View
37
Download
3
Category
Preview:
Citation preview
-1-
1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI KURSINIAM PROJEKTUI
1.1. PROJEKTO APIFORMINIMAS
Kursiniame projekte skaičiuojamos ir projektuojamos medinės denginio konstrukcijos
apšildomam pastatui. Pastatas be pastogės, karkasinis su save laikančiomis sienomis.
Denginio laikančioji konstrukcija - medinės klijuotinio skerspjūvio daugiasluoksnės sijos. Ant sijų
išilgai pastato tvirtinami ilginiai, kurių viršuje įrengiamas vientisas vieno sluoksnio lentų paklotas. Ant
pakloto įrengiama sutapdinto šilto stogo konstrukcija.
Kursinį projektą sudaro: aiškinamasis raštas, konstrukcijų skaičiavimo tekstas bei grafinė dalis -
konstrukcijų brėžiniai.
Aiškinamojo rašto pradžioje pateikiamas turinys. Aiškinamoji dalis rašoma trumpai, aiškiai, be
plačių komentarų.
Konstrukcijų skaičiavimas aprašomas ta tvarka, kuria jis atliekamas. Jis iliustruojamas apkrovų
bei įrąžų schemomis, diagramomis, konstrukcijų bei mazgų ar pritvirtinimų eskizais ir t.t.
Medinius denginio elementus veikiančios pastovios (savasis k-jų svoris) ir laikinos (sniego, vėjo)
apkrovos, jų veikimo schemos bei daliniai patikimumo koeficientai priimami laikantis statybos
reglamento STR 2.05.04:2003 [2] reikalavimų.
Medinių konstrukcijų skerspjūviai projektuojami laikantis STR 2.05.07:2005 [1], o metalinės
medinių elementų dalys - laikantis STR 2.05.08:2005 [3] reikalavimų.
Stogo konstrukcijos turi atitikti STR 2.05.02:2001 [4], o stogų šilumą izoliuojančios savybės turi
atitikti STR 2.05.01:2005 [5] reikalavimus.
Elementų skerspjūviai turi būti pasirinkti ekonomiškai. Įtempiai didesni kaip 5% (lyginant su
skaičiuotiniais stipriais) leidžiami tik tada, kai skerspjūvis parinktas atsižvelgiant į ribinį įlinkį, liaunį ar
kai skerspjūvio parinkimą riboja pjaustinių sortimento matmenys bei konstrukciniai elementų jungimo
reikalavimai. Įtempiai, didesni už atitinkamus skaičiuotinius stiprius neleidžiami.
Konstrukcijų skaičiavimo teksto gale pateikiamas naudotos literatūros sąrašas.
Grafinę dalį sudaro:
1) konstrukcijų ir ryšių išdėstymo schema garantuojanti atskirų denginio elementų pastovumą;
2) ilginių ir pakloto vaizdai, pjūviai bei jų pritvirtinimo fragmentai ;
3) bendras sijos vaizdas parodant būdingiausius mazgus ir sandūras, juos detalizuojant ir nurodant
visus matmenis;
4) medžiagų žiniaraščiai. Žiniaraščiuose nurodoma medienos bei metalo klasės, elementų
matmenys, kiekis, jų tūris arba masė. Žiniaraščių lentelės turi atitikti LST 1516 [6] reikalavimus.
Pastabose pateikiami reikalavimai apie medienos leistiną drėgnį, klijų markę, metalinių detalių
apsauga nuo korozijos.
Visi matmenys brėžiniuose ir žiniaraščiuose duodami milimetrais. Brėžinio dešiniajame kampe
turi būti atitinkamo pavyzdžio štampas.
-2-
1.2. KONSTRUKCIJŲ PARINKIMAS IR IŠDĖSTYMAS
Denginio laikančiųjų konstrukcijų tipą parenka projektuotojas, atsižvelgdamas į pastato paskirtį
bei konstrukcijų techninius-ekonominius reikalavimus. Akademinėje užduotyje nurodoma tam tikra
denginio konstrukcija. Denginio pagrindinei laikančiajai konstrukcijai taikant daugiasluoksnes
klijuotinio skerspjūvio sijas stogo šlaito nuolydis paprastai būna nedidelis. Į tai reikia atsižvelgti
parenkant stogo dangą bei jos konstrukciją. Tokiais atvejais dažniausiai naudojama ruloninė ritininė
stogo danga.
Esant šio tipo dangai, šilto stogo kiti sluoksniai (šilumos, garo ir kt.) dedami ant vienasluoksnio
vientiso lentų pakloto, tvirtinamo prie ilginių, išdėstytų išilgai pastato ir besiremiančių į pagrindinių
laikančiųjų konstrukcijų-sijų viršutinę briauną. Vieno sluoksnio ištisinis lentų paklotas
rekomenduojama projektuoti iš neapipjautų arba apipjautų ne storesnių kaip 32 mm storio lentų. Paklotui
įrengti naudojamų medienos drėgnis turi būti ne didesnis už 20%. Pakloto lentų skerspjūvio matmenys
parenkami pagal skaičiavimus, atsižvelgiant į pjautos medienos sortimentą.
Stogo paklotą laikančiajai konstrukcijai dažniausiai vartojami daugiaangiai, nekarpyti taip
vadinami vienodų įlinkių ilginiai. Šie ilginiai dėstomi atstumu kas 1,0÷1,5 m. Jų skerspjūvis sudaromas
iš sugretintų ant briaunos pastatytų ne plonesnių kaip 40 mm storio lentų. Ilginio skerspjūvio matmenys
parenkami pagal skaičiavimus atsižvelgiant į medienos sortimentą.
