View
1
Download
0
Category
Preview:
Citation preview
Šeimai, ieŠkantiems bendraminčių ir paguodos
2018 m. vasario 1–7 d., Nr. 5 (1394) Savaitraštis leidžiamas nuo 1990 m. spalio mėn. Kaina 0,66 Eur
Paliatyvioji pagalba Lietuvoje – apverktinos būklės
Šiame numeryje: Pelynas – naudinga vaistažolė ......................................................... 4 psl.
Siūloma taikyti „Sodros“ įmokų „grindų“ išimtis ................. 5 psl.
Iki 2020 metų vasarą Japonijoje vyksiančių parolimpinių žaidynių – dar gerų pora metų, tačiau Lietuvos parolimpi-nis komitetas (LPOK) išsikėlė ambicingą tikslą – į Tokijuje vyksiančias planetos pirmenybes išsiųsti 17 sportininkų. Kad šie siekiai neliktų tik skambiais žodžiais, jau šiandien reikia sutelkti visas jėgas ir imti rimtai ruoštis – vykti į treniruo-čių stovyklas, dalyvauti varžybose. Deja, pasak LPOK prezi-dento Mindaugo Biliaus, tam gali sutrukdyti Kūno kultūros ir sporto departamento pradėta reforma.
Integracijos keliu
Skuteris LEO
www.NeigaliojoVezimelis.ltNemokmas tel. 8 800 00899
Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospise Vilniuje ligoniais rūpinasi gydytojai, psichologai, dvasininkai, sociali-niai darbuotojai ir savanoriai.
Vasario 4-oji – Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Tik-riausiai nė vienos šeimos nėra aplenkusi ši sunki li-ga. Ne visuomet ją pavyks-ta išgydyti. Šeimai, kuri turi slaugyti nepagydomą ligonį, tenka didžiulė naš-ta. Deja, valstybės pagalba atsidūrus tokioje padėtyje yra apverktinos būklės, įsi-tikinęs pagalbos onkologi-niams ligoniams asociaci-jos POLA prezidentas Ša-rūnas Narbutas.
Tolerancijos link
Mindaugas Bilius.
Padeda nepagydomiems ligoniams
Šeimos gydytojui informavus, kad prie Vilniaus Centro poliklinikos prisirašiusiam pacientui reikia paliatyvios pagalbos, jį namuose aplanko Slaugos, paliatyviosios medicinos ir socia linių paslaugų klinikos specialistų komanda. Ją sudaro paliatyviosios pagalbos gydytojas, slaugytojas ir socialinis darbuotojas. Įvertinus situaciją, pasitarus su artimaisiais sudaromas pagalbos ligoniui planas, paskiriami reikiami vaistai ir procedūros, aptariamas techninės pagalbos priemonių poreikis. Šie specialistai periodiškai lanko sergantįjį namuose, palaipsniui įtraukiami ir kiti darbuotojai: slaugytojo padėjėjas, psichologas.
Centro poliklinikos Slaugos, paliatyviosios medicinos ir socialinių paslaugų klinikos vedėjo Mariaus Čiurlionio teigimu, pacientas lankomas atsižvelgiant į poreikį ir ligos būklę – nuo 1, 2 iki 10 kartų per savaitę, prireikus namuose atliekami įvairūs tyrimai. „Turime galimybę daugiau ar mažiau užtikrinti maksimalią pagalbą“, – sako gydytojas. Pasak M. Čiurlionio, slaugos paslaugų savo namuose sulaukia 2,5 tūkst. pacientų per metus, 175 iš jų teikiama paliatyvioji pagalba.
Pasak Slaugos, paliatyviosios medicinos ir socialinių paslaugų klinikos vedėjo, didžiausia problema ta, kad visuomenė, pacientai, kurių diagnozė atitinka paliatyviąją būklę, nežino, kad gali gauti nemokamą ambulatorinę pagalbą namuose. Dauguma žmonių apskritai nežino, kas ta paliatyvioji pagalba, kuo ji ypatinga ir kodėl reikalinga. Tokių paslaugų prisireikia tada, kai pacientas serga pavojinga gyvybei, nepagydoma, progresuojančia liga ir kai nebegali padėti joks gydymas. Paliatyvioji medicininė pagalba yra orientuota į skausmo ir kitų ligos sukeltų simptomų slopinimą, mažinimą, kontrolę, psichologinę ir dvasinę paramą tiek pačiam ligoniui, tiek jo artimiesiems, kad žmogaus išėjimas iš šio pasaulio būtų orus, neskausmingas, ramus. Pasak M. Čiurlionio, Centro poliklinika
vienintelė sostinėje savo pacientams užtikrina tokią pagalbą.
Tiesa, kompleksinę paliatyviąją pagalbą onkologiniams ligoniams namuose taip pat teikia Vilniaus palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospisas. Be to, 14 lovų yra stacionare, ruošiamasi statyti priestatą, kur bus slaugomi onkologinėmis ligomis sergantys vaikai. Hospiso personalas sako jaučiantis didžiulį tokių paslaugų poreikį – onkologinių pacientų vis daugėja, liga jaunėja. Taigi ir pagalbos reikia vis daugiau. Šeimos, patikėjusios artimojo slaugą hospiso personalui, jaučiasi saugiai, gali sugrįžti į darbus ir visuomenės gyvenimą.
Trūksta lovų slaugos namuose
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidento Š. Narbuto manymu, tai, kiek dabar šalyje teikiama slaugos ir paliatyvios pagalbos paslaugų, yra tik lašas jūroje, nes per metus nustatoma apie 18 tūkst. naujų vėžio atvejų. Ne visi šie žmonės miršta, kai kuriems pagalbos reikia laikinai, kol atsistos ant kojų. Pasak Š. Narbuto, paliatyvioji pagalba pas mus labai lėtai skinasi kelią, ji nėra šiuolaikiška. Visas pasaulis pereina prie paslaugų teikimo bendruomenėse (namuose, hospisuose, NVO). Lietuvoje tokių pavyzdžių, kaip aprašytieji, dar labai mažai.
Ambicingų tikslų reikia atkakliai siekti
Pasirengimas Tokijuje vyksiančioms parolimpinėms žaidynėms turi prasidėti jau dabar. LPOK sudėliojo tarptautinių varžybų kalendorių, kuriose turėtų dalyvauti ir mūsų neįgalieji sportininkai. Europos sunkiosios atletikos, triatlono, plaukimo, lengvosios atletikos, irklavimo, šaudymo čempionatai, pasaulio golbolo, irklavimo pirmenybės – parolimpinėms žaidynėms besiruošiantiems sportininkams tokia patirtis reikalinga kaip oras. Juolab kad varžybų kalendoriuje – ir naujos sporto šakos, kuriose lietuviai dar nėra startavę.
Rio de Žaneire Lietuvos parolimpinės rinktinės nariai dalyvavo penkiose sporto šako
se: lengvosios atletikos, golbolo (aklųjų riedulio), plaukimo, dziudo ir irklavimo. Pasak M. Biliaus, įtraukus dar neatrastus talentus, atstovaujamų sporto šakų skaičių Lietuva gali padidinti iki 8. Jau ir šiandien turime sportininkų, galinčių dalyvauti šaudymo, sunkiosios atletikos, triatlono rungtyse.
Turėtų pagausėti ir parolimpinė rinktinė. „2016 m. Rio de Žaneire Lietuvai atstovavo 13 sportininkų. Sieksime, kad 2020 m. Tokijuje Lietuvai atstovautų 17 sportininkų, – Parolimpinio komiteto ambicijų neslėpė M. Bilius. – Ilgalaikis tikslas – Lietuvos atstovavimas visose 22 parolimpinių žaidynių sporto šakose.“
(nukelta į 5 psl.)
Ambicingiems parolimpiečių
tikslams – kliūčių ruožas
(nukelta į 3 psl.)
Paulius Kalvelis.
2 psl.2018 m. vasario 1–7 d., Nr. 5 (1394), „Bičiulystė“
�� Raimonda Viršilienė „Bičiulystei“ parašė apie įdomią parodą.
Telšių apskrities sergančiųjų nervų-raumenų ligomis asociacijos nariai plungiškiai pastaraisiais metais aktyviai dalyvavo Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projekto veikloje.
Viena iš populiariausių projekto veiklų buvo Saviraiškos ir kūrybiškumo lavinimas (dailė). Neįgalieji susipažino su dailės atlikimo technikomis: grafika pieštuku, akvarele, tapyba ant šilko, ant drobės ir kita. Užsiėmimai ne tik lavino neįgaliųjų rankos judesius, bet ir padėjo atrasti pozityviąsias, stipriąsias savo asmenybės puses, lavinti darbinius įgūdžius, saviraišką, dvasinę pusiausvyrą išreiškiant emocijas.
Pasibaigus 2017 m. Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektui, sausio mėnesį Plungės kultūros centre Telšių apskrities sergančių
Neįgalieji pristatė savo darbus visuomenei
jų nervų-raumenų ligomis asociacijos nariai plungiškiai (vadovė Genovaitė Razbadauskienė) kartu su Klaipėdos ir Telšių regionų aklųjų centro Plungės filialo nariais (vadovė Janina Rupšienė) norėdami atsiverti visuomenei, parodyti veiklos rezultatus, pademonstruoti galimybių perspektyvas eksponavo darbus parodoje „Balto vėjo nešami“. Parodos autorius ir gausiai su
sirinkusius žiūrovus sveikino Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis. Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis, sveikindamas parodos dalyvius, pabrėžė, kad kai kurie neįgaliųjų meno darbai pretenduoja į profesionalumą.
Labiausiai parodos dalyvius sudomino Raimondos Viršilienės, Aušros Latakienės, Sonatos Zaborskienės ant šilko, ant
drobės tapyti darbai, Ramintos Vildžiūnaitės paveikslai bei Ingos Kripaitės akvarelė. Žiūrovai žavėjosi ir kruopščiai nėriniuotomis servetėlėmis, segėmis, įvairiais austais takeliais bei kitais rankdarbiais.
Parodos atidarymą pagyvino Plungės kultūros centro liaudiškos muzikos kaimo kapela „Minija“, vadovaujama Aldonos Smagurienės.
Telšių apskrities sergančiųjų nervų-raumenų ligomis asociacijos nariai plungiškiai kartu su Klaipėdos ir Telšių regionų aklųjų centro Plungės filialo nariais pristatė darbus parodoje „Balto vėjo nešami“.
Plungė:
Bendruomenė: mūsų stiprybė – vienybėje
Pastaruoju metu vis dažniau diskutuojama apie ribojamas judėjimo negalią turinčiųjų galimybes
naudotis baseinais bei pirtimis. Man protu nesuvokiami tokie apribojimai, nes kam labiau, jei ne jiems, reikėtų suteikti galimybę atgaivinti vandenyje savo nuo vežimėlio pavargusį kūną.
Prieš 20 metų pelnas nebuvo pagrindinis sanatorijų bei reabilitacijos centrų veiklos variklis, tad viskas atrodė daug humaniškiau. Pamenu savo pirmą palaikomąją reabilitaciją 1999 m. ,,Baldžio šile“. Nepatikėsite, mes maudėmės ežere! Maudynes inicijavo tuometinė Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijos prezidentė Janina Pažėraitė. Padedant reabilitacijos centre praktiką atliekantiems kineziterapeutams, kartu su visais džiaugėmės vandeniu, saule ir žmonių gerumu. Metais vėliau ,,Eglės“ sanatorijoje Druskininkuose išbandžiau ką tik nupirktą keltuvą į baseiną.
Dar kelerius metus po to buvo leidžiama už papildomą mokestį maudytis sanatorijos gydyklų baseine, bet kasmet dialogas tarp administracijos ir ,,paslaugų gavėjo“ darėsi griežtesnis, o pastačius ,,Eglę +“ ir visai nutrūko. Pagrindinis argumentas – neįgaliųjų higienos problemos. Suprantu, kad prieš kelis dešimtmečius slaugos priemonės nebuvo tobulos, bet šiandien, kuomet yra priemonių šiai problemai išspręsti... Tiesa, šį aspektą administracijos atstovas išsakė man asmeniškai, o oficialiuose atsakymuose į lygių galimybių kontrolierės užklausimus išsisukinėjama: vienu atveju reikalaujama turėti lydintį asmenį (manęs į ,,Eglės +“ baseiną neįleido net su dviem lydinčiais asmenimis, kurių vienas buvo medikas), kitu atveju aiškinama, kad nėra keltuvo ar baseine tuo metu nebudi medikas ir t.t.
Neapsikentusios tokios neteisybės, 2013 m. kartu su LŽNS prezidente Rasa Kavaliauskaite raštu kreipėmės į Druskininkų ,,Eglės“ sanatorijos vadovybę. Kantrybė trūko, kai po ,,pasiplaukiojimo“ ,,Eglės+“ baseine buvo pasakyta, kad mano estetinis vaizdas gali nepatikti kitiems ligoniams. „Baseine gi neplaukioju su vežimėliu, tad kuo mano ,,estetinis vaizdas“ skiriasi nuo kitų su pagalbiniu ratu plaukiojančių ligonių?“ – tąsyk pagalvojau.
Kitąmet atvykus į sanatoriją jokių permainų neišvydau, bet pirmame kliento knygelės lape atsirado antspaudas: ,,Dėl sveikatos problemų baseinų ir pirčių komplektas neskiriamas.“ Supratau, kad nebylus dialogas tęsiasi. Panaši situacija ir ,,Lino“ sanatorijoje, ,,Eglės“ sanatorijoje Birštone. Tad perskaičiusi lygių galimybės kontrolierės kreipimąsi į sanatorijos administraciją dėl neįgaliųjų diskriminacijos šiuo klausimu ir sužinojusi, kad skirta nuobauda, lengviau atsikvėpiau: ,,Pagaliau ledai pajudėjo“.
Po šių įvykių man paskambino Vokietijoje gyvenanti kolegė. Ji kaip tik ruošėsi vykti į ,,Eglės“ sanatoriją Birštone ir teiravosi apie baseiną judėjimo negalią turintiesiems. Telefonu jai buvo paaiškinta, jog baseino ir pirčių kompleksu bus leista naudotis, juolab kad kartu bus ir vyras. Taip pat buvo patikinta, kad baseine yra keltuvas. Moteris apsidžiaugė, avansu pervedė dalį pinigų, o po kelių dienų prarado žadą, skaitydama gautą laišką: ,,Norime patikslinti, kad AB „Eglės“ sanatorija yra sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti reabilitacijos paslaugas, todėl turi aukštesnius reikalavimus dėl klien tų saugumo bei sveikatos būklės. Siekiant užtikrinti visų klientų / pacientų saugumą, esame patvirtinę Baseinų ir pirčių komplekso vidaus tvarkos taisykles, kuriose, be kita ko, numatyta, kad lankytojai, turintys atramos ir judėjimo sistemos sutrikimų, naudotis Baseinų ir pirčių kompleksu gali tik turėdami gydytojo išvadą (Medicinos dokumentų išrašas (forma 027/a)“. Taigi diskriminacija vyksta toliau, nes užsienyje gyvenantiems niekas tokios formos neišduos, o ir lietuvaičiams kils papildomų rūpesčių ją gaunant.
Ką gi, kova tęsiasi. Prieš kelis dešimtmečius judėjimo negalią turintiesiems nebuvo leidžiama vairuoti automobilių. Dabar to neįsivaizduojame. Viliuosi, kad išsikovosime ir teisę plaukioti baseine ar pasišildyti pirtyje.
Kova už savo teises tęsiasi
Apie tai,kas
jaudina
Taip būtų galima trumpai apibūdinti dvie
jų Skuodo visuomeninių organizacijų – Neįgaliųjų draugijos ir Sutrikusio intelekto žmonių bendrijos „Viltis“ Mosėdžio seniūnijos salėje surengtą parodą. Šias organizacijas sieja bičiulystė su Skuodo rajono kultūros centro Mosėdžio skyriaus renginių organizatore Bronislava Gadeikiene.
