View
233
Download
5
Category
Preview:
Citation preview
Medienos ir medienos gaminių sektoriaus
įmonių eksporto plėtros galimybių studija NVS
šalims
RENGĖJAS
2014 m.
Projektas „Verslo įmonių gyvybingumo ir konkurencingumo
didinimas VP2-2.2-ŪM-01-K-01-027”
2 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
TURINYS
Paveikslų sąrašas .............................................................................................................................................................. 4
Lentelių sąrašas ................................................................................................................................................................ 6
Santrauka .......................................................................................................................................................................... 7
Įvadas................................................................................................................................................................................. 8
1. Esama medienos ir medienos gaminių gamybos sektoriaus situacija Lietuvoje ............................................. 10
1.1. Bendras pristatymas, veiklos rezultatų apžvalga ir plėtros tendencijos ......................................................... 10
1.1.1 Sektoriaus apibrėžimas ............................................................................................................................. 10
1.1.2 Svarba ekonomikoje ................................................................................................................................. 11
1.1.3 Vystymosi dinamika ................................................................................................................................. 13
1.2. Paklausa sektoriaus gaminamai produkcijai .................................................................................................. 17
1.2.1 Pardavimų dinamika ir kryptys ................................................................................................................. 17
1.2.2 Eksporto veikla ......................................................................................................................................... 19
1.3. Konkurencinė aplinka .................................................................................................................................... 22
1.4. SSGG analizė ................................................................................................................................................ 26
1.5. Sub-sektorių eksporto potencialas ................................................................................................................. 27
2. NVS regiono eksporto rinkų potencialo vertinimas ........................................................................................... 28
2.1. Metodika........................................................................................................................................................ 28
2.2. Identifikuotos didžiausio potencialo rinkos ................................................................................................... 30
2.2.1 NVS regionas ........................................................................................................................................... 30
2.2.2 Rinkų potencialas ..................................................................................................................................... 30
3. Detalioji Azerbaidžano eksporto rinkos analizė ................................................................................................. 33
3.1. Rinkos struktūra ............................................................................................................................................ 33
3.2. Medienos pjaustymo ir obliavimo įmonių eksporto į Azerbaidžaną galimybių analizė ................................ 35
3.2.1 Vietinė sub-sektoriaus pramonė ............................................................................................................... 35
3.2.2 Medienos pjaustymo ir obliavimo produkcijos užsienio prekyba ............................................................. 37
3.2.3 Svarbiausios importuojamų produktų grupės ir Lietuvos eksportuotojų galimybės ................................. 39
3.2.4 Išvados ir rekomendacijos ........................................................................................................................ 41
3.3. Gaminių ir dirbinių iš medienos gamybos įmonių eksporto į Azerbaidžaną galimybių analizė .................... 42
3.3.1 Vietinė sub-sektoriaus pramonė ............................................................................................................... 42
3.3.2 Gaminių ir dirbinių iš medienos užsienio prekyba ................................................................................... 44
3.3.3 Svarbiausios importuojamų produktų grupės ir Lietuvos eksportuotojų galimybės ................................. 47
3.3.4 Išvados ir rekomendacijos ........................................................................................................................ 49
4. Detalioji Rusijos eksporto rinkos analizė ............................................................................................................ 52
4.1. Rinkos struktūra ir vystymasis ...................................................................................................................... 52
4.2. Medienos pjaustymo ir obliavimo įmonių eksporto į Rusiją galimybių analizė ............................................ 54
3 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
4.2.1 Vietinė sub-sektoriaus pramonė ............................................................................................................... 54
4.2.2 Medienos pjaustymo ir obliavimo produkcijos užsienio prekyba ............................................................. 56
4.2.3 Svarbiausios importuojamų produktų grupės ir Lietuvos eksportuotojų galimybės ................................. 59
4.2.4 Išvados ir rekomendacijos ........................................................................................................................ 61
4.3. Gaminių ir dirbinių iš medienos gamybos įmonių eksporto į Rusiją galimybių analizė ............................... 63
4.3.1 Vietinė sub-sektoriaus pramonė ............................................................................................................... 63
4.3.2 Gaminių ir dirbinių iš medienos užsienio prekyba ................................................................................... 65
4.3.3 Svarbiausios importuojamų produktų grupės ir Lietuvos eksportuotojų galimybės ................................. 68
4.3.4 Išvados ir rekomendacijos ........................................................................................................................ 70
5. Detalioji Kazachstano eksporto rinkos analizė .................................................................................................. 73
5.1. Rinkos struktūra ir vystymasis ...................................................................................................................... 73
5.2. Medienos pjaustymo ir obliavimo produkcijos eksporto į Kazachstaną galimybių analizė .......................... 74
5.2.1 Vietinė sub-sektoriaus pramonė ............................................................................................................... 74
5.2.2 Medienos pjaustymo ir obliavimo produkcijos užsienio prekyba ............................................................. 76
5.2.3 Svarbiausios importuojamų produktų grupės ir Lietuvos eksportuotojų galimybės ................................. 79
5.2.4 Išvados ir rekomendacijos ........................................................................................................................ 80
5.3. Gaminių ir dirbinių iš medienos gamybos įmonių eksporto į Kazachstaną galimybių analizė ..................... 81
5.3.1 Vietinė sub-sektoriaus pramonė ............................................................................................................... 81
5.3.2 Gaminių ir dirbinių iš medienos, kamštienos, šiaudų ir pynimo medžiagų užsienio prekyba .................. 84
5.3.3 Svarbiausios importuojamų produktų grupės ir Lietuvos eksportuotojų galimybės ................................. 87
5.3.4 Išvados ir rekomendacijos ........................................................................................................................ 89
P R I E D A I ................................................................................................................................................................... 91
Priedas 1. EVRK ir KN klasifikatorių atitikmenų lentelė ............................................................................................ 92
Priedas 2. EVRK, SITC ir ISIC klasifikatorių atitikmenų lentelė ............................................................................... 94
4 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
Paveikslas 1. Medienos ir medienos gaminių gamybos sektoriaus aprėptis .................................................... 10
Paveikslas 2. Medienos pramonės indėlis į BPV Lietuvoje ir ES šalyse (2011) ............................................. 12
Paveikslas 3. Medienos ir medienos gaminių gamybos sektoriaus svarbos Lietuvos ekonomikai dinamika .. 13
Paveikslas 4. Medienos ir medienos gaminių gamybos pajėgumų ir apimties vystymasis .............................. 14
Paveikslas 5. Pridėtinės vertės dalis bendrojoje produkcijos vertėje ............................................................... 14
Paveikslas 6. Medienos ir medienos gaminių gamybos sektoriaus pasiskirstymas pagal produkcijos vertę ... 15
Paveikslas 7. Medienos ir medienos gaminių gamybos produkcijos vertė ...................................................... 17
Paveikslas 8. Medienos ir medienos gaminių gamybos sektoriaus pardavimų rinkos ..................................... 18
Paveikslas 9. Medienos ir medienos gaminių eksportas .................................................................................. 19
Paveikslas 10. Sektoriaus lietuviškos kilmės gaminių eksportas pagal produktų grupes (pagal vertę) ........... 20
Paveikslas 11. Medienos ir medienos gaminių eksporto rinkos (pagal vertę) ................................................. 21
Paveikslas 12. Darbo našumas ......................................................................................................................... 25
Paveikslas 13. Eksporto rinkų potencialo vertinimo schema ........................................................................... 28
Paveikslas 14. Lietuvos medienos ir medienos gaminių gamybos pramonės balansas (2009) ........................ 29
Paveikslas 15. NVS regiono žemėlapis ............................................................................................................ 30
Paveikslas 16. Azerbaidžano žemėlapis ........................................................................................................... 33
Paveikslas 17. Azerbaidžano medienos ir medienos gaminių gamybos pramonės balansas (2012) ................ 34
Paveikslas 18. Daugiausiai medienos ir medienos gaminių paklausos kuriančių sektorių dinamika .............. 34
Paveikslas 19. Medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus gamybos apimtys ....................................... 36
Paveikslas 20. Medienos pjaustymo ir obliavimo produkcijos užsienio prekybos apimtys ir balansas ........... 37
Paveikslas 21. Sub-sektoriaus produkcijos užsienio prekybos kryptys (1998-2012) ....................................... 38
Paveikslas 22. Azerbaidžano ir Lietuvos sub-sektoriaus produkcijos užsienio prekybos apimtys .................. 38
Paveikslas 23. Svarbiausi į Azerbaidžaną importuojami sub-sektoriaus produktai ......................................... 40
Paveikslas 24. Sub-sektoriaus veiklos apimtys ir dinamika ............................................................................. 43
Paveikslas 25. Gaminių ir dirbinių iš medienos užsienio prekybos apimtys ir balansas .................................. 45
Paveikslas 26. Gaminių ir dirbinių iš medienos užsienio prekybos apimtys ................................................... 45
Paveikslas 27. Sub-sektoriaus produkcijos užsienio prekybos kryptys (1998-2012) ....................................... 46
Paveikslas 28. Azerbaidžano ir Lietuvos sub-sektoriaus produkcijos užsienio prekybos apimtys .................. 47
Paveikslas 29. Svarbiausi į Azerbaidžaną importuojami sub-sektoriaus produktai (2007-2012) .................... 48
Paveikslas 30. Rusijos žemėlapis ..................................................................................................................... 52
Paveikslas 31. Rusijos medienos ir medienos gaminių gamybos pramonės balansas (2010) .......................... 52
Paveikslas 32. Daugiausiai medienos ir medienos gaminių paklausos kuriančių sektorių dinamika .............. 54
Paveikslas 33. Medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus dalis šalies BPV ir produkcijos dinamika .. 55
Paveikslas 34. Medienos pjaustymo ir obliavimo produkcijos užsienio prekybos apimtys ir balansas ........... 56
Paveikslas 35. Sub-sektoriaus produkcijos užsienio prekybos kryptys (1998-2012) ....................................... 58
5 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
Paveikslas 36. Rusijos ir Lietuvos sub-sektoriaus produkcijos užsienio prekybos apimtys ............................ 59
Paveikslas 37. Svarbiausi į Rusiją importuojami sub-sektoriaus produktai (2008-2012) ................................ 60
Paveikslas 38. Sub-sektoriaus veiklos apimtys ir dinamika ............................................................................. 64
Paveikslas 39. Sub-sektoriaus užsienio prekybos apimtys ir balansas ............................................................. 66
Paveikslas 40. Gaminių ir dirbinių ir medienos užsienio prekybos apimtys pagal produktų grupes ............... 66
Paveikslas 41. Sub-sektoriaus produkcijos užsienio prekybos kryptys............................................................ 67
Paveikslas 42. Rusijos ir Lietuvos gaminių ir dirbinių iš medienos užsienio prekybos apimtys ..................... 68
Paveikslas 43. Svarbiausi į Rusiją importuojami sub-sektoriaus produktai ..................................................... 69
Paveikslas 44. Kazachstano žemėlapis ............................................................................................................. 73
Paveikslas 45. Kazachstano medienos ir medienos gaminių gamybos pramonės balansas (2012) ................. 73
Paveikslas 46. Statybų ir apdirbamosios gamybos produkcijos vertės dinamika, mlrd. JAV dolerių ............. 74
Paveikslas 47. Kazachstano medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus produkcijos dinamika ........... 75
Paveikslas 48. Lietuvos ir Kazachstano apvaliosios ir pjaustytos medienos produkcijos apimčių dinamika .. 75
Paveikslas 49. Medienos pjaustymo ir obliavimo produkcijos užsienio prekybos apimtys ir balansas ........... 77
Paveikslas 50. Medienos pjaustymo ir obliavimo produkcijos užsienio prekybos kryptys ............................. 78
Paveikslas 51. Kazachstano ir Lietuvos medienos pjaustymo ir obliavimo užsienio prekybos apimtys ......... 78
Paveikslas 52. Svarbiausi į Kazachstaną importuojami sub-sektoriaus produktai ........................................... 79
Paveikslas 53. Kazachstano medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus produkcijos dinamika ........... 82
Paveikslas 54. Lietuvos ir Kazachstano apvaliosios medienos ir medienos plokščių gamybos dinamika....... 82
Paveikslas 55. Sub-sektoriaus produkcijos užsienio prekybos apimtys ir balansas ......................................... 84
Paveikslas 56. Sub-sektoriaus užsienio prekybos apimtys pagal produktus .................................................... 84
Paveikslas 57. Sub-sektoriaus produkcijos užsienio prekybos kryptys............................................................ 85
Paveikslas 58. Kazachstano ir Lietuvos sub-sektoriaus produkcijos užsienio prekybos apimtys .................... 86
Paveikslas 59. Svarbiausios importuojamos gaminių ir dirbinių iš medienos produktų grupės ...................... 87
6 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
LENTELIŲ SĄRAŠAS
Lentelė 1. Daugiausiai medienos ir medienos gaminių suvartojantys sektoriai (2009) ................................... 16
Lentelė 2. Didžiausios sektoriaus eksporto rinkos pagal sub-sektorius (pagal vertę, 2012) ............................ 22
Lentelė 3. Lietuvos ir kaimyninių šalių konkurencingumo palyginimas (2011) .............................................. 23
Lentelė 4. Sektoriaus įmonių palyginamosios analizės rezultatai (2010) ........................................................ 24
Lentelė 5. Medienos ir medienos gaminių pramonės SSGG analizė ............................................................... 26
Lentelė 6. Medienos ir medienos gaminių pramonės sub-sektorių pristatymas ............................................... 27
Lentelė 7. NVS rinkų palyginimas ................................................................................................................... 31
Lentelė 8. Svarbiausi medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus rodikliai ........................................... 36
Lentelė 9. Pagrindiniai importuojami ir eksportuojami produktai (2012) ....................................................... 37
Lentelė 10. Svarbiausios importuojamos medienos pjaustymo ir obliavimo produktų grupės santrauka ........ 40
Lentelė 11. Svarbiausi sub-sektoriaus rodikliai ............................................................................................... 43
Lentelė 12. Pagrindiniai importuojami ir eksportuojami produktai (2012) ..................................................... 46
Lentelė 13. Svarbiausių importuojamų gaminių ir dirbinių iš medienos produktų grupių santrauka .............. 48
Lentelė 14. Daugiausiai medienos ir medienos gaminių perkantys sektoriai Rusijoje (2010) ......................... 53
Lentelė 15. Svarbiausi medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus rodikliai ......................................... 55
Lentelė 16. Pagrindiniai importuojami ir eksportuojami produktai (2012) ..................................................... 57
Lentelė 17. Svarbiausios importuojamos sub-sektoriaus produktų grupės santrauka ...................................... 61
Lentelė 18. Svarbiausi sub-sektoriaus rodikliai ............................................................................................... 65
Lentelė 19. Pagrindiniai importuojami ir eksportuojami produktai (2012) ..................................................... 67
Lentelė 20. Svarbiausių importuojamų sub-sektoriaus produktų grupių santrauka ......................................... 69
Lentelė 21. Svarbiausi medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus rodikliai ......................................... 76
Lentelė 22. Pagrindiniai importuojami ir eksportuojami produktai (2012) ..................................................... 77
Lentelė 23. Svarbiausių importuojamų medienos pjaustymo ir obliavimo produktų grupių santrauka ........... 80
Lentelė 24. Svarbiausi gaminių ir dirbinių iš medienos sub-sektoriaus rodikliai ............................................ 83
Lentelė 25. Pagrindiniai importuojami ir eksportuojami produktai (2012) ..................................................... 85
Lentelė 26. Svarbiausių importuojamų medienos produktų grupių santrauka ................................................. 88
7 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
SANTRAUKA
Lietuvos medienos ir medienos gaminių pramonėje dirba 17,6 tūkst. žmonių, veikia 1162
bendrovės, kurių didžiąją dalį sudaro smulkios ir vidutinės įmonės. Pastaruoju metu pastebimas
įmonių gamybos procesų optimizavimas: mažėja darbuotojų skaičius, tačiau sukuriama daugiau
produkcijos vertės. Didesniąją dalį sukurtos produkcijos medienos ir medienos gaminių pramonės
gamintojai eksportuoja. Svarbiausias eksporto regionas tai ES šalys (daugiausiai eksportuojama į
Vokietiją). Pastaruoju metu eksporto apimtys auga, tik lėtėjančiais tempais. Pastebima ir plėtra į
naujas rinkas, tokias kaip Kinija ar Australija. Didesniąją dalį produkcijos sukuria ir eksportuoja
gaminių ir dirbinių iš medienos gamybos sub-sektorius.
Tiriant Lietuvos medienos ir medienos gaminių gamintojų eksporto plėtros galimybes NVS šalyse
detaliai analizuotos Rusijos, Azerbaidžano ir Kazachstano rinkos. Kazachstano rinkai reikalingas
mažiausias importo dokumentų skaičius, joje geriausia verslo aplinka ir esamas bei prognozuojamas
BVP augimas didžiausias. Rusija pasižymi didžiausia importo apimtimi, o Azerbaidžano importo
apimtys labiausiai augusios iš visų trijų šalių.
Daugiausiai medienos ir medienos gaminių nuperka statybų bei baldų gamybos pramonės. Rusijoje
abi šios pramonės auga, tad galima prognozuoti ir augsiančią medienos ir medienos gaminių
pramonės produkcijos paklausą. Vietinė Rusijos medienos ir medienos gaminių pramonė yra stipri,
daug eksportuojanti, todėl rinkoje konkuruoti yra gan sunku. Tačiau pastebima, kad Rusijoje
vietinės įmonės daugiau susikoncentravusios į mažesnės pridėtinės vertės medienos pjaustymo ir
obliavimo sub-sektoriaus (EVRK C16.1) produkciją. Rusija daug importuoja iš Kinijos, Vokietijos
ir Italijos. Kazachstane ir Azerbaidžane ši pramonė užima labai menką dalį, tad medienos ir
medienos gaminių paklausa tenkinama importuojama produkcija. Importuojama produkcija
dažniausiai atkeliauja iš Kinijos ir Rusijos. Visos trys rinkos yra augančios ir didelės, tad Lietuvos
gamintojams potencialo didinti eksportą į visas tris šalis yra. Potencialiausios eksportui produktų
grupės: paprastai apdirbta mediena (SITC 248), faneravimo danga (SITC 634) bei kiti medienos
dirbiniai (SITC 635).
Dėl didelės konkurencijos rinkose, Lietuvos medienos ir medienos gaminių gamintojams
rekomenduotina kuo labiau didinti savo žinomumą, orientuotis į aukštesnės kokybės produktus arba
pasiruošti stipriai kainų konkurencijai, taip pat visose rinkose stengtis konkuruoti su importuotojais
iš Europos šalių orientuojantis į tų šalių produkcijos kokybe bei eksporto modelius.
8 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
ĮVADAS
Medienos ir medienos gaminių gamybos sektoriaus įmonių eksporto plėtros galimybių studija NVS
šalims atliekama Lietuvos verslo konfederacijos užsakymu, įgyvendinant projektą „Verslo įmonių
gyvybingumo ir konkurencingumo didinimas“ (SFMIS Nr. VP2-2.2-ŪM-01-K-01-027), bendrai
finansuojamą Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir Lietuvos Respublikos lėšomis.
Kadangi medienos ir medienos gaminių gamybos sektorius yra reikšmingas visai šalies ekonomikai,
svarbu, kad šis sektorius gebėtų didinti pardavimų apimtis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio rinkose.
Eksporto apimčių didinimas ir rinkų išplėtimas leidžia kelti gamybos apimtis, įmonėms pasiekti
masto ekonomija ir gaminti savo produkciją efektyviau bei mažesniais kaštais. Tai leistų didinti ir
įmonių pelningumą. Rinkų išplėtimas taip pat diversifikuoja pardavimus, gamintojai tampa mažiau
priklausomi nuo vienos ar kelių rinkų, tad auga jų konkurencingumas ir mažėja rizika. Kadangi
medienos ir medienos gaminių pramonės eksporto vertės augimo tempas pastaruoju metu lėtėja, tad
šios eksporto galimybių studijos tikslas – suteikti tikslinių sub-sektorių įmonėms detalių žinių apie
eksporto rinkas NVS šalyse bei pateikti eksporto plėtros rekomendacijas.
Tikslui pasiekti iškelti uždaviniai:
1. Atlikti esamos sektoriaus įmonių situacijos Lietuvos rinkoje analizę.
2. Identifikuoti didžiausio potencialo NVS šalių rinkas sektoriaus įmonių eksportui.
3. Atlikti detalią identifikuotų eksporto rinkų analizę pagal pramonės sub-sektorius.
4. Pateikti rekomendacijas bei įžvalgas dėl eksporto plėtros į NVS šalių rinkas.
Galimybių studijoje daugiausiai remtasi statistiniais duomenimis pateikiamais Jungtinių Tautų
statistikos duomenų bazėje, Jungtinių tautų prekybos ir plėtros konferencijos pateikiamoje
statistikoje, Ekonominės kooperacijos ir vystymo organizacijos statistikoje bei šalių statistikos
departamentuose. Taip pat analizuoti prieinami kokybinės informacijos šaltiniai: straipsniai,
ekspertų vertinimai, bankų bei valdžios institucijų pateikiami vertinimai ir prognozės. Taip pat buvo
vykdomi ekspertiniai interviu su šio sektoriaus įmonėmis bei specialistais ir konsultuotasi su
užsakovu (Lietuvos verslo konfederacija).
Atliekant studiją sektorius ir analizuojami sub-sektoriai buvo apibrėžiami pagal ekonominės veiklos
rūšių klasifikaciją (EVRK 2 red.). Analizuojant Lietuvos užsienio prekybos duomenis buvo naudota
ją apibrėžianti kombinuotosios nomenklatūros klasifikacija (KN). Abu klasifikatoriai buvo
9 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
susiejami pagal ryšių lentelė (pateikiama 1-ame priede). Analizuojant NVS šalių užsienio prekybos
duomenis buvo naudojami standartinis tarptautinės prekybos klasifikatorius (SITC 4 redakcija) bei
standartinis tarptautinis pramonės klasifikatorius (ISIC 4 redakcija). Šie klasifikatoriai su EVRK
buvo susiejami pagal ryšių lentelė (pateikiama 2-ame priede).
Galimybių studijos ataskaitos pirmame skyriuje atliekama Lietuvos medienos pramonės analizė.
Analizuojami veiklos rezultatai, plėtros tendencijos, paklausa sektoriaus produkcijai, konkurencinė
aplinka, sub-sektorių eksporto potencialas, tuomet identifikuojamos šios pramonės stiprybės ir
silpnybės bei galimybės ir grėsmės. Antrame skyriuje tiriamas NVS regiono rinkų eksporto
potencialas bei identifikuojamos patraukliausios eksporto rinkos. Trečiame skyriuje vykdomas
eksporto į Azerbaidžaną galimybių tyrimas (jis vykdomas abiems medienos ir medienos gaminių
pramonės sub-sektoriams). Analizuojama vietinė sub-sektorių pramonė, užsienio prekyba,
identifikuojamos svarbiausios prekių grupės pateikiamos išvados ir rekomendacijos plėtrai į šią šalį.
Ketvirtame skyriuje analogiškai tiriamos abiejų sub-sektorių eksporto į Rusiją, o penktame į
Kazachstaną galimybes ir taip pat pateikiamos išvados bei rekomendacijos.
10 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
1. ESAMA MEDIENOS IR MEDIENOS GAMINIŲ GAMYBOS SEKTORIAUS
SITUACIJA LIETUVOJE
1.1. Bendras pristatymas, veiklos rezultatų apžvalga ir plėtros tendencijos
1.1.1 Sektoriaus apibrėžimas
Medienos ir medienos gaminių gamyba yra viena iš apdirbamosios pramonės šakų. Ji apibrėžiama
pagal oficialią ekonominės veiklos rūšių klasifikaciją (EVRK)1. Studijoje nagrinėjamas sektorius
apima vieną EVRK skyrių: medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus,
gamybą; gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų gamybą (C16 skyrius).
Paveikslas 1. Medienos ir medienos gaminių gamybos sektoriaus aprėptis
Į šį skyrių įeina medinių santvarų, surenkamųjų medinių statinių, medinės grindų dangos, medinės
taros, lukštų ir sluoksniuotosios medienos gamyba. Gamybos procese vykdomas obliavimas,
pjaustymas, drožimas, sluoksniavimas ir medienos gaminių surinkimas, pradedant nuo rastų, kurie
gali būti pjaustomi į gabalus ar išpjaunama padarinė mediena kuriai tekinimo staklėmis ar kitokiais
formavimo įrankiais galima suteikti tam tikrą formą arba pjaustyti toliau. Pjautinę ar kitokios
formos medieną vėliau galima šlifuoti ar obliuoti ir iš jos gaminti gatavus gaminius, kaip medinę
tarą ar padėklus. Į šį skyrių neįeina baldų gamyba ar medinių surenkamų dalių ir panašių dirbinių
1 Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK) yra patvirtintas oficialus valstybinis klasifikatorius (1995 m. gegužės 17 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 696), naudojamas renkant ir tvarkant nacionalinę statistinę informaciją. EVRK parengtas remiantis Europos Sąjungoje naudojamu Statistiniu Europos Bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi (NACE). EVRK ir NACE skirtumas - siekiant patenkinti atskirų šalių nacionalinės statistikos poreikius EVRK papildytas dviejų ženklų lygmeniu (poklasiais), tačiau yra išlaikyta NACE struktūrinė schema. EVRK ir NACE (2 red.) siejasi su Tarptautiniu standartiniu gamybiniu visų ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi (ISIC 4 red.), kuris naudojamas informacijos pagal ekonominės veiklos rūšis palyginimui pasaulio lygmeniu.
11 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
įrengimas. Pagal EVRK klasifikaciją, nagrinėjamas sektorius išskiriamas į 2 sub-sektorius (žr.
Paveikslas 1).
Pirmasis sub-sektorius (C16.1) aprėpia medienos pjaustymą, obliavimą ir mechaninį apdorojimą.
Taip pat rastų pjaustymą, lukštenimą, smulkinimą; medinių geležinkelio pabėgių gamybą;
nesurinktų medinių grindų dangų gamybą; medienos vilnos, medienos miltų, drožlių, smulkinių
gamybą. Sub-sektoriui taip pat priskiriamas cheminis medienos apdorojimas konservantais (toliau
ataskaitoje – medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektorius).
Antrasis sub-sektorius (C16.2) kur kas platesnis ir apima faneravimo dangos ir medienos plokščių
gamybą, į kurią taip pat įeina medienos plaušo plokščių, padengtų dekoratyvine plėvele, gamyba
bei presuotos medienos gamyba. Sub-sektoriui priskiriama ir sumontuotų parketo grindų gamyba, į
kurią įeina surinktų medinių parketinių grindų blokelių, grindlenčių ir kitų plokščių gamyba, tačiau
neįeina nesurinktų medinių grindų gamyba. Atskira klase sub-sektoriuje aprašoma ir kitų statybinių
dailidžių ir stalių dirbinių gamyba, į kurią įeina gamyba medienos dirbinių, pirmiausiai naudojamų
statyboje, tokių kaip tašų, gegnių, stogo atramų, laiptų, turėklų, figūrinių lentjuosčių ir t.t. Šiai
klasei taip pat priskiriama fasoninių detalių ir malksnų (gontų) stogams dengti gamyba, medinių
surenkamųjų statinių ar jų detalių gamyba ir medinių sieninių plokščių bei spintų gamybą. Medinės
taros gamyba sub-sektoriuje taip pat išskiriama atskira klase, o į ją įeina pakavimo dėžučių,
skrynučių, narvinių dėžių, medinių padėklų, medinių statinių, medinių kabelio būgnų gamyba bei
padėklų, stovų ir kitų medinių pakrovimo reikmenų gamyba (toliau ataskaitoje – gaminių ir dirbinių
iš medienos sub-sektorius).
1.1.2 Svarba ekonomikoje
Medienos ir medienos gaminių gamybos sektoriuje 2013 metų duomenimis veikė 1162 įmonės2,
dirbo 17,6 tūkstančiai darbuotojų (2,8% šalies dirbančiųjų3). 2011 metų duomenimis sektorius
sukūrė 1,3% visos šalies pridėtinės vertės. Lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis,
Lietuvos medienos ir medienos gaminių gamybos pramonės sukuriama pridėtinė vertė bendrojoje
šalies pridėtinėje vertėje buvo viena didžiausių. Lietuvą pagal šį rodiklį lenkė tik Latvija ir Estija.
Lietuvos sektoriaus indėlis į bendrą šalies pridėtinę vertę daugiau nei 4 kartus viršijo ES-27 vidurkį.
2 Veikiančių ūkio subjektų duomenys. Į skaičių įeina tik šiame sektoriuje veiklą vykdančios įmonės. 3 Veikiančių ūkio subjektų duomenys. Dirbantieji laikomi asmenys įregistruoti veiklą vykdančiose įmonėse.
12 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
Tarp kitų apdirbamosios gamybos šakų pagal svarbą medienos pramonė užima 7-ą vietą (iš 14-os)
ir lenkia tokias pramonės šakas kaip metalo ir metalo gaminių, elektrotechnikos pramonę.
Paveikslas 2. Medienos pramonės indėlis į BPV Lietuvoje ir ES šalyse (2011)
LIETUVOS PRAMONĖS ŠAKŲ DALIS BENDROJOJE PRIDĖTINĖJE VERTĖJE, %
DALIS ŠALIES BENDROJOJE PRIDĖTINĖJE VERTĖJE, %
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Eurostat
Pastabos: *2010 m. duomenys
Pažymėjimai: C10_C12 Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba; C13_C15 Tekstilės gaminių gamyba; drabužių siuvimas (gamyba); odos ir odos dirbinių gamyba; C16 Medienos ir medienos gaminių gamyba; C17_18 Popieriaus bei popieriaus gaminių gamyba; leidyba ir spausdinimas; C19 Kokso ir rafinuotų naftos produktų gamyba; C20 Chemikalų ir chemijos produktų gamyba; C21 Pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba; C22_C23 Guminių ir plastikinių gaminių ir kitų nemetalinių mineralinių produktų gamyba; C24_C25 Pagrindinių metalų ir metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba; C26 Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba; C27 Elektros įrangos gamyba; C28 Niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba; C29_C30 Transporto įrangos gamyba; C31_C33 Baldų gamyba; papuošalų, juvelyrinių dirbinių, muzikos instrumentų, žaislų gamyba; mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas.
Sektoriaus dalis bendrojoje šalies pridėtinėje vertėje ir bendrojoje apdirbamosios gamybos
pridėtinėje vertėje stabiliai augo iki 2003 metų. Vėliau, 2003-2006 metų periodu pridėtinės vertės
dalis tiek šalies, tiek apdirbamosios gamybos pridėtinėje vertėje krito. Minėtu periodu Lietuva
įstojo į Europos Sąjungą (2004 m.). Tai atvėrė naujas eksporto ir plėtros galimybes kitoms
pramonės šakoms, gaminančioms iš esmės didesnės pridėtinės vertės produkciją ir gaunančioms
didesnę grąžą nuo investicijų į pažangias technologijas ir plėtrą. Kadangi medienos ir medienos
gaminių pramonė gamina santykinai mažos pridėtinės vertės produkciją, ji šiuo periodu atsiliko nuo
kitų, o finansų krizės metais (2007-2008 m.) pramonės sukuriama pridėtinės vertės dalis krito dar
didesniu tempu nuo 8,5% iki 6,8%. Tai buvo todėl, kad medienos ir medienos gaminių sektorius yra
labiausiai priklausomas nuo paklausos statybų ir baldų sektoriuose, kurių sukuriama produkcijos
vertė finansų krizės metais susitraukė. Vėliau, 2008-2010 metų periodu medienos ir medienos
gaminių sukuriama pridėtinės vertės dalis laikėsi gana stabiliai. Ši pramonė Lietuvos ekonomikai
yra svarbi, nes jos produktai yra plačiai naudojami kaip žaliava kitose pramonėse, tokiose kaip
statybos, baldų ar popieriaus gamyba.
