Upload
others
View
1
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
1
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
ŠVIETIMO AKADEMIJA
IKIMOKYKLINIO IR PRADINIO UGDYMO PROGRAMŲ GRUPĖ
Vilma Vilkancienė
ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKŲ GAMTAMOKSLINIS RAŠTINGUMAS (lietuvių kalba)
EARLY YEAR CHILDREN'S SCIENTIFIC LITERACY (anglų kalba)
Magistro baigiamasis darbas
Ikimokyklinės edukologijos studijų programa, valstybinis kodas 6211MX008
Ugdymo mokslai, studijų kryptis Edukologija
Vadovas(-ė) doc dr. Birutė Autukevičienė _______________ 2019-05-23
(Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)
Apginta doc. dr. Linas Jašinauskas _____________ 2019-06-06 (Programų grupės (vadovas) (Parašas) (Data)
Vilnius, 2019
2
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
ŠVIETIMO AKADEMIJA
Ikimokyklinės edukologijos studijų programa
STUDENTO(-ĖS) VILMOS VILKANCIENĖS (vardas, pavardė)
PARENGUSIO(-IOS) BAIGIAMĄJĮ MAGISTRO DARBĄ
ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKŲ GAMTAMOKSLINIS RAŠTINGUMAS
(darbo tema)
DEKLARACIJA
Garantuoju, kad baigiamąjį darbą parengiau savarankiškai, nepažeisdamas(-a) kitų
asmenų autorinių teisių.
Baigiamajame darbe tiesiogiai ar netiesiogiai panaudotos kitų autorių mintys yra
pažymėtos, pateikiant nuorodas į šaltinius.
Garantuoju, kad darbe nėra neskelbtinos informacijos arba informacijos, kuriai būtų
taikomi teisės aktuose numatyti skelbimo apribojimai.
Studentas .................................................. Vilma Vilkancienė (Parašas) (vardas, pavardė)
3
TURINYS
ĮVADAS...............................................................................................................................................8
1. TEORINIAI ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKŲ GAMTAMOKSLINIO RAŠTINGUMO
ASPEKTAI......................................................................................................................................12
1.1. Gamtamokslinio raštingumo samprata....................................................................................12
1.2. Ankstyvojo amžiaus (4-6 ) metų vaiko pasaulio pažinimo ypatumai ......................................18
1.3. Gamtamokslinio raštingumo ugdymo pagrindimas mokymosi teorijomis .............................20
1.4. Gamtamokslinio raštingumo sritys ir jų komponentai .............................................................25
1.5. Gamtamokslinio raštingumo ugdymo turinio aspektai ankstyvajame amžiuje ......................33
2. ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKŲ GAMTAMOKSLINIO RAŠTINGUMO TYRIMO
METODOLOGIJA .........................................................................................................................38
2.1. Tyrimo teorinis pagrindimas ....................................................................................................38
2.2. Tyrimo organizavimas .............................................................................................................41
3. ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKŲ GAMTAMOKSLINIO RAŠTINGUMO TYRIMO
REZULTATAI ...............................................................................................................................45
3.1. Dokumentų analizė .................................................................................................................45
3.2. Veiklos tyrimas .........................................................................................................................63
DISKUSIJA........................................................................................................................................86
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS.................................................................................................87
LITERATŪROS SĄRAŠAS
PRIEDAI
4
SANTRAUKA
Vilma Vilkancienė. ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKŲ GAMTAMOKSLINIS RAŠTINGUMAS.
Magistro baigiamasis darbas. Mokslinis vadovas doc. dr. Birutė Autukevičienė. Vytauto Didžiojo
universitetas, Švietimo akademija, Vilnius, 2019.- 98 p.
Tyrimu užsibrėžta ištirti ankstyvojo amžiaus vaikų gamtamokslinį raštingumą visuomeniniu,
instituciniu ir asmeniniu lygmenimis. Išsikeltais tyrimo uždaviniais buvo siekiama nustatyti, kurie
gamtamokslinio raštingumo aspektai atsispini valstybiniuose dokumentuose ir taip parodyti valstybinį požiūrį
į ankstyvojo amžiaus vaikų gamtamokslinį raštingumą; išsiaiškinti, kokie vaikų ugdymosi gebėjimai, aprašyti
Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų apraše (2014), gali būti priskiriami kuriai nors gamtamokslinio
raštingumo sričiai ir taip parodyti, kad Apraše glūdi prielaidos vedančios į vaikų gamtamokslinio raštingumo
pradmenų formavimąsi; parodyti, kokiais kriterijais remiantis galima būtų apibrėžti ankstyvojo amžiaus vaikų
gamtamokslinio raštingumo lygį ir atskleisti kaip jis įtakojamas, taikant ugdyme mokslinį metodą.
Empyriniame tyrime naudoti metodai – dokumentų turinio content analizė, veiklos tyrimas. Tyrimo dalyviai
4-6 metų vaikai. Tyrimo rezultatai parodė, kad paskutinių metų valstybiniuose dokumentuose pradėta kalbėti
apie gamtamokslinio raštingumo ugdymo plėtojimą ikimokykliniame amžiuje. O Ikimokyklinio amžiaus
vaikų pasiekimų aprašo išsami analizė atskleidė, kad Apraše numatyti vaikų ugdymosi pasiekimai sudaro
pamatą vaikų gamtamokslinio raštingumo ugdymuisi. Veiklos tyrimo metu gauti duomenys rodo, kad taikant
ankstyvajame amžiuje mokslinį metodą yra galimas gamtamokslinio raštingumo lygio pokytis.
SUMMARY
Vilma Vilkanciene. EARLY YEAR CHILDREN'S SCIENTIFIC LITERACY. Master thesis / Scientific
supervisor Dr. Birute Autukeviciene; Lithuanian Vytautas Magnus University, Education Academy.- Vilnius,
2019, pg. 98.
The aim of the research was to investigate early year children’s scientific literacy within state,
institutional and personal levels. Therefore, research objectives were formed with an intention to determine
the scientific literacy aspects that are reflected in state documents to indicate state’s attitude towards early year
children’s scientific literacy; Determine which children’s educational abilities, described in Early year children
achievements report (2014), can be assigned to any of the scientific literacy sphere to evidence that the report
contains assumptions leading to the formation of children’s scientific literacy basics; demonstrate the criterion
that can be used to determine early year children’s scientific literacy level and indicate how it can be influenced
using scientific method in education. The methods used within the empirical research - document content
analysis, action research. Study participants - 4-6 year old children. The research results indicated that the
subject of early year children’s scientific literacy education development has emerged in last year’s state
documents. Furthermore, the comprehensive analysis of early year children achievements report indicated that
anticipated children’s educational achievements provide a base for children’s scientific literacy education.
Finally, action research results determined that application of scientific method in early age can possibly
influence a level change of the scientific literacy.
5
LENTELIŲ SĄRAŠAS
1 lentelė. Gamtamokslinio raštingumo samprata įvairių autorių darbuose. (Sudaryta autorės).........13
2 lentelė. Gamtamokslinio raštingumo lygiai ( sudaryta autorės, remiantis Shen (1975) )...............14
3 lentelė. Gamtamokslinio raštingumo lygiai (sudaryta autorės, remiantis Bybee, Powell &
Trowbridge (2008)) ............................................................................................................................16
4 lentelė. Tyrimais pagrįsto mokymosi ugdymo etapai (sudaryta autorės, remiantis Edelson et al
(2011)) ...............................................................................................................................................22
5 lentelė. Tiriamosios veiklos būdai ...............................................................................................27
6 lentelė. Tyrimų lygiai ( sudaryta autorės, remiantis Banchi ir Bell (2008).....................................28
7 lentelė. Mokslinio metodo etapai (sudryta autorės) .........................................................................35
8 lentelė. Gamtomokslinio raštingumo ugdymo koncepcinių nuostatų sąsaja su į vaiką orientuoto
ugdymo koncepcinėmis nuostatomis (sudaryta autorės).....................................................................38
9 lentelė. Analizuojamų valstybinių dokumentų sąrašas pagal dokumentų...................................... 45
10 lentelė. Gamtamokslinis raštingumas visuomeniniu (valstybiniu) lygmeniu ........................... 46
11 lentelė. Gamtamokslinis raštingumas bendruomeniniu (instituciniu) lygmeniu ........................48
12 lentelė. Gamtamokslinis raštingumas asmeniniu (vaiko) lygmeniu. (Sudaryta autorės) ............48
13 lentelė. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašo tyrimo kategorijos ir subkategorijos.....50
14 lentelė. Kategorijos ,,Gamtamokslinės žinios ir supratimas“ analizė .............................. ............51
15 lentelė. Kategorijos ,,Gamtamoksliniai tyrinėjimai (praktiniai gebėjimai)“ analizė.....................53
16 lentelė. Kategorijos ,,Gamtamokslinis komunikavimas“ analizė................................................ 56
17 lentelė. Kategorijos ,,Gamtamokslinis mąstymas“ analizė............................................................57
18 lentelė. Kategorijos ,,Pagarba gamtai ir gyvybei“ analizė.............................................................59
19 lentelė. Kategorijos ,,Mokėjimas mokytis“ analizė ............................. ....................................... 60
20 lentelė. Gamtamokslinio raštingumo vaikų gebėjimų žingsnių lygio reikšmės ............................64
21 lentelė. Srities ,,Gamtamokslinis mąstymas“ komponentų 4,5,6 žingsnyje fiksuotų
gamtamokslinio raštingumo gebėjimų lygis procentine išraiška .......................................................70
22 lentelė. Srities ,,Pagarba gamtai ir gyvybei“ komponentų 4,5,6 žingsnyje fiksuotų gamtamokslinio
raštingumo gebėjimų lygis skaitmenine išraiška................................................................................72
23 lentelė. Srities ,,Mokėjimas mokytis“ komponentų 4,5,6 žingsnyje fiksuotų gamtamokslinio
raštingumo gebėjimų lygis skaitmenine išraiška ...............................................................................72
24 lentelė.Vaikų gebėjimai, pasireiškiantys mokslinio metodo taikymo stebėjimų etape..................76
25 lentelė. Vaikų gebėjimai, pasireiškiantys mokslinio metodo taikymo klausimo kėlimo etape.......77
26 lentelė. Vaikų gebėjimai, pasireiškiantys mokslinio metodo taikymo hipotezės kėlimo etape.... 78
27 lentelė. Vaikų gebėjimai, pasireiškiantys mokslinio metodo taikymo eksperimentų etape ..........79
6
28 lentelė. Vaikų gebėjimai, pasireiškiantys mokslinio metodo taikymo duomenų analizavimo etape
............................................................................................................................................................81
29 lentelė. Kontrolinės grupės gamtamokslinio raštingumo vertinimas prieš inovacijos taikymą.. 83
30 lentelė. Tyrimo analizės duomenų apibendrinimas....................................... ...................................... 84
31 lentelė. Veiklos tyrime dalyvaujančių vaikų gamtamokslinio raštingumo gebėjimų pokyčių fiksavimas
taikant mokslinį metodą....................................................................................................................................85
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
1 pav. Gamtamokslinio raštingumo aspektai, skirtingai pasireiškiantys įvairiuose kontekstuose
(sudaryta autorės remiantis Catherine E. Snow and Kenne A. Dibner, Editors ( 2011) ).....................15
2 pav. 5E modelis. Šaltinis The five phases of the Learning Cycle as proposed by the National Science
Education Standards ..........................................................................................................................23
3 pav. Smalsumu paremtas vaiko ugdymosi ciklas pagal B.D.Perry (2001) ....................................24
4 pav. Gamtamokslinio raštingumo modelis ( sudarė autorė, remiantis P. Brunton, I. Thornton
(2010).................................................................................................................................................25
5 pav. Gamtamokslinės kompetencijos sudedamosios dalys. ( Šaltinis Pradinio ir pagrindinio ugdymo
bendrosios programos ) ..................................................................................................................... 25
6 pav. Gamtamokslinių sąvokų formavimas (Lamanauskas V., 2001)............................................. 29
7 pav. Gamtamokslinių sąvokų klasifikacija (sudaryta autorės, remiantis Reigeluth (1983))........... 29
8 pav. Ikimokyklinio amžiaus vaiko gamtos pažinimo vertybines nuostatos (D. Plytnykienė (2009))
............................................................................................................................................................30
9 pav. Gamtamokslinio raštingumo sampratos ir gamtamokslinio raštingumo ugdymo modelio
sugretinimas (sudarė autorė) ............................................................................................................. 32
10 pav. Gamtamokslinio raštingumo lygmenys (sudaryta autorės).................................................. 40
11 pav. Kokybinio tyrimo proceso samprata pagal Bryman (2008) .................................................. 41
12 pav. Tyrimo imtis procentais pagal amžių. ...................................................................................41
13 pav. Tyrimo imtis (N-73) procentais pagal socialinius požymius ................................................41
14 pav. Veiklos tyrimo ciklas (sudaryta autorės) .............................................................................. 63
15 pav. Tyrimo rezultatų vizualizacija............................................................................................... 65
16 pav. Nestebėti atvejai tyrime .........................................................................................................65
17 pav. 4-6 metų vaikų gamtamokslinio raštingumo lygio vertinimas ( bendras pjūvis) .................66
18 pav. 4-6 metų vaikų gamtamokslinio raštingumo lygio vertinimas. Fiksuotas vaikų pasiekimų
lygis procentine išraiška .....................................................................................................................67
19 pav. 4 ir 5 žingsnyje fiksuotų gamtamokslinio raštingumo gebėjimų lygis procentine išraiška... 67
7
20 pav. 6 žingsnyje fiksuotų gamtamokslinio raštingumo gebėjimų lygis procentine išraiška ....... 68
21 pav. Gamtamokslinio raštingumo srities ,,Žinios ir supratimas“ bendras gebėjimų lygis ir 4,5,6
žingsnyje fiksuotų gamtamokslinio raštingumo gebėjimų lygis procentine išraiška ........................69
22 pav. Gamtamokslinio raštingumo srities ,,Gamtamoksliniai tyrinėjimai“ bendras gebėjimų lygis
ir 4,5,6 žingsnyje fiksuotų gamtamokslinio raštingumo gebėjimų lygis procentine išraiška ......... 69
23 pav. Gamtamokslinio raštingumo srities ,,Gamtamokslinis mąstymas“ bendras gebėjimų lygis ir
4,5,6 žingsnyje fiksuotų gamtamokslinio raštingumo gebėjimų lygis procentine išraiška ..............70
24 pav. Gamtamokslinio raštingumo srities ,,Gamtamokslinis komunikavimas“ bendras gebėjimų
lygis ir 4,5,6 žingsnyje fiksuotų gamtamokslinio raštingumo gebėjimų lygis procentine išraiška......71
25 pav. Gamtamokslinio raštingumo pasirinktų sričių ryšys su mokslinio metodo etapais (sudaryta
autorės) ............................................................................................................................................. 74
8
ĮVADAS
Temos aktualumas. Šiuolaikinė pasaulio visuomenė, vertindama jai kylančius sunkumus
dėl gamtamokslinio ugdymo, kelia sau tikslą – visų žmonių (visuomenės) gamtamokslinio
raštingumo gerinimas. Kaip pavyzdį galima būtų paminėti JAV, kuri, įgyvendindama trijų etapų
ilgalaikį planą, (Project 2061), remiamą Amerikos mokslo pažangos asociacijos (American
Asociation for the Advancement for Science), suplanavo didinti visų amerikiečių mokslinį
raštingumą, pirmiausia pradėdama gerinant moksleivių raštingumą. Project 2061 tikslas - ,,mokslas
visiems amerikiečiams“ (,,Science for All Americans“). Šiandien visa tai JAV vadinama „sistemine
reforma“. Ji šaliai buvo reikalinga, nes mokslininkai nustatė, jog visuomenės gamtamokslinis
raštingumas (scietific literacy) nepakankamas. Tai buvo įvertinta kaip problema, nes nepakankamas
žmonių gamtamokslinis raštingumas gali turėti įtakos demokratiniams procesams šalyje.
Gamtamokslinio raštingumo svarbą visiems piliečiams pripažįsta tarptautiniu mastu tokios
organizacijos, kaip Amerikos mokslo pažangos asociacija (American Association for the
Advancement of Science), JAV Nacionalinė mokslinių tyrimų taryba (National Research Council of
USA), Kanados Mokslo taryba (Science Council of Canada) ir Australijos švietimo, mokslo ir
mokymo departamentas (Australia’s Department for Education, Science and Training) ir kitos.
Pasaulio šalys pripažįsta, kad gamtamokslinis raštingumas tampa vis svarbesnis darbo vietoje. Vis
daugiau darbo vietų reikalauja, kad žmonės būtų pasirengę kritiškai mąstyti, spręsti problemas. EBPO
pabrėžia, kad, ypatingai tarptautinėje arenoje, svarbus tvarumo, aplinkos apsaugos klausimas.
Valstybėms, norint sėkmingai konkuruoti pasaulinėje rinkoje, reikia moksliškai raštingos
visuomenės. Nacionalinės mokslo tarybos (Board on Science Education) 2016 atlikti visuomenės
gamtamokslinio raštingumo tyrimai parodo, kaip pasaulio šalys yra įsitraukusios į gamtamokslinio
raštingumo problemų įsivertinimą. Analizuojami ekonominiai, demokratiniai ir kultūriniai mokslinio
raštingumo vertės aspektai tautoms ir visuomenėms (2016). Manoma, jog reikia ieškoti būdų kaip
populiarinti gamtos mokslų dalykus, kaip mokyti, kad besimokantieji perprastų gamtos mokslų
dalykų dermę. Daugelyje šalių vyksta tarptautinės konferencijos ir simpoziumai, skirti
gamtamokslinio ugdymo problemoms.
Lietuvoje kai kurie mokslininkai (Vilkonienė, 2007; Lamanauskas 2008) taip pat teigia, kad
mūsų visuomenės gamtamokslinis ir technologinis raštingumas yra nepakankamas. 2008 m.
atnaujintos Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos. Bendrosios programos apibrėžia
ugdymo turinį valstybės lygmeniu. Tarp laukiamų rezultatų įvardijama - jog moksleivis ,,yra įgijęs
būtinas kompetencijas, kritiškai mąstantis, siekiantis žinių, kūrybingai jas taikantis problemoms
spręsti,<...> kryptingai pasirenka ir taiko pažinimo metodus, logiškai, kritiškai mąsto, <....> daro
pagrįstas išvadas. Geba aprašyti pasaulį kalba, vaizdais, simboliais, matematinėmis ir kitomis
priemonėmis“. 2013 m. bandytas parengti ,,Gamtamokslinio ugdymo kaitos 2014-2020 metais
9
planas“, bet parengtas tik to plano veiksmų projektas. Gamtamokslinio raštingumo ugdymo
klausimus bandoma spręsti įgyvendinant projektus ES lėšomis. Atsirado metodinės rekomendacijos
gamtamokslinio raštingumo ugdymui.
Šis magistro darbas orientuotas į ikimokyklinį amžių ir jame siekiama pagrįsti, kad
gamtamokslinio raštingumo ugdymo pradmenų reikia ieškoti būtent šiame amžiaus tarpsnyje. Per
pastaruosius keletą dešimtmečių mokslinių tyrimų rezultatai parodė, kad ikimokyklinio amžiaus
vaikai turi stiprų mokymosi potencialą įgyti pažintinę kompetenciją. J. Navaiteinė ir V. Rimkevičienė
(2002), A. Juodaitytė (2003) pabrėžia, kad poreikis ugdytis pagrįstas smalsumu, kuris susijęs su
troškimu suvokti artimiausią aplinką, ją pažinti. Tarptautinėse diskusijose ir mokslo darbuose
formuojasi nuomonė ir vis labiau tikima gamtamokslinio ugdymo ankstyvoje vaikystėje svarba.
Ankstyvasis gamtamokslinis ugdymas padėtų ne tik vystytis tolesniam gamtamoksliniam supratimui,
bet ir padėtų svarbių įgūdžių formavimuisi ir teigiamo požiūrio į mokymąsi atsiradimui.
Šiuolaikiniai skaitmeninės eros vaikai yra aktyvūs. Junco, Mastrodicasa (2007) juos
apibudina kaip kinestetikus, eksperimentatorius, taip vadinamuosius „rankų mokinius“, kurie turi
įsitraukti „žaisti, vaidinti, paliesti“. Šiems vaikams reikalingas kitoks mokymas ir mokymasis. Yra
kalbama apie tai, jog svarbu, kad tiek mokymas, tiek mokymasis taptų įdomia veikla šiems vaikams.
Mokymasis turi tapti tokiu procesu, kad kiekvienas vaikas galėtų išreikšti save. Gamtamokslinė
veikla nuo ankstyvojo amžiaus, stebint augalus, gyvūnus, gamtos reiškinius, tyrinėjant,
eksperimentuojant, analizuojant yra ta patyriminė veikla, kuri gali sužavėti vaikus, nes šios veiklos
motyvatorius yra vaikų smalsumas. Smalsumas skatina mokymąsi.
Tyrimo naujumas. Kaip matyti iš torinės tyrimo dalies, ankstyvojo amžiaus vaikų
gamtamokslinio raštingumo ugdymo klausimai Lietuvoje tyrinėti mažai. Daugiausia tyrimų skirta
įvairiems vaikų pažintines veiklos aspektams. Šiame darbe apibendrinta ir pateikta mokslinių šaltinių
analizė, atskleidžianti ankstyvojo (4-6 metų) amžiaus vaikų gamtamokslinio raštingumo sampratą.
Gamtamokslinio raštingumo ugdymo pagrindimas mokymosi teorijomis išplečia gamtamokslinio
raštingumo ugdymo teorinį lauką. Darbe pateiktas ankstyvojo amžiaus vaikų gamtamokslinio
raštingumo turinio konceptas.
Tyrimo praktinis reikšmingumas ir pritaikomumas. Atlikti gamtamokslinio raštingumo
sampratos teorinio ir empirinio tyrimo rezultatai suteikia galimybę praktikams pažvelgti į
gamtamokslinio raštingumo ugdymo turinį, kuris sudėtas Ikimokyklinio ugdymo programose.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašo analizė gamtamokslinio raštingumo aspektu padėjo
išskirti vaikų gamtamokslinio raštingumo sričių kriterijus, paremtus vaikų gebėjimais. Atliktas
veiklos tyrimas skatins permąstyti ugdymo strategijas ir metodus. Taikomąją tyrimo reikšmę sąlygoja
išgryninti kriterijai, kuriais galima apibrėžti vaikų gamtamokslinio raštingumo lygį.
10
Problemos pagrįstumas. Lietuvoje mokymosi paradigmą inspiravo 1992 metų Lietuvos
švietimo koncepcija. Su mokymosi paradigmos atėjimu kito ir Ikimokyklinio ugdymo programos.
Ugdymo turinio kaitos klausimus Lietuvoje nagrinėjo R. Bruzgelevičienė (2008), E. Motiejūnienė,
L. Žadeikaitė (2009), L. Duoblienė (2009), O. Monkevičienė, A. Žemgulienė, K. Stankevičienė
(2013). 2005 m. parengtas Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašas, o 2006 m. Metodinės
rekomendacijos Ikimokyklinio ugdymo programai rengti. Pereita nuo nacionalinės Ikimokyklinio
ugdymo programos prie programų kūrimo pačiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Prie programų
analizės prisidėjo Lietuvos tyrimas, siekiant įvertinti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio
ugdymo programų dermę (2013). Dermės paieškos padėjo atskleisti Ikimokyklinio ugdymo programų
silpnąsias vietas. Ne visuose tirtuose Ikimokyklinio ugdymo programų uždaviniuose paminėti vaiko
žinojimo ir supratimo, gebėjimų, nuostatų komponentai. Vaiko įgalinimo mokytis siekis numatytas
per pažinimo poreikio tenkinimą mažiau nei pusėje tirtų programų. Pažinimo motyvacijos skatinimas
taip pat mažiau nei pusėje tirtų programų. Daugumos programų formuluojami uždaviniai neatitiko jų
tiksluose formuluojamo siekio - tenkinti vaikų pažinimo poreikį bei žadinti pažinimo motyvaciją.
Vėlesniais metais parengti du svarbūs ikimokykliniam ugdymui dokumentai- Ikimokyklinio amžiaus
vaikų pasiekimų aprašas (2014) ir Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos (2015), kurie
turėjo inspiruoti Ikimokyklinio ugdymo programų atnaujinimą. Po šio atnaujinimo programų turinys
jokiais aspektais tirtas nebuvo. Pagrindinė šio magistro darbo problema yra susijusi su ankstyvojo
amžiaus vaikų gamtamokslinio raštingumo ugdymu. Formuluojami tokie tyrimo probleminiai
klausimai:
- Kokie gamtamokslinio raštingumo ugdymo aspektai atsispindi šalies dokumentuose?
(Visuomeninis lygmuo).
- Kokios gamtamokslinio raštingumo sritys ir ir su jomis susiję vaikų gebėjimai atsispindi
Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų apraše? (Institucinis lygmuo).
- Kokiais kriterijais galima apibrėžti vaikų gamtamokslinio raštingumo lygį? (Asmeninis
lygmuo).
Tyrimo objektas – ankstyvojo amžiaus vaikų gamtamokslinis raštingumas.
Tyrimo tikslas – ištirti visuomeniniu, instituciniu ir asmeniniu lygmenimis ankstyvojo
amžiaus vaikų gamtamokslinį raštingumą.
Tyrimo uždaviniai:
1. Apžvelgti teorinius ankstyvojo amžiaus vaikų gamtamokslinio raštingumo aspektus.
2. Nustatyti, kurie gamtamokslinio raštingumo aspektai atsispindi valstybiniuose
dokumentuose.
3. Išsiaiškinti, kokie vaikų ugdymosi gebėjimai, aprašyti Ikimokyklinio amžiaus vaikų
pasiekimų apraše (2014), gali būti priskiriami kuriai nors gamtamokslinio raštingumo sričiai.
11
4. Atskleisti, kokiais kriterijais remiantis galima būtų apibrėžti ankstyvojo amžiaus vaikų
gamtamokslinio raštingumo lygį ir parodyti kaip jis įtakojamas, taikant ugdyme mokslinį
metodą.
Tyrimo metodai
Darbe naudojami teoriniai metodai – mokslinės literatūros apžvalga ir analizė ir empiriniai
metodai – dokumentų analizė, veiklos tyrimas.
Tyrimo etapai :
I etapas. 2018 m. rugsėjis – 2019 m. sausis. Literatūros, mokslinių straipsnių analizė;
II etapas. 2019 m. vasaris. Tyrimo metodologijos sukūrimas;
III etapas. 2019 m. vasaris – kovas. Atliekama valstybinių dokumentų analizė;
IV etapas. 2019 m. kovas. Vykdomas veiklos tyrimas;
V etapas. 2019 m. balandis. Duomenų apdorojimas ir analizė, apibendrinimo, išvadų ir rekomendacijų
rengimas.
Tyrimo imtis: Tyrime panaudota 12 valstybinių dokumentų, veiklos tyrime dalyvavo 73
vaikai.
Darbo struktūra. Santrauka (lietuvių ir anglų kalbomis), įvadas, analitinė dalis ir tiriamoji
dalis. Darbo apimtis –98 psl., 2 priedai. Darbe pateikti 25 paveikslai, 31 lentelė.
Darbą sudaro 25 823 žodžiai. Panaudoti 95 literatūros šaltiniai.
12
1. TEORINIAI ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKŲ
GAMTAMOKSLINIO RAŠTINGUMO ASPEKTAI
V. Lamanauskas (2003) mano, kad gamtamoksliniu raštingumu reikia rūpintis kaip galima
anksčiau ir toks požiūris išryškina gamtamokslinio raštingumo svarbą visuomenei, mokyklai ir
pačiam vaikui. Gamtamokslinis raštingumas gali būti analizuojamas nacionaliniame kontekste,
bendruomenės kontekste ir individualiame kontekste. Catherine E. Snow, Kenne A. Dibner (2016)
išplėtojo diskusiją, kad gamtamokslinės žinios yra reikalingos ne tik asmeniui, bet ir bendruomenei
bei visuomenei. Mokslinis raštingumas yra tradiciškai siejamas su asmeniu. Tačiau asmuo yra dalis
bendruomenės, dalis visuomenės. Todėl galima kalbėti apie bendruomenės, apie visuomenės
gamtamokslinio raštingumo lygį. JAV akademinė bendruomenė iš įvairių organizacijų (ang.
Committee on Science Literacy and Public Perception of Science; Board on Science Education;
Division of Behavioral and Social Sciences and Education; National Academies of Sciences,
Engineering, and Medicine) pripažino, kad bendruomenės ir visuomenės gamtamokslinis
raštingumas gali būti didesnis už atskiro individo gamtamokslinį raštingumą ir atvirkščiai. Ši pozicija
gana nauja gamtamokslinio raštingumo srityje. Ji buvo subrandinta kai buvo bandoma bendrąjį
raštingumą analizuoti trimis lygiais: individualiu, bendruomeniniu ir visuomeniniu.
Šiame skyriuje pateikiama gamtamokslinio raštingumo sąvoka; aptariami ankstyvojo amžiaus
vaiko pažinimo ypatumai; aptariamas ankstyvojo amžiaus vaikų gamtamokslinis raštingumo
ugdymas ir pagrindžiamas mokymosi teorijomis; išskiriamos gamtamokslinio raštingumo sritys ir jų
komponentai; peržvelgiami kai kurie ugdymo turinio aspektai, skatinantys ankstyvojo amžiaus vaikų
gamtamokslinio raštingumo ugdymąsi.
1.1. Gamtamokslinio raštingumo samprata
Laugksch R. C. (1993) nuomone, gamtamokslinis raštingumas yra tapęs pripažintu
tarptautiniu švietimo iššūkiu, populiariu terminu ir švietimo tikslu. Jon D. Miller (1983) pastebėjo,
kad „gamtamokslinis raštingumas“ yra vienas iš dažnai vartojamų, bet mažiausiai apibrėžtų terminų.
Diskusijos apie gamtamokslinio raštingumo sampratą vyksta dešimtmečius (K. Anelli, 2011).
Lamanauskas (2001) pažymėjo, kad gamtamokslinis raštingumas traktuojamas nevienareikšmiai.
Vartojamos sąvokos: biologinis raštingumas (Mayer, 1999), ekologinis raštingumas (Tarasova,
2000), gamtotyrinis raštingumas (Lamanauskas, 2001) ir pan. Laugksch R. C. ( 2000), analizuodamas
gamtamokslinio raštingumo termino ištakas, pamini, kad terminas ,,gamtamokslinis raštingumas“
pirmą kartą pavartotas Paul Hurd (P. Hurd, 1958) publikacijoje pavadinimu Gamtamokslinis
Raštingumas: Reikšmė Amerikos Mokykloms.
13
Laugksch (2000), taip pat pažymi, kad apibrėžti mokslinį raštingumą bandė Pella,
O'Hearn&Gale (1966). Jų tyrime mokslinis raštingumas buvo apibrėžiamas kaip reikalingiausias
visuomenei. Murcia K. (2006) teorinėse įžvalgose paminėtas Showalter (1974) pateikė
gamtamokslinio raštingumo apibrėžimą, kuris susidėjo iš 7 teiginių:
1. Moksliškai raštingas žmogus supranta mokslinę informaciją.
2. Moksliškai raštingas asmuo tinkamai vartoja mokslines sąvokas, principus, supranta
teorijas.
3. Moksliškai raštingas žmogus, sprendžiant problemas, naudoja mokslinio sprendimo
būdus.
4. Moksliškai raštingas laikosi etinių vertybių mokslo klausimais.
5. Moksliškai raštingas žmogus supranta mokslo ir technologijų tarpusavio ryšį ir jų įtaką
visuomenei.
6. Moksliškai raštingas žmogus ne tik džiaugiasi kas yra pasiekta, bet stengiai toliau mokytis
visą gyvenimą.
7. Moksliškai raštingas žmogus įgijo daug gebėjimų susijusių su mokslu ir technologijomis
Amerikos mokslo pažangos asociacija (The American Association for the Advancement of
Science, (1989) pažymėjo, kad gamtamokslinis raštingumas - tai gamtinio pasaulio pažinimas ir
pagarba jo vienybei; kai kurių pagrindinių mokslo sąvokų ir principų supratimas; mokslinio mąstymo
būdų žinojimas; gebėjimas naudoti mokslines žinias ir mąstymo būdus asmeniniais ir socialiniais
tikslais. (Laugsch ir Spargo, 1996). 1 lentelėje pateikiami įvairių autorių gamtamokslinio raštingumo
sampratos paaiškinimai.
1 lentelė.
Gamtamokslinio raštingumo samprata įvairių autorių darbuose (Sudaryta autorės)
Autoriai Gamtamokslinio raštingumo sampratos aiškinimas
Miller (1983) Mokslinį raštingumą vertina kaip daugialypę konstrukciją. Autoriaus
teigimu - mokslinis raštingumas, pirma - supratimas apie mokslo pobūdį
ir metodus, supratimas, kad mokslas savo išvadas grindžia įrodymais, o
ne emocijomis, ideologija, autoritetais, prietarais; antra - pagrindinės
žinios ir pagrindines mokslines sąvokos; trečia - mokslo ir technologijų
poveikio visuomenei suvokimas ir supratimas. Be to, mokslinis
raštingumas yra orientuotas į asmenų gyvenimo kokybės gerinimą.
Durrant (1993) Mano, kad gamtamokslinis raštingumas tai, ką visuomenė turėtų žinoti
apie mokslą.
Jenkins (1994) Teigė, kad jis paprastai taikomas siekiant suprasti svarbesnes mokslines
idėjas, apibrėžti jų mokslinį pobūdį, tikslus ir bendruosius principus.
Klopfer (1995). Pabrėžia faktą, kad mokslinis raštingumas gali būti apibrėžiamas kaip
reikalingų mokslo sąvokų ir principų žinios ir supratimas, sprendimų
priėmimas.
14
OECD (2003) Tai gebėjimas naudoti mokslines žinias, nustatyti klausimus ir daryti
išvadas, kad būtų galima suprasti ir padėti priimti sprendimus apie
gamtinį pasaulį ir jo pokyčius, susijusius su žmogaus veikla.
Brewer (2008) Mokslinis raštingumas tai, kai tu skaitydamas straipsnį laikraštyje arba
žurnale arba klausydamas naujienų sugebi suprasti, apie ką kalbama.
Turėdamas gamtamokslinį supratimą gali nuspręsti ar pasakojama
istorija yra teisinga.
Trefil (2008) Pateikia apibrėžimą, kad „Mokslinis raštingumas yra žinių matrica,
reikalinga suprasti fizinę visatą, kad būtų galima spręsti įvairias
problemas, tame tarpe ir praktines problemas.“ (Carol Anelli(2011)
Kai kuriuose tyrimuose (Shen, 1975; Shamos, 1995) bandoma gamtamokslinio raštingumo
sąvoką padaryti aiškesne. Mėginama apibrėžti gamtamokslinio raštingumo lygius (Shen, 1975).
Mokslininkas išskyrė tris lygius: praktinis gamtamokslinis raštingumas, pilietinis gamtamokslinis
raštingumas, kultūrinis gamtamokslinis raštingumas. Detaliau jie apibūdinti 2 lentelėje
2 lentelė.
Gamtamokslinio raštingumo lygiai ( sudaryta autorės, remiantis Shen (1975) ).
Praktinis gamtamokslinis
raštingumas.
Pilietinis gamtamokslinis
raštingumas.
Kultūrinis gamtamokslinis
raštingumas.
Turima gamtamokslinių žinių,
kurias galima panaudoti
sprendžiant praktines
problemas.
Turima reikiamų mokslinių
žinių, kurias galima panaudoti
sprendžiant su mokslu
susijusius klausimus ir tokiu
būdu dalyvauti visuomenės
demokratiniuose procesuose.
Turima reikiamų mokslinių
žinių ir yra motyvuotas noras
daugiau žinoti apie mokslą,
kaip pagrindinį žmogiškąjį
pasiekimą.
Shamos (1995), kaip jis pats pažymi, pagerina Shen (1975) sampratą, pateikdamas savo
įžvalgas. Jis vertino gamtamokslinio tyrimo, analitinio ir dedukcinio argumentavimo, loginių
mąstymo procesų ir pasitikėjimo objektyviais įrodymais svarbą. Analizuodami gamtamokslinio
raštingumo aspektus mokslinėje literatūroje JAV mokslininkai išsiaiškino, kad tarp gausos aspektų
nėra susitarta, kurie yra svarbiausi. Jų svarba priklauso nuo konteksto. Kiekvienas jų skirtinguose
kontekstuose veikia savaip. Jiems pritaria K. Anelli (2011) taip pat pastebėdama, kad
„gamtamokslinis raštingumas“ gali reikšti labai skirtingus dalykus, priklausomai nuo konteksto ir
istorinio laikmečio. Šiuos teiginius iliustruoja 1 paveikslas.
Pasak Miller (2007), vienas iš nedaugelio klausimų, dėl kurio be išlygų sutaria Europos
Sąjunga ir Jungtinės Valstijos, tai sutarimas, kad gamtamokslinis raštingumas yra svarbu ir kad iš jo
yra nauda visuomenėms. Leidinyje Švietimo problemos ir analizė ( 2014 Nr.13 (118)) randame
minčių, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) - (angl. OECD –
Organisation for Economic Co-operation and Development) (2003), teigia, jog gamtamokslinis
15
raštingumas tai gebėjimas naudoti mokslines žinias, nustatyti klausimus ir daryti išvadas, kad būtų
galima suprasti ir padėti priimti sprendimus apie gamtinį pasaulį ir jo pokyčius, susijusius su žmogaus
veikla.
1 pav. Gamtamokslinio raštingumo aspektai, skirtingai pasireiškiantys įvairiuose kontekstuose ( sudaryta
autorės remiantis Catherine E. Snow and Kenne A. Dibner, Editors ( 2011) )
EBPO 2006 m. atnaujintame gamtamokslinio raštingumo apibrėžime akcentuoja, jog
gamtamokslinis raštingumas yra individo gamtamokslinės žinios ir naudojimasis jomis, siekiant
atpažinti problemas, įgyti naujų žinių, paaiškinti gamtamokslinius reiškinius ir pateikti įrodymais
pagrįstas išvadas. Gamtamokslinis raštingumas, anot EBPO, apima pagrindinių mokslinių tyrinėjimų
bruožų žinojimą, suvokimą, kaip gamtos mokslai ir technologijos formuoja mūsų materialinę,
intelektualinę ir kultūrinę aplinką bei norą ir sąmoningą piliečio pasiryžimą užsiimti su gamtos
mokslais susijusia veikla ir domėjimąsi gamtamokslinėmis idėjomis. EBPO gamtamokslinio
raštingumo samprata nėra statiška, ji nuolat keičiama atsižvelgiantm į kintančius asmens ir
visuomenės poreikius. Tame pačiame šaltinyje kalbama, kad nuo 2006 m. PISA atskyrė mokslines
žinias nuo žinių apie mokslą. Mokslinės žinios - tai pagrindinės mokslo sąvokos ir teorijos; žinios
apie mokslą – mokslo, kaip žmogaus veiklos pobūdžio ir mokslo žinių galios supratimas (OECD
2009).
Lietuvos gamtamokslinio raštingumo (vadinamo - gamtamokslinė kompetencija)
apibrėžimas panašus į 2006 m. EBPO apibrėžimą: gamtamokslinė kompetencija įvardijama kaip
gebėjimas ir nusiteikimas naudotis gamtos pasaulį aiškinančiomis žiniomis ir gamtos tyrimų
metodais, siekiant atsakyti į iškylančius klausimus, ieškoti įrodymais pagrįstų išvadų bei sprendimų,
suprasti žmogaus veiklos sukeltus pokyčius gamtoje ir imtis asmeninės atsakomybės už aplinkos
išsaugojimą, tausoti savo ir kitų žmonių sveikatą.