Ji ir pradėjo renginį – jautriu poetiniu žodžiu apie žmogaus likimą, kuris buvo skirtas neįgaliųjų organizacijų vadovėms Ramintai Zabitienei ir Jad vygai Donėlienei. Ši paroda pradėjo šiemetinių renginių ciklą, skirtą Mosėdžio 765 metų sukakčiai. Pasak Mosėdžio
Paroda, gimusi iš artimos bičiulystės
seniūnės Jolantos Ažondenienės, jautru ir miela taip pradėti kultūros renginių metus. Jos teigimu, prasminga, kai žmonės užimti jiems miela veikla, nes tada nelieka laiko negatyvioms mintims, gyvenimas tampa gražesnis. Kitas kultūrinis susitikimas, anot jos, turėtų būti Vasario 16-ąją, kai vietos bendruomenės iniciatyva visi bus pakviesti ant Mosėdžio piliakalnio.
Pasak Skuodo rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkės R. Zabitienės, jie atvežė fotografijų ir piešinių, darytų naudojant vašką. Fotografijos gimė įgyvendinant projektą „Mes – nuo Bartuvos krantų“. Vie
nais metais jis buvo skirtas etniniam maisto paveldui pažinti, o vėliau imta fotografuoti. Draugijos gretose atsirado turinčių į tai polinkį. Parodoje eksponuoti Danutės Lekniuvienės ir Vyto Simanausko darbai. Jie buvo pristatyti panašiame neįgaliųjų sąskrydyje Šilutėje, paroda surengta ir Šventojoje. Ten, Šventosios reabilitacijos ir mokymų centre, buvo parodyta ir Nijolės Jasienės sukurta literatūrinė kompozicija „Obelėlė“. Ji, beje, pernai metams baigiantis buvo pristatyta ir Mosėdyje. Pasak R. Zabitienės, daugelis iš šio renginio skirstėsi su ašaromis akyse.
Paveikslus ant drobės Neįgaliųjų draugijos moteris pernai vašku piešti išmokė Lina Daukantienė. Tai, pasak R. Zabitienės, labai įdomi technologija. Darbai pernai buvo eksponuoti Palangoje. „Draugijos nariams svarbus ne tik kūrybinis procesas, bet ir bendrystė su žiūrovais, su to paties likimo žmonėmis svetur“, – sakė pirmininkė.
Bendrijos „Viltis“ vadovė J. Donėlienė trumpai apibūdino savo vadovaujamos organizacijos narius. Nors, pasak J. Donėlienės, daugelį jų siekių riboja sutrikęs intelektas, tai – ne kliūtis suėjus į Dienos centrą kartu kurti. Ir, beje, tai vyksta labai nuotaikingai. Tądien susirinkusiųjų plojimai nuoširdžiai palaikė kūrybinę tos bendrijos narės Nijolytės veiklą – mergina ir mezga, ir labai kruopščiai neria, o daugelyje parodų jos darbelių galima įsigyti už simbolinę kainą. Parodoje buvo ir kitų „Vilties“ bendrijos narių darbelių – pieštų mandalų, stiklo induose supiltų spalvotų druskų, bendrijos vadovės J. Donėlienės dekupažu papuoštų žvakių.
Renginyje koncertavo Mosėdžio folkloro ansamblis.
Laima SENDRAUSKIENĖAtvykusias viešnias sveikino Mosėdžio folkloro ansamblio dalyvė, Neįgaliųjų draugijos narė Nijolė Jasienė.
Skuodas:
Laimos Sendrauskienės nuotr.
2018 m. vasario 1–7 d., Nr. 5 (1394), „Bičiulystė“3 psl.
liuose, pasak jo, nėra reguliuojamas garsiniais signalais – yra šviesoforai, kelio ženklai, pasitelkiami gestai ir panašiai. Be to, taisyklės kitiems vairuotojams nedraudžia klausytis muzikos ar kalbėti telefonu naudojant laisvų rankų įrangą, o tai taip pat gali būti garsiniai trukdžiai.
Pareiškėjai taip pat prašė ištirti, ar Aprašas neriboja klausos negalią turinčiųjų teisės susirasti darbą. Dirbti su vairavimu susijusioje srityje kurtieji arba neprigirdintieji gali pagal individualios veiklos pažymą, verslo liudijimą ar kitais būdais, bet tik ne pagal darbo sutartį. Toks ribojimas motyvuojamas tuo, kad šie vairuotojai negalėtų pervežti keleivių, tačiau turėtų teisę gabenti daiktus.
Kontrolierė konstatavo, kad minėtos Aprašo nuostatos prieštarauja Lygių galimybių įstatymui, kuris numato, kad
valstybės institucijos privalo užtikrinti, jog visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir lygios galimybės nepaisant negalios; bei Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijai, įtvirtinančiai teisę užsiimti darbu, atitinkančiu žmogaus norus ir gebėjimus.
Nustačiusi pažeidimus, kontrolierė kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą dėl Aprašo nuostatų keitimo. Ji siūlo keisti besąlyginį draudimą klausos sutrikimų turintiems asmenims vairuoti 2-os grupės varikliu varomas transporto priemones numatant, kad medicininį tikrinimą atliekantis šeimos gydytojas turėtų konsultuotis su ausų ligų bei klausos sutrikimų specialistais. Taip pat siūloma keisti numatytą draudimą dirbti pagal darbo sutartį.
www.lygybe.lt ir „Bičiulystės“ inf.
Lygių galimybių kontrolie-rė Agneta Skardžiuvienė nustatė, kad dėl Vairuoto-jų sveikatos tikrinimo rei-kalavimų ir tvarkos apra-šo (Aprašo) nuostatų yra diskriminuojami žmonės su klausos negalia.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo du skundus, kuriais prašyta įvertinti, ar dėl esamos vairuotojų sveikatos tik rinimo tvarkos nėra diskriminuojami klausos negalią turintys žmonės. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintame Apraše įtvirtinta, kad kandidatų ir vairuotojų sveikatą tikrina šeimos arba vidaus / vaikų ligų gydytojai. Jame taip pat rašoma, kad klausos negalią turintieji negali vairuoti 2 grupės motorinių transportų priemonių, vadinasi, gauti leidimą vairuoti C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE ir T kategorijų automobi
lius, tokius kaip sunkvežimiai, traktoriai, greitosios pagalbos automobiliai, troleibusai. Tačiau Apraše yra pateikta pastaba, kad vairuotojo pažymėjimai gali būti išduoti arba atnaujinti atsižvelgiant į gydytojo otorinolaringologo išvadas, pateiktas įvertinus asmens kurtumo laipsnį.
Pagal tokią tvarką, specialisto konsultacija nėra privaloma ir gydytojas, atliekantis patikrą, nėra įpareigotas ja pasinaudoti. Šią aplinkybę patvirtina ir vienos pareiškėjos pateikta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose suformuota išvada, kad ji vis dėlto gali vairuoti C1, C1E, C ir CE kategorijų automobilius. Kitas pareiškėjas jau turėjo sukaupęs 35 metų 1-os grupės motorinių transporto priemonių ir 5 metų 2-os grupės automobilių vairavimo stažą tačiau UAB klinikos „InMedika“
šeimos gydytojas abiem atvejais vairuoti neleido net nesikonsultavęs su specialistais.
„Nagrinėjamu atveju šeimos gydytojas visiems vairuotojams taiko identišką sveikatos patikrinimo procedūrą, taigi visiems sąlygos yra lygios ir neutralios, bet jas įgyvendinant žmonės, turintys klausos sutrikimų ir siekiantys įgyti arba atnaujinti vairuotojo pažymėjimą, patenka į nepalankesnę padėtį, nes sprendimas gali būti priimamas išsamiai neištyrus jų sveikatos būklės ir gebėjimų, remiantis tik anksčiau nustatyta diagnoze“, – sako skundą tyręs teisininkas Karolis Čepas.
Vienas iš pareiškėjų atkreipė dėmesį, kad klausos sutrikimų turintys žmonės vienodai gerai, kaip ir girdintieji, gali mokėti kelių eismo taisykles, suvokti eismą, būti atidūs ir pa-reigingi vairuotojai. Eismas ke
Vairuotojams keliami sveikatos patikros reikalavimai diskriminuoja žmones su klausos negalia
Integracijos keliu
(atkelta iš 1 psl.)
Ambicingiems parolimpiečių tikslams – kliūčių ruožasBeveik metus parolimpie
čiams vadovaujančiam M. Biliui ne mažiau svarbi ir visuomenės požiūrio į neįgaliųjų sportą kaita, todėl žadama negailėti pastangų ir didinant parolimpinio judėjimo žinomumą, planuojama sukurti ir „įdarbinti“ parolimpinio judėjimo ženklą ir pan.
LPOK prezidentas iš savo patirties žino – parolimpinis medalis savaime neateina, jo reikia siekti. Taip ir su ambicingais tikslais – jokiu būdu negalima nuleisti rankų. Ypač dabar, kai Kūno kultūros ir sporto įstatymas bei Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) vykdoma reforma neįgaliųjų sportą grasina palikti dar didesniame užribyje.
Neįgaliųjų sportas – podukros vietoje?
M. Biliaus teigimu, LPOK planus sujaukė KKSD sprendimas nuo šių metų sausio reorganizuoti Lietuvos olimpinį sporto centrą ir atleisti visus medikus. Neįgaliems sportininkams ypač svarbi profesionali gydytojų priežiūra, kineziterapeutų paslaugos. „KKSD vadovas Edis Urbanavičius tiesiai šviesiai pasakė, kad medikai yra mūsų pačių problema“, – apmaudo neslėpė M. Bilius. Pasak jo, medikų paslaugos – brangios, tad neaišku ar neįgalieji turės joms pinigų.
Į neviltį varo ir vos 30 proc. Parolimpinio komiteto poreikių tenkinantis KKSD skirtas finansavimas. M. Bilius pasakojo 2–3 mėnesius domėjęsis, kaip reformos metu skirstomas finansavimas. Jis sako supratęs, kad tai daroma nesivadovaujant jokiais kriterijais – jų apskritai nėra. LPOK prezidento nuomone, KKSD vadovas E. Urbonavičius lėšas skirsto savo nuožiūra. Esą tokia nusistovėjusi tvarka – finansavimas skirstomas proporcingai.
KKSD neįgaliųjų sportui iš 2018 m. valstybės biudžeto skyrė 516 037 Eur: 93 484 Eur – Lietuvos aklųjų sporto federacijai, 90 292 Eur – Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijai, 74 282 Eur – Lietuvos parolimpiniam komitetui ir 257 979 Eur – Lietuvos kurčiųjų sporto komitetui. M. Bilius stebisi, kad jau bene 10 metų neįgaliųjų sporto dotacijos išlieka beveik to paties lygio, nors kitų sričių (kultūros, medicinos ir kt.) finansavimas didėja. LPOK prezidento nuomone, reikėtų apibrėžti, kad iš bendro sporto biudžeto neįgaliesiems būtų skiriama, pavyzdžiui, 9 proc. lėšų. Tuomet didėjant bendram sporto biudžetui augtų ir neįgaliesiems skiriama dalis. Beje, toks kriterijus būtų visiškai logiškas – juk 9,3 proc. visuomenės narių turi negalią.
Lygūs ir lygesni?LPOK prezidentas įsitiki
nęs: vis esame lygūs. Ir visos negalios turėtų būti vienodos. Tačiau parolimpinio ir kurčiųjų sporto finansavimo disproporcijos tai paneigia. Pasak jo, parolimpiniame judėjime, kurį sudaro aklieji ir fizinę negalią turintieji, sportuoja 3 tūkst. sportininkų, o kurčiųjų – vos 600. Tačiau abiem judėjimams KKSD šiemet skyrė beveik tokį patį finansavimą. M. Bilius teigia nesuprantąs, kodėl vienas kurtysis yra vertas penkių aklųjų ar fizinę negalią turinčių sportininkų.
Iš KKSD vadovo išgirstą atsakymą, kad pinigai skiriami dėl aukšto meistriškumo ir jo masiškumo („Jūs parvežėt 3 medalius, o kurtieji – 13“), M. Bilius atremia kitu argumentu. Jis primena, kad parolimpinėse žaidynėse dalyvavo 160 valstybių, apie 4 500 sportininkų. Norint į jas patekti reikia įvykdyti normatyvus, šalims skiriamos kvotos (nėra taip,
kad įvykdęs normatyvą sportininkas užsitikrina vietą parolimpiadoje). Kurčiųjų žaidynių statistika kiek kitokia: jose dalyvavo 97 šalys, varžėsi apie 3 000 sportininkų. Ir kvotų čia nėra – pakanka įvykdyti nustatytus normatyvus.
„Mes ir vėl susiduriame su įsisenėjusiu skauduliu, kai vieni yra lygesni už kitus“, – sako M. Bilius.
Ugnis gęsta ir sportininkų „kalvėje“?
LPOK generalinis sekretorius Paulius Kalvelis neslepia pastebimos tendencijos – šalies parolimpinė rinktinė kasmet sensta ir atsinaujina tik vienu kitu sportininku. Todėl pirmiausia reikėtų susirūpinti apa tine grandimi – sporto mokyklomis, sporto klubais. Deja, jų finansavimas šiemet sumažėjo. Neįgaliems vaikams ir jaunuoliams patekti į sporto mokyklas beveik nėra jokių galimybių. Jeigu didesniuose miestuose dar galima bandyti surinkti neįgaliųjų sporto grupę, su kuria dirbtų treneris, mažesniuose tai praktiškai neįmano
ma. Be to, treneriai taip pat nenori dirbti veltui.
P. Kalvelio teigimu, LPOK ne kartą KKSD bandė siūlyti sprendimą – sudaryti mišrias sportininkų grupes. Pasak jo, jeigu treniruojasi 10 lengva-atlečių, kodėl tarp šių sportininkų negalėtų būti ir 1–2 neįgalieji? „Tai būtų reikšmingas žingsnis į priekį, kuris ateityje duotų milžiniškų dividendų, – įsitikinęs LPOK generalinis sekretorius. – Tai būtų postūmis ne tik sporte, bet ir integracijoje apskritai.“ Deja, jokio atsakymo į šį pasiūlymą nesulakta iki šiol.
Nors pasak P. Kalvelio, LPOK misija – rūpintis tik aukšto meistriškumo sportu, šiandien tokios prabangos Parolimpinis komitetas sau leisti negali, nes mato, kas vyksta žemesnėse grandyse. Ir šią padėtį reikia taisyti. Todėl LPOK inicijavo paramos programas. „Nuo sausio 1 d. paleistos 2 programos: parama sporto klubams ir pradedantiesiems sportininkams. Metų pabaigoje išsiaiškinsim (pagal patvirtintus kriterijus) 10 pajėgiausių sporto klubų ir skirsime jiems pinigines pre
mijas. Jos turėtų sudaryti apie 25–30 proc. jų gauto valstybės finansavimo“, – daugiau detalių atskleidžia M. Bilius. „Į kitoje programoje numatytas lėšas galės pretenduoti bet kuris paraišką pateikęs sportininkas ar klubas, – sako P. Kalvelis. – LPOK Vykdomasis komitetas apsvarstys ir skirs finansavimą. Gal vieniems reikės lėšų inventoriui, kitiems kelionėms į varžybas. Turim sustiprinti apatinę grandį.“
Sportas gali sugrąžinti į gyvenimą
M. Bilius įsitikinęs – daugeliui traumas patyrusių ar dėl kitų priežasčių neįgaliais tapusių žmonių sportas gali būti pirmuoju grįžimo į normalų gyvenimą laipteliu. Jis prisimena, kaip po tragiškos avarijos, kurioje patyrė net 27 kaulų lūžius, gydėsi reabilitacijoje. 10 vyrų grupėje, su kuriais susėsdavo apie gyvenimą pasišnekėti, tik jis vienas po patirtos traumos nesvarstė galimybės pasitraukti iš gyvenimo. Kai viskas apvirsta aukštyn kojomis, labai nelengva atgauti pusiausvyrą. O sportas gali padėti.