Pagrindines laikančiąsias denginio konstrukcijas – klijuotinio skerspjūvio sijas rekomenduojama
dėstyti žingsniu kas B = 3÷6 m arba projekto uždutyje nurodytais atstumais. Sijų skerspjūvio matmenys
parenkami pagal skaičiavimus.
Kuomet pagrindinės laikančiosios konstrukcijos – sijos išdėstomos vienodais atstumais per visą
pastato ilgį, projektuojamas nekarpytas ilginis, esantis pirmame nuo galinės sienos tarpatramyje, gauna
didesnes įrąžas (lenkimo momentus) nei kitose angose esantys ilginiai. Tam, kad ilginio skerspjūvis
visame pastato ilgyje būtų vienodas, atstumas tarp pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų kraštiniuose
tarpatramiuose rekomenduojama mažinti 15-20% (B1 = (0,8÷0,85)B).
Sijų iš sijos plokštumos bei viso denginio pastovumas užtikrinamas horizontalia ryšių sistema,
kuri įrengiama stogo konstrukcijų plokštumoje. Šią horizontalią ryšių sistemą sudaro taip vadinamos
horizontalios ryšių santvaros, tarpusavyje sujungtos stogo ilginiais arba specialiais ryšiais išilgai pastato.
Horizontalios ryšių santvaros įrengiamos angose prie galinių sienų ir ne didesniu kaip 30 m
„matomuoju“ atstumu tarp jų. Kai pastato galinė siena iki stogo denginio yra standi ir gali atlaikyti
horizontalias vėjo apkrovas, o stogo ilginių galai patikimai inkaruoti šiose sienose, tada horizontalios
ryšių santvaros prie pastato galinių sienų neįrengiamos.
Horizontalios ryšių santvaros juostas sudaro laikančios sijos, tinklelį – stogo ilginiai ir ryšiniai
spyriai (žr. 1 pav.). Nekarpyti stogo ilginiai ir ryšių spyriai turi būti patikimai sujungti su sijų
viršutinėmis briaunomis (2 pav.), nes jie dirba kaip ryšių santvaros ir visos ryšių sistemos elementai.
Ryšių elementų liaunis imamas ne didesnis kaip 200.
-3-
Stogo konstrukcija turi būti tokia, kad ties karnizais nesusidarytų ledo varvekliai, nuo stogo
nekristų sniego nuošliaužos
Stogų, kurių karnizai yra aukščiau kaip 6 m nuo žemės paviršiaus, turi būti įrengta vandens
nuleidimo nuo stogo sistema. Lietvamzdžių skerspjūvio plotas bei atstumas tarp įlajų turi būti pagrįstas
skaičiavimais. Bendru atveju atstumas tarp įlajų turėtų būti ne didesnis kaip 25 m.
Vėdinimo kaminėliai turi būti įrengti, jei stogo šlaitai platesni kaip 10 m. 60-80 m2 stogo plote turi
būti įrengtas ne mažiau kaip vienas vėdinimo kaminėlis.
Pastato konstrukcijų ir ryšių išdėstymo erdvinė schema parodyta l paveiksle.
l pav. Konstrukcijų ir ryšių išdėstymo erdvinė schema. 1 – kolona; 2 – denginio sija; 3 – stogo ilginis; 4 – ryšiniai
spyriai; 5 – vertikalūs ryšiai tarp kolonų.
Ryšių santvaros (spyrių, sijų ir ilginio) sujungimo mazgas, parodytas 2 paveiksle, o šilto stogo
konstrukcijos sprendinio variantas, pateiktas 3 paveiksle.
A
A100
10040
50 50
A-A 2
1
2
3
3
3
1
4
4VARŽTAI
VARŽTAI
5
2 pav. Ryšių santvaros mazgas A. l - sija; 2 - ilginis; 3 – ryšinis spyris; 4 – kampuotis; 5 – metalinė plokštelė
-4-
1
+
23
4 5 67
-10
89
3 pav. Šilto stogo konstrukcija. 1 – hidroizoliacinė stogo danga; 2 – kietos akmens vatos plokštė; 3 – pusiau kietos
akmens vatos plokštė; 4 – garo izoliacija; 5 – lentų paklotas; 6 – ilginis; 7 – sijos viršutinė briauna; 8 – cinkuotas nelygiašonis kampuotis 60x90x4; 9 – sraigtas arba vinis; 10 – akmens vatos tvirtinimo elementas (smeigė)
1.3. BENDRIEJI NURODYMAI DENGINIO KONSTRUKCIJOMS PROJEKTUOTI
Medinėms denginio konstrukcijoms rekomenduojama naudoti pjautą spygliuočių veislių (pušies,
eglės) medieną. Pjautinės spygliuočių medienos sortimento matmenys pateikti 1 priedo 1 lentelėje.
Stogo viengubą ištisinį paklotą rekomenduojama projektuoti iš
spygliuočių medienos 19 ÷ 32 mm storio ir 100 ÷ 150 mm pločio lentų. Jų
drėgnumas turi būti ne didesnis už 20%.Daugiaangį nekarpytą ilginį
rekomenduojama projektuoti iš spygliuočių medienos lentų, kurių
drėgnumas turi būti ne didesnis už 18%. Ilginio skerspjūvis
konstruojamas iš dviejų suporintų lentų pastatytų ant briaunos ( žr. 4
pav.). Lentų storis tl rekomenduojamas imti 40 ÷ 75 mm, plotis – 100
÷200 mm.
h
tl lt
bi
z
z
y y
4 pav. Ilginio skerspjūvis iš
dviejų suporintų lentų
Daugiasluoksnėmis klijuotinio skerspjūvio sijomis rekomenduojama perdengti iki 30 ÷ 36 m ilgio
tarpatramius. Klijuotinio skerspjūvio pastovaus ir kintamojo aukščio sijos projektuojamos su tiesia arba
lenkta apatine briauna (5 pav.).