16
Gamtamokslinis raštingumas ir ugdymas. Daugelis mokslininkų (Miller, 1996; Sagan,
1996; Trefil, 2008) pažymi, kad gamtamokslinis raštingumas yra svarbus vaikams, moksleiviams,
kad jie galėtų atskirti mokslinius ir nemokslinius teiginius. Kalbama, kad bet kurios mokslo srities
raštingumas apibrėžiamas kaip konceptualus ir procesinis:
• konceptualus – kai suprantama, kaip sąvokos susijusios su visu turiniu;
• procesinis – kai suprantamas tyrimo procesas ir turima reikiamų įgūdžių proceso atlikimui.
Nustatyti bendrieji mokinių gebėjimų (galimybių) lygiai:
• neraštingas: mokinys negali suprasti gamtamokslinių klausimų;
• formalus (minimalus): mokinys supranta pagrindinius gamtamokslinius klausimus ir terminus,
bet klysta atsakydamas;
• funkcinis: mokinys vartoja gamtamokslinį žodyną, turi gebėjimų tam tikrai veiklai atlikti.
Įvairių užsienio autorių darbuose pristatomi Bybee, Powell ir Trowbridge (2008)
gamtamokslinio raštingumo lygiai nuo nominalaus gamtamokslinio raštingumo iki daugialypio
gamtamokslinio raštingumo. Jie parodo supratimo apie gamtamokslinius dalykus vystymosi pakopas.
Autorių požiūris pristatomas 3 lentelėje.
3 lentelė. Gamtamokslinio raštingumo lygiai (sudaryta autorės, remiantis Bybee, Powell & Trowbridge (2008))
Gamtamokslinio
raštingumo lygis
Gebėjimai
Formalus
gamtamokslinis
raštingumas
- Atpažįsta gamtamokslinius terminus ir klausimus, bet turimos žinios,
informacija, supratimas, problemų suvokimas neteisingas;
- Klaidingai supranta gamtamokslines sąvokas ir procesus;
-Netinkamai ir neteisingai aiškina gamtamokslinius reiškinius;
-Silpnai supranta ir perteikia gamtamokslinius dėsnius.
Praktinis
gamtamokslinis
raštingumas
- Naudoja gamtamokslinį žodyną;
- Teisingai apibrėžia gamtamokslinius terminus;
-Įsimena specialius žodžius.
Sąvokinis ir procesinis
gamtamokslinis
raštingumas
- Supranta teorines gamtamokslines schemas;
- Turi mokslo žinių ir įgūdžių;
-Supranta gamtamokslinių dalykų ir metodų tarpusavio ryšius;
-Supranta mokslo principus ir procesus.
Daugiamatis
(daugialypis)
gamtamokslinis
raštingumas
- Išmano unikalias gamtamokslines savybes;
-Išskiria gamtos mokslus iš kitų disciplinų;
- Žino gamtos mokslų istoriją;
-Suvokia mokslo socialinį kontekstą.
Vieni užsienio autoriai, kalbėdami apie ankstyvojo amžiaus vaikų gamtamokslinį
raštingumą, sako, kad vaikams reikia sudaryti galimybes įgyti gamtamokslinių tyrimų patirties ir
vaikai įgis gamtamokslinio raštingumo pagrindus; kiti sako, kad mokslas, kuris turi konkrečius
elementus, įskaitant žinias, sąvokas, įgūdžius yra sudėtingas vaikui. Su pagrindinėmis mokslinėmis
sąvokomis ir mokslo proceso veiksmais vaikai susipažįsta ankstyvoje vaikystėje (Piaget & Inhelder,
17
2000). Stebėjimas, klasifikavimas ir rūšiavimas iš esmės mokslinio proceso veiksmai ir vaikai juos
atlieka dar vaikystėje (Platz, 2004). Katz (2010) patvirtina, kad vaikams yra naudinga įsitraukti į
reiškinių aplink juos pažinimą ir supratimą. Mokslininkai teigia, kad yra daug priežasčių, kodėl
gamtamokslinį ugdymą reikia pradėti ankstyvajame amžiuje. Pirmiausia, tai vaikų natūralus poreikis
stebėti gamtą. Maži vaikai yra motyvuoti ištirti pasaulį aplink save. (Eshach & Fried, 2005). Eshach,
Fried (2005) įvardijo šešias priežastis, kodėl net mažiems vaikams būtina užsiimti gamtamoksliniais
tyrimais. Šios priežastys yra šios:
- Vaikai natūraliai stebi ir mąsto apie gamtą;
- Ankstyvas gamtos reiškinių tyrinėjimas leidžia geriau vėliau suprasti mokslines sąvokas;
- Vaikai gali suprasti sąvokas ir priežastis;
- Gamtos mokslai yra veiksminga priemonė mąstymui plėtoti;
- ,,Mokslinės“ kalbos vartojimas ankstyvame amžiuje įtakoja gamtamokslinės
kompetencijos formavimąsi;
- Vaikų skatinimas domėtis moksliniais tyrimais skatina teigiamą požiūrį į mokymąsi;
2010 metais Šiaurės Ajovos universiteto ankstyvojo ugdymo mokslo, technologijų, inžinerijos
ir matematikos centras (CEESTEM) organizavo konferenciją, kurioje buvo susitarta, kad:
- Vaikai yra daug išmanatys mąstytojai, o suaugusieji dažnai nepakankamai vertina tai, ką jie
gali padaryti ir galvoti.
- Vaikai nuolat užimti savo pasaulio prasmių kūrimu.
- Tiesioginė vaikų patirtis yra esminis jų mokymosi veiksnys.
Šis požiūrio pokytis įvyko, nes pasikeitė požiūris į vaiko mokymosi rezultatą. Pakito požiūris
į mokymąsi. Remiantis mokymosi paradigma teigiama, kad mokymasis yra aktyvus prasmių kūrimo,
remiantis asmenine patirtimi, procesas. Vaikas, kaip ir suaugęs žmogus, pats kuria žinojimą.
Mokymosi pagrindas yra idėjų ir faktų apie pasaulį asmeninė interpretacija per savų vertybių,
„teorijų“ apie pasaulį prizmę (Sommer et al., 2010). Ikimokykliniame amžiuje natūraliai dominuoja
patirtinis vaiko mokymasis. Vaikas veikia sužinodamas, atrasdamas ką nors nauja, kurdamas savas
„teorijas“ apie aplinką.
Lietuvos švietimo reforma įtakojo pokyčius ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Suformuotos
naujos ikimokyklinio ugdymo nuostatos, principai, naujai sudarytas ugdymo turinys, pasikeitė darbo
metodai ir būdai. Pažintinė – tiriamoji veikla buvo įvardinta kaip artima vaikų prigimčiai, jų
poreikiams, kurioje vaikai pažįsta juos supantį pasaulį, atranda elementarius dėsningumus ir
priežastinius ryšius ir pasaulį suvokia kaip nedalomą visumą bei pratinasi jame adekvačiai veikti
(Lietuvos švietimo reformos gairės, 1993). Lietuvoje Bendrosiose programose konceptuali
gamtamokslinio raštingumo samprata vienodai taikytina visiems mokyklos lygmenims, tame tarpe ir
pradiniam ugdymui. Plačios studijos apie ankstyvojo amžiaus vaikų gamtamokslinį raštingumą
18
nepavyko surasti. Atskirus gamtamokslinio ugdymo aspektus ikimokykliniame amžiuje yra nagrinėję
V. Lamanauskas, A. Palionienė (2008); D. Plytnikienė (2002, 2004, 2009); R. Vėželytė (2009); A.
Palionienė, I. Kompauskienė (2008); R. Arkušauskienė, A. Jakimavičienė, V. Kamantauskienė
(2017) ir kt. Plytnykienė D.(2009) išsako nuomonę, kad ankstyvajame amžiuje pradedama suprasti
gyvybę palaikančias sistemas, priežasties – pasekmės ryšius, rūpestingai naudojamasi žiniomis apie
gamtą; imama aktyviai veikti, siekiama atrasti, išbandyti, tyrinėti; vaikai nori patirti pažinimo ir
atradimo džiaugsmą; mokosi kaupti patirtį ir spręsti problemas; sugeba kelti hipotezes apie gyvąją
gamtą, gamtos reiškinius
Apibendrinimas. Apibendrinant daugumos autorių nuomonę ir dokumentų nuostatas, galime
teigti, kad gamtamokslinio raštingumo pradmenys pradeda formuotis ikimokykliniame amžiuje. Be
abejo, ankstyvojo amžiaus vaikai skiriasi nuo suaugusiųjų ar vyresniųjų vaikų. Tačiau jei tinkamai
organizuosime gamtamokslinį ugdymą, ankstyvojo amžiaus vaikai, gaudami naujų potyrių įgis
gamtamokslinį supratimą ir gamtotyriminės patirties.
1.2. Ankstyvojo amžiaus (4-6 metų) vaiko pasaulio pažinimo ypatumai
Išnagrinėjus gamtamokslinio raštingumo sampratą ir vadovaujantis prielaida, kad
ankstyvajame amžiuje ugdosi gamtamokslinio raštingumo pagrindai, tikslinga trumpai apžvelgti
vaikų pasaulio pažinimo ypatymus. Tai padės suprasti gamtamokslinio raštingumo ugdymosi
ankstyvajame amžiuje ypatumus.
Pažinimo procesas – tai įvairių psichinių procesų sistema. Remiantis Myers, D. (2000)
nuomone, ankstyvojo amžiaus vaiko pažintinė veikla neįmanoma be jutimų, dėmesio, atminties,
kalbos bei mąstymo. Pedagoginė psichologija analizuoja pažinimo, išmokimo sąvokas. Su šiomis
sąvokomis susijusių psichinių aspektų analizavimas yra grindžiamas trimis bendrosiomis
filosofinėmis metodologijomis: empiristine, racionalistine ir pragmatistine - socioistorine.
Šiuolaikinėje pedagoginėje psichologijoje šios metodologijos pasireiškia bihevioristine perspektyva,
kognityvistine perspektyva ir humanistine-situatyvistine perspektyva. Visos jos moksliškai pagrindė
pažinimo ir išmokimo sąvokas bei įtakojo asmenybės raidą ir ugdymo praktiką. Kiekviena šių
perspektyvų apibrėžia teorinius ir praktinius klausimus bei papildo viena kitą.
J. Piaget kognityvinio vystymosi teorija laikoma ankstyvojo amžiaus vaiko pažinimo veiklos
teoriniu pagrindu. Pagrindinė J. Piaget darbų mintis– mąstymo struktūrų vientisumas. Jo manymu,
naujos mąstymo struktūros formuojasi senųjų pagrindu. Tyrinėjant gamtą lavėja vaiko vaizduotė,
mažėja jo mąstymo centracija ir egocentrizmas. Vaiko pažintiniai sugebėjimai didėja manipuliuojant
daiktais, susipažįstant su jo savybėm, grupuojant, serijuojant. Piaget pabrėžė, kad svarbu pats
mąstymas, o ne jo rezultatas. Pažindamas gamtą vaikas pereina iš ikioperacinio mąstymo lygio į
konkrečių operacijų stadiją. Reikia pabrėžti mokymosi aplinkos svarbą vaikui. Ji turi būti tokia, kad
19
vaikas galėtų pritaikyti savo sugebėjimus. J. Piaget pabrėžia dar vieną svarbų 4-6 metų vaikų
pažintinės raidos aspektą, kuris byloja, kad kiekybinis progresas reiškia ir kokybinę pažangą. Nes kuo
daugiau vaikas žino, tuo lengviau jam manipuliuoti turima informacija.
Psichologas E. H. Eriksonas, atstovaujantis humanistinę – psichoanalitinę kryptį, Ego adaptacijos
teorijoje pažymi, kad santykis su gamta padeda formuotis vaiko savivokai ir savęs vertinimui.
Tyrinėjimų, atradimų procese vaikai jaučiasi pasitikintis savimi, atsakingais už savo veiksmus
kūrėjais ir atradėjais (Žukauskienė R., 2007). Vaikas mokosi gyventi, veikti aplinkoje, suprasti
daugiaplanį pasaulį kaip visumą (Lamanauskas, V., 2008). Vaiko pažinimo galių vystymuisi
artimiausia gamtinė aplinka yra svarbi, nes čia yra galimybė vystytis sensorinei vaiko patirčiai. (Gage,
N. L., Berliner, D. C. 1994). Myers, D. (2000) mano, kad jutimų sistemos, atminties, dėmesio,
mąstymo ir kalbos plėtotė ankstyvajame amžiuje yra tarpusavyje susijusi ir sąlygojanti viena kitą.
Pažinimas be jų sąveikos neįmanomas. Daukšytė J. (2010) pritaria, kad pažinimo procesai vienas su
kitu susiję, turi įtakos vienas kitam. Tiesiogiai veikdamas gamtoje, vaikas yra situacijoje, kai turi
logiškai ir analitiškai mąstyti, gebėti daryti sprendimus ir išvadas. Ikimokyklinio amžiaus vaiko
gamtos pasaulio vaizdas yra sinkretinis, visuminis. Ugdytinis, aktyviai veikdamas gamtoje, suvokia
priklausomybės ir priežastingumo procesus ( Plytnykienė, D., 2009). Gamtos reiškiniai pažįstami
įvairiais būdais ir tie pažinimo būdai yra tarpusavyje susiję, nes ir kasdieniniame pažinime, ir
specialiuose tyrimuose yra būtina patirtis, įgūdžiai, ankstesnių žinių perėmimas. (Palionienė, A.,
2008). Žmogus pažįsta tiek, kiek jis įvaldo žinių sistemas, kurios perduodamos iš kartos į kartą
(Žukauskienė, R., 2007). Pasaulio modelį vaikas gauna iš suaugusiųjų ir svarbiausia, pats jį kuria
bendraudamas su kitais vaikais (Ruzgienė, A., 2005). Tačiau pažinimo raida priklauso nuo konkretaus
vaiko protinio subrendimo lygio. Jei tobulėja vaiko mąstymas, lavėja dėmesys, atmintis, vystosi
kalba, kinta ir pasaulio pažinimo galimybės (Monkevičienė, O., ir kt., 2001) .
Pastaruoju metu sutinkame, kad vaikų pastangos pažinti pasaulį yra mokslo pradžia,
pripažįstame vaikų ankstyvo mąstymo ir mokymosi jėgą. Naujoji žmonijos karta yra kitokia. Jų žinių
įsisavinimas vyksta kitaip, bet tai visiškai nereiškia, kad tai nėra efektyvu. J. Palfrey, U. Gasserio
(2011) teigimu, nėra tyrimų, kurie patvirtintų ar paneigtų skaitmeninės kartos žinių įsisavinimo
efektyvumą lyginant su kitomis kartomis. JAV istorikas Viljamas Štrausas (William Strauss) ir
sociologas Neilas Houvas (Neil Howe) 1991 m. sukūrė bendrą "kartų teoriją". Pasak jos, kas 20 metų
užauga nauja karta, kuriai būdingi unikalūs bruožai: vertybės, mąstymas ir kt. Mokslininkai šias
kartas pavadino X, Y, Z. Jų savivertė aukštesnė. Jie gerai įvaldę technologijas. Jie griauna
nusistovėjusius stereotipus. Jie aktyvūs: labiau mėgsta mokytis darydami ir veikdami nei klausydami
ar skaitydami. Jie yra kinestetikai, eksperimentatoriai arba vadinamieji „rankų mokiniai“. Jie turi
įsitraukti, žaisti, vaidinti, paliesti (Junco, Mastrodicasa, 2007). Nuo 2010 metų arenoje alfa karta. Tai
labiausiai išsilavinusi karta. Ji dar geriau įvaldys technologijas, sugebės apdoroti milžiniškus
20
informacijos kiekius, vienu metu daryti keletą ar net keliolika darbų. Jie ieško prasmės visur.
Mokantis jiems bus svarbu tyrinėti ir išmėginti. Pasak J. Palfrey, U. Gasserio (2011), jie geba susirasti
informaciją, jų žinios visai kitokios. Visas šitas ypatybes būtina įvertinti mokymo(si) procese.
Apibendrinimas. I. Kantas išskyrė keturias pažinimo pakopas: stebėjimo, galvojimo,
protavimo ir empirinio mąstymo ir teigė, kad pažinimo vyksmą reikia įsivaizduoti kaip judėjimą
šiomis pakopomis. Apibendrindami galime sakyti, kad judėdami šiomis pakopomis, vaikai, savo
gebėjimų lygyje, įvaldo žinių sistemas, susiformuoja pasaulio modelį, tobulina savo pasaulio
pažinimo galimybes ir t.t., bet svarbiausia sąlyga, kad visa tai vyktų, yra vaiko aktyvumas. Vaikas,
kaip ir suaugęs žmogus, pats kuria savo žinojimą.
1.3. Gamtamokslinio raštingumo ugdymo pagrindimas mokymosi teorijomis
Williams (2001) nuomone, vaikų mokymasis yra vienas iš pagrindinių ikimokyklinio ugdymo
užduočių. Bransford, Brown, and. Cocking (2000) tyrimai pateikė pagrindines išvadas, kad vaikų
pažintiniai gebėjimai yra dėka jų mokymosi, nes mažiems vaikams būdinga aktyviai įsitraukti į
pasaulio aplink juos supratimą. Kalbant apie vaiko aktyvumą mokymosi procese svarbi išlieka F.
Frobelio (Friedrich Frobel) teorija. Šiuolaikinės mokymosi teorijos yra pagrįstos konstuktyvizmu ir
socialiniu konstruktyvizmu. Randame jose ir Piaget kognityvinės psichologijos idėjų ir psichologo
L. Vygotskio sociokultūrinės psichologinių procesų teorijos idėjų. Vis dar yra aktuali Vygotskio
(1978 m.) teorija, akcentuojanti sąveikos su aplinka svarbą vaiko gebėjimų ugdymuisi. XXI a.
mokymasis traktuojamas, kaip aktyvus veikimo, reikšmių ir įgūdžių konstravimo procesas. Ramsden
(2000) pabrėžė, kad mokymosi paradigma pakeitė supratimą apie mokymą ir mokymąsi. Švedų
mokslininkai (Pramling-Samuelsson ir Sheridan, 2003) tvirtina, kad vaikas yra aktyvus dalyvis
mokymosi procese. Jiems pritaria ir P. Sahlbergas (2005), kurio nuomone mokymasis tai procesas,
kurio ašis – mokinys, kuris pažinimo procese kuria naujas reikšmes.
Mokymosi procese svarbią reikšmę įgauna patirtinis mokymasis, o kas ypač aktualu
gamtamokslinio raštingumo ugdymuisi, mokymasis gamtoje ir iš gamtos. Kalbant gamtamokslinio
raštingumo kontekste apie ankstyvojo amžiaus vaikų mokymąsi, ypač aktualios patirtinio mokymosi
teorijos.
Vaikų patirtinio mokymosi studijoms Lietuvoje pradžią davė užsienio mokslininkai, kurie
vaikų mokymąsi suvokia kaip „kitokį“ nei suaugusiųjų. (Juodaitytė, A., Rūdytė, K., 2006). Patirtinio
mokymosi teorijos (angl. Experiental Theory Learning) pradininkai Alice Kolb ir David Kolb (A. Y.
Kolb & Kolb, 2005). Patirtinio mokymosi esminis teiginys, kad vaikai geriausiai mokosi iš savo
asmeninės patirties ir savo atradimų. Gamtinėje aplinkoje sąlygos patirtiniam ugdymuisi susidaro
visai jų nekuriant, susimodeliuoja pačios savaime. Pasak M. Lund (2002), ugdymas gamtoje – tai
21
patirtinis ugdymas, pasitelkiant visus pojūčius. Čia kuriamas savas žinojimas, įgaunami įgūdžiai,
ugdomi gebėjimai ir vertybės iš savo arba kitų patirties.
Mokymasis vyksta sąveikoje. Tai vaiko ir auklėtojo, vaiko ir vaiko, vaiko ir aplinkos sąveika.
(Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos, 2015). Pramling-Samuelsson ir Asplund
Carlsson (2003) taip pat tvirtino, kad mokymasis grindžiamas ne tik sąveika su suaugusiuoju, bet ir
vaikų tarpusavio sąveika. Todėl reikia užtikrinti, kad vaikai mokytųsi vienas iš kito. Įtraukiami į
veiklą, vaikai ją reflektuoja vienas kitam ir taip įgyja naujų žinių ir įžvalgų, kurias panaudoja savo
suvokimui keisti.
Vaikų mokymasis vienam iš kito gali būti pagrįstas iš keturių skirtingų mokymosi teorijų
perspektyvų. Žvelgiant iš J. Piaget perspektyvos, per bendravimą ir bendradarbiavimą tarp ugdytinių,
turinčių tokį patį statusą, plėtojasi geresnis vienas kito supratimas, atsiranda kognityviniai pokyčiai.
(Piaget, 2002; Webb, 2010). Pagal L. Vygotskio mokymosi teorijos perspektyvą mokymasis gali
vykti, kai daugiau pažengęs vaikas padeda nepatyrusiam vaikui (Webb, 2010). Trečioji teorija,
plėtojama taip pat L. Vygotskio, teigia, kad mokymasis yra socialinis reiškinys. Todėl vaikas,
dalyvaudamas vaikų grupės veikloje, praplečia palaipsniui įgyjamą patirtį ir taip mokosi. Ketvirtoji
vaikų mokymosi teorinė kryptis orientuota į socialinę psichologiją ir pabrėžia motyvacijos svarba
vaikų mokymui. Bendras tikslas skatina vaikus mokytis vienam iš kito ir bendradarbiauti. Turint
bendrą tikslą vaikai yra skatinami padėti vienas kitam. Socialiniai įgūdžiai svarbūs mokymosi
vienam iš kito kokybei. Vaikai kopijuoja, imituoja ar mokosi iš kito, kuris pasirodė turįs daugiau
gebėjimų, žinių, labiau pasitikintis savimi (Wilks, Collier‐Baker ir Nielsen, 2015). Psichologų
manymu taip yra todėl, kad vaikai kitus vaikus suvokia kaip tobulus ir visažinius.
Pasak L. Vygotskio, mokymasis vienam iš kito ypač išryškėja žaidžiant žaidimus. Johansson
ir Pramling-Samuelsson (2007) nagrinėjo žaidimo sąsajas su mokymusi. Ikimokyklinio ugdymo
programoje (Švedijos nacionalinė švietimo agentūra, 2006) teigiama, kad ikimokyklinis ugdymas
sukurs pagrindus mokymuisi visą gyvenimą ir pabrėžia glaudų ryšį tarp žaidimo ir mokymosi.
Žaidimas ir teigiamos emocijos mokantis skatina vaizduotę, supratimą, bendravimą ir sugebėjimą
simboliškai mąstyti, taip pat gebėjimą bendradarbiauti ir spręsti problemas. (Švedijos nacionalinė
švietimo agentūra 2006).
Nepamiršti ikimokyklinio amžiaus vaikams ugdyti naudoti žaidimo metodo skatina
Plytnykienė (2012), nes jos nuomone žaidimas vaikus inspiruoja ne tik veikti, bet ir patirtus įspūdžius
analizuoti, apibendrinti. Taigi žaidimai skatina vaiko mokymąsi. Gamtamoksliniam raštingumo
ugdymuisi, be abejonės, žaidimų įtaką neginčijama. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų apraše
(2014) pažymima, kad žaidimas yra ir pažintinį ugdymąsi skatinanti veikla. Monkevičienė (2015)
pabrėžia, kad vaikams turėtų būti sudaromos sąlygos žaisti pažintinius žaidimus. Autoriai P. A.
Caughlin, K. Kaufmann, J. R. Stolberg, K. B. Walsh, (1997) pabrėžia, jog mokslo pradmenims ir
22
intelektualinei vaiko raidai yra reikšmingi lauko žaidimai, kur vaikai turi galimybę kaupti patirtį
įvairiais pojūčiais. Taigi, apžvelgtos įvairių mokslininkų mintys apie žaidimus ir jų tinkamumą
gamtamoksliniam mokymuisi leidžia identifikuoti didžiules žaidimų galimybes vaikų
gamtamokslinio raštingumo ugdymui(si).
Gamtamokslinis raštingumas ir tyrinėjimais grindžiama mokymosi metodologija.
Tyrinėjimu grindžiamas mokymasis yra tokia mokymosi strategija, kuri leidžia vaikams patiems kurti
ir kaupti žinias apie mokymosi procesą, plėtoti mąstymo įgūdžius ir didinti susidomėjimą bei
mokymosi motyvaciją. Tyrinėjimu grindžiamo mokymosi patirtis gali suteikti vaikams labai svarbias
tobulėjimo galimybes. Tai įrodė didelės apimties tyrimai (pavyzdžiui, Linnet al., 2006).
Tyrinėjimais grindžiamo mokymosi pagrindai aptinkami H. Lane, J. Dewey, M. Montessori,
J. Rousseau, Pestalozzi, F. Froebel darbuose. Jie žavėjosi vaikų smalsumu, vaizduote, noru bendrauti
bei klausti. Tyrinėjimais grindžiamas mokymasis buvo sukurtas kaip atsakas į tradicines mokymosi
formas, kai moksleiviai turėjo tiesiog įsiminti mokomąją medžiagą, perkrautą faktais (Hmelo-Silver
ir kt., 2007). Gerai suplanuota tyrimais pagrįsto mokymosi aplinka gali sustiprinti vaikų mokymosi
patirtį (Goldston ir kt., 2010), nes tyrinėjimais grindžiamas mokymasis yra įvairiaplanė veikla, kai
duomenys ir informacija renkami ir analizuojami įvairiais būdais (Eisenkraft, 2003). Tyrinėjimais
grindžiamas mokymasis yra į besimokantįjį orientuotas mokymasis, kuriame kritinis mąstymas,
problemų sprendimas ir bendravimo įgūdžiai yra svarbesni už žinias (Eisenkraft, 2003; Goldston ir
kt., 2010). Šis mokymasis yra indukcinė pedagogika, kur sėkmė matuojama, kaip moksleiviai įgyja
eksperimentinius, analitinius, kūrybinius įgūdžius. Komandinis darbas, savarankiškas mokymasis ir
problemų sprendimo įgūdžiai gali pagerinti kritinį mąstymą, problemos tyrimą (Segedy, 2014 m.).
Tyrimais pagrįsto mokymosi ugdymo principai realizuojami 3 etapais (Edelson ir kt., 2011).
Pirmasis etapas yra motyvacija Mokymosi kontekste motyvacija turi būti nukreipiama į
įgūdžius ar žinias, kurias taiko vaikai.
Antrasis etapas yra naujų žinių kūrimas. Šio žingsnio sėkmė priklauso nuo naujų žinių
struktūros. Vaikai kuria naujas žinias kaip egzistuojančios praktikos tęstinumą.
Trečias etapas yra tobulinimas. Besimokantieji apmąsto savo žinias ir patirtį, atnaujinamos
jau turimos žinios. Vaikai gali pritaikyti savo žinias ir padeda suprasti, kad tai skatina mokytis.
4 lentelė. Tyrimais pagrįsto mokymosi ugdymo etapai (sudaryta autorės, remiantis Edelson et al (2011))
Etapas Procesas Veikla
Motyvacija Poreikis patirti Veikla sukuria žinių poreikį, kuris atsiranda tada, kai
mokiniai taiko žinias siekdami sėkmės.
Smalsumas Veikla, dėl kurios gali atsirasti patirties atotrūkis arba
apriboti besimokančiųjų supratimo smalsumą.
23
Vaizdinys –
žinių
kūrimas
Stebėjimas. Veikla, kurioje mokiniai įgyja naują patirtį stebėdami
reiškinius
Komunikacija Veikla, kurioje mokiniai per bendravimą, kuria naujas žinių
struktūras.
Tobulinimas Pritaikymas Veikla, leidžianti moksleiviams pritaikyti savo žinias, padeda
suvokti, kad jie yra naudingi.
Apibendrinimas Veikla, suteikianti besimokantiesiems galimybę suprasti jų
patirtį, žinias ir galimybę atnaujinti turimą informaciją.
Buvo sukurtas trijų pakopų mokymosi modelis, pritaikytas eksperimentinei veiklai. Tai
vadinama 5E modeliu (Engage, Explore, Explain, Elaborate, Evaluate). Skirtingai nuo tradicinių
modelių 5E modelis padeda įgyti naujų gebėjimų, pagrįstų gamtamoksliniais tyrimais ir
eksperimentais. Todėl vaikai įgyja ne tik turinio žinias, bet ir svarbius kognityvinio proceso įgūdžius,
tokius kaip kritinis mąstymas ir problemų sprendimas. Pagal Bybee (2002) šis modelis atspindi
mokymosi prasmę. Šis modelis yra susietas su vaikų gebėjimų ugdymusi.
2 pav. 5E modelis. Šaltinis The five phases of the Learning Cycle as proposed by
the National Science Education Standards
Mokymosi variklis vaikų smalsumas. Smalsumu paremtas vaiko ugdymo(si) ciklas pagal B.
D. Perry (2001) atrodo taip: kai vaikas patiria atradimo džiaugsmą, jis nori tai pakartoti. Pasitikėjimas
padidina norą veikti iš smalsumo – ištirti, atrasti ir išmokti. Teiginių lyginimas kursto smalsumą ir
malonumą, kuris ateina iš atradimų ir meistriškumo. Vedami smalsumo vaikai yra didieji problemų
sprendėjai, siekia naujų iššūkių, sėkmė yra juos motyvuojantis veiksnys.
24
3 pav. Smalsumu paremtas vaiko ugdymosi ciklas pagal B.D.Perry (2001)
Apibendrinimas. Apibendrinant teorinius teiginius reikia pažymėti:
- kad sėkmingai vyktų vaiko mokymasis ir gamtamokslinio raštingumo pradmenų
formavimasis būtina sąveika: vaiko ir auklėtojo, vaiko ir vaiko, vaiko ir aplinkos.
- remiantis šiuolaikinėmis mokymosi teorijomis vienos iš sėkmingiausių strategijų
ankstyvojo amžiaus vaikams formuotis gamtamokslinį raštingumą ir įgyti naujos patirties yra
tyrinėjimais grindžiamas mokymąsis, patirtinis mokymąsis ir mokymąsis per žaidimą.
- visas vaiko gamtamokslinio ugdymosi procesas ir vaiko mokymąsis turi remtis vaiko
smalsumo palaikymu.
1.4. Gamtamokslinio raštingumo ugdymo sritys ir jų komponentai
Mokslinėje literatūroje skirtingai pateikiamos gamtamokslinio raštingumo ugdymo sritys ir jų
komponentai. Pagal Jungtinės Karalystės autorių P. Brunton, I. Thornton (2010) pateiktus
svarstymus sudarytas 3 paveiksle pristatomas gamtamokslinio raštingumo ugdymo modelis.
25
4 pav. Gamtamokslinio raštingumo modelis ( sudarė autorė, remiantis P. Brunton, I.
Thornton (2010) )
Pasak V. Lamanausko (2003), gamtamokslinio ugdymo šerdį sudaro du komponentai:
žmogaus pažinimas ir gamtos pažinimas. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos
(2008) pateikia gamtamokslinės kompetencijos (gamtamokslinio raštingumo) modelį pavaizduotą 4
paveiksle.
5 pav. Gamtamokslinės kompetencijos sudedamosios dalys.
( Šaltinis Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos )
26
Beveik analogišką modelį galėtume sudaryti ir pagal Plytnykienės, D., Vėželytės R. 2009)
išskirtas ikimokyklinio amžiaus vaikų gamtamokslinių gebėjimų sritis:
- Gamtos mokslų žinios. Gebėjimas siejamas su esminėmis vaiko žiniomis apie gamtą, jos raidą,
leidžiančiomis įsitraukti į pažintinę gamtamokslinę veiklą.
- Gamtamoksliniai tyrinėjimai. Gebėjimas tiesiogiai taikyti žinias apie gamtą paprastose
situacijose, pažinimo būdų žinojimas bei supratimas ir jų taikymas.
- Gamtamokslinis mąstymas. Gebėjimai mąstyti, samprotauti, remiantis informacija spręsti
problemas, nusakyti pasaulį kalba, vaizdais, simboliais ir kitomis priemonėmis.
- Gamtamokslinis komunikavimas.
- Pagarba gamtai ir gyvybei.
Sritis - gamtamokslinės žinios ir supratimas. John D. Bransford, Ann L. Brown, and
Rodney R. Cocking (2000) teigia, kad mokymosi mokslas nepaneigia, kad faktai, žinios yra svarbūs
mąstymui ir problemų sprendimui. Moksliniai tyrimai parodė, kad sugebėjimas mąstyti ir išspręsti
problemas labai priklauso nuo turimų žinių. (Chase ir Simon, 1973). Tačiau tyrimas taip pat aiškiai
parodo, kad žinios nėra žinių sąrašas. Žinios naudingomis tampa, kai yra susietos. Žinios, kurios
įgyjamos įvairiuose kontekstuose yra tvaresnės. Taip įgytos žinios išlieka gerokai ilgiau negu pasyviai
gaunant informaciją. (Plytnykienė , 2002). Vaikai atranda, kaip jie gali panaudoti turimas žinias. Tai
padeda vaikams išmokti spręsti problemas. Supratimas, kaip galima panaudoti žinias, jų taikymas,
yra svarbi gamtamokslinio raštingumo ypatybė.
Yra aišku, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai patys kuria savo žinių sistemą. Gelman,
Brenneman (2004) pabrėžia, kad vaikai daug ką pamato, pastebi aplinkoje ir savaip interpretuoja.
James (1890) tvirtina, kad net kūdikiai yra aktyvūs besimokantieji, kurie turi savą mokymosi požiūrį
į aplinką. Vaiko konstruojamos žinios nėra tapačios tai informacijai, kuri jį pasiekia iš aplinkos. Jos
yra paties vaiko aktyviai sukurtos, sukonstruotos. (Berger, Luckmann, 1999). Šiomis pradinėmis
žiniomis reikia remtis, norint padėti vaikui pasiekti tikslesnį supratimą. Bet reikia atkreipti dėmesį,
kad vaikai gali susidaryti klaidingus įsitikinimus, sąvokas (Carey ir Gelman, 1991). Kad vaikas
klaidingai galvoja sakyti nereikėtų, bet reikia leisti vaikams patiems kurti naujas žinias. Šiuolaikiniu
požiūriu į mokymąsi teigiama, kad žmonės kuria naujas žinias ir supratimą, pasiremdami tuo, ką jie
jau žino ir kuo tiki (Cobb, 1994; Piaget, 1952, 1973, 1977, 1978; Vygotsky, 1962, 1978). J. Piaget
tyrimais įrodė ir padarė išvadą, kad veikiant gamtoje, objektai, kuriuos galima tyrinėti, keisti, iš jų ką
nors sukurti, padeda vaikui pačiam surasti daugybę įdomių dalykų. Egzistuoja skirtumas tarp vaikų
gyvenimiškųjų ir mokslinių žinių. Tyrėjos K. Alford (1997) nuomone, „gyvenimiškų žinių“ /„life
knowledge“/ perėjimas į „mokslines žinias“ /„science knowledge“/ dažniausiai nėra tik automatinis
27
bei lengvas procesas. Pedagogams svarbiausia perprasti, kaip vaikai įgyja žinių, jas apdoroja ir
pritaiko (Copple, DeLisi ir Sigel, 1982).
Sritis - gamtamoksliniai tyrinėjimai (praktiniai gebėjimai). Ikimokykliniame amžiuje
natūraliai dominuoja patirtinis vaiko mokymasis. Vaikas - iš prigimties tyrinėtojas. Stebėdamas ir
eksperimentuodamas, vaikas bando suprasti pasaulį. Natūralus vaiko smalsumas skatina ugdytis
(Caughlin, 1997). Remiantis anksčiau išsakytomis mintimis, žinome, kad vaikai galėtų tyrinėti, jie
turi turėti žinių, kurios palengvintų jų ieškojimus. Tiriamoji veikla nuo mažens itin svarbi - taip
palaipsniui auga ir plečiasi pažinimo pakopos. Stebėjimai, bandymai ir kitokia tiriamoji veikla lemia
vaizdinių sistemos sukūrimą (Šlekienė, 1999). Vaikas pažinimo procese remiasi juslėmis – regėjimu,
lytėjimu, klausa. Tsekos (2012) nuomone, taikant gamtamokslinio ugdymo metodus vaikai turėtų
būti skatinami jausti, liesti, uostyti, kad patirti visus išgyvenimus per savo emocinę prizmę. Jutimas
ir suvokimas – tiesioginiai pažinimo procesai, per regą, klausą, uoslę, skonio receptorius, lytėjimą ir
kitus ( Daukšytė, J., 2010). Gamtamokslinio raštingumo ugdymo procese taikomi tiriamosios veiklos
būdai: stebėjimas, bandymai, eksperimentai ir praktikos darbai. Trumpai jie pristatomi 5 lentelėje.
5 lentelė.
Tiriamosios veiklos būdai
Stebėjimas. Stebėjimas yra pagrindinis mokslo įgūdis. Mes stebime visais savo pojūčiais.
Stebėjimai padeda susikurti teisingus vaizdinius, juos įsisamoninti ir išreikšti
kalba. Tai ugdo vaikų protines galias, gausina žodyną, atmintį, dėmesį,
garantuoja normalią vaikų psichinę raidą (Monkevičienė, O., 1991). Vaikams
galime padėti klausdami.
Bandymai Bandymai – tai toks metodas, kai pedagogo tiesiogiai ar netiesiogiai
vadovaujami vaikai tiria kokį nors daiktą ar reiškinį. Atlikdami bandymus, vaikai
bando suprasti įvairius reiškinius.
Eksperimentai Eksperimentas padeda atrasti, išsiaiškinti. Eksperimentas skiriasi nuo paprasto
stebėjimo, nes jam atlikti reikia prietaisų, medžiagų bei įvairių sąlygų.
Ruošdamiesi atlikti eksperimentą, vaikai turi suprasti, ką nori išsiaiškinti.
Eksperimento eigą reikia suplanuoti, nes nuo to priklausys rezultatai.
Ikimokyklinukai vienu metu tyrinėja tik vieną veiksnį. Svarbiausia, kad kad
rezultatai būtų aptariami tarpusavyje. Galutinis eksperimento etapas yra
rezultato fiksavimas ir pateikimas. Šio amžiaus vaikus apibendrinti rezultatus
galima skatinti pavaizduojant juos piešiniais, grafikais, diagramomis.
Praktiniai
darbai
Praktikos darbų metu vaikai atlieka modeliavimą, grafinius darbus, darbai su
prietaisais ir darbinio pobūdžio darbus gamtos kampelyje, sklype.
Tyrimais pagrįstas mokymasis buvo įvardintas kaip metodika, skatinanti vaikų susidomėjimą
ir pasiekimus. Be to, buvo pripažinta, kad ši tyrimo metodika yra patraukli sprendžiant mokymosi
iššūkius (Rocard ir kt., 2007). Vaikų atliekami tyrimai domina mokslininkus. Banchi ir Bell (2008)
ištyrė tyrimais pagrįstą mokymąsi ir nustatė 4 lygius (6 lentelė). Lygiai buvo įvardinti: patvirtinti
28
moksliniai tyrimai, struktūrizuoti moksliniai tyrimai, koordinuoti moksliniai tyrimai, atvirieji tyrimai.
Šie lygiai skiriasi kūrybinės veiklos sudėtingumo laipsniu. Mažiausias kūrybiškumas reikalauja 1
lygio, labiausiai - 4 lygio. Pirmamame lygmenyje vaikai žino klausimą, darbo eigą ir rezultatą.
Antrąjame lygmenyje vaikai žino klausimą, darbo eigą, bet nežino rezultatų. Trečiąjame
lygmenyje vaikai žino tik klausimą, tačiau tiriamojo darbo eigą ir rezultatus turi planuoti patys.
Ketvirtasis tyrimo lygmuo yra pats sudėtingiausias: vaikai nežino klausimo, darbo eigos ar
rezultato.