2004 metais buvo užfiksuota didžiausia – 14,8% – sektoriaus užimtųjų dalis nuo visų
apdirbamosios gamybos užimtųjų ir didžiausia – 2,5% dalis nuo visų šalies užimtųjų. Vėliau šios
13 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
pramonės užimtųjų dalis svyruodama mažėjo ir 2011 m. pasiekė 1,9% šalies užimtųjų dalį. 2008 m.
užimtųjų dalies kritimas grindžiamas ekonomiką paveikusia finansų krize, o tai, kad užimtųjų
skaičius šioje pramonėje tapo dar mažesnis, rodo, jog šį sektorių krizė paveikė stipriau nei kitus.
Paveikslas 3. Medienos ir medienos gaminių gamybos sektoriaus svarbos Lietuvos ekonomikai dinamika
BENDROSIOS PRIDĖTINĖS VERTĖS DALIS, % UŽIMTŲJŲ DALIS, % EKSPORTAS, % nuo prekių eksporto
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Medienos ir medienos gaminių eksporto vertės dalis nuo visų iš Lietuvos išvežamų prekių eksporto
nuo 7,3% 1996-ais metais krito iki 3,3% (2,6% be medžio anglies) 2012-ais metais. Lyginant
absoliučias vertes, nuo 2009 m. iki 2012 m. fiksuojamas 72% sektoriaus gaminių eksporto vertės
ūgtelėjimas to meto kainomis. Tai reiškia, kad auganti medienos ir medienos gaminių gamybos
pramonė turi eksporto potencialą, tačiau kiti ekonominės veiklos sektoriai eksporto apimtis didina
greičiau. Taip pat, nagrinėjamos pramonės eksporto dalis nuo visų iš Lietuvos išvežamų prekių
eksporto labai ženkliai krito finansų krizės metais (2007-2008 m.). Tai vyko dėl to, kad pagrindiniai
šios pramonės produkciją naudojantys sektoriai jautresni ekonominiams šokams.
1.1.3 Vystymosi dinamika
2006–2011 metų duomenimis sektoriuje vyravo mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ). Periodo
pradžioje (2006 m.) šalyje veikė 1558 įmonės, iš kurių 99,6% buvo priskiriamos MVĮ, o periodo
pabaigoje (2013 m.) matomas įmonių skaičiaus kritimas – veikė 1194 įmonės iš kurių 99,9% buvo
priskiriamos MVĮ. Taip pat fiksuojamas ženklus darbuotojų skaičiaus mažėjimas prasidėjus finansų
krizei. 2009-2011 metais darbuotojų sumažėjo nuo 28 tūkst. iki 19 tūkst. Tai paaiškinama
produkcijos kainų kritimu ir žaliavų brangimu, dėl ko įmonės buvo priverstos atleisti darbuotojus.
Sektoriaus sukuriama bendroji produkcija, krentant darbuotojų skaičiui, padidėjo (2009-2010 m.),
taip pat 2010 metais, 17,2% didėjo ir sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė. Tai rodo, kad įmonės
suaktyvino savo veiklos bei procesų optimizavimą ir investicijas į modernias technologijas, kurios
padėtų didinti darbo našumą. 2012-2013 metais, darbuotojų skaičiaus kitimas stabilizavosi.
14 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
Paveikslas 4. Medienos ir medienos gaminių gamybos pajėgumų ir apimties vystymasis
ĮMONIŲ SKAIČIUS, vnt. DARBUOTOJŲ SKAIČIUS, tūkst. BENDROJI PRODUKCIJOS VERTĖ, mlrd. Lt
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Pastabos: Bendroji produkcija gamybos metodu iš ūkio ir finansų (makroekonomikos) registro; *2012 m. produkcijos vertė rinkos kainomis įvertinta pagal faktinę pramonės produkcijos vertę gamintojų kainomis (be PVM ir akcizų)
Medienos ir medienos gaminių gamybos pramonėje dominuoja žemų ir vidutiniškai žemų
technologijų gamybinės veiklos. Didžiąją dalį pagaminamos produkcijos vertės sudaro tarpinis
vartojimas. 2006-2009 metais situacija sektoriuje šiek tiek keitėsi – pridėtinės vertės dalis ūgtelėjo 5
procentiniais punktais, tačiau 2010 metais pridėtinės vertės dalis vėl sumažėjo. Tai įvyko dėl to, kad
2010 metais padidėjo žemesnės pridėtinės vertės (medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus)
produktų gamybos apimtys, o didesnės pridėtinės vertės (gaminių ir dirbinių iš medienos sub-
sektoriaus) produktų gamybos apimtys sumažėjo, todėl bendra sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė
krito. Persiorientavimą į aukštesnės pridėtinės vertės produktus riboja smulkių įmonių vyravimas,
jos gamina per mažus kiekius produkcijos, kad galėtų išnaudoti masto ekonomiją, neturi
pakankamai kapitalo investicijoms į gamybos modernizavimą, produktų inovacijas, marketingą,
eksporto plėtrą.
Paveikslas 5. Pridėtinės vertės dalis bendrojoje produkcijos vertėje
MEDIENOS IR MEDIENOS GAMINIŲ GAMYBOJE APDIRBAMOSIOS GAMYBOS ŠAKOSE (2011)
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas; *2011 ir 2012 m. produkcijos vertė rinkos kainomis įvertinta pagal faktinę pramonės produkcijos vertę gamintojų kainomis (be PVM ir akcizų) Pažymėjimai: C10_C12 Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba; C13_C15 Tekstilės gaminių gamyba; drabužių siuvimas; odos dirbinių gamyba; C16 Medienos ir medienos gaminių gamyba; C17 Popieriaus gamyba; C18 Leidyba; C20 Chemijos produktų gamyba; C21 Vaistų pramonės gaminių gamyba; C22 Guminių ir plastikinių gaminių gamyba; C23 Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba; C24 Pagrindinių metalų gamyba; C25 Metalo gaminių gamyba; C26 Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba; C27 Elektros įrangos gamyba; C28 Niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba; C29 Variklinių transporto priemonių, priekabų gamyba; C30 Kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba; C31_32 Baldų gamyba; papuošalų, juvelyrinių dirbinių, muzikos instrumentų, žaislų gamyba; C33 Mašinų ir įrangos remontas.
15 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
Didžiąją dalį sektoriaus produkcijos vertės sukuria gaminių ir dirbinių iš medienos gamybos sub-
sektorius. Šis sub-sektorius vidutiniškai (2007-2011 m.) pagamino 57,7% visos pramonės
produkcijos. Finansų krizės metais šio sub-sektoriaus dalis buvo pasiekusi aukščiausią – 61,8%
(2009 m.) tašką. Nors po 2009 m. gaminių ir dirbinių iš medienos gamybos sub-sektoriaus dalis
mažėjo, 2011 metais ji vis tiek sukūrė 56% visos medienos ir medienos gaminių pramonės
produkcijos vertės. Minėtam sub-sektoriuje 2011 metais veikė 2405 verslo subjektai4. Recesijos
metu (2008-2009 m.) sub-sektoriaus verslo subjektų skaičius sumažėjo 36,4% (iki 2302 įmonių).
Dirbančiųjų skaičius 2006-2011 m. laikotarpyje krito taip pat beveik trečdaliu (iki 11,2 tūkst.
žmonių). Sub-sektoriaus sukuriama produkcijos vertė piką siekė 2007 metais (1,85 mlrd. Lt) ir
tuomet iki 2010 metų nukrito 27,5% (iki 1,34 mlrd. Lt), tačiau po to augo ir 2011 metais pasiekė
beveik 1,68 mlrd. Lt vertę.
Kiek mažesnę dalį sektoriaus pagaminamos produkcijos sudarė medienos pjaustymo ir obliavimo
sub-sektorius. Jis vidutiniškai (2007-2011 m.) pagamino 42,3% visos sektoriaus produkcijos.
Verslo subjektų skaičius 2006-2011 metų laikotarpyje krito 30% (iki 608), o dirbančiųjų skaičius
krito net 35% (iki 9,4 tūkst. žmonių). Sub-sektoriaus produkcijos vertė piką siekė taip pat 2007
metais (1,41 mlrd. Lt) ir iki 2009 metų krito 41% (iki 832 mln. Lt), tačiau po to augo ir 2011 metais
pasiekė 1,32 mlrd. Lt.
Paveikslas 6. Medienos ir medienos gaminių gamybos sektoriaus pasiskirstymas pagal produkcijos vertę
PRODUKCIJOS VERTĖ, mlrd. Lt DALIS SEKTORIUJE, %
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Pastabos: Produkcijos vertė iš įmonių statistikos, verslo struktūros duomenų
Lietuvos medienos ir medienos gaminių gamybos pramonė pastaraisiais metais susidūrė su
brangstančiomis žaliavų kainomis. Medieną galima pirkti iš Lietuvos valstybinių miškų, privačių
4 Į skaičių įeina akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, valstybės ir savivaldybės įmonės, užsienio įmonių filialai, žemės ūkio ir kooperatinės bendrovės, viešosios įstaigos, individualiosios įmonės ir fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę (ekonominę) veiklą.
16 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
miškų ar importuoti. Valstybinių miškų medieną gamintojai įsigyja aukcionų metu, tai turėtų būti
pigiausias būdas apsirūpinti žaliava. Vis dėlto 2012 m. gruodį vykusių aukcionų metu, skirtų
apsirūpinti žaliava 2013 m. I pusmečiui, valstybinių miškų medienos kaina labai pakilo dėl
tarpininkų aktyviai vykdytų pirkimų. Lietuvos gamintojams žaliava tapo per brangi ir jie buvo
priversti medieną importuoti, dėl ko didėjo verslo sąnaudos. Minėto aukciono metu
perpardavinėtojai įsigijo 80% valstybinių miškų siūlomos žaliavos, kuri buvo išvežta iš Lietuvos.
Taip pat, keletas didžiųjų Lietuvos medienos gaminių gamintojų paskelbė planus persikelti į
Baltarusijoje besikuriantį šio tipo įmonių klasterį. Pagrindinė to priežastis ne tik pigesnė darbo jėga,
bet ir užtikrintas apsirūpinimas nebrangia žaliava. Žaliava šios pramonės įmonėms sudaro iki 60%
jų gaminamų gaminių vertės, tad jos kainos kilimas smarkiai atsiliepia įmonių konkurencingumui
tiek vietiniame, tiek tarptautiniame lygmenyje.
Daugiausiai medienos ir medienos gaminių sektoriaus produkcijos 2009 m. buvo parduodama
nekilnojamojo turto ir statybų pramonei (36,7% visos parduodamos produkcijos). Šiek tiek mažiau,
bet taip pat ženklią dalį produkcijos nupirko baldų gamybos pramonė (35,7% visos parduodamos
produkcijos). Taip pat reikšminga dalis medienos ir medienos gaminių sektoriaus produkcijos buvo
parduota ir tarpiniam vartojimui tam pačiam medienos ir medienos gaminių sektoriui (19,4%).
Medienos ir medienos gaminių sektorius 2009 m. daugiausiai pardavė apdirbtą žaliavinę medžiagą
kitiems sektoriams, o ne gatavus gaminius galutiniams vartotojams. Pramonė užėmė vidurinį tašką
vertės grandinėje, o pagrindiniai sektoriaus klientai buvo kitos verslo įmonės.
Lentelė 1. Daugiausiai medienos ir medienos gaminių suvartojantys sektoriai (2009)
Pavadinimas Pirkimai, mln. Lt Dalis pirkimuose, %
Nekilnojamojo turto operacijos ir statybos 617 36,7
Baldų gamyba, kita gamyba 601 35,7
Medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba; gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba
327 19,4
Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba 21 1,2
Kasyba ir karjerų eksploatavimas 15 0,9
Didmeninė ir mažmeninė prekyba variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais 15 0,9
Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas 14 0,8
Kiti 72 4,3
Šaltinis: Eurostat
Apibendrinant medienos ir medienos gaminių sektorius yra svarbus Lietuvos ekonomikai, nes teikia
tarpinius produktus kitoms Lietuvos pramonėms. Didesniąją dalį sektoriaus produkcijos vertės
sukūrė gaminių ir dirbinių iš medienos sub-sektorius, gaminantis daugiau galutinių gaminių, tačiau
didelė dalis vis tiek teko žemesnės pridėtinės vertės produktų gamintojams. Sektoriaus
konkurencingumą ribojo problemos su žaliavomis (perpardavinėtojų dominavimas ir augančios
17 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
kainos), mažų ir vidutinių įmonių dominavimas rinkoje (dėl to neišvystytos produktų kūrimo,
pardavimo, rinkodaros kompetencijos) bei orientacija į mažos pridėtinės vertės gaminius (todėl
tenka konkuruoti kainomis). Įmonių konkurencingumą rekomenduotina didinti sprendžiant žaliavų
problemą bei tobulinant marketingo ir eksporto kompetencijas.
1.2. Paklausa sektoriaus gaminamai produkcijai
1.2.1 Pardavimų dinamika ir kryptys
Iki finansų krizės sektoriaus gamintojų pardavimų apimtys augo, tačiau tai buvo viena iš pirmųjų
pramonių, pajutusių krizės įtaką ir pardavimų apimtys, nors ir nežymiai, bet susitraukė dar 2008-
aisiais. Tai įvyko todėl, kad didžiausią paklausą generuojančios – baldų ir statybų pramonės, dėl
krizės pirmosios susitraukė ir mažino žaliavų užsakymų apimtis. Medienos ir medienos gaminių
gamybos pramonė taip pat viena iš pirmųjų pradėjo lipti iš krizės ir jos produkcijos vertė ūgtelėjo
14,2% 2010 m., nors eliminavus kainų efektą augimas buvo 11%. Tą paskatino didesnės pardavimų
apimtys užsienio rinkose. Lietuvos medienos ir medienos gaminių pramonėje vyravo nedidelės
įmonės, kurios galėjo lanksčiai ir greitai prisitaikyti prie besikeičiančių užsakymų ir esant reikalui
persispecializuoti.
2011-ais metais sektoriaus pardavimų apimtys dar labiau išaugo, tačiau eliminavus kainų efektą
pastebima, kad augimas buvo lėtesnis nei 2010 m. 2011 m. palyginamosiomis kainomis pramonė
produkcijos vertė augo 10,2%, o 2012-aisiais sumažėjo 0,7%. Atsigavimas sustojo dėl 2011 metais
prasidėjusios euro zonos krizės ir kritusių pardavimo apimčių užsienio rinkose.
Paveikslas 7. Medienos ir medienos gaminių gamybos produkcijos vertė
PRAMONĖS PRODUKCIJA, mlrd. Lt PRAMONĖS PRODUKCIJOS POKYTIS, %
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas; Pastabos: Pramonės produkcija iš pramonės statistikos, metinių pramonės duomenų (be PVM ir akcizų)
18 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
Medienos ir medienos gaminių pramonei priskiriamos įmonės didesnę dalį savo produkcijos
pastaruosius 7-erius metus pardavinėjo ne Lietuvos rinkoje. 2012 m. pardavimai užsienio rinkoje
sudarė 58,5% visų pardavimų. Didžiausia sektoriaus įmonių pardavimų ir paslaugų užsienyje dalis
buvo pasiekta dar 2006-aisiais (63% visų pardavimų). Ši dalis iki finansų krizės metų (2008 m.)
sumažėjo 6 procentiniais punktais. Krizės metu įmonės eksportavo didesnę pagaminamos
produkcijos dalį, nes pagrindinės eksporto rinkos (tokios kaip Vokietija) patyrė mažesnį nuosmukį
ir greičiau atsigavo, tad pardavimų dalis užsienyje pradėjo didėti ir 2010-aisiais pasiekė beveik 1,3
mlrd. Lt (be PVM ir akcizų) vertę, o eksportuojamos produkcijos dalis išaugo ir sudarė 62,7
procentus visos parduotos sektoriaus produkcijos.
Paveikslas 8. Medienos ir medienos gaminių gamybos sektoriaus pardavimų rinkos
ĮMONIŲ PARDAVIMAI LIETUVOS IR UŽSIENIO RINKOSE, (to meto kainomis be PVM ir akcizų), mlrd. Lt
PARDAVIMAI IR PASLAUGOS NE LIETUVOS RINKOJE, %
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Pastabos: Pardavimų ir paslaugų ne Lietuvos rinkai dalis pateikta pagal EVRK klasifikacijos duomenis iš verslo statistikos. T.y. pateikiami įmonių, priskiriamų medienos ir medienos gaminių gamybos sektoriui pagal ekonominės veiklos rūšį duomenys. Tolimesniame (1.2.2) skyriuje pateikiami duomenys apie medienos ir medienos gaminių užsienio prekybą pagal KN klasifikaciją, o šios produkcijos duomenys sietini su nagrinėjamo sektoriaus įmonių ekonominės veiklos rūšimi.
Nuo 2010 m. pradėjus atsigauti ir Lietuvos gamintojams, sparčiau augo pardavimų apimtys
Lietuvoje, tad užsienio prekybos dalis mažėjo. 2012 m. buvo užfiksuotas užsienyje parduotos
produkcijos vertės mažėjimas (nuo 1,5 mlrd. Lt. iki 1,43 mlrd. Lt) kai pardavimų apimtys Lietuvoje
augo (nuo 0,95 mlrd. Lt iki 1,01 mlrd. Lt), tačiau nei vienu atveju nebuvo pasiektas prieš krizinis
lygis. Taip yra dėl to, kad didžiausios šios pramonės eksporto rinkos – Vakarų Europos šalys, kur
užsitęsė recesija. Tačiau, prognozuojama, kad 2014 ir 2015 m., Europos ekonomika pakils iš
recesijos ir augs5, tad perspektyvų augti šio sektoriaus eksporto apimtims yra.
5 Swedbank prognozės, plačiau: http://www.swedbank.lt/lt/articles/view/1889
19 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
1.2.2 Eksporto veikla
Lietuva kasmet eksportuoja daugiau medienos ir medienos gaminių nei importuoja, todėl šių
produktų užsienio prekybos balansas yra teigiamas. 2012 m. iš Lietuvos eksportuota medienos ir
medienos gaminių už beveik 2 mlrd. Lt. Didžioji dalis šios sumos atiteko produkcijai, priskiriamai
gaminių ir dirbinių iš medienos gamybos sub-sektoriui. Šiam sub-sektoriui priskiriamos
produkcijos 2012-aisiais eksportuota už 1,41 mlrd. Lt, tuo tarpu medienos pjaustymo ir obliavimo
sub-sektoriui priskiriamos produkcijos eksportuota tik už 0,55 mlrd. Lt.
Eksporto apimtys pastebimai sumažėjo 2009 m. dėl finansinės krizės, kuri apėmė ir pagrindines
lietuviškos produkcijos eksporto rinkas (Vokietiją, Norvegiją, Olandiją, Daniją ar Baltijos šalis),
tačiau nuo 2009 eksporto apimtys nuosekliai augo ir 2012 m. gerokai lenkė prieš krizinį lygį. Pagal
medienos gamintojų deklaracijas (žr. Paveikslas 8), skirtingai nei pagal muitinių deklaracijų
duomenis (žr. Paveikslas 9), pardavimų ne Lietuvos rinkai apimtys 2012 metais neviršijo prieš
krizinio lygio. Skirtumą lemia keletas priežasčių: 1) įmonių priskyrimo EVRK veikloms specifika6;
2) dalį Lietuvoje pagamintos produkcijos eksportuoja ne patys gamintojai, o tarpininkai; 3)
reeksportas (2012 metais buvo reeksportuota produkcijos už 285,6 tūkst. Lt).
Paveikslas 9. Medienos ir medienos gaminių eksportas
EKSPORTAS, mlrd. Lt NOMINALUS EKSPORTO VERTĖS POKYTIS (2006=100), %
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Pastabos: Pagal muitinės deklaracijas, KN klasifikatorių (EVRK ir KN klasifikatorių susiejimas pateiktas priede nr. 1)
Pažymėjimai: C16 Medienos ir medienos gaminių gamybos pramonė; C16.1 Medienos pjaustymas ir obliavimas; C16.2 Gaminių ir dirbinių iš medienos, kamštienos, šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba
Didžioji dalis eksportuojamos lietuviškos kilmės medienos ir medienos produkcijos priskiriama
gaminių ir dirbinių iš medienos gamybos sub-sektoriui (C16.2). 2008-2012 metų periodu tai
6 C16 (EVRK 2 red.) sektoriui priskiriamos įmonės dažnai užsiima ir papildoma gamybine veikla, gamina ir kitus produktus, priskiriamus prie kitų sektorių produkcijos. Taip pat kai kurios įmonės, kurių pagrindinė veikla priskiriama kitiems sektoriams, gali papildomai gaminti C16 sektoriui priskiriamų gaminių. KN klasifikatorius naudojamas muitinės deklaracijose naudojamas klasifikuoti konkrečius visų pramonių pagamintus produktus, tad pagal kombinuotąją nomenklatūrą gauti duomenys gali nevisiškai sutapti su EVRK sektoriaus duomenimis.
20 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
vidutiniškai sudarė net 73% visos sektoriui priskiriamos produkcijos. Lietuviškos kilmės gaminių ir
dirbinių iš medienos eksporto vertė visu 2009-2012 metų periodu augo ir 2011 metais viršijo prieš
krizinį eksportuotos produkcijos vertės lygį. Medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriui
priskiriamos produkcijos nominali eksporto vertė augo daugiau nei gaminių ir dirbinių iš medienos
gamybos sub-sektoriaus. Taip buvo todėl, kad dėl mažesnės palyginamosios bazės lengviau pasiekti
didesnį augimo procentą. Taip pat, 2009-2012 metų periodu augo šios pramonės naudojamų žaliavų
kainos. Kadangi medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus produkcijos kainos labai
priklauso nuo žaliavų kainų, tai taip pat prisidėjo prie nominalios sub-sektoriaus produkcijos vertės
augimo. Medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus produkcijos eksportas, pagal vertės
pokyčius, per finansų krizės paveiktus 2009 metus susitraukė mažiau nei gaminių ir dirbinių iš
medienos gamybos sub-sektorius ir jau 2010 metais viršijo prieš-krizinį lygį.
Paveikslas 10. Sektoriaus lietuviškos kilmės gaminių eksportas pagal produktų grupes (pagal vertę)
STRUKTŪRA (2008-2012 m. vidurkis) DINAMIKA, mln. Lt
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Pastabos: Pagal muitinės deklaracijas, KN klasifikatorių
Pažymėjimai: C16 Medienos ir medienos gaminių gamybos pramonė; C16.1 Medienos pjaustymas ir obliavimas; C16.2 Gaminių ir dirbinių iš medienos, kamštienos, šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba
Beveik trys ketvirčiai (73%) eksportuojamos lietuviškos kilmės medienos ir medienos gaminių
sektoriaus produkcijos priklausė gaminių ir dirbinių iš medienos gamybos sub-sektoriui. 2012
metais šio sub-sektoriaus lietuviškos kilmės gaminių eksporto vertė siekė 1,23 mln. Lt, tuo tarpu
medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus – 0,45 mln. Lt. Medienos ir medienos gaminių
sektoriaus įmonės 2009 metais reeksportavo gaminių už 120,5 tūkst. Lt (10% sektoriaus
eksportuojamos produkcijos vertės), o 2012 m. už 265,6 tūkst. Lt (15% sektoriaus eksportuojamos
produkcijos vertės). Abiejų sub-sektorių produkcijos reeksportuota beveik vienoda produkcijos
dalis.
21 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
Mediena ir medienos gaminiai iš Lietuvos daugiausiai buvo išvežami į ES šalis, kur buvo
realizuojama 69% eksportuotos produkcijos. Vis tik, dėl sudėtingos ekonominės situacijos euro
zonoje ir kitose ES rinkose ši lyginamoji dalis nagrinėjamu laikotarpiu mažėjo ir vis daugiau
gaminių teko NVS šalims arba kitoms rinkoms. 2012 metų duomenimis NVS šalims teko 12%
Lietuvos eksportuotos medienos ir medienos gaminių, o kitoms rinkoms – 19% (šiame skaičiuje
Norvegijai - 14%).
Paveikslas 11. Medienos ir medienos gaminių eksporto rinkos (pagal vertę)
MEDIENA IR MEDIENOS GAMINIAI, % MEDIENOS PJAUSTYMAS IR OBLIAVIMAS, % GAMINIŲ IŠ MEDIENOS, KAMŠTIENOS, ŠIAUDŲ IR PYNIMO MEDŽIAGŲ GAMYBA, %
MEDIENA IR MEDIENOS GAMINIAI, mln. Lt MEDIENOS PJAUSTYMAS IR OBLIAVIMAS, mln. Lt
GAMINIŲ IŠ MEDIENOS, KAMŠTIENOS, ŠIAUDŲ IR PYNIMO MEDŽIAGŲ GAMYBA, mln.
Lt
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Pastabos: Pagal muitinės deklaracijas, KN klasifikatorių; NVS šalių duomenys pateikiami kartu su Ukraina
Nors eksporto pajamų dalis iš šių šalių grupės svyravo, ji išliko didelė ir 2012 m. siekė 82%. Į NVS
šalis buvo eksportuojama 2-3% produkcijos. Iki 15% pajamų buvo gauta iš kitų rinkų (daugiausiai
Australijos, Norvegijos ir Pietų Korėjos). Labiausiai pajamos iš NVS ir kitų šalių padidėjo 2012 m.
(užfiksuotas apytiksliai 60% augimas). Penkios ES šalys išliko svarbiausiomis eksporto rinkomis –
Vokietija (teko 18% eksporto), Prancūzija (11%), Nyderlandai, Danija ir Jungtinė Karalystė
(visoms trims teko po 9%).
22 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
Kadangi eksporto struktūroje 2012 m. apie 70% sudarė gaminiai ir dirbiniai iš medienos, čia
pokyčiai iš esmės sutapo su bendromis sektoriaus eksporto tendencijomis, tik rinkų perskirstymas
buvo dar ryškesnis. Per 2009-2012 m. ES šalims tenkanti sub-sektoriui priskiriamos produkcijos
eksporto dalis sumažėjo nuo 86% iki 64% dėl sparčios eksporto plėtros į Rusijos ir Norvegijos
rinkas bei kitas mažiau tradicines eksporto rinkas, tokias kaip Kinija. Svarbiausios gaminių ir
dirbinių iš medienos eksporto rinkos buvo Vokietija (teko 19% eksporto), Norvegija (18%) ir
Rusija (11%).
Lentelė 2. Didžiausios sektoriaus eksporto rinkos pagal sub-sektorius (pagal vertę, 2012)
C16 C16.1 C16.2
Vokietija 18% Vokietija 18% Vokietija 19%
Norvegija 14% Prancūzija 11% Norvegija 18%
Rusija 8% Nyderlandai 9% Rusija 11%
Danija 7% Danija 9% Danija 7%
Prancūzija 6% Jungtinė Karalystė 9% Švedija 6%
Viso 54% Viso 52% Viso 61%
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Pastabos: Pagal muitinės deklaracijas, KN klasifikatorių
Apibendrinant sektoriui priskiriamų gaminių eksporto plėtra iš esmės priklausė nuo ES šalių rinkų,
nes iš jų buvo gaunama daugiausiai pajamų. Būtent eksporto apimčių sumažėjimas į ES buvo
pagrindinė smukimo priežastis 2009 m. Taip pat pastebima, kad gaminius ir dirbinius iš medienos
gaminančios įmonės krizės metu buvo lankstesnės ir sugebėjo padidinti eksporto į NVS šalis dalį.
Medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus eksporto vertė prieš krizinį lygį viršijo 2010
metais. Produkcijos eksportas labai priklausė nuo padėties vakarų Europos rinkose, todėl 2012
metais dėl užsitęsusios euro krizės šių gaminių eksporto vertė krito. Taip pat, sektoriui priskiriamos
produkcijos eksporto apimčių augimas, kuris viršijo prieš krizinį lygį, ir persiorientavimas į ne-ES
rinkas rodo įmonių pastangas diversifikuoti rinkas, mažinant priklausomybę nuo vieno regiono,
kadangi išaugo eksporto apimtys į tokias rinkas kaip Kazachstano, Rusijos, Australijos ar Pietų
Korėjos.
1.3. Konkurencinė aplinka
Tarptautiniame kontekste, kuris įgauna vis didesnę svarbą medienos ir medienos gaminių pramonei
aktyviau vystant eksporto veiklą, svarbiausias konkurencingumo matas yra šalies gebėjimas
eksportuoti, t.y. išsikovoti padėtį tarptautinėje rinkoje siūlant pirkėjams didesnę naudą nei kitos
šalys. Kadangi Lietuvos eksportuotojai visų pirma turi konkuruoti su kaimyninėmis šalimis (dėl
geografinės padėties, artimos tiems patiems potencialiems eksporto partneriams) pirmiausiai
23 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
Lietuvos eksporto galimybės lyginamos su kaimyninėmis šalimis: Baltarusija, Estija, Latvija ir
Lenkija.
Lentelė 3. Lietuvos ir kaimyninių šalių konkurencingumo palyginimas (2011)
Baltarusija Estija Latvija Lietuva Lenkija
Reikšmė Vieta Reikšmė Vieta Reikšmė Vieta Reikšmė Vieta Reikšmė Vieta
BENDRAS ŠALIES PROFILIS
Eksportas, mlrd. $ 764 ,3
1501,5
2053,9
1261,9
8434,4
Eksporto pokytis (5 m.), % 2% 86 3% 76 3% 81 7% 59 5% 62
Dalis šalies eksporte, % 1%
8%
17%
4%
4%
Dalis šalies importe, % 1%
3%
3%
3%
3%
Dalis užsienio prekybos balanse, % 1%
39%
59%
10%
9%
Produkcijos kainų lygis (pasaulio vidurkis=1)
0,8
2,2
1
1,6
1,1
POZICIJA
Grynasis eksportas, mln. $ 25,5 41 851,2 21 1538,7 14 246,9 32 1529,9 15
Eksportas, $/gyv. 81 41 1 121 18 990 6 392 16 221 24
Dalis pasaulinėje rinkoje, % 0,22% 51 0,43% 43 0,58% 32 0,36% 44 2,40% 15
Produktų diversifikacija 18 26 19 19 10 51 24 13 26 11
Produktų koncentracija
24
19
50
13
11
Rinkų diversifikacija 5 89 13 20 12 23 14 14 9 41
Rinkų koncentracija
81
19
21
14
40
INDEKSAS
35
7
12
10
5
Šaltinis: International Trade Centre UNCTAD/WTO
Pastabos: šalių imtis – 145
Analizuojant Lietuvos medienos ir medienos gaminių pramonės konkurencinę aplinką tarptautinėje
rinkoje, naudota Tarptautinės prekybos centro metodika ir rodikliai7, kurie leidžia įvertinti esmines
Lietuvos medienos ir baldų sektorių eksporto charakteristikas ir poziciją lyginant su kitomis šalimis
(žr.
Lentelė 3). Šioje metodikoje medienos pramonė vertinama kartu su baldų gamybos pramone. Toks
apjungimas yra logiškas dėl sektorių gamybinių sąsajų ir neturėtų iškeipti bendro vertinimo,
kadangi jų konkurencingumas susijęs - konkurencinga ir gerai išvystyta baldų pramonė kelia
aukštesnius reikalavimus ir žaliavas tiekiančiai medienos pramonei.
Pagal eksporto rodiklius apibendrinantį Prekybos rezultatų indeksą, Lietuva tarp 145 šalių 2011 m.
užėmė 10-ą vietą ir tarp kaimyninių šalių nusileido Estijai ir Lenkijai. Pagal 5-ių metų eksporto
augimo rodiklį Lietuva buvo 59-oje vietoje. Tai geriausias rezultatas tarp kaimyninių šalių, nors jam
įtaką smarkiai padarė ekonominės krizės metu kritusios eksporto apimtys. Lietuvos medienos ir
baldų sektoriams pastaruoju metu pavyko pagerinti rinkų ir produktų diversifikavimo rodiklius.
