Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaAugalų genų bankas

Aušra Bivilienė, Asta Baliuckienė, Asta Blažytė, Stasė Dapkūnienė, Laima Šveistytė

LIETUVOS AUGALŲ NACIONALINIAIGENETINIAI IŠTEKLIAI

(EX SITU)

Akademija, Kėdainių r., 2010

UDK 575.8(474.5) Li227

Leidinyje panaudotos A. Baliuckienės, V. Baliucko, A. Blažytės, D. Danusevičiaus,S. Dapkūnienės, R. Daubaro, B. Gelvonauskio, A. Lukoševičiaus, R. Karklelienės, B. Karpavičienės, A. Markevičiaus, V. Gusevos, O. Motiejūnaitės, K. Obelevičiaus,V. Stanio, A. Sasnausko, R. Sipavičienės, J. Radušienės, L. Šveistytės, G. Štukėnienės nuotraukos.

Dizainas ir maketas Raimondo BaltrėnoRedagavo Danguolė Vanagaitė

ISBN 978-9955-637-63-9

Turinys

Įvadas............................................................................................41. Žemės ūkio (lauko) augalai .....................................................61.1. Žemės ūkio (lauko) augalų veislės, priskirtos augalų

nacionaliniams genetiniams ištekliams........................................92. Sodo ir daržo augalai..............................................................152.1. Sodo ir daržo augalų lauko kolekcijos................................162.2. Sodo augalų veislės.............................................................202.3. Daržo augalų veislės............................................................253. Miško medžiai........................................................................263.1. Miško nacionalinių genetinių išteklių ex situ objektai........283.1.1. Klonų rinkiniai.................................................................283.1.2. Populiacijų palikuonių šeimų rinkinių želdiniai..............314. Pavieniai medžiai ir medžių grupės.......................................335. Vaistiniai ir aromatiniai augalai.............................................395.1.Vaistinių ir aromatinių augalų nacionalinių genetinių

išteklių lauko kolekcijos............................................................456. Dekoratyvieji augalai.............................................................506.1. Bijūnų kolekcijos................................................................516.2. Lietuviškos vilkdalgių veislės.............................................556.3. Lietuviškos kardelių veislės................................................617. Augalų genų banko genetinės medžiagos saugykla...............65Literatūra....................................................................................71

4

Įvadas

Genetiniai ištekliai – tai biologinis šalies paveldas, kuris, kaip sukauptas naudojamųjų augalų genetinių išteklių potencialas, yra bazė biologinei įvairovei išlaikyti ir selekcijai plėtoti. Augalų genetiniams ištekliams skiriama ypač daug dėmesio, nes tik užtikrinus racionalų gamtos išteklių naudojimą bei tolesnį jų gausinimą, bus išsaugotos gamtos paveldo vertybės, kraštovaizdžio savitumas ir biologinė įvairovė.

Istoriškai Lietuvoje vertingų augalų veisimas ir saugojimas siekia XVI amžių. 1566 m. išleistame Lietuvos Statute numatytos baudos už skiepyto medžio nukirtimą arba sugadinimą. 1744 metais T. Lepneris nurodo, kad turtingesnių valstiečių sodybas supę dideli ir aukšti medžiai, sodybose augę vaismedžių sodai, prie gyvenamųjų namų žydėję gėlių darželiai. Atliekant vaistinių ir dekoratyviųjų augalų tyrimus ir šiuos augalus platinant nemažą vaidmenį atliko 1781 metais įkurtas Vilniaus Universiteto botanikos sodas. Žemės ūkio augalų selekcija pradėta 1922 metais Dotnuvoje įkūrus augalų selekcijos stotį. 1924 metais prof. K. Grybausko pastangomis Kauno botanikos sode įkurtas Vaistinių augalų skyrius. Daržo augalų selekciją pradėta 1924 metais Dotnuvos žemės ūkio akademijos mokomajame darže. Sodo augalų selekciją pradėjo I. Štaras 1940 metais savo sodelyje Birutės kaime, prie Kauno. Miško augalų ex situ genetinių išteklių išsaugojimo, selekcijos ir sėklininkystės objektų sistema pradėta kurti maždaug prieš 40 metų, kartu su in situ objektų atranka, tyrimu bei vertinimu. Pirmieji geografinės kilmės bandomieji želdiniai (rinkinių želdiniai) buvo įveisti 1960 metais Vilniaus miškų urėdijos Panerių girininkijoje, o paprastosios eglės ir paprastosios pušies sėklinės plantacijos – 1963–1964 metais Dubravos mokomojoje miškų urėdijoje.

Genetinių išteklių išsaugojimo politika valstybiniu mastu Lietuvoje pradėta įgyvendinti 1993 metais, Lietuvos žemdirbystės institute įsteigus Augalų genetinių išteklių saugojimo koordinacinį centrą. 1996 metais įkurta sėklų ilgalaikio saugojimo saugykla. 2004 metais koordinacinis centras buvo reorganizuotas į Augalų genų banką, finansuojamą LR aplinkos ministerijos.

Augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai – atrinkti ir į centrinę duomenų bazę įtraukti augalų genetiniai ištekliai, turintys ekologinės, selekcinės ir ekonominės reikšmės Lietuvos Respublikai. Tai gali būti populiacijos ar jų dalys, pavieniai augalai ar jų grupės, augalų reprodukcinės dalys (sėklos, žiedadulkės, gemalai, meristeminiai audiniai, pumpurai, ūgliai), turinčios

5

funkcionalių generatyvinio ar vegetatyvinio dauginimosi savybių. Augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimą, tyrimą ir išsaugojimą

Lietuvos Respublikoje pagal augalų grupes koordinuoja bei genetinę medžiagą saugo Augalų genų bankas ir augalų grupių koordinaciniai centrai, kurių veiklą kuruoja Aplinkos ministerija: žemės ūkio (lauko augalų) – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) filialas Žemdirbystės institutas (anksčiau Lietuvos žemdirbystės institutas), miškų – LAMMC filialas Miškų institutas (anksčiau Lietuvos miškų institutas), žemės ūkio (sodo ir daržo augalų) – LAMMC filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas (anksčiau Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas), dekoratyviųjų augalų – Vilniaus universitetas, vaistinių ir aromatinių augalų – Gamtos tyrimų centro Botanikos institutas (anksčiau Botanikos institutas). Už augalų nacionalinius genetinius išteklius, medžių grupių ir pavienių medžių, augančių ne miško žemėje, išteklius atsakingi LAMMC filialas Miškų institutas ir Vilniaus universitetas.

Koordinaciniai centrai siūlo Nuolatinei augalų nacionalinių genetinių išteklių komisijai atrinktus augalus priskirti augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams. Ši komisija augalų sąrašus aprobuoja ir siūlo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai suteikti augalų nacionalinių genetinių išteklių statusą bei informaciją apie juos įtraukti į centrinę duomenų bazę.

Augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtų augalų ir kolekcijų sąrašas pateiktas aplinkos ministro 2009 m. gruodžio 31 d. įsakyme Nr. DI-861. Šiuo metu augalų nacionaliniais genetiniais ištekliais paskelbti 2 506 kolekciniai pavyzdžiai (iš jų 699 žemės ūkio (lauko) augalai,432 sodo ir daržo augalai, 173 vaistiniai ir aromatiniai augalai, 756 miško medžiai, 70 dekoratyviųjų augalų, 215 pavienių medžių ir jų grupių, 133 miško medžių genetiniai draustiniai, 2 miško medžių sėkliniai medynai, 6 vaistinių ir aromatinių augalų sėkliniai (genetiniai) sklypai, 5 sodo ir daržo augalų lauko kolekcijos, 4 vaistinių ir aromatinių augalų lauko kolekcijos, 7 miško medžių lauko kolekcijos, 4 dekoratyviųjų augalų lauko kolekcijos).

Leidinyje skaitytojas supažindinamas su augalų genetiniais ištekliais, saugomais ex situ. Tai išsaugojimo būdas, kai augalai yra saugomi už jų gamtinės buveinės ar sukūrimo aplinkos ribų. Šiam tikslui įveisiamos lauko kolekcijos – sistemingai lauke dauginamų, atnaujinamų ir saugomų augalų rinkinys (dekoratyviųjų, žemės ūkio, sodo ir daržo, vaistinių ir aromatinių

6

augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai), klonų rinkiniai, populiacijų palikuonių ir šeimų rinkinių želdiniai, miško sėklinės plantacijos (miško augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai), įrengiamos augalų genetinės medžiagos saugyklos arba palaikomos atrinktų augalų kolekcijos dvarų parkuose ir kituose želdynuose, esančiuose ne miško žemėje (medžių grupių ir pavienių medžių augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai).

Leidinyje skaitytojui pristatomi žemės ūkio augalų, sodo ir daržo augalų, pavienių medžių ir medžių grupių, augančių ne miško žemėje, miško augalų, vaistinių ir aromatinių augalų, dekoratyviųjų augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai ex situ, saugomi lauko kolekcijose bei Augalų genų banko saugykloje.

1. Žemės ūkio (lauko) augalai

Žemės ūkio (lauko) augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinacinis centras yra Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) filiale Žemdirbystės institute Akademijoje, Kėdainių rajone. Šis centras koordinuoja varpinių ir ankštinių javų, varpinių bei ankštinių pašarinių ir vejų žolių, techninių augalų (bulvių, linų, runkelių, griežčių) genetinių išteklių kaupimą, tyrimą ir išsaugojimą.

Žemės ūkio (lauko) augalų genetiniai ištekliai kaupiami, tiriami bei saugomi LAMMC filiale Žemdirbystės institute, Vilniaus universitete, Lietuvos žemės ūkio universitete, LAMMC Vokės filiale, LAMMC Upytės bandymų stotyje.

Žemės ūkio (lauko) augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai atrenkami vadovaujantis šiais kriterijais: senos lietuviškos veislės, registruotos lietuviškos veislės, vienintelis pavyzdys, rastas Lietuvoje, unikalus, labiausiai prisitaikęs prie vietos sąlygų, genetinė medžiaga, gauta augalų genetinei bazei išplėsti, rūšys ar veislės, turinčios unikalių ar vertingų požymių (didelis derlingumas, ankstyvumas/vėlyvumas, trumpas vegetacijos periodas, tinkamumas pašarams, šienauti, ganyti, vejoms, gausus atžėlimas, žemaūgis/aukštaūgis, atsparumas įvairiems aplinkos ir klimato stresams: šalčiams, šalnoms, atsparumas ligoms, kenkėjams, virusams, pH tolerantiškumas, atsparumas išgulimui, herbicidams, išbyrėjimui, gera grūdų kokybė: lukštingumas, biocheminiai rodikliai (riebalų, baltymų, krakmolo, glitimo kiekis, sedimentacija, ekstraktingumas, kritimo skaičius),

7

didelis sėklų kiekis, sėklų dydis, geros maistingosios savybės, salyklinis, gera pluošto kokybė/išeiga, skanus, baltymingi grūdai, adaptyvus, įdomi/unikali/reta forma – belapė, gausiai žydi, reta žiedų spalva, žiedų ir sėklos forma, spalva ir stambumas bei kiti požymiai, augalo architektūra, ploidiškumas ir pan., genetiniai privalumai (papildoma chromosoma, atsparumo genai ir pan.).

Šiuo metu jau 699 žemės ūkio (lauko) augalų veislėms ir formoms, selekcinėms linijoms ir numeriams, laukiniams ekotipams ir populiacijoms bei mutantams yra suteiktas augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas. Iš jų 645 (47 rūšys) yra saugomi Augalų genų banko genetinės medžiagos saugykloje sėklų pavidalo (1 lentelė).

1 lentelė. Nacionaliniai žemės ūkio (lauko) augalai, saugomi Augalų genų banko sėklų saugykloje (ex situ)

Augalo rūšis Pavyzdžių skaičius, vnt.

1 2

Varpiniai javai

Sėjamoji aviža (Avena sativa L.) 36

Sėjamasis grikis (Fagopyrum esculentum Moench.) 4

Paprastasis miežis (Hordeum vulgare L.) 63

Sėjamasis rugys (Secale cereale L.) 18

Paprastasis kvietys (Triticum aestivum L.) 111

Kietasis kvietys (Triticum durum Desf.) 2

Iš viso: 234

Ankštiniai pašariniai javai

Siauralapis lubinas (Lupinus angustifolius L.) 5

Geltonasis lubinas (Lupinus luteus L.) 16

Sėjamasis žirnis (Pisum sativum L.) 10

Tikroji sora (Panicum miliaceum L.) 3

Pašarinė pupa (Vicia faba L. Brot.) 31

Siauralapis vikis (Vicia angustifolia L.) 1

Sėjamasis vikis (Vicia sativa L.) 18

Ruginis vikis (Vicia villosa Roth.) 11

Iš viso: 95

Varpinės ir vejų žolės

Didžioji smilga (Agrostis gigantean Roth.) 2

Paprastoji smilga (Agrostis tenuis Sibth.) 1

8

1 lentelės tęsinys1 2

Pievinis pašiaušėlis (Alopecurus pratensis Poir.) 1

Raibasis burnotis (Amaranthus cruentus L.) 3

Aukštoji avižuolė (Arrhenatherum elatius (L.) Beauv. ex J.& K. Presl) 1

Beginklė dirsė (Bromus inermis Leyss.) 3

Paprastoji šunažolė (Dactylis glomerata L.) 8

Avinis eraičinas (Festuca ovina L.) 2

Tikrasis eraičinas (Festuca pratensis Huds) 35

Smėlyninis eraičinas (Festuca psammophila (Hack. ex Celak.) Fritch.) 1

Nendrinis eraičinas (Festuca arundinacea Schreb.) 3

Raudonasis eraičinas (Festuca rubra L.) 6

Šiurkštusis eraičinas (Festuca trachyphylla (Hack.) Krajina) 2

Eraičinsvidė (Festulolium) 6

Melsvoji kelerija (Koeleria glauca (Spreng.) DC) 1

Gausiažiedė svidrė (Lolium multiflorum Lam.) 1

Daugiametė svidrė (Lolium perenne L.) 118

Nendrinis dryžutis (Phalaris arundinacea L.) 1

Stepinis motiejukas (Phleum phleoides L.) 3

Pašarinis motiejukas (Phleum pratense L.) 16

Plokščioji miglė (Poa compressa L.) 1

Pelkinė miglė (Poa palustris L.) 1

Pievinė miglė (Poa pratensis L.) 23

Stalinė šerytė (Setaria italica (L.) P. Beauv.) 2

Iš viso: 241

Ankštinės žolės

Paprastasis gargždenis (Lotus corniculatus L) 1

Mėlynžiedė liucerna (Medicago sativa L.) 5

Sėjamasis esparcetas (Onobrychis viciaefolia Scop.) 2

Rausvasis dobilas (Trifolium hybridum L.) 4

Raudonasis dobilas (Trifolium pratense L.) 22

Baltasis dobilas (Trifolium repens L.) 9

Iš viso: 43

Techniniai augalai

Pašarinis runkelis (Beta vulgaris L.) 7

Pašarinis griežtis (Brassica napus L.) 3

Pluoštinis linas (Linum usitatissimum L.) 22

Iš viso: 32

IŠ VISO: 645

9

1.1. Žemės ūkio (lauko) augalų veislės, priskirtos augalų nacionali-niams genetiniams ištekliams

Vertingiausios žemės ūkio (lauko) augalų veislės ir formos, selekcinės linijos, numeriai ir mutantai yra saugomi lauko kolekcijose, kurios yra įrengiamos kasmet.

Augalų genų banko ilgalaikėje sėklų saugykloje saugomos vertingų savybių turinčios veislės (2–6 lentelės).

2 lentelė. Varpinių javų veislės ir vertingos jų savybėsAugalo rūšis Augalo veislė Vertingos savybės

1 2 3

Sėjamoji aviža ‘Gyrūnės’ atspari išgulimui

‘Jaugila’ atspari vainikuotosioms rūdims

‘Lietuviškos 607’ derlinga, gera grūdų kokybė

‘Sidabrės’ mažas lukštingumas, gera grūdų kokybė

‘Skaistūnės’ atspari vainikuotosioms rūdims

‘Stipruolės’ atspari rūdims, gera grūdų kokybė

‘Šušvė’ atspari išgulimui

‘Vietinės 515’ atspari ligoms

‘Vietinės 598’ atspari ligoms

‘Vietinės 599’ atspari ligoms

‘Vietinės 626’ atspari išgulimui

‘Vietinės 1254’ atspari ligoms

‘Vietinės 1255’ atspari ligoms

‘Vietinės 1256’ atspari ligoms

Paprastasis miežis ‘Aidas’ derlinga, atspari ligoms, išgulimui

‘Alsa’ derlinga, atspari ligoms, išgulimui

‘Auksiniai’ sena lietuviška veislė

‘Auksiniai II’ salykliniai miežiai

‘Auksiniai III’ salykliniai miežiai

‘Aura’ derlinga

‘Dainiai’ derlinga, atspari išgulimui

‘Dotnuvos 4-eiliai’ ketureiliai ankstyvi pašariniai miežiai

‘Džiugiai’ labiau nei kitos veislės pakenčia rūgščią dirvą

‘Gausiai’ derlinga, salykliniai miežiai

‘Gintariniai’ derlinga, atspari išgulimui

‘Luokė’ stabilus ir didelis grūdų derlius

10

2 lentelės tęsinys1 2 3

Paprastasis miežis ‘Ūla’ derlinga, atspari ligoms, išgulimui

‘Vilniečiai’ mutantas

Sėjamasis rugys ‘Baltija’ derlinga, aukštaūgė, gerai žiemoja

‘Duoniai’ derlinga, trumpašiaudė, atspari išgulimui, ligoms, gerai žiemoja

‘Dotnuvėlė’ derlinga, aukštaūgė, gerai žiemoja

‘Dotnuvos Aukštieji’ derlinga, aukštaūgė, gerai žiemoja, atspari ligoms

‘Joniai’ gera grūdų kokybė

‘Kombaininiai’ derlinga, gerai žiemoja, atspari ligoms, labai gera grūdų kokybė

‘Lietuvos 3’ derlinga, aukštaūgė, gerai žiemoja, atspari ligoms

‘Rūkai’ derlinga, trumpašiaudė, atspari išgulimui, ligoms, grūdai stambūs, baltymingi

Paprastasis kvietys ‘Ada’ ištverminga žiemą, gera grūdų kokybė

‘Aidas’ gerai žiemoja, tolerantiška ligoms

‘Akuotuotieji’ gerai žiemoja, atspari pavasariniam pelėsiui

‘Alma’ ištverminga žiemą, gera grūdų kokybė

‘Dotnuvos 449’ gerai žiemoja, derlinga

‘Dotnuvos 458’ gerai žiemoja, tolerantiška ligoms

‘Kena’ tolerantiška Erysiphe graminis

‘Lina’ gera grūdų kokybė, atspari ligoms

‘Milda’ gera grūdų kokybė

‘Mūras’ gerai žiemoja, tolerantiška ligoms, derlinga

‘Pergalė’ gerai žiemoja, atspari pavasariniam pelėsiui

‘Raudonieji’ gerai žiemoja, atspari pavasariniam pelėsiui

‘Seda’ labai derlinga, tolerantiška Puccinia recondita

‘Širvinta’ derlinga, gerai žiemoja, atspari rudosioms rūdims

‘Tauras’ gera grūdų kokybė

3 lentelė. Ankštinių javų veislės ir vertingos jų savybėsAugalo rūšis Augalo veislė Vertingos savybės

1 2 3

Siauralapis lubinas ‘Derliai’ didelis žalios masės ir sėklų kiekis, atspari ligoms

‘Snaigiai’ didelis žalios masės ir sėklų kiekis

Geltonasis lubinas ‘Augiai’ didelis žalios masės ir sėklų kiekis, atspari ligoms

Sėjamasis žirnis ‘Baltukai’ derlinga, sėklos geltonos

‘Greitukai’ derlinga

11

3 lentelės tęsinys1 2 3

Sėjamasis žirnis ‘Greitukai II’ derlinga

‘Ilgiai’ baltažiedis, baltasėklis lauko žirnis

‘Rainiai’ didelis žalios pašarinės masės kiekis

‘Rudukai’