6 lentelė. Tyrimų lygiai ( sudaryta autorės, remiantis Banchi ir Bell (2008)
Tyrimo lygis Klausimas Tyrimo eiga Tikėtinas rezultatas
1 lygio patvirtinantys tyrimai Žino Žino Žino
2 lygio struktūrizuoti tyrimai Žino Žino Nežino
3 lygio koordinuoti tyrimai Žino Nežino Nežino
4 lygio atvirieji tyrimai Nežino Nežino Nežino
Sritis - gamtamokslinis mąstymas. Gamtamokslinis mąstymas yra svarbi daugelio valstybių
ankstyvojo mokymosi standartų (Scott-Little, Kagan, & Frelow, 2006) sudedamoji dalis. Mąstymo
procesas remiasi veiksmais, vaizdiniais, sąvokomis, žodžiais. Atsižvelgiant į tai, daugelis autorių
išskiria šiuos svarbius mąstymo, kaip pažintinės veiklos, tipus: veiksminis, vaizdinis, sąvokinis,
kritinis. Kafemano (2001) mąstymo apibrėžimas yra per psichologijos mokslo prizmę. Pasak R.
Kafemano, mąstymas – tai psichinis procesas, kurio produktas – netiesioginis apibendrintas pasaulio
vaizdas žmogaus smegenyse. R. Kafemanas mąstymą vadina perėjimu nuo nežinomo prie žinomo,
nuo nesuprantamo prie suprantamo. Mąstymo procese kaupiamos žinios analizuojamos,
sintezuojamos, apibendrinamos. Tai padeda įgyvendinti įvairios mąstymo operacijos (analizė,
sintezė, lyginimas, apibendrinimas, klasifikavimas). Gamtamoksliniame ugdyme tenka naudoti daug
įvairių sąvokų, kurios įgauna prasmę tik tuomet, kai vaikas supranta, ką jos reiškia. Pirmiausia
daiktas turi būti suvoktas visais pojūčiais, tada įvardintas. Vaiko proto vystymasis prasideda nuo
išorinio pasaulio jutiminio suvokimo. Jis reiškiasi pojūčiais, kurie susijungia į vaizdinius, o šiuos
protas paverčia bendraisiais vaizdiniais arba sąvokomis. Todėl sąvokos turi būti grindžiamos
vaizdiniais, vaizdiniai – pojūčiais. (Dystervėgas A., 1988). Visada turi būti derinama žodinė ir
vaizdinė informacija (Makarskaitė – Petkevičienė R., Varnagirienė V., 2006). Tokiu atveju
gamtamokslinių sąvokų formavimas gali būti vaizduojamas schema, pateikta 6 paveiksle.
Sudėtingų gamtamokslinių sąvokų susidarymo ir plėtojimo procesas vadinamas
gamtamokslinių sąvokų interiorizacija. Interiorizacija (lot. interior – vidinis) – tai žinių ir išorinių
29
veiksmų (žodinių, daiktinių) perkėlimas į vidinius (atminties, mąstymo) veiksmus, jų įsisavinimas ir
išmokimas. Šį terminą įvedė L. Vygotskis ir J. Piaget (Jovaiša L., 2007).
6 pav. Gamtamokslinių sąvokų formavimas (Lamanauskas V., 2001)
Gamtamokslinių sąvokų klasifikacija gali būti pateikta atskiromis grupėmis (Reigeluth Ch. M,
1983), kurios pavaizduotos 7 paveiksle.
7 pav. Gamtamokslinių sąvokų klasifikacija (sudaryta autorės, remiantis Reigeluth (1983))
Sritis -pagarba gamtai ir gyvybei. Remiantis gamtamoksliniu ugdymu, vaikams
skiepijamos vertybinės nuostatos, kreipiančios spręsti kasdienio gyvenimo problemas, ugdyti
pasitikėjimą savimi, jausti atsakomybę bei gebėti prisitaikyti prie kintančios aplinkos (Lamanauskas,
2005). Gamtamokslinis raštingumas yra susijęs su atsakingu aplinkosauginiu elgesiu (Toledo, 2014).
Gamtamokslinis raštingumas apima ekologinius – aplinkosauginius aspektus. Formuojamas
ekologiniais principais paremtas vaiko santykis su gamta. Vaikai pradeda suprasti, kad žmonės yra
atsakingi už gamtos išsaugojimą. R. Zarembienė (2011), pabrėžia, kad ekologinių – aplinkosauginių
30
veiklų įvairovė suteikia galimybę vaikams formuotis ekologinę sampratą, išsiugdyti atsakomybę už
aplinkos likimą, pagarbą gyvąjai ir negyvąjai gamtai. Gamtamokslinio mąstymo ir tyrinėjimo
veikloje formuojamas supratimas apie gamtos saugojimą. Aplinkosauginis/ gamtosauginis
raštingumas yra viena didžiausių šių laikų siekiamybių. Estetiniai jausmai formuojasi per patirtinį
vaiko ugdymą. O. Monkevičienė ( 2008) teigia, kad vaiko vertybės formuojasi tradiciniu natūraliu
būdu, ir veikiamos globalizacijos tendencijų. Gamtos pažinimas ikimokyklinio amžiaus vaiko
suvokimo sistemoje įtvirtina vertybines nuostatas, kurios išdėstytos 8 paveiksle (Plytnykienė, 2009):
kognityvinę, pragmatinę – ekonominę, estetinę, etinę.
Patirtinis ugdymas skatina tiesioginį gamtos išgyvenimą. Pagal I. Kuginytę - Arlauskienę ir
S. Neifachą (2011), darželyje vaikas pildo savo „socialinės patirties bagažą“. Čia yra santykių su
savimi ir aplinka pradžia. Autoriai tvirtina, kad gamtą suvokdamas kaip didingą, unikalius savo
egzistavimo dėsnius turintį objektą, vaikas natūraliai suformuos pagarbą gamtos atžvilgiu.
8 pav. Ikimokyklinio amžiaus vaiko gamtos pažinimo vertybines nuostatos (D. Plytnykienė (2009))
Sritis - gamtamokslinis komunikavimas. Teigiama, kad visos žinojimo sritys gali būti
išreikštos viena universalia kalbos forma. Tai skatina kalbą suvokti kaip žinojimo pagrindą.
Pirmiausia pasaulis pažįstamas dėl psichinių pažintinių procesų: pojūčių, suvokimo, vaizdinių,
dėmesio, atminties, vaizduotės, mąstymo ir kalbos, mano Žukauskienė (2007). Klausdami vaikai
stengiasi pažinti naujus objektus, suvokti įvairius gamtos ir visuomenės reiškinius, patikslinti savo
žodyną (Miškinis, K., 2003). Gamtamokslinė veikla ugdo vaikų raštingumo įgūdžius: pasakodami
apie savo patirtį, jie plečia savo žodyną, mokosi plačiai papasakoti apie daiktą ar reiškinį. Įgyjami
kritinio mąstymo įgūdžiai. Kalboje atsiranda hipotezių formulavimas, dedukcinis kalbėjimas ir
31
vertinimas. Savo asmeninį patyrimą ir tyrinėjimus vaikai pradeda interpretuoti moksliniais terminais
(Wenham, 1995).
Sritis - mokėjimas mokytis. Veikiant gamtinėje aplinkoje atsiranda natūrali mokymosi
galimybė. Mokėjimas mokytis ikimokykliniame amžiuje suprantamas kaip atkaklus noras ko nors
išmokti. Mokėjimo mokytis gebėjimai užtikrina mokymosi motyvaciją ir sėkmę, nes skatina
aiškintis, ką jau moka, žino, ką norėtų ir kaip galėtų išmokti, t.y. gebėjimas išsikelti tikslus ir numatyti
rezultatus. Mokėjimo mokytis gebėjimų ugdymo(si) kontekste labai svarbūs tampa klausimai ir
klausinėjimas: itin didelę vertę įgauna ne pedagogo, o pačių vaikų keliami klausimai ir klausinėjimas.
Vaikų mokymasis vienam iš kito atsiskleidžia per vaikų pokalbius. Taigi pokalbio kokybė labai
svarbi ugdytinių mokymuisi vienam iš kito (Blum-Kulka ir Dvir-Gvirsman, 2010). Priešmokyklinio
ugdymo bendrojoje programoje (2014) teigiama, kad mokėjimo mokytis gebėjimai atsiskleidžia,
vaikui ieškant informacijos aplinkoje, bandant ją sisteminti, interpretuoti, naudotis informacinėmis
technologijomis; atkakliai siekiant tikslo; pasirenkant priemones; gebant darbą atlikti nuo sumanymo
iki rezultato; gebant mokytis vieniems iš kitų; ieškant įvairių būdų kliūtims įveikti; bandant
savarankiškai spręsti problemas. Remiantis kas pasakyta, galima išskiriti pagrindinius mokėjimo
mokytis komponentus: mokymosi tikslų kėlimas ir rezultatų numatymas; veiklos planavimas; klausimų
kėlimas ir klausinėjimas; tikslų siekimas; mokymosi refleksija. Kaip matome, visi šie vaikų gebėjimai
jau ankstesnuose skyriuose buvo paminėti kaip svarbūs gamtamokslinio raštingumo ugdymuisi.
Apibendrinimas. Apibendrinant išanalizuotą medžiagą galima teigti, kad pagal mokslinėje
literatūroje pateikiamus gamtamokslinio raštingumo teorinius samprotavimus gamtamokslinio
raštingumo ugdymo sampratą sudaro žinios, gamtamokslinės praktikos supratimas, gebėjimas
naudoti mokslo žinias problemų sprendimui, mokslo poveikio visuomenei suvokimas ir supratimas.
Palyginus pagal autorių mokslines publikacijas parengtus gamtamokslinio raštingumo ugdymo
modelius, pastebime, kad visi autoriai išskiria panašias modelio dedamąsias.
9 paveiksle pateikta gamtamokslinio raštingumo sampratos elementų sugretinimas su
gamtamokslinio raštingumo ugdymo sritimis. Gamtamokslinio raštingumo ugdymo modelio
dedamąsias (sritis) lengvai galime priskirti kuriai nors gamtamokslinio raštingumo sampratos daliai.
Galima teigti, kad pedagogas turėtų būti pasirengęs realizuoti gamtamokslinį vaikų ugdymą
trimis tarpusavyje susijusiais aspektais: pažintinio vaiko ir gamtos santykio (žinių sistema apie gamtą
ir gamtamokslinis mąstymas); efektyvaus praktinio vaiko ir gamtos santykio (gamtotyrinė veikla);
emocinio - vertybinio santykio (aplinkosauginės nuostatos).
32
9 pav. Gamtamokslinio raštingumo sampratos ir gamtamokslinio raštingumo ugdymo
modelio sugretinimas (sudarė autorė)
Išnagrinėjus gamtamokslinio raštingumo ugdymo struktūtą būtina trumpai apžvelgti kai
kuriuos gamtamokslinio raštingumo ugdymo turinio aspektus.
1.5. Gamtamokslinio raštingumo ugdymo turinio aspektai ankstyvajame
amžiuje
L. Jovaiša (2001), apibūdindamas ugdymą, pažymi, kad žodžio „ugdymas“ turinys turi vieną
požymį – kelti į ūgį, t.y. auginti, kad plėtotųsi, vystytųsi, bręstų. Po 1990 metų prasidėjo sisteminė
ugdymo turinio kaita. Ugdymo turinio reforma buvo viena svarbiausių švietimo pertvarkos grandžių.
Anot Bruzgelevičienės (2001), kito visi ugdymo turinio komponentai – programos, mokymo planai,
šaltiniai, metodai, procesai. Švietimo reforma keitė visuomenės, pedagogų požiūrį ir į Ikimokyklinio
ugdymo turinį bei jo įgyvendinimo metodų svarbą. S. Neifacho (2006) teigimu, parengus „Lietuvos
vaikų ikimokyklinio ugdymo koncepciją“ prasidėjo perėjimas nuo unifikuoto prie liberalaus ugdymo.
Ugdymo programa. Pirmiausia ugdymo turinys pasireiškia kaip ugdymo programa.
Programa – tai gebėjimų ir temų, kurių turi būti mokoma, visuma. (Švietimo įstatymas). Paprastai
tariant, ugdymo turinys yra tai, kas gali būti perduodama vaikams atsižvelgiant į jų amžiaus ypatumus
ir gebėjimus. Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo turinys buvo reglamentuotas dviems svarbiais
dokumentais: Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašu (2005, 2011) ir Ikimokyklinio
amžiaus vaikų pasiekimų aprašu (2014). Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašas, teigia,
kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos turi taip parinkti ugdymo turinį, metodus ir priemones, kad
33
aprėptų visų vaikui reikalingų kompetencijų (socialinės, komunikavimo, pažinimo, sveikatos
saugojimo, meninės) ugdymą. Lietuvoje įgyvendinus Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo
plėtros 2011–2013 m. programą, buvo išleistas Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas
(2014). Jame pateikta 18 ugdymo sričių, kurios gali būti suskirstytos pagal kompetencijas, siekiant
esminių kiekvienos srities nuostatų ir gebėjimų. Pasiekimų aprašas – tai gairės ugdytojams, kuriose -
vaiko iki šešerių metų įgyjamų esminių nuostatų bei gebėjimų visuma ir jo ugdymosi pažangą
nusakantys žingsniai. Aprašas įtakojo šalies Ikimokyklinio ugdymo programų turinį. Todėl
gebėjimus, kurie nusako gamtamokslinį raštingumą randame pirmiausia Ikimokyklinio amžiaus
vaikų pasiekimų apraše. Pasiekimų apraše įvardintos aplinkos pažinimo, matematikos, tyrinėjimo,
sakytinės kalbos, rašytinės kalbos, problemų sprendimo, mokėjimo mokytis sritys atsispindi
gamtamokslinio ugdymo turinyje. Kalbant apie gamtos mokslų programas, jos turėtų ugdyti norą
pažinti, tyrinėti, suprasti pasaulį, ieškoti priežastinių ryšių, formuoti gamtos bei žmogaus santykio
pozityvumą. Ugdymo turinys padeda vaikams formuotis atitinkamus pasaulio vaizdus, vertybes, kurti
individualius elgesio modelius. Ugdymo turinys turi būti gamtamokslinio raštingumo ugdymo
instrumentas. Vadinasi, jei ugdymo turinys formuos teigiamą nuostatą gamtamoksliniam pažinimui,
atitinkamai galima tikėtis ir gamtamokslinio raštingumo pradmenų ugdymosi ikimokykliniame
amžiuje. Pasak Bredekamp & Rosegrant (1995), gamtamokslinio raštingumo ugdymo tikslas
ankstyvajame amžiuje turėtų būti siekis ugdyti kiekvieno vaiko įgimtą smalsumą pažinti gamtą,
mąstymo įgūdžius sprendžiant problemas ir priimant sprendimus, tyrinėjimo gebėjimus.
Gamtamokslinio ugdymo turinys turi atitikti ankstyvojo amžiaus vaikų raidos ir pažinimo
dėsningumus.
Ugdymo procesas. Gerus pasiekimus beveik visuomet lemia tinkamai suplanuotas ir
suorganizuotas procesas. Pedagogai yra skatinami taikyti aktyviojo mokymo(si) metodus, kurie
parankūs vaikų mąstymo įgūdžiams ugdyti, naujoms idėjoms generuoti. Butts, Hoffman ir Anderson
(1993) pažymi, kad nėra vieningos nuomonės, kaip ikimokyklinio amžiaus vaikus mokyti
gamtamokslinių koncepcijų, gamtamokslinių problemų sprendimo. Viena aišku, kad gamtamokslinio
raštingumo ugdymas nėra žinių perdavimas. Vaikai jų gauna veikdami aplinkoje, ikimokykliniame
amžiuje svarbu, kad gerėtų vaikų tyrinėjimų, analizavimo ir stebėjimo įgūdžiai, nes jie padeda sukurti
pagrindą gamtamoksliniam mąstymui. Todėl auklėtojo misija - ne perteikti žinias, bet paskatinti
vaikus tyrinėti ir tam tinkamai sukurti aplinką. Ikimokykliniame amžiuje vaikas turi smalsauti. Tai
įmanoma daryti auginant augalus, gyvūnus, per ekskursijas ir stebėjimus, eksperimentus, naudojant
edukacines mokymo priemones. Copple, Bredekam (2009) kalba apie vaikų vystymąsi skatinantį
ugdymą(si). Tai reiškia, kad auklėtojas turi užtikrinti vaiko inicijuotos ir pedagogo vadovaujamos
veiklos pusiausvyrą. Conezio ir Boynton (2000) teigia, jog nėra daug tyrimų apie ikimokyklinio
amžiaus vaikų gamtamokslinio ugdymo strategijas, kurios padėtų mažiems vaikams
34
įgyti gamtamokslinių problemų sprendimo įgūdžius. Soo-Young Honga ir Karen E. Diamondb
(2011), nagrinėdami kokios gamtamokslinio raštingumo mokymo ir mokymosi strategijos
ankstyvajame amžiuje yra veiksmingos, analizavo dvi strategijas. Viena jų (angl. Responsive
teaching - RT), paremta konstruktyvistine Piaget teorija. Vadovaujantis šia strategija pedagogai
pateikia medžiagą ir sudaro galimybes tyrinėti ir eksperimentuoti. Mokytojai skatina vaikų
mokymąsi, aiškiai nepateikdami informacijos (Chaille & Britain, 1991; Forman & Kuschner, 1983).
Naudojamasi tokiais metodais kaip modeliavimas, imitavimas, žaidimas su vaikais. Vaikų mąstymas
skatinamas pateikiant aplinkoje įvairią medžiagą. Kita strategija nutolsta nuo konstruktyvistinės
perspektyvos (Vygotsky, 1978; Copple & Bredekamp, (2009). Pedagogai palaiko vaikų mokymąsi
naudodami netiesiogines strategijas, geriausiai atitinkančias kiekvieno vaiko supratimo ir įgūdžių
lygį. Jos turi išprovokuoti vaiko smalsumą. Sąvokų ir žodyno plėtimui naudojami metodai,
skatinantys mąstymą, atviri klausimai, eksperimentai. Pedagogai skatinami taikyti aktyviojo
mokymo(si) metodus.
Ugdymo metodai. Pedagoginėje literatūroje yra daug metodo apibūdinimų. Vieni metodą
apibūdina kaip pasikartojančių pedagogo veiksmų modelį. Kiti metodu laiko pedagogo ir vaikų
bendros veiklos būdų sistemą, padedančią vaikams lavinti sugebėjimus. Tretiems metodas yra
didaktinė kategorija, apibūdinanti pedagogo ir vaiko sąveiką siekiant tam tikro tikslo. Metodai
parodo mokytojo darbą. Kuzmickis (1993) mano, kad šiuolaikiniai metodai turi būi tokie, kad,
nenustelbtų besimokančiųjų iniciatyvos ir savarankiškumo, bet atvirkščiai – kuo daugiau visa tai
ugdytų juose. Ugdant gamtamokslinį raštingumą ir skatinant vaikus mąstyti tinkamas klausimų
metodas. Klausimų klasifikavimas, pagrįstas žymaus amerikiečių psichologo ir pedagogo
B.S.Bloom sukurta mokomųjų tikslų taksonomija pagal pažintinės veiklos lygius (žinojimas,
suvokimas, taikymas, analizė, sintezė ir vertinimas) gana populiarus ir šiandieniniame ugdyme.
Todėl jis gali būti modifikuojamas ir ikimokyklinio amžiaus vaikų gamtamokslinio raštingumo
ugdymui. Išskiriamos kelios klausimų grupės, kurios gali būti taikomos dirbant su ikimokyklinio
amžiaus vaikais:
- paprastieji klausimai yra tie, į kuriuos atsakant reikia pasakyti faktus, informaciją.
- tikslinamųjų klausimų tikslas - suteikti pašnekovui galimybę patikslinti tai, ką jis ką
tik pasakė.
- aiškinamieji klausimai paprastai pradedami žodžiu „kodėl?"
- kūrybiniai klausimai yra tie, kurie prasideda su ,, jeigu". Jie turi spėjimo, prognozės
elementų.
- vertinamieji klausimai skirti išsiaiškinti ko nors vertinimą.
Ugdant gamtamokslinį raštingumą gali būti naudojamas mokslinis metodas. Mokslininkai
teikia pastabas, daro matavimus ir išvadas, siūlo hipotezes ir atlieka eksperimentus. Vaikai yra kaip
35
mokslininkai. Nes daugelio vaikų smalsumas yra prigimtinis. Jis skatina juos ieškoti. Vaikai ieškoti
pradeda ankstyvame amžiuje. Kai mes atliekame mokslinius tyrimus, užduodame klausimus ir
surandame atsakymus į klausimus - tai iš tikrųjų tie patys įgūdžiai, kuriuos mes visi naudojame
kasdieniame gyvenime, kai bandome išspręsti kasdienius klausimus. Mokydami vaikus naudotis
moksliniais įgūdžiais, mokome juos įgūdžių, kurių reikės ateityje visose jų gyvenimo srityse. Vaikai
atliekantys paprastą tyrimą, vykdo tokius procesus kaip stebėjimas, palyginimas, hipotezė (Cuevas ir
kt., 2005). Mąstymo būdai moksle vadinami proceso įgūdžiais (Rezba ir kt., 1995). Vaikai taip pat
plėtoja procesus. Matematiniai gebėjimai yra būtini siekiant siekiant spręsti mokslines problemas.
Vaikai sužino apie dydį, svorį, apie formą ir pan. Kitos mokslo proceso įgūdžių naudojimo sritys –
išvadų, hipotezės formulavimas. Mokslinio metodo etapai pristatyti 7 lentelėje.
7 lentelė. Mokslinio metodo etapai (sudryta autorės)
Vaikų veikla Veiklos aprašymas
Stebi Stebėjimas, tai informacijos rinkimas savo penkiais pojūčiais ir apibudinimas ką
patiria. Stebėjimams palengvinti naudojamos priemonės. Vaikai skatinami
kalbėti apie savo potyrius. Naudojantis matematiniais gebėjimais atliekami
matavimai. Objektai priklausantys skirtingoms kategorijoms gali būti
klasifikuojami įvairiais būdais (dydis, forma, spalva). Vaikai gali dalintis savo
pastebėjimais, juos užrašyti, nupiešti, kurti grafikus, diagramas.
Klausinėja Kelia klausimus apie surinktą informaciją (duomenis). Klausimas „Ką bus,
jei…“, skatina hipotezių formulavimą.
Kelia hipotezę Hipotezė tam, kad pamatytume ar mes teisūs, parodo mūsų supratimo, žinojimo
lygį. Vaikai turėtų žinoti, kad „neteisingos“ prognozės yra gerai. Tai yra
mokslinio proceso dalis.
Tyrinėja Tyrinėjimas tai ieškojimas atsakymų į klausimus. Ką turiu daryti, kad sužinočiau,
ar aš teisus ar neteisus? Ko tam man reikės? Kokių veiksmų imsiuosi (procedūra)?
Kas turi atsitikti, kad mano prognozė būtų teisinga? ir t.t. Klausimai įgalina rinkti
informaciją, matuoti ir atlikti tyrinėjimus.
Analizuoja
duomenis
Analizuoti - susieti tai, ką esi išmokęs kitose srityse. Tai duomenų palyginimas,
apibendrinimas, klasifikavimas. Tai savo minčių išsakymas gal būt naudojant
naujus žodžius.
Praneša apie savo
išvadas
Savo atradimais, informacija įvairiais būdais ( nuotraukomis, grafikais,
piešiniais, shemomis ir pan.) dalinasi su kitais. Pasakoja ką jie pastebėjo, kas
įvyko, kodėl taip įvyko. Kodėl buvo įdomu.
Mokslinis metodas suprantamas kaip atradimų paieškos sistema. Taikant šį metodą
ankstyvajame amžiuje, užsienio šalių mokslininkų nuomone (Cuevas ir kt., 2005), pirmasis
reikalavimų kriterijus yra tas, kad vaikams stebimi reiškiniai turi būti iš aplinkos, kurioje jie gyvena.
Antrasis kriterijus yra tai, kad bet kokie vaikų samprotavimai mokslo požiūriu yra svarbūs, nes iš jų
susideda vaiko žinojimas. Trečiasis kriterijus yra tas, kad reikia pasirinkti tokias tyrinėjimų temas
kurias galima būtų išnagrinėti iš daugelio perspektyvų ir kad tyrimą galima būtų tęsti. Kai vaikams
tokia galimybė sudaroma, galiausiai baigiamuosiuose tyrimo etapuose jie turi turtingą patirtį, kuria
36
remiasi savo apmąstymuose. Apmąstymai ir diskusijos yra svarbu ne tik mokymuisi, bet ir
gamtamokslinio raštingumo gebėjimų ugdymuisi.
Pagal Bloomo taksonomiją, žinios, suvokimas ir taikymas yra žemesnio lygio mąstymo
įgūdžiai, tuo tarpu aukštesnio lygio mąstymas pasižymi gebėjimu analizuoti, vertinti informaciją bei
sukurti kažką nauja. Moksliniame metode integruoti visų lygių mąstymo įgūdžiai, todėl metodas
prieinamas ir jaunesnio amžiaus vaikams.
Apibendrinant išanalizuotą medžiagą galima teigti, kad po 1990 metų prasidėjusi sisteminė
ugdymo turinio kaitą skatino perėjimas nuo unifikuoto prie liberalaus ugdymo. Kintantis ugdymo
turinys padeda vaikams formuotis atitinkamus pasaulio vaizdus, vertybes. Ugdymo turinys turi būti
gamtamokslinio raštingumo ugdymo instrumentas. Galima teigti, kad, jei ugdymo turinys formuos
teigiamą nuostatą gamtamoksliniam pažinimui, atitinkamai galima tikėtis ir gamtamokslinio
raštingumo pradmenų ugdymosi ikimokykliniame amžiuje. Taikomi metodai vaidina labai svarbų
vaidmenį įgyvendinant ugdymo turinį, todėl svarbu taikyti aktyviojo mokymo(si) metodus, kurie
padeda ugdyti mąstymo įgūdžius, pažadina vaikų smalsumą.
Teorinės dalies apibendrinimas. Išanalizavus teorinius šaltinius gamtamokslinio
raštingumo kontekste, galima teigti:
1. Visuomeniniu lygmeniu gamtamokslinis raštingumas yra svarbu ir iš jo yra nauda
visuomenėms. Analizuojami ekonominiai, demokratiniai ir kultūriniai mokslinio raštingumo vertės
aspektai tautoms ir visuomenėms. Konstatuojama, kad nepakankamas žmonių gamtamokslinis
raštingumas gali turėti įtakos demokratiniams procesams šalyje. Pasaulio šalys pripažįsta, kad
gamtamokslinis raštingumas tampa vis svarbesnis darbo vietoje. Vis daugiau darbo vietų reikalauja,
kad žmonės būtų pasirengę kritiškai mąstyti, spręsti problemas. Tarptautinėje arenoje svarbus
tvarumo, aplinkos apsaugos klausimas taip pat susijęs su visuomenės gamtamoksliniu raštingumu.
Gamtamokslinis raštingumas yra tapęs pripažintu tarptautiniu švietimo šūkiu. Todėl sprendimai dėl
gamtamokslinio raštingumo ugdymo yra priimami valstybiniu lygmeniu, atsižvelgiant į kintančius
asmens ir visuomenės poreikius.
2. Gamtamokslinis raštingumas, tapęs visuomenės švietimo iššūkiu, pareikalavo naujo
požiūrio į ugdymo turinį. Jei tinkamai organizuosime gamtamokslinį ugdymą, ankstyvojo amžiaus
vaikai, gaudami naujų potyrių įgis gamtamokslinį supratimą ir gamtotyriminės patirties. Ugdymo
turinys turi būti gamtamokslinio raštingumo ugdymo instrumentas. Galima teigti, kad, jei ugdymo
turinys formuos teigiamą nuostatą gamtamoksliniam pažinimui, atitinkamai galima tikėtis ir
gamtamokslinio raštingumo pradmenų ugdymosi ikimokykliniame amžiuje. Vienos iš sėkmingiausių
strategijų, kuriomis galima remtis instituciniu lygmeniu rūpinantis ankstyvojo amžiaus vaikų
gamtamokslinu raštingumu yra tyrinėjimais grindžiamas mokymąsis, patirtinis mokymąsis ir
37
mokymąsis per žaidimą. Visas vaiko gamtamokslinio ugdymosi procesas turi remtis vaiko smalsumo
palaikymu.
3. Kalbant apie gamtamokslinį raštingumą asmeniniu (vaiko) lygmeniu, reikia pažymėti,
kad, po ilgų diskusijų apie tai ar maži vaikai pajėgūs suvokti pasaulį, visgi pakitus požiūriui į
mokymąsi, buvo nuspręsta, kad, vaikas, kaip ir suaugęs žmogus, pats kuria žinojimą. Jutiminiu
suvokimu pažindami pasaulį vaikai susidaro to pasaulio vaizdą. Stebėjimai, bandymai ir kitokia
tiriamoji veikla lemia vaizdinių sistemos kūrimąsi. Tyrinėdami vaikai atranda, kaip gali panaudoti
turimas žinias. Tai padeda jiems išmokti spręsti problemas. Supratimas, kaip galima panaudoti žinias,
jų taikymas, yra svarbi gamtamokslinio raštingumo ypatybė, padedanti ugdytis visoms vaiko
gamtamokslinio raštingumo sritims.
38
2. ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKŲ GAMTAMOKSLINIO RAŠTINGUMO
TYRIMO METODOLOGIJA
2.1. Tyrimo teorinis pagrindimas.
Teorinėje dalyje aprašyta tiriamojo objekto samprata, išskirtos tiriamojo objekto sritys turi
padėti empyriniame tyrime atskleisti ankstyvojo amžiaus vaikų gamtamokslinio raštingumo lygį.
Tiriamasis darbas grįstas humanistine teorija, kuri remiasi prielaida, kad kiekvieną asmenybę
formuoja tik jai vienai būdingas pasaulio suvokimas. Humanistinė teorija kalba apie asmens įgimto
aktyvumo, jo individualumo, asmenybės saviraiškos, savarankiškumo, asmeninės atsakomybės už
pasirinkimą skatinimą (Bitinas, 1996).
Empyrinis tyrimas paremtas konstruktyvistinės ugdymo teorijos nuostatomis. .Laikomasi
nuostatos, kad vaikas yra ugdymo proceso subjektas (ugdosi, įgyja, perpranta) ir patirtį kaupia pats.
Yra skatinamas pačių besimokančiųjų supratimas ir aktyvumas. Mokomasi susivokti pasaulyje,
kuriame gyvena. Praktiškai aktyviai veikdamas, eksperimentuodamas, bandydamas, bendraudamas
ir bendradarbiaudamas, kiekvienas vaikas susidaro savitą pasaulio pažinimo strategiją.
Kokybinio tyrimo teorinis pagrindimas. Formuojant tyrimo strategiją, pasirinkta
kiekybinių ir kokybinių tyrimo metodų derinimo prieiga. Kokybinio tyrimo metodologinė kryptis
pasirinkta, nes „kokybiniuose tyrimuose tyrėjas ... atskiria esminę, tyrimui reikšmingą informaciją
nuo nereikšmingos“ (Bitinas, 2006, p. 233). Kokybinis tyrimas, kaip teigė B. Bitinas ir kiti (2008),
paremtas nuostata, kad žodiniame tekste galima atskleisti ar pamatyti visas tiriamojo reiškinio
prasmes. Dokumentų analizei pasitekta dokumentų turinio analizės (content analysis) metodologija,
paremta dedukciniu metodologiniu požiūriu. Remiamasi pamatine teorija: reiškiniai aiškinami
teoriniais svarstymais, kurie paremti duomenų analize ir interpretacija; teoriniai teiginiai paremti
kategorizavimu (kodavimu). Q. Patton (2002) nuomone, kokybinio tyrimo duomenų analizė vyksta
tiek duomenų rinkimo metu, tiek surinkus visus duomenis. Vienas iš būdų kokybinio tyrimo duomenų
analizei – kodavimo ir kategorizavimo sistemos naudojimas. Rezultatų analizei pasitelkiami
analitiniai metodai: faktų grupavimo, apibendrinimo metodai.
Veiklos tyrimo teorinis pagrindimas. Veiklos tyrimas (ang. Action Research) yra tokia
tyrimo strategija, kuri nukreipta ištirti pasirinktus veiklos aspektus ir pasiūlyti sprendimus, kaip
patobulinti veiklą. Veiklos tyrimą, kaip tyrimo strategiją, analizavo Kurtas Lewin , o vėliau išplėtojo
Kemmis ir McTaggart (2005) . Šiame tyrime tyrėjas siekia suprasti veiklos tobulinimo kryptis: tyrėjo
pasiūlytas patobulinimas yra praktiškai išbandomas ir įvertinama, ar toks patobulinimas pasiteisina,
ar galima išspręsti esančias problemas, ar toks sprendimas padės pasiekti geresnių rezultatų.
Nepasiteisinus patobulinimui, ieškoma kitų būdų. Newman (2000) nuomone, tyrime suformuluota
mokslinė problema, išskirtos tyrimo priežastys ir galimi sprendimai, sprendimų išbandymas
39
praktiškai, gautų duomenų apibendrinimas ir konceptualizavimas padaro tyrimą moksliniu tyrimu.
Pasak Kemmis ir McTaggart, (2005), veiklos tyrimu siekiama įtakoti tiek praktiką tiek teoriją, nes
veiklos tyrime svarbus dialektinis ryšys tarp praktikos ir teorijos. Teorija parodo praktikai modelius,
siekiamybę, o praktika įprasmina teoriją. Autorių teigimu visiems veiklos tyrimams būdingas
spiralinio atlikimo principas: suplanuojama, kokių pokyčių siekiama, tuomet veikiama (praktiškai
įgyvendinami siūlymai) ir stebimas veiklos procesas bei pasekmės; veiklos procesas ir pasekmės
apmąstomi; perplanuojami norimi pokyčiai; vėl veikiama ir stebima veiklos procesas ir pokyčiai; vėl
apmąstomas veiklos procesas ir pasekmės, ir t. t. Veikla tyrime aiškinama iš kognityvinės
psichologinės perspektyvos, remiantis konstruktyvizmo paradigma.
Tyrime remiamasi į vaiką orientuoto ugdymo paradigma. Jos tikslas –kūrybinga, laisva, aktyvi
ir save atskleidžianti asmenybė. Ši ugdymo paradigma reikalauja visuminio požiūrio į vaiko
asmenybę. J. Dewey teigia, jog ugdytiniai turėtų aktyviai dalyvauti priimant sprendimus. Pasaulio
tyrinėjimas ir pažinimas tampa ugdymo tikslu, kurio siekdamas vaikas kūrybingai ir laisvai pamažu
save atskleidžia. 8 lentelėje pateikiama gamtomokslinio raštingumo ugdymo koncepcinių nuostatų
sąsaja su į vaiką orientuoto ugdymo koncepcinėmis nuostatomis, kurios parodo tyrimo teorinį
pagrindą.
8 lentelė.
Gamtomokslinio raštingumo ugdymo koncepcinių nuostatų sąsaja su į vaiką
orientuoto ugdymo koncepcinėmis nuostatomis (sudaryta autorės)
Į vaiką orientuoto ugdymo
koncepcinės nuostatos
Gamtamokslinio raštingumo ugdymo koncepcinės
nuostatos
- Vaikas pasaulį pažįsta patirtiniu
būdu;
- Naują patirtį integruoja į jau
turimą;
- Pats konstruoja savo pažinimo
strategijas bei pažinimo stilių;
- Vaikas ugdosi bendraudamas ir
bendradarbiaudamas su
suaugusiuoju, bendraamžiais,
sąveikaudamas su gamtine aplinka.
- Gamtamokslinio raštingumo ugdymo turinio elementai,
kaip vientisos sistemos dalys, vienodai svarbūs vaiko
ugdymosi sėkmei – tai pagrįsta kompetencijos ugdymo
logika.
- Gamtamokslinio raštingumo ugdymo priotitetai yra
suteikiami patyriminei vaikų veiklai. Pabrėžiamas
hipotezių kėlimas, probleminis mąstymas, smalsumas,
mokymasis veikiant.
- Gamtamokslinio raštingumo ugdymo procese
dominuoja vaikas ir jo savarankiškas mokymasis iš savo,
draugų, suaugusiųjų patirties.
Išanalizavus ir susisteminus skirtingų autorių požiūrį į gamtamokslinį raštingumą buvo
išskirti visuomeninis, bendruomeninis ir asmeninis lygmenys. Jų sąsajos pavaizduotos 9 paveiksle.
40
10 pav. Gamtamokslinio raštingumo lygmenys (sudaryta autorės)
Šiame darbe siekiama išanalizuoti ankstyvojo amžiaus vaikų gamtamokslinį raštingumą
visais šiais lygmenimis. Remiantis šiais lygmenimis formuluojami probleminiai klausimai. Rengiant
tyrimo metodiką ir formuluojant tyrimo hipotezes buvo laikomasi pozityvių nuostatų. Darbe keliami
šie probleminiai tyrimo klausimai:
- Kokie gamtamokslinio raštingumo ugdymo aspektai atsispindi šalies dokumentuose?
(Visuomeninis lygmuo).
- Kokios gamtamokslinio raštingumo sritys ir ir su jomis susiję vaikų gebėjimai
atsispindi Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų apraše? (Institucinis lygmuo).
- Kokiais kriterijais galima apibrėžti vaikų gamtamokslinio raštingumo lygį? (Asmeninis
lygmuo).
Tyrimo objektas – ankstyvojo amžiaus vaikų gamtamokslinis raštingumas.
Tyrimo tikslas – ištirti visuomeniniu, instituciniu ir asmeniniu lygmenimis ankstyvojo
amžiaus vaikų gamtamokslinį raštingumą.
Tyrimo uždaviniai:
1. Apžvelgti teorinius ankstyvojo amžiaus vaikų gamtamokslinio raštingumo aspektus.
2. Nustatyti, kurie gamtamokslinio raštingumo aspektai atsispindi valstybiniuose
dokumentuose.
3. Išsiaiškinti, kokie vaikų ugdymosi gebėjimai, aprašyti Ikimokyklinio amžiaus vaikų
pasiekimų apraše (2014), gali būti priskiriami kuriai nors gamtamokslinio raštingumo sričiai.
4. Atskleisti, kokiais kriterijais remiantis galima būtų apibrėžti ankstyvojo amžiaus vaikų
gamtamokslinio raštingumo lygį ir parodyti kaip jis įtakojamas, taikant ugdyme mokslinį
metodą.
41
Tyrimo metodai. Tyrimo metodas – Kardelio, (2007) manymu, tai mokslo veiksmų seka ir
tvarka, kuri ne tik rodo tai, kaip buvo pasiekti rezultatai, bet ir leidžia kitiems tyrėjams, naudojantis
vienomis ar kitomis priemonėmis, pakartoti tyrimą bei dar kartą patikrinti jo rezultatus. Siekiant
atskleisti tyrimo tikslą buvo pasirinkti šie tyrimo metodai: dokumentų turinio (content) analizė,
veiklos tyrimas. Dokumentų turinio analizė pasirinkta siekiant atskleisti gamtamokslinio raštingumo
ugdymo aspektus visuomeniniu lygmeniu ir institucinis lygmeniu. Empiriniam tyrimui pasirinkta
kokybinė dokumentų analizė. Paskirtis: ištirti, kokie gamtamokslinio raštingumo aspektai atsispindi
valstybiniuose dokumentuose, detaliai išanalizuoti Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašą
(2014), į kurį orientuojamasi rengiant ugdymo įstaigų programas, ir išskirti gamtamokslinio
raštingumo ugdymo semantines (prasminės) kategorijas, kurios rodytų, kad Apraše glūdi prielaidos
vedančios į vaikų gamtamokslinio raštingumo pradmenų formavimąsi. Veiklos tyrimas pasitelktas
siekiant analizuoti gamtamokslinio raštingumo asmeninį lygmenį. Juo siekiama parodyti, kaip
galima būtų vertinti ankstyvojo amžiaus vaikų gamtamokslinio raštingumo lygį ir atskleisti kaip jis
įtakojamas, taikant ugdyme mokslinį metodą.
