elgesiui;
17.17. pamokų, skiriamų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, naudojimo;
17.18. bendradarbiavimo su mokinių tėvais (globėjais) tikslų ir būdų;
17.19. bendradarbiavimo su įstaigomis, įmonėmis ar asociacijomis tikslų ir būdų;
4
18. Atsiradus Mokyklos ugdymo planuose nenumatytiems atvejams, mokykla
ugdymo proceso metu koreguos mokyklos ugdymo plano įgyvendinimą arba mokinio individualų
ugdymo planą priklausomai nuo mokymo lėšų, išlaikydama minimalų pamokų skaičių dalykų
bendrosioms programoms įgyvendinti.
19. Mokyklos ugdymo plano projektas 2014 birželio 10 d. suderintas su Mokyklos taryba.
20. Mokyklos ugdymo planą mokyklos direktorius patvirtino 2014 m. rugpjūčio 25 d.
įsakymu Nr. 59.
III. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS
21. Kiekvienas mokinys, kuris mokysis pagal vidurinio ugdymo programą, parengė
individualų ugdymo planą, suderintą su mokyklos galimybėmis. Mokinio individualaus ugdymo
plano formą mokiniui pasiūlė mokykla.
22. Mokinio individualus ugdymo planas sudarytas ir įgyvendinamas bendradarbiaujant
mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) ir mokyklos vadovui, švietimo
pagalbos specialistams.
IV. MOKYKLOS MOKYMOSI APLINKA
23. Mokyklos mokymosi aplinka – tai mokyklos aplinka, kurioje įgyvendinamas mokyklos
ugdymo turinys.
24. Mokyklos vadovas ir visa bendruomenė atsako už atviros, ramios, kūrybingos mokinių ir
mokytojų mokymuisi palankios kultūros kūrimą ir palaikymą mokykloje.
V. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS
25. Siekiant sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingai mokytis, mokykla siūlo:
25.1. dalykų kursus;
25.2. pasirenkamuosius dalykus;
25.3. modulius;
25.4. individualiąsias, grupines konsultacijas;
25.5. mokinių projektinę veiklą vykdyti.
26. Mokykla 2013-2014 m. m. analizavo, kaip ugdymo procese buvo įgyvendinamas
diferencijavimas, kaip mokiniams sekiesi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų
pasiekimų. Ugdymo diferencijavimas pritaikant mokinių skirtybėms ugdymo tikslus, uždavinius,
mokymo ir mokymosi turinį, metodus, mokymo(si) priemones, mokymo aplinką ir vertinimą.
Diferencijuotas ugdymas taikomas kiekvienoje pamokoje parenkant mokymo(si) metodus,
mokymo(si) priemones, užduotis, bei kitas veiklas. Diferencijuotos užduotys skiriamos
individualiai mokiniui, mokinių grupei.
27. Klasė dalijama į grupes :
27.1. pagrindinio ugdymo programoms įgyvendinti klasė į grupes dalijama šiems dalykams
mokyti: 5 kl. lietuvių ir anglų kalboms, informacinėms technologijoms, nes klasėje mokosi 25
mokiniai, 6 kl. lietuvių ir anglų kalboms, informacinėms technologijoms, nes klasėje mokosi 21
mokinys, o vidurinio ugdymo programai įgyvendinti sudaromos dalykų mobilios grupės;
27.2. mokiniams siūloma įvairių dalykų modulių: dalyko žinioms ir gebėjimams pagilinti,
naujam dalyko turiniui išmokti ir kt.
28. Valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti, kurios prisideda prie
nuoseklaus kompetencijų – žinių ir gebėjimų, nuostatų ugdymo paskirtos konsultacijoms:
5
28.1.1-4 klasėse - lenkų kalba – 1 valanda, lietuvių kalba – 1 valanda, matematika
– 1 valanda;
28.2. 5-8 klasėse - lenkų kalba – 3 valandos, lietuvių kalba – 2 valandos, matematika – 1
valanda, anglų kalba – 1 valanda;
28.3. 9-10 klasėse - lietuvių kalba – 2 valandos, matematika – 1 valanda.
29. Siūlomi šių dalykų bendrasis ir išplėstinis kursai: lietuvių kalbos, užsienio kalbų (anglų,
rusų), istorijos, geografijos, matematikos, fizikos, biologijos, chemijos, menų, technologijų, kūno
kultūros; gali rinktis atskiras sporto šakas (lengvąją atletiką, krepšinį, tinklinį, lauko tenisą),
pasirenkamuosius dalykus bei pasirinkti dalykų modulius;
29.1. siūlomi ir realizuojami pasirenkamieji dalykai: rusų kalba, informacinės technologijos,
ekonomika, taikomasis menas, amatai ir dizainas, choreografija, visuotinė literatūra, kalbos kultūra,
sveika gyvensena, braižyba, meninė raiška, žurnalistikos pagrindai, etninė kultūra, profesinės
karjeros planavimas;
29.2. priemonės ugdymo turiniui individualizuoti ir diferencijuoti numatomos atsižvelgus į
mokinių pasiekimus ir pažangą, specialiuosius poreikius.
30. Mokykla analizuos, kaip ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas, kaip
mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų pasiekimų, ir priims
sprendimus dėl tolesnio ugdymo diferencijavimo. Priimant sprendimus atsižvelgiama į mokinio
mokymosi motyvaciją ir ugdymo turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus
mokymosi tikslus.
VI. MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS
31. Mokykloje už mokymosi pagalbos organizavimą atsakinga socialinė pedagogė.
31.1. mokymosi pagalbą mokiniui pirmiausia teikia jį mokantis mokytojas, pritaikydamas
tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas ir kt.;
31.2. mokiniui suteikiama mokymosi pagalbą pastebėjus, kad jam nesiseka pasiekti
bendrosiose programose numatytų konkretaus dalyko pasiekimų, po nepatenkinamo kontrolinio
darbo įvertinimo, po ligos ir pan.;
31.3. mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklausys nuo jos poreikio
mokiniui.