L
L L
L
b
ff h
h
h
b
a
h b
h a
b
h
α
α
5 pav. Dvišlaitės daugiasluoksnės klijuotinio skerspjūvio sijos: a) pastovaus skerspjūvio aukščio; b) dvišlaitė su tiesia apatine
briauna; c) dvišlaitė su lenkta apatine briauna; d) pastovaus skerspjūvio aukščio lenktos ašies
Dvišlaičių sijų su tiesia apatine briauna viršutinės briaunos nuolydis imamas nuo 2,5 iki 10%.
Pastovaus ir kintamojo skerspjūvio aukščio dvišlaitės sijos su lenkta zona sijos viduryje (6 pav., c, d)
a) b)
c) d)
-5-
rekomenduotinos, esant stogo nuolydžiui 10...25%. Sijų išlenktojo ruožo ilgis Lr imamas (0,1÷0,5)L.
Sijų apatinės briaunos nuolydis imamas lygus viršutinės briaunos nuolydžiui arba iki 10% mažesnis.
Daugiasluoksnių klijuotinio skerspjūvio sijų aukštis sijos viduryje rekomenduojamas h=(1/8÷1/16)L, o
atramoje skerspjūvio aukštis priimamas pagal pasirinktą nuolydį, bet ne mažesnis 0,5 jos aukščio
tarpatramio viduryje.
Daugiasluoksnės klijuotinio skerspjūvio sijos paprastai gaminamos stačiakampio skerspjūvio.
Tokių sijų plotis dažniausiai būna nuo 80 iki 190 mm (6 a pav.). Sijų klijuotinio skerspjūvio plotis virš
200 mm daromas iš siauresnių lentų, suklijuojant jas briaunomis. Gretimų lentų siūlės vertikalia kryptimi
išdėstomos su pralankomis. Atstumas tarp gretimų vertikalių siūlių turi būti ne mažesnis už klijuojamos
lentos storį (6 b pav.).
Pastovaus skerspjūvio ir dvišlaičių su tiesia apatine
briauna sijų klijuotinis skerspjūvis formuojamas iš spygliuočių
medienos ne storesnių kaip 40 mm storio lentų, o lenktos ašies
sijų skerspjūvis iš ne storesnių kaip 30 mm storio lentų.
Klijuojamų lentų plokšmės nuobliuojamos 2,5 – 3,0 mm nuo
kiekvienos šoninės plokštumos. Suklijuoto paketo (skerspjūvio)
šoninės plokštumos nuobliuojamos po 5 mm, todėl skerspjūvio
plotis sumažėja 10 mm.
Formuojant sijų skerspjūvį gali būti vartojama įvairių
klasių spygliuočių mediena. Rekomenduojama kraštinėse
yy
z<200 >200
hh
z
yy
6 pav. Klijuotiniai sijų skerspjūviai:
a) stačiakampis iki 200 mm pločio;
b) stačiakampis daugiau kaip 200 mm
skerspjūvio zonose (briaunose) 0,15⋅h (h – skerspjūvio aukštis) vartoti aukštesnės klasės medieną, o
skerspjūvio viduryje (0,7⋅h) žemesnės klasės medieną. Visame skerspjūvyje vienos klasės mediena
vartojama tada, kai sijos aukštis mažesnis kaip 600 mm.
Medinių sijų daugiasluoksnį klijuotinį skerspjūvį rekomenduojama suklijuoti poliuretaniniais,
rezorcininiais FR-12, fenolrezorcininiais FRF-50 ar alkilrezorcininiais FR-100 markių klijais. Šių
markių klijai užtikrina saugų klijuotinio skerspjūvio siūlių darbą, netgi esant eksploatacinei santykinei
oro drėgmei > 70%.
Konstrukcijas veikiančios apkrovos paskaičiuojamos pagal duomenis ir reikalavimus pateiktus
statybos reglamente [2].
Medinės denginio konstrukcijos projektuojamos laikantis STR 2.05.07:2005 [1] reikalavimų.
Medienos klasė, jos fizikinių ir mechaninių savybių charakteristinės reikšmės, dalinių bei modifikacijos
koeficientų reikšmės, ribiniai liauniai bei įlinkiai ir kiti projektiniai duomenys priimami iš šio
reglamento. Medinių elementų ir konstrukcijų metalinės dalys projektuojamos laikantis statybos
reglamento [3] reikalavimų.
-6-
2. DENGINIO KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMAS
2.1 APKROVŲ SKAIČIAVIMAS
2.1.1 NUOLATINĖS APKROVOS
Stogo konstrukcijų savasis svoris. Jis skaičiuojamas įvertinant stogo konstrukcijoje naudojamas
medžiagas. 3 paveiksle pateiktos stogo konstrukcijos svorio skaičiavimas, duotas 1 lentelėje.