Ir iki traumos sportavęs Mindaugas neslepia apie neįgaliųjų sportą nieko nežinojęs. O paragintas į jį įsitraukti, manęs, kad tai tik neįgaliųjų vežimėliuose sėdinčių žmonių užsiėmimas. Tačiau daugiau apie jį sužinojęs ne tik grįžo į visavertį gyvenimą, bet netgi tapo parolimpiniu čempionu.
Pasak M. Biliaus, įkvėpė ir aktyviai sportuojančių neįgaliųjų pavyzdys. „Jie buvo labai stiprūs, pamatė pasaulio, turi tikslų, sportuoja, – vardijo Mindaugas. – Norim, kad atsirastų kuo daugiau tokių žmonių. Gal tada atjaunės ir parolimpinė rinktinė. Darysim viską, kad taip būtų.“
Aldona MLIEšKIENĖAutorės nuotr.
Šaudymas - viena iš populiarių sporto šakų, kurios atstovas galėtų dalyvauti parolimpinėse žaidynėse.
4 psl.2018 m. vasario 1–7 d., Nr. 5 (1394), „Bičiulystė“
DaktarasAiskauda
Šis augalas nuo seno gerai žinomas visoje Europoje, dau
gelyje Azijos ir Šiaurės Amerikos kraštų. Jis – tipiškas kvapusis kartumynas (pasižymi aštriu ir stipriu kvapu bei dideliu kartumu). Auga sausose pievose, dirvonuose, soduose, daržuose, šiukšlynuose, buvusiose gyvenvietėse, patvoriuose, pagrioviuose bei pakelėse.
Šis daugiametis graižažiedžių šeimos augalas būna 60–110 cm aukščio. Jo stiebas status, briaunotas, gausiai šakotas, apaugęs baltais pūkeliais. Lapai plunksniški, pilkšvi, šiurkštoki, kaip ir stiebas, apaugę plaukeliais. Žiedai (žydi liepos–rugpjūčio mėn.) geltoni, maži ir neišvaizdūs; sėklos (jų gali būti iki 100 tūkst.) subręsta rugsėjo mėn.
Cheminė sudėtisAntžemininė augalo dalis
turi 0,5–2 % eterinio aliejaus. Jame yra: tujilo spirito, tujono, pineno, kadineno, felandreno, selineno, bizaboleno, 10 seskviterpeninių laktonų (absintino, anabsintino, artabsino ir kt.). Be to, šioje vaistažolėje rasta: artemino (artemizetino), rauginių medžiagų, kverbrachito, ligninų, organinių rūgščių, karoteno, vitaminų C, B6 ir kt. medžiagų; šaknyse rasta inulino.
Augalo karčioji medžiaga – glikozidas absintinas (ir anabsintinas) dirgina skonio periferinius nervų galus, skatina tulžies patekimą į žarnyną bei virškinimo organų gleivinės liaukose pasigaminusių medžiagų išsiskyrimą.
Kartusis kietis nėra pats karčiausias
Nors, sprendžiant pagal pavadinimą, kartusis kietis turėtų būti pats karčiausias, tačiau iš tikro taip nėra. Šio augalo kar
tumo koeficientas yra apie 15 tūkst., o geltonojo gencijono – 20 tūkst. (didžiausias kartumas iš visų karčiųjų augalų). Beje, karčiojo kiečio žaliava naudojama ne vien gydymui, bet ir kai kuriems gėrimams gaminti, žalios šakelės tinka įvairiems patiekalams aromatizuoti bei paskaninti (kartumas jaučiamas net tada, kai žaliava atskiedžiama vandeniu santykiu 1:10 000).
Pastabos 1. Visi kartumynai gerina
apetitą ir virškinimą.2. Kad būtų išsaugotas nu
matytas kartumynų poveikis, jie neturi būti saldinami nei cukrumi, nei medumi, nei sultimis ar dirbtiniais saldikliais.
Senovės medicinojeVieno iš žymiausių Rytų gy
dytojo Avicenos (X–XI a.) veikaluose nurodoma, kad šio augalo preparatai gerina apetitą, skatina šlapimo ir tulžies išsiskyrimą, padeda sergant gelta, pučiant vidurius, turint kirminų, įkandus vabzdžiams.
Raštijos pradžioje į rašalą būdavo įmaišoma pelyno sulčių, kad pelės negraužtų popieriaus. Šiandien ši priemonė daug kur visiškai užmiršta, o prisimenama tik tai, kad šviežios ar džiovintos kiečio žolės labai nemėgsta drabužių kandys.
Šiuolaikinėje medicinojeKarčiojo kiečio preparatai
(paprasti ir galeniniai) dažniausiai skiriami apetitui ir virškini
mui gerininti, kaip vidurius laisvinanti (sustiprina žarnyno lygiųjų raumenų susitraukimus) bei tulžį varanti priemonė. Be to, šie preparatai gali būti vartojami kaip antiuždegiminiai, antimikrobiniai, antigrybeliniai ir antispazminiai vaistai. Antai anksčiau paminėtas absintinas padeda stabilizuoti imunines organizmo reakcijas, o eterinis karčiojo kiečio aliejus stimuliuoja širdies ir centrinės nervų sistemos veiklą. Šio augalo antiuždegiminės, antispazminės ir tulžį varančios savybės efektyviai panaudojamos gydant lėtinį cholangitą (tulžies latakų uždegimą), cholecistitą (tulžies pūslės uždegimą) ir tulžies pūslės akmenligę.
Kadangi kartusis kietis mažina karštį ir padeda atsikosėti, jo preparatai naudojami sergant gripu, maliarija bei viršutinių kvėpavimo takų gleivinės uždegimu. Taip pat šiuo augalu gydomos kai kurios inkstų uždegiminės ligos bei inkstų akmenligė.
Pavyzdžiui, Prancūzijoje, kur nuo seno ši vaistažolė vadinama sveikatos žole, dažniausiai pelyno preparatai skiriami esant blogam apetitui, kai kurioms vidurių užkietėjimo rūšims, sergant mažakraujyste, neurastenija.
Indijos gydytojai karčiojo kiečio preparatų skiria turintiems žarnyno kirminų ir nusilpus organizmui.
Vokietijoje šia vaistažole gydomas hemorojus, kepenų ir tulžies latakų uždegimas, gel
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad pirmoji są-lyga Lietuvos gyventojams gauti nemokamas gydymo paslaugas, kompensuojamuosius vaistus, daugelį medicinos pagalbos priemonių, gydytojų konsultacijas ir kitą pagalbą gydymo įstaigose yra būti apdraustam PSD. Taigi jei žmogus kartą per mėnesį moka (arba už jį sumoka darbdavys ar valstybė) PSD įmokas, visos jam reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos yra apmokamos PSDF biudžeto lėšomis.
Labai svarbu atkreipti dėmesį, ar gydymo įstaiga, į kurią
žmogus kreipiasi, turi sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK). Tai antroji sąlyga pacien tui gauti nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas.
Svarbu žinoti, kad su TLK sudariusi sutartį sveikatos priežiūros įstaiga privalo informuoti pacientus apie galimybę nemokamai gauti ligonių kasų lėšomis apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas. Jei gydymo įstaigoje paprašoma susimokėti ar primokėti už gydymo paslaugas, pirmiausia būtina išsiaiškinti, kodėl to reikalaujama. Specialistai primena, kad šiuos klausimus pirmiausia reikėtų aiškintis gydymo įstaigoje – jei negauna
ta, pilvo vandenligė, skorbutas, ir kt. ligos.
Paaiškinimai 1. Galeniniai preparatai pa
vadinti Senovės Romos gydytojo K. Galeno garbei, kuris aprašė šių preparatų (trauktinių, ištraukų, sirupų ir kt.) gamybos būdus. Galeniniai preparatai gaminami farmacijos fabrikuose ir vadinamosiose galeninėse laboratorijose.
2. Neurastenija – funkcinė nervų sistemos liga. Ligonis greitai išsenka, pasidaro nervingas, labai jautrus, irzlus, dirglus. Liga paprastai prasideda po psichikos traumos, protinio pervargimo, nesilaikant darbo ir poilsio režimo.
Liaudies medicinojeNuo senų laikų liaudies me
dicina gydymui naudoja vandens pagrindu paruoštus karčiojo kiečio preparatus, išdžiovintos žaliavos miltelius, šviežios žolės košelę bei sultis.
Dažniausiai gydoma: virškinimo sutrikimai, prastas apetitas, pilvo pūtimas, lėtinis gastritas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, opinis storosios žarnos uždegimas, lėtinis cholecistitas, podagra, nemiga, karščiavimas.
Daugelyje šalių kartusis kietis dar naudojamas kaip priemonė nuo žarnyno kirminų, o kai kuriose Azijos šalyse – sergant diabetu bei hipertonine liga. Be to, šio augalo nuoviru nuo seno skalaujama burna esant blogam kvapui arba uždegimui, plaunamos gausiai prakaituojančios kojos, o stipriu nuoviru naikinami sodo bei daržo kenkėjai.
Paaiškinimas: podagra – liga, kurią sukelia šlapimo rūgšties apykaitos sutrikimas organizme; podagrai būdingas sąna
rių sustorėjimas, pirštų nejud-rumas, patinimas ir skausmas.
Populiariausias karčiojo kiečio užpilo receptas
Šaukštas (arba tik 0,5 šaukšto) išdžiovintų ir susmulkintų lapų užpilama stikline (200 mililitrų) vandens, 15 min. pakaitinama ant nestiprios ugnies, po to indas uždengiamas ir 45 min. paliekama, kad užpilas nusistotų, retkarčiais pamaišoma. Po to ruošinys nukošiamas per dvigubą marlę, žaliavos tirščiai nuspaudžiami. Toliau pripilamas nugaravęs vandens kiekis (kad būtų pilna stiklinė). Geriama 1–2 kartus per dieną po 0,3–0,5 stiklinės 30 min. prieš valgį. Beje, dėl tokio gydymosi šiuo augalu tikslingumo, dozavimo, gydymo kurso trukmės, sąveikos su kitais vaistais ir galimo šalutinio poveikio sveikatai, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Pastaba: apskritai karčiojo kiečio savadarbių preparatų vartojimas namų sąlygomis neturėtų trukti ilgiau kaip 3–4 dienas, nes vartojant ilgiau, šiuo augalu galima apsinuodyti. Labai perdozavus, galimi traukuliai, haliucinacijos.
Kada kartusis kietis nevartotinas
Šio augalo preparatai nevartotini mėnesinių bei nėštumo metu, sergant distonija, skrandžio opalige, gastritu (kai padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas).
Paaiškinimas: distonija – lėtas nevalingas raumenų susitraukimas, dažnai sukeliantis sukamuosius bei pasikartojančius judesius ar nulemiantis nenormalią padėtį.
Romualdas OGINSKAS
Pelynas – tipiškas kvapusis kartumynas, turintis gydomųjų
savybių
Konsultuojame, komentuojame
te atsakymo iš gydančio gydytojo, būtina kreiptis į administraciją. Jeigu pateikti atsakymai ar argumentai neįtikina, prieš mokant už paslaugas ar vaistus patartina pasikonsultuoti su TLK gyventojų aptarnavimo skyriaus darbuotojais.
Susirgus visuomet pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Jis, įvertinęs paciento sveikatos būklę, prireikus gali siųsti pacientą gydytojo specialisto konsultacijai. Taigi gydytojo išrašytas siuntimas yra trečioji sąlyga gauti nemokamas gydytojo specialisto paslaugas.
Vis dėlto yra kelios išimtys, kuomet žmogus į gydytoją specialistą gali kreiptis savo iniciatyva – be siuntimo – ir būti tik ras, jog paslaugos jam bus suteiktos nemokamai. Šeimos gydytojo siuntimo nereikia kreipiantis į gydytoją dermatovenerologą, taip pat jei į tą patį specia listą dėl tos pačios priežasties krei
piamasi pakartotinai (t. y. gydytojas nurodė atvykti pakartotinai, nes dar tęsia paciento tyrimą ar gydymą) arba pacientas serga lėtine liga, dėl kurios jam reikalinga ilgalaikė stebėsena. Žinoma, būtinoji pagalba teikiama taip pat be siuntimo.
Nors, laikantis visų trijų minėtų sąlygų, sveikatos priežiūros paslaugos Lietuvos gyventojams yra nemokamos, išlieka išimtis – mokamų paslaugų sąrašas. Visais atvejais gydymo įstaigose mokama už paslaugas, tiesiogiai nesusijusias su ligų gydymu. Šiame sąraše – kosmetinės chirurgijos operacijos, akupunktūra ir manualinė terapija, dermatologo kosmetinės procedūros, nėštumo nutraukimas, dantų implantavimas ir kt.
Taip pat gydymo įstaigoje mokėti reikės, jei žmogus, turintis teisę į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, savo nuožiūra, be gydytojo rekomen
dacijos, pasirinks brangiau kainuojančias paslaugas. Tuomet pacien tas šių paslaugų faktinių ir bazinių kainų skirtumą privalės apmokėti pats. Be to, jeigu pacientas savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, nesusijusias su pagrindinės ligos gydymu, taip pat privaloma susimokėti visą jų kai-ną. Šiais atvejais paciento pasirinkimas turi būti motyvuotas ir konkrečiai įvardytas, patvirtintas paciento ir gydytojo parašais medicininiuose dokumentuose. Už paslaugą sumokama gydymo įstaigos kasoje, pacien tui išduodamas kasos kvitas.
Svarbu žinoti, kad ligos istorijoje parašu patvirtinę savo sutikimą mokėti už gydymo paslaugas ar įsigyti savo lėšomis vaistų ar medicinos pagalbos priemonių, vėliau neturėsite teisės reikalauti iš gydymo įstaigos atlyginti patirtus nuostolius.
VLK ir „Bičiulystės“ inf.
Kokios sveikatos priežiūros paslaugos Lietuvoje yra nemokamos?Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) kiekvienam juo ap-
sidraudusiam žmogui garantuoja nemokamą sveikatos prie-žiūrą. Nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis va-dinamos paslaugos, kurios yra kompensuojamos Privalomo-jo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Kitaip tariant, už gydymą Lietuvoje antrą kartą mokėti nereikia, jeigu kas mėnesį mokamos PSD įmokos. Tačiau yra kelios sąlygos ir išimtys. Kokios jos?
2018 m. vasario 1–7 d., Nr. 5 (1394), „Bičiulystė“5 psl.
būtų jauku. Gydymosi metu pacientams leidžiama atsivežti asmeninių daiktų – mėgstamą puodelį, pagalvę, artimųjų nuotraukų ar kitokių smulkmenų. Tai padeda susikurti jaukesnę aplinką, pozityvią atmosferą gydymosi metu.
„Gydymo metu pacientams svarbu užsiimti mėgstama veik la – vieni mėgsta skaityti, kiti mielai klausosi muzikos ar piešia, taip pat sprendžia kryžiažodžius. Nuo seno mūsų skyriuje buvo nedidelė bibliotekėlė, skirta pacientams. Labai smagu, kad vykdant bendrą „Gintarinės vaistinės“ ir NVI projektą bus praplėstas knygų asortimentas pacientams,“ – sako Š. Liukpetrytė.
Būtent skaitymas gali duoti bene daugiausiai emocinės naudos. 2009 m. Jungtinės Karalystės Sasekso universitete atliktas tyrimas įrodė, jog vos 6 minutės su knyga gali sumažinti stresą iki 68 proc.
NVI bei „Gintarinės vaistinės“ socialinio projekto tikslas – surinkti kuo daugiau kokybiškos literatūros Nacionaliniame vėžio institute besigydantiems pacientams.
