Biomasės energetika Lietuvoje. Vilma Gaubytė

Biomasės energetika LietuvojeBiomasės energetika Lietuvoje

Energetikos dienaEnergetikos diena

2012.11.22, Kaunas

Vilma Gaubytė

Apie asociaciją “LITBIOMA”

• Lietuvos biomasės energetikos asociacija “Litbioma” įsteigta 2003 m. birželio 4 d.

• Šiuo metu LITBIOMA vienija 45 narius

• Asociacija bendradarbiauja su:– Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija– Generaline miškų urėdija– Lietuvos miškų savininkų asociacija

• Asociacijai suteikta išskirtinė teisė atstovauti ENplus medienos granulių sertifikavimo sistemą Lietuvoje

Apie asociaciją “LITBIOMA”

Esame nariais:

Europos biomasės asociacija AEBIOM

PET Lietuvos komitetas

Lietuvos pramonininkų konfederacija

Lietuvos atsinaujinančių

išteklių energetikos konfederacija

Europos granulių taryba

Atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrame kuro balanse šilumos

gamybai (1997-2011)

*(šaltinis- Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija)

Kaina

Šilumos gamyba CŠT sektoriuje iš AEI (biokuro)

2010Gamyba iš AEI ~ 1,9 TWhInstaliuota galia ~ 391 MW(ne CŠT sektoriuje papildomai biokuro

katilų instaliuota galia siekia ~220 MW)

Biokuro sudeginama apie 170 tūkst. tne

2020Gamyba iš AEI ~6,5 TWh

Instaliuota galia ~1487 MWBiokuro bus sudeginama

~ 560 tūkst. tne

Biokuro šilumos generavimo įrenginių plėtra 2010-2020Papildomai įrengti: ~ 1096 MW; Pagaminti: ~ 4,6 TWh

INVESTICIJOS: ~ 1,1 mlrd. Lt

Elektros gamyba CŠT sektoriuje iš AEI (biokuro)

2010Gamyba iš AEI ~ 172 GWhInstaliuota galia ~ 22 MWBiokuro sudeginama apie 20

tūkst. tne

2020Gamyba iš AEI ~ 1,342 TWhInstaliuota galia ~ 322 MWBiokuro bus sudeginama apie

160 tūkst. tne

Biokogeneracijos plėtra 2010-2020Papildomai instaliuoti: ~ 300 MW; Pagaminti: - 1,170 TWh

INVESTICIJOS : ~ 1,23 mlrd. Lt

Tačiau galimos dar didesnės biokogeneracijos apimtys:

CŠT sistemaMaksimalus

šilumos poreikis (2011) [MWš]

Potencialios kogeneracinės elektrinės

šiluminė galia [MWš]

Potencialios kogeneracinės elektrinės elektros/šilumos

sąntykis

Potencialios kogeneracinės elektrinės elektros gamybos 

galia [MWe]

Vilnius 1000,5 400 0.75 360

Kaunas 520,0 208 0.38 78

Klaipėda 334,3 134 0.38 50

Panevėžys 199,2 80 0.38 30

Šiauliai 179,5 72 0.38 27

Alytus 133,5 53 0.38 20

Marijampolė 93,4 37 0.38 14

Druskininkai 72,4 29 0.38 11

Mažeikiai 63,6 25 0.38 10

Utena 55,4 22 0.38 8

Jonava 45,6 18 0.38 7

Plungė 42,9 17 0.38 6

Tauragė 32,8 13 0.38 5

Šilutė 31,3 13 0.38 5

Iš viso:  2804  1121   632

Šaltinis: LEKA, Martynas Nagevičius

REZULTATAS: vidutinė elektros kaina per elektrinių tarnavimo laiką:

15.3 ct/kWh (kogeneraciniu režimu)

17.3 ct/kWh (kogeneraciniu ir kondensaciniu režimu)

Biomasės potencialas Lietuvoje

IŠ VISO – virš 2 mln. tne kasmet

565.000 tne

283.000 tne

185.000 tne

70.000 tne (~11.000 ha)

840.000 tne

200.000 tne

Neskaičiuojami rezervai

• Visiškai neįvertintas biomasės iš kelmų potencialas – ~350.000 m3

• Nepanaudotas nusausintas dumblas - ~70 000 t

• Lietuvoje yra ~160.000 ha nenaudojamos žemės

• Biodujos- tuo pačiu ir ekologinių problemų sprendimo būdas

ES struktūrinių fondų panaudojimas.Biomasės rinkos plėtros 2014-2020 vizija (I)

Pasiūlymai ES struktūrinės paramos biomasės energetikos sektoriui:

I. Tobulinti biokuro mobilizavimo bei logistikos sistemas

(ES struktūrinių lėšų poreikis ~ 300 mln. Lt.)

Rezultatas:• Biokuro gamybos įrenginių ir logistikos priemonių įsigijimas;• Biokuro logistikos sistemos tobulinimas, siekiant optimizuoti biokuro srautus;• Garantuotas biokuro tiekimas patenkinant didėjančius vartojimo poreikius.

