VKK_Baig-darbu-metodiniai-nurodymai (1)

VYTAUTO DIDIOJO UNIVERSITETAS

POLITIKOS MOKSL IR DIPLOMATIJOS FAKULTETAS

VIEOSIOS KOMUNIKACIJOS KATEDRA

Bakalauro ir magistro baigiamj darb rengimo ir vertinimo metodiniai nurodymai

Bakalauro studij programa

Vieoji komunikacija Magistrantros studij programos

urnalistika ir medij analiz Integruota komunikacija

Dokumentas parengtas vadovaujantis naujuoju VDU Baigiamj darb rengimo ir gynimo bendrosios tvarkos aprau (patv. VDU Senato 2013 m. gegus 22 d. nutarimu Nr. 3-1); patvirtintas 2013 m. birelio 21 d. vykusiame Vieosios komunikacijos katedros posdyje; paskelbtas katedros interneto svetainje: http://www.MediaStudies.lt.

[2]

Turinys

vadas [2] 1. Baigiamojo darbo rengimo eiga [2] 2. Baigiamojo darbo struktra ir formals reikalavimai [3] 2.1. Baigiamojo darbo vadas [5] 2.2. Teorin darbo dalis: mokslini altini analiz [6] 2.3. Tyrimo duomen rinkimas ir metodologinis pagrindimas [6] 2.4. Tyrimo duomen analiz ir interpretavimas [8] 2.5. Baigiamojo darbo ivados [9] 2.6. Literatros ir altini sraas [9]

3. Baigiamojo darbo gynimas ir vertinimas [11] Priedai [13]

vadas

Baigiamasis darbas tai studento savarankikas mokslinio-tiriamojo arba taikomojo-krybinio projekto darbas, rengiamas baigiant studij program ir skirtas analitinms, tiriamosioms bei krybinms kompetencijos gyti.

iuo darbu VDU Vieosios komunikacijos katedros vykdom program studentas parodo, kad yra sukaups pakankamai ini ir gebjim vertinti vairaus pobdio urnalistikos, medij ir vieosios komunikacijos procesus modernaus pasaulio kontekste, formuluoti mokslinio ar taikomojo pobdio problemas, savarankikai atlikti teorin bei empirin tyrim arba parengti ir gyvendinti krybin-taikomj projekt, taikyti vairius tyrimo metodus, analizuoti ir interpretuoti tyrimo metu gautus rezultatus, kritikai vertinti informacijos altinius, aikiai ir pagrstai formuluoti tyrimo ivadas, tinkamai ratu ir odiu pateikti tyrimo mediag bei sutvarkyti darb pagal tokiems darbams keliamus formalius reikalavimus.

Bakalauro ar magistro baigiamasis darbas gali bti (1) teorinio-analitinio, (2) tiriamojo arba (3) taikomojo-krybinio pobdio.

(1) Teoriniame-analitiniame darbe studentas gilinasi konkrei komunikacijos problem ir pateikia isami teorin jos analiz bei svarstymus, remdamasis mokslins literatros bei kitais altiniais. Tokio pobdio studija gali bti parayta moksliniu-eseistiniu stiliumi ir j rengiantis studentas neprivalo atlikti empirinio tyrimo bei pristatyti jo rezultat.

(2) Tiriamojo pobdio baigiamajame darbe yra atliekamas empirinis tyrimas, kuriuo taikant adekvaius tyrimo metodus siekiama vertinti, analizuoti ir interpretuoti gautus rezultatus.

(3) Taikomojo-krybinio pobdio baigiamojo darbo esm savarankikai parengtas ir gyvendintas praktinis-krybinis projektas (sukurtas dokumentinis filmas, video ar audio reporta ciklas, skaitmenini medij krinys ar instaliacija, daugiamodalins komunikacijos projektas ir pan.). Ne maiau svarbi iame darbe yra teorin-analitin gyvendinto krybinio projekto refleksija, skirta kritikam parengto produkto vertinimui tematikos, turinio, auditorij, technologij bei kitais aspektais, kuri rengdamas studentas turi remtis teoriniais altiniais bei praktinmis valgomis.

1. Baigiamojo darbo rengimo eiga

VDU Vieosios komunikacijos katedroje Vieosios komunikacijos programos bakalauro baigiamasis darbas rengiamas ketvirtj studij met antrj semestr, jam skiriama 15 ECTS kredit.

Dviej met trukms urnalistikos ir medij analizs magistrantros studij programos baigiamojo darbo apimtis yra 30 ECTS kredit ir jis rengiamas antrj studij met antrj semestr. Kadangi programa vykdoma angl kalba, j baigiantys studentai magistro darb gali rayti lietuvi arba angl kalbomis.

Pusantr met trukms Integruotos komunikacijos magistrantros programos baigiamasis darbas (24 ECTS kreditai), rengiamas antraisiais studij metais, apima ir Projekt valdymo kurso (6 ECTS kreditai) dal, nes jis remiasi patirtimi, surinktais tyrimo duomenimis bei projektu, sukurtu atlikus praktik konkreioje organizacijoje.

Vienas pirmj ir svarbiausi darbo rengimo etap yra temos pasirinkimas. Pradedant rayti darb svarbu isiaikinti, ar tema yra aktuali, nauja, kaip plaiai bei isamiai ji itirta, kiek ji reikminga moksliniu ir taikomuoju poiriu. Taip pat svarbu, kad ji bt domi ir artima paiam autoriui. Prie pasirinkdamas tem, studentas turt vertinti tokius

[3]

dalykus: ar nagrinjama problema yra pakankamai aktuali? Ar ji jau buvo nagrinta Lietuvos ir usienio mokslinink? Kuo ji reikminga ir nauja moksliniu ir/arba praktiniu poiriu? Ar yra pakankamai teorins mediagos, ar ji prieinama? Ar pakaks laiko gyvendinti ikelt tiksl ir udavinius? Ar prieiga prie empirini duomen, reikaling tyrimui yra laisva? Ar planuojamas tyrimas yra etikas? Jeigu studentas rengia taikomj-krybin projekt, iuo atveju svarbiausia bt vertinti, ar projekto idja yra originali, koki taikomj vert turs sukurtas produktas, koks yra studento pasirengimas j gyvendinti, koki tam reiks technini bei kitoki resurs ir pan. dalykus.

Vieosios komunikacijos baklauro studij programos dstytoj silomos temos (tyrim kryptys) skelbiamos ketvirtj studij met pirmajame (rudens) semestre; apie pasirinkt preliminari tem ir vadov studentas pranea katedrai ne vliau kaip iki semestro pabaigos.

Magistrantros studij program studentai preliminarias savo darb temas katedrai pateikia ne vliau nei treiojo (urnalistikos ir medij analizs programoje) ar antrojo (Integruotos komunikacijos programoje) semestro pabaigoje.

Paskutinio studij semestro, kuris skirtas baigiamajam darbui parengti, pradioje pasirinkt darbo tem studentas aptaria su darbo vadovu, j patikslina ir pateikia tvirtinti katedros posdyje. Vliau, rengiant darbus, tiek baklaurantai, tiek ir magistrantai temas gali dar tikslinti, taisyti j formuluotes iki galutinio tem patvirtinimo, t.y., likus mnesiui iki vieo darb svarstymo bei gynimo posdio.

Baigiamojo darbo rengimui vadovauja darbo vadovas, su kuriuo individuali konsultacij metu studentas derina darbo rengimo grafik, konsultuojasi vairiais darbo turinio ir struktros klausimais. Visgi studentas savarankikai sprendia darbo rengimo ir tyrimo gyvendinimo eigoje ikylanias problemas, pats silo i problem sprendimo bdus. Jeigu darbas atitinka bakalauro ar magistro darbams keliamus reikalavimus, vadovas teikia katedrai rekomendacij j ginti vieame baigiamj darb gynimo komisijos posdyje. Darbo vadov konsultacij valandos skelbiamos katedroje bei jos interneto svetainje: http://www.MediaStudies.lt.

VDU Vieosios komunikacijos katedroje, siekiant padti studentams baigiamj darb rengimo procese, alia reguliari konsultacij su vadovais gali bti organizuojami ir baigiamj darb rengimo seminarai.

Magistrant baigiamiesiems darbams vertinti likus mnesiui iki darb gynimo, susirenka baigiamj darb atestacin komisija, kuri savo ivadas pateikia katedriniame baigiamj darb svarstymo posdyje. iam terminui studentai jau turi bti pareng ne maiau nei 2/3 baigiamojo darbo teksto ir katedrai pateikti elektronines j versijas. Po posdio studentai informuojami bei konsultuojami komisijos nari bei kit katedros dstytoj, kaip skmingai ubaigti darbus, k reikt pataisyti ir papildyti.