l lentelė. Stogo konstrukcijų (3 pav.) nuolatinė charakteristinė ir skaičiuotinė apkrovos
Eil Nr. Stogo konstrukcijos elementai ir masė
Charakteristinė apkrova
[kPa] γG
Skaičiuotinė apkrova
[kPa]
1. Du sluoksniai prilydomos ritininės dangos, kurios svoris apie 7,0 kg/m2 (7·10-2) 0,070 1,35 0,095
2. Nedegios, neįgeriančios vandens, kietos, stiklo audiniu dengtos akmens vatos plokštės, kurių tankis 80kg/m3, storis 30 mm (80·0,03·10-2)
0,024 1,35 0,032
3. Pusiau kietos akmens vatos plokštės, kurių tankis apie 40 kg/m3, storis 160 mm (40·0,16·10-2) 0,064 1,35 0,086
4. Garo izoliacija – polietileno plėvelė 0,010 1,35 0,014 5. 25 mm storio lentų paklotas (γ·0,025) 0,093 1,35 0,125
Iš viso: gk=0,261 gd=0,352
Ilginio savasis svoris. Ilginio iš dviejų suporintų lentų (4pav.) charakteristinis svoris ploto vienetui
apskaičiuojamas (kPa)
gi,k = 2 · tl · h ·γ / l1 , (1)
o skaičiuotinis svoris
gi,d = gi,k ·γG , (2)
čia: tl, h – ilginio lentos storis ir aukštis (m); γ - medienos tūrinis svoris (kN/m3) (žr. [2] 11 priedo 3
lentelę); l1 – atstumas tarp ilginių (m); γG – apkrovos dalinio patikimumo koeficientas (žr. [2] 10 priedo 5
punktą).
Daugiasluoksnės sijos savasis svoris. Charakteristinis daugiasluoksnės klijuotinio skerspjūvio
sijos (5 pav.) savasis svoris denginio ploto vienetui (kPa) paskaičiuojamas
gs,k = Ad ·γg /B , (3)
o skaičiuotinis svoris
gs,d = gs,k ·γG , (4)
čia: Ad – klijuotinio sijos skerspjūvio skaičiuotinis plotas (m2); γg – klijuotosios medienos tūrinis
svoris (kN/m3) (žr. [2] 11 priedo 3 lentelę); B – žingsnis tarp sijų (m); γG – apkrovos dalinio patikimumo
koeficientas (žr. [2] 10 priedo 5 punktą).
-7-
2.1.2 TRUMPALAIKĖS APKROVOS
Sniego apkrova. Charakteristinė sniego apkrova stogo horizontalios projekcijos ploto vienetui
apskaičiuojama pagal formulę:
qs,k = sk · µi ·k , (5)
čia: sk – sniego dangos svorio charakteristinė reikšmė 1 m2 horizontaliojo žemes paviršiaus (kPa),
priklausanti nuo sniego rajono (žr. [2] 1 priedo 1 lentelę); µi – koeficientas priklausantis nuo sniego
apkrovos schemos (žr. [2] 2 priedo 1 lentelę);
k –plokštiesiems lėkštiems vienanavių ir daugianavių pastatų stogams be stoglangiu, sniego
apkrovos sumažinimo koeficientas ( žr. [2] 1.62 ir 1.63 punktų nuorodas)
Skaičiuotinė sniego apkrova (kPa) nustatoma pagal formulę:
qs,d = qs,k · γQ , (6)
čia γQ – sniego poveikio dalinis patikimumo koeficientas (žr. [2] 164 punktą).
Montažinė apkrova. Charakteristinė sutelktinė montažinė apkrova QV,k=1,1 kN priimama pagal [2]
144 punkto 10.10 lentelę.
Montažinė skaičiuotinė sutelktinė apkrova (kN) apskaičiuojama
QV,d = QV,k · γQ , (7)
čia γQ – dalinio patikimumo koeficientas (žr. [2] 10 priedo 5 punktą).
2.2. PAKLOTO SKAIČIAVIMAS
Lėkšto stogo (nuolydis ne didesnis kaip 15°) paklotas skaičiuojamas kaip lenkiamas elementas,
kurį veikia apkrova, statmena paklotui.
Pakloto skaičiuojamasis tarpatramis lygus atstumui tarp ilginių ašių. Paklotas skaičiuojamas kaip
dviejų angų nekarpyta sija (7 ir 8 pav.) dviem apkrovų atvejams:
a) kai veikia stogo konstrukcijų svoris ir sniego apkrova pagal schemą, parodytą 7 paveiksle,
skaičiuojama saugos ir tinkamumo ribiniams būviams;
b) kai veikia stogo konstrukcijų svoris ir montažinė apkrova pagal schemą, parodytą 8 paveiksle,
skaičiuojama tik saugos ribiniam būviui.
2.2.1 SKAIČIAVIMAS NUO STOGO KONSTRUKCIJŲ IR SNIEGO APKROVŲ
Paklotą rekomenduojama projektuoti iš spygliuočių medienos. Skaičiuojant paklotą jo skaičiuotinį
skerspjūvio plotį tikslinga imti bd=1,0 m arba galima imti ir vienos lentos plotį bl. Lentų storis paklotui
rekomenduojamas 19 ÷ 32 mm ir parenkamas pagal skaičiavimą ir sortimentą.
-8-
l
p (p )
1 l1
Md
M
1,d 1,k
7 pav. Pakloto skaičiuojamoji schema veikiant stogo konstrukcijų ir sniego apkrovoms
Tolyginė tiesinė charakteristinė ir skaičiuotinė apkrova (kN/m) tenkanti pakloto pločiui bd
apskaičiuojama:
p1,k=(gk+qs,k)⋅bd , (8)
p1,d=(gd+qs,d)⋅bd , (9)
čia: gk, gd – charakteristinis ir skaičiuotinis stogo konstrukcijų svoris (kPa) (žr. 1 lentelę); qs,k, qs,d
– charakteristinė ir skaičiuotinė sniego apkrova (kPa) (žr. (5; 6) formules).
Didžiausias skaičiuotinis lenkiamasis momentas:
8
21,1 lp
M dd
⋅= . (10)
Reikalingas pakloto skerspjūvio skaičiuotinis atsparumo momentas:
dm
dd f
MW,
= , (11)
čia: fm,d – skaičiuotinis lenkiamos vientisosios medienos stipris, apskaičiuojamas pagal [1] (6.3)
formulę, taikant 23 ÷ 28 ir 31 punktų reikalavimus.