2.2. Tyrimo organizavimas.
Atliekant kokybinį tyrimą naudotasi kokybinio tyrimo proceso samprata pagal Bryman
(2008). Surinktų duomenų turi pakakti išvadoms padaryti. Jei duomenų nepakanka interpretacijai,
renkami papildomi duomenys. Dėl duomenų trūkumo etapų kartojimasis galimas tol, kol tikslą
pasieksime.
11 pav. Kokybinio tyrimo proceso samprata pagal Bryman (2008)
42
Analizuojant kiekybinio tyrimo duomenis, taikomas statistinis metodas: aprašomoji
statistika. Aprašomoji statistika tai duomenų sisteminimo ir grafinio vaizdavimo metodai, leidžiantys
daryti pagrįstas išvadas apie nagrinėjamas savybes. Šiame tyrime skaičiuojami kintamųjų dažniai
(procentai), siekiant suvokti įvairias savybes. Pasak Čekanavičiaus ir Murausko ( 2000), išsamiai
aprašius ir grafiškai pavaizdavus duomenis dažnai jau galima daryti preliminarias išvadas apie tam
tikras nagrinėjamas charakteristikas. Tyrimo duomenų statatistinė analizė atlikta kompiuterine
Microsoft Excel programa.
Tyrimo imtis. Tyrimų imtis buvo pasirenkama vadovaujantis tyrimo tikslu – ištirti
visuomeniniu, instituciniu ir asmeniniu lygmenimis ankstyvojo amžiaus vaikų gamtamokslinį
raštingumą. Remiantis M. Patton (1990) siūlomais kokybinio tyrimo imties sudarymo būdais buvo
taikoma tikslinė (angl. purposive) imties vienetų atranka. Kokybinei dokumentų turinio content
analizei pasirinkti dokumentai, kuriuose nors kiek atrasta teiginių apie gamtamokslinio raštingumo
ugdymą. Šaltinis – Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas (2014) kokybinei dokumentų
turinio content analizei pasirinktas, nes tai yra LR švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintos ,,gairės
ikimokyklinio ugdymo auklėtojams ir kitiems ugdytojams, kuriose pateikiama vaiko nuo gimimo iki
šešerių metų įgijamų vertybinių nuostatų bei esminių gebėjimų visuma ir jo ugdymosi pažangą
nusakantys pasiekimų žingsniai“ (2014, p.7). Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašo
paskirtis - ,,padėti ......tikslingai rengti įstaigos ikimokyklinio ugdymo programą, įgyvendinti ugdymo
turinį, pritaikant jį kiekvienam vaikui ir vaikų grupei, stebėti vaikų pažangą ir tikslingai ugdyti
kiekvieną vaiką“ (2014, p.7).
Veiklos tyrimas buvo atliekamas dviejose X rajono ugdymo įstaigose, kurių viena yra kaimo
ikimokyklinio ugdymo įstaiga, o antra miesto ikimokyklinio ugdymo įstaiga. Taikyta netikimybinė
kiekybinio tyrimo imties atranka (angl. non-probabilistic sampling). Pagal tipą - patogioji (angl.
convenience sampling) atranka, kuri apima tuos generalinės aibės vienetus, kurie yra lengvai
prieinami. Atliekant veiklos tyrimą (angl. action research) pasirinkta 73 vaikų imtis. Tyrimo imties
sudarymo esmė – pasirinkti tokią generalinės aibės dalį, kuri leistų daryti pagrįstas išvadas. Veiklos
tyrimo atveju į generalizavimą žvelgiama iš analoginio generalizavimo pozicijų pagal A. Smaling
(2003). Analoginis generalizavimas nepretenduoja į tyrimo išvadų taikymą visai generalinei aibei.
Veiklos tyrimams taikoma pavyzdinio generalizavimo forma (angl. examplary). Pasirinkta tyrimo
situacija, traktuojama kaip tam tikros veiklos pavyzdys kitiems. Imtis yra pakankama (> 30), taikyti
statistines formules. Kad imtis būtų reprezentatyvi rinktasi ne tik skirtingose vietovėse gyvenantys
vaikai, bet į ją įtrauktas apylygis mergaičių ir berniukų skaičius. Tyrimo dalyvių imties
charakteristikos pagal amžių vizualizuotos 12 paveiksle, kuriame matome, kad didžiausią dalį imties
sudaro 5 m. 1 mėn.., 5 m. 5 mėn., 5 m. 3 mėn. ir 5 m. 7 mėn vaikai.
43
12 pav. Tyrimo imtis procentais pagal amžių.
Imties socialinės charakteristikos rodo, kad berniukų ir mergaičių santykio skirtumas imtyje
nedidelis (53% ir 47%). Taip pat matome aiškiai dominuojančius 5-6 metų vaikus. Tai atspindi
demografinę situaciją šalyje, kai gimstamumas 2013 m. buvo ženkliai padidėjęs.
13 pav. Tyrimo imtis (N-73) procentais pagal socialinius požymius
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
4.1
4.3
4.5
4.7
4.9
4.11
5.1
5.3
5.5
5.7
5.9
5.11
Procentai
Vai
kų
am
žiu
s
44
Tyrimo etika. Atliekant tyrimą buvo vadovaujamasi tyrėjo etikos principais ir moralės
normomis. Anot Kardelio ( 2002) svarbūs yra privatumo, anonimiškumo, konfidencialumo principai.
Privatumo principu užtikrinama kiekvieno žmogus teisė pačiam spręsti, kada ir kur, kokiomis
aplinkybėmis ir kiek plačiai išsakyti savo asmenines nuomones ar visai nieko nesakyti;
anonimiškumo principas įpareigoja tyrėją saugoti dalyvių bei tyrimo duomenų anonimiškumą;
konfidencialumo principas taip pat įpareigoja tyrėją laikyti paslaptyje visus duomenis apie asmenį.
Atliekant tyrimą respondentai buvo informuoti, kad tyrimo metu surinkti duomenys bus pateiti tik
apibendrinti ir naudojami rengiant magistro darbą. Veiklos tyrime dalyvavo 4-6 metų vaikai iš 2
įstaigų: 12 vaikų iš kaimo ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir 61 vaikas iš miesto ikimokyklinio
ugdymo įstaigos. Prieš atliekant veiklos tyrimą buvo gauti tėvų raštiški sutikimai. Siekiant išsaugoti
vaikų anonimiškumą tyrėjo protokoluose vaikų vardai užkoduoti. Berniukų vardai žymimi – B1, B2,
B3..., o mergaičių vardai žymimi M1, M2, M3....
45
3. ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKŲ GAMTAMOKSLINIO
RAŠTINGUMO TYRIMO REZULTATAI
Teorinė analizė padėjo išskirti ne tik gamtamokslinio raštingumo sritis, komponentus, bet
ir gamtamokslinio raštingumo lygius. Išanalizavus ir susisteminus skirtingų autorių požiūrį į
gamtamokslinį raštingumą buvo išskirti visuomeninis, bendruomeninis ir asmeninis lygmenys.
Remiantis šiais lygmenimis buvo iškelti probleminiai tyrimo klausimai ir suformuluoti tyrimo
uždaviniai. Dokumentų analizė padės mums išanalizuoti gamtamokslinį raštingumą dvejais
lygmenimis: valstybiniu ir instituciniu, o veiklos tyrimas – asmeniniu ( vaiko ) lygmeniu.
3.1. Dokumentų analizė
Tiriant gamtamokslį raštingumą valstybiniu lygmeniu, buvo naudojamasi Lietuvos
Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos teisine
baze. Pasirinktus analizuoti dokumentus sąlyginai galima suskirstyti į tokias grupes: socialiniai-
politiniai dokumentai, švietimo raidos strategijos dokumentai bei ugdymo procesą, rezultatą bei
įstaigų veiklą reglamentuojantys dokumentai. Analizuojamieji dokumentai apima 2013-2019 m. 9
lentelėje pateiktas analizuojamų valstybinių dokumentų sąrašas pagal dokumentų grupes. Rezultatų
analizei pasitelkiami analitiniai metodai: grupavimo, apibendrinimo metodai.
9 lentelė.
Analizuojamų valstybinių dokumentų sąrašas pagal dokumentų grupes (sudaryta autorės)
Dokumentų grupė Dokumentas
Socialiniai-
politiniai
dokumentai
- Lietuvos Respublikos Seimas. Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos
gairės (2016);
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planas (2019);
Švietimo raidos
strateginiai
dokumentai
- Lietuvos Respublikos Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija (2013);
- Lietuvos Respublikos Seimas. Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairės (2017);
- Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos 2018 metų planas (2017);
- Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2019–2021 m.
strateginis veiklos planas (2019);
Specializuoti
ugdymo procesą ir
rezultatą, ugdymo
įstaigų veiklas
reglamentuojantys
dokumentai
- Bendrojo ugdymo mokyklų, vykdančių pradinio ir pagrindinio ugdymo
programas, stiprinimo ir inkliuzinio ugdymo plėtros 2014–2016 metų veiksmų
planas (2014);
-Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas (2014);
- Vaikų įtraukties mokytis ir įvairiapusio ugdymo 2017–2022 metų veiksmų
planas 2017-06-26 Nr. V-527;
- 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrasis
ugdymo planas. ŠMM ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. V-446 ; (D10).
- Gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos tyrimų Atviros prieigos
centro veiklos aprašas (2018);
46
Tiriant šiuos dokumentus siekiama nustatyti, kurie gamtamokslinio raštingumo aspektai
atsispindi valstybiniuose dokumentuose. Dokumentų analizei pasitekta kokybinė turinio analizės
(content analysis) metodologija, paremta dedukciniu metodologiniu požiūriu.
Remiantis dokumentų tyrimo dedukciniu požiūriu, kategorijas turime išskirtas teoriniame
lygmenyje. Taigi duomenis skirstysime į kategorijas: gamtamokslinis raštingumas visuomeniniu
(valstybiniu) lygmeniu; gamtamokslinis raštingumas bendruomeniniu (instituciniu ) lygmeniu;
gamtamokslinis raštingumas asmeniniu (vaiko) lygmeniu. Tyrimo metu kiekvienoje kategorijoje
išskirtos subkategorijos ir jų požymiai.
Kategorija ,,Gamtamokslinis raštingumas visuomeniniu (valstybiniu) lygmeniu“.
Išanalizavus kategorijos ,,Gamtamokslinis raštingumas visuomeniniu (valstybiniu) lygmeniu“
duomenis buvo išskirtos keturios subkategorijos: pasiekimų lygis, kompetencijos, valstybinė parama
ir metodinė parama.
10 lentelė.
Gamtamokslinis raštingumas visuomeniniu (valstybiniu) lygmeniu
Kategorija ,,Gamtamokslinis raštingumas visuomeniniu (valstybiniu) lygmeniu“
Subkategorija GR aspektai Teiginiai
Pasiekimų
lygis
Atitikti GR pasiekimų lygį .
Siekiniai dėl GR lygio.
,,mokinių, atitinkančių bent 3 (iš 6) tarptautinio
penkiolikmečių ....gamtamokslinio raštingumo
mokymosi pasiekimų tyrimo PISA lygį,“
VŠS ,,nustatyti siekiniai dėl mokinių ...
gamtamokslinio raštingumo lygio gerinimo mažiau
ambicingi nei Europos Komisijos (EK)
rekomenduojami siekiniai iki 2020 metų“
Kompetencijos Būtinybė skatinti
kompetencijas.
STEAM sritys.
STEAM elementai.
,,...būtinybę jau mokykloje skatinti ... kompetencijas
STEAM srityse, teikiant visas ugdymo pakopas
apimančią valstybės paramą STEAM sričių plėtotei.
.... STEAM elementams ikimokyklinio ir
priešmokyklinio ugdymo srityse diegti, parengimas
ir išbandymas; Valstybės
parama
STEAM sričių plėtotei.
Visas ugdymo pakopas
apimanti.
Ikimokyklinio ugdymo
srityje.
Metodinė
parama
Metodinės medžiagos
rinkiniai.
STEAM elementams diegti.
Ikimokyklinio ugdymo
srityje.
Mokymai.
Metodinės medžiagos rinkinių pedagogams, skirtų
.... STEAM elementams ikimokyklinio ir
priešmokyklinio ugdymo srityse diegti, parengimas
ir išbandymas; „....parengti, išbandyti ir įdiegti 4
STEAM metodinės medžiagos rinkiniai
pedagogams.
„...pedagogų dalyvavimas mokymuose dėl ....
STEAM elementų ikimokyklinio ir priešmokyklinio
ugdymo srityse diegimo.
47
Subkategorija – ,,pasiekimų lygis“ – atskleidžia valstybės dėmesį gamtamokslinio
raštingumo pasiekimų lygiui ir gamtamokslinio raštingumo gerinimui. Ir pasiekimų lygis ir
gamtamokslinio raštingumo gerinimas yra gretinamas su ES rezultatais. Kalbama apie ,,atitikimą 3
PISA lygiui“ pagal gamtamokslinio raštingumo gebėjimus. Kartu pabrėžiama, kad gamtamokslinio
raštingumo ,,siekiniai mažiau ambicingi nei EK“.
Kitos trys subkategorijos orientuotos į gamtamokslinio raštingumo gerinimą. Kalbama apie
tokius gamtamokslinio raštingumo aspektus kaip ,,būtinybė skatinti STEAM kompetencijas“.
Išskirtoji subkategorija ,,valstybinė parama“ atskleidžia valstybės rūpinimasi STEAM sričių plėtote,
bei nurodoma, kad valstybės parama turi apimti visas ugdymo pakopas, tame tarpe ir ikimokyklinio
ugdymo srityje. Analizuojant dokumentus išskirta subkategorija ,,metodinė parama“. Ji numato
tokius espektus kaip ,,mokymai STEAM elementus diegiantiems pedagogams“. Svarbus aspektas,
kuris aptinkamas analizuojamuose dokumentuose, kad tiek ,,metodinė parama“ (,,metodinės
medžiagos rinkiniai“), tiek ,,mokymai“ numatomi su ikimokyklinio amžiaus vaikais dirbantiems
pedagogams.
Apibendrinant galima teigti, kad 2013-2019 m. analizuojamuose valstybiniuose
dokumentuose strateginiu lygmeniu (socialiniai-politiniai dokumentai ir švietimo raidos strateginiai
dokumentai) kalbama apie ikimokyklinio amžiaus vaikų gamtamokslinio raštingumo gerinimą ir
numatomos tam priemonės. Orientacija į ,,metodinę paramą“, ,,mokymus“ ikimokyklinio
pedagogams, netiesiogiai nukreipia į ugdymo proceso kaitą. Tai atrandame analizuodami kategoriją
,,Gamtamokslinis raštingumas bendruomeniniu (instituciniu ) lygmeniu“.
Kategorija ,,Gamtamokslinis raštingumas bendruomeniniu (instituciniu ) lygmeniu“.
Analizuojant dokumentų grupes - švietimo raidos strateginiai dokumentai ir specializuoti ugdymo
procesą ir rezultatą, ugdymo įstaigų veiklas reglamentuojantys dokumentai išskyrėme kategoriją
,,Gamtamokslinis raštingumas bendruomeniniu (instituciniu ) lygmeniu“. Dokumentų analizės metu
išskirtos subkategorijos: ,,gebėjimų ugdymas“, ,,ugdymo programos“, ,,ugdymo aplinkos“,
,,ugdymo turinys“. Subkategorijos rodo orientaciją į ugdymo proceso kaitą. Kaitą iššaukia dėmesys
gamtamoksliniam raštingumui.
Dokumentų analizė rodo, kad kalbant apie gamtamokslinio raštingumo gerinimą
akcentuojamas ,,STEAM ikimokyklinio ugdymo srityje”. Instituciniu lygmeniu siekiant
gamtamokslinio raštingumo gerinimo numatomas ugdymo turinio (,,turinio atnaujinimas
integruojant STEAM”) programų ir ugdymo aplinkos (,,programų ir ugdymo aplinkos orientacija į
gamtos mokslų ugdymą“) atnaujinimas. Subkategorijoje ,,dėmesys gamtamoksliniams gebėjimams“
randama užuomena į ,,gebėjimams ugdytis skiriamą ugdymo laiką“.
48
11 lentelė. Gamtamokslinis raštingumas bendruomeniniu (instituciniu ) lygmeniu
Kategorija ,,Gamtamokslinis raštingumas bendruomeniniu (instituciniu ) lygmeniu“
Subkategorija GR aspektai Teiginiai
Gebėjimų
ugdymas
skiriamas ugdymo laikas ,,...gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama
1/2 pasaulio pažinimo dalykui skirto ugdymo laiko.“
Ugdymo
programos
Orientacija programų į
gamtos mokslų ugdymą
,,orientuoti bendrojo ugdymo programas ir aplinką
į mokinių kūrybingumo ir gamtos mokslų, ...
ugdymą“ Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo
ugdymo aplinkos ir turinio atnaujinimas, ....
integruojant darnaus vystymosi, kūrybingumo,
verslumo ir STEAM kompetencijas.
„STEAM ugdymo elementų ikimokyklinio ir
priešmokyklinio ugdymo srityse įdiegimas“
Ugdymo
aplinkos Ikimokyklinio aplinkų
atnaujinimas
Ugdymo
turinys
ikimokyklinio ugdymo
srityje STEAM;
Ikimokyklinio turinio
atnaujinimas
Apibendrinant galima teigti, jog tyrimas atskleidė, kad 2013-2019 m. analizuojamuose
valstybiniuose teisiniuose dokumentuose kalbama apie ugdymo turinio kaitą, skiriant pagrindinį
dėmesį gamtamokslinio raštingumo ugdymui jau nuo ikimokyklinio amžiaus.
Kategorija ,,Gamtamokslinis raštingumas asmeniniu (vaiko) lygmeniu“. Analizuojant
kategoriją ,,Gamtamokslinis raštingumas asmeniniu (vaiko) lygmeniu“ dokumentuose kaip
subkategorijos išskirtos 3 gamtamokslinio raštingumo sritys: žinios ir supratimas, praktiniai
gebėjimai, gamtamokslinis mąstymas.
12 lentelė.
Gamtamokslinis raštingumas asmeniniu (vaiko) lygmeniu.
Kategorija ,,Gamtamokslinis raštingumas asmeniniu (vaiko) lygmeniu“
Subkategorija GR aspektai Teiginiai
Žinios ir
supratimas
Sėkmingai atlieka žinių
atkūrimo užduotis.
,,Dauguma Lietuvos mokinių sėkmingai atlieka
pagrindinių žinių atkūrimo ir žinomų taisyklių taikymo
užduotis ...“
Praktiniai
gebėjimai
Stiprinti praktinius
gebėjimus.
Veiklos turi būti
ugdančios.
”.... stiprinti praktinius gebėjimus STEAM mokslų
srityse“
,,Rekomenduojamos ugdymo veiklos, sudarančios
sąlygas ugdytis praktinius gamtamokslinius
gebėjimus...“
Gamtamokslinis
mąstymas
Per mažai dėmesio.
Stiprininti.
Programos nepalankios įgyti gebėjimus.
Mažiau (mokinių)
įveikia mąstymo
gebėjimų reikalaujančių
užduočių.
,, Mokyklose per mažai dėmesio skiriama mokinių
kritinio mąstymo gebėjimams stiprinti.“
,,...gamtos mokslų programos yra fragmentuotos,
nesuderintos, todėl nepalankios ... įgyti kūrybinio
mąstymo bei problemų sprendimo gebėjimus“
,,gerokai mažiau (mokinių) įveikia probleminių,
integralaus mąstymo ... reikalaujančių gebėjimų
užduočių.
Dokumentų analizė parodo stipriąsias ir silpnąsias gamtamokslinio raštingumo puses
asmeniniu lygmeniu. Stipriąja puse įvardijama subkategorija ,,žinios ir supratimas“ (,,Sėkmingai
49
atlieka žinių atkūrimo užduotis“). Subkategorijose ,,praktiniai gebėjimai“, ,,gamtamokslinis
mąstymas“ randami pasakymai ,,stiprinti“, ,,per mažai dėmesio”, ,,mažiau įveikia“, ,,nepalankios
įgyti gebėjimus“. Šiuos pasakytus teiginius iliustruoja 12 lentelė. Išskirtos subkategorijos atskleidžia
problemas dviejose gamtamokslinio raštingumo srityse - praktinių gebėjimų ir gamtamokslinio
mąstymo.
Dokumentas Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas (2014), ikimokykliniam
ugdymui skirtas dokumentas, kurio paskirtis - ,,padėti ikimokyklinio ugdymo auklėtojams ir kitiems
ugdytojams atpažinti vaikų ugdymosi pasiekimus ir poreikius, tikslingai rengti įstaigos ikimokyklinio
ugdymo programą, įgyvendinti ugdymo turinį, pritaikant jį kiekvienam vaikui ir vaikų grupei, stebėti
vaikų pažangą ir tikslingai ugdyti kiekvieną vaiką“ (p.7). Apraše ieškota gamtamokslinio raštingumo
sritis atspindinčių požymių, kurie rodytų, kad Apraše glūdi prielaidos vedančios į vaikų
gamtamokslinio raštingumo pradmenų formavimąsi. Gamtamokslinį raštingumą atspindintys
požymiai asmeniniu (vaiko) lygmeniu - yra vaiko gebėjimai. Vaikų gebėjimai, Apraše pateikti 18-
koje ugdymo sričių, suskirstyti į žingsnius nuo 1-7. Tyrime analizavome vaikų gebėjimus 4-6
žingsnyje ( sąlyginai daugiausia tokiame žingsnyje esti tiriami 4-6 metų vaikai).
Gamtamokslinio raštingumo sritis atspindinčių požymių rasta devyniose Aprašo srityse:
aplinkos pažinimas, skaičiavimas ir matavimas, tyrinėjimas, kūrybiškumas, mokėjimas mokytis,
problemų sprendimas, sakytinė kalba, rašytinė kalba, savivoka ir savigarba. Šiose srityse atrastus
gamtamokslinio raštingumo požymius, pasinaudojus turinio content analizės metodologija,
analizavome pasiremdami dedukciniu metodologiniu požiūriu: kategorijos ir subkategorijos išskirtos
remiantis teoriniais teiginiais. Dedukcinė turinio analizė įgalina išsamiau aptarti savitus reiškinio
aspektus. Iš anksto numatyta kategorijų tyrimo programa sudaro galimybę išvengti atsitiktinių
išvadų.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašo (2014) analizė. Atliekant Ikimokyklinio
amžiaus vaikų pasiekimų aprašo analizę buvo bandoma atskleisti, kokias gamtamokslinio raštingumo
sritis ugdysime, orientuodamiesi į Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų apraše pateiktas vaikų
gebėjimų gaires. Teoriniu tyrimu esame išskyrę 6 gamtamokslinio raštingumo ugdymo sritis, kurios
turi tam tikrus komponentus. Atliekant turinio (content) analizę, gamtamokslinio ugdymo sritis
priskiriamos kategorijų sąvokai, o gamtamokslinio raštingumo sričių komponentai – subkategorijų
sąvokai. Vadovaujantis šia dokumentų turinio analizės dedukcine logika turime 6 kategorijas:
gamtamokslinės žinios ir supratimas; gamtamoksliniai tyrinėjimai (praktiniai gebėjimai),
gamtamokslinis mąstymas; gamtamokslinis komunikavimas; mokėjimas mokytis; pagarba gamtai ir
gyvybei. Kiekviena kategorija turi subkategorijas. Atrasti Apraše gebėjimai priskirtini, kaip
50
požymiai, kuriai nors subkategorijai. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašo tyrimo modelis
pavaizduotas 13 lentelėje.
13 lentelė.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašo tyrimo kategorijos ir subkategorijos
Kategorija
Subkategorijos
Gamtamokslinės žinios ir
supratimas
Žinios ir supratimas apie save; žinios ir supratimas apie augalus ir
gyvūnus; žinios ir supratimas apie metų laikus; žinios ir supratimas
apie gamtos reiškinius; žinios ir supratimas apie dangaus kūnus;
procedūrinės tyrinėjimų žinios; supratimas kaip galima naudoti
žinias.
Gamtamoksliniai tyrinėjimai
(praktiniai gebėjimai)
Stebėjimo įgūdžiai, bandymų įgūdžiai, eksperamentavimo įgūdžiai;
praktinių darbų įgūdžiai“.
Gamtamokslinis mąstymas; Analizė; sintezė; palyginimas; apibendrinimas; klasifikavimas.
Gamtamokslinis
komunikavimas
Sakytinė komunikacija; rašytinė komunikacija
Pagarba gamtai ir gyvybei Kognityvinės nuostatos; estetinės nuostatos; etinės nuostatos;
pragmatinės- ekonominės nuostatos.
Mokėjimas mokytis Mokymosi tikslų kėlimas ir rezultatų numatymas; veiklos
planavimas; klausimų kėlimas ir klausinėjimas; tikslų siekimas;
mokymosi refleksija.
Kategorija ,,Gamtamokslinės žinios ir supratimas“. John D. Bransford, Ann L. Brown,
and Rodney R. Cocking (2000) teigia, kad mokymosi mokslas nepaneigia, kad faktai, žinios yra
svarbūs mąstymui ir problemų sprendimui. Moksliniai tyrimai parodė, kad sugebėjimas mąstyti ir
išspręsti problemas labai priklauso nuo turimų žinių Chase ir Simon, 1973). Kaip matome 13
lentelėje, šioje kategorijoje, analizuojant Aprašą buvo išskirtos 7 subkategorijos: žinios ir supratimas
apie save; žinios ir supratimas apie augalus ir gyvūnus; žinios ir supratimas apie metų laikus; žinios
ir supratimas apie gamtos reiškinius; žinios ir supratimas apie dangaus kūnus; procedūrinės
tyrinėjimų žinios; supratimas kaip galima naudoti žinias.
Analizuodami kategoriją apibūdinanačius kriterijus, kurie lentelėje pateikiami kaip vaikų
gebėjimai, matome, kad su kiekvienu žingsniu, kiekvienoje subkategorijoje, akivaizdžiai matosi, kad
gebėjimai yra vis aukštesnio lygmens. ,,Atskiria, pavadina kūno dalis“; toliau ,,Atpažįsta
nuotraukoje, apibūdina išvaizdą“; toliau ,,Apibūdina fizines savybes“. ,,Atpažįsta, pastebi, nusako
požymius“; toliau ,,įvardija, skiria, nusako, išskiria bruožus ir savybes“; toliau ,,pastebi ir įvardija
skirtumus ir panašumus“. Analizuojant kategorijos ,,Gamtamokslinės žinios ir supratimas“ turinį,
iš subkategorijų matome ir ugdymo tematiką, kurią išskiria Aprašas: žinios ir supratimas apie
žmogų, augalus, gyvūnus, dangaus kūnus, metų laikus ir gamtos reiškinius. Medžiagų pažinimas ir
tyrinėjimas įvardijamas tik 7 žingsnyje. Turint omenyje, kad Aprašas naudojamas ugdymo
programoms rengti ir vaikų pasiekimams aptarti, pasigendama temų, kurios yra randamos užsienio
šalių ankstyvojo amžiaus vaikų programose (pvz. Anglijos). Tai temos apie garsą, šviesą, elektrą,
51
magnetizmą, judėjimą ir jėgą, orą ir vandenį, medžiagas (negyvoji gamta). Apie šių temų integraciją
į ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymą rašė Pat Brunton, Linda Thornton (2010). Realiai praktikoje kai
kurios šios temos su ikimokyklinio amžiaus vaikais yra nagrinėjamos, nes išplaukia naturaliai iš vaikų
gyvenimo. Tai stebime publikacijose portale www.ikimokyklinis.lt. Apraše randamos
subkategorijos: procedūrinės tyrinėjimų žinios; supratimas kaip galima naudoti žinias. Šios
subkategorijos parodo Aprašo ryšį su svarbia gamtamokslinio raštingumo sritimi ,,mokėjimas
mokytis“. Vaikai atranda, kaip jie gali panaudoti turimas žinias. Tai padeda vaikams išmokti spręsti
problemas. Supratimas, kaip galima panaudoti žinias, jų taikymas, yra svarbi gamtamokslinio
raštingumo ypatybė.
14 lentelė.
Kategorijos ,,Gamtamokslinės žinios ir supratimas“ analizė
KATEGORIJA ,,GAMTAMOKSLINĖS ŽINIOS IR SUPRATIMAS“
Subkategorija Požymiai (Vaiko gebėjimai) Teiginys
Žinios ir
supratimas
apie save
Atskiria berniukus ir
mergaites, pavadina kūno
dalis; Atpažįsta save
nuotraukoje, apibūdina savo
išvaizdą. Apibūdina fizines
savybes;
• Atskiria berniukus nuo mergaičių, pavadina 5–6
kūno dalis ( Savivoka ir savigarba -4);
• Atpažįsta save kūdikystės nuotraukose, apibūdina
savo išvaizdą, (Savivoka ir savigarba-5)
• Save apibūdina, nusakydamas fizines
savybes<.....>. (Savivoka ir savigarba-6).
Žinios ir
supratimas
apie augalus ir
gyvūnus
Atpažįsta, pastebi ir nusako (augalų ir gyvūnų)
požymius;
Atpažįsta ir įvardina laukinius ir naminius
gyvūnus; Skiria augalus
(daržoves,vaisius, uogas),
nusako paskirtį, išskiria
bruožus ir savybes;
Pažįsta ir įvardija vietovės
gyvūnus ir augalus; Pastebi
augalų, gyvūnų skirtumus ir
panašumus; Pasakoja (žino)
apie augalų, gyvūnų naudą
žmonėms;
• Atpažįsta gamtoje ar paveiksluose dažniausiai
sutinkamus gyvūnus, medžius, gėles, daržoves,
grybus (Aplinkos pažinimas-4) • Pastebi ir nusako
aiškiausiai pastebimus gyvūnų ir augalų požymius.
(Aplinkos pažinimas-4)
• Atpažįsta ir įvardija ne tik naminius, bet ir kai
kuriuos laukinius gyvūnus. Skiria daržoves, vaisius,
uogas, nusako, kaip juos naudoti maistui. (Aplinkos
pažinimas-5) Išskiria augalų bruožus, savybes
(Tyrinėjimai-5)
•Pažįsta ir įvardija gyvenamosios vietovės gyvūnus ir
augalus. Pastebi aiškiai matomus skirtumus ir
panašumus tarp gyvūnų ir tarp augalų. Papasakoja
{žino} apie naminių gyvūnų naudą žmonėms ir
augalų naudojimą maistui. (Aplinkos pažinimas-6)
Žinios ir
supratimas
apie metų
laikus
Žino metų laikus jų
požymius.
Žino, kad kartojasi metų
laikai.
• Žino metų laikus ir būdingus jiems požymius.
(Aplinkos pažinimas-4)
• Žino, jog gamtoje esama įvairios trukmės
pasikartojančių ciklų (kartojasi metų laikai).
(Skaičiavimas ir matavimas-6)
Žinios ir
supratimas
apie gamtos
reiškinius
Skiria daug gamtos
reiškinių;
Domisi gamtos reiškiniais;
Domisi gamtos reiškiniais ir
jų aiškinimu.
Skiria daugiau gamtos reiškinių (rūkas, pūga,
šlapdriba). (Aplinkos pažinimas-4)
• Domisi gamtos reiškiniais, kurių negali pamatyti
(pvz.smėlio audra). (Aplinkos pažinimas-5)
• Domisi gamtos reiškiniais ir jų aiškinimu (rasa,
vaivorykštė, vėjas). (Aplinkos pažinimas-6)
Žinios ir
supratimas
apie dangaus
kūnus
Domisi dangaus kūnais;
Pradeda suprasti dangaus
kūnų ryšius.
• Domisi dangaus kūnais (Aplinkos pažinimas-5)
• Pradeda suprasti Žemės, Saulės, Mėnulio ir kitų
dangaus kūnų ryšius. (Aplinkos pažinimas-6)
52
Procedūrinės
tyrinėjimų
žinios
Pasirenka daiktus medžiagas,
paaiškina kodėl pasirinko.
Žino kaip pasirinkti daiktus
medžiagas, paaiškina kodėl
pasirinko.
Pasitelkia pojūčius, įrankius
Numato rezultatą
Mokosi pavaizduoti
Pristato tyrinėjimus.
• Pats pasirenka <....>veiklai reikalingus daiktus ir
medžiagas, paaiškina, kodėl pasirinko. (Tyrinėjimas-
4)
Pats žino kaip pasirinkti veiklai reikalingus daiktus
ir medžiagas, paaiškina, kodėl. (Tyrinėjimas-5)
<...> tinkamai pasitelkia visus pojūčius, savo
galimybėms išplėsti pasitelkia įrankius ir kitas
priemones (pvz., lupą, mikroskopą). Su
suaugusiaisiais ar kitais vaikais numato {tyrinėjimų}
rezultatą, mokosi pavaizduoti juos nesudėtingose
lentelėse, diagramose, išradingai, kūrybiškai pristato
savo tyrinėjimus. (Tyrinėjimas-6)
Supratimas
kaip galima
naudoti žinias
Sugalvoja veikimo būdų;
Naudoja įvairias medžiagas,
priemones.
Išsiaiškina kokios reikia,
randa informaciją
Ieško atsakymų, idėjų,
sprendimų, medžiagų,
priemonių ir siekia rezultato.
• Sugalvoja <...>skirtingų veikimo būdų.
(Kūrybiškumas-4)
- Išradingai, neįprastai naudoja įvairias medžiagas,
priemones.. (Kūrybiškumas-5)
- Išsiaiškina, kokios informacijos reikia, randa
reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose, pvz.,
enciklopedijose, žinynuose. (Mokėjimas mokytis-6)
Ieško atsakymų, naujų idėjų, netikėtų sprendimų,
neįprastų medžiagų, priemonių, ... lengvai, greitai
keičia, pertvarko, pritaiko ir siekia savito rezultato.
(Kūrybiškumas-6)
Apibendrinimas. Apibendrinant kategorijos ,,Gamtamokslinės žinios ir supratimas“ tyrimo
duomenis, darytinos išvados, kad vaikų gebėjimai subkategorijų požymiuose pateikiami nuosekliai.
Tai sudaro galimybę vertinti vaikų gamtamokslinio raštingumo žinių ir supratimo lygį pagal
žingsnius. Užsienio šalių teorija ir patirtis bei Lietuvos pedagogoginė praktika kalba apie galimybę
tematiką išplėsti. Svarbi šios subkategorijos ypatybė, kad kalbama apie procedūrines tyrinėjimų
žinias ir supratimą kaip galima naudoti žinias, nes tai siejasi ir su svarbiu gamtamoksliniam
raštingumui mokėjimo mokytis gebėjimų ugdymu.
Kategorija ,,Gamtamoksliniai tyrinėjimai (praktiniai gebėjimai)“. Remiantis anksčiau
išsakytomis mintimis, žinome, kad vaikai galėtų tyrinėti - jie turi turėti žinių, kurios palengvintų jų
ieškojimus. O pati tiriamoji veikla nuo mažens itin svarbi - taip palaipsniui auga ir plečiasi pažinimo
pakopos, o kartu su jomis auga ir diskursinio mąstymo pradmenys (Plytnikienė, 2004). Stebėjimai,
bandymai, eksperimentai ir kitokia tiriamoji veikla lemia vaizdinių sistemos sukūrimą (Šlekienė,
1999). Šioje kategorijoje išsirtos 4 subkategorijos, aprašančios gamtamokslinius tyrinėjimus:
,,stebėjimo įgūdžiai“, ,,bandymų įgūdžiai“, ,,eksperamentavimo įgūdžiai“ ir ,,praktinių darbų
įgūdžiai“ ( 15 lentelė).
53
15 lentelė. Kategorijos ,,Gamtamoksliniai tyrinėjimai (praktiniai gebėjimai)“ analizė
KATEGORIJA ,,GAMTAMOKSLINIAI TYRINĖJIMAI (PRAKTINIAI GEBĖJIMAI)“
Subkategorija Požymiai. Vaiko gebėjimai Teiginys
Stebėjimo
įgūdžiai
• Stebi, pastebi
pasikeitimus
• Domisi stebėjimais, stebi
kaip atliekami bandymai.
Braižo ir aiškina planus,
schemas, grafikus.
• Domisi aplinka, mėgsta
stebėti, gali stebėti ilgą
laiką. Pasitelkti visus
pojūčius. Pasitelkti
įrankius, priemones.
Mokosi pavaizduoti.
• Stebi aplinką, pastebi pasikeitimus savo aplinkoje.
(Aplinkos pažinimas, tyrinėjimas-4)
• Domisi gamtinės aplinkos stebėjimais, stebi kaip
atliekami bandymai (Tyrinėjimai-5). Braižo ir aiškina
planus, schemas, grafikus. (Rašytinė kalba 5)
• Domisi aplinka, mėgsta stebėti kaip auga augalai,
kaip elgiasi gyvūnai <....? gali stebėti ilgą laiką.
(Tyrinėjimai -6) Žino, kaip savo tyrinėjimo
galimybėms išplėsti pasitelkti <...> visus pojūčius
(Tyrinėjimai 6). Žino, kaip savo tyrinėjimo
galimybėms išplėsti pasitelkti įrankius ir
priemones(Tyrinėjimai 6). Mokosi pavaizduoti
{stebėjimus}<...> (Tyrinėjimas -6)
Bandymų
įgūdžiai Tyrinėja, išbando medžiagas.
Bando, atlieka bandymus.
Džiaugiasi procesu ir
rezultatu.
Domisi tyrinėjimais,
bandymais. Tyrinėja
medžiagų savybes,
sandarą. Numato {tyrinėjimų} rezultatą. Siūlo
idėjas ką tyrinėti.
• < ...>tyrinėja, išbando <...> medžiagas (pvz., plaukia
ar skęsta <...> ir pan.). (Tyrinėjimas-4)
•Drąsiai bando. Noriai atlieka paprastus bandymus.
(Tyrinėjimai-5) Džiaugiasi veikimo procesu ir
rezultatu. (Kūrybiškumas-5)
• Domisi gamtinės aplinkos tyrinėjimais, bandymais.
(Tyrinėjimai-6) • Noriai tyrinėja medžiagų savybes,
daiktų sandarą <...> Aplinkos pažinimas-6); Su
suaugusiaisiais ar kitais vaikais numato {tyrinėjimų}
rezultatą, (Tyrinėjimai-6); Siūlo idėjas ką galima būtų
tyrinėti (Tyrinėjimai-6);
Eksperementa
vimo įgūdžiai Eksperimentuoja, nebijo
suklysti, daryti kitaip.
Samprotauja.
(4)
(5)
• Drąsiai, savitai eksperimentuoja, nebijo suklysti,
daryti kitaip. (Kūrybiškumas-6) Samprotauja apie tai,
ką atrado..(mokėjimas mokytis - 6)
Praktinių
darbų
įgūdžiai.
Domisi ir dalyvauja
prižiūrint augalus, gyvūnus.
Padeda, pratinasi pats. Moka prižiūrėti augalus.
Mokosi pavaizduoti
lentelėse, diagramose.
Pasitelkti įrankius,
priemones.
Domisi ir dalyvauja prižiūrint augalus. (Aplinkos
pažinimas-4)
Padeda, pratinasi pats prižiūrėti augalus. (Aplinkos
pažinimas -5)
Moka prižiūrėti kambarinius augalus, daržoves.
(Aplinkos psžinimas-6)
Mokosi pavaizduoti nesudėtingose lentelėse,
diagramose savo tyrinėjimus(Tyrinėjimas -6) Žino,
kaip savo tyrinėjimo galimybėms išplėsti pasitelkti
įrankius ir priemones(Tyrinėjimai 6)
Subkategorija ,,Stebėjimo įgūdžiai“. Ugdant gamtamokslinį raštingumą svarbu plėsti vaiko
supratimą apie aplinkinį pasaulį, sudarant galimybes atrasti ir perimti įvairius pasaulio pažinimo
būdus ir metodus. Stebėjimas yra vienas iš pažinimo metodų. Teorinėje dalyje buvo plėtojamos
mintys, kad stebėdamas daiktus ir reiškinius, vaikas naudojasi juslėmis: jutimo sistemomis (klausos,
regos, lytėjimo ir kt). Stebėjimas yra jutimiškas tiriamo daikto, reiškinio suvokimas. Stebėjimas
padeda sukaupti daug ir įvairių žinių apie aplinką, susiformuoti teisingus vaizdinius ir sąvokas.