‘Simona’ derlinga, gana atspari ligoms ir išgulimui vegetacijos pabaigoje

‘Žaliukai’ senovinė veislė, sėklos raudonos

‘Žalsviai’ derlinga

Tikroji sora ‘Gelsvės’ derlinga, atspari išgulimui

‘Juosvės’ atspari dulkiančiosioms kūlėms

‘Rudės’ derlinga, atspari išgulimui

Pašarinė pupa ‘Ada’ derlinga, atspari ligoms, vegetacija trumpa

‘Aušra’ derlinga

‘Geltonos’ derlinga

‘Kupa’ derlinga, vegetacija trumpa

‘Nida’ derlinga

‘Nora’ baltažiedė

‘Scirocco’ derlinga, atlikta daug kryžminimo kombinacijų

‘Ukko’ derlinga, atlikta daug kryžminimo kombinacijų

Sėjamasis vikis ‘Balčiai’ didelis žalios masės kiekis

‘Baltažiedžiai’ žiedai balti, sproginėjančios ankštys

‘Gelsvasėkliai’ derlinga, šviesiasėklė selekcinė linija, tinkama selekcijai ir tyrinėjimui atlikti

‘Giedriai’ buvusi registruota veislė, turi daug pageidautinų selekcijai požymių

‘Giedriai’ tetraploidiniai genetiškai įdomi selekcinė medžiaga

‘Gražieji’ selekcinė linija, gimininga veislei 'Tverai', įdomus sėklų raštuotumas bei spalva

‘Kuršiai’ standartinė veislė

‘Šaunuoliai’ buvusi registruota Lietuvoje veislė, turinti įdomų genų rinkinį

‘Pilkiai’ stambios sėklos

‘Tverai’ standžiai prigludęs lukštas

Ruginis vikis ‘Pūkiai’ vietinė lietuviška veislė

12

4 lentelė. Varpinių žolių veislės ir vertingos jų savybėsAugalo rūšis Augalo veislė Vertingos savybės

1 2 3

Didžioji smilga ‘Guoda’

‘Žiedė’

Paprastoji smilga ‘Verknė’

Raibasis burnotis ‘Geltoniukai’ derlinga, sėklos geltonos

‘Raudonukai’ ankstyva, derlinga

‘Rausvukai’ vešli, vėlyva

Beginklė dirsė ‘Barta’ didelis žolių derlius, gera cheminė sudėtis

‘Dirva’ didelis žolių ir sėklų derlius

‘Galinda’ didelis žolių ir sėklų derlius

Paprastoji šunažolė ‘Anksta’ labai ankstyva, sausųjų medžiagų kiekis vidutinis

‘Asta’ sausųjų medžiagų kiekis didelis, gerai prisitaikiusi prie vietinio klimato ir dirvožemio sąlygų

‘Aukštuolė’ vėlyva

‘Regenta DS’ vėlyva, sausųjų medžiagų kiekis didelis

‘Vėlinta’ labai vėlyva, sausosios medžiagos gerai suvirškinamos

Avinis eraičinas ‘Lėnas’ laukinė populiacija, tinkama vejoms

Tikrasis eraičinas ‘Dotnuva I’ ankstyva, ištverminga žiemą, prisitaikiusi prie vietinių klimato ir dirvos sąlygų, vidutinio derlingumo

‘Kaita DS’ ankstyva, sėklų ir sausųjų medžiagų kiekis didelis, atspari lapų ligoms

‘Mituva’ geras žolės ir sėklų derlius

‘Raskila’ geras žolės ir sėklų derlius

‘Sigita’ geras žolės ir sėklų derlius

Nendrinis eraičinas ‘Jotvingis’ didelis žolių derlius, gera cheminė sudėtis, vėlyva

‘Navas’ laukinė populiacija

‘Sėlis’ didelis žolių ir sėklų derlius, atspari sausrai

Raudonasis eraičinas

‘Gludas’ laukinė populiacija, tinkama vejoms

‘VB Gojus’ didelis žolių ir sėklų derlius, greitai auga

‘Šilis’ didelis žolių ir sėklų derlius, greitai auga

Eraičinsvidrė ‘Punia DS’ labai didelis sausųjų medžiagų kiekis, ištverminga žiemą, atspari lapų ligoms

Gausiažiedė svidrė ‘Varpė’ lietuviškos kilmės veislė

Daugiametė svidrė ‘Alduva’ didelis žolių ir sausųjų medžiagų kiekis, ištverminga žiemą

‘Elena DS’ labai derlinga, gerai suvirškinama, atspari lapų ligoms

‘Raminta’ didelis sausųjų medžiagų kiekis, ištverminga žiemą, atspari lapų ligoms

13

4 lentelės tęsinys1 2 3

Daugiametė svidrė ‘Sodrė’ didelis sausųjų medžiagų kiekis, ištverminga žiemą

‘Veja’ vidutinio derlingumo, prisitaikiusi prie vietinių klimato ir dirvožemio sąlygų

‘Verseka’ didelis žolių, sausųjų medžiagų ir sėklų derlius, atspari lapų ligoms, gerai suvirškinama

‘Žvilgė’ didelis sausųjų medžiagų kiekis, atspari lapų ligoms

Nendrinis dryžutis ‘Alaušas’ labai derlinga

Pašarinis motiejukas

‘Dainiai’ vidutinio ankstyvumo, didelis sausųjų medžiagų kiekis

‘Gintaras II’ labai derlinga, didelis sausųjų medžiagų kiekis

‘Jauniai’ ankstyva, geras sėklų derlius

‘Klonis’ registruota veislė

‘Obeliai’ vidutinio vėlyvumo, derlinga

‘Pievis’ vidutinio derlingumo, ištverminga žiemą

‘Vėlenis’ labai vėlai plaukėja, gerai krūmijasi, didelės pašarinės vertės

‘Žolis’ registruota veislė

Plokščioji miglė ‘Smiltė’ laukinė populiacija

Pelkinė miglė ‘Lengvė’

Pievinė miglė ‘Aluona’ gazoninė ganyklinė veislė, atsparesnė sausrai nei kitos miglių veislės

‘Danė’ vėlyva

‘Danga’ sausųjų medžiagų kiekis vidutinis, prisitaikiusi prie vietinių klimato ir dirvos sąlygų

‘Gaja’ vėlyva, vešli

‘Galvė’ laukinė populiacija, tinkama vejoms

‘Gausa’ atspari rūdims, labai derlinga, sausųjų medžiagų kiekis didelis

‘Goda’ dekoratyvinė, tankus keras

‘Klotė’ laukinė populiacija, tinkama vejoms

‘Lanka’ atspari netikrajai miltligei

‘Lygutė’ laukinė populiacija, tinkama vejoms

Stalinė šerytė ‘Auksės’ derlinga, atspari ligoms

‘Rudukės’ ankstyva, atspari ligoms

14

5 lentelė. Ankštinių žolių veislės ir vertingos jų savybėsAugalo rūšis Augalo veislė Vertingos savybės

Paprastasis gargždenis

‘Gelsvis’ didelis žolių ir sėklų derlius, ištverminga žiemą

Mėlynžiedė liucerna

‘Antanė’ derlinga, atspari išgulimui

‘Augūnė II’ vidutinio derlingumo, ištverminga žiemą

‘Birutė’ didelis sėklų derlius

‘Malvina’ derlinga, atspari ligoms

‘Žydrūnė’ didelis sausųjų medžiagų kiekis

Sėjamasis esparcetas

‘VB Meduviai’ didelis žolių ir sėklų derlius, ištverminga žiemą, gera cheminė sudėtis

‘Žilvinai’ didelis žolių ir sėklų derlius, ištverminga žiemą

Rausvasis dobilas ‘Daubiai’ didelis sausųjų medžiagų ir sėklų kiekis

‘Lomiai’ didelis sausųjų medžiagų kiekis

‘Poliai’ didelis sausųjų medžiagų kiekis

‘Rausviai’ didelis sausųjų medžiagų kiekis

Raudonasis dobilas ‘Arimaičiai’ labai derlinga

‘Kamaniai’ standartinė veislė

‘Kiršinai’ tetraploidinė

‘Liepsna’ standartinė veislė, ankstyva

‘Radviliai’ diploidinė, derlinga

‘Sadūnai’ tetraploidinė, derlinga

‘Vyčiai’ didelis sėklų derlius

‘Vyliai’ tetraploidinė

Baltasis dobilas ‘Atoliai’ labai konkurencinga

‘Bitūnai’ didelis sėklų derlius

‘Dotnuviai’ sėklinga

‘Medūnai’ didelis sausųjų medžiagų kiekis

‘Nemuniai’ sėklinga

‘Sūduviai’ labai konkurencinga, didelis sėklų derlius

15

6 lentelė. Techninių augalų veislės ir vertingos jų savybėsAugalo rūšis Augalo veislė Vertingos savybės

Pašarinis runkelis ‘Dotnuvos Bares’ sena lietuviška veislė

‘Ekendorfo geltonieji’ daugiasėklė, diploidinė, derlinga

‘Lutea’

‘Puscukriniai baltieji’

‘Rote Valze’

‘Vienasėkliai geltonieji’

Pašarinis griežtis ‘Dotnuvos baltieji’ didelis sausųjų medžiagu kiekis, šakniavaisiai gerai laikosi

‘Lobiai’ labai derlinga, vidutinio ilgio kerpės, naudojimas universalus

‘Vėžaičiai’ labai derlinga, vidutinio ilgio kerpės

Pluoštinis linas ‘Alfa-B’ atspari išgulimui, gera plaušo kokybė

‘Baltučiai’ ankstyva, derlinga

‘Banga’ gera plaušo kokybė

‘Kastyčiai’ atspari išgulimui

‘Upytė 2’ daug plaušo

‘Vaižgantas’ gera plaušo kokybė

‘Vega 2’ derlinga

2. Sodo ir daržo augalai

Sodo ir daržo augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai kaupiami, saugomi ir tiriami Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) filiale Sodininkystės ir daržininkystės institute, Vilniaus universiteto botanikos sode ir Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode. Genetiniai ištekliai saugomi ir selekcija vykdoma nuo Sodininkystės-daržininkystės bandymų stoties Dotnuvoje įkūrimo 1938 metais. Sodininkystės ir daržininkystės institute sukauptos vienos didžiausių sodo augalų kolekcijų Baltijos šalyse. Siekiant išsaugoti Lietuvoje sukurtas augalų rūšių veisles, vertingiausią selekcinę medžiagą ir įvairiais požymiais besiskiriančias selekcionuojamų rūšių formas, vertingiausi sodo ir daržo augalai įtraukiami į augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą. Augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams sodo ir daržo augalai atrenkami vadovaujantis šiais kriterijais: Lietuvoje liaudies selekcijos ir moksliniais metodais sukurtos veislės, formos; senos lietuviškos veislės; Lietuvoje dabar ir anksčiau rajonuotos veislės;

16

introdukuotos, adaptuotos veislės; hibridai – vertingų požymių donorai (kokybė, prekinė išvaizda, derlingumas, atsparumas ligoms bei kenkėjams ir kt.); genetinė medžiaga, turinti mokslinę vertę; rūšys ar veislės, svarbios socialiniu ar ekonominiu aspektais.

2.1. Sodo ir daržo augalų lauko kolekcijos

Augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtos 5 sodo ir daržo augalų lauko kolekcijos: miškinės obels (Malus sylvestris Mill.) klonų, surinktų Lietuvoje, lauko kolekcija Sodininkystės ir daržininkystės institute; miškinės kriaušės (Pyrus pyraster Burgsd.) klonų, surinktų Lietuvoje, lauko kolekcija Sodininkystės ir daržininkystės institute; aktinidijų (Actinidia sp.) lauko kolekcija Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode; paprastosios spanguolės (Oxycoccus palustris Pers.) kolekcija Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode; daugiamečių svogūninių daržovių lauko kolekcija Sodininkystės ir daržininkystės institute (7 lentelė). Kolekcijų paskirtis – vertingų augalų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimas, naudojimas moksliniams tyrimams bei edukaciniams tikslams.

7 lentelė. Sodo ir daržo augalų lauko kolekcijų, priskirtų augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams, sąrašas

Pavadinimas ir vieta Kolekcinių pavyzdžių skaičius

Kolekcijos plotas, ha

Miškinės obels (Malus sylvestris Mill.) klonų, surinktų Lietuvoje, lauko kolekcija Sodininkystės ir daržininkystės institute

50 0,26

Miškinės kriaušės (Pyrus pyraster Burgsd.) klonų, surinktų Lietuvoje, lauko kolekcija Sodininkystės ir daržininkystės institute

127 1,1

Aktinidijų (Actinidia sp.) lauko kolekcija Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode

14 0,08

Paprastosios spanguolės (Oxycoccus palustris Pers.) kolekcija Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode

64 0,06

Daugiamečių svogūninių daržovių lauko kolekcija Sodininkystės ir daržininkystės institute

14 0,014

Miškinė obelis (Malus sylvestris Mill.) ir miškinė kriaušė (Pyrus pyraster Burgsd.) priklauso erškėtinių (Rosaceae) šeimai. Lietuvoje auga lapuočių ir mišrių miškų antrame arde, pamiškėse, upių šlaituose, senose kaimo sodybose, pakelėse. Daugiau jų yra Vidurio Lietuvos lygumoje.

17

Miškinė obelis ir miškinė kriaušė yra retos medžių rūšys, todėl unikalius individus svarbu išsaugoti ateities kartoms.

Miškinės obels (Malus sylvestris Mill.) klonų, surinktų Lietuvoje, lauko kolekcija Sodininkystės ir daržininkystės institute įveista 2007 metais. Kolekcijos plotas – 0,26 ha. Joje auga 50 klonų, įrašytų į augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą. Juos iš įvairių Lietuvos administracinių rajonų surinko LAMMC filialo Miškų instituto mokslo darbuotojas R. Petrokas.

Miškinės kriaušės (Pyrus pyraster Burgsd.) klonų, surinktų Lietuvoje, lauko kolekcija atnaujinta ir įveista 2005 metais (1 pav.). Kolekcijos plotas – 1,1 ha. Miškinės kriaušės klonų kolekciją sudaro 127 klonai, priskirti augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams. Skiepai šiai kolekcijai buvo imti iš senojo miškinių kriaušių sodo, kurį prieš 40 metų pasodino P. Petryla. Jis skiepus surinko iš miškinių kriaušių medžių, augusių įvairiose augavietėse.

Atrinkti miškinės obels ir miškinės kriaušės klonai skiriasi atsparumu grybinėms ligoms, ištvermingumu žiemą, medžių augumu, vainiko forma ir kitais jo požymiais, vaisių sunokimo laiku, jų morfologiniais požymiais.

1 pav. Miškinės kriaušės (Pyrus pyraster Burgsd.) klonų, surinktų Lietuvoje, lauko kolekcija

Paprastosios spanguolės (Oxycoccus palustris Pers.) kolekcija Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode įveista 1993 metais, plotas – 0,06 ha (2–3 pav.). Kolekcijoje auginami ir tiriami Lietuvos rezervatuose

18

bei įvairiose aukštapelkėse surinkti 64 paprastosios spanguolės klonai, 54 iš jų suteiktas augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas. Paprastosios spanguolės klonai skiriasi forma, uogų dydžiu, atspalviu bei įvairių vertingų biologiškai aktyvių medžiagų kiekiu. Tai vienintelė tokia kolekcija Lietuvoje, kurioje saugoma genetinė šios rūšies medžiaga.

2 pav. Spanguolių kolekcija VDU Kauno botanikos sode

3 pav. Paprastosios spanguolės klonas

Aktinidijų (Actinidia sp.) kolekcija Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode įveista 1997 metais, plotas – 0,08 ha. Kolekcijoje saugomos rūšys: margalapė aktinidija (Actinidia kolomikta (Maxim.) Maxim.), smailialapė aktinidija (Actinidia arguta (Siebold et Zucc.) Planch. ex Miq.), raudonoji aktinidija (Actinidia melanandra Franch., A. callosa Lindl.), karčioji aktinidija (Actinidia polygama (Siebold et Zucc.) Miq.), puikioji aktinidija (Actinidia deliciosa (A. Chev.) C. F. Liang et A. R. Ferguson) ir purpurinė aktinidija (Actinidia purpurea Rehder) (4–6 pav.). Kolekcijoje saugoma 14 Lietuvoje surinktų ir išvestų

4 pav. Aktinidijų kolekcija VDU Kauno botanikos sode

5 pav. Margalapė aktinidija 6 pav. Smailialapė aktinidija

aktinidijų veislių ir klonų. Aktinidijų veislės: ‘Anykšta’, ‘Laiba’, ‘Landė’, ‘Paukštės Šakarva’ ir ‘Lankė’, įrašytos į augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą. Lietuviškos aktinidijų veislės ir klonai atsparūs ligoms ir kenkėjams, išaugina įvairaus dydžio ir gero skonio uogas, labai derlingi.

19

Labiausiai vertinama aktinidijų savybė – itin didelis vitamino C kiekis: jis sudaro net 1 proc. visos uogos masės.

Daugiamečių svogūninių daržovių lauko kolekcija Sodininkystės ir daržininkystės institute įveista 2007 metais. Kolekcijos plotas – 0,014 ha. Lauko kolekcijoje saugomos laiškinio česnako (Allium schoenoprasum L.), meškinio česnako (Allium ursinum L.), lenktagalvio česnako (Allium nutans L.), tuščialaiškio česnako (Allium fistulosum L.), kampuotojo česnako (Allium angulosum L.) 2 veislės ir 12 selekcinių numerių (7–10 pav.).

7 pav. Lenktagalvis česnakas 8 pav. Lenktagalvio česnako žiedynas

9 pav. Laiškinis česnakas

Vieną augalų rūšį, veislę, selekcinį numerį reprezentuoja 36–108 augalai. Daugiamečiai svogūnai surinkti Lietuvoje iš augintojų mėgėjų. Jie atsparūs ligoms, kenkėjams, šalčiams, gerai žiemoja.

10 pav. Daugiamečių svogūninių daržovių lauko kolekcija Sodininkystės ir daržininkystės institute

20

2.2. Sodo augalų veislės

Vertingiausios liaudies ir Lietuvos selekcininkų sukurtos sodo augalų veislės saugomos kolekciniuose augynuose. Augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtos 349 sodo augalų veislės, klonai ir kiti pavyzdžiai (8 lentelė).

8 lentelė. Sodo augalų rūšių, priskirtų augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams, sąrašas

Augalo rūšis Saugojimo vieta Pavyzdžių skaičius

Naminė obelis (Malus domestica Borkh.) SDI* 25

Miškinė obelis (Malus sylvestris Mill.) SDI 50

Paprastoji kriaušė (Pyrus communis L.) SDI 10

Miškinė kriaušė (Pyrus pyraster Burgsd.) SDI 127

Paprastoji cidonija (Cydonia oblonga Mill.) SDI 3

Naminė slyva (Prunus domestica L.) SDI 12

Vyšnia (Prunus cerasus L.) SDI 4

Trešnė (Prunus avium L.) SDI 18

Daržinė braškė (Fragaria ananassa Duch.) SDI 5

Juodasis serbentas (Ribes nigrum L.) SDI, VU BS** 23

Paprastasis serbentas (Ribes sylvestre Lam.) VU BS 1

Paprastasis agrastas (Ribes uva-crispa L.) VU BS 6

Tikrasis vynmedis (Vitis vinifera L.) VU BS 6

Margalapė aktinidija (Actinidia kolomikta (Maxim.) Maxim.)

VDU KBS*** 5

Paprastoji spanguolė (Oxycoccus palustris Pers.) VDU KBS 54

Iš viso: 349*SDI – LAMMC filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas; **VU BS – Vilniaus universiteto botanikos sodas; ***VDU KBS – Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas

Naminė obelis (Malus domestica Borkh.) priklauso erškėtinių (Rosaceae) šeimai, obelų (Malus) genčiai. Tai vienas pirmųjų žmogaus sukultūrintų vaismedžių. Lietuvoje obelys užima apie 80 proc. visų auginamų vaismedžių ploto. Sodininkystės ir daržininkystės instituto obelų kolekcijoje saugoma daug vietinių ir atvežtų genotipų. Joje auga 800 obelų veislių, klonų, formų. Augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtos 25 obelų veislės. Tai liaudies selekcijos veislės: ‘Avenarijus’, ‘Beržininkų ananasas’, ‘Jono pepinas’, ‘Lietuvos pepinas’, ‘Baltasis alyvinis’, ‘Rudens dryžuotasis’,

21

‘Sierinka’, ‘Žemaičių grietininis’, ‘Pilkasis alyvinis’, ‘Popierinis’, ‘Paprastasis antaninis’, ‘Pupinis’, ‘Vytėnų pilkasis’; selekcininkų sukurtos veislės: ‘Panemunės baltasis’, ‘Birutės pepinas’, ‘Vytenis’, ‘Kaunis’, ‘Vytėnų vasarinis’, ‘Noris’, ‘Auksis’, ‘Štaris’, ‘Aldas’, ‘Vytis’, ‘Rudenis’, ‘Skaistis’ (11–14 pav.). Liaudies selekcijos veislės tebėra populiarios ir vertingos savo produkcija, atsparumu šalčiams bei kitais rodikliais. Šios veislės detaliai aprašytos 2008 metais Augalų genų banko išleistame leidinyje „Senosios lietuviškos vaismedžių veislės“ (http://www.agb.lt/leidiniai.htm). Instituto selekcininkų sukurtos vaismedžių veislės atsparios ligoms, veda kokybiškus vaisius. Veislės ‘Aldas’, ‘Skaistis’ ir ‘Rudenis’ yra imunios rauplėms, o šį atsparumą rauplėms determinuoja dominantinis Vf genas.