Bakalauro darbus rengiantys studentai taip pat gali bti praomi likus mnesiui iki vieo baigiamj darb svarstymo posdio pristatyti katedr preliminarius savo darbo variantus, kurie peririmi katedros posdyje.

Parengtus baigiamuosius darbus studentai vieai pristato paskutiniojo studij semestro pabaigoje. vykdius studij program ir parengus bei apgynus darb, studentui yra suteikiamas atitinkamas bakalauro arba magistro kvalifikacinis laipsnis.

Apie baigiamj darb tem (tyrimo krypi) tvirtinimo, tarpinio bei galutinio darbo varianto pristatymo terminus ir vieo darb svarstymo (gynimo) bei kitas konkreias datas studentus informuoja katedros administracija semestro, kur rengiamas darbas, pradioje.

2. Baigiamojo darbo struktra ir formals reikalavimai1

Rekomenduojama baigiamojo darbo apimtis nuo 35 iki 45 psl., neskaitant pried (Vieosios komunikacijos baklauro studij programai) ir nuo 50 iki 70 psl., neskaitant pried (urnalistikos ir medij analizs bei Integruotos komunikacijos magistrantros programoms).

Taikomojo-krybinio pobdio darbams, kuri dalis yra pats krybinis projektas (raomas ir pristatomas el. laikmenoje), rengiamas teorinis-analitinis sukurto produkto apraymas bei vertinimas (refleksija) gali bti ir maesns apimties. Dl to studentas tariasi ir konsultuojasi su savo darbo vadovu.

Reikalavimai darbo apipavidalinimui

Raoma tik vienoje lapo pusje, A4 formato (210x297 mm) popieriaus lape, paliekant paantrates: virutin ir apatin - po 20 mm, kairioji - 30 mm, deinioji - 10 mm.

Puslapiai, iskyrus titulin, numeruojami. Puslapio numeris raomas lapo apatins parats deiniajame krate arabikais

1 Rengiant dokument buvo remtasi iais altiniais: VDU Baigiamj darb rengimo ir gynimo bendrosios tvarkos apraas (patv. VDU Senato 2013 m. gegus 22 d. nutarimu Nr. 3-1); Civinskas, R., Pivoras, S. (2005). Metodins rekomendacijos raantiems vieojo administravimo diplominius darbus. Kaunas: VDU; Rienecker, L., Jorgensen, P. (2003). Kaip rayti mokslin darb. Vilnius: Aidai. Unikait, I. (2008). Metodiniai nurodymai Politikos moksl krypties student rato darbams. Kaunas: VDU; ydinait, V. (2011). Baigiamojo darbo rengimo metodologija. Klaipda: Klaipdos valstybin kolegija.

[4]

skaitmenimis, be tak ar kableli. Turinys yra skaiiuojamas bendr puslapi skaii, taiau nenumeruojamas, todl tolimesnio teksto numeracija yra pradedama atitinkamai nuo dvejeto ar kito skaitmens, priklausomai nuo to, kiek puslapi uima turinys.

Kiekvienos pastraipos pirmoji eilut atitraukiama nuo kairiosios parats 15 mm. Pastraipoms nustatoma abipus lygiuot.

Tarp eilui paliekamas 1,5 eiluts intervalas. Skyri pavadinimai atitraukiami nuo teksto per 2 eilui interval, poskyri - per 1,5 eiluts interval.

Darbas spausdinamas Times New Roman riftu, pagrindinio teksto simboli auktis 12 pt.

Darbo skyri pavadinimai raomi parykintomis didiosiomis raidmis, poskyri parykintomis maosiomis raidmis. Skyri pavadinim raidi auktis turi bti 16 pt, poskyri 14 pt, skirsni 12 pt. Ina ar nuorod teksto raidi auktis 10 pt.

Tekstas numeruojamas arabikais skaitmenimis. Poskyriai numeruojami tik skyriaus viduje, todl poskyrio eils numer sudaro skyriaus ir poskyrio tame skyriuje numeris, kurie skiriami takais, pvz., 1.1.; 1.2. ir pan. vadas, ivados, literatros sraas bei priedai pateikiami kaip atskiri skyriai ir nra numeruojami.

3-ame darbo virelio puslapyje turi bti klijuotas vokas, kuriame dtas kompaktinis diskas su pilnu baigiamojo darbo tekstu, duomen matrica (jei tyrimas kiekybinis), interviu protokolais (jei tyrimas kokybinis), sukurtu dokumentiniu filmu, video ar audio reporta ciklu ar kt. (jei darbas taikomojo-krybinio pobdio) ir kitais dokumentais.

Pagrindiniai baigiamojo darbo struktros elementai: (1) titulinis lapas, (2) turinys, (3) lenteli ir paveiksl sraas (pasirinktinai), (4) santrump sraas (pasirinktinai), (5) santraukos lietuvi ir viena i pagrindini Europos Bendrijos kalb (pvz., angl k.), (6) vadas, (7) pagrindin darbo dalis, (8) ivados (ir rekomendacijos), (9) naudotos literatros ir kit informacijos altini sraas, (10) priedai (pasirinktinai).

(1) Tituliniame lape btina nurodyti tikslius mokslo institucijos, fakulteto bei katedros pavadinimus, vardinti darbo autori, darbo pavadinim bei jo pobd; taip pat yra nurodomas darbo vadovas, darbo parengimo metai bei vieta (titulinio lapo form rasite 2 priede).

(2) Turinyje tvarkingai ir struktrikai aikiai turi bti vardintos visos darbo dalys skyriai bei poskyriai, nurodant tikslius j puslapius (turinio pavyzdys pateikiamas 1 priede).

(3) Ikart po turinio galima pateikti atskir lenteli ir paveiksl sra jis rekomenduojamas tuo atveju, jeigu darbas gausiai iliustruotas vaizdine mediaga (tokio srao sudarymo ir lenteli bei paveiksl pateikimo darbe pavyzdiai pateikiami 1 priede).

(4) Santrump sra rekomenduojama traukti darbo struktr, jei sutartini enkl, simboli, vienet, termin santrump tekste yra daugiau nei 10 ir kiekvienas i j tekste kartojamas daugiau nei 3 kartus (santrump srao pavyzdys pateikiamas 1 priede).

(5) Baigiamojo darbo pradioje, po turinio, yra pateikiamos santraukos lietuvi bei viena i pagrindini Europos Bendrijos kalb (daniausiai angl kalba). Santraukoje glaustai pristatoma darbo problema, objektas, tikslas, tyrimo metodai, aptariami esminiai tyrimo rezultatai ir svarbiausios ivados. Santraukos lietuvi bei usienio kalba apimtis 300450 odi. Santrauka usienio kalba pateikiama i karto po santraukos lietuvi kalba. Santraukos angl (ar kita usienio) kalba pradioje pateikiamas ir darbo pavadinimas angl (ar kita usienio kalba). Jeigu darbas paraytas angl kalba santraukos lietuvi kalba pradioje pateikiamas darbo pavadinimas lietuvi kalba.

(6) Darbo vadas yra labai svarbi ir reikminga baigiamojo darbo dalis, kurioje pristatomas temos aktualumas, naujumas, nurodomas darbo objektas, tikslas, udaviniai, formuluojami tyrimo klausimai arba hipotezs, pateikiama mokslini tyrim apvalga, pristatomi tyrimo metodai arba trumpai pagrindiamas krybinio projekto pasirinkimas (jeigu darbas yra taikomojo-krybinio pobdio). vado pabaigoje glaustai apraomos darbo struktrins dalys, nurodomos jose nagrinjamos problemos. Rekomenduojama darbo vado apimtis 23 psl.

(7) Pagrindinje darbo dalyje nuosekliai pristatoma teorin mokslini altini analiz, empirinis tyrimas arba taikomasis-krybinis projektas. i darbo dalis pagal temas ir potemes yra skirstoma skyrius, pastarieji poskyrius. Paprastai pirmuosiuose dstomosios dalies skyriuose yra pristatomas teorinis darbo pagrindas, tolesniuose pateikiama konkrei empirini duomen analiz (tiriamojo pobdio darbe) arba kritin-analitin atlikto krybinio projekto refleksija (taikomojo-krybinio pobdio darbe). Tam, kad skyriai tarpusavyje bt logikai susij ir tekstas bt sklandus, rekomenduojama kiekvien i j pradti nuo trumpos angins dalies ir ubaigti apibendrinimu. Paioje darbo pabaigoje rekomenduojama apibendrinti visas (tiek teorin, tiek ir praktin) dalis, nurodyti tolesni tyrim kryptis ir probleminius klausimus.