32. Mokymosi pagalba teikia dvi mokytojo padėjėjos mokymo ir mokymosi proceso metu.
VII. MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ) BENDRADARBIAVIMAS
33. mokinių tėvų ( globėjų) ir mokyklos bendradarbiavimo formos:
33.1. grupinė: (klasės tėvų (globėjų, rūpintojų) aktyvi veikla, tėvų įtraukimas į ugdymo
procesą);
33.2. individuali: (tėvų (globėjų, rūpintojų) kvietimas į mokyklą, pokalbiai telefonu,
elektroninių laiškų rašymas);
33.3. kolektyvinė: (tėvų (globėjų, rūpintojų), vadovų, mokytojų ir mokinių dalyvavimas
renginiuose;
33.4. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) nuolat informuojami apie mokykloje organizuojamą
ugdymo procesą, mokymosi pasiekimus, mokymo(si) pagalbos teikimą.
VIII. DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS
34. Sprendimą dėl dalykų intensyvinimo; besimokantiesiems pagal pagrindinio ugdymo
programą; priėmė mokykla, derindama mokyklos ir mokinių mokymosi poreikius; intensyvinant
dalyko mokymą išlaikytas bendras pamokų, skirtų dalykui per dvejus metus, skaičius.
35. Dalykų mokymo intensyvinimo organizavimas:
6
35.1. per mokslo metus 9-je klasėje žmogaus saugos dalykui mokytis paskirtas
intensyvesnis laikotarpis- pirmas pusmetis, technologijų dalykui – antras pusmetis;
35.2. mokyklos nustatytas pamokų skaičius mokiniui per savaitę neviršytas.
IX. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS
36. Mokykla integruos kai kurias kelių dalykų temas, integruojamųjų programų ir dalykų
ugdymo turinį.
37. Integruotoje pamokoje bus siekiama dalykų bendrosiose programose numatytų rezultatų.
38. Mokykla analizuos, kaip ugdymo procese įgyvendinamas ugdymo turinio integravimas,
kaip mokiniams sekasi siekti dalykų bendrosiose programose numatytų rezultatų, ir priims
sprendimus dėl tolesnio turinio integravimo tikslingumo.
39. Bendrųjų kompetencijų, gyvenimo įgūdžių ir profesinio rengimo ugdymo programos
integruojamos į dalykų mokymą.
40 Alkoholio, tabako ir kitų, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programą,
patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr.
ISAK-494 (Žin., 2006, Nr. 33-1197), integruojamos į gamtos ir žmogaus dalyką, biologiją, klasės
valandėles.
41. Integruotų pamokų apskaitai užtikrinti (kai pamokoje dirbs du mokytojai) integruojamų
dalykų pamokų turinį dienyne mokytojai įrašys tų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose.
X. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS
42. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra mokyklos ugdymo turinio dalis ir derės su
keliamais ugdymo tikslais ir ugdymo proceso organizavimu. Vertinant mokinių pažangą ir
pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasi Bendrosiomis programomis, Mokinių pažangos ir
pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004
m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150). Planuojant mokinių,
pradedančių mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, pažangos ir pasiekimų vertinimą
atsižvelgiama į pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo apraše
pateiktą informaciją.
43. Mokytojas, planuodamas 1-os klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, susipažins su
priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis – išvada apie vaiko pasiekimus
(jei mokinys lankė priešmokyklinę grupę).
44. Vertinant 1-4 klasių mokinių pasiekimus ir pažangą taikomas formuojamasis, diagnostinis,
apibendrinamasis vertinimas:
44.1. formuojamąjį vertinimą mokytojas vykdo nuolat ugdymo proceso metu, teikiant
mokiniui informaciją (dažniausiai žodžiu, o prireikus ir raštu, t. y. parašant komentarą) apie jo
mokymosi eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes;
44.2. diagnostinį vertinimą pagal iš anksto aptartus su mokiniais vertinimo kriterijus
mokytojas atlieka ugdymo(si) etapo (temos) pradžioje ir pabaigoje, siekiant diagnozuoti esamą
padėtį: nustatyti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, numatyti tolesnio mokymosi galimybes;
44.2.1. atsižvelgiant į tai, ką norima įvertinti (vertinimo tikslą), bus taikomi įvairūs
diagnostinio vertinimo metodai: praktinės, kūrybinės užduotys, kontroliniai, projektiniai darbai,
testai. Per dieną nebus atliekamas daugiau nei vienas diagnostinis darbas;
44.2.2. informacija apie mokymosi rezultatus (kontrolinių, testų ir kitų užduočių atlikimo)
mokiniams ir tėvams (globėjams) bus teikiama trumpais komentarais;
44.2.3. mokytojas renkasi vertinimo informacijos kaupimo būdus ir formas: vertinimo
aplanką, vertinimo aprašą, pasiekimų knygelę;
44.3. apibendrinamąjį vertinimą mokytojai atliks ugdymo laikotarpio ir pradinio ugdymo
programos pabaigoje. Pusmečio mokinių pasiekimai apibendrinami vertinant mokinio per
7
mokykloje nustatytą ugdymo laikotarpį padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje
aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius ir įrašomi:
44.3.1. pradinio ugdymo dienyne, išleistame vadovaujantis Pradinio ugdymo dienyno forma,
patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr.
ISAK-3328 (Žin., 2008, Nr. 146-5879);
44.3.1.1. Mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas
ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis).
Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;
44.3.1.2. tikybos ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamoje dienyno skiltyje, nurodoma
padaryta arba nepadaryta pažanga: „p. p“ arba „n. p“;
Pradinių klasių mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami.