Pagal šiuos rodiklius Lietuva liko 13-oje vietoje pasaulyje ir ženkliai lenkė kaimynines šalis –
Estiją, Latviją, Baltarusiją, nors šiek tiek nusileido Lenkijai, kuri buvo 11-oje vietoje. Dalis, kurią
Lietuvos medienos ir baldų pramonės užima pasaulinėje rinkoje buvo pakankamai nedidelė –
7 Plačiau informaciją apie metodiką galima rasti Tarptautinės prekybos centro (International Trade Centre UNCTAD/WTO) internetinėje svetainėje.
24 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
užimta 0,36% visos pasaulinės rinkos. Šis rodiklis labai nestebina, nes bendras Lietuvos dydis ir
pajėgumai lyginant su didžiosiomis šalimis yra gan maži, kadangi negalime pasiekti tokios masto
ekonomijos ir sinergijos. Kita vertus, lyginant su mažomis kaimyninėmis šalimis, žymiau
atsiliekame tik nuo Latvijos. Lietuvos medienos ir baldų pramonių kainų lygis buvo 60% didesnis
už pasaulinį vidurkį. Lyginant su kaimyninėmis šalimis didesnis kainų lygis vyravo tik Estijoje, o
likusios šalys galėjo pasiūlyti šios pramonės produkcijos mažesnėmis kainomis. Mažiausią kainą
galėjo pasiūlyti Baltarusija – jos kainos, net buvo 20% mažesnės už kainų vidurkį. Dėl
nuvertėjusios vietinės valiutos, mažą kainą galėjo pasiūlyti ir Lenkija. Kita vertus, kaina taip pat
laikoma daliniu kokybės rodikliu, o eksportuojančios Lietuvos įmonės, norėdamos įgyti pranašumą
ilguoju laikotarpiu, turėtų siekti kokybiškesnių ir sudėtingesnių produktų, kas atvirkščiai – kelia
kainas.
Lentelė 4. Sektoriaus įmonių palyginamosios analizės rezultatai (2010)
Rodiklis Lietuvos įmonės ES-27
Įmonių skaičius, tūkst. 2,8 6,8
Įdarbintų žmonių skaičius, tūkst. 19,5 38,9
Apyvarta, mln. Lt 2 496,4 14 962,1
Pridėtinė vertė, mln. Lt 620,5 3989,9
Darbuotojų išlaidos, mln. Lt 365,3 2634,4
Investicijos į materialų turtą, mln. Lt 148,1 -
Darbo našumas, tūkst. Lt žmogui 31,8 103,6
Vidutinės personalo išlaidos, tūkst. Lt žmogui 19,7 79,4
Darbo našumas pagal darbo užmokestį, % 161,2 445,4
Bendroji likutinė norma, % 10,2 31,1
Investicijų norma (lygis), % 23,9 -
Šaltinis: Eurostat
Veiklos rodiklių palyginimas mikro lygmenyje (žr. Lentelė 4) su vakarų Europos įmonėmis leidžia
identifikuoti Lietuvos medienos ir medienos gaminių gamybos sektoriaus įmonių pranašumus ir
silpnąsias puses. Santykinai mažesni darbo užmokesčio kaštai Lietuvos įmonėms suteikė
konkurencinį pranašumą, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje augant vidutiniam darbo užmokesčiui šis
pranašumas mažės. Įmonėms būdinga nedidelė fiksuotų sąnaudų dalis rodo didesnį lankstumą, be
to, Lietuvos įmonės sugebėjo greitai ir laiku įvykdyti santykinai nedidelius užsakymus. Silpnos
Lietuvos įmonių pusės buvo susijusios su pardavimo veikla – pardavimo pajamos buvo beveik du
kartus mažesnės nei panašių įmonių vakarų Europos šalyse; didelė dalis Lietuvos įmonių neturėjo
išvystytos pardavimų funkcijos; dažnai klientų paieška, ypač užsienio rinkose, remdavosi
atsitiktinumais, o ne kryptingais veiksmais; mažai dėmesio buvo skiriama savo prekės ženklo
vystymui. Nors įmonių sukuriama pridėtinė vertė pajamose augo, tačiau žemas darbo našumas (žr.
25 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
Paveikslas 12) rodo, kad orientacija į aukštesnės pridėtinės vertės produktus vyko ne didinant
efektyvumą (per investicijas į technologijas, darbuotojus, inovacijas), o didinat darbo faktorių.
Paveikslas 12. Darbo našumas
BVP DALIS TENKANTI VIENAM DIRBANČIAJAM (tūkst. JAV dolerių, PGP8, 2011)
ES ŠALIŲ MEDIENOS IR MEDIENOS GAMINIŲ PRAMONIŲ PALYGINIMAS (2011)
Šaltinis: World Bank, Eurostat
Apibendrinant galima įvardinti pagrindines Lietuvos medienos ir medienos gaminių gamintojų
konkurencingumo problemas, tai: santykinai žemas pardavimo įgūdžių išvystymas įmonėse,
orientacija į darbui imlią gamybą nepakankamai dėmesio skiriant jos efektyvinimui, žmogiškųjų
išteklių, procesų tobulinimui, prekės ženklų vystymui, tyrimams ir produktų inovacijoms bei
neužtikrintas medienos ir medienos gaminių sektoriaus įmonių apsirūpinimas vietinėmis
žaliavomis. Efektyvumas didėja kai įmonės investuoja į gamybos modernizavimą, išnaudoja masto
ekonomiją, sukuria produktą, kuris rinkoje gali uždirbti didesnę maržą (sudėtingi, aukštos kokybės,
išskirtiniai produktai, prekės ženklai). Lietuvoje konkurencingumui augti trukdo maža vidinė rinka,
nesudaranti galimybių gauti naudos iš didelių gamybos kiekių. Smulkių įmonių dominavimas yra
tarptautinį konkurencingumą mažinantis veiksnys, nes įmonės veikdamos atskirai nesugeba pasiekti
sinergijos, neturi pakankamai lėšų vykdyti sistemingas investicijų ir eksporto vystymo veiklas. Kita
vertus, tai suteikia jiems ir tokių privalumų kaip lankstumas, greitis ir operatyvumas. Gamintojų
gebėjimas išnaudoti šiuos privalumus (vykdant nišinę ar mažą serijinę gamybą), sugebėjimas
persiorientuoti į aukštesnės pridėtinės vertės produktus, inovacijų, naujų technologijų diegimas ir
užsienio prekybos plėtra nulems sektoriaus konkurencingumą ateityje.
8 Perkamosios galios paritetas - metodas, kuriuo naudojantis apskaičiuojamas skirtingų valiutų tarpusavio kursas ir, pašalinus kainų skirtumus, palyginamas šalių gyvenimo lygis. Perkamosios galios paritetai rodo, kiek konkrečios šalies valiutos vienetų reikia, kad būtų galima įsigyti tą patį prekių ir paslaugų rinkinį, kurį galima įsigyti už kitos šalies bazinės valiutos vienetą arba už šalių grupės bendros išvestinės valiutos vienetą.
26 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
1.4. SSGG analizė
Lentelė 5. Medienos ir medienos gaminių pramonės SSGG analizė
Stiprybės Silpnybės
Lietuva turi daug žaliavinės medienos reikalingos
šiai pramonei
Pagal sektoriaus sukuriamą pridėtinės vertės dalį
šalies bendroje pridėtinėje vertėje Lietuva yra 3
Europoje ir 4 kartus lenkia EU-27 vidurkį
Sektoriuje veikiančios įmonės yra lanksčios ir
geba priimti įvairius užsakymus, greitai
persiorientuoti
Pagal prekybos rezultatų indeksą Lietuvos
medienos ir baldų pramonė yra reitinguota 10
vietoje iš 171 valstybės – Lietuva konkurencinga
šiame sektoriuje
Stiprios pozicijos stabilios ekonomikos rinkose:
Vokietijoje, Norvegijoje, Danijoje ir kitose
Didžiąją dalį valstybinių miškų parduodamos
medienos superka sektoriuje veikiantys
perpardavinėtojai, kurie sukūrę mažą pridėtinę
vertę, išveža žaliavą iš Lietuvos (trukdo gaminti
didesnės vertės produktus, gauti didesnes
pajamas ir kurti didesnį šalies BVP)
Žemas darbo našumas: tiek lyginant su kitais
Lietuvos apdirbamosios pramonės sektoriais,
tiek su kitomis ES šalimis
Rinkoje vyrauja mažos įmonės, kurios negali
skirti daug lėšų investicijoms ir yra nepajėgios
vykdyti ilgalaikius, didelės apimties eksporto
užsakymus
Sektoriaus eksporto plėtra yra lėtesnė palyginus
su kitomis pramonės šakomis
Nėra susiformavusių kooperacijos ryšių tarp
įmonių, kurie padėtų racionaliau realizuoti
gaminamą produkciją
Sektorius pasižymi žemomis technologijomis ir
žema pridėtine verte, nes daugiausiai tiekia
tarpinę produkciją kitiems gamintojams, o ne
vartotojams skirtus produktus. Reikėtų
orientuotis į kuo daugiau apdirbtus ir didesnės
pridėtinės vertės produktus
Galimybės Grėsmės
Atsigaunanti pagrindinių eksporto rinkų
ekonomika – galimybė didinti pardavimus ir
eksporto apimtis
Galimybė mažoms ir vidutinėms įmonėms jungtis
į klasterius ar asociacijas ir didinti savo galias
tarptautinėse rinkose
Europos Sąjungos įgyvendinamos direktyvos
naudoti biokurą elektros energijos gamyboje –
niša nagrinėjamo sektoriaus įmonėms
TUI pritraukimas
Didėjantis eksportas į Rusiją ir kitas NVS šalis
taip pat tolimesnes Rytų šalis, tokias kaip Kinija –
didelės rinkos su didele paklausa
Nepakankamos investicijos krizės metu –
grėsmė, kad našumas ir konkurencingumas dar
labiau sumažės
Lietuvos eksportuotojai turi priklausomybė nuo
vieno regiono – Europos Sąjungos. Besitęsianti
krizė euro zonoje kelia grėsmę, jog šių šalių
pramonės augs nebe taip sparčiai ir Lietuvos
gamintojų eksporto augimas sulėtės
Kaimyninių šalių (Latvijos, Estijos, Lenkijos)
gamintojai kuria stiprią konkurenciją varžantis
dėl eksporto rinkų
Medienos sektoriaus plėtra kaimyninėje
Baltarusijos rinkoje: klasterių kūrimasis, naujų
gamyklų statyba, planuojami žaliavos eksporto
apribojimai
Brangstančios žaliavos
* Šaltinis: http://www.swedbank.lt/lt/previews/get/3938/1377590676_Swedbank_Ekonomikos_apzvalga_Lietuva_%282013_m._rugpjutis%29.pdf
27 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
1.5. Sub-sektorių eksporto potencialas
Toliau bus analizuojami abu sub-sektoriai – C16.1: Medienos pjaustymas ir obliavimas, ir C16.2:
Gaminių ir dirbinių iš medienos gamyba. Šių sub-sektorių trumpa suvestinė pateikiama žemiau (žr.
Lentelė 6).
Lentelė 6. Medienos ir medienos gaminių pramonės sub-sektorių pristatymas
C16.1
Medienos pjaustymas ir
obliavimas
Į šią klasę įeina medienos
pjaustymas, obliavimas,
mechaninis apdirbimas,
džiovinimas ir cheminis
apdorojimas, medienos
vilnos, miltų, drožlių,
smulkinių gamyba. Taip pat
nesurinktų medinių grindų,
medinių geležinkelių
pabėgių gamyba bei rąstų
apdirbimas.
2011 m. Lietuvoje veikė 608 gamintojai9, vidutinis darbuotojų skaičius
įmonėje – 14,7; bendras darbuotojų skaičius – 8,9 tūkst.
2009-2011 m. vidutinė produkcijos vertė – 1,1 mlrd. Lt (43% medienos ir
medienos gaminių produkcijos vertėje), tai antras pagal gaminamą
produkciją medienos ir medienos gaminių gamybos sub-sektorius.
Gamintojai eksportuoja 40% produkcijos.
2009-2012 m. vidutinė metinė eksporto vertė – 461 mln. Lt (29% medienos
ir medienos gaminių eksporte); vidutinis metinis augimo procentas – 24%
(viso sektoriaus vidurkis - 21%).
Pagrindiniai eksportuojami gaminiai: apdirbta mediena, padarinė mediena,
malkinė mediena.
ES šalims tenka 85% eksportuotos produkcijos, NVS šalims – 2%, kitoms
šalims – 13% (2009-2012 m. vidurkis). TOP-5 eksporto rinkoms tenka 52%
eksporto: Vokietija (18%), Prancūzija (11%), Nyderlandai (9%), Danija
(9%), Jungtinė Karalystė (9%).
C16.2
Gaminių ir dirbinių iš
medienos gamyba Į šią grupę įeina medienos,
kamštienos, šiaudų ir
pynimo medžiagų gaminių
ir dirbinių, įskaitant
paprasčiausias formas, taip
pat surenkamus gaminius,
gamyba.
2011 m. Lietuvoje veikė 2405 gamintojai, vidutinis darbuotojų skaičius
įmonėje – 4,2; bendras darbuotojų skaičius – 10,1 tūkst.
2009-2011 m. vidutinė produkcijos vertė – 1,46 mlrd. Lt (57% medienos ir
medienos gaminių produkcijos vertėje), tai didžiausias pagal gaminamą
produkciją medienos ir medienos gaminių gamybos sub-sektorius.
Gamintojai eksportuoja 72% produkcijos.
2009-2012 m. vidutinė metinė eksporto vertė – 1,15 mlrd. Lt (71%
medienos ir medienos gaminių eksporte); vidutinis metinis augimo
procentas – 20% (viso sektoriaus vidurkis - 21%).
Pagrindiniai eksportuojami produktai: surenkamieji statiniai, mediniai
padėklai, statybiniai stalių ir dailidžių gaminiai iš medienos.
ES šalims tenka 75% eksportuotos produkcijos, NVS šalims – 10%, kitoms
šalims – 15% (2009-2012 m. vidurkis). TOP-5 eksporto rinkoms tenka 61%
eksporto: Vokietija (19%), Norvegija (18%), Rusija (11%), Danija (7%),
Švedija (6%).
9 Verslo struktūros statistika. Į skaičių įeina akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, valstybės ir savivaldybės įmonės, užsienio įmonių filialai, žemės ūkio ir kooperatinės bendrovės, viešosios įstaigos, individualiosios įmonės ir fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę (ekonominę) veiklą.
28 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
2. NVS REGIONO EKSPORTO RINKŲ POTENCIALO VERTINIMAS
2.1. Metodika
Vystant eksporto veiklą, svarbu identifikuoti rinkas, kuriose yra daugiau/geresnės galimybės
pasiekti sėkmę, ir būtent į jas sukoncentruoti visas pastangas ir investicijas. Per didelis dėmesio ir
investicijų išblaškymas ir nepakankama koncentracija į vieną ar kelias rinkas, ekspertų teigimų, yra
viena dažniausių eksporto nesėkmių priežasčių. Svarbu atidžiai išanalizuoti įvairias eksporto rinkų
alternatyvas ir pasirinkti tas, kuriose yra didžiausias potencialas.
Šioje studijoje didžiausio potencialo eksporto rinkomis laikomos tos, kuriose yra didžiausia
paklausa nagrinėjamo sektoriaus produkcijai ir palankios sąlygos šiam potencialui realizuoti. Tam
tikslui nagrinėjamos šalys bus palygintos pagal:
šalies ekonomiką,
paklausos potencialą,
verslo aplinką šalyje,
importą.
Paveikslas 13. Eksporto rinkų potencialo vertinimo schema
Šalies ekonomika yra svarbus rinkos patrauklumą lemiantis veiksnys. Pateiktas Lietuvos medienos
ir medienos gaminių gamybos sektoriaus balansas (žr. Paveikslas 14) rodo, kad svarbiausias
sektoriaus produkcijos naudotojų segmentas 2009 m. yra verslas.
29 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
Paveikslas 14. Lietuvos medienos ir medienos gaminių gamybos pramonės balansas (2009)
Šaltinis: Eurostat; *vertė bazinėmis kainomis; vertė rinkos kainomis (pridėjus transportavimo, prekybos kaštus, mokesčius bei eliminavus subsidijas) – 2,96 mlrd. Lt
Pagrindinis rodiklis, charakterizuojantis šalies ekonomikos būklę – BVP ir jo vystymosi prognozės.
Didėjant pagaminamos produkcijos kiekiui, didėja ir sunaudojamų produkcijos faktorių (žaliavų)
paklausa. Kadangi naudotojų bazė šioje studijoje yra verslas, jo bendrai kartu sukuriamą produkciją
atspindi šalies BVP. Vertinama ne tik esama situacija, bet ir plėtros perspektyvos. Ji parodo ne tik
kaip turėtų kisti produkcijos faktorių paklausa, bet ir dėl glaudaus visų pramonės šakų sąryšio
keistis bendra šalies ekonominė situacija. Papildomai, siekiant palyginti ekonomikos brandą,
vertinamas gyvenimo lygį ir perkamąją galią atspindintis rodiklis – BVP, tenkantis vienam
gyventojui. Siekiant eliminuoti valiutų kursų įtaką bei palyginti realią pirkimo galią, naudojamas
BVP, išreikštas PGP10
.
Paklausos potencialas nustatomas analizuojant daugiausiai medienos ir medienos gaminių
naudojančių sektorių svarbą šalies ekonomikoje. Tokie sektoriai yra statybos bei pramonė, tad
didėjant šių sektorių svarbai šalyje, didėja ir medienos bei medienos gaminių paklausos potencialas.
Importas yra svarbus, kadangi nagrinėjamo sektoriaus importo dydis parodo realų tikslinės rinkos
potencialą. Importo paklausa taip pat gali būti susijusi su struktūriniu tam tikro produkto deficitu
šalies viduje. Kuo didesnė ir kuo greičiau auganti importuojamos produkcijos paklausa – tuo rinka
patrauklesnė Lietuvos eksportuotojams.
Be šių, tiesiogiai su tiksliniu vartotojų segmentu ar pačia rinka susijusių rodiklių, svarbi yra verslo
aplinka. Yra didelė verslo aplinką apibūdinančių rodiklių bei jų kombinavimo metodikų įvairovė,
todėl siekiant išvengti labai detalios ir ilgos kiekvienos šalies verslo aplinkos analizės, naudojamas
10 Perkamosios galios paritetai (PGP) – tai nacionalinių valiutų perskaičiavimo kursai, pašalinantys kainų lygių skirtumų tarp šalių poveikį ir leidžiantys atlikti realius apimties palyginimus. Perkamosios galios paritetai rodo, kiek konkrečios šalies valiutos vienetų reikia tam, kad būtų galima įsigyti tą patį prekių ir paslaugų rinkinį, kurį galima įsigyti už 1 JAV dolerį JAV.
30 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
labiausiai paplitęs Pasaulio banko verslo aplinkos indeksas11
. Papildomai, siekiant palyginti importo
procedūrų sudėtingumą, naudojamas importuojant reikalingų dokumentų skaičiaus rodiklis. Šalių
eksporto potencialo rezultatai pateikiami tolimesniame skyriuje.
2.2. Identifikuotos didžiausio potencialo rinkos
2.2.1 NVS regionas
NVS (nepriklausomų valstybių sandrauga) tai
regioninė organizacija į kurią įeina dauguma
buvusių Sovietų Sąjungos narių po jos
žlugimo. Skirtingai nuo ES, NVS
organizacija atlieka daugiau simbolinį
vaidmenį ir padeda narėms koordinuotis
prekybos, finansų, teisės ir saugumo
aspektais.
Paveikslas 15. NVS regiono žemėlapis
Šaltinis: Wikimedia Commons
Šios organizacijos narės yra Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija,
Moldova, Rusija, Tadžikistanas ir Uzbekistanas. Administracinis centras Minske, Baltarusijoje, o
oficiali kalba – rusų.
2.2.2 Rinkų potencialas
Visose NVS regiono šalyse pastaraisiais metais ekonomika augo. Šalyse fiksuojami teigiami BVP
pokyčiai ir 5 m. BVP prognozės. Greičiausiai augo Uzbekistano ekonomika su 8,3% vidutiniu BVP
pokyčiu 2010-2012 m. laikotarpiu, o lėčiausiai – Kirgizijos, su 1,5% vidutiniu BVP pokyčiu.
Geriausias gyvenimo lygis pagal BVP vienam gyventojui buvo Rusijoje ir siekė 23,5 tūkst. JAV
dolerių PGP, o blogiausias – Moldovoje, kur BVP vienam gyventojui tesiekė 3,4 tūkst. JAV dolerių
PGP.
Atrenkant potencialias eksporto rinkas prioretizuojama paklausa importuojamai sektoriaus
produkcijai ir jos potencialas. Remiantis surinktais duomenimis (žr.
Lentelė 7) svarbiausios rinkos yra Rusijos, Kazachstano, Uzbekistano ir Azerbaidžano.
11 World Bank. Doing Business project, 2013
31 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
Lentelė 7. NVS rinkų palyginimas
Atrankos kriterijus / Šalis Lietuva Uzbekistanas Baltarusija Armėnija Moldova
Ekonomika
BVP pokytis, % (2010-2012 vid.) 3,7% 8,3% 4,9% 4,7% 4,4%
BVP 5m. prognozė (2013-2017) 3,5% 6,2% 2,8% 4,3% 4,6%
BVP vienam gyventojui, PGP, tūkst. JAV dolerių 23,5 3,6 15,6 6,6 3,4
Paklausos potencialas
Statybų dalis šalies BVP, % (2011) 3,7% 6% 7% 13% 3%
Statybų dalies pokytis, % (2010-2011 vid.) 3,5% 0% -1% -3% 0%
Pramonės dalis šalies BVP, % (2011) 3,7% 33% 44% 37% 14%
Pramonės dalies pokytis, % (2010-2011 vid.) 3,5% 0% 1% 1% 1%
Verslo aplinka
Verslo aplinkos indeksas (1 – geriausias, 185 – blogiausias) 27 154 58 32 83
Importo procedūros
Importui reikalingų dokumentų skaičius 6 14 10 8 7
Importas
Importas, mlrd. JAV dolerių (2012) 0,41 0,58 0,26 0,07 0,10
Importo pokytis, % (2010-2012 vid.) 16% 36% 16% 15% 21%
Atrankos kriterijus / Šalis Lietuva Kirgizija Rusija Azerbaidžanas Kazachstanas
Ekonomika
BVP pokytis, % (2010-2012 vid.) 3,7% 1,5% 4,1% 2,4% 6,6%
BVP 5m. prognozė (2013-2017) 3,5% 6,0% 3,6% 4,3% 5,9%
BVP vienam gyventojui, PGP, tūkst. JAV dolerių 23,5 2,4 23,5 10,6 13,9
Paklausos potencialas
Statybų dalis šalies BVP, % (2011) 3,7% 5% 6% 8% 7%
Statybų dalies pokytis, % (2010-2011 vid.) 3,5% -1% 0% 1% -1%
Pramonės dalis šalies BVP, % (2011) 3,7% 31% 37% 67% 40%
Pramonės dalies pokytis, % (2010-2011 vid.) 3,5% 2% 2% 3% 0%
Verslo aplinka
Verslo aplinkos indeksas (1 – geriausias, 185 – blogiausias) 27 70 112 67 49
Importo procedūros
Importui reikalingų dokumentų skaičius 6 10 11 8 7
Importas
Importas, mlrd. JAV dolerių (2012) 0,41 0,14 1,94 0,31 0,62
Importo pokytis, % (2010-2012 vid.) 16% 19% 22% 54% 10%
Šaltinis: UN Comtrade, World Bank
Rusijos importuojamos produkcijos paklausa NVS regione didžiausia. Šalies importuotos
produkcijos vertė 2012 m. duomenimis siekė 1,94 mlrd. JAV dolerių bei 2010-2012 m. vidutiniškai
augo 22%. Taip pat, šios šalies gyvenimo lygis geriausias regione. Kazachstanas 2012 m. importavo
medienos ir medienos gaminių už daugiau nei 0,62 mlrd. JAV dolerių ir užėmė antrą vietą pagal
importo vertę tarp NVS šalių. Į Azerbaidžaną importuojamos produkcijos vertė 2010-2012 m. augo
sparčiausiai regione, o paklausos potencialas bei jo augimas – didžiausi regione. Nors pagal
importuojamos produkcijos vertę Uzbekistanas pranoksta Azerbaidžaną, atrankoje Azerbaidžanas
pranašesnis importo vertės pokyčiu, paklausos potencialu, geresne verslo aplinka, ženkliai geresniu
gyvenimo lygiu bei paprastesnėmis importo procedūromis. Taip pat, svarbu atsižvelgti į tai, kad
importo sąlygos į Uzbekistaną – vienos blogiausių12
. Lyginant su kitomis regiono šalimis, į
Uzbekistaną produkciją įvežti užtrunka ženkliai ilgiau, o procedūros kainuoja brangiau. Remiantis
12 Remiantis Pasaulio banko „Doing Business“ projekto rezultatais (http://www.doingbusiness.org/data/exploretopics/trading-across-borders)
32 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
ankstesniame skyriuje aprašyta metodika ir išanalizuotais duomenimis, tolimesnei analizei atrinktos
Rusijos, Kazachstano ir Azerbaidžano rinkos.
33 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
3. DETALIOJI AZERBAIDŽANO EKSPORTO RINKOS ANALIZĖ
3.1. Rinkos struktūra
Pavadinimas Azerbaidžanas, sostinė - Baku Paveikslas 16. Azerbaidžano žemėlapis
Šaltinis. CIA World Fact Book
Regionas Pietvakarių Azija; Šiaurės Kaukazo regionas Politinė santvarka
Prezidentinė demokratija
Tarptautiniai santykiai
Azerbaidžanas yra Jungtinių Tautų, Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS), Juodosios jūros ekonominės kooperacijos organizacijos (BSEC) narė. Priklauso Europos vadovų tarybai, ES rytų partnerystės (EaP) programai bei NATO taikos partnerystės programai (PfP). Iki 1991 m. Azerbaidžanas buvo SSRS dalis
Gyventojai
9,59 mln. (2013 m.), per ateinančius 5 m. prognozuojama 1.017% gyventojų prieaugis. Vyraujanti religija: Islamas Tautinės mažumos: 2.2% Dagestano regiono gyventojų, 1.8% rusų, 1.5% armėnų.
Valiuta Azerbaidžano Manatas (AZN); kursas: 1 EUR = 1,05 AZN
Ekonomika
Ekonominė santvarka: rinkos ekonomika Azerbaidžano bendras pajamų lygis, tenkantis vienam žmogui, yra 6 050 JAV dolerių. Pagal pajamas Azerbaidžanas priskiriamas prie vidutiniškai aukštas pajamas turinčių šalių grupės.
Prekybiniai partneriai
Eksportas: Italija (25.9%), Prancūzija (7.7%), Indija (6.7%), Indonezija (6.6%) Importas: Turkija (18.6%), Rusija (14.3%), Kinija (7.8%), Vokietija (7.2%).
Šaltinis: CIA, UN, IMF, BBC, World Bank, ECB
Pateiktame Azerbaidžano medienos ir medienos gaminių pramonės balanse (žr. Paveikslas 17) 2012
m. dominavo importuojama produkcija. Ji sudarė 98% visos pramonės pasiūlos šalyje ir 2012 m.
siekė 310 mln. JAV dolerių. Vietinė pramonė pagamino vos 2% rinkos produkcijos už 7 mln. JAV
dolerių. Vienas iš esminių faktorių dėl kurių vietinė Azerbaidžano medienos ir medienos gaminių
pramonė yra tokia silpna yra mažas šios šalies miškingumas. Miškai šioje šalyje užima tik maždaug
11% visos šalies teritorijos (989,4 tūkst. ha)13
. Palyginimui Lietuvoje miškai užima 33,3% visos
šalies teritorijos arba 2173 tūkst. ha plotą14
. Be to, kad miškų Azerbaidžane yra mažai, daugelio jų
kirsti negalima, dėl galimų ekologinių problemų, tokių kaip dėl vandens erozijos susidarančios
smėlio nuošliaužos, šaltinių ir upelių kalnuotose vietovėse išdžiūvimo ir pan. Kita problema
Azerbaidžane yra ir nelegalus miškų kirtimas. Jis vyksta tiek individualiu lygiu (kai kur žmonės
kerta miškus namų šildymui, nes jiems iki šiol nėra tiekiamos dujos), tiek komerciniu lygiu (tam
13 Azerbaidžano ekologijos ir gamtinių išteklių ministerija (http://www.eco.gov.az/en/m-meshe.php) 14 Valstybinė miškų tarnyba (http://www.amvmt.lt/images/veikla/stat/miskustatistika/2012/01%20Misku%20ukio%20statistika%202012_m.pdf)
34 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
tikros įmonės nelegaliai kerta miškus ir pardavinėja kurui tinkamą medieną)15
. Kadangi
Azerbaidžanas dalyvauja Pasaulio Banko ir Europos Sąjungos remiamoje programoje „Miškų teisės
aktų įdiegimas ir valdymas“ (anglų k .“ Forest Law Enforcement and Governance“), pagal kurią iki
2020 metų šalyje miškingas plotas turėtų išaugti iki 20% teritorijos, tai iki to laiko galima tikėtis,
jog miškų kirtimo suvaržymas bus išlaikytas ir vidinė Azerbaidžano medienos ir medienos gaminių
pramonė artimiausiu laiku nesivystys arba vystysis labai lėtai.
Paveikslas 17. Azerbaidžano medienos ir medienos gaminių gamybos pramonės balansas (2012)
Šaltinis: OECD, Azerbaidžano statistikos departamentas
Kadangi vietinė medienos ir medienos gaminių pramonė Azerbaidžane labai silpna, eksportuota
buvo vos 1% visos rinkos produkcijos, o 99% 2012 m. liko šalyje. Viso Azerbaidžano medienos ir
medienos gaminių rinka verta 317 mln. JAV dolerių.
Paveikslas 18. Daugiausiai medienos ir medienos gaminių paklausos kuriančių sektorių dinamika
PRODUKCIJOS VERTĖ PRODUKCIJOS VERTĖS POKYTIS, %
Šaltinis: UN data
Pagal medienos ir medienos gaminių pramonių tendencijas, daugiausiai šio sektoriaus produkcijos
vartoja statybų, baldų gamybos ir energetikos pramonės. Statybų pramonės rinka Azerbaidžane yra
gan didelė. Jos apyvarta 2006-2008 m. nuosekliai augo ir 2008 m. pasiekė 8 mlrd. JAV dolerių.
15 Institute for war and peace reporting (http://iwpr.net/report-news/azerbaijans-forest-thieves)
35 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
Tuomet finansų krizės metais (2009 m.) šio sektoriaus produkcija susitraukė 6,7% (iki 7,8 mlrd.
JAV dolerių), bet jau 2010 m. ėmė sparčiai augti ir 2011 m. pasiekė net 11,6 mlrd. JAV dolerių.
Energetikos sektoriaus apyvarta buvo gerokai mažesnė, bet sekė analogiškas statybų pramonei
tendencijas. 2006-2008 m. šio sektoriaus apyvarta nuosekliai augo iki 1,7 mlrd. JAV dolerių (2008
m.), tuomet 2009 m. krito iki 1,6 mlrd. JAV dolerių ir nuo tada vėl auga (2011 m. pasiekė 2,1 mlrd.
dolerių). Baldų gamybos pramonė Azerbaidžane yra gerokai mažesnė, tačiau jos produkcijos
apimtys augo visu tiriamu laikotarpiu. Kriziniais 2009 m. augimas buvo sulėtėjęs iki 8,9%, tačiau
jau kitais (2010 m.) šio sektoriaus gamybos apimtys augo 44,1% ir pasiekė 65,4 mln. JAV dolerių.