„Džiaugiamės, kad vasario 4 d. minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, NVI bibliotekos lentynos bus pilnai užpildytos knygomis. Prieš pradėdami projektą šiek tiek nuogąstavome, kad galbūt žmonės pasinaudos proga atiduoti pasenusią, nusidėvėjusią literatūrą. Tačiau galime pasidžiaugti, kad realybė buvo daug gražesnė – sulaukėme apie 14 tūkst. kokybiškų knygų, tiek turiniu, tiek forma. Smagu matyti tokį žmonių gerumą bei rūpestį, svarbiausia, kad visi kartu bent kažkiek prisidėsime praskaidrinant ligonių kasdienybę ir sumažinant jų patiriamą stresą“, – sakė „Gintarinės vaistinės“ generalinė direktorė Rūta Bagdonavičienė.
„Bičiulystės“ inf.
Psichologinė žmogaus savijauta nepaprastai svarbi
mums visiems, o ištikus ligai ji tampa ypač aktuali, nes sergantis žmogus tampa jautresnis supančiai aplinkai. Ypač kai kalbame apie onkologines ligas, reikalaujančias ilgo bei sudėtingo gydymo. Gydytojai onkologai teigia, kad dažnai net mažos detalės – asmeninės smulkmenos ant stalo ar gera knyga po ranka – gali pagerinti paciento savijautą ir tuo pačiu gijimo eigą.
Lietuvoje onkologinėmis ligomis kasmet suserga apie 18 tūkstančių žmonių. Su vėžio liga gyvena daugiau nei 100 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) onkologė radioterapeutė Šarūnė Liukpetrytė teigia, kad onkologinės ligos sudėtingas ir ilgai trunkantis, ne vieną gydymo metodą apimantis gydymas pacientą ne tik išvargina fiziškai, bet ir veikia psichologiškai.
Būtina pabrėžti, kad onkologinė liga yra didelė psichologinė našta ir jų artimiesiems.
„Psichologinė žmogaus pusiausvyra plačiąja prasme turi didelę reikšmę sveikimo procese. Labai svarbu, kad užsimegztų ir išliktų per visą gydymosi laikotarpį geras santykis tarp gydytojo ir paciento. Svarbu, kad pacientas žinotų, suprastų ir pasitikėtų jam skiriamais gydymo metodais, kad nebijotų atvirai išreikšti savo skundų, nerimo jam rūpimais klausimais. Juk mums, gydytojams, būtina žinoti kuo daugiau informacijos apie paciento būklę tam, kad galėtume jam maksimaliai padėti. Tiek psichologiškai, tiek fiziškai“, – teigia Š. Liukpetrytė.
Įvairių tyrimų duomenimis, 20–40 proc. onkologinių pacien tų patiria depresijos simptomus. Ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos šalių pastebėta, kad į specialistus dėl
įvairių priežasčių kreipiasi tik nedidelė dalis šių pacientų. Dėl šios priežasties Nacionaliniame vėžio institute naudojamas distreso vertinimo metodas – distreso termometras.
Pasak gydytojos onkologės radioterapeutės Š. Liukpetrytės, iš tiesų, ne kiekvienas pacientas išdrįsta paprašyti psichologo ar psichiatro pagalbos. „Gerą santykį su pacientu sugebantis užmegzti gydantis gydytojas gali nesunkiai pastebėti žmogaus nerimą, baimes, nuogąstavimus, užsisklendimą savyje, neigimą. Įvertinę paciento būseną ir distreso laipsnį visada siūlome nebijoti pasinaudoti psichologo ar psichiat ro konsultacija. Taip pat rekomenduojame relaksacijos užsiėmimus, meno terapiją“, – aiškina gydytoja.
Pacientai Onkologinės radio-terapijos skyriuje gydosi ilgai, nuo kelių dienų iki 6–8 savaičių, todėl labai svarbu, kad jiems
Kovoti su sunkia liga gali padėti... knyga
Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospisas – vienintelė tokio pobūdžio įstaiga šalyje.
(atkelta iš 1 psl.)
Paliatyvioji pagalba Lietuvoje – apverktinos būklėsDažniausiai pagalba teikiama slaugos ligoninėse. O ir čia trūksta lovų, kvalifikuotą pagalbą teikti pasirengusių specialistų: gydytojų onkologų, onkopsichologų, socialinių darbuotojų. Nevertinama ir tų paslaugų kokybė. Deja, iki šiol yra ligoninių, kur mažose palatose guli 8 pacientai. Be to, iš ligonių kasų patenkinami tik baziniai ligonio poreikiai, o juk paliatyvi pagalba apima ne tik sveikatos sektorių. Į komandą turi įsitraukti ir psichoterapeutas, sielovadininkai, kiti specialistai. Deja, pas mus, pasak Š. Narbuto, sveikatos apaugos bei socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sunkiai randa bendrą kalbą.
Per mažai dėmesio šiai sričiai
Centro poliklinikos Slaugos, paliatyviosios medicinos ir socialinių paslaugų klinikos vedėjas M. Čiurlionis taip pat pritaria, kad situacija Lietuvoje labai liūdna. Paslaugų pacientų namuose teikiama labai mažai, periferijoje jų iš viso nėra. Žmogus neturi galimybės pasirinkti, kur jam būti slaugomam. Na, o stacionari pagalba teikiama labai trumpai ir vis tiek nepatenkina viso poreikio. Be to, ligoninė yra orientuota labiau į gydymą, o paliatyvioji slauga skiriama tada, kai jau nebėra jokio gydymo. Dalis šių paslaugų galėtų būti perkelta į ambulatorinį lygį – kiekvienoje savivaldybėje turėtų būti kuriama paliatyviosios pagalbos paslaugas namuose teikianti slaugos komanda. Tai labai svarbu pacientams – juk daugelis nori kuo ilgiau būti su artimaisiais, savo aplinkoje. Tai ne tiek medicininis, bet labiau socialinis, psichologinis momentas.
Pasak M. Čiurlionio, teisinis reglamentavimas sutvarkytas puikiai. Kad atsirastų daugiau tokios pagalbos, trūksta vieti
nių iniciatyvų. Ir, beje, tinkamo finansavimo. Paslaugos įkainiai labai maži. Vieno vizito kaina – vos 3 eurai. Pasak M. Čiurlionio, teikti pagalbą namuose Centro poliklinikai yra nuostolinga. „Tai daroma administracijos geranoriškumo dėka. Kaip didelė įstaiga, išgyvename. Tačiau mažesnėms gali būti sunku“, – sako vedėjas. Vis dėlto, gydytojo įsitikinimu, valstybei teikti pagalbą namuose yra kur kas pigiau nei ligoninėje.
Kol kas, Slaugos, paliatyviosios medicinos ir socialinių paslaugų klinikos vedėjo manymu, tinkamiausia išeitis – regionuose steigti kuo daugiau slaugos ligoninių su paliatyvios pagalbos lovomis.
Svarbiausia, kad žmogus neliktų vienas
Pasak Š. Narbuto, norint pakeisti situaciją pirmiausiai reikia turėti strategiją. Sveikatos apsaugos ministerijoje yra sudaryta darbo grupė, tačiau viskas vyksta labai lėtai. Deja, šiuo metu nepatenkinami net baziniai, elementarūs pacientų poreikiai – pavyzdžiui, kompensuojamos tik 1 sauskelnės per parą. Tiek žmogui tikrai neužtenka. Tiesa, Š. Narbutas džiau
giasi, kad sauskelnės bus išrašomos tiesiog esant šlapimo nelaikymui, o ne tik nustačius slaugos poreikį ar kurią nors konkrečią iš išvardytų diagnozę. Iki šiol onkologinėmis ligomis sergantieji dėl to nukentėdavo. Pokyčiai, Š. Narbuto įsitikinimu, turėtų vykti greičiau. Šiuo metu valdžiai svarbiausia – ne visuomenės sveikata, o politiniai sprendimai. „Viešasis sektorius, NVO dar nėra girdimas. Esame kantrūs tiek,
kiek neturėtume būti“, – sako Š. Narbutas.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentas pabrėžia, kad suteikę reikiamą pagalbą padedame ne tik pacientui, bet ir visai jo šeimai. Svarbiausia – kad žmogus neliktų vienas su savo bėdomis, savo rūpesčiais. „Labai dažnai žmonės paliekami patys spręsti savo problemas, tada nevilties ištikti renkasi bioenergetikus, žiniuonis, gydosi žolėmis, varlėmis ar dar kuo nors. Žmogui turi padėti gydytojai specialistai, remdamiesi mokslų pagrįstomis žiniomis“, – sako Š. Narbutas. Net ir sergant 4 stadijos onkologine liga gali būti pasiūlytos vaistų bandymo programos, pagalba užsienyje. Pikčiausia, kad apie tokias galimybes, apie alternatyvius pagalbos būdus nepasako valstybinės institucijos.
„Kol valstybė nori taupyti, o ne padėti, tol iš mirties taško neišjudėsim. O žmonės kenčia, nesulaukdami tinkamos pagalbos“, – apgailestauja Š. Narbutas.
Aurelija BABINSKIENĖVšĮ pal. kun. Mykolo Sopočkos hospiso
nuotraukos
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų
(TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė įregistravo naują Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisą, dėl kurios „Sod-ros“ įmokų „grindys“ nebūtų taikomos pelno nesiekiančioms organizacijoms ir neįgalius vaikus auginantiems tėvams.
Nuo 2018 m. sausio 1 dienos įsigaliojusioje Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcijoje numatytos „Sodros“ įmokų „grindys“, t. y. kad draudėjo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos už darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos nuo nus-tatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga. Išimtys numatytos tik darbuotojams, kurie buvo drausti pas kitą draudėją, yra ne vyresni kaip 24 metų, taip pat valstybės draustiems asmenims (tarp jų – ir neįgaliesiems).
Didelei daliai pelno nesiekiančių organizacijų priimti pakeitimai tapo nepakeliama našta. Pvz., vaikų dienos centrams dažnai net ir valstybės finansavimas skiriamas nepilnam etatui išlaikyti. Todėl „Sodros“ įmokų „grindys“ šioms organizacijoms sukūrė naują mokėjimų prievolę, kuriai padengti lėšų nėra ir nebus.
„Taip pat reikia įvertinti, kad dalis asmenų dirba ne pilną darbo dieną ne dėl nenoro dirbti ar noro slėpti mokesčius, tačiau dėl to, kad augina neįgalius vaikus, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. Įvedus „Sodros“ įmokų „grindis“ visiems nepilną darbo dieną dirbantiems asmenims, iškyla grėsmė, kad darbdavys juos atleis, pasirinkdamas pilnu etatu galinčius dirbti asmenis“, – teigė Seimo narė.
LRS ir „Bičiulystės inf.
Siūlomos „Sodros“ įmokų
„grindų“ pataisos
Aktualijos
6 psl.2018 m. vasario 1–7 d., Nr. 5 (1394), „Bičiulystė“
6.00 Lietuvos Respublikos him-nas. PIRMADIENĮ – PENktADIENĮ: 6.05, 6.37, 7.10, 7.40, 8.07, 8.40 – La-bas rytas, Lietuva. 6.30, 7.00, 7.30, 8.00, 8.30 – žinios. 6.35, 8.05 – orai. 7.05, 7.35, 8.35 – orai, sportas.
Redakcija primena, kad verta sekti tV stočių
skelbimus, nes programose gali būti pakeitimų.
Pirmadienis, vasario 5 d. 09:05 Senis. N-7. 244 s. 10:05 Štut-
garto kriminalinė policija 2. N-7. 2/14 s. 10:55 Detektyvas Monkas 8. N-7. 8/7 s. 11:40 Savaitė. (kart.). 12:40 TV žaidimas „Kas ir kodėl?“ 13:05 Klauskite daktaro. 14:00 Žinios. Sportas. Orai. 14:15 La-ba diena, Lietuva. 15:00 Žinios. Orai. 15:10 Laba diena, Lietuva. 16:00 Ži-nios. Sportas. Orai. 16:15 Laba diena, Lietuva. 16:30 Premjera. Seserys. N-7. 232 s. 17:30 Žinios (su vertimu į gestų k.). 17:55 Sportas. 17:58 Orai. 18:00 TV žaidimas „Kas ir kodėl?“ 18:30 Klauski-te daktaro. 19:30 Gimę tą pačią dieną. 20:25 Loterija „Keno Loto“. 20:30 Pa-norama. 21:05 Dėmesio centre. 21:20 Sportas. 21:25 Orai. 21:29 Loterija „Jė-ga“. 21:30 LRT forumas. 22:25 Premjera. Istorijos perimetrai. 6 d. 23:15 Premje-ra. Kolekcija. N-14. 4 s. 00:15 Premjera. Detektyvas Monkas 8. N-7. 8/14 s. 01:00 LRT radijo žinios. 01:05 Gimę tą pačią dieną. (kart.). 02:00 LRT radijo žinios. 02:05 Klauskite daktaro. (kart.). 03:00 LRT radijo žinios. 03:05 Beatos virtu-vė. (kart.). 04:00 LRT radijo žinios. 04:05 Pramoginė laida „Editos šou“. N-7. (kart.). 05:00 Seserys. N-7. 232 s. (kart.).
Antradienis, vasario 6 d. 09:05 Senis. N-7. 245 s. 10:05 Štut-
garto kriminalinė policija 2. N-7. 2/15 s. 10:55 Detektyvas Monkas 8. N-7. 8/8 s. 11:40 Beatos virtuvė. (kart.). 12:40 TV žaidimas „Kas ir kodėl?“ 13:05 Klauski-te daktaro. 14:00 Žinios. Sportas. Orai. 14:15 Laba diena, Lietuva. 15:00 Žinios. Orai. 15:10 Laba diena, Lietuva. 16:00 Žinios. Sportas. Orai. 16:15 Laba diena, Lietuva. 16:30 Premjera. Seserys. N-7. 233 s. 17:30 Žinios (su vertimu į gestų k.). 17:55 Sportas. 17:58 Orai. 18:00 TV žaidimas „Kas ir kodėl?“ 18:30 Klaus-kite daktaro. 19:30 Emigrantai. 20:25 Loterija „Keno Loto“. 20:30 Panorama. 21:05 Dėmesio centre. 21:20 Sportas. 21:25 Orai. 21:29 Loterija „Jėga“. 21:30 Nacionalinė ekspedicija. 22:30 Istori-jos detektyvai. (subtitruota). 23:20 Val-džios tvirtovė. N-7. 17, 18 s. 01:00 LRT radijo žinios. 01:05 Valdžios tvirtovė. N-7. 18 s. (tęsinys). 01:30 Klausimėlis.lt. (kart.). 02:00 LRT radijo žinios. 02:05 Klauskite daktaro. (kart.). 03:00 LRT ra-dijo žinios. 03:05 Istorijos perimetrai. 6 d. (kart.). 04:00 LRT radijo žinios. 04:05 Emigrantai. (kart.). 05:00 Seserys. N-7. 233 s. (kart.).
trečiadienis, vasario 7 d. 09:05 Senis. N-7. 246 s. 10:05 Štut-
garto kriminalinė policija 2. N-7. 2/16 s. 10:55 Detektyvas Monkas 8. N-7. 8/9 s. 11:40 Emigrantai. (kart.). 12:40 TV žai-dimas „Kas ir kodėl?“ 13:05 Klauskite daktaro. 14:00 Žinios. Sportas. Orai. 14:15 Laba diena, Lietuva. 15:00 Ži-nios. Orai. 15:10 Laba diena, Lietuva. 16:00 Žinios. Sportas. Orai. 16:15 La-ba diena, Lietuva. 16:30 Premjera. Se-serys. N-7. 234 s. 17:30 Žinios (su verti-mu į gestų k.). 17:55 Sportas. 17:58 Orai. 18:00 TV žaidimas „Kas ir kodėl?“ 18:30 Klauskite daktaro. 19:30 Gyvenimas. 20:25 Loterija „Keno Loto“. 20:30 Pa-norama. 21:05 Dėmesio centre. 21:20 Sportas. 21:25 Orai. 21:29 Loterija „Jė-ga“. 21:30 Auksinis protas. 22:50 Klau-simėlis.lt. 23:20 Valdžios tvirtovė. N-7. 19, 20 s. 01:00 LRT radijo žinios. 01:05 Valdžios tvirtovė. N-7. 20 s. (tęsinys). 01:30 Keliai. Mašinos. Žmonės. (kart.). 02:00 LRT radijo žinios. 02:05 Klauski-te daktaro. (kart.). 03:00 LRT radijo ži-nios. 03:05 Istorijos detektyvai. (subti-truota, kart.). 04:00 LRT radijo žinios. 04:05 Gyvenimas. (kart.). 05:00 Sese-rys. N-7. 234 s. (kart.).
ketvirtadienis, vasario 8 d.09:05 Senis. N-7. 247 s. 10:05 Štut-
garto kriminalinė policija 2. N-7. 2/17 s. 10:55 Detektyvas Monkas 8. N-7. 8/10 s. 11:40 Gyvenimas. (kart.). 12:40 TV žaidi-mas „Kas ir kodėl?“ 13:05 Klauskite dak-taro. 14:00 Žinios. Sportas. Orai. 14:15 Laba diena, Lietuva. 15:00 Žinios. Orai. 15:10 Laba diena, Lietuva. 16:00 Žinios. Sportas. Orai. 16:15 Laba diena, Lietu-va. 16:30 Premjera. Seserys. N-7. 235 s. 17:30 Žinios (su vertimu į gestų k.). 17:55 Sportas. 17:58 Orai. 18:00 TV žai-dimas „Kas ir kodėl?“ 18:30 Klauskite daktaro. 19:30 Specialus tyrimas. 20:25 Loterija „Keno Loto“. 20:30 Panorama. 21:05 Dėmesio centre. 21:20 Sportas. 21:25 Orai. 21:29 Loterija „Jėga“. 21:30 Pokalbių laida „Svarbios detalės“. 22:30 Dviračio žinios. 23:00 Martos paslap-tis. N-7. 2 s. 00:35 Klausimėlis.lt. (kart.). 01:00 LRT radijo žinios. 01:05 Specialus tyrimas. (kart.). 02:00 LRT radijo žinios.
