Finansinis raštingumas – jaunimui kylantys iššūkiai

Finansinis raštingumas – jaunimui kylantys iššūkiai

Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Šarūnas Frolenko

Pranešimas apie:

- Kodėl svarbu koncentruotis į jaunimo finansinį švietimą;

- Problemos su kuriomis susiduriame;- Problemos ir jaunimui kylantys iššūkiai;- Jauno žmogaus portretą finansinio švietimo

srityje;- Pasiūlymus ir priemones problemoms spręsti;- Naudą valstybiniam ir finansų sektoriams;- Geruosius pavyzdžius.

Kodėl svarbu koncentruotis į jaunimo finansinį raštingumą?

• Didelės finansinių įrankių pasiūlos;• Nuolat kintančios ekonominės situacijos;• Jaunimas yra atsakingas už šalies finansinį

stabilumą;• Jie negali mokytis iš praeities ir dabarties kartų;

Problemos su kuriomis susiduriame

• Nėra atlikta jaunimo finansinio raštingumo ir finansinių gebėjimų tyrimų;

• Nėra statistikos, kuria būtų galima remtis;

o Blogybė - remiamasi kitų šalių atliktais tyrimais (pvz. Skandinavijos šalių);

Without data you are just a person with an opinion.

Problemos su kuriomis susiduria jaunimas

• Sunku suprasti finansinius reikalus ir vertinti ekonominę situaciją;

• Pervertina savo supratimą apie finansines paslaugas;

• Nesugebėjimas planuoti ateities ir pasirinkti finansus atitinkančių produktų;

Iššūkiai:

• Kintanti ekonominė situacija; • Dabartinė ir praeities kartos negali patarti ir

konsultuoti; • Profesionalių konsultacijų trūkumas;• Didelis informacijos srautas ir gausi finansinių

paslaugų pasiūla;

Statistinis jauno žmogaus portretas

• 14-18m. – moksleiviai, gaunantys kišenpinigius iš tėvų;

• 19-24m. – studentai, išlaikomi tėvų, gaunantys stipendiją;

• 25-29m. – dirbantys, pradedantys savo asmeninį gyvenimą;

14-18m. jauni žmonės:

-minimalūs finansiniai poreikiai – išlaikomi tėvų.

Esminės problemos: • Finansai pramogoms ir asmeniniams poreikiams. • Kišenpinigių išleidimas – išlaidų suvokimas;• Taupymas – mokymasis naudotis pinigais;

19-24m. jauni žmonės:

-dideli finansiniai poreikiai – išlaikomi tėvų.

Esminės problemos: • Finansai mokslams, pragyvenimui ir

asmeniniams poreikiams. • Asmeninio gyvenimo pradžia – ribotos pajamos,

biudžeto planavimas, išlaidų suvokimas;• Teisingas pajamų paskirstymas;• Finansinių įrankių suvokimas;

25-29m. jauni žmonės:

-dideli finansiniai poreikiai – asmeninio gyvenimo pradžia.

Esminės problemos: • Finansai asmeniniams poreikiams, namų ūkio

biudžeto planavimas;• Namų ūkio biudžeto planavimas – pajamų

paskirstymas, išlaidų žinojimas, biudžeto planavimas;

• Teisingas pajamų paskirstymas;• Finansinių įrankių suvokimas ir naudojimas;

Problemų sąvadas

• Nėra integruotos efektyvios finansinio švietimo programos – mokiniai mokykloje turi gauti pagrindą apie finansus, finansines paslaugas, biudžetą, pajamas, išlaidų planavimą, taupymą;

• Integruotos mokymo programos studentams;• Jaunimas neturi galimybės konsultuotis su

profesionalais dėl asmeninių finansų; • Jaunimas nėra tinkamas informuojami apie

finansinius įrankius, jų naudojimą;

Kam tai turėtų rūpėti?

• Integruotas veiklos modelis

Jaunas žmogus

Finansinės institucijos

Valstybės įstaigos

Nevyriausybinėsorganizacijos

Pasiūlymai problemų sprendimui

• Jaunimo finansinio supratimo ir finansinių gebėjimų tyrimai;

• Dalyvavimas tarptautiniuose tyrimuose (pvz. PISA 2012);

• Integruota finansinio švietimo programa mokyklose ir studijų programose;

• Tėvų ir suaugusiųjų konsultacijos;• Savanoriškos konsultacijos finansų įstaigose;• Profesionalios finansinių paslaugų vartotojų

konsultacijos dėl vartotojų teisių;• Interaktyvios mokymo priemonės;

Jaunimas gyvena žiniasklaidoje

facebook.com  one.lt  delfi.lt  15min.lt  lrytas.lt U

nikalių lankytojų skaičius

Nauda finansinėms institucijoms

• Kuria realią, nesuvaidintą socialinę atsakomybę;• Tyrimai – jų klientų tyrimai, iš kurių galima

matyti kokio potencialo vartotojai auga;• Vartotojų pažinimas – geriausių produktų jiems

pasiūlymas;• Mažėjantis nepatikimų klientų skaičius;• Geresnė ekonominė sistema ir valstybės būklė

plėtrai ir vystymuisi;• Garantuoti klientai ateityje;

Nauda valstybės institucijoms:

• Galimybė kurti programas pasiekiančias didesnį ratą valstybės gyventojų;

• Realus rūpinimasis savo valstybės gyventojais;• Tyrimai – susipažinimas su valstybės situacija ir

galimybė prognozuoti vystymąsi ateityje;• Finansinių dalykų išmanymas didina valstybės ir

finansinių institucijų veiklos skaidrumą;• Savo poreikius žinanti visuomenė – kelias

darnaus vystymosi link;

Gerieji pavyzdžiai

• Danske Bank Group programos: Danske Thesis, MoneyVille (Pinigėnai), Mind Your Money, Volunteer debt advisers;

• Swedbank jaunimo programa ZOOM ir investavimo žaidimas;

• Swedbank svetainė manofinansai.lt

Remtasi

• Vartotojų teisių apsaugos ir finansinio raštingumo diagnostinė apžvalga I d. Pagrindinės išvados ir rekomendacijos, Pasaulio bankas 2009 m. lapkričio mėn.

• Vartotojų teisių apsaugos ir finansinio raštingumo diagnostinė apžvalga II d . Gerosios praktikos palyginimas, Pasaulio bankas 2009 m. lapkričio mėn.

• Komunikatas Finansinis Švietimas Europos komisija, 2007 m. gruodžio mėn.

• PISA 2012 Financial literacy framework, 2010m.

www.lijot.lt lijot@lijot.lt