Žinant, jog 6
2hbW d
d⋅
= ir pakloto skerspjūvio plotis yra priimtas bd = 1,0 m, apskaičiuojamas
reikalingas pakloto aukštis (lentos storis):
d
d
bW
h⋅
=6
, (12)
ir parenkamas pagal sortimentą (priedo l lentelė).
Pakloto įlinkis skaičiuojamas nuo charakteristinės apkrovos iš formulės:
15038413,2 1
lim,0
41,1 l
uIE
lpu
mean
k =≤⋅
⋅= , (13)
čia: E0,mean - medienos tamprumo modulis atitinkamai medienos klasei iš [1] 3 lentelės; I – pakloto
skerspjūvio inercijos momentas ( I = bd · h3/12 )
-9-
2.2.2 SKAIČIAVIMAS NUO STOGO KONSTRUKCIJŲ SVORIO IR MONTAŽINĖS APKROVOS
Kai atstumas tarp viengubo pakloto lentų ašių ne didesnis kaip 150 mm, priimama, kad montažinė
skaičiuotinė sutelktinė apkrova QV,d tenka dviem lentoms. Šiuo atveju montažinė apkrova, tenkanti
vienai lentai, yra QV,d/2. Jeigu atstumas tarp pakloto lentų ašių didesnis kaip 150 mm, tada visa
montažinė sutelktinė apkrova tenka vienai lentai.
l
g
Md
l11
Q0,432l1
M
V,d1,d
8 pav. Pakloto skaičiuojamoji schema veikiant stogo konstrukcijų svoriui ir montažinei apkrovai
Skaičiuotinis lenkiamasis momentas yra:
Md = (0,07⋅g1,d⋅l12+0,21⋅QV,d⋅l1) , (14)
čia: g1,d = gd ⋅ bl, ir bl – pakloto lentos priimtas plotis (m).
Pakloto reikalingas skerspjūvio skaičiuotinis atsparumo momentas apskaičiuojamas pagal (11)
formulę. Šioje formulėje lenkiamos vientisosios medienos skaičiuotinio stiprio reikšmė apskaičiuojama
pagal [1] (6.3) formulę įvertinant trumpalaikį montažinės apkrovos poveikį bei 23 ÷ 28 ir 31 punktų
reikalavimus.
Žinodami pakloto lentos plotį bl (pagal pasirinktą lentos plotį buvo priimtas montažinės apkrovos
QV,d dydis), pagal (12) formulę apskaičiuojame reikalingą lentos storį ir pasirenkame pagal sortimentą (1
priedas l lentelė).
2.3 ILGINIO SKAIČIAVIMAS
2.3.1 SKERSPJŪVIO PARINKIMAS
Daugiaangį nekarpytą ilginį rekomenduojama projektuoti iš spygliuočių medienos.
Išskirstyta charakteristinė apkrova, tenkanti ilginio vienam metrui (kN/m), apskaičiuojama:
p2,k = (gk+gi,k+qs,k)⋅l1 , (15)
o skaičiuotinė apkrova, tenkanti ilginio vienam metrui apskaičiuojama:
p2,d = (gd+gi,d+qs,d)⋅l1 , (16)
čia: gk, gd – charakteristinis ir skaičiuotinis stogo konstrukcijų svoris (kPa) (žr. 1 lentelę); gi,k, gi,d –
charakteristinis ir skaičiuotinis ilginio svoris (kPa) (žr. (1; 2) formules); qs,k, qs,d – charakteristinė ir
skaičiuotinė sniego apkrova (kPa) (žr. (5; 6) formules).
-10-
Daugiaangio nekarpyto ilginio skaičiuojamoji schema duota 9 paveiksle.
B =(0,8 0,85)B
Ma,
dM
B1 B
2,kp (p )2,d
9 pav. Ilginio skaičiuojamoji schema
Kai ilginio lentų sandūros išdėstytos atstumu 0,21·B nuo atramų, didžiausias ilginio skaičiuotinis
lenkiamasis momentas bus atramoje:
12
2,2
,
BpM d
da
⋅= . (17)
Reikalingas skaičiuotinis atsparumo momentas:
dm
dad f
MW
,
,= , (18)
čia: fm,d – lenkiamos vientisos medienos skaičiuotinis stipris, paskaičiuojamas pagal [1] (6.3)
formulę, taikant 23 ÷ 28 ir 31 punktų reikalavimus.
Pasirinkus ilginio skerspjūvio vienos lentos storį tl pagal sortimentą ir ne mažesnį kaip 40 mm,
apskaičiuojamas reikalingas ilginio aukštis (lentų plotis):
l
d
tWh⋅⋅
=2
6 , (16)
ir priimamas pagal sortimentą (priedo l lentelė).
Sukonstravus ilginio skerspjūvį, patikrinamas ilginio įlinkis pagal formulę:
2003841
lim,0
4,2 Bu
IEBp
umean
k =≤⋅
⋅= , (17)
čia: E0,mean - medienos tamprumo modulis atitinkamai medienos klasei ([1] 3 lentelė); I – ilginio
skerspjūvio inercijos momentas (I = 2 · tl · h3/ 12)
2.3.2 ILGINIO LENTŲ SANDŪROS SKAIČIAVIMAS
Ilginio lentų sandūros daromos 0,21⋅B atstumu nuo atramos, t.y. tose vietose, kur lenkimo
momentai apytikriai lygūs nuliui.