Apibendrinant matome, jog Azerbaidžano medienos ir medienos gaminių pramonė yra silpna dėl
mažo miškingumo (tiesioginių žaliavų trūkumo) bei draudimų kirsti miškus. Azerbaidžanas
importuoja beveik visą sunaudojamą šios pramonės produkciją. Pagrindiniai medienos ir medienos
gaminių pramonės produkciją naudojantys sektoriai Azerbaidžane pastaruoju metu sparčiai auga.
Tai turėtų paskatinti ir nagrinėjamo sektoriaus produkcijos paklausos augimą. Dėl silpnos vidinės
medienos ir medienos gaminių pramonės bei augančios jos gaminių paklausos, šios produkcijos
importas artimiausiu laiku turėtų dar labiau didėti. Tai atveria galimybes ir Lietuvos
importuotojams užimti pozicijas augančioje rinkoje.
3.2. Medienos pjaustymo ir obliavimo įmonių eksporto į Azerbaidžaną galimybių
analizė
3.2.1 Vietinė sub-sektoriaus pramonė
Medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektorius 2010 m. duomenimis šalyje ir apdirbamojoje
gamyboje buvo nereikšmingas, t.y. sub-sektoriaus dalis tiek šalies BVP, tiek apdirbamosios
gamybos sukuriamoje pridėtinėje vertėje nesudarė 0,01%. Tai pasireiškia dėl to, kad šalyje vyrauja
jau ankščiau minėtas medienos žaliavų trūkumas dėl mažo miškingumo ir saugomų miškų. Kadangi
medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriui tai pagrindinė žaliava, be jos ši pramonė šalyje
negali vystytis ir augti.
Medienos ir medienos gaminių pramonėje sub-sektorius taip pat nebuvo reikšmingas ir 2010 m.
pagamino produkcijos už 0,5 mln. JAV dolerių, o tai sudarė 2% visos pramonės pagamintos
produkcijos. Sub-sektoriuje 2010 m. veikė 10 įmonių (8% pramonėje) kuriose dirbo 149
darbuotojai (5% pramonėje).
36 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
Lentelė 8. Svarbiausi medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus rodikliai
EVRK 2 Skyrius Dinamika Dalis struktūroje
2006 2007 2008 2009 2010 Pokytis 2006 2010 Pokytis
Medienos ir medienos gaminių gamyba (C16)
Įmonės, vnt. 135 139 140 142 121 -10% - - -
Produkcijos vertė, mln. JAV dolerių 24,6 33,2 30,8 25,7 27,5 12% - - -
Darbuotojų sk., vnt. 2452 2698 2374 2864 2744 12% - - -
Medienos pjaustymas ir obliavimas (C16.1)
Įmonės, vnt. 7 10 10 8 10 43% 5% 8% 3%
Produkcijos vertė, mln. JAV dolerių 0,5 0,7 0,7 0,3 0,5 0% 2% 2% -
Darbuotojų sk., vnt. 147 194 160 211 149 1% 6% 5% -1%
Šaltinis: Jungtinių Tautų industrinio vystymo organizacija (INDSTAT)
Analizuojant Azerbaidžano medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus gamybos apimtis,
matyti, jog nors nuo 2006 m. jos auga ir 2010-2012 m. pasiekė 2500 kubinių metrų (visą pagamintą
kiekį sudarė pjautinė mediena, kitų produktų nepagaminta), tačiau šis skaičius išlieka labai žemas.
Palyginimui Lietuvoje 2012 m. šio sub-sektoriaus pagamintos produkcijos apimtys siekė 1,97 mln.
kubinių metrų.
Paveikslas 19. Medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus gamybos apimtys
SUB-SEKTORIAUS GAMYBOS APIMTYS, m3
Šaltinis: Jungtinių Tautų Maisto ir Žemdirbystės Organizacija (FAOSTAT)
Apibendrinant, Azerbaidžano medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektorius yra nereikšmingas nei
šalies, nei apdirbamosios gamybos, nei medienos ir medienos gaminių pramonės lygmeniu.
Struktūrinis trūkumas šalyje – silpna šalies apdirbamoji pramonė Lietuvos gamintojams sudaro
galimybę orientuotis į aukštesnės pridėtinės vertės produktus. Lietuvos eksportuotojai turėtų
orientuotis į Azerbaidžane didelį ir augantį medienos ir medienos gaminius vartojantį sektorių –
statybas. Tačiau, kadangi minėti struktūriniai trūkumai šalyje vyrauja jau seniai, rinkoje yra
įsitvirtinę kitų šalių eksportuotojai. Lietuvos gamintojams tektų konkuruoti su jais, tad įėjimas į šią
rinką gali būti sudėtingas.
37 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
3.2.2 Medienos pjaustymo ir obliavimo produkcijos užsienio prekyba
Azerbaidžane trūksta medienos žaliavos, todėl didžioji dalis medienos pjaustymo ir obliavimo
produkcijos yra importuojama. Eksportuojama labai mažais kiekiais, užsienio prekybos balansas
yra neigiamas ir pastaraisiais metais dar labiau mažėjo - sparčiai augant ekonomikai didėjo vietos
paklausa. Sparčiai krentantis užsienio prekybos balansas rodo, kad šalis yra imli importuojamiems
gaminiams ir jų paklausa vis didėja.
Paveikslas 20. Medienos pjaustymo ir obliavimo produkcijos užsienio prekybos apimtys ir balansas
UŽSIENIO PREKYBOS APIMTYS UŽSIENIO PREKYBOS BALANSAS PAGAL PRODUKTUS, mln. JAV dolerių
Šaltinis: Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD stat.)
Absoliučią daugumą įvežamos medienos pjaustymo ir obliavimo produkcijos 2012 m. sudarė
apdirbta mediena (98,7%). Kitos produktų grupės sudarė daug mažesnes importo dalis, jų paklausa
nedidelė. Panašios tendencijos matomos ir ankstesniais nagrinėjamais metais. Eksporto vertė sudarė
tik 1,3 mln. JAV dolerių. Tai taip pat buvo apdirbtos medienos produktai: perpjauta, perskelta,
obliuota arba ne, šlifuota, profiliuota ir kitokia mediena, taip pat parketlentės ir lentjuostės,
geležinkelių pabėgiai ir kiti panašūs gaminiai.
Lentelė 9. Pagrindiniai importuojami ir eksportuojami produktai (2012)
Importas Eksportas
mln. JAV dolerių % mln. JAV dolerių %
[244] Kamštiena (natūrali, žaliavinė ir atliekos) 0,0 0,0% 0,0 0,0%
[246] Medienos drožlės arba skiedros ir medienos atliekos 0,1 0,1% 0,0 0,0%
[247] Žaliavinė arba grubiai aptašyta mediena 2,1 1,3% 0 0,0%
[248] Paprastai apdirbta mediena, geležinkelių pabėgiai 161,5 98,7% 1,3 100,0%
Iš viso: 163,7 100% 1,3 100%
Šaltinis: Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD stat.)
Beveik visa produkcija 1998-2012 m. į Azerbaidžaną atkeliavo iš NVS šalių (vidutiniškai 97,9%), o
tiksliau iš Rusijos (93%). Iš ES importuota vidutiniškai 1%, o iš kitų šalių 1,1% visų gaminių.
Importo dalis iš kitų šalių 2011-2012 m. padidėjo iki 1,7% (dėl didėjančio importo iš Kinijos), o
dalis iš NVS šiek tiek sumažėjo iki 97,7%. ES dalis pastaruoju metu šiek tiek svyruoja, tačiau 1%
38 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
ribos neperžengia. Produkcijos importas iš Rusijos dominuoja, nes medienos pjaustymo ir
obliavimo sektorius Rusijoje yra gerai išvystytas ir dėl žaliavinės medienos šalyje gausos Rusijos
produkcija dominuoja NVS rinkose. Azerbaidžano medienos pjaustymo ir obliavimo gaminių
eksporto apimtys yra labai nedidelės, kasmetiniai pokyčiai siekia keliasdešimt procentų į teigiamą
ar neigiamą pusę ir konkrečios eksporto rinkos yra nepastovios.
Paveikslas 21. Sub-sektoriaus produkcijos užsienio prekybos kryptys (1998-2012)
EKSPORTO STRUKTŪRA IMPORTO STRUKTŪRA
Šaltinis: Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD stat.)
Azerbaidžano medienos pjaustymo ir obliavimo produkcijos eksportas į Lietuvą 1998-2012 m.
laikotarpiu nebuvo užfiksuotas. Importo iš Lietuvos apimtys iki 2010 m. buvo nereikšmingos. 2010
m. jos ūgtelėjo iki 97 tūkst. JAV dolerių vertės, 2011 m. siekė 127 tūkst. JAV dolerių, o 2012 m.
buvo nupirkta gaminių už 107 tūkst. JAV dolerių. Šie pastarųjų metų duomenys rodo, kad nors ir
nereikšmingai, tačiau Lietuvos eksportuotojai tik pradeda savo produkcija prekiauti Azerbaidžane.
Paveikslas 22. Azerbaidžano ir Lietuvos sub-sektoriaus produkcijos užsienio prekybos apimtys
AZERBAIDŽANAS IMPORTAVO IŠ LIETUVOS, tūkst. JAV dolerių
Šaltinis: Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD stat.)
Apibendrinant, Azerbaidžanas medienos pjaustymo ir obliavimo produkcija apsirūpina
importuojant produkciją iš kitų šalių. Dėl to ši rinka yra patraukli eksportuotojams. Daugiausiai
39 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
gaminių į šalį įveža Rusijos gamintojai. Rusijos dalis pastaruoju metu nežymiai sumažėjo,
daugiausiai dėl padidėjusių importo apimčių iš Kinijos. Konkuruoti šioje rinkoje su jau
įsitvirtinusiais eksportuotojais yra sunku, tačiau matoma, jog pastaraisiais metais Lietuvos
gamintojai taip pat pradėjo eksportuoti į šią šalį ir bando įsitvirtinti jos rinkoje. Tai rodo, jog
galimybių didinti eksporto apimtis į Azerbaidžaną yra.
3.2.3 Svarbiausios importuojamų produktų grupės ir Lietuvos eksportuotojų galimybės
Siekiant identifikuoti medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriui priskiriamas produktų grupes,
kurios potencialiai gali būti perspektyvios Lietuvos eksportuotojams, toliau analizuojamos atskirų
produktų grupių pastarųjų metų importo apimtys ir šių apimčių pokytis. Eksporto požiūriu,
patraukliausios tokios importuojamos produktų grupės, kurių paklausa yra didelė ir auganti, o šios
produkcijos gamintojai Lietuvoje – stiprūs. Šiam tikslui identifikuojamos didžiausios bei
sparčiausiai augančios produktų grupės.
Detaliai analizei pasirenkamos produktų grupės pagal standartinį tarptautinės prekybos
klasifikatoriaus 3 ženklų žymėjimą. Analizuojamos 4 šiame sub-sektoriuje esančios tokios produktų
grupės (žr. Paveikslas 23). Tai: kamštiena (natūrali, žaliavinė ir atliekos) (SITC 244); medienos
drožlės arba skiedros ir medienos atliekos (SITC 246); žaliavinė arba grubiai aptašyta mediena
(SITC 247); paprastai apdirbta mediena, geležinkelių pabėgiai (SITC 248). Vertikalioje Y ašyje
pateikiama vidutinė 2008-2012 metų produktų grupės dalis Azerbaidžano medienos pjaustymo ir
obliavimo sub-sektoriaus importo struktūroje. Horizontalioje X ašyje pateikiamas vidutinis 2008-
2012 metų produktų grupės augimas importo struktūroje. Kuo didesnis apskritimas – tuo didesnė
produktų grupės dalis importo struktūroje. Šiame etape detaliai analizei išrenkamos
perspektyviausios produktų grupes.
40 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
Paveikslas 23. Svarbiausi į Azerbaidžaną importuojami sub-sektoriaus produktai
SVARBIAUSIOS IMPORTUOJAMŲ PREKIŲ GRUPĖS SVRABIAUSI PRODUKTAI (SITC 248)
Šaltinis: Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD stat.); Jungtinių Tautų prekybos statistika (UN Comtrade)
Pažymėjimas: 246 – medienos drožlės arba skiedros ir medienos atliekos; 247 – žaliavinė arba grubiai aptašyta mediena; 248 – paprastai apdirbta mediena, geležinkelių pabėgiai; 248.1 – geležinkelių pabėgiai; 248.2 – perpjauta arba perskelta spygliuočių mediena; 248.4 – perpjauta arba perskelta ne spygliuočių mediena; 248.5 – ne spygliuočių mediena (įskaitant lentjuostės ir parketlentės).
Azerbaidžane pagrindinė importuojama produktų grupė šalies medienos pjaustymo ir obliavimo
gaminių importo struktūroje – paprastai apdirbta mediena, geležinkelių pabėgiai (SITC 248). Ši
grupė sudaro 98.3% importo struktūros ir vidutiniškai per metus auga 39%. Kitų grupių produkcijos
į Azerbaidžaną buvo beveik neimportuota. Didžiąją dalį (91,1%) importuotų SITC 248 prekių
grupės gaminių sudarė perpjauta arba perskelta spygliuočių mediena (SITC 248.2). Šių produktų
importo apimtys augo vidutiniškai 39% per metus. Toliau pateikiama paprastai apdirbtos medienos,
geležinkelių pabėgių (SITC 248) produktų grupės santrauka.
Lentelė 10. Svarbiausios importuojamos medienos pjaustymo ir obliavimo produktų grupės santrauka
SITC 248
Paprastai apdirbta
mediena Į šią grupę įeina mediniai
geležinkelių ar tramvajų
pabėgiai; lentjuostės,
parketlentės; išilgai perskelta,
perpjauta, obliuota arba
neobliuota, šlifuota,
profiliuota ir kitaip apdorota
mediena
Tai didžiausia pagal importo vertę medienos pjaustymo ir
obliavimo gaminių grupė. 2007-2012 m. vidutinė metinė importo
vertė – 92 mln. JAV dolerių (98,3% medienos pjaustymo ir
obliavimo gaminių importe);
2007-2012 m. vidutinis metinis importo augimas – 39%;
Didžiausiąją dalį (91,1%) šios produktų grupės importo sudarė
perpjauta arba perskelta spygliuočių mediena (SITC 248.2);
93% produkcijos įvežama iš Rusijos. ES šalių dalis siekia 0,5%.
Lietuvos gamintojų produkcija 2007-2012 m. vidutiniškai sudarė
0,03% Azerbaidžano paprastai apdirbtos medienos gaminių
importo;
Pastaraisiais metais Lietuvos gamintojų pozicijos tarptautinėje
rinkoje eksportuojant paprastai apdirbtą medieną yra
nepastovios. Iki 2007 m. apimtys sparčiai augo, tačiau 2009
buvo didelis nuosmukis parduodamos produkcijos vertėje. 2011
m. eksporto vertė pasiekė 194 mln. JAV dolerių, o 2012 m. vėl
mažėjo (4%). Vidutinė eksporto vertė 2007-2012 m. siekė 175
mln. JAV dolerių;
41 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
Pagal skyriaus pradžioje aprašytą metodiką, Lietuvos eksportuotojams patraukliausios didžiausią
dalį užimančios ir labiausiai augančios produktų grupės, kuriose Lietuva yra stipri. Išanalizavus
paprastai apdirbtos medienos produktų grupę (SITC 248) matoma, kad Lietuvos eksportuotojai
turėtų orientuotis būtent į šią grupę.
3.2.4 Išvados ir rekomendacijos
1. Azerbaidžanas pasižymi mažu miškingumu šalyje. Be to, dar daug kur vyrauja draudimai
miškus kirsti. Dėl vyraujančio struktūrinio žaliavų trūkumo Azerbaidžano medienos
pjaustymo ir obliavimo sub-sektorius yra nereikšmingas nei šalies, nei apdirbamosios
gamybos, nei medienos ir medienos gaminių pramonės lygmeniu ir nepatenkina vietinės
paklausos, todėl Azerbaidžanas yra grynasis šio sub-sektoriaus pramonės importuotojas. Tai
šią šalį daro patrauklia eksportuotojams.
2. Labiausiai verta orientuotis į paprastai apdirbtos medienos, geležinkelių pabėgių (SITC 248)
produktų grupę. Tai didžiausia produktų grupė medienos pjaustymo ir obliavimo importo
struktūroje. 2007-2012 m. vidutinė metinė importo vertė – 92 mln. JAV dolerių (98,3%
medienos pjaustymo ir obliavimo gaminių importe), o vidutinis metinis augimas 39%.
Daugiausiai (net 96%) šios produkcijos į Azerbaidžaną įvežama iš Rusijos. Rusijos
gamintojai dėl lengvai prieinamos ir pigesnės žaliavos gali stipriai konkuruoti kainomis, tad
norint eksportuoti šią produkciją reikia būti pasiruošus kainų konkurencijai. Paklausiausias
produktas šioje grupėje – perpjauta arba perskelta spygliuočių mediena (SITC 248.2). Šios
produkcijos importo apimtys pastaruoju metu auga, kas reiškia didėjančią paklausą ir
didėjančias galimybes eksportuotojams.
3. Šio sub-sektoriaus produkciją dažniausiai naudoja gaminių ir dirbinių iš medienos sub-
sektorius bei statybų pramonė. Azerbaidžano gaminių ir dirbinių iš medienos sub-sektorius
daugiausiai užsiima kitų medienos gaminių bei sumontuotų parketo grindų gamyba, tad
reiktų orientuotis į šią veiklą vykdančias įmones. Statybų sektorius bei baldų gamybos
pramonė, kurie taip pat naudoja šią produkciją pastaruoju metu Azerbaidžane sparčiai auga.
Kadangi Azerbaidžano ekonomika taip pat auga, tikėtina, jog tiek statybų, tiek baldų
gamybos sektoriai ir toliau augs, todėl tikėtina augs ir šio sub-sektoriaus produkcijos
paklausa. Rekomenduotina sekti naujus statybų projektus bei orientuotis į statybine bei
baldų gamybos veikla užsiimančias įmones.
4. Azerbaidžano medienos pjaustymo ir obliavimo rinkoje didelę konkurenciją sudaro Rusija.
Ši šalis pasižymi dideliais šiai pramonei reikalingų žaliavų ištekliais. Pigesnės žaliavos
42 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
leidžia Rusijai konkuruoti žemomis kainomis. Rusijos importo dalis pastaruoju metu šiek
tiek sumažėjo. Daugiau importuoti pradėjo Kinijos gamintojai, kurie taip pat gali konkuruoti
mažomis kainomis. Importo dalis iš ES šalių išlieka labai nedidelė, bet pakankamai stabili.
Lietuvos gamintojai į Azerbaidžaną eksportuoja labai nedaug produkcijos, tačiau pastaruoju
metu apimtys didėja. Norint didinti eksportą rekomenduotina būti kuo labiau žinomiems.
Didinti žinomumą ir pradėti megzti kontaktus galima dalyvaujant specializuotose parodose,
verslo mugėse, kito pobūdžio renginiuose, kur renkasi medienos pjaustymo ir obliavimo
produktus perkančių įmonių atstovai. Taip pat reikėtų tobulinti eksporto ir rinkodaros
kompetencijas, siekiant kelti prekinių ženklų vertę ir pasitikėjimą, norint lengviau sudaryti
ilgalaikes tiekimo sutartis su potencialiais partneriais.
5. Azerbaidžano rinkoje labai svarbu geri asmeniniai santykiai su partneriais ar užsakovais.
Rekomenduotina turėti vietinį atstovą, kuris tiek gebėtų kurti geresnius santykius su
partneriais, tiek galėtų nuolat stebėti rinką ir laiku sureaguoti į potencialius užsakymus,
kurie dėl didelės konkurencijos gali greitai atitekti kitiems gamintojams. Taip pat dėl didelės
korupcijos ir spragų Azerbaidžano teisinėje sistemoje rekomenduotina būti atsargiems
sudarant sutartis bei konsultuotis su vietiniais teisininkais.
3.3. Gaminių ir dirbinių iš medienos gamybos įmonių eksporto į Azerbaidžaną
galimybių analizė
3.3.1 Vietinė sub-sektoriaus pramonė
Kadangi medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektorius medienos ir medienos gaminių pramonėje
užima labai nereikšmingą dalį, šiame skyriuje pateikiami visos pramonės duomenys ir prilyginami
gaminių ir dirbinių iš medienos sub-sektoriui.
Gaminių ir dirbinių iš medienos sub-sektorius šalies apdirbamojoje gamyboje 2008-2012 m.
periodu sudarė 0,1-0,2% dalį. Šalies pridėtinėje vertėje 2008-2009 m. sub-sektorius sudarė 0,01%.
Nors ir didesnis nei medienos pjaustymo ir obliavimo, gaminių ir dirbinių iš medienos sub-sektorius
Azerbaidžano taip pat nėra reikšmingas.
43 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
Paveikslas 24. Sub-sektoriaus veiklos apimtys ir dinamika
PRODUKCIJOS VERTĖ, mln. JAV dolerių PRODUKCIJOS VERTĖS POKYTIS, %
Šaltinis: Azerbaidžano statistikos departamentas
Sub-sektoriuje dėl mažos palyginamosios bazės matomi dideli kainų ir gamybos apimčių
svyravimai. Ryškiausi svyravimai finansų krizės metu (2009 m.) ir iškart po jos (2010 m.). 2009 m.
sub-sektoriaus produkcijos kainos šoktelėjo 107%, o gamybos apimtys krito 139%. 2010 m.
gamybos apimtys atsitiesė 85% ir kainos krito 71%.
Gaminių ir dirbinių iš medienos produkcijos vertė 2006-2010 m. laikotarpiu ūgtelėjo 12%,
darbuotojų skaičius 13%, o įmonių skaičius sumažėjo 13%. Didžiausia produkcijos vertė užfiksuota
prieš pat finansų krizę (2007 m.) ir siekė 32,4 mln. JAV dolerių, tačiau 2009 m. dėl finansų krizės
sumažėjo iki 25,4 mln. JAV dolerių. 2010 m. produkcijos vertė vėl pradėjo kilti ir sudarė 27 mln.
JAV dolerių. Palyginimui Lietuvos gaminių ir dirbinių iš medienos sub-sektoriaus produkcijos vertė
2010 m. buvo 472 mln. JAV dolerių. Tai, kad nagrinėjamu laikotarpiu ženkliai sumažėjo įmonių
skaičius, tačiau ūgtelėjo darbuotojų skaičius ir produkcijos vertė rodo, kad Azerbaidžano gaminių ir
dirbinių iš medienos gamybos įmonės auga, plečiasi ir labiau koncentruojasi. Sub-sektoriuje
svarbiausios sumontuotų parketo grindų gamyba ir kitų medienos gaminių gamyba užsiimančios
įmonės.
Lentelė 11. Svarbiausi sub-sektoriaus rodikliai
EVRK 2 Dinamika Dalis struktūroje
2006 2007 2008 2009 2010 Pokytis 2006 2010 Pokytis
Medienos ir medienos gaminių gamyba (C16)
Įmonės, vnt. 135 139 140 142 121 -10% - - -
Produkcijos vertė, mln. JAV dolerių 24,6 33,2 30,8 25,7 27,5 12% - - -
Darbuotojų sk., vnt. 2452 2698 2374 2864 2744 12% - - -
Gaminių ir dirbinių iš medienos, kamštienos, šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba (C16.2)
Įmonės, vnt. 128 129 130 134 111 -13% 95% 92% -3%
Produkcijos vertė, mln. JAV dolerių 24,1 32,4 30,1 25,4 27 12% 98% 98% 0%
44 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
EVRK 2 Dinamika Dalis struktūroje
2006 2007 2008 2009 2010 Pokytis 2006 2010 Pokytis
Darbuotojų sk., vnt. 2305 2504 2214 2653 2595 13% 94% 95% 1%
- Faneravimo dangos ir medienos plokščių gamyba (C16.21)
Įmonės, vnt. 2 2 2 3 3 50% 1% 2% 1%
Produkcijos vertė, mln. JAV dolerių 0,1 0,1 0,1 0,1 0,2 100% 0% 1% 0%
Darbuotojų sk., vnt. 6 7 5 4 42 600% 0% 2% 1%
- Sumontuotų parketo grindų gamyba (C16.22)
Įmonės, vnt. 59 56 55 66 53 -10% 44% 44% 0%
Produkcijos vertė, mln. JAV dolerių 8,7 12,3 12,8 7,4 8,7 0% 35% 32% -4%
Darbuotojų sk., vnt. 1001 1024 1073 1200 1156 0% 41% 42% 1%
- Kitų statybinių dailidžių ir stalių dirbinių gamyba (C16.23)
Įmonės, vnt. 3 2 2 1 1 -67% 2% 1% -1%
Produkcijos vertė, mln. JAV dolerių 1,3 0,7 0,5 0,5 1,1 -15% 5% 4% -1%
Darbuotojų sk., vnt. 109 84 48 71 59 -46% 4% 2% -2%
- Kitų medienos gaminių gamyba; dirbinių iš kamštienos, šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba (C16.29)
Įmonės, vnt. 64 69 71 64 54 -16% 47% 45% -3%
Produkcijos vertė, mln. JAV dolerių 14,1 19,4 16,7 17,5 17 38% 57% 62% 5%
Darbuotojų sk., vnt. 1189 1389 1088 1378 1338 13% 48% 49% 0%
Šaltinis: Jungtinių Tautų industrinio vystymo organizacija (INDSTAT)
Apibendrinant, nors gaminių ir dirbinių iš medienos sub-sektorius Azerbaidžano medienos ir
medienos gaminių pramonėje yra svarbus, šalies ekonomikoje ir apdirbamojoje gamyboje jis nėra
reikšmingas. Tai reiškia, jog ši pramonė Azerbaidžane yra silpna ir jai yra sunku pagaminti
konkurencingus ir tarptautinės kokybės kriterijus atitinkančią produkciją. Dėl augančių pagrindinių
šio sub-sektoriaus produkciją vartojančių pramonių (statybos, baldų gamyba) turėtų dar labiau augti
šio-sub-sektoriaus produktų paklausa ir importas, kas sudaro galimybes Lietuvos eksportuotojams
užimti pozicijas augančioje rinkoje.
3.3.2 Gaminių ir dirbinių iš medienos užsienio prekyba
Azerbaidžano gaminių ir dirbinių iš medienos importo apimtys augo nuo 2010 m. Iki 2010 m.
Azerbaidžano gaminių ir dirbinių iš medienos importo apimtys svyravo: 2007 bei 2009 metais
importuotos produkcijos vertė krito. Nuo 2010 m. importo apimtys augo ir 2012 vertė siekė 143,2
mln. JAV dolerių. Eksporto apimtys visu 1998-2012 m. laikotarpiu buvo nereikšmingos. 2012 m.
iš Azerbaidžano išvežta gaminių ir dirbinių iš medienos už 1,7 mln. JAV dolerių.
45 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
Šalies užsienio prekybos balansas yra neigiamas ir toks buvo visu nagrinėjamu laikotarpiu. Prekių
grupių svarba bendrame balanse kito. 2002-2006 m. buvo importuojama daugiau surenkamų
statinių (SITC 81) tačiau ekonomikos nuosmukio metu rinka šiek tiek persiorientavo – surenkamų
statinių imta importuoti mažiau, o medienos ir kamštienos gaminių (SITC 63) daugiau.
Paveikslas 25. Gaminių ir dirbinių iš medienos užsienio prekybos apimtys ir balansas
UŽSIENIO PREKYBOS APIMTYS UŽSIENIO PREKYBOS BALANSAS PAGAL PRODUKTUS, mln. JAV dolerių
Šaltinis: Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD stat.)
Pažymėjimai: 63 - medienos ir kamštienos gaminiai (išskyrus baldus); 81 - Surenkami statiniai
Į šalį daugiausiai buvo įvežama medienos ir kamštienos gaminių. Šios produkcijos importo apimtys
pastoviai didėjo nuo 2001 m. (išskyrus 2009 m.), 2012 m. jos importo vertė pasiekė 111 mln. JAV
dolerių. 2003-2005 m. buvo padidėjusi importuotų surenkamų statinių paklausa, bet vėliau ji krito ir
likusį laikotarpį svyravo, o 2012 m. pasiekė 32 mln. JAV dolerių.
Paveikslas 26. Gaminių ir dirbinių iš medienos užsienio prekybos apimtys
EKSPORTAS, mln. JAV dolerių IMPORTAS, mln. JAV dolerių
Šaltinis. Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD stat.)
Pažymėjimai: 63 - Medienos ir kamštienos gaminiai (išskyrus baldus); 81 - Surenkamieji statiniai
Didžiausią gaminių ir dirbinių iš medienos importo dalį šalyje 2012 m. sudarė faneravimo dangos ir
kitos apdirbtos medienos produktai – 62,7%. Šie gaminiai daugiausiai naudojami statybose, todėl
augant minėtam sektoriui, eksporto potencialas didėja. Antra pagal importo dalies dydį buvo
46 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
surenkamų statinių grupė. Įvairūs kiti gaminiai užėmė 14%. Eksporto struktūroje didžiausią dalį
sudarė surenkamieji statiniai – 56,5% ir faneravimo danga bei kita apdirbta mediena – 37,9%.
Lentelė 12. Pagrindiniai importuojami ir eksportuojami produktai (2012)
Importas Eksportas
mln. JAV dolerių % mln. JAV dolerių %
[633] Kamštienos gaminiai 0,7 0,5% 0,0 0,0%
[634] Faneravimo danga ir kita apdirbta mediena 89,7 62,7% 0,6 37,9%
[635] Kiti medienos gaminiai 20,5 14,4% 0,1 5,74%
[811] Surenkami statiniai 32,2 22,5% 0,9 56,4%
Iš viso (63+81*) 143,2 100% 1,7 100%
Šaltinis: Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD stat.)
Pastabos: *išskyrus [812] Santechnikos, vandentiekio ir šildymo armatūra ir reikmenys; [813] Apšvietimo įrenginiai ir įtaisai, produktų grupes, kadangi pagal korespondencijos lenteles šie produktai nėra priskiriami nagrinėjamam sektoriui
Azerbaidžano gaminių ir dirbinių iš medienos importo rinkų struktūra kito visu 1998-2012 m.
laikotarpiu. 2003-2006 m. daugiausiai produkcijos buvo importuojama iš ES šalių (2005 m. ši dalis
siekė net 84%), bet vėliau (2007 m.) ši dalis sumažėjo iki vos 17,4%. 2011 m. kiekvienai rinkai
teko apie 33% gaminių vertės, o 2012 m. padidėjo kitų šalių dalis (iki 39,3%). Daugiausiai buvo
importuota iš Rusijos (28%), Turkijos (19%), Vokietijos (10%).
Paveikslas 27. Sub-sektoriaus produkcijos užsienio prekybos kryptys (1998-2012)
EKSPORTO STRUKTŪRA IMPORTO STRUKTŪRA
Šaltinis: Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD stat.)
Eksporto į Lietuvą struktūra nepateikiama, kadangi tik 2001 ir 2012 m. buvo užfiksuoti pardavimai
Lietuvos rinkai, kurie nesiekė net 2 tūkst. JAV dolerių. Importo iš Lietuvos į Azerbaidžaną apimtys
irgi buvo nedidelės, išskyrus 2010 metus – buvo nupirkta gaminių už 1,7 mln. JAV dolerių.
Vėlesniais metais prekybos apimtys sumažėjo daugiau nei 10 kartų. Didžiąją dalį sudarė medienos
ir kamštienos gaminiai, surenkamų statinių daugiau importuota buvo tik 2009 m. Tai parodo, kad
Lietuvos gamintojai kol kas tik bando įeiti į Azerbaidžano rinką ir šie bandymai nėra labai
sėkmingi.
47 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
Paveikslas 28. Azerbaidžano ir Lietuvos sub-sektoriaus produkcijos užsienio prekybos apimtys
AZERBAIDŽANAS IMPORTAVO IŠ LIETUVOS, mln. JAV dolerių
Šaltinis: Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD stat.)