(8) Ivados viena svarbiausi darbo dali, atspindinti autoriaus na, sprendiant mokslin arba praktin problem. Tai nra dstomosios dalies santrauka ar abstrakts pastebjimai. Ivadose yra formuluojami apibendrinantys ir aiks teiginiai, konkreiai nurodantys autoriaus na. Ivados turi aikiai atsakyti isikeltus udavinius, atitinkamai jos turt bti grupuojamos ir numeruojamos. ioje darbo dalyje nedera polemizuoti, analizuoti papildom klausim, cituoti ar remtis literatra. Ivados neturi dubliuoti viena kitos.

[5]

Rekomenduojama darbo ivad apimtis 1,52 psl. Atskirai po ivad gali bti pateikiamos rekomendacijos ir pasilymai, kur ir kaip atlikto tyrimo ar gyvendinto krybinio projekto rezultatai gali bti panaudojami. Taiau, jei rekomendacij nra daug, jos gali bti pateikiamos ir drauge su ivadomis.

(9) Literatros ir altini sraas pateikiamas pagal Vieosios komunikacijos katedros parengtus bibliografijos aprao reikalavimus. Srae abcls tvarka, numeruojant nurodomi tik tie altiniai ir literatra, kuri analizuojama ar kitaip minima darbe. Darbe panaudotos literatros sraas privalo bti atskirtas nuo altini srao. Pirmasis pateikiamas literatros sraas, po jo altini sraas. altini sra btina traukti statistini duomen altinius, teiss aktus, interviu, iniasklaidos kanalus, ataskaitas, organizacij interneto svetaini duomenis ir pan.

(10) Priedai darb papildanti informacija (vairios didesns apimties lentels, schemos, diagramos ir pan.). Jei pried yra daugiau nei penki, pateikiamas atskiras j sraas, kuriame yra nurodomas priedo numeris ir pavadinimas. Sraas pateikiamas darbo pabaigoje prie priedus. Darbo turinyje yra nurodomas pried srao puslapis, o nuorodos atskirus priedus neteikiamos.

***

2.1. Baigiamojo darbo vadas

Baigiamojo darbo vade pateikiama svarbiausia informacija apie atlikt darb: pagrindiamas temos aktualumas, naujumas, vardijama mokslin arba praktin problema, pristatomas darbo objektas, apvelgiami susij moksliniai tyrimai, suformuluojamas darbo tikslas bei udaviniai, ikeliamos hipotezs (kiekybiniuose tyrimuose), formuluojami tyrimo klausimai (kokybiniuose tyrimuose), vardijami tyrimo metodai, aptariama tyrimo altini imtis, apibdinamas tyrimo instrumentas (tiriamojo pobdio darbe), pagrindiamas krybinio projekto pasirinkimas (taikomojo-krybinio pobdio darbe).

Pristatant darbo tem vade yra aptariamas temos aktualumas apibdinamas darbo poreikis, pateikiamas temos pagrindimas. Aptariant temos aktualum patartina nusakyti, kiek tema yra svarbi komunikacijos tyrim kontekste. Literatros apvalga leis autoriui apibrti, kiek plaiai jo pasirinkta tema yra itirta tai darbo naujumas, akcentuojantis teorin ir praktin temos aktualum.

vade taip pat reikt vardinti mokslin problem, kuri atsako klausim kodl?, t. y. kodl yra svarbu ir reikminga tirti pasirinkt tem, kieno praktiniams ar teoriniams interesams reikia io tyrimo ir pan.

Darbo objektas tai aikiai apibrtas, konkretus reikinys, kur rengiats itirti, bet ne organizacija, asmuo ar visuomens grup. Pastarieji vadinami tyrimo altiniais. Tyrimo objektas gali bti konkretaus veiklos proceso dalyvi sveika, pats veiklos procesas, jo dinamika, elementai, ypatumai, j tarpusavio sveika, ryys ar raika vairiose situacijose bei aplinkose.

Darbo tikslu yra nusakomas siekiamas darbo rezultatas, pvz., itirti problem ir pasilyti konkreius sprendimo bdus, taip pat darbe gali bti siekiama pateikti nauj duomen, nustatyti tam tikrus dsningumus ir pan. Tyrimo tikslas yra glaudiai susijs su darbo problematika, taiau darbo tikslas ir darbo problema nra tapats. Tikslas tai autoriaus individualus pasirinkimas, iekant atsakym, kaip apibrta problema gali bti sprendiama teorine ir/ar taikomja prasme. Kitaip tariant, tai pats bendriausias paaikinimas, ko siekiama rengiamu darbu. Darbe paprastai ikeliamas vienas tyrimo tikslas, atspindintis tyrimo objekt ir nusakantis, ko yra siekiama, o tyrimo udaviniai kaip tai bus pasiekta.

Taigi, apibrus tiksl yra vardijami tyrimo udaviniai konkrets, specifiniai, atskleidiantys tam tikr tyrimo aspekt ir iplaukiantys i tyrimo tikslo. Udaviniai leidia realizuoti isikelt tyrimo tiksl. Udavini formuluotse naudojami aktyvieji veiksmaodiai, tokie kaip paaikinti, apibrti, apibdinti, identifikuoti, nustatyti, interpretuoti, iliustruoti, palyginti, sudaryti, parengti (pvz., komunikacijos plan, strategij), vertinti. Kiek udavini yra isikeliama darbe, nusprendia pats autorius. Svarbiausia, kad visi jie bt vykdyti. Udavini formuluots negali dubliuoti darbo struktrini dali.

Tiriamojo pobdio darbe, pristaius darbo problem, tikslus ir udavinius yra nurodomi ir tyrimo metodai, t. y. tam tikros duomen rinkimo bei analizs strategijos ir technikos, padsianios realizuoti ikeltus udavinius. Autorius turi pagrsti, kodl pasirinktas konkretus tyrimo metodas ir kaip jis bus taikomas. Trumpai pristatoma tyrimo eiga: tyrimo laikas, vieta, imtis, tyrimo instrumentas, tyrimo apribojimai. Aptariami pirminiai ir antriniai tyrimo altiniai. Pirminiai altiniai tai empiriniai duomenys, apklausos, interviu, komunikacijos planai, iniasklaidos tekstai ar kiti dokumentai; antriniai altiniai tai ataskaitos, apvalgos, dokumentai, interpretuojantys konkreius duomenis (altiniai, perpasakojantys ar interpretuojantys pirminius). Teorinio-analitinio bei taikomojo-krybinio pobdio darbuose ioje vietoje apraomi teorinio tyrimo (literatros analizs) bei kiti metodai.

Baigiamuosiuose darbuose, ypa jei jie yra tiriamojo pobdio, rekomenduojam suformuluoti ir vardinti tyrimo hipotezes arba iskirti tyrimo klausimus, kylanius i problemos formuluots. Tyrimo hipotez tai hipotetinis

[6]

teiginys, suformuluotas remiantis turimomis iniomis, kur btina patikrinti, t. y. patvirtinti arba paneigti. Iankstinis spjimas danai palengvina mediagos rinkimo ir literatros skaitymo proces, nes neturint hipotezs arba tyrimo klausimo renkami visi duomenys ir tik vliau iekoma dsningum.

vade taip pat yra trumpai apvelgiami susij moksliniai tyrimai. ioje apvalgoje reikt apibendrintai pristatyti Lietuvoje ir pasaulyje iki iol vykdytus analogikus ar panaius tyrimus, paminti svarbiausias ia problematika keltas mokslines diskusijas bei klausimus, nurodyti pagrindinius autorius, kurie vliau bus pristatomi ir teorinje darbo dalyje.

Baigiamojo bakalauro ar magistro darbo vado pabaigoje pristatoma darbo struktra, t.y. glaustai apraomos darbo struktrins dalys, nurodomos jose nagrinjamos problemos.

2.2. Teorin darbo dalis: mokslini altini analiz

Teorinje baigiamojo darbo dalyje pateikiama mokslins literatros apvalga bei analiz. Planuojant baigiamj darb, literatros analiz padeda pasirinkti tem, tyrimo metodus, susipainti su teoriniais ir empiriniais tyrimais, nuosekliai suplanuoti savo darb. Prasidjus tyrimui, mokslo altini studijavimas leidia suinoti apie naujausius mokslinius darbus, palyginti savo tyrimo rezultatus su iki iol sukaupta teorine ir empirine mediaga.

Tiriamojo arba taikomojo-krybinio pobdio baigiamajame darbe teorin dalis gali sudaryti iki puss darbo apimties. Teorinio-analitinio pobdio baigiamajame darbe mokslins literatros altini analiz gali bti dar isamesn.