Pasiūlymai ES struktūrinės paramos biomasės energetikos sektoriui:

II. Didinti biokuro resursus

(ES struktūrinių lėšų poreikis ~ 150 mln. Lt.)

Rezultatas:

• Greitai augančių energetinių plantacijų plėtra; 

• Miško kirtimo atliekų pasiūlos ir panaudojimo energijos gamybai padidinimas;

• Biomasės resursų gausinimas;

• Mažesnė biokuro kaina;

ES struktūrinių fondų panaudojimas.Biomasės rinkos plėtros 2014-2020 vizija (II)

Pasiūlymai ES struktūrinės paramos biomasės energetikos sektoriui:

III. Didinti biokuro naudojimo privačiose namų valdose efektyvumą

(ES struktūrinių lėšų poreikis ~ 700 mln. Lt.)

Rezultatas:

• Iškastinio kuro keitimas į biomasės naudojimą;

• Efektyviau naudojami turimi biomasės ištekliai;

• Papildomi biomasės ištekliai CŠT sistemų poreikiams, atitinkamai- mažesnė biokuro kaina.

ES struktūrinių fondų panaudojimas.Biomasės rinkos plėtros 2014-2020 vizija (III)

Pasiūlymai ES struktūrinės paramos biomasės energetikos sektoriui:

IV. Kurti ir tobulinti šilumos ir elektros gamybos iš biokuro technologijas

(ES struktūrinių lėšų poreikis ~ 100 mln. Lt.)

Rezultatas:

• Naujų technologijų biomasės naudojimui sukūrimas;

• Vietinės tokių technologinių įrenginių gamybos skatinimas;

• Sukurtų technologijų eksporto galimybės.

ES struktūrinių fondų panaudojimas.Biomasės rinkos plėtros 2014-2020 vizija (IV)

Kur juda Europa?

DRAX investuoja milijardą dolerių elektrinių keitimui į biokuro jėgaines;Manoma, kad ji taps didžiausia švarios energijos gamintoja šalyje.

Anglija – didžiausi šilumos gamintojai kardinaliai keičia strategijas:

RWE Vyriausybei pateikė prašymą mažiausiai 10-čiai metų pratęsti į biokuro jėgainę paverstos elektrinės veikimą

Anglija – didžiausi šilumos gamintojai kardinaliai keičia strategijas (II)

E.ON 500 MW elektrinę taip pat planuoja paversti į biokuro jėgainę

Anglija – didžiausi šilumos gamintojai kardinaliai keičia strategijas (III)

Bendrai pradėtos statyti daugiau nei 36 naujos biokuro jėgainės (virš 20 MW kiekviena)

Anglija – didžiausi šilumos gamintojai kardinaliai keičia strategijas (IV)

Vyriausybė energetikos srityje iškėlė tikslus,atitinkančius ilgo laikotarpio (iki 2050m.)

ES strategiją energetikos srityje

I:\B

rand

ing\

skr\

Pow

erP

oint

\SB

I

•18 savivaldybių•4 integruotos CŠT sistemos•500,000 galutinių vartotojų•Apie 20 % viso Danijos šilumos poreikio

CŠT nuo 1903

DANIJA.Avedøre kogeneracinė elektrinė –

biomasės panaudojimo didžiojoje energetikoje pavyzdys

Mazuto saugyklosCŠT cirkuliaciniai siurbliai

Šilumos akumuliatoriai

Anglies

padavimas

Anglies aikštelė

PrieplaukaKatilas 1 Katilas 2 Kaminas150 m

Šiaudų

sandėlis

Dujų turbinos

Medžio granulių sandėliai

*(šaltinis- DONG Energy)

Faktai apie Avedøre kogeneracinę jėgainę

• Elektra tiekiama 1,3 mln. namų Šiaurės Europoje

• CŠ tiekimas 200.000 namų Didžiojoje Kopenhagoje

• Elektra (kondensac. rež.): 250 MW + 575 MW (iš jų 60% biokuras)

• Kogeneracinis rež.: 215 MW + 495 MW (iš jų 60% biokuras)

• 157 darbuotojai

*(šaltinis- DONG Energy)

Biokuro socialinė- ekonominė nauda

Remiantis tarptautine praktika,

1 TWh energijos ~ 1’000 naujų darbo vietų:

•Išteklių nustatymas;•Moksliniai tyrimai;•Miško kirtimas;•Biomasės mobilizavimas;•Biokuro gamyba;•Biokuro transportavimas;•Biokuro sandėliavimas;•Biokuro deginimas;•Deginimo įrenginių gamyba, montavimas, priežiūra;•Šilumos ir elektros gamyba iš biokuro;•Šilumos ir elektros tiekimas, klientų aptarnavimas.

Biomasės naudojimo nauda

• Ekologinis saugumas• Ekonominė nauda• Socialinė nauda• Energetinis saugumas• Eksporto/importo balansas• Lietuvos regioninis vystymasis

Ačiū už dėmesį

Lietuvos biomasės energetikos asociacija “Litbioma”Ukmergės g. 283B, Vilnius

asociacija@biokuras.lt, www.biokuras.lt