Pažymėjimai: 63 medienos ir kamštienos gaminiai (išskyrus baldus); 81 Surenkami statiniai
Apibendrinant, dėl silpnos vietinės pramonės, Azerbaidžano eksportuojamų gaminių ir dirbinių iš
medienos apimtys nėra reikšmingos. Šalis sub-sektoriaus produkcija apsirūpina importuojant iš
Rusijos. Lietuvos eksportuotojams su Rusija konkuruoti labai sunku dėl stiprių Azerbaidžano
istorinių ryšių su šia šalimi, patogios geografinės padėties bei priklausymo NVS regioninei
organizacijai.
3.3.3 Svarbiausios importuojamų produktų grupės ir Lietuvos eksportuotojų galimybės
Siekiant identifikuoti gaminių ir dirbinių iš medienos gamybos sub-sektoriui priskiriamas produktų
grupes, kurios potencialiai gali būti perspektyvios Lietuvos eksportuotojams, toliau analizuojamos
atskirų produktų grupių pastarųjų metų importo apimtys ir šių apimčių pokytis. Eksporto požiūriu,
patraukliausios tokios importuojamos produktų grupės, kurių paklausa yra didelė ir auganti, o šios
produkcijos gamintojai Lietuvoje – stiprūs. Šiam tikslui identifikuojamos didžiausios bei
sparčiausiai augančios produktų grupės.
Detaliai analizei pasirenkamos produktų grupės pagal standartinį tarptautinės prekybos
klasifikatoriaus 3 ženklų žymėjimą. Analizuojamos 4 šiame sub-sektoriuje esančios tokios produktų
grupės (žr. Paveikslas 29). Tai: kamštienos gaminiai (SITC 633); faneravimo danga ir kita apdirbta
mediena (SITC 634); kiti medienos gaminiai (SITC 635); surenkamieji statiniai (SITC 811).
Vertikalioje Y ašyje pateikiama vidutinė 2008-2012 metų produktų grupės dalis Azerbaidžano
gaminių ir dirbinių iš medienos sub-sektoriaus importo struktūroje. Horizontalioje X ašyje
pateikiamas vidutinis 2008-2012 metų produktų grupės augimas importo struktūroje. Kuo didesnis
apskritimas – tuo didesnė produktų grupės dalis importo struktūroje. Šiame etape detaliai analizei
48 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
išrenkamos 2 perspektyviausias produktų grupes. Vieną, kuri užima didžiausią dalį struktūroje ir
vieną, kuri labiausiai auga.
Paveikslas 29. Svarbiausi į Azerbaidžaną importuojami sub-sektoriaus produktai (2007-2012)
Šaltinis: Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD stat.)
Pažymėjimai: 634 - Faneravimo danga ir kita apdirbta mediena; 635 - Kiti medienos gaminiai
Azerbaidžano importo struktūroje 2007-2012 m. svarbiausia buvo faneravimo danga ir kita apdirbta
mediena (SITC 634). Ši produkcija vidutiniškai sudarė 59,1% visos importuojamos sub-sektoriaus
produkcijos ir augo 20,3% vidutiniu metiniu importo vertės augimu. 5% importo vertės dalį
peržengė ir šiek tiek greičiau augo kiti medienos gaminiai (SITC 635), kurie sudarė 12,1%
importuojamos sub-sektoriaus produkcijos ir augo 25,5% vidutiniu metiniu importo vertės augimu.
Toliau pateikiame šių produktų grupių santraukas.
Lentelė 13. Svarbiausių importuojamų gaminių ir dirbinių iš medienos produktų grupių santrauka
SITC 634
Faneravimo danga ir kita
apdirbta mediena Į šią grupę įeina faneros
lakštai, klijuotinė fanera,
faneruotosios plokštės,
medienos plaušo plokštės,
kitokia sluoksniuotoji mediena
Tai didžiausia pagal importo vertę gaminių ir dirbinių iš medienos
produktų grupė. 2007-2012 m. vidutinė metinė importo vertė –
51,9 mln. JAV dolerių (59% gaminių ir dirbinių iš medienos
importo struktūroje);
Pagrindiniai importuojami šios grupės produktai bendroje importo
struktūroje: sluoksniuotoji mediena ir medienos drožlių plokštės
(SITC 634.2) – 22,3%; klijuotinė fanera, faneruotosios plokštės
(SITC 634.3) – 22,8%; medienos plaušų plokštės (SITC 634.5) –
12,5%
2007-2012 m. vidutinis metinis augimas – 20,3%
Virš 65% produkcijos buvo įvežama iš dviejų šalių: Rusijos (38-
53%) ir Turkijos (19-29%). ES šalių dalis vidutiniškai siekė 23%.
Lietuvos gamintojų produkcija 2007-2012 m. vidutiniškai sudarė
0,5% Azerbaidžano faneravimo dangos ir kitos apdirbtos medienos
gaminių importo. Reikšmingesni eksporto kiekiai iš Lietuvos
pastebėti tik 2010 metais;
Lietuvos faneravimo dangos ir kitos apdirbtos medienos eksporto
49 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
vidutinė metinė vertė 2007-2012 m. siekė 79,1 mln. JAV dolerių.
Po eksporto sumažėjimo 2008-2009 m. Lietuvos gamintojai
sparčiai augino prekybos apimtys ir 2012 m. rodiklis (92,7 mln.
JAV dolerių) jau mažai atsiliko nuo 2007 m. piko;
SITC 635
Kiti medienos gaminiai Į šią grupę įeina tara ir
kabelių būgnai iš medienos;
mediniai padėklai; medinės
statinės, kubilai, puskubiliai,
statinaitės ir kiti kubilų
gaminiai ir jų dalys;
statybiniai stalių ir dailidžių
gaminiai; dirbiniai iš
medienos buitiniam ar
dekoratyviniam naudojimui;
kiti dirbiniai iš medienos
Tai trečia didžiausia pagal importo vertę gaminių ir dirbinių iš
medienos produktų grupė. 2007-2012 m. vidutinė metinė importo
vertė – 10,5 mln. JAV dolerių (12% gaminių ir dirbinių iš
medienos prekių importe);
Pagrindiniai importuojami šios grupės produktai bendroje importo
struktūroje: statybiniai stalių ir dailidžių gaminiai iš medienos
(SITC 635.3) – 9%
Tai labiausiai auganti produktų grupė gaminių ir dirbinių iš
medienos importo struktūroje. 2007-2012 m. vidutinis metinis
augimas – 25,5%;
2012 m. daugiausia produkcijos įvežta iš Turkijos (34%),
Vokietijos (17%), Ukrainos (10%) ir Rusijos (8%). ES šalių
importo dalis siekė 32%. Lietuviškos produkcijos dalis sudarė
0,5%;
Lietuvos kitų medienos gaminių eksporto vidutinė metinė vertė
2007-2012 m. siekė 62 mln. JAV dolerių. 2009 m. eksporto vertė
krito 55% ir nors vėlesniais metais vėl augo, 2012 m. tesiekė 55,4
mln. JAV dolerių. Tai rodo, jog šių produktų gamyba yra
pakankamai stipri ir dar turi neišnaudotų pajėgumų didinti
gamybos apimtis ir eksportą;
Pagal skyriaus pradžioje aprašytą metodiką, Lietuvos eksportuotojams patraukliausios didžiausią
dalį užimančios ir labiausiai augančios produktų grupės, kuriose Lietuva yra stipri. Didžiausią dalį
užima faneravimo dangos ir kitos apdirbtos medienos produktų grupė (SITC 634). Jos dalis importo
struktūroje 59% ir importo apimtys kasmet augo po vidutiniškai 20,3%. Greičiausiai auganti
produktų grupė tai kitų medienos gaminių produktų grupė (SITC 635). Jos vidutinis metinis
augimas 25,5%. Lietuvos eksportuotojai turėtų orientuotis būtent į šias produktų grupes.
3.3.4 Išvados ir rekomendacijos
1. Didžiausia gaminių ir dirbinių iš medienos gamybos sub-sektoriaus produktų grupė, kurią
importuoja Azerbaidžanas yra faneravimo danga ir kita apdirbta mediena (SITC 634). Šios
produkcijos importuojama už 51,9 mln. JAV dolerių (59% gaminių ir dirbinių iš medienos
importo struktūroje). Didžiausią dalį šios produktų grupės importuojamų gaminių sudaro
sluoksniuotoji mediena ir medienos drožlių plokštės (SITC 634.2), klijuotinė fanera,
faneruotosios plokštės ir medienos plaušų plokštės (SITC 634.5). Produktų grupės importo
50 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
apimtys augo vidutiniškai 20,3% per metus. Didžioji dalis (apie 65%) šios produktų grupės
gaminių įvežama iš Rusijos ir Turkijos. Taip yra todėl, kad šių šalių gamintojai dėl labiau
prieinamų ir pigesnių žaliavų bei pigesnės darbo jėgos geba konkuruoti žemomis kainomis.
Tačiau apie 23% dalis šių produktų importe tenka ir ES šalims, tad Lietuvos gamintojai gali
konkuruoti būtent su ES gamintojais dėl šių produktų importo į Azerbaidžaną. Taip pat
pastebėtina, kad minėtos produktų grupės importo apimtys auga gan sparčiai, tad pradėjus
eksportą į Azerbaidžaną galima būtų augti kartu su rinka.
2. Sparčiausiai auganti gaminių ir dirbinių iš medienos gamybos sub-sektoriaus grupė
Azerbaidžane yra kiti medienos gaminiai (SITC 635). Šios grupės vidutinė metinė importo
vertė 10,5 mln. JAV dolerių ir ji vidutiniškai augo po 22,5% per metus. Auganti rinka
reiškia galimybę kartu su ja didinti ir pardavimus. Didžiausią dalį šios produktų grupės
importuojamų gaminių sudaro statybiniai stalių ir dailidžių gaminiai iš medienos (SITC
635.3). Daugiausiai šių produktų į Azerbaidžaną importuoja Turkija. Turkijos gamintojai dėl
pigesnės darbo jėgos gali pasiūlyti mažesnes produkcijos kainas. Taip pat didelė dalis jų
įvežama iš Vokietijos. Šios šalies produkcija pasižymi geresne kokybe. Nors Lietuvos
gamintojai šių produktų į Azerbaidžaną eksportuoja labai nedaug, tačiau šių produktų
eksportas iš Lietuvos 2012 m. augo, nors nepasiekė prieš krizinio lygio, kas rodo, jog
Lietuvos gamintojai turi pajėgumų ir galimybių didinti kitų medienos gaminių eksportą.
Lietuvos gamintojams norint sėkmingai konkuruoti reikia arba orientuotis į aukštesnės
kokybės produktus arba pasiruošti konkuruoti kainomis su Turkija ar Ukraina.
3. Šio sub-sektoriaus produkciją dažniausiai naudoja baldų gamybos pramonė bei statybų
sektorius. Azerbaidžano vietinės gaminių ir dirbinių pramonės gamintojų sukurtos
produkcijos vertė realiomis vertėmis 2011-2012 metais mažėjo. Baldų gamybos bei statybų
sektoriai pastaruoju metu sparčiai auga. Kadangi Azerbaidžano ekonomika auga, tai tikėtina,
jog minėti sektoriai artimiausi laiku toliau augs. To pasekoje turėtų didėti gaminių ir
dirbinių iš medienos sub-sektoriaus paklausa. Kadangi vietiniai gamintojai negalėtų
užtikrinti reikiamos pasiūlos, importo apimtys didėtų. Rekomenduotina išnaudoti šią nišą,
sekant baldų bei statybų sektorių tendencijas bei naujus statybų projektus.
4. Daug produkcijos į Azerbaidžaną eksportuoja Vokietija. Ši šalis pasižymi geresne
produkcijos kokybe. Tai reiškia, jog Azerbaidžane geresnės kokybės gaminiai yra gan
populiarūs. Lietuvos gamintojams norint konkuruoti šioje rinkoje reikia orientuotis į
aukštesnės kokybės produkciją (nes konkuruoti su Turkija, Rusija ar Baltarusija produktų
kainomis yra sunku). Taip pat rekomenduotina būti kuo labiau žinomiems. Didinti
žinomumą ir pradėti megzti kontaktus galima dalyvaujant specializuotose parodose, verslo
51 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
mugėse, kito pobūdžio renginiuose, kur renkasi gaminių ir dirbinių iš medienos sub-
sektoriaus produktus perkančių įmonių atstovai. Taip pat reikėtų tobulinti eksporto ir
rinkodaros kompetencijas, siekiant kelti prekinių ženklų vertę ir pasitikėjimą, norint
lengviau sudaryti ilgalaikes tiekimo sutartis su potencialiais partneriais. Aukštesnės kokybės
produkciją realiausia realizuoti Azerbaidžano sostinėje Baku ir aplinkiniuose regionuose,
nes pragyvenimo lygis ir perkamoji galia juose yra daug aukštesni nei likusioje
Azerbaidžano dalyje.
5. Azerbaidžano rinkoje labai svarbu geri asmeniniai santykiai su partneriais ar užsakovais.
Rekomenduotina turėti vietinį atstovą, kuris tiek gebėtų kurti geresnius santykius su
partneriais, tiek galėtų nuolat stebėti rinką ir laiku sureaguoti į potencialius užsakymus,
kurie dėl didelės konkurencijos gali greitai atitekti kitiems gamintojams. Taip pat dėl didelės
korupcijos ir spragų Azerbaidžano teisinėje sistemoje rekomenduotina būti atsargiems
sudarant sutartis bei konsultuotis su vietiniais teisininkais.
52 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
4. DETALIOJI RUSIJOS EKSPORTO RINKOS ANAL IZĖ
4.1. Rinkos struktūra ir vystymasis
Pavadinimas Rusija; sostinė – Maskva Paveikslas 30. Rusijos žemėlapis
Šaltinis: CIA World Fact Book
Regionas Šiaurės Euroazija
Politinė santvarka
Federalinė, konstitucinė pusiau prezidentinė demokratija
Tarptautiniai santykiai
Rusija yra Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) ir Jungtinių tautų narė. Priklauso Europos vadovų tarybai, Didžiojo aštuoneto (G8) šalių grupei, bei NATO taikos partnerystės programai (PfP). Rusija yra nuolatinė Jungtinių tautų saugumo tarybos narė. Po 1991 metų iš SSSR pasikeitė į Rusijos Federacinę Respubliką.
Gyventojai 142,5 mln. (2013 m.) Vyraujanti religija: Rusų Ortodoksai (15-20%), Islamas (10-15%) Tautinės mažumos: 3.8% totorių, 2% ukrainiečių, 1,2% Baškirų
Valiuta Rusijos rublis (RUB); kursas: 1 EUR = 44.03 RUB
Ekonomika Ekonominė santvarka: rinkos ekonomika Rusijos bendras pajamų lygis, tenkantis vienam žmogui, yra 12 700 JAV dolerių. Pagal pajamas Rusija priskiriama prie aukštas pajamas turinčių šalių grupės.
Prekybiniai partneriai
Eksportas: Nyderlandai (14,4%), Kinija (6,4%), Italija (5,3%), Vokietija (4,5%) Importas : Kinija (15,5%), Vokietija (9,5%), Ukraina (5,5%)
Šaltinis: CIA, UN, IMF, BBC, World Bank, ECB
Rusijos medienos ir medienos gaminių rinkoje vyrauja vietinė gamyba. 2010 m. importuojama
produkcija sudarė 15% pasiūlos. Iš šalies buvo išvežama beveik pusė – 49% rinkos produkcijos, o
vidaus prekybai liko 51%. Kadangi daugiausia sektoriaus produkcijos suvartoja verslas, Lietuvos
įmonėms eksportuojant į Rusija reikėtų orientuotis į daugiausiai produkcijos suvartojančius verslo
sektorius.
Paveikslas 31. Rusijos medienos ir medienos gaminių gamybos pramonės balansas (2010)
Šaltinis: OECD stat., UN data
53 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
Daugiausiai medienos ir medienos gaminių Rusijoje nuperka tas pats medienos ir medienos
gaminių sektorius (31,5%). Antroje vietoje pagal medienos ir medienos gaminių pirkimus yra
statybų sektorius, kuris nuperka 13,9% visų šių produktų. Nors pirmaujantys nagrinėjamo
sektoriaus gaminių vartotojai Rusijoje yra tokie patys kaip ir daug kur, tačiau skirtingai nei
daugelyje kitų šalių, Rusijoje daug medienos ir medienos gaminių pramonės produkcijos įsigyja ir
didmeninės bei mažmeninės prekybos, remonto sektorius (13,2%). Taip pat, daug produkcijos pirko
maisto gaminių, gėrimų, tabako gamybos bei kitos gamybos ir perdirbimo sektoriai.
Lentelė 14. Daugiausiai medienos ir medienos gaminių perkantys sektoriai Rusijoje (2010)
Pavadinimas Pirkimai
mln. JAV dolerių dalis, %
Medienos ir medienos gaminių gamyba 1773 31,5
Statybos 764 13,9
Didmeninė ir mažmeninė prekyba, remontas 723 13,2
Maisto gaminių, gėrimų, tabako gamyba 484 8,8
Kita gamyba, perdirbimas 370 6,7
Kiti sektoriai* 124 24,7
Viso: 5945 100
Šaltinis: OECD stat.
Pastabos: *iš kurių kiekvienas pirko ne mažiau nei 1% produkcijos
Nagrinėjant medienos ir medienos gaminių paklausą Rusijoje didžiausias pirkėjas yra tas pats
medienos ir medienos gaminių sektorius. Tai rodo, jog šiame sektoriuje pagaminama daug tarpinės
produkcijos. Be pačios medienos ir medienos gaminių pramonės, daug produkcijos suvartoja
statybų pramonė. Šio sektoriaus produkcijos vertė 2009 m. sumažėjo 14,7%, bet jau kitais metais
pradėjo augti, nors 2011 m. dar nepasiekė pikinės 2008 m. vertės. Statybų sektorius išlieka
labiausiai smukęs ir lėčiausiai atsigaunantis iš pagrindinių medieną ir medienos gaminius
naudojančių sektorių.
Kiti daug nagrinėjamos pramonės gaminių naudojantys sektoriai – prekyba bei maisto ir gėrimų
gamyba krizės metu laikėsi geriau. Didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriaus apyvarta 2009
m. susitraukė 5,8%, tačiau nuo 2010 m. toliau nuosekliai auga. Maisto gaminių ir gėrimų pramonės
produkcijos vertės išliko augančios visą nagrinėjamą periodą (2007-2011 m.), nors 2010 m.
augimas gerokai sulėtėjo (iki 4,5%). Šios tendencijos rodo, jog išskyrus statybų pramonę, kiti
pagrindiniai medieną ir medienos gaminius naudojantys sektoriai Rusijoje yra atsparūs išoriniams
ekonominiams šokams ir geba išlikti gan stabilūs.
54 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
Paveikslas 32. Daugiausiai medienos ir medienos gaminių paklausos kuriančių sektorių dinamika
PRODUKCIJOS VERTĖ /APYVARTA, mlrd. JAV dolerių PRODUKCIJOS VERTĖS POKYTIS, %
Šaltinis: UN data, Rusijos statistikos departamentas
Apibendrinant mediena ir medienos gaminiais Rusiją užtektinai aprūpina vietinė pramonė
(importuoja tik 15% sunaudojamos produkcijos). Svarbiausi produkcijos pirkėjai – tas pats
medienos ir medienos gaminių gamybos, statybų, maisto produktų ir gėrimų gamybos bei
didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriai, kurie sąlyginai nestipriai pajautė pasaulį užklupusią
finansų krizę bei sėkmingai po jos atsigauna. Rusijos gamintojai eksportuoja beveik puse visos
sektoriuje sukurtos produkcijos, o gerėjantys vartojančių pramonių rezultatai rodo, jog Lietuvos
gamintojams galimybių šioje didelėje rinkoje yra.
4.2. Medienos pjaustymo ir obliavimo įmonių eksporto į Rusiją galimybių analizė
4.2.1 Vietinė sub-sektoriaus pramonė
Medienos pjaustymo ir obliavimo veikla Rusijoje užsiimančios įmonės sukuria 0,21% bendrosios
šalies pridėtinės vertės ir 1,31% apdirbamosios gamybos pridėtinės vertės. Ši dalis po krizės (nuo
2009 m.) tapo didžiausia per visą nagrinėjamą laikotarpį. Tai reiškia, jog šis sub-sektorius
pastaruoju metu atsigauna ir auga greičiau nei kitos pramonės. Medienos ir medienos gaminių
pramonėje šis sub-sektorius sudaro mažesnę dalį. Sub-sektoriaus rinkoje krizės metais (2008 m.)
fiksuotas nežymus (-0,7%) produkcijos vertės kritimas, tačiau nuo 2009 metų produkcijos apimtys
vėl pamažu auga.
55 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
Paveikslas 33. Medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus dalis šalies BPV ir produkcijos dinamika
DALIS BENDROJOJE ŠALIES PRIDĖTINĖJE VERTĖJE PRODUKCIJOS DINAMIKA
Šaltinis: UN data
Rusijos medienos ir medienos gaminių sektoriuje 2006-2010 m. veikiančių įmonių skaičius išaugo
36% iki 16,3 tūkst. Nors dėl prieinamos informacijos trūkumo tikslaus medienos pjaustymo ir
obliavimo sub-sektoriaus įmonių skaičius ir jo pokytis nežinomas, bet dėl didelio viso sektoriaus
įmonių skaičiaus augimo, galime daryti prielaidą, kad medienos pjaustymo ir obliavimo sub-
sektoriuje įmonių skaičius taip pat augo. Sub-sektoriaus produkcijos vertė nurodytu laikotarpiu
didėjo vidutiniškai 10% per metus, o darbuotojų skaičius krito 11%. Produkcijos vertė net finansų
krizės metais buvo gan pastovi. Tai, kad darbuotojų skaičius mažėjo, o produkcijos vertė 2010 m.
didėjo rodo, kad Rusijos įmonės sėkmingai optimizuoja savo veiklą ir didina našumą.
Lentelė 15. Svarbiausi medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus rodikliai
EVRK 2 Skyrius Dinamika Dalis struktūroje
2006 2007 2008 2009 2010 Pokytis 2006 2010 Pokytis
Medienos ir medienos gaminių gamyba (C16)
Įmonės, vnt. 10884 11458 13075 14829 16311 36% - - -
Produkcijos vertė, mlrd. JAV dolerių 7,31 9,73 10,78 9,26 10,69 46% - - -
Darbuotojų sk., tūkst. 335,8 340,5 326,9 276,3 263,8 -21% - - -
Medienos pjaustymas ir obliavimas (C16.1)
Produkcijos vertė, mlrd. JAV dolerių 2,96 3,95 3,92 3,97 4,23 43% 40% 39% -1%
Darbuotojų sk., tūkst. 131,7 131,5 144,4 124,6 116,9 -11% 39% 44% 5%
Šaltinis: OECD stat., UN data
Apibendrinant Rusijos medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektorius yra vienas stipriausių
pasaulyje. Šalis turi daug žaliavų reikalingų šiai pramonei, tad geba konkuruoti žemomis kainomis.
Daugiausiai gaminama produkcija tai perpjauta mediena. Tačiau pastaruoju metu Rusija praranda
savo pozicijas tarptautinėje rinkoje. Tam įtaką daro tokie dalykai kaip įvesti mokesčiai
eksportuojant mažai apdirbtą medieną. Taip skatinama didesnės pridėtinės vertės produkcijos
gamyba. Kadangi šis sub-sektorius pasižymi mažos pridėtinės vertės gaminiais, jo gamybos ir
56 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
eksporto apimtys nebeauga taip greitai kaip anksčiau ir nepasiekia tokio lygio kaip prieš krizę. Taip
pat susiduriama su infrastruktūros ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu šalyje16
. Nepaisant to
žadama, kad Rusijos šio sub-sektoriaus gamybos apimtys didės ir iki 2016 m. išaugs net iki trijų
kartų17
.
4.2.2 Medienos pjaustymo ir obliavimo produkcijos užsienio prekyba
Rusija yra viena daugiausiai miškų turinti šalis pasaulyje18
. Tai sukuria puikias galimybes
eksportuoti daug žaliavinės arba iš dalies apdirbtos medienos produkcijos. Rusija pagal šios
produkcijos eksportą užima 1-2 vietą pasaulyje. Medienos pjaustymo ir obliavimo gaminių eksporto
apimtys sparčiai augo iki 2007 m., vėliau (2008-2009 m.) dėl recesijos sukelto paklausos mažėjimo
eksporto rinkose pastebimas eksporto kritimas. Po 2009 m. eksportas pradėjo atsigauti ir 2012 m.
buvo eksportuota produkcijos už beveik 5,2 mlrd. JAV dolerių. Tačiau Rusijos eksportuotojams
nepavyksta pasiekti prieš krizinio eksporto lygio ir Rusijos šių produktų eksporto dalis pasaulyje
mažėja. Tai rodo, jog šio šalies gamintojai praranda savo konkurencingumą. Tam įtaką daro tokie
faktoriai kaip įvesti nauji su medienos pjovimu susiję mokesčiai, augančios medienos apdirbimo
kainos, bloga pramonės infrastruktūra, didėjančios produkcijos vežimo traukiniais kainos bei
kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Rusija importuoja mažai šio sub-sektoriaus produktų, importo
apimtys siekė vos 0,1 mlrd. JAV dolerių.
Paveikslas 34. Medienos pjaustymo ir obliavimo produkcijos užsienio prekybos apimtys ir balansas
UŽSIENIO PREKYBOS APIMTYS UŽSIENIO PREKYBOS BALANSAS, mlrd. JAV dolerių
Šaltinis: Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD stat.)
Visą nagrinėjamą laikotarpį medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus gaminių užsienio
prekybos balansas yra teigiamas – eksporto apimtys gerokai viršija importo. Taip pat pastebima,
16 http://www.workingforest.com/russia-slips-being-top-log-exporter 17 http://www.workingforest.com/grim-outlook-russian-timber-industry 18 FAO. 2010. Global Forest Resources Assessment 2010: http://www.fao.org/docrep/013/i1757e/i1757e.pdf
57 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
kad nuo pat 1998 m. iki 2007 m. šis rodiklis sparčiai kilo. Eksporto vertė iki ekonominės krizės
kiekvienais metais augo, o importo apimčių augimas buvo nuosaikesnis (1999 m. ir 2001 m. jis
netgi mažėjo). 2008 m. pastebimas atvirkštinis reiškinys – tada importas padidėjo, o eksportas
sumažėjo. Tai gali rodyti, jog Rusijos rinka patyrė krizę metais vėliau nei jos užsienio prekybos
partneriai (importuotų prekių vartojimas paaugo, o pardavimai užsieniui sumažėjo). Analizuojant
bendrą balansą, tai neturėjo žymesnės įtakos, nes jis iš esmės priklauso nuo eksporto, kuris 1998-
2012 m. viršijo nagrinėjamos pramonės šakos importą vidutiniškai 70 kartų.
Didžiausią įvežamų medienos pjaustymo ir obliavimo gaminių dalį sudaro apdirbta mediena (SITC
248). 2012 m. tai sudarė net 94% dalį bendroje importo struktūroje. Ankstesniais metais (1998-
2007 m.) šių produktų dalis svyravo tarp 52-78%. Tada didesnę dalį sudarė žaliavinės arba grubiai
aptašytos medienos importas (SITC 247). Medienos drožlių, skiedrų, atliekų ir kamštienos iš
užsienio perkama labai mažais kiekiais ir panašios tendencijos išlieka visą nagrinėjamą laikotarpį.
2003-2010 m. laikotarpiu pastebimas NVS rinkų svarbumo mažėjimas (mažėjo importas iš
Baltarusijos) ir kitų rinkų dalies didėjimas (pagrinde dėl augusio importo iš Kinijos). Importo
struktūroje didžiausią dalį iki 2010 m. užėmė ES šalys, bet nuo tada ši dalis krenta (mažėja importas
iš Vokietijos), o jos vietą užima vėl didėjantis importas iš NVS šalių (vėl auga Baltarusijos dalis).
2012 m. ES, NVS ir kitų rinkų dalis importo struktūroje beveik susilygino. Pagrindines produkciją
tiekiančias šalis yra sunku identifikuoti – jų lyginamoji dalis importe nuolat kinta. 2012 m.
daugiausiai produkcijos į Rusiją importavo Kinija, Baltarusija, Ukraina, Vokietija ir Italija.
Lentelė 16. Pagrindiniai importuojami ir eksportuojami produktai (2012)
Importas Eksportas
mln. JAV dolerių % mln. JAV dolerių %
[244] Kamštiena (natūrali, žaliavinė ir atliekos) 0,5 0,4% 0,0 0,0%
[246] Medienos drožlės arba skiedros ir medienos atliekos 3,3 3,1% 224,3 4,3%
[247] Žaliavinė arba grubiai aptašyta mediena 2,7 2,5% 1530,8 29,5%
[248] Paprastai apdirbta mediena, geležinkelių pabėgiai 101,0 94,0% 3435,1 66,2%
Iš viso (24*) 107,5 100% 5190,2 100%
Šaltinis: Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD stat.)
*išskyrus: 245 – kurui skirta mediena ir medžio anglys (pagal korespondencijos lenteles šie produktai nėra priskiriami EVRK C16 skyriui)
Eksporto vertėje taip pat dominuoja paprastai apdirbta mediena, tik čia šių produktų dalis yra
mažesnė – 66,2%. Į apdirbtos medienos grupę, kurį yra paklausiausia Rusijos užsienio prekyboje
įeina tokie produktai kaip perpjauta, perskelta, obliuota arba ne, šlifuota, profiliuota ir kitokia
mediena, taip pat parketlentės ir lentjuostės, geležinkelių pabėgiai. Žaliavinė ir grubiai aptašyta
mediena taip pat sudaro žymią (29,5%) Rusijos eksporto dalį. Tuo tarpu natūrali, žaliavinė
58 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
kamštiena ir jos atliekos yra vienintelė produktų grupė, kurios importo vertė viršija eksporto, bet šių
gaminių prekybos apimtys yra labai mažos.
Pastebimi reikšmingi pokyčiai eksporto rinkose: mažėja Europos Sąjungos rinkų svarba, tačiau tą
iš dalies kompensuoja plėtra į kitas šalis (pagrinde Artimųjų Rytų ir Azijos šalis). Taip pat
pastebimas nuosaikus eksporto apimčių augimas į NVS šalis, iš kurių daugiausiai eksportuojama į
Uzbekistaną ir Azerbaidžaną.
Paveikslas 35. Sub-sektoriaus produkcijos užsienio prekybos kryptys (1998-2012)
EKSPORTO STRUKTŪRA IMPORTO STRUKTŪRA
Šaltinis: Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD stat.)
Šalių klasifikacija: http://unctadstat.unctad.org/UnctadStatMetadata/Classifications/Methodology&Classifications.html#ABRÉVIATIONS ET ACRONYMES
Lietuvą ir Rusiją sieja glaudūs tarptautinės prekybos ryšiai ir medienos bei medienos gaminių
pramonės sektorius nėra išimtis. Medienos pjaustymo ir obliavimo gaminių importas ir eksportas
kito netolygiai. 1998-2007 m. Rusijos eksporto apimtys į Lietuvą turėjo tendenciją didėti, o nuo
2008 m. pastebima atvirkštinė situacija – eksporto apimtys mažėja, o importo vertė didėja. 2012 m.
buvo eksportuota gaminių už 21,1 mln. JAV dolerių, kas yra 3,7 karto mažiau nei 2007 m. (78,2
mln. JAV dolerių). 2012 m. gaminių importas iš Lietuvos jau viršijo prieš krizinį lygį ir siekė 3,8
mln. JAV dolerių (3,5% visų į Rusiją importuojamų šio sub-sektoriaus gaminių). Nors medienos
pjaustymo ir obliavimo gaminių prekybos balansas vis dar išlieka stipriai teigiamas Rusijos
atžvilgiu, pastaraisiais metais matome ryškius pokyčius. Galime daryti prielaidą, kad Lietuvos
gamintojai, matydami silpnai augančią paklausą Vakarų Europoje, dalį savo produkcijos
perorientavo į didelę Rusijos rinką.