Paprastoji kriaušė (Pyrus communis L.) priklauso erškėtinių (Rosaceae) šeimai, kriaušių (Pyrus) genčiai. Pasaulyje yra apie 5 000 kriaušių rūšių ir veislių. Lietuvoje kriaušių nacionaliniai genetiniai ištekliai saugomi Sodininkystės ir daržininkystės instituto lauko kolekcijose ir in vitro. 2005–2008 metais pasireiškus bakterinei degligei, didelė kriaušių lauko kolekcijos dalis buvo išsaugota augalus perkėlus in vitro. Šiuo metu lauko kolekcijos plotas – 0,5 ha. Joje auga 30 kriaušių veislių ir klonų. Sodininkystės ir dažininkystės institute sukurta 13 kriaušių veislių ir 3 paprastosios cidonijos (Cydonia oblonga Mill.) poskiepiai kriaušėms. Liaudies selekcijos veislėms: ‘Ankstyvoji dulia’, ‘Lyvų berė’, ‘Vandenė’, ‘Vasarinė sviestinė’, A. Lukoševičiaus sukurtoms veislėms: ‘Alnora’, ‘Aluona’, ‘Alsa’, ‘Alka’, ‘Jūratė’, ‘Lukna’, ir poskiepiams: K.11, K.16 ir K.19, suteiktas augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas (15–16 pav.).

11 pav. Naminė obelis ‘Noris’ 12 pav. Naminė obelis ‘Rudenis’

22

13 pav. Naminė obelis ‘Panemunės baltasis’ 14 pav. Naminė obelis ‘Aldas’

15 pav. Paprastoji kriaušė ‘Vandenė’ 16 pav. Paprastoji kriaušė ‘Aluona ’

Naminė slyva (Prunus domestica L.) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos, slyvų (Prunus) genties augalas. Vyšnia (Prunus cerasus L.), trešnė (Prunus avium L.) priklauso erškėtinių (Rosaceae) šeimai, vyšnių (Cerasus) pogenčiui. Naminės slyvos, vyšnios bei trešnės saugomos ir tiriamos Sodininkystės ir daržininkystės instituto lauko kolekcijose. Kaulavaisių genetinius išteklius sudaro 65 vyšnių, 81 trešnių, 138 slyvų veislės ir formos. Augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtos liaudies selekcijos vyšnių veislės: ‘Vietinė rūgščioji’, ‘Žagarvyšnė’; trešnių veislės: ‘Žemaičių geltonoji’, ‘Žemaičių rožinė’, ‘Žemaičių juodoji’; slyvų veislė ‘Vietinė geltonoji’; Sodininkystės ir daržininkystės institute sukurtos vyšnių veislės: ‘Vytėnų žvaigždė’, ‘Notė’; trešnių veislės: ‘Vytėnų rožinė’, ‘Vytėnų juodoji’, ‘Vytėnų geltonoji’, ‘Jurgita’, ‘Austė’, ‘Meda’, ‘Vasarė’, ‘Agila’, ‘Anta’, ‘Germa’, ‘Jurga’, ‘Lukė’, ‘Mindaugė’, ‘Norta’, ‘Seda’; slyvų veislės: ‘Štaro vengrinė’, ‘Rausvė’, ‘Aleksona’, ‘Jūrė’, ‘Kauno vengrinė’, ‘Algė’, ‘Gynė’, ‘Katra’, ‘Orija’, ‘Rypė’, ‘Skalvė’ (17–21 pav.). Paminėtos kaulavaisių veislės yra ištvermingos žiemą, atsparios ligoms, vaisiai stambūs ir skanūs.

Daržinė braškė (Fragaria ananassa Duch.) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos žolinis augalas, priklausantis žemuogių ir braškių (Fragaria) genčiai.

23

Sodininkystės ir daržininkystės instituto braškių kolekcijoje auga 108 veislės ir kiti pavyzdžiai. Išvesta ankstyva veislė ‘Saulenė’, labai derlinga, vidutiniškai ankstyva veislė ‘Venta’, vidutiniškai vėlyva veislė ‘Dangė’. Braškių veislėms: ‘Nida’, ‘Venta’, ‘Jaunė’, ‘Dangė’, ‘Saulenė’, suteiktas augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas.

Juodasis serbentas (Ribes nigrum L.), paprastasis agrastas (Ribes uva-crispa L.) priklauso agrastinių (Grossulariaceae) šeimai, serbentų (Ribes) genčiai. Serbentų ir agrastų nacionaliniai genetiniai ištekliai saugomi Sodininkystės ir daržininkystės institute bei Vilniaus universiteto botanikos sode. Kolekcijoje auga 8 serbentų rūšys, 120 juodųjų serbentų veislių, 70 agrastų, 30 raudonųjų serbentų veislių ir pavyzdžių. Vilniaus universiteto botanikos sode sukurta 12 juodųjų serbentų ir agrastų veislių. Sodininkystės ir daržininkystės institute sukurta 17 juodųjų serbentų veislių: labai ankstyva veislė ‘Joniniai’, imunios serbentinėms erkutėms veislės: ‘Vakariai’ ir ‘Dainiai’, stambiauogės, sunokinančios desertinio skonio uogas veislės: ‘Gagatai’, ‘Gojai’, ‘Svajai’, ‘Senjorai’ (22 pav.). Augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtos juodųjų serbentų veislės: ‘Kastyčiai’, ‘Vakariai’, ‘Almiai’, ‘Gagatai’, ‘Joniniai’, ‘Vyčiai’, ‘Blizgiai’, ‘Kriviai’, ‘Pilėnai’, ‘Tauriai’, ‘Smaliai’, ‘Dainiai’, ‘Dailiai’, ‘Gojai’, ‘Salviai,’ ‘Senjorai’, ‘Svajai’, ‘Dringiai’, ‘Drūkšiai’, ‘Dubingiai’, ‘Lakajai’, ‘Sartai’, ‘Stirniai’, ir paprastųjų agrastų veislės: ‘Bajorai’, ‘Daunoriai’, ‘Ginučiai’, ‘Kirdeikiai’, ‘Lūšiai’, ‘Žilinai’, atsparios ligoms, šalčiui, sunokina geros kokybės uogas.

Tikrasis vynmedis (Vitis vinifera L.) – vynmedinių (Vitaceae) šeimos, vynmedžių (Vitis) genties augalas. Vynmedžių pasaulyje yra apie 35 rūšys. Išvesta tūkstančiai vynmedžių veislių. Daugelis jų nėra vien tikrojo vynmedžio palikuonys, o sudėtingi tarprūšiniai hibridai. Vynmedžių genetiniai ištekliai saugomi Vilniaus universiteto botanikos sode. Čia auginama 140 vynmedžių veislių ir hibridų. A. Gailiūno sukurtoms veislėms: ‘Gailiūnė’, ‘Gailiūno Jadvyga’, ‘Gailiūno Šasla’, ‘Liepsna’, ‘Sėlė’, ‘Varduva’, suteiktas nacionalinių genetinių išteklių statusas. Paminėtos veislės yra ankstyvos, derlingos, atsparios šalčiui, uogos saldžios ir skanios.

Kolekcijoje saugomos sodo augalų veislės turi didelę vertę moksliniams tyrimams ir selekcijai. Tiriamas ir vertinamas vaismedžių ir vaiskrūmių atsparumas ligoms, ištvermingumas žiemą, vaisių ir uogų kokybė. Lietuviškos veislės, kaip tam tikrų vertingų požymių donorai, sėkmingai naudojamos sodo augalų selekcijoje.

24

17 pav. Naminė slyva ‘Aleksona’ 18 pav. Vyšnia ‘Notė’

19 pav. Trešnė ‘Vytėnų rožinė’ 20 pav. Trešnė ‘Vytėnų geltonoji’

21 pav. Trešnė ‘Agila’ 22 pav. Juodasis serbentas ‘Gagatai’

25

2.3. Daržo augalų veislės

23 pav. Raudonasis burokėlis ‘Joniai’

24 pav. Paprastasis agurkas ‘Kauniai’

25 pav. Valgomasis pomidoras‘Laukiai’

Daržo augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai saugomi lauko kolekcijose ir Augalų genų banko genetinės medžiagos saugykloje (9 lentelė). Augalų nacionalinius genetinius išteklius sudaro 15 valgomojo pomidoro veislių: ‘Aušriai’, ‘Drūčiai’, ‘Svara’, ‘Rutuliai’, ‘Skariai’, ‘Milžinai’, ‘Jurgiai’, ‘Laukiai’, ‘Balčiai’, ‘Slapukai’, ‘Ryčiai’, ‘Vytėnų didieji’, ‘Neris’, ‘Viltis 2’, ‘Vytėnų konserviniai’, 3 hibridai: ‘Pirmutis’ F1, ‘Sveikutis’ F1, ‘Arvaisa’ F1, ir 3 selekciniai numeriai; 2 paprastojo agurko veislės: ‘Trakų pagerintieji’, ‘Kauniai’, 8 hibridai: ‘Pūkiai’ F1, ‘Troliai’ F1, ‘Ulonai’ F1, ‘Krukiai’ F1, ‘Žalsviai’ F1, ‘Daugiai’ F1, ‘Gintai’ F1, ‘Artai’ F1, 2 linijos ir 6 selekciniai numeriai; 5 valgomosios morkos veislės: ‘Garduolės’, ‘Gausės’, ‘Šatrija’, ‘Vytėnų nanto’, ‘Vaiguva’, 2 hibridai: ‘Svalia’ F1, ‘Skalsa’ F1, 9 sterilios linijos ir 1 selekcinis numeris; 6 raudonojo burokėlio veislės: ‘Ilgiai’, ‘Ainiai’, ‘Vytėnų bordo’, ‘Kamuoliai 2’, ‘Nevėžis’, ‘Joniai’, ir 4 selekciniai numeriai; 2 baltagūžio kopūsto veislės: ‘Bielorusiška Dotnuvos’, ‘Bagočiai’; 2 vienametės paprikos veislės: ‘Reda’ ir ‘Alanta’; 2 valgomojo svogūno veislės: ‘Lietuvos didieji’, ‘Babtų didieji’; 4 valgomojo ridikėlio veislės: ‘Žara’, ‘Babtų žara’, ‘Kretingos pagerinti’, ‘Liliai’, 2 valgomojo česnako veislės: ‘Vasariai’, ‘Žiemiai’; daržinės pupos veislė ‘Vindzoro baltosios’; 2 daržinės pupelės veislės: ‘Baltija’, ‘Baltija 2’; daugiamečių laiškinių česnakų veislė ‘Aliai’; blakinės kalendros veislė ‘Raslė’ (23–25 pav.).

Daržo augalų veislės, hibridai ir linijos išsamiai aprašyti 2010 metais Augalų genų banko išleistame leidinyje „Daržo augalų genetiniai ištekliai“ (http://www.agb.lt/leidiniai.htm).

26

9 lentelė. Daržo augalų rūšių, priskirtų augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams, sąrašas

Augalo rūšis Saugojimo vieta Pavyzdžių skaičius

Valgomasis svogūnas (Allium cepa L.) SDI*, AGB** 2

Laiškinis česnakas (Allium schoenoprasum L.) SDI, AGB 1

Valgomasis česnakas (Allium sativum L.) SDI, AGB 2

Raudonasis burokėlis (Beta vulgaris L. var. conditiva Alef.)

SDI, AGB 10

Baltagūžis kopūstas (Brassica oleracea L. convar. capitata (L.) Alef. var. alba DC.)

SDI, AGB 2

Vienametė paprika (Capsicum annuum L.) SDI, AGB 2

Blakinė kalendra (Coriandrum sativum L.) SDI, AGB 1

Paprastasis agurkas (Cucumis sativus L.) SDI, AGB 18

Valgomoji morka (Daucus sativus Röhl.) SDI, AGB 17

Valgomasis pomidoras (Lycopersicon esculentum Mill.) SDI, AGB 21

Daržinė pupelė (Phaseolus vulgaris L.) SDI, AGB 2

Valgomasis ridikėlis (Raphanus sativus L.) SDI, AGB 4

Daržinė pupa (Vicia faba L. (partim)) SDI, AGB 1

Iš viso: 83

* SDI – LAMMC filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas; ** AGB – Augalų genų bankas

3. Miško medžiai

Lietuvoje miško genetinių išteklių ex situ išsaugojimo, selekcijos ir sėklininkystės objektų sistema pradėta kurti maždaug prieš 40 metų kartu su in situ objektų atranka, tyrimu bei vertinimu. Pirmieji geografinės kilmės bandomieji želdiniai (rinkinių želdiniai) buvo įveisti 1960 metais Vilniaus miškų urėdijos Panerių girininkijoje, o paprastosios eglės ir paprastosios pušies sėklinės plantacijos įveistos 1963–1964 metais Dubravos mokomojoje miškų urėdijoje.

Miško genetiniai ištekliai ex situ saugomi klonų rinkiniuose, miško sėklinėse plantacijose, populiacijų palikuonių šeimų rinkinių želdiniuose ir Augalų genų banko ilgalaikėje sėklų saugykloje.

Klonų rinkiniai (kolekcijos) – tai susisteminti rinktinių, vegetatyviškai padaugintų ekologiniu ir ūkiniu aspektais vertingų genotipų želdiniai. Klonų rinkiniai sudaromi iš pagrindinių rūšių rinktinių medžių ir įveisiami optimaliose tai rūšiai augavietėse dažniausiai sodinant skiepytus medelius (26 pav.) arba įšaknydintas gyvašakes. Kiekvienam genotipui (rinktiniam

27

medžiui) klonų rinkinyje turi atstovauti ne mažiau kaip 10–15 individų. Medeliai rinkiniuose sodinami retai, po 100–400 vnt/ha (palyginimui: želdant mišką eglių ir juodalksnių sodinama 3–4 tūkst. vnt/ha, pušų – 4–6 tūkst. vnt/ha ).

Šiuo metu Lietuvoje yra įveista 11 klonų rinkinių (5 paprastosios eglės, 3 paprastosios pušies, po 1 juodalksnio, karpotojo beržo ir maumedžio rūšių), augančių 37,87 ha plote. Į nacionalinių genetinių išteklių sąrašą įrašyti 5 klonų rinkiniai (27 pav.).

26 pav. Klonų rinkiniai ir sėklinės plantacijos veisiami sodinant vegetatyviškai padaugintus rinktinių medžių sodinukus (Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos selekcinių sodmenų išauginimo padalinys).

Miško sėklinės plantacijos – tai atitinkamai išdėstyti (sumišrinti) nustatyto skaičiaus vegetatyviškai padaugintų genotipų želdiniai, skirti selekciniu aspektu vertingai miško dauginamajai medžiagai gauti, iš dalies atliekantys ir genetinių išteklių išsaugojimo funkcijas. Pagrindinis miško sėklinių plantacijų tikslas – reguliari pagerintos biologinės ir genetinės kokybės sėklų gavyba. Tačiau dalis plantacijų atlieka ir klonų rinkinių funkcijas (jose sukaupti vertingi rinktinių medžių klonai), todėl gali būti siūlomos įtraukti į nacionalinių genetinių išteklių sąrašą. Iš viso Lietuvos miškų urėdijose įveista 140 sėklinių plantacijų, kurių plotas – 837,29 ha.

Populiacijų palikuonių šeimų rinkinių želdiniai – šeimų kolekcijos, skirtos genetiniams ištekliams išsaugoti ir populiacijų bei rinktinių medžių išbandymui atlikti perkėlus į kitas augimo vietas pagal jų palikuonių šeimų augimą. Šių želdinių paskirtis – sukaupti ir išsaugoti genetinius išteklius ex situ, kartu išbandyti, įvertinti ir atrinkti vertingiausius selekciniu aspektu populiacijų ir motinmedžių palikuonis tolesnei selekcijai. Šiuo metu visuose miško gamtiniuose regionuose yra įveisti 76 rinkinių želdiniai, 7 iš jų įrašyti į nacionalinių genetinių išteklių sąrašą.

28

3.1. Miško nacionalinių genetinių išteklių ex situ objektai

3.1.1. Klonų rinkiniai

Augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams (10 lentelė) priskirtas 421 vertingiausių rinktinių medžių klonas (kopijos). Šie klonai auga 5 klonų rinkiniuose (28–32 pav.).

10 lentelė. Miško klonų rinkiniaiEil. Nr. Objektas Objekto vieta Plotas,

haKlonų

skaičius, vnt.

1. Paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) klonų rinkinys

Dubravos e. m. m. u., Vaišvydavos g-ja, 39; 40 kv.

5,90 133

2. Paprastosios eglės (Picea abies (L.) Karst.) klonų rinkinys

Dubravos e. m. m. u., Vaišvydavos g-ja, 39 kv.

4,00 101

3. Paprastosios eglės (Picea abies (L.) Karst.) klonų rinkinys

Dubravos e. m. m. u., Vaišvydavos g-ja, 66 kv.

3,60 20

4. Maumedžio rūšių (Larix ssp.) klonų rinkinys

Dubravos e. m. m. u., Vaišvydavos g-ja, 107; 108; 125 kv.

1,90 23

5. Juodalksnio (Alnus glutinosa [L] Gaertn.) klonų rinkinys

Dubravos e. m. m. u., Šilėnų g-ja, 103 kv.

3,50 144

Rinktiniai medžiai klonų rinkiniams parinkti taip, kad jie atstovautų visoms labiausiai paplitusioms miško augavietėms proporcingai jų plotui, taip pat būdingiausioms atitinkamo miško gamtinio regiono populiacijoms. Klonų rinkinių paskirtis:

– sukaupti ir išsaugoti vertingus genetinius išteklius ex situ;– atlikti palyginamuosius rinktinių medžių vegetatyvinių palikuonių –

skiepytų klonų – įvairių požymių ir savybių (augimo spartos, adaptacijos, stiebų kokybės, derėjimo, sėklų savybių ir kt.) tyrimus;

– atlikti Lietuvos populiacijų įvairių požymių ir savybių tarppopuliacinės ir tarpgenotipinės įvairovės, paveldėjimo, genotipinių ryšių tarp požymių ir kitus tyrimus;

– gauti pagerintos biologinės genetinės kokybės sėklų miško sodmenims auginti (taikant papildomą apdulkinimą arba kontroliuojamus kryžminimus).

29

27 p

av. M

iško

med

žių

rūši

ų ex

situ

nac

iona

linių

gen

etin

ių iš

tekl

ių iš

saug

ojim

o ob

jekt

ai L

ietu

voje

– k

lonų

rink

inia

i ir r

inki

nių

želd

inia

i (20

10)

30

28 pav. Paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) klonų rinkinys (51PKR001), įveistas 1971–1976 metais

29 pav. 40-ties metų amžiaus paprastosios eglės (Picea abies (L) Karst.) klonų rinkinys (51EKR002)

30 pav. Seniausiame Lietuvoje paprastosios eglės (Picea abies (L.) Karst.) klonų rinkinyje (51EKR007), įveistame 1963–1964 metais, susivėrus lajoms tamsu net ir dieną.

31 pav. Juodalksnio (Alnus glutinosa [L] Gaertn.) klonų rinkinys, įveistas 1997–1998 metais

32 pav. Maumedžio rūšių (Larix ssp.) klonų rinkinyje (51MKR005), įveistame 1988 metais, sukaupti 23 geriausi rinktinių medžių klonai.

31

Nuo 2010 m. rugpjūčio 8 d. praūžusios vėtros nukentėjo ir nacionalinių miško genetinių išteklių objektai (33 pav.). Žala padaryta maumedžio, paprastosios eglės ir paprastosios pušies klonų rinkiniams. Pagal galiojančią tvarką minėti objektai bus atkurti tų pačių klonų kopijomis.

