View
23
Download
0
Category
Preview:
Citation preview
Augalų audiniai
• Audinys - tai tapląstelinės medžiagos ir ląstelių,
panašių savo sandara ir atliekamomis funkcijomis,
visuma.
• Augalų audiniai yra skirstomi į: gaminamuosius ir pastoviuosius.
• Gaminamieji audiniai- meristemos - duoda pradžią
pastoviesiems audiniams.
• Pastoviesiems audiniams priskiriami: dengiamieji,
asimiliaciniai ir apytakiniai audiniai.
• Duoda pradžią pasto-
viesiems audiniams.
• Meristemų ląstelės nuolat
dalijasi ir diferencijuojasi,
prisitaiko atlikti vienokią
ar kitokią funkciją, todėl
augalai nuolat auga, ilgėja
ir storėja.
• Iš šių audinių ląstelių iš-
sivysto visi kiti augalų
audiniai.
1. Gaminamieji audiniai - meristemos
• Šaknies viršūninė meristema yra ląstelių dalijimosi zonoje.
• Čia visą laiką gaminasi ląstelės, atnaujindamos šaknies šalmelį apačioje ir tįsimo zoną viršuje.
Šaknų viduryje
yra periciklas,
kurio ląstelės gali
dalytis, todėl iš jo
gali išaugti šoni-
nės šaknys.
• Gaminamasis au-
dinys išlieka ir su-
augusių augalų stie-
bų viršūnėse, kur
sudaro augimo kū-
gelius.
• Stiebo viršūnėje
esanti viršūninė
meristema gamina
naujas ląsteles, ku-
rių dėka sriebas il-
gėja.
Varpinių augalų stiebų
bambliuose sutin-
kamos įterptinės me-
ristemos.
Lapų pradmenys for-
muojasi iš viršūninės
meristemos bambliais
vadinamose vietose.
• Stiebuose tarp me-dienos ir karnienos brazdas sudaro me-ristemos žiedą, ku-rio dėka stiebas sto-rėja.
• Meristema randama stiebuose, lapko-čiuose ir žiedko-čiuose.
2. Pastoviesiems audiniams priskiriami:
• dengiamieji audiniai ,
• asimiliaciniai audiniai,
• apytakiniai audiniai.
Dengiamieji audiniai atlieka apsauginę funkciją.
Visų nesumedėjusių ir jaunų
sumedėjusių augalų organus
dengia epidermis, kurį
sudaro labai tankiai
išsidėsčiusios stačiakampės
skaidrios ląstelės.
Išorines epidermio ląstelių
sieneles dengia vaškinė
kutikulė, todėl mažiau
išgaruoja vandens, ji saugo
nuo ligų sukėlėjų ir išdžiū-
vimo.
Kutikulė Epidermis
Stiebo ir lapų
epidermio ląstelės
turi plaukelių, kurie
augalą apsaugo nuo
perkaitimo ir per
didelio vandens
garinimo.
• Lapų apačioje ir
viršuje esančiame
epidermyje būna
varstomųjų ląstelių,
kurios supa žioteles,
vykdančias dujų
apykaitą.
Senuose sume-dėjusiuose au-galuose epider-mį pakeičia ne-laidus vandeniui kamštinis au-dinys, saugantis augalą nuo bak-terijų ir grybų bei staigių tem-peratūros svyra-vimų.
• Asimiliacinis audinys sudarytas iš plona-sienių ląstelių, išsi-dėsčiusių visuose augalo organuose po pat dengiamuoju au-diniu. Jis dar vadi-namas mezofiliu.
• Mezofilis sudaro au-galo organų pagrin-dą, juos užpildo, ja-me vyksta medžiagų apykaita.
• Asimiliacinio audinio ląstelėse yra chlo-roplastų, todėl šie organai yra žali, juose intensyviai vyksta fotosintezė.
• Mezofilį sudaro:
– statinis mezofilis, sudarytas iš pailgų ląstelių,
– purusis mezofilis, sudarytas iš netaisyklingos formos ląstelių su dideliais oro pripildytais tarpuląsčiais.
Apytakiniams audiniams priklauso rėtiniai ir vandens indai.
• Rėtinius indus sudaro gyvos siauros, glau-džiai vertikalia kryptimi susijungu-sios ląstelės. Rėtiniai indai yra karnienoje. Jais teka augalo paga-mintos organinės me-džiagos.
• Vanduo su ištirpusio-mis mineralinėmis medžiagomis iš šaknų į lapus patenka van-dens indais. Jie yra medienoje. Vandens indus sudaro negyvos, tuščiavidurės ląstelės.
Recommended