59 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
Paveikslas 36. Rusijos ir Lietuvos sub-sektoriaus produkcijos užsienio prekybos apimtys
RUSIJA EKSPORTAVO Į LIETUVĄ, mln. JAV dolerių RUSIJA IMPORTAVO IŠ LIETUVOS, mln. JAV dolerių
Šaltinis: Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD stat.)
Apibendrinant, Rusijos medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektorius yra stiprus ir sugeba
aprūpinti vietinę rinką. Rusija taip pat yra šio sub-sektoriaus produkcijos grynoji eksportuotoja ir
viena didžiausių šių produktų eksportuotojų pasaulyje. Šioje šalyje yra daug pigios žaliavos, tad
gamintojai geba konkuruoti žemomis kainomis. Eksportas per nagrinėjamą laikotarpį augo
didesniais tempais nei importas, tačiau bendrai po kriziniu laikotarpiu eksportas nepasiekia buvusio
lygio, kas rodo suprastėjusį šios šalies gamintojų tarptautinį konkurencingumą. Didžiausią dalį
medienos pjaustymo ir obliavimo gaminių paklausos sudaro paprastai apdirbta mediena.
Didžiausios eksporto partnerės – Vokietija, JAV, Japonija. Sulėtėjus eksportui šiose rinkose, vis
daugiau Rusijos produkcijos iškeliauja į Kiniją, Turkiją ir kitas šalis. Po krizės didėjančios importo
apimtys iš Lietuvos reiškia, kad galimybių įeiti į rinką ir sėkmingai joje augti yra. Kadangi Lietuva
ir Rusija turi didelį tarptautinės prekybos tarpusavyje įdirbį, Lietuvos gamintojai gali pasinaudoti
šios rinkos pažinojimu, verslo kultūros išmanymu bei gera reputacija siekiant įtvirtinti savo
pozicijas šioje šalyje.
4.2.3 Svarbiausios importuojamų produktų grupės ir Lietuvos eksportuotojų galimybės
Siekiant identifikuoti medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriui priskiriamas produktų grupes,
kurios potencialiai gali būti perspektyvios Lietuvos eksportuotojams, toliau analizuojamos atskirų
produktų grupių pastarųjų metų importo apimtys ir šių apimčių pokytis. Eksporto požiūriu,
patraukliausios tokios importuojamos produktų grupės, kurių paklausa yra didelė ir auganti, o šios
produkcijos gamintojai Lietuvoje – stiprūs. Šiam tikslui identifikuojamos didžiausios bei
sparčiausiai augančios produktų grupės.
60 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
Detaliai analizei pasirenkamos produktų grupės pagal standartinį tarptautinės prekybos
klasifikatoriaus 3 ženklų žymėjimą. Analizuojamos 4 šiame sub-sektoriuje esančios tokios produktų
grupės (žr. Paveikslas 37). Tai: kamštiena (natūrali, žaliavinė ir atliekos) (SITC 244); medienos
drožlės arba skiedros ir medienos atliekos (SITC 246); žaliavinė arba grubiai aptašyta mediena
(SITC 247); paprastai apdirbta mediena, geležinkelių pabėgiai (SITC 248). Vertikalioje Y ašyje
pateikiama vidutinė 2008-2012 metų produktų grupės dalis Rusijos medienos pjaustymo ir
obliavimo sub-sektoriaus importo struktūroje. Horizontalioje X ašyje pateikiamas vidutinis 2008-
2012 metų produktų grupės augimas importo struktūroje. Kuo didesnis apskritimas – tuo didesnė
produktų grupės dalis importo struktūroje. Šiame etape detaliai analizei išrenkamos 2
perspektyviausias produktų grupes. Vieną, kuri užima didžiausią dalį struktūroje ir vieną, kuri
labiausiai auga.
Paveikslas 37. Svarbiausi į Rusiją importuojami sub-sektoriaus produktai (2008-2012)
SVARBIAUSIOS IMPORTUOJAMŲ PREKIŲ GRUPĖS SVRABIAUSI PRODUKTAI (SITC 248)
Šaltinis: Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD stat.)
Pažymėjimai: 244 – kamštiena (natūrali, žaliavinė ir atliekos); 246 – medienos drožlės arba skiedros ir medienos atliekos; 247 – žaliavinė arba grubiai aptašyta mediena; 248 – paprastai apdirbta mediena, geležinkelių pabėgiai; 248.1 – geležinkelių pabėgiai; 248.2 – perpjauta arba perskelta spygliuočių mediena; 248.3 – spygliuočių mediena (įskaitant lentjuostės ir parketlentės); 248.4 – perpjauta arba perskelta ne spygliuočių mediena; 248.5 – ne spygliuočių mediena (įskaitant lentjuostės ir parketlentės)
Rusijoje didžiausią dalį importo struktūroje 2008-2012 m. užimanti produktų grupė buvo paprastai
apdirbta mediena ir geležinkelių pabėgiai (SITC 248). Labiausiai auganti sub-sektoriuje produktų
grupė – žaliavinė arba grubiai aptašyta mediena (SITC 247), tačiau šios produktų grupės importo
dalis užima labai mažą dalį importo struktūroje (mažesnę nei 5%) ir jos augimas yra nestabilus, tad
toliau nagrinėjama tik paprastai apdirbta mediena ir pateikiama šios produktų grupės santrauka.
61 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
Lentelė 17. Svarbiausios importuojamos sub-sektoriaus produktų grupės santrauka
SITC 248
Paprastai apdirbta
mediena, mediniai
geležinkelių pabėgiai Į šią grupę įeina mediniai
geležinkelių ar tramvajų
pabėgiai; lentjuostės,
parketlentės; išilgai
perskelta, perpjauta,
obliuota arba neobliuota,
šlifuota, profiliuota ir
kitaip apdorota mediena
- Tai didžiausia pagal importo vertę medienos pjaustymo ir
obliavimo prekių grupė. 2007-2012 m. vidutinė metinė importo
vertė – 77 mln. JAV dolerių (93,4% medienos pjaustymo ir
obliavimo gaminių importe);
- 2007-2012 m. vidutinis metinis augimas – 37,9%
- Didžiausiąją (55,9%) ir labiausiai augusią dalį (69,9%) šios
produktų grupės importo sudarė ne spygliuočių mediena (įskaitant
lentjuostės ir parketlentės) (SITC 248.5)
- Importo rinkos diversifikuotos. Daugiausia produkcijos 2007-2012
m. buvo įvežama iš Kinijos (22,8%) ir Italijos (12,7%). Šiuo
periodu augo iš Baltarusijos ir Ukrainos importuojamų gaminių
dalis, o dalis iš Vokietijos mažėjo. Lietuvos gamintojų produkcija
2007-2012 m. vidutiniškai sudarė 1,8% Rusijos paprastai apdirbtos
medienos gaminių importo.
- Pastaraisiais metais Lietuvos gamintojų pozicijos tarptautinėje
rinkoje eksportuojant paprastai apdirbtą medieną buvo
nepastovios. Iki 2007 m. apimtys sparčiai augo, tačiau 2009 buvo
didelis nuosmukis parduodamos produkcijos vertėje. Jau 2011 m.
eksporto apimtys pasiekė rekordines aukštumas – 194 mln. JAV
dolerių, o 2012 m. vėl mažėjo (-4%). Vidutinė eksporto vertė
2007-2012 m. siekė 175 mln. JAV dolerių.
Šaltinis: UN Data
Pagal skyriaus pradžioje aprašytą metodiką, Lietuvos eksportuotojams patraukliausios didžiausią
dalį užimančios ir labiausiai augančios produktų grupės, kuriose Lietuva yra stipri. Išanalizavus
importuojamų produktų situaciją, matome, kad potenciali yra tik paprastai apdirbtos medienos ir
geležinkelių pabėgių produktų grupę ir Lietuvos eksportuotojai turėtų orientuotis būtent į ją.
4.2.4 Išvados ir rekomendacijos
1. Rusija yra medienos pjaustymo ir obliavimo veikloje besispecializuojanti šalis. Šis sub-
sektorius didžiąja dalimi aprūpina vidaus rinką. Taip pat šis sub-sektorius yra grynasis
eksportuotojas. Teigiamas užsienio prekybos balansas rodo, kad gamintojai sėkmingai
konkuruoja tarptautinėje rinkoje. Eksporto struktūroje dominuoja dvi produktų grupės –
paprastai apdirbta mediena, geležinkelių pabėgiai (SITC 248) ir žaliavinė arba grubiai
aptašyta mediena (SITC 247). Kadangi šių produktų rinkoje konkurencija yra labai stipri,
atsiranda daugiau erdvės tenkinant kitų produktų paklausą (pavyzdžiui Kamštienos (SITC
244), kurios Rusija visiškai neeksportuoja, bet importuoja).
62 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
2. Nors paprastai apdirbtos medienos, geležinkelių pabėgių (SITC 248) Rusija eksportuoja
daug, jos taip pat daugiausiai ir importuoja. Taip pat šios produkcijos importo apimtys 2008-
2012 metais augo 6,3%, kas rodo, kad paklausa dar labiau augo. Daugiausiai jos
importuojama iš Kinijos ir Italijos. Kinijos gamintojai geba pasiūlyti mažas kainas, o Italijos
– geresnę produktų kokybę. Lietuvos gamintojams norint sėkmingai eksportuoti į Rusijos
rinką reikia orientuotis į aukštesnę kokybę arba būti pasiruošus konkuruoti žemomis
kainomis.
3. Rusijoje gausu medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus naudojamų žaliavų, tad ši
pramonė yra išsivysčiusi, stipri ir gebanti konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Tačiau jos
pozicijos pastaruoju metu silpnėja. Tam įtaką labiausiai daro tokie dalykai kaip įvesti
mokesčiai eksportuojant mažai apdirbtą medieną. Taip skatinama didesnės pridėtinės vertės
produkcijos gamyba. Kadangi šis sub-sektorius pasižymi mažos pridėtinės vertės gaminiais,
jo gamybos ir eksporto apimtys nebeauga taip greitai kaip anksčiau ir nepasiekia tokio lygio
kaip prieš krizę. Prie silpnėjančių pozicijų prisideda ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir
augančios medienos apdirbimo kainos šalyje. Visa tai suteikia galimybę Lietuvos įmonėms
užimti dalį šios rinkos Rusijoje.
4. Pagrindiniai medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus produkcijos naudotojai yra
gaminių ir dirbinių iš medienos sub-sektorius, statybų pramonė didmeninės ir mažmeninės
prekybos sektorius. 2010-2011 metais buvo užfiksuotas visų šių sektorių produkcijos
apimčių augimas, o gerėjant ekonominei aplinkai Rusijoje šis augimas turėtų išsilaikyti. Dėl
to laukiamas ir medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus gaminių paklausos
augimas. Rusijos gaminių ir dirbinių iš medienos sub-sektorius specializuojasi faneravimo
dangos ir kitos apdirbtos medienos gaminime, tad rekomenduojama orientuotis į šia veikla
užsiimančias įmones. Statybų sektorius taip pat naudoja minėtą produkciją, tad reikėtų sekti
naujus statybų projektus bei orientuotis į statybine veikla užsiimančias įmones.
5. Rusijos medienos pjaustymo ir obliavimo įmonių sukuriama produkcijos vertė 2009-2010
metais augo, tačiau darbuotojų skaičius krito. Tai rodo vietinių įmonių pastangas
optimizuoti veiklą ir didinti darbo našumą, tačiau tai taip pat reiškia, jog vietinės įmonės
tampa mažesnės, o mažesnės įmonės turi mažiau resursų produktų kūrimo, pardavimo,
eksporto ar rinkodaros veiklų vystymui. Sub-sektoriaus įmonių sukuriama produkcijos vertė
2011 metais nesiekė prieš krizinio lygio, Rusijos importuojamų produktų iš Lietuvos kiekiai
didėjo ir eksportuojamų į Lietuvą produktų kiekiai mažėjo. Tai reiškia, kad šioje rinkoje
Lietuvos gamintojams perspektyvų yra ir konkuruoti jie sugeba vis stipriau.
63 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
6. Lietuvos gamintojams rekomenduotina būti kuo labiau žinomiems. Didinti žinomumą ir
pradėti megzti kontaktus galima dalyvaujant specializuotose parodose, verslo mugėse, kito
pobūdžio renginiuose, kur renkasi medienos pjaustymo ir obliavimo produktus perkančių
įmonių atstovai. Taip pat reikėtų tobulinti eksporto ir rinkodaros kompetencijas, siekiant
kelti prekinių ženklų vertę ir pasitikėjimą, norint lengviau sudaryti ilgalaikes tiekimo sutartis
su potencialiais partneriais. Labiausiai orientuotis rekomenduotina į paprastai apdirbtos
medienos, geležinkelių pabėgių produktų grupę, nes jos dalis importo struktūroje yra didelė
ir auganti.
7. Įėjimas į Rusijos rinką dažniausiai užtrunka ilgai, tad norintiems pradėti prekiauti su šia
šalimi reiktų būti tam pasiruošus. Taip pat rekomenduotina nuolat bendrauti su verslo
partneriais, siekiant užtikrinti tarpusavio supratimą ir sklandų bendradarbiavimą. Tiesioginis
bendravimas – reguliarus lankymasis Rusijoje taip pat rekomenduotinas. Tai padeda kurti
santykius su partneriais ir suprasti besikeičiančias šios rinkos tendencijas19
.
8. Šiuo metu Rusijoje verslo aplinka yra gan sudėtinga, daug biurokratijos, ekonominiai
sprendimai priimami dėl politinių motyvų. Tačiau Rusija prisijungė prie Pasaulio Prekybos
Organizacijos (PPO), kas tikėtina paskatins teigiamus pokyčius šioje srityje (įpareigojimas
laikytis tarptautinių standartų ir reikalavimų), liks mažiau erdvės manipuliacijoms. Tai
turėtų pagerinti sąlygas Lietuvos eksportuotojams prekiauti su Rusija.
4.3. Gaminių ir dirbinių iš medienos gamybos įmonių eksporto į Rusiją galimybių
analizė
4.3.1 Vietinė sub-sektoriaus pramonė
Gaminių ir dirbinių iš medienos sub-sektorius Rusijoje sukuria 0,36% bendrosios šalies pridėtinės
vertės ir 2,25% apdirbamosios gamybos pridėtinės vertės. Produkcijos verte tai yra didesnis
medienos ir medienos gaminių pramonės sub-sektorius. Šio sub-sektoriaus produkcijos vertė augo
iki pat 2008 m., tačiau finansų krizės pabaigoje krito net 22,8%. 2010 m. jau fiksuotas atsigavimas
ir produkcijos vertė augo 22,2% grįždama i 2008 m. lygi.
19 http://export.gov/russia/doingbusinessinrussia/index.asp
64 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
Paveikslas 38. Sub-sektoriaus veiklos apimtys ir dinamika
DALIS BENDROJOJE ŠALIES PRIDĖTINĖJE VERTĖJE PRODUKCIJOS DINAMIKA
Šaltinis: UN data
Gaminių ir dirbinių iš medienos produkcijos vertė 2006-2010 metais augo vidutiniškai 12,5% per
metus ir 2010 siekė 6,47 mlrd. JAV dolerių. Šio sub-sektoriaus gaminių dalis visoje medienos ir
medienos gaminių pramonėje 2006 metais sudarė 60% dalį, o iki 2010 m. paaugo vos 1 procentu.
Taigi abu medienos ir medienos gaminių sub-sektoriai auga panašiu tempu. Gaminių ir dirbinių iš
medienos sub-sektoriuje, darbuotojų skaičius nuo 2006 m. iki 2010 m. nukrito 28% procentais iki
146,9 tūkst. Rusijos medienos ir medienos gaminių sektoriuje 2006-2010 m. veikiančių įmonių
skaičius išaugo 36% iki 16,3 tūkst. Nors dėl prieinamos informacijos trūkumo tikslaus medienos
pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus įmonių skaičius ir jo pokytis nežinomas, bet dėl didelio viso
sektoriaus įmonių skaičiaus augimo, galime daryti prielaidą, kad medienos pjaustymo ir obliavimo
sub-sektoriuje įmonių skaičius taip pat augo. Tai rodo, jog šio sub-sektoriaus įmonės Rusijoje
sėkmingai optimizuoja veikla ir didina našumą. Šio sub-sektoriaus įmonės pasižymi aukštesnės
pridėtinės vertės gaminiais nei medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriuje. Rusijoje įvedus
didesnius mokesčius eksportuojant mažesnės vertės medienos produktus, šis sub-sektorius įgavo
pranašumą ir tikėtina kursis dar daugiau šią veiklą vykdančių įmonių. Tačiau šis sub-sektorius
Rusijoje susiduria su problemomis, tokiomis kaip didėjanti medienos apdirbimo kaina,
kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas bei brangstantis geležinkelių transportas, kas verčia įmones
kelti gaminių kainas ir prarasti dalį konkurencingumo tarptautinėje rinkoje.
65 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
Lentelė 18. Svarbiausi sub-sektoriaus rodikliai
EVRK 2 Dinamika Dalis struktūroje
2006 2007 2008 2009 2010 Pokytis 2006 2010 Pokytis
Medienos ir medienos gaminių gamyba (C16)
Įmonės, vnt. 10884 11458 13075 14829 16311 36% - - -
Produkcijos vertė, mlrd. JAV dolerių 7,31 9,73 10,78 9,26 10,69 46% - - -
Darbuotojų sk., tūkst. 335,8 340,5 326,9 276,3 263,8 -21% - - -
Gaminių ir dirbinių iš medienos, kamštienos, šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba (C16.2)
Produkcijos vertė, mlrd. JAV dolerių 4,35 5,78 6,85 5,29 6,47 49% 60% 61% 1%
Darbuotojų sk., tūkst. 204,0 209,0 182,5 151,7 146,9 -28% 61% 56% -5%
Šaltinis: OECD stat.
Apibendrinant, Rusijos gaminių ir dirbinių iš medienos pramonė yra didelė ir stipri. Ji gebėjo greitai
atsigauti po finansų krizės ir sėkmingai didinti produkcijos apimtis. Tai rodo stiprias Rusijos
gamintojų pozicijas tiek vietinėje, tiek tarptautinėje rinkoje. Po finansų krizės vėl augančios
produkcijos apimtys, augantis įmonių skaičius ir krentantis darbuotojų skaičius rodo, kad įmonės
optimizuoja savo veiklą ir didina darbo našumą. Kadangi Rusijos gamintojai ir taip geba palaikyti
žemą produkcijos kainą, o optimizuojant veiklą ji mažėja dar labiau, Lietuvos eksportuotojams tai
žinant reikėtų atkreipti dėmesį į išvežamos produkcijos kainos pozicionavimą ir gamybinės veiklos
optimizaciją, norint sėkmingai konkuruoti su vietinėmis Rusijos įmonėmis.
4.3.2 Gaminių ir dirbinių iš medienos užsienio prekyba
Rusijos gaminių ir dirbinių iš medienos prekybos apimtys nagrinėjamą laikotarpį augo iki recesijos
metų (2007-2009 m.). Iki 2007 m. prekybos balansas įgaudavo tiek neigiamas, tiek teigiamas
reikšmes – eksportas viršijo importą 1999-2001 m. bei 2004-2007 m. Vis dėlto nuo 2008 m. pradėta
daugiau importuoti nei eksportuoti ir tendencija išliko iki šiol. Gaminių ir dirbinių iš medienos sub-
sektorių sudaro dvi prekių grupės20
– medienos ir kamštienos gaminiai (išskyrus baldus) bei
surenkami statiniai. Pirmosios prekių grupės užsienio prekybos balansas yra teigiamas, o
surenkamų statinių importuojama žymiai daugiau nei eksportuojama. 2012 m. nagrinėjamo sub-
sektoriaus bendras eksportas jau viršijo prieš krizinį lygį ir siekė 1,6 mlrd. JAV dolerių, o importas
buvo 1,7 mlrd. Tai rodo, kad vietinė Rusijos rinka atsigauna greičiau nei jos užsienio prekybos
partnerės. Ir šiuo metu yra tinkamas laikas Lietuvos gamintojams didinti eksporto apimtis į šią šalį.
20 Pagal SITC red.4 dviejų ženklų skirstymą
66 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
Paveikslas 39. Sub-sektoriaus užsienio prekybos apimtys ir balansas
UŽSIENIO PREKYBOS APIMTYS UŽSIENIO PREKYBOS BALANSAS PAGAL PRODUKTUS
Šaltinis: Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD stat.)
Pažymėjimai: 63 Medienos ir kamštienos gaminiai (išskyrus baldus); 81 Surenkami statiniai
Į Rusiją daugiausiai įvežama medienos ir kamštienos gaminių. Šios prekių grupės importas 2012 m.
siekė 1,4 mlrd. JAV dolerių. Jų eksportuojama dar daugiau – 2012 m. pardavimų užsieniui rodiklis
siekė 1,5 mlrd. JAV dolerių. Surenkami statiniai sudaro mažą eksporto dalį – vos 6%. 2012 m. šios
produktų grupės importo vertė siekė 0,3 mlrd., o eksporto apimtys 0,1 mlrd. JAV dolerių.
Paveikslas 40. Gaminių ir dirbinių ir medienos užsienio prekybos apimtys pagal produktų grupes
EKSPORTAS, mlrd. JAV dolerių IMPORTAS, mlrd. JAV dolerių
Šaltinis: Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija. Pažymėjimai: 63 Medienos ir kamštienos gaminiai (išskyrus baldus); 81 Surenkami statiniai.
Didžiausią importo dalį (46,9%) 2012 m. sudarė faneravimo dangos ir kitos apdirbtos medienos
produktai. Tai taip pat buvo labiausiai eksportuojami gaminiai. Į minėtą grupę įeina įvairios rūšies
fanera, medžio plokštės ir kita perpjauta, šlifuota ar kitaip apdorota mediena. 30% eksporto sudarė
kiti medienos gaminiai. Ši grupė apima labai platų medienos produktų asortimentą: tara, dėžės,
padėklai, kubilai, stalių ir dailidžių dirbiniai bei įvairūs kiti gaminiai iš medienos. Surenkami
statiniai sudarė 19,1% importo, tai taip pat paklausūs gaminiai Rusijos rinkoje. Verta atkreipti
dėmesį, kad šių gaminių poreikio vietinė gamyba negali patenkinti, taigi didžioji dalis
importuojama. Rusijos gamintojai beveik netiekia kamštienos gaminių, todėl didžioji dalis šių
gaminių taip pat yra importuojama.
67 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
Lentelė 19. Pagrindiniai importuojami ir eksportuojami produktai (2012)
Importas Eksportas
mln. JAV dolerių % mln. JAV dolerių %
[633] Kamštienos gaminiai 69,1 3,9% 0,4 0,0%
[634] Faneravimo danga ir kita apdirbta mediena 832,7 46,9% 1338,3 82,37%
[635] Kiti medienos gaminiai 532,7 30,0% 180,5 11,1%
[811] Surenkami statiniai 339,1 19,1% 105,5 6,5%
Iš viso (63+81*) 1773,7 100% 1624,7 100%
Šaltinis: Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD stat.)
*išskyrus: 812 – santechnikos, vandentiekio ir šildymo armatūra ir reikmenys; 813 – apšvietimo įrenginiai ir įtaisai, produktų grupes (pagal korespondencijos lenteles šie produktai nėra priskiriami EVRK C16 skyriui ir jie nebuvo įtraukti į analizę)
Daugiausiai medienos ir kamštienos gaminių Rusija importuoja iš ES šalių, ypač iš Vokietijos,
Lenkijos, Latvijos. Nuo 2002 m. didėja kitų partnerių dalis importe – tai pagrinde Kinija. Ši šalis
yra didžiausia medienos ir kamštienos gaminių eksportuotoja į Rusijos rinką. Iš NVS šalių
daugiausiai sub-sektoriaus produkcijos perkama iš Baltarusijos ir Ukrainos. Nagrinėjamos
pramonės eksporto rinkų struktūra kinta. Didžiąją laikotarpio dalį daugiausiai buvo eksportuojama į
ES, bet situacija keičiasi ir labiau auga kitų rinkų dalis.
Paveikslas 41. Sub-sektoriaus produkcijos užsienio prekybos kryptys
EKSPORTO STRUKTŪRA IMPORTO STRUKTŪRA
Šaltinis: Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD stat.)
Šalių klasifikacija: http://unctadstat.unctad.org/UnctadStatMetadata/Classifications/Methodology&Classifications.html#ABRÉVIATIONS ET ACRONYMES
Prekyba medienos ir kamštienos gaminiais tarp Rusijos ir Lietuvos suaktyvėjo 2001-2002 m. Tada
žymesniais tempais pradėjo augti tiek eksporto, tiek importo apimtys į Lietuvą ir iš jos. 2009 m.,
Lietuvai patyrus gilų ūkio nuosmukį, importo apimtys labai smarkiai krito, eksporto į Rusiją tempai
lėtėjo ne taip stipriai. Medienos ir kamštienos gaminių užsienio prekybos balansas tarp nagrinėjamų
rinkų yra neigiamas Rusijos atžvilgiu. 2012 m. eksporto vertė į Lietuvą siekė 16,7 mln. JAV
dolerių, o Rusijos importuotų gaminių vertė buvo 47,8 mln. JAV dolerių.
68 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
Paveikslas 42. Rusijos ir Lietuvos gaminių ir dirbinių iš medienos užsienio prekybos apimtys
RUSIJA EKSPORTAVO Į LIETUVĄ, mln. JAV dolerių RUSIJA IMPORTAVO IŠ LIETUVOS, mln. JAV dolerių
Šaltinis: Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD stat.)
Pažymėjimai: 63 – medienos ir kamštienos gaminiai (išskyrus baldus); 81 – surenkami statiniai
Apibendrinant, skirtingai nei medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektorius, gaminių ir dirbinių iš
medienos gamybos sub-sektorius turi neigiamą užsienio prekybos balansą. Dėl to galima teigti, kad
Rusijos gamintojai parduoda mažiau apdirbtus gaminius – jie gausiai naudoja medienos žaliavą,
kurios netrūksta šalyje ir orientuojasi į mažos pridėtinės vertės produktus. Tai iš dalies lemia
investicijų ir naujų technologijų stoka nagrinėjamoje pramonėje. Kai kuriuose regionuose yra blogai
išvystyta infrastruktūra, kas taip pat stabdo verslo plėtrą21
. Rusijos rinka turi didžiulį potencialą
Lietuvos gamintojams – tiek kaip realizavimo erdvė, tiek kaip žaliavos ir mažiau apdirbtų produktų
tiekėja.
4.3.3 Svarbiausios importuojamų produktų grupės ir Lietuvos eksportuotojų galimybės
Siekiant identifikuoti gaminių ir dirbinių iš medienos gamybos sub-sektoriui priskiriamas produktų
grupes, kurios potencialiai gali būti perspektyvios Lietuvos eksportuotojams, toliau analizuojamos
atskirų produktų grupių pastarųjų metų importo apimtys ir šių apimčių pokytis. Eksporto požiūriu,
patraukliausios tokios importuojamos produktų grupės, kurių paklausa yra didelė ir auganti, o šios
produkcijos gamintojai Lietuvoje – stiprūs. Šiam tikslui identifikuojamos didžiausios bei
sparčiausiai augančios produktų grupės.
Detaliai analizei pasirenkamos produktų grupės pagal standartinį tarptautinės prekybos
klasifikatoriaus 3 ženklų žymėjimą. Analizuojamos 4 šiame sub-sektoriuje esančios tokios produktų
grupės (žr. Paveikslas 43). Tai: kamštienos gaminiai (SITC 633); faneravimo danga ir kita apdirbta
mediena (SITC 634); kiti medienos gaminiai (SITC 635); surenkamieji statiniai (SITC 811).
21 FAO. Russian Federation Forest Sector Outlook Study to 2030. http://www.fao.org/forestry/outlook/79738/en/
69 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
Vertikalioje Y ašyje pateikiama vidutinė 2008-2012 metų produktų grupės dalis Rusijos gaminių ir
dirbinių iš medienos sub-sektoriaus importo struktūroje. Horizontalioje X ašyje pateikiamas
vidutinis 2008-2012 metų produktų grupės augimas importo struktūroje. Kuo didesnis apskritimas –
tuo didesnė produktų grupės dalis importo struktūroje. Šiame etape detaliai analizei išrenkamos 2
perspektyviausias produktų grupes. Vieną, kuri užima didžiausią dalį struktūroje ir vieną, kuri
labiausiai auga.
Paveikslas 43. Svarbiausi į Rusiją importuojami sub-sektoriaus produktai
Pažymėjimai: 633 – kamštienos gaminiai; 634 – faneravimo danga ir kita apdirbta mediena; 635 – kiti medienos gaminiai; 811 – surenkami statiniai
Šaltinis: Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD stat.)
Rusijoje didžiausią dalį importo struktūroje užimanti produktų grupė – faneravimo danga ir kita
apdirbta mediena (SITC 634). Labiausiai auganti produktų grupė – kamštienos gaminiai (SITC
633), tačiau ši produktų grupė sudaro labai nedidelę (mažesne nei 5%) importo dalį bendroje
importo struktūroje, ir jos augimas dėl mažos palyginamosios bazės yra nestabilus, tad toliau
nagrinėjama antra pagal augimo tempus produktų grupė – kiti medienos gaminiai (SITC 635) (ši
produktų grupė užimą reikšmingą dalį importo struktūroje ir jos augimo tempai stabilūs). Toliau
pateikiamos atrinktų produktų grupių santraukos.
Lentelė 20. Svarbiausių importuojamų sub-sektoriaus produktų grupių santrauka
SITC 634
Faneravimo danga ir
kita apdirbta
mediena Į šią grupę įeina faneros
lakštai, klijuotinė
fanera, faneruotosios
plokštės, medienos
plaušo plokštės, kitokia
sluoksniuotoji mediena
- Tai didžiausia pagal importo vertę medienos ir kamštienos gaminių
grupė. 2007-2012 m. vidutinė metinė importo vertė siekė 660,8 mln.
JAV dolerių (45% gaminių ir dirbinių iš medienos prekių importe);
- 2007-2012 m. vidutinis metinis augimas – 5,6%, t.y. augo sparčiau
nei visas medienos ir kamštienos gaminių segmentas (4,0%).
- Didžiausia prekybos partnerė yra Kinija. 2007-2012 m. iš šios šalies
vidutiniškai buvo atvežama 22,1% gaminių, toliau rikiuojasi ES
šalys - Vokietija (21,6%), Lenkija (9,2%), Latvija (6,0%), didžiausia
NVS šalis partnerė yra Baltarusija (6,0%). Lietuvos gamintojų
produkcija nagrinėjamoje rinkoje sudarė 1,0%.
70 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
- Lietuvos faneravimo dangos ir kitos apdirbtos medienos eksporto
vidutinė metinė vertė 2007-2012 m. siekė 79,1 mln. JAV dolerių. Po
eksporto sumažėjimo 2008-2009 m. Lietuvos gamintojai sparčiai
augino prekybos apimtis ir 2012 m. rodiklis (92,7 mln. JAV dolerių)
jau mažai atsiliko nuo 2007 m. piko.
SITC 635
Medienos gaminiai
(nepriskirti kitur) Į šią grupę tara, dėžės,
padėklai, statinės,
kubilai, stalių ir
dailidžių dirbiniai skirti
dekorui ir įvairūs kiti
medienos gaminiai
- 2007-2012 m. vidutinė metinė importo vertė – 418,1 mln. JAV
dolerių (29% medienos ir kamštienos prekių importe);
- Tai viena sparčiausiai augusių sub-sektoriaus produktų grupių.
2007-2012 m. vidutinis metinis augimas – 6,7%, t.y. augo sparčiau
nei visas medienos ir kamštienos gaminių segmentas (4,0%).
- Daugiausiai produkcijos įvežama iš ES šalių – vidutiniškai 57% per
2007-2012 m. Didžiausios prekybos partnerės yra Vokietija, Italija,
Kinija ir Baltarusija. Lietuvos gamintojų produkcija nagrinėjamoje
rinkoje sudarė 4,1%.