33 pav. Vėtros suniokoti klonų rinkiniai

3.1.2. Populiacijų palikuonių šeimų rinkinių želdiniai

Augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirti 4 paprastosios eglės ir 3 karpotojo beržo populiacijų palikuonių rinkinių želdiniai (11 lentelė).

Lietuvos paprastosios eglės (Picea abies (L.) Karst.) populiacijų pusiausibų palikuonių rinkinių želdiniai (1983 metų serija). 1983 metais eglių rinkinių želdiniai (34 pav.) įveisti 4-iuose miško gamtiniuose regionuose Telšių, Ignalinos, Šilutės ir Kazlų Rūdos miškų urėdijose. Želdiniams veisti sėklos surinktos 10-yje populiacijų nuo atsitiktinai pasirinktų įvairių selekcinių kategorijų medžių – po 20 medžių kiekvienoje populiacijoje. Želdiniuose

34 pav. Paprastosios eglės rinkinių želdiniai

32

palikuonys sodinti 5 pakartojimais po 10–12 medelių kiekviename, juos išdėstant atsitiktine tvarka. Kiekvieną šeimą kiekvienuose želdiniuose reprezentuoja 50, o kiekvieną populiaciją – 1 000 individų.

11 lentelė. Miško medžių rinkinių želdiniaiEil. Nr.

Objektas Objekto vieta Plotas, ha

Šeimų skaičius

1. Lietuvos paprastosios eglės (Picea abies (L.) Karst.) populiacijų pusiausibų palikuonių rinkinių želdiniai

Ignalinos m. u., Daugėliškio g-ja, 55 kv.

1,9 200

2. Lietuvos paprastosios eglės (Picea abies (L.) Karst.) populiacijų pusiausibų palikuonių rinkinių želdiniai

Kazlų Rūdos m. u., Šališkių g-ja, 166 kv.

3,3 200

3. Lietuvos paprastosios eglės (Picea abies (L.) Karst.) populiacijų pusiausibų palikuonių rinkinių želdiniai

Šilutės m. u., Žemaičių Naumiesčio g-ja, 53 kv.

2,0 200

4. Lietuvos paprastosios eglės (Picea abies (L.) Karst.) populiacijų pusiausibų palikuonių rinkinių želdiniai

Telšių m. u., Žarėnų g-ja, 16 kv.

2,0 200

5. Lietuvos ir Švedijos karpotojo beržo (Betula pendula Roth.) rinktinių medžių palikuonių šeimų/populiacijų rinkinių želdiniai

Dubravos e. m. m. u., Ežerėlio g-ja, 57 kv.

1,5 113

6. Lietuvos ir Švedijos karpotojo beržo (Betula pendula Roth.) rinktinių medžių palikuonių šeimų/populiacijų rinkinių želdiniai

Šiaulių m. u., Lukšių g-ja, 9 kv.

1,4 113

7. Lietuvos ir Švedijos karpotojo beržo (Betula pendula Roth.) rinktinių medžių palikuonių šeimų/populiacijų rinkinių želdiniai

Šilutės m. u., Žemaitkiemio g-ja, 71 kv.

1,5 113

Lietuvos ir Švedijos karpotojo beržo (Betula pendula Roth.) rinktinių medžių palikuonių šeimų/populiacijų rinkinių želdiniai (1999 metų serija). Želdiniams veisti sėklos surinktos 24-ose beržo populiacijose nuo 5–6 rinktinių bei atsitiktine tvarka pasirinktų medžių kiekvienoje populiacijoje. Taip pat iš Švedijos gauti 14-os selekcionuotų šeimų sėklų pavyzdžiai. 1999 m. įveista 3 rinktinių želdinių serija skirtinguose miško gamtiniuose regionuose Dubravos, Šilutės ir Šiaulių (35 pav.) miškų urėdijose. Kiekvienuose želdiniuose kiekvienai iš 24 populiacijų atstovauja 5–6 palikuonių šeimos, iš viso – 113 šeimų. Šeimos želdiniuose pasodintos 5–6 blokais atsitiktine tvarka po 10 medelių linijiniais laukeliais.

Daugiapopuliaciniai želdiniai yra vienas iš efektyviausių genetinių išteklių išsaugojimo kintančiomis aplinkos sąlygomis būdų. Be to, rinkinių želdiniai atlieka ir svarbias mokslines, mokomąsias (studentams, privačių miškų savininkams) bei demonstracines funkcijas.

33

35 pav. Vienuolikos metų amžiaus karpotojo beržo rinkinių želdiniai Šiaulių miškų urėdijoje

Želdiniai periodiškai tiriami ir vertinami mokslininkų (36 pav.), o surinkta informacija naudojama atliekant Lietuvos miško sėklinį rajonavimą, sudarant genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos strategijas bei programas, kiekvienam miško gamtiniam regionui atrenkant selekciškai vertingiausias populiacijas, šeimas ir individus.

36 pav. Nacionalinių genetinių išteklių objektuose nuolat atliekami mokslo tiriamieji darbai, įrengti mokomieji stendai studentams ir plačiajai visuomenei (Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos karpotojo beržo rinkinių želdiniai).

4. Pavieniai medžiai ir medžių grupės

Skyriuje pristatome 650 vertingų ir įdomių pavienių medžių ar augančių grupėmis Lietuvos parkuose ir kituose želdynuose. Pavienis medis – pusę gamtinės brandos pasiekęs medis, augantis per du savo aukščius nuo artimiausio medžio ar medyno. Medžių grupė – kartu augančių trijų ir daugiau medžių bendrija, kurios plotas ne didesnis kaip trys arai. Apie saugomus šių augalų nacionalinius genetinius išteklius in situ sąlygomis rašėme 2009 metais leidinyje „Lietuvos augalų nacionaliniai ištekliai (in situ)“ (prieiga per internetą adresu: http://www.agb.lt/leidiniai.htm), o

34

dabar supažindiname skaitytojus su saugomais ex situ sąlygomis. Parkuose, ypač senuosiuose, dalis tokių augalų – egzotiniai augalai. Šiandien jie, augdami už savo gamtinės buveinės ar sukūrimo aplinkos ribų (ex situ), yra naudingi Lietuvai dėl adaptyvumo, ekologinių, estetinių požymių, išplitimo masto, genetiniu aspektu. Geriausiems pavieniams medžiams ar jų grupėms suteiktas augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas (12 lentelė). Tai 95 Lietuvos savaiminės floros atstovai ir 555 introdukuoti augalai, priklausantys 61 augalų rūšiai ir 26 žemesniems už rūšį taksonams. Dauguma šių medžių (618 vnt.) tarpsta 72 Lietuvos dvarų parkuose ir tik nedidelė dalis (32 vnt.) – kituose miestų ir gyvenviečių želdynuose. Dalis jų yra būdingi Lietuvos floros atstovai: paprastasis ąžuolas, juodalksnis, paprastasis uosis, paprastoji eglė, paprastoji vinkšna (37 pav.), mažalapė liepa (38 pav.) ir europinis kukmedis. Iš ypač vertingų ir unikalių parkų svetimžemių medžių reikia paminėti Švėkšnos dvaro parko dviskiautį ginkmedį, Trepų dvaro parko sachalininį kėnį, Baltosios Vokės dvaro parko, Gelgaudiškio dvaro parko ir Lyduokių dvaro parko sidabrinius klevus, Girionių parko paprastąją katalpą, Vilniaus universiteto botanikos sodo Augalų sistematikos ir geografijos skyriuje augančius pilkąjį kėnį (39 pav.), plikajį celtį, kanadinį plikšakį ir amūrinį kamštenį, Priekulės vidurinės mokyklos parko tridyglę gledičiją, Pauliankos dvaro parko ir Verkių dvaro parko daūrinio maumedžio japoninį varietetą bei Vilniaus rajono Vyžulionių dvaro parko grakščiąsias liepas ir Abromiškių dvaro parko didžialapes liepas alėjose.

Medžių grupėse auga 437 iš paminėtų medžių, kiti – kaip pavieniai medžiai. Gausiausios medžių grupės: Paežerių dvaro (Šiaulių rajonas) parko europiniai maumedžiai (35 vnt.), Abromiškių dvaro parko didžialapės liepos (31 vnt.), Veisiejų dvaro parko mažalapės liepos (21 vnt.), Šešuolėlių dvaro parko europiniai maumedžiai, Pabiržės dvaro parko sibiriniai maumedžiai (po 20 vnt.), Gelgaudiškio dvaro parko sidabriniai klevai, Vyžulionių dvaro parko grakščiosios liepos, Lyduokių dvaro parko europiniai maumedžiai, Žagarės dvaro parko europiniai maumedžiai ir veimutinės pušys, Pienionių dvaro parko berlyninės tuopos, Kurtuvėnų dvaro parko kininės tuopos (po 15 vnt.).

35

12 lentelė. Pavienių medžių ir medžių grupių, priskirtų augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams, sąrašas

Augalo gentis

augalo pavadinimas skaičius, vnt.

1 2

Abrikosas (Armeniaca Skop.)

Mandžiūrinis abrikosas (Armeniaca mandshurica (Maxim.) Skvortsov) 1

Alksnis (Alnus Mill.)

Juodalksnis (Alnus glutinosa (L.) Gaertn.) 15

Ąžuolas (Quercus L.)

Paprastasis ąžuolas (Quercus robur L.) 27

Paprastasis ąžuolas ‘Cupressoides’ (Quercus robur ‘Cupressoides’) 5

Paprastasis ąžuolas ‘Fastigiata’ (Quercus robur ‘Fastigiata’) 10

Pelkinis ąžuolas (Quercus palustris Münchh.) 1

Raudonasis ąžuolas (Quercus rubra L.) 16

Beržas (Betula L.)

Karpotasis beržas ‘Dalecarlica’ (Betula pendula ‘Dalecarlica’) 1

Bukas (Fagus L.)

Paprastasis bukas (Fagus sylvatica L.) 27

Paprastasis bukas ‘Purpurea Latifolia’ (Fagus sylvatica ‘Purpurea Latifolia’) 6

Celtis (Celtis L.)

Plikasis celtis (Celtis glabrata Planch.) 1

Cūga (Tsuga (Endl.) Carriere)

Kanadinė cūga (Tsuga canadensis (L.) Carriere) 11

Eglė (Picea A. Dietr.)

Paprastoji eglė (Picea abies (L.) H. Karst.) 2

Paprastoji eglė ‘Cranstonii’ (Picea abies ‘Cranstonii’) 1

Paprastoji eglė ‘Inversa’ (Picea abies ‘Inversa’) 1

Paprastoji eglė ‘Ohlendorffii’ (Picea abies ‘Ohlendorffii’) 4

Serbinė eglė (Picea omorika (Pančic) Purk.) 1

Ginkmedis (Ginkgo L.)

Dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba L.) 1

Gledičija (Gleditsia L.)

Tridyglė gledičija (Gleditsia triacanthos L.) 1

Guoba, skirpstas, vinkšna (Ulmus L.)

Kalninė guoba ‘Camperdownii’ (Ulmus glabra ‘Camperdownii’) 3

Kalninė guoba ‘Exoniensis’ (Ulmus glabra ‘Exoniensis’) 1

Kalninė guoba ‘Horizontalis’ (Ulmus glabra ‘Horizontalis’) 1

Paprastoji vinkšna (Ulmus laevis Pall.) 1

36

12 lentelės tęsinys1 2

Kamštenis (Phellodendron Rupr. )

Amūrinis kamštenis (Phellodendron amurense Rupr.) 1

Kaštonas (Aesculus L.)

Geltonžiedis kaštonas (Aesculus flava Sol.) 1

Glotniavaisis kaštonas (Aesculus glabra Willd.) 1

Paprastasis kaštonas (Aesculus hippocastanum L.) 2

Raudonžiedis kaštonas (Aesculus pavia L.) 1

Katalpa (Catalpa Scop.)

Geltonžiedė katalpa (Catalpa ovata G. Don) 1

Paprastoji katalpa (Catalpa bignonioides Walter) 1

Kėnis (Abies Mill.)

Lygiažvynis kėnis (Abies homolepis Siebold et Zucc.) 1

Pilkasis kėnis (Abies concolor (Gordon et Gled.) Lindl. ex Hildebr.) 2

Pilkasis kėnis ‘Violacea’ (Abies concolor ‘Violacea’) 1

Sachalininis kėnis (Abies sachalinensis (F. Schmidt) Mast.) 3

Klevas (Acer L.)

Paprastasis klevas ‘Globosum’ (Acer platanoides ‘Globosum’) 1

Paprastasis klevas ‘Reitenbachii’ (Acer platanoides ‘Reitenbachii’) 1

Paprastasis klevas ‘Schwedleri’ (Acer platanoides ‘Schwedleri’) 2

Platanalapis klevas (Acer pseudoplatanus L) 2

Platanalapis klevas ‘Purpurascens’ (Acer pseudoplatanus ‘Purpurascens’) 3

Sidabrinis klevas (Acer saccharinum L.) 22

Trakinis klevas (Acer campestre L.) 1

Kukmedis (Taxus L.)

Dygusis kukmedis (Taxus cuspidata Siebold et Zucc.) 1

Europinis kukmedis (Taxus baccata L.) 2

Lazdynas (Corylus L.)

Turkinis lazdynas (Corylus colurna L.) 2

Liepa (Tilia L.)

Amerikinė liepa (Tilia americana L.) 1

Didžialapė liepa (Tilia platyphyllos Scop.) 33

Didžialapė liepa ‘Laciniata’ (Tilia platyphyllos ‘Laciniata’) 3

Grakščioji liepa (Tilia euchlora K. Koch) 15

Mažalapė liepa (Tilia cordata Mill.) 46

Maumedis (Larix Mill.)

Europinis maumedis (Larix decidua Mill.) 150

Japoninis maumedis (Larix kaempferi (Lambert) Carrière) 3

37

12 lentelės tęsinys1 2

Daūrinio maumedžio japoninis varietetas (Larix gmelinii (Rupr.) Rupr. var. japonica (Maxim. ex Regel) Pilg)

9

Plačiažvynis maumedis (Larix x marschlinsii Coaz) 7

Sibirinis maumedis (Larix sibirica Ledeb.) 36

Plikšakis (Gymnocladus Lam.)

Kanadinis plikšakis (Gymnocladus dioicus (L.) K. Koch) 1

Pocūgė (Pseudotsuga Carrière)

Didžioji pocūgė (Pseudotsuga menziesii (Mirb.) Franco) 1

Didžioji pocūgė ‘Glauca Pendula’ (Pseudotsuga menziesii ‘Glauca Pendula’) 1

Didžiosios pocūgės melsvaspyglis varietetas (Pseudotsuga menziesii (Mirb.) Franco var. glauca (Beissn.) Franco)

1

Puskiparisis (Chamaecyparis Spach.)

Lausono puskiparisis (Chamaecyparis lawsoniana (A. Murray bis) Parl.) 1

Žirniavaisis puskiparisis (Chamaecyparis pisifera (Siebold et Zucc.) Siebold et Zucc.)

3

Žirniavaisis puskiparisis ‘Squarrosa’(Chamaecyparis pisifera ‘Squarrosa’) 2

Pušis (Pinus L.)

Geltonosios pušies uolinis varietetas (Pinus ponderosa Douglas var. scopulorum Engelm.)

1

Juodoji pušis (Pinus nigra J. F. Arnold) 15

Kedrinė pušis (Pinus cembra L.) 1

Paprastoji pušis ‘Fastigiata’ (Pinus sylvestris ‘Fastigiata’) 1

Sibirinė pušis (Pinus sibirica Du Tour) 1

Veimutinė pušis (Pinus strobus L.) 17

Riešutmedis (Juglans L.)

Juodasis riešutmedis (Juglans nigra L.) 1

Lipnusis riešutmedis (Juglans ailanthifolia Carrière) 6

Graikinis riešutmedis (Juglans regia L.) 2

Mandžiūrinis riešutmedis (Juglans mandshurica Maxim.) 2

Pilkasis riešutmedis (Juglans cinerea L.) 2

Šermukšnis (Sorbus L.)

Švedinis šermukšnis (Sorbus intermedia (Ehrh.) Pers.) 2

Tuja (Thuja L.)

Didžioji tuja (Thuja plicata Donn ex D. Don) 2

Vakarinė tuja (Thuja occidentalis L.) 2

Tulpmedis (Liriodendron L.)

Gelsvažiedis tulpmedis (Liriodendron tulipifera L.) 2

38

12 lentelės tęsinys1 2

Tuopa (Populus L.)

Baltoji tuopa (Populus alba L.) 2

Berlyninė tuopa (Populus x berolinensis (K. Koch) Dippel) 15

Juodoji tuopa (Populus nigra L.) 2

Juodoji tuopa ‘Italica’ (Populus nigra ‘Italica’) 9

Kanadinė tuopa (Populus x canadensis Moench) 5

Kininė tuopa (Populus simonii Carrière) 15

Lauralapė tuopa (Populus laurifolia Ledeb.) 7

Pilkoji tuopa (Populus x canescens (Ait.) Sm) 14

Uosis (Fraxinus L.)

Paprastasis uosis (Fraxinus excelsior L.) 2

Paprastasis uosis ‘Pendula’ (Fraxinus excelsior ‘Pendula’) 1

Pensilvaninis uosis ‘Aucubifolia’ (Fraxinus pennsylvanica ‘Aucubifolia’) 1

37 pav. Paprastoji vinkšna V. Petkaus sodyboje Klaipėdos rajono Trakių kaime

38 pav. Mažalapė liepa Kalvarijų gatvėje Vilniuje

39 pav. Pilkasis kėnis Vilniaus universiteto botanikos sode

39

5. Vaistiniai ir aromatiniai augalai

Vaistinių ir aromatinių augalų genetiniai ištekliai yra Lietuvos gyvosios gamtos išteklių sudedamoji dalis. Šie ištekliai kaupiami tiriant, atrenkant, įvertinant ir nustatant jų saugojimo ir naudojimo būdus. Šiuo metu vaistinių ir aromatinių augalų ištekliai saugomi, tiriami ir nuolat papildomi šių atsakingų institucijų: Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo, Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto (vaistinių ir aromatinių augalų genetinių išteklių koordinacinis centras), lauko kolekcijose.

Gamtos tyrimų centro Botanikos institute atliekami naudojamųjų (laukinių bei netradicinių kultivuojamų) augalų ekologinių ir funkcinių ypatybių bei botaninės įvairovės tyrimai individo, populiacijos ir rūšies lygiais. Botanikos instituto mokslinėje bazėje sukauptos ir nuolat palaikomos vaistinių aromatinių bei laukinių uoginių augalų kolekcijos.

40 pav. GTC Botanikos instituto vaistinių ir aromatinių augalų kolekcijos bendras vaizdas

Šiuo metu jose auginama 77 genčių 115 rūšių 340 kolekcinių pavyzdžių vaistinių bei aromatinių augalų ir 8 genčių 22 rūšių 330 kolekcinių pavyzdžių uoginių bei vaisinių augalų. Kolekcijų, kurių dauguma pavyzdžių yra vietinės kilmės, paskirtis – moksliniai augalų genetinių išteklių tyrimai ir išteklių išsaugojimas.

40

Gamtos tyrimų centro Botanikos institute esančioje lauko kolekcijoje (40 pav.) saugomi šie į nacionalinių augalų sąrašą įtraukti kolekciniai pavyzdžiai: paprastoji kraujažolė (Achillea millefolium L.), kalninė arnika (Arnica montana L.), skėtinė širdažolė (Centaurium erythraea Rafn), melsvasis gencijonas (Gentiana cruciata L.), smėlyninis šlamutis (Helichrysum arenarium (L.) Moench), paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum L.), šaltmėtė (Mentha spicata L.), pievinio šalavijo forma rubicunda (Salvia pratensis f. rubicunda), bukalapis čiobrelis (Thymus × oblongifolius Opiz.), keturbriaunis čiobrelis (Thymus pulegioides L.), ir laukinio česnako (Allium spp.), balinio ajero (Acorus callamus L.), paprastojo raudonėlio (Origanum vulgare L.) lauko kolekcijos.

Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode saugomi ir tiriami vaistiniai, prieskoniniai, techniniai augalai. Vaistinių augalų kolekcijoje ekspozicijoje (41 pav.) 4 500 m2 plote vaistiniai augalai suskirstyti

41 pav. VDU Kauno botanikos sodo vaistinių augalų kolekcijos

farmakognostiniu principu pagal biologiškai veikliuosius junginius. Joje auginama 290 genčių 419 rūšių vaistinių augalų, iš jų 26 yra retos ir nykstančios Lietuvoje. Šiuo metu vaistinių augalų kolekcijoje saugomi į

41

nacionalinių augalų sąrašą įtraukti šie 37 kolekciniai pavyzdžiai: mėlynoji kurpelė (Aconitum napellus L.), pavasarinis adonis (Adonis vernalis L.), kvapioji dirvuolė (Agrimonia procera Wallr.), rausvažiedė ežiuolė (Echinaceae purpurea (L.) Moench), paprastasis saldymedis (Glycyrrhiza glabra L.), gebenė lipikė (Hedera helix L.), darželinė juodgrūdė (Nigella damascena L.), paprastasis raudonėlis (Origanum vulgare L.), mėlynasis palemonas (Polemonium caeruleum L.), vaistinis šalavijas (Salvia officinalis L.), vaistinis čiobrelis (Thymus vulgaris L.), trispalvė našlaitė (Viola tricolor L.), bei paprastojo apynio (Humulus lupulus L.) veislių ir laukinių pavyzdžių kolekcija.

Lietuvos žemės ūkio universitete atliekami morfologiniai ir cheminiai kmynų tyrimai. Nykstant natūralioms pievoms, kurios yra kmynų augavietės, kartu mažėja ir šios rūšies genetinė įvairovė. Lauko kolekcijoje saugoma 130 kmynų pavyzdžių, kurie skiriasi žydėjimo bei sunokimo laiku, eterinio aliejaus kiekiu, žiedų spalva. Šiuo metu į augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą įtraukti 8 vietinių populiacijų pavyzdžiai ir lietuviška kmynų veislė ‘Gintaras’.

Priskiriant vaistinius ir aromatinius augalus nacionaliniams genetiniams ištekliams vadovaujamasi šiais kriterijais: rūšies socialinė ekonominė reikšmė, išteklių gausumas ir fenotipinė bei genetinė įvairovė, biologiškai aktyvių medžiagų rodikliai, produktyvumas, atsparumas ligoms bei kenkėjams, pažintinė mokslinė bei kultūrinė istorinė vertė.

Šiuo metu į vaistinių ir aromatinių augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą įrašyti 136 kolekciniai pavyzdžiai ir lietuviškos kilmės veislės (42–46 pav.), 4 lauko kolekcijos (13, 14 lentelės). Augalų genų banko saugykloje saugomi ir periodiškai atnaujinami 19 genčių 25 rūšių vaistinių ir aromatinių augalų 178 sėklų pavyzdžiai.

42

13 lentelė. Vaistinių ir aromatinių augalų rūšių ir veislių, priskirtų augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams, sąrašas

Eil. Nr.

Augalo pavadinimas Genetinių išteklių tipas

Pavyzdžių skaičius

Kolekcijos savininkas

1 2 3 4 5

1. Paprastoji kraujažolė (Achillea millefolium L.) vietinė populiacija

2 GTC BI*

2. Mėlynoji kurpelė (Aconitum napellus L.) adaptuota populiacija

1 VDU KBS**

3. Pavasarinis adonis (Adonis vernalis L.) adaptuota populiacija

1 VDU KBS

.4 Kvapioji dirvuolė (Agrimonia procera Wallr.) adaptuota populiacija

1 VDU KBS

.5 Kampuotasis česnakas (Allium angulosum L.) vietinė populiacija

3 GTC BI

6. Kalninis česnakas (Allium lusitanicum Lam.) vietinė populiacija

1 GTC BI

7. Laukinis česnakas (Allium oleraceum L.) vietinė populiacija

22 GTC BI

8. Laiškinis česnakas (Allium schoenoprasum L.) vietinė populiacija

1 GTC BI

9. Porinis česnakas (Allium scorodoprasum L.) vietinė populiacija

5 GTC BI

10. Meškinis česnakas (Allium ursinum L.) vietinė populiacija

20 GTC BI

11. Dirvinis česnakas (Allium vineale L.) vietinė populiacija

5 GTC BI

12. Kalninė arnika (Arnica montana L.) vietinė populiacija

2 GTC BI

13. Paprastasis kmynas (Carum carvi L.) ‘Gintaras’ veislė 1 GTC BI

14. Paprastasis kmynas (Carum carvi L.) vietinė populiacija

8 LŽŪU***

15. Skėtinė širdažolė (Centaurium erythraea Rafn) vietinė populiacija

1 GTC BI

16. Rausvažiedė ežiuolė (Echinaceae purpurea (L.) Moench)

adaptuota populiacija

1 VDU KBS

17. Melsvasis gencijonas (Gentiana cruciata L.) vietinė populiacija

1 GTC BI

18. Paprastasis saldymedis (Glycyrrhiza glabra L.) adaptuota populiacija

1 VDU KBS

19. Gebenė lipikė (Hedera helix L.) vietinė populiacija

1 VDU KBS

43

13 lentelės tęsinys1 2 3 4 5

20. Smėlyninis šlamutis (Helichrysum arenarium (L.) Moench )

vietinė populiacija

1 GTC BI

21. Paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum L.) vietinė populiacija

1 GTC BI

22. Paprastasis apynys (Humulus lupulus L.) ‘Fredos derlingieji’

veislė 1 VDU KBS

23. Paprastasis apynys (Humulus lupulus L.) ‘Fredos taurieji’

veislė 1 VDU KBS

24. Paprastasis apynys (Humulus lupulus L.) ‘Kauno ankstyvieji’

veislė 1 VDU KBS

25. Paprastasis apynys (Humulus lupulus L.) ‘Kauno gražieji’

veislė 1 VDU KBS

26. Paprastasis apynys (Humulus lupulus L.) ‘Raudoniai’ veislė 1 VDU KBS

27. Paprastasis apynys (Humulus lupulus L.) hibridas 1 VDU KBS

28. Paprastasis apynys (Humulus lupulus L.) vietinė populiacija

19 VDU KBS

29. Šaltmėtė (Mentha spicata L.) vietinė populiacija

1 GTC BI

30. Darželinė juodgrūdė (Nigella damascena L.) adaptuota populiacija

1 VDU KBS

31. Paprastasis raudonėlis (Origanum vulgare L.) vietinė populiacija

21 GTC BI, VDU KBS

32. Mėlynasis palemonas (Polemonium caeruleum L.) adaptuota populiacija

1 VDU KBS

33. Vaistinis šalavijas (Salvia officinalis L.) adaptuota populiacija

2 VDU KBS

34. Pievinio šalavijo forma rubicunda (Salvia pratensis f. rubicunda)

vietinė populiacija

1 GTC BI

35. Bukalapis čiobrelis (Thymus × oblongifolius Opiz) vietinė populiacija

1 GTC BI

36. Keturbriaunis čiobrelis (Thymus pulegioides L.) vietinė populiacija

1 GTC BI

37. Vaistinis čiobrelis (Thymus vulgaris L.) adaptuota populiacija

1 VDU KBS

38. Trispalvė našlaitė (Viola tricolor L.) vietinė populiacija

1 VDU KBS

* GTC BI – Gamtos tyrimų centro Botanikos institutas, ** VDU KBS – Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas, *** LŽŪU – Lietuvos žemės ūkio universitetas

44

42 pav. Helichrysum arenarium žiedų spalvinė įvairovė

43 pav. Mėlynoji kurpelė 44 pav. Mėlynasis palemonas

45 pav. Melsvasis gencijonas 46 pav. Rausvažiedė ežiuolė

45

5.1. Vaistinių ir aromatinių augalų nacionalinių genetinių išteklių lauko kolekcijos

Augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtos 4 vaistinių ir aromatinių augalų kolekcijos (14 lentelė).

14 lentelė. Augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtų vaistinių ir aromatinių augalų lauko kolekcijos

Kolekcijos pavadinimas Kolekcinių pavyzdžių skaičius

Kolekcijos savininkas Kolekcijos plotas, ha

Paprastojo apynio (Humulus lupulus L.) veislės ir laukiniai pavyzdžiai

25 Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas

0,836

Laukinio česnako (Allium spp.) nacionalinių genetinių išteklių lauko kolekcija

57 Gamtos tyrimų centro Botanikos institutas

0,035

Balinio ajero (Acorus calamus L.) lauko kolekcija

12 Gamtos tyrimų centro Botanikos institutas

0,003

Raudonėlio (Origanum L. ) genties augalų lauko kolekcija

20 Gamtos tyrimų centro Botanikos institutas

0,005

Paprastojo apynio (Humulus lupulus L.) veislės ir laukinės formos. Paprastasis apynys (Humulus lupulus L.) – kanapinių (Cannabaceae) šeimos žolinis, vijoklinis dvinamis, daugiametis, vaistinis, maistinis, pluoštinis, eterinis aliejinis, dažinis augalas (48 pav.).

47 pav. Apyniai VDU KBS kolekcijoje

46

Kauno botanikos sode nuo 1952 m. iki šių dienų vykdoma apynių selekcinių donorų atranka. Apynių kolekcija Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode (47 pav.) įkurta 1995 m. Kolekcijos plotas – 0,836 ha. Kolekcijoje auginama po 5 vienetus lietuviškų veislių apynių, po 2–3 vienetus laukinių pavyzdžių. Iš viso kolekcijoje saugomi 25 lietuviškos kilmės kolekciniai pavyzdžiai: 19 laukinės kilmės pavyzdžių, 5 lietuviškos veislės, 1 hibridas. Laukiniai apynių pavyzdžiai atrinkti iš sodybų, sodybviečių ir natūralių augaviečių pagal morfologines, chemines spurgų savybes, augalų derlingumą, atsparumą ligoms ir kenkėjams. Tai potencialūs selekciniai donorai. Kolekcijoje taip pat saugomos 1952–1970 m. Kauno botanikos sode sukurtos 5 lietuviškos apynių veislės: ‘Fredos derlingieji’ (49 pav.), ‘Fredos taurieji’, ‘Kauno gražieji’, ‘Kauno ankstyvieji’, ‘Raudoniai’ (autorius – dr. St. Gudanavičius) (15 lentelė).

48 pav. Paprastasis apynys 49 pav. Paprastasis apynys ‘Fredos derlingieji’

15 lentelė. Lietuviškų vaistinių ir aromatinių augalų, priskiriamų augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams, veislės ir jų savybės

Veislė Išskirtinės savybės

Apynys (Humulus lupulus L.)

‘Kauno gražieji’

Vidutinio ankstyvumo raudonstiebė veislė, antžeminė dalis ryškiai piramidiška, požeminė dalis stipri. Spurgai žaliai auksinės spalvos.

‘Fredos derlingieji’

Žaliastiebiai, antžeminė dalis gražios kūgiškos formos, požeminė stipri, atspari puviniams. Vertingiausia pramoninė veislė.

‘Fredos taurieji’

Žaliastiebiai, vidutinio ankstyvumo. Spurgai vidutinio dydžio ir vienodi visame kere.

‘Kauno ankstyvieji’

Būdingas trumpas vegetacijos periodas, apynojuose šiek tiek raudonojo pigmento, spurgai stambūs, tamsiai žali, spurguose gana daug rauginių medžiagų.

Kmynas (Carum carvi L.)

‘Gintaras’ Vaisiai mažai kotuoti, subręsta vienodai ir nebyra. Ankstyviausia iš Lietuvoje auginamų kmynų veislių, gerai prisitaikiusi augti Lietuvos klimato sąlygomis.

47

Balinio ajero (Acorus calamus L.) lauko kolekcija – balinio ajero vietinių populiacijų pavyzdžiai. Balinis ajeras (Acorus calamus L.) – ajerinių (Acoraceae) šeimos daugiametis augalas. Tai vaistinis, eterinis aliejinis augalas, augantis įvairių vandens telkinių: kūdrų, tvenkinių, ežerų, upių, pakrantėse ir neretai sudarantis nemažus sąžalynus.

50 pav. Baliniai ajerai Botanikos instituto kolekcijoje

Vaistinių ir aromatinių augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinaciniame centre, Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Lauko bandymų stotyje, kolekcija įkurta 2004 m. (50 pav.). Kolekcijos plotas – 0,003 ha. Joje saugoma 12 vietinių populiacijų balinio ajero (Acorus calamus L.) pavyzdžių. Pavyzdį reprezentuoja 9 augalai. Ajerai, turintys neblogų adaptacinių rūšies savybių, surinkti iš įvairių Lietuvos vietų, atspindi rūšies įvairovę. Balinio ajero vietinių populiacijų pavyzdžių kolekcija – vegetatyviškai dauginamų augalų, alternatyvios sodo, žemės ūkio kultūros pavyzdys, tolesnių mokslinių tyrimų objektas, dauginamosios medžiagos šaltinis.

Raudonėlio (Origanum L.) genties augalų lauko kolekcija – paprastojo raudonėlio (Origanum vulgare L.) vietinių populiacijų pavyzdžiai. Paprastasis raudonėlis – notrelinių (Lamiaceae) šeimos daugiametis žolinis, vaistinis, maistinis, eterinis aliejinis, medingas dekoratyvinis augalas (51 pav.).

48

Vaistinių ir aromatinių augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinaciniame centre, Gamtos tyrimų centro Botanikos institute, kolekcija įkurta 1995 m. Kolekcijos plotas – 0,0052 ha. Joje saugoma 20 paprastojo raudonėlio vietinių populiacijų kolekcinių pavyzdžių, pavyzdį reprezentuoja 10 augalų. Ši paprastojo raudonėlio genties kolekcija atspindi genties fenotipinę bei chemotipinę įvairovę, yra mokslinio tyrimo objektas. Augalai atsparūs šalčiui, gali būti naudojami kaip selekciniai donorai.

51 pav. Paprastasis raudonėlis

Česnakų (Allium spp.) genties augalų lauko kolekcija – česnako genties Lietuvoje savaime augančios rūšys. Allium genčiai priklauso česnakinių (Alliaceae) šeimos daugiamečiai žoliniai augalai, formuojantys svogūnus.

Laukinių česnakų lauko kolekcija Vaistinių ir aromatinių augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinaciniame centre, Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Lauko bandymų stotyje (52 pav.), įkurta 1994 m. (dabartinėje vietoje). Kolekcijos plotas – 0,035 ha, kolekcinio laukelio dydis – 1,5–2,25 m2. Joje auginami česnako (Allium) genties savaime augančių rūšių 57 kolekciniai pavyzdžiai: kampuotojo česnako (Allium angulosum L.) (56 pav.) – 3 pavyzdžiai, laukinio česnako (Allium oleraceum L.) (53 pav.) – 22 pavyzdžiai, porinio česnako (Allium scorodoprasum L.) (55 pav.) – 5 pavyzdžiai, meškinio česnako (Allium ursinum L.) (54 pav.) – 20 pavyzdžių, dirvinio česnako (Allium vineale L.) – 5 pavyzdžiai, laiškinio česnako (Allium schoenoprasum L.) – 1 pavyzdys, kalninio česnako (Allium lusitanicum Lam.) – 1 pavyzdys. Daugelis šių česnakų yra laukiniai kultūrinių augalų gentainiai, vaistiniai, maistiniai, vitamininiai ir prieskoniniai augalai, sodybose ir daržuose auginami ir kaip dekoratyviniai augalai. Poriniai, dirviniai, kampuotieji ir meškiniai česnakai yra įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, gamtoje jų rinkti negalima.

49

52 pav. Bendras česnakų kolekcijos vaizdas Gamtos tyrimų centro Botanikos institute

53 pav. Laukinis česnakas 54 pav. Meškinis česnakas

55 pav. Porinis česnakas 56 pav. Kampuotasis česnakas

50

6. Dekoratyvieji augalai

Dekoratyvieji augalai – tai paimti iš gamtos ar žmogaus sukurti augalai, skirti gyvenamajai aplinkai gražinti ir puošti. Skyriuje aptariami bijūnai (13 rūšių ir 44 lietuviškos selekcijos veislės), saugomi keturiose lauko kolekcijose ex situ, ir lietuviškos vilkdalgių bei kardelių veislės, kurioms suteiktas augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas.

6.1. Bijūnų kolekcijos

Bijūnai pagal sistematinę padėtį priskiriami magnolijūnų, arba gaubtasėklių (Magnoliophyta) skyriui, magnolijainių (Magnoliopsida) klasei, vėdrynažiedžių (Ranunculidae) poklasiui, uolaskėliečių (Saxifragales) eilei, bijūninių (Paeoniaceae Raf.) šeimai, bijūno (Paeonia L.) genčiai. Rūšys ir pirmosios jų veislės į Lietuvą buvo introdukuotos iš Vakarų Europos. Šiuo metu bijūnai – vieni populiariausių dekoratyvinių augalų mūsų šalyje, turintys senas auginimo tradicijas. Keturios bijūnų kolekcijos priskirtos augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams (16 lentelė).

16 lentelė. Dekoratyvių augalų lauko kolekcijų, priskirtų augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams, sąrašas

Eil. Nr.

Lauko kolekcija Kolekcinių pavyzdžių*

skaičius, vnt.

Kolekcijos plotas, ha

1. Onos Skeivienės sukurtų puikiojo bijūno (Paeonia lactiflora Pall.) veislių ir selekcinių linijų lauko kolekcija Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode

19 0,0400

2. Rūšinių ir lietuviškų S. Eicher-Lorkos sumedėjusių bijūnų (Paeonia suffruticosa Andrews) lauko kolekcija LAMMC filiale Sodininkystės ir daržininkystės institute

23 0,0600

3. Jono ir Emijos Tarvidų puikiųjų bijūnų (Paeonia lactiflora Pall.) lauko kolekcija Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode

25 0,0500

4. Lietuviškų puikiojo bijūno (Paeonia lactiflora Pall.) veislių lauko kolekcija Vilniaus universiteto botanikos sode

41 0,0225

*Pavyzdys – tai saugomo kolekcijoje augalo rūšis, veislė, selekcinė linija ir kt.

Trijose kolekcijose auginamos lietuviškos puikiojo bijūno (Paeonia lactiflora Pall.) veislės. Tai selekcininkės Onos Skeivienės (SB) ir dotnuviškių Jono ir Emilijos Tarvidų (TB) sukurtos puikiojo bijūno veislės. Semiono

51

Eicher-Lorkos (ELB) keturios sumedėjusių bijūnų (Paeonia suffruticosa Andrews) veislės auga Sodininkystės ir daržininkystės institute kartu su kitomis bijūnų rūšimis ir žemesnio rango taksonais. Išsamiai lietuviškos bijūnų veislės buvo aprašytos 2007 metais Augalų genų banko išleistame leidinyje „Lietuviškos bijūnų veislės“. Toliau pateikiamos apibendrintos lietuviškų bijūnų veislių morfologinės dekoratyvinės savybės (17 lentelė). Kolekcijose saugomos bijūnų veislės ir formos skiriasi žydėjimo laiku (nuo gegužės vidurio iki birželio pabaigos), žydėjimo trukme (nuo 10 iki 30 ir daugiau dienų), žiedų spalva ir forma bei kitomis dekoratyvinėmis savybėmis.

Sodininkystės ir daržininkystės instituto rūšinių ir lietuviškų Semiono Eicher-Lorkos sumedėjusių bijūnų (Paeonia suffruticosa Andrews) lauko kolekcijoje auginami 23 kolekciniai pavyzdžiai, iš kurių 10 yra lietuviški. Želdynuose paplitusios selekcininkų sukurtos puikiojo bijūno veislės, bet tik šioje kolekcijoje galima susipažinti su puikiojo bijūno ir kitų bijūnų rūšimis, sodinėmis formomis ir varietetais, priskirtais augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams. Tai sibirinis bijūnas, savaime augantis Rusijos europinės dalies šiaurėje, Sibire, Vidurinėje Azijoje ir Mongolijoje (57 pav.). Kinijoje jau prieš mūsų erą buvo žinomas puikusis bijūnas, kuris lengvai vystėsi nuo laukinio iki darželinio augalo ir taip pasitarnavo kuriant daugelio žolinių bijūnų veisles (58 pav.). Vaistinis bijūnas yra žemas (41–60 cm aukščio), keras pusiau išsidraikęs, išaugina vienažiedžius plonus stiebus su tuščiaviduriais iki 10 cm skersmens raudonais su rožiniu atspalviu žiedais (59 pav.), natūraliai auga Pietų ir Vidurio Europoje: Šiaurės Italijoje, Šveicarijoje,Prancūzijoje, Albanijoje. Trys jo pilnavidurės sodinės formos – ‘Alba Plena’ (60 pav.), ‘Rosea Plena’ ir ‘Rubra Plena’. Siauralapis bijūnas (61 pav.)