Sandūrose ilginių lentos sukalamos vinimis. Pasirinktų vinių ilgis turi būti toks, kad perkalus
ilginių lentas vinys išlystų 20 - 30 mm ir būtų galima jas užlenkti. Rekomenduojami vinių skersmenys
dv = 4; 4,5; 5; 5,5; 6 mm, o jų ilgiai atitinkamai 100; 125; 150; 175; 200 mm. Ilginio lentų sandūros
vaizdas duotas 10 paveiksle.
-11-
1x=0,21B
x=0,21BB
xv
vx
2
S
2
AA
x=0,21B
a 11a
a 2a 3
a 2a 2
3a
12
S
3
3
A-A
10 pav. Ilginio lentų sandūra.
S – ilginių sandūra; 1 – ilginis; 2 – sija; 3 - vinys
Atstumas nuo atramos centro iki vertikaliai sandūroje sukaltų vinių centrų, kai vinys išdėstytos
vienoje vertikalioje eilėje, bus:
xv = x – 15⋅dv . (18)
Skaičiuotinė skersinė jėga, veikianti jungiamųjų lentų sandūroje, kurią turi atlaikyti vinys yra:
v
dad x
MV
⋅=
2,
. (19)
Vienoje sandūros pusėje reikalingas vinių kiekis bus:
min,,dj
d
RVn = , (20)
čia: Rj,d,min – vinies vieno šlyties pjūvio skaičiuotinio atspario mažiausia reikšmė.
Vinies vieno šlyties pjūvio skaičiuotinis atsparis (kN), kai jungtis nesimetrinė, apskaičiuojama iš
formulių (21), (22):
vinis lenkiama: 22
12
, 401,05,2 vvdj dtdR ⋅≤⋅+⋅= , (21)
mediena ties vinimi glemžiama: vdj dtR ⋅⋅= 1, 35,0 , (22)
čia: dv – vinies skersmuo (cm); t1 – perkaltos lentos skaičiuotinis storis (cm). Jis yra lygus
t1 = tl – 1,5⋅dv (tl – ilginio lentos storis)
Iš konstruktyvinių reikalavimų vienoje sandūros pusėje turi būti ne mažiau kaip 4 vinys. Jos
išdėstomos atstumais a1; a2; a3 pagal [1] 95 p. reikalavimus. Per visą ilginio ilgį lentos tarpusavyje
konstruktyviai sukalamos dviem vinimis kas 40 – 60 cm atstumu.
Ilginiai prie pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų - sijų jungiami prikalant prie jų nelygiašonius
kampuočius (žr. 10 pav.) arba kitokio profilio jungiamosios detalės, kurios patikimai suriša viršutines
gniuždomas sijų briaunas su denginio ryšių santvaromis ir užtikrina viso denginio konstrukcijų erdvinį
pastovumą.
-12-
2.4 DAUGIASLUOKSNĖS KLIJUOTINIO SKERSPJŪVIO SIJOS SKAIČIAVIMAS
Charakteristinė ir skaičiuotinė tolyginė tiesinė apkrova (kN/m) tenkanti sijai apskaičiuojama:
charakteristinė
( ) Bqgggp kskskikk ⋅+++= ,,, , (23)
skaičiuotinė
( ) Bqgggp dsdsdidd ⋅+++= ,,, , (24)
čia: gk; gd – charakteristinis ir skaičiuotinis stogo konstrukcijų svoris (kPa) (žr. 1 lentelę); gi,k; gi,d –
charakteristinis ir skaičiuotinis ilginio svoris (kPa) (žr. (1, 2) formules); gs,k; gs,d – charakteristinis ir
skaičiuotinis sijos apytikslis savasis svoris (kPa) paskaičiuojamas pasirinkus sijos skerspjūvio matmenis
(žr. (3, 4) formules); qs,k; qs,d – charakteristinė ir skaičiuotinė sniego apkrova (kPa) (žr. (5, 6) formules);B
– atstumas tarp sijų (m).
2.4.1 SIJOS SAUGOS RIBINIO BŪVIO SKAIČIAVIMAI
Pastovaus klijuotinio skerspjūvio sijų (5 a pav.) normaliniai įtempiai tikrinami pagal formulę:
dgmd
ddm f
WM
,,, ≤=σ , (25)
čia: σm,d – skaičiuotinis lenkimo įtempis; Md – skaičiuotinis maksimalus lenkiamasis momentas.
Dviatramei sijai apkrautai tolygia tiesine apkrova:
8
2LpM d
d⋅
= ; (26)
Wd – skaičiuotinis skerspjūvio atsparumo momentas (W = b·h2/6); fm,g,d – skaičiuotinis lenkiamos
klijuotosios medienos stipris apskaičiuojamas pagal [1] 6.3 formulę taikant 23÷26 ir 29÷31 punktų
reikalavimus.
Skaičiuojant klijuotinio kintamojo aukščio skerspjūvio ir lenktos ašies sijų (5 b, c, d pav.)
normalinius įtempius kraštiniuose skerspjūvio pluoštuose, atsižvelgiama į sijos viršutinės briaunos
nuolydį bei jos lenktos ašies kreivumo spindulį.
Klijuotinio kintamojo aukščio skerspjūvio dvišlaičių (su tiesia ir lenkta apatine briauna) sijų
skaičiuotinis skerspjūvis (5 b, c pav.), kuriame yra didžiausi normaliniai įtempiai, nesutampa su pjūviu,
kuriame veikia didžiausias lenkiamasis momentas. Atstumas nuo atramos iki pjūvio kuriame yra
didžiausi normaliniai įtempiai, kai sija apkrauta tolygia tiesine apkrova, apskaičiuojamas pagal formulę:
hhLx a
⋅⋅
=2
, (27)
čia: L - tarpatramio ilgis (m); ha - skerspjūvio aukštis atramoje (m); h - skerspjūvio aukštis
tarpatramio viduryje (m).