45. Pusmečio mokinių pažanga fiksuojama Pradinio ugdymo dienyne, patvirtintame Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. ISAK-3328;
46. 1 - 4 klasėse mokinių pasiekimai fiksuojami atitinkamose Dienyno skiltyse įrašant
mokinio pasiektą mokymosi lygį (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis) pagal pasiekimų
požymius, aprašytus Bendrojoje programoje.
47. Baigus pradinio ugdymo programą, klasės mokytojas, taikydamas apibendrinamąjį
vertinimą, rengia mokinio pasiekimų aprašą.
48. Mokykla, siekdama padėti kiekvienam mokiniui pagal išgales pasiekti aukštesnių
ugdymo(si) rezultatų:
48.1. užtikrins mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo būdų ir formų dermę mokykloje
(ypač mokytojams, dirbantiems toje pačioje klasėje), vertinimo metu sukauptos informacijos
sklaidą;
48.2. kartu su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) aptars mokinių daromą pažangą,
mokymosi pasiekimus ir numatytus būdus gerinti mokinio ugdymo(si) pasiekimus, prireikus
koreguos mokinio individualų ugdymo planą;
48.3. apie mokymosi sėkmę mokinių tėvai žodžiu ir raštu informuojami nustatyta tvarka:
48.3.1. per mokslo metus vedami 2-3 tėvų susirinkimai klasėse, kurių metu klasių auklėtojai ir
dalykų mokytojai supažindina tėvus, globėjus su mokinių pasiekimais;
48.3.2. mokytojai kaupia kontrolinius darbus (aplankuose, sąsiuviniuose ar kt.);
48.3.3. prireikus, tėvams žodžiu pateikiama informacija apie vaikų mokymąsi;
48.3.4. dalykų mokytojai informuoja mokyklos administraciją apie mokymosi sunkumų
turinčių mokinių pasiekimus;
48.3.5. mokiniai pamokų metu privalo turėti pažymių knygeles, kuriose fiksuojami pasiekimų
įvertinimai;
48.4. kontrolinių darbų, testų ar kitos formos atsiskaitymo darbų vertinimas:
48.4.1. darbai privalo būti ištaisyti ne vėliau kaip per savaitę,
48.4.2. gimtosios kalbos, lietuvių kalbos rašomieji darbai ištaisomi per dvi savaites;
48.4.3. kiekvienas mokinys privalo atsiskaityti už to dalyko temą parašydamas kontrolinį
darbą;
48.4.4. mokiniui, kuris nerašė kontrolinio darbo dėl pateisinamos priežasties, suteikiama teisė
atsiskaityti už neparašytą kontrolinį darbą per 2 savaites. Jei darbo nerašė dėl ligos (yra gydytojo
pažyma) – per mėnesį;
48.4.5. jei mokinys nerašė darbo dėl nepateisinamos priežasties, mokytojas turi teisę įrašyti
jam nepatenkinamą pažymį neleisdamas atsiskaityti;
48.4.6. mokiniui paliekama teisė atsiskaityti už nepatenkinamai įvertintą kontrolinį darbą, jei
jis to nori. Mokinys kartu su dalyko mokytoju aptaria atsiskaitymo terminą;
48.5. jeigu per trimestrą, pusmetį mokinys praleidžia 50% pamokų, baigiantis trimestrui,
pusmečiui, jam suteikiama galimybė išlaikyti įskaitą ir atsiskaityti už praleistas temas. Jei
neatsiskaito – jis neatestuojamas;
8
48.6. mokiniui, neatestuotam I trimestrą, pusmetį, reikia savarankiškai atsiskaityti per II
trimestrą, pusmetį už I trimestro, pusmečio programą. Mokinių darbus saugo dalyko mokytojas,
pasibaigus II pusmečiui juos pristato kuruojančiam vadovui;
48.7. mokiniui, turinčiam nepatenkinamą antrojo pusmečio mokomojo dalyko įvertinimą (arba
neatestuotam), negali būti išvestas patenkinamas to dalyko metinis pažymys;
48.8. vedant trimestro, pusmečio pažymius, skaičiuojamas aritmetinis vidurkis ir laikomasi
apvalinimo taisyklių. Vedant metinius pažymius, skaičiuojamas trijų trimestrų, abiejų pusmečių
aritmetinis vidurkis. Apvalinama mokinio naudai;
48.9. 5-12 klasių mokiniams vedami signalinio pusmečio pažymiai (toliau SPP):
48.9.1. klasės auklėtojai SPP įrašo į pasiekimų knygeles, pasirašytinai informuoja tėvus;
48.9.2. dalykų mokytojai analizuoja SPP, rezultatus panaudoja ugdymo turinio įgyvendinimo
planų korekcijai;
48.10. vertinant mokinių žinias po papildomų darbų taikomas įskaitos principas. Mokinių
atsiskaitymų darbai kaupiami ir saugomi 1 metus. Papildomų darbų turinį nustato dalyko
mokytojas. Atsiskaitymo užduotis, suderinusi su dalyko mokytoju, paruošia ir įskaitą vykdo
direktoriaus įsakymu sudaryta mokytojų grupė;
48.11. numato būdus ir galimybes mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu
peržiūrėti gautus pasiekimų įvertinimus.
49. Mokytojas planuodamas 1-os klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, susipažins su
priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis – išvada apie vaiko pasiekimus
(jei mokinys lankė priešmokyklinę grupę).
50. Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, pažanga ir
pasiekimai vertinami pagal Bendrosiose programose aprašytus pasiekimus taikant 10 balų vertinimo
sistemą.