57 pav. Sibirinis bijūnas (Paeonia anomala L.) 58 pav. Puikusis bijūnas (Paeonia lactiflora Pall.)

52

17 le

ntel

ė. L

ietu

višk

ų bi

jūnų

, pris

kirtų

aug

alų

naci

onal

inia

ms g

enet

inia

ms i

štek

liam

s, de

kora

tyvi

nių

savy

bių

apib

ūdin

imas

Veis

lėSe

lekc

inin

kas/

sukū

rim

o m

etai

Žyd

ėjim

o la

ikas

Žie

do fo

rma

Žie

do sp

alva

‘Gar

bė M

otin

ai’

SB/ 1

958

Vid

utin

isPi

lnav

idur

is, p

usia

u ru

tulin

isŠv

iesi

ai ro

žinė

su v

iole

tiniu

ats

palv

iu

‘Pro

f. K

. Gry

baus

kas’

SB/ 1

958

Vid

. vėl

yvas

Piln

avid

uris

, pus

iau

rutu

linis

Tam

siai

raud

ona

su b

altu

apv

adu

‘Virg

iliju

s’SB

/ 195

8V

idut

inis

Tušč

iavi

duris

Rau

sva

su ro

žini

u at

spal

viu

‘Dar

ius G

irėna

s’SB

/ 196

4V

id. v

ėlyv

asPi

lnav

idur

is, p

usia

u ru

tulin

isR

ožin

ė

‘Fre

da’

SB/ 1

964

Vid

. ank

styv

asPi

lnav

idur

is, k

arūn

inis

Švie

siai

roži

nė

‘Kas

tytis

’SB

/ 196

4V

id. a

nkst

yvas

Tušč

iavi

duris

Tam

siai

roži

nė

‘Mai

roni

s’SB

/ 196

4V

id. a

nkst

yvas

Tušč

iavi

duris

Bal

ta

‘Ske

ivie

nės V

ėlyv

asis

’SB

/ 196

4V

id. v

ėlyv

asPi

lnav

idur

is, p

usia

u ru

tulin

isŠv

iesi

ai ro

žinė

‘Vak

aris

’SB

/ 196

4V

id.

anks

tyva

sPi

lnav

idur

is, k

arūn

inis

Rož

inė

‘Žilv

inas

’SB

/ 196

4V

id. a

nkst

yvas

Tušč

iavi

duris

Švie

siai

roži

nė

‘Dan

utė’

SB/ 1

970

Vid

. an

ksty

vas

Tušč

iavi

duris

Švie

siai

roži

nė

‘Ele

na’

SB/ 1

970

Vid

. ank

styv

asTu

ščia

vidu

risŠv

iesi

ai ro

žinė

‘Jad

vyga

’SB

/ 197

0V

id.

anks

tyva

sTu

ščia

vidu

risŠv

iesi

ai ro

žinė

‘Jon

as’

SB/ 1

970

Vid

. an

ksty

vas

Tušč

iavi

duris

Aly

vinė

su šv

iesi

ai ro

žini

u at

spal

viu

‘Ona

’SB

/ 197

0V

id. a

nkst

yvas

Tušč

iavi

duris

Švie

siai

roži

nė

‘Ram

unis

’SB

/ 197

0V

id. a

nkst

yvas

Tušč

iavi

duris

Rož

inė

su v

iole

tiniu

ats

palv

iu

‘Reg

ina’

SB/ 1

970

Vid

. an

ksty

vas

Tušč

iavi

duris

Rož

inė

su v

iole

tiniu

ats

palv

iu

‘Ryt

as’

SB/ 1

970

Vid

. ank

styv

asTu

ščia

vidu

risŠv

iesi

ai ro

žinė

‘Tad

as’

SB/ 1

970

Vid

. vė

lyva

sTu

ščia

vidu

risR

audo

na

‘Ais

tis’

TB/ 1

979

Vid

utin

isTu

ščia

vidu

risŠv

iesi

ai ro

žinė

su šv

iese

snia

is k

rašt

ais

‘Dai

nius

’TB

/ 197

9V

id. a

nkst

yvas

Ane

mon

inis

Švie

siai

roži

nė

‘Gra

žuol

is’

TB/ 1

979

Laba

i vėl

yvas

Piln

avid

uris

, rož

iška

sR

ožin

ė su

laši

šos a

tspa

lviu

‘Jau

nuol

is’

TB/ 1

979

Vid

utin

isTu

ščia

vidu

risTa

msi

ai ro

žinė

‘Kau

kutis

’TB

/ 197

9V

ėlyv

asTu

ščia

vidu

risŠv

iesi

ai a

viet

inė

53

17 le

ntel

ės tę

siny

sVe

islė

Sele

kcin

inka

s/ su

kūri

mo

met

aiŽ

ydėj

imo

laik

asŽ

iedo

form

aŽ

iedo

spal

va

‘Kau

niet

is’

TB/ 1

979

Vid

. vė

lyva

sTu

ščia

vidu

risTa

msi

ai ro

žinė

‘Kėd

aini

etis

’TB

/ 197

9V

id. a

nkst

yvas

Piln

avid

uris

Tam

siai

roži

nė

‘Kel

eivi

s’TB

/ 197

9V

id.

vėly

vas

Piln

avid

uris

, pus

iau

rutu

linis

Rož

inė

su šv

iesi

ai a

lyvi

niu

atsp

alvi

u

‘Kla

jūna

s’TB

/ 197

9V

id.

vėly

vas

Pusi

au p

ilnav

idur

isŠv

iesi

ai ro

žinė

‘Kvi

esly

s’TB

/ 197

9V

ėlyv

asTu

ščia

vidu

risŠv

iesi

ai ro

žinė

‘Lab

utis

’TB

/ 197

9V

ėlyv

asTu

ščia

vidu

risR

ožin

ė su

aly

vini

u at

spal

viu

‘Lai

mik

is’

TB/ 1

979

Vėl

yvas

Piln

avid

uris

, pus

iau

rutu

linis

Bal

tai r

ožin

ė

‘Lak

ūnas

’TB

/ 197

9V

id.

vėly

vas

Piln

avid

uris

, pus

iau

rutu

linis

Rož

inė

su k

rem

iniu

ats

palv

iu

‘Mei

lutis

’TB

/ 197

9V

ėlyv

asPi

lnav

idur

is, p

usia

u ru

tulin

isR

ožin

ė su

aly

vini

u at

spal

viu

‘Sen

olis

’TB

/ 197

9V

id.

vėly

vas

Tušč

iavi

duris

Avie

tinė

‘Ska

istis

’TB

/ 197

9V

idut

inis

Tušč

iavi

duris

Bal

tai r

ožin

ė

‘Stip

ruol

is’

TB/ 1

979

Vid

utin

isPi

lnav

idur

is, p

usia

u ru

tulin

isŠv

iesi

ai ro

žinė

‘Sve

čias

’TB

/ 197

9V

ėlyv

asPi

lnav

idur

is, p

usia

u ru

tulin

isAv

ietin

ė su

bal

tu k

rašt

u

‘Šau

nuol

is’

TB/ 1

979

Vid

utin

isPi

lnav

idur

is, p

usia

u ru

tulin

isTa

msi

ai ro

žinė

‘Švy

tury

s’TB

/ 197

9V

ėlyv

asPi

lnav

idur

is, p

usia

u ru

tulin

isR

ožin

ė su

aly

vini

u at

spal

viu

‘Vei

kėja

s’TB

/ 197

9V

idut

inis

Piln

avid

uris

, pus

iau

rutu

linis

Bal

tai r

ožin

ė

‘Viln

ietis

’TB

/ 197

9V

idut

inis

Tušč

iavi

duris

Švie

siai

roži

nė

‘Žyg

ūnas

’TB

/ 197

9V

idut

inis

Piln

avid

uris

, pus

iau

rutu

linis

Rož

inė

su šv

iesi

ai a

lyvi

niu

atsp

alvi

u

‘Naš

utis

’TB

/ 198

9V

id. a

nkst

yvas

Pusi

au p

ilnav

idur

isŠv

iesi

ai ro

žinė

‘Žyn

ys’

TB/ 1

989

Vid

utin

isPi

lnav

idur

is, p

usia

u ru

tulin

isŠv

iesi

ai ro

žinė

‘Elf

’EL

BA

nkst

yvas

Tušč

iavi

duris

Bal

ta

‘Ode

ta’

ELB

Ank

styv

asPu

siau

piln

avid

uris

Rož

inė

‘Otk

rove

nije

’EL

BA

nkst

yvas

Pusi

au p

ilnav

idur

isR

ožin

ė

‘Žiz

el’

ELB

Ank

styv

asTu

ščia

vidu

risB

alta

54

59 pav. Vaistinis bijūnas (Paeonia officinalis L.) 60 pav. Vaistinis bijūnas f. ‘Alba Plena’ (Paeonia officinalis L. f. ‘Alba Plena’)

yra Lietuvoje vienas anksčiausiai pražystančių ir žemiausių (iki 40 cm aukščio) augalų, su siaurais smulkiais lapais ir stiebų viršūnėse esančiais tuščiaviduriais ugnies atspalvio raudonais žiedais. Jis natūraliai auga Transilvanijoje ir prie Kaukazo. Pilnavidurė jo forma – ‘Plena’ (62 pav.), pražysta savaite vėliau, yra kiek aukštesnė (iki 60 cm). Lietuvos sąlygomis labai anksti (gegužės antrąjį dešimtadienį) pražysta ir gausiai žydi lietuviško

61 pav. Siauralapis bijūnas 62 pav. Siauralapis bijūnas f. ‘Plena’

pavadinimo neturintis Paeonia weitchii Lynch. bijūnas su storais lapais ir stiebais (63 pav.) ir medėjantys bijūnai: tamsusis, geltonasis krūminis ir krūminis (var. spontanea Rehder.). Tamsusis bijūnas kilęs iš Pietų Kinijos, kur laikomas endemine rūšimi, Lietuvoje pražysta vėlai (birželio trečiąjį dešimtadienį), bet žydi ilgai. Geltonasis bijūnas mūsų šalyje pražysta birželio trečiąjį dešimtadienį, žiedai skleidžiasi laipsniškai ir dėl šios priežasties žydėjimas gali tęstis iki 40 dienų. Krūminis bijūnas (64 pav.) aptinkamas Kinijoje, Tibete, Butane. Daugelis jo sodinių formų gali būti vadinamos kitais vardais, bet įvardijamos kaip Paeonia suffruticosa. Krūminis bijūnas

55

(var. spontanea Rehder.) (Paeonia. suffruticosa var. spontanea Rehder) kiek žemesnis, nei kiti šios rūšies augalai, išsiskiria iš kitų smulkesniais ir tamsiais alyvinio atspalvio rožiniais žiedais.

63 pav. Paeonia weitchii Lynch. 64 pav. Krūminis bijūnas

Pažinti verta ne tik žmogaus sukurtus, bet ir rūšinius bijūnus, kuriuos sukūrė pati gamta. Juolab kad daugelis aptartų bijūnų kaip tėvinės formos pasitarnavo kuriant veisles.

6.2. Lietuviškos vilkdalgių veislės

Vilkdalgiai priskiriami magnolijūnų, arba gaubtasėklių (Magnoliophyta) skyriui, magnolijainių (Magnoliopsida) klasei, lelijažiedžių (Liliidae) poklasiui, smidriečių (Asparagales) eilei, vilkdalginių (Iridaceae Juss.) šeimai, Iridoideae pošeimiui, vilkdalgio (Iris L.) genčiai, Iris pogenčiui ir Iris sekcijai. Barzdotieji vilkdalgiai – tai didelė grupė hibridinių vilkdalgių, kurių žiedai ant vainiklapių turi šepetėlį – barzdelę iš gausių daugialąsčių plaukelių, kilusi iš mėlynžiedžio vilkdalgio (Iris x germanica L.), jam susikryžminus su kitomis vilkdalgių rūšimis. Būtent todėl lietuviški vilkdalgiai, laikantis Kultūrinių augalų nomenklatūros kodekso (International code of nomenclature for cultivated plants) reikalavimų, priskiriami prie genties, kabutėse nurodant veislės pavadinimą. Trisdešimt aštuonioms lietuviškoms vilkdalgių veislėms (18 lentelė) yra suteiktas augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas:

– dvylikai J. A. Liutkevičiaus sukurtų vilkdalgių veislių: ‘Drakonas’, ‘Jonas Biliūnas’, ‘Jovaras’, ‘Keružis’, ‘Krikštolinis’, ‘Progresas’, ‘Saulėtekis’, ‘Sietynas’, ‘Sūduvis’, ‘Šaltinio versmė’, ‘Šventaragis’, ‘Žydrius’. Šešių

56

veislių vilkdalgių keras vidutinis, o kitų šešių: ‘Drakonas’, ‘Krikštolinis’, ‘Saulėtekis’, ‘Sietynas’, ‘Šaltinio versmė’ ir ‘Šventaragis’, – aukštas. Keturių veislių vilkdalgių žiedai (65–68 pav.) vienspalviai (Self) balti (‘Keružis’, ‘Krikštolinis’), rožiniai (‘Jonas Biliūnas’) ir violetinio atspalvio raudoni (‘Jovaras’). Vilkdalgio veislės ‘Progresas’ žiedai dvitoniai (Bitone, kai viršutiniai ir apatiniai žiedlapiai yra tos pačios spalvos, tačiau skirtingo intensyvumo ar atspalvio) violetiniai (69 pav.).

65 pav. Vilkdalgis ‘Keružis’

66 pav. Vilkdalgis ‘Krikštolinis’

67 pav. Vilkdalgis ‘Jonas Biliūnas’

68 pav. Vilkdalgis ‘Jovaras’

‘Sūduvis’ – vienintelis pasteliniais (Blend, kai visuose žiedlapiuose matyti perėjimas iš vieno atspalvio į kitą, nors yra viena spalva arba dvi labai gretimos spalvos, iš kurių dažnai viena būna geltona) rožiniais žiedais žydintis bijūnas (70 pav.). Apvadėlinius (Plicata, kai visų žiedlapių pakraštėliuose yra siauresni ar platesni kitos spalvos ar atspalvio apvadėliai, taip pat ryškus dryžuotumas ar taškuotumas) baltus su plačiais violetinės spalvos apvadais žiedus turi vilkdalgis ‘Žydrius’ (71 pav.), baltai violetinius – ‘Šaltinio versmė’ (72 pav.). Dvispalviais (Bicolor Variegata, kai viršutiniai žiedlapiai

69 pav. Vilkdalgis ‘Progresas’

70 pav. Vilkdalgis ‘Sūduvis’

71 pav. Vilkdalgis ‘Žydrius’

72 pav. Vilkdalgis ‘Šaltinio versmė’

geltoni, o apatiniai – kitos spalvos) geltonais ir vyšniniais žiedais iš kitų išsiskiria veislė ‘Drakonas’ (73 pav.), geltonais ir violetiniais žiedais – veislė ‘Saulėtekis’ (74 pav.). Retai pamatysime vilkdalgius dvispalviais (Bicolor Amoema reverse, kai apatiniai žiedlapiai balti, o viršutiniai – kitos spalvos, ir Bicolor Variegata, kai viršutiniai žiedlapiai geltoni, o apatiniai – kitos spalvos) žiedais. Bicolor Amoema reverse violetiniais

57

ir baltais žiedais vilioja ‘Sietynas’ (75 pav.) ir ‘Šventaragis’ (76 pav.). Pagal viršutinių ir apatinių vainiklapių augimo būdą J. Auksuolio sukurti vilkdalgiai gali būti su statmenai suspaustais viršutiniais ir pusiau nusvirusiais apatiniais vainiklapiais (‘Drakonas’,‘Žydrius’), statmenai suspaustais viršutiniais ir horizontaliais apatiniais vainiklapiais (‘Jovaras’), statmenai suspaustais viršutiniais ir nusvirusiais apatiniais vainiklapiais (‘Progresas’, ‘Saulėtekis’), pusiau suglaustais viršutiniais ir pusiau nusvirusiais apatiniais vainiklapiais (‘Jonas Biliūnas’, ‘Keružis’), pusiau suglaustais viršutiniais ir nusvirusiais apatiniais vainiklapiais (‘Sūduvis’), kupolu suglaustais viršutiniais ir pusiau nusvirusiais apatiniais vainiklapiais (‘Krikštolinis’, ‘Šaltinio versmė’), kupolu suglaustais viršutiniais ir nusvirusiais apatiniais vainiklapiais (‘Sietynas’, ‘Šventaragis’);

73 pav. Vilkdalgis ‘Drakonas’

74 pav. Vilkdalgis ‘Saulėtekis’

75 pav. Vilkdalgis ‘Sietynas’

76 pav. Vilkdalgis ‘Šventaragis’

– vienuolikai D. Žigarienės sukurtų vilkdalgių veislių: ‘Aivarėlis’, ‘Dalužė’, ‘Feliksas’, ‘Juodis’, ‘Ritos brolis’, ‘Rožytė’, ‘Snaigė’, ‘Tėčio meilė’, ‘Vaiva’, ‘Viliokė’; ‘Žiemos rytas I’. Tai vidutinės žydėjimo trukmės, daugiausia aukšti arba labai aukšti (‘Juodis’, ‘Ritos brolis’, ‘Snaigė’) vilkdalgiai, tik

77 pav. Vilkdalgis ‘Snaigė’

78 pav. Vilkdalgis ‘Aivarėlis’

79 pav. Vilkdalgis ‘Rožytė’

80 pav. Vilkdalgis ‘Tėčio meilė’

81 pav. Vilkdalgis ‘Feliksas’

82 pav. Vilkdalgis ‘Vaiva’

83 pav. Vilkdalgis ‘Ritos brolis’

84 pav. Vilkdalgis ‘Žiemos rytas I’

58

vienas vidutinio aukščio (‘Aivarėlis’) (78 pav.). Vyraujantis žiedo spalvos tipas – vienspalviai (Self), balti (‘Snaigė’) (77 pav.), melsvi (‘Aivarėlis’), rožiniai (‘Rožytė’) (79 pav.), violetiniai (‘Tėčio meilė’) (80 pav.) ir tamsiai violetiniai (‘Juodis’). Pasteliniais (Blend) žiedais žydi dviejų veislių vilkdalgiai: ‘Feliksas’ – oranžiniais žiedais (81 pav.) ir ‘Vaiva’ – raudonai violetiniais žiedais (82 pav.). Dvispalvius (Bicolor) geltonus ir raudonai violetinius žiedus krauna ‘Dalužė’, dvispalvius (Bicolor) Neglecta žiedus – ‘Ritos brolis’ (83 pav.) ir ‘Žiemos rytas I’ (84 pav.). Visi jie, išskyrus veislę ‘Snaigė’ (bekvapis), silpnai maloniai ar stipriai maloniai kvepiantys. Daugumos D. Žigarienės sukurtų vilkdalgių viršutiniai vainiklapiai yra pusiau suglausti, o apatiniai – pusiau nusvirę. Kitoks veislių ‘Snaigė’ (viršutiniai vainiklapiai kupolu suglausti, o apatiniai – statmenai suspausti), ‘Tėčio meilė’ (viršutiniai vainiklapiai pusiau suglausti, o apatiniai – horizontalūs) ir ‘Žiemos rytas I’ (viršutiniai vainiklapiai kupolu suglausti, o apatiniai – pusiau nusvirę) vainiklapių augimo būdas;

– keturioms O. Griniuvienės sukurtoms vilkdalgių veislėms: ‘Afrikietė’, ‘Karalienė Ayshwaria’, ‘Nauja era’, ‘Rudenėlis’. Tai aukšti ir labai aukšti barzdotieji vilkdalgiai su raudonai violetiniais vienspalviais (‘Afrikietė’), violetiniais dvitoniais (‘Karalienė Ayshwaria’), violetiniais (‘Nauja era’) ir raudonai rudais (‘Rudenėlis’) pasteliniais žiedais (85–88 pav.);

85 pav. Vilkdalgis ‘Afrikietė’

86 pav. Vilkdalgis ‘Karalienė Ayshwaria’

87 pav. Vilkdalgis ‘Nauja era’

88 pav. Vilkdalgis ‘Rudenėlis’