54
Siekiant tokios stebėjimo naudos tarp stebėjimo praktinių įgūdžių turėtų atsirasti gebėjimai stebėti
aplinką visais pojūčiais, gebėjimai fiksuoti pastebėtus rezultatus, išreikšti juos skaičiais, juos
apibendrinti. Sunkategorijoje ,,stebėjimo įgūdžiai“ pirmiauia pabrėžiamas gebėjimo stebėti buvimas
- ,,domisi stebėjimais“, ,,domisi aplinka, mėgsta stebėti, gali stebėti ilgą laiką“. Taip pat yra
užuomina ką gali stebėti: ,,pastebi pasikeitimus“, ,,stebi kaip atliekami bandymai“, ,,domisi aplinka“.
Viename žingsnyje išskiriama tai, kad ,,gali stebėti ilgą laiką“. Randame stebėjimų visais pojūčiais
gebėjimų ugdymą ,,pasitelkti visus pojūčius“, gebėjimų kaip fiksuoti stebėjimo rezultatus ugdymą,
gebėjimą apibendrinti stebėjimų patirtį, gebėjimą naudoti technines priemones -,,pasitelkti įrankius,
priemones“. Svarbu aptarti, kaip sekėsi stebėti, ką pamatėme, supratome, patyrėme. Stebėjimai yra
susiję su mąstymo operacijomis klasifikavimu į grupes (tai būdas sukurti tvarką po stebėjimo,
išskiriant kokie pastebėjimai yra tarpusavyje susiję ir kaip jie skiriasi vienas nuo kito) ir išvadų
formulavimu (išvada yra aiškinimas, kuris seka po stebėjimo). Tyrime jų analizė pateikiama prie kitų
kategorijų.
Subkategorija ,,Bandymų įgūdžiai“. Bandymų metu pedagogo tiesiogiai ar netiesiogiai
vadovaujami vaikai tiria ir mokosi suprasti įvairius reiškinius. Atliekant bandymus prastai taikomos
turimos žinios, ir gebėjimai. O patys bandymai padeda ugdytis kritinį mąstymą. Aptariant
subkategorijos ,,Bandymų įgūdžiai“ turinį, atrandame požymius, kurie atskleidžia subkategorijos
turinį: ,,tyrinėja, išbando“ , ,,bando, atlieka bandymus“, ,,domisi tyrinėjimais, bandymais“. Su
kiekvienu žingsniu plečiasi tyrinėjimų laukas: ,,tyrinėja, išbando medžiagas“, ,,tyrinėja medžiagų
savybes, sandarą“, ,,atlieka bandymus“. Su subkategorija ,,Bandymų įgūdžiai“ siejami mokėjimo
mokytis gebėjimai – veiklos planavimas: ,,numato {tyrinėjimų} rezultatą“, ,,siūlo idėjas ką tyrinėti“.
Subkategorija ,,Eksperamentavimo įgūdžiai“. Subkategoriją ,,Eksperamentavimo įgūdžiai“,
pavyko atrasti tik 6 žingsnyje (Kūrybiškumas-6): ,,drąsiai, savitai eksperimentuoja, nebijo suklysti,
daryti kitaip“. Nors požymis rastas Aprašo kūrybiškumo srityje, jis pilnai tinka kalbant apie
gamtamokslinius eksperimentavimo gebėjimus. Eksperimentas padeda atrasti, išsiaiškinti.
Eksperimentas skiriasi nuo stebėjimo, nes jam atlikti reikia prietaisų, medžiagų bei įvairių sąlygų.
Ruošdamiesi atlikti eksperimentą,vaikai turi suprasti, ką nori išsiaiškinti. Eksperimento eigą reikia
suplanuoti - nuo to priklausys rezultatai. Ikimokyklinukai vienu metu tyrinėja tik vieną veiksnį.
Svarbiausia, kad kad rezultatai būtų aptariami tarpusavyje: ,,samprotauja“. Galutinis eksperimento
etapas yra rezultato fiksavimas ir pateikimas, tai jau kita subkategorija.
Subkategorija ,,Praktinių darbų įgūdžiai“. Praktinių darbų įgūdžiai įgyjami atliekant
grafinius darbus, darbus su prietaisais ir darbinio pobūdžio darbus gyvosios gamtos kampelyje,
sklype. Šią subkategoriją atskleidžia požymiai ,,domisi ir dalyvauja prižiūrint augalus, gyvūnus“,
,,padeda, pratinasi pats“, ,,moka prižiūrėti augalus“, orientuoti į darbinio pobūdžio įgūdžius. Požymis
55
,,Mokosi pavaizduoti lentelėse, diagramose“ tai - grafiniai darbai; ,,Pasitelkti įrankius, priemones“-
darbas su prietaisais.
Apibendrinimas. Apibendrinant kategorijos ,,Gamtamoksliniai tyrinėjimai (praktiniai
gebėjimai)“ tyrimą, galime pasakyti, kad randame požymių apibudinančių visas subkategorijas. Šioje
kategorijoje itin svarbu sužadinti vaiko norą, interesą, sutelkti jo dėmesį į tyrinėjamą dalyką.
Tyrinėjant šią kategoriją pastebimas glaudus jos ryšys su kitomis kategorijomis, tokiomis kaip
,,Gamtamokslinis komunikavimas“, ,,Gamtamokslinis mąstymas“, ,,Mokėjimas mokytis“, Žinios ir
suvokimas“.
Kategorija ,,Gamtamokslinis komunikavimas“. Pasak „Dabartinės lietuvių kalbos
žodyno“ (2000, p. 277), kalba yra „praktinis sugebėjimas reikšti žodžiais savo mintis“. Kalba
formuojasi mąstymo įpročių pagrindu. Vaiko gamtamokslinio mąstymo raida ir kalba yra viena su
kita susijusi. kalba vaikui yra minčių perteikimo būdas. Teale & Sulzby (1984) nustatė, kad vaikų,
kurie turi galimybę atlikinėti įvairius gamtamokslinius tyrinėjimus, spręsti su tuo susijusias
problemas, kalbiniai gebėjimai daug geresni. Tyrinėjimai skatina grupės diskusijas, kuriose vaikai
būna ir pokalbio dalyviai ir klausytojai. Vaikai įgyja svarbią praktiką. Kalboje atsiranda hipotezių
formulavimas, dedukcinis kalbėjimas ir vertinimas (Wenham, 1995). Dalyvaudami tyrimuose vaikai
kuria teorijas apie tai, kaip ir kodėl viskas vyksta. Jie džiaugiasi galėdami savo kalba pasidalinti
rezultatais. Tyrinėjant Aprašą šioje kategorijoje išskirtos dvi subkategorijos: ,,sakytinis
komunikavimas“ ir ,,rašytinis komunikavimas“.
Subkategorija ,,Sakytinis komunikavimas“. Kaip matyti iš tyrimo 16 lentelės, šią subkategoriją
atskleidžia daug požymių. Subkategorijoje ,,Sakytinis komunikavimas“ randame kalbėjimą
reiškiančius požymius ,,pasako, kalba, pasakoja, pakartoja“, kurie iš esmės reiškia, kad vaikas kalba,
ir kalbą naudoja bendravimui. Tokie požymiai, kaip ,,įvardija, paaiškina, pristato, aptaria“ rodo
kalbos ryšį su tam tikromis mąstymo operacijomis. Tokie gebėjimai, rodantys subkategorijų požymis,
kaip ,,klausosi“, ,,klausosi, reaguoja“, ,,klausosi, supranta“ rodo ne tik gebėjimą klausytis, bet ir
gebėjimą suvokti išgirstą informaciją. Gebėjimai : ,,vartoja terminus“, ,,vartoja skirtumų didumą
įvardijančius žodžius“, ,, įvardydamas detales, savybes, būsenas, vartoja sudėtingesnės sandaros
žodžius“, ,,vartoja terminus, sąvokas“- parodo tiek aukštesnį vaiko kalbos lygį, tiek aukštesnį
mąstymo lygį. Apie besiplečiančią vaiko patirtį byloja ir įvardijimas apie ką kalba vaikas: ,,kalba,
pasakoja ką matė, kas įvyko“, ,,pasakoja, kalba apie aplinką, gamtos reiškinius“, ,,pasako
pavadinimus, įvardija bruožus, veiksmus“, ,,kalba įvardydamas detales, savybes, būsenas“, ,,kalba
išsakydamas patirtį, svarstymus, problemų sprendimą“, ,,aptaria stebėjimų, bandymų planus“,
svarsto apie planuojamos veiklos eigą“.
56
16 lentelė. Kategorijos ,,Gamtamokslinis komunikavimas“ analizė
KATEGORIJA ,,GAMTAMOKSLINIS KOMUNIKAVIMAS“
Subkategorija Požymiai.Vaiko gebėjimai Teiginys
Sakytinis
komunikavimas
Pasako pavadinimus,
įvardija bruožus, veiksmus.
Kalba, pasakoja. Vartoja
elementarius terminus.
Klausosi
• Kalba, pasakoja ką matė,
kas įvyko, paaiškina,
pakartoja, vartoja
skirtumų didumą
įvardijančius žodžius.
Klausosi, reaguoja.
Pristato savo tyrinėjimus.
Įvardija vietovės augalus,
gyvūnus. Pasakoja, kalba
apie aplinką, gamtos
reiškinius, įvardydamas
detales, savybes, būsenas,
vartodamas sudėtingesnės
sandaros žodžius.
Klausosi, supranta.
Svarsto. Aptaria stebėjimų, bandymų planus,
vartoja terminus. Kalba išsakydamas patirtį,
svarstymus, problemų
sprendimą, vartoja
terminus, sąvokas.
• Pasako augalų, gyvūnų, gamtos reiškinių
pavadinimus, įvardija bruožus, veiksmus. (Aplinkos
pažinimas-4); Kalba, pasakoja apie tai ką dabar ar
seniau matė, girdėjo, vartoja girdėtus ir naujus
žodžius, elementarius terminus (Sakytinė kalba -4) •
Kalba, pasakoja apie tai, ....ką veikia, ir veikė.
Klausosi ką pasakoja kitas vaikas. (Sakytinė kalba-
4)
• Kalba ką žino, pasakoja ką matė, kas įvyko,
paaiškina, pakartoja, vartoja skirtumų didumą
įvardijančius žodžius. Klausosi kitų vaikų
pasakojimų, reaguoja į juos (Sakytinė kalba-5)
• Pristato savo tyrinėjimus ir kitus darbus.
(Tyrinėjimas-5)
Įvardija gyvenamosios vietovės augalus, gyvūnus.
(Aplinkos pažinimas 6) - Pasakoja, kalba apie aplinką,
gamtos reiškinius, įvardydamas įvairias detales,
savybes, būsenas, vartodamas naujai išgirstus
sudėtingesnės sandaros žodžius. Klausosi draugų
kalbos, supranta pokalbio turinį, įvykių eigą. Garsiai
svarsto savo planuojamos veiklos eigą ( Sakytinė
kalba 6) • aptaria nesudėtingų stebėjimų, bandymų
planus, .... vartoja technologinius terminus
(mikroskopas ir kt.) (Tyrinėjimas 6) • Kalba
natūraliai, išsakydamas savo patirtį, svarstymus,
kalba apie problemų sprendimą, vartoja terminus,
sąvokas. ( Sakytinė kalba 6)
Rašytinis
komunikavimas
Skaito paveikslėlius.
Pradeda manipuliuoti simboliais. Perpasakoja,
vaizduodamas, kad skaito.
,,Iliustruoja“ pasakojimus.
Braižo ir aiškina planus,
schemas, grafikus. Mokosi
pavaizduoti lentelėse,
diagramose tyrinėjimus.
Kopijuoja užrašus, užrašo
pavadinimus.
• Skaito knygelių paveikslėlius., įvardydamas
bruožus, veiksmu. Grafiniais simboliais pradeda
manipuliuoti įvairioje veikloje.( Rašytinė kalba 4)
• Ką žino perpasakoja, vaizduodamas, kad skaito....
,,Iliustruoja“ pasakojimus. Braižo ir aiškina planus,
schemas, grafikus. ( Rašytinė kalba 5)
• Mokosi pavaizduoti {tyrimus} nesudėtingose
lentelėse, diagramose savo tyrinėjimus ir kitus
darbus. (Tyrinėjimas-6) ...... kopijuoja užrašus,
užrašo pavadinimus. ( Rašytinė kalba-6)
Iš išskirtų požymių pastebimas subkategorijos ryšys su kategorijomis ,,Gamtamokslinės žinios
ir supratimas“, ,,Gamtamoksliniai tyrinėjimai (praktiniai gebėjimai)“, ,,Gamtamokslinis mąstymas),
,,Mokėjimas mokytis“. Subkategorija ,,rašytinis komunikavimas“. Požymiai ,,skaito paveikslėlius“,
,,perpasakoja, vaizduodamas, kad skaito“ – atskleidžia vaiko gebėjimą dalintis turima informacija,
žiniomis ir pačias žinias bei pasaulio suvokimą. Savo rašytinės kalbos subrendimo lygyje ,,pradeda
manipuliuoti simboliais“, ,,iliustruoja“ pasakojimus“, ,,kopijuoja užrašus, užrašo pavadinimus“- šis
gebėjimas tampa svarbus vaikams pristatat savo gamtamokslinius tyrinėjimus. Požymiai- ,,braižo ir
57
aiškina planus, schemas, grafikus“, ,,mokosi pavaizduoti lentelėse, diagramose tyrinėjimus“ –
padeda vaikams, apibendrinant tyrinėjimų rezultatus, klasifikuojant įvairius gamtos objektus ar kitaip
dokumentuojant gamtamokslinius tyrinėjimus.
Kategorija ,,Gamtamokslinis mąstymas“. Tai gebėjimai atlikti tam tikras mąstymo
operacijas. Gamtamoksliniame ugdymesi tenka naudoti daug įvairių sąvokų, kurios įgauna prasmę
tik tuomet, kai vaikas supranta, ką jos reiškia. Įsitraukimas į gamtamokslinę patirtį sudaro sąlygas
plėtotis moksliniam mąstymui. (Eshach & Fried, 2005).
17 lentelė. Kategorijos ,,Gamtamokslinis mąstymas“ analizė
KATEGORIJA ,,GAMTAMOKSLINIS MĄSTYMAS“
Subkategorija Vaiko gebėjimai Teiginys
Analizė
Įvardija dalis. Pastebi ir
nusako požymius.
Išskiria dalis,
Išskiria bruožus,
savybes.
Pastebi skirtumus ir
panašumus.
• [Įvardija augalo ( gėlės, medžio) dalis, Pastebi ir nusako
aiškiausiai pastebimus ir augalų požymius [lapo forma,
dydis; kamieno, stiebo, žiedo spalva ir pan]. (Aplinkos
pažinimas 4)
•[tyrinėdami išskiria atskiras dalis; Išskiria akivaizdžius
augalų bruožus, savybes (Aplinkos pažinimas5)
• Pastebi aiškiai matomus skirtumus ir panašumus tarp
gyvūnų ir tarp augalų. (Aplinkos pažinimas-6)
Sintezė Įvardija dalis, sukuria
vaizdą Įvardija dalis ir
pasako ryšius tarp jų.
Samprotauja, kodėl... Samprotauja apie
savybes, sandarą,
bruožus. Nusako ryšius.
• [Įvardija augalo ( gėlės, medžio) dalis, sukuria iš dalių
bendrą vaizdą] -4
• [tyrinėdami išskiria atskiras dalis, pasako ryšius tarp jų],
samprotauja, kodėl vyksta pasikeitimai (Tyrinėjimai-5)
• tyrinėdamas samprotauja apie savybes, sandarą, bruožus
(Tyrinėjimai-6). [nusako paprasčiausius jų tarpusavio
ryšius].
Palyginimas
Pastebi ir palygina
pagal išorinį panašumą.
Vartoja dydžių
sąvokas. Pradeda
suprasti. Samprotauja apie skirtumus
Pastebi skirtumus ir
panašumus. Lygina
savybes, bruožus
• Pastebi ir palygina augalus [pagal išorinį panašumą]
formą, dydį, spalvą. Skirtumams apibūdinti vartoja
dydžių sąvokas. (Skaičiavimas ir matematika -4)
• [Pradeda suprasti kad visi augalai turi panašumų ir
skirtumų savo dalimis, augimo tempu.] Lygindamas
samprotauja apie akivaizdžius augalų skirtumus.
(Aplinkos pažinimas - 5) • Pastebi skirtumus ir
panašumus tarp augalų. Lygina augalus, atsižvelgdamas į
jų savybes, bruožus (Tyrinėjimas-6).
Apibendrinim
as
Pradeda suprasti- turi
panašumų
Supranta, kad turi
panašumų, aiškinasi.
Samprotauja.
• [ [pradeda suprasti kad visi augalai turi panašumų: reikia
vandens, šviesos].-4
• Supranta kad augalai turi panašumų, aiškinasi būtinas
sąlygas augalams vystytis. -5
• Samprotauja apie tai, kaip auga augalai, kokių sąlygų
jiems reikia. (Aplinkos pažinimas-6)
Klasifikavima
s
Dėlioja pagal požymį,
grupuoja, komponuoja Dėlioja pagal įvairius
požymius, grupuoja.
Klasifikuoja.
• [Sekas dėlioja pagal pasirinktą požymį;] grupuoja,
komponuoja atsižvelgdamas į spalvą, formą, dydį.
(Skaičiavimas ir matematika -4)
• Sekas dėlioja pagal įvairius požymius, grupuoja,
atsižvelgdamas į spalvą, formą, dydį. (Skaičiavimas ir
matematika -5)
• Klasifikuoja pagal dydį, formą, spalvą. Kuria sekas su 2-
3 pasikartojančiais elementais (Aplinkos pažinimas,
Skaičiavimas ir matematika -6)
58
Kategorijos ,,Gamtamokslinis mąstymas“ analizė pristatoma scematiškai, kad parodyti
ne tik subkategorijų požymius, bet ir požymių išsidėstymą pagal sudėtingumo laipsnį. Kategorija
pristatoma pasirinktu tyrime biologiniu (augalai) aspektu.
Subkategorija ,,Analizė“. Subkategorija apibudina mąstymo operaciją, kurios metu vyksta
skaidymas į sudėtines dalis (išspręsti, ištirti, išnagrinėti, išanalizuoti).
Subkategorija ,,Sintezė“. Subkategorija analizės metu išskaidytų dalių jungimas į
visumą (sukurti, sudaryti, sukonstruoti).
Subkategorija ,,Palyginimas“. Subkategorija panašumų ir skirtumų nustatymas (palyginti,
atrinkti).
Subkategorija ,,Apibendrinimas“. Subkategorija pastovių savybių ir ypatybių išskyrimas,
bei lyginamų objektų jungimas į grupes pagal vienijančius požymius
Subkategorija ,,Klasifikavimas“. Subkategorija lyginimo ir apibendrinimo operacijomis
nustačius objektų panašumus ir skirtumus, jų skirstymas į grupes ir klases.
,,Pastebi ir nusako
išorinius požymius“ ,,Išskiria bruožus,
savybes“
,,Pastebi skirtumus
ir panašumus“
,,Įvardija dalis,
pasako bendrą
vaizdą“
,,išskiria dalis, pasako
ryšius tarp jų“
,,Samprotauja, kodėl...“
,,Samprotauja apie
savybes, sandarą, bruožus"
,,Nusako ryšius“
,,Pastebi ir palygina pagal
išorinį panašumą“ - požymius
,,Vartoja dydžių sąvokas“
,,Palygina pagal savybes,
pradeda suprasti apie
skirtumus“
,,Pastebi skirtumus ir
panašumus“ . ,,Lygina
savybes, bruožus“
,,Pradeda suprasti-
augalų augimo
panašumus“
,,Supranta, kad
augimo sąlygos turi
panašumų, aiškinasi”
,,Samprotauja kaip.
auga .., ko...reikia“
,,Dėlioja pagal požymį,
grupuoja, komponuoja“
,,Dėlioja pagal įvairius
požymius, grupuoja“
,,Klasifikuoja pagal
kelis požymius“
59
Apibendrinant kategorijos ,,Gamtamokslinis mąstymas“ tyrimą, galime pasakyti, kad
kiekviena gamtamokslinio mąstymo subkategorija atsispindi Apraše. Kiekvienoje subkategorijoje
randame nuoseklų požymių išsidėstymą pagal sudėtingumo laipsnį. Požymiai paremti vaiko pažinimo
ypatumais. Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad vaikas anksčiau pradeda įžvelgti panašumus, tačiau tik
vėliau jį suvokia. Lyginamuoju tyrimu buvo nustatyta, kad vaikas į panašumus reaguoja anksčiau nei
į skirtumus (L. Vygotskis).
Kategorija ,,Pagarba gamtai ir gyvybei“. Šioje kategorijoje atrandame 4 subkategorijas:
kognityvinės nuostatos, estetinės nuostatos, etinės nuostatos, pragmatinės- ekonominės nuostatos.
Subkategorija ,,Kognityvinės nuostatos“ Gamtamokslinio mąstymo ir tyrinėjimo veikloje
formuojamas supratimas, kad saugodami aplinką, saugojame save. Šią subkategoriją atskleidžia
požymis ,, paaiškina, kad <...> tyrinėti atsargiai“.
Subkategorija ,,Estetinės nuostatos“. Patirtinis ugdymas skatina tiesioginį gamtos
išgyvenimą. Estetiniai jausmai formuojasi per patirtinį vaiko ugdymą. Subkategoriją atskleidžia
požymis ,,dalyvauja prižiūrint, puošiant“.
Subkategorija ,,Etinės nuostatos“. Aplinkosauginis/ gamtosauginis raštingumas yra viena
didžiausių šių laikų siekiamybių. Formuojamas ekologiniais principais paremtas vaiko santykis su
gamta. Subkategoriją atskleidžia požymiai - ,,rodo pagarbą“, ,,besiformuojančią atsakomybę“,
,,pradeda jausti prieraišumą aplinkai“, ,,suvokia savo vietą joje“.
Subkategorija ,,Pragmatinės- ekonominės nuostatos“. Subkategoriją atskleidžia požymiai
,,aiškinasi, kaip vartojami, kuo naudingi“, ,,pasakoja apie naudojimą maistu“.
18 lentelė. Kategorijos ,,Pagarba gamtai ir gyvybei“ analizė
KATEGORIJA ,,PAGARBA GAMTAI IR GYVYBEI“
Subkategorija Požymiai. (Vaiko gebėjimai) Teiginys
Kognityvinės
nuostatos
Paaiškina, kad tyrinėti reikia
atsargiai, nežalojant,
neniokojant.
• Paaiškina, kad gamtą tyrinėti reikia atsargiai,
nežalojant, neniokojant. (Tyrinėjimas 6)
Estetinės
nuostatos Dalyvauja prižiūrint,
puošiant
Dalyvauja ją prižiūrint ir puošiant <....> (Aplinkos
pažinimas -6)
Etinės
nuostatos
Rodo pagarbą;
besiformuojančią atsakomybę.
Pradeda jausti prieraišumą
aplinkai; suvokia savo vietą
joje.
• Rodo pagarbą gyvajai ir negyvajai aplinkai ir
besiformuojančią atsakomybę už jos išsaugojimą.
(Aplinkos pažinimas-6)
• Pradeda jausti prieraišumą prie artimiausios
gamtinės aplinkos, suvokia savo vietą joje.
(Aplinkos pažinimas -6)
Pragmatinės-
ekonominės
nuostatos
Aiškinasi, kaip vartojami
maistui, kuo naudingi.
Pasakoja apie naudojimą
maistui.
Aiškinasi, kaip augalai vartojami maistui, kuo jie
naudingi. (Aplinkos pažinimas-5)
Pasakoja apie augalų naudojimą maistui. (Aplinkos
pažinimas-6)
Estetinis požiūris neatskleidžia vaiko savarankiškumo ir iniciatyvumo. Vaikas tik
,,dalyvauja ją prižiūrint ir puošiant“. Etinis požiūris analizuoja, kaip žmogus galėtų prisidėti prie
60
didesnio gamtos natūralumo išsaugojimo, jos vienovės ir harmonijos išlaikymo. Šioje subkategorijoje
randame požymius ,,rodo pagarbą“, ,,rodo besiformuojančią atsakomybę“, ,,pradeda jausti
prieraišumą aplinkai“, ,,suvokia savo vietą joje“. Kognityvinis požiūris požiūris pagrįstas žinojimu ir
gebėjimu paaiškinti, ,,kad tyrinėti reikia atsargiai, nežalojant, neniokojant“. ,,Pragmatinis- ekonominis
požiūris ugdomas dažniausiai, nes kartu su žiniomis apie gamtą, jos reiškinius vaikai gauna žinias ir apie
naudą žmogui: ,,aiškinasi“, ,,pasakoja“, ,,kuo naudingi“, ,,apie naudojimą maistui“. Šios dvi
paskutinės nuostatos nėra pačios svarbiausios, nes jos mažai įtakoja elgesį. Elgesį keičia tik vertybės.
Apibendrinant kategorijos ,,Pagarba gamtai ir gyvybei“ tyrimą, reikėtų pažymėti, kad nors
ir atrandame požymių visoms subkategorijoms, visi požymius patvirtinantys teiginiai surati 6
pasiekimų žingsnyje. Gamtamokslinis raštingumas apima ekologinius – aplinkosauginius aspektus.
Formuojamas ekologiniais principais paremtas vaiko santykis su gamta. Todėl pasigendama
gebėjimų, kurie galėtų būti ugdomi pagal vaikų supratimo lygį 4,5 žingsniuose. Ekologinis –
aplinkosauginis ugdymas įtakoja vaikų kritinio mąstymo ugdymąsi, problemų sprendimą - todėl jis
yra be galo svarbi gamtamokslinio raštingumo dalis.
Kategorija ,,Mokėjimas mokytis“. Ikimokykliniame amžiuje vaiko įgalinimas
mokytis įgyvendinamas siekiant stiprinti pažinimo motyvaciją (Monkevičienė O., Žemgulienė A.,
Stankevičienė K. (2013). Ikimokyklinio amžiaus Vaikų pasiekimų Aprašo (2014), mokėjimo
mokytis sritis numato, kad ,,...ugdydami vaiką, siekiame, kad jis augtų . sėkmingai besiugdantis“.
19 lentelė. Kategorijos ,,Mokėjimas mokytis“ analizė
KATEGORIJA ,,MOKĖJIMAS MOKYTIS“
Subkategorija Vaiko gebėjimai Teiginys
Mokymosi
tikslų kėlimas ir
rezultatų
numatymas
Veiklos
planavimas
Pasako, ką darys
Spėlioja, kas atsitiks, jeigu..
Ieško sprendimų, pradeda
numatyti sprendimų
pasekmes.
•Pasako ką darys .. (Mokėjimas mokytis -4)
Spėlioja, kas atsitiks, jeigu.. (Mokėjimas mokytis -
5)
• Ieško tinkamų sprendimų, pradeda numatyti
priimtų sprendimų pasekmes. (Problemų
sprendimas-6)
Veiklos
planavimas
Siūlo veiklos idėjas.
Planuoja, ką darys.
Siūlo ką tyrinėti.
Svarsto veiklos eigą.
• Siūlo veiklos idėjas (Mokėjimas mokytis-4)
• Planuoja, ką darys toliau. (Mokėjimas mokytis -5)
Siūlo idėjas, ką dar galima būtų tyrinėti.
(Tyrinėjimas 6)
Svarsto planuojamos veiklos eigą. (Sakytinė kalba
6)
Klausimų
kėlimas ir
klausinėjimas
Klausinėja, atsako į
klausimus.
Klausinėja apie tai, kas
išgirsta, matyta, sugalvota,
pajausta.
Kelia klausimus ką dar
galima tyrinėti. Kelia
probleminius klausimus,
diskutuoja, svarsto.
- Klausinėja, atsako į klausimus. (Sakytinė kalba
-4)
- Klausinėja apie tai, kas išgirsta, matyta,
sugalvota, pajausta. (Sakytinė kalba -5).
• Kelia tolesnius klausimus ką dar galima tyrinėti
(Tyrinėjimas 6).
• Kelia probleminius klausimus, diskutuoja,
svarsto. (Kūrybiškumas-6)
61
Tikslų siekimas
Imasi iniciatyvos
įgyvendinti idėjas, mėgsta
veikti .
Spėja, bando, klysta ir taiso klaidas, klauso, pasitikslina,
ieško sprendimų, tariasi,
mokosi.
Ieško atsakymų į
klausimus, siūlo ir jungia
idėjas bei strategijas idėjoms
įgyvendinti, siekia rezultato.
• Mėgsta kūrybiškai veikti (Mokėjimas mokytis-4)
Imasi iniciatyvos įgyvendinti veiklos idėjas
(Mokėjimas mokytis-4)
•Drąsiai spėja, bando, klysta ir taiso klaidas, klauso,
ką sako kiti, pasitikslina. (Mokėjimas mokytis-5)
Ieško tinkamų sprendimų, tariasi su kitais, mokosi
iš nepavykusių veiksmų... (Problemų sprendimas -
5)
• Drąsiai ieško atsakymų į klausimus. (Mokėjimas
mokytis-6) Siūlo ir jungia idėjas bei strategijas
joms įgyvendinti. (Mokėjimas mokytis-6) Siekia
savito rezultato (Mokėjimas mokytis-6)
Mokymosi
refleksija
•Aptaria darbus, planuoja,
ką darys.
• Samprotauja, ką atrado,
sužinojo. Pasako, ką išmoko,
ko dar mokosi, paaiškina,
kaip mokėsi, kaip mokysis.
•Aptaria padarytus darbus, planuoja, ką darys toliau.
(Mokėjimas mokytis-5)
• Samprotauja apie tai, ką atrado, sužinojo.
(Tyrinėjimas 6). Pasako, ką jau išmoko, ko dar
mokosi, paaiškina, kaip mokėsi, kaip mokysis
toliau. (Mokėjimas mokytis - 6)
Analizuojant mokėjimo mokytis kategoriją reikia pažymėti, kad vaikui veikiant gamtinėje
aplinkoje atsiranda natūrali mokymosi galimybė. Tai pademonstruoja subkategorija ,,Mokymosi
tikslų kėlimas ir rezultatų numatymas“. Tiek natūralioje gamtinėje aplinkoje, tiek ir sumanytuose
tyrinėjimuose išryškėja subkategorijos požymiai: ,,pasako, ką darys“, ,,spėlioja, kas atsitiks,
jeigu...“, ,,ieško sprendimų“, ,,pradeda numatyti sprendimų pasekmes“.
Mokėjimas mokytis ikimokykliniame amžiuje suprantamas kaip atkaklus noras ko nors
išmokti. Mokėjimo mokytis gebėjimai užtikrina mokymosi motyvaciją ir sėkmę, nes skatina aiškintis,
ką jau moka, žino, ką norėtų ir kaip galėtų išmokti, t.y. gebėjimas išsikelti tikslus ir numatyti
rezultatus. Tai atskleista subkategorijose ,,Veiklos planavimas“ ir ,,Tikslų siekimas“. Vaikai ne tik
,,siūlo veiklos idėjas“, ,,planuoja, ką darys“, ,, siūlo ką tyrinėti“ . Tačiau subkategorija aiškiai savo
požymiais parodo, kad vaikai ne tik planuoja, bet ir tikslingai siekia tikslo: ,,svarsto veiklos eigą“,
,,imasi iniciatyvos įgyvendinti idėjas“, ,, ieško sprendimų, tariasi“, ,,ieško atsakymų į klausimus,
siūlo ir jungia idėjas bei strategijas idėjoms įgyvendinti, siekia rezultato“. Šie mokymosi gebėjimai
svarbūs vaikų gamtamokslinio raštingumo ugdymuisi.
Bendras tikslas skatina vaikus mokytis vienam iš kito ir bendradarbiauti. Todėl ne mažiau
svarbi ir kategorija ,,Mokymosi refleksija“. Reikia užtikrinti, kad vaikai mokytųsi vienas iš kito.
Įtraukiami į veiklą, vaikai ją reflektuoja vienas kitam ir taip įgyja naujų žinių ir įžvalgų, kurias
panaudoja savo suvokimui keisti. Apraše randame subkategorijos požymių ,,aptaria darbus“,
,,samprotauja, ką atrado, sužinojo“, ,,pasakoja, ką išmoko, ko dar mokosi“, ,,paaiškina, kaip mokėsi,
kaip mokysis“.
Mokėjimo mokytis gebėjimų ugdymo(si) kontekste labai svarbūs tampa klausimai ir
klausinėjimas: itin didelę vertę įgauna ne pedagogo, o pačių vaikų keliami klausimai ir klausinėjimas.
Tirdami subkategoriją ,, Klausimų kėlimas ir klausinėjimas“ randami požymiai: ,,klausinėja, atsako
62
į klausimus“, ,,klausinėja apie tai, kas išgirsta, matyta, sugalvota, pajausta“, ,,kelia klausimus ką
dar galima tyrinėti“, ,,kelia probleminius klausimus“. Matome vaiko gebėjimo klausti pateikimą
sudėtingėjančia prasme: nuo paprasto klausinėjimo jis išsirutulioja į probleminius klausimus.
Apibendrinant kategoriją ,,Mokėjimas mokytis“ reikia pažymėti, kad Apraše atrasti
požymiai išsamiai ir nuosekliai atskleidžia visas subkategorijas.
Dokumentų tyrimo apibendrinimas. Atlikus dokumentų turinio content analizę matome,
galimą atsakymą į iškeltą tyrimo pradžioje klausimą: kokie gamtamokslinio raštingumo aspektai
atsispindi šalies teisiniuose dokumentuose? Atsakymo raktiniai žodžiai būtų: pasiekimų lygis,
gebėjimai, STEAM kompetencijos; valstybės parama STEAM elementų diegimui; metodinė parama
(metodinė medžiaga ir mokymai) pedagogams diegiantiems STEAM; ugdymo turinio (programų ir
aplinkų) atnaujinimas; dėmesys praktiniams gebėjimams ir gamtamoksliniam mąstymui. 2013-2019
m. analizuojamuose valstybiniuose dokumentuose:
- strateginiu lygmeniu (socialiniai-politiniai dokumentai ir švietimo raidos strateginiai
dokumentai) kalbama apie ikimokyklinio amžiaus vaikų gamtamokslinio raštingumo gerinimą ir
numatomos tam priemonės;
- instituciniu lygmeniu, siekiant gamtamokslinio raštingumo gerinimo, kalbama apie
ikimokyklinio ugdymo turinio, programų ir ugdymo aplinkos atnaujinimą;
- asmeniniu (vaiko) lygmeniu atskleidžiamos problemas dviejose gamtamokslinio raštingumo
srityse - praktinių gebėjimų ir gamtamokslinio mąstymo.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašo išsami analizė sudarė galimybes pamatyti,
kokius gamtamokslinio raštingumo gebėjimus gali išsiugdyti ikimokyklinio amžiaus vaikai, nes
Aprašas yra gairės įstaigų Ikimokyklinio ugdymo programoms. Taip pat tyrimas padėjo atskleisti
gamtamokslinio raštingumo ugdymo aspektu Aprašo papildymo reikalaujančias vietas. ,,Žinių ir
suvokimo“ kategorijoje manoma reikėtų praplėsti pažinimo lauką (garsas, šviesa, elektra,
magnetizmas ir kt.). Kategorijoje ,,Pagarba gamtai ir gyvybei“ stokojama didesnio dėmesio
gamtosauginiams-ekologinimas aspektams jau 4,5 žingsnyje.
Išvados. Pagal 2013-2019 m. valstybinių dokumentų tyrimą, reikia pažymėti, kad paskutinių
metų dokumentuose pradėta kalbėti apie gamtamokslinio raštinkumo ugdymo plėtojimą
ikimokykliniame amžiuje. O Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašo išsami analizė parodė,
kad Apraše numatyti vaikų ugdymosi pasiekimai sudaro pamatą vaikų gamtamokslinio raštingumo
ugdymuisi.
3.2. Veiklos tyrimas
Atlikta dokumentų analizė byloja apie valstybės požiūrio į ikimokyklinio amžiaus vaikų
gamtamokslinio raštingumo ugdymą pokytį ir numatomą būsimą teigiamą proveržį šioje srityje.
63
Probleminėmis sritimis gamtamoksliniame visų pakopų ugdyme yra išskiriami praktiniai tyrinėjimų
įgūdžiai ir gamtamokslinis mąstymas. Numatytu veiklos tyrimu norėta įvertinti vaikų gamtamokslinį
raštingumo lygį, ir, įgyvendinant inovaciją (mokslinio metodo taikymas), pažiūrėti, kaip galėtume
įtakoti problemiškomis įvardintų (praktiniai tyrinėjimų įgūdžiai ir gamtamokslinis mąstymas) sričių
pasiekimų lygį. Atliekant veiklos tyrimą, buvo atsižvelgta į pagrindinius veiklos tyrimo bruožus (
pagal Kemmis ir McTaggart, 2005). Numatytas veiklos tyrimo ciklas atskleistas 12 paveiksle.
Pirminių duomenų nustatymas (veiklos stebėjimas)
Kiekybinių rezultatų apmąstymas ir įvertinimas
Pokyčio planavimas II ciklas
I ciklas
Duomenų rinkimas (veiklos stebėjimas)
Kokybinių duomenų apmąstymas ir įvertinimas
Tyrimo išvados: kokie pokyčiai įvyko arba ne
14 pav. Veiklos tyrimo ciklas (sudaryta autorės)
Pirminių duomenų nustatymas. Atliekant Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašo
kokybinę turinio analizę buvo išsiaiškinta, kurie vaikų ugdymosi pasiekimai, aprašyti Ikimokyklinio
amžiaus vaikų pasiekimų apraše gali būti priskiriami kuriai nors gamtamokslinio raštingumo sričiai.
Tyrimo metu, remiantis Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu, sudarytas savotiškas
Gamtamokslinio raštingumo ugdymo gairių aprašas, kuriuo remiantis, kaip ir Ikimokyklinio amžiaus
vaikų pasiekimų aprašu, galėtume pamatyti, kuriame žingsnyje yra vaikų gamtamokslinio raštingumo
gebėjimai.
Tyrime naudojamasi Aprašo žingsniais. Bet gebėjimų lygis kiekviename žingsnyje gali būti
skirtingas, todėl tyrime išskiriami 3 gebėjimų lygiai kiekviename žingsnyje: Pradinis lygis – tik
pradžia; vystymosi lygis- gebėjimas vystosi; susiformavimo lygis- susiformavę gebėjimai. Įvesti
lygius inspiravo L. Vygotskio teorija. L. Vygotskis teigia, kad efektyviausias mokymas yra tada, kai
remiamasi artimiausios plėtros zona ( artimiausia vystymosi zona), o ne tuo, ką vaikas jau yra
pasiekęs (Žukauskienė, 2007). L. Vygotskis (1986) išskiria ,,pastolių“ sąvoką, kuri apibūdinama,
kaip artimiausio vystymosi zona. Ta sritis, esanti tarp to, ką vaikas gali padaryti pats, ir ką gali padaryt
padedamas pedagogo, vadinama artimiausios plėtros zona. Būtent į šią sritį turi būti nukreiptas
64
pedagogo dėmesys. Ši zona nėra statiška, vaikui pasiekus vieną lygį, jam atsiranda nauja tolimesnės
raidos/ plėtros zona, ir vaikas gali išmokti vis sudėtingesnių sąvokų ir įgūdžių.