- Lietuvos gamintojų medienos gaminiai nuo 2007 m. sudaro
didžiausią dalį nagrinėjamo sub-sektoriaus eksporto vertės. 2009 m.
pastebimas nuosmukis, bet nuo 2010 m. gaminių eksporto apimtys
augo, 2012 m. jos 193,8 mln. JAV dolerių.
Pagal skyriaus pradžioje aprašytą metodiką, Lietuvos eksportuotojams patraukliausios didžiausią
dalį užimančios ir labiausiai augančios produktų grupės, kuriose Lietuva yra stipri. Išanalizavus
importuojamų produktų situaciją, matome, kad potencialios yra faneravimo dangos ir kitos
apdirbtos medienos produktų bei kitų medienos gaminių prekių grupės, tad Lietuvos eksportuotojai
turėtų orientuotis būtent į jas.
4.3.4 Išvados ir rekomendacijos
1. Sparčiausiai auganti gaminių ir dirbinių iš medienos gamybos sub-sektoriaus grupė Rusijoje
yra kiti medienos gaminiai (SITC 635). Šios grupės vidutinė metinė importo vertė 418,1
mln. JAV dolerių ir ji vidutiniškai augo po 6,7% per metus. Auganti rinka reiškia galimybe
kartu su ja didinti ir pardavimus. Šios produktų grupės dalis eksporto struktūroje sudaro tik
11,1%, o tai rodo silpnus vietinius šios produkcijos gamintojus Daugiausiai šių produktų į
Rusiją importuojama iš ES šalių – Vokietijos ir Italijos. Tai reiškia, kad rinkoje svarbi yra
produkcijos kokybė (nes šios šalys pasižymi aukštu gaminių kokybės lygiu), tad reiktų
orientuotis į aukštesnę produkcijos kokybę. Tačiau pastaruoju metu importo dalį į Rusiją
didina ir Kinijos gamintojai. Jų siūloma produkcija pasižymi maža kaina, tad žemomis
kainomis Rusijoje konkuruoti taip pat galima tik ši konkurencija čia yra gan stipri. Nors
Lietuvos gamintojų kitų medienos gaminių dalis importuojama į Rusiją yra tik 4,3%, tačiau
71 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
šių produktų gamyba Lietuvoje pastaruoju metu auga, o eksporto dalis – didžiausia
struktūroje, kas rodo, jog Lietuvos gamintojai turi pajėgumų ir galimybių didinti kitų
medienos gaminių eksportą į Rusiją.
2. Didžiausia gaminių ir dirbinių iš medienos gamybos sub-sektoriaus produktų grupė, kurią
importuoja Rusija yra faneravimo danga ir kita apdirbta mediena (SITC 634). Šios
produkcijos importuojama už 660,8 mln. JAV dolerių (45% gaminių ir dirbinių iš medienos
prekių importe). Importo apimtys augo vidutiniškai 5,6% per metus. Daugiausiai šios
produkcijos importuojama iš Kinijos ir Vokietijos, tačiau nemaža dalis importuojama ir iš
Lenkijos bei Latvijos. Vertinant tai, kad Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos šalys pasižymi
panašia verslo aplinka ir kainų lygiu, Lietuvos gamintojai Rusijos rinkoje galėtų sėkmingai
konkuruoti su būtent Latvijos ir Lenkijos gamintojais ir užimti dalį rinkos, tik reiktų
orientuotis į šių šalių produkcijos kokybę ir kainų lygi.
3. Rusijoje gausu gaminių ir dirbinių iš medienos sub-sektoriaus naudojamų žaliavų, tad ši
pramonė yra įsivysčiusi, stipri ir gebanti konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Ji taip pat yra
skatinama gaminti kuo didesnės pridėtinės vertės produktus. Tačiau šis sub-sektorius
susiduria su tokiomis problemomis kaip kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, augančios
medienos apdirbimo kainos šalyje bei stipriai brangstantis produktų transportavimas
geležinkeliu.
4. Rusijos medienos pjaustymo ir obliavimo įmonių sukuriama produkcijos vertė 2009-2010
metais augo, tačiau darbuotojų skaičius krito. Tai rodo vietinių įmonių pastangas
optimizuoti veiklą ir didinti darbo našumą, tačiau tai taip pat reiškia, jog vietinės įmonės
tampa mažesnės, o mažesnės įmonės turi mažiau resursų produktų kūrimo, pardavimo,
eksporto ar rinkodaros veiklų vystymui. Taip pat 2009-2012 Rusijos importuojamų
produktų iš Lietuvos kiekiai didėjo ir buvo didesni nei Rusijos eksporto į Lietuvą kiekiai.
Tai reiškia, kad šioje rinkoje Lietuvos gamintojams perspektyvų yra ir konkuruoti jie sugeba
vis stipriau.
5. 2010 metais 31,5% medienos ir medienos gaminių sub-sektoriaus produkcijos nupirko tos
pačios medienos ir medienos gaminių gamybos veikla užsiimančios įmonės. Taip pat daug
nupirko ir statybų sektorius (13,9%). Šie sektoriai generavo didžiausią medienos ir
medienos gaminių paklausą, o jų pagaminamos produkcijos vertė 2009-2011 metų periodu
augo. Augant produkcijai, taip pat auga ir žaliavų paklausa, tad Lietuvos eksportuotojai turi
galimybę išnaudoti šią augančią paklausą sekdami sektorių tendencijas, planuojamus statybų
projektus ir dalyvaudami parodose, siekiant užmegzti ilgalaikio bendradarbiavimo sandorius
72 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
ir taip lengviau įsitvirtinant konkurencingoje vietinėje rinkoje (galimos parodos: Woodex22
,
Sibstoryexpo23
).
6. Skirtingai nei medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektorius, gaminių ir dirbinių iš
medienos gamybos sub-sektorius turi neigiamą užsienio prekybos balansą. Dėl to galima
teigti, kad Rusijos gamintojai parduoda mažiau apdirbtus gaminius – jie gausiai naudoja
medienos žaliavą, kurios netrūksta šalyje ir orientuojasi į mažos pridėtinės vertės produktus.
Ieškoti išskirtinių klientų ir tiekti didesnės pridėtinės vertės produktus, būtų niša Lietuvos
eksportuotojams.
7. Daug produkcijos į Rusiją eksportuoja ES šalys. Šios šalys pasižymi geresne produkcijos
kokybe ir išskirtinumu, tad Lietuvos gamintojams rekomenduotina būti kuo labiau
žinomiems. Didinti žinomumą ir pradėti megzti kontaktus galima dalyvaujant
specializuotose parodose, verslo mugėse, kito pobūdžio renginiuose, kur renkasi gaminių ir
dirbinių iš medienos sub-sektoriaus produktus perkančių įmonių atstovai. Taip pat reikėtų
tobulinti eksporto ir rinkodaros kompetencijas, siekiant kelti prekinių ženklų vertę ir
pasitikėjimą, norint lengviau sudaryti ilgalaikes tiekimo sutartis su potencialiais partneriais.
8. Įėjimas į Rusijos rinką dažniausiai užtrunka ilgai, tad norintiems pradėti prekiauti su šia
šalimi reiktų būti tam pasiruošus. Taip pat rekomenduotina nuolat bendrauti su verslo
partneriais, siekiant užtikrinti tarpusavio supratimą ir sklandų bendradarbiavimą. Tiesioginis
bendravimas – reguliarus lankymasis Rusijoje taip pat rekomenduotinas. Tai padeda kurti
santykius su partneriais ir suprasti besikeičiančias šios rinkos tendencijas.
22 http://www.woodexpo.ru/en-GB/ 23 http://www.biztradeshows.com/trade-events/sibstory-expo.html
73 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
5. DETALIOJI KAZACHSTANO EKSPORTO RINKOS ANAL IZĖ
5.1. Rinkos struktūra ir vystymasis
Pavadinimas Kazachstanas; sostinė – Astana
Paveikslas 44. Kazachstano žemėlapis
Šaltinis: CIA World Fact Book
Regionas Centrinė Azija
Politinė santvarka
Prezidentinė demokratija
Tarptautiniai santykiai
Kazachstanas yra Jungtinių Tautų, Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS), Eurazijos ekonominės bendrijos narė. Priklauso Tarptautiniam valiutos fondui, bei NATO taikos partnerystės programai (PfP). Iki 1991 m. Kazachstanas buvo SSRS dalis
17,74 mln. (2013 m.), Vyraujanti religija: Islamas (70%), 26.2% Krikščionių (daugiausia Rusų ortodoksai)
Tautinės mažumos: 23,7% rusų, 2,8% uzbekų, 2,2% ukrainiečių.
Gyventojai
Valiuta Kazachstano tenge (KZT); kursas: 1 EUR = 202.31 KZT
Ekonominė santvarka: rinkos ekonomika Kazachstano bendras pajamų lygis, tenkantis vienam žmogui, yra 9 730 dolerių. Pagal pajamas Kazachstanas priskiriamas prie vidutiniškai aukštas pajamas turinčių šalių grupės.
Ekonomika
Prekybiniai partneriai
Eksportas: Kinija (21%), Rusija (9.9%), Prancūzija (9,3%), Vokietija (6.9%). Importas: Rusija (31.6%), Kinija (26.6%), Vokietija (6%), Ukraina (4.4%).
Šaltinis: CIA, UN, IMF, BBC, World Bank, ECB
Pateiktame Kazachstano medienos ir medienos gaminių pramonės balanse (žr. Paveikslas 45) 2012
m. dominavo importuojama produkcija. Ji sudarė 86% visos pramonės rinkos šalyje su 620 mln.
dolerių importo verte 2012 m. Vietinė pramonė pagamino 14% rinkos produkcijos už 100 mln.
dolerių.
Paveikslas 45. Kazachstano medienos ir medienos gaminių gamybos pramonės balansas (2012)
Šaltinis: Kazachstano statistikos departamentas; Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD stat.)
74 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
Kadangi vietinė medienos ir medienos gaminių pramonė Kazachstane silpna, eksportuota buvo vos
3% visos rinkos produkcijos, o 97% 2012 m. liko šalyje. Viso Kazachstano medienos ir medienos
gaminių rinka verta 720 mln. dolerių.
Paveikslas 46. Statybų ir apdirbamosios gamybos produkcijos vertės dinamika, mlrd. JAV dolerių
Pagrindiniai medienos ir medienos gaminius
naudojantys sektoriai šalyje nuo 2009 iki 2011
metų augo. Apdirbamosios gamybos
produkcijos vertė 2009-2011 m. laikotarpiu
ūgtelėjo 70% ir 2011 m. pasiekė 21,3 mlrd. JAV
dolerių vertę, o statybų produkcijos vertė 2009-
2011 m. periodu pakilo 36% ir 2011 m. siekė
12,4 mlrd. JAV dolerių.
Šaltinis: Jungtinių Tautų statistikos divizija
Apibendrinant, Kazachstanas didžiąją dalį vietinės medienos ir medienos gaminių paklausos
patenkina importuojama produkcija. Didelė importo dalis rinkoje rodo silpną vietinę medienos ir
medienos gaminių gamybos pramonę, o dėl to taip pat maža ir šio sektoriaus eksporto dalis.
Lietuvos eksportuotojai labiausiai turėtų atkreipti dėmesį į augančius statybų bei apdirbamosios
gamybos sektorius ir jų paklausos potencialą.
5.2. Medienos pjaustymo ir obliavimo produkcijos eksporto į Kazachstaną
galimybių analizė
5.2.1 Vietinė sub-sektoriaus pramonė
Kazachstano medienos pjaustymo ir obliavimo sektoriaus produkcijos vertė nesiekia 0,1% šalies
apdirbamosios gamybos produkcijos vertės. Vieninteliais prieinamais duomenimis, 2006-2007 m.
medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus sukuriama produkcijos vertė 2006-2007 m.
laikotarpiu ūgtelėjo 41% ir 2007 m. siekė 18,1 mln. JAV dolerių. 2012 m. pritaikius 2006-2007 m.
sub-sektoriaus užimamą produkcijos vertės procentinę dalį medienos ir medienos gaminių
pramonėje, medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektorius turėjo parduoti produkcijos už daugiau
nei 29 mln. JAV dolerių.
Nuo 2005 m. Kazachstane taip pat veikė kai kurių medienos gaminių eksporto į trečiąsias šalis
apribojimas, kuris sukėlė daug sunkumų vietinei medienos pramonei. 2013 m. balandžio mėn. šis
75 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
apribojimas panaikintas24
, tad tai leis šalies gamintojams sustiprėti. Kita vertus, 2010 m. užfiksuotas
49,4% viso sektoriaus gamybos apimčių augimas. Iki tol gamybos apimtys teigiamai augo tik 2007
m. (10,5%).
Paveikslas 47. Kazachstano medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus produkcijos dinamika
PRODUKCIJOS VERTĖS DINAMIKA IR DALIS APDIRBAMOJOJE GAMYBOJE
VISO SEKTORIAUS GAMYBOS DINAMIKA**
Šaltinis: Jungtinių Tautų industrinio vystymo organizacija (INDSTAT), Kazachstano statistikos departamentas
Pastabos: *2012 metų duomenys apskaičiuoti dalinant medienos ir medienos gaminių pramonės produkcijos vertę pagal 2006-2007 m. vidutines sub-sektorių produkcijos vertės proporcijas. 2006-2007 m. medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektorius sukūrė vidutiniškai 30% visos sektoriaus produkcijos vertės; **Sektoriaus gamybos dinamika pateikiama visai medienos ir medienos gaminių gamybos pramonei
Apvaliosios medienos produkcija geriausiai apibūdina šalies miškininkystės sektorių. Lyginant
apvaliosios medienos produkcijos apimtis Lietuvoje ir Kazachstane matoma, kad Kazachstano šios
žaliavos vietinė pasiūla gerokai atsilieka nuo Lietuvos. Taip pat, lyginant nagrinėjamo sub-
sektoriaus pjaustytos medienos produkcijos apimtis, 2011 m. Kazachstanas nuo Lietuvos atsiliko
beveik 12 kartų mažesniu produkcijos kiekiu.
Paveikslas 48. Lietuvos ir Kazachstano apvaliosios ir pjaustytos medienos produkcijos apimčių dinamika
APVALIOSIOS MEDIENOS PRODUKCIJOS APIMČIŲ DINAMIKA, m3 PJAUSTYTOS MEDIENOS PRODUKCIJOS APIMČIŲ DINAMIKA, m3
Šaltinis: Jungtinių Tautų maisto ir žemdirbystės organizacija (FAO)
24 http://www.kaznexinvest.kz/en/news/2506/
76 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
Medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektorius visoje vietinėje medienos ir medienos gaminių
pramonėje pagal produkcijos vertę 2006-2007 m. vidutiniškai sudarė 30%. Šio sub-sektoriaus
įmonių skaičius minėtu laikotarpiu vidutiniškai sudarė 27% viso sektoriaus įmonių.
Lentelė 21. Svarbiausi medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus rodikliai
EVRK 2 Dinamika Dalis struktūroje
2006 2007 Pokytis 2006 2007 Pokytis
Medienos ir medienos gaminių gamyba (C16)
Įmonės, vnt. 425 413 -3% - - -
Produkcijos vertė, mln. JAV dolerių 44,7 58,7 31% - - -
Darbuotojų sk., tūkst. 2100 2300 9,5% - - -
Medienos pjaustymas ir obliavimas (C16.1)
Įmonės, vnt. 116 110 -18% 27% 27% 0%
Produkcijos vertė, mln. JAV dolerių 12,8 18,1 41% 27% 31% 4%
Apibendrinant, medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektorius šalyje mažai reikšmingas. Taip yra
dėl to, kad Kazachstane neišvystyta medienos pramonė ir matomas žaliavų trūkumas lyginant su
Lietuva. Žinant tai, Lietuvos eksportuotojai nesusidurs su didele vietine medienos pjaustymo ir
obliavimo įmonių konkurencija, tad vertėtų daugiau dėmesio skirti konkurencijai su didžiausią sub-
sektoriaus importo vertę generuojančiomis šalimis.
5.2.2 Medienos pjaustymo ir obliavimo produkcijos užsienio prekyba
Kazachstano medienos pjaustymo ir obliavimo pramonė yra menkai išvystyta ir orientuota į vidaus
rinką. Vietiniai gamintojai nesugeba patenkinti paklausos, todėl absoliuti dauguma produktų yra
importuojami. Daugiausiai produktų buvo importuota 2007 m., jų vertė siekė 168 mln. JAV dolerių.
Vėliau importo vertė mažėjo iki 50 mln. JAV dolerių 2010 m., o nuo tada sparčiai auga. 2005 m.
buvo įvestas draudimas parduoti užsienio rinkoms kai kuriuos Kazachstano kilmės medienos
produktus taip siekiant apsaugoti ribotus šalies miškų išteklius. Dėl to eksporto apimtys labai
sumažėjo ir 2012 m. tesiekė 0,3 mln. JAV dolerių.
Visu nagrinėjamu laikotarpiu medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus gaminių užsienio
prekybos balansas buvo neigiamas – importo apimtys gerokai viršijo eksporto. Dėl šios priežasties
galima teigti, kad didelį neigiamą prekybos balansą 2002-2007 m. sukūrė ryškus importo apimčių
didėjimas. Sumažėjus įvežamų prekių apimtims, balanso kreivė kilo, bet nuo 2010 m. ji vėl įgavo
ankstesnių metų kritimo tendenciją.
77 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
Paveikslas 49. Medienos pjaustymo ir obliavimo produkcijos užsienio prekybos apimtys ir balansas
UŽSIENIO PREKYBOS APIMTYS UŽSIENIO PREKYBOS BALANSAS PAGAL PRODUKTUS
Šaltinis: Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD stat.)
Didžiausią įvežamų medienos pjaustymo ir obliavimo gaminių dalį sudaro paprastai apdirbta
mediena (SITC 248) . 2012 m. ši produkcija sudarė 86,7% bendroje importo struktūroje. 2010-2012
m. didėjo žaliavinės arba grubiai aptašytos medienos importo vertė (2009 m. šios prekių grupės
dalis buvo 6%, o 2012 m. jau siekė 13%). Taip pat, pastaraisiais metais didėjo ir medienos drožlių,
skiedrų, atliekų ir kamštienos dalys importo struktūroje. Tai rodo, kad Kazachstano medienos
pjaustymo ir obliavimo produkcijos poreikis tampa labiau diversifikuotas. Eksporto struktūroje,
2012 m. tik labai mažais kiekiais buvo išvežama paprastai apdirbtos medienos produkcija. Kitų
prekių grupių eksportas nagrinėjamu laikotarpiu buvo epizodiškas ir nereikšmingas.
Lentelė 22. Pagrindiniai importuojami ir eksportuojami produktai (2012)
Importas Eksportas
mln. JAV dolerių
% mln. JAV dolerių
%
[244] Kamštiena (natūrali, žaliavinė ir atliekos) 0,1 0,1% 0,0 0,0%
[246] Medienos drožlės arba skiedros ir medienos atliekos 0,4 0,4% 0,0 0,0%
[247] Žaliavinė arba grubiai aptašyta mediena 13,7 12,8% 0,0 0,0%
[248] Paprastai apdirbta mediena, geležinkelių pabėgiai 93,3 86,7% 0,3 100,0%
Iš viso (24*) 107,6 100% 0,3 100%
Šaltinis: Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD stat.)
*išskyrus: 245 – kurui skirta mediena ir medžio anglys
Kadangi eksportas yra fragmentiškas ir jo apimtys labai mažos, net nedideli užsakymai ryškiai
keičia pagrindines kryptis ir kasmet galima matyti vis kitokią struktūrą neįžvelgiant ryškių
tendencijų. Importo situacija visiškai kitokia – absoliuti dauguma produktų yra perkama iš NVS
šalių. Nagrinėjamu laikotarpiu produktų dalis perkama iš NVS rinkų svyravo 88-98% ribose.
Pagrindinė importo partnerė yra Rusija, taip pat produkcija perkama iš Baltarusijos ir Ukrainos, bet
šių šalių lyginamoji dalis struktūroje yra žymiai mažesnė.
78 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
Paveikslas 50. Medienos pjaustymo ir obliavimo produkcijos užsienio prekybos kryptys
EKSPORTO STRUKTŪRA IMPORTO STRUKTŪRA
Šaltinis: Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD stat.)
Šalių klasifikacija: http://unctadstat.unctad.org/UnctadStatMetadata/Classifications/Methodology&Classifications.html#ABRÉVIATIONS ET ACRONYMES
Kazachstano ir Lietuvos prekybos ryšiai medienos pjaustymo ir obliavimo gaminiais yra nedidelio
masto ir vienos krypties. 1998-2012 m. nebuvo fiksuotas gaminių eksportas iš Kazachstano į
Lietuvą. 2007 m. Lietuva eksportavo produkcijos už 7 tūkst. JAV dolerių, o 2012 m. prekybos
apimtys išaugo iki 896 tūkst. JAV dolerių. Daugiausiai parduodami paprastai apdirbtos medienos
gaminiai bei nedideliais kiekiais medienos drožlės, skiedros ir atliekos. Ryškus importo apimčių į
Kazachstaną augimas rodo, kad Lietuvos gamintojai atrado naują potencialią rinką ir bando ten
įtvirtinti savo pozicijas.
Paveikslas 51. Kazachstano ir Lietuvos medienos pjaustymo ir obliavimo užsienio prekybos apimtys
Apibendrinant, didžiausią dalį medienos
pjaustymo ir obliavimo gaminių paklausos
Kazachstane sudaro paprastai apdirbta
mediena. Nors vietos gamintojai skatinami
tiekti produkciją vidaus rinkai, be
importuojamų produktų būtų jaučiamas didelis
gaminių stygius. Pastarųjų metų tendencijos
rodo, kad Lietuvos eksportuotojai atranda
Kazachstano rinką ir ten realizuoja savo
produkciją. Jiems labiausiai konkuruoti tenka
KAZACHSTANAS IMPORTAVO IŠ LIETUVOS, tūkst. JAV dolerių
Šaltinis: Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD stat.)
su NVS šalių importuotojais, ypač Rusija, Baltarusija (dėl muitų sąjungos) ir Ukraina, kurie turi
patogesne eksportui geografinę padėtį bei daug nebrangių produkcijai reikalingų žaliavų.
79 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
5.2.3 Svarbiausios importuojamų produktų grupės ir Lietuvos eksportuotojų galimybės
Siekiant identifikuoti medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriui priskiriamas produktų grupes,
kurios potencialiai gali būti perspektyvios Lietuvos eksportuotojams, toliau analizuojamos atskirų
produktų grupių pastarųjų metų importo apimtys ir šių apimčių pokytis. Eksporto požiūriu,
patraukliausios tokios importuojamos produktų grupės, kurių paklausa yra didelė ir auganti, o šios
produkcijos gamintojai Lietuvoje – stiprūs. Šiam tikslui identifikuojamos didžiausios bei
sparčiausiai augančios produktų grupės.
Detaliai analizei pasirenkamos produktų grupės pagal standartinį tarptautinės prekybos
klasifikatoriaus 3 ženklų žymėjimą. Analizuojamos 4 šiame sub-sektoriuje esančios tokios produktų
grupės (žr.
Paveikslas 52). Tai: kamštiena (natūrali, žaliavinė ir atliekos) (SITC 244); medienos drožlės arba
skiedros ir medienos atliekos (SITC 246); žaliavinė arba grubiai aptašyta mediena (SITC 247);
paprastai apdirbta mediena, geležinkelių pabėgiai (SITC 248). Vertikalioje Y ašyje pateikiama
vidutinė 2008-2012 metų produktų grupės dalis Kazachstano medienos pjaustymo ir obliavimo sub-
sektoriaus importo struktūroje. Horizontalioje X ašyje pateikiamas vidutinis 2008-2012 metų
produktų grupės augimas importo struktūroje. Kuo didesnis apskritimas – tuo didesnė produktų
grupės dalis importo struktūroje.
Paveikslas 52. Svarbiausi į Kazachstaną importuojami sub-sektoriaus produktai
SVARBIAUSIOS IMPORTUOJAMOS PRODUKTŲ GRUPĖS SVARBIAUSI IMPORTUOJAMI GELEŽINKĖLIŲ PABĖGIŲ TIPAI
Šaltinis: Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD stat.), UN Comtrade
Pažymėjimai: 244 – kamštiena (natūrali, žaliavinė ir atliekos); 246 – medienos drožlės arba skiedros ir medienos atliekos; 247 – žaliavinė arba grubiai aptašyta mediena; 248 – geležinkelių pabėgiai
Kazachstane didžiausią dalį importo struktūroje 2008-2012 m. užimanti produktų grupė - paprastai
apdirbta mediena ir geležinkelių pabėgiai (SITC 248). Ši produktų grupė skirstoma į impregnuotus
ir neimpregnuotus geležinkelių pabėgius. Daugiausiai pastaraisiais metais Kazachstanas importavo
80 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
neimpregnuotų geležinkelių pabėgių, tačiau ši dalis mažėjo ir 2009-2012 m. laikotarpiu sumažėjo
10 procentinių punktų (žr.
Paveikslas 52). Labiausiai auganti sub-sektoriuje produktų grupė, tai kamštiena (SITC 244), bet jos
užimama dalis nereikšminga, tad toliau nagrinėjama tik paprastai apdirbta mediena ir pateikiama
šios produktų grupės santrauka.
Lentelė 23. Svarbiausių importuojamų medienos pjaustymo ir obliavimo produktų grupių santrauka
SITC 248
Paprastai
apdirbta
mediena Į šią grupę įeina
mediniai
geležinkelių ar
tramvajų pabėgiai;
lentjuostės,
parketlentės;
išilgai perskelta,
perpjauta, obliuota
arba neobliuota,
šlifuota, profiliuota
ir kitaip apdorota
mediena
- Tai didžiausia pagal importo vertę medienos pjaustymo ir obliavimo
prekių grupė. 2007-2012 m. vidutinė metinė importo vertė – 98,8 mln.
JAV dolerių (92% medienos pjaustymo ir obliavimo gaminių importe);
- 2007-2012 m. Kazachstano paprastai apdirbtos medienos importo
apimtys vidutiniškai mažėjo 8,4%, t.y. nuosekliau nei visas medienos
pjaustymo ir obliavimo gaminių segmentas (-11,7%).
- Svarbiausi grupės produktai 2012 m. buvo neimpregnuoti (62%) ir
impregnuoti (38%) geležinkelių pabėgiai;
- 91% produkcijos įvežama iš Rusijos. ES šalių dalis siekia 3,8%.
Lietuvos gamintojų produkcija 2007-2012 m. vidutiniškai sudarė 0,3%
Kazachstano paprastai apdirbtos medienos gaminių importo;
- Pastaraisiais metais Lietuvos gamintojų pozicijos tarptautinėje rinkoje
eksportuojant paprastai apdirbtą medieną buvo nepastovios. Iki 2007 m.
apimtys sparčiai augo, tačiau 2009 buvo didelis nuosmukis
parduodamos produkcijos vertėje. 2011 m. eksporto apimtys pasiekė
rekordines aukštumas – 194 mln. JAV dolerių, o 2012 m. vėl mažėjo (-
4%). Vidutinė eksporto vertė 2007-2012 m. siekė 175 mln. JAV dolerių.
Šaltinis: UN Data
Apibendrinant, Kazachstane svarbiausia paprastai apdirbtos medienos ir geležinkelių pabėgių
(SITC 248) produktų grupė, kurioje didžiąją dalį sudaro neimpregnuoti geležinkelių pabėgiai (SITC
24811). Daugiausiai šios produkcijos importuojama iš Rusijos. Nors Lietuvos šios produkcijos
eksporto vertė pastaraisiais metais svyravo, tai vis dar yra viena iš svarbiausių Lietuvos medienos ir
medienos gaminių pramonės eksporto produktų grupių.
5.2.4 Išvados ir rekomendacijos
1. Kazachstanas medienos ir medienos gaminių paklausą patenkina importuojama produkcija,
o vietinė gamyba šalyje sudaro vos 14%. Tai rodo, kad sektoriaus įmonės šalyje silpnos ir to
rezultatas – 3% eksporto dalis. Kita vertus, pagrindinių medienos ir medienos gaminių
naudotojų – statybų ir apdirbamosios gamybos sektorių produkcijos vertė šalyje pastaraisiais
metais augo. Tai rodo didėjantį nagrinėjamo sektoriaus paklausos potencialą. Lietuvos
81 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
eksportuotojams rekomenduotina išnaudoti šiuos augančius pagrindinius paklausą
generuojančius sektorius, sekti jų tendencijas, dalyvauti parodose ir būti matomiems. Taip
pat, Lietuvoje yra bendrovių, kurios užsiima statybų veikla Kazachstane. Fokusuojantis į
šias įmones, Lietuvos gaminių ir dirbinių iš medienos eksportuotojai galėtų ženkliai
palengvinti savo produkcijos realizavimą Kazachstano rinkose.
2. Vietinė medienos pjaustymo ir obliavimo pramonė Kazachstane nesiekia 0,1% dalies
apdirbamojoje gamyboje. Tai vėl patvirtina, kad vietinė medienos pramonė šalyje silpna ir
nekonkurencinga. Šios pramonės prastą vystymąsi šalyje įtakojo ir žaliavų stoka. Lyginant
su Lietuva, Kazachstano apvaliosios medienos pasiūla gerokai atsilieka. Lietuvos
eksportuotojams vietinė Kazachstano medienos pjaustymo ir obliavimo pramonė neturėtų
sukelti didelės konkurencijos, tad rekomenduotina daugiausia dėmesio skirti konkurencijai
su daugiausiai sub-sektoriaus produkcijos į Kazachstaną įvežančiomis šalimis.
3. Kazachstano medienos pjaustymo ir obliavimo importo struktūroje svarbiausia paprastai
apdirbta mediena ir geležinkelių pabėgiai (SITC 248). Ši produkcija 2012 m. sudarė 100%
sub-sektoriaus eksporto ir 86,7% importo struktūros. Daugiausiai šios produkcijos buvo
įvežta iš Rusijos ir kiek mažiau iš Baltarusijos. Šios rinkos pirmauja importo struktūroje dėl
Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjungos sudarytų palankių sąlygų tarpusavio
prekybai. Kita vertus, 2012 m., lyginant su 2011 m. iš Lietuvos importuojamos sub-
sektoriaus produkcijos vertė į Kazachstaną išaugo daugiau nei 3 kartus. Tai rodo, kad
lietuviška produkcija Kazachstane tampa vis patrauklesnė. Lietuvos eksportuotojams
rekomenduotina toliau didinti eksporto apimtis į Kazachstaną ir visą dėmesį skirti
konkurencijai su Rusija.
4. Norint eksportuoti sub-sektoriaus produkciją į Kazachstaną, rekomenduotina orientuotis į
neimpregnuotus geležinkelių pabėgius (SITC 24811), kadangi Kazachstane tai paklausiausia
importuojama medienos pjaustymo ir obliavimo produkcija. Kita vertus, svarbu nepamiršti,
kad šios produkcijos importo apimtys Kazachstane pastaraisiais metais mažėjo, o Lietuvos
eksporto apimtys svyravo.
5.3. Gaminių ir dirbinių iš medienos gamybos įmonių eksporto į Kazachstaną
galimybių analizė
5.3.1 Vietinė sub-sektoriaus pramonė
Kazachstano gaminių ir dirbinių iš medienos sub-sektoriaus produkcijos vertė 2006-2007 m. sudarė
0,17% apdirbamosios gamybos produkcijos vertės. Remiantis tuo, kad 2006-2007 m. šio sub-
82 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
sektoriaus produkcijos vertė sudarė 70% visos medienos ir medienos gaminių pramonės, 2012 m.
naudojantis ta pačia sektoriaus proporcija apskaičiuojame, kad gaminių ir dirbinių iš medienos sub-
sektorius sudarė 0,2% šalies apdirbamosios gamybos produkcijos vertės. Šis sub-sektorius daug
didesnis, negu medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektorius, tačiau šalyje nėra reikšmingas.