Rengdamas teorin darbo dal studentas turi pademonstruoti gebjim ne tik atsirinkti bei susiteminti tinkamiausi aktuali mediag, bet ir pateikti savo valg apie tiriam problem. Pabaigoje galima pateikti ir konceptualj tyrimo model, kuris bt pritaikytas tolesniame darbe (ypatingai jei tai tiriamojo pobdio darbas).

Aktuali tyrim bei literatros iekoti rekomenduojama vairiuose mokslo urnaluose, elektroninse duomen bazse, bibliotek naujausios literatros skyriuose bei internete. Taip pat, norint geriau susipainti su baigiamj baklauro bei magistro darb pobdiu, struktra ir pan., pravartu pervelgti iki iol katedros ar fakulteto student parengtus darbus. Literatros altini paiekos duomen bazes, baigiamj darb pavyzdius, kit nauding mediag galima rasti VDU bibliotekos tinklalapyje: http://biblioteka.vdu.lt.

Rengiant mokslins literatros apvalg svarbu laikytis literatros citavimo tekste reikalavim. Literatros altini perrainjimas, nenurodant autoriaus ar nekorektikas citavimas yra laikomas autorini teisi paeidimu, plagiavimu nustaius tokius atvejus, darbas yra neapginamas, o studentas baudiamas VDU Studij reguliamine numatyta tvarka. Kiekvienas studentas, parengs baigiamj darb ir j pristats vieam svarstymui, katedroje pasirao siningumo deklaracij (r. 2 pried), kuria garantuoja, jog darbas parengtas savarankikai, nepaeidiant kit asmen autorini teisi, o darbe tiesiogiai ar netiesiogiai panaudotos kit autori mintys yra paymtos, pateikiant nuorodas altinius.

Literatros altini citavimas tekste2

Baigiamojo darbo tekste cituojama atkarpa turi bti iskirta kabutmis, o jei citata yra ilgesn nei 40 odi, rekomenduojama j pradti i naujos eiluts, atitraukiant paragraf nuo kairs parats.

Cituojamo sakinio (ar keli sakini) pabaigoje lenktiniuose skliaustuose nurodomas altinio autorius (jo pavard), altinio publikacijos metai bei puslapis, pvz. (Kernis, Cornell, Sun, Berry, Harlow, 1993, p. 53). Cituojamo altinio autorius gali bti nurodomas ir tekste, tokiu atveju skliausteliuose po autoriaus pavards raomi tik metai, o citatos puslapis nurodomas cituojamo teksto pabaigoje, pvz.: Remiantis Jones (1998), studentams danai kyla daug klausim dl APA stiliaus vartojimo (p. 199).

Perfrazuojant altinio tekst puslapio numerio nurodyti nebtina. Perfrazuotas tekstas, taip pat kaip ir tiesiogiai cituojamas, gali bti pateikiamas dvejopai: (1) autori ir literatros altinius nurodant perfrazuotos minties pabaigoje arba (2) autori ir literatros altinio metus nurodant perfrazuojamame tekste.

Jei cituojamo altinio autoryst priklauso organizacijai ar institucijai, vietoj autoriaus pavards skliausteliuose nurodomas atitinkamos organizacijos pavadinimas.

Jei cituojamo teksto autoryst nra priskirta nei asmeniui, nei organizacijai, nurodomas cituojamo altinio pavadinimas. Jei neinomas nei altinio pavadinimas, nurodomi teksto pirmieji odiai. Tai ypatingai aktualu cituojant elektroninius altinius.

Jei tekstas i interneto neturi nei pavadinimo, jo autoryst nepriskiriama nei asmeniui, nei jokiai organizacijai, verta pagalvoti, ar tikrai dera tokiu altiniu remtis, raant baigiamj darb.

2.3. Tyrimo duomen rinkimas ir metodologinis pagrindimas

2 Parengta pagal American Psychological Association (APA) standartus. APA Journals Manuscript Submission Instructions For All Authors. Prieiga per internet: http://www.apa.org/pubs/authors/instructions.aspx.

[7]

Rengiant baigiamj darb pasirenkama tyrimo metodologija tai mokslini princip ir taisykli sistema, loginis ir teorinis pagrindas, kuriuo vadovaujasi autorius savo darbe. Nra lengva pasirinkti tyrimo metodologij, nes jos supratimas ir taikymas gali bti vairs. Todl pirmiausia reikt iskirti ir apsibrti darbo (tyrimo) koncepcij, t.y. pagrindin idj ir pagrindinius teorinius teiginius, kurie sudaro tyrimo ieities pozicijas, o taip pat tinkamai charakterizuoti tyrimo metodus.

Komunikacijos bei medij tyrimai remiasi dviem pagrindinmis socialini moksl srities metodologinmis prieigomis kokybine ir kiekybine. Esminis kiekybins ir kokybins metodologijos skirtumas akivaizdiai irykja konkretaus empirinio tyrimo procese. Kiekybin metodologija remiasi hipotetine/dedukcine tyrimo proceso logika, pagrsta teorini ini tikrinimu, o kokybin indukcine logika, kurios esm empirins informacijos kaupimas ir teorijos krimas.

Tyrimo strategija tai tyrimo metodologiniai principai, numatantys specifin tyrimo plan ir jo eig. iais principais tyrjas vadovaujasi, siekdamas atsakyti tyrimo klausimus, isprsti problem. Nuo strategijos pasirinkimo priklauso tyrimo duomen rinkimo bdai, analizs metodai, taip pat tyrimo rezultat pristatymas.

Rengiant baigiamj bakalauro ar magistro darb, savarankikam tyrimui galima pasirinkti tinkamiausi tyrimo strategij, toki kaip: (1) atvejo tyrimas, (2) diskurso analiz, (3) apklausa, (4) veiksmo tyrimas, (5) etnografinis tyrimas, (6) pasakojamoji (odin) istorija.

(1) Atvejo tyrimas tai vieno arba keli subjekt stebjimas, skirtas j visapusikam patirties ir elgesio apraymui. Tyrimo tikslas nustatyti ryius tarp fakt, danai tarp praeities vyki ir dabartinio elgesio, veiklos, patirties. is bdas gali bti taikomas vairioms problemoms tirti ir nesunkiai vykdomas pavieni tyrj pastangomis. Nagrinjamu atveju gali bti pasirinktas istorinis vykis, individas, grup ar organizacija. is tyrimo bdas gali bti taikomas tiek kuriant naujas mokslo inias, tiek sprendiant vairias praktines situacijas.

(2) Diskurso analiz - tai vairi teorij ir metod visuma, leidianti analizuoti kalbos vartojim ir kalbjim vairiuose socialiniuose kontekstuose. Diskurso analiz gali bti taikoma bet kokiam tekstui, vadinasi ir bet kokiai problemai, nes jos tikslas yra iplsti ms painimo ribas ir suvokti tiek kit, tiek ir ms pai nesmoningus, neisakytus motyvus. Kitaip tariant, ji leidia atskleisti, kas gldi ukulisiuose, ms viduje ir daniausiai apsprendia ms veiksmus. Visos diskurso analizs rims svarbus kontekstas, kuriame kalba yra naudojama, kur yra kalbama.

(3) Apklausa vienas populiariausi kiekybini tyrim metod, plaiai taikomas moksliniuose bei taikomuosiuose auditorij tyrimuose. Apklausos daniausiai vykdomos, siekiant gauti reprezentatyvios informacijos apie tiriamas auditorijas, palyginti skirtingas auditorij grupes tarpusavyje, nustatyti ryius tarp skiting tyrimo aspekt. Pagal apklausos atlikimo bd, apklausos skirstomos tiesiogines apklausas (vykdomas tiesioginio interviu bdu), internetines apklausas, apklausas telefonu, anketavim. Vienokia ar kitokia apklausos forma priklauso nuo tyrinjamos problemos, tiksl bei udavini, o taip pat kokiu mastu tyrimo rezultatai bus apibendrinti.

(4) Veiksmo tyrimas (angl. action research) tai tyrimas, kuriame tieisogiai dalyvauja ir pats tyrjas. Tyrime dalyvaujant naudojami daugiausia kokybiniai metodai. Tyrimas pradedamas nekonkreiais klausimais, kuri pagalba aikinamasi, kokios temins grups yra svarbios komunikacijos problemos analizei. I atsakym formuluojami tolesni klausimai, jie tikslinami. Klausimai negali i anksto bti iki galo suplanuoti, nes tyrimas turi bti interaktyvus, be to tyrjas i anksto neino, kas yra svarbiausia tiriamiesiems. Tyrimas ir surinkt duomen analiz vyksta tam tikrais etapais: renkami duomenys, iekoma teorinio pagrindimo, duomenys interpretuojami, interpretacij pagalba vl keliami klausimai ir renkami duomenys.