02:05 Klauskite daktaro. (kart.). 03:00 LRT radijo žinios. 03:05 Dokumentinė apybraiža „Mes nugalėjom“. (kart.). 03:30 Laisvės vėliavnešiai. (kart.). 04:00 LRT radijo žinios. 04:05 Nacionalinė paieškų tarnyba. (kart.). 05:00 Seserys. N-7. 235 s. (kart.).
Penktadienis, vasario 9 d. 09:05 Senis. N-7. 248 s. 10:05 Štut-
garto kriminalinė policija 2. N-7. 2/18 s. 10:55 Detektyvas Monkas 8. N-7. 8/11 s. 11:40 Stilius. (kart.). 12:40 TV žaidimas „Kas ir kodėl?“ 13:05 Klauskite dakta-ro. 14:00 Žinios. Sportas. Orai. 14:15 Laba diena, Lietuva. 15:00 Žinios. Orai. 15:10 Laba diena, Lietuva. 16:00 Žinios. Sportas. Orai. 16:15 Laba diena, Lietu-va. 16:30 Premjera. Seserys. N-7. 236 s. 17:30 Žinios (su vertimu į gestų k.). 17:55 Sportas. 17:58 Orai. 18:00 TV žai-dimas „Kas ir kodėl?“ 18:30 Klauskite daktaro. 19:30 Beatos virtuvė. 20:25 Loterija „Keno Loto“. 20:30 Panorama. 20:52 Sportas. 20:57 Orai. 20:59 Loterija „Jėga“. 21:00 Duokim garo! 22:35 Gam-tos inspektoriai. 23:00 Fantastiškas penktadienis. Naujas puikus pasaulis. N-14. 00:30 Keliai. Mašinos. Žmonės. (kart.). 01:00 LRT radijo žinios. 01:05 Po-kalbių laida „Svarbios detalės“. (kart.). 02:00 LRT radijo žinios. 02:05 Klauskite daktaro. (kart.). 03:00 LRT radijo žinios. 03:05 Mūsų gyvūnai. (kart.). 03:30 Ry-to suktinis su Zita Kelmickaite. (kart.). 04:00 LRT radijo žinios. 04:05 Stilius. (kart.). 05:00 Seserys. N-7. 236 s. (kart.).
Šeštadienis, vasario 10 d. 06:05 Beatos virtuvė. (kart.). 07:00
Premjera. Džiunglių būrys skuba į pa-galbą 2. 2/46, 2/47 s. 07:20 Premjera. Alvinas ir patrakėliai burundukai 1. 50 s. 07:30 Premjera. Detektyvė Miretė. 10 s. 07:45 Premjera. Džeronimas 3. 3/24 s. 08:10 Karinės paslaptys. 09:00 Labas rytas, Lietuva. 09:30 Žinios. Orai. 09:35 Labas rytas, Lietuva. 10:30 Žinios. Orai. 10:35 Labas rytas, Lietuva. 11:30 Žinios. Orai. 11:35 Labas rytas, Lietuva. 11:50 Pasaulio dokumentika. Premjera. Bal-toji pelėda – šiaurės karalienė. (subti-truota). 12:45 Pasaulio dokumentika. Premjera. Ypatinga misija. 2 d. Nyks-tantys orangutanai. (subtitruota). 13:40 Mis Marpl 1/1 s. Lavonas bibli-otekoje. N-7. 15:15 Dokumentinė apy-braiža „Mes nugalėjom“. 15:45 Žinios. Orai (su vertimu į gestų kalbą). 16:00 Sveikinimų koncertas. 17:30 Žinios (su vertimu į gestų k.). 17:55 Sportas. 17:58 Orai. 18:00 Teisė žinoti. 18:30 Nacionali-nė paieškų tarnyba. 19:30 Stilius. 20:25 Loterijos „Keno Loto“ ir „Jėga“. 20:30 Panorama. 20:52 Sportas. 20:57 Orai. 21:00 „Eurovizija 2018“. Nacionalinė at-ranka. 23:20 Premjera. Šimtas kelių iki grabo lentos. N-14. (subtitruota). 01:20 Pasaulio dokumentika. Baltoji pelėda – šiaurės karalienė. (subtitruota, kart.). 02:15 Pasaulio dokumentika. Ypatinga misija. 2 d. Nykstantys orangutanai. (subtitruota, kart.). 03:10 Teisė žinoti. (kart.). 03:35 Keliai. Mašinos. Žmonės. (kart.). 04:00 Karinės paslaptys. (kart.). 04:45 Auksinis protas. (kart.).
Sekmadienis, vasario 11 d. 06:05 Istorijos detektyvai. (subti-
truota, kart.). 07:00 Dokumentinė apy-braiža „Mes nugalėjom“. (kart.). 07:30 Gamtos inspektoriai. (kart.). 08:00 Gim-toji žemė. 08:30 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. 09:00 Brolių Grimų pasa-kos. 23 s. Henzelis ir Grėtel. 10:00 Gus-tavo enciklopedija. (subtitruota). 10:30 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 11:30 Mūsų gyvūnai. 12:00 Šv. Mišios. Trakų Dievo Motinos, Lietuvos globėjos, pa-veikslo karūnavimo 300 metų jubilie-jaus iškilmės. 13:15 Šventadienio min-tys. 13:40 Premjera. Megrė 1. 1 s. Ko-misaras Megrė spendžia spąstus. N-7. 15:15 Laisvės vėliavnešiai. 15:45 Žinios. Orai (su vertimu į gestų kalbą). 16:00 Auksinis protas. (kart.). 17:15 Klausimė-lis.lt. 17:30 Žinios (su vertimu į gestų k.). 17:55 Sportas. 17:58 Orai. 18:00 Keliai. Mašinos. Žmonės. 18:30 Pramoginė laida „Editos šou“. N-7. 19:30 Savaitė. 20:30 Panorama. 20:52 Sportas. 20:57 Orai. 21:00 Premjera. Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą. 21:55 Protas ir jausmai. N-7. 00:10 Naujas puikus pasaulis. N-14. (kart.). 01:45 Auksinė komanda. (kart.). 02:50 Savaitė. (kart.). 03:45 „Eurovizi-ja 2018“. Nacionalinė atranka. (kart.).
žadėtoji (3032). N-7. 16:00 Pažadėto-ji (3033). N-7. 16:30 TV Pagalba. N-7. 18:30 TV3 žinios. 19:20 TV3 sportas. 19:25 TV3 orai. 19:30 Šviesoforas (5). N-7. 20:00 Miestas ar kaimas. 21:00 Pasmerkti 4 (1). N-7. 21:30 TV3 vakaro žinios. 22:15 TV3 sportas. 22:25 TV3 orai. 22:30 Laiko kilpa. N-14. 00:55 Gaudynės (9). N-7. 01:45 Kaip išsisukt įvykdžius žmogžudystę (7). N-7. 02:35 Specialioji jūrų policijos tarnyba (21). N-7. 03:30 Tironas (8). N-14. 04:30 Vilf-redas (8). N-7. 04:55 Paskutinis iš vyrų (19). N-7. 05:20 Paskutinis iš vyrų (20). N-7. 05:45 Paskutinis iš vyrų (21). N-7.
Antradienis, vasario 6 d. 06:10 Televitrina. 06:25 Kem-
piniukas Plačiakelnis (1). N-7. 06:55 Simpsonai (19). N-7. 07:25 Simpsonai (20). N-7. 07:55 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. N-7. 08:55 Meilės sū-kuryje (2767). N-7. 10:00 TV Pagalba. N-7. 12:00 Šviesoforas (5). N-7. 12:30 Pasmerkti 4 (1). N-7. 13:00 Kempiniu-kas Plačiakelnis (2). N-7. 13:30 Simpso-nai (21). N-7. 14:00 Simpsonai (22). N-7. 14:30 Pažadėtoji (3034). N-7. 15:00 Pa-žadėtoji (3035). N-7. 15:30 Pažadėto-ji (3036). N-7. 16:00 Pažadėtoji (3037). N-7. 16:30 TV Pagalba. N-7. 18:30 TV3 žinios. 19:20 TV3 sportas. 19:25 TV3 orai. 19:30 Šviesoforas (6). N-7. 20:00 Prieš srovę. N-7. 21:00 Pasmerkti 4 (2). N-7. 21:30 TV3 vakaro žinios. 22:15 TV3 sportas. 22:25 TV3 orai. 22:30 Karš-tos galvos!. N-7. 00:10 Kaulai (23). N-7. 01:10 Kaip išsisukt įvykdžius žmogžu-dystę (8). N-7. 02:00 Specialioji jūrų po-licijos tarnyba (22). N-7. 02:50 Tironas (9). N-14. 03:50 Vilfredas (9). N-7. 04:14 Pelkė (1). N-7. 05:05 Paskutinis iš vyrų (22). N-7. 05:25 Paskutinis iš vyrų (1). N-7. 05:50 Paskutinis iš vyrų (2). N-7.
trečiadienis, vasario 7 d. 06:10 Televitrina. 06:25 Kem-
piniukas Plačiakelnis (2) (kart.). N-7. 06:55 Simpsonai (21) (kart.). N-7. 07:25 Simpsonai (22) (kart.). N-7. 07:55 Juo-kingiausi Amerikos namų vaizdeliai. N-7. 08:55 Meilės sūkuryje (2768). N-7. 10:00 TV Pagalba. N-7. 12:00 Šviesofo-ras (6). N-7. 12:30 Pasmerkti 4 (2). N-7. 13:00 Kempiniukas Plačiakelnis (3). N-7. 13:30 Simpsonai (23). N-7. 14:00 Simp-sonai (24). N-7. 14:30 Pažadėtoji (3038). N-7. 15:00 Pažadėtoji (3039). N-7. 15:30 Pažadėtoji (3040). N-7. 16:00 Pažadė-toji (3041). N-7. 16:30 TV Pagalba. N-7. 18:30 TV3 žinios. 19:20 TV3 sportas. 19:25 TV3 orai. 19:30 Šviesoforas (7). N-7. 20:00 Gero vakaro šou. N-7. 21:00 Pasmerkti 4 (3). N-7. 21:30 TV3 vaka-ro žinios. 22:15 TV3 sportas. 22:20 TV3 orai. 22:25 Vikinglotto. 22:30 Bli-cas. N-14. 00:20 Kaulai (24). N-7. 01:20 Kaip išsisukt įvykdžius žmogžudystę (9). N-7. 02:10 Specialioji jūrų policijos tarnyba (23). N-7. 03:00 Tironas (10). N-14. 04:10 Vilfredas (10). N-7. 04:35 Pelkė (2). N-7. 05:25 Paskutinis iš vyrų (3). N-7. 05:45 Paskutinis iš vyrų (4). N-7.
ketvirtadienis, vasario 8 d. 06:10 Televitrina. 06:25 Kempi-
niukas Plačiakelnis (3) (kart.). N-7. 06:55 Simpsonai (23) (kart.). N-7. 07:25 Simp-sonai (24) (kart.). N-7. 07:55 Juokingiau-si Amerikos namų vaizdeliai. N-7. 08:55 Meilės sūkuryje (2769). N-7. 10:00 TV Pagalba. N-7. 12:00 Šviesoforas (7). N-7. 12:30 Pasmerkti 4 (3). N-7. 13:00 Kempi-niukas Plačiakelnis (4). N-7. 13:30 Simp-sonai (25). N-7. 14:00 Simpsonai (1). N-7. 14:30 Pažadėtoji (3042). N-7. 15:00 Pa-žadėtoji (3043). N-7. 15:30 Pažadėto-ji (3044). N-7. 16:30 TV Pagalba. N-7. 18:30 TV3 žinios. 19:20 TV3 sportas. 19:25 TV3 orai. 19:30 Šviesoforas (8). N-7. 20:00 Farai. N-7. 21:00 Pasmerkti 4 (4). N-7. 21:30 TV3 vakaro žinios. 22:15 TV3 sportas. 22:25 TV3 orai. 22:30 Pur-vini pinigai. N-14. 00:40 Kaip išsisukt įvykdžius žmogžudystę (10). N-7. 01:35 Specialioji jūrų policijos tarnyba (24). N-7. 02:25 Gražuolė ir pabaisa (1). N-7. 03:15 Blicas. N-14. 04:55 Paskutinis iš vyrų (5). N-7. 05:20 Paskutinis iš vyrų (6). N-7. 05:45 Paskutinis iš vyrų (7). N-7.
Penktadienis, vasario 9 d. 06:10 Televitrina. 06:25 Kempi-
niukas Plačiakelnis (4) (kart.). N-7. 06:55 Simpsonai (25) (kart.). N-7. 07:25 Simp-sonai (1) (kart.). N-7. 07:55 Juokingiau-si Amerikos namų vaizdeliai. N-7. 08:55 Meilės sūkuryje (2770). N-7. 10:00 TV Pagalba. N-7. 12:00 Šviesoforas (8). N-7. 12:30 Pasmerkti 4 (4). N-7. 13:00 Žie-mos olimpinių žaidynių 2018 atidary-mas. 15:10 Žiemos olimpinės žaidynės 2018. Dailusis čiuožimas. 16:30 TV Pa-galba. N-7. 18:30 TV3 žinios. 19:20 TV3 sportas. 19:25 TV3 orai. 19:30 Žiemos olimpinių žaidynių 2018 atidarymas. 21:40 Londono apgultis. N-14. 23:30 Legenda. Drakono imperatoriaus ka-pas. N-14. 01:20 Vatikano įrašai. S. 02:50 Purvini pinigai. N-14. 04:45 Paskutinis iš vyrų (8). N-7. 05:10 Paskutinis iš vyrų (9). N-7. 05:35 Paskutinis iš vyrų (10). N-7.