Iš to kas pasakyti seka, kad vaiko gebėjimų lygio nustatyme svarbu, kiek vaikas geba veikti
savarankiškai, kiek jam reikalinga pedagogo pagalba. Ar ta pagalba reikalinga nuolatinė, ar tik kaip
padąsinimas - tai irgi skirtingi dalykai. Todėl, vertinant vaikų gamtamokslinio raštingumo lygį,
gebėjimų žingsniuose stengtasi įvertinti šį parametrą: vaiko gebėjimą veikti pačiam ar su suaugusiojo
pagalba. Gamtamokslinio raštingumo vaikų gebėjimų žingsnių lygio reikšmės pateiktos 20 lentelėje.
20 lentelė. Gamtamokslinio raštingumo vaikų gebėjimų žingsnių lygio reikšmės
Pavadinimas Pradinis lygis Vystymosi lygis Susiformavimo lygis
Lygio etapas Tik pradžia gebėjimo Gebėjimas vystosi Susiformavęs gebėjimas
Lygio
aprašymas
Gebėjimas pastebimas per
stebėtą veiklą, arba bando
pirmą kartą. Gebėjimas tik
pradedamas įgyti.
Reikalinga pagalba.
Gebėjimas pastebimas 1 ar
daugiau kartų per stebėtą
veiklą, bet vaikas juo
naudojasi netvirtai, veikia
nedąsiai. Reikalingas
padrąsinimas.
Gebėjimas pastebimas
nuolatos, vaikas gebėjimu
naudojasi tvirtai,
savarankiškai. Pats padeda
bendraamžiams.
Pirmajame veiklos tyrimo etape buvo stebima praktinė veikla n rajono dvejose
ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Pedagogai buvo supažindinti su stebėjimo tikslu: įvertinti 4-6 metų
vaikų gamtamokslinio raštingumo lygį. Pasirinktu stebėjimo metodu, buvo siekta pamatyti kuo
daugiau situacijų, kurios leistų daryti prielaidas apie vaikų gamtamokslinio raštingumo lygį. Tyrime
stebėti septyniasdešimt trys 4-6 metų vaikai. Stebimose grupėse, pagal susitarimą, vyko ugdomoji
veikla ,,Sėjam, sodinam, tyrinėjam“. Kad būtų lengviau fiksuoti duomenis buvo susitarta, kad
pedagogas vienu metu dirbs su 6-8 vaikų grupele. Tyrimas vyko 10 dienų. Viena grupelė buvo
stebima vieną dieną. Daugiau, atliekant stebėjimą, buvo derinamasi prie realaus ugdymo proceso,
jo dalyvių veiklos ypatumų (B. Bitinas, 2006). Veiklos metodams tyrėjas įtakos neturėjo: pedagogai
metodus ir būdus rinkosi patys. Stebėjimas buvo struktūruotas, stebėjimo protokole fiksuojama
vaikų dalyvavimo tiriamojoje veikloje, jų bendravimo tarpusavyje, su pedagogu, minčių išsakymo ir
pan. atvejų skaičius pagal stebimus kriterijus, kurie įverinami atitinkamu žingsniu ir jo lygiu.
Kiekybinių rezultatų apmąstymas ir įvertinimas. Stebėjimo rezultatams apibendrinti
naudojama kiekybinė prieiga. 15 paveiksle pateikiama rezultatų vizualizacija.
65
15 pav. Tyrimo rezultatų vizualizacija
Komentuojant bendrą gamtamokslinio raštingumo vertinimo situaciją, reikia pažymėti, kad
per stebėjimo procesą buvo gamtamokslinio raštingumo sričių, kurios stebimoje veikloje
neatsiskleidė. Tyrimo, kad būtų analizuojamos priežastys, kodėl taip atsitiko, neatlikta. Galima kelti
hipotezes, kad tam įtakos galėjo turėti pedagogų naudojami ugdymo metodai, trumpas vykdyto
tyrimo laikas ar kt. Sritys, kurių gebėjimų nepavyko užfiksuoti, ar buvo stebimos labai fragmentiškai,
pateiktos 16 paveiksle.
16 pav. Nestebėti atvejai tyrime
66
Didele dalimi nepavyko užfiksuoti vaikų gebėjimų šiose gamtamokslinio raštingumo srityse:
2. Praktiniai gebėjimai - 2.2. Bandymų (eksperementavimo) įgūdžiai; 3. Gamtamokslinis mąstymas
- 3.5. Klasifikavimas; 4. Gamtamokslinis komunikavimas - 4.2. Rašytinis komunikavimas; 5.
Pagarba gamtai ir gyvybei - 5.3. Etinės nuostatos; 5.4 Pragmatinės ekonominės nuostatos; 6.
Mokėjimas mokytis - 6.1. Mokymosi tikslų kėlimas ir rezultatų numatymas; 6.5. Mokymosi proceso
refleksija.
Žemiau esančiame 17 paveiksle pateikti stebėtų ir vertintų gebėjimų vertinimo pjūvis.
17 pav. 4-6 metų vaikų gamtamokslinio raštingumo lygio vertinimas ( bendras pjūvis)
Kaip jau buvo minėta: I - Pradinis lygis - Tik pradžia gebėjimo; Reikalinga pagalba. II -
Vystymosi lygis- Gebėjimas vystosi. Reikalingas padrąsinimas. III- Susiformavimo lygis - Susiformavęs
gebėjimas. Veikia pats, padeda bendraamžiams.
Išanalizavus stebėtas vaikų veiklos situacijas matome, kad mūsų stebėtų 4-6 metų vaikų
gamtamoksliniai gebėjimai 22 % yra 5 žingsnio II lygio; toliau seka 19 % 4 žingsnis II lygis; 18 % -
4 žingsnis III lygis; 18 % - 5 žingsnis I lygis; Duomenys rodo, kad 4 žingsnio I lygio yra tik 3 %
fiksuotų atvejų. 4 žingsnis II lygis – 19%, 4 žingsnis III lygis 18 %. Iš duomenų taip pat matyti, kad
18 % - 5 žingsnis I lygis; 22 % - 5 žingsnio II lygio; 10 % vaikų jau yra 5 žingsnio III lygio gebėjimų;
Jau stebime 6 % gebėjimų iš 6 žingsnio. Gebėjimai tik pradedami įgyti ar jie jau yra, tik vaikas jais
naudojasi netvirtai, veikia nedąsiai, reikalingas padrąsinimas. Rezultatus iliustruoja 18 paveikslas.
67
18 pav. 4-6 metų vaikų gamtamokslinio raštingumo lygio vertinimas.
Fiksuotas vaikų pasiekimų lygis procentine išraiška
Jeigu lyginsime tik 4 žingsnyje esančių vaikų gebėjimus, tai matysime, kad jų gebėjimai
pasiskirsto tarp II ir III lygio. II lygis sako, kad gebėjimas pastebimas, bet vaikas juo naudojasi
netvirtai, veikia nedąsiai. Reikalingas pedagogo padrąsinimas. Tai tikėtina, vadovaujantis L.
Vygotskio artimiausios raidos zonos teorija, kad gebėjimai, esant pedagogo pagalbai, gali greitai
pasiekti III lygį.
19 pav. 4 ir 5 žingsnyje fiksuotų gamtamokslinio raštingumo gebėjimų lygis procentine išraiška
Lyginant tik 5 žingsnyje esančių vaikų gebėjimus, matome, kad jų gebėjimai pasiskirsto tarp
visų trijų lygių. Naudojamas vertinimas ne tik žingsniais bet ir lygiais leidžia pamatyti vaiko
atrimiausios raidos zoną daug aiškiau, negu vertinant tik žingsniu. Artimiausio vystymosi zona leidžia
nuspėti, kas vystymęsi bus rytoj. Pagal gautus 5 žingsnio duomenis 21 % gebėjimų yra III lygio;
Gebėjimas pastebimas nuolatos, vaikas gebėjimu naudojasi tvirtai, savarankiškai. Pats padeda
bendraamžiams.
3%
19%
18%
18%
22%
10%
5%3%
2%
Tyrime fiksuotas
vaikų pasiekimų lygis %
4ž/ 1 lygis
4 ž/2 lygis
4ž/3 lygis
5ž/1 lygis
5ž/2 lygis
5ž/3 lygis
6ž/1 lygis
6ž/2 lygis
6ž/3 lygis
68
20 pav. 6 žingsnyje fiksuotų gamtamokslinio raštingumo gebėjimų lygis procentine išraiška
Skaitine prasme 6 žingsnio fiksuoti 78 atvejai. Pagal duomenis matome, kad didžiąją dalį
sudaro I lygio gebėjimai. Šiame etape reikalinga didelė pedagogo pagalba kad vaikai pasiektų
artimiausio vystymosi zoną.
Apibendrinimas. Apibendrinant vaikų gamtamokslinio raštingumo lygį bendruoju pjūviu
galime daryti išvadą:
- Tyrimo duomenys rodo, kad stebėtų 4-6 metų vaikų gamtamoksliniai gebėjimai
varijuoja tarp 5 žingsnio II lygio ir 4 žingsnio II lygio;
- II lygio gebėjimų dominavimas rodo, kad pedagogo vaidmuo ugdymo procese turi būti
padrąsintojo, palaikytojo, skatintojo, nes vaikai turi gebėjimus, bet jie dar nėra pilnai susiformavę.
Toliau apžvelgiamas atskirų gamtamokslinio raštingumo sričių pasiekimų lygis.
Žinios ir supratimas. Šios šrities duomenys rodo, kad gebėjimų lygis pradedamas fiksuoti
nuo 4 žingsnio II lygio. 4 žingsnio radame 23 % fiksuotų atvejų; 5 žingsnio - 39 %; 6 -žingsnio 38
% atvejų. Išanalizavus diagramas matome, kad 4 žingsnyje esančių vaikų gebėjimų II, II lygis
pasiskirsto apylygiai ( 48% ir 52 %). I lygio atvejų neužfiksuota. 5 žingsnis apima visų lygių
gebėjimus, tik labiau dominuoja II lygio atvejai(45%). 6 žingsnio atvejų skaitine prasme nebuvo
gausu. Fiksuota tik 16 atvejų (I lygis 62%, II -38%). Apibendrinant sritį ,,Žinios ir supratimas“
matome, kad ji atitinka bendro konteksto tendencijas.
56%31%
13%
6 žingsnis procentais % pagal lygius
6ž/1 lygis
6ž/2 lygis
6ž/3 lygis
69
21 pav. Gamtamokslinio raštingumo srities ,,Žinios ir supratimas“ bendras gebėjimų lygis ir 4,5,6
žingsnyje fiksuotų gamtamokslinio raštingumo gebėjimų lygis procentine išraiška
Gamtamoksliniai tyrinėjimai (praktiniai gebėjimai). Šios gamtamokslinio raštingumo srities
buvo plačiau stebėti 2 komponentai: stebėjimo įgūdžiai, praktinių darbų įgūdžiai. Duomenys rodo,
kad gebėjimų lygis 5 žingsnio ( I-17%; II-42%; III-14%). Tai sudaro 73% visų atvejų. Akivaizdu,
kad 10% visų atvejų sudaro 4 žingsnio III lygis, ir 9 % visų atvejų sudaro 6 žingsnio I lygis.
22 pav. Gamtamokslinio raštingumo srities ,,Gamtamoksliniai tyrinėjimai“ bendras gebėjimų lygis ir
4,5,6 žingsnyje fiksuotų gamtamokslinio raštingumo gebėjimų lygis procentine išraiška
Tiriant šią gamtamokslinio raštingumo sritį buvo užfiksuota tik 14 tiriamosios veiklos
atvejų. Tiriamoji veikla buvo stebima 2 iš 9 tiriamų vaikų grupių veikloje.
70
Gamtamokslinis mąstymas. Gamtamokslinio raštingumo sritis ,,Gamtamokslinis
mąstymas“ sudėtinga vertinimo prasme, nes viename stebėjime sunku įžvelgti visus komponentus.
23 pav. Gamtamokslinio raštingumo srities ,,Gamtamokslinis mąstymas“ bendras gebėjimų lygis ir 4,5,6
žingsnyje fiksuotų gamtamokslinio raštingumo gebėjimų lygis procentine išraiška
Stebint 9 grupėse vaikų veiklą, nebuvo užfiksuotas nė vienas atvejis, kur vaikai galėtų
panaudoti klasifikavimo gebėjimus. Be šio komponeneto likusieji sintezės, analizės, lyginimo,
apibendrinimo komponentai užfiksuoti ir vertinti.
21 lentelė.
Srities ,,Gamtamokslinis mąstymas“ komponentų 4,5,6 žingsnyje fiksuotų gamtamokslinio raštingumo
gebėjimų lygis procentine išraiška
Komponentai 4 žingsnis 5 žingsnis 6 žingsnis
I lygis II lygis III lygis I lygis II lygis III lygis I lygis II lygis III lygis
Analizė 7 3 32 26 18 4 4 4 0
Sintezė 3 26 26 22 14 5 2 3 0
Lyginimas 2 23 17 30 14 12 0 0 0
Apibendrinimas 7 13 30 15 21 5 6 3 0
Klasifikavimas 0 0 0 0 0 0 0 0 0
Rezultatai rodo, kad 6 lygį pasiekę pavieniai vaikai. Vertinimas koncentruojasi tarp 4 žingsnio
II lygio – 5 žingsnio II lygio.
71
Gamtamokslinis komunikavimas. Ši sritis susideda iš dviejų komponentų: sakytinis
komunikavimas ir rašytinis komunikavimas. Rašytinio komunikavimo gebėjimo duomenys
užfiksuoti tik vienoje stebimoje grupėje, jie statistiškai nereikšmingi. Sakytinio komukavimo
gebėjimai varijuoja tarp 4 žingsnio III lygio - 5 žingsnio III lygio. Duomenys rodo, kad 71 % iš
užfiksuotų 4 žingsnio atvejų yra III lygio. O 5 žingsnio III lygį jau pasiekė 35 % vaikų ir dar 21%
tereikalingas tik pedagogo palaikymas ir padrąsinimas, kad gebėjimu vaikas galėtų naudotis.
24 pav. Gamtamokslinio raštingumo srities ,,Gamtamokslinis komunikavimas“ bendras gebėjimų lygis ir
4,5,6 žingsnyje fiksuotų gamtamokslinio raštingumo gebėjimų lygis procentine išraiška
Pagarba gamtai ir gyvybei. Ši gamtamokslinio raštingumo sritis 9 stebimose grupėse
paliesta labai mažai. Rezultatai nėra reprezantatyvūs. Nors visos grupės dirbo su augalais, tačiau tik
2 grupėse iš 9 šiek tiek buvo paliesti kai kurie aspektai. Aišku, dažniausiu atveju tai būdavo
kognityviniai ir pragmatiniai- ekonominiai aspektai. Viena darželio grupė sodino augalus, kuriuos
ruošėsi užauginti ir dovanoti mamoms per mamų dieną – tai fiksuotos estetinės nuostatos. Dėl mažo
fiksuotų atvejų skaičiaus, duomenys pateikiami ne procente išraiška, o skaitine.
72
22 lentelė.
Srities ,,Pagarba gamtai ir gyvybei“ komponentų 4,5,6 žingsnyje fiksuotų gamtamokslinio
raštingumo gebėjimų lygis skaitmenine išraiška
Gebėjimų lygiai 5.1 Kognityvinės
nuostatos
5.2 Estetinės
nuostatos
5.3 Etinės nuostatos 5.4 Pragmatinės
ekonominės
nuostatos
4ž/ 1 lygis 0 0 0 0
4 ž/2 lygis 11 14 0 0
4ž/3 lygis 9 1 0 19
5ž/1 lygis 5 7 0 0
5ž/2 lygis 16 7 0 5
5ž/3 lygis 12 12 0 0
6ž/1 lygis 0 0 0 0
6ž/2 lygis 5 1 0 0
6ž/3 lygis 0 1 0 0
Mokėjimas mokytis. Mokėjimo mokytis gebėjimai užtikrina mokymosi motyvaciją ir
sėkmę, nes skatina aiškintis, ką jau moka, žino, ką norėtų ir kaip galėtų išmokti, t.y. gebėjimas
išsikelti tikslus ir numatyti rezultatus. Mokėjimo mokytis gebėjimų ugdymo(si) kontekste labai
svarbūs tampa klausimai ir klausinėjimas: itin didelę vertę įgauna ne pedagogo, o pačių vaikų keliami
klausimai ir klausinėjimas. Kaip matome iš pateiktų duomenų, šis komponentas stebėtas 4 žingsnyje.
Iš esmės situacija sisiklostė tokia kad vaikai per veiklą klausinėjo mažai. Tai daugiausia būdavo
klausimai apie tai, kaip atlikti veiklą, ar ką reikia daryti, pasitikslindavo ar gerai padarė. Klausimų,
susijusių su veiklos tema ,,Sėjam, sodinam, tyrinėjam“, kurie rodytų kad vaikas šiuo gebėjimu pasiekė
aukštesnį žingsnį, užfiksuota labai nedaug. Tai atsispindi tyrimo duomenyse. 6 žingsnį pasiekusių
užfiksuoti tik keletas atvejų. Mokymosi proceso refleksija buvo stebėta tik vienoje grupėje.
23 lentelė.
Srities ,,Mokėjimas mokytis“ komponentų 4,5,6 žingsnyje fiksuotų gamtamokslinio raštingumo
gebėjimų lygis skaitmenine išraiška
Gebėjimų
lygiai
6.1 Mokymosi
tikslų kėlimas
ir rezultatų
numatymas
6.2 Veiklos
planavimas
6.3 Klausimų
kėlimas ir
klausinėjimas
6.4 Tikslų
siekimas
6.5 Mokymosi
proceso
refleksija
4ž/ 1 lygis 0 5 10 6 0
4 ž/2 lygis 0 27 37 15 4
4ž/3 lygis 0 0 5 23 0
5ž/1 lygis 15 7 10 1 5
5ž/2 lygis 10 3 2 17 0
5ž/3 lygis 2 1 1 4 0
6ž/1 lygis 3 2 2 0 0
6ž/2 lygis 2 0 0 1 0
6ž/3 lygis 0 0 0 0 0
73
Kiekybinio tyrimo apmąstymas ir išvados. Tyrimo metu buvo išbandyta, kaip nustatyti
vaikų gamtamokslinių gebėjimų lygį. Pasinaudota jau atliktu Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimo
aprašo kokybinu tyrimu, kurio metu buvo sugrupuoti apraše išskirti vaikų gebėjimai pagal
gamtamokslinio raštingumo sritis. Tyrime naudotasisi Aprašo žingsniais. Žingsniuose išskirti 3
gebėjimų lygiai kiekviename žingsnyje: pradinis lygis – tik pradžia; vystymosi lygis- gebėjimas
vystosi; susiformavimo lygis- susiformavę gebėjimai. Lygiai išskirti atsižvelgiant į tai, kiek vaikas
geba veikti savarankiškai, kiek jam reikalinga pedagogo pagalba. Aprašymas 12 lentelėje (psl. 66).
Apibendrinant tyrimu atliktą vaikų gamtamokslinio raštingumo lygio vertinimą, galima teigti:
1. Tyrimo rezultatai parodė, kad vaikų gebėjimų lygis iš esmės varijuoja tarp 4 žingsnio II
lygio (19 %) iki 5 žingsnio II lygio (22 %). ( tarpiniai rezultatai: 4 žingsnis III lygis ( 18 %); 5
žingsnis I lygis ( 18 %); Rezultatai, atsižvelgiant į vaikų amžių, kuris mūsų tyrime yra 4-6 metai,
galimi.
2. Gamtamokslinio raštingumo lygio vertinimas paskatino atkreipti dėmesį į atskiras
gamtamokslinio raštingumo sritis, kurios galbūt yra probleminės: gamtamokslinio mąstymo –
klasifikavimas; praktinių gebėjimų - tyrinėjimo įgūdžiai; mokėjimo mokytis - klausimų kėlimas ir
klausinėjimas, mokymosi tikslų kėlimas ir rezultatų numatymas, mokymosi proceso refleksija;
gamtamokslinio komunikavimo - rašytinio komunikavimo; pagarba gamtai ir gyvybei sritis.
3. Atlikus pakartotinius tyrimus ir išdiskutavus su pegagogais, tyrime naudotas vaikų
gamtamokslinio raštingumo lygio vertinimo instrumentas, galėtų būti naudojamas praktikoje, nes yra
teoriškai pagrįstas. Gebėjimų verinimas žingsniais ir lygiais padeda žinoti ne tik tai, ką vaikas geba
pats, bet ir tai, ką jis dar geba išmokti, kokios vaiko galimybės įvaldyti vadovaujant, padedant ar
bendradarbiaujant, palaikant pedagogui.
Pokyčio planavimas.
Pedagogo intervencija gali padėti vaikui veikti aukštesniu lygiu ir tuo pačiu skatinti raidą,
nes pasak Vygotskio (1986) - mąstyme vyksta kokybiniai pasikeitimai, o ne vien įgūdžių ar
sugebėjimų padidėjimas. Pasak L. Vygotskio, naujų ugdymo strategijų naudojimas padeda vystyti
vaikų sugebėjimus. Veiklos tyrimu buvo suplanuota inovacija, kuri skatintų vaikų mąstymo,
komunikavimo ir tyrinėjimų gebėjimus. Buvo pasirinkta ugdomojoje veikloje taikyti mokslinį
metodą (scientifc method).
Individualus tyrime dalyvaujančlių vaikų gebėjimų lygis buvo nustatytas per pirmąjį tyrimą.
Tyrime dalyvaujančios vaikų grupės duomenys išskirti iš bendro konteksto ir aprašyti. Nustatėme
visų tiriamųjų artimiausios plėtros zonos gebėjimus, kurių reikėtų siekti per pokytį.
74
Kai maži vaikai tyrinėja pasaulį, jie naudoja daug metodų, kuriuos naudoja suaugę
mokslininkai. Šeši komponentai apibrėžia mokslinį metodą ankstyvaisiais metais: stebėti, klausti,
prognozuoti, eksperimentuoti, daryti išvadas, perduoti idėjas. Sudarytas 23 paveikslas iliustruoja,
kaip mokslininio metodo etapai įtakoja gamtamokslinio raštingumo sričių gebėjimų ugdymąsi.
Todėl, siekiant poveikio vaikų gamtamoksliniam raštingumui, pasirinkus mokslinį metodą, didžiausia
tikimybė, kad poveikis gali būti užfiksuotas.
25 pav. Gamtamokslinio raštingumo pasirinktų sričių ryšys su mokslinio metodo etapais (sudaryta
autorės)
Neabejotinai daug ryšių atrastume, jei prie šio paveikslo prijungtume mokėjimo mokytis
sritį. Taikant mokslinį metodą svarbus gebėjimas kelti mokymosi tikslus ir numatyti rezultatus,
klausimų kėlimas ir klausinėjimas, mokymosi proceso refleksija.
K. Hille, P. Evanschitzky, A. Bauer (2015), kalbėdami ankstyvojo gamtamokslio ugdymo
procesus, pažymi, kad mažiems vaikams pirmiausia reikia išbandyti, nes jiems sunku numatyti, kas
nutiks. Išbandydami vaikai bando aiškintis, taip vyksta eksperimentas. Naujos patirtys vaikų turimas
žinių, suvokimo struktūras daro turiningesnes. Ištyrus vaikų tyrinėjimo modelius, jų atsakymus į
klausimus, jų elgesį ir jų paaiškinimų sudėtingumą mokymo intervencijų metu, galima atskleisti
augimo modelius, kurie atskleidžia kognityvinių pokyčių pobūdį (Yan & Fischer, 2002).
Duomenų rinkimas ir analizė. Tyrime numatyta, kad dalyvaus dviejų ikimokyklinių
grupių vaikai: viso 12 vaikų. Tyrimą padedantis atlikti pedagogas dirbo ir vienoje ir kitoje grupėje,
todėl vaikai jį gerai pažįsta. Su pedagogu buvo susitarta, kad jis savaitės bėgyje, ves gamtotyrinę
veiklą po 30-35 min. taikydamas mokslinį metodą.
Analizė
MĄ
ST
YM
AS
GA
MT
AM
OK
SL
INIS
RA
ŠT
ING
UM
AS
Sintezė
Palyginimas Įvertin
imas
Apibendrinimas
Klasifikavimas
Sakytinis komunikavimas KO
MU
NIK
AV
IMA
S
Rašytinis komunikavimas
Stebėjimas PR
AK
TIN
Ė
VE
IKL
A
Bandymai/eksperimentai
Praktiniai darbai
MO
KS
LIN
IS M
ET
OD
AS
Stebėti
Klausti
Prognozuoti
Eksperimentuoti
Daryti išvadas
Perduoti idėjas
75
Su vaikais buvo susitarta, kad savaitę jie žais mokslininkus ir kaip tikri mokslininkai atliks
tyrinėjimus. Tyrinėjime buvo orientuojamasi į biologines sąvokas (augalus), nes neseniai grupėse
buvo sodinimų ir tyrinėjimų laikas. Vaikai buvo pripažinti turintys žinių ir gebėjimų atlikti
mokslinius tyrinėjimus: jie žino apie augalus, žino kaip galima stebėti, kaip galima matuoti ir kitus
dalykus. Mokslinio metodo ir šių tyrinėjimų tikslas nebuvo mokyti sąvokų. Buvo siekis, kad vaikai
suvoktų pasaulį naujai, t.y. taikydami mokslinį metodą atrastų naujus įrodymus, bandytų formuluoti
hipotezę, kas bus, jeigu..., suprastų tyrinėjimo eigą. Buvo stengiamasi mokslinių tyrinėjimų idėją
pristatyti kaip procesą, kuris prasideda nuo klausimų.
Su pedagogu buvo aptarti mokslinio metodo ypatumai, apmąstytas veiklų planas savaitei.
Iš pedagogo nebuvo reikalaujama oficialiai aprašyti veiklą. Jis prisiėmė atsakomybę taikyti
mokslinio metodo principus, jam buvo suteikiamas lankstumas veikti pagal situaciją. Su pedagogu
buvo grįžtamasis ryšys, aptariant kaip sekasi, ką pedagogas numato tobulinti. Inovacijos
įgyvendinimo programa tęsėsi 5 dienas. Kiekvienos dienos veikloje buvo siekiama ugdyti
procesinius mokslinio metodo gebėjimus. Po savaitės buvo suplanuotas kontrolinės grupės
stebėjimas po inovacijos diegimo, kurio metu bus stengiamasi įžvelgti pokyčių vaikų gebėjimuose.
L. Rupšienė (1997) pateikia Frechtling, Sharp rekomendaciją, kad stebėti reikia ne mažiau dviejų
kartų ir, jeigu įmanoma, tarp stebėjimų daryti ilgesnę pauzę. Todėl buvo stebima du kartus su dviejų
dienų pertrauka. Stebėjimas turėjo atsakyti į klausimą, ar mokslinio metodo taikymas įtakojo vaikų
gebėjimus. Stebėjimo duomenų analizei pasirinkta turinio content analizės dedukcinė prieiga.
Kategorijos ir subkategorijos išskirtos remiantis teorine medžiaga. Kadangi tyrimu siekta užfiksuoti
vaikų gebėjimų pagerėjimą, tai kategorijas sudarytos iš gamtamokslinio raštingumo komponentų, o
jų subkategorijos – iš tų komponentų gebėjimų. Atlikta kiekvieno mokslinio metodo etapo analizė.
Mokslinio metodo etapas- stebėjimas. Mokslinio metodo pirmasis žingsnis yra stebėjimas.
Tai yra galimybė vaikams stebėti aplinkinį pasaulį, rasti dalykų, kurie juos intriguoja ir tyrinėti.
Naudojant stebėjime visus pojūčius atsiranda galimybė išsiaiškinti ir atrasti tai kas nežinoma.
Kalbėdami apie stebimus objektus, užduodami klausimus vaikai supranta naujas sąvokas ir plečia
žodyną. Svarbu suteikti vaikams pakankamai laiko stebėti ir aplinką (Gelman ir Lucariello (2002).
Vykdant tyrimą buvo sudarytos sąlygos vaikams stebėti augalus. Vaikai žino, kad stebėjimams gali
pasitelkti savo pojūčius. Atviraisiais klausimais auklėtoja stengėsi, kad vaikai aktyviai įsitrauktų į
veiklą. Matosi, kad vaikai turi tyrinėjimų pojūčiais patirties ,,ten meti kūbą, kas iškrenta, taip ir
tyrinėji“, ,, man tai labiausiai patinka uostyti“, ,,o aš dar ir juos liečiau“, ,,pažiūrėjom ir pamatėm“.
Vaikai buvo skatinami pastebėti pasikeitimus: ,,daug augalų, nu nedaug 4“, ,, jie nėra vienodi, vieni
dideli, kiti maži“, ,,man atrodo jie užaugo“. Stebėjimo etape vaikai išsakė nuomonę apie augalų
požymius (,,aš manau, kad šitas didžiausias, o šitas mažiausias“), savybes (,, auga augalai“, ,,jie
auga ir užaugs dar didesni“, ,,atsiranda iš sėklų“).
76
Stebėjimų etape užfiksuota gamtamokslinio mąstymo komponentų: analizės, sintezės ir
palyginimo. Daugiausia pastebimi išoriniai požymiai: ,,didesnių ir labai didelių“, ..manau, kad šitas
didžiausias, o šitas mažaiausias“, ..šitas biški maženis, negu didžiausias“. Išskirtas augalo bruožas
augimas - ,, kažkas juos pasodino ir jie auga ir užaugs dar didesni“. Samprotaujama kodėl: ,,jo
neprižiūrėjo, ir jis mažiukas todėl“, ,,man atrodo, kad jis dar neužaugo, ateis laikas ir užaugs“, ,,
šitas mažas koto neturi, dar neužaugo“. Palygindami vartoja dydžių sąvokas: ,,aš manau, kad šitas
didžiausias, o šitas mažaiausias“. Stebėjimų etape atrandame ir mokėjimo mokytis komponentų.
Ieškoma sprendimų kaip įsitikinti, kad yra kažkas pasėtas : ,,pažiūrėti“, ,,paieškoti su pirštais“. Siūlo
ką tyrinėti, svarsto eigą: ,,reikia pamatuoti augalus vėl, matysis ar paaugo“. Užfiksuoti tyrime vaikų
klausimai vaikams: ,,O čia kaip yra sudėta? Didelis, mažesnis , dar mažesnis ir mažiausias?“, ,,kodėl
tau atrodo kad mažesnis?“.
24 lentelė.
Vaikų gebėjimai, pasireiškiantys mokslinio metodo taikymo stebėjimų etape
Kategorija Subkategorija / atvejų
sk.
Pagrindžiantys teiginiai Žings
nis
Stebėjimo
įgūdžiai
Pasikeitimų
pastebėjimas
(3)
B05 Daug augalų, nu nedaug 4. Aš suskaičiavau. B04
Kokie jie nėra vienodi. Vieni dideli, kiti maži. B04 Aš
pamačiau vazonus su augalais. Man atrodo jie užaugo.
4
Pojūčių pasitelkimas
stebėjimams
(10)
B01 Ten meti kūbą kas iškrenta, taip ir tyrinėji. B01
Pažiūrėjom ir pamatėm. B01 Aš tai visada daug žiūriu.
Žiūriu ir žiūriu. B04 Pamatėm. Aiiii, pažiūrėjom. B04
Mes stebėjom. Kokie jie nėra vienodi. Vieni dideli, kiti
maži. B31 Jo, pažiūrėjom ir pamatėm. M03 Pažiūrėjom
ir viskas. Matosi.B05 Jo. O aš dar ir juos liečiau. Kai
dėliojom, jo jo.B13 Jo, man tai labiausiai patinka
uostyti.
M21 Nieko. Nėra kvapo. Jie be kvapo.
6
Analizė Pastebi ir nusako
išorinius požymius
(7)
M02 Augalų didesnių ir labai didelių. M25 Aš manau,
kad šitas didžiausias, o šitas mažaiausias. M02 Ir aš
manau. B05 Ir aš manau, kad didžiausias. B04 O šitas
biški maženis negu dižiausias. M25 Šitą čia.. M02 Ne,
nedėk, ne čia, jis mažesnis.
4
Išskiria bruožus,
savybes (2)
M02 Kad auga augalai. B01 Jo. Kažkas juos pasodino ir
jie auga ir užaugs dar didesni.
5
Pastebi skirtumus ir
panašumus (1)
B04 Mes stebėjom. Kokie jie nėra vienodi. Vieni dideli,
kiti maži.
6
Sintezė Išskiria dalis, pasako
ryšius. Samprotauja
kodėl (4)
B04 Čia tai niekas jo neprižiūrėjo, ir jis mažiukas todėl
(rodo į mažiausią augalą). M02 Šituo rūpinosi labai,
prižiūrėjo, laistė (apie didžiausią augalą B21 Man
atrodo, kad jis dar neužaugo, ateis laikas ir užaugs.
M15Ne ne visi su kotu. Šitas mažas koto neturi, dar
neužaugo.
5
Palyginimas Pastebi ir palygina
pagal išorinius
požymius. artoja
dydžių sąvokas (5)
M25 Aš manau, kad šitas didžiausias, o šitas
mažaiausias. B05 Ir aš manau, kad didžiausias. B04 O
šitas biški maženis negu dižiausias M02 Ne, nedėk, ne
čia, jis mažesnis. M15 Viskas čia gerai, kodėl tau atrodo
kad mažesnis?
4
77
Mokymosi
tikslų
kėlimas ir
rezultatų
numatymas
Ieško sprendimų,
pradeda numatyti
sprendimų pasekmes
(3)
B01 Kaip galėtume įsitikinti, kad čia pasėtas kažkas.
B31 Pažiūrėti. B04 Paieškoti su pirštais taip ( rodo, kad
reikia krapštyti)
6
Veiklos
planavimas
Siūlo ką tyrinėti,
svarsto eigą (2)
B04 O kur mūsų lapai, nu kur piešėm. Ten buvo parašyta
kokie jie yra. Parašėme kokio jie dydžio.
Pažiūrėsim ar paaugo. Gal paaugo nors kas nors. B04
Reikia pamatuoti augalus vėl. Matysis ar paaugo.
6
Klausimų
kėlimas ir
klausinėjimas
Klausinėja, atsako į
klausimus (1)
Kodėl čia nieko nėra ( rodo į indelį be augalo)?
M21 Niekas nepasodino.
4
Klausinėja apie ką
pamatė, išgirdo,
pajautė ir t.t. (2)
B21 O čia kaip yra sudėta? Didelis, mažesnis , dar
mažesnis ir mažiausias?
M15 Viskas čia gerai, kodėl tau atrodo kad mažesnis?
5
Mokslinio metodo etapas- klausimo kėlimas. Siekiant tęsti mokslinį tyrimą, reikia užduoti
klausimą. Klausimas turėtų kilti iš vaikų interesų ir to, ką jie anksčiau pastebėjo. Pedagogai gali padėti
vaikamas kelti klausimus ir tobulinti juos, kad pamažu vaikai suprastų kaip tai daroma. Maži vaikai
turi ugdytis gebėjimą, formuluoti klausimus. Klausimai ir atsakymai prisideda prie vaikų kalbos
ugdymo (Dickinson ir Porche (2011). Keliant naujus klausimus, kylančius iš vaikų interesų, jie
prisideda prie vaikų mokymosi.
25 lentelė.
Vaikų gebėjimai, pasireiškiantys mokslinio metodo taikymo klausimo kėlimo etape
Kategorija Subkategorija / atvejų
sk.
Pagrindžiantys teiginiai Žings
nis
Klausimų
kėlimas ir
klausinėjimas
Klausinėja, atsako į
klausimus (3)
B31 Ką ten pirma reikia pasakyti? B21 Klausimą...
paklausėme kas pirma užauga, šaknis ar lapelis? B04
Kodėl tu ne tą matuoji?
4
Klausinėja apie ką
pamatė, išgirdo,
pajautė ir t.t. (2)
B04 O taip is tikro būna? B05 Kaip taip išeina?
5
Kelia tolesnius
klausimus ką galima
tyrinėti, kelia
probleminius
klausimus (11)
B01 Ir kas gi čia gali būti? B05Kas čia? M02 Kas čia
pasodintas ar nepasodintas? M25 Sako, reikia sužinoti
kas čia yra? B13 mum reikia sužinoti ar čia yra kas nors
ar nėra pasodintas? M03 tada paklausėme Kodėl nėra
čia nieko? Kas tada čia yra? B01 Tada paklausiau, o kas
čia yra? B04 Tai reikia... suzinoti.... ar užaugo augalai?
B05 Reikia paklausti auklėtojos gal parodys. B04 Tai ji
neturi. B05 Kodėl neturi?
6
Tikslingai formuluoti klausimą tyrimui vaikai kartu su pedagogu bandė savaitę. Tai
vaikams nauja. Klausimo formulavimui dar vadovauja pedagogas. Tačiau jau matome, kad vaikai
pradeda įsisavinti šio ,,žaidimo taisykles“. Atsiranda vaikų bandymų formuluoti klausimą
užuomazgų: ,,ką ten pirma ,,reikia pasakyti?“, ,,klausimą... paklausėme kas pirma užauga, šaknis ar
lapelis?“.Vaikai pradeda tikslintis tai, ką išgirdo: ,,o taip iš tikro būna?“, ,,kaip taip išeina?“.
Pradedama kelti tolesnius klausimus ką galima tyrinėti, probleminius klausimus: ,,ir kas gi čia gali
78
būti?“, ,,kas čia pasodintas ar nepasodintas?“, ,,kas tada čia yra?“, ,,ar užaugo augalai?“ ir pan.
(25 lentelė).
Mokslinio metodo etapas- hipotezės kėlimas. Tai esminis mokslinio metodo ir
pažinimo komponentas (Gelman ir Brenneman, 2004). Su šio mokslinio metodo žingsniu vaikai
sukonkretina atsakymus į savo klausimą: tikslinant hipotezę ir vaikai išsako savo spėjimą. Be to,
skatinant vaikus vartoti žodžius ,,spėjimas“, „prognozė“ ir „hipotezė“, skatinamas gamtamokslinio
žodyno kūrimas (Gelman and Brenneman (2004). Pradiniame etape auklėtoja vartoja vaikams
suprantamesnį pasakymą ,,spėjimas“. Hipotezės gali būti užrašomos. Tyrimo metu priimant
sprendimą dėl hipotezės vaikų spėjimai buvo užrašomi ženklais, suskaičiuojamos nuomonės ir
parašomas skaičius. Sukuriama hipotezių lentelė. Taip paskatinamas rašytinis komunikavimas,
matematinių vaizdinių vystymasis. Formuluojant hipotezę vaikams suteikiama galimybė paaiškinti
savo mąstymą kitiems. Kaip matome iš 26 lentelės, hipotezės formulavimo etape vyko stebėjimų,
tyrinėjimų, analizės, sintezės kategorijas sudarančių subkategorijų (gebėjimų) kaita: pastebimi
pasikeitimai, pasitelkiami pojūčiai stebėjimams; aiškindamiesi kokią formuluoti hipotezę,
pavaizdavo tyrimus, numatė rezultatą, pastebėjo ir nusakė išorinius požymius (,,juoda, puri“, ,,tamsi,
beveik juoda“)., išskyrė bruožus, savybes (,,šlapia“), samprotavo kodėl, nusakė ryšius (,,Palaistė
sėklas kad augtų. Todėl žemė šlapia“).
26 lentelė.
Vaikų gebėjimai, pasireiškiantys mokslinio metodo taikymo hipotezės kėlimo etape
Kategorija Subkategorija / atvejų
sk.
Pagrindžiantys teiginiai Žings
nis
Stebėjimo
įgūdžiai
Pasikeitimų
pastebėjimas (1)
Visi sako, kad užaugo.
4
Pojūčių pasitelkimas
stebėjimams
(4)
B04 Žemę matome. B21 Juoda, puri. M02 Tamsi,
beveik juoda. B05 Juoda (Liečia žemę ) Šlapia.Visi ima
liesti.
M15 Tikrai šlapia M15 Lietėme.( pritariantis choras –
lietėme).
6
Tyrinėjimų
įgūdžiai
Numato rezultatą (12) M15 šaknis aš tai tikrai manau. Visi išsako savo spėjimą 6
Pavaizduoja tyrimus
(12)
Visi sako, kad užaugo. ( sudėti pliusai prie taip ir ne)
Pas visus nupiešti veideliai prie paveikslėlio, kad pirma
užauga šaknis.