50.1. 2014 m. gegužės 21 d. Mokyklos tarybos posėdžio protokolo Nr. 5 sprendimu:
50.1.1. pasirenkamųjų dalykų, tikybos, žmogaus saugos, žinios ir gebėjimai vertinami įrašu
„įskaityta“ arba „neįskaityta“;
50.1.2. menų ir technologijų dalykų mokymosi pasiekimai vertinami pažymiais;
51. Dalykų mokymosi pasiekimai trimestro, pusmečio pabaigoje įvertinami pažymiu ar įrašu
„įskaityta“ arba „neįskaityta“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo
rekomendaciją ir mokyklos vadovo įsakymą, įrašas „neatestuota“, – jeigu mokinio pasiekimai nėra
įvertinti.
51.1. „įskaityta“ rašoma, jei mokinys praleidžia mažiau nei pusę visų pamokų ir atlieka visas
mokytojo nurodytas užduotis ( rašto darbus, atsiskaitymus ir kt.)
52. Mokinių, kurie mokosi dalykų modulių, pasiekimai bus vertinami pažymiu, jie įskaitomi į
atitinkamo dalyko programos pasiekimų įvertinimą.
53. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros
pratybose bus vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“.
XI. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS
54. Mokyklos socialinė pedagogė organizuos veiklą, susijusią su mokinių mokymosi krūvių
reguliavimu:
54.1. organizuos ir vykdys mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų
stebėseną ir kontrolę;
54.2. organizuos mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi krūvio
optimizavimo klausimus;
54.3. užtikrins, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis
darbas. Apie kontrolinį darbą mokiniai bus informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę.
55. Per dieną nebus daugiau kaip 7 pamokos.
9
56. Mokinio, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, pamokų tvarkaraštyje nebus
daugiau kaip trys vienos pamokos trukmės laisvi laiko tarpai tarp pamokų per savaitę, o
besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį – daugiau kaip vienos pamokos
trukmės laiko tarpas per savaitę. Mokiniai laisvą laiką išnaudos savišvietai.
XII. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE
57. Mokykla mokslo metų pabaigoje įvertino ateinančiųjų mokslo metų mokinių neformaliojo
švietimo poreikius ir atsižvelgusi į juos pasiūlė neformaliojo švietimo programas.
58. Neformaliojo švietimo grupės mokinių skaičių mokykla nustatė pagal turimų mokymo
lėšų dydį- minimalus mokinių skaičius 10.
59. Neformaliojo vaikų švietimo valandų paskirstymas:
Eil.
Nr. Programos pavadinimas
Klasė
Vadovas 1-4 5-8 9-10 11-12
1 Mažųjų artistų studija G. Sankovska -
Bersekerska 1
2 Teatro studija ,,Perlas“ Joanna Mialdun 1 1
3 Rusų kalbos studija Tatjana Oskirko 1 2
4 Linksmasis fortepijonas Andžej Pileckij 1
5 Šokių studija Teresa Božerodskaja 1 1
6 Mokyklos metraštis Alicja Dacevič 1
7 Tinklinio būrelis Tadeuš Lembovič 2 1 1
8 Drąsūs, stiprūs, vikrūs Tadeuš Lembovič 1
9 Jaunieji žurnalistai Inesa Mozyro 1
10 Senovės paslaptys Danuta Zavalska 1
11 Jaunieji deklamatoriai Inesa Mozyro 1
12 Muzikinis ansamblis Alicja Dacevič 1 1
13 Papuoškime pasaulį Marina Vitušinska 1
Iš viso: 7 6 4 4
XIII. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE
60. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu visų dalykų mokymas vykdomas lenkų kalba,
išskyrus lietuvių kalbos programą.
61 Lietuvių kalbos mokoma pagal lietuvių kalbos ir literatūros programą.
XIV. LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS
62. Įgyvendinant vidurinio ugdymo programas laikinosios (mobiliosios) grupės sudaromos iš
7 mokinių, užsienio kalboms mokymo tęstinumui užtikrinti – iš 5 mokinių. Nesant galimybių
sudaryti laikinosios (mobiliosios) grupės, mokiniai mokysis savarankiškai švietimo ir mokslo
ministro nustatyta tvarka;
62.1 mobiliosios grupės sudaromos iš tos pačios klasės mokinių, pasirinkusių tą patį dalyko
programos kursą, tą pačią pasirenkamojo dalyko ar dalyko modulio programą.
.
XV. PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS
63. Pradinio ugdymo programa įgyvendinama pagal Bendrąją programą.
64. Dorinio ugdymo organizavimas:
10
64.1. tėvai (globėjai) parinko tikybą.
65. Užsienio kalbos mokymo organizavimas:
65.1. užsienio (anglų kalbos), tėvai (globėjai) parinko mokiniui iš mokyklos siūlomų užsienio
kalbų mokoma antraisiais– ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais;
65.2. užsienio kalbai mokyti visose 2– 4 klasėse skiriama po 2 pamokas per savaitę.
66. Kūno kultūros ugdymo organizavimas:
66.1. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės organizuojamos taip:
66.1.1. mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems
skiriami pagal gydytojo rekomendacijas.
67. Į Bendrosios programos ugdymo dalykų turinį integruojama:
67.1. švietimo ir mokslo ministro patvirtintų Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių
ugdymo, Mokinių mokėjimo mokytis, komunikavimo, darnaus vystymosi, kultūrinio sąmoningumo,
sveikatos ir gyvenimo įgūdžių integruojamųjų programų pagrindai;
67.2. prevencinės programos.
68. dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę pradinio ugdymo programai
įgyvendinti;
Dalykai klasės
1 2 3 4A 4 B
Tikyba 1 1 1 1 1
Gimtoji kalba (lenkų) 7 7 7 7 7
Lietuvių kalba (valstybinė) 3 4 5 4 4
Užsienio kalba (anglų) 2 2 2 2
Matematika 4 4 4 5 5
Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 2
Dailė ir technologijos 2 2 2 1 1
Muzika 2 2 2 2 2
Kūno kultūra 3 2 2 3 3
Mokinio privalomų pamokų
skaičius
24 26 27 27 27
Valandos, skiriamos mokinių
ugdymo(si) poreikiams
tenkinti
Konsultacijos
Lenkų kalba
Lietuvių kalba
Matematika
0,5
1
0,5
0,5
0.5
Neformalusis švietimas 7
69. Pamokos trukmė 1 klasėje - 35 minutės, 2- 4 klasėse - 45 minutės.
XVI. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS
I. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS
70. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovausis Pagrindinio ugdymo
bendrosiomis programomis, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programa (išskyrus aukštojo
mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Pagrindinio ugdymo
programos aprašu, tvirtinamu švietimo ir mokslo ministro.
71. Mokykla nustatė ir paskyrė vieno mėnesio adaptacinį laikotarpį pradedantiesiems mokytis
pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją ir antrąją dalis ir naujai atvykusiems mokiniams.
11
Siekiant mokiniams padėti sėkmingai adaptuotis į šią veiklą įtraukti klasės vadovai ir mokyklos
švietimo pagalbos specialistai. Per adaptacinį laikotarpį mokinių pažangos ir pasiekimų pažymiais
nevertins.
72. Socialinė veikla pagrindiniame ugdyme yra privaloma ugdymo proceso dalis ir vykdoma
pagal Socialinės veiklos organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą mokyklos direktoriaus 2008-08-29
įsakymu Nr. V- 270 (2011-08-31 įsakymu Nr. V- 223 redakcija) (Priedas 6). Jai paskirta per mokslo
metus ne mažiau kaip 5 pamokų trukmės veikla, kuri bus vykdoma ugdymo proceso, skirto
kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei veiklai, metu. Socialinė
veikla siejama su pilietiškumo ugdymu, mokyklos bendruomenės tradicijomis, savanorystės veikla,
vykdomais projektais, kultūrinėmis ir socializacijos programomis. Socialinė veikla mokykloje
vykdoma:
Klasė Veikla Atsakingi
5 Tvarko ir prižiūri kabinetą, patalpas, augina gėles.
Akcija „Baltasis badas – pagalba žvėreliams“ Klasės vadovė
6 Tvarko ir prižiūri kabinetą, patalpas, augina gėles.
Tvarko mokyklos aplinką (gėlyną). Klasės vadovė
7 Tvarko ir prižiūri kabinetą, patalpas, augina gėles.
Tvarko ir nuolat prižiūri mokyklos koplytėlę. Klasės vadovė
8 Tvarko ir prižiūri kabinetą, patalpas, augina gėles.
Akcija “Knyga” (knygų, vadovėlių tvarkymas).
Klasės vadovė
Bibliotekos darbuotoja
9 Tvarko ir nuolat prižiūri atmintinas vietas.
Tvarko ir prižiūri kabinetą, patalpas, augina gėles.
Pilietinio ugdymo mokytoja
Klasės vadovė
10
Kalėdinė gerumo akcija.
Tvarko ir prižiūri mokyklos aplinką, kabinetą, patalpas,
augina gėles.
Klasės vadovė
II. UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS
73. Mokykloje bus rūpinama lenkų kalbos ugdymu per visų dalykų pamokas:
73.1. apsvarstyti ir priimti bendruosius kalbos ugdymo reikalavimus mokykloje;
73.2. mokomąsias užduotis panaudoti kalbai ir mąstymui ugdyti, kreipiant mokinių dėmesį į
kalbos nuoseklumą, logiškumą, planingumą;
73.3. skatinti mokinius savarankiškai, rišliai ir taisyklingai reikšti mintis žodžiu ir raštu per
visų dalykų pamokas;
73.4. vertinant mokinio pasiekimus teikti grįžtamąją informaciją ir apie kalbos mokėjimą,
nurodyti privalumus ir taisytinus bei tobulintinus dalykus;
73.5. ugdyti kalbinę atsakomybę, kalbinę raišką, suvokiant tai kaip vieną iš prisistatymo
viešoje erdvėje įvaizdžio elementų ir sklandžios komunikacijos pagrindą.
74. Dorinis ugdymas- mokiniai ar jų tėvai (globėjai, rūpintojai) parinko tikybą dvejiems
metams.
75. Užsienio kalbos.
76. Ankstyvosios užsienio (anglų) kalbos toliau mokomasi kaip pirmosios užsienio kalbos 5
klasėje.
77. Pirmosios užsienio (anglų) kalbos bendroji programa 5–6 klasėse orientuota į A2, o 7–10
klasėse – į B1 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis.
77.1. užsienio kalbą mokyti pagal kalbos mokėjimo lygį, kurį nustatyta, naudojantis Europos
kalbų aplanku kalbų mokėjimo lygio nustatymo testais. Užsienio kalbos siekiamas mokymosi lygis
nurodomas dienyne.
77.2. 10 klasėje organizuoti užsienio kalbų pasiekimų patikrinimą naudojantis centralizuotai
parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą
„KELTAS“) kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis.
12
78. Informacinės technologijos
78.1. 9–10 klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir programavimo
pradmenų modulis.
78.2. 7-oje klasėje paskirtos 35 dalyko pamokos.
79. Socialiniai mokslai.
79.1. laisvės kovų istorijai mokyti paskirta 18 pamokų, integruojant temas į istorijos, lietuvių
kalbos ir pilietiškumo pagrindų pamokas.
80. Menai.
80.1. meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dailės ir muzikos dalykai.
81. Technologijos:
81.1. mokinius, besimokančius pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, pradedama
mokyti technologijų dalyko pagal privalomą 17 valandų integruoto technologijų kurso programą, po
kurios mokiniai pasirinko technologijų programą „Gaminių dizainas ir technologijos“.