Šeštadienis, vasario 10 d. 06:15 Televitrina. 06:30 Aladinas
(10). 07:00 Ančiukų istorijos (3). 07:30
Pirmadienis, vasario 5 d. 06:30 Dienos programa. 06:35
„Didysis žvejys“ (16). 07:00 „Mada-gaskaro pingvinai“ (13). 07:30 „Tomas ir Džeris“ (23). 07:55 „Volkeris, Teksa-so reindžeris“ (40). N-7. 08:50 „Volke-ris, Teksaso reindžeris“ (41). N-7. 09:50 24 valandos. N-7. 10:35 Yra, kaip yra. N-7. 11:35 24 valandos (kart.). N-7. 12:30 Bus visko (kart.). 13:25 „Rožių karas“ (86). 14:25 „Dvi širdys“ (518). 14:55 „Dvi širdys“ (519). 15:25 „Dvi širdys“ (520). 15:55 „Dvi širdys“ (521). 16:30 Labas vakaras, Lietuva. 17:35 24 valandos. N-7. 18:30 Žinios. 19:25 Sportas. 19:28 Orai. 19:30 KK2. N-7. Infošou. 20:00 „Paveldėtoja“ (4). 20:30 Nuo... Iki... 21:30 Žinios. 22:24 Sportas. 22:28 Orai. 22:30 VAKARO SEANSAS Apgaulės meistrai. N-7. 00:45 „Kortų namelis“ (11). N14. 01:40 Rizikingi ry-šiai (kart.). N14.
Antradienis, vasario 6 d. 06:30 Dienos programa. 06:35
„Didysis žvejys“ (17). 07:00 „Mada-gaskaro pingvinai“ (14). 07:30 „Tomas ir Džeris“ (24). 07:55 „Volkeris, Teksa-so reindžeris“ (42). N-7. 08:50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (43). N-7. 09:50 24 valandos. N-7. 10:35 Yra, kaip yra. N-7. 11:35 24 valandos (kart.). N-7. 12:30 Nuo... Iki... (kart.) 13:25 „Rožių karas“ (87). 14:25 „Dvi širdys“ (522). 14:55 „Dvi širdys“ (523). 15:25 „Dvi širdys“ (524). 15:55 „Dvi širdys“ (525). 16:30 Labas vakaras, Lietuva. 17:35 Yra, kaip yra. N-7. 18:30 Žinios. 19:25 Sportas. 19:28 Orai. 19:30 KK2. N-7. 20:00 „Paveldėto-ja“ (5). 20:30 Kitu kampu. 21:30 Žinios. 22:24 Sportas. 22:28 Orai. 22:30 VAKA-RO SEANSAS Į saulę. N14. 00:30 „Kor-tų namelis“ (12). N14. 01:30 Apgaulės meistrai (kart.). N-7.
trečiadienis, vasario 7 d. 06:30 Dienos programa. 06:35
„Didysis žvejys“ (18). 07:00 „Mada-gaskaro pingvinai“ (15). 07:30 „Tomas ir Džeris“ (25). 07:55 „Volkeris, Teksa-so reindžeris“ (44). N-7. 08:50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (45). N-7. 09:50 24 valandos. N-7. 10:35 Yra, kaip yra. N-7. 11:40 Yra, kaip yra (kart.). N-7. 12:35 Ki-tu kampu (kart.). 13:25 „Rožių karas“ (88). 14:25 „Dvi širdys“ (526). 14:55 „Dvi širdys“ (527). 15:25 „Dvi širdys“ (528). 15:55 „Dvi širdys“ (529). 16:30 Labas vakaras, Lietuva. 17:35 Yra, kaip yra. N-7. 18:30 Žinios. 19:25 Sportas. 19:28 Orai. 19:30 KK2. N-7. 20:00 „Paveldė-toja“ (6). 20:30 Moterys prieš vyrus. N-7. 21:30 Žinios. 22:24 Sportas. 22:28 Orai. 22:30 VAKARO SEANSAS Urvas. N14. 00:25 „Kortų namelis“ (13). N14. 01:25 Į saulę (kart.). N14.
ketvirtadienis, vasario 8 d. 06:30 Dienos programa. 06:35
„Didysis žvejys“ (19). 07:00 „Madagas-karo pingvinai“ (16). 07:30 „Tomas ir
Džeris“ (26). 07:55 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (46). N-7. 08:50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (47). N-7. 09:50 24 valandos. N-7. 10:35 Yra, kaip yra. N-7. 11:40 Yra, kaip yra (kart.). N-7. 12:35 KK2 (kart.). N-7. 13:00 KK2 (kart.). N-7. 13:25 „Rožių karas“ (89). 14:25 „Dvi širdys“ (530). 14:55 „Dvi širdys“ (531). 15:25 „Dvi širdys“ (532). 15:55 „Dvi šir-dys“ (533). 16:30 Labas vakaras, Lie-tuva. 17:35 Yra, kaip yra. N-7. 18:30 Žinios. 19:25 Sportas. 19:28 Orai. 19:30 KK2. N-7. 20:00 Valanda su Rū-ta. 21:30 Žinios. 22:24 Sportas. 22:28 Orai. 22:30 VAKARO SEANSAS Neži-nomas. N14. 00:45 „Dalasas“ (1). N-7. 01:35 Urvas (kart.). N14. 03:05 Alche-mija III. Nepatogus Jono Jurašo tea-tras. 03:35 RETROSPEKTYVA. Kultū-rinė dokumentika. Ciklas „Meninin-kų portretai“.
Penktadienis, vasario 9 d. 06:30 Dienos programa. 06:35
„Didysis žvejys“ (20). 07:00 „Mada-gaskaro pingvinai“ (17). 07:30 „Tomas ir Džeris“ (27). 07:55 „Volkeris, Teksa-so reindžeris“ (48). N-7. 08:50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (49). N-7. 09:50 24 valandos. N-7. 10:35 Yra, kaip yra. N-7. 11:40 Yra, kaip yra (kart.). N-7. 12:35 KK2 (kart.). N-7. 13:00 KK2 (kart.). N-7. 13:25 „Rožių karas“ (90). 14:25 „Dvi širdys“ (534). 14:55 „Dvi širdys“ (535). 15:25 „Dvi širdys“ (536). 15:55 „Dvi šir-dys“ (537). 16:30 Labas vakaras, Lie-tuva. 17:35 24 valandos. N-7. 18:30 Ži-nios. 19:25 Sportas. 19:28 Orai. 19:30 KK2 penktadienis. N-7. 21:00 SAVAITĖS HITAS Geležinis žmogus. N-7. 23:25 Griaustinio dienos. N14. 01:25 Neži-nomas (kart.). N14.
Šeštadienis, vasario 10 d. 06:25 Dienos programa. 06:30
„Madagaskaro pingvinai“ (16) (kart.). 06:55 „Tomas ir Džeris“ (26) (kart.). 07:20 „“Nickelodeon“ valanda. An-čiukai Duoniukai“ (7). 07:45 „Kung Fu Panda“ (21). 08:10 „Keista šeimynėlė“ (22). 08:35 „Tomo ir Džerio šou“ (2). 09:00 „Ogis ir tarakonai“ (16). 09:10 „Ogis ir tarakonai“ (17). 09:20 „Ogis ir tarakonai“ (18). 09:30 „Tinginių mies-telis“ (66). 09:55 „Ogis ir tarakonai“ (32). 10:05 „Ogis ir tarakonai“ (33). 10:15 KINO PUSRYČIAI Bitė Maja. 12:05 Vikis ir vikingai. 13:50 Mano tėtis nu-varė mašiną. N-7. 15:40 Šėtoniškas sandėris. N-7. 17:30 Bus visko. 18:30 Ži-nios. 19:25 Sportas. 19:28 Orai. 19:30 SUPERKINAS Monstrų universitetas. 21:30 Mano žmona - ragana. N-7. 23:35 Pumų medžioklė. S. 01:20 Griaustinio dienos (kart.). N14.
Sekmadienis, vasario 11 d. 06:25 Dienos programa. 06:30
„Madagaskaro pingvinai“ (17) (kart.). 06:55 „Tomas ir Džeris“ (27) (kart.). 07:20 „“Nickelodeon“ valanda. An-čiukai Duoniukai“ (8). 07:45 „Kung Fu Panda“ (22). 08:10 „Keista šeimynėlė“ (23). 08:35 „Tomo ir Džerio šou“ (3). 09:00 „Ogis ir tarakonai“ (19). 09:10 „Ogis ir tarakonai“ (20). 09:20 „Ogis ir tarakonai“ (21). 09:30 „Tinginių mies-telis“ (67). 10:00 „Ogis ir tarakonai“ (34). 10:10 KINO PUSRYČIAI Kempiniu-kas Plačiakelnis. 11:55 „Pričiupom!“ (3). 12:25 Roko mokykla. N-7. 14:45 Polici-ninkų šou. N-7. 16:40 Ne vienas kely-je. 17:20 Teleloto. 18:30 Žinios. 19:25 Sportas. 19:28 Orai. 19:30 Dvylika kė-džių. N-7. 22:50 Rizikinga erzinti die-dukus 2. N14. 01:00 Kruvinoji Valenti-no naktis. S. 02:50 Mano žmona - ra-gana (kart.). N-7.
Pirmadienis, vasario 5 d. 06:40 „F. T. Budrioji akis“ (26).
07:35 „Prokurorų patikrinimas“ (370) (kart.). N-7. 08:35 „Muchtaro sugrįži-mas“ (725) (kart.). N-7. 09:35 „Tokia tarnyba“ (45) (kart.). N-7. 10:30 „Sudu-žusių žibintų gatvės“ (19) (kart.). N-7. 11:35 „Stoties policija“ (18) (kart.). N-7. 12:40 „Teisingumo agentai“ (31) (kart.). N-7. 13:40 „Prokurorų patikrinimas“ (371). N-7. 14:50 „Muchtaro sugrįži-mas“ (726). N-7. 15:55 „Tokia tarnyba“ (46). N-7. 16:55 „Sudužusių žibintų ga-tvės“ (20). N-7. 18:00 Info diena. 18:25 „Teisingumo agentai“ (32). N-7. 19:30 „Stoties policija“ (19). N-7. 20:30 Farai. N-7. 21:00 Gelbstint eilinį Rajaną. N14. 00:10 Išvarymas (kart.). S. 02:10 „Gyvi numirėliai“ (7) (kart.). N14. 03:10 „Juo-dasis sąrašas“ (10) (kart.). N-7.
Antradienis, vasario 6 d. 06:40 „F. T. Budrioji akis“ (27).
07:35 „Prokurorų patikrinimas“ (371) (kart.). N-7. 08:35 „Muchtaro sugrįži-mas“ (726) (kart.). N-7. 09:35 „Tokia tarnyba“ (46) (kart.). N-7. 10:30 „Su-dužusių žibintų gatvės“ (20) (kart.). N-7. 11:35 „Stoties policija“ (19) (kart.). N-7. 12:40 „Teisingumo agentai“ (32) (kart.). N-7. 13:40 „Prokurorų patikri-nimas“ (372). N-7. 14:50 „Muchtaro su-
tV3
Lnk
btV
Keršytojų komanda (5). N-7. 08:00 Aladinas (11). 08:30 Superekspertai. 09:00 Virtuvės istorijos. 09:30 Gardu Gardu. 10:00 Aplink Lietuvą. 11:00 Svajonių ūkis. 11:30 Žiemos olimpi-nių žaidynių 2018 startas. 12:00 Žie-mos olimpinės žaidynės 2018. Grei-tasis čiuožimas trumpuoju taku. 13:15 Žiemos olimpinės žaidynės 2018. Bi-atlonas. 14:45 Žiemos olimpinės žai-dynės 2018. Rogučių sportas. 18:00 Misija: vestuvės. N-7. 18:30 TV3 ži-nios (312). 19:15 TV3 sporto žinios. 19:35 TV3 orai. 19:40 Eurojackpot. 19:45 Persis Džeksonas. Monstrų jū-ra. N-7. 21:55 Bado žaidynės. Ugnies medžioklė. N-7. 00:50 Mašina. N-14. 02:25 Londono apgultis. N-14. 04:05 Paskutinis iš vyrų (12). N-7. 04:30 Pa-skutinis iš vyrų (13). N-7. 05:00 Pasku-tinis iš vyrų (14). N-7. 05:25 Paskutinis iš vyrų (15). N-7. 05:50 Paskutinis iš vyrų (16). N-7.
Sekmadienis, vasario 11 d. 06:15 Televitrina. 06:30 Aladi-
nas (11) (kart.). 07:00 Ančiukų istori-jos (4). 07:30 Keršytojų komanda (6). N-7. 08:00 Statybų gidas. 08:30 Ma-myčių klubas. 09:00 Kulinariniai triu-kai. 09:30 Penkių žvaigždučių būs-tas (8). 10:00 Pasaulis pagal moteris. 10:30 Svajonių sodai (59). 11:30 Žie-mos olimpinės žaidynės 2018. Snie-glenčių sportas. 12:30 Žiemos olim-pinės žaidynės 2018. Akrobatinis sli-dinėjimas. 13:15 Žiemos olimpinės žaidynės 2018. Biatlonas. 15:00 Žie-mos olimpinės žaidynės 2018. Akro-batinis slidinėjimas. 16:45 Žiemos olimpinės žaidynės 2018. Ledo ritu-lys. 18:00 Raudonas kilimas. 18:30 TV3 žinios. 19:20 TV3 sporto žinios. 19:40 TV3 orai. 19:45 X Faktorius. N-7. 22:45 Transporteris 2. N-7. 00:30 Keitės Mak-kol bylos. N-14. 02:10 Bado žaidynės. Ugnies medžioklė. N-7. 04:45 Paskuti-nis iš vyrų (17). N-7. 05:10 Paskutinis iš vyrų (18). N-7.
Lrtgrįžimas“ (727). N-7. 15:55 „Tokia tarny-ba“ (47). N-7. 16:55 „Sudužusių žibin-tų gatvės“ (21). N-7. 18:00 Info diena. 18:25 „Teisingumo agentai“ (33). N-7. 19:30 „Stoties policija“ (20). N-7. 20:30 Farai. N-7. 21:00 Žmogžudystė Baltuo-siuose rūmuose. N-7. 23:10 Gelbstint eilinį Rajaną (kart.). N14. 02:15 „Juo-dasis sąrašas“ (16). N-7. 03:00 „Praga-ro katytė“ (17) (kart.).
trečiadienis, vasario 7 d. 06:40 „F. T. Budrioji akis“ (28).
07:35 „Prokurorų patikrinimas“ (372) (kart.). N-7. 08:35 „Muchtaro sugrįži-mas“ (727) (kart.). N-7. 09:35 „Tokia tarnyba“ (47) (kart.). N-7. 10:30 „Su-dužusių žibintų gatvės“ (21) (kart.). N-7. 11:35 „Stoties policija“ (20) (kart.). N-7. 12:40 „Teisingumo agentai“ (33) (kart.). N-7. 13:40 „Prokurorų patikrini-mas“ (373). N-7. 14:50 „Muchtaro sugrį-žimas“ (728). N-7. 15:55 „Tokia tarnyba“ (48). N-7. 16:55 „Sudužusių žibintų ga-tvės“ (22). N-7. 18:00 Info diena. 18:25 „Teisingumo agentai“ (34). N-7. 19:30 „Stoties policija“ (21). N-7. 20:30 Farai. N-7. 21:00 Žaidimas be taisyklių. N-7. 23:10 Žmogžudystė Baltuosiuose rū-muose (kart.). N-7. 01:10 „Juodasis są-rašas“ (17). N-7. 01:55 „Didysis atodrė-kis Amerikoje“ (2) (kart.). 02:50 Katna - užmirštoji Egipto konkurentė.
ketvirtadienis, vasario 8 d. 06:40 „F. T. Budrioji akis“ (29).