Paveikslas 53. Kazachstano medienos pjaustymo ir obliavimo sub-sektoriaus produkcijos dinamika
PRODUKCIJOS VERTĖS DINAMIKA IR DALIS APDIRBAMOJOJE GAMYBOJE
SEKTORIAUS GAMYBOS DINAMIKA**
Šaltinis: Jungtinių Tautų industrinio vystymo organizacija (INDSTAT), Kazachstano statistikos departamentas Pastabos: *2012 metų duomenys apskaičiuoti dalinant medienos ir medienos gaminių pramonės produkcijos vertę pagal 2006-2007 m. vidutines sub-sektorių produkcijos vertės proporcijas. 2006-2007 m. gaminių ir dirbinių iš medienos sub-sektorius sukūrė vidutiniškai 70% visos sektoriaus produkcijos vertės; **Sektoriaus gamybos dinamika pateikiama visai medienos ir medienos gaminių gamybos pramonei
Kadangi gaminių ir dirbinių iš medienos įmonės sudarė 70% visų medienos ir medienos gaminių
sektoriaus įmonių, analizuojant šio sektoriaus gamybos dinamiką, didžiąją dalį svyravimų galima
priskirti būtent gaminių ir dirbinių iš medienos gamybos įmonėms. 2010 m., nepaisant eksporto į
trečiąsias šalis apribojimų, užfiksuotas 49,4% gamybos apimčių ūgtelėjimas. 2006-2010 m.
laikotarpiu kitas ūgtelėjimas užfiksuotas tik 2007 m. (10,5%).
Apvaliosios medienos produkcija geriausiai apibūdina šalies miškininkystės sektorių. Lyginant
apvaliosios medienos produkcijos apimtis Lietuvoje ir Kazachstane matoma, kad Kazachstano šios
žaliavos vietinė pasiūla gerokai atsilieka nuo Lietuvos. Taip pat, lyginant nagrinėjamam sub-
sektoriui priskiriamų medinių plokščių produkcijos apimtis, 2011 m. Kazachstanas nuo Lietuvos
atsiliko daugiau nei 7 kartus mažesniu produkcijos kiekiu.
Paveikslas 54. Lietuvos ir Kazachstano apvaliosios medienos ir medienos plokščių gamybos dinamika
APVALIOSIOS MEDIENOS PRODUKCIJOS APIMČIŲ DINAMIKA, m3 MEDINIŲ PLOKŠČIŲ PRODUKCIJOS APIMČIŲ DINAMIKA, m3
83 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
Šaltinis: Jungtinių Tautų maisto ir žemdirbystės organizacija (FAO)
Gaminių ir dirbinių iš medienos sub-sektorius 2006-2007 m. laikotarpiu sudarė 70% visos
medienos ir medienos gaminių pramonės pagal produkcijos vertę ir įmonių skaičių. Didžioji dalis
įmonių šiame sub-sektoriuje užsiėmė kitų statybinių dailidžių ir stalių dirbinių gamyba. Šios įmonės
sudarė 54-55% visų medienos ir medienos gaminių pramonės įmonių.
Lentelė 24. Svarbiausi gaminių ir dirbinių iš medienos sub-sektoriaus rodikliai
EVRK 2 Dinamika Dalis struktūroje
2006 2007 Pokytis 2006 2007 Pokytis
Medienos ir medienos gaminių gamyba (C16)
Įmonės, vnt. 425 413 -3% - - -
Produkcijos vertė, mln. JAV dolerių 44,7 58,7 31% - - -
Darbuotojų sk., tūkst. 2100 2300 9,5% - - -
Gaminių ir dirbinių iš medienos, kamštienos, šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba (C16.2)
Įmonės, vnt. 309 303 -2% 73% 73% 0%
Produkcijos vertė, mln. JAV dolerių 31,9 40,5 27% 71% 69% -4%
- Faneravimo dangos ir medienos plokščių gamyba (C16.21)
Įmonės, vnt. 8 10 25% 2% 2% 0%
Produkcijos vertė, mln. JAV dolerių 1,5 1,7 13% 3% 3% 9%
- Kitų statybinių dailidžių ir stalių dirbinių gamyba (C16.23)
Įmonės, vnt. 224 218 3% 53% 53% 0%
Produkcijos vertė, mln. JAV dolerių 24,8 31,6 27% 55% 54% -1%
- Medinės taros gamyba (C16.24)
Įmonės, vnt. 15 16 7% 4% 4% 0%
Produkcijos vertė, mln. JAV dolerių 1,2 1,5 25% 3% 3% 0%
- Kitų medienos gaminių gamyba; dirbinių iš kamštienos, šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba (C16.29)
Įmonės, vnt. 62 59 5% 15% 14% -1%
Produkcijos vertė, mln. JAV dolerių 4,3 5,6 30% 10% 10% 0%
Apibendrinant, gaminių ir dirbinių iš medienos sub-sektoriuje svarbiausia kitų statybinių dailidžių ir
stalių dirbinių gamyba, tačiau šia veikla užsiimančios įmonės nepadaro sub-sektoriaus reikšmingu
šalyje. Lietuvos eksportuotojai turėtų dėmesį skirti konkuruodami su kitomis šalimis, vežančiomis
savo produkciją į Kazachstaną.
84 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
5.3.2 Gaminių ir dirbinių iš medienos, kamštienos, šiaudų ir pynimo medžiagų užsienio prekyba
Kazachstanas importuoja daug daugiau medienos ir kamštienos gaminių nei eksportuoja. Tačiau
nuo 2005 m. pastebimas pastovus pardavimų užsieniui didėjimas – prekybos apimtys paaugo nuo
0,5 mln. JAV dolerių 2005 m. iki 22,6 mln. JAV dolerių 2012 m. Importo dinamikoje vyko dar
žymesni svyravimai. 2008 m. importo apimtys nukrito 57%, vėliau augo, o paskutiniuosius dvejus
metus vėl mažėjo. Visa tai rodo, kad vietine gaminių ir dirbinių iš medienos sub-sektoriaus
pramonė pamažu pradeda augti.
Paveikslas 55. Sub-sektoriaus produkcijos užsienio prekybos apimtys ir balansas
UŽSIENIO PREKYBOS APIMTYS UŽSIENIO PREKYBOS BALANSAS PAGAL PRODUKTUS
Šaltinis: Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD stat.)
Pažymėjimai: 63 – medienos ir kamštienos gaminiai (išskyrus baldus); 81 – surenkami statiniai
Nagrinėjamo sektoriaus prekybos balansas yra neigiamas. Atskirų prekių grupių užsienio prekybos
balansas keitėsi skirtingomis kryptimis. Medienos ir kamštienos gaminių (SITC 63) užsienio
prekybos balansas mažėjo (importas augo sparčiau nei eksportas), o surenkamų statinių pardavimai
užsieniui augo greičiau nei pirkimai.
2010-2012 metais sparčiai didėjo užsienio prekybos medienos pjaustymo ir obliavimo sub-
sektoriaus gaminiais apimtys. Beveik visą nagrinėjamą laikotarpį surenkamų statinių buvo
eksportuojama daugiau nei medienos ir kamštienos gaminių. 2012 m. situacija pasikeitė ir medienos
bei kamštienos gaminių prekių grupės eksporto vertė buvo 14 mln. JAV dolerių didesnė nei
surenkamųjų statinių. Analizuojant importą pastebimos panašios tendencijos. Nuo 2010 m.
pastebimas ryškus surenkamų statinių importo vertės mažėjimas, o medienos ir kamštienos gaminių
pirkimai auga.
Paveikslas 56. Sub-sektoriaus užsienio prekybos apimtys pagal produktus
EKSPORTAS, mln. JAV dolerių IMPORTAS, mln. JAV dolerių
85 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
Šaltinis: Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD stat)
Pažymėjimai: 63 – medienos ir kamštienos gaminiai (išskyrus baldus); 81 – surenkami statiniai
Didžiausią importo dalį (51,3%) 2012 m. sudarė faneravimo danga ir kiti apdirbtos medienos
produktai. Tai taip pat buvo labiausiai eksportuojami gaminiai. Į minėtą grupę įeina įvairios rūšies
fanera, medžio plokštės ir kita perpjauta, šlifuota ar kitaip apdorota mediena. Beveik 26% importo
struktūros sudarė kiti medienos gaminiai. Surenkami statiniai sudarė 22,7% dalį. 2010 m. jų dalis
importo struktūroje sudarė net 68,5%, tačiau nuo tada mažėjo. Kamštienos gaminiai 2012 m.
eksportuojami nebuvo, o jų importo vertė sudarė 2,7 mln. JAV dolerių.
Lentelė 25. Pagrindiniai importuojami ir eksportuojami produktai (2012)
Importas Eksportas
mln. JAV dolerių
% mln. JAV dolerių
%
[633] Kamštienos gaminiai 2,7 0,5% 0,0 0,0%
[634] Faneravimo danga ir kita apdirbta mediena 264,3 51,3% 17,7 78,2%
[635] Kiti medienos gaminiai 131,3 25,5% 0,9 4,0%
[811] Surenkami statiniai 116,6 22,7% 4,0 17,8%
Iš viso (63+81*) 514,9 100% 22,6 100%
Šaltinis: Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD stat.)
*išskyrus: 812 – santechnikos, vandentiekio ir šildymo armatūra ir reikmenys; 813 – apšvietimo įrenginiai ir įtaisai
Kazachstano gaminių ir dirbinių iš medienos gamybos sub-sektoriaus pagrindinė importuotoja dėka
muitų sąjungos yra Rusija, o antra pagal dydį – Kinija. Daugiausiai gaminių iš ES šalių atvežama iš
Vokietijos ir Lenkijos. Analizuojant surenkamų statinių importą pastebima dar didesnė rinkų
diversifikacija: importuojama iš Olandijos, Ispanijos, Italijos, Didžiosios Britanijos. Kazachstano
eksporto partnerių struktūra nėra pastovi ir kasmet pastebimi žymūs pokyčiai. 2012 m. matoma, kad
svarbiausia importo rinka Kazachstanui išlieka NVS, tuomet kitos šalys (kurių pagrinde Kinija) ir
ES.
Paveikslas 57. Sub-sektoriaus produkcijos užsienio prekybos kryptys
EKSPORTO STRUKTŪRA IMPORTO STRUKTŪRA
86 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
Šaltinis: Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD stat.)
Šalių klasifikacija: http://unctadstat.unctad.org/UnctadStatMetadata/Classifications/Methodology&Classifications.html#ABRÉVIATIONS ET ACRONYMES
Kazachstano eksporto apimtys į Lietuvą yra nedidelės. 2011 m. buvo parduota medienos ir
kamštienos gaminių už 43 tūkst. JAV dolerių, o 2012 m. duomenų nėra. Importo apimtys iš
Lietuvos augo daug didesnėmis apimtimis. 2012 m. Lietuvos eksportuotojai Kazachstano rinkoje
pardavė daug daugiau – iš viso eksportuota gaminių už 9,57 mln. JAV dolerių. Didžiausią prekybos
dalį sudarė kiti medienos gaminiai: tara, dėžės, padėklai, kubilai, dekoratyviniai stalių ir dailidžių
gaminiai bei įvairūs kiti dirbiniai. Šie gaminiai dažniausiai yra galutinio vartojimo produktai, tad
Lietuvos gamintojai atranda Kazachstaną kaip galutinių produktų realizavimo rinką.
Paveikslas 58. Kazachstano ir Lietuvos sub-sektoriaus produkcijos užsienio prekybos apimtys
Apibendrinant, Kazachstano gaminių ir
dirbinių iš medienos gamybos pramonė yra
mažai išvystyta: užsienio prekybos balansas
neigiamas, eksporto apimtys nors ir auga,
bet šalis dar neturi pastovių rinkų ir
partnerių. Ženkli dalis vartojimo prekių yra
importuojama, nors dedamos pastangos
sustiprinti vietinės pramonės pajėgumus
vietinei paklausai tenkinti. Pagrindinės
tiekimo partnerės yra Rusija ir Kinija.
KAZACHSTANAS IMPORTAVO IŠ LIETUVOS, mln. JAV dolerių
Šaltinis: Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD stat.) Pažymėjimai: 63 – medienos ir kamštienos gaminiai (išskyrus baldus); 81 – surenkami statiniai
Lietuvos pardavimai Kazachstanui per visą nagrinėjamą laikotarpį nesiekė 3 mln. JAV dolerių,
tačiau 2012 m. ūgtelėjo daugiau nei tris kartus. Taip pat pastebima, kad šalyje aktualūs didesnės
pridėtinės vertės, galutiniai produktai, kurių importo apimtys pastaruoju metu auga. Siekiant
detaliau įvertinti eksportuotojų galimybes, toliau pateikiama išsamesnė importuojamų produktų
apžvalga.
87 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
5.3.3 Svarbiausios importuojamų produktų grupės ir Lietuvos eksportuotojų galimybės
Siekiant identifikuoti gaminių ir dirbinių iš medienos gamybos sub-sektoriui priskiriamas produktų
grupes, kurios potencialiai gali būti perspektyvios Lietuvos eksportuotojams, toliau analizuojamos
atskirų produktų grupių pastarųjų metų importo apimtys ir šių apimčių pokytis. Eksporto požiūriu,
patraukliausios tokios importuojamos produktų grupės, kurių paklausa yra didelė ir auganti, o šios
produkcijos gamintojai Lietuvoje – stiprūs. Šiam tikslui identifikuojamos didžiausios bei
sparčiausiai augančios produktų grupės.
Detaliai analizei pasirenkamos produktų grupės pagal standartinį tarptautinės prekybos
klasifikatoriaus 3 ženklų žymėjimą. Analizuojamos 4 šiame sub-sektoriuje esančios tokios produktų
grupės (žr. Paveikslas 59). Tai: kamštienos gaminiai (SITC 633); faneravimo danga ir kita apdirbta
mediena (SITC 634); kiti medienos gaminiai (SITC 635); surenkamieji statiniai (SITC 811).
Vertikalioje Y ašyje pateikiama vidutinė 2008-2012 metų produktų grupės dalis Kazachstano
gaminių ir dirbinių iš medienos sub-sektoriaus importo struktūroje. Horizontalioje X ašyje
pateikiamas vidutinis 2008-2012 metų produktų grupės augimas importo struktūroje. Kuo didesnis
apskritimas – tuo didesnė produktų grupės dalis importo struktūroje.
Paveikslas 59. Svarbiausios importuojamos gaminių ir dirbinių iš medienos produktų grupės
Pažymėjimai:
633 – kamštienos gaminiai;
634 – faneravimo danga ir kita apdirbta mediena;
635 – kiti medienos gaminiai;
811 – surenkami statiniai
Šaltinis: Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD stat.)
Kazachstane didžiausią dalį importo struktūroje 2008-2012 m. užimanti produktų grupė –
surenkamieji statiniai (SITC 811), tačiau šios produkcijos vidutinis metinis pokytis yra neigiamas.
Nedaug verte atsilieka antroje vietoje esanti faneravimo dangos ir kitos apdirbtos medienos
produktų grupė (SITC 634). Šios produktų grupės dalis struktūroje nors ir nedidelė, bet išlieka
didėjanti, tad ji laikoma potencialia Lietuvos eksportuotojams. Labiausiai auganti sub-sektoriuje
produktų grupė, tai kamštienos gaminiai (SITC 633), bet jos užimama dalis labai maža ir
88 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
neperžengia 5% ribos, tad potencialia laikoma ir toliau nagrinėjama antra pagal augimo apimtis
produktų grupė – kiti medienos gaminiai (SITC 635).
Lentelė 26. Svarbiausių importuojamų medienos produktų grupių santrauka
SITC 634 Faneravimo
danga ir kita apdirbta
mediena Į šią grupę įeina faneros
lakštai, klijuotinė fanera,
drožlių plokštės,
faneruotosios plokštės,
medienos plaušo plokštės,
kitokia sluoksniuotoji
mediena
- Tai antra pagal dydį gaminių ir dirbinių iš medienos produktų
grupė Kazachstano importo struktūroje. 2007-2012 m. vidutinė
metinė importo vertė siekė 167,1 mln. JAV dolerių (38%
medienos ir kamštienos prekių importe);
- 2007-2012 m. vidutinis metinis augimas – 0,3%, t.y. augo lėčiau
nei visas medienos ir kamštienos gaminių segmentas (3,9%);
- 2012 m. pagrindiniai grupės produktai buvo medienos drožlių
plokštės, orientuotų skiedrelių sluoksnių (OSB) ir panašios
plokštės iš medienos (55% grupės), vidutinio tankio medienos
plaušų plokštės (19% grupės) ir kita klijuotinė fanera, sudaryta tik
iš medienos lakštų (išskyrus bambuko), kurių kiekvieno storis ne
didesnis kaip 6 mm (12% grupės);
- Didžiausia prekybos partnerė yra Rusija. 2007-2012 m. iš šios
šalies vidutiniškai buvo atvežama 49,9% gaminių, taip pat
nemažai importuojama iš Ukrainos (10,8%), Kinijos (8,4%),
Lenkijos (8,4%). Lietuvos gamintojų produkcija nagrinėjamoje
rinkoje sudarė 0,6%;
- Lietuvos faneravimo dangos ir kitos apdirbtos medienos eksporto
vidutinė metinė vertė 2007-2012 m. siekė 79,1 mln. JAV dolerių.
Po eksporto sumažėjimo 2008-2009 m. Lietuvos gamintojai
sparčiai augino prekybos apimtis ir 2012 m. rodiklis (92,7 mln.
JAV dolerių) jau mažai atsiliko nuo 2007 m. piko.
SITC 635
Medienos gaminiai
(nepriskirti kitur) Į šią grupę tara, dėžės,
padėklai, durys, jų staktos
ir slenksčiai, statinės,
kubilai, stalių ir dailidžių
dirbiniai skirti dekorui ir
įvairūs kiti medienos
gaminiai
- 2007-2012 m. vidutinė metinė importo vertė – 93,3 mln. JAV
dolerių (22% medienos ir kamštienos prekių importo);
- 2007-2012 m. vidutinis metinis augimas – 3,7%, t.y. augo beveik
tokiu pačiu tempu, kaip ir visas medienos ir kamštienos gaminių
segmentas (3,9%);
- 2012 m. pagrindiniai grupės produktai buvo durys, jų staktos ir
slenksčiai (63% grupės), kiti statybiniai stalių ir dailidžių dirbiniai
iš medienos (14% grupės) ir kiti medienos dirbiniai (8,5% grupės);
- Daugiausiai produkcijos įvežama iš Rusijos – vidutiniškai 34%
per 2007-2012 m. Kitos didesnės prekybos partnerės buvo Kinija
(13,3%), Baltarusija (11,8%), Ukraina (11,1%), Turkija (7,2%). Iš
ES šalių daugiausiai į Kazachstaną eksportavo Vokietija (4,4%).
Lietuvos gamintojų produkcija nagrinėjamoje rinkoje sudarė
2,2%;
- Lietuvos gamintojų kitur nepriskirti medienos gaminiai nuo 2007
m. sudaro didžiausią dalį nagrinėjamo sub-sektoriaus eksporto
vertės. 2009 m. pastebimas nuosmukis, bet nuo 2010 m. gaminių
eksporto apimtys auga. 2012 m. rodiklis pasiekė 193,8 mln. JAV
89 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
dolerių.
Šaltinis: UN Data
Apibendrinant, paklausiausios į Kazachstaną įvežamos gaminių ir dirbinių iš medienos produktų
grupės yra: faneravimo dangos ir kitos apdirbtos medienos (SITC 634) bei kitur nepriskirtų gaminių
iš medienos (SITC 635). Pastarųjų iš Lietuvos 2012 m. eksportuota gerokai daugiau. Šiose grupėse
svarbiausi produktai yra: medienos drožlių plokštės, orientuotų skiedrelių sluoksnių (OSB) ir
panašios plokštės iš medienos bei durys, jų staktos ir slenksčiai.
5.3.4 Išvados ir rekomendacijos
1. Kazachstanas medienos ir medienos gaminių paklausą patenkina importuojama produkcija.
Vietinė gamyba šalyje sudaro vos 14%. Tai rodo, kad sektoriaus įmonės šalyje silpnos ir to
rezultatas – 3% eksporto dalis. Kita vertus, pagrindinių medienos ir medienos gaminių
naudotojų – statybų ir apdirbamosios gamybos sektorių produkcijos vertė šalyje pastaraisiais
metais augo. Tai rodo didėjantį nagrinėjamo sektoriaus paklausos potencialą. Lietuvos
eksportuotojams rekomenduotina išnaudoti šiuos augančius pagrindinius paklausą
generuojančius sektorius, sekti jų tendencijas, dalyvauti parodose ir būti matomiems. Taip
pat, Lietuvoje yra bendrovių, kurios užsiima statybų veikla Kazachstane. Fokusuojantis į
šias įmones, Lietuvos gaminių ir dirbinių iš medienos eksportuotojai galėtų ženkliai
palengvinti savo produkcijos realizavimą Kazachstano rinkose.
2. Vietinės įmonės, užsiimančios gaminių ir dirbinių iš medienos gamybos veikla Kazachstano
medienos ir medienos gaminių pramonėje sudaro 70%, tačiau yra nereikšmingos šalies
apdirbamojoje gamyboje, sudarydamos mažiau nei 0,2%. Tai įtakoja žaliavų stygius,
kadangi Kazachstano miškininkystės bei medienos pjaustymo ir obliavimo sektoriai
(pagrindiniai žaliavų tiekėjai), lyginant su Lietuvos yra labai silpni. Nors Kazachstano
gaminių ir dirbinių iš medienos sub-sektoriuje stipriausios kitų statybinių stalių ir dailidžių
dirbinių gamybos įmonės, jos Lietuvos eksportuotojams neturėtų sukelti didelės
konkurencijos, tad rekomenduotina visą dėmesį sutelkti konkurencijai su šalimis, kurios į
Kazachstaną įveža daugiausiai gaminių ir dirbinių iš medienos.
3. Augant Kazachstano ekonomikai didėja paklausa aukštesnės kokybės gaminiams. Tai
patvirtina 2010 m. iš ES importuojamos produkcijos vertės šuolis (2011-2012 m. ši vertė
krito dėl sunkios euro zonos padėties). Lietuvos eksportuojama produkcija, lyginant su
Rusijos produkcija – aukštesnės kokybės, tačiau kainuoja šiek tiek mažiau, negu iš didžiųjų
90 UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ J. Jasinskio g. 16B, Vilnius LT- 01112, T. (8-5) 252 6225, F. (8-5) 252 6226, ekt@ekt.lt, www.ekt.lt
ES šalių. Būtent į tokio tipo produkciją – aukštesnės kokybės, bet prieinamos kainos, turėtų
orientuotis Lietuvos eksportuotojai.
4. Kazachstano gaminių ir dirbinių iš medienos sub-sektoriaus importo struktūroje svarbiausia
faneravimo dangos ir kitos apdirbtos medienos produktų grupė (SITC 634), o didžiausią
potencialą rodo kitur nepriskirtų gaminių iš medienos produktų grupė (SITC 635). Lietuvos
gaminių ir dirbinių iš medienos eksportuotojams rekomenduotina fokusuotis į svarbiausius
kitur nepriskirtų gaminių iš medienos grupės produktus – duris, jų staktas ir slenksčius,
kurie sudaro 63% visos šios grupės importo vertės. Kadangi ši produkcija iš Rusijos ir
Kinijos perkama dėl mažos kainos, o iš ES dėl aukštos kokybės, rekomenduotina orientuotis
į aukštą kokybę, tačiau prieinamą kainą.
91
P R I E D A I
92
Priedas 1. EVRK ir KN klasifikatorių atitikmenų lentelė
EVRK 2 red. KN 4 ženklai KN 6 ženklai KN 8 ženklai
EVRK 2 red. KN 4 ženklai KN 6 ženklai KN 8 ženklai
16.10 4406 440610 44061000
16.21 4411 441192 44119290
16.10 4407 440710 44071015
16.21 4411 441193 44119310
16.10 4407 440710 44071031
16.21 4411 441193 44119390
16.10 4407 440710 44071033
16.21 4411 441194 44119410
16.10 4407 440710 44071038
16.21 4411 441194 44119490
16.10 4407 440710 44071091
16.21 4408 440810 44081015
16.10 4407 440710 44071093
16.21 4408 440810 44081091
16.10 4407 440710 44071098
16.21 4408 440831 44083111
16.10 4407 440791 44079115
16.21 4408 440831 44083121
16.10 4407 440791 44079139
16.21 4408 440831 44083125
16.10 4407 440791 44079190
16.21 4408 440839 44083915
16.10 4407 440792 44079200
16.21 4408 440839 44083921
16.10 4407 440793 44079310
16.21 4408 440839 44083955
16.10 4407 440793 44079391
16.21 4408 440839 44083970
16.10 4407 440793 44079399
16.21 4408 440890 44089015
16.10 4407 440794 44079410
16.21 4408 440890 44089035
16.10 4407 440794 44079491
16.21 4408 440810 44081098
16.10 4407 440794 44079499
16.21 4408 440831 44083130
16.10 4407 440795 44079510
16.21 4408 440839 44083930
16.10 4407 440795 44079591
16.21 4408 440839 44083985
16.10 4407 440795 44079599
16.21 4408 440839 44083995
16.10 4407 440799 44079927
16.21 4408 440890 44089085
16.10 4407 440799 44079940
16.21 4408 440890 44089095
16.10 4407 440799 44079991
16.21 4413 441300 44130000
16.10 4407 440799 44079996
16.22 4418 441871 44187100
16.10 4407 440799 44079998
16.22 4418 441872 44187200
16.10 4407 440721 44072110
16.22 4418 441879 44187900
16.10 4407 440721 44072191
16.23 4418 441810 44181010
16.10 4407 440721 44072199
16.23 4418 441810 44181050
16.10 4407 440722 44072210
16.23 4418 441810 44181090
16.10 4407 440722 44072291
16.23 4418 441820 44182010
16.10 4407 440722 44072299
16.23 4418 441820 44182050
16.10 4407 440725 44072510
16.23 4418 441820 44182080
16.10 4407 440725 44072530
16.23 4418 441840 44184000
16.10 4407 440725 44072550
16.23 4418 441850 44185000
16.10 4407 440725 44072590
16.23 4418 441860 44186000
16.10 4407 440726 44072610
16.23 4418 441890 44189010
16.10 4407 440726 44072630
16.23 4418 441890 44189080
16.10 4407 440726 44072650
16.23 9406 940600 94060011
16.10 4407 440726 44072690
16.23 9406 940600 94060020
16.10 4407 440727 44072710
16.24 4415 441520 44152020
16.10 4407 440727 44072791
16.24 4415 441520 44152090
16.10 4407 440727 44072799
16.24 4416 441600 44160000
16.10 4407 440728 44072810
16.24 4415 441510 44151010
16.10 4407 440728 44072891
16.24 4415 441510 44151090
16.10 4407 440728 44072899
16.29 4417 441700 44170000
16.10 4407 440729 44072915
16.29 9614 961400 96140010
16.10 4407 440729 44072920
16.29 4419 441900 44190010
16.10 4407 440729 44072925
16.29 4419 441900 44190090
16.10 4407 440729 44072945
16.29 4420 442010 44201011
16.10 4407 440729 44072960
16.29 4420 442010 44201019
16.10 4407 440729 44072983
16.29 4420 442090 44209010
16.10 4407 440729 44072985
16.29 4420 442090 44209091
16.10 4407 440729 44072995
16.29 4420 442090 44209099
16.10 4407 440791 44079131
16.29 4414 441400 44140010
93
EVRK 2 red. KN 4 ženklai KN 6 ženklai KN 8 ženklai
EVRK 2 red. KN 4 ženklai KN 6 ženklai KN 8 ženklai
16.10 4409 440910 44091011
16.29 4414 441400 44140090
16.10 4409 440910 44091018
16.29 4421 442110 44211000
16.10 4409 440921 44092100
16.29 4421 442190 44219091
16.10 4409 440929 44092910
16.29 4421 442190 44219098
16.10 4409 440929 44092991
16.29 6603 660390 66039010
16.10 4409 440929 44092999
16.29 4501 450190 45019000
16.10 4405 440500 44050000
16.29 4502 450200 45020000
16.10 4401 440121 44012100
16.29 4503 450310 45031010
16.10 4401 440122 44012200 16.29 4503 450310 45031090
16.10 4403 440310 44031000 16.29 4503 450390 45039000
16.10 4406 440690 44069000 16.29 4504 450410 45041011
16.10 4404 440410 44041000 16.29 4504 450410 45041019
16.10 4404 440420 44042000 16.29 4504 450410 45041091
16.21 4412 441210 44121000 16.29 4504 450410 45041099
16.21 4412 441231 44123110 16.29 4504 450490 45049020
16.21 4412 441231 44123190 16.29 4504 450490 45049080
16.21 4412 441232 44123210 16.29 4601 460121 46012110
16.21 4412 441232 44123290 16.29 4601 460121 46012190
16.21 4412 441239 44123900 16.29 4601 460122 46012210
16.21 4412 441294 44129410 16.29 4601 460122 46012290
16.21 4412 441294 44129490 16.29 4601 460129 46012910
16.21 4412 441299 44129930 16.29 4601 460129 46012990
16.21 4412 441299 44129940 16.29 4601 460192 46019205
16.21 4412 441299 44129950 16.29 4601 460192 46019210
16.21 4412 441299 44129985 16.29 4601 460192 46019290
16.21 4410 441011 44101110 16.29 4601 460193 46019305
16.21 4410 441011 44101130 16.29 4601 460193 46019310
16.21 4410 441011 44101150 16.29 4601 460193 46019390
16.21 4410 441011 44101190 16.29 4601 460194 46019405
16.21 4410 441012 44101210 16.29 4601 460194 46019410
16.21 4410 441012 44101290 16.29 4601 460194 46019490
16.21 4410 441019 44101900 16.29 4601 460199 46019905
16.21 4410 441090 44109000 16.29 4601 460199 46019910
16.21 4411 441112 44111210 16.29 4601 460199 46019990
16.21 4411 441112 44111290 16.29 4602 460211 46021100
16.21 4411 441113 44111310 16.29 4602 460212 46021200
16.21 4411 441113 44111390 16.29 4602 460219 46021910
16.21 4411 441114 44111410 16.29 4602 460219 46021990
16.21 4411 441114 44111490 16.29 4602 460290 46029000
16.21 4411 441192 44119210
94
Priedas 2. EVRK, SITC ir ISIC klasifikatorių atitikmenų lentelė
EVRK 2 red. SITC 3 ženklai SITC 5 ženklai ISIC 3 red. 16.10 246 246,11 2010
16.10 246 246,15 2010
16.10 247 247,30 2010
16.10 248 248,11 2010
16.10 248 248,19 2010
16.10 248 248,20 2010
16.10 248 248,30 2010
16.10 248 248,40 2010
16.10 248 248,50 2010
16.10 - 634,91 2010
16.10 - 634,93 2010
16.21 634 634,11 2021
16.21 634 634,12 2021
16.21 634 634,21 2021
16.21 634 634,22 2021
16.21 634 634,23 2021
16.21 634 634,31 2021
16.21 634 634,32 2021
16.21 634 634,33 2021
16.21 634 634,39 2021
16.21 634 634,54 2021
16.21 634 634,59 2021
16.22 - 635,34 20.22
16.23 - 635,31 20.22
16.23 - 635,32 20.22
16.23 - 635,33 20.22
16.23 - 635,39 20.22
16.23 811 811,00 20.22
16.24 - 635,11 20.23
16.24 - 635,12 20.23
16.24 - 635,20 20.23
16.29 244 244,02 20.29
16.29 244 244,04 20.29
16.29 633 633,11 20.29
16.29 633 633,19 20.29
16.29 633 633,21 20.29
16.29 633 633,29 20.29
16.29 - 635,41 20.29
16.29 - 635,42 20.29
16.29 - 635,49 20.29
16.29 - 635,91 20.29
16.29 - 635,99 20.29
16.29 899 899,37 20.29
16.29 899 899,49 20.29
16.29 899 899,71 20.29
16.29 899 899,74 20.29
16.29 899 899,79 20.29
Recommended