82. Kūno kultūra:
83.1. Kūno kultūrai paskirta po 2 valandas per savaitę, sudarytos sąlygos visiems mokiniams
papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas per neformaliojo švietimo
veiklą mokykloje ir kitose neformaliojo vaikų švietimo įstaigose;
83.2. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai pasirinko fizinio aktyvumo
formą;
83.3. mokiniai dalyvaus pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems bus
skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą;
83.3.1. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai
skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių
skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko
alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo
rekomendacijas;
83.3.2. mokykla mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai
dėl ligos, siūlo kitą veiklą: darbą kompiuterių klasėje, bibliotekoje, konsultacijas.
84. Žmogaus sauga.
84.1. Žmogaus saugos ugdymas organizuojamas vadovaujantis Žmogaus saugos ugdymo
bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18
d. įsakymu Nr. V-1159 (Žin., 2012, Nr. 89-4668).
85. Sveikatos ugdymas. Mokykla, organizuodama sveikatos ugdymą, vadovaujasi Sveikatos
ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m.
rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 (Žin., 2012, Nr. 105-5347). Sveikatos ugdymo bendroji
programa integruota į gamtos mokslų ugdymo turinį.
86. Ugdymas karjerai. Mokykla, organizuodama ugdymą karjerai, vadovaujasi Profesinio
orientavimo vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-
1090/A1-314 (Žin., 2012, Nr. 82-4284). Ugdymo karjerai programa integruota į visų dalykų
programas.
87. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programą,
patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr.
ISAK-494 (Žin., 2006, Nr. 33-1197), integruota į gamtos mokslų ugdymo turinį.
88. Pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti pamokų skaičius per dvejus metus grupine
mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu:
Klasė
Ugdymo
sritys/
Dalykai
5 6 7 8
Pagr. ugd.
prog. I-oje
dalyje
9 10
Pagr.
ugd.
programo
je
Dorinis ugdymas
Tikyba 1 1 67 1 1 70 137 (4) 1 1 70 207 (6)
13 Kalbos
Lenkų kalba (gimtoji) 5 5 335 5 5 350 685 (20) 4 4 280 965 (28)
Lietuvių kalba (valstybinė) 5* 5* 335 5 5 350 685 (20) 4 5 315 1000 (29)
Anglų kalba (užsienio)(1) 3* 3* 201 3 3 210 411 (12) 3 3 210 621 (18)
Matematika ir
informacinės technologijos
Matematika 4 4 268 4 4 280 548 (16) 3 4 245 793 (23)
Informacinės technologijos 1* 1* 67 0 1 35 102 (3) 1 1 70 172 (5)
Gamtamokslinis ugdymas
Gamta ir žmogus 2 2 134 - - - - 134(4)
Biologija - - - 2 1 105 105 (3) 2 1 105 210 (6)
Chemija - - - 0 2 70 70 (2) 2 2 140 210 ( 6)
Fizika - - - 1 2 105 105 (3) 2 2 140 245 (7)
Socialinis ugdymas
Istorija 2 2 134 2 2 140 274 (8) 2 2 140 414 (12)
Pilietiškumo pagrindai - - - - - - 1 1 70 70 (2)
Geografija 0 2 70 2 2 140 210 (6) 2 1 105 315 (9)
Ekonomika ir verslumas - - - - - 0 1 35 35 (1)
Meninis ugdymas
Dailė 1 1 67 1 1 70 137 (4) 1 1 70 207 (6)
Muzika 1 1 67 1 1 70 137 (4) 1 1 70 207 (6)
Technologijos, kūno
kultūra, žmogaus sauga
Technologijos 2 2 134 2 1 105 239 (7) 1,5 1 88/87 326 (9,5)
Kūno kultūra 2 2 134 2 2 140 274 (8) 2 2 140 414(12; )
Žmogaus sauga 0 1 35 1 - 35 70 (2) 0,5 - 17 84 / 87
(2,5)
Pasirenkamieji dalykai
Min. pam. sk. mok. per
savaitę 29 32 32 33 126 33 33 66 192
Pažintinė ir kultūrinė
veikla
Pažintinei ir kultūrinei veiklai per vienerius mokslo metus paskirta nuo 30 iki 60 pamokų
klasei
5-8 klasėse 9-10 klasėse
Pamokos mokinio ugdymo
poreikiams tenkinti 7
3
10
Konsultacijos 7 3 10
Lietuvių kalba 1 1 1 1
Lenkų k. 3
Matematika 1 1
Anglų kalba 1
Neformalusis švietimas
(val. skaičius) 6 4 10
XVII. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS
I. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS
89. Vidurinio ugdymo programa įgyvendinama vadovaujantis Vidurinio ugdymo
bendrosiomis programomis. Ugdymas organizuojamas vadovaujantis Vidurinio ugdymo programos
aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d.
įsakymu Nr. ISAK-1387 (Žin., 2006, Nr.76-2930; 2011, Nr. 97-4599), Mokymosi pagal formaliojo
švietimo programas formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.
14
90. Mokykla mokiniui, besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą, sudarė
sąlygas įgyvendinti individualų ugdymo planą ir siekia, kad jis pagilintų ir praplėstų žinias,
gebėjimus bei kompetencijas pasirinktose srityse, pasirengtų laikyti brandos egzaminus ir tęstų
tolesnį mokymąsi.