07:35 „Prokurorų patikrinimas“ (373) (kart.). N-7. 08:35 „Muchtaro sugrįži-mas“ (728) (kart.). N-7. 09:35 „Tokia tarnyba“ (48) (kart.). N-7. 10:30 „Su-dužusių žibintų gatvės“ (22) (kart.). N-7. 11:35 „Stoties policija“ (21) (kart.). N-7. 12:40 „Teisingumo agentai“ (34) (kart.). N-7. 13:40 „Prokurorų patikri-nimas“ (374). N-7. 14:50 „Muchtaro su-grįžimas“ (729). N-7. 15:55 „Tokia tarny-ba“ (49). N-7. 16:55 „Sudužusių žibin-tų gatvės“ (23). N-7. 18:00 Info diena. 18:25 „Teisingumo agentai“ (35). N-7. 19:30 „Stoties policija“ (22). N-7. 20:30 Savaitės kriminalai. N-7. 21:00 Didvy-ris ir Siaubas. N14. 22:55 Žaidimas be taisyklių (kart.). N-7. 00:55 „Juodasis sąrašas“ (18). N-7. 01:40 Savaitės kri-minalai (kart.). N-7. 02:05 Nusikaltimo vieta Oilau. Trylikos griaučių paslaptis.
Penktadienis, vasario 9 d. 06:40 „F. T. Budrioji akis“ (30).
07:35 „Prokurorų patikrinimas“ (374) (kart.). N-7. 08:35 „Muchtaro sugrįži-mas“ (729) (kart.). N-7. 09:35 „Tokia tarnyba“ (49) (kart.). N-7. 10:30 „Su-dužusių žibintų gatvės“ (23) (kart.). N-7. 11:35 „F. T. Budrioji akis“ (26) (kart.). 12:40 „Teisingumo agentai“ (35) (kart.). N-7. 13:40 „Prokurorų pa-tikrinimas“ (375). N-7. 14:50 „Muchta-ro sugrįžimas“ (730). N-7. 15:55 „To-kia tarnyba“ (50). N-7. 16:55 „Sudužu-sių žibintų gatvės“ (24). N-7. 18:00 In-fo diena. 18:25 „Teisingumo agentai“ (36). N-7. 19:30 „Reali mistika“ (14). N-7. 20:30 „Reali mistika“ (15). N-7. 21:35 „Delta“ būrys 2. Kolumbijos grandis. N-7. 23:50 Didvyris ir Siaubas (kart.). N14. 01:35 „Juodasis sąrašas“ (19). N-7. 02:20 „Delta“ būrys 2. Kolumbi-jos grandis (kart.). N-7.
Šeštadienis, vasario 10 d. 06:00 „F. T. Budrioji akis“ (27)
(kart.). 06:55 „F. T. Budrioji akis“ (28) (kart.). 07:50 „F. T. Budrioji akis“ (29) (kart.). 08:45 Sveikatos ABC televitri-na. 09:00 Autopilotas. apie automo-bilius. 09:30 Apie žūklę. 10:00 „Pava-riau“ (3). N-7. 10:30 „Pragaro katytė“ (18). 11:30 „Didysis atodrėkis Ameriko-je“ (3). 12:40 „Reali mistika“ (15) (kart.). N-7. 13:45 „Vanity Fair. Visiškai slaptai“ (4). N-7. 14:45 „Kas žudikas?“ (15). N-7. 16:00 „Detektyvų istorijos“ (1). 17:00 LKL čempionatas. Pieno žvaigždės - Juventus. 19:30 Dainuok mano dai-ną. 21:30 MANO HEROJUS Despera-do. N14. 23:35 AŠTRUS KINAS Demo-nų miškas. N14. 01:20 „Juodasis sąra-šas“ (18) (kart.). N-7. 02:05 „Juodasis sąrašas“ (19) (kart.). N-7.
Sekmadienis, vasario 11 d. 06:30 Pasaulio veteranų galiū-
nų čempionatas (kart.). 07:30 „F. T. Budrioji akis“ (30) (kart.). 08:30 Tau-ro ragas. N-7. 09:00 Baltijos galiūnų čempionatas. Tauragė. 10:00 „Pava-riau“ (4). N-7. 10:30 „Pragaro katytė“ (1). 11:30 Vaikystė laukinėje gamtoje. 12:40 „Vandenyno paslaptys su Džefu Korvinu“ (62). 13:10 „Vandenyno pa-slaptys su Džefu Korvinu“ (63). 13:40 Sveikinimai. 16:00 „Policijos akade-mija“ (18). N-7. 17:00 LKL čempiona-tas. Lietuvos rytas – Žalgiris. 19:30 „Kvapų detektyvas“ (5). N-7. 20:35 „Kvapų detektyvas“ (6). N-7. 21:45 „Juodasis sąrašas“ (11). N-7. 22:45 „Gy-vi numirėliai“ (8). N14. 23:50 Despera-do (kart.). N14. 01:35 „Reali mistika“ (14) (kart.). N-7.
Lietuvos televizijos stočių programos artimiausią savaitę
Pirmadienis, vasario 5 d. 06:10 Televitrina. 06:25 Kempi-
niukas Plačiakelnis (1). N-7. 06:55 Simp-sonai (17) (kart.). N-7. 07:25 Simpsonai (18) (kart.). N-7. 07:55 Pasmerkti 3. N-7. 08:25 Pasmerkti 3. N-7. 08:55 Meilės sūkuryje (2766). N-7. 10:00 TV Pagal-ba. N-7. 12:00 Miestas ar kaimas. 13:00 Kempiniukas Plačiakelnis (1). N-7. 13:30 Simpsonai (19). N-7. 14:00 Simpsonai (20). N-7. 14:30 Pažadėtoji (3030). N-7. 15:00 Pažadėtoji (3031). N-7. 15:30 Pa-
2018 m. vasario 1–7 d., Nr. 5 (1394), „Bičiulystė“7 psl.
„Padėkite mums kas nors! Esame neįgalūs: žmona guli patale, aš pajėgiu tik po kambarį šliaužti, pasirūpinti savimi negalime ir esame visiškai vieni. Moteris, kuri anksčiau mumis rūpinosi, atsisako toliau tai daryti“, – rusiškai šaukė į ragelį vyras, paskambinęs į „Vakarų ekspreso“ redakciją. Jau kitą dieną Klaipėdos socialinės paramos centro darbuotojai nuvyko pas Viktorą ir Galiną ir išvežė senolius į Klaipėdos universitetinės ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių.
Socialinės paramos centro socialinės darbuotojos Alinos Gudelienės teigimu, garbaus amžiaus, 88 ir 87 metų, senukai buvo labai apleisti. Jie turi du vaikus, tačiau vienas jų Rusijoje, kitas Anglijoje, su tėvais yra susipykę, nebendrauja. Senoliai gauna gana dideles, beveik 1000 Eur siekiančias pajamas, tačiau turi daug skolų už butą.
„Apie vienišus, sergančius žmones mums dažnai praneša kaimynai, o šįsyk nieko nežinojome. Moteris yra visiškai neįgali, vyras nesiorientuoja aplinkoje, tačiau neveiksnumas jam nenustatytas. Akivaizdu, kad senoliai negali pasirūpinti savimi, tačiau jų dokumentai nesutvarkyti“, – teigė Centro direktorė Diana Stankaitienė.
Kurį laiką senukais rūpinosi Ligita Girskienė, tačiau ji, anot Viktoro, pavogė svarbius dokumentus ir nori užgrobti jų turtą. L. Girskienė patvirtino, jog rūpinosi senukais. Su jais susipažino atsitiktinai, atėjusi sūnaus buto, kuriame įvyko avarija, rakto.
Užėjusi į senolių butą moteris atrado siaubingą vaizdą. „Senutė beveik nuoga, susivėlusi, murzina, tik su šlapimu persismelkusiu chalatu gulėjo ant
sulūžusios sofos, ant patiestos lentos. Močiutė visus gamtinius reikalus atliko po savimi. Ant tos lentos senukas dengdavo iš parduotuvės parsineštus reklaminius leidinius ir laikraščius. Butas smirdėjo šlapimu. Visur pilna šiukšlių, išmėtytų daiktų, dulkių sluoksnis. Net laiptinėje buvo jaučiamas šlapimo kvapas.“ Moters teigimu, močiutė prieš daug metų patyrusi insultą. Ji nepakyla iš lovos, nežino, nei kiek jai metų, nei kur gyvena, ar turi vaikų... Galvoja, kad vyras yra jos brolis...
L. Girskienė sako, kad sūnus atsisakė tėvams padėti. Tada ji pradėjusi rūpintis senoliais. Močiutę maudė, atvežė sauskelnių, kurių senukas pradžioje neleido uždėti, nupirko kitą lovą, sutvarkė namus, parūpino rūbų, patalynės ir pan. Vežė, gamino maistą, keitė sauskelnes, pirko vaistus, mokėjo už butą ir pan. Senukas padengdavo išlaidas gavęs kvitus.
L. Girskienė tvirtino, kad apie senukų situaciją žinojo ir kaimynai, namo bendrijos pirmininkė, informuotas buvo ir Socialinės paramos skyrius ir socialines paslaugas teikiantys darbuotojai, tačiau senolis kategoriškai atsisako bet kokios pagalbos, o medikų išvados, jog jis neveiksnus nėra.
VšĮ Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės administracijos vyriausioji gydytoja dr. Danguolė Drungilienė teigia, kad senais ligotais tėvais pasirūpinti, sutvarkyti dokumentus privalo vaikai.
Pasak Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Audronės Liesytės, jeigu vaikai užsienyje ir tėvais nesirūpina, laikoma, kad jie vieniši ir problemas sprendžia socialiniai darbuotojai.
Apleisti, neįgalūs, vieniši...Jurga Petronytė Klaipėdos krašto naujienų portale www.ve.lt rašo apie situaciją, kuri atvėrė socialinės rūpybos sistemos skyles.
Senatorė dėl negalios nesijaudina
Neįgalieji pasaulyje
Žiniasklaidoje apie neįgaliųjų gyvenimą
Amerikietė Tamy Duck-worth – lyg superherojė iš veiksmo filmo. Jos nuoty-kiai ir siekiai išties verti pa-garbos. Įdomu, kad skaitant moters biografiją neatskir-si, kuriais metais ji tapo ne-įgali. Nes nei ryžto sumažė-jo, nei jėgos apleido. Protinga ir stipri moteris ją ištikusią nelaimę prisijaukino, įver-tino ir iškėlė sau dar dides-nę užduotį!
Į neįgaliesiems su žymiu arba vidutiniu intelekto sutrikimu skirtą dėlionių čempionatą Joniškyje suvažiavo 11 komandų iš Kauno, Rokiškio, Pakruojo, Radviliškio, Kaišiadorių, Joniškio rajonų mokyklų, socialinių paslaugų centrų, socialinės globos namų, technologijų ir verslo mokymo centrų. Kiekviena komanda iš viso turėjo surinkti po 11 dėlionių. Jos buvo įvairaus sudėtingumo – nuo 24 iki 104 detalių.
Visi renginio dalyviai apdovanoti Lietuvos specialiosios olimpiados medaliais, jiems surengta diskoteka, programėlę parodė „Saulės“ pagrindinės mokyklos ketvirtos klasės mokiniai, šoko grupė „Pagauk rit mą“.
Prieš renginį buvo organizuota paroda, kuriai mokiniai
sukūrė įvairių darbelių – paveikslų, magnetukų, vazelių ir kita – viskas iš dėlionių detalių.
Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos Dienos užimtumo centro vyriausioji socialinė darbuotoja Alfrida Kubeckienė pasakojo, kad čempionato organizacinė grupė ieškojo, kokioje srityje neįgalieji galėtų varžytis žiemą, kad nereiktų šalti lauke. Taip kilo idėja pasirinkti dėliones, juolab kad Dienos užimtumo centro lankytojai jas mėgsta ir yra ne kartą išbandę. Šį pasiūlymą mielai priėmė Lietuvos specialiosios olimpiados komitetas ir įtraukė į savo programą.
Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos Dienos užimtumo centras taip pat yra ir Specialiosios olimpiados dviračių ir triračių varžybų čempionato organizatoriai.
Joniškiečiai neįgalieji tapo dėlionių čempionato pradininkais
Loreta Ripskytė portale www.skrastas.lt rašo apie pirmą kartą surengtą Lietuvos specialiosios olimpiados neįgaliųjų dėlionių čempionatą.
Karingumą perdavė tėvo genai
Tamy gimė Bankoke, Tailande. Tėvas – amerikietis, buvęs jūrų pėstininkas, spėjęs sudalyvauti dviejuose karuose – II pasauliniame ir Vietnamo. Kai Bankoke sutiko ir įsimylėjo kinų kilmės vietinę merginą, jis jau dirbo diplomatu. Gal net tikėjosi, kad su karais baigta – galima sukurti laimingą šeimą ir gražiai gyventi.
Deja, jųdviejų dukrelei irgi teko kariauti. Irake. Taigi karas nedingo iš šeimos gyvenimo, nors Tamy iš pradžių pasirinko labai taikius mokslus. Iš Tailando persikėlusi gyventi į Havajus, 1989 metais Tamy šios JAV valstijos universitete gavo politikos bakalauro laipsnį, o po 3 metų Vašingtono universitete jau pelnė tarptautinių santykių magistro vardą.
Jaunystės audros vienu metu blaškė į visas pasaulio puses. Tamy juokiasi prisiminusi, kaip ryte svajojo apie meno žinovės karjerą, popiet matė save kolegų diplomatų būryje, o vakare... nuėjo ir užsirašė į atsargos karininkų rengimo korpusą, mat norėjo daugiau sužinoti apie realų kariškių gyvenimą.
Tos žinios išties pravertė. Mat 2003-aisiais, rengdama disertaciją Ilinojaus universitete, ji, kaip atsargos karininkė, nuėjo mokytis pilotuoti sraigtasparnį. Ir kaip JAV nacionalinės gvardijos narė, buvo išsiųsta į Iraką.
2004 m. lapkritį Tamy teko dalyvauti garsiajame mūšyje dėl Faludžos. Jame žuvo dešimtys amerikiečių kareivių, šimtai buvo sužeisti. Teroristai pašovė sraigtasparnį „Juodasis erelis“, kurį pilotavo ir Tamy. Moteris buvo sunkiai sužeista. Teko amputuoti abi kojas. Laimė, ji turėjo stiprų užnugarį – mamą ir vyrą Brajaną, nacionalinės gvardijos majorą. Tamy visuose kalendoriuose juodai apibraukia lapkričio 12. Tai diena, kai buvo pašautas „Juodasis erelis“.
Veteranai – lyg viena šeima
Atsigavusi po sužeidimo, atsiėmusi apdovanojimus (medalis „Purpurinė širdis“ – vienas svarbiausių, JAV Prezidento vardu teikiamas kare sužeistiems kariams ar perduodamas žuvusiųjų artimiesiems), iš kapitonės tapusi majore, Tamy ėmė rūpintis veteranais. Perėjusi savą pragarą, ji gerai žinojo, kaip sunku iš karo grįžti į paprastą gyvenimą, kur niekas tavęs nesupranta.
Ji aktyviai dalyvavo steigiant fondą, kuris rūpinasi veteranų reabilitacija. Be to, ieškojo kontaktų su politikais ir patarinėjo jiems, kaip reikia tobulinti įstatymus, kad pagerėtų veteranų gyvenimo sąlygos.
Jaunystės vėjai nuūžė kažkur tolyn. Tamy suprato, kad reikia susikoncentruoti ties dalykais, kuriuos ji geriausiai išmanė – veteranų ir moterų lygiomis teisėmis. Norint kuo daugiau šioje srityje pasiekti, reikėjo pasukti į politiką – kuo aukštesnis postas, tuo geriau.