(5) Etnografinis tyrimas tai isamus kultros ar komunikacijos reikinio, vykio stebjimas ir apraymas, siekiant gauti isam tiriamo objekto paveiksl, kuris atskleist, kaip mons suvokia ir kokias reikmes suteikia vykiams, situacijoms. Daniausiai naudojami tyrimo metodai etnografiniame tyrime yra giluminis interviu ir nuolatinis dalyvaujantis stebjimas, siekiant parodyti, kaip mons suvokia ir interpretuoja savo veiklas.

(6) Pasakojamoji istorija (angl. oral history) tai pasakojim apie individuali praeit uraymas ir interpretacija. Pasakojamosios, arba odins, istorijos tyrjai turi patikrinti informacij, j analizuoti ir susieti su istoriniu kontekstu. i tyrimo strategija plaiai naudojama istorik darbuose, urnalist ir sociolog tyrimuose. Tyrjas formuluoja tyrimo probelm, interviu klausimus, pasirenka informantus, siekdamas kuo daugiau suinoti apie praeit, remiasi turimais altiniais bei istoriografija, kartografine bei ikonografine mediaga.

Tyrimo metodai tai formalizuot informacijos rinkimo, apdorojimo, analizs taisykli sistema, susidedanti i nuosekliai pasikartojani operacij, kuri taikymas kiekvienu konkreiu atveju leidia pasiekti norim rezultat. Tinkamas metodo pasirinkimas yra labai svarbus tyrimo etapas, nuo kurio priklauso viso tyrimo skm. is pasirinkimas priklauso nuo tyrimo problemos ir teorini ini. Nuosekliai aprayta tyrimo metod taikymo veiksm seka ir tvarka rodo, kaip buvo pasiekti tyrimo rezultatai ir leidia kitiems tyrjams sitikinti tyrimo validumu ir patikimumu, jei reikia,

[8]

pakartoti tyrim bei patikrinti jo rezultatus.

Komunikacijos tyrimuose daniausiai taikomi ie tyrimo metodai: (1) turinio analiz, (2) interviu, (3) stebjimas ir (4) antrini duomen analiz.

(1) Turinio analiz (angl. content analysis) yra tradicinis komunikacijos tyrim metodas, skirtas sisteminiam turinio klasifikavimui ir apraymui pagal tam tikras, daniausiai i anksto numatytas analitines kategorijas. Tai gali bti kiekybin arba kokybin, arba miri teksto analiz. Pagrindinis reikalavimas yra tas, kad klasifikacijos kategorijos ir analiz bt aikiai apibrtos ir kad kiti tyrjai galt jomis vadovautis. Kiekybin turinio analiz nagrinja, kiek kart tekste pasikartoja tam tikri prasminiai vienetai, pvz., tam tikros temos, informacijos altiniai, vykiai, tam tikri odiai. Kokybinje turinio analizje itin svarbios nagrinjamo teksto reikms, j galimos interpretacijos bei kontekstas. Svarbus turinio analizs tyrimo etapas yra isamus kodavimo formos sudarymas, kurioje fiksuojamos visos analitins kategorijos, skirtos konkreiai teksto charakteristikai.

(2) Interviu tai sistemingas duomen rinkimas pokalbio tarp interviuotojo ir interviuojamojo metu, kai pirmasis yra i anksto pasiruos pokalbiui, numats jo struktr ir procedr. is tyrimo metodas pasiymi didele form bei panaudojimo galimybi vairove, j naudoja komunikacijos analitikai, sociologai, antropologai, istorikai, politologai, teisininkai, psichologai, psichiatrai, socialiniai darbuotojai, ir, inoma, urnalistai. Pagal struktravimo laipsn interviu yra skirstomi struktruotus (interviu klausimai i anksto suplanuoti, i anksto pateikiami galimi atsakymo variantai), pusiau struktruotus (i anksto suplanuojami pagrindiniai interviu klausimai (gairs), kurie pokalbio metu yra papildomi ir ipltojami) ir nestruktruotus (interviu klausimai nra i anksto suplanuoti ir standartizuoti, taiau yra pagrindiniai klausimai, kurie utikrina interviu pradi ir eig). Pagal interviu respondento ir tyrjo sveikos pobd interviu skirstomi asmeninius (individualius) interviu (respondentas ir tyrjas keiiasi informacija tiesiogiai bendraudami) ir diskusij grupes (angl. focus groups). Diskusij grups esm organizuotos diskusijos dalyvi grupins sveikos procesas, kurio metu siekiama isiaikinti situacij, ipltoti idjas, irykinti poirius, moderatoriui uduodant atviro tipo klausimus, kurie reikalauja platesnio atsakymo nei taip arba ne. Diskusijos grupj gali bti nuo 6 iki 15 moni. Kiekvienas yra skatinamas ireikti savo nuomon ir reaguoti kit diskusijos dalyvi isakyt poir.

(3) Stebjimas tai vienas pagrindini etnografinio tyrimo metod, alia interviu ir dokument analizs. Tai sisteminis vyki, elgsenos ir socialins aplinkos artefakt apraymas. Nuo prasto, kasdieninio stebjimo mokslinis stebjimas skiriasi tikslingumu, iankstiniu jo planavimu, sistemingumu bei renkam duomen registravimu. Stebint siekiama atskleisti ir suprasti socialin aplink per veiksmus ir vykius tiek i vidaus, t.y. dalyvi poiriu, tiek i iors (tyrjo poiriu). Stebtojas fiksuoja ne pasakojimus apie veiksmus ir vykius, bet stebi tuos veiksmus ir vykius j vyksmo metu ir tokiu bdu gauna betarpik informacij. Kiekybiniuose tyrimuose daniausiai naudojamas formalizuotas bei struktruotas stebjimas i iors. Jo metu stebimi veiksmai registruojami pagal temas ir subjektus, veiksm charakteristikas, fiksuojant j pasirodym tikrovje bei pasirodymo intensyvum. Struktruotame stebjime duomenys uraomi pagal sukurtas prie stebjim kategorijas, i anksto suskaidant tiriam reikin pagal teorikai inomas jo dimensijas. Kokybiniuose tyrimuose daniausiai taikomas stebjimas dalyvaujant. Jis apibriamas kaip moni bendravimo ir sveikos stebjimas nestruktruota forma, kuomet dizainas kuriamas ir modifikuojamas stebjimo metu. Dalyvaujantis stebtojas renka duomenis, dalyvaudamas tiriamos grups ar organizacijos kasdieniniame gyvenime. Jis stebi tiriamus mones, kad pamatyt, su kokiomis situacijomis jie prastai susiduria ir kaip jie jose elgiasi. Tyrjas gali umegzti pokalb su tiriamaisiais, kad geriau suvokt j poirius ir vertinimus.

(4) Antrin duomen analiz tai toks tyrimo metodas, kurio metu analizuojami kit autori, tyrj, organizacij surinkti empiriniai duomenys. Itin danai tokie duomenys reikalingi vykdant ilgalaikius bei lyginamuosius tyrimus. Naudojant antrinius duomenis itin svarbu laikytis tyrimo etikos, usitikrinant leidim iuos duomenis panaudoti savo tyrimo tikslais bei tiksliai nurodyti kas, kada ir kokiu bdu atliko tyrim.

2.4. Tyrimo duomen analiz ir interpretavimas

Surinkt tyrimo duomen analiz tai analitin apvalga, kurioje pateikiami susisteminti, logikai struktruoti atlikto tyrimo rezultatai, iliustruojami lentelmis, diagramomis, duomen emlapiais ir kitomis vizualiomis priemonmis. Tiriamojo pobdio darbe i dalis turt bti ne trumpesn apimtimi nei teorins literatros apvalga.

Tyrimo empirin mediaga tai tyrimo metu sukaupti vairiaus pobdio duomenys: naujien portal publikacijos, socialini tinkl raai, dienrai straipsniai, TV laid turinys, interviu, statistiniai duomenys, organizacij dokumentai, reklamos praneimai ir pan. Darbe btina apibrti ir vardinti, kokia empirin mediaga bus tiriama (tekstai, interviu, apklausos duomenys, atvejai ar pan.), nurodant imties dyd, paaikinant kaip duomenys buvo surinkti, kokie j rinkimo kriterijai, kokiomis priemonmis ir kaip gauti duomenys bus sisteminami ir analizuojami.

Taikomojo-krybinio pobdio darbe ioje vietoje pristatomas, analizuojamas bei vertinamas sukurtas produktas (krinys) tematikos, turinio, auditorij, technologij bei kitais aspektais, kuri rengdamas studentas turi remtis

[9]

teoriniais altiniais bei praktinmis valgomis.