6
Analizė Pastebi ir nusako
išorinius požymius (3)
B21 Juoda... M02 Tamsi, beveik juoda.
B05 Juoda...
4
Išskiria bruožus,
savybes (3)
B21 Juoda, puri. B05 .... Šlapia. M15 Tikrai šlapia 5
Sintezė Samprotauja kodėl,
nusako ryšius (2)
B05 Palaistė sėklas kad augtų.
M15 Todėl žemė šlapia.
6
Mokslinio metodo etapas – eksperimentai ir bandymai. Įtraukus mokslinį metodą į ugdymo turinį,
vaikams sudarome galimybę suprasti paprastus eksperimentus ir bandymus moksliškai (Brenneman
ir kt., 2007). Eksperimentuodami vaikai manipuliuoja daiktais ,, čia padidinamas stiklas, geriau
79
matysis“, stebi reiškinius ,, stok, ten kažką pamačiau“. Labai svarbu, kad vaikai patys tyrinėtų, o ne
tik stebėtų, kaip tai daro auklėtojas, kad jie patys galėtų kurti savo mokslinį supratimą apie reiškinius
,,nueina, susiranda liniuotę ir pradeda matuoti augalus“, ,,parašyšiu kokios užaugo didumo“. Čia
vaikai mokosi apibudinti ,,pupelė balta“, ,,žemė puri“; lyginti , matuoti ,,dabar patį didžiausią
pamatuosiu“ ir kt. Pedagogai, naudogami atviruosius klausimus, gali sekti vaikų mintis, padėdami
vaikams mąstyti ,, įsikimba ji į žemę, kad augalas galėtų augti, nes kitaip nesilaikytų ir išgriūtų“,
,,vandenį šaknys siurbia. duoda augalams vandens“, ,,geria vandenį ir užauga“. Eksperimentuodami
vaikai neturi pamiršti savo prognozių. Tam talkina sudarytos prognozių lentelės. Taip vaikai
palaipsniui sąmoningai išbandys savo hipotezes. Tyrinėjimų metu pedagogai gali paskatinti vaikų
diskusijas apie atradimus.
27 lentelė.
Vaikų gebėjimai, pasireiškiantys mokslinio metodo taikymo eksperimentų etape
Kategorija Subkategorija / atvejų
sk.
Pagrindžiantys teiginiai Žings
nis
Stebėjimo
įgūdžiai
Pojūčių pasitelkimas
stebėjimams (1)
M04 Stok stok ten kažką pamačiau.
6
Įrankių pasitelkimas
stebėjimams
(4)
M03 Čia padidinamas stiklas, geriau matysis. B05
Ateikit, draugai, aš suradau. B05 dalina šakeles (žemės
tytinėjimams) . B05 pradeda labai pamažu ir atsargiai
krapštyti žemę.
6
Stebėjimų
pavaizdavimas (12)
Vaikai piešia ir kalbasi. M03 Tu žinai ką piešti?
M01 Augalus , tuos kurie čia yra ( rodo į vazonėlius).
Visi vaikai piešė ką veikėme.
5
Tyrinėjimų
įgūdžiai
Tyrinėja išorinius
požymius
(16)
B04 ir B05 nueina, susiranda liniuotę ir pradeda matuoti
augalus. B05 Pamatuosime juos. B04 Parašyšiu kokios
užaugo didumo. B04 Dabar patį didžiausią pamatuosiu
(kruopščiai deda liniuotę prie stiebo). M02 man irgi rodo
11, ko ten? M03 man atrodo 11... gerai 11 centiiiimetrų.
B01 11 centimetrų irgi B31 (pamatuoja, nieko nesako,
nueina prie savo lapo parašo 11)M01 matuoja mažesnį
augalą. M01 aš žinau, koks jis. Todėl matuoju kitą. B04
pamauoja, sako 8, ten tie .. B04 sako M01 ir aš tiek pat
pamatavau. M01 Kitas augalas 8 centimetrų, aš jau
pamatavau. B04. Ir aš pamatavau. Irgi 8. B05 matuoja, 2.
M03 aš dabar pamatuosiu.... beveik 4 rodo. B04 ima
matuoti didžiausią augalą gauna 11 cm.
4
Tyrinėja sandarą (1) ištraukia pupos sėklą.... su šaknimi. Visi 6
Numato rezultatą (8) B01 Gerai sakėm, kad sėkla yra. B05 Atspėjome, kad
sėklų yra. B31 Bus šaknis,M25 Gal...B21 Turi būti šaknis.
B31 Fu, šaknis, M02 Ačiū Dievui, šaknis, B05 Šaknis
6
Pavaizduoja tyrimus
(12)
B04 O su sėklom vazoną piešti? B04 Nu aš sugalvojau
pamatuoti ir parašyti. B04 kur tas mano dižiausias
(nupieštas augalas), tuoj parašysiu. M25 ir mano 11.
(parašo gerai). M02 man irgi rodo 11, ko ten? (parašo
gerai). M03 man atrodo 11... gerai 11 centiiiimetrų.
(parašo11). B01 11 centimetrų irgi ( parašo tik 1 prie
didžiausio augalo). B31 (pamatuoja, nieko nesako, nueina
prie savo lapo parašo 11). M01 aš žinau, koks jis. Todėl
matuoju kitą, (lape jau parašyta prie didžiausio augalo 11.
6
80
Prie mažesnio parašo 8). B04 pamauoja, sako 8, ten tie
..,M25 centimetrai.(B04 nueina rašyti, pažiūri, ką parašė
M01). B04 sako M01 ir aš tiek pat pamatavau. B 31 žiūri,
kaip parašo B04, ir jis parašo tiek pat.
Samprotauja apie tai
ką atrado
(20)
M02 Pamatėme vazonus ir visokius augalus.
M01 Didelius ir mažus. M02 Sudėliojome vazonus i eilę
M25 Didelis mažesnis dar mazesnis ir dar mažesnis B01
Tada pažiūrėjom ir pamatėm nepasodintą vazoną. M02
Ne pasodintą, tik nesimatė. B01 Tada paklausiau, o kas
čia yra? B05 Tada tada dar ieškojome su kuo reikes ieškoti
B04 Viską teisingai sugalvojom.. M02 Sėklą radome.
B04 ima matuoti didžiausią augalą gauna 11 cm. Pas jį
parašyta 11 cm. Pasimetęs ...Tai nepaaugo.
M25 Pas mane. Buvo 11. M02 Pas mane irgi tas pats.
B04Matuoja Rodo 2. M01 Du buvo. M02 Du M04 Ir pas
mane du. B01 Nieko jie nepaugo B04 Visai nepaaugo B31
Nesąmonė, kaip tai gali būti.
6
Analizė Pastebi ir nusako
išorinius požymius
(3)
M05 Ne pupelė. Pupelė balta. M02 Sudėliojome vazonus
i eilę. M25 Didelis mažesnis dar mazesnis ir dar mažesnis
4
Išskiria bruožus,
savybes (5)
B31 Saulės, vandens. M25 Lietaus B04 Kad šilta būtų
B05Vandens. B21 aš manau, kad visko reikia
5
Sintezė Samprotauja apie
savybes, sandarą,
bruožus Nusako
ryšius (3)
M21 įsikimba ji į žemę, kad augalas galėtų augti, nes
kitaip nesilaikytų ir išgriūtų augalas. M02 vandenį šaknys
siurbia... duoda augalams vandens. B31 Geria vandenį ir
užauga
6
Palyginimas Pastebi ir palygina
pagal išorinius
požymius (2)
M02 Sudėliojome vazonus i eilę. M25 Didelis mažesnis
dar mazesnis ir dar mažesnis
4
Apibendrini
mas
Samprotauja kaip
auga augalai, ko
reikia (5)
B31 Saulės, vandens. M25 Lietaus B04 Kad šilta būtų
B05Vandens B21 aš manau, kad visko reikia
6
Mokymosi
tikslų
kėlimas ir
rezultatų
numatymas
Spėlioja kas atsitiks,
jeigu (5)
B31 Geras, čia kad ieškojom, o jeigu vabalas koks būtų
įlindęs. B05 Jo gerai kad su pagaliu krapščiau.
M15 Jo, turbūt buvo šalta. M03 iš kur tu žinai, kad šalta?
M15 aš gi spėju, gal šalta.
5
Veiklos
planavimas
Planuoja ką darys
(2)
M15 suradome praeitą kartą. M02 atradimą jau padarėme. 5
Siūlo ką tyrinėti,
svarsto eigą (1)
B04 Reikia pamatuoti augalus vėl. Matysis ar paaugo. 6
Klausimų
kėlimas ir
klausinėjima
s
Klausinėja, atsako į
klausimus (2)
M03 iš kur tu žinai, kad šalta? M15 aš gi spėju, gal šalta.
4
Mokymosi
refleksija
Aptaria darbus,
planuoja ką darys (1)
B04 Viską teisingai sugalvojom..
5
Mokslinio metodo etapas- duomenų analizavimas Svarbu padėti vaikams
apibendrinti savo išvadas ir (arba) padaryti keletą bendrų prielaidų, kurios atsakytų į jų pradinį
klausimą. Šiame etape svarbūs vaikams buvo tyrinėjimų ir mokėjimo mokytis gebėjimai. Vaikams
savo tyrinėjimus reikėjo pateikti piešiniu, ar užduoties atlikimu. Rengiant tyrinėjimų ataskaitas vaikų
81
iniciatyva buvo sumanyta atlikti matavimus, kurie kitame tyrime buvo panaudoti norint patvirtinti
hipotezę. Vaikai taip pat atliko užduotį, kuri padėjo prisiminti tyrimą ir kartu iliustravo duomenis
(suklijuoti augalo augimo ciklą). Kalbantis apie tyrimus vaikai samprotavo apie tai, ką atrado:
,,Pamatėme dar... Kad čia nieko nėra. Nėra augalo“, ,,Kas tada čia?“, ,,Tada pradėjome žiūrėti kas
čia yra, žiūrėjome ir pamatėme sėklas“. Analizuojant vaikai kalbėjo apie klausimus, kuriuos jie kėlė
tyrime: ,, klausinėjome draugų kas pirma užauga“, ,, klausimą... paklausėme kas pirma užauga,
šaknis ar lapelis?“, ,,tada paklausėme, kodėl nėra čia nieko? Kas tada čia yra?“. Klausimų kėlimas
vaikams išlieka vis dar sunkus, klausimus formuluoti padeda pedagogas.
28 lentelė.
Vaikų gebėjimai, pasireiškiantys mokslinio metodo taikymo duomenų analizavimo etape
Kategorija Subkategorija / atvejų sk. Pagrindžiantys teiginiai Žings
nis
Tyrinėjimų
įgūdžiai
Pavaizduoja tyrimus
(10)
M03 sako M25 tu ne tą klijuoji. M25 Oi, apsirikau.
Nepataikiau. M25 klausia M03 Šita. M03 Jo šita.
M02 greitai suklijuoja. Aš baigiau jau. Ką daryti?
B31 klijuoja ir žiūri į M02. B01 klijuoja pats, jau
turi susidėliojęs, ką kur klijuoti. Nekalba M21 ir
M15 taip pat klijuoja nekalba. B13 kažką niunuoja
ir klijuoja.
6
Samprotauja apie tai ką
atrado (4)
M03 Pamatėme dar... Kad čia nieko nėra. Nėra
augalo. M25 Pamatėme kad nera augalo viename
vazone. M03 tada paklausėme Kodėl nėra čia
nieko? Kas tada čia yra? B031 Tada pradėjome
žiūrėti kas čia yra, žiūrėjome ir pamatėme sėklas.
6
Klausimų
kėlimas ir
klausinėjimas
Klausinėja, atsako į
klausimus(4)
M03 Tu žinai ką piešti? M01 Augalus, tuos kurie čia
yra ( rodo į vazonėlius). B31 Auklėtoja, o piešti
didelius ar mažus.B04 O su sėklom vazoną piešti?
4
Klausinėja apie ką
pamatė, išgirdo, pajautė
ir t.t. (2)
B04 O taip is tikro būna?
B05 Kaip taip išeina?
5
Kelia tolesnius
klausimus ką galima
tyrinėti, kelia
probleminius klaus. (3)
B21 Klausimą... paklausėme kas pirma užauga,
šaknis ar lapelis? Ką? Jo klausinėjome draugų kas
pirma užauga. B31 pavaduotojos klausėme dar.
B01 visi sakė kad šaknis ir buvo teisingai.
6
Mokymosi
refleksija
Aptaria darbus,
planuoja ką darys
(6)
M03 Mes apžiūrėjome viską, ką čia turime ant stalo
ir sudėliavome vazonėlius, štai šituos. Dėjome
didelis, mazesnis, dar mazesnis ir dar mazesnis.
M02 Pats mažiausias. M03 Pamatėme dar... Kad čia
nieko nėra. Nėra augalo. M25 Pamatėme kad nera
augalo viename vazone. M03 tada paklausėme
Kodėl nėra čia nieko? Kas tada čia yra? B031 Tada
pradėjome žiūrėti kas čia yra, žiūrėjome ir
pamatėme sėklas. M03 čia aš pasakoju šiandien.
M01 Man tai patinka visokios užduotys. M25 ir man
patinka. B01 o rytoj tyrinėsime? B01 O šiandien
kas toks?
5
Samprotauja, ką atrado,
sužinojo, išmoko (2)
B01 O aš žinojau kad sėklų yra. B04 Buvo įdomu. 6
82
Mokslinio metodo etapas – išvadų skelbimas. Atlikus tyrinėjimus, svarbu, kad vaikai
galėtų pasidalinti rezultatais su kitais. Kalbėjimas apie savo atradimus skatina vaikų žodinę
komunikaciją, skatina naudoti išmoktus naujus žodžius. Dažnai po tyrimų vaikai būna susijaudinę ir
patys nori dalintis įspūdžiais. Pedagogai gali padėti vaikams parodydami, kaip dalytis rezultatais.
Dalinantis reikia nepamiršti įtraukti ir informacines technologijas. Galima vaikams pasiūlyti
pristatyti hipotezės lenteles, parodyti savo pačių eksperimento metu sukurtas diagramas ir grafikus.
Šis dalijimosi procesas ugdo vaikų gebėjimą kritiškai mąstyti, prasmingai ugdo mokėjimo mokytis,
kalbinio raštingumo įgūdžius. Mokslinis metodas padeda plėtoti tyrinėjimų duomenis naujuose
tyrinėjimuose, nes dažnai kyla naujų klausimų ir tyrinėjimo idėjų. Mūsų tyrimo metu vaikai į grupes
nešdavosi savo sukurtus darbelius, kuriuos pristatydavo grupės draugams. Apie tyrimus vaikai buvo
skatinami kalbėtis su tėvais.
Tyrimo rezultatai. ,,Mokslininkų žaidime“ vaikai dalyvavo noriai. Tai rodo jų susidomėjimas
veikla, bendravimas. Mokslinio metodo tikslas buvo įtakoti vaikų gamtamokslinio raštingumo
gebėjimų kaitą. Šis metodas yra glaudžiai susiję su mąstymo gebėjimais, todėl negalėjome tikėtis,
kad vaikai įgis gebėjimų po keleto praktinių užsiėmimų. Jau vien naujos patirtys vaikų žinių,
suvokimo, mąstymo struktūras daro turtingesnėmis. Pagal pirminį vertinimą pasirinktos grupės
vaikų gebėjimai buvo daugiausia 5 žingsnio I ir II lygio. 6 žingsnio gebėjimus parodė tik 3 vaikai.
Duomenys pateikti 29 lentelėje. Veiklos tyrimo metu išskirtos subkategorios rodo, kokių vaikų
gebėjimų užuomazgos buvo pastebėtos, taikant veikloje mokslinį metodą. Pagal gebėjimo turinį ir
naudojantis parengtu vaikų gamtamokslinio raštingumo vertinimo instrumentu, gebėjimai priskirti
tam tikram žingsniui. (30 lentelė). Analizuodami duomenis, lentelėje užfiksavome ir kurie vaikai
tuos duomenis parodė. Tai sudarė galimybę parengti 31 lentelę, kurioje matosi kiek veikla įtakojo
kiekvieno vaiko gebėjimus. (* - žvaigždute žymimas atvejis, kurio veikla rodo galimai
besiformuojantį gebėjimą) . Kadangi pagal pirminį vertinimą vaikų gebėjimai buvo daugiausia 5
žingsnio I ir II lygio, tai antrojo stebėjimo duomenyse ieškota kategorijų, kuriose rasta 6 žingsnį
pagrindžiančių teiginių. Tokių teiginių yra kiekviename mokslinio metodo etape (lentelė 30).
Tyrime mokslinio metodo stebėjimo etape stebėjimo įgūdžių srityje 6 žingsnį
pagrindžiančiuose teiginiuose minimi net 7 vaikai (pirminiame tyrime buvo 2). O kategorijoje
,,Klausimų kėlimas ir klausinėjimas“ 5 žingsnį pagrindžiančiuose teiginiuose minimi 2 vaikai
(pirminiame tyrime nebuvo nė vieno). O štai mokslinio metodo klausimo kėlimo etape - 6 žingsnį
pagrindžiančiuose teiginiuose minimi jau 7 vaikai. Mokslinio metodo taikymo hipotezės kėlimo etape
turime 6 žingsnį pagrindžiančių teiginių tyrinėjimų įgūdžių kategorijoje -3 vaikai, (pirminiame
tyrime nebuvo nė vieno). Mokslinio metodo taikymo eksperimentų etape tyrinėjimų įgūdžių
kategorijoje, kur pirminiame tyrime nebuvo iš viso fiksuota vaikų tyrinėjimų, atrandame: tyrinėja
išorinius požymius (16 atvejų); tyrinėja sandarą (1 atv.); numato rezultatą (8 atv.); pavaizduoja
83
tyrimus (12 atv.); samprotauja apie tai ką atrado (20 atv.). Taigi rezultatų palyginimas tikrai rodo
vaikų gamtamokslinio raštingumo lygio kaitą po veiklos, kurios metu buvo taikomas mokslinis
metodas. 31 lentelė leidžia pamatyti individualų vaikų veiklos rezultatą.
29 lentelė.
Veiklos tyrime dalyvaujančios grupės gamtamokslinio raštingumo vertinimas prieš inovaciją
VA
IKO
KO
DA
S
ŽINGSNIAI
Gamtamokslinio raštingumo sritys
2.1
. S
teb
ėjim
o į
gū
dži
ai
2.2
. T
yri
nėj
imų
įg
ūd
žiai
3.1
. A
nali
zė
3.2
. S
inte
zė
3.3
. P
aly
gin
imas
3.4
. A
pib
end
rin
ima
s
3.5
. K
lasi
fik
avim
as
6.1
.Mo
kym
osi
tik
slų
kėl
ima
s ir
rezu
lta
tų n
um
aty
mas
6.2
. vei
klo
s p
lan
avim
as
6.3
.kla
usi
mų
kėl
imas
ir
kla
usi
nėj
imas
6.4
. T
iksl
ų s
iek
imas
6.5
. M
ok
ym
osi
pro
ceso
refl
eksi
ja
M01
IV ŽINGSNIS 2
V ŽINGSNIS 2 3 3 3
VI ŽINGSNIS 2 3 1 2
NESTEBĖTA 0 0 0
M02
IV ŽINGSNIS 2
V ŽINGSNIS 3 3 2
VI ŽINGSNIS 2 1 1 1
NESTEBĖTA 0 0 0 0
M03
IV ŽINGSNIS 3 3 3 2 3
V ŽINGSNIS 2 2 1
VI ŽINGSNIS
NESTEBĖTA 0 0 0 0
M21
IV ŽINGSNIS 3 3 2 2 3
V ŽINGSNIS 1 1 1 1
VI ŽINGSNIS
NESTEBĖTA 0 0 0
M04
IV ŽINGSNIS 3 3 2 3 3 2
V ŽINGSNIS 2
VI ŽINGSNIS
NESTEBĖTA 0 0 0 0 0
M25
IV ŽINGSNIS 3 3 2 1 2
V ŽINGSNIS 1 1 1 1
VI ŽINGSNIS
NESTEBĖTA 0 0 0
B01
IV ŽINGSNIS
V ŽINGSNIS 3 3
VI ŽINGSNIS 3 2 2 2 2 1 1
NESTEBĖTA 0 0 0
B04
IV ŽINGSNIS 3
V ŽINGSNIS 2 2 1 2 2 1 1 2
VI ŽINGSNIS
NESTEBĖTA 0 0 0
B05
IV ŽINGSNIS 2
V ŽINGSNIS 2 2 2 2 2 2 2
VI ŽINGSNIS
NESTEBĖTA 0 0 0 0
B31
IV ŽINGSNIS 3 2 2 2 2 2 2
V ŽINGSNIS 1
VI ŽINGSNIS
NESTEBĖTA 0 0 0 0
B13
IV ŽINGSNIS 3 3 2 2 3
V ŽINGSNIS 2 1 1 1
VI ŽINGSNIS
NESTEBĖTA 0 0 0
B21
IV ŽINGSNIS 3 3 2 2 3
V ŽINGSNIS 1 1 1 1
VI ŽINGSNIS
NESTEBĖTA 0 0 0
84
30 lentelė. Tyrimo analizės duomenų apibendrinimas
Sritis Kategorija Subkategorija Atvejų
skaičius
Vaikų
skaičius
Vaikas
(kodas)
Žings
nis
Gam
tam
ok
slin
is m
ąsty
mas
Analizė Pastebi ir nusako išorinius požymius 13 9 B01; B04;
B05; B21;
B31;
M01; M02
M04; M25
4
Išskiria bruožus, savybes 10 6 B04; B05;
B21; B31
M02; M25
5
Pastebi skirtumus ir panašumus 1 12 visi 6
Sintezė Išskiria dalis, pasako ryšius. Samprotauja
kodėl
6 3 M02;B21
B31
5
Samprotauja apie savybes, sandarą,
bruožus Nusako ryšius
3 2 B05;M04
6
Palyginimas Pastebi ir palygina pagal išorinius
požymius. Vartoja dydžių sąvokas
7 3 M02; 25;
M03
4
Samprotauja kaip auga augalai, ko reikia 5 5 B04; B05;
B21;B31
M25
6
Mo
kėj
imas
mo
ky
tis
Mokymosi
tikslų kėlimas ir
rezultatų
numatymas
Spėlioja kas atsitiks, jeigu 5 4 B05; B31;
M03; M04;
5
Ieško sprendimų, pradeda numatyti
sprendimų pasekmes
3 3 B01; B04
B31
6
Veiklos
planavimas
Planuoja ką darys 3 3 M02; 15;
B04;
5
Siūlo ką tyrinėti, svarsto eigą 4 2 B01; B04; 6
Klausimų
kėlimas ir
klausinėjimas
Klausinėja, atsako į klausimus 10 5 M01;M03;
M15; B04;
B31
4
Klausinėja apie ką pamatė, išgirdo,
pajautė
6 3 M02;
B04;B05
5
Kelia tolesnius klausimus ką galima
tyrinėti, kelia probleminius klausimus
14 8 B01; B04;
B05; B21;
B31; M02;
M03;M25;
6
Mokymosi
refleksija
Aptaria darbus, planuoja ką darys 7 5 M01;M02;
M03; M25
B01; B031
5
Samprotauja, ką atrado, sužinojo pasako
ką išmoko
2 2 B01;B04; 6
Pra
kti
nia
i g
ebėj
imai
Stebėjimo
įgūdžiai
Pasikeitimų pastebėjimas 12 12 visi 4
Pojūčių pasitelkimas stebėjimams 15 6 B04; B05;
B21; M02;
M21;M04;
6
Įrankių pasitelkimas stebėjimams 12 12 Visi 6
Stebėjimų pavaizdavimas 12 12 Visi 6
Tyrinėjimų
įgūdžiai
Tyrinėja išorinius požymius 16 12 Visi 4
Numato rezultatą 36 12 visi 6
Tyrinėja sandarą 1 12 visi 6
Pavaizduoja tyrimus 24 12 visi 6
Samprotauja apie tai ką atrado 24 9 M01; M02;
M03; M04;
M25B01;
B04;B05;
B31;
6
85
31 lentelė. Veiklos tyrime dalyvaujančių vaikų gamtamokslinio raštingumo gebėjimų pokyčių fiksavimas taikant
mokslinį metodą
VA
IKO
KO
DA
S
ŽINGSNIAI
Gamtamokslinio raštingumo sritys
2.1
. S
teb
ėji
mo į
gū
džia
i
2.2
. T
yrin
ėji
mų
įg
ūd
žiai
3.1
. A
na
lizė
3.2
. S
inte
zė
3.3
. P
aly
gin
ima
s
3.4
. A
pib
en
dri
nim
as
3.5
. K
lasi
fik
av
ima
s
6.1
.Mo
kym
osi
tik
slų
kėli
ma
s
ir r
ezu
lta
tų n
um
aty
ma
s
6.2
. v
eik
los
pla
nav
ima
s
6.3
.kla
usi
mų
kėli
ma
s ir
kla
usi
nėji
ma
s
6.4
. T
iksl
ų s
iek
imas
6.5
. M
ok
ym
osi
pro
ceso
refl
ek
sija
M01
IV ŽINGSNIS * * 2
V ŽINGSNIS 2 3 3 3 *
VI ŽINGSNIS * 2 3 1 2
NESTEBĖTA 0 0 0
M02
IV ŽINGSNIS * * 2
V ŽINGSNIS * * 3 3 * * 2 *
VI ŽINGSNIS *2 * 1 1 1 *
NESTEBĖTA 0 0 0 0
M03
IV ŽINGSNIS 3 3 *3 *2 3
V ŽINGSNIS 2 2 1 * *
VI ŽINGSNIS * *
NESTEBĖTA 0 0 0 0
M04
IV ŽINGSNIS 3 *3 2 3 3 2
V ŽINGSNIS 2
VI ŽINGSNIS * *
NESTEBĖTA 0 0 0 0 0
M15
IV ŽINGSNIS 3 3 2 *2 3
V ŽINGSNIS 2 1 1 *1 *
VI ŽINGSNIS * *
NESTEBĖTA 0 0 0
M25
IV ŽINGSNIS *3 3 * 2 1 2
V ŽINGSNIS 1 1 * 1 1 *
VI ŽINGSNIS * * *
NESTEBĖTA 0 0 0
B01
IV ŽINGSNIS *
V ŽINGSNIS 3 3 *
VI ŽINGSNIS 3 * 2 2 2 *2 *1 *1 *
NESTEBĖTA 0 0 0
B04
IV ŽINGSNIS * 3 * *
V ŽINGSNIS 2 *2 1 2 2 *1 *1 2
VI ŽINGSNIS * * * * * *
NESTEBĖTA 0 0 0
B05
IV ŽINGSNIS * 2
V ŽINGSNIS 2 *2 2 2 2 *2 * 2
VI ŽINGSNIS * * * * *
NESTEBĖTA 0 0 0 0
B31
IV ŽINGSNIS *3 *2 2 2 2 *2 2
V ŽINGSNIS 1 * * * * *
VI ŽINGSNIS + * * *
NESTEBĖTA 0 0 0 0
B13
IV ŽINGSNIS 3 3 2 2 3
V ŽINGSNIS 2 1 1 1
VI ŽINGSNIS
NESTEBĖTA 0 0 0
B21
IV ŽINGSNIS * 3 3 2 2 3
V ŽINGSNIS 1 1* * 1 1
VI ŽINGSNIS * * *
NESTEBĖTA 0 0 0
86
31 paveiksle parodomi veiklos tyrimo metu užfiksuoti vaikų gebėjimai pagal žingsnius,
greta vaikų gamtamokslinio raštingumo pradinio tyrimo rezultatų ( atvejai pažymėti žvaigždute).
Gebėjimo fiksavimas tyrimo metu demonstruoja, kad toks gebėjimas stebėtoje veikloje pasireiškė ir
gali įtakoti vaikų gamtamokslinio raštingumo lygį. Lentelė sudaryta tikslu patvirtinti, kad mokslinis
metodas įtakoja vaikų gebėjimus. Tai lentelėje ir matome. Lentelėje neatsispindi veiklos, kuriose
dalyvavo visi vaikai ir jose parodyti gebėjimai. Visi pasitelkė įrankius stebėjimams ir tyrinėjo
išorinius požymius (matavo ir rašėsi rezultatą); visiems reikėjo stebėjimus vienaip ar kitaip
pavaizduoti; keldami hipotezes visi numatė tyrinėjimų rezultatą. Apibendrinant reikia pažymėti, kad
veiklos metu buvo mokomasi suprasti ir tyrinėjamą reiškinį ir patį mokslinį metodą. Įgyvendinant
mokslinį metodą, buvo tikimasi, kad vaikai bandys kelti klausimus ir išsakyti savo spėjimus/
hipotezes, noriai tyrinės įvairius reiškinius ir objektus. Mokslinio metodo taikymas pateisino
lūkesčius.
Veiklos tyrimo apibendrinimas. Mokslinis metodas tyrime buvo išbandytas tyrinėjimų
erdvėje. Tačiau jis gali būti taikomas įvairiose srityse ir kontekstuose. Mokslinis metodas integruoja
visas gamtamokslinio raštingumo sritis. Jis yra pagrįstas procesiniais įgūdžiais. Vertinat veiklos
tyrimo metu kaip inovaciją naudoto mokslinio metodo taikymą ugdymo procese, reikia pažymėti, kad
jis prisidėjo prie naujos mokymosi patirties. Tyrimas atskleidė tokius rezultatus:
1. Tarp tyrime dalyvavusių vaikų pasiekimų rezultatų prieš ir po naujo metodo taikymo
stebimi reikšmingi skirtumai. Gamtamokslinio raštingumo 6 žingsnį pagrindžiančiuose teiginiuose
minima daug daugiau vaikų negu per pirminį tyrimą.
2. Veiklos tyrime dalyvavusi vaikų grupė, įgydama mokslinio metodo procesinių įgūdžių,
pakeitė savo supratimą apie tyrinėjimus.
3. Taikant mokslinį metodą įvairiose ugdymo srityse ir kontekstuose galimas
gamtamokslinio raštingumo lygio pokytis.
Apibendrinimas. Mokslinis metodas pats savaime nubrėžia veiklos gaires su vaikais. Per
visus mokslinio metodo žingsnius pedagogai ir vaikai užsiima veikla, kuri sudaro prielaidas
moksliškai mąstyti, klausti ir ieškoti atsakymų į klausimus. Mokslinis metodas integruoja visas
gamtamokslinio raštingumo sritis. Jis yra pagrįstas procesiniais įgūdžiais, kurie yra svarbūs ne tik
mokymuisi, bet ir kasdieniniame gyvenime. Taikydamas mokslinį metodą pedagogas prisiima
atsakomybę už mokslinio proceso įgūdžių ugdymą, nes klausia atvirų klausimų, skatina mąstymą ir
susidomėjimą.
87
TEORINĖ DISKUSIJA
Tyrimo tikslas buvo ištirti visuomeniniu, instituciniu ir asmeniniu lygmenimis ankstyvojo
amžiaus vaikų gamtamokslinį raštingumą. Šiuo tikslu buvo vadovaujamasi atliekant tiek teorinį, tiek
empirinį tyrimą. Teorinėje analizėje gamtamokslinio raštingumo tyrimas visuomeniniu lygmeniu
parodė, kad gamtamokslinio raštingumo ugdymas yra tapęs pripažintu tarptautiniu švietimo iššūkiu,
kur sprendimai dėl gamtamokslinio raštingumo ugdymo, atsižvelgiant į kintančius asmens ir
visuomenės poreikius, yra priimami valstybiniu lygmeniu. Ypač didelis dėmesys gamtamoksliniam
raštingumui valstybiniu lygmeniu skiriamas JAV, kuri, įgyvendina trijų etapų ilgalaikį planą.
(Project 2061). Project 2061 tikslas - ,,mokslas visiems amerikiečiams“ (,,Science for All
Americans“). Šiandien visa tai JAV vadinama „sistemine reforma“. Empyriniame tyrime atlikta
valstybinių socialinių-politinių ir švietimo raidos strateginių dokumentų analizė parodo, kad pastarųjų
metų valstybės dėmesys krypsta į ikimokyklinio amžiaus vaikų gamtamokslinio raštingumo ugdymo
gerinimą ir tam yra numatomos priemonės.
Kalbant apie gamtamokslinio raštingumo ugdymo klausimus instituciniu lygmeniu,
teoriniame tyrime buvo analizuojami ugdymo turinio aspektai, liečiantys gamtamokslinį raštingumą.
Buvo akcentuojama, kad ugdymo turinys turi būti gamtamokslinio raštingumo ugdymo instrumentas.
Ir jei ugdymo turinys formuos teigiamą nuostatą gamtamoksliniam pažinimui, atitinkamai galima
tikėtis ir gamtamokslinio raštingumo pradmenų ugdymosi ikimokykliniame amžiuje. Empyriniame
tyrime buvo analizuotas Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas, kurio analizė sudarė
galimybes pamatyti, kokius gamtamokslinio raštingumo gebėjimus gali išsiugdyti ikimokyklinio
amžiaus vaikai, nes Aprašas yra gairės įstaigų Ikimokyklinio ugdymo programoms.
Teorinėje dalyje buvo analizuojamos gamtamokslinio raštingumo sritys ir jų komponentai,
o empyrinio tyrimo metu, analizuojant Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašą buvo bandoma
atskleisti, kokias gamtamokslinio raštingumo sritis ugdysime, orientuodamiesi į Apraše pateiktas
vaikų gebėjimų gaires.
Teorinėje dalyje buvo bandoma gamtamokslinio raštingumo ugdymąsi pagrįsti mokymosi
teorijomis. Buvo akcentuojama, kad vienos iš sėkmingiausių strategijų, kuriomis galima remtis
instituciniu lygmeniu rūpinantis ankstyvojo amžiaus vaikų gamtamokslinu raštingumu yra
tyrinėjimais grindžiamas mokymąsis, patirtinis mokymąsis ir mokymąsis per žaidimą. Empyrinio
tyrimo metu, kaip inovacija ugdymosi procese buvo naudojamas mokslinis metodas, kuris integruoja
visas gamtamokslinio raštingumo sritis. Jis yra pagrįstas procesiniais įgūdžiais ir prisidėjo prie naujos
vaikų mokymosi patirties.
Vadovaujantis teorine tyrimo medžiaga ir empyrinio tyrimo medžiaga buvo parengtas
instrumentas ir juo įvertintas vaikų gamtamokslinio raštingumo lygis iki inovacijos taikymo ir po
inovacijos taikymo. Šio instrumento aprašymas ir taikymas yra praktinė gautų rezultatų reikšmė.
88
Tyrimo ribotumai. Juos padės atskleisti Amerikos mokslininkų grupės ( Akerson V. L. , Buck G.
A., Donnelly L.A., ir kt. (2011) tyrimas apie gamtamokslinį ugdymą ankstyvoje vaikystėje.
Pirmiausia mokslinis metodas veiklos tyrimo metu buvo taikomas tik tyrinėjimų erdvėje. Mokslinis
metodas, kaip ugdymo metodas gali būti taikomas įvairiose srityse ir kontekstuose, tai gali būti
empyrinio tyrimo tęstinumo kryptis. Veiklos tyrimo stebėjimai vyko palyginti trumpą laiką, o norint
gauti patikimus rezultatus turėtų būti ilgalaikiai stebėjimai. Amerikiečių mokslininkų stebėjimas
buvo vykdomas visus metus. Taip pat stebėjimui buvo pasirinktas įvairus kontekstas: ir socialinis
kontekstas skirtingas ir vaiko buvimo darželyje laikas buvo skirtingas. Gamtamoksliniam ugdymui
buvo taikomos tikslingos strategijos, kuriuose vaikai ,,mokėsi mokslo“. Tyrėjai padarė išvadas, kad
maži vaikai gali savo lygiu suvokti gamtamokslinius aspektus. Šiame tyrime naudojamas mokslinis
metodas pademonstravo, kad savaitės bėgyje vaikai sugebėjo suprasti kai kuriuos metodo aspektus.
Taikant mokslinį metodą sunkiausias dalykas vaikams buvo klausimo, kaip tokio formulavimas. Šiuo
aspektu reikalingas ilgesnis laiko tarpas, nors vaikai jau pradėjo kalbėti ,,Koks ten klausimas buvo?“.
Sunku formuluoti dar ir hipotezę. Bet tendencijos rodo, kad ilgalaikis tyrimas parodytų gerus vaikų
pasiekimus, kaip ir paminėtame tyrime. Šis tyrimas taip pat pažymėjo, kad net ir trumpu laiku
tikslingai naudojant tyrinėjimus, kinta vaikų gebėjimai. Mokslininkai padarė iš tyrimo išvadas, kad
gamtamokslinių dalykų vaikų reikia mokyti nuolat, tam išnaudojant įvairias situacijas. Šios išvados
dera su veiklos tyrime padarytomis išvadomis.
89
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS
Išanalizavus mokslinę literatūrą apie gamtamokslinį raštingumą ir jo ugdymą, ištyrus
valstybinius socialinius-politinius, švietimo raidos strateginius ir specializuotus ugdymo procesą ir
rezultatą, ugdymo įstaigų veiklas reglamentuojančius dokumentus, atlikus veiklos tyrimą ir apibendrinus
tyrimo duomenis, galima padaryti šias išvadas:
1. Išanalizavus mokslinės literatūros šaltinius, galima teigti, kad ankstyvojo amžiaus vaikų
gamtamokslinio raštingumo klausimas, ilgą laiką kėlęs diskusijas tiek visuomenėje, tiek akademinėje
bendruomenėje dėl to, kad vaikai yra per maži suvokti mokslinius dalykus, pakito įvykus
paradigminiam šiuoliui ir pasikeitus požiūriui į vaiko mokymosi rezultatą ir į jo mokymąsi.
Remiantis mokymosi paradigma, gamtamokslinio raštingumo ugdymasis yra asmenine patirtimi
besiremiantis, aktyvus prasmių kūrimo procesas, kuriame žinojimą kuria pats vaikas. Vaikas veikia
sužinodamas, atrasdamas ką nors nauja, kurdamas savas „teorijas“ apie aplinką ir tyrimus.
2. Apibendrinant daugumos autorių nuomonę ir dokumentų nuostatas, remiantis
šiuolaikinių ankstyvojo amžiaus vaikų gebėjimų tyrimais, asmeniniu (vaiko) lygmeniu jau galime
kalbėti apie gamtamokslinio raštingumo pradmenis. Veiklos tyrimas parodo, kad jau ankstyvajame
amžiuje pradedama suprasti, kas palaiko augalo gyvybę ( hipotezės, kas pirma išauga iš sėklos: šaknis
ar daigelis tikrinimas); priežasties – pasekmės ryšius ( hipotezės, kad augalai paaugo klaidingumas ir
rezultato susiejimas su aplinkos sąlygomis); siekiama atrasti, išbandyti, tyrinėti, patiriant pažinimo
ir atradimo džiaugsmą ( vaikai laukdavo tyrinėjimų veiklos); mokomasi kaupti patirtį ir spręsti
problemas; sugebama kelti hipotezes apie gyvąją gamtą ( vien stebimos veiklos metu dvi hipotezes
padėjo formuluoti pedagogas, o viena buvo vaikų iniciatyva suformuluota). Ankstyvasis
gamtamokslinis ugdymas padeda ne tik vystytis gamtamoksliniam supratimui, bet ir padeda
susiformuoti teigiamam požiūriui į mokymąsi, nes poreikis ugdytis pagrįstas smalsumu, kuris susijęs
su troškimu suvokti artimiausią aplinką, ją pažinti.