– keturioms J. E. Tarvido sukurtoms vilkdalgių veislėms: ‘Radinys’, ‘Senolis’, ‘Sveikuolis’, ‘Švelnutis’ (89–92 pav.). Trys iš jų turi trumpakočius ir vienas (‘Senolis’) – kandeliabrinius žiedynus. Dviejų veislių vilkdalgių žiedai dvispalviai (Bicolor), Amoema tipo, kai viršutiniai žiedlapiai baltos,

59

o apatiniai – kitos spalvos. Vilkdalgio ‘Sveikuolis’ žiedai balti ir raudonai violetiniai, o vilkdalgio ‘Radinys’ – balti ir žydri. Geltonais vienspalviais (Self) žiedais žydi ‘Švelnutis’, raudonai violetiniais dvitoniais (Bitone) – ‘Senolis’. Visų jų viršutiniai vainiklapiai pusiau suglausti, o apatiniai – pusiau nusvirę (‘Sveikuolis’, ‘Švelnutis’) arba nusvirę (‘Senolis’, ‘Radinys’). Žydėjimas ilgalaikis (veislės ‘Senolis’ žydėjimo trukmė vidutinė – 11–12 dienų);

89 pav. Vilkdalgis ‘Senolis’

90 pav. Vilkdalgis ‘Sveikuolis’

91 pav. Vilkdalgis ‘Švelnutis’

92 pav. Vilkdalgis ‘Radinys’

– trims P. Balčikonio sukurtoms vilkdalgių veislėms: ‘Danutė’, ‘Į Laisvę’ ir ‘Raudonbarzdis’ (93–95 pav.). Tai pirmieji sukurti lietuviški vilkdalgiai: vidutinio aukščio (iki 70 cm) – ‘Raudonbarzdis’, aukštas – ‘Danutė’ir labai aukštas – ‘Į Laisvę’. Pagal žiedo spalvos tipą ‘Į Laisvę’ priskiriamas baltiems vienspalviams (Self), ‘Raudonbarzdis’ – rožinės spalvos dvitoniams (Bitone), ‘Danutė’ – geltoniems ir rusvai geltoniems Variegata tipo dvispalviams (Bicolor). ‘Raudonbarzdis’ žydi trumpai bekvapiais žiedais, kitų žydėjimo trukmė vidutinė ir žiedų kvapas labai stiprus;

93 pav. Vilkdalgis ‘Danutė’ 94 pav. Vilkdalgis ‘Į Laisvę’ 95 pav. Vilkdalgis ‘Raudonbarzdis’

– trims A. Gražio sukurtoms vilkdalgių veislėms: ‘Algirdas’, ‘Juozapas’, ‘Stanislava’ (96–99 pav.). Jie priskiriami žemaūgių barzdotųjų vilkdalgių sodinei grupei. Jų kero aukštis ne didesnis kaip 40 cm, žydėjimas vidutinis ir tęsiasi ne ilgiau kaip 11–14 dienų, žiedai smulkūs, maloniai kvepiantys, su statmenai suspaustais viršutiniais ir pusiau nusvirusiais apatiniais vainiklapiais (veislės ‘Juozapas’ vainiklapiai horizontalūs);

60

– vienai G. Klimaičio sukurtai vilkdalgio veislei – ‘Ūkas’ (99 pav.). Tai aukštaūgė veislė, žiedynai trumpakočiai su vidutinio dyžio dvispalviais (Bicolor) Amoema tipo baltais ir žydrais žiedais, kurių viršutiniai vainiklapiai suglausti kupolu, o apatiniai – horizontalūs.

96 pav. Vilkdalgis ‘Algirdas’

97 pav. Vilkdalgis ‘Juozapas’

98 pav. Vilkdalgis ‘Stanislava’

99 pav. Vilkdalgis ‘Ūkas’

18 lentelė. Lietuviškių vilkdalgių (Iris) veislių, priskirtų augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams, sąrašas

Eil. Nr. Veislė Veislės autorius Katalogo numeris

1 2 3 4

1. ‘Afrikietė’ Ona Griniuvienė VOG-9

2. ‘Aivarėlis’ Dalia Žigarienė VŽ-1

3. ‘Algirdas’ Algirdas Gražys VG-54

4. ‘Dalužė’ Dalia Žigarienė DŽ-4

5. ‘Danutė’ Petras Balčikonis VB-1

6. ‘Drakonas’ Jonas Auksuolis Liutkevičius VL-5

7. ’Feliksas’ Dalia Žigarienė VOG-2

8. ‘Į Laisvę’ Petras Balčikonis VB-2

9. ‘Jonas Biliūnas’ Jonas Auksuolis Liutkevičius VL-6

10. ‘Jovaras’ Jonas Auksuolis Liutkevičius VL-7

11. ‘Juodis’ Dalia Žigarienė DŽ-8

12. ‘Juozapas’ Algirdas Gražys VG-33

13. ‘Karalienė Ayshwaria’ Ona Griniuvienė OG-4

14. ‘Keružis’ Jonas Auksuolis Liutkevičius VL-9

15. ‘Krikštolinis’ Jonas Auksuolis Liutkevičius VL-10

16. ‘Nauja era‘ Ona Griniuvienė OG-6

17. ‘Progresas’ Jonas Auksuolis Liutkevičius VL-11

18. ‘Radinys’ Jonas Evaldas Tarvidas VT-37

19. ‘Raudonbarzdis’ Petras Balčikonis VB-3

20. ‘Ritos brolis’ Dalia Žigarienė VOG-14

21. ‘Rožytė’ Dalia Žigarienė DŽ-16

22. ‘Rudenėlis’ Ona Griniuvienė VOG-3

23. ‘Saulėtekis’ Jonas Auksuolis Liutkevičius VL-13

61

18 lentelės tęsinys1 2 3 4

24. ‘Senolis’ Jonas Evaldas Tarvidas VT-22

25. ‘Sietynas’ Jonas Auksuolis Liutkevičius VL-14

26. ‘Snaigė’ Dalia Žigarienė VŽ-2

27. ‘Sūduvis’ Jonas Auksuolis Liutkevičius VL-17

28. ‘Sveikuolis’ Jonas Evaldas Tarvidas VT-46

29. ‘Šaltinio versmė’ Jonas Auksuolis Liutkevičius VL-19

30. ‘Švelnutis’ Jonas Evaldas Tarvidas VT-40

31. ‘Švelnutis’ Algirdas Gražys VG-13

32. ‘Šventaragis’ Jonas Auksuolis Liutkevičius VL-21

33. ‘Tėčio meilė’ Dalia Žigarienė DŽ-22

34. ‘Ūkas’ Gintaras Klimaitis VK-1

35. ‘Vaiva’ Dalia Žigarienė VOG-4

36. ‘Viliokė’ Dalia Žigarienė DŽ-25

37. ‘Žiemos rytas I’ Dalia Žigarienė OG-26

38. ‘Žydrius’ Jonas Auksuolis Liutkevičius VL-26

6.3. Lietuviškos kardelių veislės

Kardeliai priskiriami magnolijūnų, arba gaubtasėklių (Magnoliophyta) skyriui, magnolijainių (Magnoliopsida) klasei, lelijažiedžių (Liliidae) poklasiui, smidriečių (Asparagales) eilei, vilkdalginių šeimai (Iridaceae Juss.), Crocoideae pošeimiui, Ixieae sekcijai, kardelio (Gladiolus L) genčiai. Kardelio gentyje yra 255 rūšys. Atskirų rūšių augalai nelabai skiriasi aukščiu ir žiedų forma. Laikui bėgant iš paplitusių ir jau kultivuojamų rūšių selekcijos būdu buvo išvestos naujos kardelių veislės. Literatūros duomenimis, pasaulyje yra apie 20 tūkst. kardelių veislių. Lietuvoje natūraliai gamtoje auga dviejų rūšių kardeliai: paprastasis kardelis (Gladiolus imbricatus L.) ir pelkinis kardelis (Gladiolus palustris Gaudin). Naujos kardelių veislės Lietuvoje pradėtos kurti prieš penkiasdešimt metų. Pirmieji kardelių selekciją pradėjo vykdyti P. Balčikonis, S. Eicher-Lorka ir A. Kuzavinis, A. Karla. Dabar Lietuvoje žinoma apie 30 selekcininkų. Sukurta per 1 000 naujų veislių ir hibridų. Augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas suteiktas 15 lietuviškų kardelių veislių (19 lentelė):

62

– dviems P. Balčikonio (1918–1997) sukurtoms kardelių veislėms: ‘Kovo-11-oji’ (100 pav.), ‘Saulės takas’ (101 pav.). Šis selekcininkas sukūrė daug kardelių veislių, kurios paplito ir už Lietuvos ribų, o Lietuvoje jų jau sunku surasti;

100 pav. 535‘Kovo-11-oji’, aut. P. Balčikonis

101 pav. 312 ‘Saulės takas’, aut. P. Balčikonis

102 pav. 423 ‘Solveiga’, aut. L. Lukoševičius

– dviems A. Lukoševičiaus (g. 1956) sukurtoms kardelių veislėms: ‘Solveiga’ (102 pav.) ir ‘Norma’. Dekoratyvumu džiugina ir kitos sukurtos kardelių veislės: ‘Sonata’, ‘Freilina’, ‘Fidži’,‘Talismanas’, ‘Liudmila’;

vienai L. T. Skibiniausko (g. 1962) sukurtai smulkiažiedžio kardelio veislei – ‘Skudurinė Onutė’ (103 pav.). Tai vienintelis smulkiažiedis kardelis, kuriam suteiktas augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas, nors selekcininkas išvedė dar dvi dekoratyvias smulkiažiedžių kardelių veisles: ‘Bruknelė’ ir ‘Smiltelė’;

103 pav. Kardelis ‘Skudurinė Onutė’, aut. L. T. Skibiniauskas

104 pav. 479 ‘Aksakal’, aut. A. Markevičius

105 pav. 293 ‘Plaštakė’, aut. A. Markevičius

63

– penkioms A. Markevičiaus sukurtoms kardelių veislėms: ‘Aksakal’ (104 pav.) ‘Plaštakė’ (105 pav.), ‘Purple King’ (106 pav.) ‘Vinetu’ (107 pav.) ir ‘Cherry Giant’. A. Markevičius nuo 2003 metų yra išvedęs keletą dešimčių kardelių veislių, kurių net 13 yra Jungtinių Amerikos Valstijų Šiaurės Amerikos kardelių augintojų (USA NAGC) 2009–2010 metų registre;

106 pav. 578 ‘Purple King’, aut. A. Markevičius

107 pav. 393 ‘Vinetu’, aut. A. Markevičius

108 pav. 297 ‘Šešupė’, aut. J. A. Liutkevičius

– dviems J. A. Liutkevičiaus sukurtoms kardelių veislėms: ‘Darius ir Girėnas’ ir ‘Šešupė’ (108 pav.), iš 250 šio selekcininko sukurtų veislių;

– trims P. Ciplijausko sukurtoms kardelių veislėms: ‘Fėja’, ‘Paparčio žiedas’ ir ‘Rugsėjo pasaka’.

Vilniaus universiteto botanikos sode auginama per 100 Lietuvos selekcininkų sukurtų kardelių veislių. Čia jos tiriamos, siekiama įvertinti kardelių ir kitų žolinių dekoratyvių augalų įvairovę ir atrinkti tai, kas vertinga, saugotina kaip šalies nacionaliniai genetiniai ištekliai ex situ.

64

19 lentelė. Lietuviškų kardelių (Gladiolus) veislių, priskirtų augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams, sąrašas

Kardelio (Gladiolus x

hibridus) veislė

Veislės botaninis indeksas ir kilmė*

‘Aksakal’ 479 ‘Aksakal’ (287 ‘Astro’ x žiedadulkių mišinys) Markevičius'1994 M) 8/22-130

‘Cherry Giant’ 458 ‘Cherry Giant’ (558 ‘Bagira’ x 556 ‘Jungle Flower’) Markevičius'2009 LM) 9/25-150

‘Darius ir Girėnas’ 489 ‘Darius ir Girėnas’ (500 ‘Divinity’ x 486 ‘Izera’) Liutkevičius'1996 M) 6/18-120

‘Fėja’ 401 VR ‘Fėja’ (465 ‘Priscilla’ x 400 ‘Drifted Snow’) Ciplijauskas'1994 E) 8/20-130

‘Kovo 11-oji’ 535 VR ‘Kovo 11-oji’ (361 ‘Tall Tale’ x 433 ‘Jo Ann’) Balčikonis'1994 M) 10/24-140

‘Norma’ 366 R ‘Norma’ (315 ‘Shiloh’ x 458 ‘Tamsusis princas’) Lukoševičius'1993 M) 8/24-150

‘Paparčio žiedas’ 461 VR ‘Paparčio žiedas’ (465 ‘Priscilla’ x 400 ‘Drifted Snow’) Ciplijauskas'1991 E) 10/20-120

‘Plaštakė’ 293 ‘Plaštakė’ (393 ‘Winnetou’ x 297 ‘Murziukė’) Markevičius’2009 EM) 8/22-110

‘Purple King’ 578 ‘Purple King’ (558 ‘Bagira’ x 556 ‘Jungle Flower’) Markevičius'2009 LM) 8/25-170

‘Rugsėjo Pasaka’ 405 VR ‘Rugsėjo pasaka’ (421 ‘Princess’ x 465 ‘Priscilla’) Ciplijauskas' 1993 L) 8/19-125

‘Saulės takas’ 312 R ‘Saulės takas’ (315 ‘Shiloh’ x 315 ‘Aušrutė’) Balčikonis'1993 EM) 8/22-140

‘Skudurinė Onutė’ 263 ‘Skudurinė Onutė’ (299 ‘Rebekah’ x 293 ‘Pepija’) Skibiniauskas'1996 E) 7/19-117

‘Solveiga’ 423 R ‘Solveiga’ (421 ‘Zvuki Saksofona’ x 412 ‘Gintarėlis’) Lukoševičius'1994 M) 10/24-170

‘Šešupė’ 297 VR ‘Šešupė’ (299 ‘Rebekah’ x 443 ‘Artistry’) Liutkevičius'1995 M) 8/20-150

‘Vinetu’ 393 ‘Vinetu’ (254 ‘Čigoniukas’ x žiedadulkių mišinys)+150 Gr) Markevičius, 1995VE) 10/21- 140

* Veislės botaninis indeksas – kardelių veislių žymėjimas triženkliais skaitmenimis ir raidiniais simboliais, apibūdinančiais konkrečios veislės žiedų dydį, spalvą ir žydėjimo intensyvumą, kilmę, veislės autorių, išsikleidusių ir žiedyne esančių žiedų skaičių bei augalo aukštį.

65

7. Augalų genų banko genetinės medžiagos saugykla

1997 metais gavus finansinę paramą iš Šiaurės šalių genų banko, Nacionaliniame augalų genetinių išteklių koordinaciniame centre, Lietuvos žemdirbystės institute, buvo įkurta ilgalaikė sėklų saugykla (109 pav.). Nuo 2004 m. rugsėjo mėnesio ji priklauso Augalų genų bankui.

109 pav. Augalų genų banko saugykla 110 pav. Hermetiškai supakuotos sėklos

Sėklos į Augalų genų banką priimamos kiekvienais metais, vieną kartą per metus. Jos turi būti išvalytos, neligotos, nepažeistos kenkėjų ir pan., ne mažesnio kaip 75 proc. daigumo.

Kad pavyzdys reprezentuotų augalų populiaciją, jame turi būti:– heterogeninių populiacijų – ne mažiau kaip 10–20 tūkst. daigių

sėklų;– homogeninių populiacijų – ne mažiau kaip 5–10 tūkst. daigių sėklų.Kai kuriais atvejais, jeigu genetinė medžiaga yra ypatingos svarbos,

gali būti priimama ir mažiau arba mažesnio daigumo, nei reikalaujama, sėklų.

Prieš padedant į saugyklą, sėklų pavyzdžiai yra du tris mėnesius džiovinami 15–20 C° temperatūroje, esant 10–15 proc. oro drėgnumui. Sėklų drėgnumas periodiškai tikrinamas drėgmėmačiu. Sėklos išdžiovinamos iki 3–6 proc. (priklausomai nuo rūšies) drėgnumo, sveriamos ir hermetiškai supakuojamos į laminuotus aliuminio maišelius, kurie apsaugo sėklas nuo drėgmės bei kitų kenksmingų veiksnių (110 pav.). Kiekvienas pavyzdys yra pakuojamas į 1 ar daugiau (priklausomai nuo sėklų dydžio) didelių maišelių ir 4 mažus. Į mažus maišelius dedama po 50–150 didelių ir ne mažiau kaip 200 smulkių sėklų. Taip paruošta sėkla yra saugoma šaldikliuose -18 C° temperatūroje. Tokios laikymo sąlygos užtikrina sėklų gyvybingumą dešimtmečiais.

66

Pavyzdžio, saugomo Augalų genų banke, daigumas pirmą kartą tikrinamas po 5 metų, vėliau kas 10 arba kas 5 metai, jeigu žinoma, kad konkrečios augalų rūšies sėklos gana sparčiai praranda daigumą.

Genetinės medžiagos saugojimo saugykloje tikslas – evoliucijos etape suformuotos genetinės sudėties „užšaldymas“ (išsaugojimas, šiuo atveju – sėklomis).

Kasmet į šią sėklų saugyklą padedama naujų pavyzdžių. Šiuo metu joje jau saugoma 157 augalų rūšių 2 576 sėklų pavyzdžiai (20 lentelė).

Iš 2 576 sėklų pavyzdžių saugykloje yra 1 963 žemės ūkio (lauko) augalų, 76 sodo ir daržo (14 lentelė), 189 vaistinių aromatinių, 30 dekoratyvinių augalų ir 318 miško medžių sėklos (111 pav.).

Sėklos Augalų genų banko sėklų saugykloje

2576

1963

76189

30

318

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

Iš viso: Žemės ūkio (lauko)augalų

Sodo ir daržo augalų Vaistinių ir aromatiniųaugalų

Dekoratyvinių augalų Miško medžių

Koordinaciniai centrai

Vie

neta

i

111 pav. Augalų genų banke saugomų sėklų pavyzdžių pasiskirstymas pagal augalų grupes (koordinacinius centrus)

67

20 le

ntel

ė. A

ugal

ų ge

nų b

anke

saug

omų

rūši

ų są

raša

s (20

10 m

.)A

ugal

o rū

šis

Pavy

zdži

ų sk

aiči

usA

ugal

o rū

šis

Pavy

zdži

ų sk

aiči

us

12

34

Kra

ntin

ė kr

auja

žolė

(Ach

illea

car

tilag

inea

Led

eb. e

x R

chb.

)1

Gau

siaž

iedė

svid

rė (L

oliu

m m

ultifl

orum

Lam

.)4

Papr

asto

ji kr

auja

žolė

(Ach

illea

mill

efol

ium

L.)

2D

augi

amet

ė sv

idrė

(Lol

ium

per

enne

L.)

172

Kva

pioj

i dirv

uolė

(Agr

imon

ia p

roce

ra W

allr.

)1

Papr

asta

sis g

argž

deni

s (Lo

tus c

orni

cula

tus L

.)1

Dirv

inė

raug

ė (A

gros

tem

ma

gith

ago

L.)

2Si

aura

lapi

s lub

inas

(Lup

inus

ang

ustif

oliu

s L.)

5

Did

žioj

i sm

ilga

(Agr

ostis

gig

ante

a R

oth.

)6

Gel

tonž

iedi

s lub

inas

(Lup

inus

lute

us L

.)20

Bal

toji

smilg

a (A

gros

tis a

lba

L.)

1Va

lgom

asis

pom

idor

as (L

ycop

ersi

con

escu

lent

um M

ill.)

15

Papr

asto

ji sm

ilga

(Agr

ostis

tenu

is S

ibth

.)7

Papr

asto

ji ob

elis

(Mal

us d

omes

tica

Bor

kh.)

3

Papr

asto

ji sm

ilga

(Agr

ostis

cap

illar

is L

.)22

Gel

tonž

iedė

liuc

erna

(Med

icag

o fa

lcat

a L.

)1

Papr

asto

ji sm

ilga

(Agr

ostis

vul

gari

s With

..)1

Apy

ninė

liuc

erna

(Med

icag

o lu

pulin

a L.

)4

Kam

puot

asis

čes

naka

s (Al

lium

ang

ulos

um L

.)2

Mėl

ynži

edė

liuce

rna

(Med

icag

o sa

tiva

L.)

55

Valg

omas

is sv

ogūn

as (A

llium

cep

a L.

)3

Tian

šani

nė li

ucer

na (M

edic

ago

tians

chan

ica

Vass

ilcz.