Kovo 12-ąją atšvęs penkiasdešimtmetį, paskui – į ligoninę
Iš pradžių Tamy buvo išrinkta į Kongreso Atstovų rūmus, paprastai vadinamus žemaisiais rūmais, dirbo ten dvi kadencijas. Tiesa, praėjus vos metams pagimdė dukrelę Abigailę. Girdėjo ne vieną pastabą apie tai, kad reikia rūpintis rinkėjų priesakais, o ne naujagimės maisteliu. Tamy pyko: juk moterims turi būti su
darytos sąlygos ir vaikus gimdyti, ir dirbti, jei tik jos to nori.
Amerikietė žinojo, kad jos veikla yra labai svarbi, duoda rezultatų, todėl nusprendė kandidatuoti į aukštuosius rūmus – Senatą. Kaip tik grįžo iš motinystės atostogų, pats laikas siekti kažko daugiau... Kur bepažvelgtų, Tamy visur matė netvarką. Oro uostai visai nesirūpina maitinančiomis motinomis, o kariuomenė nesudaro sąlygų pareigūnams daugiau bendrauti su naujagimiais.
Patekti į Senatą nebuvo lengva, juoba kad konkurentas tikrai rimtas. Ilinojaus valstijai Senate siekęs atstovauti Markas Kirkas irgi buvo veteranas, tad pagrindinis koziris iš Tamy rankų iš karto buvo išmuštas. M. Kirkas žadėjo Ilinojui sukurti naujų darbo vietų, remti nedideles įmones, Tamy – lengvatų mažajam verslui, kurios padėtų įdarbinti daugiau personalo. Markas pasisakė už naujas sankcijas Iranui, Tamy pasiūlė pirmiau pasirašyti sutartį su šia valstybe. Markas gyrėsi daug padėjęs Ilinojaus veteranams, Tamy pažadėjo siekti, kad ta parama būtų daug kokybiškesnė, nes sužeistiems veteranams nelengva gauti gerą medicinos pagalbą. Skirtingos buvo ir kandidatų pažiūros į ginklų kontrolę. Be abejo, Tamy pasisakė už tai, kad prekyba ginklais būtų labiau ribojama. Taip ir pliekėsi iki rinkimų dienos. Senatore tapo papulkininkė demokratė Tamy. Gerai, kad Senato kadencija – net 6 metai, nes netrukus, pavasarį, Tamy gimdys antrą dukrelę. Motinystės atostogose nežada užsibūti, nes laukia svarbūs darbai.
Statistiką mėgstantys amerikiečiai jau skaičiuoja: Tamy – pirma neįgali senatorė, ji taip pat pirma senatorė, tapsianti mama būdama šiame poste. O tai, kad gimdys būdama 50-ties ar kad būdama neįgali nori vaikų, amerikiečių visuomenės jau visiškai nestebina.
Pagal užsienio spaudą parengė Brigita BALIKIENĖ
Tamy su vyru Brajanu, nacionalinės gvardijos majoru.
8 psl.2018 m. vasario 1–7 d., Nr. 5 (1394), „Bičiulystė“
Tel./faks. (8-5) 275 1934. El. p. redakcija@biciulyste.lt
***Rasos tinkluos suskimbčios
lašas,Eglyno pervertas spygliu.Laikyk tvirčiau, laikyki,
prašosBežodis, nujaustas myliu.
Glamonės vėjo tokios vėsios,Ir vakarai tokie šalti.Neišpažinta. Gal dar spėsiu...Tu širdį tylomis lieti.
Rasos tinkluos suskimbčios lašas,
Pilkės ir niaukstysis, šaltės.Neišmyluotas saulės kraštasKas žingsnį toldamas artės.
***Debesynų proskynojeVėlumos degtukaiĮskeliaŽvaigždesAnt ąžuolo lapųŽvakidžių.Sliūkina Sumišęs mėnuo.Pirštų galiukaisGlosto šermukšnioRožančių.Akys priprato laukti.Laša dangus.Į tylą.Į širdį.Nemigos bliuzas.
Rita MOCKELIŪNIENĖ, Šakių r.
Konkursas „Po gimtinės dangum“
Stanislavos Juozapaitytės nuotr., Panevėžys
Iš „Bičiulystės“ bičiulių kūrybos
Užvėręs poliklinikos duris jis giliai įkvėpė gaivaus pava
sario kvapo. Medicinos įstaiga buvo statoma apgalvotai – toliau nuo miesto bei asfaltuotų magistralių. Gegužis valdingai skleidė savąjį žavesį aitriu žemės kvapu ir pirmaisiais kuk-lių gėlių žiedeliais. Žolė džiugino akį smaragdiniu kilimu. Nors taip būna kiekvieną pavasarį, tačiau žmogaus sieloje šitie gamtos atgimimai visada sukelia nenusakomą džiugesį, kad išsivaduojame iš niūrios, pilkos žiemos apdaro.
„Va, tai tau! Net vyriškiui pavasaris galvą apsuka! – sugėdino save mintyse. – Juk turiu dar reikalų reikaliukų, žmonos norų sąrašėlis netrumpas.“
Pasitaisęs nuo peties smunkančio krepšio rankeną, žvilgtelėjęs į laikrodį, pasuko autobuso stotelės link. Deja, laukti nebuvo kada, o ir atstumas iki miesto kaimiečiui, įpratusiam daug vaikščioti, atrodė juokingai trumpas. Juk įpratęs nuo vaikystės vaikščioti. O ir daktarai nieko blogo nežadėjo. Gal reiktų skambtelėti žmonai, bet bus įdomiau, kai grįžęs paporins su visom smulkmenom.
Reikalingos krautuvėlės, ir „visagalė“ MAXIMA buvo
pakeliui, tad greitai supirko reikalingas prekes. Pilnas krepšys tempė rankas, jas dažnai keitė, kol pasiekė autobusų stotį. Prisėdo ant gražiai nudažyto suolo. Džiaugėsi beįpusėjančia diena. Dabar galės atsipūsti, kol transportas pasirodys. Susiradęs krepšyje limonado butelį godžiai atsigėrė. Ilsėdamasis žvalgėsi – aplinka buvo tvarkoma: veja nupjauta, medelių pasodinta, visur švaru. Nešdamas išmesti tuščią butelį išgirdo negarsų mažo vaiko verkšlenimą. Sustojo suabejojęs – gal pasigirdo? Apsižvalgė, stoties aikštelėje moterų su kūdikiais nesimatė. Kur ne kur sto
viniavo būsimieji keleiviai ir juos išlydintieji, lakstė vaikai.
Verksmas pasikartojo ir vyriškis žengė jo pusėn. Tolė
liau už šiukšliadėžės augo Marčiui nežinomas didokas krūmas, nuo pažemių plačiai išsiskėtojęs į šonus. Stovėdamas arčiau jo vyriškis išgirdo aiškų kūdikio verkšlenimą. Marčius sukluso ir nedrąsiai žengė artyn to paslaptingo garso. Praskleidęs tankią lapiją, po apatinėmis šakomis, kurios beveik siekė žemę, pamatė paslėptą kūdikį. Vaikas buvo susuptas į storoką antklodėlę, veidelis lengvai pridengtas užlenktu jos kampu. Tai ir slopino mažylio verksmą. Žmogus sutriko: ką daryti? Juk neapsimesi nieko nematęs, negirdėjęs. Jis greitu žingsniu nuskubėjo į stoties administracijos skyrių, paprašė darbuotojos, kad sujungtų su policija, trumpai apsakė įvykio esmę. Buvo liepta palaukti, kol jie atvažiuos. Ir tikrai – angelų sargų mašinikė pasirodė greitai. Marčiui labai palengvėjo. Visi kartu nuskubėjo prie to lemtingojo krūmokšnio. Vaikelis nurimęs miegojo. Pasižvalgę aplink pareigūnai leido Marčiui kūdikį paimti ant rankų, pakėlę antklodės kampą, pasižiūrėjo. Vaikas miegojo... Vyriškis tikėjosi, kad policininkai rastinuką pasiims, o pats galės keliauti savo keliais. Tačiau buvo paprašytas važiuoti į skyrių surašyti dokumentų. Martynas mėgino prieštarauti, kad jis savo, kaip piliečio, pareigą atliko. Va, jo autobusas jau po kelių minučių išvyksta, žmona nerimauja.
„Nieko, nieko, – ramino jį saugos darbuotojai, – krepšius mes panešim, pasaugosim, o tamsta pabūsi už krikštatėvį“,– nepiktai pasišaipė. Mintyse Marčius pridūrė: „Į balą puolęs, sausas nekelsi. Kas reik, tas reik.“ Gal ten ilgai neužtruks. Tik Morta turės viena apeiti vakari
nę gyvulių ir namų ruošą. „Nieko čia tokio, ne dažnai aš kur užsibūnu, o ji ne tinginė. Užtrukau juk ne iš dyko buvimo, o dėl rimto reikalo. Gelbėjom žmogutį, kurį kažkas tyčia pametė po tankiu krūmu. Įdomu, kas dedasi tokiu momentu motinos galvoje? Motina norėjo, kad vaikas būtų surastas, todėl ir paslėpė ten, kur didelis žmonių judėjimas. Ir dar – jis buvo prižiūrėtas, švariai ir šiltai suvyniotas... Buvo įdėta netgi naujų sauskelnių.“
Šitaip galvojo Marčius, vežamas į policiją su nežinomu vaikeliu ant rankų. Seniai praėjo tie metai, kai augino ir sūpavo savuosius. Dabar jautėsi kiek sutrikęs, lyg laikytų rankose netikėtai jam įbruktą vaikaitį.
Skyriuje moterys susijaudinusios puolė apžiūrinėti „radi
nio“. Dokumentų pildymas, Martyno parodymai, jo parašas. Pasigirdus klausimui, kokia kūdikio lytis, stojo tyla, nes vyrams nebuvo kilusi mintis apie tai. Šiame judančiame ryšulyje jie žinojo esant žmogų. Pirmoji atsikvošėjo vyresnė darbuotoja – būtina pažiūrėti. Nurenginėjant vaikutis prabudo, mėlynos akytės įdėmiai žvalgėsi, tačiau neišsigando svetimų veidų ir nepravirko. Moterys susižvalgė, nes tai buvo mergytė, 3–4 mėnesių. Graži, atrodė sveika ir ne verksnė. Matyt, ji buvo palikta visai neseniai, jei neprašo valgyti.
„Gal baikim džiaugtis,– tarė Marčius. – Juk ji ne lėlė. Ims reikalauti maistelio, ką tada darysim? Ją kuo greičiau reikia vežti į ligoninę, ten dabar jos namai. Kadangi pats radau, tai norėčiau matyti, kaip ją išsiveža!“ Skyriaus vyriausiasis paskambino į ligoninę. Greitai po langais sustojo „greitukė“, įėjusi moteris prisistatė, šio to paklausinėjo, šypsodamasi paėmė ant rankų mergytę, pasiteiravo, ar apiforminta. Staiga paklausė: „Koks jos vardas?“ Stojo tyla. „Tai dabar čia pat ir sugalvokim, o pirmenybė Tamstai“,– ji kreipėsi į Marčių. Šis nieko net nepagalvojęs spontaniškai ištarė: „Te
gul bus Junda. Vardas pagoniškas, bet gražus, nenuvalkiotas, o krikštijant uždės ir šventą“,– argumentavo savo pasiūlymą. Šį vardą jis buvo užtikęs kažkur knygoje. Ir štai pasaulyje gyvens mergaitė, vėliau moteris, jo dovanotu vardu. Mintyse juokėsi iš tokio savo išvedžiojimo, lyg būtų tikras krikštatėvis. Atsitokėjęs susigriebė savo krepšius rankon, linktelėjo pasiliekančiųjų komandai. „Vėluoju ir į vakarinį autobusą. Sudiev“, – ir žengė durų link. „Palaukit truputį“, – vyresnysis mostelėjo vairuotojui, kad pavėžėtų iki stoties.
Tik dabar Martynas prisiminė nepaskambinęs žmonai. Jai atsiliepus, trumpai paaiškino jau išvykstąs namų pusėn.
Morta ūkio ruošą jau buvo apėjusi. Gyvuliai ir paukščiai
pašerti. Šuo irgi sotus laukė sugrįžtančio šeimininko. Apžvelgusi kiemą moteris žengė į prieangį. Pietūs paruošti, vyrui grįžus reikės tik pašildyti. Žvilgtelėjo į virtuvės laikrodį, pagalvojo, kad šiam laiko skaičiuotojui jau beveik dvidešimt metų. Tai kaimynų dovana įkurtuvių proga. Neįtikėtina, kad, rodos, negyvas daiktas tiek metų gali tarnauti žmogui nė kartelio „nesusirgęs“. Tik retkarčiais „paprašo“ naujų baterijų.
Iš susimąstymo Mortą į realybę sugrąžino džiaugsmingas šuns inkštimas. Per kiemą trobos link ėjo Martynas. Energingai nusitrynė batus į priebučio groteles, jau tarpduryje žvaliai pasisveikino: „Labas, mieliausioji. Susivėlinau šį kartą, – krepšius padėjęs ant suolo žvalgėsi puoduko. – Ištroškau.“ Mortelė šypsodamasi padavė vandens, jis godžiai atsigėrė, atsipūtė. „Susivėlinau, – dar kartą pakartojo, – ar labai pavargai, kol viena apsiliuobei? – žvelgė meiliai ir rūpestingai. Ji tik gūžtelėjo pečiais: „Ne, kiek čia to darbo. Labiau rūpėjo dėl ko užtrukai?“
Martynas neskubėdamas kėlėsi, ėjo praustis, pasikeitė marškinius. „Papasakosiu po vakarienės, esu alkanas kaip miško
besotis vilkas!“ Valgė jiedu neskubėdami, aptardami įprastus kasdienius reikalus. Marčius apsakė vizitą pas gydytoją. Žmonai buvo malonu girdėti gerus žodžius apie vyro sveikatą. Ji irgi jautėsi stipri, sveika, ko daugiau ir bereikia...
Nepastebimai ant stalo pakvipo mėtų arbata, juodu
mėgdavo taip užbaigti vakarienę. „O dabar, Mortele, pasakysiu svarbiausią dalyką, dėl ko užtrukau mieste.“ Žmona klausiamai sužiuro į savo žmogų. Įsitempusi laukė tolesnių jo žodžių. „Aš radau kūdikį! Na, neišsigąsk, vaikutis gyvas, tikriausiai sveikas.“ Atsitokėjusi nuo tokios naujienos Morta apipylė vyrą klausimais. Jis apsakė viską nuo pradžios iki pabaigos. Visa tai išklausiusi Morta pasiteiravo svarbiausio: „Marčiau, o kūdikis jis ar ji?“ Akyse žibėjo ašaros. Martynas jautė, kad labiau norisi išgirsti, jog tai mergytė, juk jiedu nesusilaukė dukros, o tik poros sūnų. „Mieliausioji mano, nesijaudink taip. Tai graži mergytė, deja, našlaitė.“
Morta abiem rankom nuo skruostų nusibraukė ašaras. Staiga susirado vyro akis. Jos veidas buvo nušvitęs, galvoje blaškėsi beprotiškos mintys: „Kodėl jis paliko tą mergytę? Gal tai buvo Dievulio siųsta dukrytė? Juk juodu dar stiprūs, nenusenę...“ Nė galvoj nebuvo, kad šiaip pasiimti vaiką neleidžia įstatymai. Marčius ilgai žiūrėjo į mylimos moters veidą, be žodžių suprato jos norą. Ištiesęs ranką suėmė šiltą žmonos delną ir šypsodamasis pasakė: „Rytoj važiuosim į ligoninę, turėtų mums leisti ją įsidukrinti, juk ji mano rastinukė, dar policijoje vyrai krikštatėviu vadino. Morta laimingom akim žiūrėjo į savąjį gyvenimo žmogų ir dar nesuvokė, kad pildosi jos seniai brandinta svajonė. Martynas dar pridūrė: „Paprašysim kaimyną, nuveš.“
Kampe visiškai pamiršti stovėjo neiškraustyti pirkinių krepšiai.
Vincė VASyLIUtĖ, Plungė
Jos vardas JundaPrie kūrybos šaltinio
Recommended