3. Ugdymo turinys turi būti gamtamokslinio raštingumo ugdymo instrumentas. Galima
teigti, kad, jei ugdymo turinys formuos teigiamą nuostatą gamtamoksliniam pažinimui, atitinkamai
galima tikėtis ir gamtamokslinio raštingumo pradmenų ugdymosi ikimokykliniame amžiuje. Kaip
parodė ir teorinis, ir empyrinis tyrimai, gamtamokslinio raštingumo pagrindai sėkmingai formuosis,
jei ugdysime visas gamtamokslinio raštingumo sritis, nes vienų sričių gebėjimai padeda formuotis
kitų sričių gebėjimams. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų apraše (2014) randamos visos
gamtamokslinio raštingumo ugdymąsi užtikrinančios sritys ir jų komponentai. Apraše glūdi
prielaidos vedančios į vaikų gamtamokslinio raštingumo pradmenų formavimąsi.
4. Remiantis Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu, ir išskyrus 3 gebėjimų lygius
kiekviename žingsnyje (Pradinis lygis – tik pradžia; vystymosi lygis- gebėjimas vystosi;
90
susiformavimo lygis- susiformavę gebėjimai) tyrime įvertintas ankstyvojo amžiaus vaikų
gamtamokslinio raštingumo lygis. Įrankyje išskirti gebėjimų lygiai rodo vaiko gebėjimą veikti pačiam
ar su suaugusiojo pagalba ir kiek ta pagalba reikalinga: kaip nuolatinė, ar tik kaip padąsinimas, padėjo
pamatyti ne tik esamą vaiko gamtamokslinį raštingumo lygį, bet ir artimiausios plėtros zoną, į kurią
turi būti nukreiptas pedagogo dėmesys.
5. Gamtamokslinio raštingumo pradmenims susiformuoti būtina tinkamai organizuoti
gamtamokslinį ugdymą, kad ankstyvojo amžiaus vaikai, gaudami naujų potyrių įgytų ir
gamtamokslinį supratimą, ir gamtotyriminės patirties. Konstruktyvistinis požiūris į ugdymą
apibrėžia, kad vienos iš sėkmingiausių strategijų, kuriomis galima remtis instituciniu lygmeniu,
rūpinantis ankstyvojo amžiaus vaikų gamtamokslinu raštingumu, yra tyrinėjimais grindžiamas
mokymąsis, patirtinis mokymąsis ir mokymąsis per žaidimą.
6. Empyrinio tyrimo metu vykdytas veiklos tyrimas parodė, kad taikant tyrinėjimais
grindžiamo mokymosi, patirtinio mokymosi strategijas su ankstyvojo amžiaus vaikais, tikslinga
taikyti mokslinį metodą, nes jis įtakoja vaikų pasiekimus. Kaip matyti iš veiklos tyrimo, šio metodo
žingsniai skatina vaikų mąstymą, vysto vaikų kalbą ir raštingumą, matematines ir gamtamokslines
žinias ir suvokimą, skatina mokslinių tyrinėjimų įtraukimą į ugdymosi procesą, vaikų
bendradarbiavimą ir mokymąsi vieni iš kitų. Stebėjimo rezultatai rodo, kad sprendimas naudoti
mokslinį metodą veiklos tyrime pasiteisino: jis gali padėti pasiekti geresnių rezultatų, nes buvo
fiksuoti aukštesnių gebėjimų pradmenys.
7. Tiek teorinė, tiek empyrinė tyrimų dalis leidžia daryti išvadą, kad gamtamokslinis
raštingumas yra visuomenei svarbi sritis, reikalaujanti dėmesio valstybiniu lygmeniu.
Gamtamokslinio raštingumo gebėjimai integruoja tuos gebėjimus, kurie svarbūs XXI amžiaus
piliečiui: kūrybingumas, kritinis mąstymas, problemų sprendimas, bendravimas, bendradarbiavimas.
Rekomendacijos. Teorinio ir empyrinio tyrimo medžiaga ir rezultatai
1. Sukurti ugdymosi įstaigose tokią erdvę, kurioje vaikų moksliniai atradimai ir tyrinėjimai
būtų kasdieninio gyvenimo elementas.
2. Įgyti gebėjimus pedagogams taikyti mokslinį metodą, nes jis integruoja savyje visus
gamtamoksliniam raštingumui būtinus elementus.
3. Peržiūrėti gamtamokslinio raštingumo ugdymo turinį, kuris sudėtas Ikimokyklinio
ugdymo programose, kad jis apimtų visas gamtamokslinio raštingumo sritis.
4. Vertinant vaikų pasiekimus pagal Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašą,
įvertinti ir vaikų gamtamokslinio raštingumo sričių kriterijus.
91
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. A project 2061 report on literacy goals in science, mathematics and technology. (2006)
American Asociation for the Advancement for Science. Washington, DC. Prieiga per internetą:
http://tinyurl.com/3nsqghk
2. Bitinas, B.; Rupšienė, L.; Žydžiūnaitė, V. (2008). Kokybinių tyrimų metodologija.
Vadovėlis vadybos ir administravimo studentams. Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė.
3. Bell, R.L. (2008). Teaching the nature of science through process skills: Activities for
grades 3-8. New York: Allyn & Bacon/Longman.
4. Brewer, C. (2008). Scientific Literacy in the Classroom. American Institute of Biological
Sciences , Washington, DC. Prieiga per internetą: https://files.eric.ed.gov/fulltext/ED501353.pdf
5. Brunton, P.; Thornton L. (2010). Science in the Early Years. Building Firm Foundations
from Birth to Five. London. Sage.
6. . Bransford, J. D,; Brown, A. L. and Cocking, R. R. (2000). How People Learn: Brain, Mind,
Experience, and School. Expanded Edition.
7. Bruzgelevičienė, R. (2001). Lietuvos švietimo kaita. Vilnius: Garnelis.
8. Bruzgelevičienė, R. (2014). Ugdymo paradigmų iššūkiai didaktikai: kolektyvinė
monografija. Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla.
9. Burškaitienė, R. (2014). Ikimokyklinio ugdymo įstaigos lauko ugdomosios aplinkos turinio
konceptualizavimas: daktaro disertacija. Šiauliai.
10. Carol, Anelli (2011). Scientific Literacy: What Is It, Are We Teaching It, and Does It
Matter?, American Entomologist, Volume 57, Issue 4, 1 October 2011, Pages 235–244,
https://doi.org/10.1093/ae/57.4.235
11. Daukšytė, J. (2017). Bendroji psichologija: pažinimo procesai : metodinė priemonė.-
Vilnius. Lietuvos Edukologijos universiteto leidykla.
12. Duoblienė, L. (2006). Šiuolaikinė ugdymo filosofija: refleksijos ir dialogo link : mokymo
priemonė aukštosioms mokykloms. - Vilnius: Tyto alba.
13. Durrant, J. R. (1993). What is science literacy? In J.R. Durrant, and J. Gregory (Eds.),
Science and culture in Europe (pp. 129 – 137). London: Science Museum.
14. Dvidešimt gamtamokslinio ugdymo metų (2014). /Sud.: V. Lamanauskas, V. Šlekienė, L.
Ragulienė. – Šiauliai: Scientia Socialis.
15. Education. Proceedings of the International Scientific Conference, Volume II, May 26th–
27th. Prieiga per internetą: http://journals.ru.lv/index.php/SIE/article/download/2254/2361.
16. Gamtamokslinio ugdymo kaitos 2014–2020 metais Veiksmų planas. (2013). Prieiga per
internetą:
92
https://www.google.lt/search?safe=active&authuser=1&biw=1138&bih=480&ei=NZTnXPTwEo3s
rgSU34qADg&q=Gamtamokslinio+ugdymo+kaitos+2014-2020+metais+planas&oq
17. Geros mokyklos koncepcija. (2013). Prieiga per internetą:
www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2013/11/GM_koncepcija_11-121.docx
18. Geros mokyklos koncepcija. (2016). Prieiga per internetą:
https://www.smm.lt/uploads/documents/.../Geros%20mokyklos%20koncepcija.pdf
19. Hetherington, C.; Hendrickson, C. ir Koenig, M. (2014). Reducing an in-group bias in
preschool children: the impact of moral behavior. Prieiga per internetą:
http://search.ebscohost.com.ezproxy.vpu.lt/login.aspx?direct=true&db=a9h&AN=99044640&site
=ehost-live.
20. Hong Soo-Young; Diamond, K. E. (2012). Two approaches to teaching young children
science concepts, vocabulary, and scientific problem-solving skills, Early Childhood Research
Quarterly, Volume 27, Issue 2, 2012, Pages 295-305. Prieiga per internetą:
http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0885200611000731
21. How People Learn: Brain, Mind, Experience, and School." National Research Council“.
(2001). Early Childhood Development and Learning: New Knowledge for Policy. Washington, DC:
The National Academies Press. Prieiga per internetą: https://www.nap.edu/download/10067
22. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas. (2014). Vilnius: Švietimo ir mokslo
ministerijos Švietimo aprūpinimo centras.
23. Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos (2015). Vilnius: Švietimo ir mokslo
ministerijos Švietimo aprūpinimo centras.
24. Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašas (2005). Valstybės žinios, 2005- 04-23,
Nr. 521752. [Nauja redakcija 20110701].
25. Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo turinio ir jo įgyvendinimo kokybės analizė
(2009). Tyrimo ataskaita. Prof. dr. Monkevčienė, O. (grupės vadovė). Prieiga internetu:
http://www.upc.smm.lt/projektai/pletra/Tyrimai/VPU%20tyrimo%20ataskaita/Ikimokyklinio,%20p
riesmokyklinio%20ugdymo%20turinio%20ir%20jo%20%20igyvendinimo%20kokybes%20analize
%20Tyrimo%20ataskaita%202009%2011%2005.pdf
26. Jenkins, E. W. (1992). School science education: towards a reconstruction. Journal of
Curriculum Studies, Volume 24, 1992 – Issue 3. Prieiga per internetą:
https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/0022027920240302
27. Jonilienė, M., Baltušnikienė, B. (2018). Ikimokyklinio amžiaus vaikų mokymasis vienam
iš kito, žaidžiant muzikinius žaidimus.- Pedagogika / Pedagogy 2018, t. 131, Nr. 3, p. 129–142.
Prieiga per internetą:www.pedagogika.leu.lt/index.php/Pedagogika/article/viewFile/984/407
28. Jovaiša, L. (2001) Edukologijos pradmenys. Šiauliai: Šiaulių universitetas.
93
29. Juodaitytė, A. (2003). Socializacija ir ugdymas vaikystėje. Vilnius: Petro Ofsetas.
30. Kaffemanas, R. (2002). Jutimo psichologija. Šiauliai: VŠĮ Šiaulių universiteto leidykla.
31. Kardelis, K. (2002). Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. 2-asis pataisytas ir
papildytas leidimas. Kaunas: Judex.
32. Knight, S.(2013). Forest School and Outdoor in the early Years. London: Sage.
33. Kuginytė-Arlauskienė, I. (2010). Šiuolaikinė vaikystės samprata. Prieiga per internetą:
http://www.ikimokyklinis.lt/index.php/straipsniai/bendri-straipsniai/siuolaikinevaikystes-
samprata/2382.
34. Lamanauskas, V. (2001). Gamtamokslinis ugdymas pradinėje mokykloje. Pasaulio
pažinimo didaktikos pagrindai. Šiauliai.
35. Lamanauskas, V., Lukošiūtė, J. (2004). Pradinių klasių mokytojų požiūris į pagarbos
gyvybei ugdymą. Pedagogika, T.71, p. 66-73.
36. Lamanauskas, V. (2005). Kai kurios metodologinės gamtamokslinio ugdymo tyrimų
kryptys. Gamtamokslinis ugdymas, Nr. 1(12), p. 11-25.
37. Lamanauskas, V.; Palionienė, A. (2008). Ikimokyklinės ugdymo įstaigos gamtinės
aplinkos svarba vaikų pažinimo kompetencijos plėtotei. Gamtamokslinis ugdymas / Natural Science
Education, Nr. 2(22), p. 15-29.
38. Lamanauskas, V.; Vilkonis, R. (2006). Internetas gamtamoksliniame ugdyme: situacijos
analizė ir prognozės. Šiauliai.
39. Lamanauskas, V. (2008). Gamtamokslinis ugdymas mokykloje – neatsiejama bendrojo
ugdymo dalis. Prieiga internetu:
http://www.lamanauskas.puslapiai.lt/GU14.pratarme.08.engl.pdf
40. Lamanauskas, V.; Palionienė, A. (2008). Ikimokyklinės ugdymo įstaigos gamtinės
aplinkos svarba vaikų pažinimo kompetencijos plėtotei. Gamtamokslinis ugdymas. Šiauliai.
41. Laugksch, C. R. (2000). Scientific literacy: A conceptual overview. Science Education.
84(1), 71 – 94.
42. Lietuvos penkiolikmečių gamtamokslinis raštingumas pagal PISA tyrimų duomenis.
Kaip jį pagerinti? Švietimo problemos ir analizė. 2014 Nr.13(118). http://www.nmva.smm.lt/wp-
content/uploads/2012/12/lietuvos-penkiolikeciu.pdf
43. Lietuvos švietimo koncepcija. (1992). Vilnius: Leidybos centras.
44. Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija. Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija.
(2013). Prieiga per internetą:
https://www.smm.lt/uploads/lawacts/docs/451_f91e8f0a036e87d0634760f97ba0722 5.pdf
45. Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija. Lietuvos švietimo reformos programa. (1992).
Prieiga internetu:
94
http://www.smm.lt/uploads/documents/Veikla_strategija/svietimo_reformos_pradzia/
LT_sviet_reform_programa.pdf .
46. Lietuvos vaikų ikimokyklinio ugdymo koncepcija. (1989). Tautinė mokykla. I d. Kaunas:
Šviesa.
47. MacBlain, S. (2014). How Children Learn. London:Sage.
48. McPhearson, P.T.; Pollack, G.R. and Sable, J.E. (2008). Increasing scientific literacy in
undergraduate education: A case study from “frontiers of science” at Columbia University.
Prieiga internetu: http://columbiauniversity.net/cu/biology/faculty/pollack/publications/essays-
and-reviews/increasing_scientific_literacy.pdf
49. Miller, J.D. (1996). Scientific literacy for effective citizenship. State University of New
York Press.
50. Miller, J. D. Scientific Literacy: A Conceptual and Empirical Review . Daedalus, Vol.
112, No. 2, Scientific Literacy (Spring, 1983), pp. 29-48 Published by: The MIT Press on behalf of
American Academy of Arts & Sciences Stable URL: http://www.jstor.org/stable/20024852
.https://edisciplinas.usp.br/.../MILLER_A_conceptual_overview_revie...
51. Miller, J. D. Civic Scientific Literacy: The Role of the Media in the Electronic Era. (2010).
Science and the media. Kennedy D. , Overholser G. Editors. Published by: the American Academy
of Arts & Sciences. Prieiga per internetą: https://scheikundejongens.nl/wp-
content/uploads/2011/02/scienceMedia.pdf#page=57
52. Metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo programai rengti. (2006). Vilnius:
Švietimo aprūpinimo centras.
53. Mokėjimo mokytis kompetencijos vertinimas. Mokinių mokėjimo mokytis kompetencijos
vertinimo instrumentas ir jo taikymo metodinės rekomendacijos (2012). Vilnius.
54. Monkevičienė, O.; Žemgulienė, A. ir Stankevičienė, K. (2013). Mokymosi paradigma
grindžiamo ikimokyklinio ir pradinio ugdymo turinio samprata. Pedagogika (111), 136-151. Prieiga
per internetą https://www.ceeol.com/search/article-detail?id=271143
55. Monkevičienė, O.; Stankevičienė, K.; Jonilienė, M., ir kt. (2010). Šiuolaikinėje žinių
visuomenėje gyvenančio vaiko mokymosi sociokultūriniai aspektai. Pedagogika: mokslo darbai, p.
101 - 106.
56. Monkevičienė, O. (2008). Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo(si) turinio kaitos
tendencijos. Pedagogika. T. 91, p. 66-72.
57. Monkevičienė, O. (2004). Pažinimo kompetencija. Priešmokyklinio ugdymo turinio
įgyvendinimas . Metodinės rekomendacijos. Vilnius.
58. Monkevičienė, O., (2014). Ikimokyklinė didaktika. – Ugdymo paradigmų iššūkiai
didaktikai: kolektyvinė monografija. Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla.
95
59. Motiejūnaitė, O.; Makarskaitė-Petkevičienė, R. (sud.) (2013) Mokomės gamtoje ir iš
gamtos. Vilnius.
60. Mocartienė, J.; MakarskaitėPetkevičienė, R., (2009). Gamtamokslinio ugdymo procesas:
sąvokų interiorizacijos aspektas. Gamtamokslinis ugdymas. Nr. 1 (24), p. 818.
61. Mukherji, P.; Albon, D. (2018). Research Methods in Early Childhood. An Introductory
Quide. London: Sage.
62. Murcia, K. (2006). Scientific literacy for sustainability.- Prieiga per internetą:
https://www.researchgate.net/publication/43979775
63. Neifachas,S. (2008). Vaikų ugdymas darželyje: dabartis ir ateities perspektyva. Vilnius.
64. Ostrovsky, M. ir Meaden, H. (2010). Helping children play and learn together. Prieiga per
internetą: http://www.naeyc.org/files/yc/file/201001/OstroskyWeb0110.pdf.
65. Packer, M.J.; Goicoechea, J. (2000). Sociocultural and Constuctivist Theories of Learning:
Ontology, Not Just Epistemology. Educational Psychologist, 35 (4), 227–241. Prieiga per internetą
http://lchc.ucsd.edu/mca/Mail/xmcamail.2009_11.dir/pdfZJWU36cRRA.pdf
66. Palionienė, A.,; Kompauskienė I. (2008). Gamtomokslinio ugdymo(si) sąlygų išplėtimas
ikimokyklinėje įstaigoje. Gamtamokslinis ugdymas, 2008.
67. Piaget, J. (2002). Vaiko kalba ir mąstymas Vilnius: Aidai.
68. Piaget, J. (2011). Vaiko pasaulėvoka. Vilnius: Žara.
69. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašas. (2016). Prieiga per
internetą: https://www.smm.lt/uploads/documents/Pedagogams/Apra%C5%A1as.pdf
70. Pramling-Samuelsson, I.; Sheridan, S. (2003). Play and Learning in Early Childhood
Settings– International Perspectives. www.springer.com
71. Plytnykienė, D.; Rimkevičienė, B. (2001). Ikimokyklinio amžiaus vaikų tiriamoji veikla
pažįstant gamtą. Kn.: Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje (VII respublikinės
mokslinės konfe-rencijos straipsnių rinkinys). Šiauliai, 2001. P. 185–190.
72. Plytnykienė, D. (2002). Gamtos pažinimo įtaka vyresniojo ikimokyklinio amžiaus vaikų
protinei raidai. Kn.: Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje (VIII respublikinės
mokslinės konfe-rencijos straipsnių rinkinys). Šiauliai, p. 63–68
73. Plytnykienė, D.; Vėželytė, R. (2009). Gamtamokslinio ugdymo aspektai formaliojo
švietimo sistemoje. Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje. – Šiauliai.
74. Plytnikienė, D. (2004). Priešmokyklinio ugdymo ( si ) pažinimo koncepcijos sklaida ir
integracinių ryšių galimybės pažįstant gamtą. Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo
mokykloje. – Šiauliai.
75. Priešmokyklinio amžiaus vaikų (56 (7) m.) kokybiško ugdymo(si) veiksniai ir kriterijai.
(2003). Mokslinio tyrimo galutinė mokslinė ataskaita. Prieiga per internetą: http://
96
www.senoji.vpu.lt/bibl/elvpu/Priesmokyklinio_amziaus_vaiku_kokybisko_ugdymosi_veiksniai_kri
terijai_mokslinis_tyrimas_2003.pdf
76. Priešmokyklinio ugdymo turinio įgyvendinimas. (2004). Metodinės rekomendacijos.
Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras.
77. Rupšienė, L. (2007). Kokybinio tyrimo duomenų rinkimo metodologija. Klaipėda.
78. Rūdytė, K. (2011) Vaikų savaiminio mokymo(si) kultūros socialinis edukacinis diskursas
į vaiką orientuotoje paradigmoje. Daktaro disertacija: Socialiniai mokslai, Edukologija (07 S) Šiaulių
universitetas. Šiauliai: ŠU. Prieiga per internetą: gs.elaba.lt/object/elaba:1917459/1917459.pdf
79. Samuelsson, I.P.; Sheridan, S. And Williams, P. (2006). Five Preschool Curricula –
Comparitive perspective. International Journal of Early Childhood. Volume 38. Nomber 1.
80. Science, Technology, Engineering and Mathematics Education Policies in Europe. (2018).
Scientix Observatory report. October 2018, European Schoolnet, Brussels. Prieiga per internetą:
(https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ ).
81. Shen, B.S.P. (1975). Science literacy: public understanding of science is becoming vitally
needed in developing and industrial-ized countries alike. American Scientist 63: 265-268.
82. Shamos, M. H. (1995). The Myth of Scientific. Rutgers University Press. New Brunswick,
New Jersey.
83. Snow, C. E.; Dibner, K. A. editors. (2016). Science Literacy: Concepts, Contexts, and
Consequences. Washington, DC: The National Academies Press. Prieiga per internetą:
https://www.nap.edu/read/23595/chapter/1#xiii
84. Teaching and Learning in Programmes for Pre-Primary Education. Prieiga per internetą:
https://webgate.ec.europa.eu/fpfis/mwikis/eurydice/index.php/Lithuania:Teaching_and_
Learning_in_Programmes_for_Pre-Primary_Education
85. Topping, K. (2005). Trends in peer learning. Educational Psychology, 25(6), 631–645.
Prieiga per internetą: http://search.ebscohost.com.ezproxy.vpu.lt/login.aspx?direct=true&db=
a9h&AN=18786911&site=ehost-live
86. Vilkonienė, M. (2007). Filosofinių idėjų raiška gamtamoksliniame ugdyme : teoriniai ir
praktiniai aspektai. Gamtamokslinis ugdymas. 2007, Nr. 1 (18), p. 14-23.
87. Vilkonienė, M.; Lamanauskas, V. (2008). Gamtos dalykų mokytojų kompetencijų
lyginamoji analizė: konstruktyvistinio mokymo (-si) kontekstas. Kn.: Gamtamokslinis ugdymas
bendrojo lavinimo mokykloje - 2008 (XIV nacionalinės mokslinės-praktinės konferencijos straipsnių
rinkinys, Utena, 2008m. balandžio mėn. 25-26 d.). Šiauliai.
88. Vilkonis, R.; Vildžiūnaitė, Au. (2008). Gamtotyra: pirmieji žingsniai VI: metodinė
priemonė. Šiauliai: Lucilijus.
97
89. Wilks, M.; Collier‐Baker, E. and Nielsen, M. (2015). Preschool children favor copying a
successful individual over an unsuccessful group. Developmental Science, 18(6), 1014–1024. Prieiga
per internetą:
http://search.ebscohost.com.ezproxy.vpu.lt/login.aspx?direct=true&db=a9h&AN=110280111&site
=ehost-live
90. Žydžiūnaitė ,V.; Sabaliauskas, S. (2017). Kokybiniai tyrimai. Principai ir metodai.
Vilnius.
91. Žydžiūnaitė, V. (2007).Tyrimo dizainas: struktūra ir strategijos. Kaunas.
92. Žukauskienė, R. (2007). Raidos psichologija. Vilnius.
93. Žukauskienė, R. (2012). Raidos psichologija: integruotas požiūris. Vilnius.
94. Выготский Л.С. (2005). История развития высших психологических функций. Kn.
Выготский Л.С. Психология развития человека. Москва: Издательство Смысл; Эксмо (208-
547). Prieiga per internetą: http://yanko.lib.ru/books/psycho/vugotskiy-psc_razv_chel-4-
istoriya_razvitiya_vysshyh_psih_funkciy.pdf
95. Выготский, Л.C. Воображение и творчество в детском возрасте. – Москва:
Просвещение, 1991.
98
PRIEDAI
99
1 priedas
,,4-6 METŲ VAIKŲ GAMTAMOKSLINIS RAŠTINGUMAS“
PASIEKIMŲ IR GEBĖJIMŲ LYGIO STEBĖJIMŲ PROTOKOLO REIKŠMĖS
1 Gamtamokslinės žinios
(atsiminti, išvardinti, apibrėžti, pateikti) ir supratimas ( paaiškinti, atpažinti, išreikšti,
apibrėžti). Tai žinios apie tiriamą sritį – augalus. Tai žinios kaip atlikti tam tikrą tiriamąją
veiklą.
1.1. Žinios apie augalus • Atpažįsta gamtoje ar paveiksluose dažniausiai sutinkamus augalus; pastebi ir nusako
aiškiausiai pastebimus augalų požymius. (Aplinkos pažinimas-4) Pradeda suprasti, kad iš
sėklos, svogūno pumpuro atsiranda naujas augalas. (Aplinkos pažinimas-4);
• Išvardija augalų bruožus, savybes. Skiria daržoves, vaisius, uogas. Supranta, kad iš sėklos,
svogūno pumpuro atsiranda naujas augalas. Iškinasi augalų augimą iš sėklos: augimo
nuoseklumas. (Aplinkos pažinimas, tyrinėjimai-5);
• Pažįsta gyvenamosios vietovės augalus, pastebi aiškiai matomus skirtumus ir panašumus
tarp augalų. (Aplinkos pažinimas-6) Supranta, kad iš sėklos, svogūno pumpuro atsiranda naujas
augalas. Supranta augalo augimo stadijas ir jų nuoseklumą;
1.2. Procedūrinės tyrinėjimų žinios • Žino ką ir pats pasirenka veiklai reikalingus daiktus ir medžiagas (Tyrinėjimas-4);
• Žino ką ir kaip ir pats pasirenka veiklai reikalingus daiktus ir medžiagas paaiškina, kodėl
pasirinko. (Tyrinėjimas-5);
• Žino, kaip savo tyrinėjimo galimybėms išplėsti pasitelkti įrankius ir priemones, visus
pojūčius, bei žino, kad yra numatomas tyrinėjimų rezultatas (Tyrinėjimai 6);
2. Praktiniai gebėjimai.
Tai gebėjimai atlikti tam tikrą veiklą. (Palyginti, parinkti, suplanuoti, aprašyti...
2.1 Stebėjimo įgūdžiai
• Geba stebėti aplinką ir pastebi pasikeitimus savo aplinkoje. (Aplinkos pažinimas,
tyrinėjimas 4) (Stebi vazonėliuose, pasėtas sėklas, jų dygimą ir augimą);
• Domisi gamtinės aplinkos stebėjimais, stebi kaip atliekami bandymai (Tyrinėjimai-5)
(Stebi jų dygimą, vystymąsi ir augimą.);
• Mėgsta stebėti kaip auga augalai, gali stebėti ilgą laiką. (Tyrinėjimai -6) (Stebi dygimą,
vystymąsi ir augimą. dauginimą ūgliais);
2.2 Bandymų (eksperementavimo) įgūdžiai
• Tyrinėja, išbando kai kurias savybes (pvz., sunkus lengvas, plaukia ar skęsta, tinka vienas
prie kito, ar ne ir pan.). (Tyrinėjimas-4);
• Drąsiai bando ir noriai atlieka paprastus bandymus, džiaugiasi veikimo procesu ir
rezultatu. (Tyrinėjimas, kūrybiškumas -5);
• Domisi gamtinės aplinkos tyrinėjimais, bandymais, noriai tyrinėja savybes, sandarą, su
suaugusiaisiais ar kitais vaikais numato {tyrinėjimų} rezultatą, bei siūlo idėjas ką galima
būtų tyrinėti. (Tyrinėjimai, aplinkos pažinimas -6) Geba eksperimentuoti, nebijo suklysti,
daryti kitaip. (Kūrybiškumas6);
2.3. Praktinių darbų įgūdžiai
•Domisi ir dalyvauja prižiūrint augalus. (Aplinkos pažinimas-4)
•Padeda, pratinasi pats prižiūrėti augalus. (Aplinkos pažinimas 5)
•Moka prižiūrėti kambarinius augalus, daržoves. (Aplinkos psžinimas-6)
3 Gamtamokslinis mąstymas
Tai gebėjimai atlikti tam tikras mąstymo operacijas
3.1 ANALIZĖ
Skaidymas į sudėtines dalis (išspręsti, ištirti, išnagrinėti, išanalizuoti).
• Pastebi ir nusako aiškiausiai pastebimus augalų požymius [lapo forma, dydis; kamieno, stiebo,
žiedo spalva ir pan]. Aplinkos pažinimas -4);
• Išskiria, apibudina akivaizdžius augalų bruožus, savybes (Tyrinėjimas. Aplinkos pažinimas -
5);
• Išskiria augalų panašumus ir skirtumus, juos aptaria (Tyrinėjimas-6);
100
3.2 SINTEZĖ
analizės metu išskaidytų dalių jungimas į visumą (sukurti, sudaryti, sukonstruoti).
• [Įvardija augalo ( gėlės, medžio) dalis, sukuria iš dalių bendrą vaizdą] -4;
• [tyrinėdami išskiria atskiras dalis, pasako ryšius tarp jų], samprotauja, kodėl vyksta
pasikeitimai (Tyrinėjimai-5);
• tyrinėdamas samprotauja apie savybes, sandarą, bruožus (Tyrinėjimai-6). [nusako
paprasčiausius jų tarpusavio ryšius];
3.3. Palyginimas
panašumų ir skirtumų nustatymas (palyginti, atrinkti).
• Pastebi ir palygina augalus [pagal išorinį panašumą] formą, dydį, spalvą. Skirtumams
apibūdinti vartoja dydžių sąvokas. (Skaičiavimas ir matematika -4)
• [Pradeda suprasti kad visi augalai turi panašumų ir skirtumų savo dalimis, augimo tempu.]
Lygindamas samprotauja apie akivaizdžius augalų skirtumus. (Aplinkos pažinimas - 5)
• Lygina augalus, atsižvelgdamas į jų savybes, bruožus (Tyrinėjimas-6).
3.4. Atrinkimas/apibendrinimas
(pastovių savybių ir ypatybių išskyrimas, bei lyginamų objektų jungimas į grupes pagal
vienijančius požymius (pasirinkti, nustatyti)
• [ [pradeda suprasti kad visi augalai turi panašumų: reikia vandens, šviesos].-4;
• Supranta kad augalai turi panašumų, aiškinasi būtinas sąlygas augalams vystytis. -5;
• Samprotauja apie tai, kaip auga augalai, kokių sąlygų jiems reikia. (Aplinkos pažinimas-6);
3.5. Klasifikavimas
– lyginimo ir atrinkimo/apibendrinimo operacijomis nustačius objektų panašumus ir skirtumus,
jų skirstymas į grupes ir klases.
• [Sekas dėlioja pagal pasirinktus požymius;] grupuoja, komponuoja atsižvelgdamas į spalvą,
formą, dydį. (Skaičiavimas ir matematika -4);
• Sekas dėlioja pagal įvairius požymius, grupuoja, atsižvelgdamas į spalvą, formą, dydį.
(Skaičiavimas ir matematika -5);
• Pastebi skirtumus ir panašumus tarp augalų. Klasifikuoja pagal dydį, formą, spalvą. Kuria
sekas su 2-3 pasikartojančiais elementais (Aplinkos pažinimas, Skaičiavimas ir matematika -
6;)
4 Gamtamokslinis komunikavimas
4.1 Sakytinis komunikavimas
Apie augalus • Kalba, pasakoja apie tai ką dabar ar seniau mato, girdi, vartoja girdėtus ir
naujus žodžius, elementarius terminus – pasako pavadinimus, įvardija bruožus, veiksmus,
dydį, klausosi ką pasakoja kitas vaikas. (Sakytinė kalba, aplinkos pažinimas -4)
• Kalba ką žino, pasakoja ką matė, kas įvyko, paaiškina, pakartoja, vartoja skirtumų
didumą įvardijančius žodžius Klausosi kitų vaikų pasakojimų, reaguoja į juos (Sakytinė kal-5)
• Įvardija gyvenamosios vietovės augalus, pasakoja, įvardydamas įvairias detales, savybes,
būsenas, vartodamas naujai išgirstus sudėtingesnės sandaros žodžius. Vartoja skirtumų didumą
pabrėžiančius žodžius. Klausosi draugų kalbos, supranta pokalbio turinį, įvykių eigą.
(Aplinkos pažinimas, Sakytinė kalba- 6)
Apie veiklą • Kalba, pasakoja apie tai,.ką veikia ir veikė. (Sakytinė kalba- 4).
• Pasakoja, pristato savo tyrinėjimus ir kitus darbus, pasakoja, kas įvyko, paaiškina,
pakartoja, vartoja įvardijančius žodžius. Garsiai svarsto savo planuojamos veiklos eigą.
(Sakytinė kalba, Tyrinėjimas -5)
• Kalba įvardindamas detales, savybes, būsenas sudėtingesnės sandaros žodžiais, išsakydamas
savo patirtį, vartoja terminus sąvokas, kalba apie problemų sprendimą, vartoja
technologinius terminus (mikroskopas ir kt.) (Sakytinė kalba, tyrinėjimas - 6)
4.2. Rašytinis komunikavimas
• Skaito knygelių paveikslėlius. Grafiniais simboliais pradeda manipuliuoti įvairioje veikloje.
(Rašytinė kalba 4) • Ką žino perpasakoja, vaizduodamas, kad skaito, braižo ir aiškina planus,
schemas, grafikus. (Rašytinė kalba 5) • Mokosi pavaizduoti {tyrimus} nesudėtingose lentelėse,
diagramose savo tyrinėjimus ir kitus darbus., kopijuoja užrašus, užrašo pavadinimus.
(Tyrinėjimas, ašytinė kalba-6)
101
5 Pagarba gamtai ir gyvybei
5.1 Kognityvinės nuostatos
• [Domisi augalais, mokosi rūpestingai su jais elgtis.] (4);
• [Pradeda suprasti, kad priežiūra yra būtina sąlyga jiems augti.] (5);
• Paaiškina, kad gamtą tyrinėti reikia atsargiai, nežalojant, neniokojant. (Tyrinėjimas 6);
5.2 Estetinės nuostatos
• Dalyvauja prižiūrint augalus. (Aplinkos pažinimas-4);
• Padeda prižiūrėti augalus. (Aplinkos pažinimas -5);
• Dalyvauja ją prižiūrint ir puošiant (Aplinkos pažinimas -6);
5.3 Etinės nuostatos
• Mokosi gėtėtis augalais.(4);
• Pratinasi grožėtis pastebint ne tik išorinį spalvinį grožį, bet ir kotelių, lapelių formą. (5);
• Rodo pagarbą gyvajai ir negyvajai aplinkai, pradeda jausti prieraišumą prie artimiausios
gamtinės aplinkos, rodo besiformuojančią atsakomybę už jos išsaugojimą, suvokia savo
vietą joje. (Aplinkos pažinimas -6);
5.4. Pragmatinės- ekonominės nuostatos
• Pradeda suprasti kuo naudingi žmogui augalai. (4);
• Aiškinasi, kaip augalai vartojami maistui, kuo jie naudingi. (Aplinkos pažinimas-5);
• Pasakoja apie augalų naudojimą maistui. (Aplinkos pažinimas-6);
6 Mokėjimas mokytis
6.1 Mokymosi tikslų kėlimas ir rezultatų numatymas
• Pasako ką darys (Mokėjimas mokytis -4);
• Spėlioja, kas atsitiks, jeigu.. (Mokėjimas mokytis -5);
• Ieško tinkamų sprendimų, pradeda numatyti priimtų sprendimų pasekmes. (Problemų
sprendimas-6)‘
6.2 Veiklos planavimas
• Siūlo veiklos idėjas (Mokėjimas mokytis-4);
• Planuoja, ką darys toliau. (Mokėjimas mokytis -5);
• Siūlo idėjas, ką dar galima būtų tyrinėti. Svarsto garsiai planuojamos veiklos eigą.
(Tyrinėjimas, sakytinė kalba 6);
6.3 Klausimų kėlimas ir klausinėjimas
• Klausinėja, atsako į klausimus. (Sakytinė kalba -4)
• Klausinėja apie tai, kas išgirsta, matyta, sugalvota, pajausta. (Sakytinė kalba -5)
• Klausinėja, kelia tolesnius klausimus ką dar galima tyrinėti, kelia probleminius klausimus,
diskutuoja, svarsto. (Sakytinė kalba, Tyrinėjimas, Kūrybiškumas - 6).
6.4. Tikslų siekimas
• Imasi iniciatyvos įgyvendinti veiklos idėjas, mėgsta kūrybiškai veikti (Mokėjimas mokytis-
4);
•Drąsiai spėja, bando, klysta ir taiso klaidas, klauso, ką sako kiti, pasitikslina, ieško tinkamų
sprendimų, tariasi su kitais, mokosi iš nepavykusių veiksmų... (Problemų sprendimas,
mokėjimas mokytis-5);
• Drąsiai ieško atsakymų į klausimus, siūlo ir jungia idėjas bei strategijas idėjoms įgyvendinti,
siekia savito rezultato, (Mokėjimas mokytis-6);
6.5. Mokymosi proceso refleksija
• Aptaria padarytus darbus. (Mokėjimas mokytis-5);
• Samprotauja apie tai, ką atrado, sužinojo, pasako, ką jau išmoko, ko dar mokosi, paaiškina,
kaip mokėsi, kaip mokysis toliau. ((Tyrinėjimas, mokėjimas mokytis - 6);
________________
102
2 priedas
,,4-6 METŲVAIKŲ GAMTAMOKSLINIS RAŠTINGUMAS“
PASIEKIMŲ IR GEBĖJIMŲ LYGIO STEBĖJIMŲ PROTOKOLAS NR.
___________
data
Vaiko kodas
Tiriamosios veiklos pavadinimas ,,Sėjam, sodinam, tyrinėjam“
Sutartinis žymėjimas
Žingsniai sužymėti pagal Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašą (2014) skiltyje Vaikų
gebėjimų aprašymas. 4-6 metų vaikų gebėjimai dažniausiai atitinka 4-6 žingsnį, todėl tyrime jie ir
pasirinkti.
Gebėjimų lygio sutartinis žymėjimas: 1 – tik pradžia ( pastebima, reikalinga auklėtojo pagalba); 2-
gebėjimas vystosi (stebima, reikalingas auklėtojo palaikymas); 3- susiformavę gebėjimai (stebima
veikia savarankiškai);
Pastabose žymimos stebėjime užfiksuotos aplinkybės. N – reiškia, kad veiklos stebėjimo metu
nebuvo užfiksuotos aplinkybės atskleidžiančios vaiko gebėjimus.
Pasiekimų
žingsnis
Gebėjimų
lygis
Nest
ebėt
a
1.1.
1.2.
2.1.
2.2.
2.3.
3.1.
3.2.
3.3.
3.4
3.5
4.1.
4.2.
5.1.
5.2.
5.3.
5.4.
6.1.
6.2.
6.3.
6.4.
6.5.
6 4
Ž
5 N
Ž
1
Ž
2 3
5 6 4 N
Ž
1
Ž
2 3
5 6 4 N
Ž
1
Ž
2 3
5 6 4 N
Ž
1
Ž
2 3
5 6 4
N
Ž
N
Ž
1
Ž
2 3
5 6 4
N
Ž
N
Ž
1
Ž
2 3
5 6 4
N
Ž
N
Ž
1
Ž
2 3
5 6 4
N
Ž
N
Ž
1
Ž
2 3
5 6 4 N
Ž
1
Ž
2 3
5 6 4 N
Ž
1
Ž
2 3
5 6 4 N
Ž
1
Ž
2 3
5 6 4 N
Ž
1
Ž
2 3
5 6 4 N
Ž
1
Ž
2 3
5 6 4 N
Ž
1
Ž
2 3
5 6 4 N
Ž
1
Ž
2 3
5 6 4 N
Ž
1
Ž
2 3
5 6 4 N
Ž
1
Ž
2 3
5 6 4 N
Ž
1
Ž
2 3
5 6 4 N
Ž
1
Ž
2 3
5 6 4 N
Ž
1
Ž
2 3
5 6 4 N
Ž
1
Ž
2 3