)1

Laiš

kini

s čes

naka

s (Al

lium

scho

enop

rasu

m L

.)1

Liuc

erna

(Med

icag

o tr

autv

ette

ri S

umne

v.)

1

Žilo

jo č

esna

ko k

alni

nis p

orūš

is (A

llium

sene

scen

s L.)

1M

argo

ji liu

cern

a (M

edic

ago

vari

a M

arty

n)1

Juod

alks

nis (

Alnu

s glu

tinos

a L.

)63

Dar

želin

ė ju

odgr

ūdė

(Nig

ella

dam

esce

na L

.)1

Juos

vava

rpis

paš

iauš

ėlis

(Alo

pecu

rus a

rund

inac

eus P

oir.)

1Sė

jam

oji j

uodg

rūdė

(Nig

ella

sativ

a L.

)2

Piev

inis

paš

iauš

ėlis

(Alo

pecu

rus p

rate

nsis

L.)

2D

vim

etė

nakv

iša

(Oen

othe

ra b

ienn

is L

.)1

Rai

basi

s bur

notis

(Am

aran

thus

cru

entu

s L.)

3Sė

jam

asis

esp

arce

tas (

Ono

bryc

his v

icia

efol

ia S

cop.

)19

Vais

tinė

šven

taga

ršvė

(Ang

elic

a ar

chan

gelic

a L.

)3

Papr

asta

sis r

audo

nėlis

(Ori

ganu

m v

ulga

re L

.)22

Papr

asta

sis p

erlu

otis

(Ant

hylli

s vul

nera

ria

L.)

1Sė

jam

oji s

erad

ėlė

(Orn

ithop

us sa

tivus

Bro

t.)1

Kva

pioj

i gar

duny

tė (A

ntho

xant

hum

odo

ratu

m L

.)1

Puik

usis

bijū

nas (

Paeo

nia

lact

iflor

a Pa

ll.)

1

Auk

štoj

i avi

žuol

ė (A

rrhe

nath

erum

ela

tius (

L.) B

eauv

. ex

J.& K

. Pr

esl)

1Ti

kroj

i sor

a (P

anic

um m

iliac

eum

L.)

3

Sėja

moj

i avi

ža (A

vena

sat

iva

L.)

43K

rūm

inė

peril

ė (P

erill

a fr

utes

cens

(L.)

Brit

ton)

1

68

20 le

ntel

ės tę

siny

s1

23

4

Paša

rinis

runk

elis

(Bet

a vu

lgar

is L

.)7

Nen

drin

is d

ryžu

tis (P

hala

ris a

rund

inac

ea L

.)13

Rau

dona

sis b

urok

ėlis

(Bet

a vu

lgar

is L

. sub

sp. e

scul

enta

var

. rub

ra)

13D

arži

nė p

upel

ė (P

hase

olus

vul

gari

s L.)

2

Kar

pota

sis b

erža

s (Be

tula

pen

dula

Rot

h.)

114

Step

inis

mot

ieju

kas (

Phle

um p

hleo

ides

(L.)

H. K

arst

.)9

Tris

kiau

tis la

kiši

us (B

iden

s tri

part

ite L

.)1

Paša

rinis

mot

ieju

kas (

Phle

um p

rate

nse

L.)

76

Paša

rinis

grie

žtis

(Bra

ssic

a na

pus L

.)12

Papr

asto

ji eg

lė (P

icea

abi

es (L

.) K

arst

.)9

Gūž

inis

kop

ūsta

s (Br

assi

ca o

lera

cea

L.)

2Pa

pras

toji

puši

s (Pi

nus s

ylve

stri

s L.)

1

Miš

kinė

dirs

ė (B

rom

us b

enek

eni B

eck.

)1

Sėja

mas

is ž

irnis

(Pis

um sa

tivum

L.)

14

Stač

ioji

dirs

ė (B

rom

us e

rect

us H

uds.)

1Pl

ačia

lapi

s gys

lotis

(Pla

ntag

o m

ajor

L.)

1

Beg

inkl

ė di

rsė

(Bro

mus

iner

mis

Ley

ss.)

45Sm

iltyn

inis

gys

lotis

(Pla

ntag

o sc

abra

Moe

nch.

)1

Smilt

ynin

ė di

rsė

(Bro

mus

tect

orum

L.)

1Si

aura

lapė

mig

lė (P

oa a

ngus

tifol

ia L

.)3

Vais

tinė

med

etka

(Cal

endu

la o

ffici

nalis

L.)

1Pl

okšč

ioji

mig

lė (P

oa c

ompr

essa

L.)

7

Vie

nam

etė

papr

ika

(Cap

sicu

m a

nnuu

m L

.)2

Miš

kinė

mig

lė (P

oa n

emor

alis

L.)

4

Papr

asta

sis k

myn

as (C

arum

car

vi L

.)10

4Pe

lkin

ė m

iglė

(Poa

pal

ustr

is L

.)1

Skėt

inė

šird

ažol

ė (C

enta

uriu

m e

ryth

raea

Raf

n.)

1Pi

evin

ė m

iglė

(Poa

pra

tens

is L

.)13

6

Rud

enin

is v

ėlyv

is (C

olch

icum

aut

umna

le L

.)1

Mėl

ynas

is p

olem

onas

(Pol

emon

ium

car

eule

um L

.)1

Bla

kinė

kal

endr

a (C

oria

ndru

m sa

tivum

L.)

1Šv

elni

oji r

akta

žolė

(Pri

mul

a m

alac

oide

s Fra

nch.

)4

Papr

asta

sis a

gurk

as (C

ucum

is sa

tivus

L.)

13Pa

vasa

rinė

rakt

ažol

ė (P

rim

ula

veri

s L.)

1

Papr

asto

ji ki

etav

arpė

(Cyn

osur

us c

rist

atus

L.)

1Sk

ėsta

šakė

žal

vė (P

ucci

nelli

a di

stan

s (Ja

cq) P

arl.)

1

Papr

asto

ji šu

nažo

lė (D

acty

lis g

lom

erat

a L.

)20

1Va

lgom

asis

ridi

kėlis

(Rap

hanu

s sat

ivus

L.)

3

Valg

omoj

i mor

ka (D

aucu

s sat

ivus

Röh

l.)17

Papr

asta

sis r

apon

tikas

(Rha

pont

icum

car

tham

oide

s (D

C.)

Iljin

)2

Kup

stin

ė šl

uots

milg

ė (D

esch

amps

ia c

aesp

itosa

(L.)

P. B

.)8

Rau

donl

apis

erš

kėtis

(Ros

a fe

rrug

inea

Will

.)1

Sėja

mas

is g

rikis

(Fag

opyr

um e

scul

entu

m M

oenc

h)4

Vais

tinis

šala

vija

s (Sa

lvia

offi

cina

lis L

.)2

Pajū

rinis

era

ičin

as (F

estu

ca a

rena

ria

Lam

.)1

Piev

inis

šala

vija

s (Sa

lvia

pra

tens

is L

.)2

Nen

drin

is e

raič

inas

(Fes

tuca

aru

ndin

acea

Sch

reb.

)27

Vais

tinis

put

oklis

(Sap

onar

ia o

ffici

nalis

L.)

1

69

20 le

ntel

ės tę

siny

s1

23

4

Did

ysis

era

ičin

as (F

estu

ca g

igan

tea

(L.)

Vill

.)1

Bai

kalin

ė ka

lpok

ė (S

cute

llari

a ba

ikal

ensi

s Geo

rgi.)

2

Avin

is e

raič

inas

(Fes

tuca

ovi

na L

.)11

Sėja

mas

is ru

gys (

Seca

le c

erea

le L

.)19

Tikr

asis

era

ičin

as (F

estu

ca p

rate

nsis

Hud

s.)18

7Ita

linė

šery

tė (S

etar

ia it

alic

a (L

.) P.

Bea

uv.)

2

Smėl

ynin

is e

raič

inas

(Fes

tuca

psa

mm

ophy

la (H

ack.

ex

Cel

ak.)

Fritc

h)1

Liet

uvin

ė na

ktiž

iedė

(Sile

ne li

thua

nica

Zap

ał.)

1

Rau

dona

sis e

raič

inas

(Fes

tuca

rubr

a L.

)10

9Sk

ėtin

is sk

aist

enis

(Tan

acet

um c

orym

bosu

m (L

.) Sc

h. B

ip.)

1

Vago

tasi

s era

ičin

as (F

estu

ca ru

pico

la H

euff.

)2

Papr

asto

ji bi

tkrė

slė

(Tan

acet

um v

ulga

re L

.)1

Šiur

kštu

sis e

raič

inas

(Fes

tuca

trac

hyph

ylla

(Hac

k.) K

rajin

a)6

Euro

pini

s kuk

med

is (T

axus

bac

cata

L.)

1

Erai

čins

vidr

ė (F

estu

loliu

m)

6N

endr

inis

dry

žutis

(Typ

hoid

es a

rund

inac

ea (L

) Mac

h. M

eth)

2

Pelk

inė

ving

iory

kštė

(Fili

pend

ula

ulm

aria

(L.)

Max

im.)

1A

lpin

is d

obila

s (Tr

ifoliu

m a

lpes

tre L

.)2

Piev

inė

ving

iory

kštė

(Fili

pend

ula

vulg

aris

Moe

nch)

1K

auka

zini

s dob

ilas (

Trifo

lium

am

bigu

um M

. Bie

b.)

2

Papr

asta

sis u

osis

(Fra

xinu

s exc

elsi

or L

.)13

1D

irvin

is d

obila

s (Tr

ifoliu

m a

rven

se L

.)1

Mel

svas

is g

enci

jona

s (G

entia

na c

ruci

ata

L.)

1D

obila

s (Tr

ifoliu

m d

iffus

um E

hrh.

)1

Gau

ruot

oji s

oja

(Gly

cine

max

(L.)

Mer

r.)3

Pūst

avai

sis d

obila

s (Tr

ifoliu

m fr

agife

rum

L.)

2

Saul

enis

(Hel

iant

hem

um c

anum

(L.)

Bau

mg)

2R

ausv

asis

dob

ilas (

Trifo

lium

hyb

ridu

m L

.)8

Hib

ridin

is sa

ulen

is (H

elia

nthe

mum

hyb

ridu

m H

ort.)

1D

obilo

tarp

rūši

nis h

ibrid

as (T

rifo

lium

inte

rspe

cific

hib

rids

(Tri

foliu

m p

rate

nse

x Tr

ifoliu

m d

iffus

um)

1

Smul

kiaž

iedi

s sau

leni

s (H

elia

nthe

mum

lipp

ii Pe

rs.)

1Ši

linis

dob

ilas (

Trifo

lium

med

ium

L.)

2

Papr

asta

sis s

aule

nis (

Hel

iant

hem

um n

umm

ular

ium

(L.)

Mill

.)3

Kal

nini

s dob

ilas (

Trifo

lium

mou

ntan

um L

.)1

Kal

nini

s sau

leni

s (H

elia

nthe

mum

oel

andi

cum

(L.)

DC

.)1

Veng

rinis

dob

ilas (

Trifo

lium

pan

onic

um Ja

cq.)

2

Smėl

ynin

is šl

amut

is (H

elic

hrys

um a

rena

rium

Moe

nch)

1R

audo

nasi

s dob

ilas (

Trifo

lium

pra

tens

e L.

)12

8

Pūku

otoj

i viln

ūnė

(Hol

cus l

anat

us L

.)1

Bal

tasi

s dob

ilas (

Trifo

lium

repe

ns L

.)71

Papr

asta

sis m

ieži

s (H

orde

um v

ulga

re L

.)16

9D

obila

s (Tr

ifoliu

m tr

icho

ceph

alum

M. B

ieb.

)1

Ket

urbr

iaun

ė jo

nažo

lė (H

yper

icum

mac

ulat

um C

rant

z)2

Papr

asta

sis k

viet

ys (T

ritic

um a

estiv

um L

.)13

3

Papr

asto

ji jo

nažo

lė (H

yper

icum

per

fora

tum

L.)

24K

ieta

sis k

viet

ys (T

ritic

um d

urum

Des

f.)2

70

20 le

ntel

ės tę

siny

s1

23

4

Gel

tona

sis v

ilkda

lgis

(Iri

s pse

udac

orus

L.)

1Pa

pras

tasi

s bur

bulis

(Tro

llius

eur

opae

us L

.)2

Sibi

rinis

vilk

dalg

is (I

ris s

ibir

ica

L.)

1Ju

odoj

i tūb

ė (V

erba

scum

nig

rum

L.)

1

Mel

svoj

i kel

erija

(Koe

leri

a gl

auca

(Spr

eng.

) DC

.)1

Smul

kiaž

iedė

tūbė

(Ver

basc

um th

apsu

s L.)

1

Gra

kšči

oji k

eler

ija (K

oele

ria

grac

ilis L

.)2

Siau

rala

pis v

ikis

(Vic

ia a

ngus

tifol

ia L

.)1

Sald

žiaš

akni

s pel

ėžirn

is (L

athy

rus n

iger

Ber

nh.)

1Sė

jam

asis

vik

is (V

icia

sativ

a L.

)33

Tikr

oji l

evan

da (L

avan

dula

ang

ustif

olia

Mill

.)1

Rug

inis

vik

is (V

icia

vill

osa

Rot

h.)

12

Stam

bias

ėklis

lęši

s (Le

ns e

scul

entia

Moe

nch)

4Pa

šarin

ė pu

pa (V

icia

faba

L.)

32

Papr

asto

ji su

katž

olė

(Leo

nuru

s car

diac

a L.

)2

Tris

palv

ė na

šlai

tė (V

iola

tric

olou

r L.)

1

Pluo

štin

is li

nas (

Linu

m u

sita

tissi

mum

L.)

51Pa

pras

tasi

s kuk

urūz

as (Z

ea m

ays L

.)1

Vais

tinis

kie

tagr

ūdis

(Lith

ospe

rmum

offi

cina

le L

.)1

Iš v

iso

157

rūšy

s2

576

pavy

zdži

ai

71

Literatūra

1. Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymas ir poįstatyminiai aktai. Šalies teisės aktai. Europos Sąjungos reglamentas. 2004. Spaudvita, Kėdainiai, 111.

2. Bagdonaitė A., Galinis V., Jankevičienė R., Lekavičius A., Natkevičaitė-Ivanauskienė M., Pipinys J., Purvinas E., Ribokaitė R., Snarskis P., Stancevičius A, Šarkinienė I. 1963. Lietuvos TSR Flora, II t. Vilnius, 702.

3. Balčikonis P., Samsonaitė J., Tarvidas J. 1985. Kardeliai. Vilnius, 142.

4. Baliuckas V., Danusevičius J., Danusevičius D., Gabrilavičius R., Pliūra A. 2006. Miško medžių genetinių objektų mokomasis tinklas. Veikla LMI-5. Kaunas, Girionys, 225.

5. Blažytė A. 2010. Daržo augalų genetiniai ištekliai: mokomoji priemonė. Spaudvita, Kėdainiai, 32.

6. Blažytė A. 2008. Senosios lietuviškos vaismedžių veislės: mokomoji priemonė. Spaudvita, Kėdainiai, 28.

7. Bryan J. 1999. Reviews Gladiolus in Southern Africa. Bulbs. The Newsletter of the International Bulb Society, 1: 1.

8. Danusevičius D. ir kt. 2006. Miško medžių genetinių objektų mokomasis tinklas: mokslinė ataskaita. Lietuvos miškų institutas, Kaunas.

9. Dapkūnienė S. 2007. Lietuviškos bijūnų veislės: žinynas – mokomoji priemonė. Spaudvita, Kėdainiai, 32.

10. Dapkūnienė S., Vaidelys J., Buividavičienė L., Štukėnienė G., Juodkaitė R., Motiejūnaitė O. 2009. Barzdotųjų vilkdalgių apibūdinimo aprašas – vienas iš augalų genetinių išteklių dokumentų. Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo raštai XIII. Scripta Horti Botanici Universitatis Vytauti Magni. Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, Kaunas, 16–26.

11. Dekoratyvinių augalų pavadinimų sąrašas. 2007–2008. http://www.vlkk.lt/lit/naujienos/naujiena.1041.html.

12. Dėl augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašų patvirtinimo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. DI-861. Valstybės žinios, 2010, Nr. 4-164.

13. Gudanavičius S. 1954. Apyniai. Vilnius.14. Gudanavičius S. 1979. Apynių auginimas. Vilnius.

72

15. Gudžinskas Z. 2010. Tradiciniai Lietuvos darželių augalai. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, Vilnius, 160.

16. Jankevičienė R. 1998. Botanikos vardų žodynas. Botanikos instituto leidykla, Vilnius, 523.

17. Januškevičius L., Baronienė V. 2009. Lietuvos dendrologinės kolekcijos: monografija. Petro ofsetas, Kaunas, 291.

18. Januškevičius L., Kamičaitytė-Virbašienė J. 2009. Miestų parkai ir skverai: šiandieninės jų tvarkymo ir naudojimo tendencijos. Miestų želdynų formavimas: mokslo darbai. Klaipėdos universiteto leidykla, Klaipėda, 53–58.

19. Januškevičius L. 2004. Retieji šalies parkų egzotiniai medžiai ir krūmai. Dendrologija Lithuaniae VII. Vilnius, 39–65.

20. Lekavičius A. 1989. Vadovas augalams pažinti. Mokslas, Vilnius, 436.

21. Lepner T. 1744. Der preusche Litauer. Danzig, 69–75.22. Lietuvos miško sėklinės bazės sąvadas. 2010. Valstybinė miškų

tarnyba, Kaunas, 125.23. Lukoševičius A. 2003. Kriaušių veislės. Babtai, Kauno r., 174.24. Markevičius A. 2010. Kardeliai. Augalų pasaulis, Nr. 49. Katikauga

leidykla, Vilnius, 31.25. Petrokas R. 1999. Miškinės obels (Malus sylvestris) augimo

ypatumai ir unikalumas pietvakarių Lietuvos miškuose. Sodininkystė ir daržininkystė, 18(4): 46–61.

26. Ryliškis D. 2001. Desertinės vynuogės. Mano ūkis, 2: 6–7, 12. 26. Rodionenko G. I. 1988. Irisy. Leningrad, 159.27. Roloff A., Bärtels A. 2006. Flora der Gehölze. Bestimmung,

Eigenschaften und Verwendung. Eugen Ulmer KG, Stuttgart, 813.28. Smaliukas D., Lekavičius A., Butkus V., Jaskonis J. 1992. Lietuvos

naudingieji augalai. Vilnius. 29. Snarskis P., Galinis V. 1974. Vadovas Lietuvos dekoratyviniams

medžiams ir krūmams pažinti. Mintis, Vilnius, 294.30. Strazdas J. 1930. Darželio gėlės ir kambarinių gėlių priežiūra.

Kaunas, 43.31. Štukėnienė G., Dapkūnienė S. 2010. Kardelių apibūdinimo

aprašas – vienas iš augalų genetinių išteklių dokumentų. Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo raštai XIVI. Scripta horti botanici

73

universitatis Vytauti Magni XIII. Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, Kaunas, 176–183.

32. Štukėnienė G., Dapkūnienė S. 2009. Kardelių (Gladiolus L.) selekcija Lietuvoje. Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo raštai XIII. Scripta horti botanici universitatis Vytauti Magni XIII. Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, Kaunas, 99–107.

33. Tarvidas J. 1996. Lietuviškos gėlių veislės. Vilniaus universiteto leidykla, Vilnius, 74.

34. Tauras A. 1989. Mūsų parkai. Mokslas, Vilnius, 257.35. Trehame P., Brickell C. D., Baum B. R., Hetterscheid W. L. A.,

Leslie A. C., Mcneill J., Spongberg S. A., Vrugman F. 1995. International code of nomenclature for cultivated plants. Wimborne, UK, 175.

Aušra Bivilienė, Asta Baliuckienė, Asta Blažytė, Stasė Dapkūnienė, Laima Šveistytė

Li-227 Lietuvos augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai (ex situ): [mokomoji priemonė] Kėdainiai: Spaudvita, 2010 – p.: iliustr.

ISBN 978-9955-637-63-9

Leidinys skiriamas supažindinti miškų ūkio specialistus, biologinio profilio studentus ir plačiąją visuomenę su Lietuvos augalų genetiniais ištekliais, jų apsauga ir globa.

UDK 575.8(474.5)

Lietuvos augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai (ex situ)

Leidinį spausdino:UAB „Spaudvita“, tel. (8 347) 60 711

Užs. Nr. 381. Tiražas 200 egz.