-13-
Skaičiuotinis lenkiamasis momentas šiame pjūvyje paskaičiuojamas pagal formulę:
( )
2,xLxpM d
dx−⋅⋅
= . (28)
Sijos normaliniai įtempiai šiame pjūvyje tikrinami taikant formulę:
dgmrdx
dxldm fkWM
k ,,,
,, ⋅≤=σ , (29)
čia: Mx,d ir Wx,d – skaičiuotinis lenkiamasis momentas ir skerspjūvio atsparumo momentas
skaičiuojamajame pjūvyje x-x; kl - normalinių įtempių koeficientas apskaičiuojamas pagal [1] 49.1
punkte pateiktas (7.20; 7.21) formules; fm,g,d – skaičiuotinis lenkiamos klijuotosios medienos stipris
apskaičiuojamas pagal [1] 6.3 formulę taikant 23÷26 ir 29÷31 punktų reikalavimus. Be to, lenktos ašies
sijoms (5 c, d pav.) skaičiuotinis klijuotosios medienos stipris fm,g,d turi būti koreguojamas koeficientu kr,
kurio reikšmės apskaičiuojamos pagal [1] 49.2 punkto reikalavimus.
Sijų (5 pav.) apkrautų tolygia tiesine apkrova, kirpimo (šlyties) įtempiai atraminiame skerspjūvyje
tikrinami pagal formulę:
dgva
add f
bISV
,,≤⋅⋅
=τ , (30)
čia: τd – skaičiuotinis kirpimo (šlyties) įtempis; Vd – skaičiuotinė skersinė jėga:
2
LpV dd
⋅= ; (31)
Sa – atraminio skerspjūvio atskeliamos dalies statinis momentas apie neutraliąją ašį (Sa=(b·ha2)/8);
Ia – atraminio skerspjūvio inercijos momentas (Ia = b·ha3/12); b – sijos skerspjūvio plotis; fv,g,d –
skaičiuotinis kerpamos išilgai pluošto klijuotosios medienos stipris apskaičiuojamas pagal [1] 6.3
formulę taikant 23÷26 ir 31 punktų reikalavimus.
Klijuotinio kintamo aukščio skerspjūvio su tiesia ir lenkta apatine briauna bei lenktos ašies sijose,
veikiant lenkiamajam momentui kraigo zonoje, atsiranda tempimo įtempiai skersai medienos pluoštų.
Šie įtempiai labai pavojingi, kadangi tempiamasis medienos stiprumas skersai pluoštų yra mažas.
Klijuotinio kintamojo aukščio skerspjūvio bei lenktos ašies sijų tempimo įtempiai skersai
medienos pluoštų kraigo zonoje (5 b, c, d pav.) tikrinami pagal formulę:
dgtdisvold
dpdt fkk
WMk ,,90,,90, ⋅⋅≤=σ , (32)
čia: σt,90,d – skaičiuotinis tempimo skersai medienos pluoštų įtempis; Md – skaičiuotinis
maksimalus lenkiamasis momentas kraigo zonoje (Md = pd·L2/8). Wd – skaičiuotinis skerspjūvio
atsparumo momentas kraigo zonoje; kp – koregavimo koeficientas, apskaičiuojamas pagal [1] 50.2
punkto (7.25; 7.26) formules; ft,90,g,d – skaičiuotinis tempiamos skersai pluošto klijuotosios medienos
stipris apskaičiuojamas pagal [1] 6.3 formulę taikant 23÷26 ir 31 punktų reikalavimus; kvol ir kdis -
tempiamos skersai pluoštų medienos stiprio koregavimo koeficientai apskaičiuojami pagal [1] 50.1
-14-
punkto reikalavimus.
Lenktos ašies pastovaus skerspjūvio sijose tempimo skersai pluošto įtempiai tikrinami
kraiginiame pjūvyje. Tada koeficientas kp = 0,25(h/r), nes kampas α šiame pjūvyje lygus nuliui.
Jeigu tempimo įtempiai skersai medienos pluoštų apskaičiuoti iš (32) formulės didesni už
skaičiuotinį tempiamos medienos stiprį, tai reikia sumažinti viršutinės briaunos nuolydį, didinti
kreivumo spindulį, arba sustiprinti sijos kraigo zoną mechaninėmis priemonėmis (įklijuotais strypais,
medsraigčiais, smeigėmis ar kt.).
Stačiakampio skerspjūvio sijų plokščiosios formos pastovumas tikrinamas pagal formulę:
dgmdM
ddm f
WM
,,, ≤⋅
=ϕ
σ , (33)
čia: Md – skaičiuotinis maksimalus lenkiamasis momentas nagrinėjamame ruože ld;
Wd – maksimalus skerspjūvio atsparumo momentas bruto nagrinėjamame ruože ld; fm,g,d – skaičiuotinis
lenkiamos klijuotosios medienos stipris apskaičiuojamas pagal [1] 6.3 formulę taikant 23÷26 ir 29÷31
punktų reikalavimus.
Klupumo koeficientas φM stačiakampio skerspjūvio sijoms, lanksčiai įtvirtintoms nuo slinkties iš
lenkimo plokštumos ir atraminiuose pjūviuose įtvirtintoms nuo posūkio aplink išilginę ašį,
apskaičiuojamas pagal formulę:
Md
M khl
b⋅
⋅=
2
140ϕ (34)
čia: ld – atstumas tarp sijos atramų, o sijos gniuždomą briauną įtvirtinus nuo poslinkio iš lenkimo
plokštumos - atstumas tarp šių taškų; b – sijos skerspjūvio plotis; h – maksimalus sijos skerspjūvio
aukštis įtvirtinimo ruože ld; kM – koeficientas, priklausantis nuo lenkiamųjų momentų diagramos formos
sijos ld ruože, nustatomas pagal [1] 1 priedo 2 lentelės formules.