91. Mokykla, formuodama ir įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį pagal Vidurinio
ugdymo bendrąsias programas:
91.1. pasiūlė mokiniams rinktis jų polinkius ir interesus atitinkančius pasirenkamuosius
dalykus: rusų kalbą, teologiją, ekonomiką, dalykų modulius: lietuvių k. „Kalbos vartojimo, rašybos
ir skyrybos įtvirtinimas“, istorija „Šaltinis - istorijos mokymo būdas“, fizika ,,Fizikos reiškinių
nagrinėjimas ir uždavinių sprendimas“, informacinės technologijos ,,Programavimas“;
91.2. į vidurinio ugdymo tikybos, lenkų kalbos, kūno kultūros dalykų turinį integruos
Žmogaus saugos ugdymo bendrąją programą;
91.3. organizuodama ugdymą karjerai, vadovausis Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos
aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-1090/A1-314 (Žin., 2012,
Nr. 82-4284). Ugdymo karjerai programa integruota į visų dalykų programas.
91.4. sudarė sąlygas dalyko programos kursų keitimui:
91.4.1. atsiskaitęs (išlaikęs įskaitą) iš dalyko programos ar kurso, ar dalyko programos kursų
skirtumo, kito dalyko programą ar programos kursą mokinys gali rinktis mokslo metų pradžioje
( iki rugsėjo 10 d.), baigiantis pusmečiui ar mokslo metų pabaigoje. 12 klasės mokiniai pereina prie
kito dalyko programos ar programos kurso ne vėliau kaip iki pirmo pusmečio pabaigos;
91.4.2. įskaitas organizuoja mokytojas. Jis, suderinęs su mokiniu, nustato atsiskaitymo laiką ir
formą;
91.4.3. prasidėjus mokslo metams įskaitas (- ą) mokiniai turi išlaikyti iki rugsėjo 30 dienos.
Pažymiu jos nevertinamos. Pirmuosiuose dienyno puslapiuose įrašoma “Įsk.” šalia langelyje
pažymint kursą. Ankstesnių metų pažymiai nekoreguojami;
91.4.4. jei įskaita išlaikoma pusmečio ar mokslo metų pabaigoje, įskaitų pažymiai, prie jų
pažymint kursą raidėmis B – bendrasis, A – išplėstinis, įrašomi pirmame stulpelyje po pusmečio ar
metinių pažymių. Šie pažymiai įskaitomi kaip pusmečio ar metiniai;
91.4.5. mokiniui, besimokiusiam pagal dalyko išplėstinio kurso programą ir pageidaujančiam
mokytis pagal bendrojo kurso programą, įskaitos laikyti nereikia, jei jį tenkina turėtas įvertinimas;
91.4.6. parašius prašymą direktoriui dėl kurso programos keitimo, direktoriaus įsakymu
mokinys perkeliamas į pagal atitinkamą kursą besimokančiųjų mobiliąją grupę;
92. 10 ugdymo proceso dienų paskirta kultūrinei, meninei, pažintinei ir kitokiai veiklai:
92.1. savanoriškai veiklai, veiklai, susijusiai su ugdymu karjerai.
II. UGDYMO SRIČIŲ DALYKŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS
93. Dorinis ugdymas.
93.1. mokinys pasirinko tikybą dvejiems mokslo metams.
94. Užsienio kalbos.
94.1. Nustatyta, kad mokinio užsienio kalbos (anglų) pasiekimai yra:
94.1.2. B1 lygio ir pagal vidurinio ugdymo programą parinko B2 lygio kursą;
94.1.3. A2 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą parinko B1 lygio kursą;
95. Nustatyta, kad mokinio užsienio kalbos (rusų) pasiekimai yra:
95.1. B1 lygio ir pagal vidurinio ugdymo programą parinko B2 lygio kursą;
95.1.2. nustačius mokinių lygį, užsienio kalbų ugdymas organizuojamas grupėse, kuriose visi
mokiniai siekia to paties lygio.
96. Menai ir technologijos.
96.1. mokinys parinko vieną iš meninio ugdymo programų: dailės.
96.2. mokinys parinko vieną iš technologinių ugdymo programų: turizmo ir mitybos.
15
97. Kūno kultūra.
97.1. mokiniai parinko bendrąją kūno kultūrą.
97.2. kūno kultūros pasiekimai mokinio pageidavimu bus vertinami ir pažymiais, ir įrašu
„įskaityta“.
98. Sveikatos ugdymas. Mokykla, organizuodama sveikatos ugdymą, vadovaujasi Sveikatos
ugdymo bendrąja programa.
99. Ugdymas karjerai. Mokykla, organizuodama ugdymą karjerai, vadovaujasi Profesinio
orientavimo vykdymo tvarkos aprašu.
100. Etninės kultūros ugdymas organizuojamas vadovaujantis Vidurinio ugdymo etninės
kultūros bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m.
balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 (Žin., 2012, Nr. 46-2252).
101. Vidurinio ugdymo programai įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per savaitę ir per
dvejus metus grupine mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu 2014-2015
m. m.11 klasėje:
Ugdymo sritys, dalykai
Minimalus
pamokų skaičius
privalomam
turiniui
Bendrasis kursas Išplėstinis kursas
11 kl. 11-12 11 kl. 11-12
Dorinis ugdymas: 2 Tikyba 1 69 -
Kalbos: Lietuvių kalba ir literatūra
11 5 379 6 448
Gimtoji kalba (lenkų)
8 276 5 379 Užsienio kalbos: Kursas, orientuotas į B1
mokėjimo lygį Kursas, orientuotas į B2
mokėjimo lygį Užsienio kalba (anglų) (1)
6 3 207 3 207
Užsienio kalba (vokiečių) (1) 3** 207
Socialinis ugdymas: 4 Istorija 3 207 Geografija 2 138 Matematika 6 3 207 4 316
Informacinės technologijos 2 1 69 2 138
Gamtamokslinis ugdymas: 4 Fizika 4 2 138 246
Biologija 4 2 138 3 207
Menai ir technologijos: 4 Dailė 2 138 207
Turizmas ir mityba 2 138
Kūno kultūra: 4– 6 Bendroji kūno kultūra 2 138 276
Žmogaus sauga
0,5* Pasirenkamieji dalykai: Rusų kalba 3 207 Teologija 0 Ekonomika 0
Konsultacijos Chemija 1
Dalykų moduliai
16 Lietuvių k. „Kalbos vartojimo,
rašybos ir skyrybos įtvirtinimas“ 1
Anglų k. “Kalbėkime angliškai” 1** Istorija “Šaltinis – istorijos
mokymo būdas” 1**
Matematika “Sunkesnieji
geometriniai uždaviniai” 1**
Projektinė veikla/ Brandos darbas Mokinio pasirinktas mokymo
turinys Iki 22
Iki 22
Minimalus mokinio privalomų
pamokų skaičius per savaitę 31,5 pamokos per savaitę
Neformalusis švietimas (val.