Paskutiniame dstomosios dalies skyriuje rekomenduojama pateikti atskir apibendrinani teorinio ir empirinio tyrimo rezultat diskusij, skirt i pagrindini darbo dali ssajoms atskleisti. ioje dalyje gali bti argumentuojama, ko nepavyko pasiekti darbe ir kodl, nurodyti tolesnio ios temos tyrimo kryptis ir perspektyvas.

2.5. Baigiamojo darbo ivados

Darbo pabaigoje pateikiamos ivados, kuriose apibendrintos pagrindins darbo valgos bei atlikto tyrimo metu gauti rezultatai. Tai aikiai suformuluoti teiginiai, atsakantys darbo pradioje ikelt tiksl ir i jo iplaukianius udavinius. Daniausiai darbuose ivados grupuojamos pagal udavinius, taiau ivad gali bti ir daugiau, siekiant tikslesnio rezultat atskleidimo. Kiekvienas ivad paragrafas yra numeruojamas.

Jei kiekvienas darbo skyrius buvo tvarkingai baigiamas trumpais apibendrinimais, rayti ivadas bus tikrai nesunku. Kita vertus, btina vengti teksto kartojimo, o apibendrinti svarbiausias valgas, koncentruotai pateikti tyrimo rezultatus, idstyti tai, kas darbe buvo rodyta.

Ivadose jau nra cituojami moksliniai altiniai, polemizuojama ar pateikiama visikai nauja faktin mediaga. Jos taip pat neturt dubliuoti viena kitos. Jei darbo vade buvo formuluojamos hipotezs, tai ioje baigiamojoje darbo dalyje reikia parayti, ar jas pavyko patvirtinti arba paneigti.

Po ivad galima pateikti rekomendacij. Jei rekomendacij vos kelios, jos gali bti pateikiamos ir kartu su ivadomis, jei daugiau kaip atskira darbo dalis, einanti po ivad. Pateikiant rekomendacijas reikt aikiai vardinti, kam jos skirtos (tikslin auditorij/-as), kaip bei kokiu bdu galt ar trt bti gyvendintos.

2.6. Literatros ir altini sraas

Baigiamojo bakalauro ar magistro darbo literatros ir altini sraas pateikiamas pagal Vieosios komunikacijos katedros parengtus emiau pateikiamus bibliografijos aprao reikalavimus. Srae abcls tvarka, numeruojant nurodomi tik tie altiniai ir literatra, kuri analizuojama ar kitaip minima darbe.

Darbe panaudotos literatros sraas privalo bti atskirtas nuo altini srao. Pirmasis pateikiamas literatros sraas, po jo altini sraas. altini sra btina traukti statistini duomen altinius, teiss aktus, interviu, iniasklaidos kanalus, ataskaitas, organizacij interneto svetaini duomenis ir pan.

Pagrindiniai reikalavimai bibliografijos apraui3

Apraant bet kur altin (spausdint ar elektronin), jei manoma, btina nurodyti altinio autori, pateikti jo piln pavard bei vardo pirmj raid. Jei autori yra keli (iki ei), j pavards ir vardo inicialai pateikiami aprae, vien nuo kito atskiriant kableliais. Jei autori yra daugiau nei ei, aprae reikalaujama nurodyti eis pirmuosius autorius su nuoroda et al. arba ir kt..

Jei autorins teiss priklauso organizacijai ir autorius nra nurodytas, aprae vietoj autoriaus yra nurodoma organizacija, pvz., European Journalism Training Association (2013).

Jei autorius neinomas, vietoj autoriaus nurodomas leidinio pavadinimas. Jei altinis neturi pavadinimo, aprae pateikiami teksto pirmieji odiai.

Bibliografiniame aprae literatriniai altiniai yra idstomi pagal abcl.

Jei darbe cituojami keli to paties autoriaus darbai, bibliografijos aprae juos reikia idstyti pagal metus (nuo anksiausio iki vliausio). altiniai, kuri pirmasis autorius sutampa, o antrasis ir/arba treiasis skiriasi, bibliografijos aprae yra nurodomi abcls tvarka, pagal antrojo arba treiojo (jei antras autorius sutampa) autoriaus pavard.

Jei darbe naudojamas daugiau nei vienas to paties autoriaus altinis, spausdintas tais paiais metais, bibliografijos aprae jie idstomi pagal abcl, remiantis altinio pavadinimu. Taip pat prie met btina suymti altinius raidmis, kurios turi bti nurodytos ir tekste cituojant altin, pvz. (Dahlgren 2005a).

Apraant elektroninius altinius, yra reikalaujama nurodyti internetin dokumento adres pagal formul: Prieiga per internet: http://www.adresas.lt. Po internetinio altinio adreso aprae pateikiama altinio periros data: irta metai, mnuo, diena. Data, kada buvo perirtas altinis, nurodoma tik tuo atveju, kai altinis vliau gali bti taisomas, kitaip keiiamas ar paalintas. Adreso nurodyti nebtina jei: straipsnis turi DOI ymenis (nurodomi DOI ymenys); egzistuoja ir spausdintinis straipsnio variantas (lautiniuose skliaustuose pateikiama nuoroda elektronin versija); straipsnis yra i duomen bazs (nurodoma duomen baz, pagal formul I duomen bazs pavadinimas); straipsnis yra i internetins enciklopedijos ar kito oficialaus puslapio, nurodoma ir enciklopedija ir internetinis jos adresas.

3 Parengta pagal American Psychological Association (APA) standartus. APA Journals Manuscript Submission Instructions For All Authors. Prieiga per internet: http://www.apa.org/pubs/authors/instructions.aspx. Vytauto Didiojo universiteto biblioteka. (2008). Bibliografins nuorodos, j sraai, ssajos su tekstu. Prieiga per internet: http://biblioteka.vdu.lt/b-help.htm.

[10]

Straipsnis periodiniame urnale (vienas autorius) Eide, M. (2007). Encircling the Power of Journalism. Nordicom Review, 28, 21-29.

Straipsnis periodiniame urnale (du ir daugiau autori)

Balytien, A., Aukalnien, L., Birbilait, I., Vincinien, A. (2009). Localizing Global Political Matters through New Media: Some Reflections on Communication Culture. Baltic Journal of Law & Politics, 2 (2), 165-180.

Straipsnis urnale Henry, W. A., III. (1990, April 9). Making the Grade in Today's Schools. Time, 135, 28-31.

Straipsnis laikratyje Schultz, S. (2005, December 28). Calls Made to Strengthen State Energy Policies. The Country Today, pp. 1A, 2A.

Apvalga Baumeister, R. F. (1993). Exposing the Self-Knowledge Myth [knygos The self-knower: A Hero under Control apvalga]. Contemporary Psychology, 38, 466-467.

Knyga ar monografija Castells, M. (2009). Communication Power. Oxford: Oxford University Press.

Knyga ar monografija (du ir daugiau autori)

Bauman, Z., Donskis, L. (2013). Moral Blindness: The Loss of Sensitivity in Liquid Modernity. Cambrodge: Polity Press.

Monografija, kai nra bendro autoriaus, bet nurodytas redaktorius

Dobek-Ostrowska, B., Gowacki M., Jakubowicz, K., Sukosd, M. (red.) (2009). Comparing Media Systems: European and Global Perspectives. Budapest: Central European University Press.

Monografija, kai nurodytas ir autorius, ir redaktorius Plath, S. (2000). The Unabridged Journals (K.V. Kukil, red.). New York: Anchor.

Vertimas Laplace, P. S. (1951). A Philosophical Essay on Probabilities. (F. W. Truscott & F. L. Emory, vert.). New York: Dover. (Orginalus darbas publikuotas 1814 m.).

Skyrius monografijoje Schilleris, H. (2006). Informacija ir brandus kapitalizmas I F. Weber (red.), Informacins visuomens teorijos (pp. 132-168). Kaunas: Poligrafija ir informatika.

Daugiatomis veikalas Wiener, P. (red.). (1973). Dictionary of the History of Ideas (T. 1-4). New York: Scribner's.

Straipsnis i enciklopedijos Kinni, T. B. (2004). Disney, Walt (1901-1966): Founder of the Walt Disney Company. I Encyclopedia of Leadership (T. 1, pp. 345-349). Thousand Oaks, CA: Sage Publications.

Disertacijos santrauka

Vincinien, A. (2010). Europos Sjungos komunikacijos politika ir jos gyvendinimas nacionaliniu lygmeniu: Baltijos ali atvejis (daktaro disertacija, Vytauto Didiojo universitetas). eLABA Elektronini tezi ir disertacij baz (ETD). Prieiga per internet: https://etd.elaba.lt.