Kai įtvirtinama sijos skerspjūvio tempiamoji briauna nuo poslinkio iš lenkiamosios plokštumos
trapiniuose taškuose ld ruože, tada pagal (34) formulę apskaičiuotas koeficientas φM dauginamas iš
modifikacijos koeficiento kM,mod, kurio reikšmė apskaičiuojama pagal [1] 51.2 punkto reikalavimus.
Apskaičiuojant klijuotinio skerspjūvio kintamojo aukščio sijas, kurios neturi įtvirtinimų iš
plokštumos tempiamojoje nuo momento briaunoje arba kai įtvirtinimų skaičius n<4, pagal (34) formulę
apskaičiuotas koeficientas φM dauginamas iš koeficiento kM,shape, kurio reikšmės apskaičiuojamos pagal
[1] 51.3 punkto reikalavimus taikant 1 priedo 2 lentelės formules.
2.4.2 SIJOS TINKAMUMO RIBINIO BŪVIO SKAIČIAVIMAS
Sijos įlinkis apskaičiuojamas nuo charakteristinių apkrovų poveikio. Lanksčiai atremtų klijuotinio
pastoviojo ir kintamojo aukščio skerspjūvio sijų įlinkis nustatomas pagal formulę:
-15-
3001
2
,L
Lhk
kuu defV
shapefin ≤
⋅+= , (35)
čia: ufin – didžiausias sijos įlinkis; u – sijos įlinkis, neįvertinat šlyties deformacijų; h – skerspjūvio
aukštis sijos viduryje; L – sijos tarpatramis; kshape – skerspjūvio aukščio kitimą įvertinantis koeficientas;
kV,def – koeficientas įvertinantis šlyties deformacijų nuo skersinės jėgos įtaką įlinkiui. Koeficientų kshape
ir kV,def reikšmės apskaičiuojamos pagal [1] 1 priede 3 lentelėje pateiktas formules.
Įlinkis u, lanksčiai atremtai sijai apkrautai tolygia tiesine charakteristine apkrova, apskaičiuojamas
pagal formulę:
IELp
umeang
k
⋅⋅
⋅=,,0
4
3845
(36)
čia: pk – tolyginė tiesinė charakteristinė apkrova (žr. (23) formulę); E0,g,mean – klijuotosios
medienos vidutinis tamprumo modulis išilgai pluošto ([1] 4 lentelė); I – skerspjūvio inercijos momentas
bruto sijos tarpatramio viduryje ( I = b h3/12 ).
2.4.3 SIJOS ATRAMINIO MAZGO PROJEKTAVIMAS
Klijuotinio skerspjūvio sijai atremti ant kolonos konstruojamas atraminis mazgas (11 pav.).
a) b)
a 2d
aa
2d 2
1
11
0
h
b1 0
a 32a
2d0
3 aa 3
1a 1
2
3
3
3 5
5
5
2
a1
3a a3
02d
3a
0
1
b
h
01
1
1
22da
a
2da
lcl c 50
2d 0
4
6 6 6
4VARŽTAI VARŽTAI
11 pav. Sijos atraminio mazgo konstrukcijos. 1 – klijuotinio skerspjūvio sija; 2 – klijuotinio skerspjūvio kolona; 3, 4, 5, 6 –
metalinės plokštelės; h – kolonos aukštis; b – sijos plotis; d0 – skylės varžtui skersmuo metalinėje plokštelėje
Sijos atraminiame mazge turi būti užtikrintas pakankamas sijos atrėmimo ilgis lc. Šis ilgis
parenkamas iš glemžimo skersai medienos pluošto sąlygos pagal formulę:
dgc
dc fb
Vl,,90,⋅
≥ , (37)
čia: lc – reikalingas sijos atrėmimo ilgis; Vd – klijuotinio skerspjūvio sijos atraminė reakcija
apskaičiuojama pagal (31) formulę; b – sijos skerspjūvio plotis; fc,90,g,d – skaičiuotinis gniuždomos
skersai pluošto klijuotosios medienos stipris apskaičiuojamas pagal [1] 6.3 formulę taikant 23÷26 ir 31
punktų reikalavimus.
-16-
Jei reikalingas atrėmimo ilgis lc apskaičiuotas pagal (37) formulę yra mažesnis arba lygus kolonos
aukščiui h tuomet mazgas gali būti konstruojamas pagal 11 a pav. Jei lc yra didesnis už kolonos aukštį h
tuomet mazgas gali būti konstruojamas pagal 11 b pav.
Varžtai mazgo elementuose ir detalėse turi būti išdėstyti atstumais a1; a2; a3 pagal [1] 92 p.
reikalavimus.
-17-
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. STR 2.05.07:2005 „Medinių konstrukcijų projektavimas“ (Valstybės žinios, 2005 Nr. 25-818)
2. STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ (Valstybės žinios, 2003 Nr.59-2683)
3. STR 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos“ (Valstybės žinios,
2005 Nr.28-895)
4. STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ (Valstybės žinios, 2001 Nr.51-1786, 2002
Nr.23-865, 2002 Nr.69-2846, 2005 Nr.95-3535)
5. STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ (Valstybės žinios, 2005 Nr.100-3733)
6. LST 1516:1998 Statinio projektas. Bendrieji įforminimo reikalavimai, 1998, 24 p.
7. Pranas Gerdžiūnas, Vytautas Plakys. Bendrieji akademinių darbų įforminimo reikalavimai. Vilnius:
Technika, 2005. 76 p.
Recommended