skaičius) 2
Mokinio ugdymo poreikiams
tenkinti 24 pamokos per savaitę dvejiems metams
*- integruota į dalykus
**- jungtinė grupė su 12 kl.
101.1. Vidurinio ugdymo programai įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per savaitę ir per
dvejus metus grupine mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu 2014-2015
m. m. 12 klasėje:
Ugdymo sritys, dalykai
Minimalus
pamokų
skaičius
privalomam
turiniui
Bendrasis kursas Išplėstinis kursas
12 kl. 11-12 . 12 kl. 11-12
Dorinis ugdymas: 2 Tikyba 1 69 -
Kalbos: Lietuvių kalba ir literatūra
11 6 379
Gimtoji kalba (lenkų)
8 4 276 Užsienio kalbos: Kursas, orientuotas į B1
mokėjimo lygį Kursas, orientuotas į B2
mokėjimo lygį Užsienio kalba (anglų) 6 3 207 3 276
Užsienio kalba (vokiečių) 3** 207
Socialinis ugdymas: 4 Istorija 2 138 3 207
Matematika 6 3 207 5 316
Informacinės technologijos 1 69 138
Gamtamokslinis ugdymas: 4
Fizika 2 138 246
Menai ir technologijos: 4 (34/32) Dailė 2 138 207
Kūno kultūra: 4– 6 Bendroji kūno kultūra 2 276
Žmogaus sauga
0,5* 0,5 0,5 Pasirenkamieji dalykai:
rusų kalba 3 207 informacinės technologijos ekonomika Konsultacijos:
Biologija
1
17 Fizika 1 Lietuvių k. „Kalbos vartojimo,
rašybos ir skyrybos įtvirtinimas“ 1
Anglų k. “Kalbėkime angliškai” 1** Istorija “Šaltinis – istorijos
mokymo būdas” 1**
Matematika “Sunkesnieji
geometriniai uždaviniai” 1**
Projektinė veikla/Brandos darbas Mokinio pasirinktas mokymo
turinys Iki 22
Iki 22
Minimalus mokinio privalomų
pamokų skaičius per savaitę 31 pamoka per savaitę
Neformalusis švietimas (val.
skaičius) 2
Mokinio ugdymo poreikiams
tenkinti 24 pamokos per savaitę dvejiems metams
*- integruota į dalykus
**- jungtinė grupė su 11 kl.
XVIII. MOKINIŲ,TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ UGDYMO
ORGANIZAVIMAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
102. Mokykla, rengdama Mokyklos ugdymo planą, sudarė sąlygas mokiniui, turinčiam
specialiųjų ugdymosi poreikių, gauti kokybišką ir poreikius atitinkantį ugdymą bei būtiną švietimo
pagalbą.
103. Mokykla mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą organizuos
vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos
aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d.
įsakymu Nr. V-1795 (Žin., 2011, Nr. 122-5771 ir atsižvelgė į:
103.1. formaliojo švietimo programą;
103.2. mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą;
103.3. į specialiojo ugdymo ir švietimo pagalbos poreikį (specialiųjų ugdymosi poreikių
vertinimo išvadas, pedagoginių psichologinių tarnybų rekomendacijas);
103.4. esamas mokyklos galimybes (specialistų komanda, mokymo(si) aplinkomis, mokymo
ir švietimo pagalbos lėšos).
II. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,
PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS
104. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pažanga ir
pasiekimai vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus.
105. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo dalykų pritaikytą programą, mokymosi
pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus,
vertinimo kriterijai aptariami su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą
teikiančiais specialistais, susitariama, kokiais aspektais bus pritaikomas mokinio pasiekimų
vertinimas ir pa(si)tikrinimų būdai, kaip jie derės su bendrosiose programose numatytais pasiekimų
lygiais.
106. Dėl mokinio, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą
mokymosi pasiekimų vertinimo (būdų, periodiškumo) ir įforminimo susitariama mokykloje.
18
Susitarimai priimami, atsižvelgus į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius
ugdymosi poreikius, planuojamą pažangą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus. Vertinimo būdus
renkasi mokykla (vertinimo įrašais, „įskaityta“, „neįskaityta“, aprašais, pažymiais ir kt.).
III. SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS
MOKINIAMS TEIKIMAS
107. Specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis – didinti ugdymo
veiksmingumą.
108. Mokykla specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą mokiniui teikia, vadovaudamasi
teisės aktais ir įgyvendindama pedagoginės psichologinės tarnybos ar mokyklos vaiko gerovės
komisijos rekomendacijas.
109. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama:
109.1. vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228 (Žin.,
2011, Nr. 92-4395);
109.2. ugdymo proceso metu ;
109.3. specialiųjų pratybų forma: individualios, pogrupinės (2–4 mokiniai).
______________________________________________
SUDERINTA
Vilniaus r. Egliškių šv. Jono Bosko vidurinės mokyklos tarybos
2014 m. birželio 10 d. protokolu Nr. 6
Recommended