Dokumentas, statymas ar nutarimas

Commission of the European Communities (2001). A New Framework for Co-operation on Activities Concerning the Information and Communication Policy of the European Union (354 final, Brussels, 27.6.2001). Brussels: Communication from the Commission to the Council, European Parliament, Economic and Social Committee, the Committee of the Regions.

Konferencijos praneim rinkinys

Schnase, J.L., Cunnius, E.L. (red.). (1995). Proceedings from CSCL '95: The First International Conference on Computer Support for Collaborative Learning. Mahwah, NJ: Erlbaum.

Straipsnis i interaktyvaus periodinio leidinio

Hume, E. (2007). University Journalism Education: A Global Challenge. A Report to the Center for International Media Assistance. Prieiga per internet: http://www.ellenhume.com/articles/education.pdf. irta 2010 m. spalio 10 d.

Straipsnis i internetinio periodinio leidinio su DOI

Curran, J., Iyengar, S., Lund, A., and Salovaara-Moring, I. (2009). Media System, Public Knowledge and Democracy: A Comparative Study. European Journal of Communication, 24(1), 5-26. DOI: http://dx.doi.org/10.1177/0267323108098943.

Straipsnis i internetinio periodinio leidinio be DOI

Whitmeyer, J. M. (2000). Power Through Appointment [elektronin versija]. Social Science Research, 29, 535-555.

Abstraktas (santrauka) Paterson, P. (2008). How Well do Young Offenders with Asperger Syndrome Cope in Custody?: Two prison case studies [Santrauka]. British Journal of Learning Disabilities, 36(1), 54-58. I EBSCO Host duomen bazs.

Straipsnis i internetins enciklopedijos

Feminism. (n.d.) I Encyclopdia Britannica online. Prieiga per internet: http://www.britannica.com. irta 2008 m. kovo 16 d.

Elektronin knyga De Huff, E.W. Taytays Tales: Traditional Pueblo Indian Tales. Prieiga per internet: http://digital.library.upenn.edu/women/dehuff/taytay/taytay.html.

Skyrius/dalis i internetinio dokumento ar internetins knygos

Peckinpaugh, J. (2003). Change in the Nineties. I J.S. Bough and G.B. DuBois (red.), A Century of Growth in America. I GoldStar duomen bazs.

Kokybiniai duomenys, interviu Butler, C. (interviuotojas), Stevenson, R. (panekovas). (1999). Oral History 2 [Interviu transkripcija]. I Johnson Space Center Oral Histories Project Web site: http://www11.jsc.nasa.gov/history/oral_histories/oral_histories.htm.

Elektronins paskaitos, pristatym skaidrs

Roberts, K. F. (1998). Federal regulations of chemicals in the environment [PowerPoint skaidrs]. Prieiga per internet: http://siri.uvm.edu/ppt/40hrenv/index.html

[11]

3. Baigiamojo darbo gynimas ir vertinimas

Baigiamuosius bakalauro bei magistro darbus studentai pristato vieame baigiamj darb gynimo komisijos posdyje paskutiniojo savo studij semestro pabaigoje. Vieas parengto darbo pristatymas bei jo metu vykstanti mokslin diskusija yra labai svarbi baigiamojo darbo rengimo proceso dalis, o studento pasirengimas bei gebjimas pristatyti savo darb, jo stiprybes, atsakyti klausimus turi takos galutiniam darbo vertinimui.

Tinkamai parengto ir rito bakalauro ar magistro baigiamojo darbo 2 egzempliorius, drauge su kopija elektroninje laikmenoje studentas teikia katedrai ne vliau kaip prie 10 darbo dien iki baigiamj darb vieojo svarstymo posdio pradios (apie tiksl darb pristatymo termin studentai informuojami katedros administracijos semestro pradioje).

Magistrantros program studentai, pristat katedrai savo darbus, juos taip pat patalpina ir Lietuvos magistrantros student baigiamj darb, daktaro disertacij ir j santrauk bei habilitacini darb elektronini dokument informacin sistem (ETD IS). Katedros administracija informuoja ir instruktuoja studentus, kaip tai padaryti.

Apie studento darb atsiliepim bei rekomendacij ginti darb pirmiausia pateikia darbo vadovas ne vliau kaip prie 5 darbo dienas iki numatyto vieojo gynimo pradios vadovo atsiliepimai pateikiami katedrai (rekomenduojama atsiliepimo forma pateikta 2 priede). Vadovo atsiliepime komentuojama studento motyvacija, savarankikumas raant darb, iniciatyvumas, krybikumas, sklandi darbo atlikimo eiga (savalaik darbo pradia, reguliarios konsultacijos, kt.), nuoseklumas, darbtumas, kruoptumas ir pan.

Jeigu baigiamojo darbo vadovo atsiliepime ir/ar katedros komisijos paymoje (magistro baigiamiesiems darbams) darbas vertinamas kaip neatitinkantis reikalavim ir nerekomenduotinas vieam gynimui, studentas turi teis kreiptis komisij su praymu leisti ginti darb, ratikai idstydamas motyvus. Praym ir darb studentas turi teikti komisijai ne vliau kaip prie 3 dienas iki paskelbtos vieojo gynimo pradios. Apsvarsiusi studento praym, baigiamj darb vieojo gynimo komisija nusprendia, ar studentui leidiama darb ginti.

Baigiamj darb recenzentus ne vliau kaip prie 10 darbo dien iki baigiamj darb vieo gynimo pradios skiria katedros vedjas. Recenzent sraas studentams paskelbiamas sekani dien po galutinio darb teikimo katedrai termino. Recenzentas atsiliepim apie darb teikia baigiamj darb vieo gynimo komisijai ne vliau kaip iki vieo gynimo dienos ir isiunia j studentui el. patu ne vliau kaip 1 dien iki vieojo gynimo (rekomenduojama recenzijos forma pateikta 2 priede). Recenzento atsiliepime pateikiami isams komentarai apie darbo mokslin lygmen, darbo vientisum bei ibaigtum, darbo apipavidalinimo kokyb bei papildomos pastabos ir klausimai, kuriuos studentas atsako vieo darbo svarstymo metu.

Baigiamj darb vieam gynimui sudaroma vieo baigiamj darb gynimo ir vertinimo komisija (kiekvienai studij programai atskirai) ar kelios komisijos pagal tyrimo kryptis. Komisij sudaro 5 nariai, i kuri bent vienas i kitos institucijos (socialini partneri, alumni atstovai arba kit universitet, mokslo institucij mokslininkai).

Katedroje taip pat parengiama vieo darb svarstymo posdio darbotvark, kuri paskelbiama komisijos nariams, studentams, darb vadovams, recenzentams, kitiems studentams bei dstytojams ir patalpinama katedros interneto

Interaktyvus forumas, diskusija Frook, B. D. (1999 m. liepos 23 d.). New inventions in the cyber world of toylandia [25 inut]. inut paskelbta: http://groups.earthlink.com/forum/messages/00025.html.

(Video)tinklaraio raas Dean, J. (2008 m. gegus 7 d.). When the Self Emerges: Is that Me in the Mirror? Prieiga per internet: http://www.spring.org.uk/.

Audio duomenys i interneto Bell, T., Phillips, T. (2008, May 6). A solar flare. Science @ NASA Podcast. Prieiga per internet: http://science.nasa.gov/podcast.htm.

Video duomenys i interneto Scott, D. (Producer) (2007 m. sausio 5 d.). The community college classroom [7 epizodas]. Adventures in Education. Podcast retrieved from http://www.adveeducation.com.

Vaidybinis ar dokumentinis filmas

Smith, J.D. (prodiuseris), Smithee, A.F. (redaktorius). (2001). Really big disaster movie [Vaidybinis filmas]. United States: Paramount Pictures.

Televizijos laida Milit, R. (vedja ir redaktor) (2013 m. birelio 19 d.). Teis inoti [TV laida]. Lietuva: LRT televizija.

TV epizodas ir daugiaserijinis filmas

Wendy, S. W. (scenarijaus autorius), Martian, I. R. (reisierius). (1986). The rising angel and the falling ape [epizodas]. I D. Dude (prodiuseris), Creatures and monsters. Los Angeles: Belarus Studios.

TV transliacija Important, I. M. (prodiuseris) (1990 m. lapkriio 1 d.). The nightly news hour [TV transliacija]. New York: Central Broadcasting Service.

TV serialas Bellisario, D.L. (prodiuseris) (1992). Exciting action show [TV serialas]. Hollywood: American Broadcasting Company.

Muzikos raas Taupin, B. (1975). Someone saved my life tonight [Atlikjas: Elton John]. I Captain fantastic and the brown dirt cowboy [CD]. London: Big Pig Music Limited.

[12]

svetainje: http://www.MediaStudies.lt.

Vieo baigiamj darb svarstymo ir gynimo posdio metu studentas trumpai (iki 10 min.) pristato darb, aptardamas jo unikalum, tyrimo ar analizs problem, tiksl, udavinius, apibdina objekt, trumpai pristato atlikt tyrim, gautus rezultatus ir taikyt metod patikimum (jei tai tiriamojo pobdio darbas), supaindina su pagrindinmis valgomis ir ivadomis. Po darbo pristatymo studentui klausimus gali pateikti komisijos nariai ir kiti vieajame gynime dalyvaujantys asmenys. Po ios diskusijos studentas atsako recenzento uduotus klausimus ir vyksta tolesn diskusija.

Darbo vadovo, katedros vedjo, studento ar institucijos, kurioje darbas buvo parengtas, praymu, jei panaudoti vieai neskelbtini (slapti) duomenys ir rezultatai nevieintini, darbas gali bti ginamas udarame komisijos posdyje. Tuomet komisija skelbia posdio dal, kurios metu ginamas darbas, udara. Gynimo posdyje be komisijos nari ir studento gali dalyvauti darbo vadovas ir recenzentas. Udarojo gynimo posdio dalyviai pasirao konfidencialumo pasiadjim (jo forma pateikta 2 priede).

Baigiamj darb svarstymo, gynimo ir vertinimo komisija yra atsakinga u baigiamj darb ir j pristatymo vertinim. Iki komisijos darbo pradios katedros administracija sudaro galimybes visiems komisijos nariams perirti baigiamj darb elektronines versijas visi komisijos nariai dar prie posd perskaito ir susipasta su visais vieam svarstymui pateiktais student darbais. Posdio metu komisija taip pat susipasta su vadovo atsiliepimu bei recenzento pareikta nuomone ir pastabomis. Darbo vadovas ir recenzentas studento darbo paymiu nevertina. Kiekvienas komisijos narys darb vertina atskirai. Galutinis baigiamojo darbo vertinimas yra lygus vis komisijos nari vertinim aritmetiniam vidurkiui, suapvalintam iki sveiko skaiiaus. Ikilus ginams dl vertinimo, galutin sprendim priima komisijos pirmininkas. Tuo atveju, kai darbo vadovas yra trauktas komisijos sudt, jo vertinimas skaiiuojant vertinim aritmetin vidurk netraukiamas.

Vertindama baigiamj darb gynimui pristatytus darbus komisija vadovaujasi iais kriterijais:

(1) Temos aktualumas ir pagrstumas: pasirinktos temos atskleidimas, remiantis teoriniais ir empriniais altiniais; problemos, objekto, klausimo, tikslo, udavini formulavimas ir tarpusavio derm; ivad ir rekomendacij (jei jos aktualios) svarbumas, pagrstumas pasiektais rezultatais.

(2) Teorins darbo dalies konceptualumas: temai aktuali komunikacijos koncept, modeli ir teorini perspektyv pritaikymas; teorinio tyrimo metod analizs, sintezs, lyginimo, modeliavimo panaudojimas; korektikas altini citavimas ir perfrazavimas.

(3) Tyrimo/krybinio projekto pagrstumas: aikus tyrimo/krybinio projekto pristatymas, pagrsta tyrimo metodologija bei metodika, deranti su teorinio tyrimo turiniu; isamus atlikto tyrimo/krybinio projekto rezultat pristatymas ir analiz.

(4) Darbo apipavidalinimas: kalbos ir stiliaus taisyklingumas; logika darbo struktra; isamus bei tvarkingas literatros ir altini srao pateikimas, tinkamai apipavidalintos lentels, paveikslai, darbo priedai.

(5) Atlikto darbo pristatymo nuoseklumas, aikumas, pagrstumas: baigiamojo darbo pistatymo metu nurodydoma tyrimo problema, apibdinamas objektas, klausimas, tikslas, udaviniai, pristatomi gauti rezultatai, apibendrinimai, taikyt metod patikimumas, pagrindiamos ivados, rekomendacijos.

(6) Darbo pristatymo vizualumas, interaktyvumas: krybikas darbo turinio pristatymas, taikant vairias audiovizualines priemones; tikslingas vaizdins mediagos (lenteli, paveiksl, schem, iliustracij), atspindinios darbo esm, vert ir svarbiausius rezultatus, panaudojimas.

(7) Vieo pristatymo kalbos kultra, retorika: pristatymo taigumas, kalbos taisyklingumas.

(8) Darbo autoriaus gebjimas atsakyti klausimus ir diskutuoti darbo tema: atsakym tikslumas, argumentavimas, tikinamumas, pagarbi diskusija.

Baigiamj darb vertinimo rezultatus po posdio paskelbia komisijos pirmininkas, jis apibendrina baigiamuosius darbus ir j gynimo eig. Apie komisijos vertinim balais kiekvienas gyns baigiamj darb informuojamas ratu asmenikai.

[13]

1 priedas: pavyzdiai A) Darbo turinio pavyzdys B) Lenteli ir paveiksl pateikimas tekste, srao pavyzdys C) Santrump srao pavyzdys

[14]

A) Darbo turinio pavyzdys

TURINYS

LENTELI IR PAVEIKSL SRAAS ........................................................................................................................... 2

SANTRUMP SRAAS ............................................................................................................................................... 3

SANTRAUKA ................................................................................................................................................................ 4

SUMMARY ................................................................................................................................................................... 5

VADAS ........................................................................................................................................................................ 6

1. PAVADINIMAS (skyrius) ........................................................................................................................................... 8

1.1.1. Pavadinimas (poskyris) ............................................................................................................................................. 9

1.1.2. Pavadinimas (poskyris) ............................................................................................................................................ 13

2. PAVADINIMAS (skyrius) ......................................................................................................................................... 16

2.1.1. Pavadinimas (poskyris) ............................................................................................................................................ 17

2.1.2. Pavadinimas (poskyris) ........................................................................................................................................... 23


3. PAVADINIMAS (skyrius) ......................................................................................................................................... 35


3.1.2. Pavadinimas (poskyris) .......................................................................................................................................... 42


3.1.4. Pavadinimas (poskyris) .......................................................................................................................................... 55

IVADOS .................................................................................................................................................................... 60

LITERATROS IR ALTINI SRAAS ..................................................................................................................... 64

PRIEDAI .................................................................................................................................................................... 68

[15]

B) Lenteli ir paveiksl pateikimas tekste, srao pavyzdys

1 pav. Pasitikjimo iniasklaida Europos Sjungos alyse rodikliai (Eurobarometer, 2012)

2 pav. Politikos komunikacija kaip piliei, politikos veikj ir iniasklaidos sveika (sudaryta autors)

[16]

1 lentel. Politikos veikjai ES naujienose deimties Europos ali tirtose iniasklaidos priemonse (valgomasis naujien tyrimas, 2005 m. kovo 727 d.) (Vincinien, Balytien, 2006)

LENTELI IR PAVEIKSL SRAAS

Lenteli sraas

1 lentel. Pavadinimas ................................................................................................................................................................... 3

2 lentel. Pavadinimas ................................................................................................................................................................... 6

3 lentel. Pavadinimas ................................................................................................................................................................. 32



Paveiksl sraas

1 pav. Pavadinimas .......................................................................................................................................................................... 4

2 pav. Pavadinimas ..........................................................................................................................................................................6

3 pav. Pavadinimas ........................................................................................................................................................................ 24

4 pav. Pavadinimas ........................................................................................................................................................................ 34

[17]

C) Santrump srao pavyzdys

SANTRUMP SRAAS

CEPS Europos politikos studij centras (angl. Centre for European Policy Studies)

EBU Europos transliuotoj sjunga (angl. European Broadcasting Union)

EbS Europos audiovizualini paslaug tarnyba (angl. Europe by Satellite)

ECB Europos centrinis bankas

EK Europos Komisija

EP Europos Parlamentas

ES Europos Sjunga

EESRK Europos ekonomikos ir socialini reikal komitetas

ESRK Europos Sjungos Region komitetas

EST Europos Sjungos Taryba

ETT Europos Teisingumo Teismas

EVT Europos Vadov Taryba

IGI Tarpinstitucin komunikacijos grup (angl. Interinstitutional Group on Information)

LRV Lietuvos Respublikos Vyriausyb

JAV Jungtins Amerikos Valstijos

[18]

2 priedas: dokumentai A) Baigiamojo darbo titulinio lapo forma B) Vadovo atsiliepimo forma C) Recenzijos forma D) Siningumo deklaracijos forma E) Konfidencialumo pasiadjimo forma

Documents

VKK_Baig-darbu-metodiniai-nurodymai (1)